APLINKOS SVEIKATA 2024

2024-02-05 (1 paskaita)

Visuomenės sveikata

 Visuomenė –
 žmonių visuma tarp kurių egzistuoja ryšys ir santykiai
 Sveikata – procesas, kuris susideda iš būklių
 fizinė, socialinė, psichinė (santykis proto ir kūno) ir dvasinė (viena iš svarbesnių religija. Taip
pat tikėjimas mokslu...) gerovė, o ne tik ligos nebuvimas (PSO) (ne tik subjektyvus, bet it
objektyvus vertinimas – asmens sveikatos specialistai)

Kai žmogus nėra sveikas, tai jis tampa priklausomas, pavyzdžiui, nuo medikamentų. Todėl svarbu kurt sau
palankę sveikatai aplinką.

Sveikatos veiksliai Pagrindiniai veiksniai

 50 proc. gyvensena (žalingi įpročiai, kai mes elgiamės)
 20 proc. aplinka (fizinė (radioaktyvinė, branduolinė...))
 20 proc. genetika (tas kas yra mūsų genomas, perduodame palikuoniams)
 10 proc. sveikatos priežiūra

Aplinka

Aplinka – elementų visuma tarp kurių egzistuoja ryšiai ir santykiai

 Antropocentrinis požiūris:
 Centre yra pats žmogus
 Antropocentrinio arba dominavimo požiūrio esmė – žmogus yra aukščiau gamtos ir gali ją
pertravrkinėti savo nuožiūra taip, kad turėtų kuo didesnę naudą
 Ekocentrinis požiūris:
 Žmogus traktuojamas kaip neatsiejama gyvosios gamtos, kurioje visos gyvų organizmų
rūšys yra vienodai svarbios, dalis
 Ekocentrinio požiūrio esmė – pasaulio esmės suvokimas, kai į pasaulį ir žmogų jame žiūrime
kaip į vieningą visumą.

Aplinkos sveikatai

Aplinkos sveikatai, tai fizinių, biologinių, socialinių ir psichosocialinių veiksnių visuma, kuri lemia žmogaus
sveikatą ir gyvenimo kokybę (WHO 1993)

Fizinė aplinka (skiriama didžiausia dalis)

 Kosmosas
 Žemė:
 Atmosfera – dujų sluoksnis, supantis pakankamos masės kosminį kūną
 Žemės atmosfera – žemės rutulį gaubiantis dujų sluoksnis pavadintas oru
 Hidrosfera – visas planetoje esantis vanduo
 Litosfera – kietas viršutinis Žemės apvalkalas
 Dirvožemis – viršutinis, purus ir derlingas žemės plutos sluoksnis
Aplinkos veiksniai

 Oras
 Vanduo
 Dirvožemis
 Klimatas
 Atliekos
 Nuotekos
 Garsas

Pagrindiniai taršos šaltiniai

 Antropogeniniai (dirbtiniai)
 Pramonė
 Energetika
 Transportas
 Žemės ūkis
 Natūralūs
 Ugnikalniai
 Katastrofos (gaisrai, vėtros, cunamiai. Ir pan.)
 Metanas, susidaręs gyvūnams virškinant
 Radonas, susidarantis natūraliai skylant radžiui

Aplinkos taršos poveikis sveikatai

 Aplinkos tarša neigiamai veikia visas žmogaus organizmo sistemas

Tarša

Mokslininkų įrodyta, kad 9-10 metų amžiaus vaikai, gyvenantys užterštuose pramonės rajonuose, kur teršalų
koncentracija viršija leistiną apie 2,5 karto, būna:

 Žemesni beveik 4 cm,

 Lengvesnis 4 kg,
 Dažniau serga (apie 2,5 karto) viršutinių kvėpavimo takų ligomis
 Dažniau kreipiasi (2 kartus) į gydytojus negu tokio amžiaus vaikai, gyvenantys neužterštuose
rajonuose

Taršos mažinimo būdai

 Darnus vystymasis - tai toks vystymasis, kuris leidžia patenkinti dabartinius visuomenės poreikius,
nemažinant ateinančių kartų gamybų tenkinti savo poreikius
 Darnus vartojimas – neigiamo vartojimo poveikio mažinimas, išsaugant vartojimo galimybę
ateinančioms kartoms
 Darni gamyba – iš mažiau pagaminti daugiau
 Gamtos ir žmogiškųjų išteklių veiksmingas naudojimas
 Pavojingos žmonių sveikatai ir aplinkai medžiagos turi būti pakeistos
nepavojingomis
 Retos ir brangios medžiagos – pigesnėmis
 Neatsinaujinantys ištekliai – atsinaujinančiais
 1. Tiesti
 aplinkkelius (aplink miestelį apvažiuojant, mažesnė tarša būna tam tikroje vietoje, auto
priemonėm neapsimoka amžinai mažinti greitį), dviračių takus (alternatyvių infrastruktūros
projektai (priemonės))
2. Plėtoti
 multimodalines transporto sistemos (kombinuota kelionė (iki lėktuvo su mažina, paliekam
mašiną ir tada su skrendam su lėktuvu))
3. Modernizuoti ir renovuoti
 šilumos ūkį ir pastatus, efektyviau naudoti energiją
4. Sumažinti
 iškastinio organinio kuro naudojimas
5. Paspartinti
 biokuro naudojimo energetikos ir transporto sektoriuose plėtrą
 alternatyvių, atsinaujinančių energijos šaltinių (vėjo, saulės, geoterminė energija) platesnį
naudojimą
6. Diegti
 šiuolaikiškas aplinkai mažesnį neigiamą poveikį darančias pramonės technologijas
7. Didinti
 gamybos ekologinį efektyvumą
8. Racionaliai naudoti turimus resursus

2024-02-12 (2 paskaita)

Visuomenės sveikata (aplinkos veiksniai)

Aplinkos veiksnių grupės:

1. Aplinkos kokybės ir gamtos ištekliai

 Oras

Esama situacija:

 Dėl centralizuoto šildymo Lietuvos miestų oras pasižymi nedidelėmis sieros dioksido
koncentracijomis
 Uždraudus Lietuvoje naudoti benziną su švino priedais, švino koncentracijos miestų ore ir
prie automagistralių taipogi keleriopai sumažėjo
 Dėl ūkio nuosmukio ir pradėjus efektyviau naudoti energijos išteklius, teršiančią medžiagų
išmetimas į orą per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo beveik 3 kartus
 Dėl pasenusių šilumos tiekimo sistemų ir prastų šiluminių daugumos anksčiau statytų namų
savybių šiluminės energijos panaudojimas labai neefektyvus
 Dėl neefektyvių eismo reguliavimo sistemų bei didėjančio automobilių skaičiaus dalyje
mietų, o ypač jų centrinėse dalyse, gana dažnai stebimas padidintos azoto dioksido ir dulkių
koncentracija
 Lėtai plečiama biotransporto (dviračiai, riedučiai) infrastruktūra, beveik nediegiamas
šiuolaikinės multimodalinės transporto srautų reguliavimo (park and cycle, park and go ir
pns.) sistemos, kas irgi prisideda prie centrinių mietų dalių oro užterštumo
  Miestų oro kokybė monitoringo sistema nepakankamai išvystyta, o daugelyje mažesnių
miestų oro kokybė iš vis nekontroliuojama
 Vanduo

Esama situacija:

 Didžioji dalis panaudoto vandens yra išvaloma

 Didžioji dalis miestų ir nemaža dalis miestelių gyventojų naudoja vandenį iš geriamojo
vandens viešojo tiekimo tinklo, kuriam vanduo imamas iš požeminių vandens telkinių,
vandens kokybė reguliariai kontroliuojama ir dažniausiai atitinka kokybės reikalavimus
 Požeminio vandens ištekliai yra gausūs ir dabar suvartojama tik apie ketvirtadalį išžvalgytų
geriamo vandens išteklių
 Nemaža dalis miestelių bei dauguma kaimų gyventojų būstų neprijungti prie geriamojo
vandens viešojo tiekimo tinklo ir kanalizacijos sistemų
 Dauguma kaimo ir nemaža dalis miestelių gyventojų (apie 1 mln. žmonių) vartoja negilių
kastinių šulinių vandenį, kuris dažnai stipriai užterštas nitratais bei pasižymi neleistinu
mikrobiologiniu užterštumu
 Sumažėjus vandens vartojimui, padidėja vandens išbūvimo tinkluose trukmė, susidaro
nuosėdos, blogėja geriamojo vandens kokybė
 Dirvožemis

Esama situacija:

 Nors dirvožemis yra intensyviai naudojamas žemės ūkio reikmėms jis nėra nualintas
 Sumažėjus mineralinių azoto trąšų naudojimui ir pagerėjus jų kokybei, sumažėjo azoto
junginių išplovimas į gruntinius ir paviršinius vandens telkinius
 Sumažėjus pesticidų naudojimui bei pradėjus griežčiau reglamentuoti jų asortimentą, žymiai
sumažėjo dirvožemių užterštumas pesticidų likučiais
 Reguliariai vykdomos dirvožemio monitoringas
 Lietuvos dirvožemiai yra gana rūgštūs
 Ilgą laiką naudojus šviningą benziną, pakelių dirvožemiai gana stipriai užteršti švino
junginiais
 Dėl pernelyg intensyviai vykdytos melioracijos buvo sunaikinti dideli natūralios daugiametės
augmenijos plotai
 Kraštovaizdžio ir biologinė ir įvairovė

Esama situacija:

 Išaugo saugumų teritorijų plotas

 Vykstant savaiminiams renatūracijos procesams, didėja miškų ir kitų gamtinių teritorijų
plotai biologinė bei kraštovaizdžio įvairovė
 Vykdoma apleistų karjerų bei sąvartynų rekultivacija, rengiami neproduktyvių žemių
apželdinimo miškų projektai
 Kolektyvizacijos ir intensyvios melioracijos pasėkoje buvo sunaikintos natūralios pievos ir
ganyklos bei dauguma pelkių, sunaikintos ūkininkų sodybos ir jų želdiniai, suformuotos
didžiulės Lietuvai nebūdingos atviros erdvės, sureguliuoti ir paversti kanalais dauguma upių
ir upelių, kas neatpažįstamai nuskurdino Lietuvos kraštovaizdį, sumažino biologinę įvairovę
 Susikūrusi smulkiasklypė žemėvalda apsunkino statybų kontrolę, saugomose ir rekreacinėse
teritorijose vyksta savavališkos statybos
 Gamtos ištekliai
Esama situacija:

 Lietuva, nors ir nepasižymėdavo gamtos išteklių turtingumu ir didele įvairove, turi gausius
mineralinių statybinių medžiagų, geriamo vandens, miškų išteklius, pakankamus žemės ūkio
naudmenų plotus
 Gana gausūs iki šiol nenaudojamų naudingų iškasenų – geležis, spalvotųjų metalų, anhidrito
kiekiai
 Lietuvos gamtos ištekliai sąlyginai gerai ištirti, jų pasiekiamumas geras, naudojimas
reglamentuojamas teisiniais ir ekonominiais mechanizmais
 Lietuvos gamtinės sąlygos yra palankios gyvybiškai svarbių atsinaujinančiųjų išteklių
atkūrimui, gausūs rekreaciniai ištekliai palankūs turizmo plėtrai
 Dabartiniu metu gamtos išteklių vartojimo srityje dominuoja trumpalaikiai ekonominiai
interesai, mažėja vietinių žaliavų paklausa
 Sumažėjus mineralinių naudingų iškasenų ir durpių gavyba, ankstesnės gavybos metu
pažeisti ir užleisti karjerai bei durpynai liko be šeimininkų, dažnai iš jų kasama savavališkai
arba jie paverčiami sąvartynais, o jų rekultivavimo tempai per lėti
 Kasmet kylantys gaisrai ne tik sunaikina didelius kiekius durpių išteklių, bet ir nuniokoja
didelius žemės plotus bei teršia orą
 Nepakankamai įstatymiškai reglamentuotas kai kurių gamtos išteklių naudojimas (pvz.,
naftos, skalūninių dujų gamyba) sukelia interesų konfliktus su saugomų teritorijų
funkcijomis ir miestų plėtros galimybėmis
 Gamtos išteklius naudojimo efektyvumas vis dar yra per žemas: palyginus su ES šalimis
 Lėtai auga alternatyvių energijos išteklių (vėjo, saulės, geoterminė energija ir pan.)
naudojimas
 Atliekų tvarkymas

Esama situacija:

 Nepavojingų ir pavojingų atliekų susidarymas per pastarąjį dešimtmetį žymiai sumažėjo

 Komunalinių atliekų kiekis nesiekia 300 kg vienam gyventojui per metus ir tai yra apie
pusantro karto mažiau nei Europos sąjungoje
 Daugumos miestų gyventojų ir didelės dalies miestelių gyventojų atliekos surenkamos
centralizuotai, plėtojama atliekų surinkimo infrastruktūra
 Kaimo tipo gyvenvietės diegiama konteinerinė atliekų surinkimo sistema
 Plečiamas pavojingų atliekų surinkimas ir perdirbimas
 Kuriama regioninė pavojingų atliekų tvarkymo sistema
 Dauguma veikiančių sąvartynų neatitinka aplinkosaugininkų reikalavimų
 Daug nelegalių ir apleistų, bet iki šiol nerekultivuotų sąvartynų
 Nepakankamai išplėtota komunalinių atliekų tvarkymo sistema, silpnai išplėtotas pirminis
buitinių atliekų rūšiavimas, antrinių žaliavų perdirbimo lygis labai žemas – perdirbama tik 25
proc. popieriaus ir kartono, 18 proc. stiklo, 6 proc. plastmasės atliekų, todėl atliekų
kaupimas sąvartynuose iki šiol yra pagrindiniai atliekų tvarkymo būdai
 Antrinės žaliavos perdirbančios įmonės daugiau nei pusę šios kategorijos atliekų importuoja
iš užsienio
 Trūksta kai kurių atliekų kategorijų – statybos ir griovimo darbų atliekų, stiklo, padangų,
elektros ir elektroninės įrangos, tekstilės, netinkamų važinėti automobilių – perdirbimo
pajėgumų, pavojingų atliekų šalinimo ir utilizavimo pajėgumų, biodegraduojamųjų atliekų
tvarkymo pajėgumų
 Dalis pavojingų atliekų kartu su buitinėmis atliekomis patenka į sąvartyną
2024-02-12 (3 paskaita)

2. Ekonomikos vystymasis
 Transportas

Teigiami dalykai:

 Atsinaujina automobilių parkas

 Pasikeitė transporto sektoriuje naudojamo kuro sudėti
o Padidėjo suvartojamo dyzelio kiekis
o Išaugo suskystintų naftos dujų suvartojimas
 Kelių tinklo plėtra, rekonstrukcija, aplinkkelių riesimas

Neigiami dalykai:

 Vis dar nemažai yra naudojamų senų automobilių

 Nepakankamo pralaidumo miestų gatvės ir apvažiavimų stoka
 Sparčiausiai vystosi taršiausios transporto rūšys (kelių transportas), o mažesnį poveikį
aplinkai darančios transporto rūšys (geležinkelis, vidaus vandens transportas) nepakankamai
plėtojamas
 Lėtai gerėjanti geležinkelių fizinė būklė
 Pramonė

Teigiami dalykai:

 Privatizavus pramonės įmonės ir įsigalėjus rinkos ekonominiams santykiams bei įvedus

mokesčius už gamos išteklius ir aplinkos taršą, žymiai padidėjo daugumos išlikusių įmonių
gamybos efektyvumas, taupiau naudojami gamtos ištekliai, mažiau teršiama aplinka
 Įmonės diegiamos prevencinės aplinkos apsaugos priemonės ir švaresnės gamybos metodai
 Per pastarąjį dešimtmetį žymiai išaugo pramonės sektoriaus ekologinis efektyvumas

Neigiami dalykai:

 Vis dar nemaža dalis Lietuvos pramonės įmonių yra technologiškai atsilikusių
 Energijos, žaliavų ir vandens imlumas produkcija vienetui vis dar yra palyginti didelis
 Per lėtai diegiamos pažangios, aplinkai palankios technologijos bei švaresnės gamybos
metodai
 Gamybos naudojama nemažai pavojingų aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagų
 Energetika

Teigiami dalykai:

 Žymiai išsaugo energijos naudojimo efektyvumas, sumažėjo energijos sąnaudos gamybai

 Iš energetikos objektų išmetamų teršalų apimtys sumažėjo
 Padidėjo palyginti nemažai teršiančių aplinką energijos išteklių (gamtinių dujų) dalis
 Padidėjo vietinių ir atsinaujinančių išteklių indėlis į energijos gamybą
 Sumažėjo taršaus kuro (sieringo mazuto ir akmens anglies) naudojimas
Neigiami dalykai:

 Didelė dalis elektros tinklų ir pastočių fiziškai susidėvėjusi

 Centralizuotas šilumos tiekimo sistemos susidėvėjusios, dalis energijos transformavimo ir
paskirstymo nuostoliai
 Gyvenamuose namuose dar trūksta šiuolaikinių šilumos apskaitos ir reguliavimo prietaisų
 Per mažai dėmesio skiriama atsinaujinantiems energijos šaltiniams (vėjo, saulės,
geoterminės energijos ir kt.) vystymui
 Žemės ūkis

Teigiami dalykai:

 Sumažėjo pesticidų suvartojimas

 Žymiai pagerėjo naudojamų pesticidų kokybė
 Naudojamų mineralinių trąšų kiekiai žymiai sumažėjo
 Žymiai sumažėjo mineralinių trąšų ir visų pirmo azoto junginių išplovimas į gruntinius
vandenis ir paviršinius vandens telkinius
 Sumažėjus mineralinių trąšų ir pesticidų naudojimui, žemės ūkio bei maisto produktuose
sumažėjo kenksmingų medžiagų kiekis, pagerėjo žemės ūkio produkcijos kokybė
 Lietuvos ūkio plėtros ilgalaikės strategijos itin daug dėmesio skirta žemės ūkio
ekologizavimo ir jo poveikio aplinkai mažinimo klausimams

Neigiami dalykai:

 Pernelyg intensyviai vykdyta melioracija sunaikino didelius natūralios augmenijos plotus,

sodybų želdinius, suintensyvėjo dirvožemio erozijos procesai, padaryta didžiulė žala
Lietuvos kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei
 Dėl intensyvaus žemos kokybės mineralinių trąšų naudojimo labai padidėjo pasklidusi
žemės ūkio tarša, todėl daugelis paviršinių vandens telkinių bei nemaža dalis gruntinių
vandenų yra stipriai eutrofikuoti
 Ekologinio ūkininkavimo plėtra kol kas vyksta per lėtai
 Nepakankama žemės ūkio produktų kokybės kontrolė
 Per mažai dėmesio skiriama mažesnį poveikį aplinkai darančios smulkaus verslo
augalininkystės ir gyvulininkystės sritims – prieskoninių, vaistinių, eterinių aliejų augalų
auginimui, ožkininkystei, avininkystei ir kailio žvėrelių auginimui
 Namų ūkis

Teigiami dalykai:

 Namų ūkio infrastruktūra yra pakankamai gerai išvystyta

 Maždaug 70 proc. visų būstų yra prijungti prie centralizuoto vandentiekio
 Apie 50 proc. bustų yra pajungti prie centralizuoto šilumos tiekimo
 Buitinių atliekų kiekis nesiekia 300 kg vienam gyventojui per metus ir tai yra žymiai mažiau
nei vidutiniškai E šalyse (apie 400 kg)
 Daugumos miestų ir miestelių buitinės atliekos surenkamos centralizuotai
 Kaimo tipo gyvenvietėse diegiama konteinerinė atliekų tvarkymo sistema

Neigiami dalykai:

 Dauguma daugiabučių namų ir nemažos dalies individualių namų dienų šiluminė varža labai
maža
 Centralizuoto šildymo infrastruktūra pasenusi ir energetiškai neefektyvi
  Ypač dideli energijos nuostoliai patiriami paskirstymo tinkluose
 Vandens tiekimo tinklai susidėvėję
 Dėl išaugusių tiekimo kainų sumažėjus vandens suvartojimui, padidėjo jo išbūvimo tinkluose
trukmė, susidaro nuosėdos, pablogėjo geriamo vandens kokybė
 Buitinės atliekos beveik nerūšiuojamos
 Būstų priežiūra gyventojai skiria nepakankamai lėšų
 Turizmas

Teigiami dalykai:

 Natūralus kraštovaizdis, didelis rekreacinių išteklių potencialas, pakankamai turtingas

gamtos ir kultūros paveldas, etnokultūros savitumas sudaro geras prielaidas turizmo
vykdymui
 Turizmas skatina saugoti ir puoselėti vertingą gamtinę ir kultūrinę aplinką

Neigiami dalykai:

 Nereguliuojamas ir blogai organizuotas turizmas kelia didelį pavojų gamtinei ir kultūrinei

aplinkai, didina antropogenines apkrovas jautrioms ir neparengtoms gamtinėms
teritorijoms
 Turizmo infrastruktūros plėtrai beveik nepanaudojamas dvarų paveldas, etnografinių
vietovių aplinka
 Dėl nepakankamo informacijos, turizmo vadybos lygiai lėtai plėtojamas atvykstamasis
turizmas
3. Socialinis vystymasis
 Užimtumas

Teigiami dalykai:

 Lietuvoje sukurta užimtumo politikos įgyvendinimo sistema

 Įsitvirtinant rinkos ekonomika sudaro pagrindą didėjančiam skaičiui žmonių užtikrinti
pragyvenimą iš savo verslo ir darbo

Neigiami dalykai:

 Lietuvos ekonominiai lygiai gana žemas ir neužtikrina pakankamo žmonių užimtumo bei
riboja stambių užimtumo programų įgyvendinimą
 Dėl nepakankamo darbo rinkos lankstumo pernelyg sunkiai prisitaikoma prie struktūrinių
pokyčių, naujų profesijų, naujų veiklų
 Silpnai išnaudojamos mokymosi visą gyvenimą galimybes, kas apsunkina nepaklausių
specialybių žmonių perkvalifikavimą
 Nepakankama darbo vietų kokybė, daugelis jų mažai apmokamos, prastai paisoma darbo
įstatymų ir saugos darbe reikalavimų, todėl susiformavo didelė neoficiali darbo rinka,
šešėlinis užimtumas, nelegali darbo jėgos migracija
 Skurtas ir socialinė atskirtis

Teigiami dalykai:

 Lietuva nuo 2000 metų įgyvendina skurdo ir socialinės atskirties mažinimo politiką
 Vykdoma aktyvi įtraukties politika, lemianti užimtumo ir socialinės politikos tarpusavio
sąveiką
  Socialinės apsaugos sistema sudaro galimybę negalintiems dirbti arba laikinai neturintiems
darbo užtikrinti apsaugą nuo atskirties ir skurdo
 Plečiama socialinių paslaugų infrastruktūra, didinamas paslaugų prieinamumas,
kontroliuojama teikiamų paslaugų kokybė

Neigiami dalykai:

 Gyventojų skaičiaus mažėjimas ir su tuo susijęs visuomenės senėjimas

 Vis dar didelė skurdo rizika, ypač tam tikrų gyventojų grupių (asmenų, kurie vieni augina
vaikus, daugiavaikių šeimų, darbo neturinčių asmenų)
 Didelė pajamų nelygybė
 Dideli regioniniai gyvenimo lygio, gyvenimo kokybės, socialinės būklės skirtumai
 Švietimas ir mokslas
 Kultūros savitumo išsaugojimas

Visuomenės sveikata

 Vis daugiau dėmesio skiriama moderniajai, socialinių partnerių bendradarbiavimas pagrįstai

visuomenės sveikatai ir jos stiprinimui
 Kuriama efektyvi visuomenės sveikatos priežiūros ir kontrolės sistema skatinanti:
 Sveiką gyvenseną
 Sveikos aplinkos kūrimą ir išsaugojimą
 Užtikrinanti tinkamą sveikatos priežiūros, pagrįstą tarptautinę patirtimi ir moksliniais
įrodymais
 Gyventojai gauna daugiau informacijos apie sveikatos išsaugojimą ir ligų prevenciją, labiau domisi
aplinkos poveikiu sveikatai ir sveika gyvensena
 Per mažai investuojama į:
 Sveikatos politiką
 Visuomenės sveikatos specialistų kompetencijos didinimą ir infrastruktūros plėtrą
 Bendruomenių sveikatos stiprinimo pajėgumų didinimą
 Socialinių ir ekonominių veiksnių poveikio analizę
 Per menkos pastangos sveikatos politikos tikslui įtraukti į ūkio strategijas, regioninę ir savivaldos
politiką
 Per mažai bendradarbiauja sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo, teisėsaugos institucijos
visuomenės sveikatos priežiūros klausimais
 Stokojama sveikatinimo išteklių telkimo ir investicijų į sveikatą skatinimo mechanizmą
 Neįteisinta ekonominė atsakomybė už ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai

4. Teritorijų vystymasis

Teigiami dalykai:

 Miestai ir kitos gyvenamosios vietovės tolygiai pasiskirstę šalies teritorijoje ir gerai pasiekiami, tai
leidžia:
 Racionaliai išdėstyti ekonominį ir socialinį potencialą
 Sparčiau plėtoti atsiliekančius regionus
 Mažinti plėtros netolygumus
Neigiami dalykai:

 Daugiausiai investicijų skiriama labiausiai urbanizuotiems regionams, ypač jų centrams

 Labai didėja regionų išsivystymo ir žmonių gerovės skirtumas
 Socialinių skirtumų tarp šalies regionų susidarymo ir nemažėjimo pagrindinė priežastis – netolygi
teritorinė ekonominė plėtra
 Dėl nemažėjančių teritorinių socialinių skirtumų didėja socialinė įtampa, nesprendžiamos socialinės
problemos, didėja gyventojų migracija į didžiuosius šalies miestus ir užsienį
 Nepakankamos ir netolygiai pasiskirsčiusios užsienio investicijos
 Ilgas ir sudėtingas teritorijų planavimo procesas, didelės teritorijų planavimo dokumentų rengimo
laiko ir išteklių sąnaudos