Moters vaizdinys antikinėje literatūroje

Bėgant laikui moters gyvenime įvyko nemažai pokyčių: iš nuo kitų priklausomos
asmenybės ji tapo laisva ir nepriklausoma. Kad ir kokia ji svarbi namų židinio
kurstytoja būtų Antikoje, moteris neturėjo daug teisių. Dažniausiai moteris
vaizduodavo kaip kruopščias namų šeimininkes, kurių tikslas rūpintis vaikais bei
namų šiluma. Itin retai būdavo pabrėžiamos stipriosios moters savybės – ryžtas,
stiprybė ir pasiaukojimas. Šios silpnosios lyties atstovių savybės atskleidžiamos
tragiko Sofoklio kūrinyje ,,Antigonė“ bei Homero ,,Odisėja“. Taigi kokį įvaizdį
įgavo moteris antikos laikotarpyje?
Daugiausiai sukurtų tekstų antikos laikotarpiu yra dažniausiai apie didvyrius, kurie
pasižymėjo narsa ir ryžtu. Kaip bebūtų keista, taip pat buvo pavaizduota ir moteris.
Bet jos kova buvo kitokia - ji nesikovė su mitinėmis būtybėmis. Antikinėje
Sofoklio tragedijoje ,,Antigonė“ yra iškeliamas narsios, ryžtingos, kovojančios už
savo moralės principus ir įsitikinimus moters paveikslas. Žuvus Antigonės
broliams Eteokliui ir Polineikui išryškėja Kreonto ir Antigonės charakterių gėrio ir
blogio konfliktas bei Antigonės ryžtingumas esant komplikuotoje situacijoje.
Antigonė pasiryžta nepaklusti valdovo įstatymui ir palaidoti brolį taip, kaip liepia
papročiai bei sąžinė. Net ir žinodama, kad už tai bus nubausta, ji neatsisako savo
tikslo. Netgi susidūrus su Kreonto grasinimais mirtimi, mergina neatsisako savo
įsitikinimų ir teigia ,,..gimiau ne kad nekęsti, o mylėti padėčiau“, taip atremdama
visus Kreonto prieštaravimus. Beje, net ir Antigonės sesuo Ismenė bando ją įtikinti
neprieštarauti ir paklusti Kreonto įstatymui. Tačiau nesėkmingai – Antigonės
neįbaugina jos sesers įkalbinėjimai paklusti valdovui . Taigi galima teigti, kad
nepaisant gyvenime susiklosčiusių aplinkybių, Antigonė atskleidžia Antikos
literatūroje kuriamą moters paveikslą - čia svarbiausia Dievo vertybių, moralės bei
s +avo įsitikinimų išsaugojimas.

Antikos literatūroje narsa ir ryžtas nėra vieninteliai bruožai, apibūdinantys

moterį. Jai vis dėlto paliekamas ir nedrąsiosios įvaizdis, bet kartu išryškinama jos
meilė bei ištikimybė, protas ir kantrybė. Tokių savybių turėjo ir Homero poemoje
„Odisėja” pavaizduota veikėja Penelopė. Ji buvo nedrąsi, neįveikė savo drovumo,
nes nesugebėjo išvaryti jaunikių iš savo namų. Ji be galo mylėjo savo sūnų bei
vyrą, kuris išvyko į Trojos karą ir apie kurį nebuvo žinių dvidešimt metų.
„Jeigu jis [Odisėjas] grižęs dabar man būtų gyvenimo ramstis.” Meilės galia
Penelopei padėjo išlikti ištikimai mylimąjam ir jo neišduoti. Čia taip pat
įžvelgiama ir Penelopės kantrybė. Ji kantriai kentėjo savo gerbėjus ir sugebėjo tai
padaryti net dvidešimt metų iki kol vyras pagaliau grįžo namo. Penelopė nesėdėjo
rankų susidėjusi ir bandydama iškęsti susidariusią padėtį ėmėsi veiksmų.
Pirmiausia, trejus metus audė drobę ir tvirtino, kad pasirinks vieną iš jaunikaičių,
kai tik baigs austi, dieną triūsdavo prie drobės, o naktį išardydavo. Tai buvo tarsi
užburtas ratas. Šis planas, deja, neišdegė vien tik dėl to, kad viena tarnaitė pamatė,
kaip elgiasi jos šeimininkė, ir išdavė ją gerbėjams. Antra, šaudymas iš lanko ir
kirvių mėtymo varžybos yra dar vienas Penelopės protingos klastos pavyzdys.
Buvo surengtas konkursas, kurio metu reikėjo per keliolika skrendančių kirvių
iššauti strėlę. Tai buvo senas Odisėjo, Penelopės vyro, triukas, todėl ji žinojo, kad
niekas nesugebės to padaryti. Vadinasi, šiame kūrinyje atskleidžiama moters pusė,
kurioje moteris neišsižada savo vertybių.
Taigi, Penelopė ir Antigonė turi panašumų ir skirtumų. Jos abi yra mylinčios
ir dėl sau brangių žmonių yra pasiryžusios paaukoti savo gyvybę. Tačiau jų
skirtumai yra tokie, kad Penelopė veikė labiau apgalvojusi savo planus, bet
neturėjo pakankamai drąsos tiesmukai išreikšti savo nuomonės. Tuo tarpu
Antigonė savo veiksmų neapgalvojo, nors tai ir galėjo padėti išsaugoti gyvybę. Bet
ji buvo pakankamai drąsi priekaištauti žmogui, kuris yra aukščiau už ją, ir tiesiai
šviesiai išrėžti savo nuomonę. Taigi, antikinėje literatūroje išryškėja baikščios ir
drovios moters paveikslas, bet dominuoja ryžtingos ir drąsios savybės.