Teorinis klausimynas (III klasė)

(Parengė A. Mažuolienė, D. Miklienė)

1. Natūraliųjų, sveikųjų, racionaliųjų, iracionaliųjų, realiųjų skaičių aibės – apibrėžimas, žymėjimas.
2. Veiksmai su aibėmis (apibrėžimas, žymėjimas): 𝐴 ∪ 𝐵; 𝐴 ∩ 𝐵; 𝐴\𝐵; 𝐵\𝐴, 𝐴 ⊂ 𝐵.
3. Kokie skaičiai vadinami lyginiais, nelyginiais, pirminiais, sudėtiniais? Pateikite bent po du pavyzdžius. Koks yra pats
mažiausiais pirminis skaičius?
4. Aritmetinė progresija: apibrėžimas, skirtumas, bendrojo nario formulė, sumos formulė. Geometrinė progresija:
apibrėžimas, vardiklis, bendrojo nario formulė, sumos formulė. Trijų narių savybės. Kaip turint sumos bendrają
išrašką 𝑆𝑛 rasti 𝑎1 ; 𝑎2 … Begalinė nykstamoji geometrinė progresija (kaip atpažinti, savybės).
5. Ką vadiname laipsniu, laipsnio pagrindu, laipsnio rodikliu? Laipsnių savybės (7 atvejai). Standartinė skaičiaus
išraiška. Kokia yra veiksmų atlikimo tvarka skaitiniame reiškinyje?
6. Veiksmai su šaknimis sudėtis/atimtis, daugyba/dalyba (kada galima šiuos veiksmus atlikti ir kaip jie atliekami),
daugiklio iškėlimas prieš šaknį, įkėlimas po šaknies ženklu. Kas yra šaknies pašaknis, rodiklis?
7. Kvadratinio ir kubinio iracionalumo panaikinimas trupmenos vardiklyje (kai vardiklyje vienanaris; dvinaris). Šaknies
užrašymas laipsniu ir atvirkščiai. Šaknis ir modulis ( 2n a 2n , 2n+1 a 2n+1 , √ √𝑎). Reiškinių su moduliu pertvarkymai.
𝑛 𝑚

8. Reiškinių skaidymas daugikliais (4 atvejai). Kaip atskiriame, kurį skaidymo būdą taikome. Kvadratinio trinario
skaidymas daugikliais (atvejai, kai D > 0; D = 0). Greitosios daugybos formulės (7 atvejai).
9. Reiškinio apibrėžimo srities nustatymas (6 pagrindiniai atvejai).
10. Tiesinių ir kvadratinių nelygybių sprendimas – pagrindiniai žingsniai. Į ką būtina atkreipti dėmesį?
11. Funkcijos sąvoka. Kaip iš grafiko nustatytu: ar nubrėžta kreivė yra funkcijos grafikas. Apibrėžimo, reikšmių sritis
(kas tai yra, kaip žymime, kaip nustatome). Ką reiškia f(2) ir f(x)=2? Kaip rasti taškus, kuriuose grafikas kerta abscisių
ašį, ordinačių ašį. Funkcijos lyginumo nustatymas (iš grafiko, be grafiko).
12. Tiesinės funkcijos bendroji išraiška. Tiesinės funkcios Df, Ef. Mokėti paaiškinti, ką parodo kiekvienas koeficientas.
Kaip nubraižyti tiesinės funkcijos grafiką? Kaip parašyti tiesės lygtį žinant dviejų taškų koordinates?
13. Atvirkščio proporcingumo funkcijos bendroji išraiška (grafikas – hiperbolė), jos savybės, Df, Ef. Mokėti paaiškinti,
ką rodo bendros išraiškos koeficientas. Kaip nubraižyti grafiką? Kaip iš grafiko parašyti funkcijos lygtį? Scheminiai
𝑘 𝑘 𝑘 𝑘
grafikai 𝑓(𝑥) = ; 𝑓(𝑥) = ; 𝑓(𝑥) = + 𝑏; 𝑓(𝑥) = + 𝑏.
𝑥 𝑥+𝑎 𝑥 𝑥+𝑎
14. Kvadratinė funkcija, jos savybės, bendroji išraiška. Mokėti paaiškinti, ką rodo kiekvienas koeficientas. Mokėti
paaiškinti visus grafiko brėžimo žingsnius. Kas yra kvadratinės funkcijos simetrijos ašis. Scheminiai grafikai funkcijų
𝑓(𝑥) = 𝑎𝑥 2 , 𝑓(𝑥) = 𝑎𝑥 2 + 𝑐, 𝑓(𝑥) = 𝑎𝑥 2 + 𝑏𝑥, 𝑓(𝑥) = 𝑎𝑥 2 + 𝑏𝑥 + 𝑐,
𝑓(𝑥) = 𝑎(𝑥 − 𝑚)2 ; 𝑓(𝑥) = 𝑎(𝑥 − 𝑚)2 + 𝑛.

15. Laipsninių funkcijų scheminiai grafikai, savybės: 𝑓(𝑥) = 𝑎𝑥 2𝑛 ; 𝑓(𝑥) = 𝑎𝑥 2𝑛+1 ; 𝑓(𝑥) = 𝑎𝑥 −2𝑛 ; 𝑓(𝑥) =
2𝑛 2𝑛+1
𝑎𝑥 −(2𝑛−1) ; 𝑓(𝑥) = 𝑎 √𝑥 ; 𝑓(𝑥) = 𝑎 √𝑥 .
16. Grafikų transformacijos: y = f(x), y = f(-x), y = -f(x), y = f(x+m), y = f(x) + n, y = f(x+m) + n, y = |f(x)|
17. Rodiklinė funkcija, jos grafikas, savybės, Df, Ef, monotoniškumas, kai a >1, kai 0<a<1. Transformacijos.
Asimptotė.
18. Logaritminė funkcija, jos grafikas, savybės, Df, Ef, monotoniškumas kai a >1, kai 0<a<1. Transformacijos.
Asimptotė. Pagrindinė logaritmų tapatybė, logaritmų savybės.
19. Laipsnis ir radianas – vertimas. Posūkio kampo trigonometrinės reikšmės. Stačiojo trikampio smailiojo kampo
trigonometrinės reikšmės. Pagrindinės trigonometrinės formulės. Redukcija.
20. Trigonometrinės funkcijos: 𝑓(𝑥) = 𝑠𝑖𝑛𝑥, 𝑓(𝑥) = 𝑐𝑜𝑠𝑥, 𝑓(𝑥) = 𝑡𝑔𝑥. Funkcijų apibrėžimo sritis, reikšmių sritis,
periodas, lyginumas. Reikšmių sritis, kai 𝑦 = 𝑓 2 (𝑥), 𝑦 = |𝑓(𝑥)|. Funkcijų transformacijos:
𝑓(𝑥) = 𝒂 ∙ 𝑔(𝒃 ∙ 𝑥 + 𝒄) + 𝒅, mokėti paaiškinti kokią transformaciją atlieka kiekvienas koeficientas a, b, c, d ir
kaip jį surasti. Ką keičia kiekvienas koeficientas: ar D(f), ar E(f). Mokėti nubraižyti funkcijų grafikus viename
periode. Kaip nustatyti transformuotos funkcijos periodą. Mokėti paaiškinti, kaip surasti skaičių 𝑎, kai lygtis
𝑠𝑖𝑛𝑥 = 𝑎, 𝑐𝑜𝑠𝑥 = 𝑎 turi/ neturi sprendinių. Atvejai sinx = -1; 0; 1 ir cosx = -1; 0; 1.