Professional Documents
Culture Documents
Solono Reformos
Solono Reformos
, archajinio
laikotarpio Atėnų valstybės veikėjas, poetas. Vienas vadinamųjų septynių išminčių.
Kilmė ir veikla
Solono reformos
Solono politinė programa atsispindi išlikusiuose lyrikos fragmentuose, kuriuose valstybės gerovė tiesiogiai
siejama su teisingumu ir dorinių normų laikymusi. Pirmosios reformos tikriausiai įvykdytos iki 592 pr. Kr.
(594–593 pr. Kr. Solonas išrinktas archontu eponimu); tikslus reformų mastas ir data nežinoma (kai kurie
nukelia jas 20 metų vėliau). Vėlesnė tradicija (Plutarcho Solono gyvenimas) Solonui priskiria visus tuo metu
galiojančius įstatymus
Svarbiausias įstatymas, pavadintas naštos numetimu (gr. seisachtheia), panaikino visas to meto piliečių
skolas, sugrąžino buvusiems savininkams už skolas atimtą žemę, uždraudė skolintis už vadinamąjį kūno
užstatą (epí sōmasin), grąžino laisvę tiems, kurie už skolas buvo patekę į vergovę (dėl šios reformos esmės
diskutuota jau antikoje: kai kurie ją aiškino buvus skolinimosi palūkanų sumažinimu, kiti – vadinamųjų
hektemorų statuso panaikinimu).
Ekonominę padėtį pagerino Solono įvestas draudimas eksportuoti javus ir kai kuriuos kitus žemės ūkio
produktus, alyvmedžių produktų eksporto skatinimas.
Gyventojai pagal jų dalyvavimą bendruomenės gynime ir ūkinį pajėgumą suskirstyti į 4 klases:
pentakosiomedimnus (jų metinės pajamos turėjo būti ne mažesnės kaip 500 medimnų – apie 17 500 litrų –
grūdų vertė), raitelius (turi žirgą, gali tarnauti kavalerijoje), dzeugitus (turi jaučių jungą, tarnauja hoplitų
falangoje), tetus (samdomi darbininkai, neturi nuosavybės, neįpareigoti tarnauti kariuomenėje). Tokį
visuomenės suskirstymą, pakeitusį anksčiau buvusį suskirstymą į eupatridus, geomorus (žemdirbius) ir
demiurgus (amatininkus), Solonas pasirinko piliečių grupių konstitucinių teisių pagrindu (timokratija):
aukščiausius postus užimti galėjo tik dvi turtingiausios grupės, archontais ir iždininkais galėjo būti renkami
tik pentakosiomedimnai. Tetams suteikta teisė dalyvauti eklesijoje.
Antikos autoriai Solonui priskiria ir dar vienos institucijos (greta Areopago, kuris buvo sudaromas iš
buvusių archontų ir kuriam paliktos teisinės priežiūros funkcijos) – 400 tarybos (po 100 renkamų narių iš
kiekvienos filės) įsteigimą; jos funkcijos buvo probuleutinės (patariamosios). Piliečių susirinkimui (heliajai)
suteikta teisė nagrinėti skundus dėl pareigūnų veiksmų (apeliacijos teisė), bet kuriam piliečiui – galimybė
pateikti ieškinį į teismą ginant potencialiai skriaudą patyrusio kito asmens (piliečio, metoiko, vaiko, vergo)
teises; vadinamasis neutralumo įstatymas draudė per socialinius neramumus išlikti neutraliam: piliečiai
turėjo palaikyti kurią nors vieną konfliktuojančių partijų. Antikoje Solonui buvo priskiriami ir įstatymai,
susiję su šeimos teise, t. p. prabangą ribojantys ir ekonominį gyvenimą reguliuojantys įstatymai (daugiausia
skirti eupatridų doros ugdymui).
Reformų reikšmė
Nuosaikios Solono reformos valstybės krizės neišsprendė, bet jomis įtvirtinta įstatymais ir teisingumu
(graikų kalba dikē) besivadovaujančios valstybės (polis) idėja ir solidarus piliečių (politai) korpusas. Solono
įstatymai atvėrė kelius Kleistenio demokratinėms reformoms.