ES IR TARPTAUTINĖS TEISĖS NORMŲ ĮTAKA DT REGLAMENTAVIMUI LIETUVOJE.

ASMENYS, ATSTOVAVIMAS, TERMINAI.

Darbdavys – tai įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūrą, fizinis asmuo ( pvz. kai sudaroma
patarnavimo darbų sutartis).

Darbuotojas - nuolatinis LR gyventojas sulaukęs 16 metų. Negalima priimti iki 18 metų, jeigu darbas
kenksmingomis sąlygomis arba susijęs su materialinių vertybių apskaita bei saugojimu. Įstatymai leidžia priimti
ir nuo 14 iki 16 metų ypač lengviems darbams, kurie išvardinti Vyriausybės nutarimu patvirtintame sąraše.

Darbuotojų kolektyvas – jį sudaro visi asmenys, dirbantys toje darbovietėje pagal darbo sutartis.

Darbdavių atstovai - administracija, vadovas.

Darbuotojų atstovai –profesinė sąjunga, o ten kur jos nėra darbuotojo kolektyvo išrinkta darbo taryba. Darbo
taryba sudaroma įmonėje, kurioje dirba ne mažiau kaip 20 darbuotojų. Įmonėje, kurioje dirba mažiau kaip 20
darbuotojų, darbo tarybos funkcijas įgyvendina darbuotojų atstovas, renkamas darbuotojų kolektyvo
susirinkime.

Darbinis teisnumas ir veiksnumas – nuo 16 m. (visiškas); išimtinis – nuo 14m.

Darbinis veiksnumas: - visiškas; - dalinis; - suvaržytas.

Jaunas asmuo – iki 18m.

Paauglys – nuo 16m. iki 18m.

Vaikas – iki 16m.

Reikalavimai įdarbinant 14-16 metų amžiaus asmenis:
1) Tėvų sutikimas
2) Sveikatos pažyma
3) Mokymosi įstaigos sutikimas

Jaunų asmenų darbas. Asmenys iki aštuoniolikos metų negali būti skiriami dirbti:
1) darbo, kuris fiziškai ir psichologiškai per sunkus;
2) darbo, kuriame naudojamos toksinės, kancerogeninės, mutageninės ar kitos sveikatą veikiančios medžiagos;
3) darbo, kur galimas jonizuojančiosios radiacijos poveikis, kitų sveikatai kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių
poveikis;
4) darbo, kur yra didesnė nelaimingų atsitikimų ar susirgimų profesinėmis ligomis tikimybė, taip pat darbo,
kurio dėl nepakankamo atsargumo jausmo ar patirties asmuo saugiai dirbti gali nesugebėti.

Sutarties sudarymas ir keitimas su vaiku (14-16m.).

16. Darbdavys sudaro darbo sutartį su vaiku nuo keturiolikos iki šešiolikos metų dirbti leidžiamus lengvus
darbus taip:
16.1. pateikia mokyklai, kurioje vaikas mokosi, taip pat vienam iš tėvų ar kitam vaiko atstovui pagal įstatymą ir
vaiko sveikatą prižiūrinčiam gydytojui numatomų darbo sutarties sąlygų aprašymą;
16.2. gauna mokyklos, kurioje vaikas mokosi, taip pat vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką
sutikimą ir vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo sutikimą.
18. Sudaręs darbo sutartį, darbdavys per 3 darbo dienas praneša apie tai Valstybinės darbo inspekcijos
teritoriniam inspektavimo skyriui, nurodo asmenis, iš kurių gauti 16 punkte nurodyti dokumentai, informaciją
apie darbo sutarties sąlygas – darbovietę (įmonę, įstaigą, organizaciją), padalinį, taip pat kitas darbo sutarties
sąlygas (leidžiamo dirbti lengvo darbo pobūdį, sudaromas saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbo funkcijas,
darbo trukmę valandomis, poilsio pertraukų trukmę ir skaičių, darbo apmokėjimą, kuriuo paros metu ir kokiomis
savaitės dienomis bus dirbama).

Vaikų, paauglių ir jaunų asmenų darbo laikas.

9. Sutrumpintas darbo laikas nustatomas:
29.1. paaugliams – ne daugiau kaip 8 valandas per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40
valandų per savaitę kartu su savaitės pamokų trukme;
29.2. vaikams – iki 2 valandų per dieną ir 12 valandų per savaitę mokslo metu, jeigu dirbama per trimestrą arba
pusmetį, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandas per dieną ir 35 valandas per savaitę, kai
dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metu; šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir
40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako penkiolika metų;
29.3. jauniems asmenims – iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę, jeigu dirbama pagal sudėtinę darbo
ir mokymo ar praktikos įmonėje programą. Į nurodytą darbo laiką jauniems asmenims, dirbantiems pagal
sudėtinę darbo ir mokymo programą, įeina darbo laikas įmonėje ir mokymo laikas mokykloje;
29.4. ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas darbuotojo iki aštuoniolikos metų
reikalavimu.
30. Paros nepertraukiamo poilsio laikas vaikams per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14
valandų paeiliui, paaugliams – ne trumpesnis kaip 12 valandų paeiliui ir apimti laiką nuo 22 iki 6 valandos ryto.
31. Jauniems asmenims, kurių darbo dienos trukmė yra ilgesnė kaip 4 valandos, privalo būti suteikta mažiausiai
30 minučių papildoma pertrauka darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką.
32. Jauniems asmenims būtina suteikti ne mažiau kaip 2 poilsio dienas paeiliui per savaitę, vieną iš jų –
sekmadienį.

Darbuotojo teisinis statusas: - bendrasis (užmokestis, atostogos ir kt.) - specialusis; - individualusis.

Darbdavio atstovas – tas, kuris pasirašo sutartį.

Darbdavys gali būti ir fizinis asmuo. Teisnumas ir veiksnumas bus pagal civilinę teisę.

Darbdaviui būdingi bruožai:

- teisė priimti į darbą, paskirstyti darbo funkcijas ir atleisti iš darbo darbuotojus;
- teisė organizuoti ir valdyti veiklą, tobulinti gamybos ir darbo organizavimą;
- atsakomybė pagal prievoles, kylančias iš darbo teisinių santykių;
- galimybė savarankiškai dalyvauti teisiniuose santykiuose, neatsižvelgiant į kitus subjektus;
- pareiga atlyginti darbuotojams už darbą bei sumokėti įstatymų nustatyto dydžio mokesčius

Darbuotojų kolektyvas:
Darbuotojų kolektyvą sudaro visi darbuotojai, darbo santykiais susiję su darbdaviu.
Darbo kolektyvas savo teises įgyvendina darbuotojų susirinkime (konferencijoje).

Darbuotojų atstovai kolektyvinių darbo santykių srityje - profesinės sąjungos (DK 19 str.); Darbuotojams gali
atstovauti ir darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime (DK 19 str.).

Kokie yra esminiai profesinių sąjungų ir darbo tarybų skirtumai?

PS – visuomeninė organizacija, turinti juridinio asmens statusą, darbo taryba – ne. Skiriasi asmenų skaičius. DT
kadencija 3 metai. DT nerenka mokesčių, PS – 1%. DT gali veikti tik įmonės ir struktūrinio padalinio lygmeniu,
o PS gali veikti visais atstovavimo lygiais. Darbo taryba negali atlikti funkcijų, kurios pagal įstatymus yra
pripažintos kaip profesinių sąjungų prerogatyva.

Ar gali įmonėje veikti ir darbo taryba, ir profesinė sąjunga? Negali.

Darbdavys ar jo įgaliotas atstovas negali būti įmonėje veikiančių PS nariu.

Kas gali steigti ir stoti į profesinę sąjungą? Asmenys, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartį ar kitais įstatymų
nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi teisę laisvai jungtis į profesines sąjungas ir
dalyvauti jų veikloje.
6 straipsnis. Profesinių sąjungų steigimas
Profesinės sąjungos gali steigtis profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pačių profesinių sąjungų
nustatytais principais.
Profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų:
1) ne mažiau kaip 30 steigėjų arba įmonėje, įstaigoje, organizacijoje būtų ne mažiau kaip 30 steigėjų ar jie
sudarytų ne mažiau kaip 1/5 dalį visų darbuotojų, tačiau ne mažiau kaip 3 darbuotojai;
2) susirinkime patvirtintus įstatus (statutą);
3) išrinktus vadovaujančiuosius organus.
Profesinė sąjunga laikoma įsteigta nuo tos dienos, kai įvykdytos šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytos
sąlygos.
Kokį nario mokestį turi mokėti profesinės sąjungos nariai? Profsąjungos nariai moka 1% nuo priskaičiuoto
darbo užmokesčio nario mokestį.

Kokias garantijas turi profesinių sąjungų nariai? PS veiklos laisvė – PSĮ 3 str. Darbdavys ar jo įgaliotas
atstovas negali būti įmonėje veikiančių PS nariu. PS suteikiama teisė kontroliuoti darbo įstatymų laikymąsi ir
panaikinti darbdavio sprendimus – PSĮ 10,17,18 str.
Profesinių sąjungų veikla negali būti administracine tvarka nutraukta ar laikinai sustabdyta.
10 straipsnis. Profesinės sąjungos ir darbdavys
Profesinės sąjungos yra nepriklausomos nuo darbdavio, jo įgaliotojo atstovo.
Darbdaviui, jo įgaliotajam atstovui draudžiama sąlygoti priėmimą į darbą arba siūlyti išlaikyti darbo vietą,
reikalaujant, kad darbuotojas nestotų į profesinę sąjungą ar išstotų iš jos.
Darbdaviui, jo įgaliotajam atstovui draudžiama organizuoti ir finansuoti organizacijas, siekiančias trukdyti
profesinių sąjungų veiklą, ją nutraukti ar kontroliuoti.
Profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu.
Profesinės sąjungos gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus.
Darbdavys gali pervesti profesinei sąjungai kolektyvinėje sutartyje nustatytą pinigų sumą.
Jeigu yra profesinės sąjungos nario prašymas, darbdavys privalo kiekvieną mėnesį išskaičiuoti iš profesinės
sąjungos nario darbo užmokesčio nustatyto dydžio nario mokestį ir pervesti jį į profesinės sąjungos sąskaitą.
17 straipsnis. Profesinių sąjungų teisė kontroliuoti darbo ir profesinių sąjungų įstatymų laikymąsi
Profesinės sąjungos turi teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų
teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus.
Šiems tikslams profesinės sąjungos gali turėti inspekcijas, teisinės pagalbos tarnybas ir kitas institucijas.
Profesinės sąjungos įgalioti asmenys, vykdydami šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas kontrolės funkcijas,
turi teisę nekliudomai lankytis įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose dirba tos profesinės sąjungos
atstovaujami darbuotojai, ir susipažinti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas.
18 straipsnis. Profesinių sąjungų teisė reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus
Profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos
Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises.
Šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios
profesinės sąjungos atstovams.
Jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį
patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą.
21 straipsnis. Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos
Darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario
pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės
sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę
nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Profesinių sąjungų nariams, atleistiems iš darbo dėl jų išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų
organizacijose, pasibaigus renkamųjų pareigų įgaliojimams, suteikiamas pirmesnis darbas (pareigos), o jeigu jo
nėra, – kitas lygiavertis darbas (pareigos) toje pačioje arba darbuotojo sutikimu kitoje įmonėje, įstaigoje,
organizacijoje.
Įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojas, išrinktas į renkamuosius tos įmonės, įstaigos, organizacijos
profesinės sąjungos organus ir dėl to nutraukęs darbo santykius, prilyginamas tos įmonės, įstaigos, organizacijos
darbuotojui ir jam taikomos socialinės garantijos visą renkamųjų pareigų ėjimo laiką.
Kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į renkamuosius profesinės sąjungos organus, gali būti nustatytos
kolektyvinėse ir kitose sutartyse.

Kaip sudaroma darbo taryba ir ar renkamas šio organo nario mokestis? Mokestis nerenkamas.
-Darbo taryba sudaroma įmonėje, kurioje šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotas darbuotojų
skaičius yra ne mažesnis kaip 20.
-Įmonėje, kurioje dirba mažiau kaip 20 darbuotojų, darbo tarybos funkcijas įgyvendina darbuotojų atstovas,
renkamas darbuotojų kolektyvo susirinkime. Darbuotojų kolektyvo susirinkimas yra teisėtas, kai jame
dalyvauja ne mažiau kaip pusė įmonės darbuotojų.
-Darbo tarybos nariais gali būti renkami visi darbuotojai, sulaukę šešiolikos metų ir išdirbę įmonėje ne mažiau
kaip šešis mėnesius, išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal laikinąją darbo sutartį. Darbuotojai, įmonėje
išdirbę trumpiau kaip šešis mėnesius, darbo tarybos nariais gali būti renkami tik tuo atveju, kai įmonėje visi
darbuotojai dirba trumpiau nei šešis mėnesius.
-Vienoje įmonėje gali būti tik viena DT.
4 straipsnis. Darbo tarybos narių skaičius
 1. Darbo tarybą, atsižvelgiant į šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą įmonės darbuotojų
skaičių, sudaro ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15 narių:
1) jei įmonėje dirba nuo 20 iki 50 darbuotojų – 3 darbo tarybos nariai;
2) jei įmonėje dirba nuo 51 iki 100 darbuotojų – 5 darbo tarybos nariai;
3) jei įmonėje dirba nuo 101 iki 200 darbuotojų – 7 darbo tarybos nariai;
4) jei įmonėje dirba nuo 201 iki 300 darbuotojų – 9 darbo tarybos nariai;
5) jei įmonėje dirba nuo 301 iki 500 darbuotojų – 11 darbo tarybos narių;
6) jei įmonėje dirba nuo 501 iki 700 darbuotojų – 13 darbo tarybos narių;
7) jei įmonėje dirba per 701 darbuotoją – 15 darbo tarybos narių.
2. Darbo taryba sudaroma trejų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo darbo tarybos įgaliojimų
pradžios.
4. Darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys negali būti
darbo tarybos nariais.
6 straipsnis. Darbo tarybos rinkimų iniciatyva
1. Darbo tarybos rinkimus skelbia darbdavys, gavęs rašytinį ne mažiau kaip vieno penktadalio įmonės
darbuotojų pasirašytą pasiūlymą dėl darbo tarybos sudarymo. Darbdavys darbo tarybos rinkimų komisiją privalo
sudaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio pasiūlymo gavimo dienos.
2. Naujos darbo tarybos rinkimo procedūra pradedama likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki darbo tarybos
kadencijos pabaigos, taip pat atsiradus šio įstatymo 25 straipsnio 4 ir 6 punktuose nustatytiems darbo tarybos
veiklos pasibaigimo pagrindams.
27 straipsnis. Darbo taryba ir profesinė sąjunga
1. Jei nepasibaigus darbo tarybos kadencijai nustatyta tvarka įmonėje yra įsteigiama ir pradeda veikti įmonės
profesinė sąjunga ar įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkciją
perduoda atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbo taryba tęsia savo veiklą.
2. Jei įmonėje veikia ir profesinė sąjunga, ir darbo taryba, įmonės kolektyvinę sutartį sudaryti bei kitas
darbuotojų atstovų funkcijas atlikti turi teisę jungtinė profesinės sąjungos ir darbo tarybos atstovybė.
3. Darbo tarybai ir profesinei sąjungai nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo, sprendimą dėl
atstovavimo priima darbuotojų kolektyvo susirinkimas (konferencija).

Kokias garantijas turi darbo tarybos nariai?

Darbo tarybos narių garantijos
-Darbo tarybos nariai savo pareigas paprastai vykdo darbo metu. Tuo tikslu darbo tarybos nariai darbo tarybos
posėdžiams ir jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus,
jeigu kolektyvinėje sutartyje nenumatyta kitaip; už šį laiką jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis. Jei
darbo tarybos nario pareigų vykdymas susijęs su keliavimu tarp geografiškai nutolusių įmonės filialų,
atstovybių bei struktūrinių padalinių, darbo tarybos ir darbdavio susitarimu arba kolektyvinėje sutartyje gali
būti aptarta galimybė užtikrinti transportą arba suteikti darbo tarybos nariui daugiau laiko jo pareigoms
atlikti ir mokėti jam vidutinį darbo užmokestį.
-Darbo tarybos narių kvalifikacija, reikalinga darbuotojų atstovų funkcijoms įgyvendinti, turi būti keliama
darbdavio lėšomis. Kvalifikacijai reguliariai kelti per metus turi būti skiriama ne mažiau kaip trys dienos,
jeigu kolektyvinėje sutartyje nenumatyta kitaip. Konkretūs kvalifikacijos kėlimo terminai ir sąlygos
nustatomi darbo tarybos ir darbdavio susitarime arba kolektyvinėje sutartyje.
-Darbo tarybos narius atleidžiant iš darbo, jiems taikomos Darbo kodekse darbuotojų atstovams nustatytos
garantijos.
-Darbo tarybos nariams taikomos ir kitos lengvatos bei garantijos, nustatytos įstatymuose, kituose norminiuose
teisės aktuose, taip pat kolektyvinėse sutartyse ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimuose.

Kokias pagrindines funkcijas atlieka darbo taryba? Darbo taryba - darbuotojų atstovaujamasis organas,
ginantis darbuotojų profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei atstovaujantis jų interesams

Bendrasis ir specialusis darbo stažas. Darbo stažas - laikas, per kurį asmuo turėjo darbo santykius, taip pat kiti
laikotarpiai, kurie pagal norminius teisės aktus ar kolektyvines sutartis gali būti įskaičiuojami į darbo stažą, su
kuriuo darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinės sutartys sieja tam tikras darbo teises ar
papildomas garantijas bei lengvatas. Darbo stažas gali būti:
-Bendrasis, į kurį įskaičiuojamas visas laikas, kai asmuo turėjo darbo teisinius santykius, taip pat kiti laikotarpiai,
kuriuos leidžiama įskaičiuoti į darbo stažą;
-Specialusis, į kurį įskaičiuojami laikotarpiai, kai buvo dirbta tam tikros profesijos, specialybės darbą arba eita
tam tikras pareigas, arba dirbta tam tikromis darbo sąlygomis, ir laikotarpiai, kuriuos leidžiama įskaičiuoti į
šios rūšies stažą;
Tarkim, darbuotojas nuo 1990-02-01 iki 1999-08-31 dirbo įmonėje vadybininku, nuo 1999-09-01 iki 2002-05-
31 studijavo užsienio universitete ir buvo nutraukęs sutartį su įmone. Grįžęs po studijų, nuo 2002-06-01 iki
2005-06-01 buvo įsteigęs savo individualią įmonę, kuri vėliau bankrutavo, nuo 2005-06-01 įsidarbino banko
tarnautoju ir dirbo ten iki 2009-02-01, bet 2008-04 buvo išėjęs tėvystės atostogų. Kuriuos laikotarpius apims
bendras asmens darbo stažas?
1990-02-01 – 1999-08-31 ir 2005-0601 – 2009-02-01. Individuali įmonė neįsiskaičiuos.
1990-02-02
1990-02-03 Darbo stažas tam tikroje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, į kurį įskaičiuojamas laikas,
dirbtas toje darbovietėje, ir laikotarpiai, kuriuos leidžiama įskaičiuoti į šios rūšies darbo stažą.
Įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, jų
sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos, organizacijos darbo
stažui tam tikroje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje įtakos neturi.

Nepertraukiamasis darbo stažas - tai laikas, dirbtas vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba keliose
įmonėse, įstaigose, organizacijose, jeigu iš vienos darbovietės į kitą buvo perkelta darbdavių susitarimu ar kitais
pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, arba jeigu darbo pertrauka neviršija nustatytų terminų.

Terminai: - imperatyvūs; - dispozityvūs.

Terminų skaičiavimas. Pvz.: darbuotojas pradeda dirbti 2011-02-01. Kada turės teisę į kasmetines atostogas?
Rugpjūčio 2d.

Terminų apibrėžimo būdai Laikotarpiu:

- metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis;
- visuotinai pripažintais laikotarpiais (pusmečiu, darbo diena ir t.t.). Ar įeina ne darbo ir švenčių dienos? Iki
kada turi būti atlikti veiksmai, kuriems atlikti nustatytas terminas? Ne darbo ir švenčių dienos įeina. Jeigu yra
nustatytas terminas atlikti kokį nors veiksmą, tą veiksmą galima atlikti iki paskutinės termino dienos dvidešimt
ketvirtos valandos.

Terminų apibrėžimo būdai. Įvykiu:

- neišvengiamai turinčiu įvykti;
- naudojamas, kai negalima nustatyti kalendorinės datos ar laikotarpio.

DK 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta darbdavio pareiga išnagrinėti darbuotojų atstovų pasiūlymus ir
motyvuotai raštu į juos atsakyti per vieną mėnesį, jeigu pats DK nenustato specialaus laikotarpio;
DK 48 straipsnio 4 dalyje nurodyta kolektyvinės sutarties šalių pareiga pateikti informaciją visais su
derybomis susijusiais klausimais ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareikalavimo dienos, jei šalys ar
jų atstovai nesusitarė kitaip;
DK 65 straipsnyje nustatytas draudimas nutraukti įmonės kolektyviną sutartį anksčiau negu po šešių mėnesių
nuo jos įsigaliojimo;
DK 106 straipsnyje nurodytas maksimalus trijų mėnesių išbandymo terminas.

Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie
tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų, nustatant išlygą, kad kolektyvinėje sutartyje
gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio.

Jeigu darbo sutartis, pasibaigus jos terminui, nepratęsiama arba nutraukiama, bet nepraėjus vienam
mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma terminuota darbo sutartis
tam pačiam darbui, darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui.

Jeigu termino pradžia apibrėžiama kalendorine data, reiškia, kad šalių teisės ir pareigos prasideda nurodytą
termino dieną. Pavyzdžiui, darbo sutartyje darbdavys su darbuotoju susitarė, kad darbuotojas pradeda dirbti 2003
m. vasario 3 dieną. Vadinasi, šią dieną darbuotojas privalo pradėti darbą, o darbdavys suteikti darbo vietą,
užtikrinti tinkamas darbo sąlygas bei vykdyti kitas darbo įstatymų ir darbo sutarties nuostatas. Kitaip nu
statoma termino, apibrėžto tam tikru laikotarpiu, pradžia. Tokiu atveju terminas prasideda kitą dieną po
tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia. Pavyzdžiui, pagal DK 169 straipsnio 2 dalį
už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo
darbo toje įmonėje. Tai reiškia, kad darbuotojas įgyja teisę į kasmetines atostogas kitą dieną po tos, kurią
sueina šešių mėnesių terminas, t. y. jeigu darbuotojas pradeda dirbti vasario 1 dieną, šešerių mėnesių terminas
sueina rugpjūčio 1 dieną ir rugpjūčio 2 dieną darbuotojas turi teisę į kasmetines atostogas.

DK nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai:

1) vieno mėnesio ieškinio senaties terminas ginčyti atsisakymą priimti į darbą (DK 96 str. 2 d.);
2) dešimties dienų terminas darbuotojui apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimą (DK 293 str. 1 d.);
3) vieno mėnesio ieškinio senaties terminas nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos kreiptis į
teismą darbuotojui nesutinkant su darbo sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva ir
atleidimu iš darbo (DK 297 str. 1 d.)

Dviejų savaičių terminas sušaukti kolektyvines derybas, DK 54 straipsnio 1 dalyje - dvidešimties dienų
terminas pateikti registruoti kolektyvinę sutartį.

Išskirtini šie DK nurodyti procedūriniai terminai:

1) septynių dienų terminas išnagrinėti profesinės sąjungos ar darbo tarybos reikalavimus darbdaviui ar kolektyvinės
sutarties subjektui (DK 70 str.);
2) septynių dienų terminas sudaryti taikinimo komisiją (DK 72 str. 1 d.)
3) septynių dienų terminas nuo taikinimo komisijos sudarymo dienos išnagrinėti kolektyvinį ginčą (DK 73 str. 2 d.);
4) keturiolikos dienų terminas išnagrinėti kolektyvinį ginčą darbo arbitraže ar trečiųjų teisme (DK 75 str. 3 d.);

Bendras ieškinio senaties terminas – 3 metai.

1919 buvo įkurta Tarptautinė darbo organizacija (TDO). Kova dėl darbuotojų teisių, jų garantijų
įgavo tarptautinį masinį lygį.
1920
1921 Tarptautinės darbo teisės tikslai:
1. darbuotojų teisių apsauga;
2. pakankamo teisinių garantijų lygio nustatymas darbo santykių ir socialinio aprūpinimo srityje;
3. darbuotojų darbo sąlygų ir buities pagerinimas.

Tarptautinės darbo normos įtvirtintos:

1. daugiašalėse sutartyse;
2. dvišalėse sutartyse;
3. kitose tarptautinėse teisinėse priemonėse, rekomendacinio pobūdžio aktuose.

TDO – pagrindinis tarptautinės normatyvinės veiklos darbo klausimais centras. Yra apie 200 TDO konvencijų
ir rekomendacijų.

TDO veiklos principai:

1) darbas nėra prekė;
2) socialinė pažanga neįmanoma be saviraiškos ir asociacijų laisvės;
3) skurdas bet kur kelia pavojų visos žmonijos gerovei;
4) kova prieš skurdą turi būti visų tautų reikalas.

Tarptautinis paktas dėl ekonominių, socialinių, kultūrinių žmogaus teisių (1966):

- žmogaus teisė į darbą; teisė į teisingas ir palankias darbo sąlygas, teisingą darbo užmokestį, poilsį ir
laisvalaikį; specialios apsaugos priemonės vaikų ir jaunuolių atžvilgiu ir kt.

Europos socialinė chartija:

- pagrindinės žmogaus ekonominės ir socialinės teisės;
- kartu su papildomais protokolais konsoliduota 1996 m.;
- 31 pagrindinė socialinė ir darbo teisė (individualios darbo teisės, kolektyvinės darbo teisės, socialinės
apsaugos teisės).

Lietuvos dvišalės sutartys:

1) Sutartyje su Čekija susitarta dėl: ligos ir motinystės išmokų; invalidumo išmokų; senatvės išmokų; našlių ir
našlaičių išmokų; išmokų dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos; laidojimo pašalpų; bedarbio
išmokų; pašalpų šeimoms.
2) Sutartyje Nyderlandų Karalystė papildomai numatė Lietuvos piliečiams vaiko priežiūros išmokas, o Lietuva –
išmokas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą.
3) Sutartyje su Kanada numatyti tik pensinio draudimo ir aprūpinimo klausimai.
Lietuvos Respublika yra TDO narė nuo 1921 metų. Narystė šioje organizacijoje atnaujinta nuo 1991 m. spalio
4d.Lietuvos interesams TDO atstovauja LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

1951 m. balandžio 18 d. Paryžiuje sudaryta Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) steigimo sutartis.
Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Italija, Prancūzija, Vokietijos Federacinė Respublika. EAPB sutarties 2
str.: darbo užimtumo išsaugojimas ir didinimas bei gyventojų gerovės kėlimas. EAPB sutarties 3 str.: EAPB
institucijų veiklai priskirtas darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygų gerinimo skatinimas. EAPB sutarties 68 str.:
teisė skirti sankcijas anglių ir plieno pramonės darbdaviams.EAPB sutarties 69 str.: anglių ir plieno pramonės
darbuotojų laisvo judėjimo pagrindai.

1957m. kovo 25 d. Romoje buvo sudaryta Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis (Euratomo
sutartis) ir Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis (EB sutartis).Euratomo sutarties 2 str.: vienodų
gyventojų ir darbuotojų apsaugos standartų nustatymas; kvalifikuotų darbuotojų judėjimo bendrijos viduje
laisvės užtikrinimas.

1957 m. įsteigiama Europos ekonominė bendrija (EB).Įtvirtinama darbuotojų judėjimo laisvė, kaip viena iš
bendrosios rinkos pagrindinių laisvių. EB sutarties 140 str. (buv. 118):Europos Bendrijų komisijos
kompetencija. EB sutarties 141 str. (buv. 119): vienodo darbo užmokesčio vyrams ir moterims už vienodą darbą
principas
1960 m. rugpjūčio 25 d. buvo įkurtas Europos socialinis fondas. Jo veikla finansiškai palengvino darbuotojų
judėjimo ir įsidarbinimo visos Bendrijos teritorijoje galimybes.

1974 m. sausio 21 d. patvirtinta Bendrijos socialinių – politinių veiksmų programa. Tikslai: užimtumo
didinimas, profesinio mokymo gerinimas, vyrų ir moterų lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, pragyvenimo
ir darbo sąlygų gerinimas, sveikatos apsaugos lygio kėlimas, socialinių partnerių bendradarbiavimas ir kt.

1986 m. priimtas Suvestinis Europos Aktas. 1989 m. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių
chartija.
EB sutarties 118a (dabar 138) str.: valstybių narių bendras tikslas derinti aplinkos, darbuotojų sveikatos ir
saugos srityje esamas sąlygas ir jas gerinti.EB sutarties 118b (dabar 139) str.: socialinių partnerių dalyvavimas
Bendrijos veikloje.

Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartija:

- darbuotojų laisvo judėjimo;
- įsidarbinimo ir darbo užmokesčio;
- pragyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo;
- socialinės apsaugos;
- profesinio mokymo;
- vyrų ir moterų lygiateisiškumo;
- asociacijų ir kolektyvinio derybų laisvės;
- sveikatos apsaugos ir darbo aplinkos saugumo;
- vaikų ir jaunimo apsaugos;
- invalidų apsaugos.

1992 m. vasario 7 d. sudaryta Mastrichto sutartis ir Susitarimas dėl socialinės politikos. Tikslai: užimtumo
skatinimas, gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimas, derama socialinė apsauga ir kt.

1997 m. spalio 2 d. sudaryta Amsterdamo sutartis. Užimtumo politikos europinimo pradžia. Antidiskriminacinė
politika.

1999 m. - Amsterdamo sutartis. Priimtos direktyvos tokiose srityse kaip darbuotojų apsauga įmonių arba verslo
ar įmonių arba verslo dalių perdavimo atvejais, darbuotojų informavimas ir konsultavimas, vienodo požiūrio į
vyrus ir moteris principo taikymas, darbuotojų apsauga darbdaviui tapus nemokiam.

2001 m. vasario 26 d. sudaryta Nicos sutartis. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija. Priverstinio darbo
draudimas. Įsidarbinimo ir darbo vietos pasirinkimo laisvės užtikrinimas. ES piliečių diskriminavimo
uždraudimas. Darbuotojo teisė į teisminę gynybą neteisėto atleidimo atveju. Teisė į pertraukas ir poilsį.
Darbuotojų judėjimo laisvė. Kokiems asmenims Bendrijos pirminė teisė užtikrina darbuotojų judėjimo laisvę?
Kokie asmenys yra laikomi darbuotojais pagal EB sutarties 39 (buv. 48) str., nustatantį darbuotojų judėjimo
laisvę? 1. Bendrijoje užtikrinama darbuotojų judėjimo laisvė.
2. Tokia judėjimo laisvė reiškia, kad įdarbinimo, darbo užmokesčio ir kitų darbo ir užimtumo sąlygų atžvilgiu
panaikinama bet kokia valstybių narių darbuotojų diskriminacija dėl pilietybės.
3. Ji suteikia teisę, galimą riboti tik viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir visuomenės sveikatos sumetimais:
a) priimti faktiškai pateiktus pasiūlymus įsidarbinti;
b) šiuo tikslu laisvai judėti valstybių narių teritorijoje;
c) apsigyventi bet kurioje valstybėje narėje siekiant dirbti pagal tos valstybės piliečių įsidarbinimą
reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus;
d) laikantis Komisijos įgyvendinimo reglamentuose nustatytų sąlygų, pasilikti gyventi valstybės narės
teritorijoje pasibaigus darbo joje laikui.
4. Šio straipsnio nuostatos netaikomos darbui valstybės tarnyboje.

Darbuotojų judėjimo laisvės turinys – draudimas diskriminuoti darbuotojus dėl pilietybės sudarant, vykdant ir
nutraukiant darbo sutartį. Darbuotojų judėjimo laisvės turinys – apribojimų draudimas.

Tiesioginė – dėl uždrausto pagrindo taikoma diskriminacija.

Netiesioginė – dėl neutralaus pagrindo taikoma diskriminacija, pvz. į darbą priima tik 180 cm ūgio asmenis.
Praktiškai taikant tokį neutralų kriterijų, yra diskriminuojamos moterys.