LIETUVOS TEISS UNIVERSITETAS

Juvencijus Lap, Gediminas Navikas

PSICHOLOGIJOS VADAS
Vadovlis

Vilnius 2003

UDK 159.9(075) La 304

2002-11-22 Nr. A125 Auktj mokykl bendrj vadovli leidybos komisijos rekomenduota Ileista Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos lomis Vadovlio parengim spaudai parm Lietuvos valstybinis mokslo ir studij fondas

Recenzavo: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios ir pedagogins psichologijos katedros doc. dr. Egl Rimkut; Vilniaus pedagoginio universiteto Psichologijos ir pedagogikos fakulteto Psichologijos katedros doc. dr. Ona Giedr Butkien; Vytauto Didiojo universiteto Socialini moksl fakulteto Psichologijos katedros doc. dr. Vaclovas Martiius Vadovlis apsvarstytas Lietuvos teiss universiteto Socialinio darbo fakulteto Psichologijos katedros 2002 m. vasario 28 d. posdyje (protokolo iraas Nr. 5) ir rekomenduotas spausdinti Lietuvos teiss universiteto vadovli, monografij, mokslini, mokomj, metodini bei kit leidini aprobavimo spaudai komisija 2002 m. rugsjo 30 d. posdyje (protokolas Nr. 4) leidin patvirtino spausdinti

ISBN 9955 442 93 X

Lietuvos teiss universitetas, 2003

TURINYS

Pratarm................................................................................................ Pirmoji dalis. BENDRIEJI KLAUSIMAI 1. Psichologijos apibdinimas................................................................... 1.1. Psichologijos objektas.................................................................... 1.2. Psichologijos raidos apvalga........................................................ 1.3. Dabartins psichologijos kryptys.................................................... 1.4. Psichologijos vieta moksl sistemoje ir jos akos.......................... 1.5. Psichologijos savitumas ir reikm................................................. 2. Psichologijos tyrimo metodai................................................................. 2.1. Tyrimo stadijos ir metodai.............................................................. 2.2. Duomen rinkimo bdai................................................................. 2.3. Statistiniai tyrimo duomen tvarkymo metodai............................... 3. Psichika ir smegenys............................................................................. 4. Psichikos raida...................................................................................... 4.1. Filogenetin psichikos raida........................................................... 4.2. Ontogenetin psichikos raida.........................................................

5 6 6 9 14 18 20 22 22 24 33 34 47 47 49

Antroji dalis. PAINIMO PROCESAI 5. anga.................................................................................................... 54 6. Dmesys................................................................................................ 56 6.1. Dmesio rys................................................................................ 59 6.2. Dmesio ypatybs.......................................................................... 63 6.3. Dmesio skirtumai.......................................................................... 66 7. Jautrumas ir jo ribos.............................................................................. 67 8. Jutimas ir pojiai.................................................................................. 71 8.1. Regos pojiai................................................................................ 72 8.2. Klausos pojiai............................................................................. 82 8.3. Lytjimo pojiai............................................................................. 87 8.4. Skonio pojiai............................................................................... 90 8.5. Uosls pojiai............................................................................... 91 8.6. Kinesteziniai pojiai...................................................................... 93 8.7. Statiniai pojiai............................................................................. 93 8.8. Organiniai pojiai.......................................................................... 94 9. Suvokimas............................................................................................. 95 9.1. Suvokimo ypatybs........................................................................ 98 9.2. Suvokimo iliuzijos........................................................................... 103 9.3. Erdvs, laiko ir judjimo suvokimas............................................... 105 10. Atmintis ir imokimas........................................................................... 113

4 11. Mstymas............................................................................................ 136 11.1. Mstymo operacijos..................................................................... 139 11.2. Mstymo 150 ypatybs........................................................................ 12. Kalba................................................................................................... 151 13. Vaizduot............................................................................................. 158 14. Jausmai............................................................................................... 165 14.1. Jausmus aikinanios teorijos...................................................... 172 14.2. Jausm funkcijos.......................................................................... 173 14.3. Jausm rys............................................................................... 173 14.4. Jausm skirtumai......................................................................... 177 Treioji dalis. ASMENYB 15. Asmenybs samprata.......................................................................... 179 15.1. Asmenybs teorijos...................................................................... 182 15.2. Asmenybs struktra.................................................................... 186 16. Asmenybs kryptingumas ir veiklos motyvai....................................... 187 16.1. Poreikiai........................................................................................ 188 16.2. Motyvai......................................................................................... 192 16.3. Interesai....................................................................................... 195 16.4. Kiti veiksniai................................................................................. 196 17. Asmenybs galimybs veikti................................................................197 17.1. inios, mokjimai ir gdiai......................................................... 197 17.2. Sugebjimai.................................................................................. 200 18. Veikl lemianios savybs................................................................... 202 18.1. Temperamentas........................................................................... 202 18.2. Charakteris................................................................................... 209 18.3. Valia............................................................................................. 214 Literatra................................................................................................... 219

PRATARM
is vadovlis skiriamas psichologijos kurs klausantiems studentams ir tiems, kurie dl savo asmenini ar profesini interes domisi psichikos reikiniais. vairi psichikos reikini pavyzdiai buvo imami i teistvarkos srities darbuotoj patirties. Vadovlis skirtas teisininkams, taiau juo gali naudotis ir kit specialybi studentai. Dstytojai nesunkiai gals parinkti pavyzdius, bdingus kit profesij asmen veiklai. Autoriai laikosi nuomons, kad bet kuri specialyb studijuojantis ar pagal j dirbantis asmuo moks pats pritaikyti gytas inias savo praktikoje ir ras pavyzdi teorinms inioms pagrsti. Vadovlyje supaindinama su psichologijos mokslo objektu, tyrimo metodais, psichikos procesais, asmenybs samprata ir jos savybmis. Autoriai stengsi parengti glaust mokymo leidin, supaindinant skaitytojus su psichologijos mokslo sistema, paaikinti psichikos reikinius ir svarbiausias svokas, pateikti j apibrimus. Tam tikslui jie panaudojo vairiuose mokslo leidiniuose, taip pat Lietuvoje ir usienyje ileistuose vadovliuose pateikiam mediag. Autoriai dkingi Lietuvos teiss universiteto Rektoriui ir Vadovybei u paskatinim rayti vadovl, taip pat Valstybiniam mokslo ir studij fondui u param rengiant leidin. Dkojame recenzentams docentams Onai Giedrei Butkienei (VPU), Juozui Kasiuliui (KTU), Vaclovui Martiiui (VDU) ir Eglei Rimkutei (VU), kuri pastabos ir patarimai padjo dar kart apgalvoti, papildyti ir patobulinti vadovl. Nuoirdiai dkojame Lietuvos teiss universiteto Psichologijos katedros buvusiam vedjui doc. Gintautui Valickui ir vedjai doc. Ritai Bandzeviienei u param rengiant i knyg. Jei kam nors, skaitant leidin ir matant jo trkumus, kils mintis parayti kit, tobulesn, autoriai sveikins toki iniciatyv ir manys prisidj prie mokomj leidini tobulinimo. Autoriai

Pirmoji dalis. BENDRIEJI KLAUSIMAI

1. PSICHOLOGIJOS APIBDINIMAS 1.1. Psichologijos objektas
Psichologijos terminas kils i graik kalbos odi psiche ir logos junginio. odis psiche lietuvi kalboje reikia siel, o logos od, moksl. Taigi psichologija yra mokslas apie siel. Psichologijos pavadinimas pradtas vartoti tik XVIII amiuje. Iki to laiko daniau buvo vartojamas odis animastika, remiantis Aristotelio veikalo De Anima (Apie siel) lotyniku pavadinimu. Terminas siela vartojamas labai vairiai. Religijose jis reikia bekn, nemirtani mogaus dal, vedani mog antgamtin, dvasin pasaul. iandien psichologijoje, kalbant ir raant apie jos tyrim objekt, vartojamas tarptautinis odis psichika. Psichologija tiria mogaus ir gyvn vidaus procesus, reikinius ir j iorines apraikas, utikrinanius organizmo egzistavim ir raid (tobuljim) prisitaikant prie tikrovs, t. y. fizins ir socialins aplinkos slyg, keiiant t aplink ir savo elges. Tai apima paveldtus, gimtus ir gytus veiksnius, lemianius painimo procesus, emocijas ir jausmus, vidinio ir iorinio elgesio formavimo mechanizmus. T reikini visuma vadinama psichika. Psichologija yra mokslas apie mogaus ir gyvn psichikos faktus, dsningumus ir mechanizmus. mogaus psichika tai tikrovs painimo ir elgsenos reguliavimo reikini vienov. Kiekviename individe jie sudaro tam tikr integruot visum. Bt nemanoma painti atskir psichikos reikini, jei netirtume j tarpusavio ryi, neaprptume visumos. Psichologija tiria asmenybs, kaip psichikos reikini integruotos visumos, formavimsi, jos poreikius ir tikslus, santykius su gamta, monmis ir kitas ypatybes. mogaus psichika nuo emesnij gyvn psichikos skiriasi daugeliu ypatybi. Svarbiausia mogaus psichikos ypatyb yra ta, kad jis ne tik patiria kok nors reikin, bet ir supranta, jog j patiria. mogus ne tik mato, girdi, junta ar uuodia, ne tik kuria naujus vaizdus, sprendia problemas, planuoja, bet ir nusimano apie tuos reikinius, supranta j reikm. mogus gali sismoninti aplinkos reikinius. Jis turi smon, kurios neturi kiti gyvnai. mogaus psichika yra labai turtinga. Jos lobyne gausu fakt, taisykli, dsni, princip ir program, padedani ne tik igyventi, ilikti, bet ir tobulti. Vieni psichikos reikiniai yra nulemti gen, kitus mes patys sukuriame ir jie lemia ms elges. Kai kuri j poveikio mes nesuvokiame, kitais smo-

7 ningai pasinaudojame, numatydami savo veiklos tikslus ir priemones jiems pasiekti. Atsivelgiant tai, kaip veikia mogaus psichikos reikiniai, kiek jie lemia mogaus elges, taip pat kiek mogus tuos reikinius supranta, skiriami ie psichikos sluoksniai: nesmoningi reikiniai (pasmon), smon ir savimon. Nesmoningiems reikiniams priklauso tie, apie kuri vyksm mogus visai neino arba ino labai neapibrtai. mogus suvokia, igyvena tik padarin arba tam tikr elges. Mes negalvojame ir neinome, kaip miniai ireikti parenkame odius, juos jungiame sakinius, deriname pagal kalbos taisykles, taiau mint ireikiame aikiai ir suprantamai. Poetas sukuria eilrat pagautas kvpimo. Jis negali pasakyti, kodl ir kaip tai vyko. Sakoma, kad D. Mendelejevas chemini element lentel susapnavo. Kodl ir kaip tai vyko sapne, o ne smoningai, aktyviai mstant? Mes nesmoningai atliekame automatizuotus veiksmus, tapusius gdiais ir proiais. Daniausiai tai vadinama pasmone. Tai psichikos procesai, aktai ir bsenos, kuri vyksmo bei juos sukeliani tikrovs reikini takos mogus nesuvokia. ymus psichologas ir psichiatras Z. Freudas pasmon laik svarbiausiu mogaus elges aktyvinaniu ir reguliuojaniu veiksniu ir pirmasis atskyr pasmons ir smons sluoksnius. Pasmon, kaip nesmoningoji psichikos sritis, jo nuomone, susiformavo ilgos mogaus biologins raidos metu. Svarbi pasmons reikini dal sudaro paveldti instinktyvs polinkiai (gyvybs ilaikymo, savisaugos, dauginimosi ir kt.). Jo nuomone, pasmon istumiami ir tie ms natrals trokimai bei ketinimai, kuri negalime ireikti, igyventi. Ten juos saugo ir neileidia vieai pasireikti ms auktesnysis a (superego, kur taip pat dert priskirti nesmoning reikini sriiai). Taiau kas nenori itrkti laisv? Negyvendinti ir istumti ketinimai isiveria laisv pakeistu ar net ikreiptu pavidalu. Jie pasireikia sapnuojant, apsirikimais kalbant (lapsus lingua), kliedint ir net ligos poymiais. Z. Freudas aprao mergin, kuri atvirai nepareik pasipiktinimo savo draugei dl to, kad pastaroji jai ir savo uniui duodavo gerti i t pai ind, taiau susirgo. Vienas i ligos poymi buvo tas, kad itrokusi ji negaljo gerti vandens. Jaunuolis, nesugebdamas umegzti ryio su patikusia mergina, bendrauja su ja sapnuose. Dar blogiau, kad, uuot stengsis natraliai suartti su patikusia mergina, pradeda koneveikti vis moter gimin. Smon tai atviras ir tikras (realus) mogaus ryys su tikrove, leidiantis painti gamtin ir socialin aplink bei reguliuoti savo elges. Smon leidia painti mus supani aplink, gamtos ir socialini reikini dsnius, numatyti ir planuoti ateities vykius bei gyvendinti savo sumanymus. Smonje visum jungiasi (integruojasi) visi psichikos reikiniai: jutimai, suvokimai, vaizduot, jausmai, mstymas svokomis ir kt. Tai labai prapleia tikrovs painimo galimybes, leidia numatyti ateit. Smon yra auktesnioji psichikos forma, bdinga tik mogui.

8 Psichologija tiria smons kilm, struktr ir funkcionavim. Be abejo, jos atsiradimas susijs su centrins nerv sistemos raida. Manoma, kad mogaus smons, kaip psichikos reikinio, atsiradim ir pltr lm trys veiksniai: darbas, visuomeninis gyvenimo bdas ir kalba. mogaus aktyvi veikla ir darbas prisitaikant prie gamtos slyg ir kovojant u savo bv buvo pirmasis veiksnys, lms smons atsiradim. Pirmyktis mogus, nusmailins lazd ir pasidars kak panaaus iet ar eberkl, nugludins akmen, kad bt atresnis, eng pirmyn, numatydamas galimybes tobulinti gamtos jam duotus rankius. Tikrovs daikt ir reikini bei savo paties savybi numatymas ir tobulinimas yra svarbiausia smons funkcija. Kuo geriau mogus paino tikrov, jos dsnius, tuo daugiau atsivr galimybi tobulti. Pirmyktis mogus buvo per silpnas kovoti su gamtos jgomis. Apsiginti nuo gamtos negand ir prie, sumedioti maistui grob galjo tik grup individ bendromis pastangomis. mons brsi grupes. Grupje reikjo derinti savo veiksmus, pavyzdiui, mediojant ir pan. Taigi visuomeninis gyvenimo bdas lm smoningos sveikos atsiradimo btinum. Be to, reikjo ir bendravimo priemons, kurios padedami mons bt galj keistis informacija, derinti veiksmus, sveikauti. Juo tapo kalba, i pradi primityvi, nerili. Isivysiusi kalba tapo ne tik bendravimo, bet ir patirties perdavimo, geresnio tikrovs painimo, mstymo priemone. Kiekvieno mogaus smon yra individuali, taiau j lemia gamtin ir socialin aplinka, kurioje mogus gyvena. Individo smons struktra pradeda formuotis ankstyvoje vaikystje vaikui perimant veiklos ir bendravimo su suaugusiaisiais patirt. Savimon tai savs iskyrimas i aplinkos, savo santykio su pasauliu, savs kaip asmenybs, savo poelgi, veiksm, mini, jausm, nor ir interes vertinimas. Tai sudaro galimyb tikslingai veikti, tobulti, kurti save. mogus jau vaikystje ima skirti save nuo kit moni. Jis pradeda painti ir vertinti savo psichikos reikinius (pojius, suvokimus, prot, vali, jausmus, sugebjimus ir kt.), lyginti juos su kit moni atitinkamais reikiniais. Veikiant kit moni vertinimams, savo poelgi ir veiksm motyvus, tikslus ir laimjimus lyginant su visuomens priimtomis socialinio elgesio normomis susidaro tam tikras savo paties vaizdis (savivaizdis). Savivaizdis, arba a vaizdas, (autokoncepcija) tai gana pastovi, daugiau ar maiau sismoninta ir kaip vienintel igyvenama individo nuomoni ir vaizdini apie save sistema, kuria vadovaudamasis jis bendrauja su kitais monmis ir vertina pats save. Tai mogaus nuostata savo paties atvilgiu. Psichikos reikiniai skiriasi savo pastovumu ir vaidmeniu asmenybs veikloje. Pagal tai jie skirstomi tris ris: psichikos procesus, psichines bsenas ir psichines ypatybes. Psichikos procesai tai dinamiki, danai besikeiiantys reikiniai, kurie prasideda veikiant iorinms arba vidinms paskatoms ir baigiasi joms nutrkus. Jie dar skirstomi painimo, jausm ir valios procesus. Pavyzdiui, igird mogaus klyksm suvokiame, kad tai upultasis aukiasi pa-

9 galbos; dokumente pastebj trynimo ymi tariame, kad jis suklastotas; skaitome knyg ir sivaizduojame apraom situacij. Psichins bsenos tai reikiniai, iek tiek pastovesni nei psichikos procesai. Jie susij su psichosomatiniais pakitimais, palaikaniais slygikai pastov psichikos veiklos lyg. Psichikos bsenomis galima laikyti darbing nuotaik, energijos didjim sporto varybose, kvpim meninje kryboje, tamp ypa sunkaus ir rizikingo darbo slygomis ir pan. Psichins savybs tai slygikai pastovs reikiniai, pasikartojantys atskiriems individams sveikaujant su tikrove, ir nepriklausantys nuo konkrei poveiki. J santykin (reliatyv) pastovum lemia gimtos anatomins ir fiziologins individo ypatybs, taip pat jo atmintyje per patirt ufiksuoti pastovs elgesio modeliai. Psichinmis savybmis laikytinos mogaus temperamento ypatybs (impulsyvumas, jautrumas ir pan.), charakterio savybs (darbtumas, humanikumas, egocentrizmas ir pan.), gabumai ir sugebjimai (gabumai muzikai, matematikai, technikai ir kt.).

1.2. Psichologijos raidos apvalga

ymus vokiei psichologas H. Ebbinghausas yra pasaks, kad psichologijos mokslas turi sen praeit, bet trump istorij (r. 1 pav.). Psichikos reikiniais domtasi jau gilioje senovje, kai psichologija dar nebuvo savarankika mokslo sritis. Jos aknis galime rasti medicinoje ir filosofijoje. Jau senovs mokslininkai atkreip dmes moni elgesio, jausm igyvenimo, tarpasmenini santyki skirtumus ir band juos paaikinti kno sandaros ir fiziologini proces ypatybmis. Senovs graik gydytojas Hipokratas suskirst mones tipus, priklausanius nuo gyvyb palaikani skysi (kraujo, tulies, juodosios tulies ir gleivi) santykinio kiekio organizme. Antikos ir vlesni laik filosofai nagrinjo sielos esms, valios ir painimo klausimus. Psichologija buvo filosofijos mokslo dalis. Psichologijos, kaip mokslo, istorija trumpa, nes savarankiku mokslu ji tapo tik XIX amiuje, kai empiriniais metodais buvo pradta fiksuoti ir matuoti psichikos reikinius, tirti fizikinio pasaulio ir suvokimo ssajas (E. H. Veber, G. H. Fechner, H. Helmholtz). W. Wundtas 1879 metais Leipcige steig pirmj psichologijos laboratorij, kurioje atliko sistemingus tyrimus. Jis tyr asociacijas, atmint, mstym bei vaist poveik smonei. Psichologijos laboratorijos Leipcige steigimo data laikoma savarankiko psichologijos mokslo pradia. Taigi prajo imtmeiai, kol i atskir ini apie psichikos reikinius isirutuliojo psichikos mokslas, buvo sukurtos pagrindins jo svokos ir j sistemos bei tyrimo metodai. Psichologija, kaip ir kiti mokslai, kilusi i filosofijos ir medicinos moksl, nes antikiniai mokslai buvo sukaup daug ini apie gamt, mog, visuomen ir gyvenim. Filosofijai rpjo painti tikrov, bt apskritai, ikilo materijos ir dvasios egzistavimo, j santykio problema, tapo svarbs tikrovs painimo procesai ir galimybs.

10 Filosofija, nagrindama savo svarbiausias problemas, negaljo apeiti sielos ir materijos santykio klausimo. Jau ankstyvuoju minties istorijos laikotarpiu susidr dvi prieybs materializmas ir idealizmas. Atomistinio materializmo pradininkas senovs Graikijoje Demokritas (V IV a. pr. m. e.) aikino, kad siela materiali ir j sudaro labai smulkios dalels atomai. ymiausias idealizmo atstovas Platonas (428347 m. pr. m. e.) pripaino nuo materijos nepriklausani idj egzistavim. Jo manymu, siela yra amina ir iki mogui gimstant gyveno idj pasaulyje. Patekusi mogaus kn siela pamirta, k painojo, ir painimas yra prisiminimas to, k ji jau buvo patyrusi idj pasaulyje. Platonas yra ir dualizmo pradininkas psichologijoje, nes pripasta, kad yra du nepriklausomi pradai siela ir knas. Platono dualizm i dalies veik jo mokinys Aristotelis (384322 m. pr. m. e.). Tai buvo universalaus proto filosofas, susistemins beveik visas to meto painimo sritis. Jo veikalas Apie siel paliko gil pdsak psichologijos raidoje. Aristotelis priartino psichologij prie gamtos mokslo ir medicinos ir aikino, kad siela neatskiriama nuo kno: siela esanti gyvybs principas, kn formuojanti jga (entelechija). J aptinkame visuose gyvosios gamtos individuose. Siela nedaloma, bet trejopai pasireikia gyvo organizmo veikloje: emiausioji siela yra maitinanioji. Ji leidia augalams maitintis ir daugintis; gyvnai turi jauiani siel, dl to jie gali jausti, diaugtis, kentti ir t. t. Aukiausia mstanioji siela yra mogaus siela. Auktesnioji psichikos veikla apima ir emesnij. mogus ne tik msto, bet ir junta, minta, dauginasi. Painimas prasideda jutimu. Juntamieji objektai ir j ypatybs atsiskleidia psichikoje panaiai kaip vake sispaudia antspaudas. Pojiai gali ilikti vaizdini pavidalu, vaizduot juos gali jungti pagal panaum, gretimum ir kontrast. Aristotelio pairos psichologijos klausimais paliko gilius pdsakus vlesni laik moksle. J veikiamas romn gydytojas K. Galenas visapusikiau atskleid psichikos ir fizini reikini ry. Jo fiziologijoje aptinkame prielaid, kad nervai atlieka juntamsias ir judinamsias (motorines) funkcijas. Psichikos (pneumos) buvein yra smegenys. Psichikos procesai prasideda vidiniu jutimu, i kurio formuojasi atmintis, vaizduot, protavimas, ir skiriasi nuo proces, vykstani, pavyzdiui, miegant. Atminties, mstymo ir kitus panaius procesus lydi refleksijos aktas. Tuo metu pradjo formuotis smons svoka. Augustino (354430 m.) teigimu, jutimu tik patiriame kn egzistavim, o tikras painimas vyksts tada, kai siela atsigria save. is sielos paios savs painimas, arba vidinis patyrimas, skiriasi nuo iorinio patyrimo (jutimo). Psichikos procesus (sielos galias) Augustinas skirst atmint, imint ir vali. Viduramiais, kai krikionybs dogmas buvo siekiama derinti su protui prieinamomis ivadomis, Tomas Akvinietis (XIII a.) ir kiti scholastai tuo metu populiari Aristotelio filosofij mgino suderinti su Platono idealizmu ir Augustino introspekcionizmu. Aristotelio pairos psichologijos klausimais buvo populiarios ir XVIXVII amiais.

11

1 pav. Moksl raida (i M. H. Marx. Introduction to Psychology, 1979)

XVII a. filosofijoje atsirado racionalistin kryptis, kuri mstym ir prot (lot. ratio) laik vieninteliu arba bent svarbiausiu painimo altiniu. Prasidjo nauja gamtos moksl epocha, keitsi paira kn, jo sandar ir funkcionavim. Dualistas R. Dekartas teig, kad materijai bdinga galimyb tsti. Nuo materijos nepriklausanios dvasios ypatyb yra gebjimas mstyti.

12 mogaus knas, veikis pagal mechanikos dsnius, gals apsieiti be sielos. Pagal gebjim mstyti mog galima priskirti dvasios sferai. Taigi ir psichologija turinti tirti ne siel apskritai, o mstym (smon). R. Dekartas pirmasis pavartojo reflekso svok: mogaus smegenys tarsi veidrodis atspindi iors poveikius. I to kyla mintis, kad mogaus elgsen, jo nerv ir raumen veikl galima objektyviai painti. R. Dekarto kno ir smons dualizmo koncepcija, kaip nurodo prancz psichologas P. Fraisse, teigiamai paveik psichologijos mokslo raid, nes buvo sismoninta, kad yra specifini psichologini problem, todl reikjo iekoti ir speciali tyrimo metod. Dualizm m pulti tiek materialistai, tiek idealistai. Angl materialistas T. Hobbesas pripaino tik mechanin judjim, Nyderland materialistas B. Spinoza teig pasaulio vienov, mstym ir galimyb tsti laikydamas tos paios substancijos dviem skirtingais atributais. Vokiei filosofas ir matematikas G. Leibnicas psichik vaizdavo kaip integruot visum, o ne aritmetin vairi reikini sum. domu tai, kad ia jau susiduriame su vairiomis smons pakopomis. Smon prasideda tamsiais ant jos slenksio esaniais vaizdiniais, kurie pamau rykja ir pasiekia apercepcijos lygmen didiausi aikum. Taigi G. Leibnicas kl nesmoning reikini problem. Apercepcijos svoka nuo to laiko sitvirtino psichologijoje. Vliau filosofijoje kaip priepriea racionalizmui atsirado empirizmo srov, pagrindiniu painimo altiniu laikiusi ne mstym, o patirt (gr. empeiria patirtis). Psichologijoje daugiausiai dmesio imta kreipti mogaus igyvenimus, nes tik jie yra prieinami stebti paiam subjektui. Empirik teigimu, negalima tiesiogiai patirti, kas yra siela ir smon, todl psichologija turinti tirti smons reikinius, kuri paprasiausias ess vaizdinys (idja). Kiek vliau sensualizmo atstovai m aikinti, kad painimui svarbiausias yra jutimas (sensus). Angl filosofas ir pedagogas J. Lockeas prietaraudamas racionalistams teig, kad nra gimt idj. mogus gimsta kaip vari lenta (tabula rasa), kurioje rao patirtis. J sudaro paprastos ir sudtingos idjos, kuri vienos kyla per pojius (pojio idjos), o kitos per vidin suvokim (refleksijos idjos). ios idjos gali tarpusavyje jungtis (asocijuotis). I J. Lockeo samprotavim apie refleksij (nereikia painioti su R. Dekarto vesta reflekso svoka) galima padaryti ivad, kad psichikos faktus mogus pasta introspektyviai (tiesiogiai stebdamas savo vidines bsenas), taigi kitaip negu fizinius faktus. ia smon ir iorinis pasaulis suprieinami, jie es pastami i esms skirtingais bdais. J. Lockeas nepaneig dualizmo. J. Lockeo mokym apie iorin ir vidin patirt buvo galima pltoti materialistine (D. Hartley) arba idealistine kryptimi (D. Jumas). Angl filosofas gydytojas D. Hartley, gerai imanydamas fiziologij ir medicin, taikydamas kai kuriuos fizikos dsnius (I. Newton) apibendrino to meto pairas apie refleksus ir asociacijas. Jo psichologinje koncepcijoje teigiama, kad nerv sistem veikiantys ioriniai dirginimai (vibracijos) pasiekia smegenis, jose susilieja ir palieka pdsakus pojius ir idjas. Kai daniau pasikartoja dirginimai, tarp j sukelt poji susidaro ryiai (asociacijos). Vliau naujas pojtis gali suadinti itis pdsak forma ilikusi poji grandin. Kai

13 i grandin sitraukia naujas dirginimas itartas odis, tada pasireikia mintys ir valia. odis pradeda pavaduoti tiesioginius iorinius poveikius ir asociatyviai kelti atitinkamus poelgius. Nuo J. Lockeo ir D. Hartley laik svarbiausiu psichologijos dsniu laikomas idj asociacij dsnis. Asocianistines pairas parm ir pagilino D. Jumas. Jis iskyr tris asociacij ris: gretimumo, panaumo ir kontrasto. iais asociacij dsniais es galima iaikinti kiekvien psichikos proces (vaizd susidarym, mstym, net jausmus). Taigi empirin psichologija mechanizm atvilgiu virto asociacine psichologija. Asociacin psichologija suklestjo XIX a. Anglijoje (J. Mill, A. Benas) ir Vokietijoje (J. F. Herbart, W. Wundt, G. E. Mller). Ji nepaaikino, kokios jgos veria psichikos elementus (pojius, vaizdinius, idjas) jungtis, kas lemia j atrank ir krypt. Asociacij susidarymas buvo aikinamas mechanikos principais, subjekto aktyvumu pastant tikrov. Tiesa, W. Wundtas mgino papildyti asociacin psichologij aktyvumo vaidmen priskirdamas apercepcijai, kuri esanti susijusi su dmesiu ir valia, bet jis dar labiau pabr mint, kad mogaus psichika sudaryta i atskir element (poji). Asociacinei psichologijai buvo lemta viepatauti beveik vis XIX ami. Psichikos reikini asociacijas vienaip ar kitaip pripasta ir dabartiniai psichologai, tik kitaip supranta. Anksiau manyta, kad asocijuojami reikiniai (vaizdiniai, idjos) lieka nepakit, kaip mechanikos agregato dalys, o dabar aikinama, kad asocijuojami nariai ne mechanikai prisijungia vienas prie kito, bet vienas kit keiia; jie asimiliuojami, valdomi, dl to vienaip ar kitaip kinta. XIX a. pabaigoje psichologijoje sigaljs evoliucionizmas, kuris psichikos procesus siejo su nerv sistemos raida, psichikai priskyr prisitaikymo (adaptacin) funkcij. Amerikiei psichologas W. Jamesas pripaino smon galjus atsirasti dl to, kad ji atlieka svarbi prisitaikymo funkcij: ji ypa veikli, kai organizmas susiduria su prisitaikymo sunkumais. Smons veikl jis siejo ir su asmenybs struktra, su a. Jo asmenybs analiz atskleid keturis a lygius: materialin, socialin, dvasin ir grynojo a lyg (asmenybs identikumo jausmas). W. Jamesas svarst asmenybs savs vertinimo problem, savigarbos, pasitenkinimo ar nepasitenkinimo gyvenimu ir panaius klausimus. Nuo vienaaliko painimo proces tyrimo pereita prie svarbi asmenybs psichologijos problem. XIX a. evoliucionistai (C. Darwin, H. Spenser) nustat psichikos reikini ir nervini proces ry. Ypa reikmingi psichologijai buvo nerv sistemos tyrimai ir j rezultatai (A. Haller, J. Prochaska), vis labiau sigaljo mintis, kad psichikos procesai reikiasi ne mechaniku judjimu, bet kaip kitokios gyvybins (fiziologins) organizmo funkcijos. Atsirado poiris, kad psichika yra smegen funkcija. J patvirtino fiziologiniai tyrimai. Buvo nustatyta, kad yra sensoriniai (jutimo) ir motoriniai (judjimo) nervai, smoningi ir nesmoningi psichikos procesai. Jie vyksta tada, kai iorinis juntamj nerv dirginimas, perjs per nerv centr stuburo ir galvos smegenis, motoriniu nervu grta atgal, taigi kai veikia visas reflekso lankas. Tik liko neaiku, kaip gali gyvas organizmas aktyviai prisitaikyti prie kintanios aplinkos.

14 Atsakymo iekojo ymus rus mokslininkas I. Seenovas. Pagrindinis jo veikalo Galvos smegen refleksai (1863) teiginys kad visi be iimties psichiniai aktai vyksta kaip refleksai. Psichikos procesas nra savarankikas reikinys. Jis prasideda ir vyksta kartu su refleksu, yra jo produktas, bet drauge numato veiklos rezultat. Taigi psichikos procesas reguliuoja veiksmus, suderindamas juos su kintaniomis slygomis, padeda organizmui prisitaikyti prie j, nes vis laik atspindi smegenis patenkani, ten laikom ir perdirbam informacij. I. Seenovo minties polk toliau ts ir gilino rus mokslininkas I. Pavlovas (18491936), iaikins, kaip susidaro slyginiai refleksai naujos organizmo atoveiksmio formos. XIX a. fiziologai atliko ir daugiau vairi psichologijai reikming nerv sistemos tyrim. XIX a. antroje pusje fiziologai pradjo eksperimentinius tyrimus. Pradti eksperimentiniai gyvn tyrimai (E. Thorndike), psichologijos keliamos problemos ir joje taikomi metodai m skirtis nuo fiziologijos problem ir metod. XIX a. antroje pusje psichologija virto savarankiku mokslu. Kol psichologija priklaus filosofijai, ji turtjo bties (kno ir sielos) problem sprendimu. Painimo teorija iplt inias apie vaizdinius, mstym, kalb. Visa tai buvo aikinama atitinkamos filosofins sistemos svokomis, taiau kai psichologija atsiskyr nuo filosofijos, ji turjo sukurti savo koncepcij. Buvo psicholog, kurie veikiami pozityvizmo galvojo, kad mokslas, skaitant ir psichologij, gali isiversti be filosofijos. Pavyzdiui, vokiei psichologas G. E. Mlleris jau 1924 m. ra, kad nra bendros nuomons, kuris poiris (materialistinis ar idealistinis), t. y. sielos esms klausimas, yra teisingas, todl psichologijoje to klausimo visai atsisakyta, ir is mokslas apibriamas ne kaip mokslas apie siel, Jos alininkai, bdami idealistai, laikydavosi psichofizinio paralelizmo teorijos. Tai veik ir j kuriam svok turin. XIX a. pabaigoje psichologijos laboratorij empiriniai tyrimai pateik vertingos mediagos apie jutimo organus ir j veikl, apie tai, kaip regdamas ir girddamas mogus suvokia pasaul. Pirmosiose laboratorijose, kurtose Vokietijoje, Rusijoje ir JAV, mokslininkai atliko nemaai asociacij ir atminties tyrim. Taiau asociacin psichologija negali paaikinti daugelio jai priskiriam klausim. Nebuvo vienos teorijos, kuri galt paaikinti sukauptus faktus.

1.3. Dabartins psichologijos kryptys

XIX a. pabaigojeXX a. pradioje Europos ir JAV universitetuose krsi psichologijos katedros. Psichologinius eksperimentus i fiziolog, medik, fizik perm profesionals psichologai, taiau nebuvo sukurta psichologijos sistema, kuri bt grindiama aikiai apibrta teorija. Psichologija, kaip ir jos pamatas filosofins mokyklos, turjo daug krypi. Psichologij, anot austr psichologo K. Bhlerio, itiko kriz, kuri rus psichologas L. Vygotskis (18961934) aikino tuo, kad psichologai neturjo bendros metodologijos psichikos reikiniams aikinti. Atskir psichikos reikini ar fakt srit jie stengdavosi paversti universaliu reikiniu, atskiro reikinio dsnius pri-

15 mesdami visiems reikiniams. Pavyzdiui, pavidalo psichologijos (getaltpsichologijos) atstovai absoliutino suvokimo dsnius, psichoanalitikai pasmons procesus, bihevioristai elgesio dsnius. Faktai, nepaaikinami tais dsniais, buvo ignoruojami. Asociacinei psichologijai prieingas tezes ikl pavidalo psichologija (i vok. k. Gestalt pavidalas, struktra). Jau XIX a. pabaigoje buvo keliama mintis, kad psichika ir igyvenimai tai ne paprasta element suma, j konglomeratas, o sudtingas visybinis (vientisas) reikinys, turintis visai nauj, skirting kokyb, palyginti su paprasta element suma, kuri tariamai sudaro to reikinio struktr. Pavidalo psichologijos svok sistema susiformavo tiriant ir nagrinjant pirmiausia suvokimo procesus (W. Khler, K. Koffka, M. Wertheimer). I pradi ios psichologijos krypties atstovai suvokimo procesus tyr naudodami beveik tik dvimates geometrines figras. Jie padar ivad, kad suvokimo procesas tai regjimo lauko pertvarkymas ger pavidal, atitinkant vidines organizmo tendencijas. ie suvokimo psichologijos dsniai buvo pritaikyti ir mstymui. Antai W. Khleris, tirdamas bedioni suvokim ir intelekt, pastebjo, kad bedion, sujungusi kelis tuiavidurius skirting diametr vamzdius, suvokia j erdvini santyki pasikeitim (nauj struktr) ir supranta, kad tok nauj rank galima panaudoti maistui pasiekti. Staig nauj santyki suvokim ir pritaikym udaviniui sprsti W. Khleris pavadino valga (angl. insight). Pagrind pavidalo psichologijos teorijai atsirasti dav naujos gamtos moksl (fizikos) idjos. Pavyzdiui, kai kuriais elektrovaros dsniais buvo aikinami smegenyse vykstantys nerviniai procesai. Buvo manoma, kad egzistuoja izomorfiniai (panas) objekto sukelt dinamini proces struktros smegenyse ir psichikos reikinio objekto vaizdo santykiai. Pavidalo psichologija praturtino suvokimo, mstymo ir asmenybs (K. Lewin, 18901947) psichologij, bet, kaip bendroji psichologijos teorija, ji turjo tam tikr esmini trkum: fizikini sistem dsningumai buvo taikomi psichikos reikiniams aikinti, ignoruota praktin mogaus sveika su ioriniu pasauliu ir jos reikm psichikos proces formavimuisi bei individo aktyvumo reikm mstymui. Tai buvo mentalistin psichologija, tyrusi daugiausia psichikos painimo reikinius. Ji nepaneig ir introspekcionizmo. Kita kryptimi pasuko biheviorizmas. Kai kurie JAV psichologai, savaip suprasdami I. Pavlovo moksl, neig moni subjektyviojo pasaulio tyrim, gilinosi siaurai suprast elgsen (angl. behaviour). Bihevioristai stengsi paalinti barjer, skyrus klasikinius psichikos tyrimus nuo gyvn psichikos tyrim. Jie nelaik smons psichologijos objektu ir tyr gyvnams bding organizmo reakcij stimul: S (stimulas)R (reakcija). Jie nekreip dmesio tai, kad mogaus reakcija stimulus ir situacijas daugiausiai pasireik ne judesiais, kad tai verbalin (lot. verba odis), prasmin reakcija. J. Watsonas teig, jog inant, kokie stimulai ir kokiomis aplinkybmis sukelia atitinkamas reakcijas, galima numatyti elgsen ir j kontroliuoti. Vliau neobihevioristai turjo pripainti, kad, esant tokiems pat stimulams ir tokioms pat iorinms slygoms, gyvn elgsena skiriasi. Jie teig, kad tie skirtumai priklauso nuo kakokio neinomo veiksnio, kur pavadino

16 tarpiniu kintamuoju. Schem SR pakeit schema SXR. Vieni tuo kintamuoju laik tiesiog organizm, kiti, pavyzdiui, E. Tolmanas, juo laik ketinimus, tikslus, dar kiti, pavyzdiui, C. Hullas gdius. Neobihevioristai pripaino, kad psichikos procesai formuojasi aplinkos veikiami, taiau socialinio slygotumo jie neiekojo. Jiems bdinga antropologin paira psichikos ir smons raid. Biheviorizmas sudav rimt smg subjektyvistinei psichologijai, patobulino eksperimentin metod, taik tikslius matematinius metodus tyrimo rezultatams tvarkyti, plaiai tyr mokymosi proces ir jo mechanizmus. Pavidalo psichologija, kaip ir ankstesnioji asociacin psichologija, tyr painimo procesus. Biheviorizmas, atmets smons problemas, susitelk mokymosi mechanizm tyrim. mogaus potraukiai, poreikiai ir emocijos, galima sakyti, buvo pamirti. ias psichikos veiklos sritis m tirti XIX a. pabaigoje atsiradusi psichoanalizs teorija. i teorija mogaus psichikos gyvenimo vyraujaniu pradu laik gimtus potraukius, o j svarbiausiu seksualin potrauk (libido). Kaip teig austr psichiatras Z. Freudas, is potraukis su vairiomis savo atmainomis, sudaraniomis pasmons turin, stengiasi prasiskverbti smon ir j uvaldyti. mogaus smon gali tuos potraukius kontroliuoti, o prietaraujanius mogaus mstysenai ir elgsenos normoms vl istumti pasmon. Negaldami tiesiogiai prasiverti smon potraukiai stengiasi j patekti umaskuota forma. Jie pasireikia sapnuose matomais vaizdais, klaidingais veiksmais, klinikiniais poymiais ir pan. Dl to Z. Freudo pasekjai tvirtina, kad veltui kovojama su tuo, kas pridengiama civilizacijos ydu, o i tikrj yra nuolat gyva ir liudija gyvulik mogaus prigimt. Pasak j, psichikos gelmse gldintys nesismoninti potraukiai yra svarbiausias mogaus veiklos akstinas, jo krybos altinis ir motyvas. Neofroidistai psichins veiklos varikliais jau nebelaik vien seksualinius poreikius; jie ikl socialins bei kultrins aplinkos, kuriose mogus gyvena, reikm (K. Horney, E. Fromm, 19001980, H. Sullivan ir kt.). Froidizmas pradjo plaiai tirti vadinamuosius giluminius mogaus psichikos sluoksnius ir papild vienaalik asociacij psichologijos atstov skelbt smons traktavim. Psichologija praturtjo nesmoning psichikos reikini tyrimu. Taiau anaiptol ne visi froidist teiginiai turjo iliekamj vert. Dabar nedaugelis psicholog mano, kad seksualiniai potraukiai yra vieninteliai ir svarbiausi mogaus veiklos motyvai, kad smon antagonistika pasmonei, kad pasmons turin sudaro tik tie igyvenimai, kuriuos mogus stengiasi nuslpti nuo kit. I tikrj pasmon ne trukdo smonei, o prieingai, mogui prisitaikant prie gyvenimo slyg perima dal jos funkcij. Smonei nebereikia kontroliuoti kiekvieno veiksmo. Taigi psichologijos problematik froidizmas praturtino, bet problemas sprend vienaalikai, o savo tyrimo metodika nelabai tenutolo nuo asociacionist savistabos: ji tik buvo papildyta klinikiniais stebjimais. Laikui bgant mint psichologijos teorij postulatai neteko savo reikmingumo. Pasaulyje pokario metais pagiljs susvetimjimas ir nauj dvasios vertybi iekojimas padjo atsirasti vadinamajai humanistinei psichologijai. Tai mogaus (lot. humanus mogikas) psichologija. Ji krsi

17 kaip prieingyb tiek biheviorizmui, kuris gyvn psichologijos dsningumus perkl mogaus psichikos veikl, tiek ir psichoanalizei, kuri daugiausiai dmesio skyr mogaus potraukiams, ignoravo dideli vertybi siekimo reikm mogaus gyvenime, sugebjim painti save ir savo igyvenimus. Humanistin psichologija (G. Allport, C. Rogers, A. Maslow) m gilintis savojo a ir savo egzistavimo painim, kitu aspektu pairjo veiklos motyvus. Jie teigia, kad motyv hierarchijoje svarbiausias yra siekimas realizuoti moguje gldinias galias (savs realizavimas, savs aktualizavimas). C. Rogerso teorija priskiriama fenomenologinei krypiai, kuri teigia, jog mogaus gyvenim galima suprasti tik atsivelgiant jo subjektyv supratim, nes vidin mogaus ataskaitos sistema lemia jo iorin elges. Pasak C. Rogerso, kai mogaus elgsena neatitinka susidaryto poirio save, atsiranda emocin tampa ir menkavertikumo jausmas. Nepakankamas savs ir kit painimas bei jausm nesismoninimas mogui kelia ir iorinio pasaulio baim, trukdo isiugdyti geriausius asmenybs bruous. Nepatenkinant svarbiausi poreiki arba igyvenant konfliktus su aplinka ir savimi gali pasireikti neurozs ir psichozs. Humanistins psichologijos atstovai danai yra praktikai. Psichoterapijos priemonmis jie stengiasi padti individui atkurti sveikus santykius su aplinka ir savimi. Mokslinstechnins revoliucijos slygomis tolydio didja reikalavimai asmenybei, jos krybinms galioms. Tai ir kelia mogaus domjimsi paiu savimi, savo psichikos galiomis. Humanistin psichologija pasitenkina asmenybs problem fenomenologiniu apraymu, todl kritikai j kartais vadina nemoksline psichologija. Be to, jos tiriamas individas, kaip sako L. Anciferova (1974), yra abstraktaus sociologizmo padarinys, neturintis konkreios istorins asmenybs poymi. Pastaruoju metu tapo populiari kognityvin psichologija. Ji atsirado prie ketvirt amiaus kartu su plaiai paplitusiomis ir praktikai taikomomis kibernetikos idjomis, su skaiiavimo main konstravimu ir tobulinimu. Skaiiavimo maina jai duot informacij perdirba ir grina i atminties. Psichologai vl m gilintis psichikos suvokimo, dmesio, atminties ir mstymo procesus, kalbos struktr ir odi bei sakini sudarym. Dabartiniu mokslo lygiu gvildenamos problemos, kurios jau buvo keliamos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradioje. Susikaup labai daug eksperimentins mediagos, jai aikinti kuriami vairs modeliai, kurie i dalies perimami i kibernetikos. psichologij i kibernetikos pateko informacijos, kodo, bloko ir kitos svokos. Kognityvin psichologij, tiriani individo painimo proces struktr, j mechanizmus, siloma vadinti neomentalizmu. Kognityvin psichologija maai domisi mogaus aktyvumo ir veiklos klausimais, poreiki, motyvacijos problemomis.

18

1.4. Psichologijos vieta moksl sistemoje ir jos akos

Psichologija, pradjusi taikyti stebjimo ir eksperimentines tyrim metodikas, spariai pltojosi. Jos viet moksl sistemoje vaizdiai parodo B. M. Kedrovo pasilyta moksl klasifikavimo schema (r. 2 pav.). Kairje schemos pusje nurodyti moksl tyrimo objektai. Deinje pusje mokslai, kuri trikampio virnse nurodyti pagrindiniai mokslai: gamtos, socialiniai ir filosofijos (sujungti storesne linija). Kiti mokslai susij su keliais pagrindini moksl skyriais (sujungti plonesne linija).

2 pav. Moksl schema (pagal B. M. Kedrov)

Pavyzdiui, technikos mokslai susij ir su gamtos (fizika, chemija ir kt.), ir su visuomeniniais (gamtos objekt pertvarkymas ir panaudojimas mogaus ir visuomens poreikiams tenkinti) mokslais. Jie yra tarpiniai mokslai. Jie susij antros eils ryiais, paymtais plonesne linija. Psichologija ioje schemoje uima pozicij, kurioje susisieja visi pagrindiniai mokslai. Norint atskleisti mogaus psichikos dsningumus btina inoti: 1) smegen nerv sistemos veiklos ypatumus (biologijos mokslai); 2) visuomens gyvenimo subtilumus, nes mogaus nemanoma suprasti ignoruojant socialin aplink, kurioje jis gyvena (visuomeniniai mokslai). Be to, atskiro mogaus pasaulio painimas, gyvenimo prasms supratimas, valios ir mstymo problem tyrimas psichologij priartina prie filosofijos moksl. mogaus psichikos reikini dsningum tyrimas reikalauja pasinaudoti t moksl laimjimais ir jais remtis. Taip psichologija atsiranda j sandroje. Moksl sistemoje esama moksl, kurie remiasi psichologijos iniomis. Tai pedagogika, medicina, teis, vadyba ir net technikos mokslai.

19 Pleiantis psichologijos tyrimams susiformavo vairios psichologijos akos. Bendroji psichologija teorikai ir empirikai tiria bendruosius psichikos reikimosi dsnius, tvirtina svarbiausias psichologijos svokas, kuria j sistem, pagrindia tyrimo principus ir metodus. Ji yra kit psichologijos ak svok metodologinis pamatas, kita vertus, pleia savo turin remdamasi j duomenimis. Raidos psichologija tiria dsningus kiekybinius ir kokybinius psichikos proces pokyius filogenezje ir ontogenezje. Filogenez apima psichikos evoliucijos pagrindini etap nustatym gyvn biologinje raidoje arba monijos ir jos etnini, socialini, kultrini grupi raidoje. Ontogenez apima psichikos struktr susidarym per vis vieno organizmo (mogaus ir gyvno) gyvenim. Pedagogin psichologija tiria psichikos reikinius ir dsnius, kurie pasireik mogaus mokymosi ir aukljimo procese, padeda nustatyti efektyvius asmenybs ugdymo metod kriterijus. Ji glaudiai susijusi su amiaus tarpsni (raidos) ir diferencine (individuali skirtum) psichologija ir pedagogika. Amiaus tarpsni psichologija tiria mogaus psichikos raid nuo gimimo iki mirties. Ji apima vaiko, paauglio, jaunuolio, subrendusio mogaus ir senyv moni (gerontopsichologija) psichikos bei elgesio kitimus ir dsningumus. Diferencin psichologija tiria individ ir j grupi skirtumus, t skirtum prieastis ir padarinius. Darbo psichologija tiria dirbanio mogaus psichikos veiklos ypatumus. Organizacij psichologijos tyrimai apima vairi srii darbo organizavimo psichologinius aspektus: gamybins, ekonomins, karins, prekybos, komercins, paslaug sferas, vietimo ir sveikatos staig ir kt. Ji tiria personalo parinkimo, darbuotoj santyki derinimo, mogaus veiklai optimali darbo viet rengimo, nuovargio, darbo motyvacijos ir kitus klausimus. Tai plati psichologijos aka, jungianti darbo, ininerins ir valdymo psichologijos akas. Medicinos psichologija psichologijos inias taiko medicinoje ligoms nustatyti, gydyti ir profilaktikai. Svarbiausios ir paios bendriausios problemos medicinos personalo ir ligonio santykiai, ligonio psichologija, psichologini veiksni reikm ligai atsirasti ir gydyti. Specialiosios medicinos psichologijos problemos susijusios su viena arba kita medicinos aka. Klinikin psichologija tiria mogaus elgesio sutrikimus, nesugebjimo prisitaikyti prie gyvenimo slyg, nenormalaus vystymosi atvejus ir priemones, taikytinas t problem prevencijai bei terapijai. Socialin psichologija tiria psichikos reikinius, atsirandanius monms bendraujant, sveikaujant vairiose neorganizuotose (atsitiktinse vienas su kitu nesusijusi individ grupse, minioje) ir organizuotose grupse. Juridin psichologija tiria tokios moni psichikos veiklos dsningumus ir mechanizmus, kuri reikiasi teiss reguliuojam santyki sferoje. XIX a.

20 pabaigoje ir XX a. pradioje buvo atlikti pirmieji laboratoriniai juridins psichologijos tyrimai. Daugiausia buvo tiriama liudytoj parodym ir tardymo psichologija (A. Binet, H. Gross ir kt.), dalyvavimo nusikaltime diagnostika (K. G. Jungas ir kt.), teismo ir tardymo darbas, teisinink profesinio parinkimo ir mokymo psichologiniai pagrindai (H. Mnsterberg). ios akos terpje isiskyr juridins psichologijos akos: kriminalin psichologija, tirianti nusikalstamo elgesio psichikos mechanizmus ir nusikaltlio psichologij; teismo psichologija, apimanti klausimus, susijusius su teistumo vykdymu, teismo psichologins ekspertizs klausimais; peraukljimo psichologija, nagrinjanti nusikaltli aukljimo problemas; teiss psichologija, tirianti teisin smon, jos ugdymo principus ir deformacijos prieastis. Specialioji psichologija tiria dl gimt ar gyt nerv arba kno sistemos trkum sutrikusios psichins raidos mones: akl ir silpnaregi (tiflopsichologija), kuri ir neprigirdini (surdopsichologija), silpnaproi (oligofrenopsichologija), ltesns psichikos raidos ir sutrikusios kalbos vaik psichik. Karo psichologija tiria vairi karins veiklos ri psichologinius ypatumus, kuriuos lemia visuomenins istorins slygos, karo technikos lygis, kareivio ir kari kolektyvo savybs, karinio rengimo metodai. Karo psichologija sudaro rekomendacijas, kaip tobulinti kari painimo, atrankos, mokymo, aukljimo teorij ir praktik, psichologikai rengti karius ir vadus. Karo psichologijos problemos sprendiamos vadovaujantis karybos idjomis, socialins, darbo, ininerins, pedagogins ir kit psichologijos ak duomenimis. Sporto psichologija tiria psichologines sporto ir kno kultros problemas. Jo objektas sportins veiklos ir sportininko asmenybs psichologiniai ypatumai. Sportin psichologija kuria asmen atrankos ir j specialaus rengimo konkreioms sporto akoms priemones, sportininko elgesio ir veiklos vairiuose varyb etapuose psichologinio reguliavimo metodus, tiria psichologines sportininko bsenas vairiose sudtingose situacijose. Svarbiausias sporto psichologijos teorini ir praktini tyrim udavinys padti optimizuoti sportin veikl, kuriai bdinga dalyvi lenktyniavimas, ir tai, kad j reglamentuoja tam tikros taisykls, vertina visuomen. Sporto psichologija pltoja sportinio meistrikumo pagrindus, kuriais vadovaujamasi diegiant optimalius judesi gdius, mokant valdyti kn, ugdant sportininko vali ir dorovines savybes. Psichologijos akos skiriamos ir pagal tiriamas sritis. Pavyzdiui, paauglio, asocialaus elgesio, atminties, asmenybs psichologijos ir t. t.

1.5. Psichologijos savitumas ir reikm

Psichologija isiskiria i kit moksl tuo, kad tyrimo objektas ir tiriantis subjektas i dalies sutampa, nes mogus tiria mogaus, t. y. savo paties psichikos reikinius. Nenuostabu, kad kiekvienas mogus apie tai k nors ino ir smoningai ar nesmoningai to net nesuprasdamas naudojasi tomis

21 iniomis siekdamas savo tiksl. Bendraudami su kitais monmis visada pasirenkame toki taktik, kuri duot laukiam rezultat, todl kalbdami su vaiku, suaugusiuoju ar senyvu mogumi, su liudininku ar tariamuoju, su verslo partneriu ar konkuruojanios bendrovs atstovu visada remiams savo iniomis apie tam tikro asmens bd, elges, netgi jo pomgius ir pan. Tai parodo net bdingas mao vaiko (4 met) elgesys. Pavyzdiui, moiuts gimtadien atvyksta svei. Vaikas, pamats atsinet tort, kurio moiut dar nepamat, pareikalauja: Noriu torto. Bendrame sveikinimosi urmulyje niekas jo praym nekreipia dmesio ir vaikas ima verkti. Paklaustas atjusios vienios, ko verkia, vaikas atria: A ne tau verkiu, a moiutei verkiu. is maylis jau ino, k gali pasiekti aaromis, ir tuo puikiai naudojasi. Ms individualios inios apie moni psichikos veiklos ypatumus ir naudojimasis jomis vadinamas kasdiene psichologija. Kasdiens psichologijos inios yra konkreios, t. y. susijusios su konkreiais udaviniais, monmis, situacijomis. Jomis naudojams sprsdami kasdienius, pragmatikus udavinius. Net vaikas, siekdamas patenkinti savo norus, vienaip elgsis bendraudamas su mama, kitaip su tvu, dar kitaip su senele. Jo elgesys kiekvienu atveju su savo eimos nariais gali duoti ger rezultat, bet vargu ar tas pats elgesys bus skmingas bendraujant su kit vaik mamomis ar senelmis. Kasdien psichologija yra intuityvaus pobdio. Kiekvienas asmuo ini gyja individualiai, stebdamas, praktikai bandydamas, to net nesismonindamas. Tai ypa gerai atskleidia vaik elgesys. Taiau neretai ir suaugusieji mokytojai, treneriai, tardytojai ir kiti asmenys bandydami ir klysdami siekia savo tiksl. I patirties gytos inios nra nei apibendrinamos, nei tiksliai formuluojamos, vartojami terminai, svok turinys daugiareikmis, nra aikiai apibrtas ir tikslus, inios nesusistemintos. Toks praktikai gyt ini ir patirties perdavimas yra labai ribotas. Galime kelis kartus perskaityti ymaus raytojo ir gero mogaus sielos igyvenim inovo F. Dostojevskio ratus, bet kain ar tapsime tokiais pat valgiais psichologais, koks buvo jis. Mokslo psichologijos inios kaupiamos taikant gerai apgalvot strategij ir metodikas. Tyrim duomenys tvarkomi taikant matematinius metodus. Gauti tyrim duomenys apibendrinami, vartojamos mokslins svokos, atspindinios esmingiausias daikt ar reikini savybes, bendrus j ryius ir santykius. Mokslo psichologijos inios yra racionalios ir visikai sismonintos. Svokos tiksliai apibrtos, suderintos tarpusavyje. Nustatomi tiriam reikini kilms ir raidos dsningumai. Mokslins svokos kartais sutampa su kasdiens psichologijos svokomis savo iorine forma, t. y. ireikiamos tais paiais odiais, taiau vartojam termin turinys ir odi reikm neretai skiriasi. Mokslo psichologija yra sukaupusi gausi, vairi ir danai unikali faktin mediag, kuri nevisai prieinama kasdiens psichologijos atstovui. Isami mediaga apie psichikos reikinius leidia naujai pamatyti ir kok nors vien konkret tiriam reikin.

22 Mokslo psichologijos sukaupta, susisteminta ir prasminta mediaga, ireikta tiksliai suformuluotais dsniais ir svokomis, gali bti skmingai perduota kitiems asmenims i kartos kart. Visikai atskirti mokslo ir kasdiens psichologijos negalima. Kasdienje psichologijoje kyla daug klausim, kuriuos atsakymo ieko mokslo psichologija. Ininierius F. Tayloras, stebdamas pakrovj darb, band isiaikinti, kodl darbininkai nedirba visu pajgumu. Taip atsirado fiziolog ir psicholog tyrimai, susij su darbo veiksm tobulinimu, darbo reimo reguliavimu, ranki tobulinimu, juos pritaikant pagal mogaus galimybes ir net darbo motyvacijos tyrimus. Tai leido pagerinti darbo naum, kokyb ir moni darbo slygas. Psichologija praturtina filosofijos, sociologijos, pedagogikos, ergonomikos, menotyros, technikos ir kitus mokslus iniomis apie moni dvasin gyvenim, padeda siekti geresni rezultat vairiose veiklos ryse, utikrinti asmenybs tobuljim dirbant. Dl to ir ms alies auktosiose mokyklose psichologij studijuoja bsimieji pedagogai, medikai, teisininkai, vadovai ir kiti specialistai, kuri profesins veiklos esmin dal sudarys bendravimas su monmis. Psichologijos inios btinos kiekvienam mogui, kad jis geriau galt painti kit moni ir savo vidin pasaul bei galt skmingiau bendrauti su savo eimos nariais, draugais ir bendradarbiais, tapti naudingesnis visuomenei. Paindamas teigiamas ir neigiamas savo psichikos ypatybes mogus gali skmingiau tobulinti save.

2. PSICHOLOGIJOS TYRIMO METODAI 2.1. Tyrimo stadijos ir metodai

Psichologai mogaus psichikos veikl tiria remdamiesi nuostata, kad jos painimas tik tada bus mokslikas, kai bus taikomi metodai, atskleidiantys objektyvi ties, tikruosius psichikos reikini ryius ir sveikas, j nuolatinio kitimo dsnius. Labai svarbu tiriamus reikinius patikrinti moni praktine veikla. mogaus prot, jausmus, norus, charakter ir sugebjimus turime tikrinti remdamiesi jo darbais ir poelgiais, o ne tuo, k jis pats apie save kalba. Tikrovs daiktai ir reikiniai tiriami iaikinant esminius j ryius ir santykius. Tai vienas i pagrindini tyrimo princip. psichikos reikinius reikia irti kaip nulemtus iorinio ir vidinio poveiki ir neatskiriamai susijusius su mogaus vidinmis ir iorinmis reakcijomis bei veiksmais. Turi bti tiriama psichikos reikini raida. Viskas, kas egzistuoja, aminai juda, kinta, vystosi. mogaus psichikos reikinius galima painti tik atskleidus j atsiradimo slygas, stebint j kait. Gyvn elgsenos vairiose j raidos pakopose tyrinjimas padeda painti mogaus psichikos dsnius, iaikinti smons atsiradimo ir isivystymo prieistor. Labai svarbu tirti istorin

23 mogaus smons raid, kuri parodo smons pokyius visuomenins istorins monijos raidos procese. Ontogenetinis psichikos raidos tyrimas rodo jos pokyius vairiais mogaus amiaus laikotarpiais. Siekiant atskleisti psichikos raidos dsnius labai svarbu itirti psichikos reikini pokyius vairioje moni veikloje: dirbant, mokantis, aukljant, naudojant specialiai organizuotus, turinius aik tiksl poveikius, kurie padeda susiformuoti psichikos veiklai bei asmens savybms. Mokslinis tyrimas visada vyksta tam tikru nuoseklumu. Jis visada prasideda problemos iklimu. Psichologinje literatroje nurodomi keturi problem iklimo altiniai: stebjimai, ankstesni tyrimai, teorija ir praktins problemos. Tai, kas pastebima kasdien, gali sukelti daug problem. Pavyzdiui, nevienodas moni elgesys kritikose situacijose gali sukelti nor patyrinti toki elgesio skirtum prieastis, t. y. isiaikinti, nuo ko tai priklauso nuo amiaus, lyties, temperamento, sitikinim ar dar kit veiksni. Susipainus su kit mokslinink atlikt tyrim rezultatais arba paiam atlikus kokius nors tyrimus gali kilti mintis pratsti tyrimus kitokiomis slygomis. vairi teorij studijavimas gali paskatinti patikrinti jas empiriniais tyrimais. Daug tyrim atliekama sprendiant praktines problemas. Jas danai pasilo vienais ar kitais konkreiais dalykais suinteresuoti asmenys. Pavyzdiui, mons vadovybei gali rpti isiaikinti ir isprsti darbuotoj konflikt prieastis, parinkti tam tikrai profesijai tinkamiausius mones. Kita tyrimo stadija hipotezs iklimas. Hipotez tai mginimas atsakyti tyrimo problemos klausimus, remiantis visa tyrjui prieinama informacija (kit tyrim duomenimis, teorinmis prognozmis, preliminarini tyrim rezultatais). Metodas tai gamtos ir visuomens gyvenimo reikini painimo ir tyrimo bdas. Psichologinje literatroje skiriami trys tyrimo metodai (kai kurie autoriai, nordami juos grieiau apibrti ir atskirti nuo konkrei empirini duomen rinkimo bd metodik, juos vadina strategija (E. Rimkut, 1983): 1. Stebjimas, arba apraomasis metodas, kai tyrjas, pats nekeisdamas slyg, sistemingai registruoja ir aprao natraliai vykstanius reikinius. 2. Eksperimentas, kai reikiniai tiriami aktyviai juos veikiant, sudarant ir keiiant slygas bei tiksliai registruojant duomenis. 3. Koreliacinis tyrimas, kai nekontroliuojant slyg ir j nekeiiant statistikos metodais vertinamas tam tikr empirini duomen ryys. Toliau tyrjas turi pasirinkti tyrimo metodik ir sudaryti tyrimo plan, t. y. numatyti duomen rinkimo, j analizs ir interpretavimo metodik. Tik gerai susipainus su tyrimo metodikomis ir j taikymo galimybmis galima sudaryti efektyv tyrimo plan.

24 Metodika tai konkreti empirini duomen rinkimo ir j registravimo procedra, kai tiksliai nurodomos visos tyrimo slygos ir atliekam veiksm eiga. Be to, btina mokslinio tyrimo stadija surinkt duomen analiz, kuri atlikus pasirenkamas tikinamiausias j interpretavimas.

2.2. Duomen rinkimo bdai

Stebjimas
Stebdamas tyrintojas konstatuoja (fiksuoja) mogaus iorinio elgesio faktus, kurie padeda nustatyti ir paaikinti psichikos reikini ypatumus. Stebjimas gali bti atsitiktinis, neturintis i anksto numatyto tikslo ir atliktas nesilaikant joki taisykli. Tokie stebjimai danai atliekami gyvenime, ypa pedagogo, gydytojo, urnalisto, teistvarkos darbuotojo ir kit specialist. J veiklos apibrtas pobdis, danas situacij pasikartojimas sudaro slygas atlikti originalius ir vertingus stebjimus. Gydytojas Fer atkreip dmes danus ligons skundus, kad, esant altam ir sausam orui, ji junta kibirktles ant odos ir plauk. Jis imatavo statin odos krv ir atrado psichogalvanin refleks. Taiau tokie stebjimai tik retais atvejais turi mokslin vert. Moksliniu tyrimu galima laikyti tik sisteming stebjim, kuris turi aik tiksl ir vykdomas pagal i anksto sudaryt plan. Toks stebjimas taikomas tiriant vaiko psichikos raid, psichikos proces pasireikim vairiose situacijose, moni tarpusavio santykius, j veikl ir t. t. Teistvarkos pareignai stebjim labai danai praktikai taiko savo profesinje veikloje. Tardytojas, apklausdamas tariamj ar liudinink, stebi, kaip pastarasis reaguoja pateiktus klausimus, kaip atsako ar ikart igirds klausim, ar kakiek udelss, taip pat stebi apklausiamojo laikysen ir visa tai fiksuoja savo protokole arba atmintyje. Kolonijoje galima stebti bausm atliekanio asmens elges, jo pasikeitimus. Patrulins tarnybos darbuotojai stebi moni elges turguje, gatvje ir pan. Jie stebimi daniausiai ne mokslini tyrim tikslais, o siekiant isiaikinti profesiniu poiriu reikmingus klausimus. Taiau t stebjim isamumas, tikslus atskir fakt ymjimas gali bti labai reikmingas priimant svarbius sprendimus. Teistvarkos pareign stebjimai savo pobdiu artimi moksliniams tyrimams, todl labai svarbu laikytis moksliniam stebjimui keliam reikalavim. Yra dvi stebjimo metodo formos: objektyvusis stebjimas, arba ekstrospektinis metodas, ir savistaba, arba introspektinis metodas. Objektyvusis stebjimas yra toks stebjimas, kai tyrintojas sistemingai stebi ir fiksuoja kito asmens elges (jo veiksmus, gestus, mimik, kalb) natralaus gyvenimo slygomis. Stebimi mogaus veiksmai yra iorins vienoki arba kitoki psichikos proces apraikos, todl duomenys, surinkti stebint, leidia daryti ivadas apie mogaus psichikos procesus, bsenas bei asmenybs savybes.

25 Objektyvaus stebjimo metodas vertingas tuo, kad mogaus psichikos veikla stebima natraliomis slygomis, taiau taikant metod susiduriama ir su tam tikrais sunkumais. Stebjimas ne visada leidia atskirti atsitiktinius, nesvarbius faktus nuo esmini dsningum. Stebjimas paremtas suvokimo duomenimis, kurie priklauso nuo tyrintojo kryptingumo, nusistatymo, patirties. Be to, mes ne visada visk suvokiame, todl stebdami kartais praleidiame, neufiksuojame kai kuri duomen. Stebim veiksm trumpalaikikumas sukelia sunkum, dl to ne visk spjame uregistruoti. Tiriamo reikinio daniausiai negalima pakartotinai stebti, o jei tai daroma, slygos, kuriomis vyksta reikinys, jau bna pasikeitusios. Teisingai organizuotas stebjimas turi atitikti iuos reikalavimus: 1. Turi bti aikiai numatytas tikslas ir udaviniai. 2. Tiriam reikin turi stebti tiriamajam prastinmis slygomis, nekeiiant jo natralios eigos. Stebjimas neturi keisti stebimo reikinio. 3. Duomenys turi bti renkami pagal i anksto numatyt plan (program), atitinkant tyrimo udavinius. Tai palengvina objektyvios mediagos apie tiriam reikin atrinkim. 4. Stebjimas turi bti atliekamas sistemingai, kelet kart, keli tyrintoj. Stebim asmen turi bti pakankamai daug, kad gauti duomenys bt reikmingi. 5. Tiriam reikin reikia stebti vairiomis, dsningai besikeiianiomis slygomis, pavyzdiui, mokini nuovarg reikia tirti pirm ir paskutini pamok metu. 6. Stebint reikia atsivelgti vairias aplinkybes, susijusias su tiriamu reikiniu. 7. Btina tiksliai registruoti stebjimo rezultatus: vesti stebjim protokol, tiksliai j urayti visus rodiklius, pagrindinius ir antraeilius faktus. Stebimus faktus reikia registruoti nedarant atrankos ir iimi: protokolas turi bti tiksli stebimo reikinio fotografija. Rekomenduojama i anksto susidaryti registruojam veiksm sra, panaudoti skales veiksm intensyvumui ir trukmei fiksuoti. Skal gali turti tris, penkias ar septynias intensyvumo padalas. Pavyzdiui, rank drebjimo intensyvumui fiksuoti galima naudoti trij laipsni skal: labai dreba, vidutinikai dreba, visai nedreba. ymas galima daryti tiesje, kurios vienas galas paymtas didiausio, o kitas maiausio intensyvumo laipsniu. yma (x) tiesje rodo stebimo asmens rank drebjimo intensyvum (r. 3 pav.). x
Labai dreba Vidutinikai dreba Visai nedreba

3 pav. Rank drebjimo intensyvumo skal

8. Jeigu galima, stebim reikin reikia nufilmuoti, tiriamojo kalb rayti magnetofono juost. Tai leis pakartotinai stebti tiriam reikin (perirint film ar pan.), papildyti stebjim, patikslinti atskirus momentus.

26 Taiau toks tiriamojo elgesio fiksavimas turi bti atliekamas jam to neinant. Stebint danai rengiami specials kambariai, kur tiriamieji jauiasi vieni, o i ties jie stebimi vaizdo kamera arba per tik i vienos puss permatom sien. Stebjimas gali bti itisinis ir atrenkamasis. Itisinio stebjimo metu tam tikr laik fiksuojamos visos mogaus psichikos veiklos iorins apraikos. Pavyzdiui, kolonijos aukltinis gali bti stebimas darbo, pamok metu, laisvalaikiu, aidiant, bendraujant su jam artimais ir nepastamais asmenimis. Atrenkamojo stebjimo metu registruojami tik tie faktai, kurie tiesiogiai susij su siauru tiriamuoju klausimu. Pavyzdiui, tiriant jaunuolio jautrum fiksuojamos tik jo emocins reakcijos situacij ir j iraikos pobdis. Savistaba (introspekcija) yra toks metodas, kada tiriamasis stebi savo vidinius igyvenimus, j iorines iraikas ir daro ivadas apie psichikos gyvenimo dsningumus. Empirins psichologijos atstovai savistab laik pagrindiniu ir vieninteliu metodu, leidianiu velgti psichikos reikini esm. Taiau savistaba gali bti taikoma tik kaip pagalbinis metodas kitais metodais gautiems duomenims papildyti arba kaip bsimojo tyrimo ieities takas. Kartais atliekamas iprovokuotas stebjimas, kai nelaukiama, kad natrali situacija sukelt tiriam reikin. Tiriamajam neinant specialiai sudaroma situacija, sukelianti tiriamojo reakcij. Toliau tiriamojo elgesys fiksuojamas kaip prastai.

Eksperimentas
is tyrimo metodas gali padti atskleisti naujus dsningumus, patikrinti jau inom psichikos proces raid, tipines asmenybs savybes. Taikant metod objektyvus veiksnys nepriklausomas kintamasis (aplinkos slygos, operacijos nuoseklumas, paaliniai dirgikliai ir t. t.) keiiamas ir irima, kaip kinta kiti reikiniai priklausomi kintamieji (elgesys, emocijos, dmesio sutelkimas, nuovargis ir t. t.). Tyrjas ne pasyviai stebi vykstanius reikinius, o pats juos aktyviai sukelia pagal tam tikr plan dirbtinai keisdamas mog veikianias slygas. Daug kart kaitaliodamas slygas tyrjas gali tiksliai nustatyti prieastis, kurios sukelia vienokius arba kitokius psichikos reikinius, stebti t reikini kitim bei raid. Eksperimento metodui bdingos ios savybs: 1. Tyrjas pats sukelia j dominant reikin tada, kai j reikia tirti. 2. Eksperimentui atlikti sukuriama speciali aplinka, leidianti tiriam reikin stebti gryn, izoliuot nuo atsitiktini veiksni. 3. Tiriamas reikinys sukeliamas tiek kart, kad bt galima nustatyti dsningumus. Dl to daugelis tiriamo reikinio savybi labai tiksliai imatuojamos. 4. Slygos, kuriomis vyksta tiriamas reikinys, dsningai keiiamos. Tai leidia painti tiriamo reikinio esm ir jo ry su kitais reikiniais.

27 5. Eksperimentiniuose tyrimuose vartojama speciali tiksli matavimo aparatra, kuria imatuojama kiekybin tiriamo reikinio charakteristika. Gauti duomenys analizuojami statistikai. Psichologijoje atliekami du svarbiausi eksperimentai: laboratorinis ir natralusis. Laboratorinis eksperimentas atliekamas specialiose patalpose (laboratorijose) naudojantis daugiau ar maiau sudtinga aparatra. iuo metodu galima tiksliai apskaiiuoti ir iorinius poveikius (dirgikli stiprum, veikimo laik, j eils tvark arba vairias kombinacijas su kitais dirgikliais), ir atsakomsias reakcijas (veiksmus bei odius) tuos dirgiklius. Pavyzdiui, tiriant pojius ir suvokimus tiksliai apskaiiuojamas vairi dirgikli stiprumas ir j eils tvarka bei vairios mogaus atsakomosios reakcijos; tiriant atmint apskaiiuojamas simintinos mediagos kiekis ir kokyb, vairs siminimo bdai (itisinis, dalinis, garsinis ir t. t.), kartojim skaiius ir pan. Sugretinus visus iuos duomenis nustatomos geriausios slygos siminti ar suvokti mediag. Laboratorijose galima imituoti ir itirti gamybos situacijas, operacij eig. Per laboratorin eksperiment specialia aparatra galima ufiksuoti ir organizme vykstanius fiziologinius pokyius, nustatyti j ry su tiriamu psichikos reikiniu. Pavyzdiui, galima nustatyti kraujo apytakos ir kvpavimo sistem veiklos pokyius dl emocini reakcij, biosrovi pokyius dirbant protin darb ir t. t. Eksperiment metu naudojama aparatra gali bti ir labai paprasta, ir sudtinga. Daugeliui tyrim atlikti pakanka paprasiausio popieriaus lapo, pietuko ir chronometro. Atliekant suvokimo tyrimus plaiai vartojami prietaisai, reguliuojantys suvokiam objekt ekspozicijos trukm. mogaus reakcijos matuojamos refleksonometrais, biosrovs uraomos elektroencefalografais ir t. t. Suvokimo, mstymo procesai tiriami naudojant aparatr akies judesiams fiksuoti. Maiau aparatros reikia kalbai ir mstymui simboliais tirti. Ne sudtinga ir gausi aparatra lemia eksperimento vert, o turiningos hipotezs ir tiksli kontrol. Svarbu, kad tyrimams naudojami prietaisai: 1) bt pakankamai tiksls ir patikimi; 2) geros konstrukcijos, danai negest; 3) nekelt paalini efekt (pvz., triukmo), kurie gali paveikti tiriamojo elges; 4) automatikai registruot tiriam reikin; 5) bt lengvi ir patogs. Laboratorinis tyrimas turi ir trkum. Tyrimai atliekami tiriamajam neprastomis, nenatraliomis slygomis: specialioje patalpoje, vairia aparatra. Tai gali ne tik atitraukti jo dmes nuo pagrindinio udavinio, bet ir sukelti tarum, nepasitikjim, vadinasi, gali pakisti tiriam reikini pobdis. Todl tiriam asmen labai svarbu atitinkamai paruoti bandymui: supaindinti su aplinka, aparatra, paaikinti, pademonstruoti (kiek leidia tyrimo slygos), kas bus tiriama. Taiau ne visada galima ivengti neigiamos dirb-

28 tini slyg takos tyrimo rezultatams. Rus psichologas A. Lazurskis 1911 m. pasil tiriant naudoti natralj eksperiment. Natralusis eksperimentas atliekamas ne laboratorijoje, o mogui prastomis gyvenimo ir darbo slygomis: dirbant, mokantis, aidiant ir pan. Viena i natraliojo eksperimento ri yra gamybos eksperimentas. is eksperimentas atliekamas beveik natraliomis slygomis. Pakeiiamos tik kai kurios darbo aplinkos ar operacijos atlikimo aplinkybs ir stebima t pakeitim taka darbinink elgesiui, darbo eigai ir jo rezultatams. Natraliajam eksperimentui bdingi teigiami stebjimo ir laboratorinio eksperimento metod bruoai. J atliekant galima panaudoti ir vairi aparatr.

Pokalbis
iuo metodu i anksto numatytais, apgalvotais klausimais i vairi asmen renkami duomenys apie dominani problem: asmens interesus, polinkius, tiriamojo santykius su kolektyvu, savo pareig supratim, sitikinimus ir kt. Pokalbio metodu galima surinkti tiek bendruosius, tiek papildomus duomenis apie tiriamj, kai pats tyrimas atliekamas kitais metodais. Norint, kad tyrimas pokalbio metodu bt skmingas, reikia laikytis i slyg: 1) reikia umegzti ry su tiriamuoju; 2) gerai apgalvoti pokalbio plan ir numatyti klausimus. Pokalbis bna vaisingas, jei tiriamasis pasitiki pokalb organizuojaniu asmeniu ir supranta jo reikm. Tada tiriamojo atsakymai atviresni, nuoirdesni. Kad bt umegztas ryys, reikia i anksto surinkti apie tiriamj visus manomus duomenis ir susipainti su juo. Tiriamasis turi bti tikras, kad surinktos inios nebus panaudotos nei prie j, nei prie kitus asmenis. Pokalb galima pradti tiesiogiai, be ang arba kalbant apie kitus abu asmenis dominanius klausimus. Tyrimo iuo metodu skm lemia ir pokalbio vieta. Pokalbis gali vykti tyrjo kabinete, laboratorijoje, darbo vietoje, namuose ir t. t. Geriausia kalbtis tiriamajam prastoje aplinkoje (darbo vietoje, namuose, kartu einant i darbo), kur jis laisvai jauiasi. Svarbu, kad pokalbiui bt parinktas toks laikas, kai tiriamasis laisvas, niekur neskuba, nepavargs. Negalima kalbtis su tiriamuoju prie kok nors jam labai atsaking darb arba pasitarim, pavyzdiui, prie kvalifikacijos patikrinimo egzamin. Pokalbio rezultatai ir kokyb priklauso nuo klausim parinkimo ir j sudarymo. Klausimai turi atitikti tyrim tiksl. Jie turi bti tiksls ir aiks, nedviprasmiki, ne per sunks, i tiriamajam asmeniui artimos srities, taiau ir ne perdaug primityvs, kuriuos atsakymai savaime aiks. Reikia vengti klausim, kurie gali sukelti tiriamojo tarim, baim, bti jam nemalons ar eisti j. Rekomenduojama pateikti kontrolini, krymini klausim atsakym pagrstumui ir patikimumui patikrinti. Geriau tinka ne tiesioginis klausimas, o aplinkinis. Tiriant jaunuoli interesus nepatariama klausti: Kuo js domits?, Ko siekiate gyvenime?. Geriau umegzti pokalb apie literatros, mokslo laimjimus, kitus gyvenimo klausimus. Taip iryks jaunuolio ipru-

29 simas, interesai, paira darb, draugus. Nerekomenduojami klausimai, kuriuos galima atsakyti trumpai taip arba ne. Geriau siekti isamesnio atsakymo. Klausim reikia taip formuluoti, kad jame neslypt jokia galimo atsakymo uuomina. Jie negali bti taigs. Reikia turti atsargoje ir papildom klausim, kuri gali prireikti, kai tiriamojo atsakymai nukreipia pokalb nenorima linkme arba kai jie nepakankamai isams. Kartu reikia numatyti, ko tiriamasis gali paklausti. iuos klausimus svarbu ufiksuoti, nes kartais jie suteikia ne maiau naudingos mediagos negu patys atsakymai. Atsakymus reikia urayti po pokalbio. Dar geriau juos rayti garsajuost. Pokalbis gali bti vedamas tiksliai laikantis numatyto plano, klausimus pateikiant i anksto numatyta tvarka. Pokalbis gali bti vedamas ir laisvesne forma, jo metu keiiant klausimus ir pateikiant naujus, i anksto nenumatytus. Tokio pokalbio svarbiausia slyga visapusikas tyrjo pasirengimas: jis turi gerai painti pokalbio objekt ir turti pakankamai daug duomen apie tiriamj. Tai pads jam surinkti daugiau vertingos mediagos ir rasti ieit pokalbiui pakrypus nenumatyta linkme. Pokalbio metodu duomenys gali bti renkami ne tik i paties tiriamojo, bet ir i kit asmen: meistr, bendradarbi, tv, mokytoj ir t. t.

Anketos
Anket metodas padeda gvildenti problem pasitelkiant daugelio moni apklausos duomenis. Apklausai suraomi specials klausim sraai, spausdinamos anketos. Tiriamieji turi atsakyti ratu. Anket metodas turi tam tikr pranaum, nes vienu metu tiriama daug moni, maiau veikia vairs nekontroliuojami atsitiktiniai veiksniai. Daugelio tiriamj apklausa leidia atskleisti tokius faktus, kurie likt nepastebti tiriant nedidel grup asmen kitais metodais. Jei apklaustume kelis specialistus, koki savybi reikia norint dirbti pagal j specialyb, antraeili savybi jie nurodyt beveik tiek pat kiek ir pagrindini, vadinasi, pagrindins nebt atskleistos, o apklausus labai daug specialist ir gavus daug atsakym atskir savybi nurodymo danis skirsis, ir savybs, labiausiai reikalingos iai profesijai, bus geriau atskleistos. Didelis atsakym skaiius yra gera j tarpusavio kontrols priemon: kuo daugiau atsakym, tuo patikimesns ivados. is metodas atskleidia ir tiriam moni individualius skirtumus. Anketos bna dviej ri: standartizuotos ir laisvo pobdio. Standartizuotose anketose pateikiami ne tik klausimai, bet keli galim atsakym variantai. Tokiomis anketomis gautus duomenis lengva inagrinti naudojant skaiiavimo technik, taiau jos apriboja tiriamj atsakym analizs galimybes ir nesudaro slyg padaryti subtilesnes ivadas. Laisvo pobdio anketose pateikiami klausimai, ir tiriamasis laisvai formuluoja ir urao atsakym. Taip surinkt gausyb mediagos sunku sutvarkyti, analizuoti, esminiai dalykai neretai pradingsta tarp antraeili fakt. Kartais per daug dmesio skiriama statistikos duomenims, skaiiams, per maai analizuojama koky-

30 bikai, todl ivados bna pavirutinikos, nepagrstos. Pasak ymaus psichologo A. Bin (A. Binet), anketos privalumas yra tas, kad surenkama daug duomen, taiau fakt gausumas, jeigu jie nepakankamai tiksls, yra tik tiesos miraas. Kai kuri psicholog nuomone, anketos metodu negalima painti mogaus vidinio pasaulio, jo bsen, intelekto. Galima surinkti tik formali duomen apie jo gyvenimo slygas, eimos padt, ami ir pan. Anketose, j manymu, ufiksuojami tik ioriniai faktai ir reikiniai. I tikrj anketa turi nemaai trkum, bding savistabai, nes ji pagrsta tiriamojo nuomone apie save ir savo elges. iuo poiriu ji nelabai tinka tirti jaunuolius ir mokinius, kurie nesugeba tiksliai vertinti savo igyvenim. Anketomis surinkta mediaga danai nra isami nei kokybikai, nei kiekybikai. Antai imto asmen poiris mirties bausms taikym negali bti apibendrintas, nes ie asmenys sudaro tik labai ma visuomens dal. Taikant anketos metod svarb vaidmen vaidina atsitiktinumas, nes danai anketas atsako skirtingo amiaus, isilavinimo bei skirting individuali savybi turintys mons, o analizuojant gautus duomenis tai neatsivelgiama. iuo metodu gali bti tiriami tik atskiri psichologijos klausimai. Nepaisant i trkum, anket metodu gali bti skmingai tiriami kai kurie su mogaus psichika susij klausimai, kolektyvo nari tarpusavio santykiai. Surinkti duomenys gali bti svarbs hipotezei suformuluoti. Tyrimas anket metodu atliekamas taip: 1) iaikinamas tyrimo tikslas ir udaviniai, sudaromas klausim sraas; 2) apklausiama; 3) surinkta mediaga tvarkoma, nagrinjama ir apibendrinama. Svarbiausia atidiai, kruopiai numatyti anketos klausimus atsivelgiant tyrimo tikslus ir udavinius. Anketos bna vairi ri ir form, svarbu, kad bt aikiai apibrta tiriama sritis, pavyzdiui, aplinkos slyg poveikis, darbo gdi susidarymas, santykiai su bendradarbiais ar kt. Vienos anketos klausimai gali reikalauti atsakym, grindiam savistaba (atsako pats tiriamasis), kitos kit asmen ar darbo proces stebjimais (apie tiriamj kalba kiti asmenys), treios ir savistaba, ir kit stebjimais. Anketos priklauso ir nuo to, kaip tyrjas surinktus duomenis nori analizuoti ar kokybikai (kokybin anketa), ar kiekybikai (kiekybin anketa). Anketos skiriasi klausim skaiiumi: nuo vieno iki 500 ir daugiau (interes inventarijuose). Praktika rodo, kad geriausios yra 1015 klausim anketos. Gerai pasiruous ir sudominus tiriamuosius galima skmingai tirti ir 2530 klausim anketa. Daugiau klausim galima pateikti tada, kai atliekami specials tyrimai, pavyzdiui, kvalifikuot darbuotoj, suprantani savo atsakomyb ir labai suinteresuot tyrimu. Anketose reikia vengti nereikaling ir klaidinani klausim. Klausimus reikia suformuluoti pagal tuos paius reikalavimus kaip ir pokalbio metodu, tik ia ypa svarbu tikslumas. Pokalbio metu suprasti klausim padeda klausianiojo intonacija, visas elgesys ir kiti veiksniai, o upildydamas anket tiriamasis susitelkia tik tai, kas parayta. Pirmiausia anketoje pateikiami klausimai, reikalingi bendrai informacijai suinoti, t. y. apie ami, lyt, isilavinim, profesij, socialin padt ir pan.

31 Naudojant anket apklausa gali vykti dvejopai: 1) anketos idalijamos ir tiriamieji individualiai upildo jas ia pat, dalyvaujant tyrjui; 2) anketos upildomos namuose. Tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju svarbu, kad tyrjas odiu arba ratu (anketos pradioje) glaustai, bet isamiai painstruktuot tiriamuosius. Instrukcijoje reikia: 1) pabrti tyrimo tiksl; 2) paprayti atvirai bei nuoirdiai atsakyti klausimus (neigiamai nusiteikus, nenorint atsakyti klausimus anketos reikt nepildyti); 3) pabrti, kad anketa anonimika, todl nereikia minti nei savo, nei kit pavardi; 4) nurodyti, kad tokiu atveju, kai klausimas nelabai suprantamas ir j sunku atsakyti, geriau visai neatsakyti (parayti brkn). Atsakymus rayti kuo aikiau. Jei anket pildo grup moni, jiems negalima leisti kalbtis tarpusavyje, garsiai reikti mintis. Jei klausimai skaitomi, skaityti reikia aikiai, pakartoti klausimus tris kartus: antr kart prajus 5 sekundms po pirmojo, trei 1015 sekundi po antrojo skaitymo. Prie skaitydamas nauj klausim tyrjas turi spti tiriamuosius: Dabar skaitysiu nauj klausim. Paymkite jo numer.... Surinkta mediaga turi bti rpestingai peririma, suklasifikuojama ir analizuojama. Darant ivadas reikia atsivelgti io metodo pranaumus ir trkumus.

Kitos metodikos
Veiklos produkt analiz. Tai metodas, kai apie mogaus sugebjimus ir gdius, poir darb, pat darb bei su juo susijusi mogaus psichikos veikl sprendiama i jo darbo rezultat: dienorai, raini, pieini, gamini ir t. t. Ypa svarbu sugretinti darbo rezultatus su paruoiamja mediaga (juodraiais, eskizais, raini variantais ir t. t.). Jaunuolio pieini ar raini analiz gali atskleisti jo polinkius, sugebjimus, asmenines problemas ir kt.; nusikaltimo vietos apira, darbo produkt, gyvenamosios vietos, dokument tyrimas gali daug pasakyti apie tariamj. Biografinis metodas. Juo tiriami labai gabi moni raytoj, kompozitori, mokslinink, iradj veiklos ypatumai. Analizuojant j biografijos duomenis nustatomos aplinkybs ir asmens savybs, kurios padjo pasiekti labai ger veiklos rezultat. Kartu galima psichologikai nuodugniau susipainti su profesijomis. Klinikinis metodas. is empirini duomen rinkimo bdas stebjimo kontroliuojamomis slygomis ir laisvo, nestandartizuoto pokalbio derinys. Tiriamajam pateikiama uduotis, kuri atlikdamas jis aikina savo veiksmus, atsako tyrjo klausimus, susijusius su uduotimi. Pavyzdiui, jaunuolio klausiama, kaip jis pasielgt tam tikroje situacijoje. Jam atsakius klausiama, kodl jis taip elgtsi. Atsakymas nulemia tolesnes uduotis ir klausimus. bd plaiai taik ymus veicar psichologas . Pia, tyrs vaik mstym ir pasaulir. Testavimas. Gauti objektyvi kiekybikai ireikiam duomen apie individo ypatybes padeda testavimas (test taikymas). Testas tai standartizuotos uduotys, i kuri atlikimo rezultat sprendiama apie tam tikr psi-

32 chikos funkcij ir asmens ypatybi isivystymo laipsn ir bkl. Pavyzdiui, i atsakym, kaip pratsti tam tikra tvarka idstyt skaii eil, sprendiama apie mogaus sugebjim mstyti. Taigi testas yra psichologijos matavimo rankis. 4 ir 5 paveiksluose pateikti dmesiui ir erdviniams vaizdiniams tirti skirti testai.
Vardas, pavard _______________________________________________ Upildymo data ____________________

4 pav. Korekcin lentel. Testas dmesiui tirti

33

5 pav. Testas erdviniams vaizdiniams tirti

Testais atliekami matavimai daniausiai suprantami kaip individo vietos panai individ grupje nustatymas, jo santykins padties vertinimas. Tam reikalingas tam tikras matavimo etalonas, kuris parengiamas kiekvienam konkreiam testui. Tuo tikslu pagal tam tikrus poymius (ami, isilavinim, lyt ir kt.) sudaryta didel vadinamoji normin tiriamj grup sprendia rengiamo testo uduotis. Visos grups rezultatai ireikiami kiekybikai ir statistikai ianalizuojami: nustatoma j vidutin (centrin) reikm, apskaiiuojamas duomen isibarstymas (nutolimas nuo vidutins reikms). Vidutinis ios normins grups rezultatas tampa norma, kurios atvilgiu vliau vertinamas kiekvienas testuojamas individas. Jei matuojama ypatyb atitinka norm, laikoma, kad ji ireikta vidutinikai. Remiantis normins grups tyrimo rezultat pasiskirstymu sudaromos specialios lentels emesniems bei auktesniems u norm rezultatams tiksliai vertinti. Test rys skiriamos pagal vairius kriterijus: pagal psichikos reikini srit, kuri norima vertinti (intelekto arba bendrj sugebjim, asmenybs, savitarpio santyki ir kt.), pagal atsakinjimo pobd (verbaliniai, t. y. odiniai, ir neverbaliniai, t. y. reikalaujantys sivaizduoti, pieti, atlikti praktinius veiksmus). Dauguma iandien inom test yra sukurta Vakar Europos ir Amerikos alyse, kur jie plaiai taikomi vairiais praktiniais tikslais. Jie ne visada tinka tirti kitoje istorinje ir kultrinje terpje gyvenanius asmenis.

2.3. Statistiniai tyrimo duomen tvarkymo metodai

vairiais metodais atlikt mogaus psichikos tyrim duomenys tvarkomi taikant matematinius metodus. Tiriant mogaus reakcijas ar kitus procesus atliekama daug matavim, kuri duomenys nevienodi, todl ivedamas arit-

34 metinis vidurkis, surandama mediana arba moda, apskaiiuojamas pavieni duomen standartinis nukrypimas. Mediana padeda norint greitai nustatyti pagrindin tendencij, kai yra nedaug duomen ir kai kratutiniai duomenys netipiki. Moda nustatoma preliminari pagrindin tendencija, kai nereikia didelio matematinio tikslumo. Turint daug duomen, pavyzdiui, kai tiriamas reakcijos laikas, jie gali daugiau ar maiau skirtis vieni nuo kit. Dviej ar daugiau kintamj (pvz., dirgiklio intensyvumo ir reakcijos laiko) santykius parodo koreliacijos koeficientas ir pan. iais laikais mogaus psichikos tyrim duomenys apdorojami naudojant sudtingus matematinius skaiiavimus. Tam reikia turti specialij ini.

3. PSICHIKA IR SMEGENYS
mogaus ir gyvno organizmo procesus reguliuoja nerv sistema. Svarbiausias mogaus elgesio aktyvintojas ir koordinatorius yra jo galvos smegen didieji pusrutuliai. Dl nerv sistemos veiklos gauname vis mums reikaling informacij i aplinkos ir apie organizme vykstanius procesus. Nerv sistema siunia impulsus vairias gyvybei palaikyti btinas organizmo sistemas ir reguliuoja j veikl. Galvos smegen centruose kuriamos veiksm programos, ateities planai, idjos ir numatomi bei skatinami j gyvendinimo bdai. Svarbiausias nerv sistemos ir ypa galvos smegen reikms mogaus psichikai rodymas yra tai, kad paeidus j veikl sutrinka jo elgesys, pakinta psichikos procesai, bsenos ir net asmenybs savybs, paralyiuojami judesiai ir pan. Smegenims visikai nustojus veikti mogus mirta. Tai rodo, kad nerv sistemos veiklos ir psichikos ryiai yra labai glauds, todl nerv sistemos ypatum painimas gali padti geriau suprasti psichikos veiklos dsningumus. Paprasiausia yra difuzin nerv sistema. Ji primena tinklin audin ir turi: 1) receptorius, priimanius aplinkos poveikius; 2) efektorius, reaguojanius poveikius; 3) nervines skaidulas, perduodanias impulsus i receptori efektorius. Sudtingesn yra mazgin (segmentin) nerv sistema. Jai bdingas neuron susitelkimas mazgus, arba ganglijas, esanias kno segmentuose. Atskiri kirmli segmentai veikia autonomikai, bet turi tarpusavio jungtis. Vabzdi, voragyvi, viagyvi nerv sistemoje vyrauja galvos smegenys. Sudtingiausia yra stuburini, skaitant ir mones, vamzdin nerv sistema (r. 6 pav.). Vis gyvn nerv sistema sudaryta i nerv lsteli, t. y. neuron. mogaus smegenys yra sudtingesns u gyvn, taiau veikia pagal tuos paius principus. Nerv sistema atlieka komunikacijos funkcijas (susisiekimo, ryi).

35

6 pav. Difuzin (1), mazgin (2) ir vamzdin (3) nerv sistemos

Kiekvien nervo lstel sudaro jos knas ir viena ar daugiau atsiakojusi ataug: dendritai ir aksonas (neuritas) (r. 7 pav.). Dendritai priima jaudinim i juntamj receptori ir kit neuron. Jie yra trumpi ir j skaiius gali bti labai vairus. Aksonu jaudinimas perduodamas kitus neuronus. Tai viena i neurono ataug, kuri gali bti trumpa arba net 11,5 m ilgio. Neuro-

36 nai isiakoja visame kne. Jais jaudinimas sklinda i periferini aparat centr ir atvirkiai. Sklidimo greitis priklauso nuo nervins skaidulos ries ir gali bti nuo 2 iki 320 km per valand. Impulso sklidimo greitis nepriklauso nuo jo jgos.

7 pav. Neurono ir sinapss schemos (i A. C. Guyton. Basic Neuroscience: Anatomy and Psysiology, 1987)

Neuron ataugos yra susipynusios, vienos lstels dendritai susijungia ir susilieja su kitos lstels aksonais, ir sudaro nerv pluotus. Neurono aksono gale yra labai maas tarpelis, vadinamas sinapsiniu plyiu. Aksono ataug galnls sinapsin ply iskiria chemines mediagas, kurios pereidamas per ply sveikauja su kito neurono membrana. Kitame neurone dl io poveikio vyksta elektros krvi bei biocheminiai pakitimai, kurie, pasiek rib, sukelia jaudinim ir nerv skaidulomis sklinda toliau (r. 7 pav.). Nerv sistema veikia reflekso principu. Refleksas yra nerv sistemos nulemta atsakomoji organizmo reakcija dirgikl. Nervinis mechanizmas, kuriuo vyksta refleksas, vadinamas reflekso lanku. Jis prasideda jutimo ls-

37 telse (receptoriuose), kuris, jas sudirginus, centriniais nervais keliauja smegen centrus, o i ia icentriniais nervais vykdymo organus (raumenis, kraujagysles, liaukas ir t. t.) (r. 8 pav.).

8 pav. Neslyginio reflekso lankas

Rus mokslininkas I. Pavlovas tyr refleksus ir iskyr tris j ris: neslygin, slygin ir orientacin. Neslyginis refleksas yra paveldimas. Tai stereotipinis reagavimas biologikai reikmingus iorinio pasaulio poveikius ar vidinius organizmo pokyius. Pavyzdiui, staigus mechaninis kelio srities sausgysli receptori sudirginimas (smgis plaktuku) sukelia kelio refleks, maisto gavimas seili iskyrim, netiktas proektoriaus viesos pavietimas akis sukelia akies vyzdio susiaurjim (r. 8 pav.). Slyginis refleksas organizmo reagavimas biologikai nereikming (indiferentik) dirgikl taip pat kaip ir reikming, kai jie kelet kart sutampa laiko atvilgiu, t. y. atsiranda nereikmingas dirgiklis ir tuoj po jo pasireikia reikmingas dirgiklis bei reakcija j. Kartojant tokias dirgikli poras nedideliais laiko tarpais pirmj dirgikl (nereikming) reaguojama kaip neslygin. Pavyzdiui, gyvnai maist reaguoja seili iskyrimu. Tai neslyginis refleksas. Jei paskambinus varpeliu bus duodama maisto, kuris sukelia neslygin refleks seili iskyrim, ir tai bus kartojama daug kart, po kurio laiko vos igirdus skambut isiskirs seils, nors maisto nebus.

38 Neslyginis dirgiklis (garsas) virsta signalu apie maist ir sukelia atitinkam reakcij, t. y. slygin refleks. Slyginiai refleksai gali bti labai vairs ir sudtingi. Gyvnams tokie slyginiai dirgikliai yra vairs daiktai ir reikiniai. Tai vadinama pirmja signaline sistema. mogui toks dirgiklis gali bti ir odis, kuris yra signalo signalas. I. Pavlovas tai pavadino antrja signaline sistema. Slyginiai refleksai susidaro, kai smegenyse tarp dviej jaudinimo idini sukelt neslyginio ir slyginio dirgikli atsiranda ryys (r. 9 pav.).

9 pav. Slyginio reflekso susidarymo schema A neslyginis dirgiklis sukelia jaudinim atitinkamame smegen ievs centre ir organizmas reaguoja iskirdamas seiles. B viesos dirgiklis sukelia jaudinim smegen ievs regos centre, kuriame susidaro vieianios lemputs vaizdas. C viesos dirgiklis sukelia jaudinim regos centre, matoma vieianti lemput, tada duodamas maistas ir reaguojama iskiriant seiles. Minimuose centruose plintant jaudinimui tarp j atsiranda ryys, kuris, procedrai kartojantis, stiprja, todl vos kilus jaudinimui regos centre jis nuslenka maisto gavimo centr ir organizmas reaguoja iskirdamas seiles. Taip susidaro slyginis refleksas.

39 Gyvnai ir mogus neretai susiduria su dar neinomais, netiktais, nesuprantamais reikiniais. Reagavimas tokius dirginimus yra orientacinis refleksas, I. Pavlovo pavadintas refleksu kas tai?. is reagavimas svarbus tuo, kad taip sudaromos geresns dirgiklio suvokimo slygos. Tokios slygos susidaro, kai vyksta bendras slopinimas, pakinta centrins nerv sistemos aktyvacija. Pavyzdiui, uo maitinimosi metu iskiria seiles. Kai patalp eina nematytas mogus arba pasigirsta iki tol negirdti garsai, seils nebeiskiriamos, uo pakelia galv, pasuka j dirgiklio kryptimi, pastato ausis ir pan. Tai ir yra orientacinis refleksas. Stuburini gyvn, skaitant ir mog, nerv sistem sudaro dvi dalys: periferin (toliau PNS) ir centrin (toliau CNS) (r. 6 pav.). Periferin nerv sistem sudaro visame organizme isiakoj nerv pluotai. Jie jungia centrin nerv sistem su kne esaniomis jutimo lstelmis, raumenimis ir liaukomis. Periferin nerv sistem sudaro dvi dalys: somatin ir autonomin. Somatin nerv sistema impulsus i jutimo lsteli perduoda CNS ir i CNS vykdomuosius organus raumenis. Autonomin nerv sistema veikia savarankikai (autonomikai) ir reguliuoja vidaus organ veikl: irdies, virkinimo, liauk ir kt. Viena autonomins nerv sistemos dalis simpatin nerv sistema parengia mus gintis: ji priveria ird greiiau plakti ir pleia arterijas, padidina gliukozs kiek kraujyje, sustiprina prakaitavim, sultina virkinim ir taip parengia veikti. Kita dalis parasimpatin nerv sistema veikia prieingai. Ji nuramina, sultina irdies plakim, sumaina gliukozs kiek kraujyje ir pan. Simpatin ir parasimpatin sistemos veikia kartu ir padeda organizmui ilaikyti pastovi ms vidin bsen. CNS priklauso nugaros ir galvos smegenys. Nugaros smegenys, esanios nugaros slanksteli tuiavidurje ertmje lyg vamzdyje, reguliuoja atskir raumen grupi ir vidaus organ darb. Galvos smegenys prasideda ten, kur nugaros smegenys eina kaukol ir sustorja. Jos upildo vis kaukols vidin ertm. Kaukol patikimai saugo smegenis nuo galim paeidimo pavoj. Visiems gyvnams, skaitant maiausius kolibrius ir milinikus banginius, galvos smegenys padeda igyventi. Jos bna skirtingo dydio ir svorio: sunkiausios smegenys yra dramblio (5000 g), o lengviausios ir maiausios kolibrio (r. 10 pav.). Kolibrio smegenys sudaro 1/12 dal viso kno mass, dramblio 1/500, o banginio 1/40 000 (r. 11 pav.). mogaus smegenys sveria vidutinikai 1400 g ir sudaro 1/40 dal viso kno mass (r. 10 ir 11 pav.), taiau atskir moni smegenys sveria nevienodai. ymaus rus raytojo I. Turgenevo smegenys svr 2012 g, . Kiuvj, prancz gamtininko, krusio ne vien universitet 1820 g, angl poeto D. Bairono 1807 g, vokiei filosofo I. Kanto 1650 g, matematiko K. Gausso 1492 g, prancz valstybs veikjo L. Gambetos ir amerikiei poeto V. Witmano 1070 g, o prancz raytojo A. France tik 1017 g. domu, kad sunkiausias smegenis, svrusias 2850 g, ir lengviausias, sme-

40 genis, svrusias 241 g, turjo mons, kuriems bdingas sunkus protinio atsilikimo laipsnis idiotizmas.

10 pav. vairi gyvn galvos smegen svoris

11 pav. vairi gyvn galvos smegen ir kno svori santykis

41 Gyvn gebjimai nustatomi tiriant galvos smegen sandar. Primityvi stuburini gyvn smegenys daugiausia reguliuoja pagrindines gyvybines funkcijas: kvpavim, poils, mityb. emesnij induoli smegen veikla sudtingesn, su ja susijusios emocijos ir geresn atmintis. Auktesnij induoli smegenys apdoroja daugiau informacijos, todl mogus gali veikti numatydamas ateit. Stuburini, skaitant ir mog, galvos smegenis sudaro trys pagrindins dalys: smegen kamienas, limbin sistema ir smegen iev. Kiekvienai vlesnei galvos smegen daliai tobuljant grieta genetin kontrol silpnja, o organizmo gebjimas prisitaikyti didja. Smegen kamienas yra seniausia smegen centro struktra. Tai pailgosios smegenls (medulla), reguliuojanios irdies darb bei kvpavim. ioje vietoje susipina dauguma nerv, jungiani abi kno puses. Prie smegen kamieno upakalins dalies prigludusios smegenls, kurios turi reikms mokymuisi ir atminiai. Svarbiausia smegenli funkcija yra raumen veiklos kontroliavimas. Jos koordinuoja valingus judesius. Paeidus smegenles bt sunku vaikioti, ilaikyti pusiausvyr, sklandiai atlikti kitus veiksmus. Smegen kamieno virutinje dalyje yra dvi tarpusavyje sujungtos dalys, vadinamos gumburu. ia ateina informacija i juntamj neuron. Ji nukreipiama auktesnes smegen sritis, kurios atsakingos u reg, klaus, skon ir lyt. gumbur ateina ir impulsai i auktesnij galvos smegen dali, kurie nukreipiami smegenles ir pailgsias smegenis. Prie smegen kamieno vidins puss prigluds vadinamasis tinklinis darinys. is neuron tinklas padeda kontroliuoti budrum ir dmes. Tinklinis darinys taip pat riuoja ia ateinanius dirgiklius. Svarbiausi informacij pateikianius dirgiklius jis perduoda kitus galvos smegen skyrius. Taip ms smegenys gali apdoroti informacij, tvarkyti gyvybines funkcijas smonei maai dalyvaujant arba ir visai nedalyvaujant. Gyvybins funkcijos yra vienodai skmingai tvarkomos tiek miegant, tiek bdraujant. Tuo metu auktesnse smegen srityse gali vykti mstymo, kalbos siminimo ir kiti psichikos procesai. Smegen kamieno ir didij pusrutuli sandroje yra limbin sistema. Ji yra svarbi atminiai, emocijoms ir tenkinant pagrindinius mitybos ir sekso poreikius. Du limbins sistemos dariniai veikia agresij ir baim. Paeidus t smegen dal aiktinga bedion tapo labai nuolankiu gyvnu (H. Kluveris ir P. Bucy) ir bdavo rami net kumiuojama ir naiboma. Taiau tai ne vienintelis darinys, reguliuojantis emocijas. Agresyvus elgesys ir baim priklauso nuo smegen kamieno, limbins sistemos ir smegen ievs veiklos. Kita limbins sistemos dalis vadinama pogumbriu (hypothalamus). Vienos pogumbrio neuron grupels reguliuoja alkio pojt, kitos trokulio, taip pat kno temperatr ir lytin elgsen. Mokslininkai ioje dalyje atrado darin, kur dirginant kyla malons pojiai. Mokslininkai sodindavo tok centr elektrod ir j sudirgindavo, taip iurkms sukeldami malonius pojius. iurks, kurias mokslininkas J. Oldsas imok paspausti svert ir taip elektros srove sudirginti tas sritis, veiksm kartodavo net iki 7000 kart

42 per valand, kol pervargusios krisdavo. Panai malonumo centr buvo aptikta ir sidabrini karos, delfin, bedioni pogumbryje arba netoli jo. Pogumbris mogaus kn kontroliuoja elektrochemikai aktyvindamas nerv sistem ir iskirdamas hormonus. Hormonai veikia lytin potrauk, maisto poreik, agresyvum ir vaik glob. Juos iskiria endokrinins sistemos liaukos. J hormonai reguliuoja daugel mums svarbi proces. Jie veikia augim ir dauginimsi, mediag apykait ir nuotaik, palaiko pusiausvyr kilus emocinei tampai, prireikus kantrybs ir kilus vidiniams prietaravimams. Pavyzdiui, kilus pavojui autonomin nerv sistema siunia impulsus antinksiams, kurie iskiria adrenalin ir noradrenalin. ie hormonai priveria daniau plakti ird, didina kraujospd, gliukozs kiek kraujyje ir taip organizm aprpina energija. Tokia bsena truput isilaiko ir prajus pavojui.

12 pav. Galvos smegen isivystymo lygiai: 1 uvies, 2 drieo, 3 triuio, 4 mogaus

43 Svarbiausia endokrinin liauka yra hipofiz. ios liaukos hormonai reguliuoja augim: kai jo trksta, mogus bna emo gio, o kai perdaug pernelyg didelis. Be to, hipofizs iskiriamos mediagos veikia kit endokrinins sistemos liauk darb, todl ji yra viena i svarbiausi liauk. Nerv sistema valdo endokrinins sistemos liaukas, kurios savo ruotu veikia ir pai nerv sistem. Didiausi reikm turi gyvn galvos smegen didij pusrutuli iev. vairi gyvn ji nevienodai isivysiusi ir tai lemia j prisitaikym prie gyvenimo slyg (r. 12 pav.). emesnij gyvn, pavyzdiui, uv, galvos smegenys apskritai dar silpnai isivysiusios. J pusrutuli yra tik uuomazgos. Didiuosius pusrutulius jau turi varliagyviai (varls, rups), taiau jie yra nedideli ir primityvios sandaros. Galvos smegen iev dar visai neisivysiusi. Ropli smegen iev jau isiskiria, nors dar yra plona ir sudaryta i nedidelio lsteli skaiiaus. induoli galvos smegen didieji pusrutuliai ir j iev labiau isivysiusi, turi gerokai daugiau iev sudarani lsteli, kuri sandara ir isidstymas yra sudtingesni. Triui arba pels pusrutuli ievs pavirius yra lygus, uns jau raukltas. Bedioni galvos smegen pakitimai dar rykesni. Bedioni smegenys savo iorine forma bei sandara panaiausios mogaus smegenis. mogaus smegen didieji pusrutuliai yra sudtingiausi ir tobuliausi. Kairysis pusrutulis aptarnauja deinij mogaus kno dal, o deinysis kairij (r. 13 pav.). J iev yra vos 3 mm storio ir labai rauklta. Raukls padidina jos paviriaus plot. Manoma, kad smegen ievje yra apie 10 15 milijard neuron, kurie jungiasi vieni su kitais. Kiekvien pusrutul sudaro keturios dalys, arba skiltys: kaktos, momens, pakauio ir smilkini. Smegen iev yra galingas aparatas, analizuojantis ir sintetinantis dirginimus, gautus i vairi jutimo ir judjimo organ. Tai labai svarbu nustatant organizmo ir aplinkos pusiausvyr. Galvos smegen ievs atskiros dalys atlieka skirtingas funkcijas. Neuronais jaudinimas ateina tam tikr smegen ievs srit: jaudinimai i regos aparato ateina pakauio srit, i klausos smilkin, i odos momens, i raumen snari prieakin momens dal ir t. t. Kai kurie autoriai galvos smegen ievje skiria 11 toki srii ir 52 ar net daugiau lauk, sudaryt i skirtingos struktros neuron. 14 paveiksle pavaizduotos pagrindins jutimo organ lsteli zonos. mogaus jutimo bei judamuosius organus reguliuoja skirtingi galvos smegen ievs plotai. Kuo didesn reikm gyvno arba mogaus gyvenimui turi vienokia arba kitokia dirginim ris ir kuo subtilesn turi bti i dirginim analiz, tuo didesnis galvos smegen ievs plotas ja rpinasi. Didiausi mogaus smegen plotai reguliuoja rank pirt, ypa nykio, delno, lp, lieuvio, akies sritis; maiausi liemens, koj pirt, blauzd ir t. t. (r. 15 pav.).

44

13 pav. Kno ir galvos smegen asimetrikumas (i R. L. Atkinson ir kt. Introduction to Psychology, 1990). Impulsai i kairiosios akies keliauja deinj pusrutul, o i deiniosios kairj. Kairysis pusrutulis kontroliuoja deiniosios rankos judesius, o deinysis kairiosios. Kitaip yra su klausos jutimais ir veiksmais. Kairysis pusrutulis kontroliuoja nekamj ir raomj kalb, matematinius skaiiavimus. Deinysis pusrutulis kontroliuoja tik paprast kalbjim, erdvs vaizdinius ir jutimus.

45

14 pav. Pagrindini jutimo organ receptori projekcijos: sensoriniuose mazgeliuose (I), smegen kamiene (II) ir didij pusrutuli ievje (III). 1 regos, 2 klausos, 3 odos, 4 uodimo, 5 skonio, 6 raumen ir sausgysli, 7 vidaus organ

Atskiri jutimo organai veikia neizoliuotai. Norint daikt suvokti regjimu reikia ne tik informacijos i akies tinklainje kilusi jaudinim, bet ir akies raumen, kurie koordinuoja vilgsnio krypt, vyzdio susiaurjim ar isipltim, liuko igaubtumo laipsn. Taigi reikalingas glaudus regos ir judamj aparat bendras darbas ir juos reguliuojani smegen centr sveika. Norint daikt pavadinti odiu reikia, kad bt glaudus regos, klausos ir kalbos organ judjimo dirginim sveika, todl galvos smegen sritys susijusios glaudiais ryiais.

46

15 pav. Smegen ievs somatosensorins ir motorins srii slygin schema, parodanti j santykin dyd ir ry su mogaus kno dalimis (i Ch. F. Levinthal. Introduction to Psysiological Psychology, 1983) Somatosensorin sritis: 1 pilvo organai, 2 rykl, 3 lieuvis, 4 dantys, andikaulis, 5 lpos, 6 veidas, 7 nosis, 8 akis, 9 nyktys, 10 pirtai, 11 plataka, 12 rieas, 13 dilbis, 14 astas, 15 petys, 16 galva, 17 kaklas, 18 liemuo, 19 launis, 20 blauzda, 21 pda, 22 pirtai, 23 lyties organai. Motorin sritis: 1 stempl, 2 lieuvis, 3 andikaulis, 4 lpos, 5 veidas, 6 vokai ir akis, 7 antakiai, 8 kaklas, 9 nyktys, 10 pirtai, 11 plataka, 12 rieas, 13 dilbis, 14 astas, 15 petys, 16 liemuo, 17 launis, 18 kelis, 19 blauzda, 20 pirtai

Galvos smegen iev atlieka sudtingas ir vairias funkcijas. Pagal tai skiriami jutim, judjimo ir asociacin smegen sritys. Jutimin sritis priima informacij, ateinani i vairi ms kne esani jutimo lsteli. ia ta informacija nagrinjama, pertvarkoma ir saugoma. Judesi srities nervinse skaidulose formuojamos ir siuniamos komandos vykdomuosius organus. Tai susij su mogaus judesi koordinavimu siuniant signalus atitinkamas raumen ir snari grupes. Asociacins sritys vertina, jungia ir veikia t informacij, kuri apdoroja juntamosios sritys. Asociacins sritys kaktos skiltyje leidia vertinti ir planuoti situacijas. Jos taip pat dalyvauja samprotaujant. Paeidus t srit mogus tampa nesugyvenamas, iurktus ir net nenuspjamas. Jos taip pat dalyvauja atliekant ir protinius veiksmus. Sudtingus mogaus gebjimus lemia darni daugelio smegen srii veikla. Nustatyta, kad paeidus kuri nors i keli ievs srii, pavyzdiui, kaktos, smilkinio sritis, sutrinka kalba. Bna vairi kalbos sutrikim. Pavyz-

47 diui, vienas mogus gali sklandiai kalbti, bet negali skaityti, kitas skaito ir supranta, bet negali rayti arba atpasta skaiius, bet ne raides. Tai priklauso nuo paeidim pobdio. Taiau tai taip pat rodo, kad sudtingi mogaus gebjimai priklauso nuo vairi smegen ievs srii darnios veiklos. Suardius smegen audin jis paprastai neatsinaujina. Taiau ilgainiui kai kurias paeistos srities funkcijas gali perimti kitos sritys. Toks funkcij perimamumas labiau bdingas vaikystje, kai galvos smegenys yra plastikiausios.

4. PSICHIKOS RAIDA
Gamtoje vyksta nuolatinis judjimas ir kitimas. Kinta gyvoji gamta, vienas gyvn ris pakeiia kitos, geriau prisitaikanios prie nauj aplinkos slyg. Atskiras individas taip pat keiiasi. Psichika taip pat kinta i vienos raidos stadijos pereina kit. Pirmiausiai kyla klausimas, kas gi lemia t kitim ir raid? Yra du poiriai. Vieno i j alininkai teigia, kad gyv organizm raida vyksta i anksto numatyta kryptimi. Tai patvirtina ir gen nulemta organizmo raida. Tai preformistinis poiris. Epigenetinio poirio atstovai galvoja, kad raid lemia iorins jgos, kuri poveikis atsitiktinis, taiau nulemiantis individo raid. Psichikos raid taip pat galima aikinti kaip i anksto nulemt, vykstant apibrto tikslo kryptimi ir priklausant nuo aplinkos. Psichikos raid galima analizuoti tiriant jos kitimus vykstant gyvybs, t. y. filogenetinei raidai, ir atskiro individo gyvenime, t. y. vykstant ontogenetinei raidai. Tiek filogenetin, tiek ontogenetin psichikos raidos labai susijusios su nerv sistemos, ypa centrins jos dalies galvos smegen, raida. emiausio isivystymo lygio gyv organizm nerv sistem sudaro tik nervini skaidul tinklas difuzin nerv sistema (pvz., medza). Kirminai, vabzdiai turi mazgin (segmentin) nerv sistem, kuri atskiruose segmentuose yra mazgai, reguliuojantys juose vykstanius procesus ir turintys ry su kit segment mazgais (pvz., sliekas). Stuburiniams jau bdinga vamzdin nerv sistema, kurios centrin dalis, t. y. galvos smegenys, reguliuoja viso organizmo funkcijas. Gyvn, turini centrin nerv sistem, galvos smegenys isivysiusios nevienodai (r. 12 pav.). Nerv sistemos isivystymo lygis lemia individ elges, kuris atskleidia psichikos reikini turin ir ypatumus.

4.1. Filogenetin psichikos raida

Filogenetin psichikos raida atsiskleidia tiriant vairias gyv organizm raidos (evoliucijos) stadijas pasiekusi individ elges. Gyvn nerv sistema kinta pereinant i emesni evoliucijos tarpsni auktesnius, o kartu kinta ir tikrovs atsispindjimo lygis bei elgesys. Apibendrins kit psicholog pairas B. Lomovas skiria tris psichikos atspindjimo lygius:

48 1. Sensorinispercepcinis lygis: genetikai patys ankstyviausi psichikos procesai, vykstantys organizmui tiesiogiai sveikaujant su objekto optinmis, akustinmis, cheminmis ir kitomis ypatybmis arba j visuma. Tai tikrovs painimas pojiais ir suvokimais. 2. Vaizdini lygis. Tai auktesnis lygis, nes vaizdiniai gali atsirasti ir egzistuoti organizmui tiesiogiai nesveikaujant su ioriniais objektais. Tai atminties, vaizduots vaizdiniai, sapnai ir pan. 3. Mstymo ir kalbjimo lygis: verbalinis loginis mstymas, mstymas svokomis, kada smonje atsispindi tikrovs daikt ir reikini objektyvs ir esminiai ryiai bei santykiai. Tai tik mogui bdingi painimo procesai. Tikrovs atspindjimas (painimas) vairiais lygiais padeda gyviems organizmams iskirti joje tai, kas jiems naudinga arba alinga. Tai reguliuoja j elges. Kuo auktesnis tikrovs atspindjimo lygis, tuo vairesnis elgesys, gyvenimo bdas. Skiriamos kelios elgesio rys. Taksis. Tai gyvno kno orientacija arba judjimas nuolatinio dirgiklio atvilgiu, jo reakcija fizinius arba cheminius poveikius. Atsivelgiant dirgiklio pobd skiriami fototaksiai, kai dirgiklis yra viesa, geotaksiai, kai dirgiklis ems trauka, ir chemotaksiai, kai dirgiklis chemins mediagos. Taksiai bna teigiami ir neigiami. Teigiami taksiai sukelia judjim dirgiklio link, o neigiami tolyn nuo jo. Pavyzdiui, drugeliai skrenda viesos altin, o tarakonai bga nuo jo. Taksius lemia dirgiklio poveikis. Jie ne visada naudingi. Pavyzdiui, drugelio ak veikianti viesa didina prieingos kno dalies raumen aktyvum. Kai viesos altinis one, viena akis stipriau dirginama, kita silpniau. Atitinkamai akiai prieingos kno puss raumenys stipriau nervuojami ir bna aktyvesni, o silpniau nervuojami raumenys maiau aktyvs, todl skrendant ar einant knas pasisuka stipriau ak paveikusio dirgiklio pus. Kai abi akys dirginamos vienodai, abiej kno pusi raumenys dirba vienoda jga ir drugelis skrenda tiesiai viesos altin. Jei tai vaks ugnis tis neivengiama. Refleksas. Tai organizmo reakcija gyvybikai reikming dirgikl. Reakcija maist seili iskyrimas, sidrus arba nudegus rankos atitraukimas ir pan. Tokia reakcija bna gimta ir vadinama neslyginiu refleksu. Neslyginiai refleksai pagal funkcin paskirt skirstomi mitybos, gynybos, lyties, orientacinius, judjimo ir kt. Susidaro ir vadinamieji slyginiai refleksai, kada tam tikru bdu reaguojama nespecifin dirgikl. Slygini refleks susidarymo mechanizmas apraytas skyriuje Psichika ir smegenys. Slygini refleks susidarymas jau turi ir imokimo element. Instinktas. Tai paveldtas elgsenos komponentas, kurio vyksm lemia vidiniai ir ioriniai veiksniai. Kai kurie paukiai atalus orams skrenda i iaurs piet kratus; apvaisinta erk, uropojusi ant krmo ar medio ak, sitaiso taip, kad nukrist prabganiam gyvnui ant nugaros. Pakibusi ant akels ji gali ibti kelis mnesius. Ji nereaguoja jokius signalus: garsus, kvapus, optinius stimulus. Tik pajutusi sviesto rgties kvap, kur iskiria induoli odos liaukos, ji reaguoja atsikabina nuo akos ir nukrenta ant gyvno. Instinktyvs veiksmai yra paveldti, j nereikia imokti. Vis tos

49 ries individ jie atliekami vienodai ir nesmoningai. Jie atliekami pagal formul viskas arba nieko, t. y. visi to veiksmo elementai atliekami nuosekliai. Jei instinktyvus veiksmas nutraukiamas, jis vl pradedamas i pradi. Imokimas. Tai veiksmo ir elgesio suvokimas kartojantis situacijai, t. y. individualios patirties gijimas. Taip susidaro gdiai, proiai bei kiti sudtingos veiklos bdai. Imokimo reikinys apraytas skyriuje Atmintis ir imokimas. Intelektiniai veiksmai. Tai elgesys, susijs su sugebjimu susivokti naujoje, neprastoje situacijoje, nauj udavinio sprendim radimas ir taikymas. Intelektini veiksm elementai pastebimi ir gyvn elgesyje. Bedion, nordama paimti u grot gulint banan, i pradi nirta, okinja, taiau po kiek laiko nusiramina, apsidairo, pamaiusi lazd j paima ir prisitraukia banan. Trumpesne lazda ji prisitraukia ilgesn lazd bananui pasiekti. Taiau gyvn intelektinis elgesys ribotas. Rus mokslinink N. LadyginaKots palygino mogaus ir bedioniuko psichikos raid ir nustat, kad konstruktyvi aidim atvilgiu suaugusi impanz gali bti lyginama su vieneri pusantr met vaiku, o pagal galjim susisiekti mimika ir gestais su devyni mnesi kdikiu. Intelektinei veiklai btinas abstraktus mstymas, kuriamoji vaizduot, login atmintis, valingas dmesys ir kalba. Visa tai bdinga tik mogui.

4.2. Ontogenetin psichikos raida

Ontogenetin mogaus raida apima individo gyvenim nuo gimimo (ir net nuo apvaisinimo iki gimimo prenatalin laikotarp) iki gyvenimo pabaigos (gilios senatvs). Ji neatskiriamai siejasi su asmenybs vystymusi. Asmenybs raid lemianias prieastis vairs tyrintojai aikina nevienodai ir vis mogaus gyvenimo laik suskirsto panaius, bet ne visikai vienodus tarpsnius. Amiaus tarpsnis tai individo psichikos raidos ir jo tapimo asmenybe pakopa, turinti apytiksles laiko ribas. Amiaus tarpsn lemia dsning fiziologini ir psichikos pokyi visuma. Amiaus tarpsnio psichologin charakteristika priklauso nuo individo gyvenimo slyg, ugdymo, jo veiklos ir bendravimo ypatum. Tos paios aplinkos slygos vairaus amiaus mones veikia skirtingai, o to paties amiaus panaiai, todl to paties amiaus asmenys turi bdingus, tipikus bruous. Kartu jie nepraranda savo individualumo ir skiriasi vienas nuo kito. Asmenybs psichikos raidai reikmingos krizs, kurios pasireikia pereinant i vieno tarpsnio kit, pasikeitus individo socialiniam statusui: pradjus vaikioti, kalbti, eiti mokykl, lytikai brstant, sukrus eim, ijus pensij ir pan. ymus psichologas E. Erikssonas skyr atuonias mogaus raidos stadijas pagal pasireikianias bdingas psichines savybes (r. 1 lentel).

50
1 l e n t e l . E. Erikssono nustatyt psichosocialins asmenybs raidos stadij charakteristika (Pgl. Psichologija. Lietuvos auktj mokykl mokslo darbai. T. 7. 1987. 124 p.)
N r. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Raidos stadijos Pozityvus asmenybs bruoas Destruktyvus asmenybs bruoas Nesaugumas (nerimas, baim) Abejojimas, gda

Sensorin (kdikyst) Saugumas (esminis 01,5 m. pasitikjimas) Muskulin, 1,53 m. Autonomikumas, (ankstyvoji vaikyst) savarankikumas Lokomotorin, 46 m. Iniciatyvumas Pasyvumas, kalts (vidurinioji vaikyst) jausmas Latentin, 711 m. Meistrikumas Menkavertikumo (vlyvoji vaikyst) jausmas Lytinio brendimo 1218 m. Identikumas Vaidmen (paauglyst) neaikumas Jaunyst, 1925 m. Artimumas, intymumas Izoliacija, (pirmoji branda) vieniumas Vidutinis amius, 2545 m. Generatyvumas, Sstingis (antroji branda) gimdymumas Vlesn branda nuo 45 m., Integralumas (vidin darna), Neviltis senatv ir toliau gyvenimo pilnatvs jutimas

Pirmoji sensorin stadija, t. y. kdikyst (01,5 m.). Tai pasitikjimo arba nepasitikjimo amius. Vos gims kdikis patiria j supani aplink, tai, kas jam teikia maist, saugum, glob. Aplinka jam gali pasirodyti saugi, j aprpinanti arba prieingai. Jis susiduria su aplinkos poveikiais, situacijomis, kurios sukelia jam pasitikjim ir saugumo pojt arba prieingai nepasitikjim, nesaugum. Tai daugiausia priklauso nuo motinos, kuri yra pirmoji jo globja. Antroji muskulin stadija, t. y. ankstyvoji vaikyst (1,53 m.). Tai autonomikumo arba abejons ir gdos amius. Pasitikdamas savimi vaikas tinkamai bendrauja su tvais ir geriau jauia, kada gali ir kada negali pasireikti savarankikai, autonomikai. Vaikas mokosi pats savimi pasirpinti: naudotis tualetu, valgyti, vaikioti ir kalbti. Taiau nepasitikdamas vaikas pradeda abejoti, nesuvokia, k gali ir ko negali. Tai priklauso ir nuo tv elgesio. Vaik prieira iame tarpsnyje turi bti nuosekli ir tvirta. Treioji lokomotorin stadija, t. y. vidurinioji vaikyst (46 m.). Tai iniciatyvos arba kalts tarpsnis. Vaikas nori atlikti daugel veiksm, kuriuos moka ir atlieka suaugusieji, todl jis kartais perengia tv nustatytas elgesio ribas ir jauiasi kaltas. E. Erikssonas tarpsn aikina gana prietaringai. K. Trimakas pabria, jog vaiko iniciatyva i esms siejasi su motyvacija ir tikslo turjimu. Tai io tarpsnio vaikui nebdinga. Ketvirtoji latentin stadija, t. y. vlyvoji vaikyst (712 m.). Tai darbtumo arba menkavertikumo tarpsnis. Vaikas intensyviai mokosi, siekda-

51 mas bti kompetentingas ir produktyvus, arba jauiasi nevisavertis, nesugebantis k nors gerai padaryti. 712 met vaikas jau suvokia save ne tik kaip individ, bet ir kaip socialin vienet. Pagrindin jo veikla nebe aidimas, o praktinis darbas, mokymasis. Vaikas tampa atsakingas u i veikl. J ima veikti klass draug grupins nuostatos, daro tak mokytoj asmenybs. Santykiai tampa dalykikesni, taiau juose dar per daug aidimo, fantazijos element. Atsiranda individuali polinki, interes, svajoni. Vaikas nori kuo greiiau uaugti ir tas svajones gyvendinti, intensyviai mgdioja suaugusij elges. Bendravimas su suaugusiaisiais tampa sudtingesnis, imama kritikai vertinti suaugusij elges. Vaikas bando ivengti konfliktini situacij. Poiris tikrovs reikinius pirmiausia ima formuotis eimoje: vaikai labai greitai perima tv vertinimus ir elges, t. y. kuo diaugtis, k peikti, ko bijoti. Didel tak 712 met vaikams turi ir 1516 met paaugliai, ypa susij su neigiama socialine patirtimi. Neretai io amiaus vaikai susidomj klausosi pasakojim apie paaugli ygdarbius, nuotykius, avisi j drsa, tariama nepriklausomybe, mgsta bti paaugli giriami u vyrikum. Tokio amiaus vaikai jau gana pastabs, ypa jeigu objektai ar reikiniai, apie kuriuos kalbama, priklauso j interes sferai. Vaikai, ypa tie, kurie didel laisvo laiko dal praleidia kieme su draugais, danai labai gerai ino, k veikia vyresni paaugliai, nusimano apie j tarpusavio santykius. Taiau kalbantis su vaikais negalima pamirti vieno specifinio io amiaus vaikams bdingo bruoo: vaikai stengiasi isaugoti paslapt, o skundikai vis smerkiami. Savotikai suvokiamas ir melavimas: jis laikomas gudrumo pasireikimu. Sugauti meluojant vaikai dl to visai nesisieloja, savo kalt pripasta nenoriai ir tik tada, kai pavyksta juos akivaizdiai demaskuoti. iame amiuje jau pradeda formuotis ir tarpusavio solidarumo prie suaugusiuosius jausmas. 712 met vaikai jautrs jgos veiksniui. Fizikai silpnesni yra priklausomi nuo vyresni ir stipresni vaik. Jiems danai labai svarbu, kas stipriausias klasje ar kieme: jga kelia pavyd ir baim. Vaikai siekia stipresnij simpatijos, palankumo, globos ir net randa bd jiems siteikti: nea dovan, pateikia aktualios informacijos, atlieka tam tikras uduotis. Vyresni vaikai nesunkiai i j atima pinigus, kitas vertybes. io amiaus vaikai jautrs eimos santykiams, nuo kuri priklauso j emocinis gyvenimas. Penktoji lytinio brendimo stadija, t. y. paauglyst (1218 m.). Tai tapatumo arba vaidmen neaikumo tarpsnis. iuo laikotarpiu individas siekia isiaikinti, kas jis yra. Jis pasijunta fizikai brstantis, pajunta seksualin, etnin, profesin tapatum arba nesugeba aikiai suvokti ateityje jo laukianio vaidmens. iuo laikotarpiu susiformuoja pagrindini psichikos proces individuals ir lyties skirtumai. io tarpsnio pradia gana negatyvi, maitaujanti, emocinga. Atsiadama visko, kas sena. Tai labai konfliktikas amius: konfliktuojama su tvais, kitais suaugusiais monmis, danai net su paiu savimi. io amiaus vaikai daug dmesio skiria savo fizinms ir psichikos ypatybms, lygina save su kitais, ieko vertinimo kriterij. Subrendimo jausmas subjektyvus, taiau

52 jis aktyviai veikia j elges. Jie reikalauja, kad su jais nebt elgiamasi kaip su vaikais, siekia pagarbos ir pasitikjimo. Kai j reikalavim nelabai paisoma protestuoja, darosi nepaklusns, iurkiai elgiasi. Pripainimo stok bando netinkamai kompensuoti, susiburia tartinas kompanijas. Dl socialins patirties stygiaus paaugliai danai pasirenka ne pat geriausi elgesio model, paeidia statymus, kartais padaro ir labai iauri nusikaltim. Paauglystje, esant nepalankioms slygoms, gali visikai susiformuoti neigiamos charakterio akcentuacijos, kurios savo ruotu savotikai nuspalvina paaugli elges, komplikuoja bendravim. Dauguma psicholog, pedagog, psichiatr ir tv mano, kad bendrauti su paaugliais sunku ir sudtinga. Kai bandoma iekoti prieasi, irykja daugyb socialini, psichologini, objektyvi ir subjektyvi veiksni, kurie gali reiktis labai vairiai. Tai priklauso nuo lyties, gyvenamosios vietos, visuomens politins ir ekonomins padties bei kit aplinkybi. etoji jaunyst, t. y. pirmoji branda (1925 m.). Tai artimumo arba vieniumo stadija. iuo laikotarpiu pasireikia arba susilpnja negatyvumas, jausmai ir emocijos tampa pastovesni. Jaunuoliai sukalbamesni, daugiau vadovaujasi protu, jiems kyla polinkis mstyti, filosofuoti, numatyti ateit. Jaunas mogus siekia kito mogaus meils ir draugysts arba lieka vienias ir atskirtas nuo kit. E. Erikssonas tarpsn vadina intymumo arba vieniumo tarpsniu. Septintoji vidutinis amius, t. y. antroji branda (2545 m.). Tai brandos amius. Tikslios io amiaus pradios ir pabaigos nurodyti negalima. Tai gimdymumo (ir krybingumo) arba savs, kaip biologinio individo, nerealizavimo (stagnacijos, sstingio) tarpsnis. Suaugs mogus yra produktyvus, dirba svarb darb, kuria eim arba sustingsta. mogus arba gimdo, stato, gamina ir kuria, arba regresuoja ir smunka. is tarpsnis susijs su dideliais socialiniais mogaus gyvenimo pokyiais: sukuriama eima, gimsta vaikai, gyjama profesija, randami artimesni draugai. moni santykius ir elges visikai kontroliuoja ir reguliuoja protas, bendraujant ir renkantis sprendimus daniausiai vadovaujamasi savo socialine patirtimi. Asmenyb tvirtina savo individualius bruous tampa individualybe. Atuntoji senatv, prasidedanti apie penkiasdeimtuosius metus. Tai integruota darnos arba nevilties (desperacijos) stadija. iuo laikotarpiu mogus stengiasi suprasti, ar jo gyvenimas buvo prasmingas. Jis mato arba savo gyvenimo reikmingum, arba supranta, kad nepasiek savo gyvenimo tiksl. Psichologin io amiaus tarpsnio charakteristika: sumaja fizinis mogaus pajgumas, atsiranda vairi lig poymi, susilpnja kai kurie psichikos procesai. mogus savo noru arba veriamas nustoja dirbti (ieina pensij), neretai suyra eima (mirta vienas i sutuoktini), daniau susimstoma apie gyvenimo baigt. Susilpnja ryiai su buvusiais bendradarbiais ir vaikais, kurie jau gyvena savarankikai. Nekrybingiems monms is laikotarpis sunkus, nes jie jauiasi vienii, niekam nereikalingi. Dauguma sen moni ilieka krybingi, smalss, link ginytis, prietarauti kit mintims.

53 Seni mons link subjektyviai manyti, kad j nuomon teisingiausia, nes j suformavo ir karti patirtis, ir kit moni gyvenimo apibendrinimas. Jie jauiasi nesuprasti, kai j nuomons nepaisoma. Nepasitenkinimas gali reiktis visais bendravimo aspektais: komunikaciniu, emociniu, kognityviu. Seni mons danai nervinasi, prietarauja, sielojasi dl menknieki. Senatvje neretai sutrinka kai kuri psichikos proces fiziologiniai mechanizmai. Daniausiai pasitaiko vairi jutimo organ, atminties, mstymo proces sutrikim. Danai grtama prie standartinio, abloniko vairi reikini vertinimo, sen nuostat, primityvi mstymo form. Kartu jie bna gana pastabs, atkreipia dmes dalykus, kurie jaunesniems monms pasirodyt neesminiai. J odiai, patarimai, samprotavimai visada kupini gyvenimo iminties. Pasak E. Erikssono, kiekvien amiaus tarpsn patiriantis mogus yra labai jautrus specifiniams poveikiams. Dl to yra didel tikimyb patekti psichosocialins raidos krizes, kurios lemia asmenybs brendim tobuljim arba regresavim. Jos visos gali bti vienaip arba kitaip viena su kita susijusios. Atsivelgiant tai, kokiomis aplinkybmis patenkama kriz, auganio mogaus asmenybje susiformuoja specifiniai bruoai. Jie lemia kit bruo atsiradim. Bet kuriuo augimo laikotarpiu galima itaisyti ankstesni stadij asmenybs tapsmo klaidas.

54

Antroji dalis. PAINIMO PROCESAI

5. ANGA
mogaus ilikimo, prisitaikymo prie gamtos ir socialins aplinkos, tos aplinkos pertvarkymo pritaikant j savo poreikiams tenkinti ir tikslams siekti esmin slyga yra informacijos gavimas, jos vertinimas, sprendim primimas bei j gyvendinimas. Daugelis tyrim parod, kad normaliai smegen veiklai btina optimali jutimin (sensorin) informacija apie aplinkoje ir organizme vykstanius reikinius. Jei informacijos nepakanka, sutrinka smegen veikla, psichikos funkcijos, mstymas, nes, pasak Ch. Delgado, smegenys nesugeba net budti ir reaguoti, jei joms trksta j oro sensorins informacijos. Slopinant informacijos stokos poveik psichikos procesams 1923 m. pastebjo I. Pavlovas. Jis stebjo ligon, kuris mat tik viena akimi ir girdjo tik viena ausimi. Kiti jutimo organai buvo nejautrs. Pakakdavo ijungti likusi jutimo organ funkcijas ir ligonis umigdavo. Daugelis tyrim su gyvnais, kuri metu vairiais eksperimentais bdavo ijungiamas sensorins informacijos srautas smegenis, patvirtino teigin, kad smegen veiklos sutrikim prieastis yra informacijos stoka. Tiriami gyvnai (unys, kats, bedions) umigdavo arba tapdavo abejingi aplinkai, sutrikdavo j emocijos ir suvokimas, taip pat vegetatyvins reakcijos. Sensorins izoliacijos aplinkybs turi esmins takos gyvn organizmo raidai. moni psichikos bsenos kitim ir elgesio sensorins informacijos stokos (deprivacijos) slygomis tyrimai buvo pradti skridim kosmos eros pradioje. Buvo svarbu nustatyti mogaus elgesio ypatumus nesvarumo ir judesi ribotumo (hipokinezs) slygomis. Eksperiment metu tiriamuosius stengtasi kaip galima labiau izoliuoti nuo sensorini dirgikli. Tuo tikslu tiriamieji buvo udaromi utemdytas, nuo garso izoliuotas kameras, jiems bdavo udedami pusiau skaidraus stiklo akiniai, audiofonai, skleidiantys vienod, monotonik gaudes. Be to, jie bdavo panardinami mogaus knui artimos temperatros (34,50 C) basein, kurio skysio tankis sudar slygas plduriuoti. Tiriamieji bdavo aprengiami specialiais kostiumais, rankos apmaunamos specialiomis pirtinmis, kad prie nieko neprisiliest, judesiai buvo kiek galima labiau ribojami. Grieta sensorin deprivacija ir percepcin izoliacija sukl tiriamj rykius psichikos bsenos pakitimus, lydimus specifini igyvenim. Tai pasireikdavo jutim iliuzijomis ir haliucinacijomis. Daniausiai tai bdavo regjimo, taip pat klausos, lytjimo, skonio ir uosls haliucinacijos.

55 Sensorins informacijos stoka kl nuobodul, motyvacijos sumajim ar net praradim. Tiriamj nuotaika buvo prislgta, jie nerimavo ir net panikavo. Visa tai atsispindjo asmenybs savimonje, keitsi savojo a vertinimas. Vienam tiriamj atrod, kad jo kojos iaugo tokios didels, kad jis sunkiai galjo valdyti treniruokl, kartais save juto skraidant ore. Eksperiment rezultatai parod, kad i dalies tokio pobdio slygos labai neigiamai veikia mogaus darbingum. Tuo paaikinamas ir kai kuri tiriamj atsisakymas dalyvauti tyrime jam dar nesibaigus dl slegianios bsenos. Lakn bei kosmonaut veikloje informacijos stoka ir monotonikos slygos taip pat pasireikia suvokim iliuzijomis ir haliucinacijomis. 1928 m. ved laknas Ludaboras, iekodamas Arktikos sniegynuose dingusio diriablio Italija ekspedicijos liekan, aikiai pamat sdinio mogaus figr. Paman, kad tai dingusios ekspedicijos narys Malmgremas. Jam leidiantis jo paimti, figros vaizdas staiga isisklaid. Amerikiei astronautas H. Kuperis pasakojo, kad skrisdamas kosminiu laivu vir Tibeto savo akimis mat nam ir kitus pastatus. Regos aparato analiz parod, kad mogaus akies skiriamoji galia nesudaro galimybs skirti daiktus i tokio aukio. Vliau buvo nusprsta, kad tai buvo atpainimo iliuzija. Vieno eksperimento metu surdokamer (kamer, izoliuot nuo gars) buvo perduodami vairs aparatros skleidiami garsai. Tiriamasis turjo praneti apie suvokiamus garsus. Tais atvejais, kai garsai ir triukmas buvo nepakankamai aiks, tiriamasis juos suvok klaidingai: neteisingai suprato pokalbio prasm, neatpaino bals, motoro gaudes suvok kaip Robertino Loreti atliekam neapolietik dain. Painimo proces vyksmui ir visai psichikos veiklai turi takos alkoholio, narkotik bei farmakochemini preparat vartojimas. Dl alkoholio poveikio sutrinka painimo procesai ir judesiai, todl igrus negalima vairuoti mainos. Sergant organine liga sutrinka rega, klausa, odos jautrumas. Dl to aplinka suvokiama netiksliai ir, pavyzdiui, autoavarij mats igrs mogus gali duoti klaidingus parodymus, netiksliai nurodyti matyt spalv, form, dyd, garsus ir kt. Apklausiant vyk maius asmen reikia inoti, kokios bsenos jis pats buvo vykio metu. Kyla natralus klausimas: kaip mogus gauna informacijos apie aplink ir organizme vykstanius reikinius, kaip ta informacija analizuojama, pertvarkoma ir vertinama, kaip priimami sprendimai, kuriuos reiks analizuoti? Taip pat svarbu isiaikinti, kokios objektyvios ir subjektyvios slygos turi takos painimo procesams ir utikrina optimal tikrovs painim. Painimo procesus stengms aptarti nuosekliai, vadovaudamiesi j sudtingumu, praddami nuo paprasiausi. J seka galt bti tokia: 1) dmesys kaip btina psichikos veiklos slyga; 2) jutimai ir pojiai; 3) suvokimas ir suvokinys; 4) vaizdiniai; 5) vaizdus mstymas;

56 6) mstymas ir kalba; 7) atmintis ir imokimas; 8) emocijos ir jausmai.

6. DMESYS
mogaus nerv sistema reguliuoja ir koordinuoja vis kno organ ir sistem veikl, jutimo organ funkcijas, judesius, palaiko organizmo vidin pusiausvyr, parengia ir vykdo veikimo programas. Autonomin nerv sistemos dalis (dar vadinama vegetacine, arba visceraline), palaikanti gyvybines kno funkcijas, veikia automatikai, be perstojo. Centrin nerv sistemos dalis, susijusi su galvos smegen didij pusrutuli veikla, reguliuoja organizmo santykius su nuolat kintania aplinka, priima poveikius i aplinkos ir vidaus organ, analizuoja gaunam informacij, rengia ir vykdo veikimo programas. Ji utikrina smoning mogaus veikl, taiau tik esant tam tikram jos jaudinimo proces lygiui. Miegant nerv centr aktyvumas yra maiausias. Budi tik vegetatyvines funkcijas nervuojantys centrai. Didjant nerv centr aktyvumui pasireikia difuzikas budrumas. Tai bdinga mogui snaudiant arba prabundant. Tada kak juntame, girdime, taiau aplink suvokiame neaikiai (r. 16 pav.).
Stiprus jaudinimas

Emocinis nubudimas

Difuzinis Aktyvus Miegas budrumas budrumas Emocija

Budrumo lygiai

Nubudimas

Nerv centr aktyvacijos lygis

16 pav. Bdravimo, nerv aktyvacijos ir veiklos efektyvumo ryi grafikas (pagal V. Blok, 1970)

Veiklos lygis

Dmesio atsiradimas

57 Toliau diddamas nerv sistemos aktyvumas pasiekia lyg, vadinam aktyviu budrumu, kuris leidia tiksliai priimti informacij, j analizuoti, suvokti vykstani reikini prasm, priimti sprendimus ir juos gyvendinti. is nerv aktyvumo lygis lemia smons sutelkim vien ar kit kuriuo nors poiriu mums reikming reikin. Tuo metu mogaus veikla bna tikslinga, kryptinga, sutelkta tik su ta veikla susijusius reikinius, kartu atitrkstant nuo bet kokios kitos veiklos, bei su pagrindine veikla nesusijusiais objektais. Toks mogaus psichikos veiklos kryptingumas ir sutelktumas tam tikru momentu kok nors real ar ideal objekt (daikt, vyk, veiksm, vaizd, samprotavim, mint) vadinamas dmesiu. Kryptingumas reikia tam tikros veiklos pasirinkim ir jos vykdym, sutelktumas sigilinim t veikl ir atitrkim nuo bet kokios kitos veiklos. Kai kurie autoriai dmes apibria kaip savit nerv sistemos mechanizm, kuris utikrina efektyv psichikos veiklos organizuotum. Tolesnis nerv sistemos aktyvumo didjimas sukelia emocijas ir perdt jaudinimsi. Danai esant tokiai bsenai dl vairi prieasi mogus negali tinkamai vertinti situacijos ir jo veikla neatitinka tikrosios padties. Dmesys atlieka ias funkcijas: 1) reikming vyki atrank ir nereikming ignoravim; 2) susitelkim (koncentracij), kuris subjektyviai igyvenamas kaip susikaupimas, sijautimas, sigilinimas; 3) psichikos veiklos su vienu objektu stabilum; 4) psichikos veiklos perklim nuo vien vyki prie kit; 5) veiklos reguliavim ir kontrol; 6) anticipacij iankstin numatym ir pasirengim bsimiems vykiams. mog vienu metu veikia gausyb vairiausi reikini, jis sprendia daug udavini, vykdo sudting veikl. Kiekvienu momentu jo smonje atsispindi tik vienas arba keli jam aktuals reikiniai, kurie gali bti paprasti arba labai sudtingi. Visa kita, kas nesusij su tuo udaviniu, lieka arba visai nepastebima, arba pastebima miglotai, neapibrtai. Keli policininkas, tikrindamas sustabdyto automobilio vairuotojo dokumentus, beveik nepastebti pro al pravaiuojanius automobilius, nes dmesys sutelktas dokumentus. Jo dmes gali patraukti tik labai dideliu greiiu lekiantis automobilis. dmiai stebdami televizoriaus ekrane rodomus vaizdus kambaryje esani moni pokalb girdime labai miglotai. Nordami suprasti, apie k jie kalba, ekrane rodomus vaizdus suvoksime tik fragmentikai. Visa tai rodo, kad dmesys atlieka atrenkamj (selektyvin) funkcij ir utikrina palankias slygas mogaus veiklai. Tai labai svarbu. Pavyzdiui, motina, ramiai ruousi pusryius, igirdusi vaiko riksm vis savo dmes nukreipia j, stengdamasi suprasti, kas vyksta gretimame kambaryje. Turgaus prekeivis, pamats ateinant policinink, nebegirdi, ko klausia pirkjas, o bando suprasti policininko pasirodymo prieast. Skaitydami domi knyg nesuvokiame alia vykstani reikini. Atrenkamj dmesio funkcij galima aikiai suprasti stebint dviprasmius vaizdus. 17 A paveiksle galime matyti vaz: iuo atveju figra yra dmesio

58 objektas, vaz supanti juoda spalva fonas. Taiau galime matyti dviej veid profilius (juodos spalvos) tada jie yra dmesio objektas, o buvusi balta vaza tampa dviej veid profili fonu. Dmesio objektas kinta juo yra tai veido siluetai, tai vaza. 17 B paveiksle galime matyti jaun arba sen moter.

17 pav. Dvireikmiai vaizdai: A vaza arba dviej veid profiliai, B jauna arba senyva moteris

Dmesys neretai tapatinamas su smone, nes jis pasireikia kaip smoningas psichikos veiklos nukreipimas ir sutelkimas tam tikr objekt. Jis tartum sudaro mums slygas suprasti visa, kas btina tuo metu vykdomai veiklai. Tai tartum proektoriaus apviestame rate esantys daiktai. Jie yra dmesio objektas, o neapviesta zona fonas. Proektoriaus vies nukreipiant ir apvieiant naujas vietas keiiasi dmesio objektas jais tampa nauji daiktai, o anksiau apviesti daiktai nuslenka fon. Dmesio sutelkimas, t. y. psichikos veiklos nukreipimas, pastebimas mogaus elgesyje. Jis pasirenka tam tikr poz, utikrinani efektyvi psichikos veikl, ir slopina tai, kas tai veiklai trukdo. Jei dmesio objektas regimas pasuka galv ir akis suvokiam objekt, negirdi aplinkini kalb bei kit gars. Jei dmesio objektas yra garsai, galva pasukama taip, kad jie geriausiai bt girdimi, vilgsnis tartum ugess iri, bet nemato; jei mintyse svarstomas koks nors klausimas, mogus tarytum sustingsta, vilgsn nukreipia tolyn, tarytum atitrksta nuo aplinkos, kuri gali trukdyti galvoti. inoma, iorin poza gali bti apgaulinga siekiant suklaidinti mus stebinius asmenis.

59

6.1. Dmesio rys

Dmesys gali bti be aikaus objekto. Ilsdamiesi pajryje grims jra, kopomis, matome kitus mones. Eidami gatve taip pat matome kitus praeivius, gatve vaiuojanias mainas. Bdami minioje, turguje esame tarp daugybs moni, vairiomis prekmis apkraut prekystali. Neturdami kokio nors tikslo mes jokio objekto, mogaus, preks ar mainos neiskiriame i kit, nors bdraujame. Tai isklaidytas (difuzikas) dmesys. Jroje, pasirodius laivui, stengiams geriau j siirti, suprasti jo paskirt ar tai karo, prekybinis, keleivinis laivas, ar tanklaivis, bandome vertinti nuotol iki jo ir plaukimo tiksl. Nordami pereiti kit gatvs pus iekome psij perjos, irime viesofor, vaiuojanias mainas, kad vertintume galimyb pereiti gatv. Turgaus minioje pamat susigus, sprunkant mogel tuoj pat stebime j ir aplink, nordami isiaikinti, ar tai nesusij su nusikaltimu. Tai atrankinis (selektyvus) dmesys. Iskiriami objektai, kurie biologikai svarbs egzistavimui, saugumui, susij su profesija ar reikmingi kokiai nors ms veiklai. Selektyvus dmesys gali pasireikti vairiai. Tai priklauso nuo aplinkybi ir psichikos veikl suadinusi veiksni. Tuo poiriu skiriamas nevalingas ir valingas dmesys. Nemaai tikrovs daikt ir reikini iskiriami i aplinkos ir jie paveikia mog be iankstinio nusistatymo ir tikslo. Tai nevalingas dmesys, sukeliamas aplinkos pasikeitim, kuri iki tol nebuvo. Tokiu atveju net atliekami judesiai, kuri padedamas analizatorius prisitaiko kuo geriau priimti dirgikl. Uuod neprast kvap stipriau traukiame or nos, kad geriau uuostume ir isiaikintume, ar tai svylanio kepsnio, ar gaisro dm, ar koks nors kitas kvapas. Nevaling dmes sukelia nenumatytas dirgikli pasirodymas ir j vairs ypatumai, todl kartais jis dar vadinamas priverstiniu dmesiu. Tokioms ypatybms priklauso dirgiklio jga. Stiprs dirgikliai viesa, garsas, rykios spalvos, kvapai lengvai patraukia dmes. Kuo stipresnis dirgiklis, tuo didesnis sensorinis sistemos suadinimas. Svarbi reikm turi santykin dirgikli jga, dirgiklio jgos santykis su kit dirgikli jga. Didelio miesto gatvs triukme net stiprs garsai nepatrauks dmesio, iant mainoms negirdsime mogaus balso. Nakties tyloje net silpni dirgikliai tampa dmesio objektu galima girdti einanio mogaus bat kaukjim, tyl nabdes. Visais iais atvejais labai svarbus yra dirgikli kontrastas. Jis atlieka svarb vaidmen patraukiant nevaling dmes. Kontrastas svarbus ne tik dirgikli jgai, bet ir kitoms objekt savybms atskleisti. mogus nevalingai atkreipia dmes kiekvien pastebim dirgikli formos, dydio, spalv, veiksmo trukms ir kitok skirtum. Maas daiktas lengviau isiskiria tarp dideli, didelis tarp ma, trkiojantis, banguojantis sirenos garsas tarp vienodo stiprumo monotonik gars, rykios spalvos pilk spalv fone, skaiius tarp raidi, svetimos kalbos odis gimtosios kalbos tekste, judantis daiktas statikoje aplinkoje.

60 Labiausiai dmes patraukia dirgikli rykumas, prast, gerai inom daikt pasikeitimas, judesiai. Daikt naujumas yra svarbi nevalingo dmesio prieastis. Visa, kas prasta, vienoda, ablonika, daug kart pasikartoja, nevalingo dmesio nepatraukia. Objektas naujumu dmes patraukia tik tada, kai randa atsvar patirtyje, t. y. tai, kas nauja, galima palyginti su atmintyje turima informacija. mogaus vidin bsena taip pat yra svarbus veiksnys nevalingam dmesiui sukelti. Svarb vaidmen vaidina mogaus poreikiai ir interesai, poiris j veikianius dirgiklius. Viskas, kas padeda ar trukdo patenkinti fiziologinius, materialinius, kultrinius ar dvasinius poreikius, atitinka mogaus interesus ir poir, lengvai patraukia nevaling dmes. mogus, kuris sportuoja arba domisi sportu, atkreips dmes laikratyje apraomas sporto varybas, ymi sportinink gyvenim, j perjim i vienos komandos kit, teisininkas pastebs informacij apie teis, nusikaltimus ir pan., muzikas skelbimus apie koncertus, muzikinio gyvenimo vyki apraymus. Kalbant apie dmesio nukreipim reikia pasakyti, kad didel reikm turi mogaus nuotaika. Sutelkiant dmes takos turi tiek nuovargis, tiek darbinga bsena. Blogos nuotaikos mog erzins daug kas, k iaip jau jis nekreipt dmesio. Pavargs mogus nepastebs to, kas paprastai lengvai patraukia dmes. Dmesio sutelkimas susijs su smegen ievs bkle. Jei joje vyrauja slopinimas, daugelis dirgikli visai nepatraukia dmesio. Jei smegen ievje vyrauja jaudinimas, padidjs dirglumas, tada net maos smulkmenos nelieka nepastebtos. Nevalingam dmesiui priskiriami atvejai, kai jis nulemtas patirties, proi ir asociacij. Dl gytos patirties ir proi atkreipiame dmes mao intensyvumo dirgiklius, pastam smulkmen, aplinkai nekontrasting daikt ir t. t. Patirtis daugiau arba maiau nukreipia ms dmes tam tikra kryptimi. Pavyzdiui, prityrusio kriminalisto, nuolat gaudanio kienvagius, nevaling dmes patraukia specifiniai vagies judesiai ir elgesys, nors aplinkiniams jie nereikmingi. ia galima velgti kitok aktyvum, negu esant priverstiniam dmesiui, bet jis nra toks visapusikas ir smoningas kaip tada, kada ta patirtis buvo gyta. Smoningai veikdamas mogus turi aik tiksl, jo siekdamas numato udavinius. Jis stengiasi rasti arba jau net ino, kaip isprsti tuos udavinius ir pasiekti tiksl. mogus atgaivina atmintyje turim informacij, udaviniui sprsti reikalingus dsnius, ieko ir suvokia nauj reikaling informacij. Toks smoningas veiklos i anksto numatytas nukreipimas ir sutelkimas objektus, juos iskiriant i daugelio kit reikini, yra valingas dmesys. Svarbiausia yra aikus tikslas ir norjimas j pasiekti. Jei veiklos tikslas atitinka ms poreikius ir interesus, sukelia pasitenkinim, tada nereikia koki nors ypating valios pastang, nors darbo bt daug ir j atlikti bt sunku. Taiau yra toki darb, kuriuos btina atlikti, nors tai monotoniki, nepatraukls, varginantys darbai, kuri neatlikus negalima pasiekti ir

61 norimo tikslo. Tokiem darbam atlikti reikia nemaai valios pastang. Valios pastang reikia ir klitims bei sunkumams nugalti. Sportininkas nori pasiekti ger rezultat pasirinktoje sporto akoje. Lavindamas savo fizines jgas sportininkas kasdien daug kart kartoja tuos paius pratimus. Gerindamas judesi technik jis vis savo dmes sutelkia atskirus atliekamo veiksmo elementus. Teisininkas, nagrindamas byl, savo dmes sutelkia jam inomus teiss aktus ir j taikymo nagrinjamoje byloje galimybes. Studentams literatros specialybs studijoms gimtja kalba nepakanka, todl jie mokosi usienio kalb. Ne visada tai domu, bet reikia sutelkti dmes ir iam darbui. Valingas dmesys gali bti nukreipiamas laisvai, kai jokie paaliniai veiksniai netrukdo atlikti veiksm, taip pat ir tada, kai yra klii. Jos gali bti ioriniai dirgikliai (paaliniai garsai, aplinkoje esantys ar pasirodantys daiktai, mons), tam tikra organizmo bkl (liga, nuovargis), vairios paalins mintys, jausmai ir kt. Klitims nugalti btini specials veiksmai, kad galtume sutelkti dmes atliekamus veiksmus. Kai kada btina paalinti ar susilpninti iorinius dirgiklius. Geriausia tai atlikti i anksto pasirengus. Labai svarbu sudaryti prastas darbo slygas. Deja, ne visada galima paalinti arba bent susilpninti neigiam paalin poveik. Tokiomis slygomis sutelkti dmes padeda udavinio reikmingumas mogaus gyvenime, padarini inojimas j atlikus, noras pasiekti tiksl. Artimiausias veiklos rezultatas, kaip ir pati veikla, gali bti nedoms, taiau apskritai tai gali bti mogui labai reikminga. Svetimos kalbos mokymasis, t. y. gramatikos ir sintakss taisykli, odi reikmi siminimas, pats savaime ne visiems domus, taiau inojimas, kad kalbos mokjimas labai pravers keliaujant po kitas alis, bendraujant su kit ali specialistais, iekant galimybs studijuoti ar net ir dirbti usienyje, bus labai svarbus motyvas mokytis kit kalb ir pads sutelkti dmes nelabai domi veikl. Didel reikm valingam dmesiui palaikyti turi nuolatiniai interesai. Kartais tuo tikslu atliekami specials veiksmai, primenama sau paiam, kad reikia bti labai dmesingam, ypa kritiniais veiklos momentais. Mediotojas, bdamas pasaloje, igirds nares krmuose ir pagalvojs, kad tai gali bti mediojamas vris, turi prisiminti, kad tai gali bti ir varovas arba kitas mediotojas, ir savo dmes turi nukreipti tai, kad nenuaut mediokls draugo. Policijos darbuotojai, pasaloje laukdami besislapstanio tariamojo, pastebj nepastamj turi bti ypa budrs, kad nesukelt tarimo ir jo neibaidyt, inoti, kokius veiksmus slopinti, k tokioje situacijoje daryti. Tyrimai rodo, kad mokiniai maiau klaid padaro tada, kai raybos pratimus atlieka su odiais, kuriuose praleistos galns, negu tuos paius odius raydami diktanto metu. Pirmuoju atveju kyla klausimas, k ia rayti, kok klausim sakinyje atsako is odis? Klausimo klimas siejamas su tuo, kas jau padaryta ir k toliau reikia daryti. Svarb vaidmen atlieka ir intelektini, mintyse atliekam veiksm jungimas su ioriniais praktiniais veiksmais.

62 Lengviau pasekti emlapyje kelio krypt arba miesto plane numatom operatyvini veiksm schem rodant j lazdele. Visa tai rodo, kad valingo dmesio sutelkimas priklauso nuo veiklos organizavimo. Valingo veiksmo pagrindas yra ryiai, kurie susidar mogaus patirtyje tarp atskir udavini, odinio j formulavimo ir veiklos krypt atitinkani veiksm. Kiekvien kart, kai pakartotinai keliamas udavinys, vl aktualizuojami tie ryiai, kurie btini veiksmams atlikti. Valingo dmesio nukreipimas koki nors veikl ir jo sutelkimas akivaizdesnis tos veiklos pradioje. Mes nutariame atlikti kok nors darb, paruoiame reikiamas priemones bei numatome veiksm eig, taiau toliau dirbant, ypa ilgiau trunkant ir patraukl darb, dmesys sutelkiamas be joki pastang. Darbas tartum plaukia savo vaga. Dmesys tampa nebe slyga ms veiklai vykdyti, o jos padariniu ir bna nuolat sutelktas veiklos objekt. Tardytojui ar teisjui klausantis vingri kaltinamojo postringavim, kuriais pastarasis nori suklaidinti teissaugos pareignus, tampa domu, k dar sugalvojo is pilietis, kaip mtys pdas, dl to savaime kyla nauj klausim tiesiog domu sekti mogaus minties vingius. mogus kalba tarsi savaime, nekontroliuodamas kiekvieno pasakymo, pasakyto odio, taiau kai norime savo kalb kontroliuoti, smoningai sutelkiame valing dmes tai, k sakome. Kalba kartais tampa negyva, lta, formali. Tokiais atvejais neretai padaromos klaidos, vadinamieji kalbos liapsusai, kurie neretai parodo tikrsias kalbaniojo mintis, palengvina tiesos i oponento igavim arba sukelia tarim, kad meluojama. Dmesio sutelkimas ilgai trunkant, daniausiai malon darb vadinamas savaiminiu (povaliniu) dmesiu. Jis kyla i valingo dmesio, ms specialiai nukreipiamo veiklos objekt, susijus su siekiamais tikslais, vykdomais udaviniais. Jis sutelkiamas be valios pastang ir daniausiai pasireikia veikloje t moni, kurie savo srityje yra pasiek aukt meistrikumo lyg. Tai nra nevalingas dmesys. Nevalingo, valingo ir savaiminio dmesio negalima grietai atskirti vien nuo kito. Valingas, kaip matme, pereina savaimin. Sudtingos veiklos metu kartu su valingu gali pasireikti ir nevalingas dmesys. Skaitant bylos protokolus koks nors odis ar posakis gali sukelti asociacijas apie kitas, atrodo, seniai umirtas bylas. Pradjus kok nors, regis, dom darb ar skaityti draugo igirt knyg pasirodo, kad tai nedoms ir dmesio neverti dalykai, taiau laikantis principo k pradjai, t ir baik darbas padaromas iki galo, nedomi knyg prisiveriama perskaityti. Be minto dmesio skirstymo valing, nevaling ir savaimin, jis dar skirstomas ir kitais pagrindais. Pagal sritis, kurias jis sutelkiamas, skiriamas sensorinis, motorinis ir intelektinis dmesys. Sensorinis dmesys yra tada, kai ms psichikos veikla yra nukreipiama juntamus, suvokiamus objektus: matomus, girdimus, uuodiamus ir kitus.

63 Motorinis dmesys pasireikia tada, kai jis sutelkiamas judesius ir pusiausvyros palaikym, pavyzdiui, mokantis iuoti arba slidinti kno laikysen, koj ir rank judesius, mokantis audyti rank padt, pirt judesius ir kt. Intelektinis dmesys pasireikia tada, kai mstome, samprotaujame, kuriame versijas, veiklos planus, priimame sprendimus, t. y. sprendiame kasdiens ms veiklos arba darbo problemas. Dar skiriamas iorinis ir vidinis dmesys. Iorinis yra tas dmesys, kuris sutelkiamas aplinkos objektus, situacijas, vykius. Vidinis dmesys sutelktas savo igyvenimus, savs vertinim analizuojant savo skmingos veiklos prieastis ir klaidas.

6.2. Dmesio ypatybs

Apibdinant dmes reikia nurodyti ir jo ypatybes, glaudiai susijusias su veiklos vairumu. Apimtis. mog supa gausyb tikrovs dalyk, daug kas j domina. Taiau mogus vienu metu gali aikiai suvokti tik ribot objekt skaii. Objekt kiekis, kuriuos apima dmesys vienu metu juos suvokiant, laikomas dmesio apimtimi. Dmesio apimtis priklauso tiek nuo suvokiam daikt ypatybi, tiek nuo mogaus, kuris tuos daiktus suvokia, veiklos udavini bei pobdio. Atliekant tyrim ekrane labai trumpai (iki 0,1 sek.) rodomi tarpusavyje nesusij objektai: eilute idstytos paviens raids, figros, nesudtingi daikt atvaizdai. Per tok trump laik akis nesuspja atlikti pastebim judesi ir objektai suvokiami tuo paiu metu (simultanikai). Tokiomis slygomis suvokt objekt skaiius parodo dmesio apimt. Tyrimai parod (atlikti dar W. Wundto laboratorijoje), kad kai suvokiami savo prasme vienas su kitu nesusij objektai, suaugusi moni dmesio apimtis svyruoja tarp 46 objekt. Dmesio apimtis maja, kai objektai bna vairi spalv, nevienodo dydio, netvarkingai idstyti. Ji taip pat maja ir esant sudtingesnms uduotims, kai praome ne tik nurodyti nustatytas raides ir figras, bet ir tiksliai nusakyti j spalv, dyd (didel vidutin maa), raids rift ar pan. Jeigu ekrane rodomi odiai ar sakiniai, suvokt raidi kiekis tartum padidja, dmesio apimtis tarsi praplatja. I tikrj tada suvokimo vienetas yra odis ar net teiginys (ilta diena) ir atskiros raids atkuriamos pagal odio ar net sakinio prasm. Sudtingesniems vienetams odiams dviej odi teiginiams dmesio apimtis sumaja iki 23 element. Intensyvumas tai dmesio sutelktumas vienus objektus ir kartu atitrkimas nuo vis kit objekt. Labai sutelktas dmesys vadinamas koncentruotu, o menkai iblakytu. Dmesio sutelktum rodo mogaus sigilinimas objekt ir jo atsparum paaliniams dirgikliams (distraktoriams). Paskirstymas. mogaus veikla yra sudtinga ir jis vienu metu turi aprpti daug objekt, atlikti daug veiksm. Net skaitydamas jis turi suvokti ne

64 tik atskiras raides ar odius, bet ir j prasm, vertinti turin. Klausydamas paskaitos studentas turi gerai girdti, suprasti dstom mint, iskirti tai, kas svarbiausia, apibdinti, trumpai formuluoti ir urayti savo konspektuose. Vairuotojas, vaiuodamas gatve, neturi pamirti galutinio kelions tikslo. Jis turt pasirinkti artimiausi ir patogiausi keli ir laiku pasukti norima kryptimi. Jis taip pat turi stebti ir suvokti mainos prietais rodmenis, kit transporto priemoni ir moni judjim, kelio enklus, priimti sprendimus dl savo veiksm vairuojant main ir juos laiku atlikti rank ir koj judesiais (mainti arba didinti greit, pasukti). Tokia bkl, kai vienu metu reikia atlikti du ar daugiau veiksm, vadinama dmesio paskirstymu. iuo atveju tik vienam i veiksm visikai susikaupiama, kiti atliekami juos suvokiant ribotai, tik tiek, kiek tai btina. Dmesys skmingiau paskirstomas tais atvejais, kai kai kurie veiksmai bna gerai imokti ir atliekami beveik arba visikai automatikai. Vairuotojas gali skmingai paskirstyti dmes, nes koj ir rank judesiai valdant main yra tap gdiais, atliekami automatikai, apie juos nereikia daug galvoti. Neturint vairavimo gdi sudtingesnse situacijose neivengiama klaid, kurios gali bti avarijos prieastis. Dmesio paskirstymas pasireikia ir tuo atveju, kai mogus vienu metu atlieka kelis, tarpusavyje maai ar visai nesusijusius darbus. Vairuotojas, vaiuodamas maina, gali klausytis ini per radij, kalbtis su bendrakeleiviu. iuo atveju dmesys vienu metu apima kelis objektus. Be to, tam tikrais momentais dmesys sutelkiamas tai vien, tai kit objekt, taiau nepaleidiant i akiraio ir kit. Apsaugos darbuotojas kabinete vienu metu stebi keliuose ekranuose rodom vaizd, atidiau sutelkdamas dmes tai vien, tai kit ekran. Perklimas. iuo atveju pasireikia greitas dmesio perklimas nuo vieno objekto prie kito tam tikram laiko tarpui. Akivaizdesnis atvejis, kai darbininkas aptarnauja dvi ar daugiau stakli. Jis stebi ir pareguliuoja vien stakli darbo eig, tada pereina prie kit ir vl grta prie pirmj. Jo dmesio centre tam tikr laiko tarp yra vienas objektas, bet tas dmesio objektas nuolat keiiasi. Dmesio perklimo pavyzdys gali bti atvejai, kai baigiame vien darb ir pereiname prie kito, prie kitos ries veiklos. Pavyzdiui, irime informacin laid arba film. Jiems pasibaigus sdame prie stalo rayti praneim apie vyk; dalyvaujame civilins teiss paskaitoje, jai pasibaigus einame klausytis teiss filosofijos paskaitos; pasibaigus darbo dienai keliaujame gamt grybauti. iais atvejais dmesys perkeliamas kit veiklos srit, keiiasi jo objektas. Toks ms smons nukreipimas nuo vienos veiklos prie kitos arba nuo vieno objekto prie kito objekto ( buvus fon) vadinamas dmesio perklimu. Dmesio perklimo skmingumas priklauso nuo daugelio veiksni. Pirma, tai priklauso nuo veiklos ar veiksm pobdio. Pereiti nuo domios veiklos prie nedomios yra nelengva, tuo tarpu nuo nedomios prie domios dmesys perkeliamas gana lengvai. Taip pat lengviau perkelti dmes skir-

65 tingos ries negu panaaus pobdio veikl. Pavyzdiui, lengviau perkelti dmes, kai reikia pereiti nuo matematikos ar fizikos uduoi prie literatros. Tikslij moksl ir literatros turinys yra skirtingi ir nesukels asociacij. Sunkiau perkelti dmes nuo literatros prie istorijos. Ir vienu, ir kitu atveju susiduriame su socialiniais vykiais, veikjais, datomis, vietovmis, todl vieni vykiai primena kitus ir gali tarpusavyje painiotis. Dmesio perklimas bet kuriuo atveju yra susijs su mogaus smoningu perjimu prie kitos veiklos, kit udavini (problem) sprendimo. Patvarumas. mogus susiduria su vairiais reikiniais, trunkaniais akimirk ir besitsianiais valandas. vykus avarijai ne vienas praeivis sustoja, pasidomi, kas vyko ir kaip tai galjo atsitikti, taiau gana greitai patenkins savo smalsum keliauja toliau, galvodamas apie savo problemas. domi knyg galima skaityti itisas valandas, galima irti net du seansus trunkant film, mokslininkas gali ilgai ir intensyviai sdti ir sprsti teorin udavin arba atlikti eksperiment. Ilgalaikis dmesio sutelkimas koki nors veikl vadinamas dmesio patvarumu. Dmesys ia apibdinamas laiko atvilgiu. Dmesio objektai gali keistis, svarbu, kad iuo atveju nekinta mogaus veiklos kryptis. Dailininkas, tapydamas paveiksl, apie daug k galvoja, bando vairias spalvas, terpia nauj detali. Matematikas, sprsdamas udavin, susiduria su vairiais inomaisiais ir neinomaisiais, atlieka vairius matematinius veiksmus. Tardytojas arba teisjas susiduria savo darbe su vairiais faktais, asmenimis, kelia vairias prielaidas ir pan. Kiekvienu atveju j vis veikla nukreipta vien tiksl dails krinio krim, matematinio udavinio sprendim, tiesos nustatym. Dmesio patvarumas taip pat priklauso nuo vairi veiksni. Vienas i j yra veiksm vairumas. Kai dmes tenka sutelkti vienod, monotonik veikl, j sunku ilgai ilaikyti. Kuo intensyvesnis dmesys, tuo sunkiau j palaikyti ilg laik. Operatoriai, radar ekrane stebdami oro erdv, temptai stebti objekt gali tik pusvaland arba vien valand. Dmes lengviau sutelkti tada, kai su daiktu k nors veikiame, ypa didel reikm turi praktiniai veiksmai, operavimas objektu. Labai svarbi vidin mstymo veikla. Bsena, prieinga dmesio patvarumui, yra jo nepastovumas. Paaliniai dirgikliai veikia atitraukdami dmes. Dirgikli poveikis priklauso nuo j pobdio. Dirgikliai, kurie yra tos paios ries kaip tie, kuriuos sutelktas dmesys, labiau atitraukia dmes negu skirtingi dirgikliai. Nuo paalini dirgikli maiau nei mstymas nukenia suvokimas. Maiausiai nukenia regjimo suvokimas. Svyravimas. Dmesio periodikas atitraukimas, susilpninimas ir grinimas prie to paties objekto vadinamas dmesio svyravimu. Dmesio svyravimai vyksta net tada, kai mogus dirba labai susikaups. Periodinius dmesio svyravimus galima labai aikiai pastebti irint paveiksll su profiliais. Pakaitomis galime matyti ir sen, ir jaun moteris, kai suvokiami dvireikmiai paveikslai. Pavyzdiui, irdami 17 paveiksl galime

66 matyti ir vaz, ir profilius. Lengviau tai padaryti, kai vaizdui suteikiama tam tikra daikto reikm. Nedideli dmesio svyravimai labai dani. Tai susij su ms nerv sistemos veiklos ypatumais. Klausantis laikrodio tiksjimo atrodo, kad jis tai garsesnis, tai tylesnis.

6.3. Dmesio skirtumai

mons skiriasi mokjimu sukaupti dmes, jo intensyvumu, gebjimu j paskirstyti, perkelti prie kito objekto. Atskir asmen regimojo dmesio apimtis svyruoja nuo 34 iki 79 objekt. Nevienodas ir atskir asmen dmesio patvarumas. Vieni j gali vienai veiklai sutelkti labai trumpai, greitai j dmes patraukia paaliniai daiktai, kiti kelias valandas gali bti dmesingi vienam darbui. mons, kurie gali ilgai ilaikyti dmes, vadinami dmesingais. Dmesingumui prieingas bruoas yra isiblakymas. Skiriamos kelios isiblakymo rys. Tikrasis isiblakymas tai nuolatinis nesugebjimas ilgiau susikaupti ir atsispirti paaliniam poveikiui. mogus negali ilgiau ilaikyti dmesio prie vieno objekto, tuoj pereina prie kito. Tai pasireikia visiku veiklos neorganizuotumu. Net pokalbio metu jis danai keiia tem. Taip atsitinka dl didelio nervini proces paslankumo. Danai isiblakymas atsiranda pavargus. Isiblakymas dl nuovargio, mieguistumo, labai stipraus emocinio susijaudinimo vadinamas laikinu isiblakymu. Jis inyksta mogui pailsjus ir nusiraminus. Isiblakymu laikoma ir prieinga bsena, kai dmesys labai intensyvus ir ilgai sulaikomas ties vienu objektu. Tais atvejais mogus nesugeba jo perkelti kitus reikmingus dalykus, nepastebi nieko kita, umirta, k turjo padaryti ir pan. Tai vadinama pseudoisiblakymu. Labai danai mokslininkai taip sigilina savo sprendiamas problemas, kad nuo kit dalyk visai atitrksta, nekreipia dmesio net kasdienius buitinius reikalus, ir elgiasi keistokai, todl i isiblakymo ris ironikai vadinama mokslininko isiblakymu. Toks isiblakymas, kaip ir tikrasis, daugeliu atvej yra nepageidautinas. Dmesio savitumai gali pasireikti ne tik dmesingumu ar isiblakymu. Jie gali bti psichikos funkcij sutrikimo rezultatas. Igyvendamas depresij mogus pernelyg susitelkia savo vidinius igyvenimus. Tuo atveju dmesys tarytum ustringa, tampa inertikas ir sunkiai perkeliamas. Itiktas maniakins bsenos ligonis negali susikaupti, jo dmesys lengvai iblakomas, mintys greitai keiiasi. Galvos smegen vietos pobdio paeidimai taip pat sutrikdo dmes. mogui sunkiau susikaupti, j lengvai iblako paaliniai vykiai. Paeidus kalbos centrus nukenia valingas dmesys. Dmesio trkumai (isiblakymas, svyravimas, inertikumas ir kt.) paprastai susij su bendru protiniu atsilikimu.

67 Dmesys keiiasi, lavja kartu su mogumi. Ankstyvoje vaikystje pasireikia nevalingas dmesys, sukeliamas vairi aplinkos objekt. Vaikui pradjus vaikioti prasipleia jo veikla, daugja jo dmes patraukiani objekt. Taiau dmesys vien objekt sutelkiamas neilgai, jis dar nepastovus. Penkeri septyneri met vaikas skirti dmes vienam aidimui gali apie pusantros valandos. eeri septyneri met vaikas jau kontroliuoja savo veiksmus, atsiranda valingas dmesys. Mokykloje galutinai susiformuoja dmesio savybs, dmesingumas kaip asmenybs savyb. Dmesio lavjimas susijs su mogaus veikla.

7. JAUTRUMAS IR JO RIBOS
Tikrovs daiktai ir reikiniai bei mogaus organizme vykstantys procesai veikia mog. Tai dirgikliai, kuri poveikis vadinamas dirginimu. Dirginimas nerviniame audinyje sukelia jaudinimo proces, kuris nerv skaidulomis sklinda centr galvos smegenis. Nervinis aparatas, priimantis, analizuojantis ir sintetinantis vidinius ir iorinius organizmo dirgiklius, vadinamas analizatoriumi. J sudaro trys dalys: receptorius, nervins skaidulos, jungianios receptori su centrine nerv dalimi, ir atitinkami galvos smegen ievs dariniai (r. 18 pav.).

18 pav. Analizatoriaus schema (i D. A. Bernstein ir kt. Psychology, 1988)

68 Receptorius yra periferin specializuota analizatoriaus dalis, kuri tam tikr veikiani dirgikli energij paveria jaudinimo procesu. Receptoriai vienas nuo kito skiriasi savo struktr sudtingumu ir didesniu ar maesniu prisitaikymu prie savo funkcijos. Pagal tai, kokio dirgiklio energij jie priima, yra skirstomi fotoreceptorius, mechaninius ir chemoreceptorius. Fotoreceptoriai priima elektromagnetini bang (viesos) dirginim. Mechaniniai receptoriai priima dirginim, pasireikiant prisilietimu ir spaudimu. Chemoreceptoriai reaguoja organizmo terps chemins sudties pokyius. Pagal viet organizme ir atliekam funkcij receptoriai skirstomi eksteroceptorius, interoceptorius ir proprioceptorius. Eksteroceptoriai yra kno paviriuje ir reaguoja dirginim i aplinkos (regos, klausos, uosls, skonio receptoriai). Interoceptoriai priima poveikius, susijusius su organizmo viduje vykstaniais kitimais. Proprioceptoriai reaguoja organizmo judesi sistemos poveikius. Nervinmis skaidulomis, t. y. aferentinmis skaidulomis, receptoriuje kils jaudinimas sklinda auktesnius nerv sistemos centrus. I j eferentinmis skaidulomis siuniamas signalas atgal receptori reguliuoja pastarojo aktyvum. Kiekvienas analizatorius turi jam atstovaujanius darinius galvos didij pusrutuli ievje, kur analizuojami ir sintetinami tam tikro tipo dirgikliai. Dl tokios analizs ir sintezs pasireikia psichikos reikiniai pojiai, suvokimai. Analizatorius nra pasyvus informacijos primjas. Jis persitvarko dirgikliui paveikus, kad jutimas bt kaip galima tikslesnis. Pavyzdiui, mogus, pasirodius viesos altiniui, pasuka j galv ir akis. Reaguodami viesos altin isipleia arba susiaurja vyzdiai, o reaguojant nuotol keiiasi liuko igaubtumas ir pan. Jautrumas receptoriaus sugebjimas reaguoti dirgikl. Jis yra pojio atsiradimo pagrindas. mog, kaip ir kiekvien kit gyv, paveikia ne kiekvienas dirginimas. Jutimo procesui sukelti ir pojiui atsirasti reikia, kad dirgiklis bt tam tikro stiprumo. Maiausias dirgiklio stiprumas, kuris jau sukelia pojt, vadinamas emutine absoliuia jautrumo riba. Didel dirgiklio jga, kuriai esant pojtis inyksta arba pakinta kokybikai (kyla skausmo pojtis), vadinamas auktutine absoliuia jautrumo riba. emutinis absoliutus jautrumo slenkstis apibdina absoliut jutimo organ jautrum arba j sugebjim reaguoti minimalius poveikius. Kuo silpnesni dirgikliai gali sukelti pojt, t. y. kuo emesn absoliutaus jautrumo riba, tuo didesnis jutimo organ sugebjimas reaguoti tuos poveikius, t. y. didesnis absoliutus jautrumas. mogus veikianio (dirginanio) daikto savybes gali suprasti tik tada, kai jaudinimas yra perduotas galvos smegen didij pusrutuli ievs lsteles, susijusias su mogaus kalba. Tik tada galime sismoninti veikiant dirgikl, pavadinti j odiais ir, jei reikia, praneti kitam mogui. Jeigu jaudinimas neperduodamas galvos smegenis, dirgiklio nesismoniname, nors j pajuntame. Tai rodo kai kurios mogaus reakcijos. Pavyzdiui, garsinis dir-

69 giklis, ess emiau poji ribos, nors ir nesukelia odins reakcijos, gali sukelti vyzdi isipltim, kraujagysli susiaurjim ir kt. Pojio riba priklauso nuo dirginimo trukms, jgos, dirginamo ploto ir kit slyg. mogui jo veikloje svarbu skirti ne tik veikianius dirgiklius, bet ir tos paios kokybs dirgikli pakitimus, sukelianius vos pastebimus pojius. Maiausias dirgiklio stiprumo pakitimas, kuris sukelia vos pastebim poji pakitim, vadinamas poji skyrimo riba. Dirgiklio jgos pakitimo (padidjimo arba sumajimo) santykis su pradiniu fonu apskritai yra nekintantis dydis ir sudaro 1/100 regos, 1/10 klausos, 1/30 proprioceptoriaus (pvz., svorio jutimo) pradins dirginimo jgos. Jutimo organams bdinga adaptacija. Tai jautrumo kitimas, priklausantis nuo dirgiklio ir jo veikimo slyg pasikeitimo. Visiems inoma, kad i viesaus kambario jus tams i pradi nieko nematyti, bet po kurio laiko pradedami skirti daiktai. Tas pat vyksta ir i tamsos jus vies. I pradi net prisimerkiame, nes viesa tiesiog apakina ir beveik nieko nematome. Prie viesos akis prisitaiko daug greiiau. Ilgai sddami kambaryje neuuodiame specifinio jo kvapo, o i lauko atjs mogus nustemba, kaip galima sdti tokioje neivdintoje patalpoje. Panai pavyzdi galima nemaai pateikti. vairi jutimo analizatori adaptacija pasireikia skirtingai. Regos jautrumas didja silpnjant viesos dirgikliui ir maja intensyvjant viesai. Adaptacij atlieka keli mechanizmai periferiniai ir centriniai. Pavyzdiui, perjus i viesaus kambario tams vyzdys isipleia, taigi padidja tas viesos kiekis, kuris gali patekti ak i viesos altinio. Vyzdio skersmens pasikeitimas gali padidinti arba sumainti jautrum tik 17 kart. Svarbiausi reikm regos adaptacijai turi akies tinklainje esanios viesai jautrios mediagos regimojo purpuro koncentracijos didjimas arba majimas. Adaptacijos procese dalyvauja ir centriniai nerviniai mechanizmai. Veikiant nerviniams impulsams, i smegen ievs ateinantiems tinklain, gali keistis aktyviai dirbani nervini element kiekis periferijoje. Regjimo organ jautrumas gali padidti net iki 200 milijon kart. Esant stipriai viesai akis adaptuojasi madaug per 10, o silpnai per 45 minutes. Klausos adaptacija pasireikia taip, kad stiprus garsas jautrum sumaina, o silpnas padidina. Prisitaikymas prie tylos pasireikia tuo, kad jautrumas atsistato (padidja) prajus madaug 15 sek. po stipraus garso poveikio. Labai rykiai adaptacija pasireikia kintant temperatrai. okus up maudytis vanduo atrodo altas, bet pamau alio pojtis silpnja. Prisitaikym prie temperatros galima pajusti atlikus labai paprast bandym. Paimkime tris kibirus vandens: pirm su altu, antr kno temperatros, trei pakeniamai kart. Kairij rank panardinkime alto vandens kibir, o deinij karto ir kur laik palaikykime. Paskui abi rankas panardinkime vidurin kibir. Kairioji ranka jaus, kad vanduo iltas, o deinioji kad altas. Taip jusime todl, kad kairiosios rankos jautrumas sumajo

70 aliui, o deiniosios ilumai. Labai stiprs ilumos ir alio dirgikliai adaptacijos nesukelia. Uodiant adaptacija pirmiausia pasireikia jautrumo sumajimu ilgai veikiant dirgikliui. Lankantis iluminje elektrinje ir jus akumuliatori patalp jauiamas labai atrus sieros kvapas. Budintis darbuotojas, paklaustas, kaip jis gali dirbti tokiomis slygomis, atsako, kad sieros kvapas visai pakeniamas. Taiau prie vairi kvap prisitaikoma nevienodai. Pavyzdiui, kamparo kvapo nebejuntame po 12 minui. Prie kvap, kurie dirgina sukeldami skausm (garstyios, amoniakas), prisitaikoma ltai, o jei dirgiklis labai stiprus, adaptacija visai nevyksta ir dirgiklis sukelia nemalon pojt. Prisitaikymas prie kvap, kaip ir prisitaikymas prie gars, turi atrenkamj pobd: sumajus jautrumui vieno kvapo atvilgiu kitiems kvapams jautrumas gali ir nesumati. Prisitaikymas prie skausm sukeliani dirginim pasireikia silpnai arba ir visai nevyksta. Tai labai svarbu, nes skausmas yra signalas apie organizme vykstanius sutrikimus. sivaizduokime, kas atsitikt, jei suskaudus daniui vykt skausmo jutimo adaptacija. Susilpnjus ar inykus skausmo pojiui nesikreiptume pagalbos medikus ir tik ikritus dantims suprastume, kad daug prarandame. Jutimo organ jautrumo pakitimai gali vykti ir dl kit veiksni. Labai svarbi jutimo analizatori sveika. Tai vadinama sensibilizacijos reikiniu. Jutimo organ jautrumas padidja, jei tuo pat metu dirginamas ir kitas analizatorius. Tai puikiai parodo P. P. Lazarevo bandymas. Patalpoje, kur vyko bandymai, skambjo tylus vienodo intensyvumo tonas. Ritmikai jungiant ir ijungiant vies garsas atrodydavo nevienodo intensyvumo tai stipresnis, tai silpnesnis. Garso jutimas keitsi todl, kad veikiant viesai klausos analizatoriaus jautrumas didjo ir garsas buvo juntamas kaip stipresnis. Lengvas raumen darbas, veido trynimas altu vandeniu, silpni garso dirgikliai padidina regjimo jautrum. Stiprs alutiniai dirgikliai jautrum sumaina. Didelis triukmas sumaina jautrum viesai. Sensibilizacija gali pasireikti dl fiziologini organizmo pakitim. Ntumo metu keiiasi moters endokrinini liauk veikla, kartu jautresni pasidaro uosls ir skonio receptoriai, taiau susilpnja klausa. Jutimo organ sensibilizacij gali sukelti ir kai kuri farmakologini mediag veikimas. Pavargus jautrumas i pradi gali padidti, bet netrukus labai sumaja. Sensibilizacijos reikini analiz leidia daryti ivad, kad jis priklauso nuo galvos smegen ievje vykstani jaudinimo proces suaktyvjimo arba j slopinimo. Suaktyvjus vienoms smegen ievs zonoms, pavyzdiui, regos, j energija perduodama kitas zonas, todl padidja klausos ar kit analizatori jautrumas. Dar vienas bdingas jutimo ypatumas yra sinestezija. Tai reikinys, kai vieno modalumo (ries) dirginimas sukelia kito modalumo pojt. Fonizmas yra tas atvejis, kai veikiant optiniams ir kitiems neakustiniams dirgikliams atsiranda klausos vaizdiniai. Fotizmas kai veikiant nevizualiniams dirgikliams, garsams ir pan. kyla regimieji vaizdiniai spalvos. Sinestezijos labiau pasireikia vaikystje, bet kartais ilieka ir suaugus.

71

8. JUTIMAS IR POJIAI
Jutimas tai procesas, kuris vyksta, kai analizatori veikia aplinkos arba organizmo vidaus dirgikliai. Jutimo proceso galutinis rezultatas, kuris sudaro jo turin, yra pojtis. Pojtis tai vaizdus tikrovs objekt ar organizmo vidaus reikini savybi atsispindjimas psichikoje, kai tie reikiniai tiesiogiai veikia jutimo organus. (Psichologijoje svoka vaizdus vartojama ne tik regimiesiems vaizdams apibdinti. Girdime gars, juntame ilum ir alt, prisiliet prie daikto juntame jo velnum arba iurktum, juntame leiktul, dusul ar pan. Tai ir yra vaizdus i savybi atspindys. Dirginimui nutrkus arba pasibaigus jutimo procesas baigiasi ir pojtis inyksta. Jo padarinys tas, kad objekto savybs vaizdas gali ilikti, bet tai jau bus ne pojtis, o povaizdis ar net vaizdinys. Analizatorius veikia vairi ri dirgikliai, sukeliantys skirtingo pobdio pojius. Tai vadinama poji modalumu. Modalumas yra viena i pagrindini pojio savybi, jo kokybs nusakymas: spalva regos modalin savyb, tonas ir tembras klausos, kvapo pobdis uosls ir kt. Modalumo svoka, taikoma ir daugeliui kit psichikos proces, nusako vairias kokybines vaizd ypatybes. Pojtis, sukeltas objektyvios tikrovs poveikio, kartu yra ir subjektyvus tikrovs vaizdas. J subjektyvum lemia individuals moni skirtumai, pavyzdiui, klausos jautrumas, regjimo atrumas ir kt. Jutimai kiekvienam organizmui leidia gauti informacijos, kuri btina norint ilikti ir veikti. Varls, mintanios vabzdiais, akyse yra receptori, kurie suadinami tik reaguojant ma, tams, judant objekt. Ji tarp daugybs nejudani musi galt nugaiti i bado, taiau, jeigu nors viena i musi staiga pakilt, varls vabzdio detektoriaus lstels i karto nubust, varl mus pamatyt ir pagaut. mons aplinkoje irgi pastebi tai, kas jiems svarbiausia. Kiekvienas gyvnas turi tokius pojius, kurie leidia patenkinti jo poreikius. Jautrumas yra ilgalaikio gyvn raidos ir prisitaikymo prie juos supanios aplinkos produktas. Varl pasisuka silpn nares, pana vabzdio skridimo gars, bet nereaguoja daug stipresn, atr gars, neturint biologins reikms. uo jautrus organini rgi kvapams (gyvno kno, pdsak), bet jis maai jautrus aromatams, t. y. gli, ols kvapui. moni jautrumas ir pojiai susij su j veikla. Reino tekstils moni darbuotojai, daantys juodas mediagas, skiria iki 40 juodos spalvos atspalvi. iaip mogus, kuriam spalv skyrimas nra reikmingas jo veiklai, skiria tik 23 atspalvius. Degustatori ypa ilavjs skonio ir uosls jautrumas. Atliekant muzikos krin btina, kad smuikininkas savo klausa labai subtiliai skirt gars auktum, todl smuikininkai gars auktum skiria geriau negu, pavyzdiui, pianistai. Poji yra labai vairi. Jie klasifikuojami pagal poymius. Angl fiziologas Ch. Sheringtonas pojius suskirst tris pagrindines grupes pagal dirginimus priimani receptori padt organizme.

72 1. Eksterorecepciniai, arba ioriniai, pojiai, atsirandantys, kai ioriniai dirgikliai veikia kno paviriuje esanius receptorius. iai grupei priklauso regos, klausos, lytjimo, uosls ir skonio pojiai. 2. Propriocepciniai pojiai, kai raumenyse, snariuose ir sausgyslse paveikti receptoriai pranea apie kno dali judjim ir j santykin padt. 3. Interorecepciniai, arba vidiniai (dar vadinami organiniais), pojiai, kuri receptoriai yra vidaus organ sistemose (kraujo, kvpavimo, virkinimo) ir pranea apie organizme vykstanius pokyius. Pojiai dar skirstomi kontaktinius ir distancinius. Kontaktiniai yra tie, kurie kyla tik tada, kai dirgiklis su receptoriumi susilieia (temperatros, lytjimo, skonio ir kt.). Distanciniai pojiai yra tie, kurie kyla daiktams veikiant receptorius per atstum (regos, klausos). Poji klasifikacija yra slygin. Toliau pateikiamas atskir poji ri (modalum) apraymas tradicikai nusistovjusia eile.

8.1. Regos pojiai

Ms era regos era, sak ymus jutim tyrintojas R. L. Gregori. Manoma, kad 8090 proc. visos informacijos, kuria naudojasi mogus savo poreikiams tenkinti bei tikslams pasiekti, gaunama regint. Tai rodo iskirtin regjimo reikm mogaus gyvenime. Kita vertus, mes toli grau neinaudojame kit ri jutim teikiam galimybi tikrovei painti, savo veiklai organizuoti. Rega juntama ir kyla pojiai, kai regos analizatori dirgina tam tikro ilgio elektromagnetiniai virpesiai (viesos bangos), kurie atitinka matomj spektro dal (r. 19 pav.).

19 pav. Matom spalv spektras

mogaus akis sudtingas regos aparatas (r. 20 pav.), pasiymintis labai isivysiusiais nerviniais elementais, tobula optine sistema ir vairiais raumen taisais, kurie leidia pasukti akis objekt ir nustatyti j optin aparat. Akies obuolys turi iorin (baltymin) apvalkal skler, kuris savo

73 priekinje dalyje sudaro skaidri ragen. U jos yra priekin akies kamera, kurios upakalin sienel sudaro rainel spalvotas raumuo. Rainels centre yra anga vyzdys, kurio skersmuo gali keistis ir atsivelgiant viesos sraut bei intensyvum praleisti didesn arba maesn viesos kiek. U jo yra lis skaidrus knas, kurio igaubtumas gali keistis prisitaikant prie dirgiklio nuotolio. Taip reguliuojamas vaizdo rykumas akies obuolio dugne esanioje tinklainje (ekrane). is procesas vadinamas akomodacija. Vidin akies obuolio ertm pripildyta nepaprasto skaidrumo drebutins mass stiklaknio. Apraytoji akies obuolio dalis atlieka viesos praleidimo ir iskaidymo jos viduje funkcij.

20 pav. mogaus akies struktra (i D. A. Bernstein ir kt. Psichologija, 1988)

Akies obuolio dugne yra sudtingos struktros tinklain. J sudaro keli sluoksniai nerv lsteli, kurios baigiasi galiniais aparatais: stiebeliais ir kgeliais (r. 21 pav.). Tai svarbiausioji io receptoriaus (fotoreceptoriaus) dalis, kuri elektromagnetini (viesos) bang energij paveria nerviniu jaudinimu.

74

21 pav. Akies tinklain (i D. A. Bernstein ir kt., 1988)

Tinklainje yra dvi pagrindins fotoreceptori rys: stiebeliai ir kgeliai. Stiebeliai isidst periferiniuose tinklains skyriuose, kgeliai jos centre esanioje geltonojoje dmje, taip vadinamoje dl tinklainje esanio pigmento. Viena akies dugno dalis visai neturi fotoreceptori. Tai vieta, kur eina regjimo nervas (vadinamoji akloji dm). Fotoreceptoriai (stiebeliai ir kgeliai) vair viesos intensyvum reaguoja vairiai, todl buvo sukurta dvejopo regjimo dieninio ir naktinio (prieblandos) teorija. Stiebeliai yra labai jautrs silpno intensyvumo viesai ir yra naktinio (prieblandos) regjimo aparatai. Kgeliai viesos intensyvumui ne tokie jautrs ir yra dieninio regjimo aparatas. mogaus akies tinklainje yra apie 130 milijon stiebeli ir 7 milijonai kgeli. Reaguojant vies svarbiausi vaidmen vaidina pigmentas, kuris sugeria viesos energij ir prisideda prie stiebeli ir kgeli dirginimo. viesos receptoriuje rasta daug vairi pigment. Ypa gerai itirtas pigmentas, esantis tinklains stiebeliuose regimasis purpuras arba rodopsinas, kuris yra btinas matymui sutemus. Kgeliuose yra kitas pigmentas (jodopsinas), susijs su regjimu dien. Kgeliai sutelkti geltonojoje dmje madaug 2 mm skersmens plote. Stiebeliai isidst retjania tvarka einant periferij nuo geltonosios dms. Regjimo atrumas, einant nuo geltonosios dms periferij, maja (r. 22 pav.).

75

22 pav. Akies tinklains atskir viet regjimo atrumas ir jautrumas vairaus ilgio viesos bangoms

viesos veikimas sukelia sudtingas reakcijas visame regjimo taise: susiaurja vyzdys, o dl to susilpnja stiprios viesos poveikis tinklainei, akys nukrypsta viesos altin, pakinta lio igaubtumas. Tai leidia tinklainje rykiai atvaizduoti ir artim, ir tolim daikt. Kyla ir bioelektrins reakcijos: tarp ragenos ir akies upakalins sienels atsiranda potencial skirtumas, kuris priklauso nuo viesos fotoreceptoriui poveikio. Be regos jutimo organo atitinkanio viesos dirgiklio, regjimo analizatori gali veikti ir jo neatitinkantis dirgiklis elektros srov. Jei elektros srov leistume per ak, tai srovs jungimo ir ijungimo momentu atsirast savotikas baltos viesos blyksnio pojtis (vadinamasis fosfenas). Didinant srovs tamp, kai dirginamos nervins skaidulos, einanios i kgeli, atsiranda spalvos pojiai. Ritminis elektros dirgiklis sukelia viesos blyksteljim pojt. Stiebeliai ir kgeliai, bdami dieninio bei naktinio regjimo aparatai, yra susij atvirktiniais tarpusavio santykiais. viesoje darb sijungia kgeliai, o stiebeli aparatas isijungia. Esant silpnam viesos intensyvumui itin svarbs stiebeliai. Tai, kad dien galima tiksliai skirti erdvinius daikt santykius ir formas, paaikinama kgeli sandara. Kgeliai, esantys geltonosios dms srityje, yra sujungti su atskiromis nervinmis skaidulomis, tuo tarpu stiebeliai su

76 nervine skaidula sujungti grupmis (kartais su viena nervine skaidula yra sujungta iki 200 stiebeli). Tai padidina stiebeli jautrum silpnai viesai, bet sumaina galimyb skirti erdv. Naktini gyvn akyse nra kgeli, o vien dienini gyvn akyse nra stiebeli. Kartais sutrinka mogaus matymas stiebeliais. i liga (vitakumas, hemeralopija) yra susijusi su vitamino A trkumu, btino regimajam purpurui stiebeliuose atkurti. Susirgs mogus nemato prieblandoje ir nakt, nors dien jo rega funkcionuoja gana normaliai. Kgeliai yra dienos ir spalv matymo receptoriai. Manoma, kad kgeliuose elementai jautrs trim pagrindinms spalvoms: raudonai, aliai ir mlynai. Maiantis trij pagrindini spalv jutim sukelianioms viesos bangoms juntami vis kit spalv pojiai (r. 23 pav.). mogus gali atskirti 7 milijonus skirting chromatini spalv atspalvi.

23 pav. Pagrindins spalvos. Kreivs rodo, kokio ilgio viesos bangos suaktyvina akies tinklains kgelius ir sukelia pagrindini spalv mlynos, alios ir raudonos pojt. Vienu metu veikiant vairaus ilgio bangoms matomos kitos spalvos ir vairiausi atspalviai

Paprastomis slygomis akis reaguoja vies, kurios bang ilgis yra nuo 380 iki 780 nanometr (milijardini metro dali). Akis nra vienodai jautri visiems spektro spinduliams. viesiausia atrodo geltona spalva, mlyniems ir raudoniems spinduliams jautrumas yra daug maesnis: pavyzdiui, mlynai spalvai jis 40 kart maesnis negu geltonai.

77 Visus pojius, kurie atsiranda veikiant viesai, galima suskirstyti dvi grupes: achromatini spalv pojius (visi pilkos spalvos atspalviai, taip pat juoda ir balta spalva) ir chromatini spalv pojius (visos kitos spalvos, iskyrus juod, balt ir visas pilkas) (r. 19 pav.). Paprast sauls vies, kuri suvokiame kaip balt, sudaro grup chromatini spinduli. Tai lengvai galima rodyti sauls spindul praleidus pro prizm, kuri balt vies suskaido spalv spektr. viesos spinduliai, kuri bangos ilgis yra vairus, sukelia vairi spalv poji: apie 687 nanometr bangos ilgio viesa sukelia raudonos spalvos pojt, 580 nanometr geltonos, 527 nanometr alios, 430 nanometr mlynos, 396 nanometr violetins spalvos pojt (r. 19 pav.). Jautriausia akis tokiems viesos spinduliams, kuri bangos ilgis yra apie 565 nanometrus. Atitinkama spektro dalis atrodo rykiausia. Spalvos matomos dl viesai maai jautri kgeli, todl prieblandoje nebeskiriame spalv. Prieblandoje pakinta ir akies jautrumas vairaus ilgio spinduliams. itomis slygomis jautrumo maksimumas krypsta trumpesni 500 nanometr ilgio bang pus. ie spinduliai prieblandoje atrodo viesiausi. Tas reikinys buvo pavadintas j atradusio ek mokslininko Purkinj vardu Purkinj reikiniu (r. 24 pav.). Teisinje praktikoje tiriant kriminalines bylas btina atkreipti dmes liudinink parodymus apie objekt dyd, form, spalv, kuriuos jie mat prieblandoje.

24 pav. Purkinj reikinys

Nors kiekvien viesos bangos ilg atitinka atskiras spalvos pojtis, sakyti, kad kiekvienos spalvos pojtis atitinka atskir viesos bangos ilg, negalima, nes vienodus spalvos pojius gali sukelti vairi ilgi viesos spinduli kombinacijos. Kai ak veikia keli spinduli altiniai, suvokiama tik j

78 bendroji suma. Akis negali nustatyti, kokie spinduliai sukl t bendr poveik. vairaus ilgio spinduli susimaiym vien bendr spalvos pojt galime pajusti irdami greitai besisukant rat, sudaryt i keli vairiaspalvi sektori. Spalv susimaiymo reikinys, kur nurod jau I. Niutonas, vyksta pagal tam tikrus dsnius: 1asis dsnis. Kiekvienai spalvai galima rasti kit spalv, su kuria sumai pirmj gauname balt arba pilk (achromatin) spalv. Tokios spalvos, kurios tarpusavyje viena kit neutralizuoja, vadinamos papildomosiomis spalvomis (raudon spalv papildo melsvai alia, gelton mlyna ir t. t.). 2asis dsnis. Sumai dvi nepapildomas spalvas gauname nauj i dviej spalv tarpin spalv (sumai mlyn ir raudon spalvas gauname violetin, sumai raudon ir gelton oranin spalv). 3asis dsnis. Miinio spalva nepriklauso nuo spektrins maiomj spalv sudties, t. y. kiekviena maiomj spalv savo ruotu pati gali bti gauta sumaiius kitas spalvas (sumaiius gelton ir mlyn spalvas visada gauname pilk spalv, nepaisant to, ar geltona spalva yra spektrikai gryna, ar gauta sumaiius kitas spalvas). Spalv susimaiymas yra centrinis, o ne periferinis procesas. Tai rodo binokulinio spalv susimaiymo faktai. vien ak nukreipus gelton, o kit mlyn spalv, kaip ir paprastai, vienu metu sumai t spalv pojius sukelianius spindulius, matysime pilk spalv. Tuo galima sitikinti usidjus akinius, kuri vienas stiklas yra geltonas, o kitas mlynas arba vienas raudonas, o kitas alias. Spalvinio regjimo teorijai svarbios reikms turi regjimo paeidimo atvejai: visikas arba dalinis aklumas spalvoms. Esant visikam aklumui spalvoms visos spalvos atrodo pilkos (achromazija). Be ios aklumo spalvoms ries, yra dar trys pagrindins spalv skyrimo dalinio sutrikimo rys, kurias sukelia jautrumo sumajimas kai kuriems svarbiausiems spalv tonams (r. 25 pav.). Spalv matymo trkumai iliustruoti pagal E. E. Rabkin (1971). Daniausiai nematomi raudon ir ali spalv atspalviai. Tokiu aklumu sergantys asmenys vis spektr suvokia lyg nudayt dviem pagrindiniais tonais: geltonu (taip jie mato vis raudon, oranin, gelton, ali spektro dal) ir ydru (taip jie mato ydr, mlyn, violetin spektro dal). is spalv matymo sutrikimas skirstomas dvi ris. Pirmajai riai bdinga tai, kad sutrumpja raudonasis spektro galas ir sumaja jautrumas raudoniems spinduliams. regjimo trkum turjo ymusis chemikas Daltonas, todl i spalv matymo sutrikimo ris vadinama daltonizmu. Antrajai spalv jutimo sutrikimo riai bdingas jautrumo aliems spinduliams sumajimas. Yra dar ir treias spalv jutimo sutrikimo tipas, kada visas spektras suvokiamas kaip raudoni ir ydrai alsvi tonai. iai dalinio aklumo spalvoms riai bdinga tai, kad violetinje dalyje spektras sutrumpja ir dl to prarandamas jautrumas violetinei spektro daliai. I nurodyt dalinio aklumo spalvoms ri daniausiai pasitaiko aklumas raudonai ir aliai spalvoms (madaug 4 proc. vyr ir 0,5 proc. moter).

79

25 pav. Aklumas spalvoms: a slyginis originalas, b kopija

Itirti regos jautrum spalvoms svarbu tais atvejais, kai profesinis darbas reikalauja, kad spalvos bt normaliai skiriamos (asmenys, dirbantys su transportu, negali painioti ali ir raudon signal). Skiriantis liudinink parodymams dl mainos ar drabui spalvos reikia patikrinti j gebjim skirti spalvas. Tai galima atlikti liudininkus papraius spalv kataloge parodyti t spalv, kuri jie apibdina odiais. Aklum spalvoms galima isiaikinti naudojant polichromatines lenteles, kuriose yra skirtingo dydio, viesumo ir spalv rutuliuk. Spalvoti rutuliukai sudaro tam tikr figr arba skaitmen. Esant vienokiam ar kitokiam daliniam aklumui spalvoms mogus nemato kai kuriose lentelse i spalvot rutuliuk sudaryt figr arba skaii (r. 26 pav.). Apibdinant spalv reikia paymti tris pagrindines jos savybes: viesum, ton ir sodrum. Spalvos viesum lemia dirgiklio rykumas ir akies jautrumas tam dirgikliui. Spalvos viesumas rodo, kokiu intensyvumu dirgiklis veikia ak. Tais atvejais, kai kalbama apie vies atspindint paviri, spalvos viesum apibdina paviri krentani viesos spinduli atspindio koeficientas. Kuo didesnis atspindio koeficientas, t. y. kuo daugiau viesos mintas pavirius atspindi, tuo didesnis jo viesumas. Tamss daiktai atspindi tik neymi visos juos krentanios viesos dal. Baltas popierius atspindi 85 proc., o juodas aksomas atspindi tik 0,03 proc. j krentanios viesos. Spalvos tonas apibdina specifines konkreios spalvos ypatybes ir priklauso nuo ak veikiani spinduli sudties (nuo spinduli bangos ilgio). Tada, kai ak veikia paviriaus spalva, spalvos ton lemia tai, kokio ilgio bangos spinduli is pavirius atspindi daugiausia. Achromatins spalvos

80 neturi spalvos tono, nes j pavirius vienodai atspindi visus spindulius (vis ilgi bangas).

26 pav. Polichromatins lentels

Spalvos sodrumas yra chromatins spalvos ir tokio pat viesumo pilkos spalvos skirtumas. Menko sodrumo spalvas paprastai galime gauti chromatin spalv mai nemaai baltos arba pilkos spalvos. Paviriaus spalva i esms priklauso nuo aplinkini spalv dirgikli. Ypa aikiai tai pastebima kaip kontrastas. Skiriami achromatiniai ir chromatiniai kontrastai. Achromatinis kontrastas tai padidjs (viesumo atvilgiu) dviej skirting achromatini spalv skirtumas tais atvejais, kai jos yra viena greta kitos. Pilkas kvadratas baltame fone atrodo tamsesnis negu juodame fone, nes ir vienu, ir kitu atveju sustiprja jo ir fono skirtumas. Ypa stiprus kontrastas atsiranda ties riba, kur baigiasi viena spalva ir prasideda kita. Chromatinis kontrastas tai spalvos tono pakitimas veikiant aplinkinei spalvai fono papildomosios spalvos kryptimi. Pilki kvadratai raudoname fone dl kontrasto gyja prieingos spalvos ton, t. y. paaliuoja, o aliame paraudonuoja. Kontrastas yra centrinis galvos smegen ievje vykstantis reikinys. Tai rodo binokulinis kontrastas, atsirandantis tada, kai vienas spalvinis dirgiklis dirgina vien ak, o kitas dirgiklis antr ak. Dl fono, kuriame yra daiktas, spalvos galima netiksliai skirti jos atspalv. Pavyzdiui, pilkas daiktas aliame fone gis rausvumo, raudoname alsvumo, mlyname gelsvumo, o geltoname melsvumo atspalv. Nustojus dirginti regos analizatori neretai pastebimi reikiniai, kuriuos lemia nerv centr, suklusi vienok arba kitok pojt, jaudinimo inertikumas. iems reikiniams priskiriami povaizdiai (nuosekls vaizdai). Skiriami teigiami ir neigiami povaizdiai (r. 27 pav.).

81

27 pav. Neigiami povaizdiai: madaug minut irkite kairje paveikslo pusje esant tak. Paskui pavelkite deinje paveikslo dalyje pavaizduot tak. Pamatysite povaizd

Teigiamo povaizdio esm sudaro tai, kad ilieka kokybikai tokio pat viesos dirginimo pdsakas kaip ir veikusio dirgiklio. Jei visikoje tamsoje kuriam laikui udegtume labai viesi lemp, o paskui j ugesintume, vliau tamsiame fone kur laik matytume ryk lempos pdsak. Teigiami povaizdiai paaikina, kodl irdami kino film nepastebime pertrauk tarp vienas paskui kit einani kadr: tuos protarpius upildo prie tai buvusi kadr pdsakai. Blyksni susiliejim galima pademonstruoti spalv maiymo suktuvliu, stroboskopu arba net vaikiku aidimu. Povaizdis laikui bgant kinta. Jei stebsime lempos viesos pdsak, pamatysime, kad vietoj skaistaus pdsako juodame fone pasirodo juoda dm viesiame fone. Tai neigiamas povaizdis. Ypa rykiai j galima matyti naudojant spalvinius dirgiklius. Jei 2030 sekundi irsime rykiai apviest gelton kvadrat baltame fone, o paskui balt popieri, galsime matyti povaizd mlynos spalvos kvadrat. Panaudoj vairi spalv kvadratus galsime sitikinti, kad neigiamas povaizdis nusidao veikianio dirgiklio papildoma spalva. Neigiam povaizdi atsiradim galima paaikinti atitinkamos tinklains dalies jautrumo tam tikrai spalvai sumajimu. Kai perkeliame vilgsn balt lap, jautrumas iki tol veikusiems spinduliams (geltonai spalvai) sumaja. I baltos spalvos atmus gelton pagal spalv susimaiymo dsn turi atsirasti papildomos spalvos mlynos spalvos pojtis. prastomis slygomis nepastebime povaizdi, nes akis nenutrkstamai juda, todl jokia tinklains dalis nepervargsta.

82 Regjimas ypa svarbus nustatant erdvines daikt savybes. Paprasiausia erdvinio regjimo apraikos forma yra regjimo atrumas, arba sugebjimas atskirti smulkius ar tolimus objektus. Jis apibdinamas minimaliais tarpais tarp dviej tak, kuriuos i tam tikro atstumo akis dar mato atskirai. Tas dydis paprastai yra ireikiamas kampo matais ir vadinamas erdvine regjimo riba. Regjimo atrumas paprastai nustatomas raidi rinkiniu, kuriame kiekviena raidi eil yra smulkesn u prie j esani, arba popieriuje nupietais iedais, kurie vienoje arba kitoje vietoje turi siaurus, vairaus ploio plyelius (Landolto iedai). Tiriant regjimo atrum reikia perskaityti raides arba nurodyti vairaus dydio ied plyius (r. 28 pav.). I pirmo vilgsnio atrodo, kad erdvs rib lemia kgeli dydis, taiau akis gali iskirti linijas, kuri atvaizdas tinklainje sudaro tik 1/10 kgelio skersmens. Toks subtilus erdvinis jautrumas paaikinamas tuo, kad regjimo akte dalyvauja aki mikrojudesiai. Be to, erdvin regjim lemia regjimo lauko dydis, t. y. maksimalus nuotolis, kuriuo galima vienu metu suvokti du daiktus. mogaus binokulinis regjimo laukas lygus madaug 1200.

28 pav. Regjimo tikrinimo testo pavyzdys

8.2. Klausos pojiai

Klausos pojius sukelia garso bangos. Garso bangos tai iilginiai oro dalelyi virpesiai (oro sutankjimas ir iretjimas), kuriuos sukelia virpantis knas, t. y. garso altinis. Jie pasiekia klausos receptori aus (r. 29 pav.). Aus sudaro jos iorin dalis grybelis, kuris gaudo garso bangas. Per iorin klausymo ang garso bangos pasiekia ausies bgnel (standi membran) ir j suvirpina. U bgnelio prasideda vidin ausis, Eustachijaus vamzdiu sujungta su nosiarykle. Tai ilygina aplinkos slg ir slg, esant vidurinje ausyje. Bgnelio virpesiai kaulelio sistema priekalu, plaktuku ir kilpa perduodami toliau. Kilpa udengia ang (ovalj langel), vedani vidin aus, kuri sudaro spiralins sraigs pavidalo knas, pilnas skysio. Sraig pagrindin membrana dalija dvi dalis. Kauleli sistema per ovalj langel virpesiai persiduoda sraigs skyst ir suvirpina pagrindin membran. Taip veikiant periodiniams oro virpesiams susidaro virpamieji skysio judesiai udaroje sraigs sistemoje.

83

29 pav. Klausos aparatas (pagal D. A. Berntein ir kt.. Psychology, 1988)

Ant pagrindins membranos (plvels) yra girdjimo receptorius Kortijaus organas. Pagrindin membrana yra sudaryta i daugybs skersini skaidul (apie 24 000). Kortijaus organas sudarytas i ramstini ir girdjimo

84 lsteli, turini galuose plonyius plaukelius. Kortijaus organo lstelse prasideda klausos nervas. I Kortijaus organo jaudinimas patenka poievinius girdjimo centrus ir toliau girdjimo analizatoriaus ievin dal, esani smilkini srityje. Klausos receptori veikl aikina labiausiai paplitusi H. Helmholtro pasilyta rezonanso teorija. Pagal j kiekviena pagrindins membranos skaidula (arba gretim skaidul grup) atsiliepia tam tikr virpesi dan. Trumpesns skaidulos atsako aukto danio garsus, ilgesns emo danio garsus. Oro bang poveikis klausos receptoriui susijs su sudtingais elektriniais procesais. I j itin svarbus vadinamasis mikrofoninis sraigs efektas. Jei nuo kats klausos receptoriaus nuvesime veikimo sroves ir jas sustiprin perduosime telefon, esant kitame kambaryje, pasirodo, galsime igirsti gars (net od), kur ties kats ausimi taria eksperimento vykdytojas. is bandymas rodo, kad tam tikr garso dirgiklio dan ir intensyvum atitinka tam tikras elektrini virpesi Kortijaus organe danis ir intensyvumas. Tai leidia daryti prielaid, kad io organo veikla primena mikrofon, todl ir pats efektas buvo pavadintas mikrofoniniu sraigs efektu. Visus garsus galima suskirstyti muzikinius garsus ir esius. Muzikiniai garsai yra periodiniai garso virpesiai, esiai neperiodiniai virpesiai. Pirmiesiems priskiriami kamertono garsai, dainininko balsas, smuiko ir kit instrument garsai, antriesiems krintanio vandens esys, bildesiai, krebdesiai. Be to, skiriami grynieji ir sudtiniai garsai. Grynasis garsas yra kamertono garsas; sudtinis garsas yra balsas. Kiekvienam grynajam garsui bdingas virpesi danis ir amplitud (sisibavimas). Sudtiniai garsai vienas nuo kito skiriasi tuo, kad juos sukelia vairaus danio ir vairios amplituds virpesiai. Klausos pojiai skiriasi aukiu, stiprumu ir tembru. Garso aukt nulemia virpesi per sekund danis. Kuo virpesiai danesni, tuo garsas auktesnis ir prieingai. Taiau garso aukiui turi takos ir garso intensyvumas. Pavyzdiui, jei sustiprinsime aukt gars, jis atrodys dar auktesnis, o jei sustiprinsime em gars, jis atrodys dar emesnis. mogaus klausos organas reaguoja garsus, kuri danumas yra nuo 16 iki 20 000 virpesi per sekund (r. 30 pav.). Ne vis dani garsams mogaus ausis yra vienodai jautri. Ji labai jautri 2004000 herc danio garsams. Tai ms kalbos gars zona. Jautriausia ausis tiems garsams, kuri danis madaug 1000 virpesi per sekund. Garsai, esantys emiau nei kratutin emj jutim riba, vadinami infragarsais. Garsai, esantys vir kratutins auktj gars jutimo ribos, vadinami ultragarsais. Gyvnai junta ir tokius garsus, kuri mogaus ausis negirdi: pavyzdiui, vabzdiai girdi ultragarsus iki 80 000 virpesi per sekund. iknosparniai orientuojasi tamsoje todl, kad skrisdami skleidia ultragarso impulsus, kuriuos, atsispindjusius nuo aplinkini daikt, jie junta ir taip jie gali skirti daiktus tamsoje (r. 31 pav.). mogaus klausos aparato skyrimo jautrumas yra labai didelis. Asmen, turini gerai ilavint muzikin klaus, vidutinio auktumo gars skyrimo riba sudaro 1/201/30 pustonio. Tai reikia, kad tarp dviej gretim rojalio klavi mogus gali atskirti iki 2030 tarpini aukio pakop.

85

30 pav. Klausos jautrumas skirtingo danio garso bangoms

31 pav. Gyvn jautrumas skirtingo danio garso bangoms (i L. T. Benjamin ir kt. Psychology, 1990)

86 Klausos pojio stiprumas vadinamas garsumu. Garsumas i esms priklauso nuo garso intensyvumo, taiau priklauso ir nuo aukio. Tai paaikinama tuo, kad mogaus ausis nevienodai jautri vairaus aukio garsams, todl tokio paties intensyvumo, bet skirtingo aukio garsai skiriasi savo garsumu. Garso intensyvumas (kad bt patogiau palyginti garsus pagal j stiprum) paprastai ireikiamas logaritminiais vienetais (belais). Atskaitos taku imamas garso slgis aus nevirijant girdimumo ribos (ji lygi 0,0002 baro). Padidinus garso intensyvum vienu belu garsas sustiprja deimt kart. Kadangi belas yra labai stambus vienetas, paprastai naudojamasi decibelais (1/10 belo). Intensyvumo pakitimas vienu decibelu madaug lygus garsumo skyrimo ribai. Visas mogaus suvokiam gars intensyvumo diapazonas sudaro 130 decibel. Labai stiprs garsai sukelia skausmo pojt. Pavyzdiui, roko grups koncertas gali bti apie 120 decibel stiprumo. Toks stiprus garsas gali sukelti skausmo pojt ir bti apkurtimo prieastimi. Norint apibdinti mogaus girdjimo organ bkl nepakanka inoti tik vieno kurio nors garso girdjimo jautrumo danio, nes bna atvej, kai mogaus jautrumas yra sumajs tiktai tam tikro danio garsams. Garso tembras tai specifin garso kokyb, skirianti garsus vien nuo kito, kurie yra vienodi savo daniu ir intensyvumu, bet skiriasi papildom virpesi sudtimi. moni balsams, atskir instrument garsams bdingi vairs tembrai, todl galime i balso atpainti mog, skirti atskir muzikos instrument garsus simfoninio orkestro koncerte. Tembras priklauso nuo konkretaus garso sudt einani papildom grynj gars, kurie paprastai yra sveiku skaiiumi kart didesni negu prastinis garsas. Tie garsai vadinami harmoniniais daliniais tonais (harmonikais). Jeigu, pavyzdiui, pagrindinis garsas lygus 100 virpesi per sekund, tai antrasis harmoninis dalinis garsas lygus 200 virpesi per sekund, treiasis 300 virpesi per sekund ir t. t. Vadinasi, sudtinio garso auktis priklauso nuo pagrindinio garso, o tembras nuo papildom gars sudties. Sudtiniai muzikiniai garsai yra periodiki ir tuo jie pastebimai skiriasi nuo esi, kurie nepasiymi virpesi periodikumu. Sudtiniai garsai paprastai suvokiami kaip vienas garsas, pasiymintis tam tikrais tembro savitumais. Girdjimas gali iskirti ir atskirus garsus, einanius sudtin gars, bet tam reikia specialiai isitreniruoti. Veikdami keli vairaus danio garsai susilieja. Jie tuo labiau susilieja, kuo paprastesnis j virpesi dani santykis. Labiausiai susilieja garsai, kuri virpesi skaiiaus santykis bna 1:2 (oktava) ir 3:2 (kvinta). Sudtingi, labai susiliej, harmoningi virpesiai vadinami konsonansais, o maai tesusij disonansais. Gars tarpusavio veikimas yra susijs su kiekvieno garso garsumu. Tam tikromis slygomis atsiranda reikinys, vadinamas garso maskavimu. Jo esm yra ta, kad vienas garsas (maskuojantis), veikiantis tuo pat metu kaip ir kitas (maskuojamasis), visikai nustelbia pastarj ir maskuojamasis garsas pasidaro nebegirdimas (besiartinanio traukinio triukmas vis labiau nustelbia mogaus, su kuriuo kalbams, kalbos garsus). Artimi garsai geriau vienas kit maskuoja. em gars maskavimo poveikis yra stipresnis.

87 Girdjimo pojiams bdinga vieta erdvje: mus veikia garso dirgikliai viena arba kita kryptimi. Nustatyti garso viet manoma binauraline klausa. Garso krypties signalas yra skirtumas tarp to laiko, kada garsas pasiekia vien aus, ir to laiko, kada jis pasiekia kit aus (r. 32 pav.). Dirbtiniu bdu padarius taip, kad vien aus garsas pasiekia vliau negu kit, galima sukelti iliuzij, kad pasikeit garso kryptis.

32 pav. Binauralins klausos schema

8.3. Lytjimo pojiai

Lytjimo pojius sukelia mechanins ir termins daikt savybs, dirgindamos odoje, burnos ir nosies gleivinje, taip pat akies ragenoje esanius jutimo receptorius. Jie kartais dar vadinami odos pojiais. Tai genetikai pirmiausiai isivysiusi ir reikalingiausia jutim ris. Tai liudija ir tai, kad visikai praradus jautrum organizmas nustoja egzistavs. Tuo tarpu sutrikus regai arba klausai organizmas sugeba prisitaikyti prie aplinkos slyg ir ilikti. Lytjimo pojiams priklauso taktiliniai (prisilietimo, spaudimo, vibracijos, kutenimo, nieulio), temperatros ir skausmo pojiai. Danai jie aikinami kaip keturi skirting odos jutim spaudimo, ilumos, alio ir skausmo derinys. Manoma, kad atskiros objekt savybs juntamos skirtingais receptoriais, nes skirtingus odos takus paliet plaukeliu ar smeigtuko galu pajusime prisilietim, ilum, alt arba skausm. Taktiliniai receptoriai isidst vairiuose odos takuose: Meisnerio kneliai odos paviriuje, kur nra plauk, Painio kneliai gldi giliuose odos sluoksniuose. Odos plaukeliai

88 atlieka sverto vaidmen, kurie padidina prisilietusio daikto poveikio receptoriui efektyvum. Lytjimo receptori kiekis vairiose odos vietose yra skirtingas: daugiausia j yra pirt galuose, ant lp ir lieuvio. Taktiliniai pojiai yra susij su specialiomis nervinmis skaidulomis, kuriomis i taktilini receptori sklinda jaudinimas. Taktiliniai pojiai atsiranda jaudinant smegen ievs upakalin centrin ving, nes tame vingyje baigiasi odos analizatoriaus galai. vairiems odos skyriams smegen ievje atstovaujama nevienodai: daugiausiai ievje atstovaujama rank pirt receptoriams, o tai susij su j atliekama specialia funkcija mogaus darbe. Taktilini poji erdvinis idstymo tankumas kno paviriuje yra vairus. J gausu ant lieuvio ir rank pirt galuose, ir mes suvokiame atskirai du lieiamus takus, esanius 12 milimetr nuotoliu. Nugaroje ir peiuose du takus atskirai suvokiame tada, kai jie vienas nuo kito yra nutol 5060 milimetr (r. 33 a ir 33 b pav.).

33 a pav. Lytos receptoriai. Jais juntamas prisilietimas, spaudimas, tamprumas, stangrumas, iurktumas, velnumas, temperatra, skausmas (i Ch. F. Levinthal. Introduction to Psysiological Psychology, 1983)

89

33 b pav. Odos jautrumas (nustatomas pagal maiausi nuotol tarp dirginam tak, kada jau juntami du, o ne vienas prisilietimai) (pagal Weinstein, 1968)

Spaudimo pojiai atsiranda tada, kai dirgiklis stipriau spaudia od ir jos danga deformuojasi. Kai spaudimas nekinta, yra tolygus (pvz., atmosferos slgimas), spaudimo pojtis neatsiranda. Panrus koki nors kno dal, pavyzdiui, rank, skyst (gyvsidabr, vanden), spaudimo pojtis juntamas prisilietusio daikto kontro linijoje: ia ir vyksta odos deformacija. Svarbi reikm turi odos dangos deformacijos greitis. Ritminiai taktilini receptori dirginimai sukelia vibracijos pojt. Vibracinis jautrumas, kaip specifin jautrumo forma, labai isivysto kurtiesiems ir akliems kurnebyliams; tas jautrumas tam tikru laipsniu jiems gali pakeisti girdjim. Yra inoma atvej, kai kuriasis suvokia muzikos krinius ranka liesdamas rojalio dangt. Vibraciniais pojiais kurnebyliai gali pasinaudoti ir suvokdami kalbos garsus. Temperatros pojiai, atspindintys daikto ilimo laipsn, atsiranda tada, kai od veikia daiktai, kuri temperatra skiriasi nuo odos temperatros (kuri slygikai galima laikyti savotiku fiziologiniu nuliu). Termoreceptoriai gali bti dirginami ne tik tiesioginio slyio metu, bet ir per atstum odai ir daiktui pasikeiiant iluma. Temperatros pojiai ypa svarbs organizmo termoreguliacijai ir nuolatinei iltakrauj gyvn temperatrai palaikyti. Temperatros pojiai skirstomi ilumos ir alio pojius. ilumos pojiai atsiranda temperatrai esant auktesnei u fiziologin nul, kai dirginami specials ilumos receptoriai, kurie, manoma, yra Rufinio

90 kneliai. alio pojiai atsiranda, kai temperatra yra emesn u fiziologin nul, o tai dirgina specialius alio receptorius (Krauzs svognlius). Temperatros poji pobdis priklauso ne tik nuo dirgiklio temperatros, bet ir nuo lyginamojo iluminio laidumo. Geleis ir medis, ildyti arba atvsinti iki vienodos temperatros, sukelia vairius efektus: geleis atrodo kartesn (arba atitinkamai altesn) negu medis. Veikiant adaptacijai paslenka fiziologinis nulis, nuo kurio priklauso ilumos arba alio poji atsiradimas. Jei vien rank panardintume karto vandens ind, o kit ind su altu vandeniu, o paskui abi rankas panardintume vidutins temperatros vanden, rankos jaust skirtingus pojius: ranka, buvusi alto vandens inde, vidutins temperatros vanden jaust kaip ilt, o kartame vandenyje buvusi ranka kaip alt (E. Weberio bandymas). Skausmo pojius sukelia vairiausi dirgikliai, kai tik jie pasidaro labai intensyvs ir ardo organizm. Skausmu knas pranea, kad kakas negerai, sutelkia ms dmes sutrikim ir skatina imtis priemoni jam paalinti. Skausmo pojtis atsiranda, kai jaudinami specials receptoriai, esantys odos gilumoje laisvai isiakojusi nerv galni pavidalu. Jaudinimas ir kil impulsai perduodami specialiomis nervinmis skaidulomis smegen iev. Skausmo jutim reguliuoja galvos smegen didij pusrutuli iev. Tai patvirtina tas faktas, kad mons jauia skausm net savo amputuotoje galnje. Tai vadinamieji fantominiai galni pojiai. Lytjimo analizatoriai yra glaudiai susij su vis kit analizatori darbu. Tai ypa aikiai parodo odos galvanin reakcija. J kelia atsirad elektrini potencial skirtum tarp vairi odos dali (platakos viraus ir delno paviri svyravimai ir delno odos varos pastoviajai srovei, kai veikia garso, viesos, taktiliniai ir kiti dirgikliai) sumajimas. is odos galvaninis refleksas yra jautri reakcija analizatorius veikiani vairi dirgikli pasikeitimus. Lytjimo pojiai yra glaudiai susij su judjimo (kinesteziniais) pojiais. Lytjimo ir judjimo poji derinys sukelia aktyvaus lytjimo pojius, vadinamus haptika.

8.4. Skonio pojiai

Skonis yra cheminis jutimas. Skonio pojius sukelia seilse arba vandenyje itirpusi mediag chemins savybs, dirginanios skonio receptorius. Skonio receptoriai (skonio svognliai) isidst lieuvio paviriuje, upakaliniame rykls paviriuje, gomuryje ir antgerklyje (r. 34 pav.). Ypa daug skonio receptori yra ant lieuvio. Svarb vaidmen skonio pojiams atsirasti turi lieuvio judesiai, kurie padidina burn patekusios mediagos slyt su receptoriais ir sustiprina dirgiklio veikim. Skonio pojiai skirstomi keturias grupes: saldumo, rgtumo, srumo ir kartumo. Vieni skonio receptoriai reaguoja saldum, kiti srum, rgtum ar kartum sukelianias molekules. Taiau mogus junta daugiau

91 skonio savybi, nes vienu metu veikiant kelis skirtingus receptorius kyla vairs skonio pojiai.

34 pav. Skonio receptoriai (i R. L. Atkinson ir kt. Introduction to Psychology, 1990)

Skonio receptoriai nevienodai jautrs vairiems skonio dirgikliams ir isidst skirtingose lieuvio paviriaus vietose. Lieuvio gale esantys receptoriai jautrs saldumui, u jo onuose esantys receptoriai srumui. Lieuvio onuose esantys receptoriai jautrs rgtumui, o lieuvio aknyje kartumui. Centriniai skonio analizatoriaus dariniai yra galvos smegen ievs smilkinio srityje. Skonio pojiams atsirasti nemaai reikms turi temperatros ir taktiliniai pojiai, kuriuos sukelia lieuvio paviriuje isidst i modalum receptoriai. Ypa skonio pojiai susij su uosls pojiais. Uspaudus nos ir ikius lieuv per burnos ertm uosls receptori nepasiekt uosls pojt sukeliantis dirgiklis. Tokiomis slygomis palai bulv ir svogn pagal skon j neatskirtume. Skonio analizatoriaus darbas priklauso ir nuo interoreceptori veiklos. Smarkiai padidja badaujanio mogaus jautrumas saldumui, iek tiek srumui, o rgtumui ir kartumui sumaja.

8.5. Uosls pojiai

Uodimo pojius, kaip ir skonio, sukelia chemins lakij mediag savybs, dirgindamos uodimo receptorius (r. 35 pav.). Lakij mediag dalels kvepiant ir ikvepiant or pasiekia nosies ertmje esant ma penki milijon receptori telkin. Mes juntame ir aplinkoje esani, ir burn pate-

92 kusi daikt kvapus. Uosls receptori lstels pasirinktinai atsako vairi daikt kvapnias savybes ir siunia signal smegenims. Uodimo analizatoriaus centrai yra galvos smegen ievs smilkini srityje.

35 pav. Uosls receptoriai (i . R. L. Atkinson ir kt. Introduction to Psychology, 1990)

Iki iol nra patenkinamos kvap klasifikacijos. Uosls receptoriai atpasta kiekvien daikto kvap atskirai, todl paprastai jie vadinami pagal tuos daiktus, kuriems yra bdingi (ros, melisos, citrinos, mentolio ir pan.). Net ir kiekvienas mogus turi savit tik jam bding kvap. Rus mokslinink O. Skorochodova, kuri buvo akla ir kuria, para knyg Kaip a pastu pasaul. angoje ji rao, kad ne visk ji galjo parayti, kaip pasta mones, nes tai bt buv kai kuriems jos bendradarbiams nemalonu. Ji turjo labai jautri uosl. Galbt kai kuri moni apraymas pagal kvap pastariesiems bt buvs nemalonus. Kriminalistinje praktikoje kvapai gali bti specialiai paimti i vykio vietos ekspert tyrimams atlikti. Ekspertizs ivados tampa kaliais nustatant objekt ar tariamj tapatum. Visiems inoma, kad nusikaltliams susekti, narkotikams ar kitiems draudiamiems daiktams rasti dl geros uosls pasitelkiami unys. Vilniaus kriminalistins odorologijos laboratorijoje nuolat kaupiamas vairi kvap bankas, o tai leidia ekspertams efektyviai atlikti kvap ekspertizes. Vienu metu veikiant keliems kvapams jie susimaio ir arba susidaro naujas kvapas, arba vienas pakeiia, arba nustelbia kit. Kvapai gali bti neutralizuojami, kai miinys visai nesukelia uosls pojio. Kartais nusikaltliai tyia nusikaltimo viet apibarsto tabako dulkmis arba palaisto ibalu, kad bt sunkiau nustatyti j kvap. Kai kurios mediagos sukelia vien uosls pojius, pavyzdiui, valerijono rgtis ir vanilinas. Mentolis ir kamparas sukelia ne tik kvapo, bet ir alio

93 pojius. Etilo spiritas sukelia kvapo ir ilumos pojius, garstyios, amoniakas kvapo ir skausmo, acto rgtis kvapo ir skonio (rgtumo). Visi kvap sumaiymo procesai vyksta smegen centruose. Tai patvirtina faktas, kad kvapai susimaio ir tada, kai prie kiekvienos nosies angos skirtingus kvapus skleidianios mediagos prikiamos atskirai.

8.6. Kinesteziniai pojiai

Kinestezinius pojius sukelia raumen audiniuose, sausgyslse ir snariuose esani speciali receptori dirginimas. Kai kuri nors ms kno dalis keiia padt, t. y. pajuda, judjim atliekaniuose organuose esantys receptoriai, paveikti raumen ir sausgysli tampos, snari trinties ir padties pakitim, sukelia kinestezinius pojius. Dl j veikimo juntame atskir kno dali padt ir judjim. Raumen tampos pakitimas kartu su lytjimo pojiais pranea apie daikt tamprum, minktum, lygum, iurktum ir kt. Tai aktyvus lytjimas, arba haptika. Pirt prasktimas pranea apie daikto apimt, raumen tampa, reikalinga daiktui pakelti apie jo svor. ie pojiai kyla kartu veikiant lytjimo ir kinesteziniam analizatoriui. Kinesteziniai pojiai pranea ne tik atskir kno dali koj, rank, pirt padt, bet ir paviriaus, kuriuo einame, nelygumus. Tamsoje ities rank ir prisiliet prie sienos dl lytjimo ir kinestezini poji bendro veikimo vertiname nuotol iki jos. Daikto dydio ir nuotolio nemanoma suvokti, jeigu regjimo procese nedalyvauja akies raumen darbo sukelti kinesteziniai pojiai. Kinestezini poji vaidmuo ypa rykus ranka atliekant veiksmus ir gaunant atitinkam informacij. Tik aktyviai apiupindami daikt jo nematydami galime suvokti form, paviriaus savybes. Raydami nuolat gauname informacijos apie rankos padt, raikl ir popieriaus savybes, ir tai reguliuoja ms rankos veiksmus. Svarbi reikm turi kinesteziniai pojiai, kurie yra susij su kalbos organ veikla. Kalbjimo metu dl kinestezini poji tiksliai skiriami balso styg, lieuvio ir lp judesiai. Judant galvos smegen iev be perstojo eina impulsai, praneantys apie judes atliekani raumen greit, jg ir tamp. i kinestezinio analizatoriaus gaunama informacija padeda reguliuoti raumen darb. Be kinestezini poji, kurie yra ypa tiksls, nemanoma atlikti jokio tikslaus judesio.

8.7. Statiniai pojiai

Statinius (pusiausvyros) pojius sukelia mogaus kno padties pasikeitimai svorio jgos krypties atvilgiu. ie pojiai kontroliuoja kno padt ir judjim.

94 Pusiausvyros pojiai atsiranda dirginant vestibiuliarin aparat, kurio receptoriai yra vidinje ausyje. iam aparatui priklauso trys pusratiniai (semicirkuliniai) kanalai (r. 29 pav.) ir vestibiuliarinis prieangis (maielis), jungiantis iuos kanalus su sraige ir upildytas skysiu. Visam knui ar galvai sukantis ar krypstant kuri nors pus skystis juda ir dirgina plaukelius panaius receptorius, kurie yra iuose vidins ausies organuose. Tolygus judesys pusiausvyros poji nesukelia. Vestibiuliarinis aparatas glaudiai susijs su smegenlmis. Sutrikus j veiklai sutrinka ir pusiausvyros palaikymas bei pusiausvyr palaikani raumen grupi veikla. Tyrimai su gyvnais parod, kad paalinus smegenles i pradi jie nebegali ilaikyti pusiausvyros, taiau po kurio laiko i funkcija atsinaujina. Tai rodo, kad ne vien smegenls reguliuoja pusiausvyros palaikym. Vestibiuliarinio aparato veikla sutrinka ir esant nesvarumo bklei. Tokiu atveju mogaus neveikia ems traukos jga, kuri yra bene svarbiausias vestibiuliarinio aparato dirgiklis, todl kosmonautai specialiai mokomi, kaip susivokti ir elgtis esant nesvarumo bklei. judjim tiesia kryptimi, judesius ratu, taip pat visus galvos arba kno padties pasikeitimus reaguoja otolitinis aparatas, esantis vestibiuliarinio aparato prieangyje. Otolitinio aparato receptoriai yra dviejuose plvels maieliuose. J sudaro atramins ir juntamos lstels, virum kuri isidst otolitai (pagalvs, kuriose yra smulkiausi kristalai). Atliekant anksiau nurodytus judesius kristalai keiia savo padt recepcini lsteli plaukeli atvilgiu ir dirgina vestibiuliarinio aparato prieangio receptorius. Jaudinimas, kur sukelia sudirginti vestibiuliarinio aparato prieangio receptoriai, nervu perduodamas iev, todl galime justi kno padties pasikeitim erdvje net ir tada, kai regjimas nedirginamas. Svarbi reikm turi vestibiuliarinio analizatoriaus ryys su regjimo analizatoriumi. Tas ryys pasireikia tuo, kad dirginant vestibiuliarin aparat pastebimas tariamas daikt pasistmjimas regjimo lauke (galvos sukimasis). Vestibuliarinis aparatas yra glaudiai susijs ir su vidaus organais. Per daug j sudirginus atsiranda leiktulys ir vmimas (vadinamoji jros, arba oro, liga). Vestibiuliarin analizatori galima lavinti ir jis tampa daug atsparesnis veikiantiems dirgikliams.

8.8. Organiniai pojiai

Organinius pojius sukelia organizmo vidaus sistemose vykstantys procesai, kurie dirgina interoreceptorius. Pastarieji yra isidst visose vidaus sistemose: kraujo, kvpavimo, virkinimo, lapimo ir lyties organ. Galvos smegen ievje esantys centrai gali kontroliuoti visus organizme vykstanius procesus. Interoreceptoriai yra labai vairs. Juos dirginant atsirad pojiai yra negauss, neapibrti. Kai vidaus organai dirba normaliai, atskiri dirginimai

95 susilieja visum ir atsispindi bendra mogaus savijauta. Susirgus atskiri pojiai gali bti labai stiprs, skausmingi ir kankinantys. Nors interoceptori signalizavimas danai nesismoninamas, taiau iev priima impulsus, einanius i vidaus organ, ir jie dalyvauja ievje vykstaniuose procesuose. sismoninam poji nebuvimas rodo tik tai, jog interoceptori signalai yra umaskuoti ir neatsispindi kalbant. Paprastomis slygomis interoceptori signalus umaskuoja eksteroceptori darbas. Tik tada, kai vidaus organai yra dirginami ypa stipriai arba chronikai, organiniai pojiai ima vyrauti ir tampa aiks (didel maistingj mediag stoka organizme yra kankinanio alkio pojio altinis, vandens trkumas sukelia trokulio pojt, kvpavimo apsunkinimas sukelia atr dusulio pojt). I vis organini poji labiausiai itirti yra alkio ir trokulio pojiai. Alkio pojius sukelia maistingj mediag stoka organizme. Tie pojiai atsiranda dl i vairi receptori ateinani jaudinim sudtingos integracijos. Skonio analizatoriaus ir interoceptori jaudinimas, susijs su maisto slinkimu stemple, alkio pojio nepanaikina. Ilg laik kai kurie autoriai alkio pojt siejo tik su alkano mogaus kraujo sudties nerv centrams daromu poveikiu, taiau jei tai bt tiesa, sotumas bt pajuntamas tik po to, kai maistingosios mediagos patenka krauj, t. y. tik po keli valand. Tuo tarpu inoma, kad sotumas pajuntamas tuoj pavalgius. Jauiant alk dalyvauja su visais maisto sisavinimo etapais susij dirginimai, kurie nuosekliai pranea, kad alkis bus numalintas, todl alkio pojtis inyksta dar prie maistingj mediag patekim krauj. Trokulio pojt sukelia vandens stoka organizme: tas pojtis kyla tada, kai jaudinamos organizmo vandens reim reguliuojanios lsteli sistemos. Tam pojiui atsirasti ypa svarbs interoceptoriai, kurie reaguoja kraujo chemins sudties pakitim. Taiau jau vien tik skrand pateks vanduo gali nuraminti trokul. Vadinasi, ir jausdami trokul susiduriame su sudtingais signalais, einaniais i vairi interoceptori. Bt neteisinga manyti, kad trokulio pojtis atsiranda tik jaudinant burnos ir gerkls receptorius (burnoje jauiant sausum ir lipnum) arba pakitus cheminei kraujo sudiai.

9. SUVOKIMAS
Grynas pojtis, atspindintis koki nors savyb, net neinant, kokiam daiktui ji priklauso, pasireikia gana retai. Galime tamsoje matyti viesos blyksn, girdti gars, prisiliesti prie kokio nors daikto jo nematydami ir justi, kad jis altas, kietas, velnus. Visais iais atvejais gauname informacijos tik apie savyb, taiau nieko negalime pasakyti, kas tas vieiantis, gaudiantis arba altas ir drgnas daiktas. Tik kai t daikt apiupinjame, suprantame, jog tai lkt. Matydami, kaip vieiantis takas erdvje keiia viet (juda), suprantame, kad tai skraidantis objektas. Nusikaltlis, nakt artdamas prie nam, kur galt rasti prieglaud ar bent maisto, pastebjs krmuose

96 neym iburl, kuris tai rykiau suiba, tai prigsta, supranta, kad pasaloje jo laukia rkantys operatyviniai darbuotojai. Aprayti pavyzdiai rodo, kad atskiri pojiai sintezuojami, jungiami visum, kuri papildoma turima informacija ir sudaro vientis objekto vaizd. Tikrovs daikt ir reikini visumos vaizdas ms smonje, kai jie tiesiogiai veikia jutimo organus, vadinamas suvokimu. Suvokimo proceso padarinys yra to objekto arba reikinio vaizdas suvokinys. Pojiams ir suvokimui bendra tai, kad jie susidaro tik tada, kai objektas dirgina jutimo organus. Bendra jiems yra ir tai, kad ir pojtis, ir suvokimas yra vaizdus tikrovs atspindys. Suvokimas, palyginti su pojiais, yra sudtingas jutiminio painimo procesas. Jo susidarym lemia pojiai. Taiau pojtis yra atskir daikto savybi atspindys ms smonje, o suvokimas yra t savybi visumos ir j tarpusavio santyki atspindys. Suvokimas yra keli poji ir jau turimos informacijos sudtingos sintezs rezultatas. Degustatorius, vertindamas degustuojam grim, mato jo spalv, junta kvap, skonio savybes. Visa tai sudaro pagrind suvokti to vyno r, pasakyti jo pavadinim. Be to, remdamasis iniomis ir patirtimi jis gali tiksliai pasakyti, i kokios vynuogi ries ir kuri met derliaus is vynas pagamintas. Policininkas, apirdamas vykio viet, pamato gulint aunamj ginkl. Remdamasis spalvos ir paviriaus faktros ypatumais jis suvokia, kad tai kovinis, metalinis n tipo mauzeris (ne aislinis, plastmasinis ir pan.). Pams j ir pavelgs vamzd bei pauosts net gali pasakyti, jog i jo neseniai auta. Kiekvienu mintu atveju gauname ne atskirus, vienas nuo kito atskirtus regos, kvapo, skonio ar kitus pojius, o sudting j tarpusavio derin, papildyt iniomis ir patirtimi. Nesiremiant ankstesne patirtimi nebt manoma suvokti k nors kaip tam tikr daikt ar reikin. Tai, kas niekaip nesusij su ankstesne patirtimi, turimomis iniomis, suvokiama kaip kakas neapibrta, ko negalima priskirti tam tikrai daikt kategorijai. Suvokimas yra aktyvus procesas. Jutimo metu analizatoriai yra aktyvs tiek, kiek reikia prisitaikyti prie dirginimo ypatum. Pavyzdiui, akies lio igaubtumo pasikeitimas priklauso nuo atstumo iki matomo daikto, vyzdio skersmuo nuo viesos intensyvumo ir t. t. Stengiantis suvokti iekoma bding daikto poymi. Pavyzdiui, nordami A figr rasti B pieinyje (r. 36 pav.), B pieinyje iekome kamp, linij, kurie savo dydiu, ilgiu ir kitomis savybmis atitikt A figros dalis. Koks yra aktyvumo intensyvumas suvokimo metu, matome 37 paveiksle, kuriame linijos rodo aki judesius, atliekamus bandant suvokti mergaits veid. Suvokimo aktyvumas yra kryptingas. Suvokdami iekome bding suvokiamo objekto element, pavyzdiui, regimo daikto element, kurie padt t daikt painti, gars gausybje t, kurie leist suprasti, kas juos skleidia, ir t. t. Bandant k nors suvokti ms pojiai sintezuojami su atmintyje esania informacija ir patirtimi. Taip suvokiama tiksliau ir daugiau. Suvokimo pri-

97 klausomumas nuo patirties, bendrojo psichikos veiklos turinio, individo ypatybi ir psichikos bsen, vadinamas apercepcija.

36 pav. Figros (A) paieka brinyje (B)

37 pav. Aki judesiai suvokiant veid (pagal A. L. Jarbus, 1967)

98 Suvokiant didel reikm turi mogaus praktin veikla. Tai priklauso nuo tos veiklos tikslo ir udavini. Apirdamas vykio viet teiss darbuotojas iskirs ir tiksliai suvoks tuos daiktus arba j savybes, kurios pads geriau suprasti vykio prieastis ir situacij. Tai, be abejo, priklausys ir nuo vyk tirianio asmens ini ir patirties. Suvokimo ry su praktine veikla rodo ir iskyrimas i visumos t element, kurie susij su veiklos tikslais. Tarp visokiausi linij (r. 36 pav.) iekodami figros iskiriame ir suvokiame tuos elementus, kurie bdingi tai figrai. Tai susij su iniomis ir isilavinimu. Detektyvas vykio vietoje pamato daugiau ir reikmingesni detali, susijusi su vykiu, konstruotojas pastebi daugiau naujos konstrukcijos gaminio pranaum ar trkum ir t. t. Suvokiant vieni objektai arba j savybs, yms ir ypatybs labiau iskiriami, palyginti su kitais.

9.1. Suvokimo ypatybs

Visybikumas. Tai viena i svarbiausi suvokimo ypatybi. Suvokimo objektas yra kompleksinis dirgiklis, sudarytas i vairi dali. Jis turi vairi poymi, taiau suvokiamas kaip darni visuma. Visi daikto komponentai gali veikti daugel receptori vienu metu, pavyzdiui, kai visas daikto vaizdas patenka akies tinklain (tartum filmo kadr pro objektyv). Tai vadinama simultaniniu suvokimu. Daikto komponentai receptorius gali veikti ir nuosekliai, vienas po kito, pavyzdiui, kai daiktas yra labai didelis ir arti ir visas jo vaizdas netelpa akies tinklain. Pasukdami akis ar net galv pamatome atskiras jo dalis, kurios smonje sintezuojamos visumos vaizd. Nuosekliai susidaro visas daikto vaizdas. Apiupindami daikt suvokiame jo form, girddami vien po kito garsus jungiame juos od. Tai sukcesyvinis suvokimas. K nors suvokiant atskiri daikto pojiai jungiami tam tikr form, figr, struktr. Visa, kas nepriklauso tai struktrai, yra fonas. Pavidalo psichologijos atstovai teig, kad atskir element jungimas struktras yra gimta ms smegen savyb ir svarbiausias suvokimo principas. Suvokimo visybikumas pasireikia ir suvokto vaizdo vientisumu. Pavyzdiui, nebaigtame paveiksle atsiradusios baltos dms upildomos trkstamomis detalmis, kad vaizdas turt teising konfigracij ir prasm. 38 A paveiksle matome trikamp, nors nupieti tik kampai. 38 B paveiksle suvokiame mogaus veid, mintyse pratsdami esamas linijas ir sujungdami jas visum. Suvokiant visum svarbus element grupavimas (r. 39 pav.). Juos galime jungti pagal artum (A), panaum (B), krypt ir tstinum (C) bei udarum (D). Suvokimo komponentai taip glaudiai susij vienas su kitu, jog vientisas sudtingas daikto vaizdas neinyksta net tada, kai mog tiesiogiai veikia tik atskiros objekto savybs arba atskiros dalys. Marmuras ir ginklas vien tik juos pavelgus suvokiami kaip kieti ir alti, nors irint juos mogui jie

99 nesukelia nei lytjimo, nei temperatros buvimo poji. Tie spdiai atsiranda dl gyvenime ne kart patirto susidariusio regjimo, lytjimo ir dirginim temperatra, kuriuos anksiau buvo sukl tie patys daiktai, ryio.

38 pav. Suvokimo visybikumas

39 pav. Visumos suvokimas pagal poymius: A artum, B panaum, C krypt ir D udarum

100 Ypa lengvai asocijuojami regjimo, judjimo ir lytjimo pojiai. Kai suvokiama daikt forma arba j paviriaus savybs, pavyzdiui, lygumas, iurktumas, tie pojiai taip susilieja vieni su kitais, jog bna nemanoma vien kur nors iskirti i vis poji. Atskiri kompleksinio dirgiklio komponentai taip pat svarbs. Didel reikm turi komponent veikimo stiprumas. Stiprieji komponentai (stiprs garsai, ryki viesa ir t. t.) veikia madaug taip pat kaip ir visas dirgikli kompleksas. Silpnieji komponentai veikia ne taip stipriai. Dl to nepastebime daikt detali bei atskir j dali arba atskir daikt savybi, nes jos yra silpnieji kompleksini dirgikli komponentai ir j veikim nuslopina stipresni komponentai. Stiprij ir silpnj komponent skirtumas svarbus tada, kai daiktai lyginami. Jeigu panas silpnieji kompleksini dirgikli komponentai, daikt panaumas nepastebimas. Tais atvejais reikia speciali priemoni, kurios padt velgti daikt panaum. Kai panas stiprieji komponentai, nepastebimas silpnj komponent skirtumas, vadinasi, ir panai daikt skirtumas. Norint skirti panaius objektus juos tokiais atvejais reikia specialiai suprieinti. Tai galima pailiustruoti tokiu bandymu. Tiriamiesiems buvo trumpai parodyta geltonai nudayta E raid, kurios apatin horizontali linija buvo udengta permatoma mlyna mediaga. Kai tiriamasis raid suvokdavo kaip E, jam visa raid atrodydavo geltona. Apatins linijos skirtumas inykdavo. Kai raid suvokdavo kaip F, apatin linija nebuvo suprantama kaip visumos dalis ir buvo suvokiama kaip mlynos spalvos. Tai nereikia, kad silpnieji komponentai neturi takos visumos suvokimui. Silpnj komponent nebuvimas arba pasikeitimas gali pakeisti ir visumos vaizd. Labai neymi detali trkumas ar pasikeitimas padeda atpainti suklastotus pinigus ar dokumentus. Neyms grimo trichai gali bti mogaus veido neatpainimo prieastis. Teisinje praktikoje, siekiant padidinti parodym tikslum, atliekamas atpainimas: liudytojas praomas parodyti tiriamj, stovint eilje su keliais asmenimis. is veiksmas reglamentuojamas, t. y. demonstruojamas minimalus skaiius panaaus amiaus, ivaizdos, plauk spalvos, barzdot asmen. Rodomi asmenys ar objektai neturi turti specifini uuomin: avti batus be raiteli, vilkti kalinio drabuius ir pan. Tai rodo, kad suvokimo visuma priklauso nuo atskir daikto dali suvokimo, o dali suvokimas priklauso nuo visumos suvokimo. Kai veikia nuoseklus (laiko atvilgiu) kompleksinis dirgiklis, didel reikm turi ir tvarka, kuria atskiri daikto elementai pateikiami vienas po kito. Kai visos kitos slygos yra vienodos, veiksmingesnis bna pirmasis nuosekliojo kompleksinio dirgiklio komponentas. Visumos suvokimas priklauso ne tik nuo to, kad suvokiama daikt ypatybi ir dali vairov, bet ir nuo to, kad suvokiamas vienoks ar kitoks daikt ypatybi ir dali tarpusavio santykis. I t pai dali galima sudaryti kelis skirtingus visumos vaizdus, jei jos skirtingai sudliojamos. Pavyzdiui, tie patys garsai gali sudaryti skirting melodij. Tai priklauso nuo to, kaip jie seka vienas paskui kit, kokie yra tarp j intervalai, koks kiekvieno garso ilgumas. I muzikos gars tarpusavio ryio mogus pasta inomas melo-

101 dijas. Tai nepriklauso nuo to, kokiais registrais arba kokia tonacija jos atliekamos. Konstantikumas. Ms suvokiami daiktai ir reikiniai ne tik turi savit struktr, bet ir pasiymi pastovumu. Juos suvokiame kaip tam tikros formos, spalvos ir dydio, nepaisant besikeiiani suvokimo slyg. Baltas popierius atspindi madaug 90 proc. ant jo patenkanios viesos, o juodas tik 10 proc. Sauls viesoje juodas popierius atspinds daug kart daugiau viesos nei baltas prietemoje. Taiau abiem atvejais balt daikt suvoksime kaip balt, o juod kaip juod. Arti esantis telefono stulpas dirgina daug didesn akies tinklains plot nei toli esantis, taiau suvokiame, kad abu stulpai yra vienodo dydio. 40 paveiksle pavaizduotos udarytos ir atidarytos durys. Vien vaizdas tinklainje yra kvadrato formos, o kit trapecijos, taiau abiem atvejais suvokiame, kad durys yra taisyklingo keturkampio formos. Nepaisant daikt nuotolio, irjimo kampo, gars stiprumo ir kit savybi skirtumo, juos visada suvokiame tokius paius. Toks suvokimo pastovumas aikinamas patirties taka ir tuo, kad daiktus suvokiame juos lygindami su kitais aplinkos daiktais.

40 pav. Suvokimo pastovumas

Kategorialumas. mogaus suvokimui bdingas prasminimas, suvokiamo vaizdo priskyrimas tam tikrai daikt ar reikini grupei, vardijimas, susiejimas su svoka. Suvokimo prasminimas susijs su ms jau turimomis iniomis, patirtimi ir atpainimo procesu. Suvokdami objekt j priskiriame kuriai nors bendrai daikt kategorijai (apibendrintas arba nespecifinis painimas, pvz., medis), arba grietai apibrtai daikt kategorijai, kratuti-

102 niu atveju net sutapatiname su kokiu nors pavieniu daiktu (pasireikia specifinis arba diferencijuotas painimas, pvz., Karelijos beras, Stelmus uolas). Nespecifiniam painimui utenka suvokti tik bendras ymes, specifiniam btina iskirti tam daiktui bdingas ymes, jo iskirtinius bruous. Suvokimo prasminimas visada remiasi tapaiomis, tipikomis daikto ymmis, todl daikt galima painti tik pagal kai kurias atskiras jo ymes. Pavyzdiui, paraytus odius perskaitome tiksliai suvok tiktai dal raidi, todl kartais juose nepastebime klaid. od universtetas nesunku suvokti kaip universitetas, toli esant mog i gio, aprangos ir eisenos galime klaidingai atpainti kaip pastam asmen. Tuo pasinaudojama maskavimo tikslais. Pakeitus daikt ir j dali spalv j galime neatpainti. Kari margo audinio uniformos, imarginti veidai, vairi spalv dmmis imargintos mainos suardo prastas kno ir mainos formas, vaizd, veido visum, paslepia bdingus bruous, todl juos sunkiau pastebti vairiaspalvje aplinkoje. Suvokiant svarbus yra odio ir mstymo vaidmuo. Tai ryku suvokiant dvireikmius paveikslus. 41 A paveiksle nupieta daug juod dmi. I karto sunku pasakyti, kas jame pavaizduota. Pasakius, kad ia nupietas uo, dalis dmi susijungia visum ir matome pdsakais sekant un (r. 41 B pav.). Trkstamus elementus papildo atmintyje saugoma informacija. Kalba ypa sustiprina visumos silpnuosius komponentus ir padeda iskirti anksiau nepastebtas daikto ymes. Taip susidaro palankios slygos suvokti. Suvokimo kategorialumas, kaip ir kitos savybs, parodo jo ry su mstymu ir kalba.

41 pav. irdami A paveiksl matysime tik juodas ir baltas dmes. Suinoj, kad jame umaskuotas uns atvaizdas, sugrupuojame dmes ir pamatome un (B)

Suvokiant sudtingesnius daiktus ir objektus atliekamos vairios mstymo operacijos: analiz, sintez, lyginimas, apibendrinimas. Pavyzdiui, irdami pateikt 42 paveiksl ir inodami, jog jame galime pamatyti i-

103 nomo filosofo biust, pirmiausia stengiams iskirti detales, bdingas mogaus veidui (analiz), sujungti jas visum (sintez), atitrkti nuo kit veidui nereikaling detali ir t. t.

42 pav. iame paveiksle galima matyti du vaizdus: Voltero biust arba dvi damas puotoje. Vos pavelg pamatysime vien i j. Tik dmiau pavelg pamatysime ir antrj vaizd

Suvokimas susijs su mstymu, t. y. suvoktas vaizdas prasminimas.

9.2. Suvokimo iliuzijos

Suvokimo iliuzijomis vadinamas neteisingas, ikreiptas objekto suvokimas. Jas sukelia tam tikri poji ir suvokimo dsningumai ir jas tam tikromis slygomis patiria visi arba dauguma moni (r. 43 pav.).

104

43 pav. Iliuzijos

Pirmasis iliuzijas apra Aristotelis: jei sukryiav rodomj ir didj pirt jais paliesime t pai sag j neirdami, atrodys, kad lieiame dvi sagas. Taip atrodo todl, kad niekada to paties daikto neapimame iorinmis pirt pusmis. Patirtis yra viena i iliuzijos prieasi. Pavyzdiui, du pakiloti tos paios mediagos ir vienodo svorio, bet nevienodo dydio cilindrai bus suvokiami kaip skirtingo svorio: didesnysis atrodys lengvesnis u maesnj. Taip yra todl, kad juos matydami didesn vertiname kaip sunkesn ir keliame j su didesne jga, todl jis lengviau vysteli vir u maesnj, kur keliame maiau temp raumenis. Kontrasto iliuzijai bdinga tai, kad tokio pat dydio objektas greta maesni atrodo didesnis u kit, kuris yra tarp maesni daikt (r. 43 pav. C), todl 175 cm gio vyras tarp krepinink (190210 cm gio) atrodys maas, o tarp emesni moni (160165 cm) didelis.

105 Visos figros savybi perklimas atskiroms dalims. Didesns figros atkarpa atrodo didesn u toki pat atkarp maesnje figroje, kairiojo lygiagretainio ambin atrodo ilgesn u deiniojo lygiagretainio ambin (r. 43 pav. E). Figros virutins dalies pervertinimas. Dalydami vertikal objekt (stulp) per pus vidur daniausiai nurodome per auktai. Auktai danguje nupietas mnulis suvokiamas kaip maesnis u ariau horizonto linijos esant mnul. Perspektyvos iliuzija. Perspektyv vaizduojaniame pieinyje toliau esant daikt suvokiame kaip didesn u ariau pavaizduot (r. 43 pav. D). Linij ikreipimo iliuzijos. Lygiagreios linijos dl jas kertani linij suvokiamos kaip nelygiagreios, kvadrato kratins dl jas kertani apskritim linij taip pat atrodo ne tiesios, o lenktos vid ir pan. (r. 43 pav. A).

9.3. Erdvs, laiko ir judjimo suvokimas

Erdv, laikas ir judjimas yra pagrindins materijos bvio (egzistavimo) formos. Kiekvien objekt ar reikin galime apibdinti nusakydami jo erdvs, laiko arba judjimo parametrus. ios materijos bties formos taip susijusios, kad ta pati daikto savyb gali bti skirtingai apibdinta ir erdvs, ir laiko poymiais. Pavyzdiui, keliautojas, sutiks vietin gyventoj ir paklauss, ar toli iki miestelio, gali igirsti atsakym Dar trys kilometrai arba Dar pusvalandis kelio. Abiem atvejais keliautojas vienodai suvoks nuotol, nors vienu atveju tai bus paaikinta erdvs, o kitu laiko atvilgiu. Objekt erdvs, laiko ir judjimo suvokimas mogui labai svarbus norint susivokti aplinkoje, taip pat dirbant vairiose veiklos srityse, pavyzdiui, laknui, ypa lktuvui leidiantis emn arba skrendant patekus rko zon, skulptoriui krybos proceso metu, vairuotojui piko valandomis ir nepalankaus oro slygomis ir t. t. Nemaai dmesio skirta iems objektyvios tikrovs reikiniams tirti. Atliekant tyrimus erdv, laik ir judjim siekiama vien nuo kito atsieti, t. y. tirti tik, pavyzdiui, kaip suvokiama erdv, kaip galima labiau ivengiant laiko ir judjimo veiksni takos. Erdvs suvokimas. Kiekvien daikt galima apibdinti pagal jo dyd, form, reljef, viet erdvje ir nuotol nuo kit objekt. Daikt erdvini ypatum suvokimas beveik visais atvejais yra polimodalinis, t. y. vairiais jutimais (rega, lytjimu, kinestezija ir kt.) gauta informacija traukiama visumos vaizd. Daikto form dvimatje projekcijoje (ploktumoje) rega galima suvokti simultanikai, visam objekto vaizdui vienu metu dirginant akies tinklain. Tokiu atveju daikto vaizdas telpa akies tinklains plote, neieina u ekrano rib. Kai matomas objektas yra labai arti aki arba labai didelis, akies tinklainje atsispindi tik jo dalis. Sukant galv arba akis fiksuojamos vis kitos jo dalys, kurios sintezuojamos visumos formos vaizd. Tai jau sukcesyvinis

106 suvokimas. Tokiu atveju daikto forma suvokiama jau regos ir kinestezini jutim sintezs proceso pagrindu. Simultanikas formos suvokimas lytjimu tik odos analizatori gaunamos informacijos pagrindu yra ribotas. Prisiliet prie daikto galime suvokti linij, kamp, tak isidstym ploktumoje (tuo pasinaudojo Brailis, sukurdamas aklj rat). Taiau tikimyb suvokti form nedidel. Tik pirt galais, kur prisilietim juntani lsteli yra daug ir jos tankiai idstytos, galime skirti ploktumin reljef. Formos suvokimas lytjimu yra puikus sukcesyvinio suvokimo pavyzdys. Tokiu atveju figra apiupinjama palengva lieiant vis kitas jos dalis, kuri vaizdai sintezuojami vis daikto formos vaizd. Apiupinj didel daikt galime pasakyti, kokios jis formos: apskritas, trikampis, kvadratinis ar dar kitoks. iuo atveju erdvinis daikto vaizdas susidaro sintezuojant lytjimu ir kinesteziniais jutimais gaut informacij. Net apvedant daikto kontrus pietuku arba lazdele, kai vyrauja judjimo (kinesteziniai) pojiai, odos receptori jutimai yra reikmingi norint suvokti form. iupinjant daikt galima suvokti ne tik jo form ploktumoje, bet ir jo tr, trij matmen projekcijos vaizd. Erdvs savybms suvokti rega didel reikm turi tai, kad ms regjimas yra binokulinis, t. y. matome dviem sinchronikai veikianiomis akimis. Tai leidia suvokti trinius daiktus, turinius ilg, aukt ir plot arba gyl, daikt nuotol vienas nuo kito ir nuo ms. Daikt atstum ir reljefingum padeda suvokti binokulinis paralaksas. irint daikt abiem akimis jo vaizdas kiekvienoje i j iek tiek skiriasi. Tuo galima sitikinti irint pietuk itiestos rankos atstumu nejudinant jo ir galvos. Umerkus kairij ak vaizdas skiriasi nuo to, kuris matomas umerkus deinij ak. irint abiem akimis tie vaizdai susilieja vien, vyksta vadinamoji fiziologin fuzija (susiliejimas) ir gaunamas daikto reljefingumo spdis. Suvokti nuotol padeda ir akomodacijos reikinys, t. y. akies lio igaubtumo pakitimas, priklausantis nuo nuotolio iki daikto. irint artimus daiktus lio igaubtumas didja, irint tolimus maja. Lio igaubtum reguliuoja j supantys raumenys, apie kuri tampos pakitimus pranea kinesteziniai pojiai. Binokulinis regjimas leidia suvokti ir nuotol nuo ms iki stebimo daikto. irint daikt abiej aki regjimo ays susikerta prie jo. Kai daiktas toli, regjimo ays eina beveik lygiagreiai ir j susilietimo vietoje kampas (regjimo kampas) yra labai maas. Daiktui artjant kampas didja. Keiiasi ir akis judinani raumen tampa. Apie tai pranea kinesteziniai pojiai. Abiej aki regimj ai nukreipimas objekt vadinamas konvergencija. Konvergenciniai aki judesiai padeda suvokti ne tik nuotol iki stebimo daikto, bet ir jo treij mat stor (gilum). Akomodacija ir konvergencija padeda suvokti daikt dyd ir nuotol. Suvokti dyd, kai nuotolis iki daikto yra 56 metrai padeda akomodacija, o, kai iki daikto yra 1520 metr konvergencija. Nuolatinis daikto dydio suvokimas vyksta j lyginant su gerai inom aplinkini daikt dydiu, ypa kai

107 stebimas daiktas yra toli. Jeigu daikt dyd suvoktume pagal j vaizdo uimam plot akies tinklainje ir per 1000 metr nutolusio daikto dyd laikytume vienetu, tai 2000 metr nutols daiktas atrodyt dvigubai maesnis, 10 000 metr nutols 10 kart maesnis ir t. t. Kai kurie autoriai mano, kad suvokti nuotol galima tik remiantis patirtimi, kai siekdami daikt sitikiname, jog jie nevienodai nutol nuo ms. Jie remiasi po operacijos praregjusi moni stebjimo ivadomis. I pradi jie suvokia daiktus tartum vienoje ploktumoje. Kiti autoriai, remdamiesi tyrimais, mano, kad gylio suvokimas yra gimtas. E. Gibsonas ir R. Walkas ukeldavo vaikus ant ploktumos, kurios dalis buvo i permatomo stiklo. Po ja, emai, buvo matyti grindys, nudaytos taip pat, kaip ir nepermatomoji ploktumos dalis. Susidarydavo skardio spdis. Vaikas, motinos kvieiamas, atsisakydavo liauti pas j permatoma stiklo ploktuma. Tai leidia manyti, kad vaikas suvokia pavojing gyl ir nerizikuoja liauti skardiu. Daikt erdvini savybi suvokimui takos turi ir pagalbiniai veiksniai. Tai linijin ir oro perspektyva, tekstros tankumas (gradientas), viesumas, viesos ir eli pasiskirstymas. Tiesine perspektyva vadinama tai, kad labai nutol daiktai atrodo tuo maesni, kuo jie toliau nuo ms, t. y. juo maesnis yra j regjimo kampas. Linijins perspektyvos pavyzdys yra lygiagrei linij suvokiamas susijungimas tolumoje (pvz., geleinkelio bgi). Linijin perspektyv rodo ir tekstros gradientas, t. y. toliau esani element sutankjimas, nors nuotolis tarp j yra toks pat kaip ir arti esani (r. 44 pav.).

44 pav. Linijin perspektyva

108 Linijin perspektyv rodo ir detali perspektyva. Ji pasireikia tuo, kad inyksta detals, nudyla kampai. Oro perspektyva. Toli esantys daiktai bna maiau ryks, lyg pridengti migla. Keiiasi daikt spalvos dl melsvo atspalvio oro sluoksnio, pro kur matomi tolimi daiktai. Tolimi daiktai atrodo apgaubti melsvo rko. Kuo daiktai toliau, tuo tas rkas atrodo tirtesnis. Kuo toliau daiktas, tuo maesnis skirtumas tarp viesos ir eli, maesnis kontrastingumas (r. 45 pav.).

45 pav. Oro perspektyva

viesos ir eli pasiskirstym lemia daikt padtis viesos altinio atvilgiu. Objekto detals, kuri virutin dalis viesi, o apatin tamsi, atrodo kaip ikilimai. Jei detals virus tamsus, o apatin dalis viesi, jos suvokiamos kaip dubimai. Taip suvokiame daiktus dienos viesoje, nes paprastai daiktai apvieiami i viraus (r. 46 pav.). viess objektai suvokiami kaip esantys ariau nei tamss, todl maiau apviestas automobilis rke atrodo esantis toliau, negu yra i tikrj. Suvokiant erdvines savybes svarbi ir daikt padtis. Vertikals objektai atrodo didesni negu horizontals. Daiktas, ustojantis kit objekt, suvokiamas kaip ariau esantis. Suvokti erdvines daikt savybes galima ir kitais jutimais. Binouralin klausa leidia nustatyti garso altinio krypt, o garso stiprumas jo nuotol. Sklindantis garsas tuo pat metu pasiekia abi ausis tik tada, kai jis yra tiesiai prie mus arba u ms. Kitais atvejais vien aus jis pasiekia anksiau negu kit ir leidia suvokti krypt, i kur sklinda. Toliau esani objekt skleidiamas garsas bna emesnis ir duslesnis, ariau esani garsesnis ir atresnis. Dideli tuiaviduri daikt garsas emesnis, maesni auktesnis.

109

46 pav. Apvietimo taka suvokimui (apverskite lap ir dubimai taps ikilimais)

Laiko suvokimas tai tikrovs reikini trukms, greiio ir nuoseklumo atspindjimas ms smonje. Visi vykiai, reikiniai ir procesai turi pradi ir pabaig, t. y. jie vyksta tam tikr laiko tarp. Jie isidst tam tikru laiku vieni j vyko praeityje, kiti vyksta dabar, dar kiti vyks ateityje. Kyla natralus klausimas: kaip mogus suvokia ir vertina vyki trukm praeityje, dabar ir velgdamas ateit? Suvokdami tikrovs daikt erdvines savybes naudojams j dydi, form, kamp bei kitais matmenimis, j suvokimui takos turini veiksni ypatumais, objekt isidstymu erdvje (kryptimi, nuotoliu), ataskaitos taku laikydami save. Suvokiant laik reikmingi tiesioginiai ir netiesioginiai komponentai, neatskiriamai susij vieni su kitais. mogui bdingi kai kurie igyvenimai, tarp j ir laiko suvokimas, kuriuos lemia organiniai pojiai. Minti pojiai susij su svarbiausi organini proces kraujo apytakos bei irdies darbo, kvpavimo ritmingumu. Pavyzdiui, sergant kai kuriomis ligomis sumaja arba prarandamas vidaus organ jautrumas, kartu sutrinka ir tiesioginis laiko suvokimas. Trump laiko interval vertinimas priklauso nuo kno temperatros: jos pakilimas laiko tkms suvokim pagreitina, t. y. laiko tarpas suvokiamas kaip trumpesnis, o sumajimas sultina.

110 Organizmo vidaus organ veikl reguliuoja nerv sistema: jos centr jaudinimo stiprjimas veikl skatina, o slopinimas silpnina ar net visai sustabdo. Pavyzdiui, nerv sistemos sujaudinimas skatina irdies raumens susitraukim, o jos slopinimas raumens atsipalaidavim. Nervini proces ritmingumas vienas i veiksni, lemiani laiko suvokim. Tai patvirtina I. Pavlovo tyrimai su gyvnais, kuriuos jis maitino grietai nustatytais laiko tarpais. Kai maisto unims buvo duodama kas 30 minui, seili iskyrimas irgi vykdavo lygiai kas 30 minui. Tikslius laiko tarpus skirti padeda ne tik organiniai, bet ir regos, klausos, kinesteziniai pojiai. Tai aikiai pastebima, kai dirginimai ritmikai kartojasi. Muzikai tuo net naudojasi, atlikdami krinius koja mua takt ir pan. Laiko ypatyb yra jo negrtamumas. Galime sugrti t erdv, kurioje jau buvome, negalime sugrti laik, kuris jau prajo. Laiko atskaitos takas yra ms dabartis. Dabarties suvokimas labai slyginis. Ja galima laikyti tai, kas vyksta dabar, iandien, iais metais, visa kita yra praeitis arba ateitis. Dabartimi gali bti tik i minut, kas buvo prie j jau praeitis. Tai kartais gali bti reikminga, pavyzdiui, kai reikia nustatyti, ar vio garsas ir mogaus klyksmas pasigirdo vienu metu, ar kuris nors buvo pirmiau? Jei mogaus klyksmas pasigirdo pirmiau, tai gali reikti, kad nukentjusysis dar prie v pamat j nusitaikius nusikaltl. Klyksmas vio atvilgiu buvo praeitis. Kiek laiko trunka dabartis, nuo kurios skiriama praeitis ir dabartis? Koki vyksmo trukm galime suvokti kaip turini pradi ir pabaig? Eksperimentiniais tyrimais buvo bandoma nustatyti minimal laiko tarp, kuris suvokiamas kaip neskaidoma visuma. To siekiant btina pajusti, kada vienas vykis prasideda ir baigiasi, arba kada vienas j baigiasi ir prasideda kitas. Eksperimentiniais tyrimais daniausiai matuojamas vadinamasis kritinis laiko intervalas. Pavyzdiui, viesos blyksniai pateikiami taip, kad mogus just juos pasirodanius vien po kito (kaip mainos viesos signalo mirgjimas rodant posk). Laipsnikai tarpas tarp j pasirodymo buvo mainamas, kol pasiek tok dan, kad tiriamasis du viesos blyksnius, einanius vien po kito, suvokdavo kaip vien. Pats maiausias laiko tarpas, kai du dirginimus (iuo atveju viesos blyksnius) mogus dar suvokia kaip atskirus, vadinamas kritiniu laiko intervalu. Jis yra ta akimirka, kuri galime vadinti dabartimi. Kai kurie autoriai teigia, kad is regos, klausos bei lytjimo (t. y. taktilini) poji laikas yra vienodas ir lygus 1/18 sek. laik lemia ne analizatori (jutimo organ) periferins sandaros ypatumai, o j centrins dalies veikla. Kiti specialistai teigia, kad skirtingo modalumo jutim kritinis laiko intervalas yra nevienodas. Maiausias jis yra garso, ilgiausias regos dirgikli atvilgiu. Laiko suvokimas priklauso ne vien nuo organizme vykstani proces ritmikumo ir jutimo ypatum. Laiko suvokimas taip pat priklauso ir nuo mogaus aktyvumo tuo metu. Aktyvios veiklos metu laikas bga greitai, jo trukm suvokiama kaip trumpesn, nei yra i tikrj. Maai aktyvios veiklos metu laikas slenka ltai, jis suvokiamas kaip ilgesnis. Vaiuojant traukiniu pokalbis su bendrakeleiviais sutrumpina kelions laik. Pasyviai sdint ir irint pro lang t pat nuotol vaiuojame labai ilgai. Pasaloje laukiant

111 pasirodanio tariamojo laikas slenka ltai, aktyvi veiksm metu greitai. Kuo turiningesne ir aktyvesne veikla upildytas laikas, tuo jis greiiau praeina. Taiau kuo btasis laikas turtingesnis vyki, tuo daniau vertinamas kaip ilgiau truks. Praeityje neturiningai, tuiai praleistas laikas prisimenamas kaip trumpesnis, nei buvo i tikrj. Laiko suvokimas susijs ir su ateities vykiais. Laukiant troktam vyki laikas slenka pamau, tuo tarpu nepageidaujami, atstumiantys vykiai, atrodo, artja labai greitai. Igyvenami jausmai irgi turi takos laiko suvokimui. ia pasireikia ir laiko suvokimo ambivalentikumas. Pavyzdiui, pagrobjai kaitams pranea, kad jie bus sunaikinti, jeigu iki nustatyto laiko nebus patenkinti j reikalavimai. Pagrobtiems monms j ipirkimo laikas artja labai ltai, o ties labai greitai. Abiem atvejais laiko tarpas yra tas pats. Suvokiant ir vertinant laiko skirtumus turi takos ir individuals moni skirtumai. Kai kuriems asmenims bdinga tendencija laik pervertinti. Jie beveik visada j suvokia kaip trumpesn, nei yra i tikrj, kiti tok pat laiko tarp suvokia kaip ilgesn. Nors specialus lavinimas ir sumaina individualius laiko suvokimo skirtumus, taiau skirting asmen tendencijos suvokti laik kaip trumpesn arba ilgesn ilieka. Tyrimais nustatyta, kad asmenys, kuriems bdingas didesnis emocinis jautrumas ir motorinis aktyvumas, susijs su skubotumu, nenuoseklumu, laiko tarpus suvokia kaip daug trumpesnius (beveik du kartus). Asmenys, kuriems bdingas paemjs tonusas, ltas motorinis aktyvumas, prislgta nuotaika, laik suvokia nevienodai. Vieni j laik pervertina suvokdami j kaip trumpesn, kiti laiko nevertina, suvokia j kaip ilgesn, nei yra i tikrj. Atskir asmen laiko suvokimo subjektyvumas priklauso ir nuo amiaus. Kaip parod tyrimai, netikslus trump laiko interval vertinimas arba pervertinimas bdingesnis vaikams ir paaugliams negu suaugusiesiems. Vyresniems asmenims atrodo, kad laikas greiiau eina. Visi ie skirtumai gali turti takos liudinink parodym tikslumui, kai vertinamas vykio dalyvi alibi, susijs su tam tikr veiksm atlikimu ir tam sugaitu laiku arba buvimu tuo laiku vykio vietoje. Laiko trukms suvokimui taip pat bdingas konstantikumas, t. y. nepaisydami pasikeitusi slyg j suvokiame kaip tok pat. Tai priklauso nuo ms praktins patirties. Gali atrodyti, kad laikas prajo labai greitai, t. y. viskas truko trumpai arba tssi ilgai, nors i tikrj laiko trukm buvo tokia pati. Mokinys supranta, kad pamoka truko 45 minutes, nepaisant to, ar ji buvo domi, turininga, ar nuobodi. Suprantame, kad darbo diena truko 8 valandas, nepaisant to, kas vyko. Sargybinis supranta, kad poste budjo 2 valandas, nepaisant to, ar jis budjo dien, ar nakt, tas laikas prajo ramiai, ar daug kas vyko. Toks laiko trukms suvokimas yra susijs su laiko mat naudojimu met, mnesi, paros laiko, jo matavimu valandomis ir t. t. Tie matai remiasi periodikais gamtos reikini kitimais. Naudodami laiko matavimui skirtas priemones laiko trukm galime nustatyti net 0,0001 sek. tikslumu. Laiko matais naudojams ir planuodami savo ateit. Kas atsitinka, kai mogus negali naudotis pagalbinmis priemonmis laikui matuoti, gamtos reikini periodikumui stebti? Tokiais atvejais laiko

112 suvokimas labai pasikeiia. Tai patvirtina vairs speleolog (poemini ol) tyrinjim duomenys. Prancz speleologas M. Siffras poeminje oloje vienas praleido du mnesius. Buvimas vienumoje be jokio ryio su ioriniu pasauliu paveik jo laiko suvokim. Praleidus oloje daugiau kaip 40 par jam atrod, kad prajo tik 25 paros. Pasibaigus eksperimentui jis pareik: Jei biau inojs, kad tyrimas jau greitai baigsis, seniai biau suvalgs likusius pomidorus ir vaisius. Tyrimai rodo didel tarpini ir pagalbini priemoni reikm laiko suvokimui. Judjimo suvokimas tai tikrovs daikt persiklimo erdvje vaizdas, susidars ms smonje. Jis priklauso nuo erdvs ir laiko veiksni: daikt nuotolio, j persiklimo greiio ir paties stebtojo buvimo vietos judjimo erdvje. mogus savo paties judjim erdvje suvokia vestibiuliariniais ir kinestiziniais pojiais. Vestibiuliarinis analizatorius pranea apie ms kno, tiksliau tiriant, galvos padt ems atvilgiu. Tai ypa galime pajusti nardydami po vandeniu, esant blogam matomumui. Savo judjim suvokiame ir stebdami savo padties pasikeitim kit daikt atvilgiu, pavyzdiui, grimztant vandenyje. Savo judjim mogus suvokia keiiantis raumen grupi tampai jam einant ar bgant. Kit daikt judjimas suvokiamas keiiantis j padiai mogaus (artja ar tolja) arba kit daikt atvilgiu: artja ar tolja vienas nuo kito. Judjimas suvokiamas veikiant keliems analizatoriams: regjimo, judjimo, vestibuliarinio, kai kada ir girdjimo (kai judjim lydi gana intensyvs garsai). Judjim suvokiant regjimu didiausi reikm turi atvaizdo slinkimas akies tinklaine, taip pat aki ir galvos judesiai, kai vilgsniu sekamas judantis objektas. vilgsnis perkeliamas nuo vieno nejudanio daikto prie kito, ir nors aki tinklainje atvaizdai slenka, taiau neatrodo, kad jie juda. Tai aikinama tuo, kad dl kinestezini dirginim judant akims ir galvai inyksta atvaizd slinkimo tinklaine efektas. Atvaizd slinkimas tinklaine tampa signalu apie daikto judjim tik tuo atveju, jei mogus junta, kad jo paties knas nejuda, arba kai suvokia skirtum tarp objekto judjimo ir savo paties judjimo greii. Sudtingiau judjimas suvokiamas tuo atveju, kai pats stebtojas greitai juda erdvje. Tada atrodo, kad artimi ir nejudantys daiktai lekia stebtoj, pavyzdiui, kai jis iri pro vaiuojanio traukinio lang t pus, kur vaiuoja traukinys. Tuo tarpu tolimi daiktai, tarp j ir judantys, atrodo nejudantys, jei j atvaizdas, kur laik atsispindi geltonojoje dmje. Apie judjim galime sprsti i daikto atvaizdo uimamo ploto tinklainje kitimo jis didja daiktui artjant ir maja tolstant, taip pat i judanio objekto skleidiamo garso stiprumo bei tono kitimo. Toli esanio daikto garsas silpnas, jam artjant jis stiprja, jo tonas kyla, o tolstant emja. Lytjimu daikto judjim suvokiame, kai jis nuosekliai dirgina odos paviriuje esanias jautrias lsteles (receptorius). Suvokiant daikto judjim visada laikomasi kokio nors atskaitos tako, kuris nejuda arba juda liau. Daniausiai tokios atskaitos takas yra pats

113 suvokiantis mogus, jo kno schema, pagal kuri nustatoma judjimo kryptis artyn ar tolyn, priek ar atgal, dein ar kair, auktyn ar emyn. Suvokiant judjim suvokiamas ir nuotolio tarp daikt kitimas. Judjimo suvokti nemanoma, kai daiktas yra visikai izoliuotas nuo kit daikt, kurie turt bti atskaitos takai (orientyrai). Tuo galima sitikinti stebint vieiant tak visikoje tamsoje paiam visai nejudant. Labai lto ir labai greito judjimo negalime suvokti jutimo organais. Valand rodanios laikrodio rodykls judjimo ir kulkos skridimo nematome. iuo atveju judjimas suvokiamas tarpiniu bdu, t. y. mstymu. Judjimo iliuzijos kyla dl vairi suvokimo aplinkybi. Jei visikai tamsiame kambaryje stebsime nejudant tak, atrodys, kad jis ima judti. Tai vadinamasis autokinetinis judjimas, atsirandantis dl akies obuolio mikrojudesi, dl kuri viesos takas keiia savo viet tinklainje. Kartais atrodo, kad juda kitas daiktas, esantis arti judaniojo. Pavyzdiui, atrodo, kad juda mnulis, kai stebime pro j plaukianius debesis, arba kad vaiuoja stovintis traukinys, o ne pro lang matomas pradjs vaiuoti kitas traukinys. Tai vadinamasis indukuotas regjimas. Tariamojo judjimo pavyzdys yra ir stroboskopinis judjimas. Daikt judjimo iliuzija susidaro, kai susilieja greitai keiiam objekt vaizdai. Taip atsitinka, kai objekto vaizdas keiiamas ne reiau kaip 24 kartus per sekund. is suvokimo ypatumas sudaro galimyb filmavimo technika rodyti filmus, kai ekrane labai greitai vienas kadras pakeiiamas kitu.

10. ATMINTIS IR IMOKIMAS

Teissaugos pareignai, tirdami kriminalines ar civilines bylas, tiesiogiai susiduria su mogaus atminties problemomis. Bylos dalyvi parodymai danai bna atsiminimai apie jau buvusius vykius, objektus, veiksmus, pasakytus odius, matytus veidus ir kitas aplinkybes, galinias turti takos bylos eigai. vairs tyrimai rodo, kad bylos dalyviai, net ir nordami siningai padti tyrimui, ne visada gali tai skmingai padaryti. Atkuriama informacija gali pakisti kiekybikai ir kokybikai: ji ikraipoma, daromos klaidos, umirtamos bylai reikmingos detals arba pridedama tai, ko i ties nebuvo. Kriminalini nusikaltim atvejais nukentjusi liudinink galjim prisiminti gali veikti daug veiksni: stiprios neigiamos emocijos ir jausmai, alkoholis, narkotikai, patirtos galvos traumos, individualus polinkis taigai, veiksm nelaikymas nusikalstamais ir kt. Nepakankamai isami ir klaidinga informacija apsunkina tolesn vykio tyrim ir jo teisin nagrinjim, todl teistvarkos darbuotojai ir jiems padedantys mokslininkai ieko aktyvesni bd atmintyje saugomai informacijai atgaivinti. Tuo tikslu kartais vykio dalyviai nuvedami vykio viet (suvokimo kontekst), specialiai primenamos vienos arba kitos detals, rengiamos pakartotinos apklausos.

114 Pastaruoju metu JAV, Didiojoje Britanijoje ir Vokietijoje apklausiant liudininkus taikomas kognityvinio interviu metodas. Jo esm ta, kad bandoma praktikai suderinti mokslo inias apie atminties procesus, j ypatumus ir pareign sugebjim specialiais bdais paveikti mogaus smon, kad jis geriau atsimint informacij. Liudininkas skatinamas susikaupti, prisiminti informacij. Praoma nuosekliai prisiminti tuo metu kilusias mintis, jausmus, kalbos nuotrupas, spalvas ir kita, pradedant vykio pabaiga, viduriu ar pradia. Jei manysime, kad ms atminties turinys yra asociacij tinklas, labai tiktina, kad ukoduot konkrei informacij apie tiriamus vykius galima gauti vairiai aktyvinant smon. Kartais maa smulkmena padeda atsiminti tai, kas gana ilgai buvo ant lieuvio galo. Kognityvinis interviu padeda igauti daugiau teisingos informacijos nei standartiniai apklausos bdai, taiau ir is metodas nepadeda visikai ivengti atminties klaid. Atmintis yra vairiai gyjamos informacijos kaupimas ms smonje. I dalies ji apima ir kaip paveld perimt bei prenatalinje bsenoje (vaisiui vystantis motinos kne) gyt informacij, nuo kurios priklauso organizmo raida ir instinktyvus elgesys. Tokio elgesio kilms altini neretai nesismoniname, tai vyksta tarsi savaime, nepriklauso nuo ms valios. Tokie psichikos reikiniai priskiriami pasmonei ir aptariami nagrinjant psichikos struktr. Psichologijos veikaluose atmintis aikinama kaip psichikos procesas, kurio metu ankstesn patirtis ir informacija simenama, laikoma ir vliau atsimenama. ia informacija naudojams savo smoningoje veikloje (r. 47 pav.). Atminties apibrimas atskleidia ir pagrindinius jos procesus: informacijos siminim, laikym ir atsiminim. siminimas tai dl iorinio poveikio ar vidini igyvenim gautos informacijos ufiksavimas vaizd pavidalu arba svokomis ir jos tvirtinimas. Paprastai informacija ukoduojama, t. y. apiforminama atminties sistemoje vaizdais, simboliais, svokomis, jai suteikiant tam tikr prasm. Laikymas tai tos informacijos isaugojimas atmintyje tam tikr laik. Atmintyje laikoma informacija keiiasi susijungdama su atmintyje jau esania informacija bei veikiama naujos gaunamos informacijos. Atsiminimas (prisiminimas) tai atmintyje saugomos informacijos atgaivinimas, kai ji gali pasitarnauti ms smoningai veiklai. Nagrinjamas ir umirimas, t. y. atvejis, kai gytos patirties ir informacijos negalime atgaivinti. Ji tam tikromis aplinkybmis ribotam laikui nuslopinama arba visikai itrinama. Jau senovs filosofai ypa daug dmesio skyr atminiai sprsdami tikrovs painimo problemas. Platonas man, kad moni painimas yra ne kas kita kaip sielos prisiminimai apie savo gyvenim (egzistavim) iki jos susijungimo su materija (knu). Kiekvieno mogaus sieloje esanti vako lentel su vairi daikt atspaudais. Matomus daiktus sugretiname su tais atspaudais ir taip juos pastame, nors ne visada teisingai. Pasak jo, ms inios tobulja, nes atsiminimas praeina kelet stadij: pirmoji tai isivadavimas nuo iliuzij ir prielaid, kurios pasirod klaidingos; antroji teisin-

Kartojimas sulaiko informacij trumpalaikje atmintyje Kodavimas, ypa semantinis, perkelia informacij ilgalaik atmint IORINIS STIMULAS SENSORIN ATMINTIS TRUMPALAIK ATMINTIS ILGALAIK ATMINTIS

Ilgalaikje atmintyje gerai organizuota, turinti iskirtini bruo ir prasmines struktras pertvarkyta informacija lengviau atgaivinama

Ilgalaik atmintis nauj informacij traukia tam tikras struktras ir ukoduoja pagal prasm

Nesudominusi ir nesuprasta informacija prarandama

Nepakartota ir nepertvarkyta informacija umirtama

Ilgalaik atmintis nauj informacij traukia turimas struktras ir ukoduoja

47 pav. Atminties schema

116 gas, bet dar nepagrstas atsiminimas, tai tikjimas, dar netaps iniomis; treioji kai nustaius prieasties ir padarinio ryius tas tikjimas virsta iniomis. Aristotelis painim siejo su jutimais ir gaunamos informacijos siminimu. Pasak jo, atminties objektas yra praeitis, suvokimo objektas yra dabartis, o vili objektas ateitis. Atmintis tai buvusio spdio suvokimas. Jis band atskirti atmint ir atsiminim, kur laik tam tikros ries protavimu, bdingu tik mogui. Plotinas, nors ir buvo Platono mokinys, atmet mokytojo mint apie sieloje esani vako lentel. Jis atmint laik psichine jga, kurios padedama siela i pasyvios bsenos pereina aktyvi. Jis skyr dvi atminties ris: jutimin vaizd ir intelektin mini atmint. Plotinas neig atminties materialum ir laik j asmenybs savimons pagrindu. Labiausiai atmint vertino Augustinas, sakydamas, kad siela yra tas pat kas atmintis (animus ist ipsa memoria). Tai ypa atsispindjo asociacins psichologijos teorijoje, kuri teig, kad ms psichinis gyvenimas yra tarpusavyje susijusi ir vienas kit veikiani akt grandin. Asociacija tai psichikos reikini ryys, kai vienas j aktualizuojamas (suvokiamas, sivaizduojamas, sismoninamas) ir ikyla kitas. Asociacij svok pirmasis pavartojo J. Lockeas XVII amiuje. Savo knygos mogaus proto patirtis (1694) vien skyri jis pavadino Idj asociacijos. Taiau daikt ir reikini tarpusavio ryi ir santyki perklimas mogaus psichikos vidines struktras, t. y. interiorizacija, jau nuo seno buvo laikoma atminties proces pagrindu. Jau Aristotelis ra apie daikt grupavim pagal j panaumus ir skirtumus, sensorin modalum. Dekartas man, kad ankstesni kontakt vidin projekcija yra patirties kaupimo ir prisiminimo pagrindas. Smegen paviri jis lygino su audiniu, kur pradrus paliekamas pdsakas. Vliau veikiantys ioriniai dirgikliai tais pdsakais eina greiiau negu naujais. T. Hobbesas tuos ryius laik universaliu psichikos gyvenimo pradu. Ankstesns patirties pdsakai ilaikomi smonje be jokios papildomos jgos. Vaizdini junginiai sudaro mintis, kurios seka viena kit tokia tvarka, kaip anksiau vyko jutimai. Apie ryi susidarym kalbjo ir Spinoza, raydamas, kad jei mogaus knas vienu metu veikiamas dviej ar daugiau daikt, tai siela, vliau vaizduodamasi vien i j, tuojau prisimena ir kitus. Asociacij susidarym autoriai suprato skirtingai. Visiems bendra buvo tai, kad asociacij susidarym aikino pagal mechanikos dsnius. D. Hartley (1794) ir jo pasekjai pirmieji susistemino psichologijos inias apie atminties prigimt. Jie pripaino asociacijas bendru viso gyvenimo principu ir band paaikinti asociacij mechanizm. J pairos turjo takos tolesnei asociatyvins psichologijos raidai. D. Hartley svarbiausia ir pakankama asociacij susidarymo slyga laik dirgikli pasirodymo vienalaikikum ir pasikartojim dan. Asociacij ieities taku jis laik tris elementus: jutim, idj ir judes. Jie visi pajungti asociacij dsniams. Jo nuomone, asociacij susidarymui turi reikm ir motyvai.

117 D. Humeas galvojo, kad asociacijos susidaro pagal tris dsnius: 1) panaumo, 2) gretimumo erdvs ir laiko atvilgiu ir 3) prieasties padarinio. Kiti autoriai iskyr dvi asociacij grupes: 1) pirmins, smonei bdingos i prigimties; j elementai nepriklauso nuo patirties ir mokymo. Jos reikinius susieja tarpusavyje tada, kai jie seka vienas po kito, yra panas arba skirtingi.; 2) antrins tai susiejam reikini danumas, naujumas, pirminio jutimo trukm, individ skirtumai ir kt. Asociacij susidarymas buvo siejamas ir su individo smonei bdinga logikos sistema. Asociacij teorijai sitvirtinti aikinant atminties reikin reikmingi buvo H. Ebinghauso tyrimai. Jis tyr gretimumo veiksnio tak siminimui. Nordamas tirti grynj atmint, kuri nebt veikiama kit veiksni, jis tyr ir abstraki mediag beprasmius skiemenis. Asociacijoms susidaryti reikmingais laik dmesio intensyvum ir interesus. Asociacij susidarymo vaidmuo atminties procesams yra labai svarbus. Dabar daniausiai kalbama apie erdvs ir laiko gretimumo, panaumo, kontrasto bei prieasties ir padarinio asociacijas. Gretimumo asociacijos susidaro, kai suvokiami objektai yra greta erdvje arba laiko atvilgiu. Susitik mog konkreioje aplinkoje ir vliau su juo susidr prisiminsime ir kitus toje aplinkoje buvusius mones, daiktus ir kt. Telefon numerius simename pagal skaitmen isidstymo tvark. vykius, vykusius tuo paiu laiku arba nuosekliai vykusius vienas po kito, susiejame atmintyje. Vliau, atsiminus ir suvokus vien i j, prisimenamas ir kitas. Panaumo asociacijos susidaro tada, kai daikt, reikini vaizdai ar mintys susiejamos su kitais kuo nors juos panaiais objektais. Sutikus gatvje ar troleibuse aukt mog prisimenamas inomas krepininkas, krepinis, netgi kurios nors rungtyns. Beras svyruoklis asocijuojasi su lidesiu, pavyzdiui, su daina Ko lidi bereli, ko lidi, kam varvini altas rasas. ie ryiai susidaro pagal analogij. Kontrasto (prieingumo) asociacijos susidaro, kai daiktai arba dalykai bna prieingi: juodas baltas, triukmas tyla, auktas emas, apvalus kampuotas, velnus iurktus ir pan. Prieasties padarinio asociacija susidaro tarp reikini, kai vienas i j yra prieastis, t. y. sukelia kit reikin, arba padarinys prie tai buvusi vyki. Pavelgus termometr u lango sivaizduojama oro temperatra, suinojus apie ems drebjim prie akis ikyla sugriaut miest, uvusi moni vaizdas. Prieasties padarinio asociacijos atsiranda sudtingo mstymo proceso metu kaip minties abstrahavimo padarinys. Atminties, siminimo ir atsiminimo procesuose dalyvauja vairios asociacij rys. Tuos paius daiktus galima siminti ir atsiminti vairiai susijusius ir esant vairiems santykiams vien su kitais, t. y. per vairias asociacijas. Pastamo mogaus pavard galima prisiminti arba praeinant pro nam, kuriame jis gyvena, arba sutikus j pana mog, arba igirdus panai pavard ir pan.

118 Mokantis ir gyjant patirt atsiskleidia vis kiti, sudtingesni tikrovs daikt ir reikini ryiai. Tai leidia t pat dalyk siminti ir atsiminti vairiais bdais, pasitelkus vairias asociacijas. Visi atminties procesai tarpusavyje labai susij, todl apie kiekvien atskirai galime kalbti tik slygikai. Negalime nagrinti siminimo nesuinoj apie tai, k mogus atsimena, o atsiminimo, kai neinome, kaip vyko siminimas. Nordami suprasti, kodl mogus umiro, neatsimena ini, kurias yra gijs, turime inoti, kaip ir kokiomis aplinkybmis tos inios buvo pateikiamos, k mogus igyveno j siminimo ir laikymo atmintyje laikotarpiu. Atminties reikinio sudtingum parodo jos mechanizm ir struktros analiz, atminties ri pagal vairius kriterijus skyrimas. Nerv sistemos tyrimai rodo, kad joje sukelti biofiziniai ir biocheminiai procesai bei pakitimai gali isilaikyti ir nustojus veikti stimului. Nerv sistemos lsteli vienkartinis dirginimas elektros srove arba viesos blyksniu sukelia ritmikus elektros impulsus, kurie isilaiko kelet valand po to, kai dirgiklis jau nebeveikia (A. R. Lurija). Tai elementariausia fiziologins atminties iraika. Dirginant nerv lsteles jose vyksta biocheminiai ribonukleinini rgi molekuli pakitimai (H. Hyden), kuri yra labai daug, ir tai leidia isaugoti milinik kiek vairiausi kod. Pakartotinas to paties dirgiklio pasirodymas sukelia rezonans ir padeda painti t poveik. Tai biocheminis atminties pagrindas. Vlesni tyrimai parod, kad ribonukleinini rgi molekuli modifikacijos gali bti perduodamos humoralini proces metu, t. y. per organizme veikianius skysius krauj ir limf. Dirginim metu kils jaudinimas sukelia ne tik nerv lsteli, bet ir jas supani neuroglij biocheminius pakitimus. Dirginimo metu neuronuose ribonukleinini molekuli kiekis didja, o neuroglijose maja. Dirginimui pasibaigus neuronuose ir neuroglijose vyksta atvirktiniai procesai. Neuroglijose ie procesai vyksta liau, o neuroglij yra deimt kart daugiau. Taigi informacijai ilaikyti svarbs ir neuron, ir neuroglij biocheminiai pakitimai. Procesai, vykstantys neuroglijose, padeda isaugoti dirginimo pdsakus. A. Kapperso tyrim rezultatai parod, kad su informacijos isaugojimu susij ir morfologiniai nerv sistemos pakitimai. Neurono akson ir dendrit augimas vyksta ne atsitiktinai, o vykstanio jaudinimo kryptimi. Manoma, kad hipokampas ir su juo susij galvos smegen struktr neuronai atlieka iskirtin vaidmen fiksuoja ir isaugo jaudinimo pdsakus. Tose struktrose saugomi pdsakai lyginami su naujais dirgikliais, aktyvina iuos procesus arba slopina. Tai patvirtina atvejis, kai sualojus hipokamp sutrinka ir atmintis ligoniai nesugeba fiksuoti juos veikiani dirgikli. Tyrimai taip pat rodo, kad ir kit smegen ievs srii, pavyzdiui, pakauio ir smilkinio, paeidimai turi takos tvirtinant informacij. Taigi atmintis yra sudtingas procesas, kuriame dalyvauja vairios smegen sistemos ir kiekviena j atlieka iskirtin ir specifin vaidmen atminties (mneminiuose) procesuose. Nerv sistemos lstelse vyk pakitimai ufiksuoja informacij ir ji gali bti ilaikoma tam tikr laik. Kai kada tai matuojama sekundmis, o kai

119 kada net ilgais gyvenimo metais. Pagal gautos informacijos laikymo atmintyje trukm skiriamos trys jos rys: jutimin, trumpalaik ir ilgalaik. Jutimin, arba sensorin, atmintis tai labai trumpai atmintyje laikoma jutimo organ gauta informacija. Pagal jautimo pobd skiriama regimoji, girdimoji ir kit ri jutimin atmintis. Nerv sistemoje tebevykstant fiziologiniams procesams dirgikliui jau nustojus veikti daikto arba reikinio vaizdas smonje dar laikomas. Ekrane vos 0,25 sek. parodius 9 ar 12 raidi ar kitoki figr, tiriamasis, j vaizdui inykus, gali atsiminti madaug pus j. G. Sperlingo tyrimai rodo, kad labai trump laik tiriamasis atsimena visus elementus. Tiriamajam ekrane parodomos 9 raids ir ikart demonstruojamas baltas ekranas tik su brkneliu, yminiu vieno i rodyt element viet (r. 48 pav.). V C D O K S B A T 48 pav. Tiriamasis tiksliai pasako, kokia raid buvo bet kurioje nurodytoje vietoje. Tai rodo, kad labai trumpai atmintyje ilaikomi visi rodyti elementai. Dirginimo pdsakas analizatori lygiu isilaiko labai trumpai. Regimi vaizdai jutiminje atmintyje, dar vadinamoje ikonine (atvaizdio), isilaiko 0,201,00 sek., klausos, t. y. ekoininje (atgarsio) atmintyje, 24 sekundes. G. Sperlingo tyrimai parod, kad nors tiriamasis pateikus dirgikl gali atsiminti visas raides arba garsus, taiau toliau informacijos pdsakas silpnja ir ugsta. Pavyzdiui, gavus garsin devyni raidi signal ikart galima atkurti visus garsus; kai atsiminti bandoma po 0,15 sek. pertraukls, atsimenami septyni garsai; 0,3 sek. udelsus atsakyti ei garsai, po 1 sek. tik keturi penki garsai. Manoma, kad jutiminje atmintyje laikomi fiziniai informacijos poymiai, t. y. vaizdas akies tinklainje kaip fotojuostoje, garsas ir pan. Trumpalaikje atmintyje saugoma jau atpainta informacija. Informacijai patekus jutimin atmint prasideda sudtingi procesai. Vienas i j yra vaizd atpainimas. Jutiminje atmintyje esantis vaizdas susilieia su praeityje sukaupta informacija. Jis laikomas atpaintu, kai nustatomas jo jutimini poymi ir atmintyje esani vaizd arba svok atitikimas, kai naujo objekto vaizd galima priskirti tam tikrai daikt ar reikini grupei, suteikti jam tam tikr reikm. Popieriaus lape teptuko palikt brkn galima atpainti vairiai, pavyzdiui, kalbomis besidomintis mogus j atpains kaip kin hieroglif, o gerai kin kalb mokantis mogus j atpains jau kaip konkrei kin raid. C enklo vaizdas jutiminje atmintyje yra tik lenkta linija. Toks jos vaizdas yra akies tinklainje tartum fotojuostoje. Pervesta trumpalaik atmint

120 i linija gali bti priskirta Landolto ied grupei, kurie naudojami regjimo atrumui tirti arba psichologiniuose testuose (r. 4 pav.). odyje Canada tai bus angl raidyno raid, reikianti gars k. odyje cukrus tai lietuvikos abcls raid, yminti gars c, o odyje Capao rus abcls raid, yminti gars s. Manoma, kad trumpalaikje atmintyje informacija laikoma akustine (gars), o ne vizualine (regim vaizd) forma. i nuomon paremta atpainimo klaidomis. Atpastant daniau painiojami panaiai skambantys garsai, pavyzdiui, garsas k atpastamas kaip G, o t kaip d, nes jie panas skambesiu, o ne forma. Trumpalaik atmintis vienu metu ilaiko 57 informacijos elementus ne ilgiau kaip 30 sekundi. Informacij kartojant (pateikiant stimul arba sau tyliai) ji ilaikoma ilgiau ir perkeliama ilgalaik atmint. Kalbant apie trumpalaik atmint dar minima ir veiksmin (operatyvin) atmintis. Mintyje turimas atvejis, kai kokios nors veiklos metu sprendiant vairius klausimus naudojamasi ir tiesiogine, ir atmintyje saugoma informacija. Pavyzdiui, teisjas teismo proceso metu klausosi kaltintojo, atsakovo ir liudytoj parodym ir juos vertindamas prisimena inom bylos mediag, reikalingus teiss kodekso straipsnius. Baigus posd i informacija vl nukeliauja atminties saugykl. Tokie atvejai trumpalaikei atminiai priskiriami todl, kad ia tik ribotam laikui prisimenama informacija, esanti ilgalaikje atmintyje, j susiejant su naujai gaunama. Apie veiksmin atmint bt tikslinga kalbti kaip apie atskir r. Ilgalaik atmintis tai sudtinga sistema, kurioje neribot laik saugoma beribs apimties informacija. Manoma, kad seniau siminta informacija neatsimenama ne todl, kad ji yra visikai umirta, o todl, kad nesugebama jos atgaivinti. Tai i dalies patvirtina R. L. Klatzky aprayti R. W. Browno ir D. McNeillo eksperimentiniai ilgalaiks atminties tyrimai, atlikti pritaikius vadinamj parengties bsen, kuriai esant mogui atrodo, kad reikalingas odis yra ant lieuvio galo ir tuoj j pasakys, bet taip ir neatsimena. Tiriamj buvo praoma pasakyti, kaip vadinasi Japonijos ir Kinijos jr pakrantse naudojama nedidel bure arba irklais varoma monms ir kroviniams perveti valtis. Kai kurie tiriamieji i karto pasakydavo, kad tai san bau (trys lentos), lietuvikai sanpamas, kiti visai neprisimindavo tokios valties pavadinimo. Kartais susidarydavo parengties bsena, kai tiriamieji bdavo tikri, kad j ino: kai kada galdavo pasakyti, kad pirmoji raid yra s, kad odis i dviej skiemen, ivardydavo panaius savo skambesiu ar prasme odius, pasakydavo netinkamus pavadinimus, taiau valties pavadinimo neprisimindavo. ie ir kiti tyrimai rodo, kad ilgalaikje atmintyje saugoma verbalin informacija tarpusavyje susiejama skirtingais ryiais, t. y. pagal skambjim ir prasm. Ilgalaiks atminties sudtingum parodo ir tai, kad ji skiriama dvi ris (E. Tulving): epizodin ir semantin, arba prasmin. Epizodinje atmintyje saugomos konkreios inios ir vykiai, siminti tam tikru laiku. Tai ir autobiografiniai duomenys, istoriniai vykiai, adresai, tele-

121 fono numeriai ir pan. Pavyzdiui, Lietuvos nepriklausomyb paskelbta 1918 m. vasario 16 d., Greitosios pagalbos telefono numeris yra 03, Lietuvos teiss universitetas yra Vilniuje, Ateities gatvje nr. 20, 2001 met iem patyriau autoavarij. Tai gali bti ir daug isamesn informacija, pavyzdiui, ymaus veikjo biografija. Semantin (prasmin) atmintis tai saugoma informacija apie daikt ir reikini tarpusavio ryius, taisykles, dsnius, inias, leidianti teisingai elgtis, geriau painti tikrov. Pavyzdiui, perduodami savo mintis kitiems asmenims bendraujame kalbdami ir laikydamiesi kalbos taisykli, todl besikalbantys asmenys supranta, apie k kalbama, ar tai buvo praeityje, ar dar bus ateityje, ar k nors tvirtiname, ar tik spjame ir pan. Semantinje atmintyje laikomos inios apie tai, kad po vasaros ateis ruduo, kad sauls utemimas bna mnuliui esant tarp ems ir sauls, kad jeigu Petras taikin audo geriau u Jon, o Ignas u Petr, tai taikliausias i j yra Ignas ir pan. Informacija epizodinje ir semantinje atmintyje skiriasi ne tik savo pobdiu, bet ir tuo, kaip ji umirtama. Epizodinje atmintyje informacija umirtama greiiau, ia ji nuolatos kinta. Pavyzdiui, nenaudojam telefono numer, nebereikaling adres gana greitai galime pamirti. Semantins atminties informacija daug pastovesn, maiau keiiasi. siminimas yra pirminis atminties procesas, kuris atmint veda ir tvirtina informacij. siminimas gali vykti savaime, neturint i anksto io tikslo, nesistengiant tai daryti, nenaudojant joki priemoni. Tai vadinamasis nevalingas siminimas. Pavyzdiui, simenama originali, iskirtin apranga prastos aplinkos fone, neprastas odis tekste, patikusios dainos melodija ir pan. Geriausiai simenama tai, kas gyvybikai reikminga, susij su mogaus interesais, poreikiais, jo veiklos tikslais ir udaviniais. Nevalingas siminimas taip pat turi atrenkamj pobd. J nulemia mogaus santykiai su aplinka. Valingas siminimas yra tada, kai mogus turi tiksl siminti ir tam naudoja specialias priemones. Jis susijs su smoninga ir sudtinga protine veikla. Dabar psichologinje literatroje daniau apraomas ir aikinamas ne siminimas, o imokimas. Imokimas. Tai elgesio pasikeitimas pasikartojant tai paiai situacijai. simenant koki nors informacij ms elgesys ne visada pakinta. Pavyzdiui, simin nauj telefono numer jo abonentui skambiname taip pat kaip ir visiems kitiems abonentams, tik surenkame kit numer. Taip suprasto imokimo procese nepabriamas smoningumo veiksnys, nes ir gyvn, kuriems nebdingas smoningumas, elgesys kinta kartojantis tai paiai situacijai. Ne visi elgesio pasikeitimai sietini su imokimu. Imokimo atveju elgesio pasikeitimai turi bti: 1) slygikai ilgos trukms ir 2) turi apimti ne tik ekstensyvius, kiekybinius, bet ir intensyvius, kokybinius pasikeitimus, todl nuovargio sukelt veiklos pasikeitim, kaip ir jutimo organ prisitaikymo prie dirgiklio pasikeitim, nemokoma.

122 Skiriamos vairios imokim rys: imprintingas, pripratimas, slyginiai refleksai, operantinis imokimas, latentinis imokimas, imokimas panaaujant, gdi sudarymas, kognityvinis (intelektinis) imokimas ir kt. Imprintingas tai gyvn naujagimi sugebjimas pirmomis gyvenimo valandomis sidmti tv ir kit artim daikt skiriamuosius poymius ir atitinkamas elgesio reakcijas. Tai siejama su judaniais objektais, kurie vliau nulemia gyvn orientacij ir elges. Imprintingas bdingas ankstyvajam gyvn raidos etapui, vadinamam sensityviniu. Procesas vyksta nepaprastai greitai, pirmojo susitikimo metu ir be jokio iorinio pastiprinimo. termin pirmasis pavartojo garsus gamtos tyrintojas K. Lorencas. Jis apra atvej, kai vos isirit aniukai eina paskui motin, riedant kamuol ar net einant pat K. Lorenc (r. 49 pav.). Impritingas laikomas privalomu, neivengiamu (obligatiniu) imokimu, vykstaniu ypa jautriu gyvenimo laikotarpiu. Vliau jis nevyksta. Kitos imokimo rys pasireikia tam tikromis slygomis. Pripratimas arba neigiamas imokimas tai reakcijos danai pasikartojanius, bet veiklai nereikmingus stimulus, sumajimas arba visikas inykimas. Organizmas tarsi imoksta nereaguoti tokius dirgiklius, nors informacija apie juos ilieka. Dirgikliui nors iek tiek pakitus vl reaguojama. Pavyzdiui, motina, girddama aidian49 pav. Imprintingas. K. Lorencas io vaiko keliam prast triukm, j demonstruoja, kaip i kiauini nereaguoja, taiau tam triukmui nuisirit siukai eina paskui pirm tilus tuojau eina irti, kas atsitiko. sutikt btyb, netgi j pat, igird Klasikinis imokimas paremtas I. motinos sies bals. Pavlovo iaikinto slygini refleks susidarymo principu. Tai imokimas neutralius dirgiklius reaguoti kaip biologinius ar reikmingus dl kit prieasi. Maisto gavimas, kaip neslyginis dirgiklis, visada lemia neslygin reakcij seili iskyrim. Jeigu prie duodant uniui maist buvo udegama lemput, pakartojus kelis tokius veiksmus uniui seils isiskirdavo vos udegus vies, nors maisto jis ir

123 negaudavo. Gyvnas imokdavo reaguoti vies arba kit dirgikl, pavyzdiui, gars, nebdinga forma iems dirgikliams gavus tam tikr reikm: viesa maisto gavimo signalas. Jei gyvnas, imoks taip reaguoti, po viesos signalo maisto negaus, susidars slyginis refleksas silpns ir gali visai inykti. Maistas iuo atveju yra btinas pastiprinimas, kad imoktas veiksmas isilaikyt. To imokti galima ir po vieno, ir po dviej dirginim ir reakcijos susiejimo, ypa jei neslyginis dirgiklis sukelia neigiam reakcij. Vaikas, paliets ranka arij ir nudegs, arij daugiau nebelies. Kai susidaro labai stiprus slyginis refleksas, galima sudaryti antros eils ir kitus slyginius refleksus. Pavyzdiui, kai viesos signal reaguojama seili iskyrimu, prie jungiant vies paskambinus varpeliu ir kelet kart tai pakartojus gyvnas ir gars reaguos iskirdamas seiles. Toks imokimas gauna ir apibendrint (generalizuot) pobd. Pavyzdiui, maist duodant tik skambant tam tikro auktumo ir stiprumo pianino garsui, gyvnas i pradi taip reaguos kiekvien io muzikos instrumento gars, taiau po kurio laiko reaguos tik tam tikr gars. Nuvestas pas gydytoj ir apirtas vaikas seselei suleidus vaist visus nemalonumus susies su baltu chalatu ir vengs vis taip apsirengusi moni, taiau po kurio laiko taip reaguos tik mones ligoninje ar poliklinikoje, bet ne kitose staigose. Operantinis imokimas. B. F. Skinneris imokim siejo ne su kiekvienu neslyginiu pastiprinimu, kaip I. Pavlovas, o tik su tokiu, kuris gaunamas atlikus veiksm. Plaiai apraomas eksperimentas su gyvnais Skinerio dje. Tai udara d su strypu, kur ten leistai iurkei nuspaudus kaip atlygis duodamas maistas. Mokoma laipsnikai. Stebint natral iurks elges ir jai artjant prie strypo duodamas maistas. Vliau maistas duodamas jai ariau prijus prie strypo. Gal gale iurk, priartjusi prie strypo, atsitiktinai j nuspaudia ir tada gauna maisto. Atlikus tokius nuoseklius bandymus po kurio laiko ialkusi iurk i karto bga prie strypo, j nuspaudia ir gauna maisto. Bandant ir klystant vyksta operantinis imokimas. Udaryta d ir nordama i jos itrkti kat blakosi, krapto kampus, atlieka kitus veiksmus. Besiblakydama ji atsitiktinai nuspaudia mygtuk, kuris atidaro ang, ir kat ibga. Per kitus bandymus kat vis daniau juda ariau mygtuko, kol pagaliau i karto bga prie jo ir nuspaudia, kad itrkt i narvo. Latentinis imokimas tai smalsumu paremta imokimo ris. Pavyzdiui, labirint paleista soti iurk bginja po j tarytum tyrindama. Vliau labirint leidiamos dvi alkanos iurks, kuri viena jau yra jame buvusi, o kita ne. Keli iki maisto labirinte greiiau randa jame jau buvusi iurk. Imokstama remiantis prie tai gyta patirtimi, be jokio papildomo skatinimo. Imokimas pamgdiojant (imitacinis). Zoopsichologai jau ra, kad gyvnai imoksta elgtis pamgdiodami kitus gyvnus. Jauni paukiai pakyla artjant pavojui kaip ir kiti brio nariai. Mai plrnai imoksta slinti prie grobio stebdami ir pamgdiodami tvus.

124 A. Bandura ir R. H. Waltersas taip pat mano, kad socialinis imokimas irgi paremtas mgdiojimu. Stebdamas tvus, kitus suaugusiuosius, vyresnius vaikus ir bendraamius vaikas imoksta judti, vairi elgesio form, kalbti, netgi reikti emocijas, perimti idjas, pairas. Pamgdiodamas vaikas imoksta ir neigiam elgesio form. Buvo atliktas eksperimentas, kurio metu penkiameiams vaikams buvo parodytas filmas apie agresyv suaugusij elges. Suaugusieji plaktuku dau ll. I viso buvo keturi agresyvs veiksmai ir keturi odins agresijos atvejai, kuri vaikai nebuvo patyr. Vliau aisdami vaikai tiksliai pamgdiojo matytus agresyvius veiksmus. Filmo nemat kontrolins grups vaikai agresyvi veiksm neatliko. Eksperimentai patvirtina, kad iniasklaida per mokymsi pamgdiojant formuoja elgesio tendencijas. Imokimas kaip gdi susidarymas. gdis suautomatintas veiklos bdas, kuris yra smoningas veiklos komponentas ir susidaro jos procese. Tai labai gerai imoktas veiksmas, kurio element nebereikia smoningai reguliuoti ir kontroliuoti. Kadangi jis atliekamas automatikai, savo smoning veikl galime nukreipti sudtingesniems veiksmams atlikti. Toje veikloje gdis yra tik jos sudtin dalis, palengvinanti pagrindinio udavinio sprendim. Pavyzdiui, toks gdis yra mainos vairavimas. Turint gd vairuojant visi judesiai, pavyzdiui, jungiant, perjungiant pavaras, atliekami automatikai. Vairuotojas gali stebti eism gatvje, vertinti situacij, galvoti apie vaiavimo tiksl, stebti kelio enklus ir kt. Jeigu vairuotojas neturt vairavimo gdi, vaiuot ltai, nesklandiai, bt didel tikimyb padaryti avarij. Imokimas sudarant gdius yra daug sudtingesnis ir jo negalima paaikinti vien neslyginiu pastiprinimu ar kitais jau mintais principais. io imokimo procese dalyvauja ne tik judesiai, bet ir kognityvinis (painimo) komponentas. Pavyzdiui, norime imokti dirbti kompiuteriu. Pirmiausia turime susipainti su aparatra, jos atskir dali paskirtimi, jungimo mygtukais, klaviatra, jos atskir mygtuk paskirtimi, pele ir veikimo taisyklmis. Tada patys arba kit padedami atliekame atskirus nuoseklius veiksmus, jungiame kompiuter, randame reikaling program ir dirbame: spausdiname, iekome informacijos internete ir pan. I pradi is darbas uima daug laiko, klystame, atliekame nereikalingus veiksmus, todl veiksmus btina kartoti. Dl to kaskart vis greiiau judame, lengviau randame reikalingus klavius, subtiliau dirbame su pele. Galiausiai visi veiksmai atliekami automatikai, nekontroliuojant, t. y. nebereikia akimis iekoti reikiamo klavio, galvoti, kur pels klavi spausti, vien ar du kartus. Smoning veikl galime sutelkti savo pagrindin veikl spausdinamo teksto turin ar kt. Taip susidaro darbo kompiuteriu gdis. gdi bna vairi. Sensoriniai gdiai sugebjimas greitai pastebti ir skirti daikt skiriamuosius bruous, pavyzdiui, dokumento klastot. Motoriniai gdiai vaikiojimas, vaiavimas dviraiu, sensomotoriniai mainos vairavimas, intelektiniai automatizuotas anksiau naudot udavinio sprendimo veiksm atlikimas.

125 Insaitas (nuvitimas, valga) tai staigus ir netiktas situacijos esms ir visos struktros supratimas, problemos isprendimas. Tokie sprendimai bna susij su ankstesne mogaus veikla, jo socialine patirtimi. Percepcinis imokimas procesas, kai pasikartojant nuolatinms fizinms paskatoms tobulja percepciniai (jutimo, suvokimo) procesai. Padidja jautrumas, nes sumaja absoliuti jautrumo ir skyrimo riba. Suvokiame anksiau nesuvokt signal, pastebime skirtumus, kuri anksiau nematme, iskiriame detales sudtingoje situacijoje, atpastame reikinius sunkiomis suvokimo slygomis, t. y. esant silpnam apvietimui ar triukmui. Sumaja suvokimo iliuzijos. ia ypa svarbi patirtis. Sensomotorinis imokimas tai jau egzistuojanios reakcijos prisitaikymas prie nauj suvokimo slyg. Tai nauj sensomotorini koordinai sudarymas arba jau esam sensomotorini koordinai tikslumo bei plastikumo padidinimas, nauj sensorini ir motorini komponent ryi atsiradimas. Klasikinis sensomotorinio imokimo pavyzdys yra imokimas pieti stebint atspind veidrodyje. ia tiriamasis judesius turi atlikti prieinga kryptimi, negu yra prats, naudodamasis ankstesne patirtimi. Geriausias pavyzdys yra mokymasis vairuoti automobil, kai regimieji poymiai (kelio suvokimas) susiejami su tam tikra motorine reakcija. Motorinis imokimas nuo sensomotorinio skiriasi tuo, kad ia sensorinis komponentas, kuris siejamas su motorine reakcija (judesiu), yra kinestiziniai pojiai. Judesys reguliuojamas ne rega, o i raumen receptori gaunama informacija. Taip imokstama vaikioti dien ir tamsoje arba nematant. Kalbos imokimas. Tai pirmiausia atskir odi arba reikming frazi imokimas (H. Ebbinghaus). Galima rasti sensomotorinio ir motorinio imokimo panaum, nes klausos ir kinesteziniai kalbos organ signalai siejami su tariamais garsais ir odiais. Frazms imokti svarbi element (odi) ryi seka. Taiau svarbiausia mokantis kalbti yra odi ryi ir teigini nustatymas bei lyginimas su tikrovs daiktais bei vykiais. odis tampa tikrovs reikini simboliu, j atstovu mogaus smonje. Kalbos imokstama jau ankstyvoje vaikystje pamgdiojant. Protingas (intelektinis) imokimas siejamas su slygikai netiktu arba staigiu reakcijos pasikeitimu (modifikacija), utikrinaniu prisitaikym prie pasikeitusi egzistavimo slyg. Tai paslapties arba principo atskleidimas, padties esms suvokimas. Taip menamos msls, suprantama sentencijos esm. Protingai imokstama susidrus su udaviniu ar problema, kurios isprsti negalima jau inomais bdais, pasinaudojant jau anksiau sprst udavini pavyzdiais. Komandos aidjas susidarius nenumatytai situacijai, kurios treneris nenagrinjo, kuriai jis pats nesiruo treniruoi metu, staiga randa nauj ir labai ger sprendim. Kalbama, kad pradjus kurti skaiiavimo mainas amerikiei mokslininkai ymiam rus mokslininkui pasil susipainti su j darbais, susirungti su maina ir pairti, ar maina greiiau isprs duot uduot. Skaiiavimo maina daug greiiau atlieka skaiiavimo veiksmus negu mogus, taiau varybas lai-

126 mjo rus mokslininkas, nes skaiiuodamas rado nauj sprendimo bd ir taip sutrumpino sprendimo laik. Maina uduot sprend standartikai, ir nors atskirus veiksmus atliko greiiau, taiau apskritai utruko ilgiau. Protingas imokimas egzistuoja tik dl sudting ms atliekam abstrahavimo bei apibendrinimo operacij. Gero imokimo (siminimo) slygos. iame skyriuje bus siekiama iaikinti, kokios imokimo organizavimo slygos yra palankios norint greitai ir tvirtai, t. y. ilgam laikui, siminti informacij. Skiriamos dvi siminimo rys: savaiminis, arba nevalingas, ir valingas siminimas. Savaime simenama neturint i anksto usibrto tikslo ir nenaudojant joki priemoni, padedani siminti. Tai paprastas sidmjimas to, kas mus paveik, ir jaudinimo pdsak smegen ievje ilaikymas. To pdsako patvarumas ir saugojimo atmintyje laikas bna vairus. Savaiminis siminimas nra visai atsitiktinis. Jis yra atrenkamojo pobdio ir priklauso nuo ms santykio su aplinka. Nevalingai simenama tai, kas turi gyvybikai svarbios reikms, yra susij su ms poreikiais, interesais, veiklos tikslais ir udaviniais. Valingas siminimas yra smoningas procesas, kai mogus siekia siminti tam tikr informacij, inias, ir naudojamos specialios siminimo priemons, vadinamos mnemotechnika. Aikaus tikslo turjimo reikm parodo L. V. Zankovo tyrimas. Tiriamiesiems buvo rodoma vairi geometrini figr eil. Vienu atveju buvo liepiama jas siminti ir prisiminti tokia tvarka, kokia jos buvo parodytos, kitu atveju tokios uduoties nebuvo. Teisingai figr eil simindavo 80 proc. tiriamj, kuriems buvo liepta j siminti ir 43 proc. t, kurie tokios uduoties negavo. Po 12 dien pirmos grups tiriamj teisingo siminimo procentas ilikdavo toks pat didelis, o antrosios grups tiriamieji prisimindavo kur kas maiau. siminimo priklausomum nuo tikslo rodo ir gana paprastas tyrimas. Tiriamiesiems pateikiama 16 korteli, kuriose pavaizduoti vairs daiktai. Kiekvienos kortels kampe aikiai urayti atsitiktiniai skaitmenys. Pirmoje tyrimo dalyje buvo praoma suklasifikuoti korteles pagal paveikslli turin, antroje dalyje sudlioti korteles eil skaitmen reikms didjimo tvarka. Paskui buvo paprayta atsiminti pavaizduot paveikslli pavadinimus arba skaitmenis. Tiriamieji, kuri tikslas buvo suklasifikuoti paveiksllius pagal turin, geriau atsimin juose pavaizduotus daiktus, o kiti, kurie korteles dliojo nuoseklia skaitmen didjimo tvarka, geriau atsimin skaitmenis. Imokimui svarbi nuostata tvirtai siminti ilg laik. Tyrim metu mokiniams buvo liepiama informacij siminti trumpam laikui arba visam laikui. Po vieno ar dviej mnesi tiriamj nespjus buvo patikrinta, k jie atsimena. Udavin turj siminti trumpam laikui informacij prisimin blogiau negu tie, kurie simin ilgam. Tyrimai rodo, kad ir mogaus nusistatymas siminti visk ar tik bendrj informacijos prasm turi takos prisimenant. Imokimas susijs su motyvu kodl simenama: ar mogus mokosi tikdamas, kad ta informacija bus reikminga jo darbe, ar tik tam, kad tas

127 dalykas trauktas mokymo program ir reikia ilaikyti egzamin, kad bt perkeltas auktesn kurs ir gaut diplom. Kad motyvas yra svarbus veiksnys, lemiantis siminim, parodo Zeigarnik efektas. ymi psicholog B. Zeigarnik tiriamiesiems pateikdavo nuo 18 iki 22 udavini. Udaviniai buvo vairs: nupieti monogram, i degtuk sudlioti figr, suverti karolius, parayti eilrat, i popieriaus ikirpti spiral, i kartono sulipdyti dut, skaiiuoti ratu, padauginti trienklius skaiius, i popieriaus sudti figras, isprsti kryiaodius ir kt. Tiriamieji buvo sudominti uduotimis, o motyvai vienam patikrinti savo gebjimus, kitam norjimas save parodyti, dar kitiems padti tyrjai. Pus uduoi tiriamiesiems buvo leista atlikti iki galo. Kitos puss uduoi sprendimas jam pusjus bdavo nutraukiamas ir bdavo siloma pereiti prie naujo udavinio. Taip paeiliui viena uduotis buvo isprendiama iki pabaigos, o kita ne. Atlikus visas uduotis tiriamj buvo paklausta: Praau pasakyti, kokius udavinius Js atlikote?. Tiriamieji beveik du kartus (1,9) geriau prisimin nebaigt udavini turin. Jie pirmiausia prisimindavo nebaigtus udavinius. Visa tai paaikinama tuo, nebaigus atlikti uduoties tiriamajam ilikdavo motyvas vykdyti savo ketinimus ir jis ilaikydavo atmintyje tam reikaling informacij. Tai i dalies patvirtino ir tiriamj praymas pasibaigus eksperimentui leisti atlikti nebaigtas uduotis. siminimas taip pat priklauso nuo simenamos mediagos kiekybs ir kokybs. Eksperimentais nustatyta, kad didinant informacijos kiek siminimui reikalingas laikas ilgja. D. Layon duomenimis, padidinus simenamo teksto apimt, vidutinis laikas, reikalingas siminti kiekvienam 100 odi, ilgja: odi skaiius tekste 100 200 500 1000 Bendras siminimo laikas (min.) 9 24 65 165 100 odi siminimo laikas (min.) 9 12 13 16,5

Padidjus informacijos kiekiui didja absoliutus prisimenamos informacijos kiekis, taiau maja jos procentinis kiekis. Pavyzdiui, vien kart pasakyti penki tarpusavyje nesusij odiai prisimenami visi (100 proc.), i pasakyt deimt odi prisimenami 7 (70 proc.), i imto odi tik 25 (25 proc.). Apimties tak simenant rodo ir kartojim skaiius, reikalingas skirtingos apimties informacijai siminti: 67 element eil tiriamieji atsimin parodius vien kart, 12 element parodius 16 kart, 16 element parodius 30 kart ir t. t. Imokimas priklauso ir nuo suvokiamos mediagos struktros, jos element sugrupavimo. Pavyzdiui, 18 skaitmen eil 101000100111001110 sugrupavus po du 10 10 00 10 01 11 00 11 10 arba po tris 101 000 100 111 001 110, simenama geriau. Grupavimas sumaina element skaii,

128 nors jie tampa dvinariais arba trinariais, ir tai palengvina siminim. Taip pat paaikinamas ir skaitomo teksto siminimas. Jei j nagrinjame pagal plan, iskiriant svarbiausias mintis, siminti lengviau. Imokimas priklauso ir nuo mogaus veiklos pobdio, jo aktyvumo ir tos veiklos sudtingumo. Viename A. Smirnovo bandym tiriamiesiems buvo siloma sprsti udavinius. Vienai grupei buvo duodami paruoti udaviniai, kitos grups tiriamieji turjo patys sudaryti udavinius, atitinkanius tam tikr taisykl. Patikrinus, kaip jie atsimena sprst udavini skaiius, antros grups tiriamieji j prisimin tris kartus daugiau nei pirmosios. Panas rezultatai gauti ir atliekant teksto siminimo tyrimus. Tiriamiesiems buvo pateikiamas tekstas, kur viena grup galjo pakartoti tris kartus, antroji inagrinti pagal pateikt plan, treioji grup turjo savarankikai sudaryti nagrinjimo plan. Po ilgesnio laiko tarpo patikrinus, k prisimena tiriamieji, antrosios ir treiosios grupi tiriamieji prisimin daugiau negu pirmosios grups. Stengiantis imokti didels reikms turi mediagos supratimas, jos prasminimas. H. Ebbinghauso tyrimo duomenys rodo, kad, norint siminti 12 beprasmi skiemen, juos reikia pakartoti vidutinikai 16,5 karto. Norint siminti 36 skiemenis, juos reikia kartoti 54 kartus, o norint siminti prasmingo teksto skiemenis, juos reikia pakartoti vidutinikai 8 kartus. Prasminis siminimas paremtas apibendrintomis ir susistemintomis asociacijomis, kurios atspindi svarbiausius ir esminius reikini aspektus bei santykius. Prasminiai ryiai yra asociacijos, apibendrintos odiais ir sujungtos grupes, kompleksus ir sistemas. Tuo tarpu mechaninis siminimas remiasi pavieniais laikinaisiais ryiais, kurie atspindi daugiausia ivirin reikini tvark. Prasminis siminimas yra produktyvesnis, nes jis remiasi tais ryiais, kurie susidar dl patirties. Kuo ryiai vairesni ir labiau susisteminti, tuo isamiau, greiiau ir tviriau simenama. Kartojimo reikm imokimui nevienodai vertina vairi srovi psichologai. Informacija i trumpalaiks patirties ilgalaik perkeliama tik kartojant. Teigiamos kartojimo reikms nepripastantys autoriai tai bando paremti tyrim duomenimis. Pavidalo psichologijos atstovai man, kad kartojimas neigiamai veikia siminim. Tai jie rodinja remdamiesi tyrimais, atliktais monms mokantis eilraius. J nuomone, daugkartinis kartojimas suskaido eilraio mint, dmesys nukrypsta iorin iraik, atmintyje ilieka tik frazs. E. L. Thorndikeo nuomone, kartojimas padeda imokti, o atliekamas veiksmas turi tapti standartu ir visada turi bti atliekamas vienodai. Vieno jo atliekamo bandymo metu tiriamiesiems buvo pateikiami skiemenys, prie kuri reikjo prirayti raides, kad susidaryt odis. Kai kurie skiemenys srae pasikartojo daug kart. Pripastant kartojimo teigiam reikm prie pasikartojani skiemen turjo bti priraomos tos paios raids, kad ieit tokie patys odiai. I pradi taip ir buvo, taiau vliau tiriamieji priraydavo kitas raides. Pasak jo, veiksmas netapo standartu ir kartojimas pats sa-

129 vaime imokimui reikms neturi. Autoriai, teigiamai vertinantys kartojimo reikm imokimui, pabria tai, kad kartojim vaidmuo priklauso nuo veiklos ypatum. Mintais atvejais kartojimas buvo atliekamas mechanikai, tai buvo kalimas. Pdsako intensyvumas ia priklaus nuo to, kiek kart jaudinimas paliko pdsak. Taiau siekiant imokti svarbs tos veiklos ypatumai, k mogus daro kartodamas veiksm. Vienais atvejais veikla gali labai padti siminti, kitais maai. E. Erbertas ir E. Meumannas mano, kad mokydamasis tekst ir j kartodamas mogus atlieka skirtingas uduotis ir jo veikla kiekvienu atveju yra skirtinga. Jie skiria 5 mokymosi atvejus. Vienu atveju galime usibrti udavin tik susipainti su teksto turiniu. Tai tarsi apvalga, perveriami lapai, sustojant ties atskirais skyriais ir poskyriais. Tai orientacinis (apvalginis) skaitymas. Fiksuojamasis skaitymas yra toks skaitymas, kai tekstas skaitomas nuosekliai, stengiantis suprasti ir siminti kiekvien mint, fakt, konkreius duomenis ir j tarpusavio sry. Ritmizuojamasis skaitymas kai bandoma iskirti pagrindines tekste dstomas idjas, mintis, stengiamasi suvokti teksto struktr. Nordami sitikinti, ar prisimename perskaityt tekst galime pasitelkti anticipuojamj skaitym, kai skaitydami tekst numatome, kas bus toliau ir priartj prie vienos ar kitos teksto vietos pasitikriname savo numatymo teisingum. Yra ir kontroliuojamasis skaitymas, kai dmesys kreipiamas tai, kas anksiau pasirod sunkiausia, kas buvo netiksliai prisiminta. Kai kartojama keliant sau skirtingus tikslus, informacija daug geriau simenama. Tai nereikia, kad btina skaityti labai daug kart. Student tyrimai rodo, kad paprastai tekstas skaitomas 34 kartus. Atsiminimas. Atsiminimas tai atkrimas, aktualizavimas atmintyje to, kas buvo siminta. Tai ukoduotos informacijos atkodavimas. Skiriamos dvi atsiminimo rys: atpainimas ir atkrimas. Atpainimas paprasiausias atsiminimo aktas, vykstantis atpastamo objekto ar reikinio pakartotino suvokimo metu. Atpainimo metu suvokiamo daikto ar reikinio poymiai lyginami su atmintyje esania informacija apie t daikt ir konstatuojamas faktas, jog tai jau inomas dalykas. Atpainimas gali vykti vairiai. Elementariausia pirmin jo forma yra daugiau ar maiau automatikas atpainimas veiksmu. Tai atitinkama reakcija prastin dirgikl. Js einate gatve darb ir reikiamoje vietoje pasukate kair arba dein visai apie tai negalvodamas. Js atpastate keli, nes einate reikiama kryptimi. Atpainimas gldi veiksmuose. Jis vyksta be kelio vietos suvokimo ir smoningo sutapatinimo su atmintyje esaniu kelio darb vaizdu. Kitas atpainimo laipsnis susijs su pastamumo jausmu, nors suvokiamo objekto negalima sutapatinti su atmintyje esaniu vaizdu. Jauiame, kad sutiktas mogus lyg ir matytas, taiau nei kur, nei kada, nei kas jis neprisimename. Jauiame, kad tai ne tas daiktas, kurio iekome, ne tas vardas, kur norime prisiminti, bet negalime pasakyti, ko iekome, arba kok

130 od norime prisiminti. iuo atveju daiktus atpastame ne pagal j poymius, o pagal jausmus, kuriuos jie mums sukelia. Taigi emociniai komponentai taip pat reikmingi. Treias atpainimo laipsnis yra suvokiamo objekto sutapatinimas su jo vaizdu atmintyje. Toks atpainimas yra sudtingas painimo aktas, suvokimo forminimas svoka. Jis susijs ne tik su suvokimu, bet ir su mstymo aktu (lyginimo ir kitomis operacijomis). Atkrimas atsiminimo procesas, kurio metu aktualizuojamos atmintyje esanios mintys, vaizdai, jausmai, judesiai. Jis neturi tiesioginio ryio su suvokimu. Iorinis poveikis gali bti tik prieastis atkrimo procesui prasidti. Perskait skelbim apie parduodam mums reikaling daikt ir suinoj parduotuvs adres stengiams prisiminti, kur ta gatv yra, kokia transporto priemone galima ten nuvaiuoti. Diskusijos metu klausydamiesi oponento mini stengiams prisiminti faktus, kurie patvirtint arba paneigt jo teiginius. Atkrimas bna savaiminis (nevalingas) ir valingas. Pirmuoju atveju jis vyksta be specialiai numatyto tikslo. Antruoju atveju jis smoningai atlieka usibrt udavin k nors prisiminti. Atkrimas priklauso nuo udavinio ir yra atrenkamojo pobdio. Vienu atveju reikia atsiminti tam tikr taisykl, kitu atveju pavyzdius, vyki eig ir pan. Atkrimas gali bti dviej tip, kurie priklauso ir nuo mogaus nuostat. Pirmuoju atveju siekiama tiksliai atsiminti odius, reikinius, j sek taip, kaip jie buvo suvokti, antruoju atveju siekiama atsiminti simintos informacijos prasm. Taiau paprastai atkrimas nra tik tiksli anksiau sidmt objekt fotografija. Atkuriama informacija persitvarko ir tai priklauso nuo mogaus veiklos, interes, emocins bkls ir asmenybs savybi. Rengdami praneim kokia nors tema prisimename vairi srii vairias inias mums rpimu klausimu ir tokiu aspektu, kuris siejasi su ms praneimu. Atkuriama informacija bna pertvarkyta (rekonstruota). Pertvarkytos informacijos skirtumai nuo originalo bna vairs, pavyzdiui: apibendrinimas to, kas originale buvo konkretu; konkretizavimas, detalizavimas to, kas buvo pateikta bendresniu pavidalu; pakeitimas turinio kitu lygiaveriu turiniu pagal bendrumo arba detalizacijos laipsn; paalinimas arba perklimas atskir originalo dali; sujungimas, susiejimas to, kas buvo atskirai, arba iskyrimas to, kas originale buvo tarpusavyje susij; papildymas tuo, kas nepriskiriama originalui. Visi ie pasikeitimai neikreipia informacijos esms. Taiau gali bti ir toki pasikeitim, kurie ikraipo viso originalo arba atskir jo dali prasm. Informacijos susigrinimas, kai siminti dalykai atsimenami kartu su ankstesns patirties dalykais, savaip pertvarkomi ir vedami tam tikr sistem, vadinam atkrimu. Pavyzdiui, liudininkas, duodamas parodymus apie vyk, atkuria situacij. Kartais tam turi takos vairios aplinkybs. Tiriant

131 autoavarijos aplinkybes ir liudininkui jas atkuriant takos gali turti net klausimo pobdis. Paklausus, k liudininkas mat, kai automobiliai trenksi vienas kit, jis gali pasakoti apie pabirusius stiklus. Paklausus, k jis mat vienam automobiliui stukteljus kit, apie pabirusius stiklus jis jau neusimena. Kalbant apie atsiminimus omenyje turimas vadinamasis atminties paradoksas, arba istorin atmintis. Tai tolimos vaikysts prisiminimai. Madaug iki treij savo gyvenimo met mes nieko neprisimename. Manoma, kad taip yra todl, jog ankstyvoje vaikystje nesuvokiame ir neiskiriame savs toje aplinkoje, kurioje gyvename, ypa socialinje aplinkoje, be to, dar neisivysiusi kalba. Informacijos laikymas. vedama informacija jutimo organuose ir galvos smegen didij pusrutuli ievje sukelia biocheminius pokyius. Tai sudaro fiziologin pagrind gautai informacijai tvirtinti ir saugoti. Kyla natralus klausimas: kaip, kokiu pavidalu ta informacija saugoma ms psichikoje? Manoma, kad informacija atmintyje saugoma vaizdo ir prasms pavidalu. Vaizdo pavidalas tai suvokt daikt ir reikini regimieji (vizualiniai) atvaizdai (ikonin atmintis), kalbos, muzikos ir kiti garsai (ekoinin atmintis), kvapai, skonio ir kitos savybs. gyta patirtis, vesta atmint, ukoduojama sutartiniais enklais, simboliais, odiais. Kodai visada susiejami su tam tikrais tikrovs daiktais bei reikiniais ir atspindi esmines t daikt savybes, t. y. tampa svokomis. Skirtingose atmintyse (jutiminje, trumpalaikje ir ilgalaikje atmintyje) informacija saugoma nevienodai. Jutiminje atmintyje informacija saugoma vaizdo pavidalu. Ji ilaikoma labai trumpai, kol analizatoriuje vyksta fiziologiniai procesai. Regos atvilgiu tai tarsi atvaizdas fotojuostoje, tik neilgai isilaikantis vadinamieji povaizdiai. Teigiamas povaizdis tai trumpalaiks jutimins daikto savybs ar jo visumos vaizdas, isilaikantis ir nustojus veikti dirgikliui. Neigiamas povaizdis trunka iek tiek ilgiau ir bna kitos kokybs. Tai tartum pozityvo negatyvas: juoda spalva tampa balta, raudona alia, mlyna geltona ir atvirkiai. Teigiami povaizdiai, trumpais intervalais pasirodantys vienas po kito, susijungia ir todl matome judjim, girdime ne atskirus garsus, o kalb. Broliai E. ir W. Jeanschai atskleid kai kuri asmen sugebjim ir po ilgesnio laiko tiksliai atsiminti matytus paveikslus. Tai eidetiniai vaizdai. Tiriamiesiems 34 sek. rodomi paveikslai. Kai kurie j vliau labai tiksliai pasakoja apie smulkmenas, tartum apirint paveiksl. A. Lurija nustat, kad eidetiniai vaizdai gali bti atkurti net po keli savaii ar mnesi. Tai siejama su procesais, vykstaniais centrinje nerv sistemoje. Eidetiniai vaizdai daniau pasireikia vaikystje ir jaunystje. Povaizdiai ir eidetiniai vaizdai tai vaizdaus informacijos saugojimo pavyzdiai. Sudtingesnis informacijos saugojimas trumpalaikje atmintyje yra atminties vaizdiniai. Tai anksiau suvokto, patirto daikto, reikinio ar vykio atkurtas vaizdas atmintyje. Galime atkurti Stelmus uolo vaizd, jei matme j pat ar jo nuotrauk.

132 I pirmo vilgsnio gali atrodyti, kad atminties vaizdiniai artimi eidetiniams vaizdams ir skiriasi tik tuo, kad yra maiau ryks, neaiki kontr, blankesni, skurdesni, fragmentiki. Jiems bdinga kintamumas: jie keiia spalv, dyd ir pan. Taiau toks j apibdinimas yra klaidingas. Vaizdiniai yra jau sudtingesns psichikos veiklos rezultatas. Pirma, vaizdiniams bdinga tai, kad jie yra polimodaliniai, juose yra regos, klausos, lytjimo, judjimo ir kitos informacijos element. Citrinos vaizdinys apima ne tik jos regim iorin vaizd (form, spalv), bet ir skon, kvap, ievs iurktum ir kt. Antra, vaizdiniui bdinga tai, kad jis jau gali bti pertvarkytas suvokinys (pertvarkytas suvokto daikto vaizdas). Atkurtas anksiau suvokto daikto vaizdas gali skirtis nuo originalo ne tik dydiu, spalva ar kuria nors kita savybe, bet ir nereikming detali atmetimu, esmingiausi poymi iskyrimu. Tai maiau pastebsime pavieni objekt, pavyzdiui, Stelmus uolo, Vilniaus arkikatedros, vaizdiniuose. iuo atveju atminties vaizdinys gali maai skirtis nuo originalo ir priartti prie eidetinio vaizdo. Taiau pasinaudodami ankstesne patirtimi galime atkurti uolo apskritai vaizdin. Vaizdinyje bus sujungti skirtingiems uolams bdingi bruoai ir atmestos tos detals, kurios bdingos tik Stelmus uolui. Galime atkurti klasikinio stiliaus pastato vaizdin pasinaudodami matyt pastat ar j nuotrauk elementais (Vilniaus arkikatedros, Atn Akropolio ir kt.). Vaizdinys yra apibendrintas daikto vaizdas. Atminties vaizdini kitimai rodo, kad tai ne pasyviai saugoma informacija. Atmintyje saugoma informacija, taip pat ir vaizdiniai, patiria vairius pasikeitimus analizuojant objekto vaizdinio turin, apibendrinant vairi informacij apie j bei atskirus spdius jungiant visum. Esminis trumpalaiks atminties ir vaizdini bruoas yra tas, kad objekto vaizdas priskiriamas tam tikrai daikt kategorijai ir pavadinamas odiu. odis tampa tam tikro daikto kodu, kuris gali sukelti atmintyje to daikto vaizd. Kyla klausimas, kas gi saugoma trumpalaikje atmintyje: vaizdiniai ar j kodai odiai, kurie susij su tam tikromis svokomis, atspindiniomis paymto daikto, reikinio ar vykio esmines savybes? Trumpalaikje atmintyje informacija saugoma ne tik vaizdais (regimieji vaizdai, garsai ir kt.), bet ir svokomis. Ilgalaikje atmintyje saugoma visa ms turima informacija. Ji vairiais bdais ukoduota garsais, vaizdais ir pan. Visa turima informacija sudta atmintyje ne atsitiktine tvarka, o susieta prasminiais ryiais, todl prireikus reikalingus faktus atsimename labai greitai. Ukodav informacij atmintyje j galime atgaivinti garsiniu signalu, pavyzdiui, itar od uo, jau galime paaikinti, k jis reikia. Paklausus, Kas yra geriausias mogaus draugas?, remdamiesi prasminiais poymiais vl pasakosime apie t pat objekt, t. y. un. Kad informacija saugoma ir vaizdo, ir odio forma, rodo toks tyrimas. Tiriamajam pakaitomis rodomos kortels su odiais ir pieiniais. Pavyzdiui, odiai: stalas, mnulis, knyga, pauktis, irkls, erelis; pieiniai: medis, namas, uvis ir pan. Prisimenant rodytus objektus daromos

133 tokios klaidos: vietoje pieinio prisimenamas odis, o vietoje odio pieinys. Atsiminimo proceso tyrimai duoda pagrind teigti, kad svokoms atmintyje atstovauja esminiai daikt ir reikini poymiai. simindami objekt ir priskirdami j tam tikrai kategorijai jo poymius lyginame su atmintyje jau turimais kit tos kategorijos daikt poymiais. Umirimas. Umirimas tai toks atminties procesas, kurio metu dl kokios nors prieasties mogus negali atsiminti jau gytos informacijos. Jis retai minimas greta kit atminties proces, t. y. siminimo, saugojimo ir atsiminimo, nes pasireikia j vis metu. Jau jutiminje atmintyje ufiksuota informacija pamirtama po 12 sekundi. Trumpalaikje atmintyje, jei nenaudojamos pagalbins priemons po 30 sek., net i ilgalaiks atminties neinia, kada ir kaip dingsta gerai siminta informacija. H. Ebbinghausas, tirdamas atminties dsningumus, sudars siminimo kreiv kartu nubr ir umirimo kreiv. Tirdamas neprasming skiemen siminim jis nustat, kad umirimas prasideda vos siminus ir i pradi umirtama labai spariai. Daugiausia informacijos umirtama per pirmsias minutes, valandas, pirmas dienas. Po trij dien umirimo procesas tarsi sustoja ir vliau informacijos atsimename beveik tiek pat, kiek ir po trij dien (r. 50 pav.).

50 pav. Umirimo kreiv

Umirimo negalima laikyti visiku gytos informacijos praradimu. Umirimas tai ir nesugebjimas atkurti informacijos konkreiu laiku. Pavyzdiui, studentas, niekaip neprisimins kokio nors fakto egzamino metu, prisimena j vos ijs i auditorijos arba po ilgesnio laiko. Kad umirimas gali bti laikinas nesugebjimas atsiminti, rodo ir reminiscencijos reikinys. Reminiscencija tai isamesnis ir tikslesnis informacijos atsiminimas po ilgesns pertraukos.

134 Umirimas bna vairus: visikas arba tik dalinis. Mes neatsimename savo kdikysts igyvenim. Nebuvo isivysiusi kalba, nebuvo odini kod, kurie saugot t informacij atmintyje. Suaugs mogus nujs parduotuv pamirta k nors nupirkti, ijs isisti laik pasivaikto ir grta namo su laiku kienje. Nuovargis arba fizin trauma neretai bna umirimo prieastis. Patyrs galvos traum mogus neprisimena, kas vyko prie tai. Bna ir tyinio umirimo atvej (represija), kai neatsimename vykio, kuris mums buvo nemalonus ar skaudus. Umirimas gali gyti ir ikreipt form atrodo, kad atsimename tai, ko kiti nepastebjo ir ko nebuvo. Umirimas priklauso nuo simenamos informacijos kiekio, jos prasms ir pan. Jau kalbant apie siminim buvo minta, kad kuo daugiau informacijos pateikiama tiriamajam vien kart, tuo jis maiau jos atsimena. Norint geriau siminti daugiau informacijos j btina daniau kartoti. Svarbus veiksnys, saugojantis nuo umirimo, yra prasminiai simenamos informacijos element ryiai. Jau H. Ebbinghausas savo tyrimais parod, kad beprasmi skiemen poros blogiau simenamos ir atkuriamos negu prasming odi poros, ypa jei joms bdingi prasminiai ryiai. Umirtame greiiau ir tai, kas maiau reikminga, neaktualu, neatitinka ms interes. Umirimo reikin bando paaikinti dvi teorijos. Pdsak ugesimo (silpnjimo) teorijos alininkai aikina, kad slyginiai refleksai ir asociacijos silpnja j kaip nors nepastiprinant, nesinaudojant jomis arba veikiant kitiems veiksniams. Tai vyksta nuosekliai. Aktyvaus umirimo teorijos alininkai aikina, kad umirimas yra ne pasyvaus pdsak silpnjimo rezultatas, o aktyvus procesas. Informacija atmintyje silpnja todl, kad j slopina kita turima informacija. Vienos informacijos neigiamas poveikis kitai vadinamas interferencija. Ji gali pasireikti dvejopai. Naujai gaunama informacija gali slopinti anksiau gaut informacij. Tai retroaktyvus slopinimas. Pavyzdiui, naujai suinomos inios slopina seniau gytas inias. Taip pat vyksta proaktyvus slopinimas, kai turima informacija slopina naujai gyjam. iuos reikinius veikia imokimo metu pasireikiantis krato veiksnys. Kai tyrim metu praoma siminti tam tikrus elementus (pvz., odius) ir ikart juos atkurti, geriausiai atkuriami pirmieji ir paskutiniai, t. y. eils kratuose esantys, odiai. Tai kartais paaikinama tuo, kad buvo pakankamai laiko dl kartojim pirmuosius odius pervesti ilgalaik atmint, o paskutinieji prisimenami todl, kad dar nebuvo inyk i trumpalaiks atminties. Paprastai jie atkuriami pirmieji. Manoma, kad pirmieji simenami informacijos elementai yra maiau veikiami proaktyvaus slopinimo, o paskutinieji retroaktyvaus. Viduryje esantys elementai vienodai veikiami ir proaktyvaus, ir retroaktyvaus slopinimo, todl sunkiau tvirtinami atmintyje. Umirimas arba siminimas priklauso ir nuo to, k veikiame tarp siminimo ir umirimo. Pavyzdiui, tiriamiesiems buvo vardijami asmens biogra-

135 fijos duomenys: gimimo vieta, laikas, vardai, tv usimimas ir kiti. Vliau vienai tiriamj grupei, vadinkime j eksperimentine, buvo skaitomos biografijos pobdio itraukos, tik pavartoti kiti vardai ir kitos datos. Kitai, kontrolinei grupei, buvo skaitomos visai kitokio, ne biografinio pobdio itraukos. Papraius atkurti skaityto apsakymo turin kontrolin grup tiksliau prisimin daugiau informacijos negu eksperimentin. Eksperimentins grups tiriamiesiems daugiau takos turjo retroaktyvus slopinimas. Tai rodo, kad interferencija stipriau pasireikia simenant panaaus pobdio informacij. Ms atmintyje informacija laikoma susieta tam tikr prasmin struktr. Turime tam tikr ini ir tikrovs suvokimo sistem. Kiekvien nauj informacij stengiamasi traukti t sistem, rasti joje jai tinkam viet. Jei tai nepavyksta, nauja informacija greiiau pamirtama. F. Bartlettas atliko tok eksperiment (1932). Baltj ir indn kilms tiriamiesiems buvo perskaitytas indn apsakymas Dvasi kova. Baltiesiems tai buvo inios apie jiems svetim indn gyvenimo bd, paproius, tradicijas. Indnams tai buvo j gyvenimui, paproiams, pasauljautai artimas apsakymas. Indnai daug geriau atkr informacij, jiems geriau seksi nauj informacij traukti jau turim ini sistem. Baltieji atkurdami dar rimtas logines klaidas, stengdamiesi atpasakojimui suteikti jiems prast normal pobd, kuriame nebuvo vietos indn apysakos turiniui. Individuals atminties skirtumai. Gyvenimo stebjimai ir eksperimentiniai tyrimai rodo, kad vairi moni atmintis nra vienoda. Vieni simena ir atkuria greitai, tiksliai, daug, kiti greitai, bet nelabai tiksliai ir nedaug. Vieni geriau simena daiktus ir pieinius, kiti odius, treti muzikos melodijas ir t. t. Apie t skirtum laipsn galima sprsti i empirini tyrim duomen. Kad imokt vien neilg eilrat, atskiri tiriamieji j pakartojo nevienod kart skaii nuo 10 iki 26 kart. Vadinasi, siminimo greitumo skirtumas buvo labai didelis (I. Volkovo bandymai). Panas duomenys buvo gauti anksiau, kai buvo tiriamas siminimo mastas. Vien kart perskaiius apsakym, kuriame buvo 180 odi, vienas i tiriamj atkr 127 odius, kitas tik 45 odius. Kad galt siminti kelet figr, vairiems tiriamiesiems teko jas rodyti nuo 33 iki 75 kart (E. Meumanno ir E. Ebberto bandymai). Tarp vairi individuali atminties skirtum ypa reikia iskirti atminties tipus, kurie priklauso nuo pirmosios ir antrosios signalini sistem tarpusavio santyki, ir nuo to, kokiu laipsniu atskiri analizatoriai dalyvauja atminties procesuose. Pirmja signaline sistema I. Pavlovas pavadino tuos nervinius procesus, kurie vyksta konkretiems daiktams ar reikiniams paveikus individ, antrja tuos procesus, kurie vyksta paveikti kalbos ir odi (odis yra signalas apie daikt ar reikin, t. y. signalas apie signal). Kiekvienas mogus gali siminti vairi informacij, bet nevienodai skmingai ir nevienodomis priemonmis. Dl to skiriami vaizdinis konkretus, odinis abstraktus ir tarpinis i dviej atminties tipai. Vieni mons geriau simena daiktus, paveikslus, veidus, spalvas, garsus ir t. t. (vaizdinis konkretus atminties tipas), kiti odin mediag: odines formuluotes, svokas, skaitmenis ir pan. (odinis abstraktus atminties tipas), treti ir

136 vien, ir kit madaug vienodai (tarpinis, arba vidurinis, atminties tipas). Vaizdinio konkretaus atminties tipo atstovai bet koki informacij, net ir abstraki, stengiasi siminti sivaizduodami konkreius vaizdus, tuo tarpu odinio abstraktaus atminties tipo atstovai bet koki informacij, skaitant ir vaizdin, simena daugiausia pasinaudodami odiniais apibrimais, vairiomis odiais suformuluotomis loginmis schemomis. Atsivelgiant tai, kaip siminimo ir atgaminimo procesuose dalyvauja pagrindiniai analizatoriai, skiriami tokie atminties tipai: regimoji, girdimoji, judjimo ir kombinuotas, arba mirus (regimojigirdimoji, regimoji judjimo ir girdimojijudjimo), atminties tipai. Vieni mons geriau simena tai, k yra suvok regjimu, kiti tai, k yra suvok girdjimu, treti tai, k suvokiant dalyvauja judjimo pojiai, ketvirti miriu siminimo bdu. Vieni mokiniai mokomj mediag geriau simena j tyliai skaitydami, kiti skaitydami garsiai, tretiems reikia usirainti. Eksperimentiniai tyrimai parod, kad labiausiai paplits yra mirusis atminties tipas (regimasisjudjimo ir kiek maiau girdimasisjudjimo). Gryn atminties tip pasitaiko retai. Tarp mokini toki gryn tip pastebima madaug nuo 1 iki 3 proc. (A. Neiajevo tyrimai); vliau dl vieno ar kito analizatoriaus lavinimo atminties tip skirtumai gali didti. Daugelis dailinink, raytoj, aktori danai turi labai ilavint regjimo atmint, ir tai jiems padeda paveikslais, pieiniais, apraymais ir veiksmais tiksliai atkurti net probgomis matytus daiktus, asmenis, scenas. Tok pat aukt isivystymo lyg gali pasiekti girdimoji muzikant atmintis: jiems danai pakanka vien kart iklausyti muzikos krin, kad paskui galt j tiksliai atkurti. Tokia atmintimi pasiymjo V. A. Mocartas, M. Balakirevas, S. Rachmaninovas ir daugelis kit kompozitori. Individuals atminties skirtumai tiesiogiai priklauso nuo mogaus veiklos pobdio, nes tai lemia danesn vien analizatori naudojim, palyginti su kitais. Atminties tipai yra lavinimosi padarinys. Jie priklauso nuo mokymosi, profesins veiklos ir gali keistis bei tobulti keiiantis mogaus veiklai.

11. MSTYMAS
Tikrovs daiktai ir reikiniai veikdami ms jutimo organus leidia painti j savybes ir juos paius kaip nedalom visum. Deja, daugelis reikini neprieinami ms jutimams. Regos analizatorius priima 380780 milimikron ilgio elektromagnetines bangas, todl mes skiriame spalvas. Trumpesni nei 380 milimikron ir ilgesni nei 780 milimikron bang nematome. Ausis priima oro bang virpesius, kuri danis nuo 16 iki 20 000 herc. Maesnio ar didesnio danio gars negirdime. Bii matom spalv, delfin ir iknosparni girdim gars diapazonas kitoks. Kaip suinome apie jutimams neprieinam reikini buvim senovje ir tolimuose dangaus knuose vykstanius procesus? Kuo remdamasis keli policininkas, pavelgs alkotesterio parodymus, teigia, kad j pts asmuo

137 gr alkohol, o ginkl ekspertas, apirjs vykio vietoje rast kulk, pasako, kokiu ginklu auta? Juk i vyki jie tiesiogiai nemat. Igrs vairuotojas netgi neigia tai, kad gr alkohol. Daugel tikrovs reikini, neprieinam jutiminiam painimui, pastame dl sudting psichikos proces. Jau suvokiant daikt smonje sujungiami ne tik skirtingos kokybs jutimai (regos, klausos, kvapo ir kt.), bet suvokiamo objekto vaizdo visum traukiami elementai i ankstesns patirties. Pavyzdiui, valgykloje matydami atneam patiekal ne tik matome jo form, spalvas, juntame kvap, bet inome ir jo skon. vairiausiais jutimais gaunama informacija jungiama su jau atmintyje esania, mintyse nagrinjama, pertvarkoma, lyginama informacija, nustatomi atskir fakt tarpusavio ryiai, vien reikini priklausomyb nuo kit, j nesuderinamumas ir t. t. Tokie sudtingi psichikos procesai vadinami mstymu. Mstymas apibdinamas kaip apibendrintas ir netiesioginis tikrovs atspindjimo smonje procesas, leidiantis painti ne tik tikrovs daiktus, vykius ir kitus reikinius, bet ir j santykius bei prieastinius ryius. Mstymas vyksta ir vystosi mogaus praktinje veikloje poji, suvokim ir vaizdini pagrindu. Darbas, mokymasis, aidimas ir kitos mogaus veiklos sritys reikalauja sprsti tam tikrus mstymo udavinius. Be to, tiek pojiams ir suvokimui, tiek mstymui praktika yra tiesos kriterijus. Apibendrinimai ir ivados, kuriuos daro mogus remdamasis bendrais teiginiais, yra patikrinami praktins veiklos metu. Praktika taip pat yra sritis, kurioje pritaikomi protins veiklos rezultatai. Mstymas, inoma, ne visada yra tiesiogiai susijs su praktika, taiau teorini problem altinis, nors ir tolimas, kaip ir galutinis teorijos teisingumo kriterijus, yra praktika. Glaudus ryys su praktika bdingas visam mstymo raidos procesui. Prie tapdamas atskira, savarankika protins veiklos sritimi mstymas vyksta praktins veiklos metu. Savo ruotu mogaus praktin veikla negali vykti, jeigu nemstoma. Mstyti btina norint planuoti ir atlikti veikl. Mstydamas mogus numato savo ateities tikslus ir bdus jiems pasiekti, kuriuos smoningai keiia susidrs su sunkumais. Mstymas patikrina ms poji, suvokim, vaizdini teisingum arba neteisingum, painim daro geresn, isamesn. Pavyzdiui, tiesiogiai stebdami matome, kad em nejuda, o saul ir vaigds keliauja apie j. Jutim pagrindu senovje buvo sudaryta geocentrin visatos teorija, skelbusi, kad em yra visatos centras. Taiau vairi gamtos reikini stebjimas, lyginimas, vairi fakt atskleidimas parod tos teorijos klaidingum ir dav pagrind sukurti nauj heliocentrin pasaulio teorij. Mstydami tikrov pastame geriau ir isamiau, negu suvokdami ir sivaizduodami. Mstydami suinome apie tokias daikt ir reikini savybes, j ryius ir santykius, kurie ms pojiams, suvokimams ir vaizdiniams yra nepasiekiami. Yra daug reikini, kuri negalima pajusti ir net sivaizduoti, pavyzdiui, viesos greiio, t. y. 300 000 km/sek. ir kit. Mstymas tai apibendrintas tikrovs painimas. Suvokiame ir sivaizduojame pavienius objektus, pavyzdiui, atskir stal, kd, med, kon-

138 kret ginkl. Apibendrinimas leidia suprasti ne pavien objekt, o vis j klas. Pavyzdiui, visi lktuvai skraido, visi aunamieji ginklai gali bti panaudoti agresijai ireikti. Mstant atskleidiami esminiai daikt ryiai. Pavyzdiui, vir ulinio laikome akmen. Atgniauiame pirtus, akmuo krenta, pasigirsta pliaukteljimas vanden. iuos reikinius suvokiame tam tikru nuoseklumu ir galime juos sivaizduoti. Taiau suvokiame ne tik atskirus to reikinio epizodus pirt atgniauim, akmens kritim, akmens pliaukteljim, bet ir kritimo iki vandens laik, veiksm nuoseklum. Mstymas padeda nustatyti prieastin ry, todl tvirtiname, kad akmuo krito, nes buvo paleistas, garsas pasigirdo akmeniui pasiekus vanden, kritimo trukm rodo ulinio gyl ir pan. Prieastinius ryius nustatome tik mstydami, turdami tam tikr ini, atskleisdami naujus faktus ir nustatydami dsningumus. Jeigu vienu atveju nustatyta, kad vanduo ualo, kai vandens temperatra buvo emesn nei 00 C ir kitais atvejais esant tokiai temperatrai atsitiko tas pats, tai apibendrinus visus atvejus suformuluojamas dsnis: Kai temperatra yra emiau 00 C, vanduo ula. inodami prieastinius reikini ryius ir pasikeitimo ypatumus galime juos numatyti. Jei vakare ar nakt lijo, o ryte temperatra yra emiau 00 C, inome, kad keliuose plikala, jie slids ir vaiuoti maina reikia labai atsargiai. Taip galime numatyti gamtos reikinius, technologinius procesus, visuomeninius ir politinius vykius, tariamojo ar liudininko elges apklausos ar teismo proceso metu ir t. t. Mstymas yra teorinis tikrovs painimas. Mstydami naudojams tarpinmis priemonmis. Tai galima daryti tik inant atskir daikt ir reikini ryius. Pavyzdiui, ryte ruodamiesi eiti darb domims, koks oras: ilta ar alta, lyja ar giedra, kelias slidus ar ne. Kai kuriuos atsakymus pateikia jutimai matome, ar lyja, ar ne, taiau temperatros nejuntame. Pairj pro lang matome vieiant saul, bet pavelg termometr suprantame, kad alta. Pavelg alkotesterio parodymus inome apie j ptusio mogaus girtumo laipsn. Termometras ir alkotesteris yra tarpininkai, praneantys apie kitus reikinius. Tuos praneimus suprantame tik inodami t prietais parodym ry su vienais ar kitais reikiniais. Mstymas tai smons veikla, skirta tiksliau, geriau, isamiau, apibendrintai ir netiesiogiai painti tikrov, daniausiai painti tuos esminius daikt ir reikini ryius ir santykius, kurie neprieinami ms pojiams ir suvokimui. Mstydami pastame tai, kas yra esminga. Skiriamos kelios mstymo rys. Tai mstymas veiksmais, mstymas vaizdais ir mstymas svokomis. Mstydami veiksmais atliekame tam tikrus veiksmus. Pavyzdiui, pirmoklis, atlikdamas veiksmus, dlioja pagaliukus; tardytojas, bandydamas atskleisti nusikaltim, vykio vietoje kartoja tariamojo veiksmus. Mstydami vaizdais sivaizduojame situacij, pertvarkome atskirus vaizdus ir pan. Pavyzdiui, achmatininkas iekodamas geriausio jimo sivaizduoja figr isidstym lentoje po vieno ar keli jim ir pasirenka geriausi jim. Sudtingiausias yra mstymas svokomis.

139 Mstymo, kaip psichikos painimo proceso, esminis ypatumas yra tas, kad jis neatsiejamas nuo kalbos. Stebdami daugel vienos ries daikt ar reikini pamau atskiriame j esminius ir atmetame nereikmingus poymius. Iskyr esminius poymius visus j turinius objektus sujungiame vien objekt, apibendriname ir paymime odiais, pavyzdiui, altasis ginklas. ie du odiai yra susij ne su kokiu nors vienu daiktu, o su visais daiktais, kurie turi altajam ginklui bding poymi. Kiekvien naujai suvokt daikt, kuris turs atitinkamus poymius, priskirsime altj ginkl grupei. Igird, kad vykio vietoje rastas altasis ginklas, inosime, kas tai ir net numatysime kai kurias vykio aplinkybes. Kiekvienas odis, pavyzdiui, medis, namas, mlynas, apskritas, itikimyb, siejami su tam tikrais daiktais arba savybmis, turi kai kuriuos bendrus poymius, reikiamus iais odiais. odis yra daugelio skirting, bet kartu ir tarp savs k nors bendra turini daikt signalas. Be odi nieko nemanoma apibendrinti. odiai yra mstymo ir tikrovs atspindjimo tarpininkai. Mstymo ryys su kalba ilieka visais atvejais, nepaisant to, ar mogus savo mintis reikia garsiai, ar msto tylomis.

11.1. Mstymo operacijos

Mstymas vyksta kaip ypatingos protins operacijos: tai analiz, sintez, palyginimas, apibendrinimas, sisteminimas, atsiejimas (abstrahavimas) ir konkretizavimas. Pagrindins mstymo operacijos yra analiz ir sintez. Jos neatskiriamai susijusios. Analiz yra mintinis visumos skaidymas dalis arba mintinis jos atskir savybi arba dali iskyrimas. Bdama mstymo operacija, analiz gali vykti ir suvokiant kok nors daikt arba reikin, ir sivaizduojant k nors konkreia forma, ir tada, kai mogus apie k nors galvoja apibendrintu pavidalu, atitrkdamas nuo atskir minties objekto ypatybi. Skiriamos dvi analizs rys: analiz mintinis visumos skaidymas jos sudtines dalis, ir analiz mintinis iskyrimas i visumos jos atskir poymi, savybi ar dali. Mintimis dalis galima suskaidyti vairius daiktus, augalus, gyvnus, galima atskirai galvoti apie stalo vir, jo koj, apie augalo stieb, akn, ied, lapus, apie gyvulio galv, liemen, leten ar pan. Kiekvien veikl mintimis galima suskaidyti atskirus apsakymo epizodus, atskiras muzikos krinio melodijas; kiekvien proces ar vyk galima suskirstyti atskirus etapus, laikotarpius ir t. t. Analizs, kaip mintinio daikt atskir poymi, savybi ar dali iskyrimo, pavyzdys galt bti daikt spalvos, dydio, formos, atskir mogaus elgesio arba charakterio bruo ypatybi, literatros krinio kalbos ypatum, kokios nors mediagos chemini savybi apraymas ir pan. Sintez, prieingai nei analiz, yra daikt ar reikini dali jungimas arba j poymi, savybi arba dali suderinimas mintimis. Kaip ir analiz, sintez gali bti vykdoma ir suvokiant daiktus ar reikinius, ir

140 juos sivaizduojant konkreia forma, taip pat mstant apie juos. Kaip ir analizs, skiriamos dvi sintezs rys: sintez mintinis visumos dali jungimas, ir sintez mintinis tikrovs daikt ir reikini vairi poymi, savybi, dali derinimas. Pirmosios ries pavyzdys gali bti kokio nors mechanizmo konstravimas mintimis, literatros krinio kompozicijos apgalvojimas, mintinis neinom daikt, augal, gyvn sivaizdavimas pagal j dali apraym ir t. t. Antrosios ries pavyzdys gali bti mintinis kokio nors daikto ar reikinio sivaizdavimas remiantis j atskir savybi arba poymi apraymu. Bdamos viena kitai prieingos operacijos, analiz ir sintez tuo pat metu yra nenutrkstamai viena su kita susijusios. Skaitydami tekste iskiriame atskirus sakinius, odius, raides ir drauge be paliovos juos jungiame vienus su kitais: raides jungiame odius, odius sakinius, sakinius vienus ar kitus teksto skyrius. Skaitydami kokio nors vykio apraym iskiriame atskirus epizodus ir kartu paymime vieno j ry su kitu, vieno priklausomyb nuo kito. Taip vyksta visada, kai mogus protauja. Analizs ir sintezs itakos yra praktin veikla. Gyvnai ir mogus analiz ir sintez atlieka praktiniais veiksmais. Rieuto suskaldymas, bedions atliekamas dviej nevienodo skersmens tuiaviduri vamzdi sujungimas, kad pailgint lazd vaisiui pasiekti, yra i mstymo operacij pradia. Mokydamiesi skaiiuoti vaikai i pradi plaiai naudojasi praktiniais analizs ir sintezs veiksmais: atlikdami sudties veiksmus prie atrinkto pagaliuk skaiiaus prideda kitus, o atimdami atskiria reikiam kiek pagaliuk. Pamau prasmindamas tai, kas vyksta, atlikdamas praktinius veiksmus, skaidydamas dalis arba jungdamas vien visum vaikas valdo mstymo operacijas. Panaiai elgiasi ir suaugusieji, ypa kai sunku analizuoti ir sintezuoti. Taisydami mainos varikl j ardome, paskui vl sumontuojame. Atliekant protin analiz visumos suskaidym dalis, labai svarbus parengtinis suvokimas to, k reikia i visumos iskirti, btent, tos dalies suvokimas atskirai nuo visumos. Taip pat ir sintez mintyse vyksta lengviau, jei prie tai buvo suvokta toji visuma, kuri vliau mintinai reikia sudaryti i atskir dali. Sudtingame ornamente, brinyje, pieinyje greiiau galima mintimis iskirti vien arba kit jo dal, jei prie tai kiekviena detal apirima atskirai. Jeigu reikia sumontuoti arba mintyse sivaizduoti kok nors sudting mechanizm, tai atlikti yra lengviau, jei tas mechanizmas anksiau jau buvo suvoktas, sumontuotas. Palyginimas tai atskir daikto dali arba savybi iskyrimas mintimis, leidiantis nustatyti j panaum arba skirtum. Lyginama visada kokiu nors apibrtu atvilgiu: daiktai arba reikiniai visada lyginami pagal t ar kit j poym, savyb, pagal vienoki arba kitoki ypatyb (spalv, form, judjimo greit, konstrukcij, daikto paskirt ir pan.). Norint k nors su kuo nors palyginti reikia iskirti tam tikrus daikt poymius ir tik nuosekliai iskyrus vien poym po kito ir nustaius, kokie jie yra kiekvieno i lyginam objekt, galima sprsti, kuo daiktai vienas kit panas ir kuo skiriasi. Be nuosekliai

141 atliekamos analizs, lyginimas, kaip mstymo veiksmas, vykti negali. Analiz yra btina sudtin lyginimo dalis. Taiau lyginimas nesibaigia analize. Jis visada nustato tam tikr daikt, iskirt j savybi arba dali santyk, todl jis visada tuo pat metu yra ir sintezin operacija, t. y. apima ir sintez, kaip btin savo dal. Pastant tikrov lyginimas vaidina labai svarb vaidmen. Visa, kas egzistuoja, pastame lygindami vienus daiktus ir reikinius su kitais, juos panaiais arba skirtingais. Tik lygindamas daiktus ir reikinius mogus gali susivokti aplinkiniame pasaulyje, vienodai reaguoti daikt panaumus ir veikti skirtingai atsivelgiant skirtumus, gldinius tuose daiktuose. Ypa sudtinga rasti labai panai daikt skirtum ir labai skirting panaum. Apibendrinimas yra mintinis tikrovs daiktuose ir reikiniuose iskyrimas to, kas jiems bendra, ir tuo pagrindu paremtas mintinis j jungimas. Btina apibendrinimo prielaida yra daikt ir reikini lyginimas vien su kitais. Tik lygindamas mogus atskleidia tai, kas jiems yra bendra, jeigu jie panas vienas kit, ir tik lygindamas tikrovs daiktus bei reikinius ir nustatydamas j bendrus poymius mogus gali mintimis juos sujungti vien grup ir apibendrinti. Apibendrinimas gali remtis vairiais panai daikt poymiais. Svarbiausi reikm turi apibendrinimas, pagrstas ne tik t daikt bendr, bet ir esmini poymi iskyrimu. Btent toks apibendrinimas leidia sudaryti svokas, atskleisti dsnius, painti dsningus ryius ir santykius. mogus msto apie tai, kas bendra, tai iskyrs i pavienio reikinio padedamas odio, kuriuo paymima tai, kas bendra. Sisteminimas. Iskirdamas daikt ar reikini bendrybes, o kartu atskleisdamas ir j skirtumus mogus gyja galimyb tuos daiktus arba reikinius sisteminti. Daikt ar reikini sisteminimas arba klasifikavimas yra mintinis j skirstymas grupes ir pogrupius atsivelgiant j tarpusavio panaum ir skirtum. Pavyzdiui, gyvnai klasifikuojami remiantis vairi gyvnijos pasaulio atstov panaumu ir skirtumu. Taip pat klasifikuojami augalai, uolienos, struktros, cheminiai elementai ir t. t. Smulkesns, kai kuri panai poiri pagrindu suskaidytos grups jungiamos didesnes, bendras grupes. Kita vertus, remiantis tos paios plaios grups atstov skirtumais tokia grup suskaidoma kelias maesnes grupes. Pavyzdiui, visi augalai skirstomi tipus, tipai klases, klass brius, briai eimas, eimos gimines, gimins ris. Btina klasifikavimo prielaida yra daikt lyginimas. Tuos paius daiktus galima sisteminti vairiai. Tai priklauso nuo to, koks poymis imamas klasifikavimo pagrindu. Klass mokinius galima suskirstyti grupes pagal lyt, g, paangum, elges ir t. t. Mokslini klasifikavim skirstymo grupmis pagrindu imami esminiai daikt poymiai, taiau bna ir taip, kad ir tais atvejais daiktai kartais klasifikuojami pagal vairius poymius. Pavyzdiui, geometrijoje visi trikampiai skirstomi ir pagal kratini santyk (lygiakraiai, lygiaoniai, vairiakraiai), ir pagal kamp dydio poym (smails, buki, stats).

142 Atsiejimas (abstrakcija). Apibendrindamas daiktus arba reikinius, iskirdamas juose tai, kas jiems bendra, mogus atitrksta nuo kit j savybi, kuriomis jie skiriasi vienas nuo kito. Jis negalvoja apie ias savybes, bet atskirai stebi tai, kas yra iskirta. Tai mintinio atsiejimo procesas, arba abstrakcija. Pavyzdiui, galima galvoti apie panai daikt spalv atitrkus nuo j dydio, formos, judjimo, j panaudojimo gyvenime ir t. t. Galima galvoti apie uolo lap form, kaln aukt atitrkus nuo vis kit j ypatybi, apie garso greit. Abstrakcija ir apibendrinimas yra glaudiai tarpusavyje susij. mogus negalt apibendrinti, jeigu neatitrkt nuo apibendrinam dalyk skirtum. Negalima mintimis apibendrinti vis medi neatitrkus nuo j tarpusavio skirtum. Be to, abstrahuojamos savybs apmstomos (apibendrinant daiktus) apibendrintu pavidalu. Mintimis jungdamas kalnus pagal j aukio vir jros lygio poym mogus galvoja ne apie konkret vieno arba kito kalno aukt, o apie bendr kaln ypatyb, apibdinani juos iuo atvilgiu, nors ta ypatyb vairiais atvejais nra vienoda. Vadinasi, iskirtos savybs paios tampa apibendrinimo objektu. Taip mstant susiduriama su abstrakiomis svokomis, pavyzdiui, auktis (ne tik kaln ir ne kokios nors kitos daikt grups, bet ir bet kokio daikto), spalva (ne cukraus, ne uolo lap, o vis daikt bendra ypatyb) ir t. t. Abstrakcija, kaip ir apibendrinimas, yra glaudiai susijusi su odiu. Galvoti apie k nors atitrkus nuo pavienio daikto visumos vaizdo galima tik todl, kad tai leidia daryti odiai. odiai yra atitrkimas nuo tikrovs ir leidia apibendrinti; tai ir sudaro ms atskir, mogikj, auktj mstym. Konkretizavimas tai galvojimas apie dalin atvej, kuris atitinka tam tikr bendr reikin. Tai abstrakcijai prieingas procesas. Kai mokin paklausia, koks trikampis yra lygiakratis?, jis atsako: Tas, kurio visos kratins yra lygios. Mokinys msto apie trikamp, pasiymint tam tikromis ypatybmis, kurios j iskiria i kit trikampi figr, nors omenyje turi bendrai visas figras, priklausanias trikampi grupei. Mintis apie konkret dalyk neatskiriamai susijusi su mintimi apie tai, kas yra bendra. To, kas bendra, konkretizavimas suteikia galimyb geriau tai suprasti siejant su tuo, kas yra sukaupta kaip jutimin patirtis. Apie trikamp bendrai galima tik mstyti, o tiesiogin patirtis primena, kad visada yra tam tikras trikampis, kuriam bdingas tam tikras kratini santykis. Konkretizavimas priartina prie to, kas yra labiau vaizdinga, geriau pastama. Tuo ir pasireikia pagrindinis jo vaidmuo, padedantis painti tai, kas bendra. Tuo pagrsta pagalba, kuri teikia bendr dalyk pavyzdiai, iliustravimai. Visada geriau suprasime aikinimus tada, kai bus nurodomi pavyzdiai, konkrets atvejai, aikinantys tai, apie k kalbama tik bendrais bruoais. Taiau konkretizavimas neprivalo atitraukti minties nuo bendr bruo. Kai mokinys lentoje braio konkret trikamp, kad galt rodyti teorem, jis turi braiom trikamp suprasti tik kaip to bendrojo trikampio, kurio atvilgiu vyksta rodymas, dalin atvej. Kai mokytojas pateikia pavyzd, jis nurodo, kaip iuo daliniu atveju pasireikia tai, kas bendra, k iliustruoja pavyzdys.

143 Tik toks pavyzdys bna vyks, tik tokiomis slygomis dalinis bruoas padeda suprasti bendruosius dalykus. Teissaugos pareignai tiriamus kriminalinius nusikaltimus analizuoja pagal daugel kriminalistikoje reikming poymi (viet, laik, atlikimo pobd, naudot ranki taikym ir kt.). Jie lygina apie vienus tiriamus vykius surinkt informacij su anksiau itirtais nusikaltimais ir daro ivad, kad tai vieno arba keli t pai nusikaltli darbas. Tai padeda atskleisti ne tik tiriam nusikaltim, bet ir kitus dar neatskleistus nusikaltimus, t pai asmen dalyvavim juose. Tai manoma tik atliekant vairias mstymo operacijas. Mstymo struktra. Mstymui svarbiausia yra mstymo turinys (inios, informacija, mintys), kuris apipavidalinamas tam tikromis formomis svokomis, sprendimais, protavimu. Svoka ms smonje atspindi (ireikia) tikrovs daikt ir reikini bendrsias ir esmines savybes. Namo svokoje gldi poymiai, bdingi kiekvienam namui, bet ji neaprpia to, kas yra antraeiliai poymiai: jo dydis, mrinis ar medinis, stogo dangos mediagos ris ir kt. Svoka paymima odiu ir be odio egzistuoti negali, nes ji yra mintinis tikrovs daikt ir reikini bendr poymi iskyrimas ir sujungimas. Svok paymintis odis btinai yra susijs su jutiminiu tikrovs daikt ir reikini patyrimu. Jutiminis painimas yra btinas svok altinis. Suprasti svok reikia valdyti visas inias apie daikt, kur svoka reikia. Svokos nra nekintamos, jos keiiasi gyjant ini, nes keiiasi j turinys. Teiginys yra daikt ir reikini ryi arba vienoki ar kitoki j poymi nuoroda. Teiginiuose atsispindi daikt ir reikini turinys, kuris visada ireikiamas odiais, juos itariant garsiai arba tik mintyse. Teiginys yra kokio nors daikto arba reikinio, arba j poymi teigimas arba neigimas. Kai sakome po aibo griaudia perknija, teigiame, kad yra tam tikras t dviej gamtos reikini ryys; sakydami peilis yra altasis ginklas teigiame to objekto priklausomum tam tikrai grupei. Atskleisdami svokos alkotesteris turin pateikiame daugiau ar maiau teigini apie prietais, jo savybes, paskirt, veikimo principus, panaudojimo galimybes ir kt. Tai, apie k teiginyje kalbama, yra jo veiksnys (subjektas), o tai, kas apie subjekt sakoma, yra teiginio tarinys (predikatas). Teiginiai bna teigiami ir neigiami. Vieni j teigia apie tam tikro daikto ar reikinio arba j savybi egzistavim, kituose tai neigiama, nurodoma, ko nra arba kas nebdinga minimam objektui. Jie gali bti teisingi arba klaidingi. Vienuose teiginiuose kas nors teigiama (arba neigiama) vis tam tikros kategorijos daikt atvilgiu, kituose tik kai kuri arba net tik vieno j atvilgiu. Tuo pagrindu teiginiai skirstomi bendruosius, dalinius ir pavienius teiginius (Visi augalai turi aknis; Kai kurie mediai iem numeta lapus; Kaunas yra Nemuno ir Neries santakoje). Vienais teiginiais k nors teigiame arba neigiame neapsiribodami jokiomis slygomis (Pasaulyje viskas egzistuoja erdvje ir laike), kitais nurodomos slygos, kuriomis vyksta tam tikras reikinys (Daikt matome tik tuo atveju, jei nuo jo sklindantys spindu-

144 liai veikia ms ak). Dl to skiriami kategoriniai ir slyginiai teiginiai. Toliau kaip ypatinga grup iskiriami teiginiai, kuriuose to paties veiksnio atvilgiu nurodomi keli vienas kit iskiriantys tariniai (Arba a Jums rytoj paskambinsiu telefonu, arba pats ueisiu). Jiems priklauso taip pat ir tie atvejai, kai kas nors teigiama (arba neigiama) apie kur nors vien i veiksni (Rytoj arba a, arba mano brolis paskambinsime Jums telefonu). Tai skirstytiniai teiginiai: juose tarsi vyksta subjekto arba predikato paskirstymas (bna arba keli tariniai, arba keli veiksniai). Be to, skiriami teiginiai, kuriuose nurodomas arba btinas reikini ryys (Kiekvienas knas, neteks atramos, krinta emyn), arba tik koks nors faktas, kurio galjo ir nebti (Traukinys nujo nuo bgi), arba pagaliau tik galimas, bet dar nevyks faktas (Greiiausiai mano draugas atvaiuos rytoj). Pirmieji i sprendim vadinami btinumo, antrieji tikrovs, tretieji galimybs teiginiais. K nors teigti arba neigti galima tik daugiau ar maiau tuo sitikinus. sitikinimas pasakymo teisingumu turi bti pagrstas objektyviais duomenimis. I tikrj taip bna ne visada. Pagrsta gali atrodyti ir tai, kas nesutampa su tikrove. Neretai taip atsitinka tada, kai nra pakankamai ini ir patyrimo, kurie parodyt teiginio pagrstum. Kadangi vaikai turi nedaug patirties, j sitikinimas teiginio tikrumu daniau negu suaugusij nesutampa su objektyviu jo teisingumu. sitikinimui teigini tikrumu daro tak ir jausmai, sukelti objekto, apie kur mogus k nors sako, taip pat su tuo daiktu susij mogaus norai. Malon ir pageidaujam dalyk esame link laikyti tikru, nors tam nra pagrindo ir labiau abejojame nemaloniu negu diaugsmingu dalyku, jei dar neturime tikinam rodym apie tai, kas yra i tikrj. Greitas sitikinimas sprendim tikrumu labai priklauso ir nuo individuali asmens ypatybi. vairus yra teigini savarankikumo laipsnis. Jis priklauso nuo inojimo to dalyko, apie kur tenka sprsti, nuo proio, taip pat mokjimo sprsti savarankikai. Teiginiai sudaromi tiek tiesiogiai, kai juose konstatuojama tai, kas suvokiama, tiek samprotaujant. Samprotavimas yra naujo teiginio ivedimas i kit. Turim teigini ivedim pagrindu daromas naujas sprendimas. Skiriamos dvi pagrindins samprotavim rys: indukciniai, arba indukcija, ir dedukciniai, arba dedukcija. Indukcija yra samprotavimas, kada nuo dalini atvej einama prie bendro teiginio. Pavyzdiui, pakaitinti tam tikro dydio geleies gabalai parod tam tikr vienod pltimosi koeficient. I to daroma ivada, kad kiekvienas geleies gabalas parodys t pat pltimosi koeficient. Dedukcija yra samprotavimas, kada nuo bendro teiginio einama prie dalinio atvejo. inodami bendr geleies pltimosi koeficient darome ivad apie tai, kiek isipls konkretus ildomas geleies gabalas. Abi samprotavimo rys glaudiai tarpusavyje susijusios. Induktyvi samprotavim teisingumas patikrinamas ne tik atvej, kuriais remiantis ivestas bendras teiginys, skaiiumi bei j vairumu, bet ir bendresniu teiginiu, bendresniais dsniais, i kuri galima ivesti bendr teigin. Indukcija patikrinama dedukcija. Kita vertus, remiantis bendrais teiginiais, kurie yra ivesti

145 indukcijos bdu, protaujama apie iki iol dar neinomus, bet savo atskirais poymiais tinkanius iam bendram teiginiui dalinius atvejus. Dedukcija remiasi anksiau atlikta indukcija. Sudtingi svarstymo procesai visada yra samprotavim grandin, kurioje abi ivad rys glaudiai viena su kita susijusios. Be to, skiriami samprotavimai pagal analogij, t. y. samprotavimai, kada nuo vien dalini atvej einama prie kit. Tos ivados yra pagrstos vien arba kit atvej panaumu kokiu nors atvilgiu. Pavyzdiui, remiantis tuo, kad Mnulio kaln forma panai ems ugnikalni form, imtos daryti prielaidos, kad ir vieni, ir kiti atsirado dl t pai prieasi. Pagal analogij daniausiai samprotauja vaikai, bet neretai tai daro ir suaugusieji. Pagal analogij mstoma ir atliekant mokslinius tyrimus, ypa sudarant hipotezes, taiau patys savaime samprotavimai pagal analogij dar nesuteikia tikinam ini ir reikia patikrinti, pagrsti tai, kad ms daroma ivada atspindi ne atsitiktin, bet btin, dsning reikini r. Vien teigini sudarymas remiantis kitais yra glaudiai susijs su kalba, odiais, nors ne kiekvienas i j buvo isamiai ir tiksliai ireiktas odiais. Mstydami suprantame tikrovs reikinius, iekome atsakym kilusius ar kit pateiktus klausimus, sprendiame udavinius, problemas. Supratimas yra tikrovs daikt arba reikini esmini bruo atskleidimas. vairiais atvejais supratimas gali bti skirtingo pobdio. Kartais supratimas apribojamas tuo, kad daikt arba reikin priskiriame tam tikrai kategorijai, dalin atvej traukiame atitinkam svok, atsakome klausim Kas tai?. Tie paprasiausios formos atvejai susilieja su atpainimu. Kitais atvejais k nors suprasti reikia iaikinti reikinio prieast ir padarin, prie kurio jis veda, t. y. traukti j prieasties padarinio ryi sistem, atskleisti reikinio kilm ir raid, atsakyti klausimus: Kodl ir kaip tai vyko?, Kodl tai daroma?. Atsakant iuos klausimus atskleidiami esminiai, dsningi tikrovs daikt ir reikini ryiai. Suprasti moni poelgius reikia atskleisti t moni atliekam veiksm objektyvias prieastis, j poelgio motyvus, tam poelgiui teikiam prasm, visuomenin jo reikm. Danai supratimas yra logini pagrind, i kuri iplaukia tai, kas svarstoma, iaikinimas. Taip suprantamos matematins teoremos, rodymai, matematikos udavini sprendimai. Kartais k nors suprasti reikia nustatyti, kaip sudarytas daiktas, i koki dali jis sudtas, kaip veikia kiekviena dalis, kokia yra vis dali sveika. Taip suprantami vis ri mechanizmai, organizmo sandara ir jo veikla. Iskirtin viet uima kalbos (atskir odi, sakini, rilaus dstymo) supratimas btina moni bendravimo, bendros veiklos, visuomenins patirties suvokimo slyga. Svarb vaidmen vaidina ne tik kalbos paodins reikms supratimas, bet ir vadinamosios kalbos poteksts, t. y. to, kas ne visada ireikiama atvirai, ir kas kartais nesutampa su paodine kalbos reikme (tai bdinga, pavyzdiui, ironijai, satyrai, juokams).

146 Supratimas remiasi laikinaisiais ryiais (asociacijomis), jau gytais i patirties, ankstesns praktikos ir vis pirma t ryi aktualizavimu. Svarbi skmingo supratimo slyga yra i patirties sudaryt asociacij turtingumas ir vairumas. Norint suprasti nepakanka vien turtingos patirties. Norint k nors suprasti reikia, kad aktualizuotsi asociacijos, atitinkanios svarbiausius tikrovs daikt ir reikini bruous. Tai nulemia iskiriamos daikt ir reikini ypatybs. Iskirti reikia tai, kas daiktams ir reikiniams, kuriuos reikia suprasti, yra esminga. Tai yra btina ir svarbiausia supratimo slyga. Be jau turim ryi aktualizavimo, supratimas apima ir nauj ryi ir asociacij sudarym. K nors suprasti reikia ne paprastai atsiminti k nors, kas jau yra inoma, bet sugretinti nauj informacij su jau inoma, t. y. sudaryti naujus ryius (kartais jau turim, i ankstesns patirties susidariusi ryi pagrindu). Supratimas, kaip ir visi mstymo procesai, pasireikia odiu ir veiksmu. odin iraika to, k mogus supranta, bna vairi: kartais glaustesn ir labiau apibendrinta, kartais iplsta ir detali. Tai priklauso ne tik nuo to, koks yra pats supratimas, bet ir nuo daugelio kit prieasi: nuo udavinio, kur yra usibrs mogus, nuo bendravimo su kitais monmis slyg, nuo to, kaip jis moka kalb ir t. t. Dl to sprsti apie supratim remiantis tik pasakojimu apie tai, kas suprantama, negalima, nes pasakojimas gali neireikti viso to, kas buvo suprasta. Norint iaikinti, kaip buvo suprasta, reikia kelti klausimus ir tik i atsakym juos galima sprsti apie supratim. Klausimai ypa reikalingi tada, kai tikrinama, kaip buvo suprasta odin informacija (iklausytas arba perskaitytas apraymas, aikinimas, apsakymas), nes tokiais atvejais to dalyko, kuris buvo iklausytas arba perskaitytas, turinys gali bti atkurtas nepakankamai gerai j supratus tik tiesiog pakartojus odius ir sakinius, kurie buvo iklausyti arba perskaityti. Vienas i odins informacijos supratimo kriterij yra jos atpasakojimas savais odiais, mokjimas kitaip formuluoti mintis, pertvarkyti tekst, perteikti j glausiau arba iplstai. Visa, kas buvo minta, yra ne tik supratimo kriterijus, bet drauge priemon, padedanti suprasti. Supratimo kriterijus yra ir veiksmai, kuriuos reikia atlikti vadovaujantis savo supratimu. Praktinis veiksmas, suderintas su j aikinaniais odiais, yra btinas ne tik supratimui vertinti, bet ir tam, kad bt geriau suprasta. Dirbdamas su daiktais mogus geriau supranta j sandar, veikimo principus. Pavyzdiui, bandydamas paleisti kok nors mechanizm, ardydamas arba montuodamas j i atskir dali mogus geriau supranta jo sandar ir veikimo princip. Stengiantis suprasti labai svarbus odi jungimas su konkreiais vaizdais, ypa kai reikia suprasti mechanizmo rang, kok nors veiksm atlikimo bd ir pan. Konkrets vaizdai ne tik rodo tai, k reikia suprasti, bet ir padeda atskleisti reikinio esm. Svarbus vaidmuo suprantant tenka pavyzdiams, kurie iliustruoja tam tikr teigin, ypa tada, kai j turi pateikti tas, kas j turi suprasti. Galjimas pateikti pavyzd yra ir supratimo kriterijus.

147 Taigi supratimas remiasi nenutrkstamais abstraktaus ir konkretaus, bendro ir atskiro ryiais. Supratim rodo sugebjimas pereiti nuo konkretaus ir atskiro atvejo prie abstraktaus ir bendro reikinio, prie daikt ir reikini atskleidimo ir to, kas juose yra esminga. Tai rodo ir atvirkias procesas jimas nuo bendro ir abstraktaus dalyko prie atskiro ir konkretaus. Be to negalima suprasti to, kas bendra, esminga, dsninga. Kuo platesni vieno ir kito ryiai, tuo lengviau ir greiiau suprantama. Skiriamos dvi supratimo rys: tiesioginis ir netiesioginis supratimas. Tiesioginis supratimas vyksta i karto, per vien akimirk, nereikalauja joki tarpini mstymo operacij ir susilieja su suvokimo procesu. Btent itaip suprantame gerai inomus odius, sakinius, gerai pastamus reikinius, moni veiksmus, poelgius ir t. t. Tais atvejais laikinieji ryiai, susikr dl patirties ir esantys supratimo pagrindu, aktualizuojami i karto. Netiesioginio supratimo atvejais laikinieji ryiai aktualizuojami laipsnikai ir nemaai reikms supratimo procese uima vairios tarpins grandys. Netiesioginis supratimas visada yra procesas, vykstantis tam tikru laiku ir pereinantis kelet etap, kurie sudaro laipsnik perjim nuo pradinio neaikaus supratimo prie tikslesnio, aikesnio sismoninimo. Toks supratimo judjimas vyksta vairiai. Vienais atvejais mogus i pradi iskiria ir prasmina atskirus elementus i to, k reikia suprasti, ir tik vliau supranta visum. Kitais atvejais i karto suprantama visuma, bet supratimas dar yra neaikus, neapibrtas, ir reikia atlikti didel analitin darb, iskirti atskiras visumos dalis, kad bt galima aikiai suprasti. Ir vienu, ir kitu atveju supratimas vyksta kaip sudtinga analitinsintetin veikla, kurioje visumos dali arba pusi iskyrimas yra glaudiai susijs su j tarpusavio jungimu, ryi ir santyki, kuriuos jos yra umezgusios tarpusavyje, ir su ta visuma, kuriai tos dalys priklauso, atskleidimu. Vykstant tokiam sudtingam procesui neretai pasitaiko, kad suprantama i karto, staiga. mogus staiga tarsi pagauna tai, ko iki tol niekaip nesteng suprasti. Tok staig ir netikt atradim visada yra paruousi analitinsintetin veikla, kuri vyko dar iki staigiai suprantant. Mstymas kaip udavinio sprendimas. Supratimas yra tik vienas mstymo aspektas, padedantis susivokti situacijoje, suvokti reikinio esm. Taiau labai danai reikia ne tik suprasti situacij, bet ir priimti sprendim, nulemiant tolesnius veiksmus bei galutin veiklos rezultat. Daniausiai mstymas yra udavinio sprendimas. Tokiu atveju udavinio arba situacijos supratimas yra tik pradin sudtingo proceso dalis. Tiesa, kartais udaviniai nesudtingi ir sprendiami remiantis jutimais arba paprastais paskaiiavimais. Ryte susirpinus, kaip rengtis einant darb, pakanka pavelgti, koks lauke oras, temperatr rodant termometr ir sprendimas priimamas. Kilus klausimui, ar pakaks benzino kelionei, prisimename atstum iki kelions tikslo, paskaiiuojame, kiek reiks benzino, pavelgiame prietais, rodant, kiek jo yra bake, ir taip nesunkiai priimame sprendim. Taiau daniausiai kyla sudting klausim. Jie sprendiami remiantis patirtimi, anksiau gytomis iniomis bei naujais faktais pertvarkant sud-

148 ting vis informacij pasitelkus mstymo operacijas. Pateikiame vien i galim mstymo proceso variant (r. 51 pav.). Klausimo, problemos kilimas Problemos patikslinimas, jos sismoninimas Informacijos, btinos sprendimui priimti, rinkimas Tikslus uduoties formulavimas Galim sprendimo bd numatymas Problemos sprendimas Sprendimo patikrinimas
51 pav. Mstymo procesas

Kiekvienas mstymo procesas prasideda klausimo klimu, kur lemia nenumatyta, netikta situacija, btinumas paalinti klit, trukdani pasiekti tiksl. Kai kada tuos klausimus pateikia aplinkiniai, bet labai danai juos ikeliame patys, to gali reikalauti ir ms profesinio darbo specifika. Nuvykus apiplt but kyla klausimas, kaip j buvo eita, kas buvo paimta ir pan. Tai svarbu norint rasti nusikaltlius. Klausim kilimo altinis yra mogaus praktin veikla, gamybos, mokslo, technikos, kultros pltros poreikiai. Keliant klausimus svarb vaidmen atlieka mogaus smalsumas, paintiniai interesai. Kartais kils klausimas gali reikalauti patikrinti jau inomus faktus, kurie mums atrodo nepakankamai pagrsti. Klausimo klimas nemaai priklauso nuo turim ini. J trkumas skatina kelti klausimus apie dar neinomus dalykus. Kita vertus, ini trkumas gali ir trukdyti kelti klausim. Neturint ini danai nemanoma velgti maiau pastam reikini sudtingumo. Maai inant daug kas atrodo paprasta, aiku, suprantama ten, kur turintis ini mogus kelt nemaai klausim. Paradoksas yra tas, kad, kuo daugiau mogus turi ini, tuo daugiau jam kyla klausim. Senovs graik filosofas savo mokiniams, nustebusiems, kad jis, daug daugiau u juos inodamas, kelia daugiau klausim, paaikino tai nubrdamas du apskritimus:

149 Maas apskritimas riboja tai, k js inote, o didelis k a inau. Juos supa erdv, kurioje yra mums neinomi dalykai. Sutikite, kad mano apskritimo linija, besiribojanti su neinia, yra daug ilgesn, negu js. Klausimo ar udavinio klimas ir btinumas sprsti sukelia tampos jausm, mobilizuoja krybines jgas. Kilus klausimui ar udaviniui svarbu j teisingai suprasti, sismoninti, formuluoti. I pradi kyla bendras, neapibrtas klausimas. J reikia sukonkretinti. Atliekama analiz, kuri parodo, kas yra inoma iuo klausimu, kas dar neinoma, koks yra inom ir neinom fakt santykis. Analiz leidia iskirti tai, ko btinai reikia udaviniui sprsti. Udavin suprasti padeda teisingas vis aplinkybi suvokimas ir net j sivaizdavimas. Pavyzdiui, gav uduot i ei degtuk sudti tris lygiaonius trikampius ir bandydami tai daryti dvimatje ploktumoje niekada jos neisprsime. Tik suinojus, kad tai reikt daryti trimatje ploktumoje, udavinys lengvai isprendiamas. Problemos nagrinjimas, vairi slygos detali iaikinimas ir sprendimui btinos informacijos rinkimas leidia tiksliai formuluoti udavin. Danai tai baigiasi hipotezs iklimu, tai yra iankstiniu sprendimo galutinio rezultato numatymu, kur reiks patikrinti. Ypa svarbu mstymo procese iekoti udavinio sprendimo principo arba schemos, pagrindinio metodo arba bdo, kuris padt isprsti udavin. Tai gali vykti staiga, nelauktai, valgos (insaito) bdu, kai netiktai ir tarsi ankstesne patirtimi nesivaizduodami suprantame situacijos esm ir paaikja sprendimas. Tai rodo pavyzdys i ymaus matematiko K. Gausso vaikysts. Mokytojas matematikos kontrolinio darbo metu liep mokiniams rasti skaii eils sum: 1+2+3+4+5+7+8+9+10. Labai greitai K. Gaussas pakl rank ir pasak, kad isprend udavin. Mokytojas nustebo ir paklaus, kaip jis taip greitai tai padar. Mokinys paaikino, kad priddamas tuos skaiius paeiliui jis bt ilgai utruks, o norjo tai padaryti greiiau. Pairkite, sak jis: 1 ir 10 lygu 11, 2 ir 9 irgi lygu 11 ir t. t. Tokiu por yra 5. Taigi 11 padauginus i 5 bus 55. K. Gaussas suprato udavinio esm ir greitai rado sprendim. valga gali pasireikti tik tuo atveju, jei mogus dirba ia kryptimi, yra sukaups informacijos. Nauji udaviniai daniausiai sprendiami remiantis anksiau sprst udavini pavyzdiais. Taip moko ir mokyklose. Mokiniai imokomi sprsti tipikus udavinius ir tuos sprendimo bdus taikyti naujiems udaviniams sprsti. Kuo turtingesn patirtis, tuo daugiau galimybi rasti joje k nors panaaus nauj udavin ir pritaikyti j sprendiant. ini, patirties, anksiau susidariusi asociacij vaidmuo iuo atveju labai didelis. Patirtis gali ir trukdyti isprsti udavin, jei ji vienaalika ir jei susidar gdis udavinius sprsti tik tam tikru bdu, kuris naujomis slygomis yra netinkamas. Mstymo udaviniams sprsti taikomos vairios strategijos. Tiksliausiai udaviniai sprendiami naudojantis algoritmais. Tai udavini sprendimas pagal i anksto sudaryt program, laikantis tiksli, lengvai suprantam taisykli rinkinio, operacij atlikimo nuoseklumo. Algoritmas

150 naudojamas sprsti to paties tipo, standartiniams udaviniams. Protingosios mainos udavinius sprendia naudodamos sudtingus algoritmus. Jie labai palengvina udavini sprendim, taiau ne visur pritaikomi. Naujiems udaviniams algoritmai nesudaromi ir jiems sprsti taikomos kitokios strategijos. Bandym ir klaid bdas taikomas, kai nra i anksto numatytas nei veikimo planas, nei strategija. mogus tikisi problem isprsti vairiais bdais, nors nra sitikins atliekam veiksm teisingumu. Imgindamas vairius bdus jis lygina rezultat su turimu tikslu, analizuoja klaidas. Tai leidia pasirinkti tinkamesnius sprendimo bdus. Taiau tai gali bti labai ilgas ir neefektyvus sprendimo iekojimo kelias. Sprendimai, grindiami mginimais ir klaidomis, yra atsitiktiniai sprendimai. Pavyzdiui, papraius pasakyti, kokios firmos mainos labiausiai paplitusios Lietuvoje, galima bandyti atsitiktine tvarka vardyti vairias mainas, kol pavyks atspti. Taiau galima pasinaudoti ir racionalesniu bdu kelti klausimus. Pavyzdiui, klausiama, ar tai Europoje gaminamos mainos? Gavus atsakym taip galima klausti, ar tai maai kuro naudojanti maina ir t. t. Gavus atsakym ne klausiama, ar tai JAV gamybos maina ir t. t. Taip pamau maja main pavadinim, kurios gali bti labiausiai paplitusios Lietuvoje ir nuosekliai artjama prie teisingo (kartais klaidingo) atsakymo. Tai euristinis problem sprendimas.

11.2. Mstymo ypatybs

Mstymas vyksta pagal bendrus dsningumus, taiau mons msto nevienodai. Skiriamos ios individualios mstymo ypatybs: mstymo platumas, konkretumas, gilumas, savarankikumas, lankstumas, nuoseklumas ir greitumas. Mstymo platumas pasireikia sugebjimu aprpti daug klausim, krybikai mstyti vairi mokslo ir praktikos srii klausimais. Mstymo konkretum rodo sugebjimas ne tik aprpti klausimo visum su paiais bendriausiais jo bruoais, bet ir nepraleisti svarbi detali, atskir esmini moment. Mstymo gilumas pasireikia mokjimu sigilinti klausimo esm, dalyko pagrind, atskleisti gilesnes reikini prieastis, suvokti fakt pagrind, suprasti vyki prasm, numatyti reikini ir vyki padarinius. Giliam mstymui bdingas sugebjimas vairiapusikai nagrinti klausim, suprasti reikin ir vis jo ryi ir santyki vairov. Giliu mstymu pasiymi didieji mstytojai, kurie paprastuose, kasdieniniuose gerai inomuose faktuose velgia dideles problemas, atskleidia j svarbiausius dsningumus, t. y. gamtos ir visuomens gyvenimo dsnius. Mstymo savarankikumas pasireikia sugebjimu paiam pamatyti sprendimo reikalaujant klausim ir paiam rasti j atsakym. Savarankikas protas neieko paruot sprendim, nesistengia remtis svetimomis mintimis ir teiginiais. Jis krybikai susipasta su tikrove, ieko ir randa

151 nauj jos tyrinjimo keli, nauj fakt ir dsningum, kelia naujus aikinimus ir teorijas. Mstymo savarankikumas glaudiai susijs su kritikumu, su mokjimu nepasiduoti sugestyviai svetim mini takai, grietai ir teisingai jas vertinti, matyti j pranaumus ir trkumus, atskleisti tai, kas jose yra vertinga, ir tas klaidas, kurios jose slypi. Kritikai mstantis mogus grietai vertina savo mintis, rpestingai patikrina savo teiginius, nelaiko tiesa kiekvieno jam kilusio mstymo udavinio sprendimo, nebna sitikins, kad jis i tikrj yra teisingas. Savikritikumas yra bdinga kritiko proto ypatyb. Kritikas mstymas yra disciplinuotas. Taip mstant plaiai naudojamasi vaizduote, remiamasi ja, kai kuriama kas nors nauja, bet kartu mokama ir sustabdyti fantazijos aism ten, kur ji pradeda vesti klaidingu keliu. Mstymo savarankikumas ir kritikumas yra btina krybins, naujos mogaus veiklos prielaida. Mstymo lankstumas yra mokjimas pakeisti numatyt sprendim arba sprendimo bd, jei jie pasirodo neteisingi, rasti nauj galimybi tirti, naujai pairti mstymo objekt. Lankstaus mstymo mogus yra laisvas nuo i anksto prisiimt prielaid, nuo abloniko udavinio sprendimo. Jis atsivelgia konkreias veiksm, vyki aplinkybes ir tuos j pasikeitimus, kurie reikalauja pakeisti klausim, atsisakyti ankstesnio sprendimo ir priimti nauj. Mstymo nuoseklumas pasireikia sugebjimu laikytis logins tvarkos nagrinjant klausim, logiko samprotavim pagrindimo, grietos mstymo logikos. Nuosekliai mstydamas mogus nenukrypsta nuo temos, nesiblako, nepuola nuo vienos minties prie kitos. Nagrindamas sudting klausim mogus laikosi tam tikro nagrinjimo principo. Dstydamas mintis jis atidiai seka dstymo tvark, laikosi tam tikro plano. Jo samprotavimuose nra logini klaid. Pripains, kad tam tikri teiginiai yra teisingi, jis nebijo padaryti vis i j iplaukiani ivad. Savo sprendimus stengiasi kuo geriau argumentuoti. Nuoseklus mstymas yra grietai logikas. Mstymo greitumas reikalingas tais atvejais, kada mogui reikia greitai apsisprsti. Minties greitum reikia skirti nuo mstymo skubumo, kai mogus k nors apgalvoja paskubomis, bet kaip, griebiasi pirm jam ovusi galv prielaid, j nepatikrina, nekreipia dmesio visus esminius duomenis, reikalingus klausimui sprsti. Mstymo veiklos greitumas negali bti atliekamas jo kokybs, minties platumo, gilumo, nuoseklumo, teisingumo sskaita.

12. KALBA
Kalba tai enkl sistema, atliekanti paintin (informacijos gavimo, perdirbimo, ilaikymo), ireikimo (ekspresin, nor, tiksl, jausm), bendravimo (komunikacijos, informacijos perdavimo, dvasinio bendravimo) funkcij. Manoma, kad pasaulyje yra apie 3000 kalb.

152 Skiriamos dvi kalb rys. Natralios kalbos kalbos, susikrusios istorijos raidoje kaip moni bendravimo priemon. Btent j yra tokia gausyb. Dirbtins kalbos moni sukurtos specialiais tikslais: skirtingomis kalbomis kalbani moni bendravimui palengvinti (labiausiai paplitusi esperanto, interlingva, volapiukas, ida ir kt.), mokslo reikalams (algoritm, informacijos paiekos). Kalb, kaip enkl sistem, jos struktr, funkcionavim, raid ir atskir kalb grupi ryius tiria kalbotyra. Psichologija tiria kalbas kaip painimo, mstymo ir bendravimo priemon. Bendraujant taip pat dalyvauja mimika ir gestai. Taiau tai tik pagalbins kalbos priemons kaip ir intonacija. Bendraujant jos atlieka gana ribot vaidmen. Jei nebt odins kalbos, vien gestais ir mimika mini perdavimas bt labai ribotas, o mstyti bt apskritai nemanoma. Nors bedioni mimika ir gestai yra labai vairs, mokslininkams N. Voitoniui ir N. Tich nepavyko j imokyti vaizduojamj gest. Keitimasis mintimis bendraujant yra nuolatinis, gyvybinis mogaus poreikis. Jis utikrina bendrus veiksmus profesinje veikloje, kovojant su gamtos jgomis, bendraujant eimoje ir visais kitais atvejais vienaip ar kitaip reguliuoja mogaus veikl. Kalbdamas mogus savo mintis pranea kitiems monms ir paskatina juos vienaip ar kitaip veikti. Kreipdamasis kitus mones jis pasako naujienas, moko, silo, paada, pataria, prao, reikalauja ir pan. Paprastai skiriamos dvi pagrindins kalbos funkcijos: praneimas ir paskatinimas veikti. Ta pati kalba gali atlikti abi funkcijas ir, be to, tai viena, tai kita gali vyrauti. Pavyzdiui, pasakymu Atjo gydytojas praneama, kad atjo gydytojas; t pat pasakius klausiamja intonacija Atjo gydytojas? aiku, kad pokalbio dalyvis skatina atsakyti klausim. Praneimas ir skatinimas priskiriami kalbos bendravimo (komunikatyvinei) funkcijai, nes abiem atvejais vyksta moni tarpusavio sveika. Praneimo funkcija dar skirstoma vardijimo (nominatyvin) ir sprendimo (predikatyvin). odiai vartojami tikrovs daiktams ir reikiniams pavadinti, bet vieni pavadinimai kalbos dar nesudaro. Mintims ir sprendimams reikti btinai reikalingas toks odi derinys, kuriame bt nurodytas sprendim tarinys. odius, kurie yra iskirtin dirgikli ris, suvokiame tada, kai juos susiejame su daiktais, kuriuos ie odiai ymi. Kadangi tam tikri odiai daug kart sutampa su atitinkam daikt suvokimu, tarp vien ir kit reikini mogaus smonje susidaro ryiai. Taip odis gyja apibrt dalykin ar prasmin reikm, juo paymimi tam tikri tikrovs daiktai ir reikiniai. Kaip tik todl daiktai ir reikiniai vliau mogui gali sukelti atitinkam kalbos reakcij. Visa tai atsiranda tik monms bendraujant. Mintis perteikiant kalba dalyvauja dvi alys ta, kuri kalba ir ireikia mint, ir ta, kuri jo klausosi priima mint. Kalbtojas atrenka miniai reikalingus odius, juos jungia pagal gramatikos taisykles ir itaria. Klausytojas suvokia kalb ir vienaip arba kitaip supranta ja ireikt mint. Taigi abiej

153 pokalbio dalyvi smonje vyksta panas, taiau kartu skirtingi dalykai (r. 52 pav.).
Informacijos siuntjas Ikikalbins tendencijos Informacijos primjas Kalbos supratimas

Kodavimas

Atkodavimas

Garsin iraika

Gars suvokimas

Perdavimas 52 pav. Informacijos perdavimo schema

Informacij perduodaniam asmeniui pirmiausia kyla mintis, susijusi su ikikalbine situacija. Vliau ta mintis koduojama, formuluojama odiais, j junginiais ir pagaliau pasakoma garsiai. Informacijos primjas priima garsin signal, j suvokia, atkoduoja, t. y. garsiai ireiktus odius susieja su daiktais bei reikiniais ir atkuria minties prasm. Svarbu yra ir grtamasis ryys, t. y. kaip nors parodyti tai, k suprato informacijos primjas. Tada informacijos siuntjas suino, ar teisingai buvo suprasta jo mintis, ar j dar reikia papildomai paaikinti. Kalbantys asmenys vienas kit supras tik gerai mokdami kalb. Kalboje skiriamos garsin (fonetin), odin (leksin) ir gramatin sritys. Kiekviena j turi savas sistemas, o j tarpusavio santykiai sudaro bendr kalbos sistem. Norint imokti koki nors kalb ir ja bendrauti reikia perprasti tos kalbos sistem. Gimtosios kalbos gars sistem vaikas perpranta per 1,52 metus bendraudamas su suaugusiaisiais. mogus, kelerius metus kalbjs tik gimtja kalba, taip pranta tarti odius, kad jam nelengva perimti kitos kalbos gars sistem, todl nesunkiai skiriame ms kalba kalbanius kitatauius dl j tarimo ypatum, t. y. akcento. Be to, gimtosios kalbos garsus iskirti odyje taip pat daug lengviau nei svetimos. Pavyzdiui, vokiei kalboje nra garso , todl vokietis lietuvik od alias itars kaip alias ir pan.

154 Kalbos garsas yra pagrindinis materialus kalbos vienetas. Kad bt galima atskirti ir painti odius, btinai reikia iskirti kalbos garso poymius. odiai bala ir pala, pti ir bti atskiriami tik pagal pirmj gars. Kiti garsai iuose odiuose vienodi, ir jei to skirtumo nebt, susipainiot odi reikms. Pagal specifinius garso poymius skiriame garsus tokius, kokie jie yra (pvz., gars a), nepaisant to, kaip jie tariami tyliai, panabdomis, garsiai, auktu ar emu balsu, vaiko, moters ar vyro. Gars poymiai, pagal kuriuos skiriami odiai, vadinami foneminiais poymiais, o pats garsas fonema. Klausa, leidianti garsus analizuoti ir sintetinti pagal foneminius poymius, bdingus tai kalbai, vadinama fonemine klausa. Fonemin klausa yra kalbos klausa. Ji visai nepriklausoma nuo kit klausos savybi, pavyzdiui, girdjimo, muzikins klausos, atrumo. Kalbos suvokimas yra materialini kalbos vienet, t. y. vairi kalbos gars ir j poymi analiz ir sintez, taiau garsai junginiuose su kitais garsais (skiemenyse, odiuose) keiia kai kuriuos savo poymius. Pavyzdiui, odius rkti ir rgti, sekti ir segti sunku atskirti, nes odiuose rgti ir segti garsas g praranda savo skardum ir tampa duslus. Taigi atlik odi gars analiz ne visada galime tiksliai suprasti odi prasm. Suprasti kalb padeda jos leksika, t. y. odiai. Leksika turi savo sistem, pagrst dalykine odi reikme. odiai yra glaudiai susij su svokomis, kurios jais ireikiamos, taiau savo garsine sudtimi artimi odiai gali turti visikai skirting prasm ir priklausyti skirtingoms odi grupms, pavyzdiui, daktaras ir diktorius. Be to, visai skirtingos garsins sudties odiai gali turti vienod arba panai reikm ir priklausyti tai paiai odi grupei (jie yra sinonimai), pavyzdiui, pokas, nekutis, varnnas. Tai akivaizdiai parodo tyrimai, kuri metu buvo sudaromi slyginiai refleksai. Juose buvo panaudoti prietaisai (pletizmografai), padedantys fiksuoti rankos platakos kraujagysli isipltim arba susiaurjim. Kai prie rankos pridedamas altas daiktas, mintas prietaisas rodo kraujagysli susiaurjim. Jei tas neslyginis alio dirgiklis kelis kartus sutampa su kokiu nors odiu, susidaro slyginis refleksas. Itarus t od kraujagysls susitraukia net ir tada, kai tariamas odis nepastiprinamas aliu. Pavyzdiui, jei slyginis refleksas sudarytas odiui daktaras, tai kraujagysls susitraukia ir igirdus od diktorius. Taiau jei diktorius nepastiprinamas aliu, o odis daktaras pastiprinamas, pastiprinam od (daktaras) reaguojama kraujagysli susitraukimu, o nepastiprinam (diktorius) nereaguojama. Kai sitvirtina skirtinga reakcija tuos odius, pasakius od gydytojas kraujagysls susitraukia, nors tas odis anksiau n karto nebuvo itartas. Garsin sudtis i odi labai skirtinga (daktaras ir gydytojas), taiau praktinje kalboje j prasm labai panai, todl ir reaguojama vienodai. Svarbiausia mogui yra dalykin odio reikm, todl odiai, artimi savo prasme, bet skirtingos garsins sudties, sukelia panai reakcij. Kita vertus, artimos garsins sudties, bet skirtingos prasms odiai sukelia skirting reakcij.

155 Atskirai paimto odio reikm nra pakankamai tiksliai apibrta, t. y. susieta tik su vienu daiktu ar reikiniu. Tas pats daiktas skirtingose kalbose ymimas kitokiu odiu. Net ir toje paioje kalboje tas pats daiktas gali bti vardytas keliais odiais: pokas, varnnas, nekutis. Kitu atveju vienas odis gali ireikti kelias svokas. odiu druska vardijame valgiui naudojam prieskon, o sakinyje Js esate ems druska is odis turi visai kit prasm. Ypa tai matyti, kai lyginame vairi kalb odi reikmes. Lietuvi kalboje odis alias, rus kalboje ir prancz kalboje odis vert reikia spalv, t. y. alias. Taiau lietuvi kalboje jis reikia ir nevirtus maisto produktus, pavyzdiui, alia msa, lietuvi ir rus kalbose jaunas, nepatyrs, o prancz kalboje budrus, atrus. odi prasm keiia ir kirtis, pavyzdiui, yr (bti) ir ra (irti, griti). J tikroji prasm aikja ir sakinyje: dmai rksta, alus rgsta. Junginiuose su kitais odiais kiekvieno odio reikm darosi apibrtesn. Miniai suprasti reikms turi intonacija ir loginis kirtis. Teiginys Jie turi tik dvi dukteris gali bti dvejopai suprastas: eimoje yra tik dukterys arba eimoje yra sn ir dvi dukterys. Kaip bus suprasta, priklauso nuo loginio kirio (Jie turi tik dvi dukteris ar Jie turi tik dvi dukteris). Kalbos supratimas tai minties element analiz ir sintez, t. y. svok ir sprendim, ufiksuot kalbos materialinmis priemonmis ir atspindini tikrovs daikt ir reikini santykius, analiz ir sintez. Abu procesai kalbos suvokimas ir supratimas tarpusavyje artimai susij. Nesuvokus materialini kalbos priemoni jos suprasti nemanoma. odi prasm suprantama tik tada, kai dl t materialini priemoni analizs ir sintezs suvokiame pai kalb. Suvokimas nesupratus minties gali nebti pakankamai tikslus. Klausydamas praneimo jam neinoma arba maai inoma kalba mogus blogai suvokia ir garsin odi iraik. Kalbai imokti bei j suprasti svarbi reikm turi gramatikos dsniai. Gramatins formos reikia vienokius arba kitokius dalykins odi reikms atspalvius ir sudaro tam tikras gramatini reikmi sistemas. Taip priedlis per daugeliui odi suteikia tam tikr atspalv: pavyzdiui, perrayti, perbgti, perokti, perneti ir t. t. Tokios pat aknies odi prasm keiia vairs priedliai, pavyzdiui, pabgti, nubgti, atbgti, ibgti ir pan. Toks kalbos sistemikumas, kurio pagrindas yra dalykin odi ir j gramatini form reikm, sudaro galimyb imokti ir vartoti milinik kiekvienos kalbos odi kiek. Kiekvieno mogaus kalbos odynas yra skirtingas ir nevienodai juo naudojamasi. Grup odi, kuriuos mogus nuolat vartoja kalbdamas, sudaro jo aktyvj odyn. odiai, kuri mogus pats nevartoja, bet supranta arba atspja j reikm, klausydamasis kit moni kalbos, sudaro pasyvj odyn. Tai labai aiku, kai tenka kalbti ne gimtja kalba. Nors patys kai kuri odi nevartojame, juos igird suprantame j reikm. Kai kuri gimtosios kalbos odi irgi nevartojame, bet suprantame. Pasyvusis odynas yra daug gausesnis negu aktyvusis. Kuo geriau imokstama kalba ir kuo dau-

156 giau su kitais monmis ja bendraujama, tuo daugiau odi i pasyviojo odyno pereina aktyvj. Visikai suprasti kalb galima tik imokus odi ir sakini jungimosi taisykles, kalbos sintaks. Vis taisykli imokimas leidia suprasti ne tik tai, apie kokius daiktus ar reikinius kalbama, bet ir aptariam dalyk tarpusavio ryius. Galime kalbti apie praeit ar ateit, daugkartinius reikinius ar tik atskir atvej ir t. t. mogus gali perprasti kalbos sistem visikai apie tai negalvodamas. Jis gali nemokti gramatikos, neturti joki kalbos istorijos ini, neinoti kalbos dsni, taiau kalbti ta kalba taisyklingai ir tiksliai. Tai paaikinama tuo, kad mogus kalb imoksta bendraudamas su kitais monmis ir perima ne tik odius, susiedamas juos su atitinkamais daiktais ir reikiniais. Bendraudami perimame ir kalbjim reguliuojanias taisykles. Kalbdami apie jas negalvojame, o dmes sutelkiame dalykines posaki reikmes ir turin. Jeigu prie sakant sakin reikt atsiminti btinas tam sakiniui sudaryti taisykles, bendrauti bt labai sudtinga ir sunku. Teisingas praktinis kalbos vartojimas vadinamas kalbos jausmu. Tas jausmas tarytum pasako mums odio kirio viet, gramatin form, kaip derinti odius. Neteisingas posakis ria aus. Taiau kalbos imokimas gali pakilti iki smoningo jos imokimo lygio. Galima, o kartais net btina aikiai suprasti kalbos taisykles, kad bt galima taisyklingai kalbti, ypa rayti. Kalbos poveikis. Kiekviena kalba yra ne tik informacijos perdavimas, bet ir kreipimasis kit mog tikintis j paveikti, pakeisti jo mini eig, tam tikra linkme pakreipti jo elges, pripainti ar atmesti tai, kas pasakyta. Net paprastas klausimas, keliamas panekovui, pareigoja j vienaip ar kitaip atsakyti. Nuo to, kaip norime paveikti klausytojus, priklauso odi, sakini ir ypa kalbos intonacijos parinkimas. Tas pats odis, pavyzdiui, atsistokite, vairiomis slygomis gyja vairi intonacij: jis gali bti suprastas kaip praymas, reikalavimas, patarimas, spjimas, sakymas. Kalbos poveikio pobd daugiausia lemia intonacija. Joje pasireikia subtils ir sudtingi emocinio ir valingo poveikio atspalviai. Intonacija parodo ir kalbaniojo bsen, nuovarg, susijaudinim, nuotaik, pasitikjim arba nepasitikjim savimi ir pan. Visa tai atsispindi kalbos intonacijoje, kuri gali nulemti galimyb pasiekti norim tiksl. Kalbos rys. Daniausiai skiriamos dvi kalbos rys: nekamoji (sakytin, kalbjimas) ir raomoji (raytin). nekamoji kalba tai minties perdavimas kalbos garsais, sudliotais odius ir sakinius. nekamoji kalba gali bti monologas. Tai toks minties perdavimas, kai kalba vienas asmuo, o kiti yra tik klausytojai. Tai gali bti instrukcijos, taisykli paaikinimas, praneimas, paskaita, prokuroro kaltinimas teisme ir pan. Daniausiai ji trunka ilgesn laiko tarp. nekamoji kalba turi lietis laisvai ir netrukdomai. Praneimo metu prie pasakant sakin negalima ilgai svarstyti jo sandaros, daug kart kartoti t pat sakin nuolat j tobulinant, ta-

157 iau jis turi bti taisyklingas ir suprantamas. Monologu dstomas mintis suprasti padeda kalbaniojo intonacijos, gestai, kitos iraikos priemons. Kad mogus galt ilgesn laik kalbti vienas, jis privalo i anksto numatyti kalbjimo tiksl ir sudaryti kalbos program. Kalbtojo dmesys nukreipiamas du dalykus: 1) nuolat planuojama, numatoma tolesn kalbjimo eiga, 2) kuriami ir kontroliuojami tariami odiai ir sakiniai. Kalbjimo monologu metu klausytojai yra pasyvs, kalbos nepalaiko, todl kalbtojas gauna maai informacijos apie tai, kaip jie supranta jo mintis. Dl to labai svarbu dstomas mintis aikinti isamiai, nuosekliai, iliustruojant pavyzdiais, kartais nevengiant pasikartojim. Dialogas yra tokia kalbjimo forma, kai du ar daugiau asmen aptaria kok nors klausim, dalijasi mintimis. Kadangi aptariamas dalykas visiems kalbtojams inomas, mintys pasakomos nebaigtais sakiniais, sutrumpintai. Bendro pokalbio metu partneriams paaikja, kaip jie vienas kit suprato. Dialogais kartais vadinami palaikomja kalba. Pokalbyje kiekvieno dalyvio kalba vis laik palaikoma panekov klausimais, atsakymais, prietaravimais. Kai toks palaikymas nutrksta, dialogas baigiasi: kalba virsta monologu arba apskritai nutrksta. Dialogas, arba palaikomoji kalba, lengvesn u monolog, arba nepalaikomj. Tai paaikinama tuo, kad pokalbio metu panekovai kalba apie t pai situacij, suvokia t pat reikin ir todl gali suprasti vienas kit kartais net i puss odio. Pavyzdiui, autobus stotelje mons gali kalbtis vairiais klausimais arba apie tai, kad, matyt, autobusas neseniai nuvaiavo ir gali tekti ilgokai palaukti. Taiau pakanka vienam j pasakyti atvaiuoja, deimtas arba tik jau ir pokalbio dalyviai supranta, apie k praneama. Taigi dialogas gali bti fragmentikas, lakonikas. Be to, jis papildomas mostais, mimika, intonacija. Dialogas ne visada reikalauja kalbti rilia kalba, isamiai dstyti mintis. Raomoji kalba yra mini dstymas ratu. Ji atsirado vliau u nekamj ir pltojasi jos pagrindu. Raomoji kalba labai reikminga tuo, kad informacij ir mintis galime perduoti toli esantiems asmenims, su kuriais neturime tiesioginio ryio, taip pat ateities kartoms. Raomja kalba mintys turi bti idstytos ypa isamiai ir tiksliai. Skaitytojas tik i suraytos kalbos tegali suprasti, k btent raantysis turi galvoje, kodl jis mini vien ar kit objekt, k jis nori perduoti, teigti ar neigti. Raytojas turt save sivaizduoti skaitytojo vietoje, atsivelgti tai, kad skaitytojas neprivalo ir negali i anksto inoti t aplinkybi, kuriomis raytojas remiasi. Labai svarbu, kad raantis asmuo aikiai suprast tiksl ir numatyt bsimj tekst. Raomoji kalba turi bti kuo labiau iplsta ir rili, kaip ir monologas, taiau u pastarj dar tikslesn ir glaustesn. Raydamas mogus smoningai ir valingai tvarko savo kalb, parenka tinkamus odius, randa geriausi sakinio konstrukcij, parenka odi tvark ir t. t. Raydamas mogus turi galimyb pertvarkyti tekst, kai suranda tinkamiausi mini reikimo form. Pavelg ymi raytoj odio meistr krini rankraius matome,

158 kad jie net po kelet kart tais tekst, kol rado tinkamiausi minties raikos form. ymus literatros klasikas L. Tolstojus sak, kad Reikia galutinai atmesti mint rayti be patais. Trys, keturi kartai tai dar maoka. E. Hemingvjus, paklaustas, kaip jam sekasi taip isamiai ir kartu glaustai ir suprantamai rayti, atsak, kad rao stovdamas, o vliau atsisds taiso ir brauko. Stovdamas daug neprirao, nes pavargsta, o sddamas gali ilgai taisyti ir tobulinti kalb. nekamoji ir raomoji kalbos yra iorins kalbos, skirtos monms bendrauti. mogus msto vidine kalba. Vidin kalba lakonikesn, trumpesn, nes mogus gerai ino savo mini objekt, jam nereikia ilg, detali formuluoi. odines mini formas papildo vaizdai.

13. VAIZDUOT
Pasekus psichikos proces raid nuo paprasiausi sudtingesni link matyti, kad kiekviename paprastesniame procese, primenaniame ankstesniuosius, jau yra uuomazgos, pradmenys po jo einanio sudtingesnio proceso. Suvokimo procese jutiminius duomenis papildome patirtimi, priskiriame kokiai nors daikt grupei, vardijame, t. y. priskiriame svokai. Atminties vaizdiniai leidia atgaivinti anksiau suvokt reikini vaizdus. Taiau tai bt tik pavieniai konkrei daikt vaizdai. Atmintyje suvokti vaizdai pertvarkomi, gali keistis j savybs (dydis, spalva ir kt.), pamirtami neesminiai poymiai. Uuot sivaizdav konkret mog Jon Jonait, gimus n metais, galime susidaryti mogaus apskritai vaizdin ir bus nesvarbu nei gis, nei metai, nei plauk ir aki spalva. Prisimintas mogaus vaizdas su svarbiausiomis jo savybmis ir poymiais yra bendrinis vaizdinys. Jau iuo psichikos proces lygiu atsiranda galimyb apibendrinti turim informacij. Tai rodo, kad atmintyje turima informacija pertvarkoma ir apibendrinama. Tai jau specifiniai vaizduots ir mstymo proces poymiai. Vaizduot yra psichikos procesas, kuriam vykstant sukuriami nauj daikt, reikini ir idj vaizdai. Jie vliau gali bti knijami materialiais daiktais arba praktine mogaus veikla. Vaizduotje sukurti vaizdiniai i esms skiriasi nuo atminties vaizdini. Atminties vaizdiniai yra konkrei anksiau suvokt daikt ar reikini vaizdai, nors gali bti pasikeit. Pavyzdiui, matyto Klaipdos vyturio ar jo fotografijos pavienis atminties vaizdinys arba bendras jros vyturio vaizdinys jau nebus nei Klaipdos, nei ventosios ar kurio nors kito uosto vyturys, o turs kiekvienam vyturiui bding bruo. Vaizduots vaizdinys yra visai naujo bsimo objekto vaizdinys. iandien Paryiuje arba nuotraukose matytas visiems inomas Eifelio bokto vaizdas. Kol jo nebuvo, ininierius Eifelis tik savo vaizduotje sukr to bokto vaizd ir vliau j gyvendino. Vaizduot laikoma mogaus specifine psichikos veikla, kuri atsirado ir pltojosi jam dirbant. mogus, prie k nors darydamas, kurdamas, mintyse

159 sivaizduoja, k ir kaip darys. Btent tas naujo vaizdo sukrimas i pradi tik idealia forma yra vaizduots vaizdas. Vaizduot btinai reikalinga tiek mogaus praktinje, tiek teorinje veikloje. Net ir matematikoje, atrodo, tokioje sausoje mokslo akoje daugelis atradim be vaizduots bt buv nemanomi. Kuriant vairias tiriamo nusikaltimo versijas vaizduotei taip pat tenka svarbus vaidmuo. Vaizduot padeda mogui sukurti tai, ko tikrovje dar nra, o kartais ir tai, ko ir nebus. Taiau jos altinis visada yra objektyvi tikrov. Net ir legendiniai Dedalas ir Ikaras sparnus kr i plunksn ir vako, kuriam itirpus nuo kario Ikaras krito jr ir nuskendo. Iradjai broliai Raitai, jau naudodamiesi mokslinink darbais, sukr, pastat ir skrido lktuvu. Mokslininkai, keldami net paias drsiausias hipotezes, remiasi objektyviais tikrovs dsniais. Raytojai ir menininkai, kurdami savo veikalus, stebi gyvenim, remiasi sukaupta patirtimi. Kuriant fantastikus vaizdus ir kino filmus priemons tai krybai paimamos i tikrovs, nors naujas vaizdas jos ir neatitinka (undin tai moters ir uvies junginys, kentauras vyro ir irgo ir t. t.). Vaizduotje kurdamas nauj dalyk mogus stengiasi j knyti kokia nors objektyvia, realia forma: daiktais, pieiniais, muzikos ir literatros kriniais, praktiniais veiksmais ir t. t. Vaizduot yra glaudiai susijusi su praktine mogaus veikla. Jis kuria vaizdus, idjas, mintis, vliau jas tikslina, turtina, keiia ir praktikai gyvendina savo turimus pradinius, danai dar gana neaikius, neapibrtus sumanymus. mogus praktins veiklos metu savo turimus pradinius ne visada pakankamai aikius sumanymus sukonkretina, patikslina, apibria ir tai padeda juos gyvendinti. Vaizduots ryys su objektyvia tikrove ir praktika lemia jos priklausomyb nuo tikrovs painimo. Kuo daugiau mogus turi ini i tos srities, kuri susijusi su jo kryba, tuo didesn galimyb sukurti tikrov atitinkanius naujus dalykus ir juos praktikai pritaikyti. Vaizduot yra artimai susijusi su visomis asmenybs savybmis: interesais, iniomis, gabumais, gdiais, proiais ir jausmais. Vaizduotje kuriami vaizdai aprpia ir praeit, ir dabart, ir ateit. Vaizduots vaizdiniai kuriami labai vairiai. Pagal tai skiriamos vaizduots rys. Paprasiausia, pradin vaizduots forma yra tie atvejai, kai vaizdai ir idjos atsiranda be specialaus ketinimo sivaizduoti. Tai nevalinga vaizduot, kartais dar vadinama pasyvija. Rykiausias nevalingos vaizduots atvejis yra sapnai. Juose susipina vairiausi vaizdai, vykiai, kurie neretai neturi nieko bendro su tikrove. Sapnuose vaiktome oru, matome siaubnus, kurie mums kelia grsm, ir tik nubusdami isivaduojame i j spst. Gilaus miego metu, kai didij pusrutuli iev labai slopinama, mogus nesapnuoja. Umiegant ir nubundant nervini lsteli aktyvumas arba dar visikai nenuslopintas (umiegant), arba jos pamau darosi aktyvesns (nubundant). Tarp atskir smegen ievs centr miego metu susidaro ryiai, kuri paprastai nebna, todl sapnuojame fantastikus, vaizdingus sapnus, vaizdai nekontroliuojami ir jokio loginio ryio juose nebna. Sapnams bdinga nenatrali vyki eiga, atsiranda keist vaizd, kurie yra

160 lyg fantastika reali vaizd bei daikt kombinacija. Tai yra neprasto funkcionuojani lsteli sveikos rezultatas, atsirandantis dl netolygaus atskir ievs dali slopinimo. Nevalingai vaizduotei priskiriami ir tie vaizdai, kurie kyla klausantis pasakojimo, skaitant knyg. Taiau tai jau ne chaotikas vaizd kratinys, o vaizdai, susij su priimamos informacijos turiniu. Tai ne ms noru sukurti vaizdai. Valinga vaizduot tai nauj vaizd krimas turint aik tiksl, nukreipiant smoning veikl tiems vaizdams kurti. Tai mokslininko, konstruktoriaus, iradjo, architekto, menininko, raytojo, kompozitoriaus ir kita veikla. Pasireikiant valingai vaizduotei svarb vaidmen atlieka kalbjimas, kilusi udavini ireikimas odiu. Taiau ir valingos vaizduots procesas bna skirtingas, todl skiriamos atkuriamoji ir kuriamoji vaizduots. Atkuriamoji vaizduot yra vaizdo sudarymas pagal to objekto apraym, brin, gaidas, schem ir pan. Statybos vykdytojas, nagrindamas statomo namo brinius, susidaro jo vaizd ir juo remdamasis organizuoja darb; muzikos atlikjas, velgdamas muzikinius enklus, atkuria melodij: turistas, velgdamas topografin emlap, atkuria vietovs, kuria jis keliaus, vaizd; skaitydami groins literatros krin mintyse matome personaus, vietoves, sijauiame veikj igyvenimus. Atkuriamosios vaizduots vaizdas visada bna susijs su dokumento, kuriuo remiams, nuorodomis. Taiau tais paiais muzikiniais enklais vadovaudamiesi keli muzikantai gali nevienodai interpretuoti muzikos krin; t pai vykio schem nagrindami vyk tiriantys asmenys gali nevienodai sivaizduoti situacij. Atkuriamosios vaizduots vaizdai turi atitikti pateiktus apraymus, brinius ir pan. J interpretacij skirtumai negali bti labai dideli. Skaitydami knyg galime labai skirtingai sivaizduoti veikjus, taiau pagal brin atkuriamos detals vaizdas turi bti tiksliai atkurtas. Kitu atveju galime pagaminti netinkam detal. Atkuriamosios vaizduots vaizd, j apraym ir brini atitikimas labai priklauso nuo t dokument kokybs ir vaizdavimo tikslumo. Kita vertus, tai priklauso ir nuo tuos vaizdus atkurianio asmens ini, patirties, nuostat ir kit savybi. Atkuriamosios vaizduots vaizdai bus gyvi, turtingi, tiksls ir teisingi, jei atitiks dvi slygas: 1. Reikia mokti teisingai suprasti tuos apraymus, schemas, brinius, inoti sutartini enkl reikmes. 2. Reikia turti pakankamai ryki vaizd atsarg i atitinkamos tikrovs srities. Kuriamoji vaizduot yra savarankikas nauj vaizd sudarymas, trauktas krybins veiklos proces, kurios rezultatas yra originals produktai. Tai mokslininko, iradjo, konstruktoriaus, raytojo, kompozitoriaus, dailininko ir kit asmen vaizduotje sukurti kriniai. Daniausiai tai vertingi kriniai, bet gali bti ir menkaveriai bei neverti gyvendinti daikt ar reikini vaizdai.

161 Kuriamosios vaizduots procesas prasideda kilus sumanymui ar idjai. Kartais toks sumanymas brandinamas mnesius. Brandinant sumanym isiaikinamas jo turinys. Tam padeda inoma praktin mediaga apie t dalyk ir gretimas sritis. ia kyla pavojus numatyt udavin sprsti jau inomu, prastu bdu. Iaikjus krinio idjai ar sumanymui prasideda krybos procesas. Kartais gerai ir visapusikai apgalvotas sumanymas bei sukaupta faktin mediaga sudaro slygas gana lengvai sukurti tai, kas usibrta. Taiau ypa pradiniame etape susiduriama ir su daugybe sunkum. Kuo originalesnis ir drsesnis sumanymas, tuo sunkiau j vykdyti. Kuriant naujus vaizdus bandomi vairiausi jau turim vaizd derinimo variantai, eksperimentuojama. Svarbu, kad krjas savo vaizduotei duot visik laisv, nebijot jungti tai, kad atrodo net nemanoma. Tai veda prie originali sprendim ne tik dailje, literatroje, bet ir mokslinje kryboje. Pasireikiant krybinei vaizduotei lyginami, analizuojami bei jungiami vairs elementai, daiktai, situacijos, todl kai kurie autoriai tai vadina vaizdiniu mstymu. Krybin vaizduot nevienodai pasireikia vairiose veiklos srityse. Iskirtin kuriamosios vaizduots ris yra svajon. Tai vaizduots procesas, nukreiptas troktam ateit, tai norimo, geidiamo dalyko vaizdo sukrimas. Kuriamosios vaizduots kuriami vaizdai toli grau ne visi yra tai, ko autorius trokta gyvenime. Raytojas romanuose vaizduoja ne tik teigiamus veikjus ir j kilnius darbus. Aprayti neigiami veikjai, j asociali veikla, plimai, udymai, deja, yra ms tikrovs atspindys. Tai vaizduodamas raytojas siekia atkreipti dmes tas blogybes ir paskatinti jas igyvendinti. Svajons visada susijusios su tuo, ko norima, kas krj traukia, ko jis siekia. Svajons, kaip vaizduots procesas, ne i karto duoda objektyv rezultat. Jos kartais ir visai negyvendinamos, taiau gali tapti galinga paskata pasirengti kokiai nors veiklai. Svajon tapti kosmonautu jaunuol gali paskatinti siekti atitinkam ini, fizikai lavintis ir daug ko imokti, nors kosmonautu jis gal ir netaps. Vaizduots vaizdiniai kuriami vairiai. Paprasiausias vaizduots vaizdini krimo bdas yra agliutinacija tai skirting dviej ar daugiau objekt dali jungimas nauj visum. Tai undins vaizdinys, kur gauname sujung pus moters ir pus uvies, kentauro vaizdinys pus vyro ir pus irgo, velnio vaizdinys, sudarytas i mogaus kno, arklio kanop, karvs uodegos ir oio rag. Kuriant vaizdus agliutinacijos bdu pirmiausia reikia vieno objekto tam tikras dalis atskirti nuo jo visumos (atlikti disociacijos proces): kn, kanopas, uodeg ir ragus atskirti nuo t objekt, kuriems jie natraliai priklauso, paskui atskirtas dalis sujungti (asocijuoti) nauj vaizdin, t. y. velni. Agliutinacija taikoma ir techninje kryboje: vjo malno sparnai ir lktuvas tampa malnsparniu; akordeonas yra armonikos ir pianino junginys (r. 53 pav.).

162

53 pav. S. Krasauskas. Doc. J. Balkeviiaus aras. Vaizdini agliutinavimas ir akcentuacija

Kitas vaizduots vaizdini krimo bdas yra hiperbolizavimas tai vaizduojamo objekto arba atskir jo dali padidinimas arba sumainimas. Hiperbolizavimo pavyzdys D. Svifto romano liliput ir milin alys, devyngalviai slibinai, lietuvi pajrio pasak mergel milin Nida, kuri bridusi Baltijos jr audros metu gelbdavo vej laivus, pasakos Snieguol ir septyni nyktukai veikjai nyktukai. Akcentavimas tai toks krybins vaizduots procesas, kai pabriamos ir ypa irykinamos vaizduojamo objekto atskiros dalys. Jis naudojamas pieiant arus, kuriuose parykinamos kai kurios detals. Kai dailininkas pastebi ir parykina tam tikram mogui bdingus bruous, sukuriamas labai vyks humoristinis asmens portretas. Galima pabrti, parykinti gersias (didel mokslininko galv) ir neigiamas mogaus ypatybes gobuolio rank pirtai ilgi, o nagai atlenkti save ir pan. (r. 53 pav.). Schematizavimas objekt grupms bding bruo irykinimas atmetant individualias ypatybes. Schematizavimo pavyzdiai yra senoviniai gyvn ir moni pavidalai, nupieti ant urv sien, stilizuoti ornamentai, sudaryti augal lap ar kit j dali pavyzdiu.

163 terpimas tai daikto arba reikinio atskir savybi perklimas nauj kontekst, kuriame jie gyja nauj prasm. Pavyzdys knygos Alisa stebukl alyje veikjas triuis su liemene ir kieniniu laikrodiu, dailininko S. Krasausko pieinys Jaunyst, kuriame plaukai ir lpos yra i augal akeli ir lapeli (r. 54 pav.).

54 pav. S. Krasauskas Jaunyst. Vaizdini apibendrinimo ir terpimo pavyzdys

Tipizavimas tai sudtingas vaizdini pertvarkymo bdas, irykinant grupei bdingas ypatybes atskir individ vaizduose ir apraymuose. A. Baranauskas savo poemoje Anyki ilelis vaizduoja ne konkret il, o apskritai Lietuvos mik likim. A. Vienuolio paskenduol vaizduoja kaimo merginos likim, o emaits Vingi Jonas tipikas apsileids kaimo bernas. Norint sukurti tipik vaizd reikia painti daugum tos klass objekt. M. Gorkis yra pasaks, kad norint sukurti tipik pirklio, popo ar darbininko vaizd, reikia istudijuoti imt pirkli, pop ar darbinink. Tai bdinga ne tik raytoj, bet ir muzik, dailinink, konstruktori, mokslinink veiklai. Nors skiriama atkuriamoji ir kuriamoji vaizduots, aikios ribos tarp j nra. inoma, atkurdami vietovs vaizd pagal topografin emlap arba gamindami detales pagal brin turime tiksliai atkurti tuos vaizdus vadovaudamiesi sutartiniais enklais. Taiau keli skirtingi muzikos krinio atlikjai gali skirtingai j interpretuoti. Iliustruodami knyg dailininkai, nenukrypdami nuo pagrindins minties, gali pasirinkti vien arba kit iliustravimo

164 form, tinkamiausius iliustruoti, krinio personaus, vaizduojamus epizodus. Netgi statybininkas, gyvendindamas architekto sumanymus, gali kai k pakeisti. Tokiais atvejais riba tarp atkuriamosios ir kuriamosios vaizduoi tarytum inyksta. I to, kas pasakyta, galime matyti, kad vaizduot artimai susijusi su kitais psichikos procesais. Atminties vaizdiniai teikia jai mediag naujiems vaizdams kurti. Mstymas padeda analizuoti turimus vaizdinius ir j elementus sintezuoti, jungti naujas visumas. Jausmai adina vaizduots veikl. Baim kelia vaizduotje daugybs galim pavoj vaizdus ir skatina kurti vaizdus, kaip t pavoj ivengti. Diaugsmas atskleidia naujas veiklos perspektyvas, skatina kurti ir gyvendinti sumanymus. Krybos procesas pats savaime sukelia teigiamus jausmus, kai sekasi, ir susirpinim, nusiminim, lides, kai nesiseka. Individuals vaizduots skirtumai. Nors visi kuriame naujus vaizdus apie praeit, dabart ir ateit, taiau atskiri asmenys vaizdus kuria skirtingai. Atskir moni vaizduot skiriasi savo platumu, turiningumu, jga ir realumu. Vaizduots platum parodo tos sritys, kurias ji apima. Leonardas da Vinis buvo ne tik ymus dailininkas, bet ir technikos, fortifikacijos specialistas, kr lktuv projektus, M. iurlionis buvo dailininkas ir muzikas, L. Gutauskas poetas ir dailininkas ir t. t. Toki pavyzdi yra nemaai. Kita vertus, sutiksime ir toki asmen, kurie be savo siauros veiklos srities daugiau niekuo nesidomi. Vaizduot neretai perengia tikrovs ribas. Tai jau fantastikos sritis, kuri mogus neretai nukeliauja savo svajonse. Vaizduots turiningum parodo kuriam vaizd vairumas ir prasmingumas. Vaizduots turiningumas susijs su platumu. Leonardo da Vinio, V. A. Mocarto, V. Kudirkos, J. Marcinkeviiaus vaizduot ir turininga, ir plati. Kiekvieno mogaus vaizduot paprastai pasireikia kokioje nors srityje. Skiriamos menin, muzikin, technin, mokslin ir kitos vaizduots rys. Vaizduots platumas ir turiningumas priklauso nuo mogaus ini ir patirties. Patirtis ir inios ne tik teikia mediag vaizduotei, bet ir nulemia jos krypt. Vaizduots jg rodo tai, kiek jos sukurti vaizdai savo rykumu ir aikumu priartja prie suvokiam vaizd. Jeigu vaizduot stipri, riba tarp jos vaizd ir tikrovs tarytum inyksta. Kompozitorius girdi muzik, kuri skuba urayti muzikiniais enklais. L. van Bethovenas jau kurias bdamas girdjo kuriamos Devintosios simfonijos skambjim. Dailininkas mato norimo nupieti paveikslo vaizd. Vaizduots jga priklauso nuo mogaus poreiki, interes, nor. moni, kurie gyvena tik ia diena, vaizduot silpna. Ji priklauso nuo emocini igyvenim, kuriuos sukelia vaizduots vaizdai, ir kurie savo ruotu skatina vaizduots veikl. Be to, ji priklauso ir nuo dmesio sutelkimo bei tikrovs suvokimo. Vaizduots vaizdai ypa ryks miegant ir priklauso nuo bendros mogaus bsenos, t. y. ar jis budrus, sveikas, ar pavargs. Esant auktai temperatrai vaizduots veikla suaktyvja. Sutrikus nerv sistemai vaizduots

165 vaizdai gauna suvokim aikum, virsta haliucinacijomis. mogus vaizduots vaizdus igyvena kaip suvokimus. Tai jau patologiniai reikiniai. Vaizduots vaizdai bna tikroviki, jeigu jie teisingai atspindi tikrov, nors ir pertvarkytu pavidalu. Tikrovika vaizduot yra ir tada, kai sukurti vaizdai gyvendinami kuriant naujas vertybes. Net svajons gali bti gyvendintos. Vaizduots tikrovikumas priklauso nuo mogaus ini, patirties, kritiko mstymo. Vaizduot netikrovika, kai jos sukurti vaizdai negali bti gyvendinti arba j gyvendinimas bt beprasmis. Tokius vaizdus kuria mons, kurie turi maai ini, patirties, nepakankamai iugdyt mstym, ir tie, kurie atitrk nuo tikrovs, neveikls. Vaizduots reikm mogaus gyvenime didel. Ji leidia geriau painti pasaul, praturtina psichikos proces veikl. Vaizduot reikminga vairiose mogaus veiklos srityse: aidiant, mokantis, dirbant, kuriant, taiau teigiam reikm turi tik tikrovika vaizduot.

14. JAUSMAI
Psichologinje literatroje lietuvi kalba iam reikiniui apibdinti vartojami du terminai: emocijos ir jausmai. J turinys nevienodai aikinamas. Terminas emocijos kartais pavartojamas dviem prasmmis: plaija ir siaurja. Emocijos plaija prasme ymi visus ios ries igyvenimus. Emocijos siaurja prasme igyvenimai, kuriuos sukelia organini poreiki patenkinimas arba nepatenkinimas bei vairios paprasiausios situacijos. Nordami ivengti galimos painiavos iame skyriuje vartosime lietuvik termin jausmai, laikydami j tarptautinio termino emocijos plaija prasme atitikmeniu lietuvi kalboje. Painimo proces metu gauname labai daug ir vairios informacij apie aplinkoje ir ms organizme vykstanius procesus, tikrovs daiktus ir reikinius. Remdamiesi ia informacija planuojame, organizuojame ir atliekame vienokius arba kitokius veiksmus. Taiau taip bna ne visada. Gaunama vairialyp informacija nra mums vienodai reikminga. prast darbo dien pasilyta stiklin vandens nesukelt joki emocij, gal tik ireiktume padk u parodyt dmes, taiau ilgos ir varginanios kelions metu kart vasaros dien pakels sodybos eiminink pasilytas alto vandens puodelis sukelt didel malonum. inodami, kad nemaai jaun moni lankosi narkologiniame centre, apgailestausime tik dl moni neproting poelgi. Suinoj, kad ms eimos narys, slapta pradjs vartoti narkotikus, tapo nuo j priklausomas, igyvensime labai gil ir stipr skausm dl tokios nelaims. Nusikalstamoms grupuotms sprendiant tarpusavio santykius ginklais ir vienam ar keliems monms uvus ne vienas apsidiaugt, kad liko maiau bandit, tuo tarpu uvusij eimos nariai, ypa vaikai, igyvent lides ir skausm.

166 Visa, kas vyksta ms aplinkoje, gali turti mums vienoki arba kitoki reikm ir nulemti ms elges. Dienos metu pamat ateinant triukming jaunimo br suvoksime j kaip linksm mokini ar student grup ir ramiai eisime toliau. Nakt toks brys gali bti palaikytas igrusi vyruk kompanija, keliania grsm ms saugumui kils nerimo ar net baims jausmas ir stengsims ivengti susitikimo su jais. Jausmai yra subjektyvus ms santykio su tikrovs daiktais ir reikiniais igyvenimas. Pagal tai skiriami teigiami ir neigiami jausmai. Tikrovje daiktai ir reikiniai gali patenkinti mogaus poreikius, norus, padti pasiekti numatyt tiksl, gyvendinti sumanymus, pavyzdiui, laimti svarbias sporto varybas, gauti didesn atlyginim arba nenumatyt premij, atskleisti iaur nusikaltim ir kt. Tokiais atvejais mogus igyvena teigiamus jausmus: pasitenkinim, malonum, diaugsm, meil ir kitus. Taiau mogus neretai susiduria su daiktais bei reikiniais, kurie trukdo patenkinti poreikius, apsunkina jo veikl siekiant tikslo arba visikai ukerta keli jo siekti, sulugdo planus, pavyzdiui, pavogus pinigin su dokumentais ir nemaa pinig suma, skirta svarbiems pirkiniams, pralaimjus svarbias varybas, praradus darb ir pan. Tokiais atvejais igyvenami neigiami jausmai: lidesys, nusiminimas, pyktis, niris, baim ir kt. (r. 55 pav.). mogus mato ir suvokia daug daikt ir reikini, kurie jam tuo metu yra nereikmingi. Jie nei trukdo, nei padeda jam veikti. Eidami gatve sutinkame daug moni, matome transporto eism ir pan. Ms tikslui laiku nueiti darb tai neturi jokios takos. Mes jiems abejingi, neigyvename joki jausm. Jausm altinis visada yra objektyvi tikrov, jos daiktai ir reikiniai. Kai kurie j visiems monms sukelia tuos paius jausmus. Pamaius gyvat visiems kyla nerimo arba baims jausmas; baims jausm igyvens ir visi lktuvo keleiviai, suinoj apie vieno variklio gedim; sugavus turguje vag beveik visi bus patenkinti, kad kur laik jausis saugesni. Daugeliu atvej tas pats reikinys atskiriems monms gali sukelti nevienodus jausmus. Sumus narkotik platintoj daugelis bus patenkinti, kad sunaikintas blogio idinys, taiau platintojo tvai, net netar apie toki snaus veikl, igyvens gil skausm ir nusivylim. Tai priklauso nuo kiekvieno mogaus santyki su jausm kilimo altiniu. Vieniems gatvje patruliuojantys policininkai sukelia nusiraminimo, saugumo jausm, tuo tarpu igrusiam vairuotojui ar nusikaltliui nerim, net baim. Jausm igyvenimas priklauso ir nuo individuali mogaus savybi, isilavinimo, amiaus. Griaustinio dundjimas po aibo gsdina vaikus, o suaugs mogus ino, kad garsas sklinda liau nei viesa, ir girddamas griaustin ino, kad pavojus jau prajo, aibas trenk anksiau ir kitoje vietoje. Primityvus mogus net ir iandien natral sauls utemim sieja su galimomis nelaimmis ir bijo j.

55 pav. Jausm iraikos (i M. V. Gomezo, I. A. Domaenko. Atlas po psichologii, 1986)

167

168 mogaus santykis su tikrove labai sudtingas, todl tas pats reikinys gali sukelti ne vien, o kelis net ir prietaringus jausmus. Igelbjus skstant mog diaugiams tokiu gelbtojo poelgiu, jauiame dkingum ir net meil jam. Suinoj apie ypa iauri mogudyst jauiame pasipiktinim, pasilyktjim, neapykant ir pan. Vaikui ibgus gatv ir patekus po pravaiuojanio automobilio ratais pykstame ant jo, kad neatsargiai pasielg, taip pat gailime ir lidime, nes buvo sueistas, o kartu diaugiams, kad liko gyvas. Tokie prietaringi jausmai vadinami ambivalentikais. Jausmai glaudiai susij su mogaus veikla ir jo elgesiu. Jausmai yra signalai apie tai, ar veiksmai atliekami skmingai, ar neskmingai. Dl j takos mogus veikia vienaip arba kitaip, atlieka vienokius arba kitokius veiksmus. Jausm igyvenimai vaidina svarb vaidmen mogui reguliuojant savo veikl ir elges. Aktyvus ir krybingas mogus bna tada, kai siekiami tikslai kelia teigiamas emocijas. Dersjaus tyrimai parod, kad esant gerai nuotaikai asmen darbingumas buvo 0,84,2 proc. geresnis, o blogos nuotaikos 2,518 proc. blogesnis u vidutin. Atsivelgiant ry su mogaus veikla jausmai skirstomi aktyvius ir pasyvius. Aktyvs, arba steniki, jausmai yra tie igyvenimai, kurie skatina mogaus gyvybin veikl, didina jo jg, energij, veria veikti. Pasyvs, arba asteniki, jausmai silpnina mogaus gyvybin veikl, maina jo energij. Teigiami jausmai, t. y. diaugsmas, pasitenkinimas, malonumas, daniausiai bna aktyvs, o neigiami, t. y. nusivylimas, lidesys, baim, bna pasyvs. Taiau taip bna ne visada. vairiais atvejais skirtingus mones tie patys jausmai gali ir aktyvinti, ir slopinti. Pavyzdiui, baim, gali slopinti mogaus veiksmus, silpninti jo energij arba atvirkiai, mobilizuoti jgas kovai su pavojumi. Nemalons jausmai, kuriuos sukelia klitys, sunkumai k nors gyvendinant, gali bti ir aktyvs, ir pasyvs. Jie gali skatinti veikti klitis, sunkumus arba sumainti aktyvum, stabdyti veikl. Tai labai aikiai parod energetini sistem darbuotoj, dirbani prie valdymo pulto ir reguliuojani gamybos proces, tyrimai. Jie stebi valdymo pulte esani prietais rodmenis. Pastebjus nukrypimus nuo normos savaime kyla nerimas ar net baim, nes gali ne tik sutrikti gamybos procesas, bet ir vykti avarija, dl kurios visa sistema nustot veikti. Ininieriusoperatorius turi greitai vertinti situacij pagal vairi prietais rodmenis, priimti sprendim ir atlikti tinkamus veiksmus. Tiriant ininieri veikl buvo pastebti individuals j veiklos skirtumai. Vieni j objektyviai ir teisingai vertindavo situacij, priimdavo sprendim ir atlikdavo btinus veiksmus. Kit aktyvumas bdavo netikslingas tinkamai nevertin situacijos ir neprim sprendimo jie klysdavo atlikdami vairius veiksmus ir tikdamiesi, kad tai duos pageidaujam rezultat. Kai kurie operatoriai tokioje situacijoje tapdavo visikai pasyvs, negaldavo net suprasti, kas vyksta, ir j darbo rezultatas bdavo neigiamas avarija. Lygiai taip pat pasielgti gali ir policijos darbuotojai: susidr su ginkluot plik gauja vieni iekos patogios vietos, kad galt patys likdami nepastebti sekti nusikaltlius, kiti iekos ulandos, kurioje jaustsi saugs

169 ir lauks, kol viskas nurims. Teigiami jausmai taip pat gali slopinti mogaus veikl, ypa kai jie labai stipriai igyvenami. mogus, po tempto darbo pasieks tiksl, ilaiks egzamin, laimjs loterijoje daug pinig, digauja, atsipalaiduoja ir negali tinkamai susikaupti naujam neatidliotinam darbui. Visa tai taip pat rodo, kad jausmai pasiymi dar viena prieingybe: tampa ir palengvjimu, kurie priklauso nuo veiklos etapo. Labai atsakingais, kritiniais veiklos momentais mogus igyvena tamp. Tokia tampa bna prie egzaminus, vieus pasirodymus, sportines varybas, ruoiantis operatyviniams veiksmams. Artjant atsakingam veiklos momentui tampa didja, o jam prajus igyvenamas palengvjimas, atsipalaidavimas. Paprastai tampa bna susijusi su aktyvia bsena, pasiruoimu veiklai, dideliu protiniu aktyvumu. Kai kada dl didels tampos mogaus veikla sutrinka, nes tampa trukdo susitelkti. Tai priklauso ir nuo mogaus pasiruoimo veiklai, turimos patirties, ini, sugebjim. Turiniam praktinio darbo patirt pareignui pasirengimo eilinei operacijai metu tampa padeda susitelkti ir atlikti uduot. Tuo tarpu tokio pobdio veikl pradedaniam asmeniui kilusi tampa trukdo, dezorganizuoja jo veikl. Nevienodas jausm poveikis mogaus elgesiui priklauso nuo konkreios situacijos, kurioje jie kyla, individuali asmenybs savybi bei susidariusi prastini elgesio form (stereotip). Jausmai skiriasi ir igyvenimo stiprumu, jga. Silpnus jausmus, lydinius daugel ms veiklos srii, galima apibdinti kaip malonumo arba nemalonumo bsenas. Prisiliesti prie ilto radiatoriaus arba velnios vilnos malonu, o prisiliesti prie alto radiatoriaus arba iurkios vilnos nemalonu. Sveikinantis malonu jausti tvirt iltos rankos paspaudim ir nemalonu jausti savo rankoje alt, drgn, suglebus kito mogaus deln. Kavinje kartos kavos puodukas gali bti malonus, o jo laukimas nemalonus. Taiau igyvenami jausmai bna ir labai stiprs. Diaugsmas sugrus artimajam, laikytam uvusiu, bna beribis. Kosminio laivo sprogimas jam kylant erdv visiems j stebjusiems monms sukelia siaub. Jausm skirstymas malonius (diaugsmas, meil ir kt.) ir nemalonius (pyktis, lidesys) yra paremtas malonumo arba nemalonumo, primimo arba atmetimo, trokimo arba vengimo principais. Tuo tarpu stiprus jausm igyvenimas rodo j intensyvum. Tai atsispindi ir jausm pavadinimuose: pyktis ir niris, baim ir siaubas, skausmas ir kania, lidesys ir kania, pasitenkinimas ir aistra. Igyvenam jausm jga priklauso nuo to, kokie gyvenimo reikiniai juos igyvenaniam asmeniui yra tap vyraujaniais, su kuo yra susij svarbiausi jo veiklos motyvai ir tikslai. Kuo didesns reikms mogui turi koks nors reikinys, tuo stipresnius jausmus jis sukelia. Jausm igyvenimo jga priklauso ir nuo to, kokius reikalavimus mogus kelia sau paiam. Maisto kvapas alkanam mogui yra malonus, o soiai pavalgiusiam bus bereikmis ar net nemalonus. mogus, kuriam pieimas yra tik laisvalaikio praleidimas, nelabai igyvena, kai jo pieinius kas nors peikia. Tokios paios pastabos dailininkui profesionalui gali sukelti gilius ir ilgalaikius nemalonius igyvenimus.

170 Jausm igyvenimai glaudiai susij su fiziologiniais organizmo procesais. Lakn, dalyvavusi Antrajame pasauliniame kare, baims poymiai rodo organini proces sudtingum ir kitimus igyvenant jausmus (r. 2 lentel). J sudarant remtasi 1985 karinink ir 2519 aviacijos eilini, dalyvavusi Antrajame pasauliniame kare, nuomonmis (R. Schafer, 1947). Poymiai, ivardyti toliau pateiktos lentels pradioje ir daniausiai minimi, yra silpniausi ir maiau reikmingi skmingai veikti (irdies plakimas, raumen tampa ir kt.). Poymiai, esantys srao pabaigoje, reiau minimi, taiau daug reikmingesni bendrai lakno bsenai bei norint skmingai veikti (silpnumas ar net smons netekimas, atminties sutrikimai, leiktulys, negaljimas susikaupti).
2 l e n t e l . Laknams pasireikiantys baims poymiai
Ar kovinio skrydio metu jautei? irdies plakim ir pulso padanjim Raumen tamp Lengv susinervinim, greit susierzinim, pykt Sausum burnoje, lp divim Nerving prakaitavim arba alt prakait Lengv leiktul Nerealybs spd kad to negaljo tau atsitikti Dano lapinimosi poreik Drebjim Sukrtimo jausm Silpnum arba smons netekim Negaljim tuoj pat po skridimo prisiminti smulkmen to, kas vyko leiktul Negaljim susikaupti Danai (proc.) 30 30 22 30 26 23 20 25 11 3 4 5 5 3 Kartais Bendrai (proc.) (proc.) 56 86 53 83 58 80 50 80 53 79 53 76 49 69 40 65 53 64 50 53 37 41 34 39 33 32 38 35

Jausmus, ypa stiprius, rodantys poymiai susij su pastebimais viso organizmo pakitimais, kuriuos reguliuoja centrin nerv sistema. Kai kuriuos j nurodysime toliau. Odosgalvanin reakcija. Atsirandant jausmams odoje vyksta elektros pobdio pakitimai, kuriuos galima imatuoti. Prie odos pritvirtinti elektrodai (pvz., ant deln) jungiami su tuos pakitimus registruojaniu galvanometru. Odosgalvanin reakcija (OGR) yra jautrus emocini bsen metu vykstani pakitim rodiklis. Pavyzdiui, eksperimento metu tiriamasis su prie delno pritvirtintais elektrodais ltai ir garsiai sako abcls raides, galvodamas apie savo merginos vard. Galvanometro rodykls svyravimai parodo, kada jis itar pirmj jos vardo raid. Lengvas tiriamojo susirpinimas, susijaudinimas arba baim neisiduoti paprastai pasireikia dideliu rodykls nukrypimu.

171 Kraujo apytakos pakitimai. Igyvenant jausmus keiiasi kraujo antpldis kno paviri ir vidaus organus mogaus veidas ir kaklas supykus parausta. i pakitim prieastis yra kraujo spaudimo padidjimas ir kraujagysli isipltimas, dl to daugiau kraujo patenka kno paviri. Prieingas reikinys yra veido ibalimas isigandus. Tais atvejais odos kraujagysls susitraukia. irdies darbo ritmas. Stiprus irdies plakimas susijaudinus yra taip gerai inomas poymis, tad irdis nuo seno laikoma jausm igyvenimo rodikliu. Kvpavimas. Kvpavimo greitis ir gilumas, taip pat vidutin kvpimo trukm, lyginant su ikvpimu, akivaizdiai pasireikia kilus emociniam konfliktui. Akies vyzdio refleksas. Akies vyzdys links isiplsti supykus, pajutus skausm arba iaip susijaudinus. Seili isiskyrimas. Eksperimentais rodyta, kad emocikai susijaudinus burnos ertmje danai jauiamas sausumas. To prieastis seili kiekio sumajimas arba j sudties pakitimas. Skrandio ir arnyno veiklos pokyiai. Tyrintojai rod, kad stiprs jausmai veikia virkinimo organ darb. Dl to mogus gali susirgti jrlige arba viduriavimu. Ilgalaikiai jausmai arba nuotaikos gali bti skrandio arba arnyno op prieastis. Raumen tampa ir drebjimas (tremoras). Kartais apie mog sakoma: Reikia, kad jis atsipalaiduot. Jis per daug sitemps. Raumen tampa yra jausm poymis. tempti raumenys gali sukelti drebjim (tremor), kai vienu metu susitraukia antagonistiniai raumenys. Drebulys gali itikti ir tada, kai mogus igyvena trokim konflikt, pavyzdiui, jeigu jis labai nori k nors, kas j suerzino, apibarti, o kita vertus, taip pat stipriai trokta neprarasti orumo. Kraujo sudtis. Igyvenant jausmus veikia liaukos. Jos krauj iskiria hormonus. Kraujo chemin analiz parodo jo sudties pakitimus. Omenyje turimi cukraus, adrenalino kiekio ir kiti pakitimai. Adrenalinas ir noradrenalinas antinksi iskiriami hormonai, atliekantys svarb vaidmen kilus tampai. Dideli organiniai pakitimai, vykstantys emocini igyvenim metu, yra tarpusavyje susij reikiniai: dl nerv sistemos ir liauk veiklos takos jie grupuojami tam tikras sistemas. W. B. Cannonas tyr gyvnus ir pastebjo, kad tam tikra fiziologini reakcij sistema, atsirandanti pykio ir nirio metu, paruoia organizm kovoti su vairiomis nenumatytomis aplinkybmis arba gintis. Tokios reakcijos vyksta ir mogaus organizme. Supykus gali skaudti skrand dl jame vykstani pakitim, stipriau ir greiiau plaka irdis, isiskiria adrenalinas, greiiau krea kraujas. Susieidusio sportininko kraujas maiau teks nirting varyb metu negu tuo atveju, kai jis nebus pagautas rungtyni azarto. Malons kvapai ir skonio pojiai skatina skrandio suli ir seili isiskyrim. Stiprus igstis gali pagreitinti lapimo psls ir arnyno darb.

172 Jausm igyvenimams svarbus centrins nerv sistemos vaidmuo. Ji reguliuoja mogaus raumen darb, kuris pasireikia veido mimikos iraika, drebjimu, raumen tampa, verkimu, juoku, dant grieimu ir kt. Vis fiziologini reakcij ryys su igyvenamais jausmais nra vienareikmis. Kai kurios reakcijos susijusios tik su tam tikr jausm igyvenimu. Isigands mogus ibla, dreba, supyks parausta, spaudia kumius, grieia dantimis, nulids verkia, diaugdamasis juokiasi. Taiau paraudimas pasireikia tiek supykus, tiek igyvenant gdos jausm; odos galvanin reakcija (odos laidumas elektros srovei) kinta tiek supykus, tiek isigandus.

14.1. Jausmus aikinanios teorijos

DeimsoLangs (JamesLange) teorija. i teorij paskelb amerikiei psichologas W. Jamesas ir dan psichologas K. Lange, todl ji pavadinta j vardu. Teorija teigia, kad jausmus sukelia organizme vykstantys pokyiai, t. y. bijome todl, kad iblame, bgame, lidime todl, kad verkiame ir t. t. Vadovaujantis ia teorija, jei mus upuolus negniautume kumi, nepadant irdies ritmas, nepakilt kraujo spaudimas, neplst veid kraujas, tai ir nepyktume; jei neibaltume, nedrebtume, nedidt adrenalino kiekis kraujyje, tai ir nebijotume. DeimsoLangs teorija visk tarsi apveria auktyn kojomis: juokiams ne todl, kad linksma, o linksma todl, kad juokiams. Teorijai sukurti takos turjo glaudus igyvenam jausm ir organizmo fiziologini proces tarpusavio ryys. ia teorija suabejojo amerikiei psichologai W. Cannonas, Ph. Bardas ir kiti. W. Cannonas galvojo, kad organizmo reakcijos nra tokios skirtingos, kad sukelt skirtingus jausmus. Akivaizdu ir tai, kad tokie patys fiziologiniai pakitimai vyksta igyvenant skirtingus jausmus: paraustama igyvenant ir gdos jausm, ir supykus, drebame ir bijodami, ir nir. Tyrimai taip pat parod, kad sustabdius organizme vykstanius periferinius pakitimus, bdingus igyvenant jausmus, jausmai nepranyksta. Be to, iuos pakitimus suklus dirbtinai jausmai nekyla. Vieno tyrimo metu monms krauj buvo suleista gerokas kiekis adrenalino, kuris sukelia organizme pakitimus, bdingus igyvenant baims jausm. Dl adrenalino takos organiniai pojiai pakisdavo, taiau baims jausmas nekildavo (W. Cannono duomenys). W. Cannonas ir Ph. Bardas padar ivad, kad tuo paiu metu vyksta ir organizmo pokyiai, ir igyvenami jausmai. Jausmus sukelianio dirgiklio impulsai tuo paiu metu plinta smegen iev. Dl to subjektyviai sismoninami igyvenami jausmai patenka poievinius sluoksnius sukeldami organizme fiziologinius pakitimus. Jie aikino, kad irdis ima stipriau plakti, kai pajuntame baim, taiau ie veiksniai nra vienas kito prieastis. Jausmai igyvenami ir gyja aikias formas tada, kai kas nors apsunkina smegen ievs procesus. Pavyzdiui, bloga inia gali sukelti dideli viso mogaus organizmo pakitim: irdies kraujagysli, tulies tak spazmus, geltlig; bna atvej, kai mogus per kelias valandas prayla. Visi ie rei-

173 kiniai paaikinami tuo, kad jaudinimo proces galvos smegen ievje sutrikimas gali iplisti poiev, sukelti didelius mediag, kraujo apytakos pakitimus ir pan. Tai buvo nustatyta I. Pavlovo laboratorijose atlikus tyrimus. uniui sudarydavo teigiam slygin refleks apskritimo atvilgiu ir neigiam elipss. Vliau bdavo pateikiama tarpin figra, menkai tesiskirianti ir nuo apskritimo, ir nuo elipss. Dl prieingus refleksus sukeliani dirgikli nervin veikla sutrikdavo pakisdavo kvpavimas, irdies plakimas, judesiai ir t. t. Pakisdavo visa gyvno elgsena, kildavo neurozs. uo tapdavo agresyvus arba inkdavo, atsiguldavo. Reakcija priklaus nuo nerv sistemos tipo. I. Pavlovo tyrimai leidia teigti, kad jausm igyvenim prieastis yra tikrovje vykstantys reikiniai, kurie smegen ievje sukelia tam tikrus procesus ir igyvenami tam tikri jausmai. Tai patvirtina ir tai, kad jausmai atsiranda slygini refleks pagrindu. Pavyzdiui, baims jausmas kyla ne tik tada, kai yra pavoj sukeliantis objektas, bet ir tada, kai mogus vl patiria tas aplinkybes, kurioms esant jis jau anksiau buvo susidrs su pavojumi ir igyveno baim. Lankantis vietose, kur praleista vaikyst, vl kyla praeityje igyventi jausmai. moni jausmai yra glaudiai susij su kalba. odis ir kalba yra plaiai prieinama priemon norint paveikti mog ir reguliuoti jo jausmus. odiu galima sukelti jausmus kitiems monms ir juos sulaikyti. odis, nors ir neitartas garsiai, padeda mogui suprasti ir reguliuoti savo paties jausmus.

14.2. Jausm funkcijos

Jausmai atlieka dvi pagrindines funkcijas: signalin ir reguliuojani. Kiekvienas mus veikiantis daiktas arba reikinys ar j savybs yra tam tikras informacijos altinis, t. y. signalas, galintis turti skirting reikm. Tai gali padti arba trukdyti patenkinti ms poreikius ir sukelti vairi jausm. Atmintyje sitvirtin jausm igyvenimai taip pat signalizuoja apie tai, kaip tie objektai patenkina ms poreikius. Taigi jausmai atlieka signalin, t. y. impresin funkcij. Jausmai atlieka ir ekspresin, t. y. iraikos funkcij. Jausmai ireikiami mimika, judesiais, kalbos intonacija ir t. t. (r. 63 pav.). Ekspresija (iraika) yra mogaus jausm aktyvumo rodiklis. I to iplaukia ir reguliuojanti jausm funkcija. Jausm iraika ne tik pranea apie poreiki patenkinim ar nepatenkinim, bet ir apie jausmus igyvenanio mogaus santyk su kitais monmis. Ji gali daryti poveik j elgesiui. Vienaip elgsims sutik besiypsant, kitaip pykus mog.

14.3. Jausm rys

moni igyvenami jausmai yra labai vairs, todl bandoma juos klasifikuoti. Paprastai iskiriamos dvi jausm grups: emesnieji jausmai ir auktesnieji jausmai.

174 emesnieji jausmai, daniausiai vadinami emocijomis siaurja prasme, yra paprasiausi situacij igyvenimai, susij su organini poreiki patenkinimu arba nepatenkinimu. Tai igyvenimai, susij su valgio, grimo, gaivaus oro, apsaugos nuo alio, seksualiniais poreikiais, taip pat su situacijomis, kai gresia pavojus gyvybei ir pan. emesniesiems jausmams priskiriami ir igyvenimai, susij su pojiais, atskir daikt savybi atspindjimu. Kai kurios spalvos, garsai, kvapai yra malons, kiti sukelia nepasitenkinim. Tai vadinama emociniu poji tonu. mogaus gyvenime jie nra labai reikmingi, nes mogus paprastai reaguoja ne atskiras daikto savybes, o daikt ar reikin kaip visum. Auktesnieji jausmai yra pastovesni ir susij su mogaus auktesni poreiki socialini, kognityvini (painimo), kultrini, dvasini patenkinimu. Tai jausmai, susij su moni poreikiais. Pavyzdiui, baim, kilusi mogaus gyvybei pavojingomis slygomis, yra emesnis jausmas (emocija). Baim patekti juoking padt, netekti kit moni pagarbos, prarasti mylim mog yra auktesnysis jausmas, susijs su moni tarpasmeniniais santykiais. emesnieji jausmai, susij su organini poreiki tenkinimu, bdingi ir gyvnams. Tokie moni jausmai i esms skiriasi nuo gyvn jausm. mogus yra visuomenin btyb ir net paprasiausius organinius poreikius tenkina atsivelgdamas visuomenje nusistovjusius reikalavimus. mogus nepuola prie maisto bet kokiomis slygomis, o valgo tik tam tikru laiku, specialiai paruot maist, naudodamasis reikalingais rankiais, tam skirtose vietose ir net papuodamas pateikiam patiekal. To nedaro joks gyvnas. emesnieji jausmai yra situacinio pobdio. Juos sukelia tuo metu susidariusi situacija. Situacijai pasikeitus jie silpnja ir visai inyksta. Auktesnieji jausmai gali bti ir situacinio pobdio, ir ilgalaikiai. Jie gali nepriklausyti nuo kokios nors grietai apibrtos situacijos. Ilgalaikiai jausminiai santykiai ilieka vienodi, nors pats objektas skirtingu laiku mogui gali sukelti vairi su situacija susijusi jausm. Tai priklauso nuo aplinkybi. Tam tikromis slygomis, pavyzdiui, nusikalstamos grupuots atstovui praneus svarbi informacij, galima apsidiaugti, nors jokios nuolatins simpatijos tam mogui galime ir nejausti. Ilgalaikiai auktesnieji jausmai genetiniu poiriu atsiranda vliau, negu su situacijomis susij igyvenimai. Jie yra atskir su situacija susijusi jausm apibendrinimo rezultatas. Auktesnij jausm objektai gali bti skirtingi. Jausmai skirstomi ris pagal tai, kaip greitai jie kyla, kaip stipriai igyvenami, pagal trukm, tak mogaus elgesiui ir juos sukelianius reikinius. Tai afektai, aistros ir nuotaikos. Afektai yra greitai, staigiai kylantys stiprs ir trumpalaikiai igyvenimai. Jie visada susij su aplinkybmis, kurios mogaus gyvenime uima svarbi viet. Igyvenant afekt atsiranda vadinamasis smons susiaurjimas: smon fiksuoja tai, kas sukl afekt. Tai gerokai susilpnina mo-

175 gaus elgesio savikontrol. mogus, itiktas afekto bsenos, danai pasielgia neapgalvotai, prieingai, negu paprastai elgtsi ir dl to neretai paskui gailisi. Igyvenant afekt labai pakinta vidaus organ bkl, pasireikia staigs iraikos judesiai (mimika, gestikuliavimas, verkimas, riksmas, mlungiki judesiai ir pan.). Teisinje praktikoje asmenims, atlikusiems agresyvius veiksmus kito mogaus ar materialinio objekto atvilgiu itikus afektui, taikomos maesns sankcijos. Afektas igyvenamas tarsi prie mogaus vali. J suvaldyti sunku, taiau manoma, ypa kai numatoma j galinti sukelti situacija. Tokiu atveju galima smoningai usibrti tiksl jam nepasiduoti, sulaikomos afektui bdingos motorins reakcijos ir atliekami kiti su juo nieko bendro neturintys veiksmai. Sunkiau kovoti su jau prasidjusiu afektu, ypa kai jis ne tik labai stipriai igyvenamas, bet ir trumpai trunka. Jam veikti svarbi reikm turi galim poelgi padarini sismoninimas. Afekt valdymas labai priklauso nuo asmenybs moralini savybi, nuo nuolatini elgesio form, kurias lemia ugdymas ir gyvenimo patirtis. Aistra yra stiprus, nuolatinis ir gilus jausmas, apimantis vis mog ir nulemiantis jo mini ir veiksm krypt. Aistros objektas paprastai yra tai, k mogus subjektyviai laiko labai vertingu dalyku, sukelianiu teigiamas emocijas. Aistra vertinga tuo, kad suteikia mogui energijos ir padeda pasiekti ger rezultat. Taiau aistros objektai gali bti labai skirtingi visuomeniniu ir moraliniu poiriu, todl ji gali skatinti siekti visiems priimtin tiksl, nedarani alos kitiems, pavyzdiui, aistra mokslo inioms, menui, muzikai, technikai (automobiliams), koki nors daikt kolekcionavimui. Taiau mogus gali igyventi aistr, nukreipt tik jam vienam nauding objekt, ir taip paeisti kit moni teises ar net daryti al. Pavyzdiui, savimyla visur mato tik save ir siekia tik to, kas jam naudinga, negalvodamas apie kitus; gobuolis igyvena aistr turtui ir j kaupia net apiplindamas kitus ir t. t. Nuotaika yra ilgiau arba trumpiau trunkantis igyvenimas, emocin bsena, kuri savotikai nuspalvina visus kitus mogaus igyvenimus, poir aplink, save ir savo veikl. Esant gerai nuotaikai mogus visk links suvokti teigiamai, diaugiasi net bereikmiais dalykais. Nulids mogus visk mato juodomis spalvomis. Igyvenaniam nerim mogui viskas atrodo netikra, pavojinga. Nuotaikos prieastys ne visada suvokiamos. Ji igyvenama tarsi atsiradusi be jokios prieasties. Jas visada sukelia kokios nors prieastys, vairs mogui reikmingi vykiai. Tai gali bti skm arba neskm darbe, malonus arba nemalonus pokalbis, diugi arba lidna naujiena, sveikatos bkl, nuovargis ir t. t. Kartais nuotaik sukelia net koks nors mamois, susijs su mogui svarbiomis aplinkybmis: kieno nors pastaba, jei ji pasirodo eidianti, kokio nors mogaus vilgsnis, jei to mogaus santykiai su mumis yra svarbs. Nuotaikos pastovumas priklauso nuo to, kiek yra reikminga j suklusi aplinkyb, arba nuo to, su kuo yra susijs nuotaikos altinis.

176 mons skiriasi tuo, kad vieni daniau igyvena vienokio, kiti kitokio pobdio nuotaikas. Tai nuolatins, bendresns nuotaikos, priklausanios nuo pobdio t jausm, kurie vyravo j gyvenime. Vieni daniau igyvena diuges, pakilim, kiti link lides, sielvart, treti daniau suirz, viskuo nepatenkinti. Neigiamas nuotaikas galima veikti. Nepageidaujam nuotaik, slopinani mogaus veikl, galima veikti keliant sau teigiamus tikslus. Ypa svarbu stengtis siekti gyvybikai svarbi tiksl, kurie monms suadina kilnius jausmus. Stresas nepageidaujama emocin bsena, kylanti dl mogaus veiklai nepalanki slyg ir j danai dezorganizuojanti. Stresas susijs su tam tikrais psichologiniais procesais: a) grsms vertinimu, t. y. mogaus i anksto nenumatytu susidrimu su kokia nors jam nepalankia, pavojinga situacija; b) tos grsms sukelta gynimosi reakcija. Streso metu kinta normali mogaus veikla. Sutrinka judesiai: jie pasidaro staigs, nesuderinti, nekoordinuoti, poza tampa nejudri. Dani stresai gali sumainti darbo naum, padaroma daugiau klaid, gali atsirasti, bendravimo sunkum ir net psichosomatini sutrikim, taip pat polinkis vengti naujovi. Frustracija mogaus bsena, pasireikianti jai bdingais igyvenimais ir elgesio ypatumais, susidariusi dl objektyviai nenugalim (arba subjektyviai suprantam kaip nenugalim) sunkum siekiant tikslo. Frustracija greiiau patiriama, kai klitis yra mons, j elgesys, o ne fiziniai daiktai. Frustracijos atsiradimas ir igyvenimas priklauso ir nuo individuali mogaus savybi. Frustracijos igyvenimas keiia mogaus elges. Tipikas elgesys frustracijos metu yra agresija. Tai mogaus elgesys, galintis pasireikti net kito asmens puolimu, fizins jgos naudojimu, daikt dauymu, odiniu puolimu, mogaus apkalbjimu arba net tyliai mintyse itartu blogu palinkjimu oponentui (kad tu sudegtum ir t. t.). Agresija pasireikia ir suveriant kalt kitam asmeniui, iekant atpirkimo oio. Agresija susijusi su pykiu ir niriu. Patyrus frustracij mogaus elgesys gali bti regresyvus, t. y. sutrinka konstruktyvi veikla, mogus grta prie primityvesni elgesio form, kurios neduoda laukiam rezultat. Elgesys gali tapti fiksuotu, kartojama ankstesn veikla, nors ji beprasm, ir kt. Auktesnieji jausmai skirstomi ris pagal juos suklusi objekt ypatumus. Tai doroviniai, intelektiniai, estetiniai ir praktiniai jausmai. Doroviniai jausmai rodo mogaus santyk su visuomene, moni grupmis, valstybe, pavieniais monmis, paiu savimi. Tai yra tie jausmai, kurie kyla vertinant kit moni arba savo elges, palyginti su tomis elgesio normomis, kurios yra priimtos visuomenje ir yra pripastamos. Teigiami moraliniai jausmai igyvenami tada, kai matome kit mog elgiantis pagal priimtas taisykles, ypa kai jis aukojasi kit labui. Pavyzdiui, mogus vyksta gelbti moni plintant epidemijai, puola degant nam ineti ten likusio vaiko, tampa donoru ir aukoja vien savo inkst, kad kitas mogus likt gyvas.

177 Taiau igyvenami ir neigiami moraliniai jausmai, pavyzdiui, pasipiktinimas amoraliu elgesiu. Humanikas elgesys visada sukels teigiamus moralinius jausmus, o nehumanikas neigiamus. Moraliniams jausmams priklauso ir tie, su kuriais kovojame, kuri nepateisiname (bailumas, godumas, pavydas ir kt.). Neretai asmeniniai jausmai prietarauja moraliniams (meil prieikai nusiteikusios alies merginai ir meil tvynei). Intelektiniai jausmai susij su mogaus protine veikla, ini gijimu, mokslo ir technikos laimjimais. Jie igyvenami tiek diaugiantis savo laimjimais, tiek lidint, apgailestaujant dl neskmi. Archimedas, atrads lyginamojo svorio dsn, bgo Sirakz gatvmis diaugsmingai aukdamas: Eureka, eureka! (atradau, atradau). Visi diaugsi pirmiesiems astronautams ilipus Mnulyje. Tai buvo dideli mokslo laimjim siknijimas. Pirmos klass mokinys diaugiasi pains pirmsias raides, dl tos paios prieasties diaugiasi ir jo motina. Intelektiniams jausmams priklauso nusistebjimas, kils susidrus su neinomu reikiniu, abejojimas dl sprendimo teisingumo. Intelektiniams jausmams priklauso ir jausmai, susij su krybine, pavyzdiui, raytojo, mokslininko, konstruktoriaus veikla. Estetiniai jausmai kyla vertinant gamtos daiktus ir reikinius bei mogaus krinius remiantis groio samprata. Muzikos, meno, literatros krinys gali sukelti ir teigiamus jausmus, ir neigiamus. Lygiai taip pat ir gamta. Graiai tvarkomi parkai sukelia malonius jausmus, o mike iverstos iukls, ipjauti seno parko mediai sukelia pasipiktinim ir nusivylim. Praktiniai jausmai kyla vertinant savo ir kit moni veikl buityje, kinje veikloje, tvarkant savo bst ir pan. Visi ie jausmai igyvenami ne atskirai. Jie yra tarpusavyje susij. Diaugdamiesi ms alies operos ir baleto solist laimjimais kartu igyvename ir estetinius bei moralinius (pasididiavimo savo alimi) jausmus ir t. t.

14.4. Jausm skirtumai

mons skiriasi ne tik tuo, kaip msto, kaip veikia, bet ir kaip jauia. Svarbiausias skirtumas jauiant yra jausm kryptis, parodanti tai, k jausmai yra nukreipti, koks j turinys. Norint suprasti mogaus jausm pasaul reikia suprasti, kiek jausmai, kurie yra svarbiausi jo gyvenime, susij su jo pasaulira ir pagrindiniais tikslais. Reikia suprasti, ar jis i esms, ar atsitiktinai myli, neapkenia, ar igyvena dvasios pakilim ir diaugiasi, ar lidi. Taip pat reikia suprasti, ar jo jausmai iplaukia i sitikinim, ar juos sukelia akimirkos spdiai. Pavyzdiui, neapykantos jausmas gali bti ir teigiamas, kilnus, ir neigiamas, t. y. susijs su pavydu ir pan. Neapykanta tvyns prieams yra kilnus, ygiams kvepiantis jausmas, ugdantis didvyrius. Pykio ir pavydo jausmai mogui, pralenkusiam varybose, yra smulkus jausmas, sukeliantis nesantaik ir skatinantis netinkamai elgtis. moni jausmai skiriasi savo gilumu. Gilus tas jausmas, kuris palieia svarbiausius mogaus gyvenimo aspektus, susijusius su jo mintimis, sie-

178 kiais bei norais, atsispindiniais visame jo gyvenime. Jausmo jga, audringa ir ryki iorin jo iraika dar nerodo jo gilumo. Trumpalaikis susiavjimas gali bti ir labai stipriai ireiktas, bet nebus gilus. Visi afektai yra stiprs jausmai, bet negils. Audringas, bet trumpas pykio prasiverimas yra stipraus, bet negilaus jausmo pavyzdys. Tikra meil nuo susiavjimo skiriasi savo gilumu. Neapykanta, iplaukianti i mogaus sitikinim ir nulemianti jo gyvenim, yra gilaus jausmo pavyzdys. mogaus jausm turtingumas ir turiningumas priklauso nuo jausm gilumo. Yra moni, kurie labai stipriai susiavi monmis ar kokiais nors darbais. Taiau kiekvienas stiprus susiavjimas tik tada gyja gyvenimik reikm, kai pavirsta gilia meile. mons, kurie gali susiavti, bet nesugeba mylti, lieka pavirutiniki ir tuti. Jausm gilumas labai glaudiai susijs su j pastovumu. Gilus jausmas pastovus ir tvirtas, tuo tarpu negils, nors ir stiprs jausmai, yra trumpalaikiai ir greitai praeina. Jausm nepastovumas gali turti dvi skirtingas formas. Vien moni nepastovumas pasireikia dl noringo nuotaik kaitaliojimosi. Tokiems monms jausmai greitai kyla ir lygiai taip pat lengvai bna istumiami kit, kartais visai prieing jausm. Jie jaudinasi dl galimo pavojaus, bet viena raminanti inia nerim pakeiia nerpestingumu. J nuotaika priklauso nuo atsitiktinumo. Kitiems monms jausm nepastovumas pasireikia greito atbukimo forma. Dauguma jausm, danai pasikartojant juos sukelianioms situacijoms, silpnja ir pagaliau visai pranyksta. Taiau jausmai, kurie giliai palieia mogaus asmenyb, yra susij su jo interesais, dl pasikartojimo nesilpnja ir neatbunka. Jei mogus tikrai mgsta kok nors darb, jei tas darbas yra jo tikrasis paaukimas, jis igyvens nuolatinius jausmus. Malonumas, kur teikia gera muzika, didja jos klausantis. moni jausmai skiriasi ir veiksmingumu, t. y. postmiu mog veikti. Vieniems monms jausmai yra galinga paskata elgtis vienaip arba kitaip, kit elgesiui jie takos neturi. Nuolatinis ir gilus jausmas yra labai veiksmingas, suteikia krypt visiems mogaus sumanymams, nulemia vis jo veikl. Aistra kilniems, tauriems tikslams padeda monms atlikti didelius darbus, sukurti vertingus krinius, pasiekti mokslo auktumas. Taiau aistra gali nukreipti ir smulkius ir nevertingus tikslus; tada ji tampa pratinga. Jausm veiksmingumo atvilgiu kratutines prieybes sudaro sentimentals ir aistringi mons. Pirmieji pasyviai giriasi ir mgaujasi savo jausmais, daug apie juos kalba, bet silpnai juos igyvena, o antrieji apie savo jausmus nekalba, bet jais gyvena, siekdami juos paversti veiksmais.

179

Treioji dalis. ASMENYB

15. ASMENYBS SAMPRATA
Asmenybs, kaip nedalomos visumos, tyrinjimas ypa suaktyvjo XX amiaus pirmoje pusje. Tuo laikotarpiu buvo kritikuojamos tos psichologijos kryptys, kurios daugiausiai tyr psichikos procesus, j funkcijas ir individualius skirtumus. Atskir psichikos proces tyrinjimai nesudar galimybi painti vientis asmenyb. G. Allportas toki tyrim nepakankamum asmenybei painti iliustruoja E. Tuluzo neskme, kuri is patyr apraydamas ymaus prancz matematiko, fiziko ir filosofo A. Puankar asmenyb. E. Tuluzas nustat, kad A. Puankar atmintyje galjo isaugoti vienuolikos skaii eiles, pasiymjo teisingomis skaii asociacijomis, jo klausos vaizdiniai buvo aukiausio lygio. Be to, jis mgo muzik, nemgo mediokls, kentjo nuo nemigos ir t. t. Taiau E. Tuluzas prisipaino, kad vis t savybi sintez neatskleid A. Puankar kaip genijaus asmenybs. Daugelis to meto ymi psicholog kl mint, kad asmenyb painti galima ne atskirus jos elementus jungiant visum, o ieinant i jos struktros visumos. Asmenybs tyrim svarbiausiu psichologijos tikslu laik ir ymus rus psichologas L. S. Vygotskis, kuris kritikavo poir, kad mogaus vidinio gyvenimo, kaip visumos, apraymas yra poeto arba istoriko, o ne psichologo darbas. Svarbiausia psichologijos problema, jo nuomone, yra asmenybs ir jos raidos tyrinjimas. Asmenybs sudtingum ir jos tyrinjimo sunkumus patvirtina ir tas faktas, kad nra vieno visiems priimtino jos apibrimo. F. Allportas suskaiiavo apie penkiasdeimt asmenybs apibrim. Kartais kai kuri su asmenybe susijusi svok turinys i dalies sutampa, pavyzdiui, asmenyb ir charakteris, charakteris ir temperamentas, todl i pradi reikia isiaikinti asmenybs ir kai kuri jai artim svok prasm. Psichologinje literatroje daniausiai sutiksime ias svokas: mogus, asmuo, asmenyb, individas, individualyb. mogus tai pati bendriausia svoka, tai gyvybs evoliucijoje labiausiai isivysiusi protingos prigimties biologin btyb (homo sapiens). mog galime aptarti kilms atvilgiu jo atsiradim ir raid, taip pat kaip biologin organizm jo anatominius ir fiziologinius ypatumus bei socialiniu atvilgiu kaip visuomenin, istorin, kultrin ir moralin btyb. mogumi domisi ir j tiria vairs mokslai: biologijos, medicinos, filosofijos, humanitariniai ir socialiniai. Atskiram mogui ymti vartojama individo svoka. Individas tai atskira btyb, atskirta nuo kit tos ries, klass ar gimins objekt

180 laiko ir erdvs atvilgiu, isiskirianti kokybinmis struktros ir elgesio ypatybmis. Tai kiekviena atskira btyb, savarankikai egzistuojantis gyvas organizmas. Negyvosios gamtos daiktams individo svoka netaikoma. Suskaldyto akmens dalys lieka akmenimis, nenustoja savitumo. Gyvi organizmai yra sudtingos, tarpusavyje organikai susijusi dali sistemos. J gyvybingumas priklauso nuo atskir dali sveikos, todl jas suskaidius gyvas organizmas va. i svoka augalams taikoma tik iimties atveju, pavyzdiui, Stelmus uolas, V. Krvs apsakym Grainio liepa. Gyvnams iskirti i kit individo svoka taikoma daniau. Taiau i svoka daniausiai taikoma mogui norint paymti asmen tik su jam bdingomis savybmis. Asmuo tai protingos prigimties individuali btyb. i svoka vartojama tik kalbant apie mog, nes tik jis turi proting prigimt. Savita asmens ym yra jo tapatyb. Viskas aplink mus ir mumyse paiuose kinta, taiau mes liekame tie patys. Asmuo ir savo vaikystje, ir brandiame amiuje, ir senatvje lieka tas pats. mogus auga, keiiasi jo ivaizda, gali keistis mstymas, jausmai, pairos, taiau asmuo visada yra tas pats. Kai mogus pradeda sivaizduoti, kad yra kakas kitas, pavyzdiui, Napoleonas, tai rodo jo psichikos sutrikim. Objektyviai mogus savo tapatybs negali netekti. Jis tik gali subjektyviai j igyventi. Asmuo yra vienkartin, nepakartojama, savita btyb, kurios niekas negali pakeisti. Jis yra laisvas subjektas ir laisv veiksm autorius. Lietuvi enciklopedijoje asmens svoka apibriama kaip grynai teisin. Asmuo laikomas i prigimties protinga, individualia ir laisva btybe. Taigi visi mons yra lygiaveriai, nes visi yra asmenys ir privalo naudotis lygiomis teismis. Asmens vert nepriklauso nuo mogaus kilms, rass, tikjimo, sugebjim arba jo atlikt ger ir blog darb. mons labai skiriasi savo elgesiu ir laimjimais. Kiekvienas mogus yra i prigimties protinga btyb, dl savo veiklos isiskirianti kaip asmenyb. Asmenyb tai mogus, pasieks pakankamai aukt fizinio, psichinio ir socialinio isivystymo lyg, kuris leidia jam elgtis neatsivelgiant tiesioginius poveikius ir situacijas, vadovaujantis esminiais gyvenimo principais ir sitikinimais. Pasak C. Rogerso, gerai funkcionuojanti asmenyb yra mogus, kuris visikai atviras savo vidiniam ir ioriniam patyrimui, igyvenantis savo buvimo iame pasaulyje kasdienin prasm, sugebantis bendrauti su kitais monmis. J. Piknas pateikia vairi psichologijos krypi atstov nurodytus asmenybs brandos poymius (r. 3 lentel). Negalima laikyti asmenybe k tik gimusio vaiko arba ligonio, turinio rimt psichikos negali, nepajgianio savarankikai gyventi visuomenje. Tai tik asmuo, turintis pavard, vard, gyvenamj viet, t. y. tai, kas rayta jo pase. Paprastai radus uvus mog be dokument sakoma, kad jo asmenyb dar neinoma. Tai neteisinga. Nustatinjamas asmens tapatumas, o ne asmenyb. Neteisinga asmenybmis vadinti auktesnius ar net auk-

181 tus postus uimanius asmenis. Tai kartais bna eiliniai pilieiai. Tuo tarpu tarp eilini moni, t. y. valstiei, darbinink, tarnautoj, galime rasti doroving, labai gerai savo darb imanani, prisiimani atsakomyb u savo elges individ, t. y. asmenybi.
3 l e n t e l . Asmenybs brandos kriterijai ir poymiai
Atstovas Freudas Adleris Jungas Eriksonas Berne Psichologijos kryptis Psichoanalitin Individualin Analitin Neopsichoanalitin Transakcin Analitin Egzistencin (Daseinsanalyse) Egzistencin Kognityvin Humanistin Brandos kriterijai Sugebjimas mylti ir dirbti Socialini udavini radimas Savojo gyvenimo stiliaus pltot Savisklaida individualizacijos ir transcendencijos priemonmis pasineriant pasmons gelmes Sugebjimas intymiai bendrauti su kitais asmenimis ir didelis produktyvumas Suaugusiojo ego bvio vyravimas a galiu atvilgiu Egzistencins pozicijos Man viskas gerai tau viskas gerai suvokimas Tapimas savarankiku mogumi Prasmingo gyvenimo bdo krimas Gyvenimo prasms ir misijos radimas Vadovavimasis sine ir bendraisiais etikos principais Visikas savs (savo prigimties) aktualizavimas ir tapimas visapusikai funkcionuojaniu asmeniu Beslygikas savs primimas ir atvirumas igyvenimui

Binswangeris Franklis Kohlbergas Rogersas

Asmenybs svoka tarsi paymi mogaus kokyb. mogaus tapsm asmenybe nusako ie kriterijai: savimons atsiradimas apie antruosius gyvenimo metus vaikas pradeda suvokti savj a; savarankikumo atsiradimas asmuo pats priima sprendimus; pasireikia tam tikra motyv hierarchija, atsiranda vyraujantys motyvai, irykja vertybins orientacijos; pasireikia atsakomyb u savo poelgius, pavyzdiui, u mokymosi rezultatus ar sipareigojimus kitiems. Kuo anksiau ir stipriau pasireikia ie mogaus poymiai, tuo teisingiau j vadinti asmenybe. Asmenybs svokos turinys apima bding elgesio stili (skaitant mstym ir jausmus), kurie apibria kiekvieno individo prisitaikym prie gyvenimo slyg (W. Mischel). Asmenybe laikomas mogus su rykiais, paprastai teigiamais, jam bdingais bruoais. Tokie bruoai atsiskleidia mogaus smoningoje veikloje, sveikaujant su aplinka ir monmis. Asmenyb skirting srovi psichologai aikina dviem poiriais. Idealistinis poiris pabria jos dvasingum, individualum, smoning autono-

182 min veikl, kuriani istorij. Materialistinis aikinimas asmenyb laiko visuomenins raidos produktu, apibdina j kaip vienos ar kitos visuomens atstov. Asmenyb yra individuali, nepakartojama ir kartu sociali visuomens, kurioje gyvena, nar. Tai individuali ypatybi ir atliekam socialini funkcij vienov. G. Allporto manymu, asmenyb yra dinamika (aktyvi ir nuolat besikeiianti) individe slypini psichofizini sistem, kurios lemia jos savit elges ir mintis, organizacija. Iskirtinei mogaus vietai tarp kit paymti vartojama ir svoka individualyb. Ja paymimas individo psichikos savitumas, kuris reikiasi individo temperamentu, charakterio bruoais, interes, poreiki ir sugebjim, painimo proces ir intelekto savybi savitumu. mogaus individualybs susidarymo prielaida yra jo anatomins ir fiziologins savybs, kurios jos skleidimosi procese keiiasi ir lemia didel individualumo apraik vairov. Individualybs svoka apima tai, kas vien individ skiria nuo kit, nuo minios. Taip vardijamas tik labai stiprios dvasios mogus.

15.1. Asmenybs teorijos

Asmenybs apibrim ir jos aikinim daug yra todl, kad atskiri tyrintojai jos skleidimsi ir apraik (elges) man esant priklausomus nuo skirting veiksni. Asmenyb jie tyr skirtingais poiriais. Panaiai bt, jei reikt aprayti cilindr irint j i vairi viet. irdami stovint cilindr i viraus apraytume j kaip apskritim, o irdami i ono kaip staiakamp. Asmenybs skleidimsi ir jos elges laikant priklausomais nuo skirting veiksni buvo kuriamos skirtingos asmenybs teorijos. Pagal veiksnius, kurie lemia asmenybs skleidimsi ir elges, atskir autori teorijas galima jungti grupes. Biologini teorij atstovai asmenybs savybes, elges ir net polink sirgti kai kuriomis ligomis siejo su organizmo fiziologija ir kno sudtimi. Senovs graik gydytojas Hipokratas jau VIV amiuje prie ms er mones pagal j elges skirst 4 temperament atstovus: sangvinikus, cholerikus, melancholikus ir flegmatikus. Jo nuomone, mogaus temperamento tipas priklauso nuo gyvyb palaikani skysi (kraujo, tulies, juodosios tulies ir gleivi) tarpusavio santyki organizme. Vokietis E. Kretschmeris apra 4 kno sandaros tipus: piknikj (nutukus), atletikj (raumening), astenikj (liesj) ir displastin (nukrypus nuo kit trij). Jis man surads i morfologini tip ir charakterio bei psichikos lig ry (r. 57 pav.). Amerikietis W. Scheldonas taip pat iekojo kno sudjimo ir temperamento ryio. Pagal jo teorij endomorfinis kno sudjimas (statinait) siejasi su asmens atsipalaidavimu, mezomorfinis sudjimas (trikampis virne emyn) rodo atkaklaus bdo bruous (somatotoninis), ektomorfinis sudjimas ( aukt) reikiasi cerebrotoninmis (introvertinmis, save nukreiptomis) temperamento savybmis.

183

56 pav. E. Kretschmerio konstituciniai tipai

iai teorij grupei turt bti priskiriami ir bandymai temperament sieti su nerv sistemos savybmis (I. Pavlovas ir kt.). Psichodinamini teorij alininkai mano, kad asmenybs raid ir elges lemia dviej prieik jg susidrimas, j prieikumas. Vienu atveju viena i t jg gali gldti paiame individe, pavyzdiui, instinktai, o kita socialinje aplinkoje Tai psichosocialin konflikt versija (S. Freud, K. G. Jung, H. S. Sullivan, R. Horney, E. Fromm). Kitu atveju abi prieikos jgos yra gimtos ir gldi paiame moguje, pavyzdiui, gyvenimo baim ir mirties baim. Tarp j kils konfliktas lemia asmenybs raid ir elges. Pavyzdiui, Z. Freudo teorijoje, viena jga veriasi i instinkt sferos, o kita ateina i iors. Instinktai siekia patenkinimo, o visuomen laikytis bendr savitarpio santyki taisykli ir utikrinti vis gerov. Z. Freudas pateikia pavyzd merginos, kuri bjaurjosi tuo, kad jos draug ir jai, ir uniui gerti dav i toki pai stiklini (instinktyvus pasibjaurjimas), taiau nenordama eisti draugs ir laikydamasi gero elgesio tono ji to bjaurjimosi neireik. Neireikto instinktyvaus bjaurjimosi ir btinumo laikytis mandagaus elgesio taisykli konfliktas prived prie psichosomatinio sutrikimo mergina negaljo gerti vandens, nes vemdavo. Panaus konfliktas kyla tarp seksualinio potraukio ir btinumo laikytis tam tikr santykiavimo taisykli. Konfliktas gali privesti prie visuomeninio elgesio norm atmetimo ir asocialaus elgesio iaginimo, prievartavimo. Kitokia yra intrapsichikos konflikto versija, kuri abi ias prieikas jgas laiko gimtomis ir gldiniomis paiame moguje. O. Rankas sako, kad mogui gimtos dvi baims: gyvenimo ir mirties, taip pat poreikis tas baimes mainti. J konfliktas yra neivengiamas. Gyvenimas pasireikia individualjimu, brendimu, kurie vyksta per nuolatin baim keliant atsiskyrim. Atsiskyrimas vyksta gimstant, kdik atpratinant nuo maitinimo motinos pienu,

184 pradedant savarankikai judti, einant mokykl, pasirenkant profesij, vedant ir t. t. Mirtis, suprantama psichologine prasme, pasireikia gimtu polinkiu vienytis, susilieti, priklausyti kam nors. A. Pakus tai iliustruoja lietuvi liaudies posakiu pasilikti saugiai po mamos sijonu. Tokia bkl reikt individo psichin nykim (mirt), sukeliant individo egzistencijos (gyvenimo) baim. Savojo a smon siekia tas dvi baimes derinti jas abi maindama. Pasak O. Ranko, galimi trys to derinimo bdai: atsiskyrimas, susiliejimo pabrimas ir skaidymosi susiliejimo jungimasis. Taip susidaro trys asmenybs tipai: neurotikas, vidutiniokas mass mogus, ir mogus, pasieks proto, jausm ir veiksm harmonij. E. Eriksonas, pltodamas ios krypties asmenybs raidos aikinim, pabr socialinio veiksnio reikm ir sukr psichosocialins raidos teorij. Bruo teorijos atstovai teigia, kad asmenybs elges (skaitant mintis ir ketinimus) nulemia jos nuolatiniai bruoai: agresyvumas, velnumas, autonomikumas, priklausomyb ir kt. ymiausi bruo teorijos atstovai yra G. Allportas, R. Cattellis ir H. Eysenckas. G. Allportas nustat bendr bruo ir asmens nuostat skirtumus. Bendrieji bruoai yra tie, kuriais mons gali bti lyginami vieni su kitais. Asmens nuostatos tai kiekvieno individo unikals bruoai. Du mons gali bti siningi. Tai bus bendras j bruoas, bet jie gali skirtis tuo, kaip j siningumas susijs su kitais bruoais. Vienas j gali bti siningas ir jautrus, ujauiantis kitus. Jis gali ir pameluoti, nenordamas sukelti kitam asmeniui skausmo. Kito mogaus siningumas gali bti stipresnis u uuojaut kitam ir jis skrupulingai sakys ties, nors tuo galbt nepelnytai eis kit asmen. moni elgesyje tie patys bruoai gali reiktis dl skirting motyv. Vienas siningas todl, kad nori gyventi dorai, varia sine, kitas taip elgiasi todl, kad kitiems monms toks atrodyt. Asmenybs bruoai skiriasi ir tuo, kaip stipriai jie veikia jo elges vieni j turi didesn tak negu kiti. G. Allportas pagal tai skiria svarbiausias, pagrindines ir antraeiles nuostatas. Kai kuriems monms bdingas vienas vyraujantis pagrindinis bruoas, nulemiantis visus jo poelgius. Tai svarbiausias bruoas, pavyzdiui, Motina Teres, galima sakyti, turjo pagrindin bruo altruizm. Kai kuriems asmenims bdinga tai, kad j elges lemia ne vienas, o keli 5 ar net 10 bruo. Tai centriniai bruoai. Be to, G. Allportas skiria ir antraeilius bruous, susijusius su specifiniais, siaurais interesais, pavyzdiui, mogus gali skrupulingai tvarkingai palaikyti savo darbo viet, o kitur bti apsileids. G. Allportas ir jo bendraminiai sudar mog ymini bruo odyn. Jis apm apie 18 000 odi. Juos lyginant sraas buvo sumaintas iki 4500 termin. R. B. Cattelas, taikydamas veiksni analizs metod, visus juos sutrauk 16 pagrindini veiksni, kuriems tirti sudar asmenybs veiksni klausimyn (16 PF). Angl psichologai H. ir S. Eysenckai mano, kad daugel moni bruo ir skirtum galima paaikinti dviem genetikai nulemtais kriterijais: ekstraversija intraversija ir emociniu pastovumu nepastovumu. J manymu, pa-

185 grindiniai asmenybs matmenys yra ekstraversija ir emocionalumas. Ekstravertai ieko aplinkos poveiki, nes j smegen suadinimo lygis yra gana emas; emocikai pastovs mons reaguoja ramiai, nes j autonomin nerv sistema nra tokia jautri kaip emocikai nepastovi moni. Socialinio mokymosi teorijos teigia, kad svarbiausi reikm asmenybs atsiskleidimui ir elgesiui turi aplinkos slygos. Asmenybs elges lemia mokymasis, nulemiantis ir asmenybi skirtumus. Vienas ios grups atstov yra B. F. Skinneris. Jis teigia, kad mogus gimsta be jokios patirties, tarsi balta lenta (tabula rasa), kuri pripildo konkretus turinys kaip aukljimo, mokymo ir mokymosi padarinys. Visos elgesio prieastys slypi aplinkoje. mogaus laisv tra iliuzija. mogaus pirminis tikslas yra ilikti prisitaikant prie aplinkos. Prisitaikymas (adaptacija) vyksta mokantis. mogaus elgesiui nukreipti tam tikra linkme, j formuoti ir pertvarkyti takos turi teigiami ar neigiami paskatinimai, t. y. aplinkos reakcija jo veiksmus. Vienas ymiausi mokymosi teorijos atstov yra A. Bandura. Jis teigia, kad mog galima suprasti kaip daug vairi galimybi turint individ, kuris biologikai ribotomis slygomis dl tiesiogins arba j pakeiianios patirties gali bti pertvarkomas (modeliuojamas) daugyb skirting form. Norint paaikinti ir numatyti mogaus elges bei jo pokyius pakanka inoti mokymosi principus. Kartu btina atsivelgti du labai svarbius dalykus. Pirma, mogus nra paprasta marionet, kurios elges tiesiogiai lemia iorins aplinkos poveikis. Tarp mogaus ir aplinkos egzistuoja abipusis prieastingumas, t. y. mogus ir aplinka veikia vienas kit. Antra, daugelis mogaus veiklos aspekt yra socialins kilms, jo funkcionavimas tiesiogiai susijs su tarpasmenine sveika. Nordami suprasti asmenyb turime atsivelgti t socialin kontekst, kuriame vyksta mokymasis ir pasireikia konkretus elgesys. A. Banduros socialinio mokymosi ir socialin kognityvin (paintin) teorija yra grindiama trij komponent abipusio savitarpio priklausomumo (determinizmo) principu, t. y. mogaus elges lemia nuolatin painimo (kognityvini), elgesio ir aplinkos veiksni tarpusavio sveika. Dl abipusio slygotumo veikiame savo pai likim, kontroliuojame aplinkos jgas, kurios savo ruotu taip pat daro tak ms elgesiui. Trij komponent savitarpio sveikavimo modelis, kai vieno komponento veikl riboja kiti du, apsaugo nuo vieno i j absoliuios takos asmenybs elgesiui. Painimo (kognityvini) veiksni vedimas geriau atskleidia mogaus prigimt bei jo galimybes. Tai sugebjimas operuoti simboliais, planuoti, numatyti savo elgesio padarinius, mokytis stebint kit veiksmus ir t. t. Humanistins teorijos atstovai asmenyb laiko vientisa, unikalia ir nepakartojama, kurios elges lemia tik jai bdingas pasaulio suvokimas. Suprasti kito mogaus negalime tol, kol negalime suvokti pasaulio jo akimis. ymiausi ios krypties atstovai yra A. Maslow ir C. Rogersas. Jie skatino gilintis subjektyvi mogaus patirt, velg joje gldint jo raidos ir augimo jg. Vieni t jg mat genetinje struktroje, kiti galvojo, kad mogus tobulja siekdamas ideal ir vertybi.

186 A. Maslow svarbiausia asmenybs savybe laik savs painim ir sugebjim ireikti save (saviraik). C. Rogersas man, kad visi mons i esms yra geri ir stengiasi isaugoti, sustiprinti ir tobulinti save, savo painimo ir judjimo organus. Dl io tikslo mogus sugeba nugalti skausm. Asmenybs struktros ir jos formavimosi pagrindine grandimi C. Rogersas laiko mogaus savimon ir savs sismoninim. Sugebjimas save sismoninti ir patirties kaupimas ne visada vyksta sklandiai, danai patiriami konfliktai tarp siekimo, k turi daryti ir aplinkini vertinimo. ioje knygoje negalime aprayti vis asmenybs aikinim. Pamintina K. Levino psichologinio lauko (arba erdvs) teorija. i teorija asmenyb laiko j supani daikt dalimi, kurios turi traukos arba atstmimo jg. Individo elgesys priklauso nuo t jg poveikio ir yra priverstinis.

15.2. Asmenybs struktra

J apraydami taip pat susiduriame su vairove. Pamintinas dviej asmenybs struktros postruktri iskyrimas: endopsichikos ir egzopsichikos postruktrs. J susidarym lemia skirtingi veiksniai. Endopsichins postruktrs susidarym lemia vidiniai veiksniai (endo vidinis). Ji asmenybs raid ir elges sieja su nerv bei kit vidaus proces mechanizmais. Endopsichika aprpia painimo procesus: suvokim, mstym, atminties savybes, vaizduot, valios pastangas, impulsyvum. Egzopsichins postruktrs susidarym lemia asmenybs santykiai su aplinka, su tuo, kas yra u individo (egzo iorinis). Egzopsichika apima asmenybs santyki ir jos patirties sistem, t. y. interesus, polinkius, idealus, vyraujanius jausmus, inias ir t. t. Kai kurie autoriai ias dvi postruktres suprieina, svarbiausi vaidmen priskirdami vienai i j. Pavyzdiui, yra atvej, kai mogus gana anksti nustoja fizikai augti ir lieka tik 80130 cm gio. Kartu sustoja ir asmenybs savybi raida: ilieka infantilikas (vaikikas) juokas, nekritikas optimizmas, drovumas ir kt. Pripastant, kad svarbiausia yra egzopsichikos postruktr (A. Petrovskis), laikoma, kad tokio gio asmen psichikos raidos ypatumai priklauso nuo to, kad aplinkiniai mons juos iri kaip tokio gio vaikus, su jais elgiasi kaip su vaikais ir i j laukia vaikikos reakcijos. Btent tai lemia j psichikos raid, kuri nesiejama su mogaus raidos fiziologiniais pakitimais. Endopsichikos ir egzopsichikos negalime suprieinti. J sveika yra abipus. Prof. L. Jovaia asmenyb apibria kaip bendr psichikos struktr organizacij, pasireikiani veiklos galimybi, kryptingumo ir bdo ypatumais. Jis iskiria tris sudtines tarpusavyje susijusias asmenybs struktros dalis (r. 57 pav.): 1. Asmenybs kryptingum, kuris atsiskleidia per jos elgesio motyvus; 2. Asmenybs veiklos formas, kurias lemia temperamentas ir charakteris;

187 3. Asmenybs galimybes, kurias lemia gabumai ir patirtis.

KRYPTINGUMAS

motyvacija

GALIMYBS

patirtis gabumai

charakteris temperamentas

ASMENYBS AKTYVUMAS

57 pav. Asmenybs struktra pagal L. Jovai

Kiekvienoje asmenybs struktros dalyje rasime ir vidini, ir iorini veiksni nulemt savybi.

16. ASMENYBS KRYPTINGUMAS IR VEIKLOS MOTYVAI

Asmenyb atsiskleidia tik savo smoninga veikla ir laimjimais. Natralu, kad kiekvienai veiklai vykdyti btinas vienoks arba kitoks postmis, tam tikra paskata. Visai gyvajai gamtai bdingas aktyvumas tai kiekviename organizme vykstanti nuosekli bvi kaita (procesas), dl kurios vien organizmo raidos stadij pakeiia kita ir jos visos susilieja nenutrkstam viening visum. Aktyvum lemia vidiniai ir ioriniai veiksniai, pavyzdiui, augal augimas. Gyvn aktyvumas yra vairesnis nei augal. Jiems nebtina vis laik bti vienoje vietoje. Tai teikia daugiau galimybi platesnje erdvje iekoti maisto, seksualinio partnerio, gaudyti grob arba pabgti nuo persekiotojo ir ivengti pavojaus, sukti lizdus, rausti olas ir kt. Toks aktyvumas vadinamas elgesiu tai gyvn sveika su aplinka, pasireikianti j ioriniais (motoriniais) veiksmais, kuriuos reguliuoja psichika.

BDAS

188 mogaus veikla i esms skiriasi nuo gyvn elgesio. Veikla tai smoninga mogaus elgsena, tikslinga asmenybs sveika su ioriniu pasauliu. Veikdamas mogus pertvarko tikrovs objektus pritaikydamas juos savo tikslams, taip pat keiia pats save, tobulja. Tai pasiekiama vairiais veiksmais atliekant atskirus udavinius ar judesius. mogaus veikla labai vairi. Iskiriamos kelios jos rys: 1. aidimas. Tai savitas kit veiklos mgdiojimas (imitavimas), atlikimas vaidmen, kuri i tikrj individas dar negali atlikti. Svarbs yra patys aidim veiksmai, o ne j padariniai. 2. Mokymasis. Tai veikla, kurios tikslas pasirengti dirbti arba kurti. Juo siekiama daugiau ar maiau smoningai pasirengti dirbti. Tai ne visada patrauklu. 3. Darbas. Tai pagrindin moni veikla, kurios tikslas gaminti materialines ir dvasines vertybes. Darbu vairs gamtos daiktai ir reikiniai keiiami ir pertvarkomi mogaus reikmms tenkinti. 4. Kryba. Tai veikla, duodanti nauj ir originali, didel reikm visuomenei turini materialini ir ideali produkt. Kartais mogaus veiklos negalima priskirti tik vienai i i ri. Tai priklauso nuo veiklos tikslo. Pavyzdiui, dalyvavimas sporto renginiuose mgjui bus aidimas, o profesionalui dalyvavimas sporto varybose bus darbas. Kiekvienoje mogaus veikloje galime iskirti tam tikras jos sudtines dalis: 1. Motyvas psichologins prieastys, skatinanios mog veikti, susijusios su jo poreiki tenkinimu. 2. Tikslas i anksto numatomas veiklos rezultatas. 3. Veiklos slygos veiklos objektas, veiklos priemons, inios, mokjimai, gdiai ir kt. 4. Energetiniai itekliai jgos, teikianios energij ir nukreipianios veikl tiksl (emocij, dmesio, valios ypatybs). 5. vertinimas atlikt veiksm ir galutinio rezultato atitikimo patikrinimas. Tai btina mogaus smoningos ir tikslingos veiklos dalis. mogaus veikla nra atsitiktin, spontanika ar savaimin. J sukelia ir skatina organizme vykstantys prietaringi procesai ir aplinkos slyg poveikis.

16.1. Poreikiai
Kiekvienam gyvnui ir mogui bdingas savitas gimtas siekimas saugoti, palaikyti ir pratsti savo gyvyb. Tam btinos tam tikros slygos: maistas, oras, iluma ir kt. Jei t slyg nebna, gyvas organizmas nyksta ir mirta. Tokioms slygoms utikrinti egzistuoja vairs daiktai. Jei organizmas stokoja kurio nors i j, jis igyvena vidin tamp, kuri lydi ir stiprs emociniai igyvenimai.

189 Poreikis yra psichofiziologin individo bsena, nervin tampa, kuri sukelia jo egzistavimui btin slyg trkumas. Aikiausiai tai galime pajusti, kai norime ir neturime ko valgyti. mogus jauiasi neramus, suirzs, negali susikaupti kokiam nors darbui. inodamas, kur galima rasti maisto ir numalinti alk, mogus tai daro. Maisto poreikis patenkinamas, mogus nusiramina ir gali susitelkti kitai veiklai. Taip bna ne tik stokojant maisto, bet ir kit egzistavimui btin slyg. Poreikis skatina individo aktyvum ir paiek t objekt, kurie j gali patenkinti. Kiekvienas poreikis turi savo objekt. Juo gali bti konkretus daiktas (dalykiniam poreikiui tenkinti) arba veiksmas (funkciniam poreikiui tenkinti). Pavyzdiui, jausdamas alk mogus ieko duonos arba kito maisto; ilgai sdjus nepatogia poza atsiranda poreikis judti. Ne kiekvienas poreikis bna patenkinamas. Kai neinome poreik galinio patenkinti objekto, ms aktyvumas gali bti spontanikas arba pasireikti emociniais igyvenimais, kurie poreikio netenkina. Organizmui stokojant koki nors vitamin galime igyventi vidin tamp, taiau neinodami, kad tai dl vitamino stokos, nieko konkretaus nedarysime. Btina inoti, koks objektas gali tenkinti poreik. Pavyzdiui, inodami, kad galvos skausm gali numalinti aspirinas, bet jo neturdami, ksime skausm. Tuo tarpu nam vaistinlje gali bti kit vaist galvos skausmui malinti, bet neinodami j paskirties jais nepasinaudosime. I. Pavlovo laboratorijoje atlikti bandymai parod, kad jeigu k tik gim uniukai maitinami vien pienu, duonos ir msos vaizdas ir kvapas jiems nesukelia seili iskyrimo reflekso. Tik pamaitinus juos duona ir msa i daikt vaizdas ar kvapas sukelia seili isiskyrim. Bdingas poreiki bruoas yra tas, kad jie kinta plintant poreik patenkinantiems objektams ir j patenkinimo formoms. I pradi gausja objekt, padedani palaikyti tam tikro individo arba ries gyvyb, o kartu turtja, kinta ir atitinkamas poreikis. Net gyvnai imoksta atlikti veiksmus, kurie padidina tikimyb gauti maisto. Pavyzdiui, beveik kiekvienas uo imoksta tarnauti, o cirko gyvnai imoksta ir sudtingesni veiksm, kuriuos atlik gauna maisto. Poreiki yra vairi ir labai daug. Aikumo dlei juos bandoma klasifikuoti, taiau jie taip susipyn, susiliej, kad klasifikuoti beveik beviltika. vairs autoriai nurodo skirting poreiki ri skaii nuo 15 ir net iki 100. Tradicikai jie skirstomi natralius (biologinius), arba pirminius, ir kultrinius, arba antrinius, ivestinius. Pirminiais laikomi gimti poreikiai: turti maisto, jausti ilum, saugiai jaustis ir kt. Antriniais laikomi gyti poreikiai. Tai poreikis gaminti maist tam tikru bdu, austi drabuius, taip pat muzikos, meno poreikis, alkoholio, narkotik poreikis ir kt. vardyti visus poreikius beprasmika, nes pirminiai poreikiai persitvarko aib ivestini. Pavyzdiui, pirminis biologinis poreikis palaikyti tam tikr kno temperatr ugdo drabui poreik, is savo ruotu poreik gaminti mediag drabuiams, atitinkamos technologijos sukrim, gamybos organizavim ir t. t.

190 P. Simonovas ir P. Jerovas mano, kad ivengti poreiki klasifikavimo painiavos galima tik apsiribojant tais poreikiais, kurie nra ivedami vienas i kito. Jie neturi pakeisti vienas kito ta prasme, kad bet kuris vienos grups poreiki patenkinimas automatikai reikt ir kit poreiki patenkinim. Jie, remdamiesi V. Vernadskio aikinimu apie gyvn sveik su aplinkiniu pasauliu, visus poreikius suskirsto 3 svarbiausias grupes: 1. Biologiniai susij su gyvn siekimu igyventi augant ir dauginantis. 2. Socialiniai susij su btinumu uimti tam tikr viet tarp kit savo ir kitos ries gyvn. mogaus atvilgiu tai bt vieta visuomenje. 3. Idealiniai susij su pasaulio intelektiniu suvokimu perimant jau turimas kultrines vertybes ir ankstesni kart gytas inias. Biologini poreiki paskirtis utikrinti individual ir rin mogaus igyvenim. I j kyla daug ivestini poreiki: drabui, bsto gyventi, technikos, btin materialini grybi ir priemoni nuo aling poveiki, seksualinio partnerio paiekos ir kt. Biologiniams poreikiams priskiriamas ir savo jg tausojimo poreikis, skatinantis rasti lengviausi ir paprasiausi bd tikslui pasiekti. Savo jg saugojimo poreik galima sieti su poreikiu sigyti darbo rankius. Tuo atveju is poreikis yra iradingumo ir darbo bd tobulinimo pagrindas. Kita vertus, savo jg tausojimo poreikis mog gali paversti tinginiu. Socialiniai poreikiai susij su mogaus siekimu uimti tam tikr viet socialinje grupje, naudotis aplinkini moni prieraiumu ir dmesiu, bti j pagarbos ir meils objektu. Kartu tai ir pagarbos, prisiriimo ir meils kitiems poreikis. poreik atspindi mogaus teiss ir pareigos. Taiau tarp teisi ir pareig yra nemaai skirtum. Vienu atveju pabriamos teiss, kitu pareigos. Taip isiskiria poreikiai sau ir poreikiai kitiems, todl tenkinant poreik svarbu laikytis norm, kurios priimtos visuomenje. Socialiniai poreikiai iskirtini tuo, kad ir vis kit poreiki tenkinimas i dalies susijs su socialiniais. Socialiniai poreikiai taip pat yra pirminiai. Gyvn bandose pastebimi grieti hierarchiniai santykiai. Vaikai gali vystytis tik tenkinant j socialinius poreikius. Ideals poreikiai treia svarbiausia poreiki grup, skatinanti painti aplinkin pasaul plaiausia prasme. Tai atskir pasaulio dali painimo, savo vietos jame, savo egzistavimo emje prasms ir paskirties bei estetinis poreikiai. Painimo poreikis yra pirminis, o ne ivestinis. Jis glaudiai susijs su biologiniais ir socialiniais poreikiais. Painimo poreikis iplaukia i visuotino informacijos poreikio, kuris bdingas visiems gyviams. Kiekvienam poreikiui patenkinti btina informacija apie poreikio objekt. Informacijos poreikis skatina verimsi tai, kas nauja, neinoma. Tai gali neturti ryio su praktine nauda, biologini ar socialini poreiki patenkinimu. Painimo poreiki pradmenys bdingi ir gyvnams. Kartu reikia atsiminti tai, kad tai, kas nauja ir nesuprantama, patrauklu tik tam tikru mastu. Kas per daug nauja gsdina, per didelis neaikumas ir neapibrtumas vargina.

191 mogaus orientacinistiriamasis elgesys gauna j supanios aplinkos painimo pobd, nor paaikinti aplinkos reikinius, nors ne visada tai daroma apgalvotai. Trys ivardytos poreiki rys numato atitinkamas veiklos ris joms patenkinti: materialias (gamybines), socialines ir dvasines. Kiekviena poreiki ris dar skirstoma du porius: isaugojimo ir raidos (augimo). Isaugojimo poreikiai turi bti patenkinami neperengiant normos rib. T norm virijimas kartais gali sukelti patologini pakitim, pavyzdiui, persivalgymas. Raidos poreiki patenkinimas rib neturi. Pastaruoju metu daniausiai minima A. Maslow pasilyta poreiki hierarchijos schema. Jis skyr dvi poreiki grupes: pagrindinius ir metaporeikius. Pagrindiniams poreikiams priskiriami: 1. Fiziologiniai. Tai poreikis numalinti alk, trokul, palaikyti reikiam kno temperatr. 2. Saugumo. Poreikis jausti saugum, pastovum, galimyb ivengti pavojaus. 3. Priklausymo ir meils (afiliacijos). Poreikis mylti ir bti mylimam, priklausyti ir bti priimtam, ivengti vienatvs. 4. Pagarbos, savs tvirtinimo. Tai savigarbos, laimjim, imanymo ir savarankikumo, pripainimo ir kit pagarbos poreikiai. 5. Saviraikos, t. y. poreikis gyvendinti savo unikalias galimybes. Metaporeiki grupei priskiriama kognityviniai (painimo) ir estetiniai poreikiai. A. Maslow hierarchin poreiki sistema ypatinga tuo, kad tarp atskir poreiki ri yra grietas tarpusavio priklausomybs ryys. Jie kyla nuoseklia eile: auktesnje pakopoje esantys poreikiai kyla tik patenkinus emesnse pakopose esanius poreikius. Pavyzdiui, tik patenkinus fiziologinius poreikius igyvenamas saugumo poreikis, patenkinus pastarj kyla priklausymo ir meils poreikis ir t. t. (r. 58 pav.). J. Fraseris galvoja kitaip. Jis mano, kad vis poreiki tiek biologini, tiek socialini, tiek dvasini patenkinimas mogui vienodai reikmingas. Biologiniams poreikiams didesn reikm suteikiame tik todl, kad aikiau matomi j nepatenkinimo padariniai: negavs maisto mogus silpsta ir mirta. Taiau nors ne tokie akivaizds kit poreiki nepatenkinimo padariniai, jie mogui nemaiau svarbs. F. Fraseris t mint paremia tokiais pavyzdiais: karo belaisvio maisto poreikis patenkinamas maiau nei minimaliai. Jam silomas papildomas maisto davinys u tai, kad informuos apie savo likimo bendrus. Daugelis moni toki pasilym atsisako, nes juos prim nepatenkint socialini priklausymo, meils ir pagarbos poreiki. Net gerai materialiai aprpintas asmuo prarads gyvenimo prasms poreik baigia gyvenim saviudybe.

192

58 pav. A. Maslow poreiki hierarchijos schema

16.2. Motyvai
Kiekvienas organizmo vidini proces arba individo santyki su aplinka sutrikimas igyvenamas kaip poreikis ir bna lydimas nemaloni emocij bei jausm. Pavyzdiui, alkis, darbo netekimas, artimo mogaus praradimas. Tai skatina veikti, kad bt grinta normali bsena. Deja, nors kils poreikis skatina aktyvum, taiau dar nesudaro galimybi smoningai ir tikslingai veikti, kad bt patenkintas. Pavyzdiui, nieuliu susirgs mogus, ypa vaikas, ima kasytis, trkstant vitamino C sutrinka rega, o tai sukelia nemalonius igyvenimus ir emocijas. Kita vertus, tai nepaalina sutrikim prieasties ir j poymi. Kiekvienas poreikis turi savo objekt, kurio suvokimas ir naudojimas atkuria organizmo vidaus proces ar individo santyki su aplinka pusiausvyr, patenkina poreik ir paalina emocin tamp. Tik suvokus, koks objektas gali patenkinti poreik, igyvenamas noras arba potraukis, skatinantis ir reguliuojantis mogaus smoning veikl, suteikiantis jai konkret kryptingum. Pavyzdiui, alkanas mogus ieko maisto, suals ukuria idin arba jungia elektrin ildytuv, susirgs kreipiasi gydytoj, kuris gali jam patarti, pateks nelaisv ieko galimybi pabgti, patyrs nelaim ar prarads jam brang mog ieko j suprantani ir ujauiani moni. mogaus suvoktas poreik tenkinantis objektas arba tai, kas atsispindi mogaus smonje ir skatina j veikti, nukreipia jo veikl taip, kad bt patenkintas kils poreikis, vadinamas tos veiklos motyvu.

193 Motyvo terminas yra kils i prancz kalbos motif ir reikia prieast, paskat. Kaip mogaus veiklos komponentas jis atsako klausim, kodl mogus taip elgiasi. Motyvas tai ne fiziologins slygos, sukelianios iaudjim, paaliniam knui patekus nos, ar kosjim, paspringus ksniu. Tai ne emocijos ar jausmai, kai klykiame i baims upuolus plikui ar i diaugsmo mylimai komandai laimjus rungtynes, kai negaldami atrakinti dur supyk dauome kumiu. Tai ir ne prievarta, kai autuvo buoe dauomas belaisvis kasa sau kap. Motyvas tai vidin bsena, skatinanti mog smoningai veikti siekiant tikslo. Motyvas gali bti konkretus ir atsispindti mogaus smonje jutiminio vaizdo forma bei su juo asocijuojamais vaizdiniais. Alkanas mogus sivaizduoja sumutin su sviestu ir kumpiu bei valgant kilsianius kvapo ir skonio jutimus bei sotumo jausm. Toks motyvas suadina atskir nor, kuris sutampa su veiksmu sumutinio gaminimu. Daugeliu atvej ms veikla yra sudtingesn ir motyvai tiesiog nesutampa su atskiro veiksmo tikslais. Jaunas mogus nori sukurti sau tvirtus gero gyvenimo pamatus. Tai motyvas, skatinantis sigyti perspektyvi, geras pajamas utikrinani specialyb. Specialybs sigijimas yra tikslas, kuris tampa motyvu, skatinaniu stoti auktj mokykl. ia jaunuolis studijuoja specialybs dalykus. Isamesns studijos veria susipainti su literatra usienio kalba. Taip specialybs studijos tampa motyvu mokytis usienio kalb ir t. t. Pirminis motyvas susijs su daugeliu kit motyv ir tiksl. mog veikti skatina ne vienas, o daug motyv. Tai motyvacija. Pasitaiko ir vienas kitam prietaraujani motyv. Norintis studijuoti pasirinktoje auktojoje mokykloje jaunuolis turi persikelti gyventi kit miest, taiau negali palikti vienios motinos arba k tik sukurtos eimos. Vyksta motyv kova: ar keltis gyventi su eima kit miest, ar studijuoti neakivaizdiniame skyriuje. Motyvas, atsivelgiant gyvenimo aplinkybes, gali bti patenkinamas pasirenkant vairius tikslus. Siekiant utikrinti gerov galima studijuoti auktojoje mokykloje arba imtis pelningo verslo. Konkreti auktoji mokykla pasirenkama todl, kad manoma joje dirbant geriausius specialistus arba todl, kad ji yra tame paiame mieste ir reikia maiau ilaid studijoms. Reikia skirti veiklos motyvus ir tikslus. Motyvas yra paskata veikti, o tikslas yra vaizdinys to rezultato, kuris turi bti pasiektas. Jis gali bti pasiektas toks kaip sivaizduojamas, bet vykdant veikl gali keistis. Vykdant veikl tikslas gali virsti motyvu kitiems tikslams siekti. Labai svarbu inoti veiklos motyvus. Nuo motyvo priklauso tai, k reikia vienas arba kitas veiksmas, kokios subjektyvios reikms jis turi mogui, o tai apibdina ir pat mog. Gelbti skstant mog audringoje jroje skatina kilnus motyvas padti mogui nelaimje. Jis parodo gelbtojo drs ir kilnum. Noras pasirodyti prie kitus skatina maudytis audringoje jroje. Tai tuiagarbikumas. Nuo motyv pobdio priklauso mogaus veiklos efektyvumas. Tai parodo net vaik elgesys. 56 met vaikai yra labai judrs ir net praomi ne-

194 gali ramiai ibti nejuddami ilgesn laik. Taiau kai aidiant tam tikras vaidmuo reikalauja ilgai ibti nejudant, t. y. turint aik tiksl, vaikas kantriai ibna nepajudjs tris keturis kartus ilgiau negu tada, kai motyvas nejudti jam yra nereikmingas. mogaus motyvai bna vairs ir vairiai klasifikuojami. Pagal santyk su objektu skiriami pirminiai, arba tiesioginiai, ir antriniai motyvai. Pirminiai motyvai susij su paiu veiklos objektu, veiklos atlikimu. Tai mokytojo siekimas ugdyti, mokyti jaunim, gydytojo noras mokti gydyti, nustatyti lig prieastis, policininko ketinimas palaikyti viej tvark ir t. t. Antrinis motyvas susijs su tam tikrais tos veiklos rezultatais, mokytojo norjimas turti ilgas atostogas, gydytojo gauti papildom pajam, policininko parodyti savo gali ir t. t. Pagal aktualum skiriami veiksmingi ir neveiksmingi motyvai. Veiksmingi yra tie motyvai, kuri skatinamas mogus dalyvauja konkreioje veikloje. Neveiksmingi motyvai, dar vadinami pseudomotyvais, yra tie motyvai, kurie neskatina veiklos. mogus ino, kad reikia mokytis, rytais manktintis ir praustis altu vandeniu, bet to nedaro. Pagal motyvo tikslo ypatumus galima skirti materialiuosius ir idealiuosius motyvus. Materialij motyv tikslas konkretaus objekto sigijimas arba veiksmo valdymas. Tai maisto, aprangos, vairi daikt sigijimas, imokimas vairuoti main, taikliai audyti. Idealieji motyvai susij su kalb mokymusi, krybine veikla, pagalbos kitiems monms teikimu ir pan. Dar skiriami biologiniai motyvai, susij su fiziologini poreiki tenkinimu, visuomeniniai (socialiniai), susij su visuomenei reikmingos veiklos atlikimu, ir asmeniniai grynai savo asmeninms reikmms tenkinti. vairi motyv klasifikacija yra slygin todl, kad nra aikios atskir motyv ri ribos ir tas pats motyvas gali bti priskiriamas vairioms kategorijoms. Pavyzdiui, motyvas tapti gydytoju ar teisju gali bti priskiriamas ir asmenini, ir socialini motyv grupei. mogaus veikl skatina daugelis motyv, tarp kuri isiskiria asmenybei svarbesni, vyraujantys motyvai. Jei gydytojo vyraujantis motyvas bus padti mogui, jis savo pareig atliks per daug nesirpindamas tuo, kaip bus u tai atlyginta. Jei vyraus materialinis motyvas, tai gali turti takos jo darbo kokybei. mogui svarbu inoti savo veiklos motyvus, nes tai jam padeda reguliuoti veikl, numatyti veiklos tiksl ir siekimo bdus. Taiau mogaus veiklai turi takos ir nesismoninti motyvai. Pavyzdiui, tokiu nesismonintu motyvu gali bti nuostata. Tai iankstin parengtis, polinkis vienaip ar kitaip suvokti situacij ir elgtis. Paprasta, pagyvenusi moteris galvoja, kad visi isilavin ir dori mons tvarkingai ir skoningai rengiasi. Atjus taip apsirengus suki ji priima kaip dor asmen, patiki jo apgaulingais pasilymais ir praranda savo turt. Motyvai tai vidin paskata veikti, motyvacija tai motyv visuma. Motyvavimas tai savo elgesio prieasi aikinimas. Jis neretai neatitinka tikrj elgesio motyv. Egoistas aikina, kad jis steigia kredito bank nor-

195 damas padti kitiems investuoti savo las ir gauti dividendus, taiau nutyli apie savo nor praturtti kit sskaita.

16.3. Interesai
Interesas yra specifinis asmenybs poiris tikrovs daiktus ir reikinius, sukeltas smoningo priskyrimo jiems ypatingos reikms gyvenime ir j emocinio patrauklumo. mogus, kurio interesai susij su teistvarkos problemomis, paprastai mano, kad moni, vairi j grupi ir valstybi tarpusavio santyki nustatymas teiss aktuose, t akt krimas ir gyvendinimas yra svarbiausia visuomens gyvenimo ir raidos slyga. Jis jauia malonum vienaip ar kitaip dalyvaudamas tokios ries veikloje. Pasaulinio garso matematikas, vienas i skaii teorijos krj profesorius J. Kubilius mano, kad matematika yra svarbiausias mokslas, be kurio kiti mokslai negali pltotis. Jis apgailestavo, kad dl didelio visuomeninio ir administracinio darbo krvio negali skirti pakankamai laiko matematikai. Tai, kad mogaus interesus atitinkanti veikla jam ir emocikai patraukliausia, rodo ir ymaus chirurgo, pirm kart Lietuvoje persodinusio mogaus ird, profesoriaus A. Marcinkeviiaus darbai. Viename interviu paklaustas, koks jo hobi, t. y. k labiausiai mgsta veikti laisvalaikiu, jis atsak: Tai ir yra mano hobi. Profesin veikla jam kl didiausi pasitenkinim. Interesas gali atsirasti poreiki pagrindu, taiau jo su jais negalima sutapatinti. Poreikis tai igyvenamas tam tikr gyvenimo slyg btinumas. Interesas rodo asmenin mogaus palankum, vidin potrauk kokiai nors veiklai. Btinumas palaikyti kno ilum skatina iekoti aprangos. Tai gali tapti akstinu domtis drabui gaminimu vairiems met laikams, darbui, poilsiui ir pan. Taip mogus susidomi drabui modeliavimu. Savo ruotu interesas gali tapti poreikiu, btinumu dalyvauti jo interesus atitinkanioje veikloje. Interesai nukreipia mogaus veikl j dominanio objekto kryptimi, turi teigiamos takos mokymuisi ir darbui. Jau 7 met vaikas, susidomjs automobiliais, neklysdamas atpasta mainas, samprotauja apie galim gedimo prieast. Danai toks pradinis interesas vliau virsta interesu domtis kokia nors mokslo sritimi. Profesorius B. Grigelionis sak, kad domtis matematika j paskatino tai, kad reikjo padti tvui tvarkyti kolkio darb apskait. Vaikystje kils interesas geriau paruoia mog veikti toje srityje. Interesai yra viena svarbiausi mogaus krybins veiklos slyg. Krybin paira darb yra nuolatinis jo tobuliausio atlikimo priemoni iekojimas. Interesas ipleia toki iekojim ribas, mogaus akirat, profesins veiklos akirat. Interesai skatina mog veikti, taiau jie gali vairiai pasireikti. Domjimasis kokia nors veikla gali atsirasti atliekant pat veiksm, pavyzdiui, sprendiant udavin, aidiant aidim ir pan. T veikl nutraukus interesas iblsta. Tai laikini, situaciniai interesai. Svarbu yra turti nuolatinius inte-

196 resus, kurie susidaro nuolat gilinantis vien ar kit veiklos srit, kaupiant informacij bei tobulinant veiklos toje srityje formas. Dana interes kaita nra palanki geriems rezultatams siekti bet kurioje srityje. Interesai skiriasi savo veiksmingumu. Pasyvus interesas kai mogaus domjimasis kuria nors sritimi pasireikia tik t objekt stebjimu, suvokimu, suartjimu su jais. Pavyzdiui, domjimasis teiss klausimais pasireikia lankymusi teismo procesuose, detektyvins ar kriminalins literatros skaitymu, domjimasis muzika ar menu koncert, parod lankymu ir t. t. Aktyvus interesas tai tikrai veiksmingas interesas, kai mogus tampa aktyviu tam tikros srities veikju. Toks asmuo mokosi atitinkam dalyk, stengiasi tapti teisju, muzikos atlikju, fiziku ar kitu specialistu ir dirbti toje srityje. Aktyvus interesas yra viena i asmenybs raidos paskat. Interesai klasifikuojami pagal turin. Skiriami materialiniai interesai, susij su materialini grybi kaupimu ir gamyba. Tai domjimasis buities daiktais: bstu, baldais, drabuiais, maistu ir t. t. Taip pat skiriami dvasiniai, arba idealiniai, interesai tai domjimasis iniomis, mokslu, menu, muzika, literatra. Dar skiriami visuomeniniai, arba socialiniai, interesai domjimasis moni santykiais, ugdymo problemomis, organizaciniu darbu ir pan. Be mint, skiriami tiesioginiai interesai, kai mog domina pats veiklos procesas, pavyzdiui, ini kaupimas, udavinio sprendimas, dalyvavimas sporto varybose, bendravimas su jaunimu ir pan. Netiesioginis interesas siejamas su domjimusi veiklos rezultatais, t. y. mogus mokosi tam, kad gaut diplom, galt dirbti, dirba dl atlyginimo ir pan. ios interes rys, kaip ir kitu pagrindu skiriamos, nebtinai prietarauja viena kitai. Teisj gali dominti bylos vedimo procesas ir jo rezultatas, muzikos atlikj krinio atlikimas ir publikos pripainimas.

16.4. Kiti veiksniai

mogaus veiklos kryptingumui bei intensyvumui turi takos sitikinimai, pasaulira, idealai. sitikinimas tai subjektyvus kokio nors teiginio laikymas teisingu. Jis pagrstas iniomis, taiau vien ini nepakanka veiklai vykdyti. mogaus veiklos krypt lemia sitikinimai. sitikins kokio nors renginio netikslingumu jis atsisako jame dalyvauti, pavyzdiui, beprasmikai mitinguoti dl neteising reikalavim. sitikins vis taut teise laisv jis kovos dl jos nepaisydamas sunkum ir net pavoj asmeninei gerovei. sitikinimai skiriasi savo tvirtumu, pastovumu, pagrstumu ir aktyvumu. Pasaulira tai pair gamt, visuomen ir mog sistema. Jos pagrind sudaro sitikinimai. Tai svarbiausias mogaus veiksm ir elgesio reguliatorius. Iorins arba vidins slygos, paskatinusios mog veikti, derinamos su jo moralinmis, politinmis ir estetinmis pairomis. Tai nulems, ar mogus imsis tos veiklos, ar jos atsisakys. Kilus dviej ali konfliktui mogus gali pritarti silymui problem sprsti jga arba daryti kompromis ir vadovaudamasis savo pairomis pasirinks atitinkam veikimo

197 bd. Pasaulira turt bti mokslikai pagrsta, paremta gamtos ir visuomens dsni painimu ir teisingu supratimu. Ji skirsis nuo buitins, subjektyvios, ne tik sveiku protu paremtos pasauliros. Pasaulira turi remtis pair gamt ir visuomenin gyvenim sistema, logiku nuoseklumu. Visavert pasaulira remiasi apibendrintomis iniomis, pairomis, idjomis, taiau visada leidianti susieti j su konkreiais reikiniais. Idealas tai tobulas pavyzdys, aukiausias tikslas, siektina norma. Tai asmenybs, tam tikros profesijos atstovo, iaip dorovingo ir darbtaus mogaus vaizdis, koks ir pats mogus nort tapti, gyventi kaip gyvena idealas. Pasaulio idealas tai tokios santvarkos, kuri laikoma tobuliausia, vaizdas. mogaus darbo, krybins veiklos idealas tai geriausio veiklos rezultato vaizdinys. Idealas yra aukiausios mogaus veiklos tikslas, suteikiantis jo gyvenimui krypt, nors beveik niekada nepasiekiamas. mogaus veiklai takos turi ir aspiracijos. mogus, skatinamas vieno ar kito motyvo, numato savo veikl ir sivaizduojam tos veiklos rezultat. Taiau to rezultato gali bti siekiama vairiai. Pavyzdiui, mokinys gali siekti, kad mgstamo dalyko inios bt vertintos puikiai, o nemgstamo ir, jo nuomone, maai reikmingo tik patenkinamai. Lankydamas sporto treniruotes studentas gali siekti savo asmeninio rekordo, geriausio rezultato tarp kit tos grups nari arba tik tam, kad jam pasirayt skait. Siekimas veikti tam tikru lygiu vadinamas aspiracija (pretenzija). Aspiracij lygis gali bti vairus. Aspiracij lygi rodikliai yra pasirenkam veiklos udavini sudtingumas, artimo tikslo pobdis ir savs vertinimas. Auktesnio aspiracij lygio asmenys visada rinksis sudtingas uduotis. Savs vertinimas aspiracijomis pasirodo jau tuo, kad mogus, papraytas pasirinkti uduot, kuri jis nort isprsti, danai renkasi sunkesn, negu papraytas rinktis uduot, kuri jis galt isprsti. Savs vertinim veikia dvi prieingos tendencijos: noras pasiekti kuo geresni rezultat ir noras ivengti neskms. Esant rizikai vieni link siekti kuo geresni rezultat, kiti ivengti neskms. Pirmieji rinksis sudtingesnes uduotis, kiti paprastesnes. Vienas sportininkas uoli aukt ar sunkum kilnojimo varybose pradin aukt pasirinks kuo auktesn arba kuo didesn svor, kitas prads nuo maesni sieki. Danos neskms neretai emina aspiracij lyg, o nuolatin skm j didina.

17. ASMENYBS GALIMYBS VEIKTI 17.1. inios, mokjimai ir gdiai

Asmenyb atsiskleidia tik veikloje. Motyvas yra vidin bsena, skatinanti mog imtis vienokios arba kitokios smoningos veiklos, kad bt patenkinti jo biologiniai, socialiniai ir idealiniai poreikiai. Jis kyla tik inant objekt, kuris patenkint poreik. Tai padeda numatyti tiksl, t. y. susidaryti galutinio veiklos rezultato vaizdin. Tikslui pasiekti reikia atitinkam priemoni ir tam tikr slyg.

198 Slyg kompleksui priklauso veiklos objektas, kur reikia paveikti, perprasti, pertvarkyti, naujai sukurti. Jai priklauso ir materialins priemons, rankiai, prietaisai, taip pat funkcins priemons, kurios naudojamos vykdant veikl. Taiau vien j nepakanka tikslui pasiekti. mogaus smoningai veiklai vykdyti reikalingos inios, mokjimai, gdiai ir, svarbiausia, sugebjimai. inios tai siminti vaizdiniai, svokos, teiginiai, faktai apie tikrovs objekt ypatumus, savybes, vykstanius procesus, paties mogaus savybes, veiklos galimybes ir t. t. Tai btina slyga mogui veikti. Maistui pasigaminti reikia turti ini apie maisto mediagas, patiekalus, kuriuos galima pasigaminti, ir j gamybos bdus. Gydytojas ligoniui gali padti tik turdamas ini apie ligas, j pasireikimo poymius, vaistus ir j veikim. Teisjas teisingai isprs byl, jeigu inos statymus, civilinio ar baudiamojo kodeks straipsnius, nagrinjamo vykio detales. mogaus veikla be jai btin ini ne tik nesudarys slyg pasiekti tiksl, bet gali bti aling padarini ar net mirties prieastis. Pavyzdiui, nepaindamas gryb mogus gali jais apsinuodyti, gydytojas gali klaidingai nustatyti lig ir skirti netinkamus vaistus, teisjas gali priimti neteising nuosprend. Mokjimas tai veiksmo atlikimo bdas, pagrstas gytomis iniomis. Turdamas ini apie patiekalo savybes, jam paruoti reikalingus produktus ir paruoimo bdus mogus gali pagaminti valg. aulys, naudodamasis iniomis apie ginkl, jo ypatumus, paruoim audyti, audant atliekamus judesius, j nuoseklum, gali audyti taikin. Taiau mokjimas dar nra tobulas veiksm atlikimas. Mokantis gaminti valg ir inant, kaip tai daroma, pirmas blynas bna prisvils, pirmieji viai ne itin taikls. Mokjimas dar nra tobulas veiksmo atlikimas. Nors pirmaklasis mokinys gerai suprato, kaip rayti raid, taiau pirmosios raids dar nebuvo tobul form, joms parayti buvo ieikvota daug energijos, atlikti visai nereikalingi judesiai. Taip yra ir pradedant kitus darbus: pirmas blynas bna prisvils, pirmieji viai ne visada taikls, pirmosios ligos diagnozs (j nustatymas) ne visada tikslios. Skmingai veikti reikia gdi ir patirties. gdiai tai pratybomis tvirtinti veiksm atlikimo bdai, suautomatinti smoningos veiklos komponentai. Jie padeda veikti tiksliai, greitai ir lengvai, naudojant maiausiai energijos. Klausydamas paskaitos studentas suvokia dstytojo mintis, jas analizuoja ir usirao tik tai, kas, jo nuomone, svarbiausia. Jis rao negalvodamas, kaip atskiras raides rayti ir jungti odius. Sportininkas biatlonininkas, atvyks audymo punkt, automatikai, nesvarstydamas nusiima nuo pei ginkl, uima reikiam pozicij, o vis dmes sukaupia taikin. Kiekvienas mogus turi daug gdi: vaikiojimo, skaitymo, raymo, mainos vairavimo, audymo ir kt. Gali bti skiriami iorins veiklos judjimo ir vidins veiklos protiniai gdiai. Paprastai skiriamos 4 gdi rys: sensoriniai sugebjimas greitai ir tiksliai atpainti enklus, pastebti detales (klastot dokumente), garsus (i garso pobdio painti mainos motoro sutrikimus), nustatyti atstum i akies, i skonio ir kvapo atpainti

199 sudedamsias patiekalo dalis ir t. t.; motoriniai gdis eiti, bgti, ilaikyti pusiausvyr vaiuojant dviraiu, groti akordeonu neirint klaviatr ir kt.; sensomotoriniai kai atliekami judesiai kontroliuojami regjimu ar klausa: tai pieimas, raymas, automobilio vairavimas ir kt.; intelektiniai matematikos udavini, problem sprendimas, darbo planavimas ir kt. ioje srityje veiksmai vargu ar gali bti automatiki. Susidarant gdiams suautomatinami jutiminiai judjimo ir centrinio reguliavimo komponentai, pasikeiia veiksmai, atskiri judesiai susilieja didesnius vienetus. Pavyzdiui, nepatyrs vairuotojas automobilio pavar perjungia trimis atskirais judesiais, patyrs vienu. Inyksta pradin tampa. Pradedantis rayti mokinys a raid rao dviem judesiais: i pradi rutuliuk, paskui kabliuk; turintis gd rayti mokinys net vis od parao vienu veiksmu. guds vairuotojas tuo paiu metu atlieka veiksmus ir rankomis, ir kojomis. Susidarant motoriniams gdiams regimj kontrol pakeiia judamoji. gudusiam vairuotojui nereikia akimis iekoti bgi perjungimo svirties ar stabdio pedalo, pianistui atitinkamo klavio. Raumen tampos pakitimas atlieka t judesi kontrol. Patobuljus judesiams ir j jutiminei kontrolei paspartja ir veiksmus reguliuojanios protins operacijos. Smoningai kontroliuoti reikia tik kilus kokiems nors neprastiems sunkumams. Vaiktome negalvodami apie koj judesius, pusiausvyros ilaikym, taiau einant slidiu keliu kiekvienas judesys jau smoningai kontroliuojamas. Nuolat naudojantis gdiais tokius veiksmus galima tobulai atlikti. Jie gali bti naudojami dirbant arba visai nenaudojami. Taiau geri gdiai vykdant sudting veikl visada naudingi. Nuo gdi reikia skirti proius. proiai tai suautomatinti veiklos komponentai, kuri atlikimas tam tikromis slygomis tampa poreikiu. Visada tuo paiu laiku keltis, prie valg plauti rankas, sveikintis, po audymo treniruoi neatidliojant ivalyti ginkl, laikyti rankas kiense, kalbos metu terpti nereikalingus odius, odius parazitus, neretai keiksmaodius, i vakaro suplanuoti rytdienos darbus. Tai ne veikimo bdas, ne gdis, o tik btinumas t veiksm atlikti. protis tai poreikis prie valg plauti rankas, po pratyb ivalyti ginkl, o gdis tai veiksmo atlikimo bdas, mokjimas gerai nusiplauti rankas, nuosekliais veiksmais iardyti, ivalyti, sutepti ir vl surinkti ginkl. proiai gali bti naudingi ir alingi, pavyzdiui, nag kramtymas, keiksmaodi vartojimas ir kt. proiai danai susidaro savaime, atsitiktinai kartojant veiksmus. Patirtis. mogus smoningai veikdamas susipasta su tikrovs daiktais, j ypatumais, vairi gamtos ir visuomens reikini ypatumais, sukuria ir imgina tikslingos veiklos metodus. Btent gyt ini ir mokjim visuma yra patirtis, kuri duoda pagrind mokslo, teorijos ir praktikos pltotei.

200

17.2. Sugebjimai
mons savo veikloje naudojasi tokiomis paiomis iniomis, mokjimais, gdiais, tais paiais arba panaiais tos paios paskirties daiktais ar renginiais, taiau laimjimai bna nevienodi. Vieni mokosi patenkinamai, kiti gerai, treti labai gerai. Vieni yra geri sportininkai, kiti tampa sporto meistrais, treti pasaulio rekordininkais ir empionais. Vienas gydytojas gerai gydo savo pacientus, taiau nesiryta daryti sudting operacij, kitas netgi atranda naujus lig gydymo bdus ir t. t. Vienas mogus pasiekia ger rezultat mokydamas vaikus, kitas technikos, medicinos ar mokslo srityje. Tokius veiklos padarini skirtumus lemia sugebjimai. Sugebjimai tai visuma toki individuali mogaus savybi, kurios lemia tam tikros veiklos skm ir pasireikia savita iai veiklai btin ini, mokjim ir gdi dinamika. Sugebjimai tai asmenybs savybs, kurios: 1) skiria vien mog nuo kito; 2) padeda pasiekti ger veiklos rezultat; 3) nesutapatinamos iniomis, mokjimais ir gdiais. Sugebjimai susidaro ir atsiskleidia mogaus veikloje. Prielaida jiems formuotis yra gebjimai, t. y. paveldtos ar gimtos anatomins, fiziologins ir psichins savybs. Tai ypa akivaizdu nagrinjant kai kuri profesij moni sugebjimus. Sugebjimams muzikinei veiklai ugdyti btina turti klaus, justi ritm, turti muzikin atmint, laknui btinas geras regjimas, greita reakcija bei sprendim primimas, krepininkui ne maesnis kaip 180 cm gis ir t. t. Taiau vien gebjim nepakanka sugebjimams ugdyti. Ne kiekvienas, turintis ger klaus ir balso duomenis, tampa muzikantu ar solistu, o turintis ger reakcij ir atr regjim laknu ir pan. Be to, viena ar kita sugebjim uuomazga, t. y. gimta savyb, yra daugiareikm. T pai gimt savybi pagrindu galima ugdyti vairius sugebjimus. Gera klausa gali padti muzikinje veikloje, dirbant su technika, tiriant pauki gyvenim, tnant pasaloje ar nakt budint atsakingame poste. Sugebjim ugdymas priklauso nuo mogaus gyvenimo slyg. Muzik eimoje gyvenantis vaikas turs palankesnes slygas ugdyti sugebjimus muzikuoti, negu tokios aplinkos neturintis vaikas, todl ir ruoiantis kokiai nors profesinei veiklai labai svarbu patekti toki mokykl, kuri turi tam geriausias slygas: auktos kvalifikacijos profesorius, geriausias mokymo priemones, laboratorijas ir slygas vykdyti praktin veikl. Svarstymai ir ginai, kas lemia sugebjimus paveldtos ir gimtos savybs ar aplinka, vyksta iki iol. Tyrimai taip pat neleidia priimti galutinio sprendimo, nes gauti prietaringi rezultatai: vieni tyrintojai velg didesn paveldjimo tak sugebjim pltotei, kiti aplinkos. Tokie prietaringi rezultatai i dalies gauti dl nepakankamai ger metodik. ios problemos sudtingum rodo ir gyvenimo pavyzdiai. Pavyzdiui, Johano Sebastiano Bacho eimos penkiose kartose buvo atuoniolika ymi muzik ir deimt vyr, neturjusi gabum muzikai. Matyt, reikmingi abu veiksniai. Sudtingas sugebjim ir mokymosi abipusis ryys. Gebjimai, t. y. gera klausa, regjimas, padeda tiksliau igirsti aikinim, uraus ir brinius

201 lentoje; gera atmintis palengvina informacijos siminim. Naujos inios geriau susiejamos su anksiau gytomis, jas lengviau prasminti. inios ir gdiai leidia lengviau imokti naujus veiksmus, juos panaudoti naujomis slygomis. Ir mokymasis ugdo sugebjimus, ir sugebjimai padeda geriau mokytis. Sugebjimai skiriasi savo lygiu. vairi moni sugebjimai, kaip j veiklos laimjimai, nevienodi. Kasdien girdime apie gabius vaikus, kurie gerai mokosi, gabius darbuotojus, gerai atliekanius jiems pavest darb. Tai paprasiausi gabumai. Kai kas savo veikloje pasiekia labai ger rezultat. Kartais mokinys ne tik labai gerai mokosi, bet ir dalyvauja vieno ar kito dalyko olimpiadose ir pasiekia labai ger rezultat. Tai talentingi vaikai. Talentingas darbuotojas savo veikloje pasiekia objektyvi reikm turini rezultat, iranda, sukonstruoja naujos ries prietaisus, vertingus moni teorinei ir praktinei veiklai. Kai kuri moni veiklos rezultatai originals, nes jie sukuria kak i esms nauja, nekainojamos verts meno krinius, atskleidia naujus gamtos reikini ir visuomens gyvenimo dsnius. J kriniai, veiklos rezultatai yra ilgaamiai. Tai monsgenijai. Pavyzdiui, filosofas Aristotelis, menininkai Rafaelis ir Mikelandelas, kompozitorius J. S. Bachas, smuikininkas N. Paganinis ir kt. moni sugebjimai gali pasiekti aukt lyg vienoje veiklos srityje ir bti vidutiniai ar net menki kitoje. ymus muzikos atlikjas gali visai nesugebti sprsti matematikos udavini, ir atvirkiai. Kai kuri moni sugebjimai pasireikia vairiose srityse. Leonardas da Vinis buvo ir talentingas menininkas, ir technikos ininerijos srii inovas, M. K. iurlionis buvo gabus dailei ir muzikai. mogaus gebjim atsiskleidimas ir sugebjim pltra prasideda vairiame amiuje ir nevienodai vairiose veiklos srityse. Anksiausiai irykja gabumai muzikai. V. A. Mocarto gabumai atsiskleid jam bnant trej, J. Haidno penkeri, S. Prokofjevo atuoneri, kompozitoriaus F. uberto vienuolikos met. Sugebjimai dailei atsiskleidia truput vliau: Rafaelis buvo atuoneri, Mikelandelas trylikos, A. Diureris penkiolikos met. Sugebjimai technikai pasireikia jau devintaisiais metais. ymi matematik gabumai atsiskleid jiems sulaukus dvideimties met. Sugebjim yra vairi ir todl jie klasifikuojami. Skiriami bendrieji ir specialieji sugebjimai. Bendrieji sugebjimai susij su mogaus dmesio, suvokimo, atminties, mstymo ir kitais psichikos procesais bei asmenybs savybmis: darbtumu, siningumu, atkaklumu, interesais ir kt. Jie padeda mogui pasiekti ger rezultat kiekvienoje veikloje: mokantis, dirbant, bendraujant ir pan. Specialieji tai sugebjimai vykdyti koki nors veikl. Sugebjimai matematikai, technikai, literatrai, pedagoginei veiklai, verslui ir kt. Dar sugebjimai skirstomi psichikos proces pagrindu. Tai percepciniai sugebjimai, susij su erdvini santyki suvokimu, subtiliu gars, kvap, skonio skyrimu, pasireikiantys pastabumu ir pan. Psichomotoriniai sugebjimai susij su judesiais, pavyzdiui, mainos vairavimas, kamuolio valdymas sportuojant, tiksls juvelyro judesiai ir kt.

202 Tokiems sugebjimams priskiriami ir protiniai, arba intelektiniai, sugebjimai. Tai sugebjimai matematikai, sugebjimai planuoti, projektuoti, bendrauti su monmis. Gyvenime bendrieji sugebjimai kartais patologikai sumaja. Tai nulemia organins prieastys, susijusios su nenormaliomis ntumo slygomis, nerv sistemos paeidimais. Tai nedani atvejai. Patologiniai sugebjimo pakitimai bna vairaus lygio. Debilumas lengva protinio atsilikimo forma. atsilikim turintis vaikas gali mokytis, gyti nesudtingo darbo gdi. Imbecilumas vidutinis protinio atsilikimo lygis. Imbecilai nesugeba mokytis, gyti darbo gdi. Juos galima imokyti tik elementariai apsitarnauti. Idiotizmas sunkus protinio atsilikimo laipsnis. Tokiu atsilikimu pasiymintys asmenys daniausiai neimoksta net kalbti, neapsitarnauja, jiems reikia nuolatins prieiros ir globos.

18. VEIKL LEMIANIOS SAVYBS 18.1. Temperamentas

Temperamentas tai individo savybi, nuo kuri priklauso psichikos veiklos dinamika (intensyvumas, tempas, ritmas), visuma. Tai gimta ir slygikai nekintanti asmenybs savyb. Jau senovje pastebta, kad mons skiriasi emociniu jautrumu (emocij kilimo greiiu, igyvenimo jga ir pastovumu), veiklos aktyvumu ir judrumu. Pirmasis moni temperamento ypatumus apra senovs graik gydytojas Hipokratas (V a. pr. m. e.). Apie tai ra senovs Romos gydytojas Galenas (II a.), vokiei filosofas I. Kantas (XVIII a.), psichologas K. Wundtas (XX a.) ir kt. Hipokratas iskyr 4 pagrindinius temperamento tipus: sangvinikas, cholerikas, melancholikas ir flegmatikas (r. 59 pav.). Juos lemia mogaus organizmo gyvybei palaikyti btini skysiai: kraujas, tulis, juodoji tulis ir gleivs. Kiekvienas i j atlieka tam tikr funkcij: kraujas palaiko ilum, tulis sausum, juodoji tulis drgm, o gleivs alt. Nuo t skysi santykio organizme priklauso temperamentas. Jeigu vyrauja kraujas (sanguis) mogui bdingas sangviniko temperamentas, jeigu tulis cholerikas (chole), jeigu juodoji tulis melancholikas (melanchol), o jeigu gleivs flegmatikas (phlegma). Skysio kiekio santykis kiekvieno mogaus organizme nevienodas, todl mons skiriasi savo temperamentu. Temperament nulemia vyraujantis skystis, bet jo kiekis kit skysi atvilgiu gali bti vairus, todl temperamentas gali stipriau arba silpniau pasireikti mogaus elgesyje.

59 pav. Temperamentai (dailininkas neinomas)

203

204 mogaus temperamento savybms bdinga tai, kad jos: 1. Kitaip nei motyvai ir psichins bsenos, lieka tokios paios vairiausiose veiklos ryse, siekiant skirting tiksl, pavyzdiui, dirbant ir sportuojant, aidiant ir mokantis. 2. Ilieka reliatyviai pastovios, vienodos vis mogaus gyvenim arba didesn jo dal. 3. vairios mogaus temperamento savybs jungiasi tarpusavyje ne atsitiktinai, o dsningai ir sudaro tam tikr struktr, kuri nusako temperamento tip. Psichologiniu poiriu temperament apibdina ios savybs: a) jautrumas. Apie j sprendiame i iorinio poveikio jgos, reikalingos mogaus psichinei reakcijai sukelti. Kuo maesnis dirgiklis, sukeliantis pojt (emutin pojio riba), kuo maesnis nepatenkintas poreikis, sukeliantis igyvenimus, kanias, tuo didesnis jautrumas; b) reaktyvumas. J parodo mogaus emocini igyvenim, kuriuos sukl vienodi vidiniai arba ioriniai poveikiai, stiprumas. Rykiausia reaktyvumo iraika emocionalumas, jautrumas; c) aktyvumas. J apibdina tai, kaip aktyviai mogus veikia aplinkin pasaul ir nugali iorines bei vidines klitis siekdamas tikslo; d) reaktyvumo ir aktyvumo santykis. J nusako tai, kas labiau lemia mogaus veikl: atsitiktins iorins arba vidins aplinkybs (pavyzdiui, nuotaika, atsitiktiniai vykiai) ar tikslai, ketinimai ar siekimai; e) reakcijos tempas. J parodo vairi psichikos reakcij ir proces trukm (judesi greitis, kalbos tempas, mstymo greitis); f) plastikumas ir rigidikumas. ios savybs nusako mogaus gebjimo prisitaikyti prie besikeiiani iors poveiki lengvum ir lankstum. Jei jis lengvai ir lanksiai prisitaiko, yra plastikas, o jei prieingai rigidikas; g) ekstravertikumas ir introvertikumas. Tai padidjusi mogaus reakcija ir dmesys dabariai, ioriniams spdiams (ekstravertikumas) ar, prieingai, praeities ir ateities vaizdams bei mintims (introvertikumas). XX a. pradioje I. Pavlovas atskleid pagrindini nervini proces jaudinimo ir slopinimo savybes: jg, pusiausvyros ilaikym bei paslankum ir pagal i savybi pasireikim individ veikloje juos suskirst keturis tipus: 1) stiprus, ilaikantis pusiausvyr, paslankus; 2) stiprus, neilaikantis pusiausvyros, vyrauja jaudinimo procesai; 3) stiprus, ilaikantis pusiausvyr, inertikas; 4) silpnas. I. Pavlovo nuomone, ie keturi nerv sistemos tipai sietini su keturiais Hipokrato temperament tipais: TEMPERAMENTAS (pagal Hipokrat)
Cholerikas Sangvinikas Flegmatikas

NERV SISTEMOS TIPAS (pagal I. Pavlov)

stiprus, be pusiausvyros, paslankus stiprus, ilaikantis pusiausvyr, paslankus stiprus, ilaikantis pusiausvyr, nepaslankus

205
Melancholikas silpnas, nepaslankus

206 Kiekvien temperamento tip apibdina tam tikros psichologins ir pagrindini nervini proces savybs. Sangvinikas. Psichologin charakteristika: padidjs reaktyvumas. Dl menkos prieasties garsiai juokiasi. Neesminis dalykas gali labai supykdyti. Gyvai ir emocingai reaguoja visa, kas patraukia dmes. Iraikinga mimika ir judesiai. I veido lengva atspti jo nuotaik, poir daikt ar mog. Greitai sukaupia dmes. Sumajs jautrumas. Labai silpn gars ir viesos dirgikli nepastebi. Padidjs aktyvumas. Labai energingas ir darbingas, gali dirbti ilgai nepavargdamas, energingai imasi naujo darbo. Akivaizdi aktyvumo ir reaktyvumo pusiausvyra. Lengva sudrausminti, moka tvardyti savo veiksmus ir nevalingas reakcijas. Judesiai, kalbos tempas greiti. Sangvinikas greitai sitraukia nauj darb, bdinga greita mstysena, sumanumas. Labai plastikas. Jausmai, nuotaikos, interesai ir norai labai nepastovs. Greitai perkelia dmes nuo vieno darbo prie kito. Greitai gyja gdius ir juos pertvarko. Lankstaus proto, ekstravertikas, daniausiai vadovaujasi momento ioriniais spdiais, o ne praeities ar ateities vaizdais. Auktosios nervins veiklos tipas: stiprus, ilaikantis pusiausvyr, paslankus. Cholerikas. Psichologin charakteristika: kaip ir sangvinikui, bdingas maas jautrumas, didelis reaktyvumas ir aktyvumas, taiau reaktyvumas virija aktyvum, todl nesantrus, nesitvardantis, nekantrus, mus. Rigidikesnis negu sangvinikas, todl norai ir interesai pastovs; labai atkaklus, sunkiai perkelia dmes. Psichikos procesai vyksta greitai. Auktosios nervins veiklos tipas: stiprus, neilaikantis pusiausvyros, vyrauja jaudinimo procesai. Flegmatikas. Psichologin charakteristika: nejautrus, neemocingas. Sunku pralinksminti, supykdyti ar nulidinti. Lieka ramus ir turdamas dideli nemalonum. Veidas ir judesiai neiraiks. Energingas, itvermingas darbe. Aikiai vyrauja aktyvumas. Kantrus, altakraujikas. Judesiai ir kalba lti, neiradingi. Ltai sukaupia ir perkelia dmes, nelengvai prisitaiko prie nauj slyg, sunkiai keiia gdius ir proius. Rigidikas. Introvertikas. Sunkiai susidraugauja su naujais monmis; menkai reaguoja iorinius spdius. Auktosios nervins veiklos tipas: stiprus, ilaikantis pusiausvyr, inertikas. Melancholikas. Psichologin charakteristika: labai (netgi liguistai) jautrus, ema poji riba. Dl nesvarbios prieasties gali pravirkti. Labai lengvai sieidia. Reaktyvumas maas. Mimika ir judesiai neiraikingi, balsas tylus. Verkia tyliai, retai garsiai juokiasi. Sumajs aktyvumas. Melancholikas nepasitiki savimi, drovus, dl maiausio sunkumo nuleidia rankas. Neenergingas, neatkaklus. Greitai pavargsta ir tampa nedarbingas. Dmesys nepastovus ir lengvai atitraukiamas. Psichikos procesai lti. Rigidikas. Introvertikas. Auktosios nervins veiklos tipas: silpnas, neilaikantis pusiausvyros, vyrauja slopinimas; inertikas.

207 Nuo auktosios nerv veiklos tipo bei mogaus temperamento priklauso jo elgesys dirbant, sportuojant, mokantis. W. Wundtas band paaikinti temperamentus atsivelgdamas mogaus emocionalum ir elgesio pastovum (r. 60 pav.). Emocionalus Susirpins Neramus Nelaimingas tarus Rimtas Mstantis M Pastovus F Protingas Principingas Susivaldantis Atkaklus Patvarus altas Neemocionalus
60 pav. Temperamentai pagal W. Wundt: M melancholikas, Ch Cholerikas, F flegmatikas, S sangvinikas

Greitas Susierzinantis Egocentrikas Ekstravagantikas Kartagalvis Teatralikas Ch Nepastovus S Linksmas Nerpestingas Socialus Ramus Kupinas vili Patenkintas

Nuo mogaus temperamento ir auktosios nerv sistemos tipo priklauso jo elgesys dirbant, mokantis, sportuojant ir kitais atvejais, t. y. individualus darbo stilius. Individualus darbo stilius tai bendr ir specialij darbo bd visuma, kai maksimaliai panaudojamos mogaus teigiamos savybs ir kompensuojami j trkumai. J. Klimovo tyrimai parod, kad skirting tip darbuotojai pasiekia t pai rezultat dirbdami skirtingais bdais, t. y. savitu darbo stiliumi. Jie dirbdami atlieka skirtingo pobdio veiksmus: 1) skubius, 2) parengtinius. Skubs tai dirbant atliekami veiksmai padarius klaid, sugedus renginiams ar kilus kitoms problemoms. Parengtiniai veiksmai atliekami i anksto ir sumaina nenumatyt situacij bei sutrikim tikimyb. Paslankios nerv sistemos tipo asmenys, pavyzdiui, sangvinikai, daugiau atlieka skubi veiksm. Jie dirba greiiau, darbo ritmas svyruoja, kritikose situacijose veikia greiiau negu prastose. Paslankaus tipo asmenys darbus atlieka tik tada, kai jie neivengiami. Jie nelabai link atlikti parengiamuosius darbus, greitos

208 orientacijos, taiau dirba netolygiai, nesistemingai. Svarbiausiu darbo poymiu laiko spartum, apsukrum, manevringum. Inertikos nerv sistemos asmenys, pavyzdiui, flegmatikai, atlieka daugiau parengiamj darb. Dmesys parengiamiesiems darbams apsaugo nuo netikt komplikacij, padeda ivengti skubi darb. Jie dirba pagal i anksto sudaryt plan, nelaukdami kritik situacij. Daugiau dmesio kreipia i anksto spjanius signalus, dirba neskubdami, ritmingai, nelink kaitalioti darbo ar jo atlikimo bd. Auktosios nervins veiklos tipas turi takos mogaus mstymui, o kartu ir jo protiniam darbui. Ypa tai irykja sprendiant udavinius, keliant hipotezes ir jas tikrinant. mogaus priimami sprendimai bna vairs: a) impulsyvs sprendimai, kai vyrauja anticipacija (vyki nuspjimas, i anksto susidaryta paira), o ne kontroliniai veiksmai; b) rizikingi sprendimai, kai anticipacija iek tiek labiau vyrauja, palyginti su kontrols veiksmais; c) saikingi sprendimai, kai tarp anticipacijos ir kontrols veiksm yra pusiausvyra; d) atsargs sprendimai, kai iek tiek labiau vyrauja kontrols veiksmai; e) lti sprendimai, kai kuriant hipotezes vyrauja kontrols veiksmai. Maesnio jautrumo mons ir tie, kuriems bdingas vyraujantis jaudinimas, daniau priima rizikingus ir net impulsyvius sprendimus. Jautresni ir vyraujanio slopinimo asmenys priimdami sprendimus bna atsargs ir veikia ltai. Sprendim primimas priklauso ir nuo mogaus intelekto: auktesnio isilavinimo mons valdo save ir ivengia kratutinio impulsyvumo bei ltumo. Individualus darbo stilius formuojasi ne tik dl skirtingo nervini proces paslankumo, bet ir dl nevienodo j stiprumo bei pusiausvyros. Taigi kiekvienas temperamento tipas, pagrstas auktosios nervins veiklos ypatumais, mogaus darbui suteikia tam tikr individual pobd. I mogaus elgesio, nulemto auktosios nervins veiklos tipo, galime sprsti apie jo tipologines savybes. J. Klimovas nurodo iuos su darbu susijusius kriterijus, pagal kuriuos galima sprsti apie mogaus nervini proces ypatumus: 1) nervini proces jgos kriterijai: a) didelis darbingumas, kai darbas ilgai trunka, yra temptas ir reikia nugalti sunkumus; b) greitas darbingumo atgavimas; c) gebjimas nejausti baims, teigiamo emocinio tonuso, budrumo, pasitikjimo ilaikymas ir net didjimas naujomis arba sunkiomis ir didelio atsakingumo reikalaujaniomis slygomis; d) didelis jautrumas silpniems poveikiams, dvasinis tvirtumas; e) atsparumas blakantiems dirgikliams, nuolatinis, sutelktas dmesys; f) polinkis imokti nauj mediag, patirti nauj spdi, nesustoti prie to, kas jau inoma; 2) nervini proces paslankumo kriterijai:

209 a) greitas reagavimas visa, kas nauja aplinkoje; b) lengvas gyvenimik stereotip (gdi, proi) susidarymas ir j keitimas, greitas pripratimas prie nauj moni ir slyg; c) spartus perjimas i vienos bsenos kit; d) staigus jausm kilimas ir kaita, j gyva iraika; e) greitas siminimas ir atkrimas; f) didelis veiksm (judesi, kalbos) tempas; 3) nervini proces pusiausvyros kriterijai: a) ramumas, kantrumas, sugebjimas susikaupti jaudinaniomis aplinkybmis; b) greitos ir objektyvios pastangos valingai susitvardyti (kai dirbant kyla netapats potraukiai, norai, paalins mintys); c) veiklos tolygumas, nra spontanik kritim ir pakilim. Stebdami mogaus elges pagal iuos kriterijus galime i dalies sprsti apie jo temperament. Usienio literatroje, ypa remiantis vokiei psichiatro E. Kretschmerio ir amerikiei psichologo W. Sheldono teorijomis, danai teigiama, kad atitinkamo temperamento mogui tinka tik tam tikras darbas, profesija, specialyb. ioje tendencijoje yra tiesos, taiau tik kratutiniais atvejais. Melancholikas silpno nervinio tipo atstovas negali skmingai dirbti prie sudtingo valdymo pulto, taip pat negali rinktis kit darb, kuriuose dirbant gali pasitaikyti avarij, kai reikia staigiai ir tiksliai sprsti, greitai reaguoti (K. Gureviius ir kt.). Kita vertus, daugelyje profesij skmingai gali prisitaikyti vis temperament atstovai. Geriausias bdas prisitaikyti susidaryti individual veiklos stili. I V. Klimovo ir kit psicholog pateikt duomen matyti, kad skmingai dirbanios daugiastaklininks, altkalviaiderintojai, automatininkai ir kiti specialistai pasirenka individuali judesi ir veiksm sistem, kuri geriausiai suderinama su j temperamento ypatybmis. I mokymosi proceso tai galima pailiustruoti tokiu pavyzdiu: mokinys melancholikas, raydamas rain, daug laiko gaita planui sudaryti, savo juodraiui taisyti ir tik vliau perrao j varrat, o sangvinikui beveik visai nereikia juodraio. Individualiam veiklos stiliui susidaryti btina slyga yra smoningas ir krybikas poiris veikl. Tam turi takos ir mogaus protiniai sugebjimai. Individual veiklos stili mogus paprastai susikuria savo iniciatyva, taiau svarbu, kad ir mokytojai ar darbo organizatoriai keldami reikalavimus atsivelgt asmens temperament. Pavyzdiui, darbo ir elgesio vertinimas, grietesn pastaba melancholik slegia, sukelia ilgus neigiamus igyvenimus, o jeigu tai daniau kartojasi, ugdo nepasitikjim savo jgomis. Su sangviniku reikia elgtis prieingai. Sangvinikas greitai pamirta nemalonumus, todl jo praang vertinus grietai sulaukiama teigiam rezultat. Veikloje dl temperamento kilusius sunkumus galima veikti sudarant atitinkamus veiklos motyvus, nes veiksmingi motyvai gali pakeisti mogaus elges: jis gali pasielgti visikai prieingai savo temperamentui. Kai kurias temperamento ypatybes, taiau toli grau ne visas, galima i dalies pakeisti

210 aukljimu. Pavyzdiui, reimas, fizinis grdinimas gali padidinti melancholiko darbingum. Nors temperamentas turi nemaai takos mogaus veiklai, taiau pabrtina, kad veiklos skm daugiausia priklauso nuo kit asmenybs struktros komponent. Temperamentas paprastai siejasi su veiklos bei asmenybs dinamine forma, o asmenybs turin lemia jos kryptingumas ir gyvenime susiformav charakterio bruoai.

18.2. Charakteris
moni charakter atskleidia j elgesys. Atskir asmen elgesys tokiomis paiomis slygomis skiriasi. vykus avarijai ir sualojus mog vieni vairuotojai skuba padti nukentjusiajam, kiti pabga i vykio vietos, palikdami sueistj likimo valiai; vieni praeiviai skuba padti, ikviesti greitj pagalb, kiti smalsauja ir net trukdo atvykusiems gydytojams, treti skuba kuo greiiau pasialinti, kad nereikt bti liudininkais tiriant vykio prieastis. Jau seniai pastebta ir tai, kad kai kurios moni elgesio savybs nuolat pasireikia esant vairioms aplinkybms ir situacijoms. Tai apra senovs graik filosofas Teofrastas (IVIII a. pr. m. e.). Asmuo, kuriam bdingas nepasitikjimas, pasiunts verg turg pirkti uvies siunia kit verg slapta stebti, kiek pirmasis moks. Keliaudamas pats nea pinigus ir karts nuo karto juos perskaiiuoja. Vakare, jau atsiguls, monos klausia, ar i urakino pinig skryni, spint su sidabro indais, ar uov sklsiu duris. monai patvirtinus, kad viskas padaryta, pats lipa i lovos ir visk tikrina. I skolininko ima procentus tik prie liudinink. J lydiniam vergui liepia eiti priekyje, kad negaut smgio galv ir t. t. Asmuo, kuriam bdingas netaktas, sibrauna pas uimt mog be svarbaus reikalo, pas sergani mylimj su igrusiais draugais, prao laiduoti paskolai gauti asmens, kuris jau kart laidavo ir nukentjo, ateina teism liudyti jau pasibaigus posdiui, vestuvse ima peikti moter gimin, susirinkime, kai svarstomo klausimo esm jau aiki, pradeda vl visk i naujo aikinti ir t. t. Teofrasto aprayti atvejai ir ms laikais gyvenani ir dirbani moni stebjimai rodo, kad kiekvieno j elgesys pasiymi tik jam bdingais bruoais. Vienas ilieka ramus bet kokiomis slygomis, kitas jaudinasi, atrodo, dl nereikming smulkmen; vienas darbtus ir pareigingas, kitas pavestas uduotis atlieka pavirutinikai ir pan. Charakteris tai mogaus individuali psichikos savybi, nuolat pasireikiani tipikais, savitais jo elgesio bdais, visuma. Tos savybs vadinamos charakterio bruoais. Ne kiekviena individuali mogaus savyb yra ir charakterio bruoas. Juo laikoma tik ta individuali savyb, kuri nuolat, sistemingai pasireikia veikloje. mogus gali apsiginti nuo j upuolusio chuligano ir priversti j bgti, taiau neiskirs besimuani paaugli, neoks vanden gelbti skstanio mo-

211 gaus, nepasakys virininkui nemalonios tiesos, kad ivengt jo nemalons. iais atvejais ne drsa, o bailumas yra mogaus charakterio bruoas. Charakteriui nepriskiriami individuals mstymo, atminties, dmesio, suvokimo ir kit psichikos proces skirtumai. Charakterio bruoai ireikia mogaus nuostatas : 1) kitus mones, kolektyvus (nuoirdumas, pasitikjimas, jautrumas, pakantumas arba prieingos savybs); 2) darb (darbtumas arba tingumas, punktualumas, stropumas, atsakomyb, krybikumas arba j stoka); 3) daiktus (tvarkingumas, taupumas, nevalyvumas, ilaidumas); 4) pat save (kuklumas, ididumas, savimeil, savikritikumas, godumas, drovumas ir t. t.). Charakterio bruoai sudaro struktr. Atskiri bruoai nra atsitiktiniai jie tarpusavyje susij. Pavyzdiui, drovus mogus bus kuklus, ramus, nuolankus, paslaugus ir pan. inodami vieno mogaus charakterio bruous galime numanyti j turint ir kai kuriuos kitus, kuri jo elgesyje dar nepastebjome. Tarpusavyje susij bruoai vadinami poymio kompleksais. Pavyzdiui, pagal R. Cattel, poymio kompleks valdymas pavaldumas sudaro ie vieni kitiems prieingi charakterio bruoai: VALDYMAS pasitikintis savimi pagyrnikas agresyvus kertingas energingas ididus ididus udaras valingas abejingas kit nuomonei PAVALDUMAS nepasitikintis savimi kuklus paslaugus nuolankus ramus paprastas baiktus atviras paklusnus tradicij alininkas

Kiekvienas i deimties poymi komplekso bruo (valdymo ar pavaldumo) leidia numatyti kit devyni buvim. mogaus charakter lemia ne viena, o daugelis asmenybs savybi, taiau ne visos jos yra vienodai svarbios asmenybei. Vienos j vyrauja, o kitos yra priklausomos nuo j, todl mogaus charakteris slygikai yra vientisas. Charakterio struktroje gali vyrauti vairios asmenybs savybs: sitikinimai, poreikiai, interesai, intelektas, valia, jausmai, temperamentas. sitikinimai susij su tvirtomis pairomis tikrov ir gyvenim. Jie lemia mogaus principingum, tvirtum kovojant u savo tikslus. sitikinimai pasireikia tam tikrais charakterio bruoais, pavyzdiui, tikslingumu, principingumu, optimizmu, reiklumu sau ir kitiems. Tvirt sitikinim mogus sunkiausiomis veiklos slygomis sutelkia maksimalias savo galimybes tikslui pasiekti, gali paaukoti save bendram reikalui.

212 Poreikiai ir interesai lemia mogaus santyk su vairiomis gyvenimo ir veiklos slygomis ir turi takos jo elgesiui. Jie nulemia asmenybs sumanymus ir jausmus bei jo siekim krypt. Materialini poreiki ir interes vyravimas mog skatina siekti materialini vertybi ir iugdo tam tikrus charakterio bruous, pavyzdiui, godum, yktum, pavyd ir kt. Visuomenini ir idealini poreiki vyravimas sudaro pagrind isiugdyti aktyvum, krybikum, dmesingum kitiems, atjautim ir pan. Intelektas taip pat lemia krybikumo, iradingumo, atvirumo naujovms arba konservatikumo, inertikumo, neveiklumo, nerangumo formavim. Valios savybs uima iskirtin viet charakterio struktroje. vairi teigiam valios savybi pasireikimas mogaus veikloje, pavyzdiui, rytingumo, atkaklumo, savarankikumo, susivaldymo, ugdo tvirto charakterio asmenybes. Neigiamos valios savybs bdingos vadinamiesiems monms be charakterio, kuriais negalime pasitikti, ypa esant kritikai situacijai, draugaujant, dirbant ir t. t. Jausmai lemia tam tikrus charakterio bruous, pavyzdiui, energingum, siekiant tikslo. Temperamentas lemia elgesio pastovum, greit orientavimsi neprastomis slygomis, paslaugum arba vangum, drovum arba darbtum imantis kokios nors veiklos. Kai kurie autoriai siekia klasifikuoti charakterio bruous vadovaudamiesi kokiu nors jiems bendru poymiu. A. Kovaliovas charakterio bruous grupuoja atsivelgdamas moralin isiaukljim, pasireikimo jg, pilnum, vientisum, originalum, pusiausvyr ir kintamum (judrum). Tai vadinama sintetiniais bruoais. Nuo moralinio isiaukljimo priklausantys charakterio bruoai apibdina mog jo santyki su kitais monmis ir visuomene atvilgiu. Tai humanizmas, jautrumas, gerumas, atsidavimas bendram reikalui ar darbui, taktas, itikimyb arba ioms savybms prieingi neigiami bruoai. Charakterio pilnumas apibdina asmenybs turtingum. Tai visapusika plai pair asmenyb, besidominti mokslu ir menu, sugebanti bendrauti su skirtingo amiaus ir isilavinimo asmenimis. iems asmenims bdingi kolektyvikumas, atvirumas, taktikumas, tolerantikumas. Tam prieingi bruoai fanatizmas, pair siaurumas, atsiribojimas nuo kit, udarumas. Charakterio vientisum apibdina mogaus odi ir darb, pair ir elgesio vienov. Tai aiki sitikinim, aikiai apibrto elgesio mogus. Daniausiai tai bna paangios, principingos asmenybs, kuri elges galima numatyti. Vientisumo stokojantis mogus yra nepatikimas nei darbe, nei gyvenime, ypa nelaimei itikus. Charakterio jg rodo asmenybs energija. Tai mons, mokantys apginti savo sitikinimus, atkakls siekdami tikslo, rytingi priimdami sprendimus, drss susidr su klitimis. Charakterio silpnumas pasireikia mogaus nerytingumu, abejojimu, svyravimu priimant sprendimus, pair ir santyki nepastovumu, bailumu, neveiklumu, netgi silpnadvasikumu.

213 Charakterio originalum rodo bruoai, susij su mogaus savitumo pasireikimais. Kai kurios originalaus mogaus savybs bna per daug ir neprastai ipltotos, rykiai pasireikia. Tai arba nereikalingas mogaus atvirumas, arba udarumas, nelaukti elgesio poskiai dl pusiausvyros stokos. Negalima painioti natralaus originalumo ir dirbtino, kai mogus apsimeta. Charakterio pusiausvyra susijusi su priimamais protingais sprendimais sunkiomis aplinkybmis, be nereikaling reakcij, jausm protrki. Tokius bruous turintis mogus puikiai valdo save, drsiai elgiasi kritikais atvejais. Tai utikrina ram ir tolyg gyvenimo bd, ritming darb. mogus be pusiausvyros sudaro daug nemalonum sau ir kitiems, gali eisti mog, priimti neteising sprendim. Susivalds, nusiramins jis labai gailisi, bet atitaisyti klaid ne visada bna galima. Charakterio bruoai skiriasi nuo temperamento. I. Kanto odiais tariant, temperamentas yra duotas mums gamtos, o charakteriui priklauso tai, k mogus daro laikydamasis tam tikr princip. Charakterio bruoai nra gimti, jie ugdomi. Tai rodo vienalsi dvyni tyrimai. Skirtingomis slygomis augantys dvyniai gyja daug skirting charakterio bruo. Kit moni atjautimas ar abejingumas, humanikumas ar iaurumas, taupumas ar ilaidumas nra gimti, o susidaro dl aplinkos, kurioje mogus gyvena, poveikio. Visuomenin aplinka eima ir jos gyvenimo bdas, mokykla, darbo kolektyvas, organizacijos, kurioms priklauso mogus, turi takos susidarant charakterio bruoams. Susidarant charakterio bruoams didel tak turi mgdiojimas, sekimas kit pavyzdiu. Daniausiai kartojami kit moni veiksmai ir elgesys, sukeliantys ir vidinius igyvenimus. Mandagum, draugikum ireikiantys judesiai, kalbos tonas ir veido iraika sunkiai siejasi su atitinkamais vidiniais igyvenimais. Atliekant tokius veiksmus sunku igyventi jiems prieingus jausmus. Tai padeda formuotis atitinkamoms charakterio savybms. Charakterio ypatybms formuotis padeda automatizmai, susidarantys veikiant nuostatai, kuri yra automatika parengtis tam tikrai psichikos veiklai (ne tik veiksmams, judesiams, bet ir suvokimui, atsiminimui, vaizduotei, emocijoms ir valiai) vykdyti. Nuostatos susidaro ne tik daugel kart pakartojus tam tikrus veiksmus, bet ir po vieno stipraus emocinio igyvenimo. Reikmingi gyvenimo slyg pasikeitimai danai sukelia charakterio pasikeitimus ir lius. Tarkime, mogus, buvs abejingas daugeliui pastam, itiktas nelaims sulauk jam netikto dmesio, uuojautos, pagalbos. Tai gali pakeisti jo nuostat kit moni atvilgiu. Ypa didel poveik mogaus charakterio bruoams susidaryti turi konfliktins situacijos. Reikmingi charakterio pasikeitimai danai vyksta, pavyzdiui, kai vaikas pereina kit mokykl ir ten pajunta visikai kit poir save. Suaugusij charakterio bruous kartais keiia vairs sukrtimai ir traumos. Tam tikr stipri poveiki rezultatas monms gali bti labai skirtingas, netgi netiktas. Pavyzdiui, pastebta, kad patirta skaudi neteisyb vienus mones daro piktus, usidariusius, amoralius, o kitus jautresnius, aktyvesnius, prapleia j interesus. inoma, ioms permainoms turi takos ir ankstesnis mogaus elgesys bei aukljimas.

214 Gyvenimas keiia mogaus charakter; j keiia ir pats mogus savo poelgiais. mogaus charakterio bruoai tarpusavyje yra susij ir sveikauja, taiau kiekvieno charakteryje yra kokia nors vyraujanti savyb, kuri jo elgesiui suteikia savitum ir yra pastebima j supani moni. Pagal tai ir apibdiname mog kaip teising arba melag, darbtuol arba tingin, kartako arba santr ir pan. Sintetiniai mogaus charakterio bruoai, pavyzdiui, jo pilnumas, jga, pusiausvyra, sudaro harmonij, kuri lemia ger prisitaikym prie gyvenimo slyg, puik sutarim su kitais monmis, leidia rasti tinkamiausius spendimus esant kritinms situacijoms. Taiau pasitaiko asmen, kuri kai kurie charakterio bruoai pasireikia ypa rykiai, elgesys perengia visuomenje priimt etini tarpusavio santyki ir kit norm ribas. Tokie asmenys gyvenime susiduria su aibe problem, sunkiai prisitaiko prie prast gyvenimo taisykli, todl jie ir juos supantys mons turi daug papildom problem bei nemalonum. Tokios savybs vadinamos charakterio nukrypimais, arba akcentuacijomis. Tai gali bti pernelyg didelis jautrumas, perdtas poreikis kit dmesio sau, agresyvumas, pavydas, valios stoka, sustiprjs tarumas, godumas ir kt. Asmenys, turintys toki nukrypim, lengvai gali tapti alkoholikais, narkomanais, asociali chuliganik veiksm organizatoriais arba vykdytojais. Tai ypa neigiamai gali paveikti paauglio asmenybs formavimsi. Charakterio nukrypimai pasireikia vairiai. Hipertiminis nukrypimas. io tipo asmenys paprastai optimistikai iri gyvenim. Jie yra energingi ir pasiekia ger gamybins ir krybins veiklos rezultat. Jie trokta veiklos, yra iniciatyvs, ieko naujovi. Labai stipriai pasireikiantis nukrypimas neduoda teigiam rezultat. Didelis judrumas, gera nuotaika yra savybs, dl kuri rimtai neirima svarbius dalykus. Hipertimikai danai paeidia dorovs normas, praranda pareigos jausm, nejauia savo kalts. Jie mgsta daug jg ir tampos reikalaujanius darbus, gali pakelti didelius fizinius ir psichinius krvius. Hipertimiko gyvenimas yra aktyvus, taiau kartais tai tik nevaisingas jg eikvojimas. Epileptoidinis charakterio nukrypimas. Pats pavadinimas susijs su tuo, kad i asmen elgesys panaus epilepsija sergani asmen elges. Toks charakteris ir jo poymiai bdingi ir monms, kurie niekada nesirgo epilepsija. Epileptoidams bdingas ltas mstymas, daug dmesio jie skiria nereikmingoms detalms, danai prasiveria pyktis, jie irzls, kertingi, nepasitiki kitais, labai usispyr. Tai agresyvus ir nepasitikintis, konfliktuoti links asmuo. Isteroidinis charakterio nukrypimas. Juo pasiymintiems asmenims bdingas noras atkreipti save dmes, suavti savo elgesiu, posakiais, paadais, todl io tipo asmenys mgsta girtis savo gerais arba blogais darbais, kuri niekada nepadar (pvz., apsimeta nepaprasta asmenybe, genijumi, narkomanu ir pan.). Jie nesuvokia tikrovs ir gali priadti nevykdom dalyk. J elgesiui bdingas egoizmas, tutyb, puikyb, teatralikumas, jausm nenuoirdumas, aplinkinius provokuojanti elgsena. io tipo asmenims bdingas emocinis nesubrendimas, emocij altumas, priklau-

215 somyb nuo kit asmen ir daugyb aplinkiniams keliam reikalavim ir pretenzij. Silpnavalikumas. iam tipui bdingas valios silpnumas. Tai ypa matyti, kai reikia dirbti arba mokytis. Joks darbas nemgstamas, dirbama tik esant btinybei. Juo pasiymintis asmuo lengvai meta moksl, nesiekia nieko, kas reikalauja daugiau pastang, abejingas savo ateiiai nekuria joki tolesnio gyvenimo plan, negalvoja apie bsim profesij. io tipo asmenis traukia linksmybs, primityvios pramogos, azartiniai aidimai, kinas, televizija. Jiems svarbu linksma kompanija, taiau itikim draug neturi. Tai bailiai ir tinginiai, kurie gerai elgiasi tik kontroliuojami. Komformistinis tipas. Jis pasireikia nesavarankikumu visikai atsiduodant kit takai, veikiant taip, kaip veikia kiti mons, mgdiojant juos. Sekimas kitais monmis ir prisitaikymas yra svarbiausi j poymiai. izoidinis tipas. io tipo asmenys sigilin save ir maai dmesio skiria aplinkai bei monms. Jie blogai suvokia tai, kas vyksta, kitus mones ir siekia primesti jiems savo nuomon. Juos nelengva suprasti, numatyti j poelgius, todl danai jie laikomi keistuoliais ir svajotojais. Sensityvus tipas. Tai baiktus, nedrsus mogus, links panikuoti kilus pavojui. Bijo tamsos, kit moni, audros, gyvn. Labai reaguoja vairius gandus. Psichasteniniam tipui bdingas nerytingumas, abejons, perdtas atsakomybs jausmas, nepasitikjimas savimi, savo galimybmis. Asteneurotiniam tipui bdingas neatsparumas stresams, nervinei tampai. Labilaus (paslankaus) tipo atstovams bdingas perdtas reagavimas vairius poveikius. io tipo atstov nuotaikos keiiasi dl menkiausi prieasi, kurias kiti kartais visai nereaguoja. Koks nors menkniekis gali juos pradiuginti arba nulidinti. Jie igyvena poreik nuoirdiai bendrauti su monmis, siekia meils, draugysts. Cikloidinio tipo atstovams bdingi stiprs, periodiki nuotaikos svyravimai, sustiprjs jautrumas, pesimistinis poiris save, savo galimybes, gyvenim. Dar reikt paymti psichopatijos atvejus. Tai asmenybs anomalijos, isivysiusios veikiant nepalankiems veiksniams (paveldjimui, vaisiaus paeidimams, netinkamam aukljimui, blogai aplinkai ir kt.). Tokiam asmeniui sunku prisitaikyti prie aplinkos, bendrauti su monmis.

18.3. Valia
moni psichik tyrinjani mokslinink poiris vali yra skirtingas. Valiuntaristins psichologijos srovs atstovai vali laik ypatinga antgamtine jga, psichikos ir bties pradu. W. Wundtas valios akt laik aukiausia psichikos prieastingumo iraika. H. Mnstenbergas tvirtino, kad valia valdo kitas psichikos funkcijas. Daugelio iuolaikini psicholog veikaluose ir psichologijos vadovliuose visai neraoma apie vali. Taip yra galbt to-

216 dl, kad valiai priskiriami reikiniai aikinami raant apie mogaus veiklos motyvus, charakter ir kt. Taiau tai, kas laikoma valia, ypa irykja mogui dirbant ypatingos rizikos ir ekstremaliomis slygomis, todl ji apraoma atskirame skyriuje. Valios reikiniai susij su mogaus veiksmais ir aktyvumu. Visus mogaus judesius ir veiksmus galima skirstyti valingus ir nevalingus. Nevalingi judesiai ir veiksmai yra tie, kurie atliekami be iankstinio nusistatymo ir ketinimo. Tai vairs refleksiniai judesiai ar veiksmai, pavyzdiui, kosulys, iaudjimas, mirksjimas, rankos atitraukimas sidrus bei kiti spontaniki veiksmai. Tai ir dmesio nukreipimas netikt stipr dirgikl, ir su emociniais igyvenimais susij veiksmai. Pavyzdiui, suviegus automobilio stabdiams pasisukame sklindanio garso pus, krptelime u nugaros igird automobilio signal, klykiame isigand. Sudtingi nevalingi veiksmai yra instinktyvs veiksmai. J nervinis mechanizmas yra neslyginiai ir slyginiai refleksai. Visi jie atliekami nesmoningai. Juos atliekant arba jau atlikus jie gali bti sismoninami. Valingas aktyvumas, t. y. valingi judesiai, veiksmai, veikla, vyksta i anksto turint tiksl. Jis visada yra smoningas, aikiai suprantama, ko siekiama ir kodl, pasirenkami tinkami veikimo bdai bei priemons ir dedamos pastangos, kartais net ypa didels, tikslui pasiekti ir klitims nugalti. Valia laikomas mogaus smoningas aktyvumas, pasireikiantis veikiant i anksto numaius tiksl, parinkus veiklai reikalingas priemones ir bdus bei stengiantis pasiekti savo tiksl. Galima iskirti ias valingo veiksmo proceso sudtines dalis: 1) tikslo sismoninimas ir priemoni jam siekti pasirinkimas, 2) sprendimo primimas ir 3) vykdymas. Sprendimas priimamas ir numatant tiksl, ir pasirenkant veiklos priemones. Tikslo sismoninimas. Kiekvienas valingas aktas prasideda trokimu ir siekimu objekto, kuris gali patenkinti poreik. T objekt reikia arba surasti, arba sukurti, arba apskritai reikia k nors pertvarkyti. mogaus trokimai yra ir jausm altinis, kurie yra energetin veiklos baz. Trokim supratimo ir sismoninimo lygis gali bti vairus. Jis priklauso nuo mogaus patirties, ini, mstymo ir vaizduots. Potraukis yra emiausias noro supratimo lygis, kai mogus igyvena nepasitenkinim dabartine bkle, bet neino, nei kuo, nei kaip j pakeisti. Tikslas ir jo siekimo priemons bna neinomos. Tai bsena, kai mogus pats neino, ko nori. Potraukis negali virsti valingu veiksmu, tikslo siekimu. mogus tik igyvena neaikum, nusiminim. Vaikai tai ireikia kaprizais, suaugusieji kritika to, kas yra, be pasilym k nors daryti. Potraukius daniau igyvena asmenys, nevykdantys aikios veiklos, neturintys apibrt interes, stokojantys aktyvumo. Auktesnis tikslo supratimo laipsnis yra tada, kai inomas tikslas, bet neinoma, kaip j pasiekti. Tai galima pavadinti trokimu. Jis yra susijs su aktyvia mstymo ir vaizduots veikla iekant priemoni, bd ir ini, reikaling tikslui pasiekti. Kai kada tai gali nuvesti nesibaigiani svajoni srit

217 arba siekim nuslopinti kilus trokim. Taiau trokimai aktyvina mog ir padeda siekti tikslo. Bsena, kai aikiai suprantamas tikslas, veiksmai jam pasiekti ir galutinis veiklos rezultatas, yra noras. Aiks norai yra veiksmingi, skatina aktyvum, todl juos isiaikinus gali prasidti valingi veiksmai. mogus nori parayti laik ima popieriaus lap, raikl ir rao, nori imokti plaukti eina basein ir mokosi. Paprasta, jei mogus nori tik pavalgyti, parayti laik ar ieiti lauk pakvpuoti grynu oru. Ms gyvenimas yra labai sudtingas. Mes tuo paiu metu turime kelet tiksl, bet galime siekti tik vieno i j. Kartais tik vienam i keli tiksl suteikiame pirmenyb, o kitus atidedame vlesniam laikui. Kartais vieno tikslo pasirinkimas reikia kit atsisakym visam laikui. Tiksl pasiekti galima vairiai. Tokioje situacijoje mogus svarsto, vertina tikslus, j siekimo bdus, apgalvoja argumentus u ir prie. Visa tai, kas lemia tiksl ir priemoni priimtinum arba atmetim, yra veiklos motyvai. Svarstymas tai motyv kova, kurioje laimi svaresni, reikmingesni argumentai. Kartais labai svarbs igyvenami jausmai. Sprendimas. Motyv kova baigiasi sprendimo primimu, kokio tikslo ir kaip siekti. Kartais sprendimai greitai priimami iaikjus vyraujaniam motyvui ir sitikinus galimybe sprendim gyvendinti. Tai rodo sprendim primusio asmens rytingum. Motyv svarstymo usitsimas, sprendimo primimo atidliojimas ir abejojimas jo gyvendinimu yra nerytingumas. Kartais sprendimo primimas gali pareikalauti isamesnio svarstymo ir ilgesnio laiko. Danas priimt sprendim keitimas rodo asmens nepastovum. Asmens rytingum ar jo stok rodo ir priimto sprendimo vykdymas ikart primus sprendim arba atidliojant. Iimtis yra tie atvejai, kai sprendimas negali bti tuojau pat vykdomas, pavyzdiui, jau iem galima nutarti vasaros atostogas praleisti Palangoje. Vykdymas tai sprendimo virtimas veiksmais. Vykdant sprendim akivaizdiai pasireikia mogaus valios savybs. Jei sprendimas vykdomas vadovaujantis numatytais terminais, tai rodo vykdytojo darbtum ir stropum. Vykdant priimtus sprendimus reikia nugalti vairias vidines ir iorines klitis. Iorins klitys blogos darbo slygos, nekokybiki rankiai, koleg nepritarimas arba net pasiprieinimas. Vidins tai mogaus nuovargis, liga, nerv sistemos bkl, neigiamos emocijos ir kt. Tam reikia valios pastang, skatinani arba slopinani aktyvum. mogaus aktyvumui ir valing veiksm atlikimui takos turi ir jo veiklos vertinimas. Kiekvieno mogaus vali galime vertinti pagal jos moralum, jg ir savarankikum. Valios moralum rodo veiklos motyvai, skatinantys aktyvum, ir principai, kuriais mogus vadovaujasi numatydamas veiklos tikslus ir priemones jiems pasiekti. Per vali atsiskleidia moralins mogaus savybs. Tikslai, kurie naudingi ne tik jo siekianiam asmeniui, bet ir kitiems, j siekimo bdai, nepaeidiantys kit moni interes ir nedarantys jiems alos, yra teigiamos valios savybs.

218 Savanaudiki ir egoistiki tikslai, j siekimas kenkiant, darant al kitiems, eidiant, paniekinant, nesiskaitant su kit interesais, yra neigiamos valios savybs. mogus, prisiimantis atsakomyb u savo sprendimus ir veiksmus, nebijantis pripainti savo klaid ir siekiantis jas itaisyti, laikomas doru. Valios moralumas pasireikia tiek renkantis veiklos tikslus, motyvus, tiek juos gyvendinant ir vertinant. Moralumas priklauso nuo mogaus sitikinim, pasauliros ir princip, kuriais jis vadovaujasi gyvenime. Valios jg ypa parodo mogaus elgesys susidrus su klitimis siekiant tikslo. Vieni susidr ir su labai didelmis klitimis stengiasi jas nugalti ir pasiekti numatyt tiksl, pavyzdiui, S. Dariaus ir S. Girno skrydis per Atlant Lietuv, kiti dl menkiausi nepatogum atsisako numatyt tiksl arba juos keiia. Stiprios valios mogui bdinga daugelis savybi. Tai rytingumas neatidliojamas sprendim primimas ir vykdymas nepaisant sunkum, nelaukiant geresnio laiko ar slyg. Susivaldymas, arba savitvarda netikslingo aktyvumo, pykio prasiverimo ar baims slopinimas. Tai savs valdymas, nepaisant nuovargio ar baims tsti darb. Drsa tikslo siekimas net ir tais atvejais, kai mogaus gyvybei ir jo asmeninei gerovei gresia pavojus. Atkaklumas pasireikia tikslo neatsisakymu, net jeigu jo siekiama jau ilg laik arba pirmieji bandymai buvo neskmingi. i savyb siejasi su itvermingumu galjimu itverti didelius krvius arba ilg laik dirbti vienodos tampos slygomis, taip pat su kantrybe kai siekiant tikslo reikia paksti fizinius ar moralinius nepatogumus: alt, kart, skausm, nepelnytus priekaitus ir pan. Prieingos savybs nerytingumas, nesivaldymas, bailumas, tingumas, nekantrumas yra silpnos valios poymiai. Tokius mones vadiname silpnavaliais. Valios jg lemia daugelis veiksni, pirmiausia isekusi, liguista nerv sistema. Tokiu atveju pasireikia kratutins valios nusilpimas abulija. Jos itiktas mogus neprisiveria atlikti paprasiausi veiksm: pavyzdiui, labai itroks neprisiveria paimti prie j stovinios stiklins vandens ir atsigerti. Valios jga priklauso ir nuo tikslo bei priemoni jam siekti aikumo. Aikesnis tikslas, galutinio rezultato vaizdas stiprina valios pastangas. Jg lemia ir mogaus patirtis, inios, mstymo isivystymas, geri darbo gdiai, vaizduot. Valios jgai takos turi ir pasaulira, sitikinimai, moraliniai principai ir net jausmai. Stiprs jausmai meil ir net baim stiprina vali, o pavirutinikai, silpnai igyvenami jausmai mogui nesuteikia energijos. mogaus valios savarankikumas pasireikia iniciatyvumu. Iniciatyvus asmuo pats ieko veiklos tiksl, priemoni jam siekti, nebijo naujovi, yra iradingas. Savarankikum rodo atsakomybs u savo veiksmus ir j padarinius suvokimas, veiklos ir kit moni nuomoni bei patarim kritikas vertinimas.

219 Savarankikumu negalima laikyti neigiam valios pasireikim, pavyzdiui, negatyvizmo ir usispyrimo. Negatyvizmas tai nemotyvuotas pasiprieinimas priimtoms taisyklms, sakymams, kit patarimams, silymams. Negatyvizmas gali bti pasyvus, kai mogus nedaro to, k silo kiti. Aktyvus negatyvizmas bna tada, kai mogus daro btinai prieingai, negu jam siloma. Tai aikiai matyti i kai kuri 67 met vaik elgesio. Paprayti padti aislus lentynl jie arba nereaguoja ir toliau aidia (pasyvus negatyvizmas), arba skuba imtyti i lentynos ten dar esanius aislus (aktyvus negatyvizmas). Usispyrimas taip pat rodo valios nesavarankikum. J reikia skirti nuo atkaklumo tikslo siekimo susidrus su klitimis ar neskmmis. Usispyrimas, taip pat prieinimasis kit patarimams ir nurodymams yra motyvuotas, taiau usispyrusio mogaus motyvai yra subjektyvs: a taip noriu, man tai nepatinka, nemgstu to mogaus ir pan. Nesavarankikumas pasireikia ir beslygiku bei nekritiku kit nuomons, pasilym ir patarim primimu. Tokiais monmis negalima pasitikti, nes jie lengvai keiia savo nuomon ir veiksmus dl aplinkini takos. mogaus valia pasireikia jo veikloje. Pasak E. Eriksono, kiekvieno amiaus tarpsnio augantis mogus yra labai jautrus specifiniams poveikiams. Dl to yra didel tikimyb patirti psichosocialins raidos krizes, skatinanias asmenybs brendim tobuljim arba smukim. Visos jos gali bti vienaip ar kitaip viena su kita susijusios. Atsivelgiant tai, kaip patenkama kriz (arba ji neigyvenama), auganio mogaus asmenybje usimezga specifiniai bruoai. Jie taip pat lemia kit veiksni bruo atsiradim. Bet kuriuo augimo momentu yra galimybi itaisyti ankstesnij stadij asmenybs tapsmo klaidas.

220

LITERATRA
1. Aristotelis. Apie siel. Vilnius, 1959. 2. Atkinson P. L., Atkinson R. C., Smith E. E., Bem D. J. Introduction to Psychology. Geneva, 1990. 3. Bagdonas A. Zoopsichologija. Vilnius, 1983. 4. Bendroji psichologija. Autori kolekt. Mokslinis red. A. Guas. Vilnius, 1986. 5. Bieliauskait R. Asmenybs psichologija. Vilnius, 1993. 6. Butkien G., Kepalait A. Mokymasis ir asmenybs brendimas. Vilnius, 1996. 7. Eriksonas E. H. Vaikyst ir visuomen. LTSR auktj mokykl mokslo darbai. Psichologija. Vilnius, 1987. Nr. 7. 8. Furst M. Psichologija. Vilnius, 1998. 9. Guas A. Mokini gabumai ir j vystymas. Kaunas, 1959. 10. Guas A. Vaiko ir paauglio psichologija. Kaunas, 1990. 11. Jacikeviius A. Siela, mokslas, gyvenimas. Psichologijos vadas studij pradiai. Vilnius, 1994. 12. Jovaia L. Asmenyb ir profesija. Kaunas, 1981. 13. Justickis V. Akcentuotas nepilnametis nusikaltlis. Vilnius, 1993. 14. Justickis V., Navikas G. Bendravimo psichologija. Vilnius, 1995. 15. Lapyt A., urkus J. Trumpas psichiatrijos termin odynas. Vilnius, 1996. 16. Lepekien V. Humanistinis ugdymas mokykloje. Vilnius, 1996. 17. Martiius V. Psichologijos metodai. Vilnius,1999. 18. Marx M. H. Introduction to Psychology. New York, London, 1976. 19. Myers D. G. Psichologija. Vilnius, 2000. 20. Pakus A. Asmenyb ir religija. Chicago, 1990. 21. Piknas J. Asmenybs vystymasis. VDU. 1994. 22. Psichologija. Vyr. red. A. A. Smirnovas. Vilnius, 1960. 23. Psichologai apie mogaus raid. Sud. M. Garbaiauskien. Kaunas, 1999. 24. Psichologijos odynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1993. 25. Rimkut E. Eksperimentins psichologijos vadas. Vilnius, 1983. 26. ardenas T. mogaus fenomenas. Vilnius, 1995. 27. Trimakas K. A. Asmenybs raida gyvenime. Kaunas, 1997. 28. . . , 1990. 29. . . M, 1992. .1, 2. 30. . . , 1972. 31. . . , 1971. 32. . . . , 1982. 33. . . , 1978. 34. . . . , 1970. 35. . ., . . . , 1975. 36. ., . . , 1974. 37. . y . , 1999. 38. . . . , 1984. 39. . . . , 1946. 40. . . . , 1966. 41. . . . , 1985. 42. ., . . , 1997. 43. . . . . . , 19661978. . 16.

doc. dr. Lap Juvencijus, Navikas Gediminas

La 304 Psichologijos vadas: vadovlis. Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2003. 220 p., 60 paveiksl, 4 lentels. Bibliogr.: p. 219. ISBN 9955 442 93 X

Vadovlis Psichologijos vadas skaitytojus supaindina su psichologijos mokslo sistema. Pirmame skyriuje apraoma psichologijos mokslo raida, jos vieta moksl sistemoje, apibdinamos psichologijos mokslo akos ir tyrimo metodai. Taip pat raoma apie psichologijos mokslo objekt, psichikos samprat, jos raid ir ry su nerv sistemos veikla. Antrame skyriuje pateikiamos inios apie psichinius painimo procesus: jutimus, suvokim, atmint, mstym, kalb, vaizduot, jausmus. Treiame skyriuje aikinama asmenybs samprata, jos elges lemiantys subjektyvs veiksniai: poreikiai ir veiklos motyvai, sugebjimai, temperamentas, charakteris, valia. Knyga supaindina su svarbiausiomis psichologijos svokomis, j apibrimais ir parengia skaitytoj isamesnms psichologijos mokslo ak bei problem studijoms. Leidinys skirtas visiems, besidomintiems psichologija.

UDK 159.9(075)

Juvencijus Lap, Gediminas Navikas PSICHOLOGIJOS VADAS Vadovlis Redaktor Jurgita Marija Abraityt Rinko Rima Maryt Tumnien Maketavo Regina Bernadiien Virelio autor Stanislava Narkeviit SL 585. 2002 11 29. 15,47 leidyb. apsk. l. Tiraas 1000 egz. Usakymas . Ileido Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, 2057 Vilnius. Tinklapis internete www.ltu.lt El. patas leidyba@ltu.lt Spausdino AB spaustuv Aura, Vytauto pr. 23, 3000 Kaunas. Tinklapis internete www.ausra.lt El. patas ausra@ausra.lt