Kokie viduramžių kūriniai skatina moraliai tobūlėti

Pagrindinės pamokos, kurios mus skatina ir parodo kaip būti tobulesniais žmonėmis
yra buvimas dorais, drąsiais, ištikimais, verti garbės ir turintys noro keistis ir mokytis iš savo
klaidų. Kūriniai, kurie puikiai at
spindi ir parodo šitas vertybes yra Dántės Aligjeros poema „Dieviškoji Komedija” ir ,,Rolando
giesmė”. Šituose viduramžių kūriniuose yra rašoma apie žmonių elgesį ir jų pasirinkimus,
apie sąžinę ir atsakomybę, apie Dievo teisingumą ir bausmę už nuodėmes. Abiejose
knygose akcentuojamas dorovės klausimas, kad tik gera gyvenimo praktika ir moraliniai
principai gali vesti į teisingumo ir laimės kelius, o blogosios veiklos ir prastas elgesys, gali
vesti į bėdą, kančią ir praradimą.

„Dieviškoje komedijoje” Dantė pabrėžia doro gyvenimo svarbą. Jis vaizduoja tuos,
kurie gyveno nuodėmingą gyvenimą, kaip kenčiančius Pragare, o tuos, kurie gyveno dorai,
atlygintus Rojuje. Pavyzdžiui, pirmoje knygos dalyje Dantė susiduria su grupe sielų, kurios
yra nubaustos Pragare už savo nuodėmes, susijusias su nesusivaldymu, tokias kaip
rajumas, geismas ir tinginystė. Šios sielos yra baudžiamos tuo, kad yra verčiamos
nevaržomai ištverti savo aistras, o Dantė naudojasi jų kančia, kad įspėtų skaitytojus apie
pavojų pasiduoti savo troškimams.

Dantės pomirtinio gyvenimo vaizdavimas yra sudėtingas žmogaus sielos tyrinėjimas.

Jis parodo, kaip kiekvienas individas yra unikalus dorybių ir ydų derinys ir kaip šių priešingų
jėgų kova formuoja mūsų likimą. Pavyzdžiui, skaistykloje Dantė susiduria su sielomis, kurios
išgyvena apsivalymo procesą, o jų kovas pasitelkia iliustruodamas savo ydų įveikimo ir
dvasinio augimo iššūkius. Viena iš tokių sielų yra poetas Statijus, kuris pasakoja, kaip jam
pavyko nugalėti savo išdidumą ir pasiekti nuolankumą, kuris leido jam tobulėti savo
kelionėje.

Galiausiai „Dieviškoji komedija” pabrėžia atpirkimo svarbą ir dvasinio virsmo

galimybę. Dantės kelionė pomirtiniame gyvenime yra savęs atradimo ir atgailos kelionė, ir jis
parodo, kaip net tie, kurie gyveno nuodėmingą gyvenimą, gali būti išpirkti dieviškosios
malonės galia. Pavyzdžiui, paskutinėje knygos dalyje Dantė susitinka su sielomis, kurios yra
danguje dėl savo herojiškų ir didingų veiksmų žemėje.

Apibendrinus - Dante akcentuoja doros gyvenimo svarbą ir įspėja apie pavojus

pasiduoti nuodėmėms. Jo pasakojimas apie pomirtinio gyvenimo kelionę ir žmogaus sielos
tyrinėjimą, parodo kaip mūsų dorybės ir ydos formuoja mūsų likimą ir apie atpirkimo, bei
dvasinio virsmo galimybę.
 „Rolando giesmėje” Rolando auka prancūzų (frankų) ir musulmonų (saracėnų) kare
yra puikus ištikimybės, drąsos ir garbės pavyzdys. Rolandas, kaip vienas iš patikimiausių
Karolio Didžiojo riterių, buvo įpareigotas ginti frankų armijos užnugarį, kai šis traukiasi per
Pirėnus. Kai jie buvo užpulti saracėnų nepaisant to, kad jie gerokai pranoko Rolando karius -
Rolandas atsisakė trauktis ar kviesti pastiprinimo, nes žinojo, kad jo pareiga yra ginti savo
karius ir saugoti savo karalių.

Nepajudinama Rolando ištikimybė Karoliui Didžiajam ir noras paaukoti save dėl savo
bendražygių liudija drąsos ir garbės svarbą viduramžių visuomenėje. Jo paskutinis veiksmas
pūsti olifantą (ragą), bet tik prieš mirtį kad išgirstų jį karalius ir atvyktų atkeršyti saracėnams,
dar labiau iliustruoja jo drąsą ir ištikimybę savo karaliui.

Be to, Rolando auka daro ilgalaikį poveikį jo riteriams ir Prancūzijos žmonėms. Jo

legenda tampa įamžinta, o mirtis tampa drąsos ir nesavanaudiškumo simboliu. Eilėraštyje
pabrėžiama, kad tikri kariai yra pasiruošę skirti savo gyvenimus dėl didesnio gėrio ir savo
šalies garbės.

Apskritai Rolando auka ,,Rolando giesmėje” yra galingas pavyzdys, kaip viduramžių
visuomenėje buvo giliai įsišaknijusios ištikimybės, drąsos, garbės ir žodžio laikymosi
vertybės. Šios dorybės buvo būtinos, kad riteris būtų laikomas riterišku ir kilniu, o Rolando
veiksmai iliustruoja aukščiausius riterio idealus.

Šiuos 2 nors ir skirtingus kūrinius sieja - dora, žodžio laikymasis, pasiaukojimas,

drąsa ir ištikimybė. Manau tai puikiai atspindi viduramžių laikų dvasią, bei vertybes ir kas
jiems buvo moralinis tobulumas.