DRAUGAS LITHUANIANWORLD-WIDE NEWS

Poezija su mėlyna kadagių spalva

KETVIRTADIENIS – THURSDAY – BALANDIS – APRIL 20, 2023 • Vol. CXIV NR. 31 Kaina 2.00 dol.

PERIODICALS

laikraštis lietuviams
NEWSPAPER-DONOTDELAY -DateMailed04-19-2023

leidžiamas nuo 1909 metų

Vytauto Dranginio nuotr.

Kodėl yra gerai apsilankyti renginyje, kuriame poetai skaito savo eiles? Nes jame gali pasitikrinti, kiek
gali priimti ir ,,sugerti” eilėmis išsakytas išpažintis tų, kurie negali nerašyti. Gali tikėtis naujų atra-
dimų ir dar kartą gyvai įsitikinti, kad JAV lietuviai poetai gyvuoja ir dalijasi savo kūryba, susitikda-
mi, bendraudami, leisdami poezijos knygas.
Pasakojimas apie JAV lietuvių Poezijos pavasario šventę – 4 psl.

Su kanklėmis per pasaulį Lietuviškos dokumentikos

desantas

Kanklės yra tautinis instrumentas, tačiau jas galima puoselėti ir ne-
tradicinėje terpėje. Svarbu išdrįsti keisti nusistovėjusius stereotipus.
Tuo įsitikinusi kanklininkė Kristina Kuprytė, kuri balandžio 30 die-
ną kartu su Lietuvių meno ansambliu ,,Dainava” dalyvaus Ozinga Cha-
pel vyksiančiame koncerte ,,Daugiastygė sutartinė”.
Pokalbis su K. Kupryte – 12 psl.
Kitą savaitę Čikagoje vyks lietuviškų dokumentinių filmų festiva-
lis. Jau – ketvirtasis. Festivalio sumanytoja Audra Januškienė vi-
liasi, kad nuo šių metų renginys grįš į savo originalius laiko rėmus
ir džiugins kino mėgėjus kiekvieną pavasarį. Kai kurių filmų kūrė-
jai iš Lietuvos kelia sparnus į Čikagą, kad gyvai susitiktų su žiū-
rovais. – 11 psl.

Jūs ir toliau jausitės nelaimingas, kol manysite, kad laimingą jus daro kiti – Oscar Wilde
2 2023BALANDŽIO20,KETVIRTADIENIS
N U O M O N Ė S I R K O M E N TA R A I
Kodėl pilietybės išlaikymui reikalingas referendumas
DALIA ASANAVIČIŪTĖ
LR Seimo narė
Seimui artėjant prie nutarimo skelbti pilietybės iš-
laikymoreferendumąkitųmetųgegužės12dieną,kyla
pagrįstasklausimas,arreferendumasišvisyrareika-
lingas?Galbūtyrakitaišeitis,kaipLietuvosRespub-
likospiliečiaigalėtųišlaikytisavopilietybę?
iekviena valstybė nustato savo pilietybės su-
K teikimo ir netekimo tvarką ir principus. Ta-
čiau nedaugelyje valstybių griežtas dvigubos
pilietybės ribojimas yra įtvirtintas Konstitucijoje.
Daugumoje Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto su-
tarties organizacijos narių valstybių daugybinė pi-
lietybė yra galima be didesnių ribojimų. Šalyse, ku-
riose formaliai tebesilaikoma vienos pilietybės prin-
cipo, dažnai taikomos įvairios išimtys, sudarančios
galimybes turėti dvigubą pilietybę didelei visuome-
nės daliai. Nors daugelis šalių pastaraisiais dešimt-
mečiais savo įstatymus dvigubos pilietybės požiūriu
liberalizavo, tačiau vos keturios valstybės – Austri-
ja, Estija, Japonija ir Lietuva – galimybę išsaugoti gi-
mimu įgytą pilietybę, įgijus kitos valstybės pilietybę,
vis dar griežtai riboja. Ar yra kitas būdas sušvelninti
šiuos griežtus ribojimus mūsų šalyje išvengiant re-
ferendumo ar padarant jį „labiau įveikiamą”? Ap-
tarkime šiuo metu viešojoje erdvėje svarstomas idė-
jas.
Lietuvos konstitucinė pilietybės samprata
Mūsų pilietybės apsauga įrašyta pačioje Kons-
titucijoje. 12 straipsnis teigia, kad niekas negali
būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pi-
lietis, išskyrus atskirus įstatyme numatytus atvejus.
Šis straipsnis įdėtas į pirmąjį skirsnį „Lietuvos
valstybė”, kurio straipsniai keičiami tik referendu-
mu, uždėjus aukštą pritarusiųjų kartelę – 50 proc. nuo
visų turinčiųjų balsavimo teisę.
Pilietybės įstatyme yra išskirta vienuolika at-
skirų atvejų, kai Lietuvos Respublikos pilietis kartu
gali būti ir kitos valstybės pilietis. Tai asmenys iki
1940 m. birželio 15 d. išvykę iš Lietuvos, kai bėgo nuo
okupacijos; ištremti iš okupuotos Lietuvos Respub-
likos iki 1990 m. kovo 11 d., o taip pat jų palikuonys,
įgiję kitos šalies pilietybę dar būdami nepilnamečiai,
taip pat įvaikintieji ir kt.
Bandymai plėsti pilietybės
išimtis įstatymo būdu
Pilietybės klausimą Konstitucinis Teismas įvai-
riais aspektais nagrinėjo bene daugiausiai kartų, ly-
ginant su kitomis Lietuvoje kylančiomis teisinėmis
dilemomis. Buvo stengiamasi dvigubos pilietybės as-
pektą išplėsti ir įtvirtinti įstatyme nekeičiant Kons-
titucijos.
Paskutinis toks bandymas buvo 2017 m. balandžio
12 d., įregistravus Pilietybės įstatymo pakeitimo
projektą, kuriame buvo siūloma sustatyti, kad Lie-
DRAUGAS
(USPS-161000)
THE LITHUANIAN WORLD-WIDE NEWSPAPER
Published on Thursday
and Saturday
except legal Holidays, Jan. 2nd, and Dec. 26th by
the Lithuanian Catholic Press Society,
4545 W. 63rd Str., Chicago, IL 60629-5532.
Tel.: 773-585-9500. Fax.: 773-585-8284
Periodical class postage paid at Chicago, IL
and additional mailing offices.
Subscription Rates: $150.00.
RemkimeDraugofondą• www.draugofondas.org
tuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos vals-
tybės pilietis, jeigu jis išvyko iš Lietuvos po 1990 m.
kovo 11 d. ir įgijo Europos Sąjungos ar Šiaurės At-
lanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybės na-
rės pilietybę, – ši išimtis būtų taikoma itin plačiai
ir veikiau taptų taisykle nei išimtimi iš jos. Tuomet
projektą pasirašė net 114 Seimo narių, tačiau Kons-
titucinis Teismas 2017 m. ketvirtą kartą (kaip ir 2003
m. gruodžio 30 d., 2013 m. kovo 13 d. ir 2016 m. lapk-
ričio 13 d.) nutarimais patvirtino savo doktriną, kad
referendumu, nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio
2 dalies, nėra daugybinės pilietybės praplėtimo ga-
limybių Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie po
Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo
išvyko gyventi į kitas šalis ir įgijo tų šalių piliety-
bę. Tokiomis išimtimis pagal šiuo metu galiojančią
Konstitucijos 12 straipsnio reikšmę gali naudotis tik
labai siauras ratas asmenų, kuriems yra taikomos
atskiros išimtys.
Siekiant išplėsti dvigubos pilietybės galimybių
ratą kyla kitas galimas teorinis klausimas – gal Kons-
titucinis Teismas gali pakeisti nusistatytą doktriną?
Oficiali konstitucinė doktrina formuojama
laipsniškai, ji nuolatos plėtojama, oficialios kons-
titucinės doktrinos koregavimas galimas tik esant
tam tikroms sąlygoms. Toks koregavimas – išimtis,
pateisinama vien atvejais, kai tai objektyviai neiš-
vengiama. Išimties būtinumas visada turi būti ra-
cionaliai įrodytas, konstituciškai pateisintas. Šiuo
metu tokių konstituciškai pateisintų sąlygų nėra, to-
dėl konstitucinės doktrinos kitimo galimybė šiuo
metu nėra tikėtina.
Referendumo kartelės mažinimas
Vis grįžtama prie Konstitucijos pir mojo skirs-
nio referendumo kartelės mažinimo idėjos. Konsti-
tucijos pirmojo skirsnio, išskyrus pirmąjį straips-
nį, keitimo kartelė numatyta Referendumo konsti-
tuciniame įstatyme.
Referendumo konstitucinis įstatymas numato,
kad dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė”
nuostatų pakeitimo rengiamas privalomas referen-
dumas ir kad šio bei XIV skirsnio „Konstitucijos kei-
timas” nuostatų pakeitimas galimas tik, jeigu tam
pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinki-
mų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
2019 m. vykusiame Pilietybės referendume da-
lyvavo 1 322 135 Lietuvos Respublikos piliečių, iš jų
– net 956 564 pritarė Konstitucijos keitimui. Teigia-
mai referendumo baigčiai pritrūko 286 895 balsų
„už”. Jeigu kartelė būtų sumažinta iki 40 proc., pa-
sisakiusiųjų „už” vis tiek nebūtų pakakę.
Kartelė labai aukšta, ir turint 2019 m. neįvykusio
Pilietybės referendumo ir kitų referendumų patir-
tį, nuogąstavimas pagrįstas ir suprantamas, tačiau
kartelės mažinimas, ypač esant grėsmei už sienos ir
karui Ukrainoje, būtų pavojingas mūsų Valstybei ir
jos demokratinei santvarkai. Kalbama ne tik apie
kartelės mažinimą norimam keisti Konstitucijos 12
straipsniui, bet ir visiems kitiems Konstitucijos I
skirsnyje esantiems straipsniams – dėl Lietuvos te-
GARBėSPRENUMERATA $250.00
JAV – metams$150.00 •1/2metų$80.00 •3mėn.$57.00
Pirmaklase– $340.00 •kartąpersavaitę$240.00
Į Kanadą – metams$390.00 (USD) •1/2metų$210.00 (USD) •3mėn.$110.00 (USD)
Į Lietuvą paprastu paštu – metams$120.00 •1/2metų$66.00
Internetinė prenumerata – metams $99.00
TIK ŠEŠTADIEnIO LAIDA
JAV metams$95.00 •1/2metų$70.00 •3mėn.$48.00
Į Kanadą – metams$150.00 (USD) •1/2metų$120.00 (USD) •3mėn.$75.00 (USD)
ĮLietuvą– metams$70.00
Mažindami pašto išlaidas, prenumeratos kvitų nesiunčiame. ,,Draugo” prenumerata yra mokama iš anksto.
Administracijadirbakasdiennuo9:00iki4:30,šeštadieniaisnedirba.
Redakcijadirbakasdiennuo8:00iki4:00,šeštadieniaisnedirba.
Administracija– Reklama –AudronėKižytė,
skelbimai@draugas.org.,administracija@draugas.org audreykizys@gmail.com,630-805-1404
DRAUGAS
D.Asanavičiūtė:,,Kviečiuruoštisreferendumui.”
ritorijos vientisumo, valstybinės kalbos, valstybės
sostinės, himno – visi šie žūtbūt Lietuvos valstybin-
gumui ir nacionaliniam saugumui svarbūs dalykai
būtų lengviau keičiami. Turint omenyje geopolitinę
padėtį kartelės mažinimas – ne išeitis.
Kas šį kartą kitaip?
2019 m. vykdant Pilietybės referendumą buvo pa-
daryta klaidų, jam nesutelktas tinkamas dėmesys. Vi-
suomenei buvo pristatyta sudėtinga formuluotė,
kurios balsuojantieji nesuprato, žmonės prašydavo
balsavimo vietose dirbančių žmonių ar stebėtojų pa-
aiškinti, ką tas papildomas referendumo biuletenis
reiškia bei kokia jo esmė. Kartu vyko ir kitas refe-
rendumas – dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos
55 straipsnio pakeitimo (Seimo narių skaičiaus ma-
žinimo), kuriame buvo skatinama nedalyvauti –
dalis žmonių, neimdami šio referendumo biuletenio,
nepasiėmė ir antrojo. Tuo metu buvo daug sumaiš-
ties ir mažai aiškumo. Pati informacinė kampanija
prasidėjo likus tik mėnesiui iki referendumo, į vie-
šinimą nebuvo įtrauktos savivaldybės, visuomeninės
organizacijos, patys politikai menkai ragino savo rin-
kėjus dalyvauti ir pasisakyti referendume dėl pilie-
tybės išsaugojimo.
Šį kartą jau sutarėme dėl aiškios Konstitucijos
12 straipsnio formuluotės, sudarėme veiksmų planą,
kuris jau yra įgyvendinamas. Referendumo viešini-
mo informacinė kampanija prasidės rudenį, asme-
nys, gyvenantys užsienyje, registruotis rinkėjo pus-
lapyje galės pradėti likus net septyniems mėne-
siams iki referendumo. Įtraukiamos savivaldybės, ti-
kinčiųjų bendruomenės ir nuomonės formuotojai.
Sėkmingam Pilietybės referendumui svarbu
platus sutarimas ir jėgų sutelkimas. Vyriausybės kan-
celiarijos atlikta apklausa parodė, kad referendume
dalyvautų 56 proc. piliečių, tačiau potencialiai, veik-
dami kartu, galime prikviesti net 80 proc. ateiti prie
balsadėžių. Užsienio reikalų ministerijos atlikta
užsienyje gyvenančiųjų apklausa parodė, kad pilie-
tybės išsaugojimas, įgijus kitos valstybės pilietybę
– svarbus neišspręstas klausimas.
Kviečiu kartu ruoštis Pilietybės referendumui
ir vieningai siekti sėkmingos jo baigties.
Vyriausiojiredaktorė–
RamunėLapas
vyr.redaktore@gmail.com
Redaktorė–
VirginijaPetrauskienė
Techninisredaktorius–
JonasKuprys
Korektorė–
DaliaSokienė
El.svetainė–
NeringaSmilgytė
Už skelbimų turinį redakcija neatsako.
Autorių nuomonė nebūtinai sutampa su
leidėjų ir redakcijos nuomone.
DRAUGAS
Praėjusią savaitę  „Lietuvos politinę
padangę drebino žinia”, – kaip išsi-
reiškėvienaskomentatorius,betjąuž-
gožėnutekėjusiPentagonoinformaci-
Senos bombos
jaapieUkrainąirkt.dalykus,tad,pa-
putojusikeletądienų,žiniaužsimiršo. irgi sprogsta
Manau,visdėltojąvertapakelti,nestai
AUDRONĖ V. ŠKIUDAITĖ
nėra vienadienis dalykas – Lietuvos
prezidentaspagautas„klaidoje”.
urnalistas Dovydas Pancerovas ne-
Ž tyčia rado dokumentus (ar tyčia jam kažkas pa-
kišo) ir paskelbė, kad prezidentas Gitanas
Nausėda jaunystėje buvo įstojęs į Sovietų Sąjungos
komunistų partiją, nors keldamas savo kandidatū-
rą prezidento rinkimuose 2019 m. apie tai visuo-
menės neinformavo. Atvirkščiai – ėjo į rinkimus kaip
nepartinis kandidatas ir dėl to galimai sulaukė pa-
pildomų balsų, nes yra žmonių, kurie nebepasitiki
partijomis. Į kompartiją buvo priimtas 1988 m. bir-
želį, bet jauni Lietuvos komentatoriai ir žurnalistai
nežino, kad prieš tai metus jis jau buvo išbuvęs par-
tiniame inkubatoriuje ir vadinosi kandidatu į TSKP,
nes PARTIJA turėjo įsitikinti, jog jis vertas to „iš-
skirtinio” vardo ir titulo. Pareiškime būsimasis ko-
munistas sako, kad „pripažįsta” partijos programą
ir įstatus ir „pasižada vykdyti”. Žinoma, tai stan-
dartinės formuluotės, bet jaunuolis, kuriam tada
buvo 24 metai, „politinį” darbą sovietijos sąlygomis
dirbo atsidėjęs, nors dabar linkęs jį menkinti ir va-
dinti „klaida”. Kai žmogutis nesugeba sudėti 2+2 ir
sako, kad tai 5 – čia yra klaida. O kai žmogus yra bai-
gęs universitetą ir tapęs diplomuotu ekonomistu rašo
pareiškimą stoti į partiją, nepalaikysi jo nemokša.
Dar studentų grupėje jis buvo atsakingas už politi-
nę informaciją, o labai gerai baigęs mokslus buvo pa-
liktas dirbti universitete stažuotoju ir įstojo į aspi-
rantūrą. Politinį darbą dirbo toliau – buvo sukarintos
organizacijos universitete – Savanoriškos draugijos
armijai, aviacijai ir laivynui remti pirmininkas (Lie-
tuvoje ši organizacija labiau žinoma rusiška sant-
rumpa – DOSAAF). Jaunąjį karjeristą Nausėdą (jis
to neslepia – sako, norėjęs daryti mokslinę karjerą,
nors iš tikrųjų jokio mokslo toliau nevystė – tapęs
mokslų daktaru dirbo banke patarėju) į partiją re-
komendavo labai aukšti universiteto valdininkai –
pats fakulteto dekanas rekomendacijoje sakė (visi do-
kumentai Ypatingajame archyve yra vieši ir jau ne
vieno žurnalisto nučiupinėti): „per kandidatinį lai-
kotarpį aktyviai dirbo visuomeninį darbą, vykdė
vienkartinius partinius įpareigojimus”. Dabar pre-
zidentas sako, kad buvo blogas komunistas ir prak-
tiškai vos ne sabotavo partinę veiklą. Kas žino,
kaip ten buvo, reikia įrodymų.
Ir tai dar ne viskas. Kitą dieną po pirmosios
„bombos” nukrito antroji: pasirodo, G. Nausėda 1990
m. sausio 15 d., likus porai mėnesių iki Lietuvos ne-
priklausomybės paskelbimo, gavo KGB leidimą
vykti stažuoti į Vakarų Vokietiją. Tiesa, išvyko jau
po Kovo 11-osios, bet besidomintiems Prezidento
biografija kyla dar vienas klausimas: nejaugi Nau-
sėdai leidimas išvykti stažuoti į Vakarus buvo su-
teiktas taip „pigiai” – nepasižadėjus ten rinkti in-
formaciją KGB naudai? Irgi tiesa, kad anketoje ne-
nurodoma, jog Nausėda bendradarbiavo arba bent
bendravo su KGB darbuotojais, bet kas gali paneig-
ti galimybę, kad savo karjerai pagerinti tie ryšiai ir
tie pokalbiai buvo įvykę dar anksčiau – pvz., pir-
mininkaujant sukarintai DOSAAF organizacijai? Po
to, kai tokie politiko biografijos faktai išlenda ne jam
pačiam pateikus, o kitiems iškapsčius, kyla įvairių
minčių.
„Tai verčia klausti, ar prezidentas nelinkęs
nuslėpti dar daugiau? Šis nuslėpimo faktas ir jo iš-
viešinimas kenkia ta prasme, kad mes galime pra-
dėti abejoti viskuo. Tai yra pasekmės to, kad tu pa-
sirinkai pasinaudoti galimybe ir tiesiog nenurody-
ti. Ir tos pasekmės kurį laiką gali būti tikrai skau-
džios”, – sako politologė Rūta Urbonaitė.
Humoreska neišėjo
Sėsdama rašyti šio teksto buvau apsisprendusi
šmaikštauti ir parašyti kažką panašaus į humores-
ką – va, mums abiem su vyru Algirdu anais laikais
irgi siūlė tapti komunistais mainais į aukštus pos-
tus, bet mes nepasinaudojome (Algirdas jau Lietu-
vos laikais spėjo padaryti mokslinę karjerą), bet jei-
gu visi būtų ne karjeristai, neturėtume nei prezi-
dentų, nei milijonierių. Kaip matote, iš mano hu-
moreskos nieko neišėjo...
2023BALANDŽIO20,KETVIRTADIENIS
Beveik visi politikos ekspertai sako, kad prisi-
pažinimas apie buvimą kompartijoje Nausėdai rin-
kimuose 2019 m. tikrai nebūtų pakenkęs ir jis tikrai
būtų tapęs prezidentu. Nebent būtų surinkęs keletą
procentų mažiau balsų. Išėjo atvirkščiai – jam gali
pakenkti neprisipažinimas, nuslėpimas tokio fakto,
kuris iki šiol Lietuvos visuomenėje yra sutinkamas
labai aštriai. Pvz., istorikas Algimantas Kasparavi-
čius aiškina, kad jeigu žmogus nesugeba subalan-
suoti savo biografijos, kaip jis gali subalansuoti vi-
sos valstybės politiką, juk jis prezidentas? „Įdomus
pasirinkimas, – sako istorikas, – kai dalis komunis-
tų jau ieškojo durų išeiti, šis žmogus ieškojo durų įei-
ti”. Jo nuomone, jauną ir pretenzingą žmogų skati-
no socialinės perspektyvos – gauti geresnes pareigas,
užsitikrinti butą, išvykimą į užsienį ir t. t. (Kaspa-
ravičius priminė, kad apie 200 tūkst. Lietuvos žmo-
nių tuomet buvo komunistai – apie 5–6 proc. tautos,
bet didesnė dalis buvo tylioje rezistencijoje, o kas tre-
čia-ketvirta šeima buvo represuota.) 1987 m. birželį
kuriasi Sąjūdis – formali širma vykdyti Michailo Gor-
bačiovo perestroiką, vėliau perėjusi į atvirą išsi-
laisvinimo judėjimą. O G. Nausėda viso to tarsi ne-
mato. „Vienas dalykas yra įstoti į komunistų parti-
ją 1960–1980 metais, bet gerokai kita situacija yra įsto-
ti po 1987 metų, kada rusiškoje spaudoje <...> pasi-
rodo visa eilė faktų, argumentų, straipsnių, diskre-
dituojančių Komunistų partiją. Lietuvoje visi juos
skaito, be to, yra 1987 metai, yra Lietuvos laisvės lyga
(kuri Molotovo-Ribbentropo sandėrio metinių proga
1987 m. rugpjūty prie A. Mickevičiaus paminklo Vil-
niuje surengė pirmą viešą mitingą – A. V. Š.)… Ne-
labai gaudėsi strategijose. Įlipo į laivą, kuris greitai
nuskendo. Tai žmogus be pilietinio vertybinio stu-
buro”, – daro išvadą istorikas. „Ir Brazauskas, ir Gry-
bauskaitė buvo komunistai, ir tai jiems nesutrukdė
tapti prezidentais”.
Kaip kas reagavo
Įdomus sutapimas – kaip tik tomis dienomis Lie-
tuvos ypatingasis archyvas paskelbė ištremti nu-
matytų žmonių sąrašą ir sąvadus kitų archyve sau-
gomų bylų, o Lietuvos komunistų partijos archyvuose
rasti prezidento G. Nausėdos stojimo į TSKP doku-
mentai. „Nemanau ir neteigiu, kad priklausymas ko-
munistų partijai yra nenusiplaunama dėmė, tačiau
Arkivyskupo R. Makricko konsekravimo iškilmės
prezidentas Nausėda savo politinėse kalbose linkęs
K
Balandžio15d.,antrojoVelykųsekmadienioirDievoGai-
lestingumošventėsišvakarėsebuvokonsekruotasvys-
kupuRomosŠvč.M.Marijosdidžiosiosbazilikosnepa-
prastasiskomisarasRolandasMakrickas.
onsekracijos Mišioms vadovavo Popiežiaus
valstybės sekretorius kardinolas Pietro Pa-
rolino, kuris buvo ir pagrindinis naujojo
vyskupo konsekruotojas. Kon-
celebravo valstybės sekretoriaus
pavaduotojas arkivyskupas Ed-
gar Pena Parra, Švč. M. Marijos
didžiosios bazilikos arkikunigas
kardinolas Stanislaw Rylko, be-
veik visi vyskupai ir daug kuni-
gų iš Lietuvos, naujojo arkivys-
kupo kolegos iš Šventojo Sosto
diplomatinės tarnybos ir Vati-
kano institucijų.
,,Monsinjore Rolandai, Šven-
toji Dvasia šiandien išliejama
ant tavęs, kad Bažnyčios Pasku-
tinės vakarienės menėje ir mūsų
bendruose pasaulio namuose bū-
tum gailestingumo ir atleidimo
dalytojas; kad būtum ganytojas, ArkivyskupoR.Makrickokonsekravimoiškilmės.VaticanNewsnuotr.
3
sietis su Sąjūdžiu ir Sąjūdžio mitingais,
kai tikrovėje tuo laiku pasirinko kitą ba-
rikadų pusę – bent jau oficialiai”, – rašo
dokumentų atradėjas D. Pancerovas.
O kaip į tą žinią apie atverstus jo do-
kumentus reagavo pats prezidentas?
„Galėjau, žinoma, nurodyti ir šitą
partiją, nes vis tiek tai yra relevantiška
informacija. To nepadariau. Tiesiog ta
informacija gal būtų daliai žmonių ir pa-
dėjusi susidaryti kitokią nuomonę, bet
nemanau, kad rinkimų rezultatas būtų
buvęs kitoks. Kaip ten bebūtų, formaliai nieko ne-
pažeidžiau (…)”
„Man susidaro nuomonė, kad artėjant 2024
metų rinkimams, ta būsena, kurią vadinu medžio-
jimo būsena, ji tampa jau labai sisteminga…”
„Laukiame NATO viršūnių susitikimo, laukia-
me kitų labai svarbių įvykių, kurie įvyks Lietuvoje,
ir ko turbūt dabar mažiausiai reikia arba kuo la-
biausia galėtų džiaugtis žmonės, sėdintys Maskvos
koridoriuose, tai, kad dabar pradėtume vienas kitą
bombarduoti. Mano palinkėjimas – grįžkime prie nor-
malaus dialogo”.
Prezidentas kreipėsi ir į savo kritikus bei kaž-
kodėl į konservatorius, matyt, būtent juos laikyda-
mas savo bėdos kaltininkais: „Mielieji, aš noriu pa-
sakyti, kad šitas jums tikrai nepadės parlamento rin-
kimuose. Jeigu norite pasirodyti gerai, jeigu norite
pakilti iš tų reitingų žemumų, kuriose dabar esate,
atsigręžkite į žmones. Jeigu neišeina visu veidu at-
sigręžti – atsigręžkite bent šonu. Pradėkite nebe-
priešinti visuomenės, pradėkite klausyti žmonių”.
O kaip reaguoja kiti žmonės? Apie Nausėdos
kompartiškumą nežinojo nei jo rinkimų kampanijos
vadovai bei nariai, kaip nežinojo ir dabartinės jo ko-
mandos nariai. Be abejo, nežinojo ir garsioji lietu-
vaitė Rūta Lee, kuri agitavo balsuoti už jį tautiečius
Amerikoje, bet ar šiuos ir kitus, kurie balsavo už Nau-
sėdą, ši žinia nuvylė, paaiškės tik po rinkimų 2024 m.
Dauguma politologų projektuoja, kad iki rinkimų dar
visi metai, tas faktas pasimirš ir Nausėda taps pre-
zidentu dar kartą. Tiesos tame yra – pvz., moterys jį
mėgsta, nes jis „aukštas ir gražus” (tai rinkimuose
padėdavo ir A. Brazauskui). Vilniaus politikos ana-
lizės institutas prieš 2019 m. rinkimus teigė, kad G.
Nausėdos rinkėjų diapazonas labai platus: „Ekono-
mikos išmanymas yra pagrindinė Gitanui Nausėdai
rinkėjų priskiriama savybė. Tai, be abejonės, yra il-
gamečio buvimo vieno iš skandinaviškų bankų ‘vei-
du’ pasekmė. Finansų analitiko karjera turėjo įtakos
ir kitiems kandidatui priskiriamiems bruožams – eli-
to atstovavimui, profesionalumui, šiuolaikiškumui.
Fizinis patrauklumas taip pat yra dažniau nei ki-
tiems kandidatams priskiriamas bruožas. Elito at-
stovo įvaizdis yra pakankamai stiprus – labai mažai
respondentų G. Nausėdai priskiria rūpinimosi pa-
prastais žmonėmis savybę”.
Įdomu, koks G. Nausėdos portretas bus prieš 2024
m. rinkimus?
kuris gailestingai žvelgia į žmogaus ir visuome-
nės žaizdas, tarnas, kuris sugeba atskirti klaidą
nuo suklydusiojo, kad būtum pasirengęs malonės
dovanomis, kurias esi gavęs, kurias gausi dabar
ir ateityje, gydyti tamsias šiandienos žmogaus
žaizdas šviesiu Jėzaus žaizdų švelnumu”, – savo
homilijoje linkėjo kardinolas P. Parolino.
Vatican News inf.
4 2023BALANDŽIO20,KETVIRTADIENIS DRAUGAS

TELKINIAI

Poezija su mėlyna kadagių spalva

VIRGINIJA PETRAUSKIENĖ

Šeštadienio,balandžio15-osiospopietę,Pasau-

V
liolietuviųcentre(PLC)esančioje,,Sielos”galeri-
jojeįvykoJAVlietuviųPoezijospavasariošven-
tė.

akarą atidarė ir jame keletą kūrinių atliko

Lietuvos nacionalinės filharmonijos Čiur-
lionio kvartetas (Jonas Tankevičius, Darius
Dikšaitis, Gediminas Dačinskas ir Tomas Ra-
mančiūnas). Taip pat šventės metu skambėjo
kompozitoriaus Ričardo Soko atliekama muzika.
Susirinkusius poetus ir poezijos gerbėjus pa-
sveikino šventės organizatorė poetė Sandra Avi-
žienytė bei Lietuvių rašytojų draugijos pirmi-
ninkas, evangelikų liuteronų kunigas dr. ir poe-
tas Valdas Aušra.
Pirmojoje renginio dalyje savo eiles skaitė
dvi dešimtys autorių. Kai kurie iš jų buvo atvykę
net iš kitų valstijų – Michigan, California, Geor- TiekkūrėjųsusirinkoįšiųmetųJAVlietuviųPoezijospavasariošventę,vykusią,,Sielos”galerijoje.
ArūnoŠatkausnuotr.
gia, Connecticut.
Pradžioje tylos minute buvo prisiminti ir pa- pačiame skurdžiausiame grunte. Ir ne tik įsišaknyti, ziką sukūrė ir atliko muzikas Ričardas Sokas, garso
gerbti jau išėję poetai. Paskaitytas a. a. Vilijos Vaka- bet ir skleisti žalius lapelius, ir sunokinti mėlynas uo- režisierius – Rimantas Pažemeckas. Scenos vaizdelio
rytės eilėraštis ,,Balta lelija”. gas. Kiek daug panašumų su iš tėvynės ,,save ištrė- metu buvo visko po truputį: poezijos, humoro, muzi-
Scenoje savo eiles skaičiusių kūrėjų aktualiau- musiais”, pasak S. Avižienytės eilėraščio, lietuviais. kos.
sios temos – meilė, sielos nerimas, praeities ir palik- Ir su jų sugebėjimu, kaip ir kadagiui, prigyti net ir LR generalinio konsulato Čikagoje atašė J. Ma-
sunkiausiomis sąlygo- tukas, pasirodęs tokiame netikėtame amplua, net ir
mis bei rasti laiko poezi- padainavo. Vėliau kažkas pajuokavo, kad abu – ir
jai. JAV lietuvių Poezijos pavasario laureatas, ir jį įkūni-
Pasibaigus pirma- jęs ,,Vilties” aktorius buvo bent jau iš barzdos pana-
jai vakaro daliai – poezi- šūs.
jos skaitymams, Sandra Aktoriams tarsi trumpam palikus sceną, ją už-
Avižienytė pakvietė vi- ėmė vienas iš vakaro rengėjų – poetas Arūnas Šatkus,
sus jos dalyvius pasivai- kuris jau oficialiai paskelbė laureato pavardę. Tai V.
šinti kadagių džinu, ku- Aušra, kuriam 2022 metai buvo itin derlingi – išleis-
ris buvo atsiųstas tiesiai tos net dvi poezijos knygos. Laureatas, taręs padėkos
iš San Francisco. žodžius, sakė, jog daugelis šių knygų eilėraščių gimė
Per tą laiką, kol pandemijos metu, kai visi ,,buvo užsidarę”. Viena iš
šventės dalyviai ir sve- tų knygų yra iliustruota Noros Aušrienės piešiniais.
čiai vaišinosi, bendravo, Paskaitęs vieną iš naujų savo eilėraščių, V. Aušra už-
dalijosi įspūdžiais, var- siminė, kad rengiasi išleisti dar vieną knygą – apie
tė poetų ,,derlių” – nese- savo namų katinus.
niai išleistas jų poezijos Visą vakarą Poezijos šventės vyksmą stebėjo
PoezijosšventęatidarėirjojekeletąkūriniųatlikoLietuvosnacionalinėsfilharmonijos
knygas, buvo parengta daugiau nei trys dešimtys keramikinių zuikių, išsi-
Čiurlioniokvartetas(išk.):JonasTankevičius,DariusDikšaitis,GediminasDačinskasir
TomasRamančiūnas.VytautoDranginionuotr. salė antrajai renginio da- rikiavusių ant fortepijono. Į sceną pakviestas jų kū-
liai. Jos metu turėjo būti rėjas – menininkas ir ilgametis JAV lietuvių Poezijos
tos tėvynės, anapilin išėjusių artimųjų ilgesys. Kai paskelbtas 2022-ųjų JAV lietuvių Poezijos pavasario pavasario renginių rėmėjas keramikas Alvydas Pa-
kurių eilėraščiuose – rupi kasdienybės ,,čia ir da- laureatas, išrinktas iš penkių nominantų. Šių metų karklis atskleidė, kaip tie zuikiai čia atsirado. Pasi-
bar” poezija. Emociškai stipriai nuskambėjo ir karo nominantai buvo Aldutė Petrus Česnulevičienė rodo, jis išgirdo tų savo namų rūsyje gyvenusių zui-
tema. (,,Žvynabudžių perlai”), Jonas Zdanys (,,Dviveidės kių dejones ir priekaištus: ,,Kodėl neveži mūsų į
Vakaro simbolis – kadagių uogos. Taip pavadinta gatvės”), Sandra Avižienytė (,,Artumas virkdo”), POPA?” (Poezijos pavasarį). ,,Bandžiau juos atkalbė-
ir 2023 metų JAV lietuvių Poezijos pavasario knyga, Lina Miškinytė-Tumasonienė (,,Dyla baltos dienos”) ti – sakiau, kad vienybę prarasite, iškeliausite kas
iš jos tą vakarą savo poeziją skaitė ne vienas dalyvis. ir Valdas Aušra (,,Chronos ir Kairos”, ,,Kas buvo už- sau”, – atviravo menininkas.
Buvo skaitančių iš ranka prirašytų lapų, kuriuose – rašyta vakar”). Ir iš tiesų, jis nemelavo – simpatiškieji molinukai
eilėraščiai, gimę kone renginio išvakarėse. Buvo šių Lauretą šiemet pristatė Amerikos lietuvių teat- buvo išdalyti šventėje dalyvavusiems poetams ir
metų Poezijos pavasario nominantams skirti mėlyni ras „Viltis” (režisierė – Apolonija Steponavičienė) ir kartu su jais iškeliavo į įvairius Illinojaus bei kitų
karoliai, simbolizuojantys kadagio uogas. aktoriai Julijonas Matukas bei Inesa Makaras. Pa- valstijų kampelius. Kad primintų jiems mėlyna ka-
Kodėl simboliu pasirinktas kadagys? Nes kada- starieji tą vakarą įkūnijo poetą Valdą Aušrą ir jo dagių spalva pažymėtą šių metų JAV lietuvių Poezi-
gys – ištvermingas medis, sugebantis įsikabinti net žmoną Norą. Šiam mini spektakliui originalią mu- jos pavasarį.

2022-ųjųmetųPoezijospavasariolaureatasValdasAušra(k.)sužmonaNora(trečiaiš KeramikasAlvydasPakarklisirpoetėSandraAvižienytėnetrukusatimskeramikiniųzui-
k.)beijuosscenojeįkūniję,,Vilties”teatroaktoriaiInesaMakarasirJulijonasMatukas. kiųvienybę:skulptūrėlėsiškeliausįpoetųnamus.
VytautoDranginionuotr. ArūnoŠatkausnuotr.
DRAUGAS 2023BALANDŽIO20,KETVIRTADIENIS 5

POEZIJOS PAVASARIO PROLOGAS Manhattano lietuviai nepasiduoda

Poezijos paukštė Čikagoje suplazdens dar kartą. Gegužės 3–7 dieno-
mis vyks Poezijos pavasario renginiai, kuriuose dalyvaus viešnios iš
Lietuvos poetės Nijolė Kepenienė ir Daiva Molytė-Lukauskienė.

Gegužės 3–4 d., trečiadienį-ketvirtadienį – Rašymo meistriškumo kursai

(Ziono lietuvių liuteronų parapijos bažnyčios salė, 9000 Menard Ave.,
Oak Lawn, IL).

Gegužės 5 d., penktadienį, 7 val. v. – „Gyvename ir kuriame eilėraštį”.

Pokalbis apie meną ir kūrybą (Ziono lietuvių liuteronų parapijos bažny-
čios salė).

Gegužės 6 d., šeštadienį, 11 val. r. – „Kaip kiras gintarus rinko”. Poezijos

popietė ir susitikimas su lituanistinės mokyklos vaikais.

Gegužės 7 d., sekmadienį, 1 val. p. p. – „Poezijos pavasaris Motinos

dieną”. Poezijos skaitymai Čiurlionio meno galerijoje (Jaunimo centras, J.Basanavičius(antrasišk.)antSLAlaiptų.
5620 S Claremont Ave., Chicago, IL).
„PačiojeManhattanoširdyjeNew
Daugiau inf.: Valdas Aušra, 773-983-6517 Yorke stovi seniausiai tebevei-
kiančiailietuviųorganizacijaipa-
saulyjepriklausantispastatas.Vis
dėlto pastatui, prie kurio prieš
daugiauneišimtmetįfotografa-

Kviečia Lietuvos ambasada vosiįNewYorkąnuvykęsJonas

Basanavičius ir kuris vis dar pri-
klausolietuviams,kilęspavojus–
Balandžio 28 d., penktadienį, gresiabūtiperimtamirnugriau-
6:30 val. v. Lietuvos ambasa- tam,nepaisantpaminklostatuso”,
doje Washingtone (2622 16th St. –LRT.ltrašožurnalistasAugusti-
NW, Washington, DC, 20009) nas Šemelis. (Dr. Antanas Kučas
knygoje„Amerikoslietuviųisto-
vyks susitikimas su Lietuvos
rija”, 1971 m., liudija, kad Susi-
Respublikos Švietimo, mokslo
vienijimaslietuviųAmerikoje(SLA)
ir sporto ministre Jurgita Šiugž-
1910m.balandžio15d.NewYor-
diniene. Renginio metu minist- ke,prie30W.gatvės,304nr.,už30

Š
rė aptars Lietuvos švietimo, 000dol.įsigijonuosavybę,kurper- Istoriniampastatuiiškilopavojus.
mokslo ir sporto aktualijas bei sikėlėcentrovaldybosbūstinėir
JAV lietuvių bendruomenei ak- ki milijonai JAV dolerių, parduoti, bet
„Tėvynės”redakcija.)
nesutinka. „Sakėm, niekados – šis na-
tualius klausimus. mas neparduodamas”, – sako dabartinis
iuo metu 113 metų lietuvių valdy-
SLA vadovas. Jo teigimu, šioje vietoje
tas pastatas, teturintis 4 aukštus, iš-
Vakaro metu taip pat bus pastatas pirktas būtent dėl to, kad „į
siskiria iš daugiaaukštės aplinkos
atidaryta fotografės Sandros (yra per žemas), be to, stovi, anot raši-
New Yorką atvažiuodavo visi imigran-
tai lietuviai. Čia, šalia mūsų, yra Penn
Scedrinos autorinė fotografijų paroda ,,Veidai”. Ši paroda yra dedikuota nio autoriaus, „karščiausioje planetos
Station, iš kur traukiniai važiuodavo į
žmonėms, garsinantiems Lietuvos vardą pasaulyje, puoselėjantiems lietuvišką nekilnojamojo turto rinkos vietoje”,
visą Ameriką”. Likimo ironija – būtent
kultūrą, tradicijas ir papročius. Kiekvienas parodoje vaizduojamas žmogus todėl nenuostabu, kad į jį kėsinasi
ši stotis gali dabar lietuvių nuosavybę
„Manhattano rykliai”. Lietuviai, no-
– iškili asmenybė ir pavyzdys, įkvepiantis mus siekti didelių tikslų ir mylė- rėdami šį pastatą išgelbėti, jam yra iš-
ir „praryti”, mat planuojama stoties
ti Lietuvą. plėtra. Projektui gali būti paimti ir nu-
rūpinę istorinio paminklo vardą, bet, ga-
griauti aplink esantys visi namai.
Po diskusijos ir parodos atidarymo vakaro svečiai bus pakviesti tau- limas dalykas, ir tai jo gali neišgelbėti
„Mus rezervavo stočiai plėsti. Mes
rei vyno ir neformaliam pabendravimui. Renginys vyks lietuvių kalba. – jis gali būti nugriautas ir jo vietoje pa-
patenkam į vieną iš penkių griaunamų
statytas naujas pastatas.
kvartalų”, – žurnalistui pasakoja R.
„Šalia mūsų nupirko viską, išsky-
Apie dalyvavimą maloniai prašome pranešti iki balandžio 26 d. el. paš- rus porą vietų”, – pasakoja SLA vadovas
Glinskis. Gali neužtekti net paminklo
statuso, lietuviškojo paveldo likimą
tu: culture.us@urm.lt Rimvydas Danius Glinskis, kuris pri-
spręs federalinė valdžia Washingtone.
LR ambasados inf. mena, kad ant šio pastato laiptų 1913-ai-
Lietuvių viltis tik tokia – projekto ren-
siais stovėjo Jonas Basanavičius, namo
gimas gali užtrukti ir iki dešimtmečio.
rūsyje veikė spaustuvė, spausdinusi
Tad dabar žiūrima į artimesnę ateitį –
lietuviškas knygas ir kitą spaudą. Ir visą
lentelės apie paminklo statusą iškil-
šią veiklą finansavo patys lietuviai.
mingą pakabinimą.
Klestėjimo metais (apie 1930-uosius) ši
organizacija jungė apie 100 tūkst. narių.
Lietuviai nuolat sulaukia siūlymų Parengta pagal LRT.lt ir
namą, kurio vertė rinkoje yra bent pen- kn. „Amerikos lietuvių istorija”

SLAvadovasRimvydasDaniusGlinskis.Stop kadras.
6 2023BALANDŽIO20,KETVIRTADIENIS DRAUGAS

L I E T U VA I R PA S A U L I S
ParengėVitaliusZaikauskas

Į kosmosą pakėlė dar du lietuvių palydovus

Nutekinti duomenys nesumenkino pasitikėjimo JAV Vilnius (ELTA) – Balandžio 15 dieną du bendrovės „Kongsberg NanoAvio-
nics” sukurti palydovai kartu su „SpaceX” misija „Transporter 7” pakilo į kos-
Vilnius (ELTA) – Pasirodžius informacijai apie nutekintus įslaptintus JAV
mosą iš Californijoje esančios Wandenbergo kosminių pajėgų bazės ir buvo pa-
žvalgybinius dokumentus, Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio sau-
leisti į 500 km aukštį.
gumo klausimais Kęstutis Budrys tikina, kad Lietuvos pasitikėjimas strategi-
Vienas iš jų yra skirtas Dubajaus elektros ir vandens tiekimo tarnybai
ne partnere nesusvyravo.
(DEWA) ir aptarnaus didžiausią pasaulyje saulės baterijų parką.
„Vis dėlto, mes turime milžinišką pasitikėjimą JAV galimybėmis adaptuotis
DEWASAT 2 mažasis palydovas – ankstesnės DEWA misijos tąsa. Praėju-
ir mokytis iš vienos ar kitos situacijos. Taip kad ir šitoje vietoje neabejoju, kad
sių metų sausio mėnesį į orbitą buvo paleistas „NanoAvionics” Lietuvoje pa-
taip bus padaryta”, – teigė Prezidento patarėjas.
gamintas DEWASAT 1.
„JAV yra mūsų esminis strateginis partneris įvairiose veiklose, taip pat ir
Abu palydovai DEWASAT 1 ir DEWASAT 2 yra DEWA programos „Space-
kalbant apie paramą Ukrainai, apie žvalgybos bendradarbiavimą, žvalgybos in-
D” dalis.
formacijos rinkimą. Tai taip, kad šis akmuo nepajudės”, – pabrėžė K. Budrys.
Programos tikslas padėti Jungtinių Arabų Emyratų komunalinių paslau-
Nors pasigirsta svarstymų, kad dėl nutekėjusių slaptų žvalgybinių duomenų
gų bendrovėms gerinti elektros ir vandens tinklų eksploatavimą, priežiūrą ir
gali sumažėti JAV noras remti Ukrainą, K. Budrys tvirtino, jog ši situacija tie-
planavimą. Vienas iš palydovų fotografuos DEWA infrastruktūrą, o kitas pri-
siogiai nepaveiks Lietuvos saugumo.
ims ir siųs trumpąsias žinutes apie sensoriais fiksuojamą tinklų būklę.
Anot jo, ši istorija neišvengiamai padarys žalos karui Ukrainoje. K. Budrys
Pastarasis palydovas veikia kaip komunikacinis įrenginys, ryšį teikiantis
pabrėžė, kad JAV turės priimti sprendimus, jog tokios situacijos nepasikarto-
ir nuo antžeminių komunikacijos tinklų nutolusiose lokacijose, tai ypač aktualu
tų. Jo teigimu, Lietuvai lygiai taip pat kaip JAV yra svarbu, kad žvalgybiniai
dykumoms. Palydovai bus naudojami stebėti Dubajaus elektros energijos tink-
dokumentai ateityje nebūtų nutekinti.
lams, aprūpinantiems daugiau kaip 3 mln. žmonių.
„Ši istorija taip pat pridarys žalos tiek pasitikėjimui vieni kitiems, tiek ža-
„Elektros bei vandens tiekimo optimizavimas pasitelkiant palydovines tech-
los neišvengiamai padarys ir tam, kas vyksta Ukrainoje. Ir visoms toms šalims,
nologijas padeda ne tik sumažinti išlaidas, bet ir prisidėti prie klimato kaitos
kurios ten yra paminėtos. Reikia suprasti, kad pats žalos net įsivertinimo pro-
sušvelninimo. Didžiuojamės, kad Lietuvoje kuriami mažieji palydovai suteikia
cesas, mechanizmas, jis yra pakankamai sudėtingas, bet labai skrupulingas. Jį
galimybę DEWA bendrovei būti novatoriškų palydovinių programų priešaky-
praėjus ir įvertinus, kas yra padaryta, mes turbūt išgirsime teismo proceso metu,
je”, – sako „NanoAvionics” įkūrėjas Vytenis J. Buzas.
kiek tos žalos buvo padaryta”, – aiškino Prezidento patarėjas.
Lietuvoje įsikūrusios bendrovės „NanoAvionics” ir pažangiausiais spren-
Primenama, kad balandžio pradžioje buvo nutekinti įslaptinti Jungtinių Vals-
dimais garsėjančios Dubajaus įmonės DEWA bendradarbiavimas apima ne tik
tijų Gynybos departamento dokumentai, kuriuose išreikštos abejonės Ukrainos
palydovų gamybą, bet ir jų paleidimo valdymą, antžeminės stoties statybą ir ži-
pajėgų kontrpuolimo sėkminga baigtimi, taip pat bendra karo eiga.
nių perdavimą – išsamią mokymo programą Jungtinių Arabų Emyratų spe-
Balandžio 13 dieną buvo suimtas 21 metų JAV nacionalinės gvardijos karys
cialistams ir pagalbą plečiant būsimus DEWA kosmoso infrastruktūros pajė-
Jack Teixeira, įtariamas slaptų dokumentų nutekinimu.
gumus.
Įtariama, kad jis dokumentus, kai kuriuos datuotus dar kovo pradžioje, pa-
skelbė privačioje pokalbių grupėje socialinių tinklų platformoje „Discord”.

Ukrainiečiai biudžetą papildė 58 mln. eurų

Vilnius (ELTA) – Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje įdarbinta ir pa-
gal darbo sutartis dirba daugiau kaip 24 tūkst. ukrainiečių. Iki šių metų kovo
mėnesio jie į mūsų šalies biudžetą sumokėjo daugiau kaip 58 mln. eurų mokesčių,
iš jų daugiau kaip 13 mln. – per šių metų sausį ir vasarį, praneša Socialinės ap-
saugos ir darbo ministerija.
Anot ministerijos, Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savi-
valdybėse, beveik kas trečias – Vilniuje (7 898). Be sostinės daugiausiai atvykusių
ukrainiečių šiuo metu dirba Kaune – 3 275, Klaipėdoje – 3 018, Šiauliuose – 1 429,
Panevėžyje – 1161, Kauno rajone – 759, Vilniaus rajone – 509, Klaipėdos rajone
– 507. Daugiausiai jų dirba apdirbamosios gamybos (6,3 tūkst.), statybos (4,6
tūkst.), transporto ir saugojimo (4 tūkst.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų
(2,4 tūkst.) įmonėse.
„Šalies darbdaviai geranoriškai įsitraukė ir padeda darbingo amžiaus uk-
rainiečiams įsidarbinti, o Užimtumo tarnyba aktyviai padeda ieškantiems dar-
bo Lietuvoje. Laukdami kol galės saugiai sugrįžti į savo Tėvynę, ukrainiečiai LietuvojesukurtipalydovaibusnaudingiJungtiniųEmyratųįmonėms. LRytasnuotr.

A. Ramanauskas-Vanagas buvo skautas

savo darbu prisideda prie Lietuvos ekonomikos kūrimo”, – sako socialinės ap-
saugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, aukštos kvalifikacijos reikalaujančiuo-
se darbuose dirba 1,8 tūkst., t. y. 8 proc. ukrainiečių. Jie dirba verslo ir admi-
nistravimo specialistais (logistikos ir pardavimų vadybininkais), sveikatos spe-
cialistais: gydytojais, slaugytojais, veterinarais, o taip pat mokymo specialistais,
IT specialistais, fizikos inžinerijos specialistais, teisės, socialinės srities ir kul-
tūros specialistais.
Pranešime taip pat nurodoma, kad vidutinės kvalifikacijos reikalaujančiuose
darbuose dirba didžioji dalis – 16,1 tūkst. arba 68 proc. – ukrainiečių. Jie dirba
klientų aptarnavimo specialistais, pardavėjais, statybininkais, metalo apdirbimo
specialistais, elektromechaninių ir elektroninių įrenginių mechanikais, sta-
cionariųjų įrenginių ir mašinų operatoriais, vairuotojais.
Vilnius (BNS) – Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas iki sovietų
okupacijos priklausė skautų organizacijai, atskleidė šią savaitę rasti dokumentai.
Kaip pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras,
Lietuvos centriniame valstybės archyve surasti dokumentai su skautų narių są-
rašu, kuriame minimas ir A. Ramanauskas.
Sovietams okupavus Lietuvą, skautų organizacija buvo panaikinta, jos tur-
tas atimtas, o vyresnieji vadovai – represuoti. Skautų judėjimas atkurtas 1988
lapkritį.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadas A. Ramanauskas-

Politinių kalinių pavardes skelbs kitąmet

Vilnius (BNS) – Politinių kalinių, kuriems užvestos baudžiamosios bylos,
pavardes planuojama viešai paskelbti kitąmet, sako Lietuvos ypatingojo archyvo
direktoriaus pavaduotojas Kęstas Remeika.
Vanagas nužudytas 1957 metų lapkričio 29 dieną Vilniuje – po žiaurių kankinimų
jam įvykdyta mirties bausmė.
Jo palaikų ieškota iki pat 2018-ųjų, kol jie rasti Našlaičių kapinėse Anta-
kalnyje. Tais pačiais metais vadas iškilmingai palaidotas Antakalnio kapinėse.
2018 metais Seimas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir
A. Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, pripažino jį su okupacija ko-
vojusios Lietuvos valstybės vadovu.

Galas gamtos teršėjų nebaudžiamumui

„Mes saugom virš šimto tūkstančių baudžiamųjų bylų politinių kalinių, tai
pavardžių iš šitų bylų nėra skelbiama kol kas, nes jų nėra dar sutvarkyta, ki-
tais metais planuojam paskelbti pavardes žmonių, kuriems užvestos buvo bau-
džiamosios bylos”, – kalbėjo K. Remeika.
Archyve saugomi sąrašai yra išlikę nepilnai, o kai kuriuose sąrašuose yra
nedaug informacijos.
Anot K. Remeikos, internetiniame archyve paskelbus pavardes per pirmąją
savaitę svetainė peržiūrėta per 800 tūkst. kartų, ji bent porai dienų buvo „už-
lūžusi”.
Norintiems gauti bylą pagal rastą pavardę K. Remeika siūlė elektroninės
skaityklos puslapyje pasitikrinti, ar ji paskelbta viešai ir prieinama skaitme-
niniu formatu.
Pasak Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojo, iš saugomų
1,35 mln. bylų, šiuo metu dar nėra suskaitmeninta 10 proc.
Vilnius (ELTA) – Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Bau-
džiamojo kodekso pataisoms.
„Besikartojantys nusikaltimai aplinkai, dažnai vykdomi tų pačių asmenų,
verčia persvarstyti bausmės neišvengiamumo užtikrinimo klausimą. Sistemi-
nę žalą gamtai darantys asmenys turi žinoti, kad administracinėmis baudomis
neišsipirks, už tai turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė”, – sako aplinkos
viceministrė Raminta Radavičienė.
Baudžiamoji atsakomybė bus taikoma ir tais atvejais, kai vykdant neteisėtą
veiką į aplinką išmetama daugiau kaip 0,1 tonos pavojingųjų cheminių medžiagų,
daugiau kaip 5 tonos pavojingų atliekų, daugiau kaip 10 tonų nepavojingų atliekų.
DRAUGAS 2023BALANDŽIO20,KETVIRTADIENIS
L I E T U VA I R PA S A U L I S
M. Pompeo nesieks JAV prezidento posto
Washingtonas (BNS) – Buvęs JAV valstybės sekretorius Mike Pompeo pa-
reiškė nusprendęs 2024 metais nekandidatuoti į JAV prezidentus.
„(Mano žmona) Susan ir aš po ilgų svarstymų ir maldų nusprendėme, kad
aš nekandidatuosiu į Jungtinių Valstijų prezidentus per 2024 metų rinkimus”,
– parašė jis socialiniame tinkle „Twitter”.
Respublikonas paminėjo asmenines tokio sprendimo priežastis ir pridūrė,
kad „tai netinkamas laikas man ir mano šeimai”.
Tačiau buvęs karys ir Centrinės žvalgybos valdybos direktorius visgi už-
siminė, kad galbūt galėtų kandidatuoti ateityje.
Tuo tarpu dabartinis JAV valstybės vadovas Joe Biden, išvykdamas iš Ai-
rijos, sakė, kad gana greitai paskelbs sprendimą, ar kandidatuos 2024 metų pre-
zidento rinkimuose.
„Aš jau paskaičiavau. Apie tai paskelbsime gana greitai”, – pareiškė jis.
Vokietija gyvens be branduolinės energijos
Berlynas (BNS) – Vokietija balandžio 15 dieną išjungė tris paskutines savo
atomines elektrines, taip pasiekdama seniai planuoto atominės energijos atsi-
sakymo proceso kulminaciją.
Šalis šį žingsnį žengė nepaisant siekio nutraukti iškastinio kuro vartojimą
ir suvaldyti energetikos krizę, kilusią dėl karo Ukrainoje.
Nors daugelis Vakarų šalių didina investicijas į atominę energiją, kad su-
mažintų išmetamųjų teršalų kiekį, Vokietija paankstino savo branduolinio am-
žiaus pabaigą.
Didžiausia Europos ekonomika branduolinės energijos siekia atsisakyti nuo
2002-ųjų, tačiau buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel po 2011-aisiais įvy-
kusios Fukušimos elektrinės avarijos Japonijoje paspartino atsisakymo procesą.
Sprendimas pasitraukti buvo populiarus šalyje, kurioje veikia stiprus ju-
dėjimas prieš branduolinę energetiką. Priešiškas jai nuotaikas kursto išliekančios
baimės dėl Šaltojo karo konflikto ir atominių katastrofų, tokių kaip Černoby-
lio atominės elektrinės avarija Ukrainoje.
Rusijos vyriausybėje vyksta kovos
New Yorkas (ELTA) – Naujas internete nutekintų slaptų žvalgybos doku-
mentų rinkinys rodo, kad Rusijos vyriausybės viduje vykstančios kovos gali būti
platesnės ir gilesnės nei iki šiol buvo manoma, pranešė laikraštis „The New York
Times”.
Aptiktoje dokumentų talpykloje, kuri nebuvo dalis 53 puslapių rinkinio, pra-
ėjusią savaitę internete sulaukusio didelio visuomenės dėmesio, piešiamas tar-
pusavyje nesutariančios Rusijos vyriausybės paveikslas.
Juose aprašomi ginčai dėl per karą Ukrainoje žuvusių ar sužeistų žmonių
skaičiaus, o vidaus saugumo agentūra kaltina kariuomenę nuslepiant Rusijos
patirtų nuostolių mastą.
Pasak laikraščio, šalies saugumo tarnyba FSB kaltina kariuomenę slepiant
Rusijos pusėje patirtų aukų mastą. Kariuomenė ir toliau vengia perduoti blo-
gas naujienas aukštesnėms vadovybės grandims, o FSB abejoja Gynybos mi-
nisterijos skaičiais diskusijose su Rusijos vyriausybe, teigiama dokumente.
Šiuose dokumentuose taip pat pateikiama naujų detalių apie vasario mėnesį
vykusį viešą ginčą, per kurį verslo magnatas Jevgenijus Prigožinas, vadovau-
jantis privačiai sukarintai grupuotei „Vagner”, apkaltino Rusijos kariuomenės
pareigūnus, kad šie neperdavė jo kovotojams skubiai reikalingos amunicijos.
Viename dokumente teigiama, kad Rusijos prezidentas bandė ginčą išspręsti
asmeniškai, pasikvietęs J. Prigožiną ir gynybos ministrą Sergejų Šoigu į susi-
tikimą, kuris, kaip manoma, įvyko vasario 22 dieną.
Internete jau kelias savaites plinta įslaptinti JAV žvalgybos agentūrų do-
kumentai, dažnai prorusiškuose kanaluose, ypač daug dėmesio sulaukia me-
namos žvalgybos detalės apie karą Ukrainoje.
Vis griežčiau kritikuoja Raudonąjį Kryžių
Kyjivas (ELTA) – Dauguma iš Rusijos nelaisvės ištrūkusių Ukrainos karių
teigia buvę fiziškai kankinami. „Mūsų turima informacija, 86 proc. tų, kurie grį-
žo iš nelaisvės, pasakojo patyrę tiesioginius fizinius kankinimus”, – sakė Uk-
rainos parlamento įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Dmytras Lubinecas.
Detalių apie kankinimus D. Lubinecas nenorėjo įvardyti – baimindamasis,
kad smurto atvejų keršto sumetimais gali padaugėti.
Nors Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas sulaukia viešos Kyjivo kri-
tikos Rusijos invazijos į Ukrainą fone, jis taip ir neišsprendė savo darbo prob-
lemų.
Tai pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis
Dmytro Lubinecas.
Anot pareigūno, dabartinis karas atskleidė bendrą tarptautinės žmogaus
teisių gynimo sistemos neefektyvumą. Jo nuomone, paaiškėjo, kad tai „fikcija,
kuri egzistuoja tik popieriuje”.
Anksčiau Ukrainos prezidento biuras ne kartą kritikavo Raudonąjį Kryžių
dėl to, kad organizacijos atstovai neįstengia patekti į tas vietas Rusijoje ir oku-
puotose teritorijose, kur laikomi karo belaisviai ukrainiečiai.
Ypač skandalingas buvo atvejis Jelenivkoje, okupuotoje Donbaso dalyje. Ten
per įtartiną sprogimą žuvo dešimtys ukrainiečių belaisvių.
Be to, Raudonasis Kryžius įsivėlė į kelis skandalus, susijusius su pagalba
okupantams ir jų šeimoms.
Pavyzdžiui, spalio mėnesį buvo sužinota, kad Rusijos Raudonasis Kryžius
pradėjo rinkti lėšas, kad padėtų rusų kariškių šeimoms.
7
Smarkūs mūšiai dėl Bachmuto tęsiasi
Kyjivas/Londonas (ELTA, BNS) – Rytų Ukrainos Bachmuto mieste, Ky-
jivo duomenimis, tęsiasi smarkūs mūšiai.
Rusų pajėgos atakuoja iš oro ir sunkiosios artilerijos, pranešė sausumos da-
linių vadas Oleksandras Syrskis.
Kartu jis pabrėžė, kad „situacija dabartiniu metu kontroliuojama”. Uk-
rainiečių kariai esą daro priešui didelių nuostolių ir „pastebimai lėtina” rusų
puolimą.
Maskvos duomenimis, Rusija po mėnesius trukusių mūšių yra užėmusi 80
proc. miesto teritorijos. Praktiškai sugriautame mieste Donecko srityje, kuriame
prieš karą gyveno daugiau kaip 70 000 žmonių, dar likę šimtai civilių.
Manoma, kad Ukrainos kariuomenė ateinančiomis dienomis keliuose
ruožuose gali pradėti didesnį kontrpuolimą.
Rusija, anot britų žvalgybos, sumažino savo karių ir atakų skaičių Ukrai-
nos rytuose, kad nukreiptų išteklius į Bachmutą. Čia reguliariosios armijos da-
liniai ir „Vagner” kovotojai ir toliau daro „šliaužiančią pažangą”, pranešė bri-
tų gynybos ministerija.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos susiduria su didelėmis tiekimo problemo-
mis. Tačiau jos tvarkingai pasitraukė iš pozicijų, kurias buvo priverstos palikti,
sakoma suvestinėje.
Miesto centre „Vagner” puolimo grupės ir toliau veržiasi, joms padeda Ru-
sijos oro pajėgų desantininkai, atėję į pagalbą „Vagner” daliniams šiauriniame
ir pietiniame operacijos flange, sakoma pranešime.
Nepaisant šių sunkumų, Kyjivas ir toliau tvirtina neketinąs atiduoti mies-
to, dabar beveik visiškai sunaikinto. Ukraina verčia Rusijos užpuolikus reng-
ti atakas, per kurias jie patiria didžiulius nuostolius, ir taip alina Maskvos ka-
riuomenę.
Jei Bachmutas kris, tai atvers kelią Rusijos kariuomenei į svarbius Slav-
jansko ir Kramatorsko miestus ir priartins Rusiją prie tikslo užgrobti visą Do-
necką.
Rusijoje laikoma įkaitais 20 tūkst. ukrainiečių
Kyjivas (ELTA) – Rusija įkaitais laiko mažiausiai 20 tūkst. ukrainiečių ci-
vilių, pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.
„Bendras skaičius (žmonių), kuriuos šiuo metu laiko Rusijos Federacija, yra
tiesiog beprotiškas. Ir tai tik skaičius tų, kurių artimieji oficialiai į mane krei-
pėsi. Šis skaičius yra daugiau nei 20 tūkstančių. Tai tiesiog neįtikėtinas skai-
čius Ukrainos piliečių, kuriuos Rusija sulaikė ir be jokios priežasties laiko su-
laikytus laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose”, – sakė D. Lubinecas.
Per pastarąją savaitę Ukraina iš Rusijos nelaisvės susigrąžino 230 žmonių.
Tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos
atstovas Andrijus Jusovas.
„Tai yra tikras stebuklas, tačiau, žinoma, jo užkulisiuose būta daug sunkaus
darbo. Šis darbas sudėtingas, nes, kad ir kaip būtų sunku sakyti, čia kalbame
apie tam tikrą bendravimą su okupantais, su valstybe agresore mainų klausi-
mu. Su valstybe, kuri nepaiso tarptautinės teisės ir nevertina savo pačios ka-
rių ir piliečių gyvybių. Nepaisant to, Ukraina pasitelkia visas pasiekiamas prie-
mones, kad susigrąžintų savo žmones. Per pastarąją savaitę sugrąžinta 230 žmo-
nių”, – tvirtino A. Jusovas.
Pareigūnas pabrėžė, kad šiuo metu nėra galimybės aptarti daugiau detalių.
Jis nurodė, kad viskas paaiškės, kai Ukraina laimės karą ir kai namo grįš pa-
skutinis belaisvis.
Pasak A. Jusovo, darbas siekiant belaisvių susigrąžinimo tęsiasi.
Ukrainaipavykosusigrąžinti230belaisvių,tarpkuriųirlegendinių„Azovstal”gynėjų.Tie-
sa,kaikurietaipsuluošinti,taipokupantų„nugydyti“,kadUkrainos-Rusijossienąkirsti
savomiskojomisneįstengė. ELTAnuotr.
Ukraina nepaskelbs, kad pradeda kontrpuolimą
Kyjivas (ELTA) – Ukrainiečiai neturėtų laukti tos dienos, kai gynybos pa-
jėgos paskelbs kontrpuolimo pradžią, juolab kad jau atliekami kai kurie veiks-
mai, sakė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar.
„Nebus tokios dienos, kad ginkluotosios pajėgos pasakytų: rytoj pradeda-
me kontrpuolimą”, – sakė H. Maliar.
Ji pabrėžė, kad kai kurių kontrpuolamųjų veiksmų jau imamasi.
Pareigūnė taip pat pabrėžė, kad aukščiausioji karinė vadovybė turi keletą
planų.
8 2023BALANDŽIO20,KETVIRTADIENIS
Kelionė į Panamą – be išankstinio plano (II)
GIEDRĖ GRIGALAITYTĖ
Tęsinys. Pradžia – balandžio 13 d., Nr. 29
Kelionė nuo San Carlos iki Chiriqui regiono Pana-
mericangreitkeliuįvakarus,trukusibeveik5valan-
das, neprailgo. Apsistojome Boca Chica kaimelio
viešbutėlyje,kurisčiairbuvovienintelis,išškyrusne-
toliesantįbanglentininkųhostelį.Šižemdirbiųiržve-
jųgyvenvietėniekuoneišsiskiria,betyrapagrindinis
susisiekimocentrassušaliabesidriekiančiomisChi-
riquiįlankossalomis.
Prabangi vienatvė vaizdingose salose
os atvykę, nuėjome prie netoliese esančios
V prieplaukos, kur šalia savo senųjų taksi val-
čių vairuotojai kantriai laukė norinčių per-
sikelti į artimiausią Boca Brava ar tolimesnes sale-
les, pasivaikščioti laukinėje gamtoje ūbaujant bež-
džionėms ir pailsėti tuščiuose smėlio paplūdimiuo-
se. Kelionė vietine motorine „gondola” pirmyn ir at-
gal – pigi, tik 3 dol. žmogui. Sugalvojus iš salos grįž-
ti atgal, Boca Brava Lodge viešbučio darbuotojas (daž-
niausiai barmenas) pasirūpina, kad valtis neuž-
truktų ir po 5 minučių jau lauktų keliautojų. Beje,
viešbutis ima 10 dol. užstatą, kurį, pasibuvus saloje,
galima išleisti viešbučio restorane. Mums už tą
sumą, šiek tiek prie jos pridėjus, išėjo trys gėrimai
ir užkandėlė. Keletą valandų tik trise mėgavomės
Playa Christina paplūdimiu: nuostabūs vandenyno
ir salų vaizdai, ramus ir gaivinantis Ramiojo van-
denyno užutekio vanduo yra tai, ko reikia, kad sie-
la atsigautų.
Viešbučio, ar tiksliau, svečių namų registratūroje
sėdėjusi maloni moteriškė, kuri viešbutyje atlieka ir
daugiau darbų, kreipėsi į mus ir pradėjo ispanų
greitakalbe kažką „malti”. Čia mums pirmą kartą pra-
vertė mūsų 15-metės dukros vertimo paslaugos. Ispanų
kalbos ji jau kelerius metus mokėsi mokykloje. Pavyko
išsiaiškinti, kad darbuotoja siūlė kitą dieną plaukti
į keletą salų. Mums jos pasiūlymas labai tiko. Kitą
rytą, lydimi gražiomis uniformomis pasipuošusių
mažų mokinukių susidomėjusių žvilgsnių, su nedi-
dele, dešimties žmonių grupe išplaukėme į salas. Mūsų
valtį lydėjo vandenyje šokinėjantys delfinai.
Atplaukę pirmąsias keletą valandų praleido-
me Chiriqui nacionalinio parko ekologiniame draus-
tinyje. Nedidele, akinamai balto smėlio ir žydriausio
vandens buveine mėgavomės tik mes, atplaukusieji,
nes daugiau poilsiautojų čia nebuvo. Neklysiu pa-
sakydama, kad pastarosios dvi dienos buvo visos ke-
lionės pagrindinis akcentas, nes mes mėgavomės
gamta ir buvimu joje. Vėliau nukeliavome į kitą sa-
lelę, vietinių vadinama Iguana, kur mus pusdieniui
priglobė šeima, turinti ekologinio viešbučio verslą.
Mus pasitiko šeimininkų augintiniai – šuniukai ir ant
jų jojanti beždžionytė. Pasistiprinę šeimininkų res-
toranėlyje, deginomės pliaže. Nameliuose nesimatė
nė vieno turisto, nes į šią atokią vietą nėra papras-
ta nusigauti. Pasijautėme kaip padovanotoje ramy-
bės oazėje, kurios nesinorėjo palikti.
Visgi po kurio laiko teko sėsti atgal į valtį ir ke-
liauti atgal į Boca Chica. Vieninteliame, vietiniamių
taip pat lankomame restoranėlyje laukė dar viena va-
karienė iš vietinių žvejų laimikio. O viešbutėlio te-
rasoje teko imti į rankas kelionių gidą ir nuspręsti,
kur tęsime savo maršrutą.
Vietinės chaotiškos tvarkos taisyklės
Kadangi Panamoje iki šiol keliavome tik Ramiojo
vandenyno pakrante, nusprendėme pervažiuoti kal-
nus ir praleisti dalį laiko Karibų pakrantėje. Kitą rytą
pajudėjome link Bocas del Toro regiono ir jį juosiančio
to paties pavadinimo salų archipelago. Beje, Panamą
iš abiejų pusių supa begalės salų ir salynų tiek iš Ra-
miojo vandenyno, tiek iš Karibų jūros pusės. Nepil-
nos keturios valandos kelio, ir mes jau šalies šiauri-
nėje dalyje, artėjame link Almirantės miestelio, jun-
giančio žemyninę dalį su Bocos del Toro salomis. Pa-
siskaitėme, kad nuomotą automobilį teks palikti
krante, o patiems sėsti į vandens „autobusą” ir maž-
daug valandą plaukti iki pagrindinės salos Colon, kur
jau buvome iš anksto užsisakę nakvynę.
DRAUGAS
Panamojekaimeliųgyventojaiįsikūręnetikpakrantėse.Įprastagyventiirnameliuoseantvandens.
Visa neilga perskėlimo į salą dalis buvo tikras jome į salą. Iš prieplaukos į atvirą jūrą plaukėme siau-
įdomus nuotykis. Įvažiuojant į pačią Almirantę, dė- rais kanalais, kurių pakrantėse sulypdyti stovėjo gy-
mesį patraukė kelio šalikelėje reklaminis stendas su venamieji pastatai. Visa ta vidinė akvatorija buvo pa-
balto kelto nuotrauka (skaičiau, kad keliami ir au- skendusi šiukšlėse, pro kurias vietomis net nesimatė
tomobiliai, jei apsistojama salose ilgesniam laikui), vandens. Tai buvo viena iš tų vietų, kur pasimato ir
bet akys stabtelėjo prie praskriejant pamatyto pa- ta kita šio pasaulio realybė bei gyvenimo būdas. Ap-
vadinimo, kuris priminė lietuviško miestelio vardą. linkui dvokė benzinu, bet vylėmės, kad visa tai pa-
Aš tiesiog pamaniau, kad neteisingai perskaičiau, ir sibaigs išplaukus iš prieplaukos.
tą įvykį tą kartą pamiršau. Atviroje jūroje kūną gaivino druskingas vėjas,
Juolab, vyksmas esamuoju laiku nesustoja: štai o sielą – Karibų jūros mėlis ir salų bei mangrovių
netikėtai prieš mus išdygsta ryškią liemenę dėvin- vaizdai. Prieš mus išniro ir nuo Colon salos į Almi-
tis vietinis juodaodis vyrukas ant dviračio ir, mo- rantę sugrįžtantis baltasis keltas, kuris artėdamas
suodamas kažkuo panašiu į eismo reguliavimo laz- man vis labiau atrodė jau ne kartą matytas. Matyta
delę, primygtinai liepia mums stoti. Nepasitikėdami forma, spalvos – jis atrodė visai taip pat, kaip mano
vietinių triukais, dar bandėme judėti pirmyn ir ne- vaikystės keltas, kuriuo keldavomės į Kuršių Neri-
stoti, bet greitaeigis reguliuotojas atkakliai mynė dvi- ją – Smiltynę ir tiesiu taikymu eidavome į paplūdi-
račiu iš paskos, mojuodamas kažkokia kortele ir vos mį. Svarsčiau, kad, ko gero, keltai gaminami pagal
neužšoko ant automobi-
lio, bandydamas mus su-
stabdyti.
Teko atidaryti langą.
Jau buvome mintyse pa-
siruošę atsakinėti „ne-
domina”, „nenorim” ar
„nereikia”, bet netrukus
supratome, kad vyrukas
yra tarnautojas, regu-
liuojantis į miestelį at-
vykstančių mašinų srau-
tą. Jo užduotis – atskirti
tuos, kurie turi persikel-
ti į salas ir palydėti juos
į specialias automobilių
stovėjimo aikšteles, ša-
lia kurių glaudėsi valčių
– autobusų stotis.
Prieš šią kelionę
skaitėme, kad labai sun-
ku suvokti tą chaotišką GabalėlisLietuvosKaribuose:Palangosvardupavadintasnetiksenas,visdarveikiantis
automobilių statymo pro- keltas,betirprieplauka.G.Grigalaitytėsšeimosarchyvonuotraukos.
cesą: visai neaišku, kokio
šėtoniško algoritmo būdu mašinos pastatomos, o po standartinius modelius, todėl panašių gali būti įvai-
to grąžinamos grįžus atgal. Kažkokia sistema visgi riuose pasaulio kampeliuose. Bet čia jam priartėjus,
yra, nes visas procesas labai greitai ir efektyviai vei- laivo pavadinimo užrašas, kaip žaibas trenkė į gal-
kia, ir nebuvo jokių nusiskundimų dėl apgadinto in- vą – „Palanga”. Skubiai padariau keletą nuotraukų,
ventoriaus. Taigi, tik privažiavę, atidavėme raktelius kad vėliau galėčiau jas patyrinėti. Tuo pačiu metu
mus palydėjusiam vietiniam ir, išsiėmę lagaminus, šmėstelėjo prisiminimas apie įvažiuojant į miestelį
nukulniavome į parodytą nedidelę pašiūrę – kelei- neva neteisingai perskaitytą užrašą. Beje, atplaukus
vinių valčių stotį. į Colon salą bei einant link viešbučio, keltų prie-
Priėję prie kasos langelio nusipirkome bilietus plaukoje pasimatė ir antrasis – vardu Baltija. Ką gi,
ir įsiliejome į „gyvą” turistų ir vietinių gyventojų vadinasi, nesuklydau – abu keltai jau labai nuste-
eilę. Ką gi, ta keleivinė vandens transporto priemo- kenti, bet dirba iki šiol. Vėliau sužinojau, kad se-
nė – tipinė motorinė valtis su suolais maždaug 30-čiai nuosius mūsų keltus perpirko (apie pirkimą visada
žmonių. Tiesa, lagaminus turėjome atiduoti į baga- žinojau) tolimesniam naudojimui verslininkai iš
žo skyrių, todėl buvo įdomu stebėti, kaip ir kur tie Panamos ir išsivežė pas save. Pavadinimai jiems pa-
daiktai keliaus. Pasirodo, kad priekinėje valties da- tiko, todėl jų ir nekeitė, paliko senuosius, o ir pačią
lyje buvo įrengtas liukas, ir juo į triumą buvo tiesiog prieplauką pavadino Palanga – šis vardas puikuojasi
metami visi į bagažą priduoti daiktai – lagaminai, žemėlapiuose. Tiek netikėtai surastos Lietuvos toli-
kuprinės, dėžės – vietinių, gyvenančių salose, pir- mojoje Centrinėje Amerikoje.
kiniai. Vyksmas tiesiog priminė kažkokius „lauki-
nius Vakarus”, bet jautėmės visiškai saugiai, visi Karibų pakrantė – nevaržonų turistų „rojus”
buvo geranoriški ir draugiški.
Išėjome pasižvalgyti po miestelį bei pasidomėti,
Panamoje – Palangos prieplauka ką galėtume nuveikti rytojaus dieną. Gatvėse iškabos
reklamavo įvairius dienos pažintinius turus laivu po
Šioje veiksmo „kakofonijoje” sparčiai pajudė- archipelagą, įplaukiant į delfinų įlanką, tinginių
DRAUGAS 2023BALANDŽIO20,KETVIRTADIENIS 9

salą, mangroves, Zapatilla – negyvenamą, švariausio

smėlio ir žydrojo vandens skalaujamą salą – draustinį,
paviršinį nardymą bei jūros žvaigždžių alėją.
Vietinių patarti, dar spėjom įsėsti į vieną iš vie-
tinių vandens taksi valčių, kuri nuplukdė mus į ma-
žesnę kaimyninę Carenero salą pabūti paplūdimyje.
Visgi ilgai ten neužsibuvome, nes po prieš tai patirtos
ramybės Ramiojo vandenyno pakrantėje, pasijutome
papuolę į didelį šurmulį. Visur zujo daugybė žmonių,
kaip Palangoje vasarą, o vandenis raižė begalės mo-
torinių valčių. Ne ką geriau jautėmės ir grįžę į Bocas
del Toro miestelį, kuriame buvome apsigyvenę: dul-
kinos gatvės, kalnai šiukšlių, daug žmonių – ir vieti-
nių, ir turistų. Žinyne apie šalį teko skaityti, kad Ra-
miojo vandenyno arba pietinėje Panamoje gyventojų
daugumą sudaro Lotynų Amerikos palikuonys, o
šiaurinėje Karibų regiono dalyje – afro-antilų etninės
grupės. Ilgai miestelyje nebeužsibuvome ir, užkandę
vietiniame restoranėlyje, grįžome į viešbutį.
Rytą patraukėme į prieplauką ir netrukus su gru-
pe išplaukėme laivu patyrinėti Bocas del Toro saly-
no. Pirmas sustojimas – Delfinų įlanka, pasak eks-
kursijos aprašymo, ten knibžda delfinų. Tačiau ten
buvo tik viena delfinė su jaunikliu, o knibždėjo ten
daug valčių su turistais. Jos įžūliai nardė viena kitai
trukdydamos ar pastodamos kelią, ir, negailestingai Vandens,,taksi”laukiaklientų:šitransportopriemonėturistamspatinka,nesvežagreitaiirpigiai.
grieždamos varikliais, bandė prasibrauti prie delfi-
nų šeimynos. Vos šiems jūros gyviams išnirus į pa- tui bei šalia esančiam Portobelo nacionaliniam krantą išplautame laive, nuo kurio denio gėrėjomės
viršių, valtys drioksėdamos bandydavo išnirti prieš parkui. Šis regionas garsėjo nusikaltimas bei vieti- paskutiniu Karibų saulėlydžiu.
pat delfinų nosis, užkirsdamos jiems kelią laisvai ju- nių gaujų karais, bet siekiant šalyje skatinti turiz- Bet likus nedidelei atkarpai iki greitkelio, įvyks-
dėti. Kai kurios valtys tai darė išties agresyviai, ir tuo- mą, svečiai yra kviečiami būtinai apsilankyti šiame ta nenumatytas dalykas, apie kurį reikėjo pagalvo-
met pagalvojau: ne veltui mus, žmones, kartais vadina regione ir praleisti dieną Karibų paplūdimyje, per- ti, keliaujant Centrinėje Amerikoje. Kertant Colon,
pačiais pavojingiausiais grobuonimis. Tas delfinų ste- sikėlus valtele į nedideles palei krantą išsidriekusias mus pasitiko kažkoks chaosas, eismas staiga susto-
bėjimas tikrai labiau priminė šių gyvūnų persekio- saleles. Mes tą ir padarėme. Kelionė greitkeliu iki Co- jo, į gatves plūdo minios išsipuošusių žmonių – mies-
jimą. Paaiškėjo, kad ne taip seniai jų čia buvo gana lon miestelio neprailgo, bet likusi nedidelė atkarpa te prasidėjo kažkokia šventė. Laiko nusigauti iki oro
didelė – 80 delfinų populiacija, bet dabar ji ženkliai ėjo pačiu miestu, kuriame mes tiesiog stojome vie- uosto dar buvo nemažai, bet mes ne juokais suneri-
sumažėjo. Ir tai lėmė toks nemokšiškas ir laukinis gy- tinių automobilių kamščiuose, o vilkimasis paskui mome. Mano vyras pradėjo lėtai laviruoti mažomis
vosios gamtos išnaudojimas. šiukšliavežį ir sklindantys kvapai sekino. Galiausiai, gatvelėmis ir užkampiais, artėjome link išvažiavimo
Neužsibuvę patraukėme link kito kelionės taško išnirus iš miesto gniaužtų ir važiuojant pajūrio ke- į greitkelį. Vargais negalais, o gal stebuklingai, at-
– Zapatilla salos Bastimentos nacionaliniame parke. liu, ten atsivėrusiais vaizdais nusivylėme – nuosta- sidūrėme jame ir tada be trukdžių pajudėjome, bet
Tai turėjo būti kelių valandų poilsis laukinėje balto bų jūros mėlio, pakrančių smėlio ir salų peizažą už- priešingoje greitkelio eismo pusėje situacija buvo ne-
smėlio, ošiančių palmių pavėsio ir žydro Karibų van- stojo nesibaigiantys šiukšlių kalnai. Vėl Karibų valdoma, kilometriniai ruožai automobilių tiesiog
dens oazėje. Priartėjus prie nedidelės salelės, mus pa- pusė, vėl ta pati netvarka. stovėjo. Tokio kamščio dar niekada neteko matyti.
sitiko triukšmas, muzika, daugybė visur prišvartuo- Visi, kas važiavo į Colon miestelį, atsidūrė spąstuose,
tų laivų ir minios žmonių, išsibarsčiusių po visus sa- Per stebuklą neįstrigome kelyje neįmanoma buvo niekur išvažiuoti.
los kampelius. Galų gale radome atokesnę vietelę po O kas, jei tai būtų nutikę mums? Nuo to laiko
palmėmis ir smaginomės žydrose jūros bangose, o ak- Pakeliui sustojome apžiūrėti senosios ispanų vengiame tolimesnių išvykų, jei laukia vakarinis rei-
sominis jūros vanduo gaivino žiemos nualintą odą ir tvirtovės griuvėsių ir pakrančių įtvirtinimų su se- sas. Ir jeigu tą dieną galėtume pradėti iš naujo, bū-
kūną. Vidurdienį sustojome vienoje iš salų esančiame novinėmis patrankomis. Privažiavus iki paplūdimio tume pasilikę ir pramogavę Panamos mieste. Visgi
restoranėlyje užkąsti, o po to patraukėme į Tinginių zonos, palikome automobilį apleisto namo kieme, vie- nevėluodami pasiekėme Tocumeno tarptautinį oro
salą. Tinginiai – egzotiški gyvūnai, mėgstantys vie- tinių „rekonstruotame” į saugojimo aikštele ir, sėdę uostą ir, grąžinę automobilį, mintyse pamojavome
natvę ir ramybę. Deja, jų sala tikrai nebepriminė sau- į medinę valtelę, su vietiniais plaukėme į nedidelę, šiai stūksančiai tarp dviejų kontinentų svetingai ša-
gaus prieglobsčio. Dešimtys burzgiančių valčių ban- nuo kranto matomą, salelę. Joje gerai nenuteikė žmo- liai, kuri mums padovanojo nesuskaičiuojamus
dė užkirsti kelią viena kitai, kad privežtų savo kelei- nių perteklius, kažkokie neaiškūs veikėjai, iš karto įspūdžius ir pažintis su savo gamta, technologi-
vius vos ne iki pačios medžio viršūnės. Variklių gar- pripuolę su rinkliavos prašymais. Trumpai pasi- niais stebuklais, kultūra ir draugiškais žmonėmis.
sai ir benzino kvapas greitu laiku išvarys tinginius iš maudėme pakaitomis, nes nesiryžome palikti kran- Ar sugrįžtume, progai pasitaikius? Be abejonės – taip,
jų gyvenamųjų vietų. Gal praūžusi pandemija pri- te be priežiūros savo daiktų. Tai buvo pirmas kartas, nes pamatėme tiek nedaug. Dar šimtai kilometrų ne-
stabdė šio unikalaus gamtos kampelio niokojimą. O vis- kai Panamoje nesijautėme saugiai, mūsų nedžiugi- aplankytų Ramiojo vandenyno pakrančių, o kiek dar
gi medžiais laipiojantys tinginiai – įspūdingo grožio no ir vaizdai bei pramogos, kurioms pasiekti prireikė palei pakrantes išsimėčiusių salynų, bei senųjų ko-
gyvūnai. Likusią kelionės dalį skyrėme paviršiniam trijų valandų. Neužsibuvę persikėlėme į krantą ir pa- lonijinės Ispanijos miestų – kultūros paveldo objektų.
nardymui su vamzdeliu ir gėrėjomės povandeninio pa- sukome atgal link Panamos miesto, trumpam sustoję Todėl iki pasimatymo, Panama!
saulio spalvomis, koralų kolonija ir ryškiaspalvėmis Portobelo pavakarieniauti. Restoranas įsikūręs į Pabaiga
žuvimis bei kitais jūrų gyvūnais. Kelionės pabaigoje
praplaukėme Hollywoodo salą ir jos pakrantėje kori-
doriumi išsirikiavusią jūros žvaigždžių alėją.

Salos peizažo dalis – šiukšlės

Grįžę paskutinei nakčiai, persikėlėme į seniau-

sią Bocos del Toro viešbutį Gran Hotel Bahia, kuris
yra ir pats seniausias išlikęs pastatas bei istorinis pa-
minklas archipelage. Pastatytas 1905 metais kaip Uni-
ted Fruit kompanijos būstinė, vėliau tarnavo kaip
konsulatas ir radijo bei telegrafo bendrovė iki tam-
pant viešbučiu 1968 metais. Nors kambariai jau šiek
tiek atgyvenę, bet sename mediniame pastate išli-
kusios autentiškos bendrojo naudojimo erdvės ir erd-
vi kolonijinio stiliaus antrojo aukšto terasa, kurioje
tiekiami pusryčiai su labai skania kava, o valgant ga-
lima stebėti miestelio centrinę gatvę, keltų prie-
plauką bei gatvių prekeivius.
Dvi dienos Bocos del Toro prabėgo nejučia, bet su
daug naujų potyrių. Grįždami sėdome į vandens au-
tobusą bei patraukėme link žemyno, kur mūsų laukė
automobilis ir ilga 9 valandų kelionė atgal į sostinę.
Bocos del Toro patvirtino visų kelionių žinynų
ir turizmo informacinių puslapių teiginį, kad tai yra
vienas iš didžiausių Panamos turizmo centrų, bet rei-
kėtų šiam regionui sulėtinti turizmo plėtros tempus
ir leisti visai salyno ekosistemai atsigauti.
Grįžę atgal į Panamą, paskutinę dieną nuspren-
dėme skirti sostinės šiaurėje esančiam Colon mies- Panamosgamtaužburia:nuokrantoatsiveriajaukiųįlankųirtoliuosepaskendusiųžaliųkalvųvaizdai.
10 2023BALANDŽIO20,KETVIRTADIENIS DRAUGAS

S P O R TA S

D. Sabonis keičia tikėjimą į judaizmą

ParengėDainiusRuževičius

Lietuvos krepšinio rinktinės ir Sacra-

mento,,Kings”žvaigždėDomantasSa-
boniskeičiasavotikėjimąįjudaizmą.
Apietaipranešėjweekly.com. „Apietai
viešainekalbėjome.Jismylijudaizmą
irtikrainoribūtijodalimi”,–teigėD.
SaboniožmonaShashana.

ings” krepšininkas regulia-

„ K riai studijuoja nuotoliniu

būdu pas rabiną Erez Sher-
man iš Sinajaus šventyklos Los Ange-
les. „Jo mityba – košerinė. Kai būna Vil-
niuje, eina pas košerinius mėsinin-
kus vištienos pirkti”, – apie Domantą
kalbėjo žmona.
Nors D. Sabonis yra pasiryžęs mo-
kytis judaizmo, anot jo žmonos, dėl dar-
Saboniaisusituokė2021m.rugpjūtįpagal
reformistiniojudaizmotradicijas.Poraau-
ginavieneriųmetųsūnųTigerį,ošiuome-
tuShashanalaukiasiantrojovaiko.
jis toliau mokosi. Švenčiame Paschą,

R. Augustinaitė – vėl čempionė

bo reikalavimų jis negalėjo įsipareigoti švenčiame šabą. Mes nevairuojame, o
R.Augustinaitė:„Nerealusjausmaslaimėtičempionatą.Ypačdvejusmetusišeilės.” laikytis visų šio tikėjimo tradicijų. šabo vakarienę rengiame kiekvieną sa-

M. Aleknos ir
„Jis turi skristi ir daryti visa kita, bet vaitę”, – kalbėjo S. Sabonis.

JAVmokyklųmerginųkrepšiniočem-
pionatąantrusmetusišeilėslaimėjo
MontverdeakademijaišFloridos–jaiat-
stovaujair19-metė182cmūgiošiau-
lietėRusnėAugustinaitė.
EICO turnyro finale Montverde
G. Karinauskaitės rekordai
taškų skirtumu, bet surengėme įspū-
dingą sugrįžimą. Neapsakomas jaus-
mas!”
Šiemet su devyniolikmečių mer-
ginų rinktine dalyvausianti Pasaulio
Lietuvoslengvaatlečiaisėkmingaitęsia
čempionate R. Augustinaitė jau yra ap-
savopasirodymusįvairioseJAVvykstan-
sisprendusi dėl savo ateities. Gavusi ke-
liolika kvietimų iš NCAA, ji apsispren- čiosevaržybose.

G krepšininkės 60:54 įveikė Long

Island „Lutheran” komandą.
Abi komandos JAV mokyklų reitinge
užima dvi pirmąsias vietas.
Montverde žaidėjos buvo atsiliku-
sios dviženkliu skirtumu (20:34), tačiau
sugebėjo atsigriebti. Įspūdingą sugrį-
žimą antroje rungtynių pusėje pade-
monstravusios Montverde krepšinin-
kės antrus metus iš eilės iškovojo stip-
riausios komandos titulą.
Nugalėtojoms atstovavusi Lietuvos
krepšininkė R. Augustinaitė pataikė 3
tritaškius ir pelnė 9 taškus.
„Nerealus jausmas laimėti čempio-
natą. Ypač dvejus metus iš eilės. Iki šiol
to nėra padariusi jokia kita mokykla,
– po pergalės kalbėjo R. Augustinaitė.
dė savo karjerą tęsti Georgia Institute
of Technology, žinomame kaip Georgia
Tech. Georgia Tech „Yellow Jackets”
komandos trenerė yra atvedusi iki
olimpinio aukso ir JAV krepšinio rink-
tinę.
Po vasaros triumfo Europos čem-
pionate su Lietuvos aštuoniolikmečių
rinktine R. Augustinaitė grįžo į Flori-
dos valstiją, nes nuo 2020-ųjų mokosi ir
rungtyniauja Montverde akademijoje.
Siekti savo svajonės žaisti WNBA
R. Augustinaitė nutarė pirma rungty-
niaujant JAV mokykloje, o paskui –
universitete. „Aš visada žinojau, kad
noriu į WNBA, o tiesiausias kelias
tam yra Amerikoje”, – sakė R. Augus-
tinaitė, Lietuvoje augusi Šiaulių „Sau-
63-iosiose „Mt.SAC Relays” lengvosios
atletikos varžybose vyrų disko metimo
rungtį laimėjo Mykolas Alekna.
Lietuvis geriausiu – penktu – mė-
ginimu įrankį nusviedė 68,35 metro (X
– 65,43 – X – 65,89 – 68,35 – 65,32). Antrą
vietą užėmė Roje Stona (66,64), o trečias
buvo britas Lawrence Okoye (66,15).
M. Aleknos atliktas metimas –
antras geriausias šiemet pasaulyje.
Pirmas šių metų rezultatas taip pat pri-
klauso lietuviui (68,39), kurį jis pasiekė
prieš dvi savaites „Brutus Hamilton In- BėgikėG.Karinauskaitė3000mkliūtiniame
vitational” varžybose. bėgimepagerinoLietuvosU23rekordą.
1992 m. šias varžybas buvo laimė-
jęs Romas Ubartas (68,18), o 2000-aisiais rekordą (4:14.76) ir užėmė 19 vietą tarp
– Mykolo tėtis Virgilijus (67,80). 165 dalyvių.

M. Buzelis sužavėjo savo dėjimais

– Po dviejų kėlinių atsilikinėjome 16
HoustonevykusiamejaunųjųJAVkrep-
šiniotalentų„Orokaraliaus”konkurse
žibėjoirlietuvisMatasBuzelis.18-me-
tiskrepšininkaskrepšiniošventėjene
tiksužavėjožiūrovusįspūdingaisdėji-
mais,betirvaržėsisuNBAžvaigždės
LeBronJamessūnumiBronnyJames.
spūdingo grožio dėjimu M. Buzelis
lės” akademijoje.
Finaliniame varžybų etape M. Bu-
zelis liko ketvirtas. Jis surinko 98 iš 140
galimų balų. B. James liko antras – per
du finalinio etapo dėjimus surinko 112
balų. Pirmąją vietą „Oro karaliaus”
konkurse užėmė 120 balų surinkęs
Sean Stewart.
Krito pusfinalyje
„Bryan Clay Invitational” varžybo-
se Azusoje (California) 3000 m kliūti-
niame bėgime Greta Karinauskaitė
užėmė ketvirtą vietą (9:46.72) ir page-
rino Lietuvos U23 rekordą. Šioje rung-
tyje septyniuose bėgimuose startavo
120 kliūtininkių. Ankstesnis Lietuvos
U23 rekordas nuo praėjusių metų irgi
priklausė G. Karinauskaitei (9:50.26).
Beatričė Juškevičiūtė, dalyvau-
dama septynkovės varžybose, barjeri-
niame bėgime pasiekė asmeninį re-
kordą ir šeštą rezultatą Lietuvos isto-
rijoje. Dar du asmeninius rekordus
Beatričė pasiekė šuolių į tolį ir 800 m
Giedrius Valinčius 5 000 m bėgime
pagerino asmeninį rekordą (13:46.77).
Šis rezultatas yra dešimtas Lietuvoje
per visą laiką. Savo bėgime Giedrius
buvo antras, o tarp visų dalyvių jo re-
zultatas 29-as.
„Pacific Coast Invitational” varžy-
bose Long Beach (California) Agnė
Lukoševičiūtė numetė kūjį 61.39 m ir
užėmė trečią vietą.
„Mule Relays” varžybose Kamilė
Vaidžiulytė 1500 m bėgime buvo šešta
(4:56.85).
„Transatlantic Series” varžybose
Tomas Keršulis laimėjo tris rungtis: 200

Į
pasižymėjo dar pirmajame kon-
kurso etape – 211 cm ūgio krepši-
ninkas surinko maksimalų komisijos
balų skaičių – 70.
Sėkmingai atliktas antrasis pirmo-
jo etapo dėjimas leido lietuviui prasi-
JAV vidurinių mokyklų vaikinų
čempionate Mato Buzelio atstovaujama
Sunrise Christian akademija pusfina-
lyje 67:61 nusileido Link akademijai, vė-
liau iškovojusiai čempionės titulą.
Ketvirtfinalyje M. Buzelio koman-
bėgimo rungtyse. Surinkusi 6 073 taš-
kus ji užėmė trečią vietą ir tapo šeštą-
ja Lietuvos daugiakovininke, įveikusia
6 000 taškų ribą.
Gabijos Galvydytės rezultatas 800
m bėgime tarp 130 dalyvių buvo vienuo-
liktas (2:03.21). Ji dar bėgo 1500 m, be-
m, 400 m ir su Cornell universiteto ko-
manda 4×100 m estafetę. Estafetėje
4×400 m jo komanda buvo antra.
„Carl Kight Invitational” varžy-
bose Dominykas Čepys nustūmė rutulį
15.38 m ir iškovojo penktąją vietą.
Agnė Lukoševičiūtė kūjo metime

„Pelicans” baigė sezoną

brauti į finalinį turnyro etapą, kuria- da, turėjusi 8-tąjį reitingą, iš tolimesnės veik 5 sekundėmis pagerino asmeninį buvo vienuolikta (62,36 m).
me varžėsi keturi daugiausiai balų kovos eliminavo 1-ąjį reitingą turėjusią

Ą. Tubelis sieks NBA svajonės

surinkę atletai. Montverde akademijos komandą.

ew Orleans „Pelicans” klubas mandos draugo Brandon Ingram kojos

tudentų krepšinyje spindėjęs kėdamas Arizonos „Wildcats” marški- N su lietuviu Jonu Valančiūnu
NBA Vakarų konferencijos
ir pasisuko čiurną. Nepaisant to, likus
žaisti 28 sekundes lietuvis grįžo į aikštelę.

S Ąžuolas Tubelis nusprendė iš-

mėginti save NBA naujokų bir-
žoje. 21-erių vilnietis savo laimę bandys
šių metų vasarą.
Šiame NCAA sezone Ą. Tubelis vil-
nėlius vidutiniškai per dvikovą įmetė
po 19,8 taško, atkovojo po 9,1 kamuolio
ir rinko po 2 rezultatyvius perdavimus.
NBA naujokų birža vyks birželio
22 dieną.
įkrintamosiose varžybose 118:123 nu-
sileido Oklahoma City „Thunder” ko-
mandai ir baigė savo sezoną.
Lemiamo ketvirčio metu J. Valan-
čiūnas gindamasis užlipo ant savo ko-
J. Valančiūnas ant parketo praleido
30 minučių, per kurias pelnė 16 taškų
(6/8 dvit., 1/1 trit., 1/2 baud.), atkovojo
18 kamuolių (6 puolime), atliko 3 rezul-
tatyvius perdavimus ir kartą suklydo.
DRAUGAS 2023BALANDŽIO20,KETVIRTADIENIS 11

Paskutinį balandžio savaitgalį į Čikagą sugrįžta tradicinis lietuviškų dokumentinių filmų fes-
tivalis. Balandžio 26–30 dienomis kino mėgėjams bus parodyti septyni naujausi lietuvių kū-
rėjų filmai, bus progos susitikti ir pabendrauti su dviejų juostų režisieriais bei kino kritiku Na-
riumi Kairiu. Vienas iš dviejų į Čikagą atvykstančių režisierių – tai Vytautas Gradeckas, ku-
rio filmą ,,Nešėm, kol pavargom” matysime balandžio 29 d., šeštadienį, 3 val. p. p. Pasaulio
lietuvių centre, Lemont, IL.

Paslaptį saugo kopos
JOVITA BELIAK
NetikėtaigimęsVytautoGradeckofilmas„Nešėm,kol
pavargom”(„Stumbledoverastone”)pasakojaapie
šeimąircelibatą.Taitema,kuriikišiolnėralabaiat-
viraigvildenama.Taipasakojimasapiekunigystębei
atsistatydinimą iš jos, apie smėlio kopose pasken-
dusiusakmenis–ViliausGabrieliausOrvidoOFMal-
torių,padovanotąbroliamspranciškonams.Susitik-
Kadrasišfilmo,,Nešėm,kolpavargom”(2021)
deja, rasti nepavyko – teko į pagalbą pasitelkti tech-
nologijas. „Kopos yra ’keliaujančios’, smėlis visuo-
met slenka. Kas domisi istorija, žino, kad buvo už-
pustytas Karvaičių kaimas, – gamtos galią primena
pašnekovas. – Kai mes pateikėme projektą finansa-
vimui, tai buvo pačių įvairiausių minčių – nuo vir-
gulininkų iki technologijų. Su virgulininkais nesi-
gavo, tad į pagalbą atėjo technologijos, konkrečiau –
įrenginiai geoskaneriai. Pavyko rasti vienintelę šio-
je srityje Lietuvoje besispecializuojančią įmonę. Iš-

V.
Režisieriusfilmavimometu.I.Masalskionuotr.
tisužiūrovaisįfestivalįatvykstapatsVytautasGra- sinuomavome įrangą su specialistais ir jie padarė to
deckas,tadžiūrovaiturėsišskirtinęgalimybęišgirs- ploto tyrimą bei pamatė tuos akmenis. Altoriaus pa-
tį viršų – mensą (Dievo stalas, ant kurio statomas vy-
tiapiefilmokūrybinįprocesąišrežisieriauslūpų.
nas, aukojama duona) mums pavyko rasti, ir tai yra
užfiksuota filme. Vis dar nepavyko rasti stovo, kurio
Gradeckas sakė, kad pakvietimas dalyvauti Lie-
galbūt ieškosim šią vasarą. Mūsų kelionė dar nepa-
tuviškų dokumentinių filmų festivalyje Čika-
sibaigė – bandysim pilnai atstatyti altorių”, – apie at-
goje jam yra mistinis – kaip ir pati filmo tema.
radimus kopose pasakoja Vytautas.
Likimas atvedė režisieriui vieną pagrindinių filmo
herojų – pirmąjį Nidos kleboną kun. Edmundą At-
E. Atkočiūno šeima pabėgo į JAV
kočiūną OFM, kurio gyvenimo istorija sietina ir su
JAV.
Filmas „Nešėm, kol pavargom” yra pirmasis V.
Gradecko darbas kine. Režisierius džiaugiasi, kad
Herojus pats atėjo pas režisierių
prie jo filmo „Nešėm, kol pavargom” sukūrimo as-
menine archyvine medžiaga prisidėjo patys filmo he- Atrastasaltoriauspagrindas.Išk.:A.Rakauskas,AušraFeser,
„2019 m. mes su Vilniaus technologijų ir dizai-
rojai – Alvydas Rakauskas, Edmundas Atkočiūnas ir G.Stankutė,DorėjairE.Atkočiūnas. V.Gradeckonuotr.
no kolegijos studentais vykome į kūrybinę praktiką
jo žmona Gerimanta Stankutė. E. Atkočiūnas ne-
Nidoje, kurioje kolegija turi savo kūrybinę bazę. Prak-
mažai metų gyveno Santa Monicoje, CA, tad jo pa-
tikos metu atėjo nepažįstamas vyras ir pradėjo kal-
vardė turbūt girdėta JAV lietuviams. „Kada jis nu-
binti studentus. Iš pradžių net norėjau jį išvaryti, nes
sprendė, jog palieka kunigystę, ir palieka ją dėl mei-
jis pradėjo mums tiesiog trukdyti. Bet susilaikęs jo
lės (jis nebijojo to pasakyti), tai Lietuvoje tas buvo su-
tiesiog paklausiau: ‘Gal jūs Nidoje kokių įdomių is-
tikta su tam tikru pasipriešinimu. Žmonės praktiš-
torijų žinote? Studentams reikia darbus padaryti, nu-
kai turėjo išvažiuoti. Vieta, kur galėtų auginti savo
filmuoti…’. Ir jis sako: ‘Aš esu istorija’. Tai buvo Ed-
vaikus, jie pasirinko JAV. Visos trys Edmundo duk-
mundas Atkočiūnas. Kameros ir garso įrašymo
ros – Ėrėja, Noate ir Dorėja – gimė JAV”, – filmo he-
įranga buvo po ranka, o lietuviška patarlė sako: „kalk
rojaus istoriją trumpai pristato režisierius. E. At-
geležį, kol karšta”. Tai ir pasakiau studentams:
kočiūno šeimai JAV tam tikram laikotarpiui tapo
„Turime puikų personažą. Eikime ir filmuokime”,
prieglobsčiu, čia jie galėjo pasislėpti nuo persekio-
– taip filmo gimimo pradžią prisimena Vytautas Gra-
jimo bei psichologinio spaudimo. Kai Lietuvoje vis-
deckas, Vizualinės produkcijos pagrindų dėstytojas
kas aprimo, jie sugrįžo gyventi į Vilnių, taip pat dalį
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. A.RakauskasprieV.Orvidodovanotoaltoriausmensos.
laiko praleidžia Nidoje.
V.Gradeckonuotraukos
Sudomino kunigystės istorija
Filmo kūrėjai pilnos versijos nerodo Taip pat V. Gradecką domina sovietmečiu Lie-
ir užpustyti akmenys
tuvoje veikęs Religinių reikalų komitetas. Jo veikla
„Yra sukauptas didžiulis archyvas, bet filmas turėjo įtakos kai kuriems lietuvių rašytojams. „Su-
V. Gradeckas buvo sužavėtas išgirsta istorija apie
savo originalia forma buvo parodytas tik vieną kar- radau nemažai literatūros, kuri buvo parašyta kaip
kunigystę ir akmenis – Viliaus Gabrieliaus Orvido
tą – Šveicarijoje, 2022 m., festivalio „Visions du dokumentinės apybraižos, kurios pateikė įvykius kaip
OFM altoriaus, padovanoto keliems broliams pran-
Réel” platformoje buvo prieinama pilna versija. O kas tikrus, tačiau tai yra sufalsifikuotų faktų ir tikrovės
ciškonams, kelionę į Nidos kopas. 1989-aisiais, Bal-
šiuo metu yra rodoma, deja, yra tik tam tikra filmo kratinys. Mane labai domina būtent šita literatūra,
tijos kelio išvakarėse, ant Parnidžio kopos tuometi-
versija. Tiek dėl teisinių priežasčių, tiek dėl tam tik- nes aš radau konkrečių pavyzdžių”, – savo atra-
nis pirmasis Nidos klebonas kun. Edmundas Atko-
rų kontroversijų filmas yra apkarpytas”, – apribo- dimais dalijosi pašnekovas, norintis ateityje drą-
čiūnas OFM aukojo šv. Mišias. Aukojama buvo ant al-
jimus mini režisierius. Atrodo, prabėgo daug metų, siau kalbėti šiomis temomis.
toriaus, padaryto iš trijų didelių akmenų. Po Mišių
tačiau kai kurie klausimai vis dar yra skausmingi
broliai pranciškonai nutarė altoriaus toje vietoje ne-
bei aštrūs. Siekdami pirmiausiai nepakenkti savo he- Filmas sudarytas iš paslėptų sluoksnių
palikti ir jį nutempti tiek, kiek Viešpats pasirinks.
rojams, jų gyvenimui, filmo kūrėjai pilnos versijos
Pasiėmę tik virves akmens luitams tempti, keturi bro-
nerodo. Bet archyvas sukauptas, tad galbūt kažkas Filmas „Nešėm, kol pavargom” Lietuvoje buvo
liai pranciškonai – Egidijus Gricius, Gediminas
po dešimties metų jau galės drąsiai prabilti šia pristatytas tris kartus – Kaune, Vilniuje ir Juodk-
Numgaudis, Artūras Paulauskas ir Alvydas Ra-
tema. rantėje. Galima sakyti, jog jis labiausiai įdomus tu-
kauskas išeina į maldos, atgailos ir pasninko žygį Ni-
rėtų būti Nidos bendruomenei, kadangi tai yra jos is-
dos kopose. „Jie tris dienas akmenis tempė, kol vi-
Domisi misionieriais ir sovietmečio rašytojais torijos dalis. „Tai nėra katalikiškas filmas, kaip kaž-
siškai apleido jėgos ir Kaliningrado srities pasienyje
kas įsivaizdavo. Celibato tema dar nelabai norima kal-
jie pastatė altorėlį. Prie to altorėlio vykdavo susi-
Ši likimo atvesta tema Vytautą Gradecką pa- bėti. Panašu, kad bažnyčia šiuo metu nelinkusi šios
būrimai ir buvo laikomos Mišios (bet tik tam tikrą
skatino daugiau domėtis kunigystės tema bei mi- temos gvildenti per daug atvirai”, – dėmesį į filmo
skaičių kartų). Mane labai sudomino tas faktas,
sionieriais. „Šiuo metu bendrauju su misionieriais, temą atkreipia pašnekovas.
kad tie akmenys yra užpustyti ir niekas jais nesi-
kurie praleido savo gyvenimo dalį Brazilijoje, Pietų Filmas yra skirtas žiūrovui, kuris domisi pamario
domi. Pamaniau, kad būtų galima pabandyti tuos ak-
Amerikoje. Konkrečiai kalbu apie Antaną Saulaitį, jė- krašto istorija, kuriam yra įdomi archeologija, kuris
menis atkasti. Mes tada išsiskirstėm nufilmavę tą in-
zuitų kunigą ir misionierių, kuris ir Čikagoje gyve- norėtų daugiau sužinoti apie Viliaus Gabrieliaus
terviu ir viskas pasibaigė, nes patekti į Grobšto gam-
no 20 metų. Mane būtent domina indėnų tematika, Orvido OFM asmenybę ir pranciškonų istoriją. „Fil-
tinio rezervato teritoriją gegužės mėnesį negalima
kaip ten viskas vyko, kaip buvo siekiama sukultūrinti mas yra daugiasluoksnis – kaip tas smėlis. Vienas psi-
dėl paukščių perėjimo”, – apie susidomėjimą neeiline
tam tikras Pietų Amerikos gentis ir dabar jau yra pri- chologas pasakė: ‘Filme yra labai daug sluoksnių, ku-
istorija pasakoja režisierius, vėliau dėl apribojimų
pažinta, kad buvo daroma ne visai taip, kaip turėjo rie yra paslėpti.’ Tie sluoksniai yra paslėpti sąmo-
galėjęs į teritoriją patekti tik labai ribotą laiką.
būti daroma. Ir kad tų žmonių kultūra nukentėjo. Mes ningai dėl minėtų teisinių dalykų, nes mes tiesiai jų
bandysim apie tai toliau kalbėti”, – pasakoja Vytau- negalime įvardinti ir pasakyti. Žiūrovas turėtų šiek
Altorių rado su technologijų pagalba
tas, brendantis giliau į religinio pasaulio vandenis. tiek įtempti smegenis ir susikurti galutinį vaizdą iš
Vėliau atvykęs į rezervatą V. Gradeckas su ko- Šiuo metu dirbdamas su Antanu Saulaičiu režisierius to, kas yra pateikiama”, – užduotį žiūrovui įvardijo
manda rado altoriaus pagrindą, tačiau kitų dalių, nemažą dalį archyvų jau yra suskaitmeninęs. režisierius.
12
Su kanklėmis per pasaulį
Balandžio 30 dieną Ozinga Chapel auditorijoje Lie-
tuvių meno ansamblio „Dainava” ruošiamame kon-
certe „Daugiastygė sutartinė” dalyvaus ir kank-
lininkė Kristina Kuprytė. Praėjusiame „Draugo” nu-
meryje apie artėjantį koncertą pasakojo an-
samblio vadovas Darius Polikaitis. Šiandien jūsų
dėmesiui Rimo Černiaus pokalbis su Kristina Kup-
ryte.
Laukiame jūsų pasirodymo su „Dainavos” ansambliu.
Kokius veikalus tame koncerte atliksite?
Labai džiaugiuosi, kad po ilgesnės pertraukos vėl
grįšiu į Čikagą. Man JAV sukelia pačius maloniau-
sius prisiminimus.
Atliksiu įvairių stilių, įvairaus žanro muziką.
Bus kūrinių iš kanklių aukso fondo – jau senokai pa-
rašytų kanklėms. Pvz., kompozitoriaus Alfonso Mi-
kulskio kūrinio „Girios idilija – Lietuvos giružė” tie-
siog negaliu negroti Amerikoje, nes jis kūrė gyven-
damas Amerikoje ir daugelis jo kūrinių persmelk-
ta ilgesiu Lietuvai. Bus ir modernesnių kūrinių, eks-
perimentinių, kur į klasiką integruojasi technolo-
gijos (fonograma). Taip pat ir kūrinių, kurie kurti
ne kanklėms ir kuriuos teko pritaikyti šiam inst-
rumentui. Koncerte skambės Alfonso Mikulskio, Al-
girdo Bružo, Giulio Caccini, Jacques Offenbach, Éric
Satie, Philip Glass ir kt. kūriniai.
2016 m. koncertavote Lietuvos Nepriklausomybės mi-
nėjime Navy Pier, Čikagoje. Ten pasirodė ir „Dainavos” an-
samblis. Ar būtent tada ir susipažinote su dainaviečiais?
„Dainavos” ansamblyje dalyvauja mano draugai,
su kuriais puoselėjame ilgametę draugystę. Su an-
samblio vadovu Dariumi iš tiesų susipažinome
Navy Pier vykusiame koncerte.
Papasakokite, kaip susidomėjote kanklėmis?
Neturėjau tokio plano mokytis groti kanklėmis.
Mano senelis grojo gitara ir akordeonu, mama taip
pat puikiai grojo akordeonu. Tad ir aš stojau į akor-
deono klasę. Bet tuo metu buvo labai didelis kon-
kursas, tad pasirinko tuos, kas labiausiai tiko mo-
kytis groti akordeonu. Kaip vėliau sužinojau, turė-
jo įtakos ir tai, jog mano tėvai buvo paprasti žmonės,
iš darbininkų klasės. Bet tais metais nebuvo sto-
jančių į kanklių specialybę, tad man ir pasiūlė gro-
ti kanklėmis. Nuvedė pas tokią entuziastingą mo-
kytoją Lorą, kuri taip nuostabiai užgrojo kanklėmis,
kad man iš karto tapo aišku, jog grosiu šiuo instru-
mentu.
KristinaKuprytė Lietuvos Nepriklausomybės minėjime Navy Pier, Čikagoje 2016 m.
Koncertuojatene tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kraš-
tų. Kaip nelietuvių publika reaguoja į kanklių muziką?
Dažnai sakau, kad kanklės yra mistinis inst-
rumentas. Arfa, kaip žinia, taip pat apipinta misti-
ka ir mitais. Bet kanklės – ypatingai. Buvo teigiama,
kad jei mirus žmogui pasigaminsime tradicines
kankles, tai grojant muzikoje girdėsime kalbant mi-
rusiojo sielą. Koncertinės kanklės jau didesnės, tu-
ri daugiau arfinio tembro, o stygų virpesiai rami-
nančiai veikia mūsų protą ir visą kūną. Užsienyje
per koncertus nelieka abejingų kanklių muzikai,
daugelis į koncertus eina atvira širdimi, be išanks-
2023BALANDŽIO20,KETVIRTADIENIS
KristinaKuprytė. SandrosScedrinosnuotr.
tinio nusistatymo. Dažnai sulaukiu klausytojų, ku-
rie laukia kol atvažiuosiu, ir kiekvieną kartą ateina
į koncertą, kaip jie patys teigia, „terapijos širdžiai ir
sielai”.
Ar jaunimas Lietuvoje domisi kanklėmis? O gal jas už-
gožia gitaros ir pop muzika?
Daug mokinių groja kanklėmis muzikos mo-
kyklose. Bet kol kas kanklės nesulaukia tokio po-
puliarumo kaip gitara. Populiarus repertuaras dar
lėtai skinasi kelią į mūsų instrumento repertuarą.
Retai kankles išgirstame viešose erdvėse – dažniau-
siai akademiniuose renginiuose ar konkursuose. Man
asmeniškai dažnai teko pionierės vaidmuo: buvau
viena iš pirmųjų, įrašiusi CD, kur skambėjo klasika;
viena iš pirmųjų, pradėjusi koncertuoti su kameri-
niu ir simfoniniu orkestru; taip pat išdrįsusi eks-
JonoKuprionuotr.
perimentuoti su įgarsintomis – elektrinėmis – kank-
lėmis. Ne visi džiaugėsi, kai kurie teigė, kad taip „lau-
žoma” tradicija, bet aš asmeniškai manau, kad vis-
kas aplink taip sparčiai keičiasi, kad reikalinga tra-
dicijas saugoti, bet galima jas puoselėti ir modernioje
terpėje. Su mokiniais dalyvavome ne viename Lie-
tuvos talentų televizijos projekte, kur grojome būtent
populiariąją muziką, tokią kaip ACDC. Pionieriumi
būti nelengva, bet gera matyti, kad dabar ir kiti iš-
drįsta, ir tai gal kiek pasitarnaus ateities kartoms ir
instrumento populiarumui. Dabar jau yra atlikėjų,
kurios garsina kankles per populiariąją muziką. Vis
DRAUGAS
dažniau ir jaunavedžiai renkasi ceremonijai kankles.
Tautiniai instrumentai visame pasaulyje turi kitą
nišą nei klasikiniai. Norint didesnio populiarumo rei-
kėtų ieškoti kitokios bendros strategijos. Reikėtų išei-
ti iš komforto zonos ir išdrįsti keisti stereotipus. Tai
vyksta po truputį, bet ir „Romos nepastatė per vie-
ną dieną”.
Jūsų repertuare yra lietuvių kompozitorių kūriniai kank-
lėms ir kitataučių kompozitorių kūriniai. Ar jūs pati pritai-
kote įvairius kūrinius kanklėms?
Taip, kanklininkės atlikėjos yra puikios aran-
žuotojos. Be originalių kūrinių kanklėms labai norisi
ir senųjų klasikų ar romantikų kūrybos, kuri skir-
ta visai kitiems instrumentams. Tada tenka pačiom
instrumentuoti, aranžuoti.
Grojate kanklėmis viena, bet taip pat su orkestru, su
kanklių ansambliu, su įvairiais instrumentalistais. Kuo ski-
riasi tie įvairūs grojimo būdai? Kuris jums labiausiai prie
širdies?
Aš iš prigimties esu solistė. Man ir keliauti la-
biausiai patinka vienai. Nes keliaujant, grojant,
koncertuojant su kažkuo, jaučiu jau dvigubą atsa-
komybę – ir už save, ir už kitus. Bet kartais tenka kon-
certuoti su orkestru. Tai ypatingas jausmas, nes tau
akompanuoja daug žmonių, tai kaip bendra malda,
kurioje esu lyderė, drįstu atverti savo širdį, ir žmo-
nės ja seka. Kada koncertuoju su vokalistais – vaid-
menys apsikeičia, tada jau aš turiu pajusti jų širdį,
jausmus, kad atliktume programą tame pačiame
lygmenyje. Man labai patinka groti kartu su savo mo-
kiniais. Tada lyg jaučiu, kad savo patirtį perduodu
daug giliau. Ir visgi labiausiai patinka groti vienai.
Kanklės iš prigimties yra daugiau solinis instru-
mentas.
Jūsų laukia pasirodymas su ,,Dainava”. Koks, jūsų ma-
nymu, yra skirtumas, kai chorui akompanuojama kanklė-
mis, o ne fortepijonu?
Esu koncertavusi su chorais Nyderlanduose.
Yra vienas labai didelis techninis skirtumas: kank-
lėms reikia mikrofono, nes choro jėga užgožia vienas
kankles. Iš muzikinės pusės taip pat yra niuansų, pvz.,
skiriasi tembras.
Daugelis tautų turi į kankles panašius instrumentus,
pvz., suomių „kantele” ar ukrainiečių „bandūra”. Ar ben-
draujate su tų į kankles panašių instrumentų atlikėjais?
Mes, tautinių instrumentų atlikėjai, esame kaip
viena didelė šeima. Jaučiame panašias tendencijas,
panašias problemas (repertuaro, pripažinimo ar po-
puliarumo). Kadangi nesame labai išlepinti, tai su-
prantame vieni kitus. Palaikome vieni kitus per „Fa-
cebook”, o kada susitinkame, jaučiamės lyg visada bu-
vome draugais. Kovo pabaigoje Kaune vyko tarp-
tautinis Baltijos šalių styginių instrumentų tyrinė-
tojų simpoziumas. Atlikėjai iš įvairių šalių kartu dis-
kutavome ir koncertavome.
Viename „Youtube” filmuke jūs grojate kanklėmis lat-
vių liaudies dainą kartu su jauna kanklininke Julija Rim-
kute ir Šiaulių kameriniu orkestru. Julija Rimkutė groja sė-
dėdama neįgaliųjų vežimėlyje. Komentaruose skaičiau, kad
ji mirė. Kokia šios jaunos kanklininkės istorija?
Julija Rimkutė buvo ypatinga. Apie mažą ta-
lentingą mergaitę iš N. Akmenės išgirdau atsitikti-
nai iš kolegių. Jos mama Loreta – kanklių mokyto-
ja, tad ir mergaitė grojo kanklėmis. Kadangi Lietu-
va nėra tokia didelė kaip Amerika, tai mes greičiau
vieni apie kitus išgirstame. Žinojau, kad auga ta-
lentinga mergaitė, kurios aistra – muzika ir kanklės.
Po to sužinojau, kad ši mergaitė susirgo vėžiu, buvo
labai skaudu, bet asmeniškai jos nepažinojau. Mano
likimas taip susidėliojo, kad grįžau vėl gyventi į Lie-
tuvą dėl savo mamos sveikatos ir sumaniau, kad reik-
tų perduoti savo patirtį ir padirbėti muzikos moky-
koje su vaikais. Vykome dalyvauti konkurse. Ten ir
išgirdau grojant Juliją. Mane ji užbūrė. Tada ji sėdėjo
neįgaliųjų vežimėlyje. Grojo ji su tokia ypatinga mei-
le, sklido šviesa.
Susipažinome. Sužinojau, kad ji klausosi mano
įrašų, kad seka mano muzikines keliones. Atsirado
didelis noras suteikti jai toje liūdnoje situacijoje
džiaugsmo ir vilties. Aplankydavau, pabendrauda-
vome, susidraugavome su visa šeima. O ji vis grojo.
Bet sveikata negerėjo, nuodas buvo pasklidęs orga-
nizme. Atsimenu kritinę situaciją, kada ji buvo nu-
grimzdusi į komą ir daktarai, ir tėvai jau turėjo ma-
žai vilties. Po to atsigavo. O aš tikėjau stebuklais. At-
važiavusi paklausiau jos, ar nenorėtų pagroti su ka-
meriniu orkestru. Šiaulių kamerinis orkestras jau
DRAUGAS
daugelį metų vykdo labai gražų projektą „Muzikiniai
rudenys”, kuriame kartą per metus perspektyviau-
si, darbščiausi, jau daugiau pasiekę miesto ir rajono
muzikos mokyklų vaikai turi galimybę pagroti kon-
certe kartu su kameriniu orkestru. Julija buvo visai
neseniai atsigavusi iš komos ir be galo silpna, bet jos
akys tada suspindo džiaugsmu ir viltimi. Ji kiek abe-
jojo, ar bus užtektinai tvirta koncerto dieną, bet ją už-
tikrinau, kad būsiu šalia ir, jei pajusiu, kad reikia pa-
galbos, perimsiu jos partiją. Išgirdusi tai, ji nedve-
jodama sutiko.
Per vieną dieną teko sugalvoti ką groti, susitar-
ti su dirigentu Jonu Janulevičiumi ir pradėti ruoš-
tis, nes iki koncerto buvo likę tik trys savaitės.
Mums žinoma pasisekė, kad dirigentas ir organiza-
toriai noriai bendradarbiavo ir lanksčiai paderino
progamą, kuri jau buvo sudaryta. Tai buvo nuosta-
bus bendrystės jausmas. Julija tą kūrinį išmoko per
savaitę. Aš pati per tą laiką dar turėjau vykti į Ny-
derlandus. Bet tėvai pasakojo, kad ji su tokiu užsi-
degimu tam ruošėsi, kad net trumpai užmiršo apie
savo ligą. Koncerto dieną ji spindėjo; vežant su neį-
galiuoju vežimėliu ją iš užkulisų į sceną buvo jaus-
mas lyg vežu princesę. Pasirodymas nepaliko abe-
jingų. Julija grojo nuostabiai. Visa salė ir net orkestro
muzikantai pasirodymo metu verkė. O Julija buvo la-
bai laiminga, tai matosi ir įraše. Gaila, kad neįvyko
stebuklo ir Julija nepasveiko, ji išėjo po šiek tiek dau-
giau nei mėnesio, Kalėdų naktį. Bet tikiu, kad ji da-
bar kaip angelas kažkur aukštai globoja kanklinin-
kes.
Papasakokite apie savo mokytojavimą.
Mokinių per visą savo mokytojavimo laiką tu-
rėjau nemažai – nuo 5 iki 19 metų amžiaus, jos mo-
kėsi muzikos mokykloje. O dabar turiu ir vyresnių,
jau baigusių muzikos mokyklą, kurios skleidžia ir to-
liau tą gerąją muzikinę naujieną. Taip pat yra ir šei-
mų ansambliai, kur groja mokinės ir jų mamos. Mūsų
bendravimas – tai ne tik mokytojos-mokinės santy-
kis. Mes tampame geriausiomis draugėmis.
Kanklių garsas man primena orkestrinį instrumentą arfą.
Ar yra panašumų? Ar jūs grojate arfa?
Savo repertuare turiu nemažai arfos repertuaro
kūrinių. Tikrai yra panašumų, tik gal kanklių tem-
bras kiek švelnesnis, mums, lietuviams, artimas.
Techniškai yra daug skirtumų, nes grojant kanklė-
mis dar reikia spėti atsilankstyti keitiklius, tai kar-
tais pritrūksta rankų. Arfai labiau pasisekė: tai
technikai ji turi pedalus, kuriuos galima spausti ko-
jomis.
Šiuo metu visų dėmesys atkreiptas į Ukrainą. Muzi-
kantai stengiasi į savo koncertus įtraukti ukrainiečių mu-
ziką. „Dainavos” ansamblio koncerte bus atlikta ukrainie-
čių lopšinė. Ar jūs kartu su ansambliu tą lopšinę atliksi-
te? Ar bus kitų su Ukraina susijusių dainų?
Be šios dainos dar atliksiu keletą kūrinių. Uk-
rainiečių muzika labai melodinga, ir iš tiesų šiuo
metu kiekvienas darome tai, ką galime, kad at-
kreiptume dėmesį į Ukrainos situaciją. Man kaip mu-
zikantei yra gera proga išreikšti solidarumą ir per
muziką.
Jūs ne pirmą kartą koncertuojate Amerikoje. Vienu metu
gyvenote Nebraskoje. Papasakokite apie savo patirtį Ame-
rikoje. Ir kur gyvenate šiuo metu?
Amerika man yra svajonių šalis. Gal dėl to, kad
kas kartą atvykus, įvyksta daug malonių siurprizų
– mažų stebuklų. „Erasmus” mainų programos dėka
turėjau galimybę kiek pagyventi Nebraskoje ir stu-
dijuoti Omahos universitete. Studijos nebuvo susi-
jusios su muzika. Tai buvo viešojo administravimo
srities doktorantūros tyrimas apie kultūros reginius,
bet muzikantas visur lieka muzikantu. Tuo laiko-
tarpiu daug kur koncertavau solo, taip pat turėjau ga-
limybę koncertuoti ir su Omahos universteto sim-
foniniu orkestru. Buvau ir apdovanota: už kultūri-
nę veiklą man suteiktas Omahos garbės pilietės
vardas.
Šiuo metu gyvenu dalį laiko Lietuvoje, dalį Ny-
derlanduose. Nyderlandai ir Belgija – tai tos šalys, ku-
rioms ypatingai patinka kanklės, ten turiu dau-
giausiai koncertų. O Lietuvoje, žinoma, yra dau-
giausia mano mokinių. Ką tik su viena mokine da-
lyvavome nacionaliniame konkurse Vilniuje. Savo
amžiaus grupėje Andrėja laimėjo pirmą vietą. Kon-
kurse dalyvavo net 188 kanklių, birbynių, lamzdelių
atlikėjai. Tai rodo, kad tautiniai instrumentai jau-
nimui įdomūs. Ir kad gyvuosime.
2023BALANDŽIO20,KETVIRTADIENIS 13
Kaip atrodė Vilnius prieš
200 metų?
Lietuvosnacionalinis
muziejus (LNM) ne-
trukuspristatyspen- AtkurtoXIXa.Vilniausmiestomaketofragmentas. LNMnuotraukos
kerius metus trukusį
tyrimą,kuristapoįmanomaspavykusįsigytiitinver- rezultatais ir naudojantis šiuolaikinėmis technolo-
tingąirVilniausmiestoistorijaireikšmingąistorinęme- gijomis, bus perteiktas mums mažai pažįstamas
džiagą,saugomąRusijoskariniuosearchyvuose.Jąįsi- Vilniaus veidas: „Norėjome atkurti ne tik patį ma-
ketą, bet ir vientisą šios epochos Vilniaus miesto pa-
gytisuspėtapačiulaiku:esamageopolitinėsituacija
veikslą. Gilinomės į Vilniaus miesto užstatymą, jo
ilgamužvėrėRusijosarchyvustyrėjamsišLietuvos. pastatų architektūrą bei gyventojus. Identifikavome
kiekvienos gatvės fasadus, nes brėžiniuose gatvių pa-
idžiąją dalį medžiagos sudaro skaitmeninės vadinimai nebuvo užrašyti. Nagrinėjome autentiš-
D kopijos 51-as didelio for mato lakštas su Vil- ką tų laikų ikonografiją, rašytinius šaltinius, pagal
niaus miesto visų gatvių ir priemiesčių už- miesto pastatų ir sklypų savininkų sąrašus išsiaiš-
statymo brėžiniais, taip pat XIX a. miesto planas. Me- kinome visų valdų savininkus nuo 1775 iki 1845
džiaga įsigyta skaitmeninių kopijų pavidalu. metų”.
Tyrimo vadovė doc. dr. Birutė Vitkauskienė pa- Atkurtas maketas bus pats tiksliausias mūsų die-
sakoja, jog apie medžiagą žinota jau seniai, tačiau vis- nas pasiekęs liudijimas apie tai, kaip Vilnius atro-
ką į savo vietas sudėliojo Lietuvoje rastas doku- dė prieš 200 metų, ir parodys miesto kaip gyvo or-
mentas: „Tik praėjus keleriems metams po to, kai įsi- ganizmo visumą: miesto topografiją, viso sena-
gijome medžiagą, pavyko rasti po 1831 metų su- miesčio užstatymą. Interaktyvūs sprendimai makete
kilimo rašytą raštą, kuriuo Rusijos vidaus reikalų mi- leis vizualizuoti demografinio, socialinio-kultūrinio
nistras informuoja Vilniaus karinį gubernatorių, jog konteksto pokyčius po 1794 m. ir 1831 m. sukilimų,
į Vilnių turi atvykti grupė kariškių, inžinierių, to- atkurti įvairias kasdienybės istorijas, priminti
pografų, kurių tikslas yra parengti miesto maketą. mieste gyvenusias asmenybes.
Taip man tapo aišku, jog Maskvoje ir Sankt-Peter-
burge atskirai saugota
medžiaga yra susijusi ir
svarbiausia – koks buvo
jos atsiradimo tikslas”.
Vilniaus dokumen-
tavimo procesas tuomet
galėjo trukti iki dvejų
metų. Tikėtina, kad pa-
gamintas maketas į Ru-
siją buvo išvežtas vėliau.
„Tokie projektai bū-
davo derinami su caru,
galbūt buvo netgi jo pa-
ties užsakyti. Manyčiau,
jog miesto maketas buvo
savotiška demonstraci-
nė priemonė – kaip kari-
nė administracija įsi-
vaizdavo „tramdysianti”
po sukiliminį Vilnių.
Buvo svarbu žinoti mies-
to išsidėstymą, užfik-
suoti jau įrengtą karinę
tvirtovę, kuri, kaip ir ke- XIXa.Vilniausmiestoplanokopija,naudotatyrimui.
liuose kituose imperijos
okupuotuose miestuose (pavyzdžiui, Lietuvos Bras- „Moksliniai tyrimai yra pamatinė muziejininkų
toje), atsirado pačiame miesto centre. Carinės Rusi- darbo dalis, be kurios negalėtume lankytojams pasi-
jos valdžia bijojo, jog sukilimai kartosis, todėl nuo ūlyti turiningų ir jiems aktualių parodų bei edukacijų.
tvirtovės pylimų į miestą buvo nukreiptos patrankos. Ypač džiugu, kai jie leidžia atstatyti istorinę teisybę,
Ironiška, kad viskas pasisuko taip, jog dabar galime ką padarė šio tyrimo komanda: maketas, kuris buvo
pasidžiaugti, turėdami unikalią medžiagą, o to laiko sukurtas mūsų laisvės siekio malšinimui, dabar at-
pastatų fasadų detales galime atkurti iki smulkiau- gims miesto pažinimui”, – kolegų atlikto tyrimo rezul-
sių detalių”, – pasakoja B. Vitkauskienė. tatais džiaugiasi muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė.
Anot mokslininkės, toks miesto dokumentavimas Maketas š. m. gegužės-spalio mėnesiais bus
buvo savotiška tų laikų vizualizacija, tik vykdyta be eksponuojamas šalia Karaliaus Mindaugo pamink-
jokios įrangos: einant gatvėmis, piešiant bei braižant lo iškilsiančiame laikiname paviljone „Vilnius prieš
kiekvieną fasadą, vėliau lipdant maketą iš mažų me- 200 metų”. Projektą aktualizuos plati lydimųjų ren-
džio plokštelių, kurios savo spalvomis atspindėjo Vil- ginių, ekskursijų ir edukacijų programa. Paviljono
niaus pastatų koloristiką. patirtis bus visapusiškai pritaikyta ir užsienie-
čiams, kuriuos visų pirma turėtų nustebinti skir-
Parodys miesto – tumai tarp Vilniaus dabar ir prieš 200 metų. Šis pro-
kaip gyvo organizmo – visumą jektas ir šiemet minimas Vilniaus 700 metų jubilie-
jus – puiki proga iš Vilniaus kilusiems asmenims at-
Prieš du šimtus metų atlikto darbo detalumas ir gaivinti savo ryšį su miestu.
preciziškumas, mastelio laikymasis leido konvertuoti Mokslinį tyrimą vykdė LNM menotyrininkės
brėžinius į 3D modelį ir Vilniaus miesto maketą at- doc. dr. Birutė Vitkauskienė ir Karolina Glinska. Šio
kurti jau šiuolaikinėmis priemonėmis. Tai unikalus tyrimo pagrindu baigiama rengti mokslinė monog-
atvejis, nes nei vienas Lietuvos miestas neturi tokios rafija, kuri, planuojama, pasirodys dar šiais metais.
medžiagos.
Pasak B. Vitkauskienės, pasiremiant šio tyrimo LNM inf.
14 2023BALANDŽIO20,KETVIRTADIENIS DRAUGAS

MANO VIRTUVĖ

Jei mėgstate obuolius…

…nebūtina laukti rudeninio jų derliaus
Obuolių želė

Reikės:
1 litro natūralių obuolių sulčių
1 lazdelės cinamono
muskato riešuto
1 šaukšto medaus
1 šaukšto želatino
7–8 obuolių (antaninių arba pana-
šios rūšies)
citrinos sulčių
50 g (1,75 oz) sviesto
1/2 puodelio cukraus
1/2 puodelio kalvadoso
Kepti obuoliai, įdaryti veršiena
Obuolius nulupti, išpjauti sėklides
Reikės: ir supjaustyti skiltelėmis. Apšlakstyti
6 didokų obuolių citrinos sultimis, kad nepatamsėtų.
600 g (21 oz) maltos veršienos (ga- Puode užkaitinti sultis, bet neuž-
lima naudoti ir paukštieną) virti. Į karštas sultis supilti 1 šaukštą

.
1 didelio svogūno ištirpinto želatino ir gerai išmaišyti.
aliejaus Gilesnėje keptuvėje ar puodelyje
2–3 šaukštų džiūvėsėlių pakaitinti sviestą su cukrumi, suber-
2 šaukštų kalvadoso ti obuolių skilteles. Kaitinti pamai-
cinamono lazdelės šant, kad obuoliai karamelizuotųsi.
muskato riešuto Įpilti 1/2 puodelio kalvadoso, išgarin-
šviežio čiobrelio, rozmarino arba ti alkoholį ir dar truputį patroškinti
šalavijo obuolius, bet žiūrėti, kad labai nesu-
druskos, pipirų minkštėtų (turi neprarasti savo struk-
tūros).
Iš obuolių atsargiai išskobti šerdį Praaušusius obuolius sudėti į tau-
ir šiek tiek paties obuolio, kad būtų res (maždaug po šaukštą). Ant jų už-
vietos įdarui. pilti atvėsusias sultis su želatinu ir dėti
Išskobtus obuolius supjaustyti į šaldytuvą, kad sustingtų.
kubeliais ir sumaišyti su malta mėsa.
Į keptuvę pilti aliejaus, įdėti ci- Skanaus!
namono lazdelę, kelias šakeles čiob- Jūsų Indrė
relio, rozmarino arba šalavijo, suber-
ti smulkiai pjaustytą svogūną, tar-
kuoto muskato riešuto, įpilti 2 valgo-
muosius šaukštus kalvadoso (jis turi
obuolių skonio) ir visa tai pakaitinti.
Gautą padažą sumaišyti su džiūvėsė-
liais, padruskinti, papipirinti ir įmai-
šyti į mėsą su obuoliais.
Kepimo formą iškloti kepimo po-
pieriumi. Įkaitinti orkaitę iki 190 C
(375 F).
Obuolius standžiai prikimšti įda-
ru, sudėti ant skardos ir kepti orkai-
tėje apie 25 minutes.

M. K. Čiurlionio virtualios realybės filmas

,,Angelų takais” jau ir Čikagoje!
AUSŲ, NoSieS, GeRKlĖS liGoS M. K. Čiurlionis mums paliko didelį ir tokį pilną pasaulį savo
paveiksluose ir muzikoje, kartu su labai įkvepiančia citata –
Chicago and ,,Pasaulį vaizduojuos kaip didelę simfoniją”…
surrounding areas Darius Bliznikas MD SC
Ear, Nose and Throat • Allergy
Bus: 773-767-2400 FILMAS: Tai 25 min. kelionė po įspūdingiausius ir gražiausius menininko
Cell:312-805-4851
Fax:773-767-9886
kūrinius (,,Ramybė”, ,,Angelėliai”, ,,Aukuras”, ,,Žinia”, ,,Angelas” ir kt.).
APDOVANOJIMAI: projektas sužavėjo 2018 m. Venecijos kino festivalio au-
E-mail:ausra.padalino@gmail.com
Aušra Kriščiūnaitė Padalino ditoriją, 2019 m. Jungtinėje Karalystėje pelnė prestižinį už pasiekimus mene
SponsoringBroker/savininkė 7110 West 127th st. Ste 210 708-586-2212
Kalbamelietuviškai,ispaniškai,angliškai Palos Heights IL 60463 www.palosent.com ir technologijose skiriamą apdovanojimą ,,Lumen Prize for Art and Tech-
Patirtis – daugiau nei
nology”, o 2020 m. – ,,Sidabrinės gervės” Profesinės meistrystės apdo-
35-eri metai www.draugofondas.org vanojimą.

https://www.angelutakais.lt/bilietai/chicago/

M. K. Čiurlionio galerija / Lithuanian Art Gallery Čiurlionis

5620 S. Claremont Ave., Chicago, IL 60636 773-251-2934

SKELBIMAI
www.draugas.org
773-585-9500
DRAUGAS
Išlydėjus į Amžinojo poilsio vietą JAV LB Brighton
Parko apylinkės pirmininkę
A†A
VILIJĄ VAKARYTĘ
nuoširdžiai užjaučiame artimuosius ir Brighton Par-
ko lietuvių bendruomenę.
Waukegan-Lake County LB
A†A
LENAI LEIPIENEI
mirus, nuoširdžiai užjaučiame mūsų bendradarbį, jos
sūnų EDVARDĄ su žmona GAILE, anūkus PAULIŲ ir
MYKOLĄ su šeimomis, gimines bei draugus ir kartu
liūdime.
Lituanistikos tyrimo centras
Balandžio 26 d., trečiadienį, 7:30 val. v.
Atidarymas • Opening Night
M. Markevičius „Roze Namajunas”
(,,Thug Rose: Mixed Martial Artist”)
North Riverside, Classic Cinemas
(7601 Cermak Rd., Riverside, IL 60546)
Balandžio 27 d., ketvirtadienį, 7:30 val. v.
M. Meškauskas „XIX amžiaus fotografo palikimas”
(,,A Nineteenth – Century Photograph’s Legacy”)
Pasaulio lietuvių centras (PLC)
(14911 127th St., Lemont, IL 60439)
Balandžio 28 d., penktadienį, 7:30 val. v.
V. Šiaulytė, M. Dauliūtė „Geras gyvenimas” (,,Good life”)
Balzeko lietuvių kultūros muziejus
(6500 S. Pulaski Rd., Chicago, IL 60629)
Balandžio 29 d., šeštadienį, 3 val. p. p.
V. Gradeckas „Nešėm, kol pavargom”
(,,Stumbled over a stone”)
Pasaulio lietuvių centras (PLC)
(14911 127th St., Lemont, IL 60439)
Balandžio 29 d., šeštadienį, 6 val. v.
E. Skarnulytė „Kapinynas” (,,Burial”)
Pasaulio lietuvių centras (PLC)
(14911 127th St., Lemont, IL 60439)
Balandžio 30 d., sekmadienį, 12:30 val. p. p.
S. Bajo „Dekadentas Nr. 2419”
(,,Decadent No. 2419”)
Čiurlionio galerija, Jaunimo centras
(5620 S. Claremont Ave., Chicago, IL 60636)
Balandžio 30 d., sekmadienį, 7 val. v.
M. Kvedaravičius „Mariupolis 2”
North Riverside, Classic Cinemas
(7501 Cermak Rd., Riverside, IL 60546)
LDFF • Lithuanian Documentary Film Festival
Info: 312-375-2728
2023BALANDŽIO20,KETVIRTADIENIS 15
A†A
KAROLIS AVIŽIENIS
Mirė 2023 m. balandžio 11 d. Orland Park, IL.
Gimė 1929 m. kovo 31 d. Raseiniuose, Lietuvoje.
Gyveno Orland Parke, o vasaras praleisdavo Vilniuje.
Nuliūdę liko: vaikai Algis, Jūra ir Audra; anūkai Lina, Daiva, Isa-
bel ir Alex; proanūkės Emilia, Elenora ir Inesa; sesuo Gauda Marija
su šeima ir artimi giminės Lietuvoje.
A. a. Karolis buvo a. a. Liucijos Sakelytės vyras.
Vietoje gėlių prašome aukoti Ukrainai: Blue/Yellow VšĮ „Mėlyna
ir geltona” – Blue/Yellow (blue-yellow.lt) arba Kyjivo universiteto Eko-
nomikos fakulteto humanitarinės pagalbos kampanijai Donation –
Kyiv School of Economics (kse.ua).
Velionis bus pašarvotas šeštadienį, balandžio 22 d. nuo 10 val. ryto
iki 12:30 val. p. p. Petkus Lemont laidojimo namuose, 12401 S. Archer
Avenue (prie Derby Rd.), Lemonte. Religinės apeigos prasidės 12:30
val. p. p. Po apeigų velionis bus palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse.
Nuliūdusi šeima
Laidot. direkt. – Donald Michael Petkus 800-994-7600
arba www.petkusfuneralhomes.com
JAV Korėjos karo veteranas
A†A
ALGIMANTAS BRONIUS
GLEVECKAS
mirė š. m. balandžio 14 d., sulaukęs 90
metų amžiaus.
Nuliūdę liko: žmona Vida Gleveckas;
vaikai Taga, Nida su vyru Henriku Mar-
tens, Vainius su žmona Daina Gleveckas;
anūkai Taja, Arejas, Silvija, Kajus ir daug
giminių bei draugų.
A. a. Algimantas Bronius buvo a. a. Al-
gimanto P. tėvas.
Prieš išeidamas į pensiją dirbo akių
gydytoju ir chirurgu.
Velionis bus pašarvotas ketvirtadienį, balandžio 20 d., 10 val. ryto
Pal. Jurgio Matulaičio misijoje, 14911 127th St., Lemont, IL, kurioje
11 val. ryto bus aukojamos šv. Mišios už jo sielą.
Po Mišių velionis bus palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse.
Nuoširdžiai kviečiame gimines, draugus ir pažįstamus dalyvau-
ti šiose laidotuvėse.
Nuliūdusi šeima
Laidot. direkt. – Damar-Kaminski Funeral Home & Crematorium,
708-496-0200 arba www.kaminskifamilyfuneralhomes.com.
A†A
ALBINAS GENČIUS
Mirė 2023 m. balandžio 15 d. Joliet, IL.
Gimė 1943 m. gegužės 28 d. Bartninkuose, Lietuvoje.
Daug metų gyveno Orland Park, IL.
Nuliūdę liko: brolis Valentinas su žmona Kristina; dukterėčia
Danutė, sūnėnas Paulius, sūnėnas Jonas su žmona Stephanie ir jų
vaikai Victoria ir Veronica.
Tarnavo JAV kariuomenėje, U. S. Army Special Forces ir Ran-
gers divizijoje.
A. a. Albinas buvo a. a. Irenos Šnekutytės vyras, a. a. Kazimiero
ir a. a. Adelės sūnus bei a. a. Rimanto brolis.
Velionis bus pašarvotas penktadienį, balandžio 21 d., 10 val. ryto
Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčioje, Marquette Parke, kurioje 11
val. ryto bus aukojamos šv. Mišios už jo sielą.
Po šv. Mišių velionis bus palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse.
Nuoširdžiai prašome gimines, draugus ir pažįstamus dalyvauti
šiose laidotuvėse ir prisiminti velionį savo maldose.
Nuliūdusi šeima
Laidot. direkt. Donald M. Petkus, 800-994-7600 arba
www.petkusfuneralhomes.com
16 2023BALANDŽIO20,KETVIRTADIENIS DRAUGAS

Baigėsi margučių konkursas

Vida Auksuolė,,Facebook”nuotraukos

Paskelbti Globalios Lietuvos departamento organizuoto margučių

konkurso nugalėtojai. Jais tapo: Asta (Punskas, Lenkija), Janete (San
Paulas, Brazilija), Auksuolė (Čikaga); mažųjų kategorijoje – Evelina (Len-
kija). Specialūs Globalios Lietuvos departamento prizai už originalumą,
įkvėptą gamtos, paskirti Jurgitai (Islandija) ir Vidai (Bostonas).

,,Draugo” inf.
Sveikiname visas, o ypač Auksuolę ir Vidą!
Lietuvių meno ansamblio „Dainava” koncertas
,,Daugiastygė sutartinė”
Sekmadienį, balandžio 30 d., 2 val. p. p.
Trinity Christian College Ozinga Chapel Auditorium
(6601 W. College Drive, Palos Heights, IL)
Koncertuoja Čikagos lietuvių meno ansamblis „Dainava” ir kanklių
virtuozė Kristina Kuprytė. Programoje – kūriniai chorui ir kanklėms,
kurie bus atliekami atskirai ir kartu. Skambės lietuvių kompozitorių
(Kęstučio Daugirdo, Nijolės Sinkevičiūtės, Stasio Šimkaus, Kristinos
Vasiliauskaitės ir kt. opusai, taip pat ukrainiečių muzika: lopšinė ir
keli klasikiniai bei šiuolaikiniai kūriniai.
Bilietai: www.dainava.us.
14911 127th St., Lemont, IL 60439

CHICAGO LITHUANIAN
CENTER
Bilietų rezervacija:
Rasa Zakarauskienė 708.712.4931, rasazak@yahoo.com

invites you!
MAY 21, 6:30 - 8:30 pm
JUNE 25, noon - 2:00 pm
JULY 26, 7:30 - 10:30 pm
AUGUST 26, 7:30 - 10:30 pm
Address:
111 S. LAKE SHORE DRIVE, CHICAGO, IL 60601
Boarding begins half an hour prior to sailing.
Allow time for parking and possible downtown
Chicago traffic delays. The Boat leaves on schedule. SUPPORT THE CHICAGO
For tickets and reservations email: LITHUANIAN CENTER
- FUN LAKE MICHIGAN BOAT TOUR
Antanas@5190@gmail.com
- ENJOY FIREWORKS 7/26 & 8/26
For more information on parking and the Boat Tours
- LIVE MUSIC with PAUL STROLIA
https://www.fireboattours.com/locationandparkinginfo
- CASH BAR
Reserving through the CHICAGO LITHUANIAN CENTER
gives you a special rate and part of the proceeds help
fund the mission of the CENTER Tickets:
5-21-23 - $40./ person
6-25-23 - $40./ person
7-26-23 - $45./ person
8-26-23 - $45./ person.

Namams pirkti paskolos Advokatas

duodamos mažais mėnesiniais
įmokėjimais ir prieinamais nuošimčiais.
Kreipkitės į
Mutual Federal Bank,
2212WestCermakRoad.
Tel. (773) 847-7747
VYTENISLIETUVNINKAS
4536 W. 63 St., Chicago, IL 60629
(Skersaigatvęnuo„Draugo”)
Tel. 773-284-0100 • info@midwaylegal.com
Paslaugos: Nekilnojamas turtas •Testamentai ir palikimai •
Verslo reikalai • Bendri teisės reikalai