Ilgųjų ir trumpųjų balsių rašyba

I. Ugnelė k_renas; medžiai s_pasi vėj_je; s_puoja vaiką lopš_je; kai rugiai pradės b_rėti,
užmaiš_siu duoną rėt_; nuo stalo nub_ro trupiniai; istorikai t_rinėja istoriją; medžių šakos sv_ra
žem_n; demonas tiesia į širdį sv_linančius nagus; kelias sunkus, rogės sv_la prie žemės; švilpia
varikliai, p_sdami sniegą; ji nem_vėjo aukso žiedo; pradėjo sn_guriuoti didelėmis snaigėmis;
pal_tėki mane savo pirštais švelniais; ko čia dži_gauji; jo veidas šv_tėjo džiaugsmu.
Gražiausias k_rinys; gri_vėsių griaučiai r_mojo prie kelio; sunkūs atsid_sėjimai; bus daug
tranzistorių kv_kimo, megautinių atsid_simų; laikrodžio sp_ruoklė; t_los ir vėjo s_kuriai; Jonas
dži_gesiu apkvaitęs; pag_rimai jo nejaudino; žemė skleidė p_vėsių kvapą; skanūs dži_vėsiai.
Geras įg_dis; išsikišusi išk_ša; kreivas ir staigus pos_kis; rytą pats įm_gis, ypač jei esi atsigul_s
vėlai; ten dažnai k_la potv_niai ir atosl_giai; už išdaužtą langą vakar gavau nuo tėvų p_los;
pastebimas akivaizdus mok_mosi nuosm_kis.
II. Vai pel_s kiaunių kepurėlė, vai rūd_s plieno kardelis. Čia _š li_tis arba visai nelis. Žvaigždžių,
žuvų ir krosnių kaitą paliud_s lašas nuskaidrėjusių sakų. Vėjas skalbinius p_s ir p_s, ir lietus
atėj_s l_s vis kaštonus. Neužkl_s čia ir girių paukšt_čiai, nepralinksmins dainom jie man_s.
Pab_s pora metų parapijoj – visa poezija išr_ks iš galvos. Keiks tave, jei pritr_ks duonos. Aparsiu
visa, apakėsiu – pasėliai mariomis papl_s. Rūtos lapai tr_s nuskinti v_s – iš kvapo gims mums
li_desys. Sakė, kad mieste užtr_ks. Naują suknelę sesuo pasisi_s šventėms. Plikų šakelių
skambėjimas tik neviltį įp_s.
Daiktavardžio daryba iš veiksmažodžio
1. Su priesagomis:
a. Jei priesaga prasideda balsiu, D daromas iš būt. k. l. ir šaknies ilgumas nekinta.
Pvz., Kūrė + in + ys = kūrinys
b. Jei priesaga prasideda priebalsiu, D daromas iš bendraties ir šaknies ilgumas
nekinta. Pvz., Ryti + kl + ys = ryklys
2. Be priesagos
a. Daromas iš būt. k. pailginant buvusį trumpą šaknies balsį. Pvz., Sujusti, sujunda,
sujuda tampa sąjūdžiu.
3. Būsimasis laikomas daromas iš bendraties
a. Pūsti + s = pūs (šaknies balsis apsaugo nuo sutrumpėjimo)
b. Pūti + s = pus (nuėmus bendraties priesagą balsis lieka atviras, todėl sutrumpėja)