savo gimtojo lizdelio, per Atlantą nepavargus skrenda – ilgesys jai rodo kelią.
Už kalnų, už girių ir už klonių
alpsta jos maža krūtinė, atsikvėps jinai tiktai kelionėj, tik mieloj, savoj gimtinėj.
Svetimieji debesys per sunkūs,
svetimų pastogės – žemos, tik tėvų žemelėj Dievo ranką juntam, ir tyloj, ir vėtroj ramūs.
Ir maža kregždutė čia nebijo
nei kalnų aukštųjų aro, ir be saulės žydi čia laukų lelijos, ir gyvent ir mirt tėvynėj gera!
Klausimai:
1. Kodėl maža kregždutė skuba į gimtuosius namus?
2. Kokius sunkumus ji įveikia? 3. Kas ją skatina nepavargti? 4. Kodėl jai negera svetimoje šalyje? 5. Paaiškinkite metaforą:" Svetimieji debesys per sunkūs". 6. Kodėl "Dievo ranką juntam" tik gimtojoje žemėje? 7. Su kuo save eilėraštyje lygina lyrinis subjektas? 8. Kieno vardu kalba lyrinis subjektas? 9. Ką eilėraštyje simbolizuoja kregždutė? 10. Ką eilėraštyje simbolizuoja lelija? 11. Kokia šio eilėraščio pagrindinė mintis? 12. Kodėl ir pavadinimas, ir eilėraščio pirma eilutė prasideda žodeliu IR? 13. Kurioje eilėraščio vietoje pasiekiama didžiausia įtampa? 14. Kuri eilutė išreiškia atomazgą? 15. Kaip keičiasi nuotaika eilėraštyje?