I SEMINARAS Laisvas

p r e k i judjimas

1. Muit mokesi panaikinimas ir muit sjunga Laisvosios prekybos erdvei bdinga bendra vidaus politika (laisvas preki judjimas tarp dalyvaujani valstybi) ir skirtinga iors politika (kiekviena valstyb ilaiko kompetencij reguliuoti prekyb su valstybmis ne narmis). Taip veikiama Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) ir iaures Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA) erdvje. Laisvosios prekybos erdv (LPE) valstybs nars paalina visas klitis, trukdanias prekms laisvai judti i vienos valstybs kit, bet kiekviena valstybe pasilieka teis reguliuoti prekybinius santykius su valstybmis ne narmis. Muit sjunga (MS) LPE kartu su bendra iors politika, vykdoma su valstybmis ne narmis (pvz., vienodi muit tarifai). LPE trkumas yra tai, kad preks i valstybi ne nari ia erdv patenka per t valstyb, kurios prekybos reimas yra palankiausias (paprastai bna maiausi tarifai), o tada, pasinaudojus laisvosios prekybos teikiamais pranaumais, gaunama nauda i laisvo preki judjimo toje erdvje. MS gali padti isprsti ia problem. I vidaus tai panau LPE, bet i iors skiriasi, nes dalyvaujanios valstybs ne nari atvilgiu vykdo bendrj politik. Pagal EB sutarties 23 str. 1 d. ES i dalies yra grindiama muit sjunga, kurioje tarp valstybi nari udraudiami importo ir eksporto muitai, o j santykiams su treiosiomis alimis nustatomas bendras muit tarifas. Bet ES teis paeng toliau, nei bt galima tiktis pagal klasikin ekonomikos teorij. Buvo udraustos ne tik netarifins klitys, pvz., kiekybiniai apribojimai, kurie gerovs poiriu laisvajai prekybos gali bti ne maiau kenksmingi ir neatneti joki pajam, bet ir visos lygiagreios poveikio priemons. ES taip pat draudiamas antikonkurencinis privai rinkos dalyvi, kurie gali bandyti sudaryti prekybos klitis, dl kuri rinka bt padalyta pagal valstybi sienas, elgesys ir valstybs pagalba. 2. Preks samprata Europos Bendrij teisje ir Europos Teisingumo Teismo praktikoje Pirmoji, pati svarbiausioji laisv yra preki judjimo laisv. Nuo ios laisvs ir prasideda visos kitos laisvs. EB Sutartyje mintai laisvei laiduoti skirta I Antratin dalis, kuri apima 2 skyrius: 1) muit sjung (25 27 str.); 2) kiekybini apribojim tarp valstybi nari udraudim (28 31 str.). Preks svoka EB Sutartyje nra pateikta. Taiau tai btina padaryti dl dviej prieasi: apibrti srit, kurioje galioja teisins normos, reguliuojanios preki judjim, ir atskirti i laisv nuo kit laisvi, pirmiausia nuo paslaug teikimo laisvs. Nuostatos apie laisv preki judjim pagal EB Sutarties 23 (2) str. yra taikomos valstybi nari kilms gaminiams, taip pat valstybse narse laisvoje apyvartoje esantiems i treij ali vetiems gaminiams. Apibriant preks svok btina atkreipti dmes 3 svarbiausius aspektus: 1) preks kaip materialaus pavidalo daiktai: pagal EB Sutarties 23 (2) str. preks apibdinamos kaip produktai, kurie gali bti vertinti pinigais ir kurie gali bti prekybini sandori objektu1. Tok preks apibrim pateik Teisingumo Teismas, ir jis yra taikomas valstybi nari kilm turinioms bei i treij ali importuojamoms
1

2)

3)

prekms. Btent materialus preki pavidalas skiria i laisv nuo paslaug judjimo laisvs. Be to, preks yra materials objektai2. Bet svoka prek apima ne tik kasdienio vartojimo prekes (medikamentus, drabuius, maisto produktus, transporto priemones), bet ir kitus gaminius, turinius pinigin vert. Teisingumo Teismas nustat, kad vairs produktai, tokie kaip paveikslai ir kiti meno kriniai3, naftos produktai4 ir tiek perdirbamos, tiek neperdirbamos5 atliekos, yra preks. Preks svoka gali apimti ir monetas, kurios buvo, taiau nebra laikomos teista mokjimo priemone6. Piniginiai enklai arba pinigai, kurie yra laikomi teista mokjimo priemone, nra priskiriami preks kategorijai. J sienas perengiant pobd utikrina kapitalo ir mokjim judjimo laisv. Taiau yra iimi bei ypating atvej, kurie netelpa ios Teisingumo Teismo pateiktos universalios formuluots rmus. Pvz., elektra ir gamtins dujos taip pat priskiriamos preks svokai, nors ir neturi materialaus pavidalo. Tokios specifins preks gali bti laikomos pardavimo objektu. preks, turinios valstybi nari kilm: Europos laisvo preki judjimo teiss nuostatos pirmiausia taikomos prekms, turinioms valstybi nari kilm. Problem nustatant preks kilms al nekyla, kai prek yra pagaminta vienoje alyje. Taiau kaip bna tais atvejais, kai vien prek gamina keletas valstybi nari? EB Sutartyje nra apibrtos preks kilms alies nustatymo taisykls. Bendriausio pobdio nuostatos, nustatanios preks kilms al, suformuluotos Tarybos reglamente 2913/927. iame teiss akte paymima: jeigu preks buvo gaminamos ne vienoje alyje, jos laikomos kilusiomis i tos alies, kurioje buvo atliekamas baigiamasis, svarbus, ekonomikai pagrstas j perdirbimo arba apdorojimo procesas tam tikslui rengtoje monje, o io proceso metu buvo pagamintas naujas produktas arba atliktas svarbus to produkto gamybos etapas (24 str.). treij ali preks: laisvai cirkuliuoti valstybse narse gali tik tos treij ali preks, kurios teistai pateko t ali rinkas. Remiantis EB Sutarties 24 str. i treiosios alies veti gaminiai laikomi valstybje narje esaniais laisvoje apyvartoje, jei toje valstybje narje yra atlikti importo formalumai ir sumokti moktini muitai arba lygiaverio poveikio mokjimai ir jei iems gaminiams nebuvo taikytas visikas arba dalinis atleidimas nuo toki muit ar mokesi.

Remiantis Tarybos reglamentu Nr. 2913/92, Bendrijos preks tai preks: igautos arba (ir) pagamintos tik Bendrijos muit teritorijoje, laikantis 23 straipsnyje nustatyt slyg, kuri sudtyje nra preki, importuot i ali arba teritorij, nesani Bendrijos muit teritorijos dalimis,
2 3

Generalinio advokato nuomon byloje C-97/98 Peter Jgerskild v Torolf Gustafsson Byla 7/68 Komisija prie Italij (Meno vertybi byla) 4 Byla 72/83 Campus Oil Ltd and others v. Minister of Industry and Energy and others. Kaip aikino Teisingumo Teismas, Sutartis tokioms prekms negali bti netaikoma vien dl j svarbos valstybs nars gyvenimui ar ekonomikai. 5 Byla C-2/90 Commission v. Belgium 6 Byla 7/78 Regina v. Ernest George Thompson, Brian Albert Johnson ir Colin Alex Norman Woodiwiss 7 TARYBOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 2913/92 1992 m. spalio 12 d. nustatantis Bendrijos muitins kodeks

Byla 7/68 Komisija prie Italij (Meno vertybi byla)

importuotos i ali arba teritorij, nesani Bendrijos muit teritorijos dalimis, ir ileistos laisv apyvart, igautos arba pagamintos Bendrijos muit teritorijoje tik i antrojoje traukoje nurodyt preki arba i preki, nurodyt pirmojoje ir antrojoje traukose. Nepaeidiant 163 ir 164 straipsni, preks netenka j turimo Bendrijos preki statuso, kai jos fizikai igabenamos i Bendrijos muit teritorijos. 3. Preki ir paslaugu skirtumas Pagal LR Vartotoju teisiu apsaugos statym: Paslauga atlygintina veikla arba (ir) jos rezultatas, kuriais siloma tenkinti ar yra tenkinamas konkretus vartotojo poreikis. Prek kiekvienas daiktas, silomas parduoti arba parduodamas vartotojui. ilumos ir elektros energija, vanduo, gamtins dujos taip pat laikomos prekmis Prekes tai produktai, kurie gali buti vertinti pinigais ir kurie gali buti komerciniu sandoriu dalyku. Tais atvejais, kai preks pagrindins veiklos atvilgiu tra alutinis veiksnys, taikomos kitos EB sutarties nuostatos. Pvz. Schindler byloje Teismas teig, kad loterij organizavimas nra su prekmis susijusi veikla, nors loterijos apima reklamines mediagos ir bilietu platinim. Pagrindin veikla buvo paslauga, taigi taikytos paslaugoms skirtos sutarties nuostatos. Pagal EB Sutart 50 str. paslaugos tai tokios paslaugos, kurios paprastai yra teikiamos u umokest ir kuri nereglamentuoja nuostatos dl preki, kapitalo ir asmen judjimo laisvs. Paslaugas sudaro: a) pramoninio pobdio veikla; b) komercinio pobdio veikla; c) amatinink veikla; d) laisvj profesij veikla. Taigi, prek skiriasi nuo paslaugos tuo, jog paslauga tai bet kuri veikla ar nauda, kuri viena alis gali pasilyti kitai ir kuri yra nemateriali bei negali tapti nuosavybe. Paslaugos teikimas gali bti susijs arba nesusijs su materialiu produktu. 4. Fiskaliniai (tarifiniai) laisvo preki judjimo apribojimai 1968 m. kartu su Muit sjunga tarp Europos Bendrij valstybi nari ne tik buvo panaikinti tarpusavio prekybos tarifai, bet ir sigaliojo prekybos su treiosiomis alimis Bendrasis iorinis tarifas. Jo dydis buvo apskaiiuotas ivedus aritmetin vidurk i tuo metu egzistavusi valstybi nari muit tarif. Buvo numatyta, jog importuojamoms Muit sjungos teritorij prekms bus taikomi vienodi tarifai ir kvotos nepriklausomai nuo to, per kuri valstyb preks veamos, taiau bus skirtingi atitinkamoms preki grupms priklausomai nuo j preki ekonominio jautrumo ir nuo preki kilms valstybs. Teistai vetos Muit sjung i treij valstybi preks (forminus visus muitins formalumus ir sumokjus mokesius), laisvai cirkuliuos Muit sjungos viduje.

Nuo 1993 m. prekybai tarp ES ali nari netaikomi nei muitai, nei kiekybiniai apribojimai. ES valstybi nari prekyba su treiosiomis alimis remiasi tarifinmis ir netarifinmis reguliavimo priemonmis. Kaip jau buvo minta, svarbiausias ES ali usienio prekybos reguliavimo instrumentas yra Bendrasis muit tarifas. Jis susideda i Kombinuotosios nomenklatros (CN) papildytos subpozicijomis, vedamomis siekiant taikyti specifines Bendrijos prekybos politikos nuostatas, ir muit bei tam tikr kit mokesi norm. Kombinuotoji nomenklatra buvo sukurta vadovaujantis Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dl tarif ir statistins nomenklatros ir Bendrojo muit tarifo. Ji yra kasmet atnaujinama ir paskelbiama Europos Sjungos Oficialiojo leidinio L serijoje. 5. Muit mokesiai Muitai mokesiai, kurio dydis nustatomas tarifu ir kur importuotojas turi sumokti priimaniajai valstybei. Muitai yra protekcionistiniai: dl j importuota prek tampa brangesn u konkuruojant vietos produkt. Muitai yra vienas i seniausi nacionalins prekybos apsaugos bd. Muitai yra pirmoji klitis, kuri EB siek panaikinti. Kad nacionalin valdia neivengt muit draudim, EB sutartyse nustatytas ir rinkliavoms, turinioms lygiavert poveik, kurias nustaius taip pat yra varoma prekyba, nors jos oficialiai ir nevadinamos muitais. 6. LYGIAVERIO POVEIKIO PRIVALOMJ MOKJIM SVOKA Sutartis niekur neapibdina lygiaverio poveikio privalomj mokjim svokos. Lygiaverio poveikio privalomojo mokjimo apibrim ETT pateik Komisija v. Italija (dar galima rasti tokius ios bylos pavadinimus Statistins rinkliavos; Statistini duomen mokesio) byloje: Kiekvienas piniginis privalomas mokjimas, kad ir koks maas, nesvarbu, kokia jo paskirtis ir kaip jis taikomas, vienaalikai nustatytas vietinms arba usienio prekms vien dl to, kad jos kerta sien, <...> yra lygiaverio poveikio privalomasis mokjimas <...>, net jeigu jis nerenkamas valstybs naudai, jo poveikis nra diskriminuojantis ar apsauginis, o produktas, kuriam jis taikomas, nekonkuruoja su vietos produktais. io apibrimo aspektai: kiekvienas piniginis privalomas mokjimas parodo, kad EB sutarties 23 ir 25 str taikomi tik mokestinms priemonms; su prekmis susijusios nemokestins nuostatos yra 28 30 str. kad ir koks maas rodo, jog 25 str netaikoma maareikmikumo (de minimis) taisykl. Mintoje ETT byloje paymjo: Labai maas privalomojo mokjimo dydis negali pakeisti jo pobdio atsivelgiant Sutarties principus, kurie nustatant i privalomj mokjim teistum neleidia pakeisti kiekybiniais kriterijais t kriterij, kurie yra pagrsti j pobdiu. nesvarbu, kokia jo paskirtis ir kaip jis taikomas pabriama, kad nesvarbu, kaip valstyb nar pavadina privalomj mokjim, jis bus laikomas turiniu lygiavert poveik. ETT lygiaveriais yra pripains statistikos mokest, mokjim u

sanitarin patikrinim, taikyt produktams i kit valstybi nari, pato mokest u siuntinio, sisto i vienos valstybs nars kit, mokest u meno krini eksport kit valstyb nar. Taiau PVM nra lygiaverio poveikio privalomasis mokjimas. vienaalikai nustatytas vietinms arba usienio prekms vien dl to, kad jos kerta sien nuoroda sienos kirtim yra pabriamas EB sutarties 25 ir 90 str skirtumas. Sutarties 90 str taikomas importuot, eksportuot ir vietos produkt apmokestinimui valstybje narje, o 25 str pasienyje renkamiems privalomiesiems mokjimams. Buvo tariama, kad nuoroda sienos kirtim reik mokjimus u prekes, kertanias nacionalines sienas (t.y. sien tarp valstybs A ir valstybs B). Taiau ETT Legros byloje paaikino, kad 23 ir 25 str taikomi ir mokjimams, renkamiems kertant sien tam tikroje valstybje narje (t.y. i vienos valstybs A dalies kit). net jeigu jis nerenkamas valstybs naudai, jo poveikis nra diskriminuojantis ar apsauginis, o produktas, kuriam jis taikomas, nekonkuruoja su vietos produktais visikas lygiaverio poveikio privalomj mokjim draudimas taikomas ir tais atvejais, kai pinigai nenaudojami protekcionistiniais tikslais. Tai matyti Diamantarbeiders (deimant mokesio) byloje, kurioje 0,33 proc importuot deimant verts mokestis buvo naudojamas papildomai socialinei deimant pramons darbuotoj paramai. ETT pareik, kad muitai draudiami nepriklausomai nuo vis svarstym, kokio tikslo siekiant jie vedami ar kokia yra gaut pajam paskirtis. Taigi Teismo nuomone, jeigu valstybs tikslai siekti gerovs, jiems reikalingos plaukos turi bti gautos i bendros visoms prekms taikomos mokesi sistemos.

ios trys situacijos nra teismo praktikoje irutuliotos 25 straipsnio iimtys; greiiau ios situacijos nepatenka muit ar lygiaverio poveikio privalomj mokejim svokas, todl visikai ivengia 25 straipsnio draudimo. Panagrinsime kiekvien atvej i eils. 1. Privalomieji mokjimai, priklausantys vidaus mokesi sistemai: Jeigu mokjimai yra susij su bendra vidaus mokesi sistema, taikoma sistemikai ir vadovaujantis tais paiais kriterijais panaiems tiek vietos, tiek importuotiems produktams, tuomet mokesio teistumas vertinamas pagal EB sutarties 90, o ne 25 str., nes 25 ir 90 straipsniai vienas kito atvilgiu yra iimtiniai. Apmokjimas u administracines paslaugas, tikrai suteiktas importuotojui ar eksportuotojui: Jei apmokejimas yra atlygis u tam tikr paslaug, suteikiani tie siogin naud importuotojui ar eksportuotojui, jis nra lygiaverio poveikio privalomasis mokjimas. Teisingumo Teismas byloje Komisija prie Belgij (sandliavimas) teig, kad EB sutarties 25 straipsnis nebus taikomas, jeigu nacionalinis teismas mano, jog "svarstomas mo kjimas yra atlyginimas u paslaug, i tikrj suteikt importuotojui, ir jis yra proporcingo tai paslaugai dydio < ... >. Teismas isreik ir susirupinim dl piktnaudiavimo ia taisykle. Antai byloje Komisija prie ltalij Italijos valdia apmokestino prekybininkus u muitins post darb pasibaigus prastoms darbo valandoms, kuriomis dirba Italijos valstybs tarnautojai. Italijos vyriausybe rodinejo, jog dl to, kad tai buvo paslauga prekybininkams, privalomasis mokejimas yra teistas. Teismas nesutiko su tuo ir teige, kad pagal Bendrijos direktyv muitins postai bet kuriuo atveju turejo bti tomis valandomis dirbti, todel tai buvo lygiaverio poveikio privalomasis mokejimas. Teisingumo Teismas pabr, jog tam, kad mokestis nepatekt 25 straipsnio taikymo srit, paslaugos turi teikti konkrei naud atskiram importuotojui ar eksportuotojui. Ir paprastai Teismas nustato, kad taip is tikrj nra. Taigi, nors Statistins rinkliavos byloje Italijos vyriausybe rodinejo, kad 10 lir rinkliava buvo atlygis u paslaug (kadangi pateikta informacija suteike importuotojams konkurencingesn padet Italijos rinkoje, o eksportuotojai gijo pana pranaum usienyje), Teismas su tuo nesutiko. Jis teige, jog dl to, kad statistin informacija buvo apskritai naudinga ekonomikai, u j turejo mokti visuomen, bet ne atskiras importuotojas. Jis pridre, jog ry tarp bet kokio konkurencinio pranaumo, kuri gavo importuotojai ir eksportuotojai, ir statistini duomen rinkimo taip sunku nustatyti, kad mokestis negalejo buti laikomas atlyginimu u i tikrj gaunam konkrei naud. Taiau esama byl, dl kuri kyla abejoni. Sandliavimo byloje nagrinta tai, kad Belgija rinko mokesius u naudojimsi alyje specialiu sandliu, kuriame galejo buti atlikti muitins formalumai, to nedarant pasienyje. Komisija ginijo, kad ie sandliavimo mokesiai paeide EB sutarties 23 ir 25 straipsnius. Generalinis advokatas Mancini tam nepritar. Jis mane, kad galimyb naudotis sandeliavimo paslaugomis buvo konkreti nauda importuotojui, nes muitins formalumai prekems buvo atliekami ariau j numatytos paskirties vietos ir importuotojui nereikejo patirti komercinio sandliavimo ilaid. Taiau Teisingumo Teismas pritare Komisijai ir nustat, kad tuo atveju, kai mokejim u 2.

7. Lygiaverio poveikio privalomj mokjim draudimo apimtis EB sutartis nepateisina jokio 25 str. paeidimo, muitai ar lygiaverio poveikio privalomieji mokejimai negalimi, kad ir koks naudingas but j tikslas. Teisingumo Teismas rytingai pasiprieino valstybi nari bandymas remtis 30 straipsnio iimtimis ir taikyti jas pagal 25 straipsnio analogij. Pavyzdiui, byloje Komisija pries Italij (meno vertybs) Teismas pareik, kad 30 straipsnyje esanios iimtys "neabejotinai ir iimtinai" taikomos 28 ir 29 straipsniams ir negali buti taikomos 25 straipsniui. Vis dlto Teismas pripaino, kad privalomieji mokejimai gali buti teisti esant trims atvejams, ivardytiems bylos Komisija pries Vokietij sprendime: 1) < ... > jeigu jie yra susij su bendra vidaus mokesi sistema, taikoma sistemikai ir 2) 3)
vadovaujantis tais paiais kriterijais tiek panaiems vietos, tiek importuotiems produktams; ior = vidus jeigu jie yra apmokejimas u paslaug , i tikrj suteikt kio subjektui, ir proporcingi tai paslaugai < ... >; arba vlgi esant tam tikroms slygoms, jeigu jie yra susij su patikrinimais vykdomais laikantis Bendrijos teises nustatyt pareigojim < ... >.

sandliavim buvo reikalaujama tai siejant iimtinai su muitins formalum tvarkymu, tai negali bti laikoma atlyginimu uz importuotojui i tikrj suteikt paslaug. Privalomieji mokjimai u patikrinimus, vykdomus laikantis Bendrijos teiss nustatyt pareigojim: Remiantis sprendimu byloje Komisija pries Vokietij, ilaidos, patiriamos dl privalom patikrinim, kuriuos atlikti reikalaujama pagal Bendrijos teis, gali buti perkeltos importuotojui. Tokie privalomieji mokejimai nelaikomi turiniais lygiavert poveik, jeigu yra tenkinamos keturios slygos: a) jie nevirija faktini patikrinimo, u kur yra mokami, ilaid; b) aptariami patikrinimai yra privalomi ir vienodi visiems tokiems produktams Bendrijoje; c) juos Bendrijos teis nustato dl bendr EB interes; d) jie skatina laisv preki judjim, ypa paalindami klitis, kurios galet kilti dl vienaali tikrinimo priemoni, kuri imamasi remiantis Sutarties 30 straipsniu. Todl Vokietijos Lnder buvo suteikta teis rinkti mokjimus siekiant padengti importuojam gyvq gyvuli veterinarini patikrinim, atliekam pagal Direktyv 81/389 dl gyvun apsaugos juos veant tarptautiniu transportu, ilaidas. Prieingai, mokjimas u patikrinimus, kuri reikalauja nacionaline teis, yra lygiaverio poveikio privalomasis mokjimas. Todl i importuotojo negalima reikalauti sumokti u patikrinim, net jeigu pats patikrinimas (pagal EB sutarties 28 straipsn laikomas lygiaverio poveikio priemone) pateisinamas remiantis 30 straipsniu. Skirtinga mokejim, renkam dl patikrinim, kuri reikalauja Bendrijos ir nacionalin teis, padtis paaikinama tuo, kad Bendrijos teise suderinti patikrinim reikalavimai paalina klitis laisvam preki judejimui, kurios kitu atveju kilt dl nacionalini sistem skirtingumo. Teisingumo Teismas lFG v. Freiestaat Bayern byloje paymejo, kad jeigu visuomens sveikatos patikrinimas, vykdomas kilmes valstybje, galioja visai Bendrijai, dl to palengvja laisvas preki judjimas, nes sumaja toki pai patikrinim pasienyje. II SEMINARAS 1. Vidaus mokesi svoka EB sutarties 90 straipsnis skirtas valstybse narse sudaromoms mokestinms klitims. Pagal io straipsnio pirm dal yra draudiamas diskriminacinis panai preki apmokestinimas. Pagal antrj dal protekcionizmas apmokestinant konkuruojanias prekes. Mintas straipsnis valstybms narms leidia mokesiais padidinti biudeto pajamas, nustatyti savo biudeto politikos turin, jeigu mokesi sistema nra diskriminuojanti ar protekcionistin. Darytina ivada, jog kiekviena mokesi sistema, skirianti produktus pagal objektyvius kriterijus (nesusijusius su kilme), yra suderinama su EB sutarties 90str. Pati nacionalin mokesi politika savo prigimtimi yra diskriminuojanti valstybei paliekama diskrecija viena produkt apmokestinti skirtingu tarifu nei kit. Jei tokia produkt diskriminacija nesusijusi su preki kilme, mokestis nepatenka 90 str. veikimo srit. Nustaius, kad nacionalin mokesi politika pagrsta diskriminacija kilms pagrindu, taikomas sutarties 90str., t.y. Teisingumo Teismui tarus, jog nacionalins mokesi sistemos palankesns 3.

nacionaliniams produktams, taip pakenkiant panaiems arba lygiaveriams produktams, pagamintiems kur nors kitur, taikomas sutarties 90 str. 2. Panaios ir konkuruojanios preks Panaios preks (90 str. 1 d.) EB sutarties 90 str. 1 d. draudia v-bei narei, kuri importuojamos preks, joms nustatyti didesn mokest nei panaioms vietinms prekms. Daugel met Teisingumo Teismas (TT) taik du panaumo nustatymo kriterijus: Formalus kriterijus: nagrinjama, ar tiriami produktai prastai priskiriami tai paiai mokestinei, muitins naudojamai preki ar statistinei klasifikacijai. Vliau TT pasirinko Platesnis kriterijus: pagal kur faktin produkt palyginim derino su j panaudojimo ekonomine analize. Byloje Komisija v Danija TT pareik: Pirma, reikia nagrinti abiej grim ri tam tikras objektyvias savybes, btent i ko jie pagaminti, koks gamybos metodas, ir j organoleptines savybes, ypa skon ir alkoholio tr, ir, antra, nagrinti, gali ar ne abi grim kategorijos patenkinti tuos paius vartotoj poreikius. Taigi Sutarties 90 str. 1 d. taikymo sritis nustatoma ne atsivelgiant grietai tapat gamini pobd, bet pagal pana ir palyginam j vartojim Taiau vien tai, kad gaminius sudaro tos paios aliavos sudedamosios dalys, ne visuomet reikia, kad jie bus ir panas. Tai galima matyti Johnny Walker byloje, kurioje buvo ikeltas klausimas, ar viskis ir vaisi likeriniai vynai yra panas. Teismas nusprend, kad iedu grimai nra panas, nes jie turi akivaizdiai skirtingas savybes. Teismo teigimu, kad produktai bt laikomi panaiais, aliavos proporcijos abiejuose produktuose turi bti daugma vienodos. Konkuruojanios preks (90 str. 2 d.) Jei manoma, kad preks nra pakankamai panaios EB sutarties 90 str. 1 d. poiriu TT tirs, ar jos viena su kita konkuruoja, kad ir tik i dalies, netiesiogiai ar potencialiai, pagal 90 str. 2 d. Jei taip, TT nagrinja, ar vietins preks turi naudos dl tam tikros netiesiogins mokestins apsaugos. Jei taip yra, taikomas 90 str. 2 d. draudimas. TT poiris 90 str. 2 d. TT keletu metod stengiasi nustatyti, ar preks yra konkuruojanios. Kartais jis taiko paklausos kryminiu elastingumu pagrst ekonomin metod. J taikant nagrinjama, ar padidja vieno produkto pardavimai, jei pakyla kito produkto kaina, jei taip, yra pakeiiamumas ir paklausos kryminis elastingumas, todl produktai yra konkuruojantys. TT taip atsivelgia tokius veiksnius kaip gaminio gamyba ir sudtis, esamas ir bsimas vartotojo pasirinkimas. Galiausiai TT vadovaujasi bendru spdiu: ar, atsivelgiant jam bdingas savybes, mokestis galt turti Sutartyje nurodyt apsaugin poveik. Brit vyno ir alaus byla, Komisija v Jungtin Karalyst, yra geras pavyzdys, kaip TT sprendia, ar dvi preks (alus ir vynas) konkuruoja. Sprsdamas dl pakeiiamumo, TT paymjo, kad reikia atsivelgti galimus pakaitalus, atsiradusius isipltus laisvai prekybai: siekiant nustatyti galim pakeiiamumo lyg, negalima apsiriboti v-bs nars arba tam tikro

regiono vartotoj proiais. Ir v-bs nars mokesi politika neturt tikslingai tvirtinti vartotoj tam tikr proi, taip sustiprindama pranaum, kur turi iuos proius tenkinanios nacionalins pramons akos. TT nusprend, kad buvo svarbus konkurencinis ryys tarp populiaraus ir plaiai vartojamo grimo alaus ir prieinamesni vyn, btent silpniausi ir pigiausi ri. Padars ivad, kad ios preks buvo konkuruojanios, TT nagrinjo apsaugos poveikio klausim. Jis teig, kad JK mokesi sistema nustat papildom mokestin nat importuojamam vynui, ir taip suteik apsaug vietinei alaus produkcijai bei kartu nuslopino bet kokius galimus konkurencinius santykius. Todl JK apmokestinimo metodas paeid Sutarties 90 str. 2 d. --Jeigu nustatoma, kad apmokestinimo metodas yra diskriminuojantis pagal 90 str. 1 d., reikt sulyginti mokesio tarifus. Jeigu nustatoma, kad paeidimas, paeidiantis 90 str. 2 d., susijs su taikyto metodo apsauginiu poveikiu, tai 90 str. 2 d. reikalauja j paalinti. Bendresnis poiris 90 str. Kartais TT aikiai neatskiria, ar preks panaios pagal EB sutarties 90 str. 1 d., ar konkuruoja pagal 90 str. 2 d., ir, laikydamasis bendresnio poirio, 90 str. 1 ir 2 d. nagrinja kartu. TT trijose alkoholini grim bylose Komisija v Danij8, Komisija v Italij9, Komisija v Pranczija10 - laiksi bendresnio poirio. TT teig, kad 90 str. apskritai gali bti be skirtumo taikomas visiems nagrinjamiems produktams. Vliau TT daug tiksliau atskyr 90 str. 1 ir 2 d. (pvz., Komisija v Italij (bananai)). 3. TIESIOGIAI IR NETIESIOGIAI DISKRIMINUOJANI VIDAUS APMOKESTINIMO PRIEMONI DRAUDIMAS. OBJEKTYVIAI SKIRTINGI VIDAUS MOKESIAI Diskriminacija tai: 1. tam tikr teisi apribojimas, lygiateisikumo atmimas (lietuvi kalbos odynas); 2. teisi sumainimas tam tikrai kategorijai asmen dl koki nors poymi (tarpt. odi odynas). Remiantis ETT suformuota praktika, diskriminacija tai tie atvejai, kai esant vienodoms aplinkybms yra skirtingas traktavimas, o esant skirtingoms aplinkybms vienodas, iskyrus, kai tai objektyviai pateisinama. Apie diskriminacij galima kalbti tik tada, kai 2 situacijos sulyginamos. Jei nesulyginamos tai diferenciacija. Tiesiogin diskriminacija

Tiesiogin diskriminacija reikia, kad importuojam produkt irima maiau palankiai dl jo kilms. Tiesiogin diskriminacija yra akivaizdi, t. y. aikiai matosi iorikai maiau palanki produkto padtis dl jo kilms tvirtinta nacionalinje teisje. Tai pasireikia pavyzdiui, apmokestinant vien importuojamus produktus. Lutticke byloje, i Liuksemburgo Vokietij buvo importuojami pieno milteliai, kuriems nustatytas mokestis, kurio nereikjo mokti u vokikus produktus. Taip pat kai importuojami produktai apmokestinami didesniu tarifu nei vietos arba valstyb nar vietinms ir importuojamoms prekms taiko skirtingus mokesio apskaiiavimo metodus. Haahr Petroleum byloje ETT nusprend, kad nacionalin nuostata, kuria tarptautiniam transportui nustatytas 40 proc. didesnis mokestis nei vietiniam transportui, paeidia EB sutarties 90 str. Bobie byloje ETT teig, kad valstyb nar, nustaiusi vien mokesio tarif vietos produktams, bet laipsnikai didinanti tarif importuojamiems produktams, taip pat paeid 90 str. 1 d. Slygos, kuriomis mokamas mokestis arba atleidimas nuo mokesio, taip pat gali sukelti tiesiogin diskriminacij. Pavyzdiui, byloje Komisija prie Airij, Airijos gamintojams buvo nustatytas ilgesnis mokesio mokjimo terminas nei usienio gamintojams. ETT pareik, jog privilegija menka, taiau importuojam produkt diskriminacija ne maiau akivaizdi. Kita byla Komisija prie Italij. ioje byloje Teismas nusprend, jog diskriminacija yra, nes Italija perdirbtai alyvai nustat maesnius mokesius nei paprastai alyvai, bet ios privilegijos netaik importuotai perdirbtai alyvai. EB Sutarties 90 str. neturi aikiai nurodyt iimi, kiekvienas tiesiogiai diskriminuojantis mokestis paeidia 90 str. ir negali bti taikomas. Taiau Sutartis leidia atvirktin diskriminacij, t. y. kai nacionalin teis vietos produktus vertina maiau palankiai nei importuojamus. Peureux byloje Pranczijos teisje buvo virtinta norma, jog Pranczijos distiliuotojai mokt mokest, kurio nemokjo tokio pat importuojamo alkoholio distiliuotojai. Netiesiogin diskriminacija Prima facine atvejo nustatymas Netiesiogiai diskriminuojanti priemon iorikai tiesiogiai (nacionalinje teisje) nesusijusi su produkto kilme, taiau importuojamoms prekms nustato nat (kartais apibdinam, kaip skirtingas poveikis). Byloje Komisija prie Pranczij (tabakas) yra tokios diskriminacijos pavyzdys. Pagal Pranczijos teis tamsiojo tabako cigarets buvo apmokestintos palankiau nei viesiojo. ETT nusprend, kad tai yra netiesiogin diskriminacija, nes nors Pranczijos teiss aktuose nebuvo nurodoma produkto kilm, tamsiojo tabako cigarets buvo beveik vien vietos gamybos, o viesiojo patekdavo i kit valstybi nari. Neturi reikms, kad maa dalis tamsiojo tabako patekdavo Pranczij i kit valstybi nari, o tam tikra viesiojo tabako cigarei dalis buvo pagaminama Pranczijoje. Taigi nauda teikiama vietos produktui ir kartu pabloginamos cigarei importo slygos. Humblot byloje nustatyta, kad automobili mokestis buvo netiesiogiai diskriminuojantis. Pranczijoje nustatytas laipsnikai didjantis mokestis visiems automobiliams, kuri variklio galingumas nevirijo 16 arklio jg. Pastovus mokesio tarifas (specialus mokestis - 5000

8 9

Byla 171/78 Commission v. Denmark [1980] ECR 447. Byla 169/78 Commission v. Italy [1980] ECR 385. 10 Byla 168/78 Commission v. France [1980] ECR 347.

frank) Pranczijoje buvo taikomas automobiliams, kuri variklio galingumas virijo 16 AJ. Pranczijoje nebuvo gaminami automobiliai, kuri variklio galingumas viryt 16 AJ, todl specialus mokestis buvo nepalankus kitose valstybse narse pagamintiems automobiliams. Taigi Pranczijos teis turjo takos vartotoj pasirinkimui, ypa todl, kad specialus mokestis buvo mokamas kelerius metus. ETT konstatavo, jog specialus mokestis, vietos gamybos automobiliams sumains konkurencij, prietarauja 90 str. 1 d. Byloje Komisija prie Graikij, Graikijos vyriausyb didesn mokesio tarif nustatyt automobiliams, kuri variklio tris virij 1800 kubini cm. Graikija gamino automobilius, kuri variklio tris maesnis negu 1600 kubini cm. Komijai ioje byloje nepavyko rodyti, kad tokia mokesi sistema galjo palankiai paveikti graikik automobili pardavimus. Prima facie diskriminacijos atvejis nebuvo rodytas, 90 str. nebuvo paeistas. i byla rodo, kad kai yra tarimas dl netiesiogins diskriminacijos, ETT i iekovo reikalauja akivaizdiai rodyti faktin (o ne galim!) skirting poveik importuojamoms prekms ar faktin naud vietos gamintojui. Objektyvus pateisinimas Jis galimas netiesiogins diskriminacijos atveju, t. y. netiesiogiai diskriminuojantis mokestis paeidia Sutarties 90 str., jai valstyb atsakov negali jo objektyviai pateisinti. Tai reikia, kad kai rodomas prima facie diskriminacijos atvejis, valstyb nar, pateisindama savo mokesi politik, gali nurodyti savo nacionalin interes, kuriuo remiasi. Jei tas nacionalinis interesas nra susijs su produkto kilme, o veiksmai, kuri imamasi siekiant apsaugoti t interes yra proporcingi, tada nra 90 str. paeidimo. Vienas i galim pasiteisinim aplinkos apsauga. Juo remtasi byloje Komisija prie Graikij. Byloje nustatytas prima facine netiesiogins diskriminacijos atvejis. Graikijos vyriausyb teig, jog Graikijai bdingos taros problemos dl menkos keli infrastruktros, ir todl automobili su galingais varikliais pirkimo neskatinantys mokesiai yra pateisinami. Galimi ir kiti pateisinimai: 1. neskatinimas naudoti tam tikr loimo automat (Bergandi byla; pateisinimas dl vartotoj apsaugos; 2. regionin pltr Natralij saldij vyn byloje; 3. ems kio skatinimas ir degal saugojimas svarbesnms reikmms. iais pagrindais valstybs nars skmingai rmsi, siekdamos pateisinti savo nacionalin mokesi politik, kuri tam tikrus produktus iskyr pagal objektyvius kriterijus. Taiau veiksmai turi bti proporcingi. 4. Vidaus mokesi ir muit atskyrimas t.y. sienos kirtimas vidaus mokesiams reikms neturi (Vidaus mokestis tai privalomas, valstybs nustatytas, neatlygintino pobdio mokestis. Tai bendr vidaus mokesi sistemos dal sudarantis vidaus mokestis, sistemikai taikomas tiek vietinms, tiek importuojamoms prekms, vadovaujantis tais paiais objektyviais kriterijais ir neatsivelgiant preks kilm), o muito mokestis dl to ir udedamas,

2. 3.

4.

5. 6.

7.

8.

kad prek kerta sien (Muitas mokestis, kurio dydis nustatomas tarifu ir kur importuotojas turi sumokti priimaniajai valstybei.); EB Sutarties 25 str. skirtas pasienyje mokestinms prekybos klitims, o 90 str. paiose valstybse narse sudaromoms mokestinms klitims (draudiama panai preki diskriminacija ir konkuruojani preki protekcionizmas); 25 str. draudia muitus ir lygiaverio poveikio privalomuosius mokjimus, o 90 str. valstybms narms leidia ir mokesiais padidinti biudeto pajamas, ir nustatyti savo mokesi politikos turin, jei mokesi sistema nra nei diskriminuojanti, nei protekcionistin. ia dar svarbu paminti, kad kiekvienos valstybs muitins staig surinkti muitai pervedami ES biudet; Vidaus mokesiai taikomi valstybs viduje, o muitai EB leidiami tik prie iors sienos, t.y. santykiuose su treiosiomis alimis; Kitas svarbus atribojimo kriterijus galt bti tai, kad muitas yra neteistas pats savaime (per se), o vidaus mokestis pats nra neteistas, jo neteistum ar diskriminuojant poveik dar reikia rodyti; Po vidaus mokesi draudimu patenka tiek tiesiogini, tiek netiesiogini diskriminuojani mokesi draudimas (taip sak dstytojas per paskait, o vadovlyje parayta, kad Sutarties 90 str. taikomas netiesioginiams mokesiams (produkt apmokestinimui), jis neturi takos tiesioginiams mokesiams (tokiems kaip gamintojams taikomas pelno mokestis), nors bet kokia diskriminacija tiesiogini mokesi atvilgiu gali paeisti kitas Sutarties nuostatas), o muitai bna aiks savo forma; Galima bt sakyti, kad ie du mokesiai alina vienas kit, t.y, jei rinkliava yra muitas, tai ji nebus vidaus mokestis, ir atvirkiai, jei rinkliava yra vidaus mokestis, tai ji nebus muitas; Muitai yra protekcionistiniai: dl j importuota prek tampa brangesn u konkuruojant vietos produkt. Vidaus mokesiai taip pat pasiymi ia savybe, taiau jie gali bti ir prieingo pobdio, t.y., jie gali bti didesni vietins gamybos prekms nei importuotoms prekms, taip padarydami vidaus gamybos prekes brangesnmis ir maiau konkurencingomis (per paskait dstytojas teisingai pastebjo, kad vargu ar atsirast tokia valstyb, kuri nustatytu tokio pobdio vidaus mokest, taiau tokia galimyb vis tiek ilieka).

1. Vienas i svarbiausi 25 ir 90 str. atribojimo kriterij yra nuoroda sienos kirtim,

Per seminar dstytoja minjo, kad prie io klausimo dar reikia paminti ir egzotin mokest, tai trumpai ir apie j paraysiu. Vidaus mokesiu gali bti pripaintas ir mokestis, jei nata tenka tik imp. prekms net ir toki preki importo metu, taiau jei pati valstyb toki preki negamina (pvz., Lietuva automobili negamina, juos importuoja ir apmokestina tai bus vidaus mokestis, o ne lygiaverio poveikio privalomasis mokestis). Tai yra vadinamieji egzotiniai importo mokesiai. Jeigu nra panai ar konkuruojani vietos produkt (arba tam tikr preki vietos gamyba yra labai maa11), valstybs nars vis dar turi laisv apmokestinti importuojamas prekes.
11

Byla 193/85 Co-frutta v. Amministrazione delle Finanze dello Stato [1987] ECR 2085, sprendimo 11 punktas.

Kaip Teisingumo Teismas teig Co-frutta12 byloje, bet koks mokestis yra nelygiaverio poveikio privalomasis mokjimas pagal EB sutarties 25 straipsn, o vidaus mokestis. Pagal 90 straipsn, jeigu tas mokestis tinka bendrai mokesi sistemai, nuosekliai taikomai produkt grupms atsivelgiant objektyvius kriterijus ir nepaisant produkt kilms 13. Todl Italijos mokestis, nustatytas Italijoje beveik neauginamiems bananams, pagal 90 straipsn galt bti laikomas bendrosios vidaus mokesi sistemos neatskiriama dalimi, nes jis buvo vienas i devyniolikos vartotoj mokesi, i kuri trys buvo nustatyti tropiniams produktams (kavai, kakavai ir bananams)14. i taisykl turi prasms: jeigu bt kitaip ir 25 straipsnis bt taikomas, valstybs nars negalt apmokestinti produkt, kuri paios negamina. Taiau nors ir leidiamas pagal 90 straipsn, toks mokestis vistiek bus nagrinjamas Teisingumo Teisme siekiant utikrinti, kad jis nra nei diskriminuojantis ,nei apsauginis. Co-frutta byloje, kurioje sprendimas buvo priimtas t pai dien, kaip ir byloje Komisija prie Italija (bananai) 15, Teismas nusprend, kad bananams nustatytas mokestis turjo apsaugini poveik. 5. Bendroji prekybos politika (BPP) Teisiniai BPP pagrindai : EB steigimo sutartis, Amsterdamo sutartis, Nicos sutartis, Konstitucijos sutartis Europai. Teisiniai pagrindai (EB sutartis): Muit sjunga (25,28,29 str.), Bendrasis muit tarifas (26 str.), Prekybos skatinimas (27 str.), BPP tikslai (131str.), Eksporto konkurencija (132 str.), BPP (133str.), Prekybos apsauga (134 str.), Tarptautins sutartys (300 str.), Prekybos sankcijos ( 301 str.). BPP tikslai nurodyti EB sutarties 131 straipsnyje:,,...darniai pltoti pasaulio prekyb, alinant tarptautins prekybos klitis ir mainant muitus. Bendrasis muit tarifas. Pagrindinis muit sjungos komponentas yra bendrasis muit tarifas (BMT), kuris sudaro EB BPP dal. BMT svoka apima: kombinuotj preki nomenklatr, tarifines ir netarifines usienio prekybos reguliavimo priemones, nustatytas ES teiss aktais. Bendrieji muitai: konvenciniai : nustatyti vykdant Pasaulio prekybos organizavijoje prisiimtus sipareigojimus, autonominiai nustatomi vienaalikai (daugiausiai Europos Komisijos sprendimu); muitai taikomi priklausomai nuo preki galutinio vartojimo. BMT rodo akivaizd EB prekybos politikos vidaus ir iors aspekt skirtum. Kaip jau inome, Sutarties 25 str. draudia taikyti tarifus prekms, kertanioms vidaus sien, bet leidia taikyti tarifus kertant ES iors sien. Taigi kai tik treiosios alies preks teistai patenka ES, sumokjus, kai tai reikalinga, BMT, ios preks apibdinamos kaip esanios ,,laisvojoje apyvartoje, o tai reikia, kad dabar jos turi tok pat status kaip ES kilms preks.
12

Preki kilm. Prekmis, kilusiomis i tam tikros alies, laikomos preks, visikai igautos arba pagamintos tik toje alyje (svok alis apima ir tos alies teritorin jr). Jei preks buvo gaminamos ne vienoje alyje, jos laikomos kilusiomis i tos alies, kur buvo atliekamas baigiamsis, svarbus, ekonomikai pagrstas j perdirbimo arba apdorojimo procesas, o io proceso metu buvo pagamintas naujas produktas arba atliktas svarbus to produkto gamybos etapas. Muit teiss aktai arba Bendrijos teiss aktai gali nustatyti, kad privaloma pateikti preki kilm rodant dokument. Preki muitinis vertinimas . Importuojam preki muitin vert laikoma sandorio vert, tai yra kaina, faktikai sumokta arba moktina u prekes, parduodamas eksportui Bendrijos muit teritorij . Muitins sankcionuoti veiksmai. Iskyrus tuos atvejus, kai nustatyta kitaip, prekms, neatsivelgiant j r arba kiek, j kilms, isiuntimo arba paskirties al, bet kuriuo metu gali bti formintas bet kuris muitins sankcionuotas veiksmas. Gali bti nustatyti draudimai ir apribojimai, kurie pagrsti visuomens dorovs, saugumo ir pan. reikalavimais. Muitins procedros . Visos preks, kurioms pageidaujama forminti muitins procedr, turi bti deklaruojamos atitinkamai muitinio procedrai. Bendrijos preks, deklaruotos eksporto, laikinojo iveimo perdirbti, tranzito ar muitins sandliavimo procedrai yra muitins priirimos nuo muitins deklaracijos priemimo momento iki t preki igabenimo i Bendrijos muit teritorijos ar sunaikinimo momento. Prekybos apsaugos priemons . Antidempingo priemons taikomas daugiau kaip 200 preki atvilgiu (pvz., geleies ir plieno produktai, chemijos prekms). Protekcins priemons (pvz., lai importui). Atsakomosios priemons ( pvz., prekyboje su JAV taikomi papildomi muitai). III SEMINARAS 1. Nefiskaliniai (netarifiniai) laisvo preki judjimo apribojimai Nefiskaliniams laisvo preki judjimo draudimams (apribojimams) priskiriamos vairios priemons ir kvotos, ir nacionaliniai reikalavimai produkto turiniui bei pateikimui. 28 str. skirtas importui: Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami kiekybiniai importo16 apribojimai ir visos lygiaverio poveikio priemons. 29 str. skirtas eksportui: Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami kiekybiniai eksporto apribojimai ir visos lygiaverio poveikio priemons. i straipsni nuostatos draudia dvi nacionalini priemoni ris: kiekybinius apribojimus (i esms tai kvotos ir draudimai) bei kiekybiniams apribojimams lygiaverio poveikio priemones. EBS 29 str. taisykl viena esmini efektyviam EB vidaus rinkos funkcionavimui, ukertanti keli vairioms laisvo preki judjimo klitims bei apribojanti valstybi nari
16

Ibid., sprendimo 13 punktas. Byla 27/67 Fink-Frucht [1968] ECR 223, 231. Taip pat r. Byla C-109/98 CRT France International SA v. Directeur regional des impots de Bourgogne [1999] ECR I-2237, sprendimo 21 punktas; byla 90/79 Commission v. France [1981] ECR 283, sprendimo 14 punktas, kurioje buvo nustatytas 3 proc. Mokestis reprografins rangos pardavimui, mokamas nacionalin knygos fond, skirt auktos kokybs darb skelbimui subsidijuoti ir bibliotekoms skirtoms knygoms (pranczikoms ir usienio kalbomis) pirkti. Pranczijoje tokios rangos gamyba buvo labai maa. Atsivelgiant faktus, Teisingumo teismas nusprende, kad is mokestis patenka 90 straipsnio taikymo srit, nes jis buvo nustatytas i dalies siekiant srsti autori teisi paeidimo problemas. 13 Sprendimo 10 punktas
14

Sprendimo 12 punktas 15 Byla 184/85 [1987] ECR 2013, aptarta pirmiau 89 inaoje

2005 m. ES Steigimo dokument leidinyje sivl klaida, ia abu straipsniai (28 ir 29) iversti kaip draudiantys kiekybinius eksporto apribojimus ir visas lygiaverio poveikio priemones (LPP). Tuo tarp Sutarties 28 str. turi reglamentuoti kiekybinius importo apribojimus ir visas LPP.

veiksm laisv reguliuoti atskiras EB vidaus rinkos sritis. Pagal sutarties 29 str. eksportas reikia eksport i vienos EB valstybs nars kit ir netaikomas prekybai tarp valstybi nari ir treij valstybi, netgi tais atvejais, kai valstyb yra paavusi praym stoti ES. 30 str. numato nuostatas, kurios leidia nukrypti nuo 28 ir 29 straipsni. Tai apribojimai, kurie yra pateisinami visuomens dorovs, vieosios tvarkos arba visuomens saugumo, moni, gyvn ar augal sveikatos bei gyvybs apsaugos, nacionalini meno, istorijos ar archeologijos vertybi apsaugos bei pramonins ir komercins nuosavybs apsaugos sumetimais. Taiau tokie draudimai arba aribojimai neturi tapti savavalika diskriminacijos priemone ar uslptu valstybi nari tarpusavio prekybos apribojimu. 2. Kiekybiniai apribojimai Sutarties 28 str draudia dvi nacionalini priemoni ris: Kiekybinius apribojimus importui (i esms tai kvotos ir draudimai) Lygiaverio poveikio priemones (i esms tai nuostatos dl produkto importo, tokios kaip licencijos, reikalavimai produkto pakeitimui) Byla 2/73 Geddo v Ente Nacionale Risi: ETT KA apibdino kaip priemones, kurios prilygsta visikam ar daliniam, atsivelgiant aplinkybes, exporto arba preki tranzito suvarymui. Todl kiekybiniai apribojimai apima kvotas, ribojanias preki, patenkani v-b kiek. Byloje Henn and Darby ETT paymjo, kad importo draudimas yra grieiausia draudimo forma. Tai reikia, kad JK nustatytas draudimas porno mediagai, paeid EB 28 str. Kiekybini apribojim poveikis v-bi tarpusavio prekybai alingiausias, jie paeidia 28 str, ir v-bs nars savo elges gali pateisinti tik nurodiusios vien i 30 str leidiani nukrypti nuostat. Pg EB 30 str pirmenyb teikiama laisvo preki judjimo atvilgiu teikti nacionalinms priemonms, kai jos naudojamos svarbiems interesams, Bendrijos pripaintais vertingais, jei tos nac priemons yra proporcingos ir netampa savavalika diskriminacijos priemone ar uslptu v-bi nari tarpusavio prekybos apribojimu. KAmus gali apsaugoti tik 30 str leidianios nukrypti nuostatos. ETT nustat du v-bi nari laisvs remtis 30 str leidianiomis nukrypti nuostatomis apribojimus: Kadangi 30 str yra laisvo preki judjimo taisykls iimtis, jis turi bti aikinamas siaurai. Todl Airik suvenyr byloje ETT pareik,jog 30 str ivardintos leidianios nukrypti nuostatos negali bti iplstos, kad apimt kt atvejus, nei tixliai nustatytieji Leidianios nukrypti nuostatos negali bti naudojamos ekonominiams tixlams. Todl byloje Komisija prie Italij alis negaljo kiaulienos importo draudimo pateisinti ekonominiais sunkumais savo kiaulininkysts pramonje. V-bs nars turi laisv nustatyti, k jos laiko visuomens dorove. Henn and Darby byloje JK visuomens dorovs labui udraud porno film ir urnal import i Olandijos. ETT sutiko, kad tik kieviena v-b nar, remdamasi savo vertybi skale, pasirinkta forma apibria visuomens dorovs reikalavimus savo teritorijoje. Byla 121/85 Conegatev HM Customs and Exercise ikelta dl to, kad JK udraud sexuali termos ir mogaus dydio pripuiam lli import i Vokietijos, nors atsakovai rodinjo,

kad lls buvo skirtos vitrinoms, dl j apraymo kaip meils lli ir nepaprastosios mis pasaulis buvo galima tarti kitoki paskirt. ETT teig, jog tai, kad preks okiruoja, yra nepakankamai svarus argumentas laisvo preki judjimo apribojimams pateisinti, kai atitinkama v-b nar nra patvirtinusi baudiamj ar kitoki rimt ir veixming piemoni dl toki pat jos teritorijoje gaminam ar pardavinjam preki, kad ukirst keli toki preki platinimui savo teritorijoje. ETT Ringelhahn byloje: kad ir kokie pateisinami svokos : vieoji tvarka aikinimai, ji negali bti iplsta taip, kad apimt vartotoj apsaugos aspektus. Cullet byloje ETT nusprend, kad Pranczijos teis aktai, nustat minimalias degal kainas, paeid 28 str, nes leido Pranczijos v-dios inst-joms manipuliuoti kainomis,o tai trukd importuotojams patekti rink. Byloje Komisija prie Pranczij (ispanikos braks) ETT pripaino; v-bs nars, tebeturdamos iimtin kompetencij palaikyti viej tvark ir utikrinti vidaus saugum, neginijamai turi laisv pasirinkti, kokios priemons labiausiai tinka klitims paalinti konkreiu atveju. Atsivelgdamas v-bs nars veixm laisv, ETT toliau teig, kad jis gali tik tikrinti, ar atitinkama v-b nar msi tinkam priemoni laisvam preki judjimui utikrinti. i byla rodo, kad teismo kontrol yra ilikusi, o bet kokios sankcijos galimos tik tuomet, kai v-bs neveiklumas yra akivaizdus. Tai reikt, kad nacionalins inst-jos turi laisv surasti pusiausvyr tarp konkuruojani interes laisvo preki judjimo, pagr teisi, kylani i laisvs reikti mintis bei isitikinimus, ir protestavimo laisvs bei toki veixm finansavimo dydio. Schmidberger byloje ETT pagrindini teisi apsaug laiko pretextu riboti judjimo laisv, bet jis pagr teisi nelaiko aikia leidiania nukrypti nuostata vieosios tvarkos pagrindu. Teiss gali bti apribotos , jei tokie apribojimai i tikrj atitinka bendrj interes keliamus tixlus, ir, atsivelgiant toki apribojim apimt, nra neproporcingas ir nepriimtinas sikiimas, paeidiantis pai garantuojam teisi esm. Reaguodama ETT sprendim byloje Komisija prie Pranczij, Taryba prim reglament Nr. 2679/98, nustatant sikiimo mechanizm siekiant apsaugoti laisv prekyb vidaus rinkoje. Jis nustato, kad v-b A gali pateikti skund Komisijai dl v-bei B priskirtin laisvo preki judjimo klii dl veikimo ar neveiklumo, kai klitys gerokai trikdo laisv preki judjim, daro nema al j veikiamiems asmenims ir kai dl j btina imtis neatidliotin veixm. Tuomet v-b B privalo paaikinti, koki veixm msi arba ketina imtis spsdama problem.V-b B imasi vis reikaling ir tinkam priemoni utikrinti laisv preki judjim v-bje narje pg sutarties nuostatas. Be to, ji privalo praneti Komisijai apie veixmus, kuri jos inst-jos msi ar ketina imtis. Reglamente nustatyta, kad jis nedaro takos pagr teisms, kurias pripaino v-bs nars, skaitant teis ir laisv streikuoti. ios teiss gali apimti ir teis arba laisv imtis kt veixm, numatyt specifinse v-bi nari darbo santyki sistemose. byla 72/83 Campus Oil.. Airija, kurios naftos produkt atsargos visikai priklauso nuo importo, reikalavo, kad i produkt importuotojai tam tikr j poreikiams reikaling naftos produkt dal pirkt i v-bs valdomos naftos perdirbimo gamyklos Airijos vyriausybs nustatytomis kainomis, pagrstomis perdirbimo gamyklos patiriamomis ilaidomis. Airija teisino reikalavim visuomens saugumu, tam pritar ir ETT. Jis pripaino, kad dl naftos produkt, kaip energijos altinio, iskirtins svarbos iuolaikinei ekonomikai j tiekimo

pertrkiai, kl pavoj v-bs egzistencijai, galjo smarkiai paveikti visuomens saugum. Airijos teiss aktai buvo skirti visuomens saugumui, todl nra svarbu tai, kad jie buvo naudojami ir ekonominio pobdio tixlais, ETT pareik, kad minimali naftos produkt atsarg utikrinimas visais laikais buvo laikoms platesniu tixlu, nei grynai ekonominiai sumetimai. Richardt byloje ETT pareik, jog dl to, kad visuomens saugumo svoka apima v-bs ir vidaus, ir iors saugum, strategini preki importas, exportas ir tranzitas galjo turti takos v-bs nars visuomens saugumui. Dl ios prieasties Liuxenburgas turjo teis reikalauti specialaus leidimo preki, laikom strateginmis, tranzitui, kad patikrint j paskirt. ETT pridr, kad tokio leidimo neturjusi preki konfiskavimas gali bti laikomas neproporcingu tais atvejais, kai pakakt jas grinti j kilms v-b. Bendros nuostatos dl visuomens saugumo: EB 296, 297 ir 298 str. moni, gyvn arba augal sveikatos ir gyvybs apsauga yra ta leidianti nukrypti nuostata, kuria v-bs nars daniausiai naudojasi. ETT nustat, jog dl to, kad teiss aktai nra suderinti, kiekviena v-b nar turi teis nustatyti norim savo piliei sveikatos apsaugos lyg, atsivelgdama vairius veixnius, tokius kaip v-bs klimatas, yprasta gyventoj mityba ir j sveikata, taiau nors ETT pripasta, kad moni sveikata ir gyvyb yra svarbiausios i pg [30] str saugom vertybi, jis tariai vertina v-bi nari bandymus pasinaudoti sveikatos apsauga kaip priemone, leidiania riboti prekyb. Todl jis i v-bi nari reikalauja ne tik pateikti rodymus, kad joms tikrai rpi sveikatos apsauga, bet ir parodyti, kad yra gerai apgalvota sveikatos politika. Byla 178/84 Commission of the European Communities v Federal Republic OF Germany (Beer Purity): Vokietijos vyriausybi draudim pardavinti al, turint bet koki pried (ne tik toki, kuri pavojingumo rodym buvo pateikta), grind tuo, kad vokieiai geria daug alaus, o ilgalaikis pried poveikis neinomas. ETT pareik, kad Vokietijos nuostata negali bti pateisinta. Inagrinjs tarptautinio moxlinio tyrimo ivadas, Bendrijos maisto moxlinio komiteto darbus ir JTO bei Pasaulio Sveikatos organizacijos mitybos kodex, jis nusprend, kad ie priedai nekl pavojaus visuomens sveikatai. Jis taip pat paymjo, kad Vokietijos vyriausybs politika buvo nenuosekli, kadangi kt grimuose naudoti tokius paius priedus ji leido. Jei moxliniai tam tikro produkto pavojingumo sveikatai rodymai nra patikimi, v-bs nars gali nusprsti, kok sveikatos apsaugos lyg jos ada garantuoti, atsivelgdamos laisvo preki judjomo Bendrijoje reikalavimus byla 174/82 Offiicier van Justitie v Sandoz BV: tirtas Olandijos institucij atsisakymas suteikti leidim i Vokietijos importuoti javainius su vitamin priedais (Vokietijoje jie buvo pardavinjami teistai). Atsivelgs atliekant moxlin vitamin tyrim gaut rodym nepatikimum, nors patys savaime vitaminai nra kenxmingi, nebent vartojami nesaikingai, ETT pripaino, kad nacionalins nuostatos buvo pagrstos. Byla C- 379/98 Preussen Elektra AG v Schleswag AG leidia manyti, kad dl visuomens sveikatos leidianios nukrypti nuostatos gali apimti aplinkos apsaug. i byla susijusi su vbs statymu, i elektros tiekimo moni reikalavusiu pirkti vis atnaujinani elektros energij, pagamint j aptarnaujamoje teritorijoje. ETT paymjo, kad atsinaujinani energijos altini naudojimas elektros energijos gamybai yra naudingas aplinkos apsaugai tiek, kiek jis prisideda prie duj, sukeliani iltnamio efekt, iskyrimo sumainimo. Tada jis nurod vairius Bendrijos dokumentus, kurie pareigojo ES plaiau naudoti atnaujinanius

energijos altinius, ir pridr, kad politika taip pat yra skirta moni, gyvn ir augal sveikatos ir gyvybs apsaugai. Be to, ETT paymjo, jog EB sut 6 str yra reikalaujama nustatant ir gyvendinant kitas Bendrijos politikos kryptis atsivelgti aplinkos apsaugos reikalavimus. Nepaaikindamas ar jo spr-mas buvo pagrstas 30 str, ar privalomaisiais reikalavimais, jis padar ivad, kad pg iuo metu galiojani Bendrijos teis nacionalin teis nebuvo nesuderinama su 28 str. Nors argumentai nra aiks, i byla gali bti pagrindas teigti, kad aplinkos apsauga yra privalomasis reikalavimas arba - i esms kad aplinkos apsauga gali bti skaitoma aikinant 30 str numatyt dl visuomens sveikatos leidiani nukrypti nuostat. ETT nra nagrinj nei vienos bylos remdamasis dl nacionalini meno, istorijos ar archeologijos vertybi apsaugos leidiania nukrypti nuostata. Dl pramonins ir komercins nuosavybs apsaugos leidianti nukrypti nuostata apima patentus, preki enklus, autori teises ir kitas dizaino teisi ris. Skirtingai nei kitos leidianios nukrypti nuostatos, ji yra skirta privai, o ne viej interes apsaugai. ioje srityje ETT veik subtiliai ilaikydamas pusiausvyr tarp EB sut 28 ir 30 str pirmojo bei antrojo sakini. Visos priemons, dl kuri yra remiamasi kuria nors 30 str numatyta leidiania nukrypti nuostata, pateisinamos tik tuo atveju, jei jos netampa savavalika diskriminacijos priemone ar uslptu v-bi nari tarpusavio prekybos apribojimu. ETT ios frazs reikm aptar Henn and Darby byloje. Jungtinje Karalystje skyrsi jos atskir sudedamj vnt st-mai dl nepadori ir nevanki preki. Atsakovai rodinjo, kad dl to buvo paeistas EB 30 str antrasis sakinys. ETT su tuo nesutiko. Jis paymjo, kad 30 str antrojo sakinio paskirtis neleisti, kad prekybos apribojimai, pagrsti viena i 30 str pirmame sakinyje pamint leidiani nukrypti nuostat, prarast savo tikrj tixl ir bt naudojami taip, kad diskriminuot kt v-bi nari kilms prekes arba netiesiogiai apsaugot tam tikrus nacionalinius produktus. ETT nustat, kad to nebuvo JK draudimo atveju, jis pareik, jog dl to, jog apskritai JK st-mai draud nepadori ir nevanki leidini ar preki gamyb, 30 str antras sakinys nebuvo paeistas. Byla 40/82 Komisija v JK (kalakut byla): prie pat 1981 m. Kaldas Jungtin Karalyst, siekdama isprsti pauki pulk, usikrtusi Niuskalio liga, kuria serga ir naminiai paukiai, problem, msi skerdimo politikos. Anksiau JK laiksi vakcinavimo politikos, kuri kt v-bs nars ir toliau vykd. Tuo paiu metu ji udraud namini pauki msos ir kiauini import i vis kt v-bi nari (iskyrus Airij ir Danij) siekdama apsaugoti gyvn sveikat, kadangi, jos teigimu, nevykdant vakcinavimo JK pauki pulkai galt usikrsti nuo importuot pauki. ETT: rodymai atskleidia visai kt vaizd. Jis nustat, kad lb padaugjo JK importuojam kalakut, ypa i Pranczijos, ir JK kalakut augintojai, griebsi lobizmo, paragino alies vyriausyb imtis veixm. i veixm laikas buvo smoningai pasirinktas siekiant ukirsti keli kalakut importui i Pranczijos Kaldoms. Atsivelgiant tai, kad dl politikos pakeitimo nebuvo konsultuojamasi su ES institucijomis ir kad nebuvo atlikta isamaus pagrindianio moxlinio tyrimo, ETT prijo prie ivados kad JK priemons nebuvo gerai apgalvotos sveikatos politikos dalis. JK priemons buvo uslptas importo apribojimas, nes priemoni tikrasis tixlas buvo dl komercini ir ekon pieasi blokuoti pauktienos import i kt v-bi nari, vis pirma i Pranczijos. ETT taip pat man, kad priemons buvo neproporcingos buvo ne toki griet bd siekti gyvn sveikatos apsaugos.

i byla leidia manyti, kad v-bs nars privalo imtis lygiaveri veixm prie savo gamintojus, kad neprarast galimybs skmingai remtis dl visuomens sveikatos leidiania nukrypti nuostata. ETT daug kart yra pabrs, kad priemons, kuri imasi v-bs nars, privalo ne tik tikrai bti skirtos tixlui, kurio jomis siekiama, bet ir bti proporcingos pavojui, kur kelia importas. Yra du proporcingumo princ aspektai: Tinkamumas (rodo santyk tarp priemoni ir tixl: naudojamos priem turi bti adekvaios, turi bti pagrstas ryys tarp v-dios inst-j nustatyt priemoni ir kontrols vykdymo) Reikalingumas (pasveriami konkuruojantys interesai: ETT vertina priemons neigiamo poveikio teisikai saugotiniems interesams pasekmes ir nustato, ar ios pasekms pateisinamos atsivelgiant siekiamo tixlo svarb. Kartais irima, ar esama maiau ribojani priemoni, kuriomis pasiekiamas tox pat rezultatas, ir net jei nra maiau ribojani priemoni, priemon negali daryti pernelys didelio poveikio t, kuriems ji taikoma, interesams. Esminis proporcingumo princ ypatumas tas, kad ETT vertina priemone siekiamus tixlus ir jos neigiamas pasekmes ginyti konkreiai laisvei. ETT tai aikiai paymjo Campus Oil byloje: 30 str kaip Sutarties pagrindinio princ taikymo iimtis, turi bti aikinamas taip, kad jo taikymas nebt iplstas labiau nei reikalinga interes, kuriuos siekiama garantuoti, apsaugai ir kad priemons, kuri imamasi remiantis iuo str, nesukurt tiems tixlams neproporcing importo klii. Todl priemons, kuri imamasi remiantis 30 str, gali bti pateisinamos tik jeigu jos yra naudingos io str saugomiems interesams ir Bendrijos vidaus prekybos neriboja labiau negu absoliuiai reikalinga. V-b nar EB sut 30 str leidianiomis nukrypti nuostatomis gali remtis tik nesant Bendrijos taisykli ir jei sritis suderinta taip, kad nelieka v-bs nars kompetencijos. Tai matoma Hedley Lomas byloje, kur ETT teig: remtis 30 str nebegalima tose srityse, kuriose Bendrijos direktyvos numato suderinim priemoni, reikaling siekiant konkretaus tixlo, kurio taip pat siekiama pg i nuostat. Cullet byloje ETT teig, kad v-b nar negali vienaalikai remtis dalies visuomens poiriu ar elgesiu, kad galt prietarauti Bendrijos inst-j patvirtintai teiss derinimo priemonei. 3. Lygiaverio poveikio priemons Prie lygiaverio poveikio priemoni priskiriama daug priemoni, toki kaip nacionalins taisykls dl preki formos, turinio ir pakuots, kurios visos gali kliudyti tarpvalstybinei prekybai, taiau j negalima vadinti kiekybiniais apribojimais. Bendr lygiaverio poveikio priemoni svok galima rasti Dassonville byloje: Visos valstybi nari vestos prekybos taisykls, galinios tiesiogiai ar netiesiogiai, realiai ar potencialiai kliudyti vidaus prekybai Bendrijoje, laikytinos kiekybiniams apribojimams lygiaverio poveikio priemonmis. VISOS PREKYBOS TAISYKLS 28 str. taikomas ekonominio proceso prekybos, o ne gamybos etapui. Dl to ETT Kramer byloje pareik, kad nacionalins taisykls, apribojanios vejyb siekiant isaugoti uv iteklius, nesisieja su prekybos taisykle ir dl to nra lygiaverio poveikio priemon.

28 str. pateikiamanuoroda bendresnio pobdio termin priemons (ne taisykls), o ETT atkakliai teigia, kad ios priemons nebtinai turi bti teisikai privalomos. Dl to byloje Komisija prie Airij (pirk airik prek) Teismas konstatavo, kad Airijos vyriausybs finansuojama kampanija, skatinanti pilieius pirkti airikas prekes, prilygo nacionalinei praktikai, vestai Airijos vyriausybs ir vykdytai jai padedant. Teismas pareik, kad kampanijos, Airijoje daranios poveik prekybinink ir vartotoj elgsenai, galimas poveikis importui prilygintinas poveikiui, kylaniam dl vyriausybs privalomojo pobdio priemoni. i byla rodo, kad terminas taisykls apima praktik ir politik. Byloje Komisija prie Pranczij (pato automatinio ymjimo aparatai) is apibrimas ipltotas dar labiau: prie taisykli yra priskiriama ir administracins taisykls ir veiksmai, kuriems bdingas tam tikras nuoseklumas ir bendrumas. VALSTYBI NARI VESTOS Kaip jau minta, nacionalins priemons nebtina vesti, kad ji patekt 28 str. reguliavimo srit,- pakanka ir nuoseklios politikos ar praktikos. is str. taikomas ir priemonms, kurias patvirtina valstybs federalin valdia ir kitos jos teritorini vienet valdios institucijos. Jis taip pat taikomas staigoms, u kuri veiksmus atsako valstybs vyriausyb(byloje Komisija prie Airij). 28 str. taikomas ne tik vyriausybinms ar pusiau vyriausybinms institucijoms, bet ir institucijoms, reguliuojanioms tam tikr profesin elges. Pvz. Ex parte Association of Pharmaceutical Importers byloje ETT nustat, kad 28 str. galiojo ir profesinei farmacinink organizacijai. ie sprendimai palaiko nuomon, kad EB sutarties 28 str. veikimas yra tiesioginis vertikalus ir straipsnis gali bti panaudojamas prie pai valstybini ar pusiau valstybini atsakov kategorij. Dauguma tyrj laikosi nuomons, kad, iskyrus intelektins nuosavybs atvejus, 28 str. veikimas yra tik tiesioginis vertikalus, todl netaikomas veiklai tarp asmen. J veikl varo tik (maiau reiklios) konkurencijos taisykls. Taiau valstybei gali tekti prisiimti atsakomyb u t asmen, kurie kliud taikyti 28 str., veikl (byla Komisija prie Pranczij (ispanikos braks)). ioje byloje ETT teig: tai, kad valstyb nar susilaiko nuo veiksm arba, priklausomai nuo aplinkybi, nesiima pakankam priemoni, kad paalint laisvo preki judjimo klitis, ypa tas, kurios kyla jos teritorijoje dl privai asmen veiklos ir yra nukreiptos prie produktus, kuri kilms alis yra kita valstyb nar, lygiai taip pat gali trukdyti prekybai Bendrijoje, kaip ir aktyvs veiksmai. TIESIOGIAI AR NETIESIOGIAI, REALIAI AR POTENCIALIAI Utenka, kad priemon galt potencialiai paeisti 28 str. tai matyti byloje Komisija prie Pranczij (s kepenls). Nors kitose valstybse s kepenli buvo gaminama labai maai, Teismas vis tiek nustat, kad dl taisykls bent jau potencialiai galjo sudaryti klitis prekybai Bendrijoje ji paeid 28 str. i byla rodo, kad 28 str. netaikoma jokia de minimis taisykl. Draudiama tiek tiesiogin, tiek netiesiogin importuojam preki diskriminacija. Komisijos direktyvoje 70/50 skiriamos tiesiogiai import diskriminuojanios priemons ir netiesiogiai import veikianios priemons. i direktyva jau nebegalioja, taiau yra svarbus altinis iai terminijai suprasti. 2 str. apibdinamos skirtingai taikomos priemons: i direktyva taikoma priemonms, iskyrus vietos arba importuojamiems gaminiams vienodai taikomas priemones, trukdanioms importui, kuris kitu atveju galt

10

vykti,skaitant priemones, dl kuri importuoti yra sunkiau ar brangiau nei realizuoti vietos gaminius. Pagal skirtingai taikomas priemones importuojamos preks traktuojamos akivaizdiai nepalankiau, nei vietins, o pagal vienodai taikomas priemones i pirmo vilgsnio vietos ir importuojamos preks traktuojamos vienodai, bet faktikai importuojamoms prekms sudaromos klitys, nes reikalaujama, kad prie joms patenkant priimaniosios valstybs rink bt vykdyti papildomi reikalavimai. 4. Bendrai ir atskirai taikomos, diskriminuojanios ir nediskriminuojanios priemons SKIRTINGAI TAIKOMOS PRIEMONS. Skirtingai taikomos priemons yra madaug lygiaverts tiesioginms diskriminuojanioms priemonms: importuojamos preks traktuojamos ne taip palankiai, kaip vietins preks, nors objektyviai turt bti traktuojamos vienodai. Nacionalin priemon numato skirting teisin ir faktin prievol vietinms ir importuojamoms prekms. Skirtingai taikomos priemons paeidia EB sutarties 28 str. dl savo akivaizdaus poveikio tarpvalstybinei prekybai; jas galima palikti tik tada, jei jos atitinka 30 str. idstytas slygas. Skirtingai taikom priemoni pavyzdiai: 1) papildomi reikalavimai importuojamoms prekms: priemons, kurios kelia slygas tik importuojamiems produktams arba reikalauja, kad jie atitikt auktesnius standartus nei vietos produktai; kitos neteistos slygos susijusios su reikalavimu, kad importuojamos preks (bet ne vietins) turt licencij arba kitok oficial dokument, pvz., tinkamumo paymjim, arba slyga gali bti susijusi su preki sudtimi; tokia slyga taip pat gali bti skirta reguliavimui, kokiomis aplinkybmis galima reklamuoti prekes; 2) taisykls, ribojanios platinimo bdus. ETT: taisykls arba praktika, dl kuri importo platinimo bdai taip apribojami, kad tik tam tikri prekybininkai gali tas prekes importuoti, o kitiems to daryti neleidiama, yra lygiaverio poveikio priemon (De Peijper17 byla). 3) vietinms prekms pirmenyb teikianios nacionalins taisykls: nacionalins taisykls, kuriomis reikalaujami pirkti tam tikrus vietos produkto kiekius; kilms ymjimo atvejai. Kilms nuorodos18 ir kilms vietos nuorodos19 yra teistos tik jei produktai turi skiriamj savybi ir ypatum dl to, kad yra kil i konkreios geografins srities 20 (bendras ETT praktikos ioje srityje poymis yra tas, kad ETT primygtinai reikalauja inagrinti priemons poveik21. Jei tikrovje priemon reikia skirting teisin ir faktin prievol importuojamoms prekms, ji vertinama kaip taikoma skirtingai, nors gali bti pateikta kaip taikoma vienodai. Tai aikiausiai matyti byloje Komisija prie JK (kilms ymjimas)22, kur, atsakydamas JK argument, kad i tikrj taisykl nra taikoma skirtingai, ETT konstatavo: reikalavimai, susij su preki kilms nurodymu, be joki skirtum taikytini vidaus ir importuojamiems produktams tik pagal form, nes paia savo prigimtimi jie turi leisti vartotojui atskirti ias dvi
17 18

produkt kategorijas, dl to vartotojas gali bti skatinamas suteikti pirmenyb nacionaliniams produktams. Atsakovei valstybei narei yra svarbu, kad jos priemon nebt priskiriama prie skirtingai taikom, nes prieingu atveju ji gali pagrsti i priemon tik nuoroda vien i 30 str. leidiani nukrypti nuostat, o ne platesniu privalomj reikalavim, kurie galioja vienodai taikomoms priemonms, srau. Diskriminacija, kylanti i vienodo nacionalini ir importuojam preki traktavimo: kain nustatymas. Diskriminacija, kylanti dl skirtingo nacionalini ir importuojam preki traktavimo, vadinama formalija diskriminacija. Kartais diskriminacija gali atsirasti, kai nacionalins ir importuojamos preks traktuojamos taip pat, o toks lygiavertis traktavimas nra objektyviai pagrstas. Ji vadinama esmine diskriminacija. Jos pavyzdys yra kain nustatymo bylos kai valstyb nar konkreioms prekms nustato maiausi arba didiausi kain. Nustaius didiausi kain importuojamos preks gali bti diskriminuojamos, nes jei didiausia kaina nustatyta per maa, nra atsivelgta importuotojo patiriamas transporto ilaidas. Nustaius maiausi kain importuojamos preks taip pat gali bti diskriminuojamos, nes tuomet yra paalinti bet kokie galimi j konkurenciniai pranaumai. ie klausimai buvo inagrinti van Tiggele23 ir Tasca24 bylose. Tasca byloje ETT konstatavo, kad nors didiausia kaina, taikoma vietinms ir importuojamoms prekms, pati savaime nebuvo lygiaverio poveikio priemon, ji galt turti tok poveik, kai nustatomas toks jos dydis, kad parduoti importuotus produktus tampa jei ne nemanoma, tai bent sudtingiau nei vietos produktus. Dl to ETT konstatavo, kad didiausia kaina yra lygiaverio poveikio priemon, jei jos dydis yra toks maas, kad norintys importuoti produkt valstyb nar platintojai galt tuo usiimti tik nuostolingai. Van Tiggele byloje ETT konstatavo, kad kainos kontroliavimo taisykls, taikomos vietinms ir importuojamoms prekms, apskritai nra lygiaverio poveikio priemon, bet gali ja bti, jei, pvz., tai trukdo importui dl tokio nacionalins institucijos nustatytos kainos ar pelno maros dydio, kai importuojam produkt padtis tampa nepalanki, palyginti su identikais vietos produktais, nes dl jo nemanoma pelningai prekiauti nustatytomis slygomis arba yra panaikinamas emesni kain teikiamas pranaumas. Tada ETT apibr dvejopas teistas maiausias pardavimo kainas: pirma, nacionalin nuostat, draudiani mamenin gamini prekyb u maesn nei mamenininko mokta pirkimo kaina, ir, antra, konkretaus dydio, o ne savikainos procentine dalimi nustatyt maiausi pelno mar. Atvirktin diskriminacija Tai situacija, kai nacionalins taisykls diskriminuoja vietines prekes. Kadangi EB sutarties 28 str. Visa apimtimi vidaus situacijoms netaikomas, atvirktin diskriminacija suderinama su Bendrijos teise. Teismas Jongeneel Kaas25 byloje iaikino, kad atvirktin diskriminacija leidiama, nes paremia nacionalines taisykles, kurios, nedarydamos poveikio importuojamiems produktams, turi paskirt tobulinti vietins produkcijos kokyb, kad ji
23 24

Byla 104/75 Kilms nuorodos yra skirtos vartotojams informuoti, kad produktas su ia nuoroda yra i konkreios vietos, regiono ar valstybs. 19 Kilms vietos nuorodos garantuoja ne tik tai, kad produkto geografin kilm yra btent ta, bet ir tai, kad preks yra pagamintos pagal kokybs reikalavimus arba gamybos standartus, nustatytus valdios institucijos aktu. 20 Byla 12/74 21 Pvz., byla 45/87 22 Byla 207/83

Byla 82/77 Byla 65/75 25 Byla 237/82

11

tapt patrauklesn vartotojams. Nors nacionaliniai gamintojai turi pakelti papildom ilaid dl savo vyriausybs veiksm nat, dl kokybs jie gali gyti konkurencin pranaum. VIENODAI TAIKOMOS PRIEMONS. Vienodai taikomos priemons yra taisykls ir praktika, kurios teisikai taikomos vietos ir importuojamiems produktams, taiau i tikrj tampa ypa sunkia nata importuojamoms prekms. Tokia skirtinga nata gali atsirasti dl to, kad nacionalinis gamintojas turi vykdyti tik vieno reguliuotojo (kilms valstybs) reikalavimus, o importuojamos preks turi pakelti dvigubo reguliavimo (kilms valstybs ir priimaniosios valstybs) nat ir papildomas dl to kylanias ilaidas. Tokios vienodai taikomos priemons ar tai bt absoliuti klitis, ar paprasiausias usienio preki importo ribojimas gali bti labai veiksmingos laisvo preki judjimo klitys, ir ETT atkakliai skelb jas esant neteistas, nebent valstyb nar kaip nors galt jas pagrsti. Vienodai taikom priemoni pavyzdiai: reikalavimai produktams. Dauguma byl dl vienodai taikom priemoni siejasi su pakuots ir pateikimo reikalavimais. Kiti su produkto sudtimi ir jo (bendrja) paskirtimi susij reikalavimai taip pat laikomi vienodai taikomomis lygiaverio poveikio priemonmis. Dl paskirties ETT nutar, kad valstybs nars negali rezervuoti bendrinio pavadinimo produktams, gaminamiems i specifini aliavini sudedamj dali, arba tokiems, kuriuose yra tik atitinkama dalis aliavini sudedamj dali. Reikalavimas produktui: pavadinimas, forma, dydis, svoris, sudtis, pateikimas, ymjimas, pakavimas26. Reikalavimai produktui nra vienintels vienodai taikomos priemons. ETT taip pat mano, kad nacionaliniai reklamos ir kit prekybos skatinimo form apribojimai bei prekybos vietas ribojanios nacionalins taisykls yra vienodai taikomos priemons. Dl reklamos Yves Rocher27 byloje ETT nutar, kad draudimas taikyti ak patraukiani kainas lyginani reklam (matosi nubraukta senoji kaina, o alia jos raudonai urayta naujoji) buvo vienodai taikoma lygiaverio poveikio priemon, kaip ir statymas, draudiantis tam tikr alkoholini grim reklam vieosiose vietose, nagrintas Aragonesa28 byloje. Nacionalins taisykls, ribojanios tam tikr preki prekyb tik tam tikros ries parduotuvse, taip pat gali bti vienodai taikoma lygiaverio poveikio priemon, nes jos importuojam produkt prekybos galimybes gali paveikti tiek, kiek riboja pardavimus tik tam tikrais platinimo kanalais. ETT ligiolinje teismo praktikoje laiksi dviej etap metodo. Pirma, jis klasifikuodavo priemon kaip skirtingai arba vienodai taikom ir nustatydavo EB sutarties 28 str. paeidim, o tada inagrindavo, ar skirtingai taikom priemoni atveju yra viena i 30 str. leidiani nukrypti nuostat arba vienodai taikom priemoni atveju ar yra taikomas privalomasis reikalavimas arba 30 str. leidianti nukrypti nuostata. Taiau pastarojo laikotarpio bylose Teismas atsisak io dviej etap metodo ir, prisimindamas Dassonville formul, paprasiausiai paymi, kad nacionalin priemon kliudo tarpvalstybinei prekybai, ir

ivis nekreipia dmesio diskriminacij arba labai nedaug apie j usimena prie imdamas svarstyti, ar taikytinas privalomasis reikalavimas arba 30 str. leidianti nukrypti nuostata. 5. Pagrindiniai principais, suformuluoti TT Dassonville. Cassis de Dijon ir Keck bylose. DASSONVILLE byla ioje byloje randame kiekybiniams apribojimams lygiaverio poveikio priemoni svok. TT kostatavo: Visos valstybi nari vestos prekybos taisykls, galinios tiesiogiai ar netiesiogiai, realiai ar potencialiai kliudyti vidaus prekybai Bendrijoje, laikytinos kiekybinams apribojimams lygeverio poveikio priemonmis. i Dassonville formul apima net priemones, turinias tik netiesiogin, galim poveik prekybai ir dl to paeidianias EB sut.28str. Dassonville formuls aspektai: Visos prekybos taisykls. Tai reikia,kad 28str.taikomas ekonominio proceso prekybos, o ne gamybos etapui. Terminas taisykls apima praktik ir politik(byla Pirk airik prek). Byloje Komisija v Pranczija is terminas dar daugiau ipltotas- prie taisykli priskiriama ir administracins taisykls bei veiksmai, kuriems bdingas tam tikras nuoseklumas ir bendrumas. Valstybi nari vestos. Taisykles nebtinai turi vesti centrin v-bs nars vyriausyb. EB 28str taikomas priemonms, kurias patvirtina v-bs federalin valdia ir kitos jos teritorini vienet valdios institucijos. Jis taip pat taikomas staigoms, u kuri veiksmus atsako v-bs vyriausyb, taip pat institucijoms,reguliuojanioms tam tikr profesin elges. Tai rodo, kad 28str. veikimas yra tiesioginis vertikalusnir straipsnis gali bti panaudojamas pre plai v-bini ar pusiau v-bini atsakov kategorij. Tiesiogiai ar netiesiogiai, realiai ar potencialiai. Nacionalin priemon turi tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti klitis prekybai bendrijoje. Tai reikia, kad draudiama tiek tiesiogin, tiek netiesiogin importuojam preki diskriminacija. TT pripaino, jog utenka, kad priemon galt potencialiai paeisti 28str. CASSIS DE DIJON byla Tai byla dl reikalavim produktui- vaisi ir uog likeri sudties. Vokietijos valdios institucijos neleido Vokietijojo pardavinti Pranczijoje pagaminto serbent likerio,nes jo alkoholio tris procentais buvo per maas.(Pagal Vok. st. Turjo bti maiausiai 25 proc., pranczikas likeris tebubvo 15-20proc.) TT konstatavo, kad nra pateisnamos prieasties, dl kurios alkoholiniai grimai, jeigu jie teistai pagaminti ir yra pardavinjami vienoje i v-bi nari, negalt patekti bet kuri kit v-b nar. is teiginys vadinamas lygiavertikumo prezumpcija arba abipusiu pripainimu. Jis reikia, kad vienoje v-bje narje teistai pagamintos ir pardavinjamos preks i esms be papildom suvarym gali bti pardavinjamos kitoje v-bje narje. Visi

26 27

Bylos C-267 ir 268/91 Keck Byla C-126/91 28 Bylos C-1/90 ir 176/90

12

nacionaliniai standartai yra lygiaveriai, pagal nacionalin standart pagamintos preks turt patekti vis kit v-bi nari rinkas. TAIAU: TT paymjo, kad klitys judjimui Bendrijoje, kylanios dl nacionalini st, skirt konkrei gamini ileidimui rink, skirtum, yra galimos, jei tokos nuostatos gali bti pripaintos btinomis, kad bt utikrinti privalomi reikalavimai, vis pirma susij su mokesi kontrols veiksmingumu, visuomens sveikatoas apsauga, komercini sandori siningumu ir vartotoj apsauga. Taigi mintj prezumpcij priimanioji v-b gali atmesti, parodiusi, kad jos teiss aktus galima pateisinti pagal vien i privalomj reikalavim ir kad nacionalins taisykls yra proporcingos. PRIVALOMIEJI REIKALAVIMAI. Cassis byloje TT sudar privalomj reikalavim sra(sraas nra baigtinis). ie reikalavimai galioja tik vienodai, o ne skirtingai taikomoms priemonms. Privalomaisiais reikalavimais galima naudotis tik kai nra teiss suderinamumo, kuris reguliuoja srit taip, kad v-b nar praranda kompetencij. Teismas pripaino tok nebaigtin reikalavim sra: - fiskalins prieiros veiksmingumas; - visuomens sveikatos apsauga; - verslo sandori siningumas; - vartotoj apsauga; - aplinkos apsauga; - darbo slyg sauga; - kino kaip kultros iraikos formos apsauga; - spaudos vairovs ilaikymas - apsisaugojimas nuo rizikos smarkiai pakenkti finansinei socialins apsaugos sistemos pusiausvyrai; -pagrindini teisi apsauga. Matyti,kad TT sutinka su dauguma v-bi nari ikelt privalomj reikalavim, jeigu nacionaline politika nesiekiama grynai ekonomini tiksl. Cassis de Dijon bylos padarinys- dvigubo produkto reguliavimo(kilms v-bje ir priimanioje v-bje)pakeitimas vienu reguliavimu(kilms v-bje), kurio pagal abipusio pripainimo princip(prezumpcij) turi laikytis priimanioji v-b. KECK byla TT iskyr reikalavimus produktui ir tam tam tikras pardavimo slygas. Dl produkt reikalavim TT patvirtino, kas CASSIS principai tebera taikomi: klitys preki judjimo laisvei, kurios nesant suderint teiss akt, kyla dl kitose v-bse narse teistai pagamintoms ir parduodamoms prekms taikom taisykli, kuriose nurodomos slygos, kurias turi atitikti ios preks, yra 28str. draudiamos lygiaverionpoveikio priemons, netgi jeigu ios taisykls vienodai taikomos visiems produktams ir jei j taikymo negalima pateisinti visuomens interesu, kuris yra svarbesnis u preki jujimo laisvs reikalavimus.

Dl tam tikru prekybos slyg TT, prieingai, kas buvo pasakyta iki iol,pagal DASSONVILLE sprendim.pareik: Bendrijos vidaus prekybos tiesiogia ar netiesiogiai,realiai ar potencialiai negali apriboti nacionalini nuostat, ribojani ar drauiani kai kuriuos prekybos bdus, taikymas i kit v-bi nari kilusiems produktams, jeigu ios nuosttos taikomos visiems atitinkamiems subjektams, vykdantiems savo veikl nacionalinje teritorijoje, ir jeigu jos taip pat teisikai ir faktikai veikia prekyb nacionaliniais produktais ir prekyba kitose v-bse narse pagamintais produktais. itaip keisdamas ankstesn praktik, TT nurod, kad Dassonville formul neapima kaikuri prekybos slygir, kitaip nei kiekybiniai apribojimai bei skirtingai ar vienodai taikomos lygeverio poveiko priemons, jie nepaeidia 28str., jei yra tenkinamos sprendime numatytos dvi slygos(16 punkto nuostatos): 1. Nuostatos taikomos visiems atitinkamiems subjektams, vykdantiems savo veikl teritorijoje; 2. Nuostatos nra diskriminuojanios(tos paios teisins ir faktins prievols). Tai, kad tam tikros prekybos slygos nepaeidia 28str., iskiria jas i produktams taikom reikalavim, kurie paeidia 28str., o v-bs nars turi pagrsti j teistum. Taigi KECK sprendimas patvirtina, kad yra objektyvios 28str. ribos. TT atskyr srit(tam tikras prekybos slygas), kuri reguliuoti palikta v- bi institucijoms ir kuri jis nesirengia kitis tol, kol nra diskriminacijos rodym. 6. Eksporto apribojim draudimas Kiekybiniai apribojimai ir lygiaverio poveikio eksportui priemons reglamentuojamos EB sutarties 29 str. is straipsnis svarbus ekonomikai jautriems eksportuojamiems produktams pvz., aliava (nafta), arba politikai jautriems eksportuojamiems produktams, pvz., ginklams. Kiekybiniai apribojimai. Delhaize byloje buvo nustatyta, kad eksportuojamo vyno kiekiui kt. valstybes nares nustatyti apribojimai nebuvo taikomi vidaus prekybai, todl paeid 29 str. Kartais 29 str. paeidimas yra tyinis, ir valstyb nar tai pripasta, pvz., JK Hedley Lomas byloje, tuomet buvo sprstas pateisinimo pagal 30 str. klausimas. Lygiaverio poveikio priemons. ia galima atrasti tiesiogini ssaj su 28 str. skirta teismo praktika. Pvz., 29 str. draudia nacionalines taisykles, kurios kliudo taikyti tam tikrus prekybos metodus. Tai ypa svarbu nagrinjant pavojing atliek laidojimo atvejus. Pvz., Inter Huiles byloje ETT nurod, kad nacionalins taisykls, pagal kurias buvo sukurta panaudot tepal surinkimo ir alinimo sistema ir draudiamas eksportas alinimo arba perdirbimo mones kitose valstybse narse, paeid 29 str. Taip pat yra draudiama taikyti nacionalines taisykles, eksportuojamiems produktams nustatanias tam tikras slygas, kurios netaikomos vietos produktams. Pvz., Bouhelier byla: nacionalin taisykl, reikalavusi, kad eksportuojamiems produktams kokybs tikrinimo tikslais bt iduota licencija, taiau to nereikalavo valstybje narje parduodamiems produktams, sukl i dviej tip produkt vienaalik diskriminavim ir paeid 29 str. Teismas teig: taigi, iskyrus iimtis, kurias numato Bendrijos teis, i Sutartis neleidia taikyti Bendrijos vidaus prekybai nacionalini nuostat, reikalaujani eksporto licencij ar atlikti koki nors panai procedr, toki kaip atitikim standartams

13

patvirtinani sertifikat idavimas, tik eksporto atvejais, nes toks reikalavimas yra kiekybiniams apribojimams lygiaverio poveikio priemon, jei tokie sertifikatai gali tiesiogiai ar netiesiogiai, realiai ar potencialiai kliudyti vidaus prekybai. 29 str. draudia skirtingai taikomas lygiaverio poveikio priemones; vienodai taikomos lygiaverio poveikio priemons ir prekybos slygos, kurios tiesiogiai ir i esms riboja patekim rink, laikomos teistomis. Todl valstybje A esantis eksportuotojas, susidrs su techniniais standartais, kuri ioje valstybje privaloma laikytis, negali ginyti j teigdamas, kad ie standartai apsunkina preki eksport ir j pardavim valstybje B. Tai gali bti matoma Groenveld byloje, kai Nyderland statymas draud visiems msos produkt gamintojams laikyti arklienos atsargas, nors pats arklienos pardavimas nebuvo draudiamas. Kadangi nemanoma nustatyti, ar kituose msos produktuose yra arklienos, tokia nuostata buvo numatyta utikrinti, kad msos produktus bt galima eksportuoti tas valstybes, kuriose arklienos pardavimas buvo draudiamas. ETT patvirtino, kad 29 str. draud tik tiesiogiai diskriminuojanias priemones, nurodydamas, kad 29 str. yra susijs tik su nacionalinmis priemonmis, kuri specialus objektas ar poveikis yra eksporto pobdio ribojimas ir dl to skirting slyg vidaus prekybai valstybje narje ir jos usienio prekybai nustatymas tokiu bdu, kuris suteikia konkrei naud nacionalinei produkcijai ar tokios valstybs vidaus rinkai kit valstybi nari produkt ar prekybos su jomis sskaita. ioje byloje taisykl buvo taikoma vienodai (nediskriminuojant), todl nepaeid 29 str. Oebel byla: jei nacionalins taisykls buvo ekonomins ir socialins politikos dalis ir jos remiantis objektyviais kriterijais buvo taikomos visiems kio subjektams tam tikroje pramons akoje <...> nesukeliant nelygybs pilietybs pagrindu, 29 str. paeidimo nebuvo. Italo Fenocchio byloje buvo parodyta, kad 29 str. bus taikoma net ne visoms tiesiogiai diskriminuojanioms priemonms ir kad turt bti taikomas netiesioginio ryio (de minimis) vertinimo kriterijus. ETT teig, kad galimyb, jog nacionaliniai subjektai dl ios prieasties nesiry parduoti preki kitose valstybse narse sisteigusiems pirkjams, yra pernelyg neapibrta ir netiesiogin, kad toki nuostat bt galima laikyti ribojania prekyb tarp valstybi nari. Kyla klausimas, ar preks, skirtos alies vidaus rinkai, ir preks, skirtos eksportui, turi tok pat status. Jei ie du atvejai objektyviai skiriasi, tuomet skirtingas poiris nebus laikomas diskriminuojaniu: Denkavit byla susijusi su tuo, kad finansin pagalba u eksportuojamus paarus mokta vliau nei u vidaus rinkai skirtus. Nors buvo pastebima tiesiogin diskriminacija, ETT pabr, kad eksportuojamiems produktams dokument tvarkymas truko ilgiau nei skirtiems pardavimui alyje, todl bta i dviej situacij esmini skirtum ir diskriminacijos nebuvo. 7 Laisvo preki judjimo iimtys EB sutarties rengjai pripaino, kad nac. st. gali turti import ribojant poveik, taiau galt bti svarbesns prieastys, dl kuri bus nac. teisei teikiama pirmenyb prie EB teis.Dl ios prieasties EB 30 str. nustato, kad tam tikri nac. st. gali bti pateisinami v. pagrindais. EB 30 str nustato: 28 ir 29 str. nuostatos nekliudo taikyti preki importo, eksporto ar tranzito draudim ar apribojim, jei jie yra pateisinami visuomens dorovs, vieosios tvarkos ar visuomens saugumo, moni, gyvn ar augal sveikatos bei gyvybs

apsaugos, nacionalini meno, istorijos ar archeologijos vertybi apsaugos bei pramonins ir komercins nuosavbs apsaugos sumetimais. Taiau tokie draudimai arba apribojimai neturi tapti savavalika diskriminacijos priemone ar uslptu valstybi nari tarpusavio prekybos apribojimu. Ivardint pagrind sraas yra baigtinis ir negali bti papildomas( byla 1982 m. Komisija prie Italij). ie pagrindai aikinami siaurai, nes jie nustato pagr.principo- laisvo preki judjimo- iimt. 30 str. leidia pirmenyb laisvo preki judjimo atvilgiu teikti nac. priemonms, kurios nustato apribojimus. Teisingumo Teismas nustat du valstybi nari laisvs remtis 30 str. leidianiomis nukrypti nuostatomis apribojimus. Pirma, str. turi bti aikinamas siaurai.Antra, leidianios nukrypti nuostatos negali bti naudojamos ekonominiams tikslams. Iimtys( teisintos 30 str.): **Visuomens dorov- visuomens dorov turi apibrti paios v-bs nars remdamosi savo vertybmis( byla 1979m.R prie Henn ir Darby). Atsakovai importavo i Danijos JK partij porno film ir urnal. Dauguma j buvo teistai pagaminti ir platinami Danijoje. Taiau JK to neleido ir muitinje atsakovai buvo suimti.JK grind , jog tai buvo tyinis paeidimas draudimo importuoti porno preke. JK grind 30 str. savo argumentus, dl visuomens dorovs. TT pripaino, jog tai JK dar teistai, visuomens dorovs apsaugai. TT sutiko, kad niekas kitas, tik v-b nar, remdamasi savo vertybi skale, pasirinkta forma gali apibrti visuomens dorovs reikalavimus savo teritorijoje. **Vieoji tvarka- pvz.byla R. Prie Thompson( 1978m) draudimas eksportuoti sidabrines monetas i JK buvo pagrstas vieosios tvarkos sumetimais, nes JK buvo suinteresuota apsaugoti savo monet kalim. Taip siekiama saugoti savo monetas, kurios ir nra atsiskaitymo priemon nuo ilydymo ar sunaikinimo. **Visuomens saugumas- pvz. byla 1982 m. Campus Oil. Airijos st. Reikalavo i naftos importuotoj pirkti 35 proc. degal i airikos degal kompanijos fiksuotomis kainomis. is st. Buvo diskriminuojantis ir protekcionistinis, bet buvo pripaintas pagrstu. Skirtas Airijos naftos perdirbimo pramons gyvybingumui palaikyti, kad kilus krizei bt galima patenkinti pagr. alies poreikius. Tai buvo reikalinga ne tik vbs ekonomikai, bet ir gyventojams. **moni, gyvn ir augal sveikatos bei gyvybs apsauga- turi bti tikrai realus pavojus nustatytas. Import apriboti siekianioje v- bje turi bti vykdoma tinkama sveikatos apsaugos politika, kiekviena v-b nar turi nustatyti apsaugos lyg.( pvz. alaus grynumo byla. Komisija prie Vokietij) ** Nac. meno, istorijos, archeologijos vertybi apsauga- pateisinamas nac. st., draudiantis iveti meno, istorijos, archeologijos vertybes. Pvz. 1968m. Komisija prie Italij( meno vertybs) **Pramonins ir komercins nuosavybs apsauga- apima intelektins nuosavybs teises( autori teises, preki enklai, patentai). Skirta privai , o ne vie interes apsaugai. IV SEMINARAS Laisvas

d a r b u o t o j judjimas 14

1. Darbuotoj judjimo laisvs taikymas asmen atvilgiu: ES pilietybs reikalavimas, darbuotojo svoka, darbuotojo eimos nariai Kiekvienam valstybs nars pilieiui buvo suteiktas Sjungos pilieio statusas, be to, jam buvo suteiktos specialios teiss ir pareigos (17-22 str. Sutarties). ES pilieiai dabar gali naudotis bendra ir savarankika teise laisvai judti ir apsigyventi Sjungoje. Nuogstaudamas dl spaudimo savo nac. darbo rinkai ir gerovs sistemai, valstybi nari vyriausybs neleido ne valstybi nari pilietyb turintiems fiziniams asmenims atvykus ES naudotis 39-55 str. numatytomis laisvo judjimo teismis. Pagal 39 str. darbuotojams suteikta teis laisvai judti visoje ES iekant darbo ir sidarbinant kitoje valstybje narje jos pilieiams nustatytomis slygomis. (apie diskriminacij dl pilietybs yra atskiras klausimas). EB sutartis darbuotojo svokos nepateikia. Taiau galima iskirti tokius poymius: Pavaldumas darbdaviui (tam tikr laik asmuo atlieka veikl kitam asmeniui jo priirimas ir gauna u tai mokest). Darbuotojas turi bti usims realia ir veiksminga veikla (dauguma veiklos ri atitinka reikalavim). Veikla turi bti ekonomin (ji neturi bti tokios maos apimties, kad darbas bt laikomas visikai nedideliu ir papildomu). Vliau Teismas iplt darbuotojo svok ir trauk j darbo iekanius asmenis (tam jiems turi bti suteikti bent trys mnesiai). (daugiau apie darbuotojo svoka yra atskiras klausimas). Darbuotojui svarbu, kad su juo bt eima, taip pat svarbu, kad darbuotojas ir jo eima integruotsi priimanioje valstybje narje nepatirdami jokio skirtingo traktavimo lyginant su tos valstybs pilieiais. Kol eimos nariai nra patys gij savarankik teisi, j teiss priklauso nuo darbuotojo turim teisi. Vis Sjungos piliei teis laisvai judti ir gyventi valstybi nari teritorijoje turt bti suteikiama ir j eimos nariams, neatsivelgiant pilietyb, jei ta teise naudojamasi pagal objektyvius laisvs ir orumo reikalavimus. (apie darbuotojo eimos nari svok ir j teises yra atskiri klausimai). I Direktyvos 2004/38/EB: Sjungos pilietyb kiekvienam Sjungos pilieiui suteikia pirmin ir asmenin teis laisvai judti ir gyventi valstybi nari teritorijoje, taikant Sutartyje ir jai vykdyti patvirtintose priemonse nustatytus apribojimus ir reikalavimus. Siekiant ilaikyti eimos vienyb platesne prasme ir nepaeidiant diskriminacijos pilietybs pagrindu draudimo, priimanioji valstyb nar asmen, kurie netraukti eimos nari apibrim pagal i direktyv ir todl neturi automatins vaiavimo ir gyvenimo teiss, padt nagrinja pagal savo teiss aktus ir nusprendia, ar tokiems asmenims galt bti

leista vaiuoti ir gyventi alyje, atsivelgdama j santyk su Sjungos pilieiu ar bet kurias kitas aplinkybes, pvz., j finansin ar fizin priklausomum nuo Sjungos pilieio. ioje direktyvoje: "Sjungos pilietis" tai bet kuris asmuo, turintis valstybs nars pilietyb; "eimos narys" tai: a) sutuoktinis; b) partneris, su kuriuo Sjungos pilietis sudar registruot partneryst, remiantis valstybs nars teiss aktais, jei priimanioji valstyb nar traktuoja registruot partneryst kaip lygiavert santuokai ir laikantis atitinkamuose priimaniosios valstybs nars teiss aktuose nustatyt reikalavim; c) pilieio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrim tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukak 21 met amiaus, arba ilaikytiniai; d) pilieio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrim ilaikomi tiesioginiai giminaiiai, esantys aukiau pagal giminysts linij; Siekiant palengvinti eimos nari ne valstybs nars piliei laisv judjim, tie, kurie jau gavo leidimo gyventi alyje kortel, turt bti atleisti nuo reikalavimo gauti vaiavimo viz. Taiau savo teismis gyventi besinaudojantys asmenys neturt tapti nepagrsta nata priimaniosios valstybs nars socialins paramos sistemai per pradin gyvenimo joje laikotarp. Todl Sjungos piliei ir j eimos nari teis gyventi alyje ilgesn kaip trij mnesi laikotarp turt bti suteikiama taikant tam tikrus reikalavimus. eimos nariai turt bti teisikai apsaugoti Sjungos pilieio mirties, skyryb, santuokos anuliavimo ar registruotos partnerysts nutraukimo atvejais. Tinkamai atsivelgiant eimos gyvenim ir mogaus orum bei tam tikrus reikalavimus, sauganius nuo piktnaudiavimo, turt bti imamasi priemoni utikrinti, kad tokiomis aplinkybmis priimaniosios valstybs nars teritorijoje jau gyvenantys eimos nariai isaugot savo teis gyventi joje ikirtinai asmeniniu pagrindu. Laikantis diskriminavimo pilietybs pagrindu draudimo, visi Sjungos pilieiai ir j eimos nariai, gyvenantys valstybje narje remiantis ia direktyva, toje valstybje narje turt bti laikomi lygiaveriais pilieiams Sutarties reglamentuojamose srityse, taikant tokias specialisias nuostatas, kurias aikiai numato Sutartis ir antrin teis. 2. Laisvas darbuotoj judjimas ir vidaus situacijos EB sutarties 39, 43 ir 49 str. gali pasiremti tik tie nacionaliniai subjektai, kurie juda i vienos valstybs nars kit. Teisingumo Teismas Saunders byloje nurod, jog laisvo judjimo nuostatos negali bti taikomos valstybi nari iimtinai vidaus situacijose. Todl brit negali pasinaudoti Bendrijos teise, ginydama Anglijos baudiamj byl teismui duot sipareigojim grti iaurs Airij ir 3 metus nesilankyti Anglijoje ir Velse. ETT paymjo, kad Bendrijos teis netaikoma veiklai, kuri neturi veiksnio, jungianio j su kuria nors i Bendrijos teiss reguliuojam situacij, ir kuri visais aspektais yra susijusi tik su viena valstybe nare.

15

Vien teorins perspektyvos sidarbinti kitoje valstybje narje nebus pakankamos, kad bt taikoma Bendrijos teis. Moser byloje vokietijos pilieiui nebuvo leista dalyvauti mokytoj rengimo kursuose Vokietijoje, nes jis buvo komunist partijos narys. Jis teig, kad neleidus dalyvauti kursuose jam buvo ukirstas kelias siekti mokytojo pareig kit valstybi nari mokyklose. ETT nurod, jog i teorin galimyb nesukr pakankamo ryio su Bendrijos teise, kad bt galima pagrsti 39 str. taikym. Teisingumo Teismo praktika rodo, kad nacionaliniai subjektai negali pasinaudoti laisvo judjimo nuostatomis prie savo valstybes nares, jei jie kokiu nors bdu nra pasinaudoj laisvo judjimo teismis. Todl judjimo laisve besinaudojantys darbuotojai, kurie gali pasinaudoti Bendrijos teisje suteikiam teisi privalumais, gali naudotis palankesniu traktavimu nei pilieiai, kurie negali jomis pasinaudoti, ir tokie atvejai vadinami atvirktine diskriminacija. i taisykl buvo smarkiai kritikuojama, taiau ETT Ucker ir Jacquet byloje galutinai paneige kritik argumentus: EB sutarties 17 str. tvirtinta Sjungos pilietyb nesiekia iplsti Sutarties taikymo srities ratione materiae vidaus situacijoms, neturinioms jokio ryio su Bendrijos teise. Bet kokia diskriminacija, kuri valstybs nars nacionaliniai subjektai gali patirti pagal ios valstybs teis, patenka ios teiss taikymo srit ir todl turi bti sprendiami pagal tos valstybs vidaus teisin sistem. Surinder Singh byloje matyti, kad nacionaliniai subjektai prie savo valstybes nares gali pasiremti Bendrijos teise, jei jie naudojasi (arba yra naudojsi) jiems suteikta teise laisvai judti.( S.Singh ved D.Britanijos piliet, po met jie apsigyveno Vokietijoje, kur Singh mona dirbo pus darbo dieno s(pgl Vok.teis buvo laikoma darbuotoja, turinia teis, kad pas j atvykt ir apsigyvent sutuoktinis). Po to jie gro D.Britanij, kad usiimt verslu. Kilo klausimas, ar tai buvo iimtinai vidaus situacija, kuriai turjo bti taikoma vidaus teis ir dl to Singh galjo bti isistas i D.Brit., ar turi bti taikoma Bendrijos teis ir remiantis 39 ir 43 str. ir antrins t.akt nuostatomis, Singhas galt atvykti D.Brit. ir ia pasilikti. ETT nusprend, kad Bendrijos teis taikoma: pilieiai, kurie buvo ivyk kit valstyb nar dirbti, kad pasinaudot Bendrijos teiss pgl Sutarties 39 ir 43 str. suteikiamomis teismis, turjo teis pasinaudoti ir pgl Bendrijos antrins t.aktus teikiamais privalumais, net ir prie savo pai valstybes). Akrich byloje Teismo sprendimas buvo kitoks, nei Singh byloje. Jis nurod, kad tais atvejais, kai Sjungos pilietis, sikrs valstybje narje (Jungtinje Karalystje), susituokia su treiosios alies pilieiu, neturiniu teiss bti toje valstybje narje, ivyksta dirbti kit valstyb nar (Airij) samdomu darbuotoju, ta aplinkyb, kad jis pagal Bendrijos teis neturjo teiss sikurti Airijoje su savo sutuoktiniu, nra maiau palankus traktavimas, nei tas, kuris jiems buvo taikomas iki to momento, kai pilietis pasinaudojo pagal Sutart suteikta teise asmenims judti. Singh sprendimas patvirtina ankstesn Knoors sprendim, kuriame ETT nustat, kad Belgijoje kvalifikacij gijs ir ia santechniku dirbantis Olandijos pilietis, siekdamas dirbti pilietybs valstybje pgl Belgijoje gyt kvalifikacij, gali remtis Bendrijos teiss suteikiamomis teismis. iose dviejose bylose buvo aikus Bendrijos elementas (Knoors beveik 10 m. dirbo Belgijoje, o Singh- 2m. Vokietijoje ), o jau kitose bylose Teismas buvo pasirengs rasti bet kok, nors ir menk, ry su Bendrijos teise:

Deliege byloje ETT nurod, jog Bendrijos teis taikytina, nes buvo tam tikras usienio elementas dl to, kad sportininkas varybose dalyvavo ne toje valstybje narje, kurioje yra sisteigs; Carpenter byloje Teismas pareik, jog Bendrijos teis taikytina tuo atveju, kai buvo norima i J.Karalysts isisti su britu susituokusi Filipin piliet, nes Carpenteris teik paslaugas kitose valstybse narse sisteigusiems reklamos usakovams. Netiesiogiai dl to, kad Carpenter mona buvo J.Karalystje, kur ji priirjo vyro vaikus i ankstesns santuokos, jis galjo vykti usien ir teikti ias paslaugas. Taigi nors ETT pagrindin taisykl, kad EB teis nataikoma iimtinai vidaus situacijoms, dar kart patvirtino Ucker ir Jacquet byloje, i ties jis palengva maina jos reikm, nustatydamas, kad pakanka ir netvirto, labiau potencialaus ryio su Bendrijos teise. Taiau saugodamasis piktnaudiavimo Teismas Singh byloje nurod, kad negalima Sutarties nuostatomis remtis kaip priemone siekiant ivengti nacionalini teiss akt taikymo ar norint udrausti valstybms narms imtis reikiam preimoni ukertant keli tokiam piktnaudiavimui. 3. 4. Darbuotojo svoka I paskaitos Darbuotojas asmuo, kuris tam tikr laik teikia paslaugas kitam asmeniui, pastarajam vadovaujanti, o u tai gauna atlyginim (byla 197/86 Brown v. Secretary of State for Scotland, 1988; byla C-357/89 Raulin v. Ministre van Ondervijs en Wetenscheppen). Darbuotojo poymiai (reikalingi dirbaniojo statusui nustatyti): 1. Atlieka tam tikr darb (efektyvi ekonomin veikla); 2. Gauna atlyginim (); 3. Jam vadovauja kitas asmuo. Darbuotojas neveikia savo sskaita ir savo rizika. W.Cairns Nei EB Sutartyje, nei kt. ES t. a. nra pateikta darbuotojo svokos, taigi ETT savo praktikoje gvildeno tai pats ir pirm kart isamiai pateik apibrim Levin29 byloje. ETT nustat bendr princip, kad taisykls susijusios su bendru darbuotoj judjimu taikomos tik vertimuisi efektyvia ir tikra veikla, iskyrus tokios maos apimties veikl, kuri gali bti laikoma labai menka ir pagalbine30. ETT nusprend, kad ios normos garantuoja laisv judjim tik tiems asmenims, kurie veriasi ar nori verstis kine veikla. Teismas nenurod, kas yra kin veikla, taigi keliuose savo sprendimuose apibr kokiomis slygomis is apibrimas taikomas, kokiomis ne.
29 30

Case 53/81, Levin (1982) ECR 1035. Case 53/81, op. cit., p. 1050.

16

Kempf31 byla asmuo, dirbantis efektyv ir tikr darb ne vis d. dien, negali bti iskirtas i 48 str. taikymo srities dl to, kad jis udirba maiau negu nustatytas MGL bei band papildyti savo udarb kitais teistais pragyvenimo altiniais. A. Tatham ETT paymjo, kad darbuotojas yra EB teiss svoka, turinti savarankik reikm. Ji apima bet kur faktikai ir realiai dirbant arba norint dirbti asmen, net jeigu jis 1) dirba ne vis darbo dien (nebent darbas bt toks menkavertis, kad jo negalima bt laikyti darbu) arba 2) atlyginimo tarifas yra emesnis nei minimalus garantuotas umokestis 32, arba net jeigu 3) atlyginimas i viso nemokamas (pvz. religinje bendruomenje33). 5. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyv 2004/38/EB eimos narys tai: a)sutuoktinis; b) partneris, su kuriuo Sjungos pilietis sudar registruot partneryst, remiantis valstybs nars teiss aktais, jei priimanioji valstyb nar traktuoja registruot partneryst kaip lygiavert santuokai ir laikantis atitinkamuose priimaniosios valstybs nars teiss aktuose nustatyt reikalavim; c) pilieio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrim tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukak 21 met amiaus, arba ilaikytiniai; d) pilieio ir sutuoktinio ar partnerio pagal b punkto apibrim ilaikomi tiesioginiai giminaiiai, esantys aukiau pagal giminysts linij; 6. Laisvo darbuotoj judjimo ribojimo draudimas: diskriminacijos dl pilietybs draudimas. Tiesiogin ir netiesiogin diskriminacija. Nediskriminuojani ribojim draudimas Kertin laisvo darbuotoj judjimo laisv teis nebti diskriminuojamam pilietybs pagrindu. ES teisje irima, ar ES usienieiai 34 yra traktuojami taip pat kaip ir vietos valstybs nars pilieiai. Elgesio turinio is principas neatskleidia, nes EB usienieiui taikoma valstybs nars nacionalin teis. ETT 1963 m., aikindamas EB sutarties 6 straipsn (dabartinis 12), diskriminacij apibr kaip situacij, kai esant vienodoms aplinkybms asmenys traktuojami skirtingai arba esant skirtingoms aplinkybms asmenys traktuojami vienodai. Vlesniame sprendime ETT nurod dar vien diskriminacijos slyg, t.y. panaios situacijos negali bti vertinamos skirtingai, jei toks skirtingas vertinimas negali bti pateisinamas objektyviais kriterijais. Nors ETT yra pateiks skirtingas diskriminacijos svokas, vadovaujantis jo vlesniu sprendimu galima teigti, kad Teismas links btinu diskriminacijos elementu laikyti neteist elges. EB sutarties 39 straipsnis draudia diskriminacij pilietybs pagrindu darbo srityje. io straipsnio 3 dalyje tvirtintos laisvo darbuotoj judjimo iimtys vieoji tvarka, visuomens saugumas, visuomens sveikata (raytiniai diskriminacijos pateisinimo kriterijai). Btina pabrti, kad mintos iimtys taikomos tik EB sutarties 39 straipsnio 3 dalyje ivardyt teisi
31 32

Case 139/85 Kempf v. Staatssecretaris van Justitie (1986) ECR 1741. Case 53/81 Levin (1982) ECR 1035, case 139/85 Kempf v. Staatssecretaris van Justitie (1986) ECR 1741. 33 Case 196/87, Steymenn v. Staatssecretaris voor Justitie (1988) ECR 6159. 34 ES usienieiais vadinami ES pilieiai, kurie siekia sidarbinti arba dirba ne savo pilietybs valstybje narje.

atvilgiu. Tarp i teisi nra minima teis vienodas kaip ir vietos piliei darbo slygas (i teis minima EB sutarties 39 str. 2 d.), o tai reikia, kad diskriminacija darbo slyg atvilgiu negali bti pateisinama jokiais pagrindais. Taip pat EB sutarties 39 straipsnio 4 dalyje numatyta dar viena iimtis valstybs tarnyba, kuri valstybs nars gali palikti udar kit valstybi pilieiams. EB sutartis taip pat draudia ir netiesiogin (paslpt) diskriminacij. Netiesiogins diskriminacijos samprata, kaip ir netiesiogins diskriminacijos atvejai, nra tokie aiks. Pavyzdiui, C. Bernardas teigia, kad netiesiogin diskriminacija apima reikalavimus, kurie savo pobdiu pilietybs atvilgiu atrodo neutrals, taiau sukelia sunkum kit valstybi nari pilieiams. ETT Sotgiu bylos sprendime paslpta diskriminacija apibriama kaip diskriminacija, kuri taikant kitokius negu pilietyb kriterijus i esms siekia to paties rezultato. I vairi netiesiogins diskriminacijos samprat galima sprsti, kad esminis paslptos diskriminacijos poymis yra tas, kad ES usienieiui de fakto suteikiamas prastesnis statusas nei vietiniam pilieiui, nors atitinkamos normos aikiai apie pilietyb net neusimena. Su paslptos diskriminacijos atvejais glaudiai susijusi vietini piliei (vadinamoji atvirkioji diskriminacija) diskriminavimo problema. Ar vietos valstybs pilieiai yra ginami EB tiess? Remiantis ETT jurisprudencija, i esms valstybs vidaus pilieiai savo pilietybs valstybs atvilgiu negali remtis laisvo asmen judjimo nuostatomis. Tokie asmenys priklauso nacionalinei jurisdikcijai ir yra ginami nacionalins teiss. O valstyb gali ir nesuteikti toki pai garantij savo pilieiams, kurias suteikia EB teis. Laisvai judantiems darbuotojams pirmiausia draudiami diskriminuojantys apribojimai pilietybs pagrindu. Kiekvienas ES pilietis, atvyks kit valstyb, gali sidarbinti ir dirbti joje pagal tas paias taisykles kaip ir vietos valstybs pilieiai. Elgesio turinio is principas neatskleidia, nes asmeniui, dirbaniam kitoje valstybje narje, taikoma tos valstybs nacionalin teis. Taiau, jeigu nacionalin nuostata nebus diskriminuojanio pobdio, bet sudarys klitis pasinaudoti laisvu darbuotoj judjimu, tokiu atveju, ar bus paeistos EB sutarties 39 straipsnis? Kitaip tariant, ar laisvas darbuotoj judjimas turi bti suprantamas tik kaip diskriminacijos pilietybs pagrindu draudimas ar ir kaip nediskriminuojani apribojim draudimas. EB sutarties 39 straipsnyje neminimas apribojim draudimo terminas. Kituose sutarties straipsniuose, skirtuose kitoms vidaus rinkos laisvms, apribojim draudimo terminas yra minimas. Apribojim draudimo samprata pateikiama literatroje. D. Schwanderis teigia, kad, skirtingai negu diskriminacijos atveju, kalbant apie apribojim draudim, nereikia lyginti dviej teiss subjekt grupi teisins padties. Apribojim draudimo principas suteikia tiess subjektui konkreias teises, tarp j ir teis nebti diskriminuojamam pilietybs pagrindu. Visgi apribojim draudimo terminas gali bti suprantamas plaija ir siaurja prasme. Plaija prasme apribojim draudimas apima tiek diskriminacijos pilietybs pagrindu, tiek nediskriminuojani priemoni draudim, siaurja prasme tik nediskriminuojani priemoni draudim. Praktin apribojim draudimo principo taikymo reikm yra didel. Jeigu priimanioji valstyb susaistoma vien tik draudimu diskriminuoti usienieius, tai toks valstybs suvarymas reikt tik tai, kad ES pilietis turs teis, kad su juo bt elgiamasi taip pat, kaip ir su priimanios valstybs pilieiais. Taiau i teis bus veiksminga tik tokiu atveju, jeigu ES pilietis atitinka reikalavimus, taikomus vietiniams pilieiams (pvz., turi nacionalin diplom). Jei ES pilietis neatitiks vis reikalavim, taikom vietiniams pilieiams,

17

priimanioji valstyb gals ir toliau, nepaeisdama ES teiss, laikytis savo nacionalins tiess nuostat. Be abejo, tokiu atveju valstybs nars suverenitetas nebt apribotas, taiau ar toks normos traktavimas leist iki galo pasiekti EB sutarties tikslus. Nors EB sutarties 39 straipsnyje neminimas apribojim draudimo terminas, taiau is straipsnis turt bti suprantamas plaija prasme, t.y. ir kaip nediskriminuojani apribojim draudimas. Laisvas darbuotoj judjimas turt bti suprantamas ir kaip nediskriminuojani apribojim draudimas. ETT i pradi visas vidaus rinkos laisves, nepaisant EB sutartyje vartojamo apribojim draudimo termino, aikino kaip vienodo elgesio reikalavim. Laikui bgant teismas ipltojo apribojim draudimo doktrin, taiau j pritaik ne visoms vidaus rinkos laisvms. Pirmiausia apribojim draudimo doktrina buvo pritaikyta laisvam preki judjimui, pirmasis impulsas Dassonvilleo byla, vliau Cassis de Dijono byla, kurioje nacionalin nuostata, nustatanti, kad likeryje turi bti ne maiau kaip 25 proc. alkoholio, neatsivelgiant tai, ar likeris yra importuojamas, ar ne (t.y. nediskriminuojanio pobdio teiss norma), buvo pripainta nesuderinama su EB teise, nes sudaro klitis (apribojimus) laisvam preki judjimui. Svarbu ir tai, kad ioje byloje Teismas pritaik vadinamj Cassis formul, pagal kuri nacionalin priemon, kuri numato nediskriminuojanio pobdio apribojimus laisvam preki judjimui, gali bti pateisinama neraytiniais pagrindais, t.y. ji turi bti btina valstybs vieojo intereso labui ir proporcinga siekiamo tikslo atvilgiu. Netrukus apribojim draudimo doktrin ETT pritaik ir paslaug teikimo laisvei. Taiau ETT nuomon dl asmen judjimo laisvs ilg laik nebuvo visikai aiki: Teismas nei grietai atmet, nei aikiai pripaino apribojim draudimo doktrin. Lis ETT praktikoje, traktuojant laisv darbuotoj judjim plaija prasme, vyko 1995 m. sprendiant Bosmano byl. ioje byloje Teismas aikiai pripaino draudim taikyti ir nediskriminuojanio pobdio apribojimus laisvam darbuotoj judjimui. ETT pripaino nesuderinamomis su ES teise Belgijos futbolo klubo taisykli nuostatas, nustatanias vadinamj usieniei ilyg ir sportininko perjimo kit klub mokest (transfero mokestis). Kalbant apie apribojim draudimo koncepcij, svarbios yra btent transfero taisykls, kurios nustat, kad sportininkui pereinant aisti kit klub, net ir tuo atveju, kai kontraktas yra pasibaigs, reikalingas senojo klubo sutikimas arba naujasis klubas turi sumokti mokest senajam klubui (mokesio dyd nustato senasis klubas). Taigi transfero mokestis sudar klitis (apribojimus) laisvam darbuotoj judjimui, nes riboja asmens galimyb patekti kitos valstybs nars darbo rink. ETT priimdamas preliminar nutarim ioje byloje vis pirma primin, kad laisvas darbuotoj judjimas yra fundamentalus EB teiss principas ir kad EB sutarties nuostatos dl laisvo darbuotoj judjimo, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (1968 m. gruodio 31 d.), yra tiesiogiai veikianios. Toliau Teismas paymjo, kad EB Sutarties nuostatos dl laisvo darbuotoj judjimo yra skirtos sudaryti kuo palankesnes slygas ES pilieiams patekti kitos valstybs nars darbo rink, todl su jomis negali bti suderinamos nacionalins nuostatos, nustatanios taisykles, kurios galt kliudyti asmeniui pasinaudoti ia laisve. Btent iuo atveju Teismas konstatavo, kad transfero taisykls paeidia asmens teis laisvai judti, o dar konkreiau i ios teiss iplaukiani teis palikti savo kilms valstyb, turint tiksl sidarbinti kitoje valstybje narje. Todl nacionalins nuostatos, kliudanios asmeniui pasinaudoti ia teise, nors ir nra diskriminacinio pobdio, yra nesuderinamos su laisvo darbuotoj judjimo principu. 7. Teiss, iplaukianios i laisvo darbuotoj judjimo:

teiss, tvirtintos Sutarties 39 str. 2 d: teis sidarbinti, teis

39 str. 2 d.:

vienodas darbo slygas, teis vienodas socialines ir mokestines lengvatas ir kitos teiss, tvirtintos Tarybos reglamente 1612/68; teiss, tvirtintos Sutarties 39 str. 3 d.: teis laisvai judti, teis apsigyventi priimanioje valstybje narje, teis pasilikti (nuolatinio gyvenimo teis); teiss, tvirtintos kitose Sutarties normose (papildomos teiss): teis abipus kvalifikacij pripainim, teis socialin apsaug.

Teis sidarbinti Visi ES v-bs nars pilieiai turi teis sidarbinti ir dirbti kitoje v-bje narje turdami toki pat pirmumo teis kaip ir tos v-bs pilieiai. Draudiama taikyti bet kokias (tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai) usienieius diskriminuojanias priemones. V-b neturi teiss skaiiais ar procentais riboti kit v-bi piliei, galini sidarbinti, skaiiaus. Scholz byloje Italijoje nepripaintas Vokietijos piliets Vokietijoje gytas darbo staasnepateisinama netiesiogin diskriminacija. Angonese byloje pripainta, kad Bolcane provincijoje (Italijoje) veikusio banko reikalavimas, kad priimant darb konkurse gali dalyvauti tik asmenys, turintys dviej kalb sertifikat (special, kur galima gauti tik Bolcane) yra netiesiogiai diskriminuojantis, nes dl tokio sertifikato gavimo kit v-bi pilieiai atsidr maiau palankioje padtyje lyginant su ios provincijos gyventojais. Taiau teis sidarbinti gali bti ribojama iais pagrindais: 1. valstybs tarnyba; 2. vieoji tvarka, visuomens saugumas ir visuomens sveikata; 3. Kalbos mokjimas (v-bs gali nustatyti slygas, susijusias su kalbos mokjimu, kuris reikalingas dl uimam pareig pobdio. Pvz. Groener byloje atsisakymas darbinti Nyderland piliet dails dstytoja Airijos valstybiniame kolede dl to, kad ji neilaik airi kalbos testo, gali bti pateisinamas. Kalbos mokjimo reikalavimas dstytojo pareigoms valstybinje mokymo staigoje uimti, savo pobdiu yra pateisinamas pagal Reglamento 1612/68 3 str. 1 d., nes iuo atveju kalbos reikalavimas buvo numatytas kaip politikos, kuria siekiama skatinti vartoti nacionalin kalb, esani pirmja valstybine kalba, dalis ir is reikalavimas buvo taikomas laikantis proporcingumo ir nediskriminavimo principo). Teis vienodas darbo slygas darbinimo, darbo umokesio ir kit darbo ir uimtumo slyg atvilgiu panaikinama v-bi nari darbuotoj diskriminacija dl pilietybs.

18

Atvykusiems darbuotojams privalo bti sudarytos tos paios darbinimo ir darbo slygos kaip ir priimanios v-bs pilieiams, ypa nustatant atlyginim ir atleidiant i darbo, o nedarbo atveju- grinant ar vl priimant darb. Darbo slygos nebtinai turi kilti i darbo teiss, o gali kilti ir i kit teiss srii, kurios tiesiogiai darbo santyki nereguliuoja, pavyzdiui socialinio draudimo teis, mokesi teis. Daniausia ia yra netiesiogin diskriminacija. Allu ir Coonan byla. Italijos statyme buvo numatytas darbo sutarties galiojimo terminas tik usienio kalb dstytojams (dauguma j ne Italijos pilieiai), o kitiems dstytojams toks terminas nenumatytas. Toks nustatymas netiesiogiai diskriminuojantis. Clean Car byla. Austrijos reikalavimas, kad Vienoje sikrusi moni vadovai gyvent Austrijoje (gyvenamosios vietos reikalavimai yra netiesiogiai diskriminuojantys). Ugliola byla. Vokietijoje nustaius darbdavio pareig skaiiuojant darbo staq j traukti tik Vokietijoje atlikt karo prievol (kitose v-bse narse atliktos neskaiiuoti) buvo paeistas lygaus traktavimo principo taikymas apskaiiuojant darbo sta. Teis vienodas socialines ir mokestines lengvatas Atvykusiam darbuotojui turi bti suteikiamos tos paios socialins ir mokesi lengvatos kaip ir tos v-bs nars pilieiams darbuotojams. Jei sidarbinimo ir darbo slygos iimtinai remiasi darbo santykiais, tai socialinms ir mokesi lengvatos i slyga tiesiogiai nebtina. Jei rezidento ir ne rezidento mokesio moktojo padtis panai, tai skirtingas j vertinimas yra diskriminacija. rodius diskriminacij dar galima j pateisinti. Pvz. Bachmann byloje pateisinania prieastimi buvo pripaintas poreikis apsaugoti mokesi sistemos darnum, o Cassis byloje fiskalins kontrols veiksmingumas. Even byloje socialins lengvatos apibrtos plaiai ir pabrta, kad jos palengvina darbuotoj judjim Bendrijoje. Taiau nagrinjant kitas ETT bylas socialinms lengvatoms priskirtos paalpos, tiesiogiai su darbo santykiais nesusijusi nauda, teis kalbti gimtja kalba, imokos mirties atveju, teis, kad lydt santuokos nesudars partneris ir kt. rodo, kad tai nebtinai palengvinanios judjim lengvatos, bet tiesiog padedanios atvykusiam darbuotojui lengviau integruotis priimanioje v-bje lengvatos. 39 str. 3 d.: Teis laisvai judti (Pagal Direktyv 2004/38/EB) i teis sudaro:

ivaiavimo teis 4 str.: Nepaeidiant nuostat dl kelions dokument, reikaling nacionaliniam pasienio patikrinimui, visi Sjungos pilieiai, turintys galiojani tapatybs kortel ar pas <> turi teis ivaiuoti i valstybs nars teritorijos kit valstyb nar. vaiavimo teis 5 str: Valstybs nars suteikia tapatybs kortel ar pas turintiems Sjungos pilieiams <...> teis vaiuoti j teritorij. Sjungos pilieiams netaikomas vaiavimo vizos ar lygiaverio formalumo reikalavimas. Teis apsigyventi priimanioje valstybje narje apima: teis gyventi iki trij mnesi 6 str.: ES pilieiai turi teis gyventi kitos v-bs nars teritorijoje iki trij mnesi trukms laikotarp netaikant joki reikalavim ar formalum, iskyrus reikalavim turti tapatybs kortel arba pas. teis gyventi alyje ilgiau kaip tris mnesius 7 str.: visi ES pilieiai turi teis gyventi kitos valstybs nars alyje ilgiau kaip tris mnesius, jei, turi pragyvenimo altin ir gyvendina 8 str. reglamentuojamus administracinius formalumus. teiss apsigyventi ilaikym 14str.: Sjungos pilieiai ir j eimos nariai turi <> teis gyventi alyje tol, kol jie netampa nepagrsta nata. Teis pasilikti (nuolatinio gyvenimo teis) Pagal Direktyv 2004/38/EB ES pilieiai, kurie priimanioje v-bje narje legaliai igyveno 5m., gyja teis nuolat gyventi toje v-bje narje. Gyvenimo alyje tstinumas nenutrksta dl trumpalaiki ivyk, ne ilgesni kaip 6mn/metus, arba ilgesni ivyk, susijusi su privalomja karine tarnyba, ar vienos ne ilgesns kaip 12 mn. i eils ivykos dl svarbi prieasi, pvz., ntumo ir gimdymo, sunkios ligos, studij ar profesinio parengimo, arba paskyrimo kit valstyb nar arba treij al. gyta nuolatinio gyvenimo alyje teis gali bti prarasta tik ivykus ilgesniam kaip 2 m. i eils laikotarpiui. Taip pat Direktyvoje nustatomas sraas asmen, galini gyti nuolatinio gyvenimo teis neigyvenus 5m.

19

papildomos teiss: (???!!!) Teis abipus kvalifikacij pripainim Reglamentuojama vairiomis direktyvomis. Teis socialin apsaug EB Sutarties 42 str. 8. Darbuotojo eimos nari teiss Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB preambuls 5 punkte nurodyta: Vis Sjungos piliei teis laisvai judti ir gyventi valstybi nari teritorijoje turt bti suteikiama ir j eimos nariams, neatsivelgiant pilietyb, jei ta teise naudojamasi pagal objektyvius laisvs ir orumo reikalavimus. ioje direktyvoje "eimos narys" turt reikti ir registruot partner, jei priimaniosios valstybs nars teis traktuoja registruot partneryst kaip lygiavert santuokai. Kol eimos nariai nra patys gij savarankik teisi, j teiss priklauso nuo darbuotojo turim teisi. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyv 2004/38/EB darbuotojo eimos nariams galima iskirti ias teises: TEIS IVYKTI, VAIUOTI IR GYVENTI: Ivaiavimo teis 4 str. 1d.: Sjungos pilieiai, turintys galiojani tapatybs kortel ar pas, ir j eimos nariai, kurie nra valstybs nars pilieiai ir turi galiojant pas, turi teis ivaiuoti i valstybs nars teritorijos kit valstyb nar. 2 d.: iems asmenims netaikomas ivaiavimo vizos ar lygiaverio formalumo reikalavimas. 4 d.: Pasas turi galioti bent visose valstybse narse ir alyse, kurias turtojas turi kirsti vykdamas tarp valstybi nari. Jei valstybi nari statymai nenumato iduoti tapatybs korteli, bet kurio iduodamo ar pratsiamo paso galiojimo trukm turi bti ne maesn kaip penkeri metai. Pagal 27 str. valstybs nars gali apriboti Sjungos piliei ir j eimos nari, neatsivelgiant pilietyb, judjimo ir gyvenimo alyje laisv dl valstybins politikos, visuomens saugumo ar sveikatos apsaugos prieasi. iomis prieastimis nesinaudojama ekonominms reikmms patenkinti. vaiavimo teis 5 straipsnis

1 d.: 1. Nepaeidiant nuostat dl kelions dokument, taikom nacionaliniam pasienio patikrinimui, valstybs nars suteikia tapatybs kortel ar pas turintiems Sjungos pilieiams ir pas turintiems eimos nariams teis vaiuoti j teritorij. 2 dalyje numatyta, kad eimos nariai, kurie nra valstybs nars pilieiai, turi turti vaiavimo viz pagal Reglamento (EB) Nr. 539/2001 nuostatas arba, kai taikytina, nacionalins teiss aktus. Pagal i direktyv i toki eimos nari, kurie turi 10 straipsnyje nurodyt galiojani leidimo gyventi alyje kortel, nereikalaujama turti vizos. Valstybs nars suteikia tokiems asmenims visas galimybes gauti btinas vizas. Tokios vizos turi bti iduodamos nemokamai, kuo greiiau ir skubos tvarka. Taigi, eimos nariams taikomas vaiavimo vizos ar lygiaverio formalumo reikalavimas. Sutuoktiniams treij ali pilieiams gali bti neleista vaiuoti, jei jie neturi galiojanio paso ar asmens tapatyb patvirtinanio dokumento, ir , jei reikia, vizos, bet MRAX byloje ETT nustat, kad toks atsisakymas sileisti bt neproporcingas, jei sutuoktiniai, treij ali pilieiai, gali rodyti savo tapatyb bei santuokinius ryius bei nra rodym, kad jie kelt grsm vieajai tvarkai, visuomens saugumui ar sveikatai. O 4 dalyje nurodyta: jei Sjungos pilietis ar eimos narys, kuris nra valstybs nars pilietis, neturi btin kelions dokument arba, jei reikalaujama, btin viz, atitinkama valstyb nar, prie grindama juos, suteikia tokiems asmenims visas pagrstas galimybes gauti btinus dokumentus ar pristatyti juos jiems per pagrst laikotarp, patvirtinti ar kitomis priemonmis rodyti, kad jie turi laisvo judjimo ir gyvenimo alyje teis. ETT byloje Akrich yra paymjs, kad Pirmin vaiavim teritorij reguliuoja nacionalin taisykls, o Bendrijos teis reguliuoja judjim tarp valstybi nari po to, kai jam jau buvo leista pirm kart atvykti. Nordamas pasinaudoti teikiamomis privilegijomis, Sjungos pilieio sutuoktinis turt teistai gyventi valstybje narje, kai jis vyksta kit valstyb nar. Taigi visi treij ali pilieiai prie atvykdami kuri nors valstyb nar turi vykdyti nacionalini imigracijos statym reikalavimus. Teis gyventi alyje iki trij mnesi 6 direktyvos straipsnyje aptariama Sjungos piliei eimos nari, kurie nra valstybs nars pilieiai, kurie lydi ar atvyksta pas Sjungos piliet ir turi galiojant pas, teis gyventi kitos valstybs nars teritorijoje iki trij mnesi trukms laikotarp. Teis gyventi alyje ilgiau kaip tris mnesius 7 straipsnis 1. Visi Sjungos pilieiai turi teis gyventi kitos valstybs nars alyje ilgiau kaip tris mnesius, jei jie: a) yra darbuotojai ar savarankikai dirbantieji priimaniojoje valstybje narje, arba b) turi pakankamai itekli sau ir savo eimos nariams, kad per savo gyvenimo alyje laikotarp netapt nata priimaniosios valstybs nars socialins paramos sistemai ir turi visavert sveikatos draudim priimaniojoje valstybje narje, arba

20

c) - yra priimti privai arba valstybin institucij, akredituot ar finansuojam priimaniosios valstybs nars pagal savo statym ar kit teiss akt praktik, turdami pagrindin studij kurso baigimo tiksl, skaitant profesin rengim ir - turi visavert sveikatos draudim priimaniojoje valstybje narje ir utikrina atitinkam nacionalin institucij pateikdami deklaracij ar kitokiu jos pasirinktu lygiaveriu bdu, kad jie turi pakankamai itekli sau ir savo eimos nariams, kad per savo gyvenimo alyje laikotarp netapt nata priimaniosios valstybs nars socialins paramos sistemai, arba d) yra Sjungos piliet, kuris atitinka a, b arba c punkto reikalavimus, lydintys ar kartu vykstantys eimos nariai. 2. io straipsnio 1 dalyje nurodyta gyvenimo alyje teis taikoma eimos nariams, kurie nra valstybs nars pilieiai, lydintiems ar vykstantiems kartu su Sjungos pilieiu priimaniojoje valstybje narje, jei toks Sjungos pilietis atitinka 1 dalies a, b arba c punkto reikalavimus. 4. Nukrypstant nuo io straipsnio 1 dalies d punkto ir 2 dalies, teis gyventi alyje kaip Sjungos pilieio, atitinkanio io straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus, eimos nariai turi tik sutuoktinis, registruotas partneris, nurodytas 2 straipsnio 2 dalies b punkte, ir ilaikomi vaikai. 3 straipsnio 2 dalis taikoma asmens ir jo sutuoktinio ar registruoto partnerio ilaikomiems tiesioginiams giminaiiams, esantiems aukiau pagal giminysts linij. 16 straipsnyje nurodyta nuolatinio gyvenimo valstybje narje teis taikoma eimos nariams, kurie nra valstybs nars pilieiai ir legaliai gyveno priimaniojoje valstybje narje su Sjungos pilieiu itisin penkeri met laikotarp. iai teisei netaikomi direktyvos III skyriuje numatyti reikalavimai. -TEIS SIDARBINTI 23 straipsnis Susijusios teiss Neatsivelgiant pilietyb, Sjungos pilieio eimos nariai, kurie turi teis gyventi alyje arba nuolatinio gyvenimo teis valstybje narje, turi teis joje sidarbinti arba savarankikai dirbti. Tai apima ir tuos atvejus, kai eimos nariai nra ES pilieiai. -TEIS PASILIKTI PRIIMANIOJE VALSTYBJE NARJE Pagal Reglamento 1251/70 3 straipsn darbuotojo eima gyja teis pasilikti gyventi priimanioje valstybje kuriuo nors i i dviej atvej: 1. Jei darbuotojas yra gijs teis pasilikti arba

2.

Jei darbuotojas prie gydamas teis pasilikti mirta darbingo amiaus, taiau: nepertraukiamai igyvens priimanioje valstybje

a) Jis buvo maiausiai dvejus metus b) arba

Jo mirties prieastis buvo nelaimingas atsitikimas ar profesin liga

c) Liks sutuoktinis yra valstybs, kurioje jis gyvena, pilietis arba prarads tos valstybs pilietyb dl santuokos su mintu darbuotoju. reglament pakeiia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB. 12 straipsnis Gyvenimo alyje teiss ilikimas eimos nariams mirus arba ivykus Sjungos pilieiui 1. Nepaeidiant antros pastraipos, Sjungos pilieio mirtis ar ivykimas i priimaniosios valstybs nars neturi takos jo eimos nari, kurie yra valstybs nars pilieiai, gyvenimo alyje teisei. Prie gydami nuolatinio gyvenimo teis atitinkami asmenys turi atitikti 7 straipsnio 1 dalies a, b, c arba d punktuose nustatytus reikalavimus. 2. Nepaeidiant antros pastraipos, Sjungos pilieio mirtis neturi takos jo eimos nari, kurie nra valstybs nars pilieiai ir kurie kaip eimos nariai gyveno priimaniojoje valstybje narje bent vienerius metus iki Sjungos pilieio mirties, gyvenimo alyje teisei. Prie gydami nuolatinio gyvenimo alyje teis atitinkami asmenys turi rodyti, kad yra darbuotojai arba savarankikai dirbantieji arba kad jie turi pakankamai itekli sau ir savo eimos nariams, kad per savo gyvenimo alyje laikotarp netapt nata priimaniosios valstybs nars socialins paramos sistemai ir priimanioje valstybje narje turi visavert sveikatos draudim arba kad jie yra priimaniojoje valstybje narje jau sukurtos iuos reikalavimus atitinkanio asmens eimos nariai. "Pakankami itekliai" tai 8 straipsnio 4 dalyje apibrti itekliai. Tokie eimos nariai ilaiko teis gyventi alyje iskirtinai sau asmenikai. 3. Sjungos pilieio ivykimas i priimaniosios valstybs nars arba jo mirtis nereikia teiss gyventi alyje praradimo jo vaikams ar tvams, kuriuos globoja vaikai, neatsivelgiant pilietyb, jei vaikai gyvena priimaniojoje valstybje narje ir mokosi vietimo staigoje, iki j moksl ubaigimo. 13 straipsnis Gyvenimo alyje teiss ilikimas eimos nariams skyryb, santuokos anuliavimo ar registruotos partnerysts nutraukimo atvejais 1. Nepaeidiant antros pastraipos, Sjungos pilieio isiskyrimas, santuokos panaikinimas ar jo registruotos partnerysts pagal 2 straipsnio 2 dalies b punkt

21

nutraukimas neturi takos jo eimos nari, kurie yra valstybs nars pilieiai, gyvenimo alyje teisei. Prie gydami nuolatinio gyvenimo teis atitinkami asmenys turi atitikti 7 straipsnio 1 dalies a, b, c arba d punktuose nustatytus reikalavimus. 2. Nepaeidiant antros pastraipos, Sjungos pilieio isiskyrimas, santuokos panaikinimas ar jo registruotos partnerysts pagal 2 straipsnio 2 dalies b punkt nutraukimas neturi takos jo eimos nari, kurie nra valstybs nars pilieiai, jei: a) iki skyryb, santuokos panaikinimo ar registruotos partnerysts pagal 2 straipsnio 2 dalies b punkt nutraukimo proceso pradios santuoka ar registruota partneryst truko ne trumpiau kaip trejus metus, skaitant vienerius metus priimaniojoje valstybje narje arba b) sutuoktini arba partneri pagal 2 straipsnio 2 dalies b punkt sutarimu arba teismo nutarimu sutuoktinis arba partneris globoja Sjungos pilieio vaikus, arba c) tai apsprend ypa sunkios aplinkybs, pvz., smurtas eimoje, ilaikant santuok arba registruot partneryst, arba d) sutuoktini arba partneri pagal 2 straipsnio 2 dalies b punkt sutarimu arba teismo nutarimu, sutuoktinis arba partneris, kuris nra valstybs nars pilietis, turi globoti nepilnamet vaik, jei teismas nusprend, kad tai turi bti atliekama priimaniojoje valstybje narje, ir tiek ilgai, kiek reikia. Prie gydami nuolatinio gyvenimo teis atitinkami asmenys turi rodyti, kad yra darbuotojai arba savarankikai dirbantieji arba kad jie turi pakankamai itekli sau ir savo eimos nariams, kad per savo gyvenimo alyje laikotarp netapt nata priimaniosios valstybs nars socialins paramos sistemai ir priimanioje valstybje narje turi visavert sveikatos draudim arba kad jie yra priimaniojoje valstybje narje jau sukurtos iuos reikalavimus atitinkanio asmens eimos nariai. "Pakankami itekliai" tai 8 straipsnio 4 dalyje apibrti itekliai. Tokie eimos nariai ilaiko savo teis gyventi alyje iskirtinai asmenikai. -KITOS TEISS Vienodas poiris 24 str. Vienodas traktavimas 1. Taikant tokias specialisias nuostatas, kurios aikiai numatytos Sutartyje ir antriniuose teiss aktuose, visiems Sjungos pilieiams, pagal i direktyv gyvenantiems priimaniosios valstybs nars teritorijoje, Sutarties taikymo srityje taikomas vienodas traktavimas kaip ir tos valstybs nars pilieiams. -dl darbo slyg -dl socialini ir mokesi lengvat Tiek i kitos valstybs nars atvyk darbuotojai, tiek j eimos nariai gali naudotis i priimaniosios valstybs teikiamomis socialinmis lengvatomis.

Christini ir Castelli bylose ETT patvirtino, kad eimos nariai turi teis naudotis lygiavertmis socialinmis lengvatomis. Caristini byloje Teismas nurod, kad soc. Lengvatos taikomos visiems, nepaisant to, kad, ar prieastis reikalauti teiss, t.y. darbuotojas, yra gyvas. Castelli byloje Teismas nusprend, kad prie i soc. Lengvat priskiriama ir pensija. -dl profesinio mokymo Byloje Bernini v. Ministre van Onderwijs en Wetenschappen C-3/90 ETT nusprend, kad darbuotojo palikuoniai gali remtis Reglamento Nr. 1612/68 7 str. 2 d., kad gaut moksl finansavim tokiomis pat slygomis kaip ir tos valstybs pilietyb turinio darbuotojo vaikai. i nuostata taip pat taikoma toje valstybje negyvenantiems atvykusi darbuotoj vaikams. Lebon byloje tvirtinta taisykl, kad tam tikos grups (pvz. iekantieji darbo arba eimos nariai, kurie nra ilaikomi) negali naudotis io straipsnio teikiamais privalumais. Lebon byla buvo ikelta dl Pranczijos piliets, gyvenusios Belgijoje kartu su savo tvu (Pranczijos pilieiu), kuris jau nebedirbo ir gavo Belgijos pensija. Kaip i kitos valstybs nars atvykusio darbuotojo palikuon, ji pageidavo, kad jai bt skirtas Belgijoje mokama minimex. ETT nusprend, kad palikuonys, kai jiems sukanka 21 metai, nebeturi teiss bti vienodai traktuojami dl socialini imok, kadangi jie nebra darbuotojo ilaikytiniai ir nebeturi darbuotojo statuso. - kitokia nauda -Reglamento 12 str. reikalaujama, kad ES pilieio, dirbanio arba dirbusio kitoje valstybje narje, vaikai bt priimami tos alies bendrojo lavinimo, amat ir profesines mokyklas. Valstybs narms tenka pareiga skatinti tokius vaikus lankyti ias mokyklas ir prireikus stengtis utikrinti, kad vaikai galt ias mokslo ar profesines mokyklas lankyti tomis paiomis slygomis kaip ir tos alies pilieiai. Pateikta svoka vaikai apima ne tik mokyklinio amiaus vaikus, bet ir tuos, kuriems yra sukak 21 metai ir nebra dirbani tv ilaikomi. Gaal byloje ETT paymjo, kad pagal vienodo traktavimo princip yra reikalaujama, kad atvykusio darbuotojo vaikai galt tsti savo mokslus ir skmingai juos baigti. Reglamento 12 str. yra nurodyta, kad atvykusio darbuotojo vaikai turi teis lankyti mokslo ir profesines mokyklas tomis paiomis slygomis kaip ir tos alies pilieiai. Svoka tomis paiomis slygomis apima ir pragyvenimui bei mokslui skirtas stipendijas. Teis gauti pragyvenimo stipendij galioja net tada, kai vaikai nusprendia siekti mokslo savo pilietybs valstybje (Di Leo byla). Teiss moksl svarba pabriama ir tais atvejais, kai isituokus tvams vaikai lieka su ES pilietybs neturiniu vienu i tv (R byla; Baumbast byla). 9. Laisvas kit asmen (ne dirbanij student, pensinink, sportinink) judjimas Besiplsdama Bendrija eng toliau nuo vien ekonomini motyv ir m akcentuoti socialins politikos svarb, dl to dmes sutelk tuos asmenis, kurie, dl vairi prieasi

22

ir nebdami ekonomikai aktyvs, nori gyvendinti savo teis laisv judjim ir apsigyventi bet kurioje ES valstybje. Buvo priimtos trys direktyvos- dl student, ijusi pensij asmen bei dl ekonomikai neaktyvi asmen. Direktyva 90/364 dl apsigyvenimo teiss (panaikinama nuo 2006 m. balandio 6 d.) Direktyva 90/365 dl pensinink apsigyvenimo teiss (panaikinama nuo 2006 m. balandio 6 d.) Direktyva 93/36 dl Student apsigyvenimo teiss (panaikinama nuo 2006 m. balandio 6 d.) Nuo 2006 m. balandio 30 d. pradta taikyti nauja Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2004/38 dl Sjungos piliei ir j eimos nari teiss laisvai judti ir gyventi valstybi nari teritorijoj Pagal EB Direktyv 90/366, studentams, j sutuoktiniams bei ilaikomiems vaikams turi bti suteiktas leidimas studij metu gyventi kitoje valstybje narje. is leidimas turi bti kasmet pratstas su slyga, kad jo gavjas i tikrj yra auktojo mokslo staigos studentas. Tokiam leidimui taip pat taikoma arba studento pilietybs valstybs, arba studij vietos valstybs sveikatos draudimo schema. I Direktyvos nuostat galima suprasti, jog prie gaudami leidim, studentai ratu turi patvirtinti, kad jie turi pakankamai l savo studij laikui irtodl neprays paramos i studij vietos valstybs socialins apsaugos sistemos. Student, kurie yra EB pilieiai, eim nariai, t.y. sutuoktinis ir ilaikomi vaikai turi teis sidarbinti samdomais darbuotojais arba vykdyti savarankik darbin veikl, kurioje jie gyvena, netgi ir tuo atveju, jei jie neturi EB valstybs nars pilietybs. Byloje C-184/99 Grzelczyk v. Centre public d'aide sociale d'Ottignies-Louvain-la-Neuve pranczo studijuojanio Belgijoje praymas gauti sipendij pragyvenimui buvo atmestas motyvuojant tuo, kad jis nra Belgijos pilietis. Nebuvo ginijama, kad Belgijos pilietis iomis slygomis bt gavs stipendij. Teismas pripaino, kad buvo paeistas EBSS 12straipsnis. Pensininkai Asmen judjimo laisv pensininkams suponuoja du elementus: teis pasilikti ir teis bti valstybje narje. Jeigu asmuo dirbo valstybje narje naudodamasis laisvo darbuotoj judjimo teise, tai jam sulaukus pensinio amiaus pradeda veikti pasilikimo teis. Jei asmuo nesinaudojo darbuotoj judjimo laisve, tai jis turi teis apsigyventi valstybje narje. a. Pasilikimo teis numatyta EBSS 39 str. 3 d. d punkte ir konkretizuojama Reglamente 1251/70. Pensinink teis apsigyventi valstybje narje nustatyta Direktyvoje 90/365, taikoma asmenims, kurie gauna invalidumo pensij, senatvs pensij, arba pensij dl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesins ligos. Taigi, pasilikimo teis, suteikiama asmenims, kuris dirbo valstybje narje, tuo tarpu teis apsigyventi suteikiama asmenims, kurie nesinaudojo darbuotoj judjimo laisve. Slygos, kad asmuo galtu pasinaudoti apsigyvenimo teise pagal Direktyv: 1. asmuo dirbo bendrijos teritorijoje

2. 3.

jis turi turti pakankamai pragyvenimui toje valstybje l turi turti medicinin draudim.

Laisvas sportinink judjimas EB sutarties 39 str. veikimo srit patenka darbin veikla turinti ekonomin pobd, tai yra veikla, turinti darbo santyki poymius: 1. Darbins veiklos atlikimas, 2. Vadovaujant kitam asmeniu 3. Ir u tai gauna atlyginim. 39 str. taikymo srit patenka ir profesionals sportininkai (bylos: Walrave/Koch, 1974; Dona/Mantero 1976) byloj 36/74 (B.N.O. Walrave and L.J.N. Koch v Association Union cycliste internationale) olandai Walrave ir Koch padav Tarptautin, Olandijos ir Ispanijos dvirai asociacijas dl nuostatos teigianios, kad stajeri (dvirai) varybose abu komandos nariai turi bti tos paios pilietybs. Teismas nusprend, kad - diskriminacijos draudimas pilietybs pagrindu principas netaikomas tada, kai formuojama nacionalin rinktin arba komanda neturinti jokio ekonominio aspekto ir susijusi tik su sportinio interesu diskriminacijos draudimas galioja ne tik valstybinms vieosioms institucijoms, bet ir privaioms sporto asociacijoms diskriminacija draudiama visoje Bendrijos teritorijoje

byloj 13/76 (Doa v Montero (ECJ, 14.7.76, case no. C 13-76) Teismas konstatavo i esms t pat: - sporto organizacijos negali riboti futbolinink teiss dalyvauti varybose vien remiantis pilietybs pagrindu, jei varybos turi ekonomin aspekt; tai netaikoma vien sportinio intereso varybos (nac. rinktins) - EB sutartis yra tiesioginio galiojimo, todl asmenys gali remtis nacionaliniuose teismuose gindami savo teises dl diskriminacijos pilietybs pagrindu Bosmano byloje teismas nusprend, kad Bosmanas prim darbinimo pasilym kitoje valstybje narje ir i situacija pateko 39str. reguliavimo sfer. ETT buvo pateikti 2 klausimai: - ar Sutarties 48 str. draudia futbolo klubui reikalauti mokesio u vieno i aidj, kuris nutrauk savo sutart, perjim kit klub ir j gauti ir ar ta pati norma draudia nacionalinms ir tarptautinms futbolo organizacijoms traukti j atitinkamas taisykles nuostatas, ribojanias usienio aidj i ES dalyvavim varybose, kurias jie organizuoja?

ETT abu klausimus atsak teigiamai. Pirmuoju klausimu, dl trukdymo valstybs nars pilieiams palikti j kilms valstyb ar j sulaikymo, apskstosios perjimo taisykls var laisv darbuotoj judjim. Kaip ir tiktasi, atsakovai aikino, kad paskelbus tokias taisykles neteistomis bt pakenkta futbolui, nes jos palaiko sportin ir finansin futbolo pasaulio pusiausvyr. Teismas atmet argument ir pareik, kad jos nedraudia labai turtingiems klubams naudotis aukiausio lygio aidj paslaugomis.

23

Antruoju klausimu Teismas nusprend, jog 48 str. neleidia pagal nacionalines taisykles reikalauti, kad nacionaliniai klubai atitinkamoms rungtynms priimt tik ribot skaii usienio aidj. Atsakov argumentai i esms buvo tokie pat kaip ir pirmuoju klausimu, ir Teismo vertinimas buvo toks pat trumpas ir neigiamas. V SEMINARAS 1. sisteigimo laisvs svoka ir atskyrimas nuo laisvs teikti paslaugas ir laisvo darbuotoj judjimo Bendrijos sutarties normos, reglamentuojanios sisteigimo santykius, nepateikia ios teiss apibrimo. Pagal Sutarties 43 str. steigimo laisv - tai teis apsigyventi bet kurioje kitoje valstybje narje, jei norima usiimti profesine ar kita komercine-kine veikla, veikiant kaip savarankikai dirbaniam asmeniui arba steigiant mon ar bendrov. Sutarties 48 str. 1 d. fiziniams asmenims yra prilyginamos bendrovs arba firmos, kurtos pagal valstybs nars teis ir Bendrijoje turinios savo registruotas bstines, centrin administracij ar pagrindin verslo viet, todl sisteigimo laisv turi ir juridiniai asmenys, kurie kartu su fiziniais asmenimis Sutartyje yra vardijami kaip nacionaliniai subjektai. Gebhard byloje Teismas pabr, jog santykiai, kurie patenka sisteigimo laisvs reglamentavim, turi bti tvirti ir nuolatiniai, t.y. teismas tvirtina tvirto sisteigimo priimanioje valstybje kriterij. Todl galima teigti, jog sisteigimo santykiai yra susij su persikraustymu (ar juridinio asmens buveins perklimu) i vienos valstybs nars kit valstyb nar. Taiau Sutarties 43 str. teigia, jog draudiami vienos valstybs nacionalini subjekt, sisteigusi kitos valstybs nars teritorijoje, apribojimai steigti atstovybes, padalinius ar dukterines bendroves. i norma tvirtina taip vadinamojo antrinio sisteigimo teis.: sisteigimo laiv reikia teis Europos Sjungos valstybi nacionaliniams subjektams persikelti ar steigti atstovybes, padalinius, dukterines mones bet kurioje kitoje valstybje narje, su tikslu tvirtai joje sikurti ir usiimti nuolatine savarankika profesine ar kita ekonomine-komercine-kine veikla. i teis nra absoliuti ir gali bti ribojama siekiant apsaugoti viej interes. Atribojimas Panaumai: visais atvejais yra usiimama veikla, kuria siekiama pajam. Skirtumai: 1. Sisteminis skirtumas tarp i laisvi yra tas, paslaug teikimo laisv visu pirma reikia gamini (kurie nra preks) judjimo laisv, o sisteigimo laisvs atveju asmen (j darbins veiklos) judjimo laisv35. 2. Valstybs sienos kirtimo poymis. sisteigimo laisvs atveju, tam tikro darbo rezultato vartotojas ir io darbo atlikjas yra nuolat sikr vienoje ir toje paioje valstybje narje, t.y. atliktas darbas pasiekia vartotoj nekirsdamas sienos. Paslaug teikimo atveju, paslaug gavjas ir tiekjas yra paprastai sisteig skirtingose valstybse narse. Iimt sudaro ta situacija, kai asmuo, kuriam teikiama paslauga, yra sisteigs toje paioje valstybje kaip ir
35

paslaugos davjas, taiau paslaugos teikimo momentu jis yra usienyje. Paslaugos teikimo atveju, visada paslauga kerta valstybs sien, t.y. paslaugos gavjas ir paslaugos davjas yra sisteig skirtingose valstybse narse, nesvarbu tai ar gavjas atvyko pas paslaugos davj; arba paslaugos teikjas ir gavjas yra sisteig toje paioje valstybje, taiau gavjas paslaugos teikimo momentu yra kitoje valstybje narje. 3. Reikia atsivelgti kelis kitus sisteigimo laisvs aspektus: a)veiklos trukms kriterijus, kuris yra susijs su laikinos ar nuolatins veiklos apibdinimu. Europos Tarybos direktyva Dl Europos Sjungos valstybi piliei atvykimo ir apsigyvenimo apribojim panaikinimo Europos Bendrij teritorijoje sikrimo ir paslaug teikimo laisvs srityje, nurodo, kad jei veikla tsiasi ne ilgiau kaip 3-is mnesius, tai tokiu atveju ta veikla yra laikoma paslaug teikimu. b) subjektyvus kriterijus - kokiu tikslu asmuo atvyko priimani valstyb. c) tvirto sisteigimo priimaniojoje valstybje kriterijus, kuris reikia, kad sisteigimo santykiai yra tada, kai asmuo priimaniojoje valstybje narje sisteigia tvirtai ir neribotam laikui, t.y. jo sikrimas nra apsprstas kokia nors laiko trukme ar vykiais kurie turt vykti ateityje. Papildomai apie paslaug teikimo laisv, nes su ja dar nesusipainom. Pagal Sutarties 49 str. 1 d. laisv teigti paslaugas yra taikomos valstybi nari nacionaliniams subjektams, kurie yra sisteig kitoje Bendrijos valstybje negu valstybje, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos yra teikiamos. Pagal 50 str. yra laikomasi nuomons, kad paslaugos patenka ios laisvs taikymo srit, kai j nereguliuoja nuostatos susijusios su laisvu preki, kapitalo ir asmen judjimu. 50 str 3 dalis numato, jog asmuo teikiantis paslaugas gali laikinai savo veikla verstis toje valstybje narje, kur paslauga yra teikiama. Europos Teisingumo Teismas, Luisi ir Carbone36 byloje iplt laisvs teikti paslaugas apimt nurodydamas, kad asmenys inter allia turi teis kirsti sien, kad: - suteikt paslaugas kitoje valstybje narje negu yra sisteigs ir kad: - gaut paslaugas kitoje valstybje narje, negu yra sisteigs ar gyvena. Gebhard byloje, Teismas akcentuoja paslaug teikimo, kitos valstybs negu yra sikrs nacionaliniams subjektams, laikinum. Jei asmuo teikdamas paslaugas atvyksta t valstyb nar, kurioje yra subjektas kuriam teikiamos paslaugos, tai visuomet, sprendiant apie vykdomos veiklos laikinum, reikia atsivelgti tos veiklos trukm, reguliarum, periodikum ir tstinum. Taiau tai, kad veikla laikina, dar nereikia, jog asmuo negali apsirpinti tam tikrais infrastruktros objektais (pvz., kontoromis, biurais, kabinetais ir pan.) toje valstybje, kurioje teikia paslaugas, tam, kad galt tinkamai gyvendinti paslaug teikim. Laisv teikti paslaug galima apibrti, kaip teis savarankikai dirbantiems ES pilieiams ar ES steigtoms kompanijoms laikinai usiimti profesine, komercine ar pramonine veikla bet kurioje valstybje narje nekeiiant sisteigimo vietos taip pat teis gauti paslaugas kitoje valstybje narje negu yra sisteigs ar gyvena. 2. Sutarties 43 straipsnio tiesioginis veikimas
36

S. alimien. Laisvas asmen judjimas pagal EB teis : sisteigimo teis. Vilnius : Rosma, 2002 (Vilnius : Grafija). P. 12

Graziana Luisi and Giuseppe Carbone v Ministero del Tesoro. 286/82 and 26/83.

24

EB sutarties 43 str. draudia Bendrijos ribose apriboti piliei laisv savarankikai pradti ir vykdyti veikl. sisteigimo laisv apima "teis imtis savarankikai dirbani asmen veiklos bei ja verstis tomis paiomis slygomis, kurios sisteigimo alies teiss aktuose yra numatytos jos paios subjektams." is str. draudia visus nacionalinius reguliavimus, kurie gali sudaryti klitis savarankikai dirbantiems asmenims. ETT Reyners prie Belgij byloje tvirtino tiesiogin Sutarties 43 str. veikim bei konstatavo draudim tiesiogiai diskriminuoti. Belgija, nustatydama ribojimus visus reikalavimus atitinkaniam Olandijos pilieiui teisininko veikl atlikti Belgijoje, paeid 43 str. ETT konstatavo, jog "Sutarties 52 ( dabar 43) str. yra tiesiogiai taikoma nuostata, nors atitinkamoje srityje ir nebuvo priimtos direktyvos"; "pasibaigus pereinamajam laikotarpiui direktyvos, numatytos skyriuje sisteigimo teis, tapo nereikalingos nacionalinio reimo taisyklei gyvendinti, nes jos tiesiogin veikim nuo to momento numato pati Sutartis." 3. Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatos dl sisteigimo laisvs ir pagrindiniai Europos Teisingumo Teismo sprendimai sisteigimo laisvs srityje Savrbiausios EB steigimo sutarties nuostatos sisteigimo laisvs srityje (daugiausiai analizuojamos TT sprendimuose): 43 straipsnis Vadovaujantis toliau idstytomis nuostatomis vienos valstybs nars nacionalini subjekt sisteigimo laisvs kitos valstybs nars teritorijoje apribojimai udraudiami. Draudiami ir apribojimai vienos valstybs nars nacionaliniams subjektams, sisteigusiems kitos valstybs nars teritorijoje, steigti atstovybes, padalinius ar dukterines bendroves. sisteigimo laisv apima ir teis imtis savarankikai dirbani asmen veiklos bei ja verstis, taip pat steigti ir valdyti mones, btent bendroves ar firmas, apibdintas 48 straipsnio antrojoje pastraipoje, tomis paiomis slygomis, kurios sisteigimo alies teiss aktuose yra nustatytos jos paios subjektams, ir laikantis kapitalui skirto skyriaus nuostat. 48 straipsnis Bendrovs arba firmos, kurtos pagal valstybs nars teis ir Bendrijoje turinios savo registruotas buveines, centrin administracij ar pagrindin verslo viet, iame skyriuje prilyginamos tos valstybs nars pilietyb turintiems fiziniams asmenims. Bendrovs arba firmos tai bendrovs arba firmos, kurios veikia pagal civilin ar komercin teis, skaitant kooperatyvus ir kitus pagal viej ar privatin teis veikianius juridinius asmenis, iskyrus nesiekianiuosius pelno. Pagrindiniai ETT sprendimai: Klopp byla:Vokietijos pilietis ir Diuseldorfo advokatros narys norjo Paryiuje verstis teisininko praktika, bet kartu likti ir Diuseldurfo advokatros nariu ir ilaikyti iame mieste savo gyvenamj viet bei kontr. Paryiaus advokatra atmet jo praym remdamasi tuo,kad advokatas gali turti tik vien kontorb tinkl, kuris privalo bti

Paryiaus regione. Pagal Pranczijos taisykles advokatas galjo turti tik pirmin, ne antrin buvein,t.y., kad kit v-bi teisininkai savo sisiteigimo teis galjo gyvendinti tik atsisak savo pirmosios sisteigimovietos.TT pareik, kad tai paeidia 43str.,kuris suteikia FA teis turti daugiau nei vien buvein. 71/76 Thieffry byloje ETT nukreip dmes nuo nediskriminavimo princ abipusio pripainimo princ. ioje byloje Belgijos advokatas turjo Belgijos teiss moxl daktaro diplom, kur Pranczijos universitetas buvo pripains lygiaveriu Pranczijos licenciato laipsniui teiss srityje. Vliau, ilaiks Pranczijos egzamin, jis gavo Pranczijos avocat paymjim, bet nebuvo priimtas Paryiaus advokatr remiantis tuo, kad nebuvo gijs laipsnio Pranczijoje. ETT nusprend, kad is reikalavimas buvo nepagrstas sisteigimo teiss apribojimas, nes J. Thieffry turjo diplom, kur kompetentinga Pranczijos institucija buvo pripainusi lygiaveriu, ir buvo ilaiks Pranczijos advokatros egzaminus. Abipusio pripainimo princ svarba buvo atskleista 340/89 Vlassopoulou byloje. Graikijos teisinink I. Vlassopoulou dirbo Vokietijoje konsultuodavo Graikijos ir EB teiss klausimais. Jos praymas stoti vietin advokatr Vokietijoje buvo atmestas remiantis tuo, kad ji nebuvo studijavusi Vok universitete, nebuvo ilaikiusi dviej Vok vbini egzamin ir nebuvo atlikusi parengiamosios praktikos, nors ir turjo Vokietijoje suteikt daktaro laipsn. ETT, remdamasi ne nediskriminavimo princ, o taisykle, pagrsta trukdymu patekti rinka, nusprend: Nacionaliniai kvalifikacijos reikalavimai gali trukdyti kt v-bi nari pilieiams gyvendinti savo sisteigimo teis, garantuojam EB sut 43 str. Taip gali bti tuomet, kai svarstomose nac taisyklse neatsivelgiama inias ir kvalifikacij, susijusio asmens jau anksiau gytas kt v-bje narje. Taigi, sutelks dmes kvalifikacijos reikalavim sukuriamas klitis laisvam judjimui, ETT galjo plaiau paaikinti abipusio pripainimo princ. Jis pareik, jog priimanioji v-b turjo palyginti judjimo laisve besinaudojanio asmens kvalifikacij ir sugebjimus su tais, kuri yra reikalaujama nac sistemoje, kad isiaikint, ar pareikja turi tinkamus gdius verstis pg atitinkam profesij. Jei tox palyginimas bt parods, kad diplomo savininks inios ir kvalifikacija yra tegul ir ne identikos, tai bent lygiaverts v-bje suteikiamo diplomo savininko inioms ir kvalifikacijai, priimanioji v-b bt privaljusi diplom pripainti. Bet palyginumui parodius, kad pareikjos kvalifikacija tik i dalies tenkina reikalavimus, v-b nar galjo reikalauti i pareikjos pateikti rodymus, kad ji buvo gyjusi atitinkamas inias ir kvalifikacij, ir tada juos atsivelgti. ETT pridr, jog siekiant utikrinti, kad v-bs nars laikytsi abipusio pripainimo princ bding sipareigojim, sprendimus priimanti institucija turi pagrsti savo sprendimus, o j suderinamum su Bendrijos teise turi bti galima patikrinti teismuose. C-234/98 Bobadilla byla. Ispanijos piliet Bobadilla JK studijavo pg pouniversitetini studij dails krini restauravimo program ir gavo pagrindinio Ispanijos muziejaus, Prado, finansin param. Nors ji tuo metu pg laikin sutart dirbo Prado muziejuje, pastovaus darbo jame negavo, nes jos JKje gyta kvalifikacija neatitiko Ispanijoje suteikiamo laipsnio. ETT pareik, kad jei nac teismas nusprs, jos i profesija nebuvo reglamentuojama pg dvi horizontalisias direktyvas, Prado muziejus turi inagrinti, ar Bobadillos diplomas ir prof patirtis buvo lygiaveriai reikalaujamai kvalifikacijai. ETT pridr, kad Prado muziejus turjo idealias galimybes vertinti tikrsias jos inias bei sugebjimus, nes jis padjo finansuoti jos studijas ir jau buvo j darbins.

25

Kai nra derinimo, priimanioji v-b nar ilieka kompetentinga reguliuoti ios veiklos vykdym, taip pat ir skirti kt v-bs nars pilieiui baudiamsias sankcijas u neteist vertimsi reglamentuojama profesija, jei ji nepaeidia EB sut 43 str. I ties tai reikia, kad kiekvienas priimanios v-bs reikalavimas gali trukdyti gyvendinti sisteigimo laisv ar padaryti tok gyvendinim maiau patraukl, todl jis paeid EB sut 43 str, iskyrus atvej, kai jis gali bti pateisinamas. Byloje C-154/93 Tawil-Albertini tirtas atvejis, kai Pranczijos pilietis Libane gijo stomatologo kvalifikacij, kuri Belgijos v-dios institucijos vliau pripaino. Remdamasis iuo faktu ir stomatologams skirtos direktyvos nuostatomis, jis kreipsi Pranczijos ministerij su praymu leisti verstis praktika Pranczijoje. Jo praymas buvo atmestas, ir sprendim palaik ETT, pareiks, jog tai, kad ne v-bs nars suteikt kvalifikacij yra pripainusi viena v-b nar, kt v-bi nari niekaip nepareigoja. Isprends C-238/98 Hugo Fernando Hocsman byl ETT eng kt etap. Jis pareikalavimo, kad v-b B, atlikdama Vlassopoulou bylos sprendime nurodyt palyginim, atsivelgt visas kt v-bse gytas oficialias kvalifikacijas ir praktin patirt. Argentinieiui Hocsmanui 1986 m buvo suteikta pilietyb, o 1998 jis tapo Pranczijos pilieiu. Ispanijos, kur 1986 m. jam buvo leista imtis urologijos (wau) specialisto praktikos, v-dios institucijos Argentinoje gaut jo medicinos specialisto diplom pripaino. Bet Pranczijoje jam nebuvo leista imtis praktikos remiantis tuo, kad jo diplomas buvo iduotas Argentinoje. Patixlindamas savo anxtesn praktik, ETT pareik, kad Pranczijos v-dios institucijos turjo atsivelgti visus susijusio asmens diplomus, paymjimus ir kitus oficialios kvalifikacijos rodymus, taip pat jo atitinkam patirt, kai iuose dokumentuose nurodytas specialisias inias, gebjimus ir t patirt lygino su pg nacionalines taisykles reikalaujamomis iniomis ir kvalifikacija. ETT Reyners prie Belgij byloje tvirtino tiesiogin Sutarties 43 str. veikim bei konstatavo draudim tiesiogiai diskriminuoti. Belgija, nustatydama ribojimus visus reikalavimus atitinkaniam Olandijos pilieiui teisininko veikl atlikti Belgijoje, paeid 43 str. ETT konstatavo, jog "Sutarties 52 ( dabar 43) str. yra tiesiogiai taikoma nuostata, nors atitinkamoje srityje ir nebuvo priimtos direktyvos"; "pasibaigus pereinamajam laikotarpiui direktyvos, numatytos skyriuje sisteigimo teis, tapo nereikalingos nacionalinio reimo taisyklei gyvendinti, nes jos tiesiogin veikim nuo to momento numato pati Sutartis." Byloje Gebhard(C-55/94) Vokietijos teisininkas Gebhartas, kurio kontora buvo tutgarte, steig kontoras Milane ir pasivadino avvocato. Ilgainiui jo narystMilano advokatroje buvo sustabdyta, nes jis avvocato praktika vertsi neusiregistravs. Taisykl ribojanti avvocato vardo naudojim, galt bti laikoma nediskriminuojania(nei Italijos pilieiai, nei ne pilieiai negaljo io vardo naudoti, jei neatitiko Milano advokatros nustatyt kriterij) arba netiesiogiai diskriminuojania (nors nei Italijos pilieiai, nei nepilieiai negaljo io vardo, jei neatitiko Milano advokatros nustatyt kriterij, buvo labiau tiktina, kad i kriterij neatitiks kit valstybi, o ne Italijos pilieiai) tikrj ETT nepasirinko n vieno i i poiri. Nusprends, kad R. Gebhardas buvo sisteigs Italijoje, nes jis profesine veikla vertsi pastoviai ir nepertraukiamai, TT sutelk dmes Italijos sudarytas klitis sisteigimo laisvei. Jis pareik: Nacionalins priemons, kurios gali trukdyti naudotis pagal Sutart garantuotomis pagrindinmis laisvmis arba dl kuri jos gali bti maiau patrauklios, privalo tenkinti 4 slygas:

1. Jos privalo bti taikomos nediskriminuojaniu bdu; 2. Jos privalo buti pagrstos btinaisiais bendrojo intereso poreikiais; 3. Jos privalo utikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; 4. Tai privalo bti tik tos priemons, kurios btinos tikslui pasiekti... Daily Mail byloje (81/87) TT pareik, kad taisykl utikrinanti fiziniams asmenims teis i kilms valstybs ivykti be apribojim, kad bt galima valstybje imtis savarankikai dirbanio asmens veiklos, bendrovms negalioja. Daily Mail, pagal Anglijos teis steigta investicin bendrov, kurios registruota buvein buvo Londone, norjo ivengti JK mokesio mokjimo u parduodam nema dal savo turto. Todl prie parduodama sav akcijas ji nusprend savo centrinius valdymo ir prieiros padalinius perkelti Nyderlandus, taiau ilaikyti juridinio asmens ir JK bendrovs status. Prie pakeisdama savo buvimo viet bendrov Daily Mail turjo gauti JK Finans ministerijos leidim, taiau ji, nors ir kreipsi dl leidimo persikelti savo buvein Nyderlandus perkl nesulaukus Finans ministerijos atsakymo. Vliau Daily Mail papra paskelbti, kad remiantis EB sutarties 43 ir 48 straipsniais nebuvo btina reikalauti sutikimo. TT nepalaik ios nuomons. Atkreipa dmes nacionalini statym dl veiksni liudijani ry su nacionaline teritorija, vairov ir koordinavimo direktyv nebuvim, jis padar ivad, kad nei 43, nei 48 straipsnis nesuteikia bendrovms, steigtoms valstybje A, teiss be joki apribojim ir trukdym perkelti savo centrini valdymo, prieiros padalini ir administracijos aparat valstyb B, kartu ilaikant bendrovs status valstybje A. is sprendimas nereikia, kad bendrovs negali perkelti savo bendrovs buveins, bet ioje Bendrijos teiss raidos stadijoje kilms valstyb isikelianioms bendrovms gali taikyti apribojimus. Nors pareikjai Daily mail byloje pralaimjo, atrodo, kad jie, jei bt norj Nyderlanduose steigti tik atstovyb, padalin ar dukterin bendrov, sisteigimo kitoje valstybje narje laisv gyvendinti prie kilms valstyb (JK) bt galj remtis sutarties 43 straipsniu. Tai buvo patvirtinta X AB (200/98) bylos sprendime jame TT pareik, kad 43 straipsnis udraud valstybei i kurios isikeliama, trukdyti bendrovei, steigtai pagal jos teiss aktus ir patenkaniai 48 straipsnyje pateikt apibrim, sisteigti kitoje valstybje narje. Taigi vedijos statymas, neleidiantis vedijos bendrovms, turinioms dukterini bendrovi kitose valstybse narse, gauti tam tikr mokesi lengvat, paeid Sutarties 48 straipsn, jei jis nebuvo pagrstas Centros Ltd byloje (212/97) paneig princip, jog negalima remtis EB teise, jei siekiama piknaudiauti ar nesiningai elgtis. Centros Ltd buvo privati bendrov, kuri JK steig du Danijos pilieiai - M. Bryde ir T. Brydeas, kurie buvo vieninteliai jos akcininkai. Nordami usiimti verslu Danijoje jie kreipsi dl bendrovs padalinio registravimo Danijoje. Praymo registruoti padalin pateikimo metu Centors niekada nebuvo vertusis verslu JK, ir dl ios prieasties Danijos bendrovi registro tvarkytojas atsiosak regiostruoti padalin. Jo manymu, bendrov i ties siek registruoti pagrindin mon, o ne padalin, ir Brydeai stengsi apeiti danijos reikalavimus dl minimalaus kapitalo. Danijos bendrov jos steigimo metu privaljo turti bent 200 000 Danijos kron (madau 17 000 svar) kapital; JK nebuvo joki taisykli dl minimalaus kapitalo. TT nusprend, kad registro tvarkytojo atsisakymas registruoti padalin buvo sisteigimo laisves klitis ir pareik, es faktas, kad bendrov JK buvo steigta tik tam, kad sisteigt Danijoje, kur turjo bti vykdoma jos pagrindin arba visa veikla, buvo nesvarbus. Jis taip pat pareik, jos tai nebuvo piknaudiavimo atves, kadangi nacionalins

26

taisykls, kurias Brydeai band apeiti, buvo bendrovi steigim reglamentuojanios taisykls, o ne taisykls, reglamentuojanios vertimsi tam tikrais amatais, profesija ar verslu. Kitaip tariant, jie Bendrijos teiss nuostatomis nesinaudojo apgaulingai, nes dar tai, k Sutartis aikiai leido - sisteigti vienoje valstybje narje ir steigti antrin mon kitoje. Uberseering byloje (208/00) Nyderland bendrov Uberseering padav teism Vokietijos bendrov NCC u tai, kad i, atstovaudama Uberseering, Vokietijoje netinkamai atliko darb. Iki bylos iklimo visas Uberseering akcijas buvo gij 2 Vokietijos pilieiai. Vokietijos teismas nusprend, kad Uberseering, perklusi savo centrin administracij Vokietij, kai pagal Nyderland teis steigta bendrov neturjo teisnumo Vokietijoje, nes ji nebuvo steigta pagal Vokietijos teis ir todl negaljo ikelti bylos.Taigi Vokietijos teis nepropaino tokio juridinio asmens statuso, kok Uberseering turjo pagal Nyderland teis( pgl Nyderland teis turi net ir tuomet, kai jos centrin administracija buvo perkelta), todl Vokietijos teismai i esms bendrovei neleido bylintis Vokietijos teismuose. TT i pradi paaikino Daily Mail ir Uberseering byl fakt skirtumus. Jis paymjo, kad Daily Mail byla buvo susijusi su isiklimu, t.y. su bendrove, kuri nori sisteigimo valstybs (JK) atvilgiu pasinaudodama pagal Bendrijos teis suteiktomis teismis perkelti savo centrin administracij, bet kartu ilaikyti DB bendrovs status. Atrodo, kad teisingumo teismas pritaria savo Daily Mail bylos sprendimu. Taiau Uberseerng byla buvo susijusi su atsikeliania bendrove, ir vis pirma su vienos valstybs nars (Vokietijos) suteikiamu pripainimu (tiksliau su nepakankamu pripainimu) pagal kitos valstybs nars (Nyderland) teis isteigtai beidrovei. TT pareik, kad Uberseering bdama pagal Nyderland, kur buvo jos registruota buvein, statymus teistai steigta bendrov, pgl Vokietijos teis neturjo jokios kitos alternatyvos, tik i naujo sisteigti Vokietijoje, jei norjo Vokietijos teisme apginti savo pagal Sutart turimas teises. Tai prietaravo EB sutarties 13 ir 48 straipsniams, nes reikalavimas tai paiai Bendrovei pakartotinai sisteigti Vokietijosje prilygsta visikam sisteigimo laisvs panaikinimui. Taip TT pareik, kad nors tam tikromis aplinkybmis ir esant tam tikroms slygoms bt galima pagrsti sisteigimo laisvs apribijomus dl imperatyvi bendrajam interesui apsaugoti nustatyt reikalavim, jais negalima pagrsti visiko sisteigimo laisvs panaikinimo. Factortame bylos nelabai suprantu pati, todl neaprainsiu. Ji aprayta Barnard vadovlio II dalies 117-126 psl. 4. sisteigimo laisvs subjektai sisteigimo laisvs subjektai: 1. Fiziniai asmenys; 2. Bendrovs Savarankikai dirbantys asmenys (Jany (prositui) byloje ETT iaikino): 1. neturi pavaldumu paremt santyki; 2. prisiima rizik sau; 3. jiems mokama tiesiogiai ir be iskaiiavim. FIZINIAI ASMENYS Fiziniams asmenims leidiama imtis vairios ekonomins veiklos ir ilikti savarankikai dirbaniais asmenimis.

Ex parte Barconi ir Malik byloje ETT pareik, kad savarankikai dirbantis asmuo galt usiimti valstybje narje vykdoma pramoninio, komercinio pobdio veikla, amatininko ar profesine veikla. Fiziniai asmenys sisteigimo teis gali gyvendinti ir dalyvaudami steigiant bendroves kitoje valstybje narje (gali tapti bendrovi akcininkais ar direktoriais). sisteigimo svoka pagal sutart labai plati. Teis imtis savarankikai dirbanio asmens veiklos Pagal 43 str. sisteigimo laisv apima teis imtis savarankikai dirbani asmen veiklos bei ja verstis tomis paiomis slygomis, kurios yra nustatytos jos paios subjektams. Atskiriama teis imtis veiklos ir teis verstis veikla (gyvendinimas ir vykdymas). Valstyb nars privalo panaikinti judjimo ir gyvenimo apribojimus pilieiams, norintiems: 1. sisteigti kitoje valstybje narje ir veikti kaip savarankikai dirbantiems asmenims; 2. teikti paslaugas kitoje valstybje narje; 3. vykti kit kaip paslaug gavjui Nesant konkrei bendrijos taisykli kiekviena valstyb gali laisvai reglamentuoti galimyb imtis profesins veiklos savo teritorijoje imtis profesins veiklos, jeigu ji tiesiogiai ar netiesiogiai nediskriminuoja pilietybs pagrindu. Netiesiogiai diskriminuojani pvz.: licencijos, nes jos udeda dvigub nat ant judjimo laisve besinaudojani asmen (ir buveins, ir priimanios valstybs valdios institucijoms reikia rodyti savo tinkamum usiimti praktika, o nacionaliniai subjektai tai rodinja tik vienai valstybei). Netiesiogiai diskriminuojanios priemons galimos, kai yra objektyvi prieasi arba jas galima palikti dl aikios leidianios nukrypti nuostatos. ETT nustat, kad kai kurie netiesiogiai diskriminuojantys reikalavimai yra pateisinami. Pvz.: Gullung byloje Pranczijos reikalavimas visiems teisininkams prie imantis praktikos usiregistruoti advokatroje gali bti pateisinamas siekimu utikrinti moralini ir etini princip laikymsi ir teisinink veiklos drausmin kontrol. Nediskriminuojanti taisykl taip pat gali paeisti 43 str. Gebhard byloje ETT nustat, jog nediskriminuojanti taisykl, kuri neleido patekti rink, paeid EB teis ir nebuvo pateisinama. Gebhard kontora buvo tutgarte, dar vien sisteig Milane. Milane neusiregistravo, ir advokatra Italijoj buvo nutraukta, udraudiant naudoti avvocato vard. ETT pareik, kad priemons, kurios gali trukdyti naudotis Sutartyje garantuotomis pagrindinmis laisvmis arba dl kuri jos gali bti maiau patrauklios, privalo tenkinti 4 slygas: 1. taikomos nediskriminuojaniu bdu; 2. pagrstos btinaisiais bendrojo intereso poreikiais; 3. utikrina, kad jomis siekiams tikslas bus pasiektas; 4. btinos tikslui pasiekti. Aikinamasi, ar nacionalin taisykl gali apsunkinti galimyb pasinaudoti sisteigimo teise ar jos gyvendinim arba padaryti toki galimyb ar gyvendinim maiau patrauklius. Turi bti atlikta grieta nacionalins priemons proporcingumo analiz.

27

Savarankikai dirbanio asmens veiklos vykdymas Draudiama tiek tiesiogin, tiek netiesiogin diskriminacija. Netiesioginio pvz.: Komisija prie Italij byla Italijos statymas reikalavo, kad advokatros nariai gyvent teismo, kuriam buvo priskirta j advokatra, jurisdikcijos teritorijoje. is statymas paeid 43 str., nes neleido advokatros nariams, sisteigusiems kitose valstybse narse, turti buveins Italijoje. Skanavi byla: graik gyveno Vokietijoje, nepasikeit vairuotojo paymjimo vokik (to reikalavo EB teis), todl buvo patraukta baudiamojon atsakomybn u vairavim be vairuotojo paymjimo. ETT nustat, kad neproporcinga tok asmen laikyti vairuojaniu be paymjimo, nes baudiamasis teistumas pakenkt jo gebjimui verstis tam tikru verslu ar profesija, o tai dar labiau ir ilgam laikui suvaryt judjimo laisv. Socialins garantijos Komisija prie Italij (socialin pagalba bstui sigyti) ETT nustat, kad norint utikrinti visik konkurencin lygyb, savarankikai dirbaniam asmeniu turjo bti sudaryta galimyb sigyti bst tokiomis paiomis slygomis, kuriomis naudojasi jo konkurentai tos valstybs pilieiai. Komisija prie Graikij ETT nusprend, kad taisykl, leidianti nekilnojamj turt pirkti tik Graikijos pilieiams, paeidia 43 str. Mokesiai Daugelis nacionalini mokesi taisykli yra netiesiogiai diskriminuojanios. Wielockx byloje ETT netiesiogine diskriminacija pripaino taisykl, kuria remiantis ne Nyderland gyventojams nebuvo leidiama sudaryti pensinio rezervo, kuriam bt taikomos tokio pat mokestins lengvatos kaip ir Nyderland gyventojams. Kemmler byloje ETT nusprend, kad priimanios valstybs taisykl, reikalaujanti, kad socialinio draudimo mokos bt mokamos nacionalinje sistemoje, nors asmuo jas jau buvo sumokjs buveins valstybje, kurioje nuolat gyveno, varo vertimsi profesine veikla u tos nars teritorijos rib. BENDROVS Bendrovs gali sisteigti 2 formomis: 1. steigti mones (pirminis sisteigimas); 2. steigti atstovybes padalinius ar dukterines bendroves. Apie pirmin ir antrin sisteigim kitas klausimas. Dl juridinio asmens dirbtinio pobdio yra sunku tiesiog pritaikyti bendrovms principus, kuriuos gana lengva taikyti fiziniams asmenims. Daily Mail byloje ETT nusprend, kad 43 str. ir direktyvos 73/148 utikrinanioms fiziniams asmenims teis i kilms valstybs ivykti be apribojim, kad bt galima kitoje valstybje imtis savarankikai dirbanio asmens veiklos, negalioja bendrovms. Daily Mail steigta pagal Anglijos teis. Norjo ivengti J.K. mokesio u parduodam nema dali turto, todl nusprend centrinius valdymo ir prie-iros padalinius perkelti Nyderlandus. Prie pakeisdama buvein Daily Mail turjo gauti JK ministerijos leidim, taiau to nepadar. Teisme ginijo, kad remiantis 43 ir 48 str., leidim gauti nebuvo btina. ETT nusprend kitaip, jis nustat, kad 43 ir 48 str. nesuteik bendrovms, steigtoms valstybje A, teis be joki apribojim ir trukdym perkelti savo centrini valdymo, prieiros padalini ir administracijos aparato valstyb B, kartu ilaikant bendrovs status valstybje A.

X AB byloje ETT nustat, kad 43 str. udraud valstybei i kurios isikeliama, trukdyti bendrovei, sisteigti pagal jos teiss aktu ir patenkaniai 48 str. pateikt apibrim, sisteigti kitoje valstybje narje. vedijos statymas, neleidiantis bendrovms, turinioms dukterini bendrovi kitose valstybse narse, gauti tam tikr mokesi lengvat paeid 43 str., jei jis nebuvo pagrstas. EB 48 str. 1 d.: Bendrovs arba firmos, kurtos pagal valstybs nars teis ir bendrijoje turinios savo registruotas buveine, centrin administracij ar pagrindin verslo viet, iame skyriuje prilygintos tos valstybs nars pilietyb turintiems fiziniams asmenims. Byloje Komisij prie Pranczij (mokesi lengvatos)ETT nusprend, kad btent bendrovs bstin yra veiksnys, susiejantis su konkreios valstybs teisine sistema. Bendrovs bstin tai vieta valstybje, kurioje bendrov ar firma, kurta pagal valstybs nars teis, turi savo registruot buvein, centrin administracij ar pagrindin verslo viet. Tiesiogin diskriminacija diskriminacija dl bendrovs bstins, netiesiogin kai taikant kitus diferencijavimo kriterijus pasiekiami tokie pat rezultatai. Tiesiogine diskriminacija paeidiamas 43 str., ji gali bti leidiama tik 46 str. aiki ilyg. Netiesiogin diskriminacija galima, jei j galima pagrsti vieojo intereso reikalavimais ar aikiomis leidianiomis nukrypti nuostatomis. Bendrovei, sisteigusiai ar steigusiai savo padalin priimaniojoje valstybje, privalo bti suteiktos tokios pat privilegijos ir garantijos, kokios suteikiamos tos valstybs bendrovms. Byloje Komisija prie Italij (duomen apdorojimas) ETT nusprend, kad Italijos statymas, nustatantis, kad tik bendrovs, kuri daugum akcij ar visas tiesiogiai ar netiesiogiai valdo valstyb ar visuomen, gali sudaryti sutartis dl duomen apdorojimo sistem, skirt valdios institucijoms, i esms teikia pirmenyb Italijos bendrovms. Neri byla: JK bendrov ESE steig padalinius Italijoje. Italija nepripaino padaliniuose suteikiam diplom. ETT nusprend, kad Italijos praktika turbt atgrasys studentus nuo dalyvavimo ESE teikiamuose kursuose ir dl to labai trukdys ESE vykdyti savo ekonomin veikl Italijoje. Vienodas poiris turi bti ir mokesi srityje. Kad galiot vienodo poirio principas, dvi nagrinjamos situacijos turi bti palyginamos. Futura Participations taisykl, kad mokesi moktojai, norintys Liuksemburge perkelti nuostolius, apskait privalo tvarkyti Liuksemburge, pripainta prietaraujania 43 str., nes norint perkelti savo padalinio Liuksemburge patirtus nuostolius, turi tvarkyti dvejop apskait: pagal valstybs, kurioje yra bstin taisykle r pagal taisykles Liuksemburge, kur ji turi padalin. 5. Pirminio ir antrinio sisteigimo laisv EB sut. 43 ir 48 str. taikomi tiek pirminiam, tiek antriniam sisteigimui. FIZINI ASMEN SISTEIGIMAS

PIRMINIS SISTEIGIMAS. Tai atvejis, kai FA(fizinis asmuo) ivyksta i v-bs A, kad steigt nuolatin buvein v-bje B. ANTRINIO SISTEIGIMO atveju FA ilaiko buvein v-bje A ir kartu kuria bei ilaiko antr profesins veiklos srit(pvz.biur ar kontor)v-bje B.(Pvz.Klopp byla:Vokietijos

28

pilietis ir Diuseldorfo advokatros narys norjo Paryiuje verstis teisininko praktika, bet kartu likti ir Diuseldurfo advokatros nariu ir ilaikyti iame mieste savo gyvenamj viet bei kontr. Paryiaus advokatra atmet jo praym remdamasi tuo,kad advokatas gali turti tik vien kontorb tinkl, kuris privalo bti Paryiaus regione. Pagal Pranczijos taisykles advokatas galjo turti tik pirmin, ne antrin buvein,t.y., kad kit v-bi teisininkai savo sisiteigimo teis galjo gyvendinti tik atsisak savo pirmosios sisteigimovietos.TT pareik, kad tai paeidia 43str.,kuris suteikia FA teis turti daugiau nei vien buvein.) JURIDINI ASMEN SISTEIGIMAS

Remiantis EB 48str.1d. JA yra prilyginamas FA. EB 43str. JA pagal analogij su FA suteikia: 1. teis pradti ir vykdyti savarankik mons veikl kitoje v-bje narje, taip pat steigti mones ir vadovauti joms; 2. teis steigti atstovybes, filialus ir dukterines mones. Taigi pripatami du moni steigimosi bdai: -PIRMINIS. Tokio sisteigimo atveju bendrov savo sisteigimo teis gali gyvendinti: Dalyvaujant bendrovs steigimo kitoje v-bje narje veikloje(naujos mons krimas) Perkeliant vadovyb ar mons kontrol(centrins administracijos(realios buveins) perklimas).is perklimas galimas trimis bdais: a)centrins administracijos perklimas, keiiant taikytin teis minei; b)centrins administracijos perklimas, nekeiiant taikytinos teiss monei; c)monei taikytinos teiss pakeitimas, neatsivelgiant tai, kurioje v-bje yra mons centrin administracija, ir ar ji yra perkialiama kit v-b, keiiant taikytin teis, ar ne. -ANTRINIS. Galimyb steigti atstovybes, filialus,dukterines mones.EB sut. Neaikina atstovybs, filialo,dukterins mons svok. Antrinio steigimosi teis neapribojama tik mint form bendrovi steigimu.Turi bti interpretuojama plaiau, kaip bet koks mons kins veiklos vykdymas kitoje v-bje narje, nuolat ar tam tikr laik fizikai joje bnant. 6. Draudimas riboti sisteigimo laisv ir sisteigimo laisvs ribojimo pagrstumo kriterijai Klasikiniu poiriu sisteigimo laisv draudia kiekvien kit valstybi nari piliei diskriminavim pilietybs pagrindu. is draudimas diskriminuoti taip pat galioja ir bendrovi atvilgiu. Pirmiausia EB Sutartis draudia atvirtj diskriminavim. Taip pat EB Sutartis savo taikymo srityje draudia kiekvien paslptojo diskriminavimo form. Atvirosios diskriminacijos atvejais valstybs nars, tvirtindamos nacionalins teiss nuostatuose reikalavim turti atitinkamos valstybs pilietyb, praktikai nustato skirting status vietiniams pilieiams ir usienieiams. Akivaizdu, kad taikomas pilietybs pagrindu skirtingas statusas nesuderinamas su EB Sutarties 43 str.37(ex 52 str.).
37

Remiantis ETT svarstymais ir motyvais bylose, susijusiose su paslpta diskriminacija, galima daryti ivad, jog 43 str. turt bti aikinamas kaip apribojim draudimas. ETT jurisprudencija pagrsta lygiaverio elgesio koncepcija, ipleia vienodo elgesio princip, kuris suprantamas ne tik kaip formali lygyb tarp piliei ir usieniei, bet ir kaip tikslinis lygiavertis elgesys su jais. ETT sprendimas Gebhard byloje aikiai liudija, kad Sutarties 43 str. labiau traktuojamas ne kaip diskriminavimo draudimas, o kaip apribojim draudimas. iuo sprendimu ETT konstatavo, jog sisteigimo teiss neriboja tos nacionalins priemons, trukdanios realizuoti sutartimi garantuojamas laisves arba galinios jas padaryti maiau patraukliomis, kurios atitinka keturias slygas: 1. i priemoni taikymas turi bti nediskriminuojamo pobdio; 2. jos turi bti pateisinamos bendrojo intereso btinaisiais pagrindais; 3. jos turi tikti tam tikslui pasiekti; 4. jos neturi perengti to, kas btina norimam tikslui pasiekti. Valstybs nars rmsi vairiausiais motyvais, siekdamos pateisinti bendrovi steigimosi laisvs apribojimus. Jei konkretus apribojimas yra grindiamas nuoroda pilietyb, vieninteliai teisti pagrindai yra tie, kurie nurodyti Sutarties 46 str.38 (ex 56 str.). Segers byloje Teismas pastebjo, jog 46 str. tam tikru mastu leidia bendrovi, steigt pagal kitos valstybs teis, special status su slyga, jog toks statusas bt pateisinamas vieosios politikos, visuomens saugumo ar sveikatos pagrindais. Vien tik nesining tiksl galimyb negali pateisinti bendro fizini bei juridini asmen steigimosi teiss suvarymo (kalbama apie bendrovs steigim pagal usienio alies teis, siekiant ivengti mokesi). Taigi, jei ginijama priemon yra vienodai taikytina tiek pilieiams, tiek nepalieiams, taiau jos poveikis diskriminuojantis, ji vis tiek gali bti teista, jei yra pateisinama imperatyviais vieojo intereso motyvais bei tinkama ir btina nustatytam tikslui pasiekti. 7. Kvalifikacij pripainimas. Bendroji ir specialioji (atskir profesij) diplom pripainimo sistemos. Reikalavimai, taikomi kvalifikacij pripainimui
nacionaliniams subjektams, sisteigusiems kitos valstybs nars teritorijoje, steigti atstovybes, padalinius ar dukterines bendroves. sisteigimo laisv apima ir teis imtis savarankikai dirbani asmen veiklos bei ja verstis, taip pat steigti ir valdyti mones, btent bendroves ar firmas, apibdintas 48 straipsnio antrojoje pastraipoje, tomis paiomis slygomis, kurios sisteigimo alies teiss aktuose yra nustatytos jos paios subjektams, ir laikantis kapitalui skirto skyriaus nuostat.
38

1. io skyriaus nuostatos ir pagal jas taikomos priemons neturi poveikio statym ir kit teiss akt, kurie numato kitok usienio subjekt traktavim ir yra pateisinami vieosios tvarkos, visuomens saugumo ir jos sveikatos sumetimais, nuostat taikymui. 2. Taryba, laikydamasi 251 straipsnyje nurodytos tvarkos, leidia direktyvas pirmiau mintoms nuostatoms koordinuoti.

Vadovaujantis toliau idstytomis nuostatomis vienos valstybs nars nacionalini subjekt sisteigimo laisvs kitos valstybs nars teritorijoje apribojimai udraudiami. Draudiami ir apribojimai vienos valstybs nars

29

Priimanios v-bs atsisakymas pripainti kitose ES v-bse narse gyt kvalifikacij yra svarbi praktin sisteigimo laisvs kltis. Nors pg EB sut 47 str leidiama Tarybai priimti direktyvas dl abipusio diplom pripainimo, daugel met reikalavimas balsuoti Taryboje vieningai stabd proces. Dl to ETT teko uduotis suderinti priimanios v-bs teist nor turti kvalifikuotus darbuotojus tam tikriems darbams atlikti su pagrindiniu judjimo laisvs principu. a) kai Bendrijos teiss aktai nereguliuoja Pirmiausia ETT gyvendino EB sut 43 str minim nediskriminavimo princ. Jis pareik, kad kai Bendrijos teiss aktuose nra nuostat, apsaugani sisteigimo laisvs tixl, v-bs nars arba teisikai pripaintos profesins institucijos ilieka kompetetingos nustatyti reikalingas priemones, jei jos laikosi 10 str nustatytos bendradarbiavimo pareigos ir nediskriminavimo princ. is poiris idestytas Patrick byloje. 71/76 Thieffry byloje ETT nukreip dmes nuo nediskriminavimo princ abipusio pripainimo princ. ioje byloje Belgijos advokatas turjo Belgijos teiss moxl daktaro diplom, kur Pranczijos universitetas buvo pripains lygiaveriu Pranczijos licenciato laipsniui teiss srityje. Vliau, ilaiks Pranczijos egzamin, jis gavo Pranczijos avocat paymjim, bet nebuvo priimtas Paryiaus advokatr remiantis tuo, kad nebuvo gijs laipsnio Pranczijoje. ETT nusprend, kad is reikalavimas buvo nepagrstas sisteigimo teiss apribojimas, nes J. Thieffry turjo diplom, kur kompetentinga Pranczijos institucija buvo pripainusi lygiaveriu, ir buvo ilaiks Pranczijos advokatros egzaminus. Abipusio pripainimo princ svarba buvo atskleista 340/89 Vlassopoulou byloje. Graikijos teisinink I. Vlassopoulou dirbo Vokietijoje konsultuodavo Graikijos ir EB teiss klausimais. Jos praymas stoti vietin advokatr Vokietijoje buvo atmestas remiantis tuo, kad ji nebuvo studijavusi Vok universitete, nebuvo ilaikiusi dviej Vok v-bini egzamin ir nebuvo atlikusi parengiamosios praktikos, nors ir turjo Vokietijoje suteikt daktaro laipsn. ETT, remdamasi ne nediskriminavimo princ, o taisykle, pagrsta trukdymu patekti rinka, nusprend: Nacionaliniai kvalifikacijos reikalavimai gali trukdyti kt v-bi nari pilieiams gyvendinti savo sisteigimo teis, garantuojam EB sut 43 str. Taip gali bti tuomet, kai svarstomose nac taisyklse neatsivelgiama inias ir kvalifikacij, susijusio asmens jau anksiau gytas kt v-bje narje. Taigi, sutelks dmes kvalifikacijos reikalavim sukuriamas klitis laisvam judjimui, ETT galjo plaiau paaikinti abipusio pripainimo princ. Jis pareik, jog priimanioji v-b turjo palyginti judjimo laisve besinaudojanio asmens kvalifikacij ir sugebjimus su tais, kuri yra reikalaujama nac sistemoje, kad isiaikint, ar pareikja turi tinkamus gdius verstis pg atitinkam profesij. Jei tox palyginimas bt parods, kad diplomo savininks inios ir kvalifikacija yra tegul ir ne identikos, tai bent lygiaverts v-bje suteikiamo diplomo savininko inioms ir kvalifikacijai, priimanioji v-b bt privaljusi diplom pripainti. Bet palyginumui parodius, kad pareikjos kvalifikacija tik i dalies tenkina reikalavimus, v-b nar galjo reikalauti i pareikjos pateikti rodymus, kad ji buvo gyjusi atitinkamas inias ir kvalifikacij, ir tada juos atsivelgti. ETT pridr, jog siekiant utikrinti, kad v-bs nars laikytsi abipusio pripainimo princ bding sipareigojim, sprendimus priimanti institucija turi pagrsti savo sprendimus, o j suderinamum su Bendrijos teise turi bti galima patikrinti teismuose.

b) kai Bendrijos teiss aktai reguliuoja Vertikalusis metodas. Pirmajame teiss akt derinimo etape Taryba, derindama skirtingas kiekv profesijai nustatytas nac taisykles, pasirinko vertikalj metod. Taigi buvo priimtos direktyvos dl gydytoj, slaugytoj, stomatolog ir veterinarijos gydytoj, kelios direktyvos dl daugelio pramons ak. ios direktyvos nustato minimalius reikalavimus mokymui. Jos yra naudingos todl, kad kai asmuo baigia mokymus ir gyja reikaling kvalifikacij, ji yra pripastama automatikai: priimanioji v-b privalo pripainti kvalifikacijos lygiavertikum ir negali reikalauti, kad asmuo tenkint kt reikalavimus, kurie direktyvose nras nustatyti. Horizontalus metodas. Direktyva 89/48 taikoma kiekvienam v-bs nars pilieiui, kuris nori kaip savarankikai dirbantis asmuo arba samdomas darbuotojas priimanioje v-bje narje dirbti pg reglamentuojam profesij, iskyrus atvejus, kai tai profesijai taikoma konkreti sektorin direktyva. Reglamentuojama profesija - tai reglamentuojama profesin veikla, kuri apibriama kaip veikla, tiesiogiai ar netiesiogiai priklausanti nuo diplomo turjimo. Diplomas paymjimas arba kitas oficiali kvalifikacij rodantis dokumentas: iduotas v-bs nars kompetetingos institucijos; patvirtinantis, kad j turintis asmuo po vidurins mokyklos yra skmingai baigs ne maiau kaip trej met trukms kursus arba lygiaverts trukms vakarinius ar neakivaizdinius kursus universitete, auktojo moxlo staigoje ar kitoje panaaus lygio staigoje, taip pat, jei reikia, kad, be kurs, baigt po vidurins mokyklos, jis papildomai yra skmingai gijs prof isilavinim; patvirtinantis, kad j turintis asmuo turi profesin kvalifikacij, reikaling norint toje v-bje narje pradti dirbti arba toliau dirbti pg reglamentuojam profesij. Direktyvos 3 str nustatytas pagrindinis priimaios v-bs automatiko pripainimo princ. Direktyvos 4 str nurodomos 3 str idstyto pagrindinio abipusio pripainimo princ iimtys. 4 str 1 d a punktas susijs su buveins v-bs ir priimanios v-bs lavinimo trukms skirtumais. Jame nustatyta, kad kai pareikjo mokymo ir lavinimo trukm yra bent vienais metais trumpesn negu reikalaujama priimanioje v-bje, priimanioji v-b gali reikalauti, kad pareikjas pateikt profesin patirt rodant dokument. 4 str 1 d b punktas skirtas atvejams, kai lavinimo turinys buveins v-bje ir priimanioje vbje labai skiriasi. Tokiu atveju v-b nar gali taip pat reikalauti, kad pareikjas laikyt kvalifikacin test arba kad baigtsi ne ilgesnis kaip 3 met adaptacijos laikotarpis. Abipusio pripainimo sistema buvo iplsta direktyva 92/51/EEB, kad apimt ir profesijas, kurioms tinka ir emesnio lygio isilavinimas. Joje paymjimai atskiriami nuo diplom. Paymjimas patvirtina, kad j turintis asmuo po vidurinio moxlo baig mokymo ar lavinimo kurs, dstom vietimo ar mokymo staigoje ar darbe. Diplomas patvirtina, kad jo turtojas po vidurins mokyklos yra baigs ne trumpesnius kaip 1 met kursus ir turi reikim prof isilavinim arba yra baigs vien i direktyvos priede ivardint mokymo ar lavinimo kurs. Direktyva 99/42 iplt abipusio pripainimo princ ir apima pramons ir profesij sektorius, kuriems anksiau buvo skirtos vertikaliosios direktyvos. Direktyvoje taip pat pripastama ne tik oficiali kvalifikacija, bet ir patirtis ir gdiai.

30

ios horizontaliosios direktyvos gerokai skiriasi nuo j sektorini pirmtaki: jos taikomos visoms profesijoms, atitinkanioms direktyvoje idstytus kriterijus, ne kuriai nors vienai profesijai. Pripainimas grindiamas abipusio pasitikjimo princ, kai iankstinis parengiamj ir mokomj kurs derinimas v profesijoms nereikalingas; pripainimas yra suteikiamas galutiniam produktui pakankam kvalifikacij turintiems profesionalams, kurie jau turi profesin isilavinim. Nors taikant princ buvo ivengta kai kuri problem, susijusi su derybomis dl konkrei sektori direktyv, i nauda neatjo veltui. Horizontalij direktyv netaikymas. Jei veikla neaptenka vieno i bendrosios sistemos direktyv taikymo srit, tuomet, kaip paaikjo i C-234/98 Bobadilla bylos sprendimo, toliau taikomi Gebhard ir Vlassopoulou bylose priimt srendim principai. Ispanijos piliet Bobadilla JKje studijavo pg pouniversitetini studij dails krini restauravimo program ir gavo pagrindinio Ispanijos muziejaus, Prado, finansin param. Nors ji tuo metu pg laikin sutart dirbo Prado muziejuje, pastovaus darbo jame negavo, nes jos JKje gyta kvalifikacija neatitiko Ispanijoje suteikiamo laipsnio. ETT pareik, kad jei nac teismas nusprs, jos i profesija nebuvo reglamentuojama pg dvi horizontalisias direktyvas, Prado muziejus turi inagrinti, ar Bobadillos diplomas ir prof patirtis buvo lygiaveriai reikalaujamai kvalifikacijai. ETT pridr, kad Prado muziejus turjo idealias galimybes vertinti tikrsias jos inias bei sugebjimus, nes jis padjo finansuoti jos studijas ir jau buvo j darbins. Kai nra derinimo, priimanioji v-b nar ilieka kompetentinga reguliuoti ios veiklos vykdym, taip pat ir skirti kt v-bs nars pilieiui baudiamsias sankcijas u neteist vertimsi reglamentuojama profesija, jei ji nepaeidia EB sut 43 str. I ties tai reikia, kad kiekvienas priimanios v-bs reikalavimas gali trukdyti gyvendinti sisteigimo laisv ar padaryti tok gyvendinim maiau patraukl, todl jis paeid EB sut 43 str, iskyrus atvej, kai jis gali bti pateisinamas. c) treiosiose alyse gyta kvalifikacija Byloje C-154/93 Tawil-Albertini tirtas atvejis, kai Pranczijos pilietis Libane gijo stomatologo kvalifikacij, kuri Belgijos v-dios institucijos vliau pripaino. Remdamasis iuo faktu ir stomatologams skirtos direktyvos nuostatomis, jis kreipsi Pranczijos ministerij su praymu leisti verstis praktika Pranczijoje. Jo praymas buvo atmestas, ir sprendim palaik ETT, pareiks, jog tai, kad ne v-bs nars suteikt kvalifikacij yra pripainusi viena v-b nar, kt v-bi nari niekaip nepareigoja. Isprends C-238/98 Hugo Fernando Hocsman byl ETT eng kt etap. Jis pareikalavimo, kad v-b B, atlikdama Vlassopoulou bylos sprendime nurodyt palyginim, atsivelgt visas kt v-bse gytas oficialias kvalifikacijas ir praktin patirt. Argentinieiui Hocsmanui 1986 m buvo suteikta pilietyb, o 1998 jis tapo Pranczijos pilieiu. Ispanijos, kur 1986 m. jam buvo leista imtis urologijos (wau) specialisto praktikos, v-dios institucijos Argentinoje gaut jo medicinos specialisto diplom pripaino. Bet Pranczijoje jam nebuvo leista imtis praktikos remiantis tuo, kad jo diplomas buvo iduotas Argentinoje. Patixlindamas savo anxtesn praktik, ETT pareik, kad Pranczijos v-dios institucijos turjo atsivelgti visus susijusio asmens diplomus, paymjimus ir kitus oficialios kvalifikacijos rodymus, taip pat jo atitinkam patirt, kai iuose dokumentuose nurodytas

specialisias inias, gebjimus ir t patirt lygino su pg nacionalines taisykles reikalaujamomis iniomis ir kvalifikacija. VI SEMINARAS 1. Paslaug teikimo laisvs svoka: laisv teikti ir laisv gauti paslaugas Pagal plaiai paplitusi nuostat paslaug teikimo laisv suprantama kaip apribojim draudimo iraika. Paslaug teikimo laisvei bdinga maa integracija. Btent tuo ir remiasi apribojim draudimo galiojimas EB sutarties 49 straipsnio poiriu.. Bt neteisinga reikalauti i kitos ES valstybs nars pilieio laikytis vis priimaniosios valstyvs (priimanioji valstyb tai valstyb, kurioje teikiamos paslaugos) vidaus teiss nuostat, jeigu jis tik trumpam atvyko teikti palaug priimanij valstyb. EB sutarties 49 ir 50 straipsniuose yra nustatytas vienoje valstybje narje sisteigusio asmens laisvs ribot laik teikti paslaugas gavjui, sisteigusiam kitoje valstybje narje, principas. Sutarties 50 straipsnyje yra apibrtos paslaugos ir numatyta paslaug tiekjui taikyti veinodo poirio princip. EB sutarties 49 straipsnio pirmojoje pastraipoje nustatyta: Bendrijoje udraudiami laisvs teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybi nari nacionaliniams subjektams, kurie yra sisteig kitoje Bendrijos valstybje negu valstyb, kurios subektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos. Taigi joje yra numatyta situacija, kai valstybje A sisteigs paslaug teikjas, kuris yra vienos i valstybi nari (bet nebtinai valstybs A) nacionalinis subjektas, teikia paslaugas valstybje B ir baigs veikl grta valstyb A. Sutarties 49 straipsniu galima remtis ginijant tiek priimaniosios valstybs (B), tiek kilms valstybs (A) nustatytas taisykles, trukdanias teikti paslaugas. Dauguma byl siejasi su priimaniosios valstybs (B) taikomomis klitimis. Pavyzdiui, Van Binsbergen byloje (33/74) Nyderland pilietis ginijo Nyderland taisykl, pagal kuri reikalaujama, kad teisiniai atstovai , kad galt asmenims atstovauti teismuose, turi bti sisteig Nyderlanduose. Jo atstovas teisme bylos nagrinjimo metu persikl Belgij, tad nebegaljo toliau atstovauti savo klientui byloje. ETT nutar, kad i taisykl i esms paeid Sutarties 49 str. Vis daugja byl, kuriose nagrinjamos kilms valstybs (A) sukurtos klitys teikti paslaugas. Byl ymiausi pavyzdiai ia bt trys: Ciola, Gourmet ir Carpenter bylos. Ciola byloje (C-224/97), Sutarties 49 straipsniu buvo galima remtis ginijant Austrijos valdios institucij sprendim apriboti vartavimosi viet skaii Konstanco eere laiv savininkams usienio valstybi rezidentams. Gourmet byloje (C-405/98) byloje ETT pareik, kad nacionalin taisykl, neleidianti valstybje A sisteigusioms monms silyti savo leidinyje reklamos usakovams kitose valstybse narse, valstybje A galjo bti ginijama, kaip prietaraujanti Sutarties 49 straipsniui. ymiausias pavyzdys yra Carpenter byla (C-60/00)., kurioje Didiosios Britanijos pilietis skmingai uginijo DB imigracijos taisykles, pagal kurias jo filipiniet mona bt buvusi deportuota, remdamasis tuo, kad deportacija pakenkt jo eimos gyvenimui ir todl pablogint slygas, kuriomis jis naudojasi gyvendindamas laisv teikti paslaugas.

31

ie pavyzdiai rodo, kad paslaug teikjai gali remtis Sutarties 49 ir 50 straipsniais prie savo buveines valstybes. ETT nujo ilg keli, stengdamasis panaikinti princip, kad Bendrijos teis paslaug srityje situacijoms bdingoms tik aliai, netaikoma. EB sutarties 49 ir 50 str. tekste apsiribojama teisi suteikimu tik paslaug teikjams. Taiau jei paslaug teikjai gali keliauti gavjo valstyb , bt logika, kad ir paslaug gavjas galt keliauti teikjo valstyb. Taryba io poirio laiksi Direktyvoje 73/148, kurios 1 straipsnio b punkte reikalaujama panaikinti judjimo ir gyvenimo apribojimus pilieiams, norintiems vykti kt valstyb nar, kaip paslaug gavjams. ETT pripaino, kad laisv teikti paslaugas apima ir laisv gauti paslaugas, kaip to neivengiam rezultat. Vliau Luisi ir Carbone byloje (286/82 ir 26/83) ETT patvirtino, kad tokiai situacijai Sutartis taikoma. Du italai buvo nubausti piniginmis baudomis u tai, kad i Italijos ve daugiau pinig nei leido tuomet valiut reguliavusios taisykls. Jie norjo vykti kt valstybes nares kaip turistai, taip pat norjo ten gauti medicininio gydymo paslaugas. ETT pareik, kad laisv gauti kitoje valstybje narje sisteigusio teikjo paslaugas buvo laisvs teikti paslaugas neatskiriama dalis. Todl ETT pareik, kad turistams, medicininio gydymo paslaugas gaunantiems asmenims ir asnmenims, keliaujantiems (privai) studij ar verslo tikslais, turi bti suteikta teis laisvai judti be joki suvarym netgi susijusi su mokjimais. ETT taip pat pareik, kad EB sutarties 49 ir 50 straipsniai taikomi tada, kai nei paslaugos teikjas, nei gavjas nekeliauja, bet keliauja pati paslauga (telefonu, faksu, elektroniniu patu, internetu ar kabeliniais tinklais). Pavyzdiai ia yra dvi bylos: Alpine Investments ir Bond. ** Alpine Investments byloje (C-384/93) tirtas atvejis, kai Nyderland finans ministerija udraud Nyderland bendrovei telefonu skambinti fiziniams asmenims Nyderlanduose ir kt valstybse narse ir jiems silyti vairias finansines paslaugas, jeigu klientai pirma nra dav tam raytinio sutikimo. ETT nusprend, kad Sutarties 49 str. apima paslaugas, kurias teikjas telefonu silo kitose valstybse narse sisteigusiems potencialiems gavjams, neivykdamas i valstybs nars, kurioje yra sisteigs paslaug teikjas. ** Bond bylos (352/85) sprendimas. Nyderland statymais buvo udrausta platinti i kit valstybi nari perduodamas kabelinio radijo ir televizijos programas, kuriose Nyderland irovams skirtos reklamos. (Jo ia neapraau, nes nelabai supratau tiesa pasakius, be to nemanau kad jis mano klausimui lb svarbus, tad jei norsit pasiskaityt trump apraym j rasit Barnard vadovly psl.145147). (I S. altauskiens-alimiens jurisprudencijos straipsnio) Moksle ir praktikoje diskutuojamas su paslaug teikimo laisve susijs svarbus klausimas ar EB sutarties 49 str. apima tik diskriminavimo draudim (vienodo elgesio su usienieiais, kaip su vietiniais pilieiais, laidavim), ar ir kiekvieno nediskriminuojanio pobdio apribojimo draudim. Kitas klausimas yra: ar paslaug teikimo laisvei taikomas priimaniosios valstybs (priimanioji valstyb tai valstyb, kurioje teikiamos paslaugos), ar kilms valstybs jurisdikcijos pricipas? Paskutiniu pamintu klausimu ETT jurisprudencijoje yra pasiektas priimtinas kompromisas tarp kilms valstybs ir priimaniosios valstybs principo.Pripainti usienio teiss standartus lygiaveriais yra pareigota priimanioji valstyb. Galima teigti, kad iuo

metu susiformavo nauja paslaug teikimo laisvs koncepcija - apribojim draudimo principas (vietoj tiesiog vienodo elgesio su usienieiais kaip su vietiniais pilieiais principo). Tik iimtiniais atvejais priimanioji valstyb gali reikalauti, kad bt laikomasi jos nacionalini nuostat btent tada, kai galima remtis bendrj interes btinaisiais pagrindais. 2. EB sutarties 49 str. tiesioginis veikimas klausim ETT inagrinjo Van Birsbergen byloje (33/74). Iekovas Belgijoje gyvenant teisin atstov oland papra ginti j Olandijos teisme ikilus ginui, susijusiam su jo socialine apsauga. Olandijos valdia uginijo teisininko teis atstovauti iekovui tuo pagrindu, kad Olandijos statymai numato, jog tiktai Olandijoje registrav savo veikl asmenys gali bti teisniai atstovai teisme. ETT nustat, kad EB Sutarties 59 (49) str. 1 d. yra taikoma tiesiogiai. 49 str. nuostatos panaikina bet koki diskriminacij prie paslaug teikiant asmen dl jo pilietybs arba dl to, kad jis yra sikrs kitoje valstybje narje nei ta, kurioje paslauga turi bti suteikta. Taiau, i kitos puss, ETT pripaino, kad specifiniai paslaug tiekjui nustatyti reikalavimai nepaeist Sutarties 59 str., jeigu tokiais reikalavimais bt siekiama taikyti profesines taisykles, pateisinamas visuomenine nauda ypa organizacines, etikos, profesins kvalifikacijos, prieiros ir atsakomybs taisykles, kurios yra privalomos kiekvienam, teikianiam t paslaug konkreioje valstybje narje. Asmenims, vykdantiems tam tikr veikl (pvz., teisingumo vykdym), gali bti nustatytas reikalavimas dl nuolatins buveins, jeigu tai yra objektyviai pateisinama, kad bt utikrintas profesinio elgesio taisykli laikymasis. Taiau reikalavimas dl buvimo vietos negalt bti nustatytas, jeigu norimi tikslai galt bti pasiekiami maiau varaniomis priemonmis. Itrauka i bylos: 18. Teismo taip pat paklausta, ar 59 str. 1 d. ir 60str. 3 d. yra tisiogiai taikomi ir kuria individualias teises, kurias nacionaliniai teismai privalo apsaugoti. 19. is klausimas turi bti isprstas atsivelgiant vis paslaug skyri, taip pat atsivelgiant sisteigimo laisv, kuri daroma nuoroda 66 str. 20. Siekiant progresyvaus apribojim panaikinimo, numatyto 59 str., pereinamuoju laikotarpiu, 63 str. numat Bendros programos gyvendinim, kuris buvo numatytas Tarybos 1961 m. gruodio 18 d. sprendime, ir kurio tikslas - sukurti direktyv serij. 21. Remiantis paslaug skyriumi ios direktyvos turi atlikti skirtingas funkcijas: pirma pereinamojo laikotarpio metu panaikinti ribojimus laisvei teikti paslaugas, antra integruoti valstybi nari teis normas, kurios efektyviai tvirtint i laisv, ypa remiantis abipusiu profesional kvalifikacijos pripainimu bei koordinuojant statymus, susijusius su sau dirbani asmen veiklos prieira.

22. ios direktyvos taip pat sprendia specifines problemas, kylanias, kai paslaug
teikiantis asmuo nra sikrs valstybje, kurioje gyvendinama paslauga, ir neatitinka profesini taisykli, taikom toje valstybje.

32

23. Laipsnikai velgiant vis paslaug skyri, 59 str. interpretuojamas Sutarties 8 (7) str. fone, ireikia tiksl panaikinti visus apribojimus paslaug teikimo laisvei iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, iki paskutins datos, kai visos Sutarties normos gauna gali.

24. 59 str. slygos, kurios turjo bti gyvendintos remiantis pereinamojo laikotarpio
direktyvomis, tampa beslyginmis pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. 25. io straipsnio slygos panaikina bet koki paslaug teikjo diskriminacij dl pilietybs ar dl to, kad jis sikrs kitoje valstybje narje nei ten, kur teikiama paslauga. 26. Be to, 59 str. ir 60 str. nustato griet draudim net dl menkiausi apribojim pilietybs ar rezidencijos pagrindu. is draudimas negali bti negyvendintas dl valstybi nari delsimo ar neprimimo reikiam norm, kurios turjo bti priimtos remiantis 63 ir 66str. 27. Remiantis tuo, kas idstyta, atsakymas turt bti, kad 59 str. 1 d. ir 60str. 3 d. veikia tiesiogiai ir jais gali bti remiamasi nacionaliniuose teismuose, ypa jei siekiama panaikinti paslaugas teikianio asmens diskriminacij pilietybs pagrindu ar jei jis gyvena kitoje valstybje narje, o paslaugos gaunamos kitoje 3. Paslaug gavjo ir paslaugas teikianio asmens pilietyb, nuolatin gyvenamoji / registracijos vieta. Pagal nusistovjusi ETT praktik (Binsbergen, Sager ir kt.) EB 49 str. draudia ne tik kiekvien turinio buvein kitoje valstybje narje paslaug tiekjo diskriminavim dl pilietybs, bet ir kiekvien laisvo paslaug teikimo apribojim ir kiekvien trukdym, jeigu jie turi skirting poveik vietiniam paslaug teikjui ir turiniam buvein kitoje valstybje narje paslaug teikjui. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyv 2006/ 123/EB dl paslaug rinkos viduje, kuri taikoma valstybje narje sisteigusi teikj teikiamoms paslaugoms : 2 str.: teikjas tai bet koks fizinis asmuo, kuris yra valstybs nars pilietis, arba bet koks valstybje narje sisteigs juridinis asmuo, kaip nurodyta Sutarties 48 straipsnyje, ir silantis arba teikiantis paslaug; Direktyvoje pabriama, kad teikjo svoka turt apimti bet kur fizin asmen, kuris yra valstybs nars pilietis, arba bet kuris juridinis asmuo, kuris joje vykdo paslaug teikimo veikl valstybje narje naudodamasis sisteigimo laisve arba laisvu paslaug judjimu. Teikjo svoka turt apimti ne tik perengiant sien paslaug teikim, remiantis laisve teikti paslaugas, bet taip pat turt apimti ir tuos atvejus, kai

subjektas sisteigia valstybje narje, siekdamas ten pltoti savo paslaug veikl. Kita vertus, teikjo svoka neturt apimti atvejo, kai treij valstybi bendrovs steigia savo padalinius valstybje narje, kadangi pagal Sutarties 48 straipsn sisteigimo laisve arba laisvo paslaug judjimo principu gali naudotis tik bendrovs, steigtos pagal valstybs nars teis ir Bendrijoje turinios savo registruotas buveines, centrin administracij ar pagrindin verslo viet. Vieta, kurioje sisteigs paslaug teikjas, turt bti nustatyta vadovaujantis Teisingumo Teismo teismine praktika, pagal kuri sisteigimo svoka apima faktin ekonomins veiklos vykdym neribotam laikui steigiant nuolatin subjekt. io reikalavimo taip pat laikomasi, kai bendrov steigiama tam tikram laikotarpiui arba kai ji nuomoja pastat ar rang, kuriuos naudoja veiklai vykdyti. Jo taip pat gali bti laikomasi, kai valstyb nar iduoda leidimus ribotam laikotarpiui tik konkreiai paslaugai. is subjektas neprivalo bti pavaldioji mon, filialas ar atstovyb, bet gali bti biuras, kuriam vadovauja teikjo personalas arba nepriklausomas asmuo, turintis ilgalaikius galiojimus atstovauti monei, kaip yra atstovybs atveju. Pagal apibrim btina, kad teikjas vykdyt faktin kin veikl sisteigimo vietoje, vien tik pato dut negali bti laikoma sisteigimu. Tais atvejais, kai teikjas turi kelias sisteigimo vietas, svarbu nustatyti, kurioje sisteigimo vietoje minta paslauga faktikai teikiama. Kai sunku nustatyti, kurioje i keli sisteigimo viet teikiama i konkreti paslauga, laikoma, kad tai turt bti ta sisteigimo vieta, kurioje yra teikjo veiklos, susijusios su ia konkreia paslauga, centras. 3 str.: gavjas tai bet koks fizinis asmuo, kuris yra valstybs nars pilietis arba kuris naudojasi Bendrijos teiss aktuose jam suteiktomis teismis, arba juridinis asmuo, kaip nurodyta Sutarties 48 straipsnyje, ir kuris yra sisteigs valstybje narje, ir kuris profesiniais arba neprofesiniais tikslais naudojasi arba pageidauja naudotis paslauga; Gavjo svoka taip pat turt apimti treij ali pilieius, kurie jau naudojasi Bendrijos teiss akt suteiktomis teismis. Be to, valstybs nars gavjo svok gali iplsti ir j taikyti kitiems treij ali pilieiams, jau esantiems j teritorijoje. 4. 2005 m. rugsjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dl profesini kvalifikacij pripainimo (Tekstas svarbus EEE) 5. Paslaug svoka Pagal EEB Sutarties 50 str. paslaugos tai tokios paslaugos, kurios paprastai yra teikiamos u umokest ir kuri nereglamentuoja nuostatos dl preki, kapitalo ir asmen judjimo laisvs. Paslaugas sudaro: a) pramoninio pobdio veikla; b) komercinio pobdio veikla; c) amatinink veikla d) laisvj profesij veikla Teisingumo Teismo praktikoje is sraas gerokai iplstas.

33

Luisi ir Carbone sprendime prie paslaug priskyr turizm, medicinos, finansines, verslo ir vietimo paslaugas. T.p. televizijos signalo perdavimas kabeline televizija, darbinimo agentr atliekama darbuotoj paieka, skol iiekojimas, loterijos, banko paskolos statyboms, draudimas, sportin veikla. Atsivelgiant plat paslaug apibrzim ir taikymo srit, tik nedaugeliui (laikinai) atvykusi asmen nra suteikiama joje numatyta apsauga. paslaugos paprastai teikiamos u umokest ekonominio ryio poreikis. Paslaugos ir socialins gerovs v-b Ekonominio ryio poreikis: tuo siekiama neatlygintinas paslaugas paalinti i Sutarties taikymo srities. Byla SPUC prie Grogan TTeismas i t-kl panaudojo, kad gaut i Sutarties taikymo srities paalint paslaugas, jei tarp teikjo ir gavjo nra tiesioginio ekonominio ryio. Paslaugos ir socialins gerovs v-b: paslaugos, laikomos socialins gerovs v-bs dalimi, kelia dideli problem Bendrijos teiss sistemoje. Kadangi dauguma toki paslaug yra vbs apmokamos, bet teikiamos nemokamai, tai, kad tarp j teikj ir gavj nra atsiskaitymo, reikia, jog jos nepatenka EB sutarties 49 ir 50 str. taikymo srit. Pvz valstybinis vietimas. Humbel byla/ valstybinis vietimas nra paslauga, nes v-b nesiekia, kad veikla bt pelninga, ji tik vykdo savo pareigas savo pilieiams socialinje, kultros ir vietimo srityse, o j finansuoja visuomen. Paslaug laikinumas/ pagr.veiksnys, atskiriantis paslaugas nuo siteigimo, yra trukm: Asmeniui, kuris nuolat apsigyvena priimanioje v-bje, greiiausiai bus taikomos sisteigimo t-kls, o laikinai apsigyvens asmuo greiiausiai bus laikomas teikianiu paslaugas. Gebhard byla/ veiklos laikinumas t.b. apibrtas atsivelgiant ne tik paslaugos teikimo trukm, bet ir jos reguliarum, danum ar tstinum. Taiau paslaug teikjai vis tiek gali v-bje narje turti koki nors infrastruktr (pvz.biur, kontor ar konsultavimo paslaugas), jei ji btina paslaugoms teikti. 6. Laisvs teikti paslaugas ribojimai ir ribojimo pagrstumo slygos, tvirtintos Europos Bendrijos steigimo sutartyje ir ETT praktikoje EB 49 str. pirmoje pastraipoje nustatyta: Bendrijoje udraudiami laisvs teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybi nari nacionaliniams subjektams, kurie yra sisteig kitoje Bendrijos valstybje, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos. Taigi, normoje tvirtinta situacija, kai valstybje A sisteigs paslaug teikjas, kuris yra vienos i valstybi nari ( bet nebtinai valstybs A) nacionalinis subjektas, teikia paslaugas valstybje B ir baigs veikl grta valstyb A. iuo straipsniu galima remtis ginijant tiek priimaniosios valtybs ( valstybs B), tiek kilms valstybs ( valstybs A) nustatytas taisykles, trukdanias teikti paslaugas. Dauguma byl siejasi su priimanios valstybs ( valstybs B) taikomomis klitimis.

Van Binsberger byloje Nyderland pilietis ginijo Nyderland taisykl, pagal kuri reikalaujama, kad teisiniai atstovai bt sisteig Nyderlanduose, kad galt asmenims atstovauti Nyderland teismuose. Kortmanas, bdamas Van Binsberger atstovu Nyderland socialinio draudimo teisme, bylos nagrinjimo metu persikl Belgij. Jam buvo praneta, kad jis nebegali atstovauti savo klientui byloje. TT nusprend, kad Nyderland taisykl paeid Sutarties 49 str.

Taiau vis daniau nagrinjamos bylos, kai klitis teikti paslaugas sukuria valtyb A. Ciola byloje TT Pareik, kad Austrijos bendrov, Konstanco eere parpinanti laiv vartavimosi vietas laiv savininkams kit valstybi nari rezidentams, Sutarties 49 str., galjo remtis ginydama Austrijos valdios institucij sprendim apriboti vartavimosi viet skaii laiv savininkams usienio valstybi rezidentams.

Gourmet byloje TT konstatavo, kad nacionalin taisykl, neleidianti valstybje A sisteigusioms monms silyti savo leidinyje reklamos plot potencialiems reklamos usakovams kitose valstybse narse, valstybje A galjo bti ginyjamas kaip prietaraujanti 49 str. Carpenter byla. D.Britanijos pilietis uginyjo D.Britanijos imigracijos taisykles, pagal kurias jo filipiniet mona but buvusi deportuota, remdamasis tuo, kad deportacija pakenkt jo eimos gyvenimui ir todl pablogint slygas, kuriomis jis naudojasi gyvendindamas laisv teikti paslaugas. Carpenteris vadovavo monei, pardavinjaniai reklamos plot medicinos ir mokslo urnaluose. Nors mon buvo steigta D.Britaniojoje, kur buvo urnal leidykl, jis daug dirbo su reklamos usakovias kitose valstybse narse. TT nusprend, kad tokios palaugos patenka 49 str. srit tiek tuomet, kai teikjas tuo tikslu vyksta gavjo valstyb nar, tiek tuomet, kai jis teikia paslaugas usien, neivykdamas i valstyb nars, kurioje yra sisteigs. TT pareik, kad i laisv nebt visikai veiksminga, jei Carpenteriui bt trukdoma ja naudotis sudarius jo kilms valstybs klitis jo sutuoktinei atvykti ir apsigyventi.

Sutarteis 49 ir 50 str. tekste apsiribojama teisi suteikimu paslaug tiekjams. Taigi, jei paslaug tiekjai gali keliauti gavjo valstyb, tai ir gavjas gali keliauti tiekjo valstyb. Direktyvoje 73/148, kurios 1 str. reikalaujama panaikinti judjimo ir gyvenimo apribojimus pilieiams, norintiems vykti kit valstyb nar kaip paslaug gavjams. TT tai patvirtino Luisi ir Carbone byloje. Du italai buvo nubausti piniginmis baudomis u tai, kad i Italijos ive daugiau pinig, nei leido tuomet valiut reguliavusios taisykls; jie norjo vykti kitas valstybes nares kaip turistai, taip pat norjo ten gauti medicinio gydymo paslaugas. Teismas pareik, kad turistams, medicininio gydymo paslaugas gaunantiems asmenims ir asmenims, keliajantiems ( privai) studij ar verslo tikslais, turi bti sutiekta teis laisvai judti be joki suvarym, susijusi su mokjimais. Taigi iuo sprendimu tvirtinta teis pltoti medicinin turizm siekiant gauti gydym, kuris kilms valstybje nra prieinamas.

34

TT Sager byloje teigia: 49 str., reikalaujama ne tik panaikinti bet koki paslaugas teikianio asmens diskriminacij dl nacionalins priklausomybs, bet ir panaikinti bet kokius apsribojimus, net ir tuos, kurie taikomi nedarant skirtumo tarp nacionalini ir kit valstybi nari paslaug teikj, jei jais gali bti udrausta ar kitaip apribota paslaug tiekjo, sisteigusio kitoje valstybje narje, kurioje jis teistai teikia panaias paslaugas, veikla. Sanger byloje buvo nagrinjamas Vokietijos statymas, pagal kur buvo reikalaujama, kad patentus priirintis asmenys turt licencij, kuri buvo suteikiama, jei fizinis asmuo turjo tam tikr profesin kvalifikacij. D. Britanijos bendrov Dennemayer klient vardu priirjo patentus, ypa Vokietijoje, ir jiems pranedavo, kai ateidavo laikas sumokti mokesius u j pateisinim. Bendrov m maesn komisin atlyginim nei Vokietijos patentiniai patiktiniai, kurie apskund j, kad bendrov veriasi be licencijos. Dennemayer tvirtino, kad Vokietijos statymas paeid 49 str. TT teig, kad Vokietijoje taikoma taisykl neleido usienyje steigtoms monms teikti paslaug patent savininkams, sisteigusiems valstybs teritorijoje, ir neleido patent savininkams pasirinkti, kaip j patentai bus priirimi, todl i taisykl paeid 49 str, jei jos nebuvo galima pagrsti. TT teig: laisv teikti paslaugas gali bti ribojama tik taisyklmis, pagrstomis privalomomis bendrojo intereso prieastimis ir taikomomis visiems asmenims ir monms, usiimantiems veikla paskirties valstybje, jei io intereso negina paslaugas teikainiam asmeniui valstybje narje, kurioje jis sisteigs, taikomos taisykls. 7. Laisvas teisinink judjimas Europos Sjungoje. Laisvas asmen judjimas reikia galimyb dirbti pagal profesij kaip savarankikai dirbantys asmenys ar pastov atlyginim gaunantys darbuotojai ne toje valstybje narje, kurioje jie gijo savo profesines kvalifikacijas. Teisininko profesija ES yra reglamentuota grieiau, nei kitos. 77/249/EEB direktyva: i direktyva taikoma teisinink veiklai, kuri remiasi paslaug teikimu, tokiu mastu ir tokiomis slygomis, kaip numatyta ioje direktyvoje. Leido teisininkams paslaugas kitose valstybse narse teikti su j buveins valstybs prieira ir naudojant j buveins valstybje suteikt profesin vard bei laikantis priimanioje valstybje teisininkams nustatyt slyg. 89/48/EEB direktyva: I teisinink, kuri mokymosi sistema skyrsi nuo priimanios valstybs sistemos, buvo pareikalauta laikyti kvalifikacin test arba baigti adaptacijos laikotarp, kol j diplomus pripains kita valstyb nar. 98/5/EEB direktyva: Numatytas naujas kvalifikacijos pripainimo etapas, nes pripastama, kad priimanioji valstyb privalo atsivelgti asmens turim teis verstis praktika savo buveins valstybje narje. Direktyva sudaro slygas teisininkams be joki apribojim ir savo buveins alyje naudojamu vardu kitoje valstybje narje priimaniosios valstybs teisininkams taikomomis slygomis verstis nuolatine praktika. Teisininkams, turintiems pakankam kvalifikacij vienoje valstybje narje, tereiks priimanios valstybs advokatroje ar kitoje institucijoje usiregistruoti remiantis tuo, kad jie yra registruoti buveins valstybje, ir nereikalaujama nei

testo, nei adaptacinio laikotarpio. Direktyva taip pat leidia lengviau sigyti priimanios valstybs profesin vard. Kiekvienas advokatas turi teis verstis nuolatine advokato praktika, bet kurioje kitoje valstybje narje pagal savo buveins alyje vartojam profesin vard. Teisininkas, pageidaujantis verstis advokato praktika ne toje valstybje narje, kurioje jis gijo savo profesin kvalifikacij, registruojasi tos valstybs kompetentingoje institucijoje. Teisininkas, besiveriantis advokato praktika pagal savo buveins alies profesin vard, vykdo tas paias profesins veiklos ris kaip teisininkas, besiveriantis advokato praktika pagal atitinkam priimaniojoje valstybje narje vartojam profesin vard, ir gali inter alia teikti konsultacijas savo buveins valstybs nars teiss, Bendrijos teiss, tarptautins teiss ir priimaniosios valstybs nars teiss klausimais. Bet kuriuo atveju jis turi laikytis nacionaliniuose teismuose taikom procesini taisykli. Nepaisant profesins veiklos taisykli, kurios jam taikomos jo buveins valstybje narje, teisininkui, besiverianiam advokato veikla pagal savo buveins alies profesin vard, visa veikla besiverianiam priimaniosios valstybs nars teritorijoje, taikomos tos paios profesins veiklos taisykls, kaip teisininkui, besiverianiam advokato praktika pagal atitinkam priimaniosios valstybs nars profesin vard. VII SEMINARAS. Laisvas asmen judjimas 1. Laisvo darbuotoj judjimo, paslaug teikimo, sisteigimo laisvs ir laisvo preki judjimo skirtumai. Laisvas darbuotoj judjimas tai ES pilieio, tam tikr nustatyt laikotarp, kitam asmeniui vadovaujant realiai atliekanio ar siekianio atlikti efektyvi ekonomin veikl, u tai gaunanio atlyginim, teis atvykti ir apsigyventi (judjimo laisv) bei teis sidarbinti. Trukm tam tikr nustatyt laikotarp; Judjimas darbuotoj; Sienos kirtimas darbuotojas kerta valstybs sien; Esminis poymis pavaldumas. Apribojimai dl vieosios tvarkos, visuomens saugumo, visuomens sveikatos, valstybs tarnybos ilyga. Laisv teikti paslaugas teis savarankikai dirbantiems JA ir FA (ES pilieiams) laikinai usiimti profesine, komercine ar pramonine veikla bet kurioje kitoje valstybje narje nekeiiant sisteigimo vietos, tap pat teis gauti paslaugas kitoje valstybje narje nei yra sisteigs ar gyvena. Trukm laikinai, iki 3 mn.; Judjimas veiklos rezultat (gamini); paslaug teikjo ar gavjo; Sienos kirtimas paslauga visada kerta valstybs sien; Esminis poymis paslauga tam tikros veiklos rezultatas vartotojo poreikiui tenkinti; pati paslauga nemateriali, materialus tik suteiktos paslaugos rezultatas. sisteigimo vieta nekeiiama.

35

Apribojimai tik pagrstas privalomojo bendrojo intereso prieastimis. Taisykls, privalomos kiekvienam teikianiam tokias paslaugas toje valstybje: organizacins, prieiros, kvalifikacijos, profesins etikos, atsakomybs) sisteigimo laisv teis apsigyventi bet kurioje kitoje valstybje narje, jei tvirtai ir nuolat norima usiimti profesine ar kita komercine veikla, veikiant kaip savarankikai dirbaniam asmeniui arba steigiant mon ar bendrov. Trukm nuolat, tvirtai ir neribotam laikui; Judjimas asmen (darbins veiklos); Sienos kirtimas atliktas darbas nekerta sienos; Esminis poymis veikiant savarankikai/ steigiant mon. sisteigimo vieta keiiama. Apribojimai teiss ivykti (antrinis steigimasis) atvilgiu. Laivas preki judjimas laisvas produkt, kurie gali bti vertinti pinigais ir gali bti komercini sandori objektais, esani laisvoje valstybs nars apyvartoje, EB-je judjimas, netaikant muit ir rinkliav turini muitams lygiavert poveik apribojim ir diskriminavimo vidaus mokesiais. Trukm neribota; Judjimas preki; Sienos kirtimas prek visada kerta valstybs sien; Esminis poymis prek materialus, apiuopiamas daiktas. Apribojimai

turi bti aikinami kuo plaiau, o iimtys siaurai. Jei VN turt absoliui teis ios iimties atvilgiu, galima bt susidurti su nepagrstu laisvo darbuotoj judjimo ribojimu. Taip pat ETT nustat, kad VN turi vadovautis proporcingumo principu, taikydama ordre public iimt. Ordre public iimties taikymas reguliuojamo dalyko atvilgiu EB doktrinoje vyrauja nuomon, kad iimties taikymas apsiriboja tik laisvo judjimo teismis, todl teiss, iplaukianios i nediskriminacijos dl pilietybs principo, taip pat ir teis sidarbinti negali bti ribojamos vieosios tvarkos, visuomens saugumo ar visuomens sveikatos sumetimais (tai ir ETT pozicija). Draudimas, ribojantis sidarbinimo teis remiantis ordre public, gali bti grindiamas iais argumentais: 1. ETT grietai palaiko siaur iimties aikinim ir jis turt apsiriboti tik laisvo judjimo teismis (laisvai judti, apsigyventi ir pasilikti). 2. Teiss sidarbinti paminjimas 39 str. 3 d. siejamas su tuo, kad laisvo judjimo teisi suteikimas tiesiogiai iplaukia i teiss sidarbinti. ETT yra pabrs, kad teis laisvai judti ir apsigyventi yra sudtin teiss sidarbinti dalis. 3. EP ir T Direktyva 2004/38, reglamentuojanti ES piliei teis laisvai judti, apsigyventi ir nuolatinio gyvenimo teis (teis pasilikti), tvirtinta ir ordre public iimties taikymo taisykles i teisi atvilgiu. 4. ETT teises laisvai judti ir apsigyventi, turint tiksl sidarbinti VN, kildina i EB sut. 39 str. 3 d., o teis sidarbinti ppr. Sieja su EB sut 39 str. 2 d. 5. Vienas pagrindini kriterij yra atitinkamo asm. asmeninis elgesys. Bet kokiu atveju potencialus darbdavys gali, neatsivelgdamas ordre public iimt, laisvai nusprsti ar priimti darb ar ne. 6. remiantis valstybs tarnybos iimtimis, valstybs nars gali palikti valstybs saugumui jautrias sritis vietos valstybs pilieiams, todl ordre public iimtis tokiu atveju nebt pagrstas. Proporcingumo principas ordre public iimties taikymo pateisinimo pagrindas. Ribojim dl vieosios tvarkos ir visuomens saugumo taikymo slygos Remiantis direktyva 2004/38 ir ETT sprendimais, galima iskirti ias ribojim dl vieosios tvarkos ir visuomens saugumo pateisinimo slygas: 1. Asmeninis elgesys. Nei direktyva nei ETT nepateikia apibrimo. Van Duyn byloje ETT spend ar asmens priklausymas atitinkamai grupei ar organizacijai pats savaime gali bti laikomas asm.elgesiu. buvo pasakyta, kad asm.naryst, kuri pasireikia dalyvavimu grups ar organizacijos veikloje, taip pat jos tiksl ir sieki rmimu, gali bti laikoma asm.elgesiu. 2. Prieingas teisei elgesys. Ordre public iimtis siejama tik su prieingu teisei elgesiu. Bouchereau byloje ETT nukrypo nuo savo spr. Van Duyn Byloje, kurioje pateisino iimties taikym nepaisant to, kad asm. elgesys, nors ir laikomas soc.alingu, taiau nebuvo udraustas. 3. Faktinis ir rimtas pavojus. Glaudiai siejasi su asm. elgesio slyga. Vertinant faktin pavoj reikia atkreipti dmes tokias apl., kaip paeidimo ris, sunkumas,

2. Iimtys dl laisvo asmen judjimo ir paslaug teikimo laisvs: 2.1. Vieosios tvarkos, visuomens saugumo, visuomens sveikatos sampratos Europos Bendrij teiss aktuose ir Europos Teisingumo Teismo praktikoje. Iimi pateisinimo kriterijai. EB Sutarties 39 str. yra utikrinama laisvo asmen (darbuotoj) judjimo laisv, straipsnis draudia bet koki diskriminacij dl pilietybs ir suteikia teis, kuria galima apriboti tik vieosios tvarkos, visuomens saugumo ir visuomens sveikatos sumetimais (toliau ordre public iimtis). Ribojim ribojimo taisykl taikant ordre public iimt Ordre public iimties tvirtinimas vis pirma remiasi pagarbos valstybs suverenitetui principu. i iimtis tai savotikas valstybs saugumo garantas, leidiantis valstybms narms savo nuoira nukrypti nuo prisiimt sipareigojim ir remiantis auktesniais valstybs interesais apriboti ES teiss garantuojamas teises. Ordre public iimties taikymas reikia ES teiss ribojim. Ordre public nacionalins teiss samprata, taiau nacionalin kompetencija aikinant ordre public iimt nra absoliuti. ES nustato tam tikras iimties aikinimo ribas, kuri VN privalo paisyti ir gali vertinti, ar valstybs veiksmai taikant 39 str. 3 d. nepaeidia EB teisje nustatyt iimties taikymo slyg. ETT yra pabrs, kad pagrindiniai EB teiss principai

36

4. 5. 6.

7.

skaiius ir kt. Rimtas pavojus vertinamoji teiss kategorija plati veikimo laisv valstybms, j veiksmai ES usieniei atvilgiu yra ribojami tik proporcingumo principu. draudimas remtis bendrosios prevencijos tikslais. Tokie tikslai nra suderinami su reikalavimu taikant ordre public iimt remtis iimtinai asm. asmeniniu elgesiu. Tai dvi prieingos svokos. draudimas remtis vien ankstesniais asm. nusikaltimais. Asmens teisnumai per se negali bti iimties taikymo prieastys.. ordre public iimtis taikoma tada, kai egzistuoja tam tikras pakartotinumas. Asmens socialins integracijos priimanioje VN laipsnis. Asmens isiuntimas i VN dl ordre public iimties gali turti rimt padarini asmeniui, todl reikia atsivelgti jo integracijos laipsn (2004/38) ir kitus aspektus. Kuo didesnis integracijos laipsnis, tuo didesn apsauga nuo isiuntimo jam ir jo eimos nariams. Kita grup asmen, tai pilieiai, kurie gyveno priimanioje alyje pastaruosius 10 m. arba nepilnameiai. draudimas paisyti ekonomini tiksl. is draudimas tvirtinas dir. 2004/38 27 str. 1 d. ekonominiai tikslai turt bti aikinami plaiai. Iimties taikymas neturt bti automatin socialins paramos sistemos regreso teiss pasekm.

Ordre public iimties taikymas VN teritorijos atvilgiu ETT Rutili byloje nusprend, kad draudimas apsigyventi gali bti taikomas tik visos nacionalins teritorijos atvilgiu, iskyrus atvej, kai tok draudim valstyb gali taikyti savo pilieiams. ETT atsisako dalinio ribojimo taikym sieti su vietos valstybs pilieiais, taiau nustato 3 privalomas dalinio ribojimo taikymo slygas: 1. turi remtis tik asmeniniu asm. elgesiu; 2. aplinkybs, atsivelgiant j sunkum, nesant nustatytos galimybs taikyti dalin ribojim, bt pagrindas taikyti isiuntimo i visos VN teritorijos priemon; 3. u analogik vietos piliei elges valstyb turi imtis represini ar kt. priemoni, siekdama ukirsti keli alingam elgesiui. Dalinio ribojimo taikymas turt bti traktuojamas kaip velnesn ordre public iimtis. Tai labiausiai atitikt EB sutarties 39 str. telmologin prasm bei EB teiss doktrinoje plaiai pripaint ir ETT patvirtint siauro iimties aikinimo princip.

i Sutart tarp valstybi nari buvo liberalizuotas preki, paslaug, kapitalo ir asmen judjimas. ia nuostata buvo reikalaujama, kad valstybs nars oficialiai leist mokjimo priemones kaip atlyg u prekyb prekmis, asmenimis, paslaugomis arba kapitalu. Dl ios prieasties Teisingumo Teismas ikl prielaid, kad i Sutarties nuostata tikriausiai buvo pati svarbiausia kuriant bendrj rink. Kaip Teisingumo Teismas paymjo ED Srl39 byloje, nuostata dl mokjim buvo siekiama asmeniui, privalaniam sumokti pinig sum u preki tiekim arba paslaug teikim, suteikti galimyb be perdt apribojim savanorikai vykdyti i sutartin prievol, o kreditoriui galimyb be apribojim gauti mokjim. Luisi ir Karbone2 byloje ETT konstatavo, kad 106 straipsnio 1 dalis yra tiesiogiai veikianti. Kaip rodo ankstesnioji Lambert3 byla, nepaisant 106 straipsnio 1 dalies svarbos, j vertindamas ETT tradicikai laiksi iek tiek atsargesnio poirio. Prekiautojas galvijais R. Lambertas buvo Liuksemburgo pilietis. Prieingai Liuksemburgo statymams, reikalaujantiems, kad mokjimai usienio valiuta bt gaunami tik banko pavedimu arba banko apmokamu ekiu (bet ne grynaisiais pinigais), R. Lambertas paimdavo grynuosius pinigus u kitose valstybse narse parduodamus galvijus. ETT pripaino, kad Liuksemburgo statym reikalavimai buvo teisti, kadangi jais buvo nustatyta tik bdas, kuriuo eksportuotojas turi gauti mokjim. ie reikalavimai netrukd importuotojui atlikti mokjimo Liuksemburgo frankais ar prekiautojui galvijais gauti tok mokjim. Todl jie nekliud liberalizuoti mokjim. Lambert byla taip pat irykino skirtum tarp 106 ir 67 straipsni. ioje byloje nustatyta, kad 106 straipsnis apima einamuosius mokjimus, t.y. usienio valiutos pervedimus, kurie yra atlygis pagal pagrindin sandor (preki, asmen, paslaug arba kapitalo), o 67 straipsnis taikomas kapitalo judjimams, t.y. finansinms operacijoms, i esms susijusioms su tam tikr l investavimu, o ne umokesiu u paslaug. io atskyrimo reikm sumaino Mastrichto sutartis, kuria nuostatos dl kapitalo ir mokjim buvo i esms persvarstytos atsivelgiant naujas taisykles dl bendros valiutos. ES sutartimi nuostatos dl kapitalo, i dalies pakeistos daugiausia siekiant atkartoti Direktyv 88/361, ir nuostatos dl mokjim buvo perkeltos vien skyri. iuo metu EB sutarties 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad udraudiami visi kapitalo judjimo tarp valstybi nari ir tarp valstybi nari bei treij ali apribojimai. ETT yra konstatavs, kad 56 straipsnio 1 dalis yra tiesiogiai veikianti. Pagal 56 straipsnio 2 dal, pakeiiani EEB sutarties 106 straipsn, is draudimas taip pat taikomas visiems mokjim ribojimams (udraudiami visi mokjim tarp valstybi nari ir tarp valstybi nari bei treij ali apribojimai). 2. Laisvas kapitalo judjimas: kapitalo judjimo tipai ir kapitalo judjimo suvarym panaikinimas Europos Sjungoje EB sutartis termino kapitalo judjimas neapibria. Pagal Sanz de Lera byl, kapitalo judjimas- tai tiesiogins investicijos kitose valstybse narse (skaitant nekilnojamj turt) arba vertybini popieri sileidimas kapitalo rinkas.

2.2. Tarnyba vieosios valdios sektoriuje (valstybs tarnybos iimtis). VIII SEMINARAS Laisvas kapitalo judjimas. Europos pinig sjunga 1. Laisvas mokjim judjimas Originalioje EEB sutarties 106 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos redakcijoje buvo numatyta: Kiekviena valstyb nar sipareigoja oficialiai leisti valstybs nars, kurioje yra kreditoriaus ar naudos gavjo gyvenamoji vieta, valiuta atlikti mokjimus, susijusius su preki, paslaug ar kapitalo judjimu, ir kapitalo bei darbo umokesio pervedimus tokiu mastu, kokiu pagal

39 2

Byla C-412/97 ED Srl v. Italo Fenocchio [1999]. Byla 286/82 ir 26/83 Luisi and Carbone v. Ministero del Tesauro [1984]. 3 Byla 308/86 Ministere public v. Lambert [1988].

37

Yra tokia Tarybos direktyva dl Sutarties 67 str. gyvendinimo (88/361/EEC) 67 straipsnis (dabar EB sutarties 56str.) EB Sutarties 56 str. 1 d. udraudia visus kapitalo judjimo apribojimus tarp valstybi nari bei tarp valstybi nari ir treij ali. 56 str. 1 d. i esms atkartoja 88/361 Direktyvos 1str. turin: Direktyvos 1 straipsnis 1. Nepaeisdamos toliau pateikiam nuostat, valstybs nars panaikina kapitalo judjimo tarp asmen, gyvenani valstybse narse, apribojimus. ios direktyvos taikymui palengvinti kapitalo judjimas skirstomas pagal I priede pateikt nomenklatr. Kadangi EB sutarties 56 str. 1 d. ir Direktyvos 1 str. turinys sutampa, iame straipsnyje nurodyto I priedo pateikiam nomenklatr reikia atsivelgti lygiai taip pat kaip buvo atsivelgiama dar iki 56 str. sigaliojimo (tai iaikinta Trummer & Mayer byloje). Taigi ios direktyvos I priedu galima remtis skirstant kapitalo judjim ris (tipus). Kapitalo judjimo ris pasiirkite patys 88/361 Direktyvos I priede. Paiame priede nurodyta, kad jame nra ivardytas isamus kapitalo judjimo ri sraas. Sandoris gali bti laikomas kapitalo judjimu pagal 56 str. 1d. net jeigu jis nra nurodytas mintame priede (pvz. Verkooijen byloje pripainta, kad dividend usienio valstybje gavimas, nors ir nenurodytas priede, patenka Sutarties taikymo apimt). Beje, minima Direktyva labai svarbi, nes tvirtino visik kapitalo judjim liberalizavim (iki jai sigaliojant kapitalo judjimo apribojimai nebuvo visikai panaikinti, nes pagal 67 str. valstybms narms buvo manoma vairiais bdais riboti kapitalo judjimus).

38