Administracinė teisė

Viešasis administravimas – viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams

įgyvendinti. ( Administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas,
teisės aktai, administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų
teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.)
Viešojo administravimo subjektai: (seimas ir teismai nėra subjektai)

 Valstybinio administravimo subjektai – bankai, kariuomenė ir t.t.

 Regioninio administravimo subjektai – regionų plėtros tarybos, jų yra 10
 Savivaldybių administravimo subejktai – tarybos (visoje valstybėje), merai (tam
tikroje teritorijoje)
Valstybinio administravimo subjektai: (Centriniai ir teritoriniai)

 Seimui atskaitingos institucijos (bankai, valstybinė lietuvių komisija, lygių

galimybių kontrolieriaus taryba
Vykdomosios valdžios institucijų sistema:

 Aukščiausias lygmuo – vyriausybė

 Centrinis lygmuo – ministerijos, įstaigos prie ministerijų, vyriausybinės įstaigos,
komisijos, komitetai, tarybos
 Teritorinis lygmuo – komisariatai, muitinės
Regioninio administravimo subjektai:

 Regioninės plėtros tarybos

Savivaldybių administravimo subjektai:

 Taryba (savivaldybės)
 Meras (savivaldybė)
 Administracija (savivaldybė)
 Įmonės, įstaigos ( tik tos, kurios atlieka viešojo administravimo veiklas)

Vyriausybė vykdo valdžią reglamentuodama poįst. Aktus. Priimdami papildomus dalykus.

Įsakymas – priimtas vienvaldės institucijos.

Sprendimai, nutarimai – kolegialios institucijos (daug žmonių)
Norminis administracinis aktas – nukreiptas į ateitį ir kartojamas daug kartų.
Individualūs administraciniai norminiai aktai – vienkartiniai
Lietuvos Teismų sistema
Bendrosios kompetencijos teismai

 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

 Lietuvos Apeliacinis Teismas
 Apygardų teismai
 Apylinkių teismai
Administraciniai Teismai

 Vyriausias administracinis Teismas

 Apygardų administraciniai teismai

Administracinių paslaugų teikimas: (darželiai, viešasis transportas)

 Dokumentų išdavimas
 Licenzijos
 Pažymėjimai
 Sertifikatai

Administracinių paslaugų priežiūra:

 Suteikiamos sankcijos ir t.t

Viešųjų paslaugų administravimas – paštas, nustato kainas, maršrutus ir t.t, autobusai –
maršrutai, įkainiai
Administracinė teisė – viešojo administravimo subjektų veikla, kurie atlieka administracinį
reglamentavimą, administracinių sprendimų priėmimą ir kiti 3. Viešosios teisės šaka,
reglamentuojanti viešosios administracijos organizaciją. Tikslas: viešųjų ir privačių interesų
derinimas. Objektas – viešieji interesai. Funkcija – viešųjų ir privačių interesų derinimas.
Uždavinys – sudaryti galimybes ir priemones apginti nuo neteisėtų viešųjų subjektų veiksmų.
Viešasis interesas – visuomenės narių interesas; kad būtų geras maistas, kad būtų tinkama
pirmoji pagalba, vaistai būtų tinkamai laikomi ir t.t
Administracinė teisė – viešosios teisės šaka, kurios normos reglamentuoja viešojo adm.
Subjektų veiklą, teisminė ir neteisminė kontrolė, politikos administravimo teise, įstatymų
įgyvendinimas. Tai ginimosi nuo piktnaudžiavimo įgaliojimais teisė
Viešojo administravimo institutai:

 Administracinis aktas
 Administracinės atsakomybės institutas

AT Normų įgyvendinimas
 Naudojimasis AT normomis
  AT normų vykdymas
 AT normų laikymasis
 AT normų taikymas

Administraciniai teisiniai santykiai atsiranda juridinių faktų pagrindu, kuriais laikomi veiksmai
(žmonių veikla), įvykiai (nepriklauso nuo valios).
Administracinių teisinių santykių subjektai: juridiniai, fiziniai asmenys, piliečiai, asmenys be
pilietybės, dvigubą pilietybę turintys, bendrijos, bendruomenės.
Bendroji AT dalis – tai dalis, sujungianti teisės normas, institutus,
reguliuojančius ,,administracinių teisinių santykių subjektų bendrąjį teisinį statusą“
AT Institutai:

 Viešojo administravimo institutas – subjektų tarpusavio santykiai, jų steigimas,

likvidavimas, projektų veiklos turinys ir t.t.
 Valstybės Tarnybos Institutas – valstybės tarnautojo statuso įgyjimas, praradimas, jo
tarnybines, materialinės atsakomybės ir t.t.
 Administracinio akto institutas – adm. Aktų rūšys, požymiai, diskrecijos teisė, teisės
analogija
 Administracinės priežiūros institutas – ūkio subjektų veiklos priežiūra, finansų
kontrolė
 Administracinės atsakomybės institutas – fizinių ir juridinių asmenų administracinė
atsakomybė
 Viešojo administravimo subjektų atsakomybės institutas
 Viešojo administravimo subjektų veiklos kontrolės institutas: neteisminė ir teisminė
kontrolė
Specialioji AT dalis – tai dalis sujungianti teisės normas, institutus, reguliuojančius
visuomeninius santykius konkrečiose viešojo administravimo veiklos srityse. Pvz.:
energetikos, priemonės, mokslo, švietimo, žemės ūkio, konkurencijos, mokesčių, sveiaktos
apsaugos registrų.
Administraciniai teisiniai santykiai – administracinės teisės normomis reguliuojami
visuomeniniai santykiai, atliekant viešojo administravimo veiklą, vidaus administravimą.
Formalieji Lietuvos AT šaltiniai:

 LR Konstitucija, LRKT jurisprudencija

 Tarptautinė teisė
 ES teisė
 Bendrieji teisės principai ir bendrieji AT principai
 Įstatymai: LRKT, ESTT
 Seimo nutarimai, LRKT
  Respublikos prezidento dekretai
 Vyriausybės nutarimai, sprendimai, rezoliucijos
 Teisės aktai
Nuostatai – vidaus administravimo aktas
Jeigu yra elegsio taisyklė žmonėms – tai norminis aktas.
Individualus aktas – nurodytas adresatas
Spec. Teisėjų kolegija – kai teismas gauna skundą ir nežino ar jų jurisdikcijos byla ir ta
kolegija sprendžia, kuriam teismui ši byla teisinga. Du administracininkai ir du civilistai
Pirkimo – pardavimo sutartis yra civilinė.
Administracinė teisė ginti žmogaus interesams
Viešojo Administravimo veikloje nėra nieko apie turtą ir disponavimą turtu.
Tarnybiniai ginčai – administraciniuose teismuose
Norminis administracinis aktas – poįstatiminiai aktai.

Gero administravimo principai:

 Pareiga motyvuoti
 Pareiga išaiškinti administracinio akto apskundimo tvarką
 Pareiga informuoti apie viešojo intereso pažeidimą
 Nešališkumo pareiga
 Pareiga imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai
 Administracinio teisinio santykio šalių bendradarbiavimas
 Teisė būti išklausytam ir informuotam
 Teisė efektyviai ginti (įgyvendinti) savo teises
 Protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principas
Administarcinių bylų teisenos principai:

 Teisinės gynybos prieinamumo principas

 Teisingumą vykdo tik teismai
 Bylų nagrinėjimo teisme viešumo principas
 Teismo proceso kalbos principas
 Bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas
Oficialioji administracinė doktrina ( Specialieji AT principai):

 Draudimas keistis į blogąją pusę

 Nepiktnaudžiavimo valdžia principas
 Proporcingumo principas
 Efektyvumo principas
  Teisėtumo principas
 Įstatymo vienybės principas
 Lygiateišiškumo principas
 Teismų ir teisėjų nepriklausomumas
 Teisė būti išklausytam
Principas – tarsi vertybė, į kurią orentuojasi žmogus. Ji stabilizuoja teisę, tarsi pamatas.
Žemesnės galios aktas negali prieštarauti aukštesnės galios aktui.
Apriboti žmogaus teises galima tik įstatymų nustatyta tvarka.

Kada galima remtis principais?

 Kai kuriama, taikoma teise

 Kai nėra įstatymų normos, reguliuojančios konkretų santykį
 Kai konkuruoja kelios teisės normos
 Kai neaiškios konkrečios teisės normos teisinis turinys ir aiškinant reikia jį atskleisti
 Kai siekiama patikrinti, ar kuriami įstatymai neprieštarauja teisei
Svarbiausi teisės principai:

 Įstaymai turi būti aiškūs visiems

 Sugadinta valstybė ta, kuri vadovaujasi pernelyg didele gausa įstatymu
 Įstatyme labiau vertiname paprastumą, o ne komplikuotumą
 Reikia rečiau keisti tai, kas visada yra pastovios reikšmės
 Įstatymas atgal negalioja
Viešojo administravimo subjektai
Ministerijos steigiamos seimo, vyriausybės siūlymu, įstatymu. Vyriausybės įstatyme yra
įtvirtintos ministerijos, vyriausybės įst. Leidybos iniciatyvos teisė, vyriausybės įstaigos prie
ministerijų. Vyriausybės įstatymuose yra įtvirtinta ką steigia arba ką siūlo steigti.

 Viešojo administravimo subjektas – daug visokių sąvokų

 Vietos savivaldos įstatymas
 Teritorijos adm. Vienetų
 Konstitucija
Vykdomoji valdžia
Prezidentas (ar yra vieš.administravimo subjektas ar nėra, nėra aišku)
Teisinis statusas, kompetencija:

 Konstitucija
 LR prezidento įst.
 KT aktai dėl LR Prezidento
Konstituciniai įgaliojimai:

 Tai vykdomoji valdžia. (Konstituciniai įgaliojimai)

 Kai kurie įgaliojimai įtvirtinti ir įstatymuose (tuomet vykdo adm. Teisės įgaliojimus)

Prezidento kanceliarija (sėdi prezidentūroje) – tai valstybės įstaiga, kurios pareiga

padėti Prezidentui įgyvendinti savo funkcijas

Potvarkiai – vykdant vidaus administravimo funkcijas

Aukščiausias lygmuo – vyriausybė

Vykdomoji valdžia plačiausiai įgyvendinanti institucija.

Veiklos formos:
 Posūkiai (priima, pakeičia, naikina nutarimus)
 Pasitarimai (priimami sprendimai ir rezoliucijos)
ABTĮ – ten įtvirtinti administracinio proceso principai
VAĮ – ten įtvirtinti viešojo administravimo principai
Teisingumą vykdo tik teismas
Administracinių teismų teisėjai yra aktyvūs
Administraciniai teismai nepriima politinių skundų ir ekonominių klausimų nesprendžia.

Centrinis lygmuo – Ministerijos

 Ministerijos steigiamos įstatymais
 Jų yra 14
 Jų įgaliojimus priima vyriausybė
Ministerija – centrinė valstybinės valdžios institucija, vadovaujanti tam tikrai
valdymo sričiai.

Kam skirta ministerija

 Koordinuoti, organizuoti, kontroliuoti politiką tam tikroje srityje

 Formuoja valstybės politika : teikiapasiūlymus dėl įstatymų, koordinuoją veiklą
 Ministrų valdymo sritys patvirtintos Vyriausybės nutarimu
 Ministras vadovauja ministerijai – nustato konkrečiai valstybės institucijai vidaus
darbo tvarką
Nuostata – norma arba požiūris. Dokumentas, kuris apibūdina funkcijas: teisės ir pareigas
tos institucijos.
Nuostatai ir reglamentai – vidaus administraciniai aktai, o ne norminiai.
Ministras – tai politinė pareigybė.
Darbo reglamentus tvritina ministras, o Vyriausybė reglamentus.
Vyriausybės įstatyme yra įtvirtinta viskas apie ministerijas.
Ministras: politikas, ministerijos vadovas, viešojo administravimo subjektas.
Yra ministerijų kolegijos (patariamoji institucija). Taip pat steigiamos komisijos, komitetai ir
t.t., bet tai tik skirtingi kolegijos padaliniai.
Ministerijos taip pat sudarinėja planus

Įstaigos prie ministerijų

 Vyriausybės įstatymo 30 str. Reglamentuoja, kas yra įstaigos prie ministerijų
 Vyriausybė steigia jas priimdama nutarimus
 Įstaigos prie ministerijų skiriasi nuo ministerijų
 Tai biudžetinės įstaigos
 Veikia pagal vyriausybės patvirtintus nuostatus
 Turi metini veiklos planą
 Jų vadovą priima ir atleidžia ministras (vykdo steigėjo funkcijas)

Lietuvos Kariuomenė (viešojo adm. Subjektas)

 Atlieka valstybės ginkluotąją gynybą
 Biudžetinė institucija
 Sudaro: jūrų, sausumos, oro pajėgos, spec. Operacijų pareigos ir t.t
 Taiko administracinę atsakomybę, objektų statyba turi būti derinama su vadu, vadas
teikia išvadas
 Viešasis administravimas nėra pagrindinė funkcija

Vyriausybės įstaigos ir vyriausybei atskaitingos institucijos

Vyriausybės įstaigos:

 Skirtos dalyvauti formuojant politiką

 Tai viešasis juridinis asmuo
 Vyriausybės įstaiga veikia pagal vyriausybės patvirtintus nuostatus
 Jos atsakitingos vyriausybei, o ne ministrui
 Turi sau pavaldžias įstaigas
 Turi vadovą
Inspekcijos vykdo priežiūra; Teismas nėra administracinės teisės subjektas, bet jo viduje taip
pat vyksta tarnybiniai ginčai (dėl darbovietės); Klinika nėra viešojo administravimo subjektas

Seimui atsaktingos institucijos

 Teisėsaugos institucijos – prokuratūra, valstybės saugumo departamentas
 Teisių gynėjai (ombudsmenai)
 Lietuvos bankas – išdavinėja licenzijas
 Konkurencijos taryba – ar laikomasi konkurencijos taisyklių
 Valstybės energetikos reguliavimo taryba – nustato metodikas, pagal kurias
subjektai, kurie teikia elektrą, dujas, vandenį, šilumą.
Skirstymas pagal veiklą:

 Teisėsaugos. Generalinė prokuratūra su teritorinėmis prokuratūromis, valstybės

saugumo departamentas
 Ekonomikos srityse veikiančios institucijos – Lietuvos bankas, Konkurencijos taryba
 Teisės gynėjų arba Ombudsmenų institucijos – Seimo kontrolieriaI, Vaiko teisių
apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius
 Etikos kontrolę atliekančios institucijos – VTEK, žurnalistų etikos inspektoriaus
tarnyba
 Patariamosios institucijos – teikiančios išvadas, pastabas ir t.t , Lietuvių kalbos
komisija ir tt
 Administracinę atsakomybę teikiančios institucijos – Lietuvos bankas, Valstybės
kontrolė, Vyriausioji rinkimų komisija ir t.t.
 Informacijos rinkimo, kaupimo, sisteminimo, analizės ir t.t. institucijos – akademinės
etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba ir t.t
Pagal teisės aktus, reglamentuojančius jų teisinį statusą ir kompetenciją skirstomi:
1. Konstitucinio lygmens institucijos (Bankas, valstybės kontrolė, generalinė
prokuratūra, seimo kontrolieriai)
2. Institucijos, kurių kompetencija ir teisinis statusas reglamentuojamas įstatymais –
visos Seimui atskaitingos institucijos.
Pagal viešojo administravimo veiklą skirstomos:

 Tiesiogiai atliekančios viešojo administravimo funkcijas, tai yra, kurio pagrindinė

veikla yra tokia – Lietuvos bankas, konkurencijos taryba ir t.t
 Netiesiogiaia atliekančios viešojo administravimo funkcijas, tai yra, kurio pagrindinė
veikla susieta su tuo – Seimo kontrolierius, valstybinis saugumo departamentas ir t.t
 Neatliekančios viešojo administravimo veiklos – Nacionalinė sveikatos tarnyba,
valstybinė kultūros paveldo komisija ir t.t.
Pagal steigimą:

 Įstatymais įsteigtos, pvz.:STT

 Seimo nutarimais įsteigtos – Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba
Charakteristika:

 Jų teisinis statusas, kompetencija nustatoma įst

 Formuojant vadovybę, dalyvauja seimas, prezidentas, vyriausybė, ministras
pirmininkas
 Jų nuostatas tvritina seimas
 Jos finansuojamos iš valstybės biudžeto
 Kai kurios tarsi teritoriniai padaliniai
 Jų kadencijos nesutampa su seimo kadencijomis

Vietos savivalda – Savivaldybės

 Lietuvoje yra 60 savivaldybių
 Jos sudaromos iš gyvenamųjų vietovių – miestai, kaimai, sodininkų bendrijos
 Sandara: Meras (kaip prezidentas), Taryba (Kaip seimas), Administracija (Kaip
vyriausybė)
 Vietos savivaldos įstatymas – nustato kompetenciją, funkcijas, statusus ir t.t
 Kiekviena savivaldybė turi savo struktūrą

Funkcijos:
 Biudžetų sudarymas ir tvirtinimas, vietinių rinkliavų nustatymas, socialinių paslaugų
teikimas, geriamo vandens tiekimo organizavimas
 Valstybinės funkcijos ( jų veiklą riboja valstybinio lygmens institucijos) liudijimų
registravimas, regsitrų tvarkyma, valstybės garantuojamos pirminės teisės pagalbos
teikimas, civilinė, priešgaisrinė sauga ir t.t

Meras ir Taryba yra atstovaujamosios savivaldybės institucijos

Administracija – vykdomoji savivaldybės valdžia

Savivaldos teisė – sprendimų priėmimo laisvė.

Savivaldybės institucijos įstatymų leidėjus išskirsto į dvi grupes:
1. Atstovaujamoji savivaldybės institucija (savivaldybės taryba, meras)
2. Vykdomoji (Administracija) -mes jos nerenkame
 Taryba
Savivaldybės Tarybos kompetencijos:

 Civilinė – savivaldybės niekam negalima perduoti

 Paprastoji kompetencija – ataskaitų tvirtinimas (gali deleguoti), kontrolės nustatytas
ir t.t.
Savivaldybės Tarybos veiklos formos:
1. Posėdžiai – priima sprendimus
2. Veiklos ataskaita – vieša
3. Komitetų, komisijos veikla, bendravimas su rinkėjais
Savivaldybės tarybos narių skaičius – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas
Savivaldybės taryba:

 Vykdo administracinį reglamentavimą – pvz.: nustato taisykles aplinkos tvarkymui,

gyvūnų globos laikymo taisykles.
 Viešųjų paslaugų administracija – steigia įmones, įstaigas
 Taip pat ji vykdo kontrolę – steigiamos komisijos ir komitetai, tai ką daro
savivaldybės kontrolierius
 Etikos komisija – prižiūri kaip savivaldybės tarybos nariai (politikai) laikosi elegesio
kodekso taisyklių
 Antikorupcijos komisija – turi atlikti teisės aktų antikorupcinį vertinimą.

MERAS

Mero funkcijos:
1. Vidaus administravimo
2. Tvarko personalo klausimus
3. Prižiūri įstaigų vadovų bei įmonių veiklas
4. Priima tarnybinius aktus
Nėra aišku ar meras yra viešojo administravimo subjektas.

Savivaldybės administracija
Direktorius – savivaldybės administracijos vadovas

 Skiriamas tarybos mero teikimu

 Tiesiogiai įgyvendina įstatymus
 Atlieka vidaus administracinį reglamentavimą
 Teikia administracines paslaugas
  Koordinuojo viešųjų paslaugų teikiančių įstaigų veikla
Savivaldybių administracija sudaryta iš daug departamentų; tai viešojo administravimo
subjektas, nes teikia administracines paslaugas, vykdo įstatymus ir t.t.
Seniūnios – tai savivaldybės administraciniai filialai. Ne kiekviena savivakdybė turi seniūnijas,
todėl yra daroma klaidų.

Seniūnijos ir seniūnai yra viešojo administravimo subjektai.

VALSTYBĖS TARNYBA

Valstybės Tarnyba – Administracinės teisės

Pagrindinia teisės aktai:
1. Valstybės tarnybos įstatymas
2. Vidaus tarnybos statutas
3. Diplomatinės Tarnybos įstatymas

Valstybės tarnyba – viešojo intereso garantas.

Tarnybos teisinis reguliavimas (reglamentavimas):

 Įstatymai
 Vyriausybės nutarimai
Sąvokos:

 Valstybės tarnautojas (politikas, prokuroras, policininkas ir t.t.) – asmuo einantis

pareigas valstybės teritorijoje. Tas, kurio veikla susijusi su viešuoju administravimu.
 Valstybės Tarnyba – valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas
einančių asmenų profesinė veikla, kuria atliekamos viešojo administravimo funkcijos.
 Statutinis valstybės tarnautojas – tas, kuris turi įgaliojimų sau nepavaldžių asmenų
atžvilgiu.
Valstybės pareigūnų tipai:
1. Valstybės politikas
2. Valstybės pareigūnas
3. Valstybės tarnautojas
4. Statutinis valstybės tarnautojas
 Valstybės tarnybos įstatymas

Valstybės tarnautojai (pagal VTĮ):

 Karjeros
 Politinio pasitikėjimo
 Įstaigos vadovo
 Pakaitinis valstybės tarnautojas
Karjeros valstybės tarnautojas iki 65 metų asmuo juo gali tapti.
Valstybių tarnautojų teisės:

 Gauti atlyginimą
 Atostogas
 Turėti galimybę streikuoti
 Gauti pensijas
 Tobulinti kvalifikacija
 Būti aprūpinami daerbo priemonėmis
 Gauti kompensacija
Valstybės tarnybos instituto sąsajos:

 Su darbo teise
 Su administracine teise – pagrindas
 Su civiline teise (ir civiliniu procesu)
 Su baudžiamąją teise (ir baudžiamuoju procesu)

Valstybės tarnautojas plačiąją prasme – politikai, administracines teises prasme – pagal

valstybės tarnautojo įstatyme esantį apibrėžimą.

Valstybės Tarnyba – viešojo administravimo veikla, kurią atlieka valstybės tarnautojai ir tie
asmenys, kurie padeda įgyvendinti valstybės valdžią.

Statutinės valstybės tarnautojas – vadovaujasi statutais.

Karjeros (toliau):

 Tarnybiniai santykiai – nagrinėja administraciniai teismai (valstybės tarnautojų

ginčai)
 Vertinimai yra pagrindas daryti karjerą valstybės tarnyboje
 Asmuo priimamas į valstybės tarnyba
Užmokestis (darbo):

 Pareiginė alga ( priklauso nuo pareigų)

 Priemokos
 Priedas už stažą
 Mokėjimas už darbą: budėjimas, viršvalandžiai
Tarnybinės atsakomybės rūšys:
1. Drausminė
2. Baudžiamoji
3. Konstitucinė
4. Administracinė
5. Viešoji
6. Civilinė
7. Tarnybinė
8. Tarptautinė
Tarnybinio nusižengimo sudėtis:

 Objektyvieji požymiai. Tai kas matoma, girdima. Objektas – valstybė

 Subjektyvieji požymiai ( tai kas nematoma, neapčiuopama
Nuobaudų rūšys (pagal VTĮ):

 Pastaba
 Papeikimas
 Griežtas papeikimas
 Atleidimas iš pareigų
Vidaus Tarnybos statutas

 Reglamentuoją statutinių valstybės tarnautojų teisnį statusą (ne viena)

 Turi įstatymo galia
 Patenka tos institucijos: tų įstaigų prie teisingumo, vidaus reikalų ir finansų
ministerijų

Antstoliai – viešojo valstybinio centrinio administravimo subjektai.

Viešųjų paslaugų teikimas (faktinis) – viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

Aktai gali būti: norminiai arba individualūs

Statutinės įstaigos – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams:

  Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės įstaigos (Policijos departamentas,
Valstybinė sienos apsauga)
 Teisingumo ministro valdymo srities statutinės įstaigos (Kalėjimų departamentas prie
teisingumo ministerijos)
 Finansų ministro valdymo srities statutinės įstaigos ( Muitinės departamentas ir jam
pavaldžios įstaigos)
Skirstymas ( tarp valstybės tarnautojo ir statutinio valstybės tarnautojo ):

 Statutinis pareigūnas dirba pavojingesnį darbą, pvz.: persekioja nusikaltelius.

Yra laikomasi principų tokių kaip: skaidrumo, nešališkumo, įstatymo viršenybės,

kompensavimo ir t.t principai

Pareigūnų grupės (15 grupių):

1. 1 Aukščiausia (priklauso tų ministerijų vadai, direktoriai)
2. 15 žemiausia
3. 2 grupei priklauso vadovų, direktorių pavaduotojai
4. 10 grupei priklauso vyresnysis tyrėjas, vyresnysis detektyvas ir t.t.
5. Ir t.t.
Yra 3 priėmimo būdai:
1. Baigus statutinę profesinę įstaigą, įvadinio mokymo kursus ar kitų mokymo įstaigų
2. Dalyvaudamas atrankoje
3. Dalyvaudamas konkurse
Reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo stodamas į vidaus tarnyba:
1. Nepriekaištinga reputacija turi būti
2. Fizinės būsenos reikalavimai
3. Asmuo turi būti lojalus valstybei
Vidaus tarnybos pareigūnai turi laipsnius.
Pareigūnai taip pat yra vertinami: labai gerai, gerai, patenkinamai ir nepatenkinamai.
Yra skatinimo priemonės – vardinis ginklas, žinybinis ženklas.
Tarnybinis nusižengimas – teisės pažeidimo rūšis, kuriai būdinga tarnybinio nusižengimo
sudėtis – objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.