Renesansas

XV – XVI a.

Paruošė: Ugnė Jarmolovič

Renesansas

Renesansas yra prancūziškas žodis, reiškiantis

„atgimimas“. Tai reiškia Europos civilizacijos laikotarpį,
kuris buvo pažymėtas klasikinio mokymosi ir išminties
atgimimu.
 Renesansas yra istorijos laikotarpis ir
kultūrinis judėjimas, žymintis perėjimą iš
viduramžių į modernumą. , apimantis
XV–XVI amžių ir pasižymintis
pastangomis atgaivinti ir pranokti
klasikinės antikos idėjas ir pasiekimus; jis
įvyko po vėlyvųjų viduramžių krizės ir
buvo susijęs su dideliais socialiniais
pokyčiais daugelyje sričių ir disciplinų,
įskaitant meną, architektūrą, politiką,
literatūrą, tyrinėjimus ir mokslą.
 Renesansas prasidėjo
Florencijoje, vienoje iš daugelio
Italijos valstybių. Buvo pasiūlytos
įvairios teorijos, siekiant
paaiškinti jos kilmę ir ypatybes,
daugiausia dėmesio skiriant
įvairiems veiksniams, įskaitant
tuometinius Florencijos
socialinius ir pilietinius
ypatumus: politinę struktūrą,
dominuojančios Medičių šeimos
globą ir migraciją. Graikų
mokslininkų ir jų tekstų Italijai po
Konstantinopolio žlugimo
Osmanų turkams.
Renesansas

Nors istorikai kartais stengdavosi

tiksliai apibrėžti humanizmą,
dauguma jų apsistojo ties „kelio
apibrėžimo viduriu... judėjimu
siekiant atkurti, interpretuoti ir
įsisavinti senovės Graikijos ir
Romos kalbą, literatūrą, mokymąsi
ir vertybes“. Visų pirma humanistai
tvirtino „žmogaus genialumą...
unikalų ir nepaprastą žmogaus
proto gebėjimą“..
❖ Humanistinė filosofija
❖ Pasitikėjimas žmogaus
protu, jo pažinimo
sugebėjimais, iš vidaus
kylančius gėrio ir blogio
atskyrimą.
❖ Bažnyčia buvo svarbi,
tačiau mažiau nei
viduramžiais, labai
svarbus tapo
pasaulietiškas mąstymas.