Teisės tradicija

Doc.dr. Eglė Venckienė

Literatūra
◼ Glendon M.A., Gordon M.W., Osakwe Ch. Vakarų teisės tradicijos. - Vilnius: Pradai,
1993; Zweigert K., Kotz H. Lyginamosios teisės įvadas. Vilnius: Eugrimas, 2001; J.
Galginaitis. Teisinė sistema ir pagrindinės jos subsistemos kaip lyginamosios
teisėtyros objektas// Teisė, 2002. Nr. 44, p. 31-41; Jokubauskas R. Teisminio
precedento privalomumo problema Lietuvos teisinėje sistemoje// Jurisprudencija,
2007. Nr.5(95), p. 51-56; Shenk D.W. Pasaulio dievai. Kaip religijos veikia
šiuolaikines visuomenes. - Šiauliai: Jona, 2001; Uždavinys A. Islamas// Religijų
istorijos antologija. D. 2: Islamas. Hinduizmas. Budizmas. Vilnius: Vaga, 2002, p. 9-25;
Baublys L. Antikinė teisingumo samprata ir jos įtaka Vakarų teisės tradicijai. - Vilnius:
Mykolo Romerio Universitetas, 2005; Beinorius A. Hinduizmas//Religijų istorijos
antologija. D. 2: Islamas. Hinduizmas. Budizmas. Vilnius: Vaga, 2002, p. 73-109;
Berman H.J. Teisė ir revoliucija. Vakarų teisės tradicijos formavimasis. - Vilnius:
Pradai, 1999; Rubšys A. Islamas. Brooklyn, NY, 1987; David R., Zofrre-Spinoza K.
Osnovnyje pravovvje sistemy sovremennosti. - Moskva, 1999; Vaišvila A. Teisės
teorija. Antrasis leidimas. - Vilnius: Justitia, 2004; Vasiliauskas V. Teisminio
precedento reikšmė romanų-germanų teisinėje sistemoje. Daktaro disertacija. Vilnius,
2004; Vasiliauskas V. Teisminio precedento reikšmė jo tėvynėje// Teisė, 2002, Nr. 42,
p. 152-165.
Tradere (lot.) - perduoti

◼ Tradicija– tai kultūros paveldas,

kuris remiantis sukauptomis
žiniomis padeda vertinti, perimti
tai, kas nauja išlaikant
tapatybę.
Tradicijos reikšmė
◼ Saugumo jausmas, orientavimosi
galimybė kintančiame pasaulyje,
atkartojant praeities bendravimo, elgesio
formas.

◼ Istorinis –idėjinis pagrindas teisės

sistemoms formuotis.
Teisės tradicijų klasifikacijų kriterijai
◼ Bendri daugeliui klasifikacijų:
◼ 1. Istorinės ištakos;
◼ 2. Teisės šaltiniai;
◼ 3. Teisinių sąvokų aparatas;
◼ 4. Specifinis teisinis mąstymas,
pasaulėžiūra.
Teisės tradicijų klasifikacijos
◼ R. Davidas, K. Žoffre-Spinoza - romanų-
germanų, bendrosios teisės, socialistinės teisės
tradicijas;
◼ K. Zweigertas ir H. Kotzas - romanų, germanų,
šiaurės šalių, socialistinės teisės, bendrosios
teisės tradicijas;
◼ M.A. Glendonas, M.W. Gordonas, Ch. Osakwe -
anglų-amerikiečių bendrosios teisės, romanų-
germanų civilinės teisės ir socialistinės teisės
tradicijas.
◼ Ir kt.
◼ Vakarų teisės tradicija
◼ Induistinė teisės tradicija
◼ Kinų, japonų teisės tradicija
◼ Islamo teisės tradicija
◼ Afrikos, Madagaskaro teisės tradicija
Vakarų teisės tradicija
◼ Pasaulėžiūros, teisinio mąstymo
specifiškumas: teisės atribojimas nuo
kitų socialinių institutų – nešališkumo
principas
 Vakarų teisės
tradicija

Civilinės teisės Bendrosios teisės

tradicija tradicija
Bendrosios teisės tradicija
◼ BYLŲ TEISĖ, TEISĖJŲ KURIAMA TEISĖ
◼ Stare decisis principas
◼ Teisės šaltiniai:
◼ 1. Precedentai
◼ 2. Statutai (teisės aktai)
◼ 3. Paprotys
◼ 4. Tradicija
Civilinės teisės tradicija
◼ Reišmingos datos:

◼ 450 m. pr. KR. XII lentelių.

◼ 534 m. Justiniano kodifikacija – Digestai.
◼ IX-XI a. Bolonijos universtite studijuoti
Digestai – ratio scripta.
Teisės požymiai

◼ Teisės normų abstraktumas;

◼ Sistemingumas;
◼ Pasaulietiškumas – atskyrimas nuo
sakralinių.
Teisės šaltiniai
◼ Teisės aktai;
◼ Paprotys;
◼ Precedentas:
◼ Teisės mokslo doktrina.
Induistinė teisės tradicija
◼ Tradicijos pagrindas –
◼ religinė-filosofinė hinduizmo sistema.

◼ Esmė: 1. sakralinė socialinė kastų sistema;

◼ 2. karmos arba atlygio įstatymas.
◼ Pagrindinis elgesio principas – dharma.
◼ Teisei – pagalbinis vaidmuo.
◼ Teisininkai – dvasininkai.
◼ Esmė – pareigos, o ne teisės.
◼ Teisingumas – kastos kontekste.
Islamo teisės tradicija
◼ Pradžia – 610 m. Mahometo apreiškimai.
◼ Teisės šaltinis – šarijatas (shariah) –
Korano ir Pranašo nustatytos taisyklės.
◼ Islamo teisė – religijos dalis.
◼ Požiūris į teisę – statiškas, nes kilmė
dieviška.
◼ Teisininkai – dvasiniai lyderiai.
Kinų ir japonų teisės tradicija
◼ Pagrindas – konfucionizmas, budizmas,
daoizmas.
◼ Kertinė vertybė – šu (atjauta).
◼ Moralė, papročiai prieš teisę.harmonija,
taikos siekimas prieš teisinę kovą, teisinius
motyvus.
◼ Sutaikinimas, kompromisas prieš teisiminę
kovą.
Afrikos ir Madagaskaro teisės
tradicija
◼ Pasaulėžiūros pagrindas – vudu magija
◼ Idealus pasaulėvaizdis – mitai – žmogaus ir
gamtos darna
◼ Teisingumas ir tiesa – bendruomenės kontekste
◼ Socialinės institucijos, gamta, dievybė – vienovė.
◼ Visuomenė turi hierrarchiją.
◼ Tradicija – žodinė
◼ Tiesa - konsensusas
Teisės tradicijų konvergencija
◼ Lot. Convergens – supanašėjimas.
◼ XX a. Globalizacija (ypač EB, vėliau ES
sąjungos) sukūrimas nulėmė Civilinės ir
Bendrosios TT-jų supanašėjimą:
◼ 1. BTT šalyse tokie santykiai, kaip darbo,
transporto, reglamentuojami rašytiniais
įstatymais.
◼ 2. CTT šalyse teisminis precedentas
įgavvo privalomą pobūdį.
Lietuvoje
◼ Iki 2006 m. kovo 28 d. LRKT nutarimo teismo
precedento pobūdis rekomendacinis. Nutarimui
įsigaliojus – privalomas pobūdis.
◼ “Teismų instancinė sistema...turi funkcionuoti
taip, kad būtų sudarytos prielaidos fotmuotus
vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios
kompetencijos teismų praktikai...nalagoškos
bylos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus
teismo precedentus, konkuruojančius su
esamais, bet paisant jau įtvirtintų.”
◼ 2008 m. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33
straipsnis buvo papildytas 4 dalimi, numatančia, kad
“Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų
bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės
aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose bylose.
Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus
atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės
instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių,
suformuluotų tų kategorijų bylose. Teismų praktika
atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos
teisės aiškinimo taisyklės tų kategorijų bylose gali būti
kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar
objektyviai būtina.“
◼ Civilinio proceso kodekso 4 straipsnyje
įtvirtinta pareiga teismams, taikant teisę,
atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose
nutartyse esančius teisės taikymo
išaiškinimus.
Teismo precedento reikšmės
skirtumai

◼ BTT šalyse pripažįstama teismo teisė

kurti teisę, stare decisis galioja su sąlyga,
esant protingam skirtumui, byla
sprendžiama savarankiškai.

◼ CTT precedentas – tai ne teismo teisė

kurti, nustatyti teisę, o teismo pareiga
vienodai spręsti tas pačias bylas,
priemonė nustatyti, ką teisė reiškia.