Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys.

Žemės vandeninis apvalkalas – hidrosfera –

sudaro 71 % Žemės paviršiaus. 96,5% Žemės vandens telkiasi jūrose ir vandenynuose. [1]
Mažesni kiekiai vandens sutinkami gruntinio vandens (1,7%), Antarktidos ledynų ir ledo
kepurių (1,7%), taip pat garų, debesų ir kritulių pavidalu (0,001%).[2][3] Žemėje nuolatos
vyksta vandens apytakos ciklo procesai — garavimas, transpiracija, kondensacija, krituliai ir
paviršinio vandens nutekėjimas, dažniausiai į jūrą. Žinoma, kad, sulydant 1 km³ granito,
galima gauti 26 mln. t vandens. Vanduo atliko ir atlieka lemiamą vaidmenį Žemės geologijos
istorijoje, klimato ir orų formavime, medžiagų apykaitoje, gyvybės fiziologinėje ir biologinėje
sferoje.
Vanduo vaidina svarbų vaidmenį pasaulio ekonomikoje. Apie 70% gėlo vandens žmonių
suvartojama žemdirbystei.[4] 6,5% baltymų žmonių mityboje gaunama žvejojant
vandenynuose, jūrose, upėse ir ežeruose.[5] Dauguma dideliais atstumais transportuojamų
produktų (pvz., nafta, gamtinės dujos) transportuojami vandens transportu per jūras, upes,
ežerus bei kanalus. Dideli kiekiai vandens, ledo ir vandens garų naudojami vėsinimui ir
šildymui pramonėje ir namų ūkiuose.

Vandens savybės- Vanduo – bespalvis (storame sluoksnyje – žydras) ir bekvapis skystis.

Vanduo (divandenilio oksidas) turi 88,6 % deguonies ir 11,4 % vandenilio (pagal masę); tai
atitinka H2O. Iš visų skysčių jo šiluminė talpa didžiausia. Vandens tankis, skirtingai nuo kitų
skysčių, šaldant didėja netolygiai, o +4 °C temperatūroje būna didžiausias ir, toliau šaldant,
staiga sumažėja iki 0,917 g/cm³ (ledo tankis). Neįprastai aukšta ir savitoji lydymosi šiluma. Ji
net 13,5 karto viršija švino savitąją lydymosi šilumą.

Vandens plitimas-vanduo plinta iš žemės gelmių

Vandens panaudojimas-vanduo naudojamas gerimui, rūbų plovimui, augalų laistimui ,it t.t..