Vilnius 2024-02-13

Sveikas Jonai,
Sveikinuosi su Tavimi šiuo laišku ir tikiuosi, kad labai netrukdau. Tu tikriausiai
manęs nepažįsti. Aš esu Markas ir Tau rašau iš Vilniaus. Iškarto, kai išgirdau
Tavo istoriją nusprendžiau parašyti. Ką padarei savo bendruominei yra
įkvepiama. Tikrai nesugebėčiau padaryti to, ką tu padarei. Matosi, kodėl Tu
buvai Išrinktas. Aš tikrai nesugebėčiau gyventi gyvenimo be emocijų,
užrakintoje bendruominėje. Man kilo klausimas. Kai pirmą kartą pajutai
emocijas, ar Tau buvo keista ar liūdna, kad niekas negali jausti tik tu, kad
vienintelis matai spalvas? Kaip ankčiau sprendėte problemas, ar nežinojot, kas
tai yra? Užduosiu tikriausiai svarbiausią klausimą: kokiu greičiu manai
pamintum savo dviračiu, nes nesigirdamas galiu pasakyti, kad aplenkčiau. Na,
gal pamelavau. Turiu dar vieną klausimą. Kai tu ir kiti žmonės atgavo atmintį,
koks buvo jūsų mėgstamiausias prisiminimas bendruominėje, be savo darbo ar
panašių dalykų? Yra Kas man knygoje nepatiko. Nesakyta ar tu grįžai atgal, ar
ne grįžai. Jei negrįžai, kur tu ėjai toliau gyventi, nes Tu vis tiek turėjai maža
vaiką, tai gal kažkur turėjai apsigyventi. Baigiu rašyti šį laišką ir noriu Tau
palinkėti...
Markas