Kada žmogus tampa svetimas sau ir kada svetimas kitiems ?

XX a. Egzistencializmo laikotarpiu absurdo tematika buvo svarbi. Daugybė įvairių autorių kūrė
absurdo tematikos kurinius. Jūs kuriniuose buvo pabrėžiamas svetimo žmogaus gyvenimas. Vienas iš
tokių autorių buvo garsus to meto prancūzų rašytojas, egzistencializmo atstovas A Kamiu. Jis
romane ,,Svetimas ‘’ pavaizdavo susvetimėjusio žmogaus gyvenimą. Individas yra pasmerkiamas už
visuomenės normų nesilaikymą. Pagrindinis veikėjas Merso yra abejingas, nerūpestingas , svetimas
sau ir kitiems žmogus. Individas negedi per mamos laidotuves ir kitą dieną susitaiko su įvykiais ir
pradeda linksmintis su moterim. Merso būdamas svetimas kitiems žmonėms, nevertina kitų žmonių
ir dėl to nužudo žmogų nejausdamas kaltės jausmo. Nors pagrindinis knygos veikėjas Į kalėjimą buvo
pasodinamas dėl žmogaus nužudymo bet yra teisiamas ne dėl padarytos žmogžudystės bet dėl savo
veiksmų per laidotuves ir po jų. Merso veiksmai yra prilyginami moralinei žmogžudystei, todėl
teismas skiria griežčiausią - mirties bausmę. Kamiu savo kūrinyje pavaizdavo žmogų kuris susitaiko su
absurdišku gyvenimo nesupranta kad jis yra to absurdo dalis. Manau, kad žmogus tampa svetimas
sau ir kitiems, kai susvetimės su savimi ir pasauliu. Kūrinyje įvykdyta žmogžudystė ir atsitiktinumo
simbolis tampa pretekstu kitaip pažvelgti į ligšiolinį Merso gyvenimą.