Kokios gamtos pasaulio ypatybės išryškinamos Antano Baranausko poemoje „Anykščių

šilelis“

Antanas Baranauskas tai – dabartimi nusivylęs, vis atsigręžiantis į praeitį poetas

romantikas. Poema „Anykščių šilelis“ – žinomiausias ir reikšmingiausias jo kūrinys. Ši
poema aprašo gimtojo krašto gamtą, idealizuojama Lietuvos senovę. Lietuvių literatūroje
„Anykščių šilelis“ – pirmoji romantinė poema, kurioje girios, medžio įvaizdžiai išaugo į
romantinį laisvo gyvenimo simbolį.
Poemą sudaro dvi dalys. Pirma dalis pradedama gan graudžiu vaizdu: „kalnai
kelmuoti, pakalnės nuplikę“. Taip autorius vaizduoja buvusio, dabar jau iškirsto miško grožį
ir gyvybę. Vietoj žaliavusio šilo – „kelios pušelės apykraivės liko“. Poetas aplink regį tik
tuštumą: „visa prapuolę“, liudija sielvartą, nuoskaudą. Buvęs šilelio grožis ir gamtos pasaulio
ypatybės išryškinamos antroje poemos dalyje. Augalų pasaulį autorius aprašo labai
vaizdingai, kūrinyje daug epitetų kurie poemą puošia vaizdingumu, išraiškingumu. Labai
smulkiai aprašoma augalų išdėstymo tvarka, nuo pačių mažiausių, minkštučių samanų, iki
aukščiausių, medžių. Poemoje Antanas Baranauskas grožisi mišku, kuris nenuniokotas,
kuriame visur žalia ir knibždėti knibžda įvairiausių miško gyventojų. Galima išgirsti
negirdėtų garsų, nė karto neužuostų kvapų. Kvapų pasaulį Baranauskas aprašo labai
vaizdingai vartodamas epitetus ir palyginimus. Kvapų pasaulyje aprašomi subtilūs kvapai,
tokie, kurios sunku užuosti ir atskirti. :medžių žiedų, raudonų dobilų, skruzdėlyno. Visus
miško kvapus poetas lygina su pačiais brangiausiais pasaulio kvepalais. Negalima
nepaminėti, kaip išraiškingai Antanas Baranauskas apibūdina miško garsų įvairovę. Garsų
aprašymas prasideda nuo vidurnakčio tylos, pamažu sukruta lapelis, nukrenta rasos lašelis ir
taip palaipsniui garsų vis daugėja, atbunda visas miškas. Taip poetas žavėdamasis kiekvienu
miško augalu, miško gyventoju, atskleidžia gamtos pasaulio ypatybes. Šis miškas yra gyvas,
žalias ir kiekvienas jo centimetras tarsi kvėpuoja.
Anykščių šilelis – tai tikras mūsų poezijos perlas. Antanas Baranauskas savo poemoje
norėjo parodyti ne tik gamtos grožį , bet ir tai, kad lietuvių kalba graži , vaizdinga, kad apie ją
galima sukurti pačius gražiausius kūrinius.

275 žodžiai