Šaltinis A (Iš Antano Smetonos raštų)

Pirmasis jau atgyventas tarpas – tai viešpatavimas visokių partijų, skelbusių kuo
plačiausią laisvybę. Tokia laisvė buvo privedusi mūsų kraštą 1926 m. pabaigoje prie to,
kad žadėtoji laisvė ruošė visos Lietuvos nelaisvę. Ūkininkų reikalai buvo pamiršti, o
tamsios minios [...] stūmė valdžion bolševizmą. Lietuvių partijos Seime, užuot iš vieno
dirbusios rimtą darbą, nuolat riejosi ir leido tautinėms mažumoms kaip tinkamos
kraipyti valstybės vairą. Lietuvos gyventojus gąsdino patamsio žmonės atimsią iš jų
turtą ir pasielgsią su jais, kaip esą pasielgta Rusijoje. [...] Mūsų gobšas kaimynas jau
džiaugėsi tylomis, kad išnykus mūsų valdžiai, ne tik Vilniaus kraštas, bet ir visa Lietuva,
kaip jau senai geidaujamas grobis jam atiteksianti. Mūsų visuomenė susirūpinusi laukė,
kas ją išgelbės iš to pavojaus. Vardu visos tautos ir mūsų kariuomenės [...] buvo
padarytas Seimui ir Vyriausybei rimtas žygis, kad dėl tautinės vienybės būtų sudaryta
tautiška valdžia.

Šaltinis B (Iš socialdemokrato Stepono Kairio raštų)

Daug kas iš perversmo dalyvių nuoširdžiai tikėjo demagogų išpūstu bolševizmo

pavojumi. Ūkininkų vaikams buvo svetima ar net priešiška kairiųjų valdžios gyvesnis
susidomėjimas darbininkų būkle. Kalbant apie karininkus, jų drausmės supratimas
nesiderino su demokratinių laisvių „palaidumu“. [...] Be to, daugeliui rūpėjo ir savo
karjeros reikalas: algų mažinimo klausimas kaip tik tuomet Seime ir buvo svarstomas.
[...] Tiems labai mišraus pobūdžio motyvams stigo betgi to, kas skiria karininkų „pučą“
nuo socialinio maišto: perversmininkai kartu su jų vadu neatstovavo jokiai socialinei
grupei, ir todėl patį perversmą tenka vertinti kaip politinę avantiūrą. Demokratinėje
santvarkoje bet kuriuos prieš ją pasikėsinimus turi atremti pati demokratinė
bendruomenė. Deja, perversmo metu dar jos neturėjome.

Šaltinis C (Iš L. Truskos veikalo „Antanas Smetona ir jo laikai“)

Pagrindiniai jo [režimo] įforminimo etapai buvo karo padėties įvedimas, Seimo 1927 m.
pavasarį paleidimas, [...] opozicinių partijų uždarymas, cenzūros sugriežtinimas ir
galiausiai, kaip režimo apvainikavimas, 1938 m. Konstitucijos deklaravimas. [....] 1927-
1940 m. politinė Lietuvos santvarka – asmeninė A. Smetonos diktatūra, tačiau nėra
pagrindo vadinti ją fašistine, nes šalyje iš esmės nebuvo nė vieno totalitarizmo požymio.

Šaltinis D ( Iš 1938 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos)

Str. 1. Lietuvos Valstybė yra nepriklausoma suvereninė.

Str. 62. Respublikos Prezidentas renkamas septyneriems metams.

Str. 64. Respublikos Prezidentą renka Tautos Atstovai.

Str. 73. Respublikos Prezidentas neatsako už savo galios veiksmus.

Str. 97. Ministrą Pirmininką [...] ir kitus ministrus skiria ir atleidžia Respublikos
Prezidentas.

Str. 110. Kai Seimo ar jo sesijos nėra, įstatymus leidžia Respublikos Prezidentas.

Šaltinis E (1936 m. karikatūra)

Šaltinis E

64. Remdamiesi šaltiniais, nurodykite, koks valdymo būdas Lietuvoje buvo įvestas po
1926 m. valstybinio perversmo. (1 taškas)
Autoritarinė diktatūra
65. Išskirkite tris šaltinyje A aptariamo perversmo priežastis, kurias nurodo A. Smetona.
(1 taškas)
- Lenkijos keliamas pavojus
- Bolševizmo grėsme
- Nesirūpinimas ūkiu
66. Išskirkite tris perversmo priežastis, kurias aprašo S. Kairys (šaltinis B). (1 taškas)
- Algų mažinimas
- Padidėjusi karininkų įtaka
- Visuomenės ne pasiruošimas demokratijai
67. Palyginę šaltinius A ir B, raskite tris A. Smetonos ir S. Kairio požiūrių į perversmo
priežastis skirtumus. (3 taškai)
1. A. Smetona kalba apie partijų chaoso iškelimą, o S. Kairys aptaria demokratijos
sistemos privalumus.
1. A. Smetona pasisako prieš bolševizmo grėsmę, tuo tarpu S. Kairys teigia, kad tai
perdaug didinama.
3. A. Smetona tvirtina, jog kariuomenė saugo nacionalinę valdžią, tuo metu S. Kairys
teigia, kad kariuomenė yra praradusi discipliną ir rūpinasi tik savo pačių karjera.
68. Paaiškinkite, ką reiškia šaltinyje B vartojama sąvoka „socialinis maištas“. Koks iš
tikrųjų buvo perversmo pobūdis? (1 taškas)
B šaltinyje vartojama sąvoka ,,socialinis maištas’’ reiškia revoliucija, pokyčius, o
perversmo pobūdis buvo karinis.
69. Šaltinyje A teigiama, jog Lietuvoje su žmonėmis ir jų nuosavybe galėjo būti pasielgta
kaip Rusijoje. Paaiškinkite, kaip iš tikrųjų buvo pasielgta Rusijoje su žmonėmis ir jų
nuosavybe. (1 taškas)
Rusijoje žmonės neturėjo savo nuosavybės, nes ten vyravo totalitarizmas ir visos
žmonių gyvenimo sritis buvo kontroliuojamos valstybes, tuo pačiu ir turtas, kuris buvo
nacionalizuojamas.
70. Kuri valstybė šaltinyje A vadinama „gobšu kaimynu“? Paaiškinkite, kodėl ji buvo taip
vadinama. (1 taškas)
A šaltinyje ,,gobšu kaimynu’’ pavadinta Lenkija, kadangi užgrobė/užėmė Vilniaus kraštą.
71. Nurodę, kuriai politinei partijai priklausė karikatūroje pavaizduotas A. Smetona,
parašykite, kurios partijos požiūris į jo valdymą atsispindi karikatūroje. Remdamiesi
žiniomis, paaiškinkite, kodėl ši partija A. Smetonos valdymą vadino fašistiniu. (2 taškai)
A. Smetona priklausė Lietuvos tautininkų partijai (tautininkams). Karikatūroje
komunistai siekia pabrėžti, kad Smetonos valdymas yra lyginamas su
totalitarinemis valstybėmis (Italija ir Vokietija).
72. Kuo skiriasi ir kuo panašūs šaltiniuose C ir E atsispindintys A. Smetonos režimo
vertinimai?(2 taškai)
Skirtumai - šaltinyje C pasakoma, kad nėra jokio pagrindo A. Smetonos valdymą vadinti
fasi
Panašumai
73. Remdamiesi šaltiniais C, D ir E, nurodykite du požymius valdymo būdo, kurį nustatėte
atsakydami į 64 klausimą. (1 taškas)
Uždraustos partijos ir įvedama cenzūra (tik tiems straipsniams ir šaltiniams, kuriuose
eina kalba apie politiką).
74. Šaltinyje C teigiama, kad Lietuvoje nebuvo „nė vieno totalitarizmo požymio“.
Remdamiesi žiniomis, nurodykite tris totalitarizmo požymius ir paaiškinkite, kodėl jie
nebuvo būdingi A. Smetonos valdomai Lietuvai. (3 taškai)
1. Totalitarizmo valdymui yra būdinga asmeninio gyvenimo valdymas (ty. Žmonių
asmeninis gyvenimas yra visą laiką stebimas), o A.Stemotonos valdomoje
Lietuvoje to nebuvo.
2. Visas žmonių turtas esant totalitarinių į valstybės valdymui yra
nacionalizuojamas, o Lietuvoje tokiu dalykų nebuvo.
3. Taip pat dėl to, kad visos gyvenimo sritis yra kontroliuojamos esant totalitarizmui
žmonės negali steigti savo įmonių ir turi dirbti valdžiai, o Lietuvoje žmonės turėjo
visą laisvę dirbti ,,sau’’.