NUSIKALTIMŲ KVALIFIKAVIMO IR BT SPECIALIOSIOS DALIES NORMŲ KONKURENCIJOS

SAMPRATOS.

Nusikaltimų kvalifikavimas - tai oficialusis nusikalstamų veikų kvalifikavimas tapatumo tarp padarytos pavojingos
veikos požymių ir BT normose numatytų bent vienos nusikalstamos veikos sudėties požymių atskleidimas ir
įtvirtinimas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka.
Įtarus, kad asmuo padarė nusikaltimą, tas nusikaltimas turi būti atitinkamai įvardintas, t.y. kvalifikuotas. Baudžiamasis
persekiojimas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra duomenų, kad veika sudaro atitinkamo
nusikaltimo sudėtį. Patraukimo b. atsakomybėn pagrindas yra visi būtini konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai:
* objektas
* objektyvioji pusė
* subjektas
* subjektyvioji pusė
Nusikaltimo kvalifikavimas yra procesas, kurio metu nustatoma, ar asmens veikoje yra tam tikro nusikaltimo,
numatyto BK specialiojoje dalyje, sudėties požymiai. Teisinė nusikaltimo kvalifikavimo išraiška ir yra BK straipsnio,
kuris traktuoja tokią veiką nusikaltimu, nurodymas atitinkamame procesiniame dokumente, t.y. nutarime iškelti
baudžiamąją bylą ir galutiniame nuosprendyje.
Teisingai kvalifikuoti nusikaltimą yra svarbus ikiteisminio tyrimo ir teismo uždavinys. Be to teisingas nusikaltimo
kvalifikavimas yra būtina teisėtumo ir teisingumo sąlyga.
Kvalifikuojant nusikaltimą, pirmiausia reikia nustatyti, kas buvo faktiškai padaryta. Kaip, Kodėl, Kas? Taip pat reikia
nustatyti, kad tai, kas padaryta, atitinka BK specialiosios. dalies straipsnyje numatytus požymius, o taip pat atitinka BK
bendrosios dalies reikalavimus.
Nusikaltimo požymiai nustatomi teisiškai analizuojant veiką, t.y. nustatant, kas buvo padaryta, kaip, kas padarė.
Išaiškinamas objektas (į ką kėsintasi), objektyvioji pusė, subjektyvieji požymiai ir subjektas. Galiausiai sulyginama tai,
kas padaryta, su tuo, kas nustatyta įstatymo.
Kad nusikaltimas būtų tinkamai kvalifikuojami, reikalingos tokios sąlygos:
1. Tiksliai nustatomos faktiškos įvykio aplinkybės;
2. Turi būti tikslūs, aiškūs ir neprieštaraujantys vienas kitam įstatymai;
3. Kad tie, kas kvalifikuoja nusikaltimus, tuos įstatymus žinotų, suvoktų jų prasmę ir vienodai interpretuotų;
4. Turi būti tų žmonių , kurie kvalifikuoja nusikaltimus, aukšta teisinė sąmonė;
5. Be to būtinos ir socialinės padėties sąlygos, įgalinančios teisingai kvalifikuoti, apsprendžiančios teisėtvarkos
institucijų, jų pareigūnų, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų nepriklausomumą, kad jie galėtų laikytis įstatymų ir
spręsti vadovaujantis tik įstatymu, o ne kažkieno nurodymu.
Kvalifikuojant nusikaltimus susiduriama su tokiais reiškiniais, kaip nusikaltimų sutaptis , recidyvas, pakartotinumas,
o taip pat su normų konkurencija, kuri yra specialiosios dalies sąvoka.
Normų konkurencija - tie atvejai, kai asmuo padaro vieną nusikaltimą, tačiau tas nusikaltimas turi požymių, numatytų
ne vienoje, o dvejose ar keliose BK specialiosios dalies normose. Normų konkurencijos atveju iškyla klausimas, kuria iš
tų normų inkriminuoti, nes jos tarp savęs konkuruoja. O nusikaltimas yra vienas ir inkriminuoti reikia tik vieną
nusikaltimą. Tarp konkuruojančių normų yra rūšys. Bendra konkuruojančioms normoms yra tai, kad jos numato tuos
pačius nusikaltimo požymius, todėl jos sutampa. Tačiau sutampa jos ne visiškai, o tik iš dalies. Skiriasi konkuruojančių
normų apimtis arba turinys, todėl teorijoj ir skiriamos dvi normų konkurencijos rūšys:
1. Normų apimties konkurencija
2. Normų turinio konkurencija
1.- Dažniau sutinkama normų apimties konkurencija, kuri yra tada, kai viena normą nustato atsakomybę už platesnį
veikų ratą, yra bendresnė, o antroji norma nustato atsakomybę tik už dalį tokių veikų.
Normų apimties konkurencija gali būti :
a) tarp skirtingų BK straipsnių
b)gali būti vieno straipsnio ribose.
Konkuruojant bendrajai ir specialiajai normai, nusikaltimas kvalifikuojamas inkriminuojant specialiąją normą.
Kai konkuruoja atskiri straipsniai nutinka rečiau.
2.- Normų turinio skirtingai nuo normų apimties konkurencijos skiriasi tuo, kad tarp tų konkuruojančių normų nėra
pavaldumo, nes tos normos numato skirtingus nusikaltimus. Tačiau jos konkuruoja, nes vienoje iš normų nusikaltimo
požymiu numatytas kitas savarankiškas nusikaltimas.