4 Seminarui

PASIRENGIMAS TEISMINIAM NAGRINĖJIMUI

Teoriniai klausimai
1) Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijos esmė ir prasmė

Esmė: kad gerai pasirengti teisminiam nagrinėjimui. Pasiekti rezultatą tinkamai. Rezultatas yra -
taip pasirengti, kad per vieną posėdį išspręsti bylą.
Prasmė: Ši stadija reiškia, kad rengtis būsimam teismo posėdžiui yra tiek bylos šalių, tiek teisėjo
pareiga, o įstatymas turi tik nustatyti, ką privalo šalys, o ką - teisėjas. Taigi, prasmė yra ta, jog šios
stadijos metu tiek šalys, tiek pats teismas turi ruoštis teisminiam nagrinėjimui, kad bylos
nagrinėjimas vyktų sklandžiai ir kaip minėta būtų pasiekta, kad byla būtų išnagrinėta per vieną
posėdį. Tai yra laiko ir efektyvumo principai.
2) Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui eiga laike: pradžios ir pabaigos momentai

Antroji civilinio proceso stadija prasideda teismui priėmus ieškinio pareiškimą ir baigiasi nutarus
skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Kai ši stadija baigiasi yra priimama nutartis, kad parengiamoji
stadija baigiasi ir prasidės teisminis nagrinėjimas.

3) Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje atliekami procesiniai veiksmai, terminai

Terminai:
CPK 2 ir 7 straipsniai nustato, kad teismas privalo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad
būtų užkirstas kelias vilkinti procesą, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno posėdžio metu, jeigu
tai netrukdo tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per
kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 72 straipsnio 1 dalis, be to, priešingai nei
anksčiau galiojęs procesinis įstatymas (1964 m. CPK 121 straipsnis), nenustato civilinės bylos
išnagrinėjimo terminų, tačiau numato teismo pareigą kuo operatyviau išnagrinėti bylą ir visomis
priemonėmis užkirsti kelią bylos vilkinimui. Šios nuostatos yra itvirtintos ir Europos Tarybos
Ministrų komiteto 1984 m. vasario 28 d. rekomendacijoje Nr. R (84)5 ,, Del civilinio proceso
principų, turinčių pagerinti teisingumo sistemos funkcionavimą".
CPK XIV skyriaus pirmojo skirsnio normos, reglamentuojančios pasirengima civilinių bylų
nagrinėjimui teisme, nustato tik pateikiamų paruošiamųjų dokumentų skaičių ir maksimalų teismo
nustatoma terminą paruošiamajam dokumentui pateikti (CPK 227 straipsnio 2 dalis) ar
parengiamajam teismo posėdžiui paskirti (CPK 228 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nustatyti ne
trumpesni kaip keturiolikos, bet ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams į ieškinį
pareikšti, kuris išimtiniais atvejais, atsižvelgiant i atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos
sudėtinguma, gali būti pratęstas iki šešiasdešimties dienų (CPK 142 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK
227 straipsnio 2 dalį paruošiamiesiems dokumentams (neįskaitant ieškinio ir atsiliepimo i pareikštą
ieškinį) pateikti teismas gali nustatyti ne ilgesni kaip keturiolikos dienų terminą nuo šių dokumentų
įteikimo dienos. Daugiau kaip du paruošiamuosius dokumentus (dubliką ir tripliką) teismas gali
motyvuotai leisti pateikti tik išimtiniais atvejais. Jeigu teismas atlieka pasirengimą bylos
nagrinėjimui parengiamajame teismo posėdyje, tai paprastai bylos nagrinėjimui turi būti
1
pasirengiama per vieną parengiamąji posėdį, išskyrus CPK 229 straipsnyje numaty- tas išimtis.
Pirmasis parengiamasis teismo posėdis turi įvykti ne věliau kaip per trisdešimt dienų nuo nutarties
skirti parengiamaji posėdį priėmimo dienos. Antrasis parengiamasis teismo posėdis turi ivykti ne
vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo pirmoio posédžio.
Tačiau CPK 72 straipsnio 2 dalis numato, kad atskirų kategorijų civilinėms byloms išnagrinėti gali
būti nustatyti procesiniai terminai. Šiuo atveju CPK pavartotas terminas ,byloms išnagrinéti"
aiškintinas plačiąja prasme, tiek kaip terminas bylos išnagrinėjimui iš esmės teismo posėdyje, tiek ir
kaip terminas pasirengti bylos nagrinėjimui teisme, kadangi specialiosios CPK normos atskiroms
byloms nustato ne tik išnagrinėjimo, bet ir pasirengimo bylų išnagrinėjimui terminus. Pasirengimo
bylų nagrinėjimui terminai CPK yra numatyti, pavyzdžiui, šių kategorijų bylose:
I darbo bylose - pasirengimas bylą nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt
dienų nuo ieškinio priėmi- mo dienos (CPK 413 straipsnio dalis);
2) bylose dél daikto valdymo pažeidimų - trisdešimt dienų (CPK 421 straipsnio 1 dalis). Kituose
įstatymuose gali būti numatyti ir kitokie.
Kituose įstatymuose gali būti numatyti ir kitokie pasirengimo bylos nagrinėjimui terminai
(pavyzdžiui, bankroto byla turi būti parengta nagrinėti ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi
būti išspręstas, teismui priimant nutartį atitinkamai iškelti arba atsisakyti iškelti imonei bankroto
bylą, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ieškinio gavimo dienos. Restruktūrizavimo byla iškeliama
ir nagrinėjama CPK nustatyta tvarka, išskyrus ĮRĮ nustatytas išimtis (ĮRI 7 straipsnio 1 dalis).
Procesiniai veiksmai:
225 straipsnis. Teismo veiksmai priėmus ieškinį
Priėmęs ieškinį, teismas:
1) prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti;
2) nusiunčia atsakovui ir tretiesiems asmenims pareikšto ieškinio ir jo priedų kopijas, informaciją
apie galimybę ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu su siūlymu šalims šia galimybe pasinaudoti;
3) nustato terminą atsiliepimams pareikšti, nurodydamas jo nepateikimo pasekmes;
5) prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl
netinkamos šalies pakeitimo tinkama;
6) atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo
posėdyje;
7) gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams,
teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje
asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad
pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, arba manydamas, kad
papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima šio Kodekso 232 straipsnyje
nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.

CPK 225 straipsnyje išdėstytas reikalingų pasirengti bylos nagrinėjimui teismo atliekamų
procesinių veiksmų sąrašas nėra išsamus. Pavyzdžiui, teisėjas turi ex officio išsiaiškinti, ar
neatsirado pagrindų civilinę bylą sustabdyti, nutraukti ar ieškinį palikti nenagrinėtą, ar atsižvelgiant
į bylos kategoriją nėra pagrindo skirti ekspertizę, vietos apžiūrą ir t. t. Teismas šioje stadijoje taip
pat gali imtis priemonių ieškiniui ir įrodymams užtikrinti, siųsti teismo pavedimus, skelbti atsakovo
paiešką, išskirti tam tikrus reikalavimus į atskirą bylą ar sujungti kelias bylas ir kt. Kokių procesinių
veiksmų teisėjas imsis, visada priklauso nuo bylos kategorijos ir konkrečios bylos aplinkybių.
2
Pavyzdžiui, bankroto bylos iškėlimo atveju teisėjas turi atlikti tam tikrus specifinius veiksmus,
numatytus ĮBĮ 9 ir 10 straipsniuose, pasirengimo bylos nagrinėjimui specifika yra taip pat numatyta
CPK 404, 415, 451, 466, 471, 483 ir kt. straipsniuose nustatančiuose atskirų kategorijų bylų
nagrinėjimo ypatumus.
4) Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui formos

Jeigu atsiliepimas į pareikštą ieškinį yra pateikiamas, atsižvelgdamas į abiejų šalių

sugebėjimą formuluoti savo faktinę ir teisinę poziciją, taip pat į tai, ar šalys yra
atstovaujamos teisininkų, rašytinio proceso tvarka teismas nutartimi nustato pasirengimo
teisminiam nagrinėjimui formą.

Rašytinė forma: jeigu abiem šalims atstovauja teisininkai arba teismo nuomone, jog gali
pakankamai kvalifikuotai raštu formuluoti savo argumentus, teismas nustato, kad
pasirengimas teisminiam nagrinėjimui vyks rašytinė forma ( apsikeičiant šalims
paruošiamaisiais dokumentais) ir nusiunčia ieškovui gautą atsiliepimą į pareikštą ieškinį,
reikalingą dublikui pareikšti.

Žodinė forma: jeigu teismas mano, kad bus geriau ir išsamiau pasirengtą nagrinėti bylą
bendraujant su šalimis ar jų atstovais tiesiogiai, pasirenkama pasirengimo žodinė forma –
parengiamasis teismo posėdis, į kurį kviečiamos šalys.

Galimybė rinktis vieną iš dviejų pasirengimo nagrinėti bylą būdų suteikia šiai civilinio
proceso stadijai lankstumo ir leidžia kiekvienoje konkrečioje byloje rasti tinkamą proceso
operatyvumo ir ekonomiškumo bei šalių lygiateisiškumo, teisingumo ir bylos išnagrinėjimo
visapusiškumo principų santykį.

5) Pasirengimas teisminiam nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu

Pasirengimas teisminiam nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu iš esmės reiškia

pasirengimą rašytinio proceso tvarka, kadangi šalys šiuo atveju savo poziciją formuluoja
paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose (CPK 112 str.)

Paruošiamųjų dokumentų būdas yra veiksmingas proceso operatyvumo ir ekonomijos

požiūriu – šalims nereikia vykti į teismą, jų reikalavimai gali būti aiškiai ir tiksliai
suformuluojami raštu.

Paprastai šis pasirengimo bylos nagrinėjimui būdas veiksmingas tais atvejais, kai šalys savo
poziciją byloje grindžia rašytiniais įrodymais. Tačiau ruošiamasi teisminiam bylos
nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu turėtų būti ir kitais atvejais, kai yra aišku, kad
šalys, pačios ar per atstovus, gali pakankamai kvalifikuotai išdėstyti savo poziciją raštu.

CPK 227 str. 1d. numato, kad teismas privalo skirti šį pasirengimo bylos nagrinėjimui
būdą, kai abi šalys yra tinkamai atstovaujamos, taip pat ir kitais atvejais, kai mano, kad taip
bus greičiau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą.

3
 Įstatymas numato privalomus ir fakultatyvius atvejus, kai teisminiam bylos nagrinėjimui
yra rengiamasi raštu:

1.) Jeigu abiem šalims atstovauja CPK 55 str. Bei CPK 56 str. 1d. 1 ir 2 p. numatyti
procesiniai atstovai, teismas privalo paskirti pasirengimą teisminiam nagrinėjimui
paruošiamųjų dokumentų būdu (privalomasis rengimasis rašytine forma).
2.) Visais kitais atvejais šio pasirengimo bylos nagrinėjimui būdo parinkimas yra bylą
nagrinėjančio teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas paprastai turėtų skirti rašytinį
pasiruošimą teisminiam nagrinėjimui tais atvejais, kai iš ieškinio ir atsiliepimo į jį
galima spręsti, kad abi šalys gali raštu tinkamai išdėstyti savo poziciją ir kad tokia forma
byla nagrinėti teismo posėdyje bus parengta greičiau nei geriau (fakultatyvusis
rengimasis rašytinė forma).

CPK 227 str. 2d. numato, kad rašytinio pasirengimo teisminiam nagrinėjimui pagrindas
yra du paruošiamieji dokumentai ( ieškinys ir atsiliepimas į ieškinį nėra paruošiamieji
dokumentai ir jais nelaikomi):
- Dublikas ( ieškovo atsiliepimas į atsakovo pateiktą atsiliepimą)
- Triplikas ( atsakovo atsiliepimas į ieškovo dubliką)

Paruošiamieji dokumentai turi visų pirma atitikti bendruosius procesinių dokumentų

formos ir turinio reikalavimus (CPK 111 str., 113 str., 114 str.)
CPK 112 str. Nustato ir papildomus rekvizitus, kurie turi būti nurodyti šiuose
dokumentuose:
1.) Pasiūlymai, prašymai arba reikalavimai, kurie bus pareikšti žodinio bylos
nagrinėjimo metu
2.) Priešingos šalies pateiktų įrodymų bei reikalavimų vertinimas
3.) Įrodymai, kuriais šalis pagrindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus.

Jei paruošiamieji dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų,

teismas turi taikyti CPK 115 str. Nuostatas, reglamentuojančias procesinių dokumentų
trūkumų šalinimo tvarką.
Išimtinais atvejais teismas gali motyvuota nutartimi nustatyti didesnį paruošiamųjų
dokumentų skaičių.
Bet kokiam paruošiamajam dokumentui pateikti negali būti nustatytas ilgesnis nei
keturiolikos dienų terminas nuo atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamųjų dokumentų
įteikimo dienos. Šis procesinis terminas nėra naikinamasis, todėl gali būti atnaujinamas
šaliai įrodžius, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių, arba pratęstas pagal CPK
nustatytas procesinių terminų pratęsimo taisykles.

6) Pasirengimas teisminiam nagrinėjimui parengiamajame teismo posėdyje

4
LR CPK 228 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria parengiamąjį teismo posėdį tik jeigu jis
yra įsitikinęs, kad:
 byloje galima sudaryti taikos sutartį arba
 jeigu įstatymai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims sutaikyti arba jeigu tokiu būdu bus
geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą.
Klausimą dėl tokio teismo posėdžio paskyrimo teismas turi išspęsti ne vėliau kaip per keturiolika
dienų nuo atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimų gavimo arba termino atsiliepimams pateikti
pasibaigimo dienos. Jeigu yra nutartis skirti parengiamąjį posėdį, tai toks posėdis turi įvykti ne
vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo tokios nutarties priėmimo (CPK 228 straipsnio 2 dalis).
Per posėdį teismas gali nuspręsti parengti bylą teisminiam nagrinėjimui, tačiau jis negali leisti toliau
rengtis naudojant parengiamąją medžiagą. Teismas, nusprendęs pasirengti bylos nagrinėjimui
teisme, negali skirti parengiamojo teismo posėdžio (LR CPK 228 straipsnio 3 dalis).
Vieno parengiamojo posėdžio tikslas - parengti bylą teisminiam nagrinėjimui; tačiau ypatingomis
aplinkybėmis arba kai atrodo, kad klausimą pavyks išspręsti taikiai, gali būti surengtas antras
posėdis. Gali būti rengiami ne daugiau kaip du parengiamieji posėdžiai (LR CPK 229
straipsnis).
Siekdamas išspręsti pagrindinius ginčo klausimus, posėdžio pirmininkas kviečia šalis į parengiamąjį
posėdį ir jas apklauso (LR CPK 230 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nutraukti bylą, jei nė viena iš
šalių neatvyksta be svarbios priežasties (LR CPK 230 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į bylos
aplinkybes, teismas gali nuspręsti, kad šalys ir tretieji asmenys turi fiziškai atvykti į parengiamąjį
posėdį (LR CPK 230 straipsnio 5 dalis).
Pagal CPK 231 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas parengiamojo teismo proceso metu, dviejų šalių
konfliktams spręsti gali taikyti teisminį tarpininkavimą. Nagrinėjant ginčą iš esmės, tarpininkas
negali dalyvauti. Vadovaujantis CPK, Mediacijos įstatymu ir Teisėjų tarybos procedūrinėmis
gairėmis, gali būti atliekamos šios procedūros: Konfliktas gali būti visiškai arba iš dalies išspręstas
taikiai (individualūs reikalavimai) (LR CPK 231 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartis būtų užbaigta,
būtina laikytis šio kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų. Teisminės mediacijos atveju
civilinę bylą prižiūrintis teisėjas turi patvirtinti šalių susitarimą, kai pasiekiamas priimtinas
sprendimas ir pasirašoma taikos sutartis (LR CPK 231 straipsnio 3 dalis).
7) Teisminė mediacija pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje. Konkretūs
privalomosios teisminės mediacijos atvejai, procedūros eiga (kaip ji vyksta)
Teisminė mediacija reglamentuoja LR CPK 2311 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, jog
civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) arba bet kuri iš šalių gali inicijuoti ginčo
perdavimą spręsti teisminės mediacijos būdu. Teismas išaiškina šalims teisminės mediacijos esmę,
jeigu šalys sutinka arba prašo spręsti ginčą mediacijos būdu, civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo
(teisėjų kolegijos) nutartimi ginčas perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu. Jeigu, teisėjas
(teisėjų kolegija) nustato, jog yra didelę taikaus ginčo sprendimo tikimybę, ginčas gali būti
paduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, civilinę bylą
nagrinėjantis teisėjas šalių sutikimu gali nuspręsti pats būti mediatoriumi, jei jis yra mediatorius,
arba pasirinkti ir paskirti kitą mediatorių, kuris yra teisėjas, kiek įmanoma atsižvelgdamas į abiejų
šalių nuomonę dėl mediatoriaus, kuris yra teisėjas, kandidatūros, dėl kurios šalys susitarė, arba

5
pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie būtinybę pasirinkti mediatorių iš
LR mediatorių sąrašo.
Prieš paskiriant tarpininką reikia gauti raštišką tarpininko sutikimą. Civilinę bylą nagrinėjantis
teisėjas (teisėjų kolegija) mediatoriaus prašymu gali pratęsti laiką, kuriam buvo atidėtas posėdis.
Tokiu atveju turi būti nustatytas naujas tikslus kito posėdžio laikas (to paties straipsnio 3 dalis).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba per tris darbo dienas privalo informuoti teismą,
kad mediatorius paskirtas iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Šiame pranešime turi būti
nurodyti duomenys apie ginčą, dalyvaujančias šalis ir bylos klasifikaciją (to paties straipsnio 4
dalis). Per penkias darbo dienas nuo paskyrimo teisminės mediacijos tarpininkas privalo susikurti
paskyrą Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemyje (to paties
straipsnio 5 dalis).
Įstatymas taip pat, nustato privalomąjį mediaciją. Mediacijos Įstatymo 20 straipsnio 1 dalis,
nustato, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena
CPK nustatyta tvarka. Mediacijai reikia abiejų šalių sutikimo, jeigu vienos šalies sutikimo nėra,
byla yra sprendžiama teisme. Jeigu viena šalis paduoda prašymą dėl ginčo sprendimo mediacijos
būdu, yra informuojama apie tai kita šalis. Jeigu paduoda kiekviena iš abiejų šalių, ginčas
sprendžiamas mediacijos būdu.
Pagal Mediacijos Įstatymo 14 straipsnį, ji apmoka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Privalomi mediacijos posėdžiai gali trukti iki keturių valandų ir
yra finansuojami iš valstybės biudžeto. Kitaip tariant - valstybė moka už galimybę išbandyti
mediacija iki keturių valandų. Ginčo šalys gali savanoriškai tęsti mediacija savo lėšomis, jei praėjus
šiam laikotarpiui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo nepasiekiamas. Privaloma
mediacija turi vykti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteiktuose patalpose.
Privaloma mediacija gali vykti ir kitoje vietoje, jei ginčo šalys ir mediatorius su tuo sutinka.
Praktiniai klausimai
1. Apylinkės teismas gavo ir priėmė ieškovės A.K. ieškinį atsakovui S.K. dėl santuokos
nutraukimo dėl atsakovo kaltės, turto ir prievolių padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo
priteisimo, dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems
priteisimo bei bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo.
Teismas ieškinį priėmė ir išsiuntė jį su priedais atsakovui atsiliepimui į ieškinį per 20 d.
paduoti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teismui grįžo vokas su
dokumentais ir žyma „S. K. dokumentus atsisakė priimti.
Apylinkės teismas nutarė byloje skirti parengiamąjį teismo posėdį, apie jo vietą ir laikė
išsiuntė šalims pranešimus. Pranešime nurodė, jos teismas turi teisę šiame posėdyje pereiti į
teisminę bylos nagrinėjimo stadiją ir ginčą išnagrinėti iš esmės. Į parengiamąjį teismo
posėdį atvykus tik ieškovei ir jos atstovui, o atsakovui neatvykus, teismas tame pačiame
posėdyje išnagrinėjo bylą iš esmės.
Teisiškai nuosekliai įvertinkite bylą nagrinėjusio teismo procesinius veiksmus visoje
parengiamojoje stadijoje? Kokie teisiniai padariniai gali atsirasti?

Dėl teismo procesinių veiksmų parengiamojoje stadijoje:

6
Šiuo atveju taikoma taisyklė: kuo sprendžiamas klausimas yra svarbesnis asmeniui, tuo didesnę
teisinę apsaugą turi turėti tas asmo, kurio atžvilgiu sprendžiamas klausimas. Kuo didesni padariniai
gali atsirasti tam asmeniui, tuo labiau jį reikia saugoti.

Remintis LAT 2020 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje nr. e3K-3-191-378/2020:

,,EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių
dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš
Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas,
apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame
procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos
komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo,
prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4
d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77;
2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70;
2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35)“z

„EŽTT taip pat nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš
proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes:

1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys
gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis;

Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė
sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį
teisminį procesą (žr. cituotų sprendimų bylose Gyuleva prieš Bulgariją, par. 42; Dilipak ir
Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).

2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo
sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų sprendimų
bylose Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 80; Aždajić prieš Slovėniją, par. 53).“

Taip pat teismas teigė: ,,Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo
apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo
apie įteiktinus procesinius dokumentus formą (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 2016 m. lapkričio 8 d.
įstatymo Nr. XII-2751, įsigaliojusio 2017 m. liepos 1 d., redakcija). 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu
Nr. XII-2751 CPK 123 straipsnio 3 dalį papildžius nuostata dėl naujo procesinių dokumentų
įteikimo būdo – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymo
įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo
faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, kasacinio teismo praktikoje
buvo pažymėta, kad šioje teisės normoje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo paliekant pranešimą
apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu
procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka. Taigi,
įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti
taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas
procesinių dokumentų įteikimo galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m.
gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 26 punktą).“

Be to, teismas pacitavo ir ankstesnę savo praktiką: ,,Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys
procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal
7
įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens
gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 27 punktą).“

Taip pat, toje pačioje byloje buvo paminėta, kad teismas turi teisę priimti nutartį skirti bylą
nagrinėti teismo posėdyje iš karto parengiamajame teismo posėdyje, tačiau tik tokiu atveju, kai
įsitikina, kad asmuo realiai buvo informuotas apie teismo procesą civilinėje byloje. Be to, tam, kad
teismas galėtų pasinaudoti šia CPK 231 straipsnyje įtvirtinta teise, turi būti įstatymo reikalaujamos
sąlygos:

pirma, byloje nereikia atlikti jokių papildomų pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui veiksmų,
t. y. byloje yra visi būtini įrodymai, šalys yra galutinai suformulavusios savo reikalavimus;

antra, šalys yra informuotos apie teismo posėdžio datą ir laiką.

Toje byloje Kasacinis teismas nusorendė, kad pirmosios instancijos teismas parengiamajame
teismo posėdyje rėmėsi tik ieškovės atstovo paaiškinimais, ir, gavęs atsakymą, kad su atsakovu
bendrauti tikrai buvo sudėtinga, neįsigilino, ar atsakovas realiai gavo patikslintą ieškinį.
Atkreiptinas dėmesys, kad byloje buvo prisegti vokai su žyma, kad atsakovui dokumentai grįžo
neįteikti, taip pat buvo duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, teismas neprašė kitos bylos šalies
pateikti tikslesnės informacijos apie tai, ar atsakovas tikrai gavo galutinį ieškinį. Priešingai, iš bylos
duomenų matyti, kad ieškovės atstovas 2019 m. balandžio 15 d. (jau po bylos nagrinėjimo iš esmės
teismo posėdžio) elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 183). Esant
tokioms aplinkybėms teismas turėjo įvertinti atsakovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį
priežastis, jų svarbą ir atitinkamai spręsti dėl jo neatvykimo padarinių, nes procesiniai dokumentai
atsakovui buvo įteikti CPK 123 straipsnio 5 dalyje nustatytu teisine fikcija grindžiamu būdu.

Taigi, ir šiuo atveju matome, jog teismas nesigilino kodėl dokumentai nepsiekė atsakovo ir tai, jog
buvo gautas atsakymas - „S.K. dokumentus atsisakė priimti“, reiškia, jog asmuo net negavo
informacijos apie jam pareikštą ieškinį. Paprastais žodžiais tariant, asmuo neatplėšė laiško ir
nesusipažino su jame pateikta informacija. Taigi, remiantis minėtąja nutartimi, ir šiuo atveju
darytina išvada, jog asmuo nebuvo supažindintas su ieškiniu. Ir teismas turėjo įsitikinti ar asmeeniui
laiškas buvo tinkamai įteiktas, ar jis jį gavo. Ir kaip teigiama minėtoje praktikoje: teismas turi teisę
priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje iš karto parengiamajame teismo posėdyje, tačiau
tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo realiai buvo informuotas apie teismo procesą civilinėje
byloje. Be to, tam, kad teismas galėtų pasinaudoti šia CPK 231 straipsnyje įtvirtinta teise, turi būti
įstatymo reikalaujamos sąlygos: pirma, byloje nereikia atlikti jokių papildomų pasirengimo
teisminiam bylos nagrinėjimui veiksmų, t. y. byloje yra visi būtini įrodymai, šalys yra galutinai
suformulavusios savo reikalavimus; antra, šalys yra informuotos apie teismo posėdžio datą ir laiką.
Šiuo atveju asmuo informuotas nebuvo. Todėl, teismas netinkamai pasielgė neįsitikinęs, kad
atsakovas dokumentus gavo ir buvo tinkamai informuotas, ir negalėjo priimti nutarties nagrinėti
bylą parengimąjame posėdyje bei tą padaryti.

Dėl teisinių padarinių:

Jau viršuje minėta taisyklė - kuo sprendžiamas klausimas yra svarbesnis asmeniui, tuo didesnę
teisinę apsaugą turi turėti tas asmo, kurio atžvilgiu sprendžiamas klausimas. Kuo didesni padariniai
gali atsirasti tam asmeniui, tuo labiau jį reikia saugoti - nurodo, kad jeigu asmeniui gali kilti dideli
padariniai, tai tokiam asmeniui ginti reikia skirti didesnį dėmesį. Šiuo aveju atsakovui galėjo kilti
jam itin reikšmingi ir dideli padariniai: žvelgiant į tai, ko reikalavo ieškovė, santuokos nutraukimas
8
būtų pripažintas dėl atsakovo kaltės, būtų padalintas jam nuosavybės teise priklausantis turtas bei
eančios prievolės, jam būtų priteista sumokėti neturtinę žalą, iš jo būtų atimti vaikai, priteistas jiems
išlaikymas ir nustatytas laikas kada atsakovas gali su jais matytis. Tokie padariniai grėstų atsakovui
jeigu ieškovės reikalavimus teismas tenkintų visiškai. Kaip matyti, atsakovui kiltų dideli padariniai,
todėl tam reikia taikyti minėtąją taisyklę.
2. Sutuoktiniai, turintys bendro turto, du nepilnamečius vaikus, tarėsi, jog bendru sutikimu
nutrauks santuoką ir išspręs visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Tačiau
paskutinę akimirką sutuoktinis atsisakė bendru sutikimu įforminti santuokos nutraukimą.

Kokių konkrečių veiksmų gali imtis sutuoktinė, siekianti nutraukti su sutuoktiniu sudarytą
santuoką, ar teismas, o gal kiti asmenys nagrinės jos prašymą / ieškinį, kokia įstatymuose
numatyta tokiais atvejais ginčo išsprendimo tvarka?

Šiuo atveju sutuoktinė gali kreiptis dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės arba
sutuoktinės prašymu.

Santuokos nutraukimo sąlygos Santuoka vieno sutuoktinio prašymu, kuris paduodamas

pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, gali būti nutraukta esant bent vienai iš šių
sąlygų: (CK 3.55 str.)
1) Sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei 1 metus (pastaba: separacija nėra
tik faktinis sutuoktinių gyvenimas atskirai; privalo būti teismo sprendimas dėl separacijos).
2) Vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje
srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje.
3) Vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu.
4) Vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei 1 metus už netyčinį
nusikaltimą.

Koks procesinis dokumentas teikiamas teismui? Prašymas (CK 3.56 straipsnis).

Ką reikia aptarti prašyme?
Prašymas nutraukti santuoką vieno iš sutuoktinių prašymu aprašomas CK 3.56 straipsnyje.
Šis prašymas savo turiniu yra panašus į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir
prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu, t. y. prašyme nutraukti santuoką vieno iš
sutuoktinių prašymu pažymima, dėl kokių priežasčių norima nutraukti santuoką, kaip
pasidalijamas turtas, skolos, su kuo nustatoma nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ir kt.
Prašyme privalu nurodyti bent viena iš keturių sąlygų, kuria (kuriomis) remiantis
kreipiamasi į teismą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.55 straipsnis).
Žyminis mokestis
Kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo vieno iš sutuoktinių prašymu, ieškovas nuo
žyminio mokesčio yra atleidžiamas.
Prašymo nagrinėjimas: Sutuoktinio prašymas dėl santuokos nutraukimo nagrinėjamas
supaprastinto proceso tvarka.
Jeigu byla nagrinėjama dėl santuokos nutraukimo pagal vieno sutuoktinio prašymą,
CK 3.54 straipsnyje numatytos taikinimo priemonės netaikomos.

Teismas, atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio amžių, santuokos trukmę, sutuoktinių

nepilnamečių vaikų interesus, gali atsisakyti nutraukti santuoką, jeigu santuokos
9
 nutraukimas padarytų esminės turtinės ar neturtinės žalos vienam sutuoktiniui ar jų
nepilnamečiams vaikams.
Kitas sutuoktinis arba jo globėjas turi teisę pareikšti, kad santuoka iširo dėl prašymą
padavusio sutuoktinio kaltės, ir reikalauti, kad teismas santuoką nutrauktų dėl pareiškėjo
kaltės.

Jeigu tokį prašymą teismas pripažįsta pagrįstu, santuoka nutraukiama konstatuojant, kad ji
iširo dėl santuokos nutraukimą inicijavusio sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnis).
Privalomas globos (rūpybos) institucijos dalyvavimas Jeigu vienas sutuoktinis yra
neveiksnus, globos (rūpybos) institucija privalo pateikti teismui išvadą dėl neveiksnaus
sutuoktinio turtinių teisių užtikrinimo nutraukus santuoką.
Klausimai, kuriuos teismas išsprendžia nutraukdamas santuoką Teismas, nutraukdamas
santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo,
taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus
atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Taipogi, akcentuotina, kad skyrybos vienam nesutinkant dažniausiai yra inicijuojamos

teikiant teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Sutuoktinio kaltė
gali pasireikšti kaip esminis savo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas, dėl kurio sutuoktinių
bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos yra suprantamos kaip lojalumas,
tarpusavio pagalba ir moralinė bei materialinė parama, visapusiškas rūpinimasis vaikais ir
visa šeima. Tokio pobūdžio skyrybų bylos yra nagrinėjamos bendra ginčo teisenos tvarka,
teismui reiškiamas ieškinys, atsakovas (kitas sutuoktinis) teikia atsiliepimą į ieškinį, byla
nagrinėjama teismo posėdyje, kuriame turi dalyvauti abi šalys ar jų įgalioti atstovai. Be to,
sutuoktinis, inicijuojantis tokią skyrybų bylą, turi sumokėti nustatyto dydžio žyminį
mokestį.

Šiuo atveju jos prašymą nagrinės teismas, kadangi santuoka yra nutraukiama ne bendru
sutarimu, todėl notarine forma skyrybos yra negalimos. Ieškovei (sutuoktinei) gali atstovauti
advokatas, kuris padės įgyvendinti tinkamą pasiruošimą teisminiam bylos nagrinėjimui.

3. Teismas nutarė bylos nagrinėjimui pasirengti paruošiamųjų dokumentų būdu, bet juos gavęs
suprato, jog toks pasirinkimas nepasiteisino, net neaiški šalių ginčo apimtis. Ar teismas
gali nutarti bylai pasirengti parengiamajame teismo posėdyje, kokius procesinius
sprendimus jis turi / gali priimti?
Gali??? Neįsivaizduoju šiaip. Gal jūs turėsit kažkokių minčių, aš tik išmasčiau, kad gali pagal šituos
str.:
CPK 4236 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą: 2. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme
paprastai vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu. Paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali
būti nustatytas ne ilgesnis kaip septynių dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos.
Išimtiniais atvejais teismas vietoj pasirengimo bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu gali
paskirti ne daugiau kaip vieną parengiamąjį teismo posėdį, jeigu taip bus greičiau ir išsamiau
pasirengta nagrinėti bylą.

228 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje

10
1. Teismas, matydamas, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį arba jeigu įstatymai įpareigoja
teismą imtis priemonių šalims sutaikyti, arba jeigu tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta
nagrinėti bylą teisme, skiria parengiamąjį teismo posėdį.

3. Nutaręs rengtis nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje, teismas negali
papildomai skirti pasirengimo paruošiamųjų dokumentų būdu. Nutaręs rengtis nagrinėti bylą
teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, teismas negali papildomai skirti parengiamojo teismo
posėdžio.

Šaltiniai
1) Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (6 str. 1 d.)
2) Lietuvos Respublikos Konstitucija
3) Civilinio proceso kodeksas (CPK 225-233 str.)
4) Mediacijos įstatymas (19-22 str.)
5) A. Driukas, V. Valančius. Civilinis procesas: teorija ir praktika III tomas. Vilnius, 2007.
6) Kasacinio teismo praktika

11