X and Others v. Bulgaria - 2021 m.

vasario 2 d sprendimas

Faktai: Ieškovai, gimę Bulgarijoje, yra 2 broliai ir viena jų sesuo. 2012 m. birželio
mėn. juos, atitinkamai 12, 10 ir 9 metų amžiaus, įsivaikino italų pora. Vėliau
pareiškėjai savo įtėviams papasakojo apie seksualinę prievartą, patirtą jiems
gyvenant vaikų namuose Bulgarijoje.
Tėvai tiesiogiai ir per pagalbos linijų asociaciją pateikė skundus dėl prievartos Italijos
valdžios institucijoms, visų pirma Italijos tarpvalstybinio įvaikinimo komisijai (toliau -
CAI) ir Milano prokuratūrai. Šios institucijos perdavė skundus Bulgarijos
institucijoms. Pareiškėjo tėvai taip pat kreipėsi į Italijos tiriamąjį žurnalistą, kuris
paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad našlaičių prieglaudoje vaikai buvo
seksualiai išnaudojami dideliu mastu, ir kuris sulaukė žiniasklaidos dėmesio
Bulgarijoje. Po šių veiksmų Bulgarijoje buvo pradėti trys atskiri preliminarūs tyrimai
dėl pateiktų įtarimų. Visi trys tyrimai buvo nutraukti dėl įrodymų, kad buvo padaryta
nusikalstama veika, trūkumo; šį sprendimą patvirtino aukštesnės instancijos vidaus
teismai.

skundėsi pagal Konvencijos 3, 6, 8 ir 13 straipsnius dėl seksualinės prievartos, kurią

trys vaikai tariamai patyrė gyvendami vaikų namuose Bulgarijoje, ir dėl to, kad
nebuvo atliktas veiksmingas tyrimas.

PIKTNAUDŽIAVIMAS

VYRIAUSYBĖ
Bulgarijos vyriausybė teigė, kad peticija turėtų būti Teismo atmesta, nes pareiškėjai
savo pateiktuose paaiškinimuose teismui vartojo nepagarbius ir įžeidžiančius
žodžius, Bulgarijos valdžios institucijas ir jų atstovu vadino pedofilais ir seksualinio
pobūdžio nusikaltimų bendrininkais.

EŽTT pasakė, kad:

pareiškėjams EŽTT atstovaujantys teisininkai turi užtikrinti, kad Teismui pateiktuose

paaiškinimuose, skunduose būtų laikomasi procesinių ir etikos taisyklių, įskaitant
tinkamos kalbos vartojimą. Šioje byloje Teismas pažymi, kad savo pastabose
pareiškėjai kaltino nustatytus asmenis, vadindami juos "pedofilais", ir kaltino
Bulgarijos valdžios institucijas, įskaitant Vyriausybės atstovus, nusikalstamų veikų
slėpimu. Nors pareiškėjų pastabose vartojami žodžiai iš tiesų buvo nepagarbūs,
Teismas pažymi, kad šios bylos kontekstas, nukentėjusiųjų įtėviams sukėlė didelį
emocinį sukrėtimą ir kad du iš pareiškėjų tuo metu, kai jų atstovai išsakė šias
pastabas Teismui, dar buvo nepilnamečiai.

Teismas mano, kad patys pareiškėjai negali būti laikomi atsakingais už

išsakytas pastabas, ir daro išvadą, kad šios pastabos neperžengė priimtinų
ribų tiek, kad būtų pateisinama atmesti pareiškimą šiuo pagrindu.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, Teismas mano, kad Vyriausybės
preliminarus prieštaravimas turėtų būti atmestas.
ZHDANOV AND OTHERS V. RUSSIA SPRENDIMAS 2019 M LIEPOS 16 d.
BUVO PIKTNAUDŽIAVIMAS

Bylos esmė

Pareiškėjai, keturi Rusijos piliečiai ir trys Rusijos ne pelno siekiančios organizacijos,

tvirtino, kad atsisakymas registruoti asociacijas, įsteigtas propaguoti ir ginti LGBT
asmenų teises Rusijoje, pažeidė jų teisę į asociacijų laisvę ir prilygo diskriminacijai
dėl seksualinė orientacija.

PIKTNAUDŽIAVIMAS

VYRIAUSYBĖ

Rusijos Vyriausybė teigė, kad N. Aleksejevas piktnaudžiavo teise pateikti atskirąjį

skundą, nes savo socialinių tinklų paskyrose įžeidinėjo Teismo teisėjus.

2019 m. sausio 21 d. raštu Vyriausybė informavo Teismą, kad po sprendimo byloje

Alekseyev ir kiti prieš Rusiją (Nr. 14988/09 ir 50 kitų, 2018 m. lapkričio 27 d.)
paskelbimo A. Alekseyev, nusivylęs tuo, kad buvo atmesti jo reikalavimai dėl
neturtinės žalos atlyginimo, savo socialinių tinklų "Instagram" ir "VKontakte"
paskyrose paskelbė įžeidžiančius komentarus apie Teismą ir šį sprendimą
priėmusius teisėjus. Vyriausybė teigė, kad šie komentarai prilygo piktnaudžiavimui
teise pateikti atskirąjį skundą.

EŽTT PASAKĖ, KAD:

Teismas taip pat pažymi, kad aptariamose paskyrose paskelbti teiginiai apie Teismą
ir jo teisėjus yra įžeidžiantys ir grasinantys asmeniškai. Visų pirma A. Aleksejevas
paskelbė teisėjų nuotraukas su tokiais užrašais kaip "alkoholikas", "narkomanas",
"korumpuotas" ir "šita kekšė man skolinga 100 000 eurų...". Dievas ją nubaus". Be
kitų terminų, jis taip pat vadino teisėjus "europietiškais bastūnais ir degeneratais",
"keistuoliais", "pardavikiškais niekšais" ir "idiotais". Jis palinkėjo, kad jie "kuo greičiau
ją "suėstų kaip šunis", pagrasino "kankinti [juos] ... litrais degtinės" ir paskelbė, kad
"atėjo [laikas] padegti Europos Žmogaus Teisių Teismą". Jis taip pat pareiškė: Taip
pat jis teigė: "Neturėjome suteikti moterims teisės balsuoti... Jos turėtų virti sriubą".
Šie pareiškimai akivaizdžiai peržengia normalios, pilietinės ir teisėtos kritikos ribas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau minėtos pastabos buvo pateiktos
reaguojant į Teismo sprendimą byloje Alekseyev ir kiti (cituota pirmiau), t. y. ne šios
bylos kontekste. Tačiau jis taip pat atsižvelgia į tai, kad paskelbdamas ginčijamus
teiginius visiems prieinamose socialinių tinklų paskyrose A. Alekseyev siekė užtikrinti
kuo platesnę savo kaltinimų ir įžeidimų sklaidą ir taip pateikė įrodymų apie savo
pasiryžimą pakenkti Europos Žmogaus Teisių Teismo institucijos ir jos narių įvaizdžiui
bei reputacijai ir juos sugadinti (žr. bylą Duringer ir Grunge su kt. Prancūzija (dec.),
Nr. 61164/00 ir 18589/02, 2003 m. vasario 4 d., ir Řehák prieš Čekijos Respubliką
(dec.), Nr. 67208/01, 2004 m. gegužės 18 d.). Todėl Teismas išsiuntė laišką G.
Aleksejevui, kuriame nurodė visus jo nagrinėjamus prašymus ir įspėjo jį, kad tokie
pareiškimai gali reikšti piktnaudžiavimą peticijos teise. Tačiau P. Aleksejevas savo
pareiškimų, kurie vis dar matomi jo socialinių tinklų paskyrose, neatšaukė.
Svarbiausia, kad nuo to laiko jis paskelbė naujų įžeidžiančių pareiškimų apie Teismą,
ypač apibūdindamas jį kaip "šiukšlių krūvą" ir vadindamas jo teisėjus "korumpuotais
Europos šunsnukiais" bei "homofobais". Todėl šie teiginiai, paskelbti po įspėjimo,
kuriame buvo aiškiai paminėti šie pareiškimai, gali būti laikomi su jais susijusiais.

Teismas mano, kad po įspėjimo toliau skelbdamas įžeidimus apie Teismą ir jo

teisėjus pareiškėjas parodė nepagarbą pačiai institucijai, į kurią jis kreipėsi dėl savo
teisių apsaugos. Iš tiesų nepriimtina prašyti apsaugos teismo, kuriuo pareiškėjas yra
praradęs pasitikėjimą. Jo elgesys yra "įkyri neatsakingumo ir lengvabūdiško požiūrio
į Teismą apraiška", prilygstanti nepagarbai (žr. pirmiau minėtą sprendimą The
Georgian Labour Party), todėl prieštarauja Konvencijos 34 ir 35 straipsniuose
numatytai individualaus skundo teisės paskirčiai. Tai yra piktnaudžiavimas teise
kreiptis į teismą Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a punkto prasme.

Be to, išplaukia, kad G. Aleksejevo pateikti skundai turi būti paskelbti nepriimtinais
kaip piktnaudžiavimas teise pateikti skundą pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies
a punktą ir 4 dalį. Šis konstatavimas dėl nepriimtinumo, išimtinai pono Alekseyev
atžvilgiu, neužkerta kelio Teismui nagrinėti bylą iš esmės, ypač pareiškimus Nr.
35949/11 ir Nr. 58282/12 tiek, kiek juos pateikė kiti pareiškėjai.