1.

Laurynas Stuoka Gucevičius gimé 1753 metais rugpjūčio 5 dieną valstiečių Simono ir
Kotrynos-Žekonytes Masiulienės šeimoje Migonyse. Mokėsi Kupiškio, Palévenės mokyklose. Veliau
penkerius metus mokėsi Panevêžio Pijorų mokykloje, norėjo tapti pijorų vienuoliu, tačiau per gaisrą
viską praradęs tévas pasikvietė jl pagelbeti kyje. Baigęs mokyklą, Laurynas Gucevičius atvyko į
Vilinių. Neturėdamas pragyvenimo šaltinių, tapo vienuoliu misionieriumi. Susipažinęs su tuometiniu
Edukacinės komisijos pirmininku vyskupu Masalskiu, jo paveiktas, įstojo į diecezijos seminariją,. Jo
mokytojais buvo Tomas Husaževskis, Vilhelmas Kalinskis Neturédamas dvasininko pašaukimo
1773-1775 m. studijavo Vilniaus universitete pas matematikos profesorius Pranciškų Norvaišą ir
Tadą Kundzičių. Taikomosios matematikos ir architektūros jįi mokė tuo metu vienintelis Vilniaus
architektas Martynas Knakfusas. 1778 m. išvyko i kelione po Vakarų Europą, kur klausėsi
architektūros paskaitų, susipažino su žymiausių to meto architektų kūryba. Pusantrų metų studijavo
Paryžiaus Karališkojoje meno akademijoje pas žymiausius to meto architektus Suflo, Ledu, Rondelê.
Vėliau išvyko į Romą ir praleidęs užsienyje ketverius metus grįžo į Lietuva. Vilniuje kartu su
Martynu Knakfusu tapo Ignoto Masalskio Verkių ansamblio statybos architektu Vadovavo Vilniaus
katedros rekonstrukcijai, už kurios projektą buvo apdovanotas medaliu. 1785 m. pakanclerio Jurgio
Chreptavičiaus pavedimu perstatė Viliniaus rotušę 1789 m. už architektūros nuopelnus Seimo jam
suteiktas bajoro titulas, o vyskupas Masalskis iš vyskupijos valdų paskyrė jam iki gyvos galvos dalį
Šešuolių seniūnijos Žemių, Bernatkų palivarką (kurį jis vadino Laura). esantį .|
2. [15:28]
Braclavo apskrityje, ir mūrinį namą penkiasdešimčiai metų Vilniuje 1789-1794 m.
Gucevičius dêstê kartografiją ir karo inžineriją, 1793 metais parenge architektūros destymo
programa Laurynas Gucevičius dalyvavo 1794 m.sukilime.Organizavo Vilniaus civilinę
gvardija, kuriai ir vadovavo kautynėse prie Ašmenos buvo sunkiai sužeistas
3. [15:28]
Savitai traktuodamas antikinės architektūros formas kūrė darnias pastato dalių ir jo visumos
proporcijas, naudojo monumentalius tūrius, portikus, kolonadas ir saikingą dekorą, Budinga
ištobulintos formos, pastato dama su aplinka. Kūryba prilygsta geriausiai Europos brandžiojo
klasicizmo architektūrai, ji turėjo itakos daugeliui klasicizmo laikotarpio Lietuvos ir kitųy
šalių (ypač Lenkijos) architekty kūrybai Laurynas Gucevičius po sunkios ligos mirė 1798 m.
gruodžio 21 d. ViIniuje. Palaidotas kapinėse prie Šv. Stepono bažnyčios. 1865 m. šios
kapinės buvo uždarytos. Sovietmečiu Šv. Stepono bažnyčia bei greta esančios kapinés buvo
suniokotos, todél architekto tiksli kapo vieta néra žinoma, palaikai néra surasti. Architekto
vardu pavadinta Vilniaus universiteto vienas kiemų (1979, jame memorialinė lenta,
skulptorius K. Bagdonas), gatvė Vilniuje, aikštė Kupiškyje, gimnazijos Širvintose ir
Kupiškyje. L. Gucevičiaus paminklai pastatyti .Vilniuie