Projektas pildomas ir koreguojamas. Tekstas neredaguotas.

2022-12-
20

1 – 6 klasės
2 KLASĖS SKAITYMO IR TEKSTO SUPRATIMO PASIEKIMUS ILIUSTRUOJANTYS PAVYZDŽIAI
Perskaitykite tekstą ir atlikite užduotis
BARTENŠTEINO PILY
Šita žemė primindavo jam Žemaitiją. Į Didžiąją Lietuvą, juolab į Trakų ežerynus, ji nepanėšėjo.
Vytautas seniai bebuvo Trakuose. Ištikimi žmonės šnekėjo, kad jo tėvas Kęstutis dar prieš savo baisiąją mirtį Krėvos pilies požemyje
sapnavęs Trakus, kurių vandenys tvieskė šalta raudona šviesa.
Vytautas lig šiol nežino, ar jo tėvą nužudė Jogailos bendrai, ar jisai pats nutraukė savo gyvenimo siūlą. Sūnus netgi nematė tėvo šermenų,
neregėjo, kaip jo siela, atsiskyrusi nuo laužo dūmų, nuplasnojo dausų keliais.
Jis žiūrėjo pro siaurą Bartenšteino pilies langą. Dabar čia gyveno. Laukė kryžiuočių pagalbos. Tarėsi ir su žemaičiais. Tiktai vieno geidė –
grįžti į Lietuvą, išvysti Trakus ir Vilnių. Geidė Didžiojo kunigaikščio valdžios. Geidė atpildo piktadariams. Ir teisybės. O teisybės niekur nebuvo.
Tyliai prasivėrė durys. Vytautas žaibiškai grįžtelėjo. Rankos ūmai susigniaužė į kumščius. Stipraus vyro paprotys. Čionai, storasienėj
Ordino pily, turi būti akylas ir ausylas. Tiesa, Ordinas pavedė jam valdyti pilį, tačiau gali bemat ją atsiimti atgal. Vytautas, didžiojo Kęstučio
sūnus, sulaukęs keturiasdešimties metų, dar neturėjo savo pastogės. Skaudu neturėti namų, glaustis po šaltu svetimo paukščio sparnu. Tasai
paukštis primena vanagą.
Prie jo artinosi sesuo Ringailė. Kai ji vaikščiodavo kieme, visi atsisukdavo. Graži buvo.
− Kunigaikšti... – nedrąsiai prabilo ji. Vytauto akys švelniai sužvilgo. Ringailė išdrįso kalbėti toliau...
− Broli...
O Vytautas pagalvojo: kaip seniai jis buvo šauktas „Sūnau...“
− Ką pasakysi, Ringaile?

222
 Projektas pildomas ir koreguojamas. Tekstas neredaguotas. 2022-12-
20

Tarpusavy jie šnekėdavos lietuviškai, o aplinkui – kieme ir menėse – girdėdavo tik vokišką kalbą. Pilies bažnyčioje gaudė vargonai,
senovinėse knygose spindėjo auksu išrašyti lotyniški rašmenys. Vytautas mokėjo vokiškai ir gudiškai, susišnekėdavo su totoriais. Kunigaikštienė
Ona mėgo švelnius fleitos garsus, skambančius per puotas menėje. Ten dėdavo ant stalų brangius indus, ir sidabro taurės tviskėdavo mėnulio
šviesoje. Tiktai taurės buvo svetimos...
– Pasiuntiniai jau prie vartų, broli... – pratarė Ringailė.
Vytautas nuėjo prie kito langelio, kur geriau matyti vartai. Anapus vartų spietėsi raitelių būrys. Puikūs buvo jų žirgai, tiktai kitaip
pabalnoti. Maskvėnų raiteliai. Atvyko pasiimti kunigaikštytės Sofijos. Lydės jo dukterį į svečią šalį pas Maskvos kunigaikštį Vasylių. Atšvęs
vestuves pagal bizantiškus papročius. O Vytautas pasiliks čia. Akys krypo anapus mūro sienos, anapus svetimų raitelių. Ten toli, ligi pat akiračio,
siūravo didžiuliai miškai. Kažkada jie priklausė bartų genčiai, priklausė laisvajai prūsų žemei. Pasakoja, kad bartų vadas Divonis, Lokiu
pramintas, krito nelygioj kovoj. Ir pražuvo bartai. Neduokdie, jei taip žūtų Lietuva!..
Reikėjo eiti svečių pasitikti.
Pustamsiam koridoriuj blykstelėjo mirganti žvakės liepsnelė. Tai ištikimasis tarnas Gerbutas. Jį surado kunigaikštienė Ona, o ji permano
žmones. Vokiečiai paskleidė gandus, būk Ona esanti žiniuonė. Burtininkė. Girdi, kaip ji galėjusi vyrą iš tikros prapulties, iš Jogailos kalėjimo,
išvaduoti... Argi tai moters, tegu ir kunigaikštienės, jėgoms?!.. Žiniuonė, daugiau nieko!..
Gerbutas žemai nusilenkė Vytautui. Akyse – tylus prašymas.
− Bylok! – liepė kunigaikštis.
− Kunige, – skubėjo Gerbutas, vis dairydamasis, ar kas nemato, negirdi jo. – Didysis kunige, kai susigiminiuosi su maskvėnais, kai
taviškiai žemaičiai parems tave kaip tikrą tėvą, ar... – senis staiga užsikirto.
− Sakyk! – nekantravo Vytautas. Juk reikėjo eiti. Ir ko jis čia su tuo Gerbutu...
− Ar prisiminsi nelaimingąją Bartą, kai vėlei tapsi Lietuvos viešpačiu? – pagaliau išpyškino senis.
Smilktelėjo širdį, lyg kas būtų įdūręs. Tas Gerbutas... ar tik jis ne senųjų prūsų žynių palikuonis... Kaip jis nuvokia viską?! Perskaito
mintis, lygiai kaip ir kunigaikštienė Ona... Ką jam atsakyti?
Senis neatstojo. Jis sugriebė Vytauto drabužio skverną. Paskui išsigandęs paleido ir susmuko prie kunigaikščio kojų. Išmesta žvakė
riedėjo grindimis, ir geso jos blausi liepsnelė, tarpais nušviesdama niūrias sienas, ant kurių kabojo sukryžiuoti kalavijai.
− Gal padėsi mums išsivaduoti nuo Ordino... – šnibždėjo senis.

223
 Projektas pildomas ir koreguojamas. Tekstas neredaguotas. 2022-12-
20

Kiek iš jo laukiama – Žemaitijoje, Trakuose, senojoje Bartos žemėj! Dangaus valdove, sustiprink mane!
Vytautas nė pats nesusigaudė, į ką kreipiasi: į pagonių dievus ar į didį visagalį krikščionių Dievą. Jis tikėjo: begalinėse pasaulių platybėse
yra kažkas, kas lemia žmogaus likimą ir ko regėti neleista...
Koridoriaus gale pasigirdo žingsniai. Padvelkė nežinia.
− Kelkis, – liepė Vytautas seniui.
Tas pakilo, negrabūs pirštai ieškojo žvakigalio.
Vytautas skubėjo durų link, tačiau akimirksnį padvejojęs, sugrįžo prie senio, uždėjo ranką ant jo kaulėto peties. Sunki buvo jo ranka.
− Dideli darbai laukia, – tepasakė jis.
− Telaimina tave dievai! – atsiliepė Gerbutas.
Vytautas ėjo sutikti pasiuntinių. Karališki, garsūs jo žingsniai aidėjo tuščioje menėje. Širdis plakė trankiai, lyg bylotų: „Ištverti. Grįžti į
Trakus, į Vilnių. Vyras turi nurungti priešus. Visus. Savus ir svetimus. Savus ir svetimus. Savus...“
Iš B. Baltrušaitytės knygos „Po Žalgirio kautynių“, Vilnius, 1993 m.
Lentelėje pateikiami lygiai nustatyti remiantis 2019 metų Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo statistiniais duomenimis.
Pasiekimas Lygis Lygio aprašas Užduotis
Skaito įvairaus pobūdžio Slenkstinis Naudodamasis netiesiogine pagalba skiria 1. Kur vyksta veiksmas? Remkitės ketvirta ir
tekstus, naudojasi įvairiais tiesiogiai pateiktą, esminę ir neesminę penkta pastraipomis.
informacijos šaltiniais, randa informaciją, padedamas skiria faktą ir
informaciją (B1). nuomonę (B1.4.1). A. Žemaitijoje.
B. Ordino pilyje.
C. Didžiojoje Lietuvoje.
D. Trakų pilyje.
(1 taškas)
Aptaria skaitomus tekstus, Slenkstinis Naudodamasis netiesiogine pagalba atpažįsta 2. Į ką buvo panaši vietovė, kurioje stovi
analizuoja, interpretuoja, ir fragmentiškai aptaria pagrindines kūrinio Bartenšteino pilis?
daro išvadas, remdamasis siužeto dalis, įvykių seką, laiką, vietą, jų kaitą,
literatūros žiniomis (B2). A. Į Trakų apylinkes.

224

Aptaria skaitomus tekstus, Pagrindinis
analizuoja, interpretuoja,
daro išvadas, remdamasis
literatūros žiniomis (B2).
Aptaria skaitomus tekstus, Aukštenysis
analizuoja, interpretuoja,
daro išvadas, remdamasis
literatūros žiniomis (B2).
Aptaria skaitomus tekstus, Patenkinamas
analizuoja, interpretuoja, (įvardija 1 – 2
daro išvadas, remdamasis dalykus)
literatūros žiniomis (B2). Pagrindinis
(įvardija 3 – 4
dalykus)
Projektas pildomas ir koreguojamas. Tekstas neredaguotas. 2022-12-
20
vaizduojamas socialines realijas; padedamas B. Į Didžiąją Lietuvą.
susieja kūrinį su savo socialine aplinka (B2.3.1). C. Į Žemaitiją.
D. Į Krėvos žemes.
(1 taškas)
Atpažįsta ir aptaria pagrindines kūrinio siužeto 3. Kodėl Vytautas gyvena Bartenšteino pilyje?
dalis, įvykių seką, laiką, vietą, jų kaitą bei
sąsajas su veikėjų išgyvenimais, vaizduojamas A. Kad galėtų tartis su žemaičiais.
socialines realijas, jas susiedamas su savo B. Kad gautų kryžiuočių pagalbą.
socialine aplinka (B2.3.3). C. Kad galėtų valdyti Ordino pilis.
D. Kad galėtų būti kartu su seserimi.
(1 taškas)
Atpažįsta ir paaiškina potekstę, aptardamas 4. „Tasai paukštis primena vanagą“. Kas lyginama
tiesiogiai ir netiesiogiai pasakytas mintis, su vanagu?
išsamiai apibūdindamas tikrovišką ir sąlygišką
(alegorinį, fantastinį) vaizdavimą (B2.5.4). A. Bartai.
B. Prūsai.
C. Žemaičiai.
D. Kryžiuočiai.
(1 taškas)
Atpažįsta ir aptaria pagrindines kūrinio siužeto 5. Įvardykite dalykus, kurių valdovas labiausiai
dalis, įvykių seką, laiką, vietą, jų kaitą, kai trokšta, žvelgdamas pro siaurą pilies langą?
kurias sąsajas su veikėjų išgyvenimais,
vaizduojamas socialines realijas;
naudodamasis netiesiogine pagalba, susieja 1. ………………………………
kūrinį su savo socialine aplinka (B2.3.2).
2. ………………………………
Atpažįsta ir aptaria pagrindines kūrinio siužeto
dalis, įvykių seką, laiką, vietą, jų kaitą bei 3. ………………………………
sąsajas su veikėjų išgyvenimais, vaizduojamas
socialines realijas, jas susiedamas su savo 4. ………………………………
socialine aplinka (B2.3.3). (2 taškai)
225

Aptaria skaitomus tekstus,
analizuoja, interpretuoja,
daro išvadas, remdamasis
literatūros žiniomis (B2).
Aptaria skaitomus tekstus,
analizuoja, interpretuoja,
daro išvadas, remdamasis
literatūros žiniomis (B2).
Skaito įvairaus pobūdžio
tekstus, naudojasi įvairiais
informacijos šaltiniais, randa
informaciją (B1).
Skaito įvairaus pobūdžio
tekstus, naudojasi įvairiais
Projektas pildomas ir koreguojamas. Tekstas neredaguotas. 2022-12-
20
Patenkinamas Aptaria ryškiausius veikėjų charakterio 6. Ką apie situaciją, kurioje yra atsidūręs
bruožus, tiesiogiai išreikštas vertybes, vertina Vytautas, sako ši citata: „Čionai, storasienėj
veikėjų poelgius, atpažįsta pasakotoją. Ordino pily, turi būti akylas ir ausylas“.
Atpažįsta ir įvardija tiesiogiai ir kai kuriuos
netiesiogiai išreikštus eilėraščio kalbančiojo A. Vytautas jaučiasi nesaugus.
išgyvenimus. Naudodamasis netiesiogine B. Vytautas nori pasirodyti stiprus.
pagalba, palygina žinomų kūrinių veikėjus C. Vytautas siekia turėti savo pilį.
bent dviem siūlomais aspektais, dalį teiginių D. Vytautui nepatinka storos sienos.
pagrindžia (B2.2.2). (1 taškas)
Aukštesnysis Atpažįsta ir išsamiai aptaria pagrindines 7. Kaip supranti žodžius „o kaip seniai jis buvo
kūrinio siužeto dalis, įvykių seką, laiką, vietą, šauktas „Sūnau...“?
jų kaitą bei sąsajas su veikėjų išgyvenimais,
vaizduojamas socialines realijas, jas
prasmingai susiedamas su savo socialine (1 taškas)
aplinka (B2.3.4) .
Patenkinamas Įvardija ryškiausius veikėjų charakterio 8. Įvardykite du dalykus, kuriuos iš teksto
(įvardija 1 bruožus, tiesiogiai išreikštas vertybes, skiria sužinome apie kunigaikštienę Oną.
dalyką) autorių ir pasakotoją. Atsakydamas į 1. ;
Pagrindinis klausimus, nurodo tiesiogiai išreikštus 2. .
(įvardija 2 eilėraščio kalbančiojo išgyvenimus. (2 taškai)
dalykus) Padedamas palygina žinomų kūrinių veikėjus
vienu siūlomu aspektu, kai kuriuos teiginius
pagrindžia (B2.2.1).
Aptaria ryškiausius veikėjų charakterio
bruožus, tiesiogiai išreikštas vertybes, vertina
veikėjų poelgius, atpažįsta pasakotoją.
Atpažįsta ir įvardija tiesiogiai ir kai kuriuos
netiesiogiai išreikštus eilėraščio kalbančiojo
išgyvenimus. Naudodamasis netiesiogine
pagalba, palygina žinomų kūrinių veikėjus
bent dviem siūlomais aspektais, dalį teiginių
pagrindžia (B2.2.2).
Slenkstinis Naudodamasis netiesiogine pagalba atpažįsta 9. Dar kartą perskaitykite tekstą pilkame fone.
ir fragmentiškai aptaria pagrindines kūrinio Kuriuo tikslu į pilį atjoja maskvėnų raiteliai?
226

informacijos šaltiniais, randa
informaciją (B1).
Skaito įvairaus pobūdžio Pagrindinis
tekstus, naudojasi įvairiais
informacijos šaltiniais, randa
informaciją (B1).
Aptaria skaitomus tekstus, Pagrindinis
analizuoja, interpretuoja,
daro išvadas, remdamasis
literatūros žiniomis (B2).
Skaito įvairaus pobūdžio Pagrindinis
tekstus, naudojasi įvairiais
informacijos šaltiniais, randa
informaciją (B1).
Aptaria skaitomus tekstus, Pagrindinis
analizuoja, interpretuoja,
daro išvadas, remdamasis
literatūros žiniomis (B2).
Projektas pildomas ir koreguojamas. Tekstas neredaguotas. 2022-12-
20
siužeto dalis, įvykių seką, laiką, vietą, jų kaitą,
vaizduojamas socialines realijas; padedamas
susieja kūrinį su savo socialine aplinka
(B2.3.1).
Pasirenka tinkamus informacijos šaltinius,
savo pasirinkimus paaiškina. Skiria tiesiogiai ir
netiesiogiai pateiktą, esminę ir neesminę
informaciją, faktą ir nuomonę (B1.4.3).
Atpažįsta ir aptaria pagrindines kūrinio siužeto
dalis, įvykių seką, laiką, vietą, jų kaitą bei
sąsajas su veikėjų išgyvenimais, vaizduojamas
socialines realijas, jas susiedamas su savo
socialine aplinka (B2.3.3).
Pasirenka tinkamus informacijos šaltinius,
savo pasirinkimus paaiškina. Skiria tiesiogiai ir
netiesiogiai pateiktą, esminę ir neesminę
informaciją, faktą ir nuomonę (B1.4.3).
Aptaria veikėjų charakterius, socialinius
santykius, tiesiogiai ir netiesiogiai įvardytas
vertybes, vertina veikėjų poelgius, atpažįsta
pasakotoją. Apibūdina tiesiogiai ir netiesiogiai
išreikštus eilėraščio kalbančiojo išgyvenimus.
Palygina nežinomų kūrinių veikėjus keliais
227
A. Palydėti kunigaikštį Vytautą į
prūsų žemę.
B. Pakviesti medžioti į toli
dunksančius miškus.
C. Pranešti kunigaikščiui apie teisę
grįžti į Trakus.
D. Palydėti Vytauto dukrą pas
būsimą vyrą.
(1 taškas)
10. Kokias teises Vytautui suteikė kryžiuočiai?
A. Leido turėti savo karių.
B. Pasiūlė mokytis kalbų.
C. Pavedė valdyti pilį.
D. Leido vykti į Maskvą.
(1 taškas)
11. Ko baiminasi Vytautas prisimindamas prūsų
genties likimą?
__________________________________
__________________________________
(1 taškas)
12. Su kokiu prašymu Gerbutas kreipiasi į Vytautą?
A. Kad įšventintų senųjų prūsų žyniu.
B. Kad leistų išvykti su maskvėnais.
C. Kad saugotų kunigaikštienę Oną.
D. Kad išvaduotų jo protėvių žemes.
(1 taškas)
13. Vytautas mano, kad kunigaikštienė Ona ir
senasis Gerbutas turi vieną bendrą savybę.
Įvardink ją.
_______________________________
_______________________________
(1 taškas)
 Projektas pildomas ir koreguojamas. Tekstas neredaguotas. 2022-12-
20

siūlomais aspektais, teiginius pagrindžia

Aptaria skaitomus tekstus, Patenkinamas
analizuoja, interpretuoja,
daro išvadas, remdamasis
literatūros žiniomis (B2).
Skaito įvairaus pobūdžio Aukštesnysis
tekstus, naudojasi įvairiais
informacijos šaltiniais, randa
informaciją (B1).
(B2.2.3).
Konsultuodamasis atpažįsta ir aptaria
pagrindines kūrinio siužeto dalis, įvykių seką,
laiką, vietą, jų kaitą, kai kurias sąsajas su
veikėjų išgyvenimais, vaizduojamas socialines
realijas; naudodamasis netiesiogine pagalba,
susieja kūrinį su savo socialine aplinka
(B2.3.2).
Pasirenka tinkamus informacijos šaltinius,
savo pasirinkimus svariai pagrindžia.
Argumentuotai skiria tiesiogiai ir netiesiogiai
pateiktą, esminę ir neesminę informaciją,
faktą ir nuomonę (B1.4.4).
(1 taškas)
14. Kodėl Vytautas iš karto nieko neatsako
Gerbutui?
A. Abejoja, ar sugebės išpildyti jo
prašymą.
B. Išsigąsta, jog nuo žvakės užsidegs
pilis.
C. Bijo pagonių ir krikščionių dievų
keršto.
D. Supyksta, kad priminė maskvėnus.
(1 taškas)
15. Į kokį dievą mintyse kreipiasi Vytautas?
A. Skaudžiai baudžiantį žmones.
B. Duodantį žmonėms įsakymus.
C. Lemiantį žmogaus likimą.
D. Atleidžiantį visus nusikaltimus.
(1 taškas)

Aptaria skaitomus tekstus, Aukštesnysis
analizuoja, interpretuoja,
daro išvadas, remdamasis
literatūros žiniomis (B2).
Atpažįsta ir paaiškina potekstę, aptardamas 16. Ką galėtų reikšti Vytauto žodžiai „Dideli darbai
tiesiogiai ir netiesiogiai pasakytas mintis, laukia“?
išsamiai apibūdindamas tikrovišką ir sąlygišką
(alegorinį, fantastinį) vaizdavimą (B2.5.4).
(1 taškas)

Aptaria skaitomus tekstus, Patenkinamas Naudodamasis netiesiogine pagalba aptaria 17. Sujunk linijomis atitinkamus meninių
analizuoja, interpretuoja, (tinkamai grožinių ir negrožinių tekstų raiškos ypatybes: priemonių pavadinimus ir jų pavyzdžius.
daro išvadas, remdamasis sujungia 1 – 2 žinomuose tekstuose atpažįsta turinio „siūravo didžiuliai palyginimas
literatūros žiniomis (B2). pavyzdžius) apimtyje numatytas kalbinės raiškos miškai“
Paggrindinis priemones ir paaiškina jų reikšmes (B2.4.2).
„smilktelėjo širdį, lyg epitetas
kas būtų įdūręs“

228
 Projektas pildomas ir koreguojamas. Tekstas neredaguotas. 2022-12-
20

(tinkamai Aptaria grožinių ir negrožinių tekstų raiškos

sujungia 3 – 4 ypatybes: atpažįsta turinio apimtyje „mirganti žvakės vaizdingas
pavyzdžius) numatytas kalbinės raiškos priemones ir liepsnelė“ veiksmažodis
Paggrindinis paaiškina jų reikšmes (B2.4.3).
„puikūs buvo jų žirgai“ deminutyvas

(2 taškai)

Aptaria skaitomus tekstus,
analizuoja, interpretuoja,
daro išvadas, remdamasis
literatūros žiniomis (B2).
Patenkinamas Naudodamasis netiesiogine pagalba atpažįsta 18. Kas išreiškiama šiais teksto pabaigos žodžiais
ir paaiškina potekstę, rasdamas tiesiogiai ir „Ištverti. Grįžti į Trakus, į Vilnių. Vyras turi
netiesiogiai pasakytas mintis, įvardydamas nurungti priešus. Visus. Savus ir svetimus.
tikrovišką ir sąlygišką (alegorinį, fantastinį) Savus ir svetimus. Savus...“?
vaizdavimą (B2.5.2). A. Vytauto kovos planas.
B. Vytauto tikslas.
C. Vytauto abejonė.
D. Vytauto nuomonė.
(1 taškas)

VERTINIMO INSTRUKCIJA
Klausimo Aprašas Taškai Pavyzdžiai
numeris
1 Pasirinktas teisingas atsakymas – B 1

2 Pasirinktas teisingas atsakymas – C 1

3 Pasirinktas teisingas atsakymas – B 1

229
 Projektas pildomas ir koreguojamas. Tekstas neredaguotas. 2022-12-
20
4 Pasirinktas teisingas atsakymas – D
5 Teisingai įvardyti 3–4 dalykai.
Teisingai įvardyti 1–2 dalykai.
6 Pasirinktas teisingas atsakymas – A
7 Paaiškinta teisingai paminint bent vieną
priežastį: buvimą toli nuo artimųjų / tėvo
netekimą / artimųjų ilgesį.
8 Išvardinti 2 tinkami dalykai.
Įvardintas 1 tinkamas dalykas.
9 Pasirinktas teisingas atsakymas – D
10 Pasirinktas teisingas atsakymas – C
11 Atsakyme akcentuojama baimė būti
nugalėtiems, prarasti valstybingumą.
12 Pasirinktas teisingas atsakymas – D
13 Atsakyta teisingai paminint gebėjimą pažinti,
perprasti žmones arba aiškiaregystę, gebėjimą
skaityti mintis.
14 Pasirinktas teisingas atsakymas – A
230
1
2 1. Grįžti į Lietuvą / išvysti Trakus ir Vilnių.
1 2. Didžiojo kunigaikščio valdžios.
3. Atkeršyti / atpildo piktadariams.
4. Teisybės.
1
1 Vytauto tėvas nužudytas, todėl niekas jo
nevadina sūnumi, taip nesikreipia į jį. Šalia nėra
nei tėvo, nei motinos.
2 1. Mėgo muziką / švelnius fleitos garsus.
2. Geba perprasti žmones / skaityti mintis / turi
žiniuoniams būdingų savybių.
1 3. Narsi / drąsi / išvadavo savo vyrą iš kalėjimo
/ nelaisvės.
1
1
1 Baiminasi, kad nežūtų Lietuva / kad Lietuvos
neištiktų prūsų genties likimas.
1
1 Pažinti, perprasti žmones.
Aiškiaregystę / gebėjimą skaityti mintis
1
 Projektas pildomas ir koreguojamas. Tekstas neredaguotas. 2022-12-
20
15 Pasirinktas teisingas atsakymas – C 1
16 Atsakyta teisingai paminint bent 1 Vytautas nusiteikęs kovoti, išsivaduoti nuo
Ordino / kryžiuočių, išlaisvinti savo šalį, tapti
vieną iš Vytauto siekių.
Lietuvos valdovu.
17 Teisingai susietos 3–4 meninės priemonės ir 2 1. „siūravo didžiuliai miškai“ –
jų pavyzdžiai. vaizdingas veiksmažodis;
Teisingai susietos 1–2 meninės priemonės ir 1 2. „smilktelėjo širdį, lyg kas būtų įdūręs“
jų pavyzdžiai. – palyginimas;
3. „mirganti žvakės liepsnelė“ – deminutyvas;
4. „puikūs buvo jų žirgai“ – epitetas.
18 Pasirinktas teisingas atsakymas – B 1

231