Kauno technologijos universitetas

Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas

Fizika 1, Dangaus žibintai.

P190B101 Fizika 1 probleminė užduotis 3

Ignas Pivoriūnas
Tomas Petinas
Justas Balčiauskas
Kristupas Raubūnas
Rokas Dambrauskas
Projekto autoriai

Md 0/1
Akademinė grupė

Doc. Linas Puodžiukynas

Vadovas

Kaunas, 2021
 Turinys

Santrauka ......................................................................................................................................... 3

Įvadas ............................................................................................................................................... 4

1. Tvarkaraštis .............................................................................................................................. 5

2. Problemos sprendimo būdų ir metodų apžvalga....................................................................... 6

3. Fizikinių dėsnių taikomų problemos sprendimui aprašymas ................................................... 7

4. Laboratoriniai darbai: fizikinių dėsnių iliustracija ................................................................... 8

5. Probleminio uždavinio rezultatai ............................................................................................ 11

Išvados ........................................................................................................................................... 12

Literatūros sąrašas ......................................................................................................................... 13

2
 Santrauka

Mūsų grupės užduotis – suprojektuoti dangaus žibintą, galintį pakilti į 500 m aukštį.

• Duota, kad:

o Oro temperatūra žibinto viduje pastovi ir yra 100 ºC.

o Žibinto bendra masė 200 g.

Darant užduoti reikės išsinagrinėti:

• Koks gali būti minimalus žibinto tūris?

• Kaip kis jo viduje esančio oro masė kylant aukštyn?

• Kaip kis žibinto pagreitis kylant aukštyn?

3
 Įvadas

Kinai žinomi kaip pirmieji panaudoję lengvesnę nei oras technologiją mažiems
nepilotuojamiems karšto oro balionams, dabar žinomiems kaip dangaus žibintai. Jie buvo sukurti
maždaug trečiajame amžiuje ir pirmiausiai naudoti kaip karinė signalizavimo priemonė, tačiau vėliau
tapo kinų festivalių tradicinis atributas. Dangaus žibintai buvo gaminami iš aliejuoto ryžių popieriaus
ant bambukinio rėmo. Šilumos šaltiniu būdavo pasirenkama maža žvakė, gaminama iš į vašką
panašios degios medžiagos.
Mūsų grupei buvo suteikta užduotis suprojektuoti į 500m aukštį galintį pakilti dangaus
žibintą, nustatyti jo tūrį, viduje esančio oro masės pokytį bei pačio žibinto pagreitį kylant aukštyn.

4
 1. Tvarkaraštis

Darant probleminę užduotį svarbu darbų pasiskirstymas ir laiko planavimas, kad laiku ir gerai atlikti
užduotį. Kad būtų lengviau tai susiplanuoti mes susidarėme tvarkaraštį pateiktą 1-oje lentelėje.

1 lentelė. PBL darymo tvarkaraštis

Data 2021 05-04 07-04 12-04 14-04 19-04 23-04 25-04 26-04
Duomenų rinkimas
Duomenų analizė
Tarpinis pateikimas
Pristatymo paruošimas
Pristatymas
1-asis laboratorinis 12-04
2-asis laboratorinis 19-04

5
 2. Problemos sprendimo būdų ir metodų apžvalga

Dangaus žibintas ore išsilaiko it plūduras vandenyje, tai apibūdina Archimedo dėsnis, kuris
teigia, kad: „skystyje ar dujose panardintą kūną veikia aukštyn nukreipta jėga lygi kūno išstumto
skysčio (dujų) svoriui“. Todėl tikslas yra sukurti dujų tankių skirtumą viduje žibinto ir išorėje.
Kadangi viso atmosferos oro tankį pakeisti pakankamai sunku, reikia keisti tankį žibinto viduje. Tam
pasitelksime šilumos šaltinį ir juo tiek kaitinsime orą, jog šis pakankamai išretės, kad žibintas pakiltų
aukštyn. Kadangi žibintas gaminamas iš popieriaus, negalima jo viduje oro kaitinti iki pavojingai
karštos temperatūros, tad laikysime, kad temperatūra 100°C ir išlieka pastovi. Dėl šios temperatūros
ribos, mums reikės apskaičiuoti ir minimalų tokio žibinto tūrį, kurio užtektų, kad žibintas kiltų
aukštyn.
Taigi, norint pagaminti tokį dangaus žibintą, reikia atsižvelgti į šiuos dalykus: žibinto masę,
tūrį, vidaus oro temperatūrą ir išorės temperatūrą.
Kaip nurodyta užduotyje, žibinto bendra masė 0,2kg, o vidaus temperatūra yra pastovi ir
siekia 100°C, aplinkos temperatūrą laikysime standartine atmosfera: 15°C jūros lygyje kai slėgis
1013hPa. Mūsų tikslas yra, kad žibintas kildamas pasiektų 500m aukštį. Tad viduje oras turi būti
pakankamai retas, kad siektų atmosferos oro tankį 500m aukštyje bendrai sverdamas 0,2kg.

6
 3. Fizikinių dėsnių taikomų problemos sprendimui aprašymas.

Izoterminio proceso dėsnis – Izoterminio proceso metu, kai temperatūra sistemoje išlieka pastovi,
slėgio ir tūrio sandauga yra lygi. Tai parodoma 1 formulėje.

1. p1V1 = p2V2

Pirmas termodinamikos dėsnis – Šilumos ir darbo kiekis ir išorinių jėgų darbas lygus sistemos vidinės
energijos pokyčiui, pakitus sistemos būsenai. Pirmojo termodinamikos dėsnio lygtis 2.

2. ∆𝑈 = 𝐴 + 𝑄

Archimedo dėsnis – Kūną veikianti jėga, veikianti atvirkščiai sunkio jėgai yra lygi jo išstumto skysčio
ar dujų tūrio, tankio ir laisvojo kritimo pagreičio sandaugai. Archimedo jėgos formulė 3.

3. FA=-qVg

7
 4.

5. Laboratoriniai darbai: fizikinių dėsnių iliustracija

Pirmasis laboratorinis darbas - Boilio ir Marioto dėsnio patikrinimas. Darbo užduotis buvo patikrinti
Boilio ir Marioto dėsnį. Apskaičiuoti dujų kiekį cilindre ir darbą, atliekamą suspaudžiant dujas. Šiame
laboratoriniame darbe naudojome Mendelejevo ir Klapeirono būsenos lygtis idealiosioms dujoms 4.
𝑚
4. 𝑝𝑉 = 𝑀 ∗ 𝑅 ∗ 𝑇

Izoterminiame procese dujų slėgio ir tūrio sandauga lieka pastovi, tai vadinama Boilio ir Marioto
dėsniu. Darbe panaudota įranga parodyta
1 paveiksle, įrangą sudaro matavimo
cilindras su stūmokliu kurio padėtį
galima keisti su sraigtu. Slėgį indikuoja
manometras ir sistemai atidaryti ir
uždaryti naudojamas ventilis . Uždarius pav. 1

sistemą su sraigtu keičiamas darbinis tūris ir su manometru matuojamas slėgis. Pagal matavimus
apskaičiavome oro molių kiekį bei atliktą darbą. Rezultatus pateikiame lentelėse 2, 3, 4 ir grafikuose
1, 2, 3.

Lentelė 2, pradinė pozicija 5 Lentelė 4, pradinė pozicija 7

V, m3 p, Pa v, mol A, J V, m3 p, Pa v, mol A, J
0.00007 110000 0.00009 110000
0.00006 115000 0.00009 115000
0.00005 125000 0.00008 125000
0.00005 140000 0.00007 140000
0.00004 155000 0.0030 11.68 0.00007 155000 0.0347 71.57
0.00003 180000 0.00006 180000
0.00003 210000 0.00005 210000
0.00002 252000 0.00005 252000
0.00001 323000 0.00004 323000

Lentelė 3, pradinė pozicija 6

V, m3 p, Pa v, mol A, J
0.00008 110000
0.00007 115000
0.00007 125000
0.00006 140000
0.00005 155000 0.0297 79.54
0.00005 180000
0.00004 210000
0.00003 252000
0.00003 323000

8
 Grafikas 1, 5 padėtis p=f(V)
33
32
31
30
29
28
27
26
25
24
Pa*10^4

23
22
21
20
19
18
17
16
15
14
13
12
11
10
0 1 2 3 4 5 6 7
m3*10^(-5)

Grafikas 2, 6 padėtis p=f(V)

33
32
31
30
29
28
27
26
25
24
Pa*10^4

23
22
21
20
19
18
17
16
15
14
13
12
11
10
2 3 4 5 6 7 8 9

m3*10^(-5)

Grafikas 3, 7 padėtis p=f(V)

33
32
31
30
29
28
27
26
25
24
Pa*10^4

23
22
21
20
19
18
17
16
15
14
13
12
11
10
2 3 4 5 6 7 8 9

m3*10^(-5)

9
Antrasis laboratorinis darbas – oro molinių šilumų santykį.
Darbo tikslas: Klemano ir Dezormo būdu nustatyti oro
molinių šilumų CP santykį su CV ir apskaičiuoti jo
molekulės laisvės laipsnių skaičių. Darbe naudotą įrangą
sudaro sudaro didelis stiklinis indas, slėginė kriaušė,
manometrasir rankenėlę slėgiui reguliuoti. Įranga
pavaizduota 2 pav. Suslėgę inde orą ir palaukę,
manometru išmatuojame pm1 ir perskaicujam is mmHg į
Pa. Trumpam
nuspaudžiame rankenėlę, leidžiame dujoms išsiplėsti. Vėl
pav. 2
palaukę, išmatuojame pm2. Apskaičiuojame 𝛾. Bandymą
pakartoję dar 4 kartus, apskaičiuojame dydžio 𝛾 aritmetinį vidurkį < 𝛾 >. Matavimų ir skaičiavimų
rezultatus surašėme į lentelę 5.

Lentelė 5, antrojo laboratorinio derbo rezultatai.

Nr. Pm1, Pa Pm2, Pa 𝛾 <𝛾> i
1 23198.20 7999.38 1.53
2 27197.89 9332.61 1.52
3 22664.91 6932.80 1.44
4 26397.95 9065.96 1.52
5 22398.26 6666.15 1.42 1.49 4

i apskaičiavome pagal 5 formulę.

𝑖+2
5. 𝛾 = 𝑖

𝛾 apskaičiavome pagal 6 formulę.

𝑝𝑚1
6. 𝛾 = 𝑝
𝑚1 −𝑝𝑚2

Išvados: Vidutinis oro molinių šilumų santykis gavosi <𝛾>=1.49 Gautas laisvės laipsnių skaičius
skiriasi nuo dviatomių molekulių laisvės laipsnių skaičiaus, gautas 4.1 o turėtų būti 5. šitoks skirtumas
gali būti dėl padarytų klaidų ir netikslumų matavime.

10
 6. Probleminio uždavinio rezultatai

1. Koks gali būti minimalus žibinto tūris?

Žibinto tūrį apskaičiavome pagal formules 7 ir 8.
7. FA=V(q1-q2)g 8. 𝐹⃗ = ⃗⃗⃗⃗⃗
𝐹𝑃 + ⃗⃗⃗⃗⃗
𝐹𝐴
F=FA-FP
Žibintą veikiančios jėgos pažymėtos 3 pav. Kad oro žibintas kiltų archimedo
jėga turėtų bent jau būti lygi sunkio jėgai, tai:
𝑚𝑔 0.2𝑘𝑔
𝑉𝑚𝑖𝑛 = = = 0.75𝑚3
(𝜌1 − 𝜌2 )𝑔 𝑘𝑔 𝑘𝑔
1.21 3 − 0.95 3
𝑚 𝑚
2. Kaip kis jo viduje esančio oro masė kylant aukštyn?
Nekis nes žibinto temperatūra pastovi, tai vyksta izoterminis
procesas, kis tiktais slėgis ir tūris o tai paveikia tik dujų tankį. pav. 3

3. Kaip kis žibinto pagreitis kylant aukštyn?

Pagreitis mažės. Apskaičiuoti galima pagal 9 formulę.
(𝑉𝑚𝑖𝑛 (𝜌1 −𝜌2 )𝑔−𝑚𝑔
9. 𝑎 = 𝑚

𝑘𝑔 𝑘𝑔 𝑚 𝑚
(0.75 𝑚3 (1.29 − 0.95 3 ) 9.8 2 − 0.2𝑘𝑔 ∗ 9.8 2 𝑚
𝑚3 𝑚 𝑠 𝑠
𝑎0𝑚 = = 2.83 2
0.2𝑘𝑔 𝑠
𝑘𝑔 𝑘𝑔 𝑚 𝑚
(0.75 𝑚3 (1.21 − 0.95 3 ) 9.8 2 − 0.2𝑘𝑔 ∗ 9.8 2 𝑚
𝑚3 𝑚 𝑠 𝑠
𝑎500𝑚 = = 0.05 2
0.2𝑘𝑔 𝑠

11
 Išvados

Sugebėjome išspręsti gautą užduotį. Kartu apskaičiavome savybes pagal duotus reikalavimus ir

sumodeliavome dangaus žibintą galintį pakilti į 500m aukštį. Darant šią užduotį mes:

• Išnagrinėjome Boilio ir marijoto dėsnį.

• Klemano ir Dezormo būdą nustatyti oro šiluminį santykį.

• Apskaičiavome minimalų dangaus žibinto tūrį ir pagreitį įvairiuose aukščiuose.

Atlikdami užduotį pagal duotus reikalavimus naudojome žinias iš atliktų laboratorinių darbų.
Išsprendę šią probleminę užduotį įgijome naujų žinių: kaip archimedo dėsnio veikimo principai
dujose. Oro savybes skirtinguose aukščiuose. Boilio ir Marijoto bei Klemano ir Dezormo dėnsnius.
Stipriai pagilinome žinias apie lengvesnius negu oras orlaivius bei jų veikimo principus.

12
 Literatūros sąrašas

TERMODINAMIKA IR MOLEKULINĖ FIZIKA Termodinaminiai dydžiai. Termodinamikos

principai ir metodai [žiūrėta 2021-04-17]. Prieiga per:
https://moodle.ktu.edu/pluginfile.php/325506/mod_resource/content/1/Termodinamikos%20desniai
.pdf
TERMODINAMIKA IR MOLEKULINĖ FIZIKA Termodinamikos dėsniai ir jų taikymas [žiūrėta 2021-
04-17]. Prieiga per:
https://moodle.ktu.edu/pluginfile.php/325505/mod_resource/content/1/Molekulin%C4%97%20fizik
a%20ir%20termodinamika.pdf

Archimedes’ Principle | Description & Facts. [žiūrėta 2021-04-17]. Prieiga per:

https://www.britannica.com/science/Archimedes-principle.

13