Levon Airapetian, TB1

Kaip Biliūno vaizduojami veikėjai supranta laimę?

J. Biliūno kūryboje vaizduojamų veikėjų laimės šaltiniai skiriasi. Veikėjai novelėse „Ubagas“, ir
„Liūdna pasaka“ jos ieško meilėje, tautoje, praeityje, tačiau ne visi ją randa.
Juozapota kūrinyje „Liūdna pasaka“ vaizduojama kaip neturtinga, graži, darbšti, mylinti savo
vyrą Petrą Banį moteris. Ji laimę suvokia kaip meilę, svajonių apie ateitį išsipildymą: svajoja turėti šeimą
su Petru, tačiau kūrinio kulminacijoje galima įžvelgti, jog tai ją sužlugdo. Be savo vyro, išvykusio
partizanauti už tėvynę, ji jaučiasi tuščia ir išeina iš namų su tikslu rasti Petrą. Sužinojus, jog jis miręs, ji
liūdnai gyvena ir senatvėje apibūdinama kaip turinti „klaikias, be gyvybes akis“ ir „nenuskaitoma skaičių
raukšlių“ dėl liūdesio, pasidavimo gyvenime. Juozapota laimės ieško šeimyninėje meilėje bei svajonėse
apie ją, kurios ją nuvilia.
Petras Banys novelėje „Liūdna pasaka“ laimės ieško savo tautos gynime. Jis pasiryžęs palikti
viską, ką turi, dėl savo tėvynės - net mylimąją žmoną, kuriai tai sugadina visą gyvenimą. Vyras labai
greitai įsiaudrina ir yra gan jautrus, norėdamas gyventi nepriklausomoje valstybėje ir norėdamas kitiems
suteikti laimės jis išvyksta partizanauti dėl Lietuvos, kurios orumas buvo pažeistas rusų. Jis yra aktyvus
žmogus: „Dar jaunas, žmogus jautrus ir ūmus, negalėjo į tuos atsitikimus šaltom akim žiūrėti, jų ramiai
klausyti.“. Žinojimas, jog jis turi prasmę ir kovoja dėl žmonių gerovės, jam taip pat suteikia džiaugsmo,
net jei tai reiškia, jog turės atsiskirti nuo asmeninio gyvenimo.
Kitaip negu anksčiau paminėti veikėjai, ieškantys laimės dabartyje, pasakotojas bei P. Sabaliūnas
novelėje „Ubagas“ ją randa praeityje. Jie atmena šiltus prisiminimus, atsimindami namus, kuriuose
pasakotojas bei ubagas praleido tiek daug laiko. Tai jiems padeda pamiršti apie dabarties problemas:
pasakotojo susirgimas džiova, P. Sabaliūno išvarymas iš namų ir ubagavimas. Pasakotojas laimę taip pat
randa savo tėvynėje, jos kraštovaizdyje bei atmosferoje: „Visur graži prigimtis, bet savajame krašte jinai
maloni, brangi <...>“. Grįžimas namo iš užsienio jam suteikia džiaugsmo.
Apibendrinant galima teigti, jog J. Biliūno veikėjai laimę supranta ir jos ieško skirtingais būdais –
vieni jos ieško dabartyje – tėvynėje, meilėje, šeimoje, o kiti ją randa tik nostalgiškuose prisimindami
praeitį.