Kauno technologijos universitetas

Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas

Fizinio aktyvumo plėtros galimybių mokyklinio amžiaus

vaikams Tauragės rajono savivaldybėje didinimo strategija
Komandinio projekto ataskaita

Margarita Mikavičienė
Vaida Petrauskienė
Gintarė Aleksandravičiūtė
Studentės

Doc. dr. Rūta Petrauskienė

Dėstytoja
Kaunas, 2022
 Turinys

Lentelių sąrašas..................................................................................................................................3
Paveikslų sąrašas ...............................................................................................................................4
Įvadas...................................................................................................................................................5
1. Nagrinėjamo iššūkio pagrindimas..................................................................................................6
2. Strateginė išorinės ir vidinės aplinkos analizės..............................................................................7
2.1. Strateginė išorinės aplinkos analizė............................................................................................7
2.2. Strateginės vidinės aplinkos analizė..........................................................................................14
3. Strateginė alternatyva ir vizija......................................................................................................18
4. Strateginiai tikslai, uždaviniai ir priemonės.................................................................................19
Literatūros sąrašas...........................................................................................................................20
Priedai................................................................................................................................................24
1 priedas.Problemų medis............................................................................................................24
2 priedas. SRF lėšų paskirstymo tendencijos 2019m. - 2021m
3 priedas.Suinteresuotų šalių žemėlapis
4 priedas. Suinteresuotos šalys ir jų lūkesčiai7

1
 Lentelių sąrašas

1 lentelė. Mokyklinio amžiaus vaikų, kurie kasdien (ne pamokų metu) mankštinasi ar sportuoja bent 60
min. dalis proc......................................................................................................................................6
2 lentelė. Mokyklinio amžiaus vaikų, kurie vidutiniškai 4 ir daugiau valandų per dieną praleidžia prie
ekranų (televizoriaus, kompiuterio, telefono ir kt.), dalis proc............................................................6
3 lentelė. BVP rodikliai........................................................................................................................9
4 lentelė Infliacijos lygis Lietuvoje....................................................................................................10
5 lentelė. Bendrosios pajamos per mėnesį..........................................................................................10
6 lentelė. Nuolatinis Lietuvos gyventojų skaičius..............................................................................11
7 lentelė. Lietuvos gimstamumo rodikliai..........................................................................................11
8 lentelė. 5 – 19 metų amžiaus Lietuvos gyventojų skaičius.............................................................11
9 lentelė. Mokyklinio amžiaus vaikų antsvorio ir nutikimo statistika
11 lentelė 2021 m. įstaigos organizacinė struktūra
12 lentelė SSGG analizės matrica
13 lentelė Tikslų, uždavinių ir priemonių strateginio įgyvendinimo planas
10 lentelė Suinteresuotos šalys ir jų lūkesčiai

4
 Paveikslų sąrašas

4 pav. Strateginės alternatyvos pagrindimas

1 pav. Problemų medis.......................................................................................................................24

2 pav. SRF lėšų paskirstymo tendencijos 2019 m. - 2021 m. 25

3 pav. Suinteresuotų šalių žemėlapis 26

5
 Įvadas

Darbo aktualumas. Fizinis aktyvumas gali būti apibūdinamas kaip bet kokie kūno judesiai, kuriuos
sukelia raumenų susitraukimai. O tam, kad raumenys galėtų tinkamai atlikti jiems pavestą darbą,
reikalingas deguonis ir tam tikras energijos kiekis. Fizinis aktyvumas gali būti traktuojamas ir kaip
vienas iš svarbiausių energijos sunaudojimo veiksnių, todėl yra labai svarbus bendram organizmo
energijos balansui palaikyti. Aktyvus laisvalaikis ir jo metu plėtojamas fizinis aktyvumas yra
įvardijamas kaip vienas iš pagrindinių sveikatos ir geros savijautos elementų (LR Sveikatos apsaugos
ministerija, 2022).

Tačiau pasyvus gyvenimo būdas ir informacinių technologijų plėtra iš esmės keičia kasdienius
žmogaus gyvenimo įpročius. Dėl šios priežasties pastebimos ir pačios įvairiausios problemos, tokios,
kaip širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, nutukimas, nesubalansuota mityba ir pan. Kalbant apie
mokyklinio amžiaus vaikus, ši problema yra kaip niekada opi. Šiandien šio amžiaus vaikai vis daugiau
laiko praleidžia ne gryname ore ar kitaip aktyviai judėdami, o prie kompiuterių ar išmaniųjų telefonų
ekranų. Tačiau, būtina žinoti tai, kad fizinis aktyvumas yra naudingas ne vien tam, kad būtume stiprūs
savo išore, tačiau ir vidumi. Tai reiškia, kad judėjimas turi reikšmės ir psichinei sveikatai (Tauragės
rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita, 2020).

Nors ir nuolat raginama būti aktyviems individualiai ar įtraukiant šeimos narius, draugus, tačiau,
sporto veiklų trūkumas, kartais ir motyvacijos stygius, yra akivaizdus.

LR Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų teigimu, mokantis nuotoliniu būdu, pertraukų metu
naudinga atlikti kūno mankštos pratimus, tačiau šiuo patarimu pasinaudoja retas moksleivis. Verta
paminėti, kad reguliari fizinė veikla padeda augti kaulams ir raumenims, teigiamai veikia kvėpavimo
sistemą, virškinimą, širdies veiklą ir pan. Būtina keisti idealizuojamą pasyvaus laisvalaikio požiūrį ir
pagalvoti apie tai, kas būtų naudinga sveikatai. Reikšminga, kad vaikai bent kartą per dieną, valandą,
skirtų aktyviai fizinei veiklai (LR Sveikatos apsaugos ministerija, 2022).

Darbo tikslas – parengti fizinio aktyvumo plėtros galimybių mokyklinio amžiaus vaikams Tauragės
rajono savivaldybėje didinimo strategiją.

Darbo uždaviniai:

1. Pagrįsti analizuojamą iššūkį.

2. Atlikti strateginę išorinės ir vidinės aplinkos analizę.
3. Suformuoti strateginę alternatyvą ir viziją.
4. Apibrėžti strateginius tikslus, uždavinius ir priemones.

Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų turinio analizė, lyginamoji duomenų
analizė.

6
1. Nagrinėjamo iššūkio pagrindimas
Reguliarus fizinis aktyvumas yra svarbus veiksnys lėtinių neužkrečiamųjų ligų prevencijai (širdies ir
kraujagyslių ligos, antsvoris, nutukimas, diabetas ir kt.), jis taip pat siejamas su geresne psichine
sveikata, geresne gyvenimo kokybe bei gerove (Global action plan on physical activity, 2018 - 2030),
produktyvumu, geresniais mokymosi rezultatais.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (toliau - PSO) atstovai fizinį aktyvumą apibrėžia kaip bet kokius
kūno judesius, kuriuos sukelia raumenų susitraukimai, kuriems reikia energijos. Fiziniam aktyvumui
galima priskirti vaikščiojimą, plaukimą, važiavimą dviračiu, aktyvius žaidimus, ir kt. Remiantis PSO
atstovų rekomendacijomis, moksleiviai (5 - 17 metų vaikai ir paaugliai) kasdien bent 60 minučių turėtų
užsiimti vidutinio ar didelio intensyvumo fizine veikla. PSO duomenimis, net apie 80 proc. pasaulio
vaikų ir paauglių nepasiekia rekomenduojamos kasdieninio fizinio aktyvumo normos (PSO, 2020).
Tyrimų duomenys rodo, kad nepakankamas moksleivių fizinis aktyvumas opi problema ir Lietuvoje.

Tauragės rajono savivaldybė, kaip ir kitos Lietuvos savivaldybės, nėra išimtis. Higienos instituto
parengtos ataskaitos „Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas 2020“ duomenys rodo
prastėjančią tendenciją, tik mažiau nei ketvirtadalis visų moksleivių yra pakankamai fiziškai aktyvūs
(Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas, 2020).

1 lentelė. Mokyklinio amžiaus vaikų, kurie kasdien (ne pamokų metu) mankštinasi ar sportuoja bent 60 min.
dalis procentais (Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas, 2020).
Klasė
Viso 5 7 9
Tauragės raj. 15.8 20.8 13.3 13.3
Lietuva 13.6 15.7 13.5 11.5

Nors Tauragės rajono statistiniai duomenys artimi Lietuvos vidurkiui (išskyrus 7 klasės moksleivius),
tačiau rezultatai nerodo didesnio teigiamo atotrūkio. O kito rodiklio statistiniai duomenys rodo, jog
Tauragės moksleiviai didžiąją dalimi nusileidžia net ir Lietuvos moksleivių vidurkiui (Mokyklinio
amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas, 2020) (žr. 2 lent.).

2 lentelė. Mokyklinio amžiaus vaikų, kurie vidutiniškai 4 ir daugiau valandų per dieną praleidžia prie ekranų
(televizoriaus, kompiuterio, telefono ir kt.), dalis proc. (Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas, 2020).
Klasė
Viso 5 7 9
Tauragės raj. 26.9 11.9 31.7 37.2
Lietuva 25.0 14.4 25.3 35.6

Pasyvų laiko praleidimą (prie ekranų) mokiniai renkasi vis dažniau ir jų skaičius, lyginant su 2016
metų duomenimis, sparčiai išaugo. Pavyzdžiui, 2016 m. 9 klasės moksleivių, praleidžiančių 4 ir
daugiau valandų prie ekranų, dalis Tauragės rajone sudarė 17 proc. Bendra Tauragės rajono moksleivių
dalis sudarė 17,6 proc., o visos Lietuvos moksleivių vidurkis sudarė 19,4 proc. (Mokyklinio amžiaus
vaikų gyvensenos tyrimas, 2016).
Dar vienas prastėjančią tendenciją rodantis rodiklis – moksleivių svoris. Tyrimai rodo, kad kas 4
vaikas Lietuvoje turi antsvorį ar nutukimą. 7 - 17 m. amžiaus grupėje normalaus svorio mokinių dalis
sudarė 63,3 proc. 17,5 proc. mokinių turėjo antsvorį, o nutukimas nustatytas 8,2 proc. moksleivių

7
(Higienos instituto veiklos planas, 2020). Nepakankamai fiziškai aktyvūs, antsvorio ar nutukimo
kamuojami moksleiviai susiduria ir su kitomis problemomis.

Daugėja moksleivių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis. Kaip teigiama, Higienos instituto 2020
metais atliktame vaikų sveikatos tyrime, apžvelgiant 7 – 17 m. amžiaus vaikų ligotumo rodiklius, 2020
m. „Ligotumas kraujotakos sistemos ligomis – 37,07 atv. 1000 gyv.“ , tuo tarpu vaikų 0 - 6 metų šis
rodiklis tik 11,73 atv. 1000 gyv. (Higienos institutas, 2020).

Ligoti, prastos sveikatos vaikai – didesnė ekonominė našta valstybei. Ateityje reikės vis daugiau lėšų
ligų gydymui, dalis šių moksleivių negalės aktyviai dalyvauti darbo rinkoje. Moksleiviai taip pat
susiduria su patyčiomis, žema saviverte, kas iššaukia prastėjančią vaikų psichinę sveikatą. 2020 metais
suformuota UNESCO ataskaita („Innocenti Report Card 16“) apie vaikų psichinę sveikatą. Pagal vaikų
gerovės rodiklius Lietuva užima tik 33-ą vietą iš 38-ų tirtų išsivysčiusių šalių (EuroHealthNet, 2022).

Iš ES lėšų ir kitų fondų investicijų skiriamos nemažos lėšos infrastruktūros gerinimui ir diegimui,
fizinio aktyvumo skatinimo projektams, tačiau tyrimų rezultatai ir vaikų stebėsenos rodikliai vis dar
nedžiugina.

Apibendrinant išsakytas mintis galima teigti, kad vaikų fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių
gerą savijautą ir sveikatą lemiančių veiksnių. Dėl šios priežasties, itin svarbu užtikrinti, kad ši veikla
būtų skatinama ir teisingai ugdoma. Tik tokiu metu bus kuriamas sveiko gyvenimo modelis. O tai
atsispindi ir vaizduojamame problemų medyje (žr. 1 priedas).

2. Strateginė išorinės ir vidinės aplinkos analizė

2.1 Strateginė išorinės aplinkos analizė

PEST analizė apibūdina išorėje veikiančius politinius – teisinius, ekonominius, socialinius –

kultūrinius bei technologinius veiksnius, kuriuos svarbu aiškiai detalizuoti, išskiriant pagrindinius
aspektus.

Politiniai – teisiniai veiksniai

Pradėjus rinkti informaciją ir mokslinius duomenis apie fizinio aktyvumo naudą, įvairios
organizacijos, ekspertų grupės ir pavieniai mokslininkai pradėjo ieškoti būdų, kaip didinti vaikų fizinį
aktyvumą. Pasaulio valstybių lyderiai suprato – reikalinga bendra strategija, kad ši problema neigiamai
nepaveiktų pasaulio ir ES narių gyventojų gyvenimo trukmės ir kokybės.

2020 metų rugsėjį buvo priimta 2020–2025 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono darbo
programa „Jungtiniai veiksmai siekiant geresnės sveikatos“. Programa parengta vadovaujantis 2005
metais patvirtinta PSO Europos regiono Fizinio aktyvumo strategija 2016–2025 m. Šiame dokumente
nustatomi penkerių metų prioritetai, išryškinant regiono piliečių lūkesčius dėl sveikatos priežiūros
prieinamumo, ligų prevencijos. Piliečiai nori klestėti sveikose bendruomenėse, kuriose visuomenės
sveikatos veiksmai ir tinkama viešoji politika užtikrina geresnį gyvenimą gerovės ekonomikoje.
Programoje pagrindinis dėmesys skiriamas fiziniam aktyvumui – svarbiausiam fizinę sveikatą ir
socialinę gerovę Europos valstybėse užtikrinančiam veiksniui, ypač atkreipiant dėmesį į neinfekcinių
ligų naštą, susijusią su nepakankamu fiziniu aktyvumu ir įvairaus amžiaus Europos žmonių kasdienio
gyvenimo pagrindu vis dažnesniu tampančiu „sėdimu“ gyvenimu. Fizinis aktyvumas padeda sustiprinti
širdies kraujagyslių, skeleto - raumenų sistemas ir mažina neinfekcinių ligų riziką (PSO Europos
regiono darbo programa, 2020).

8
Naujausios PSO Europos regiono nutukimo atsakaitos duomenys rodo, kad nė vienai ES šaliai
nepavyksta pasiekti tikslo iki 2025 m. Sumažinti nutukimo lygį (Europos regiono nutukimo ataskaitos
pristatymas, 2022).

2015 metais Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja priėmė rezoliuciją, kur vienu iš 17
pagrindinių tikslų nustatoma užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę.
Siekiama iki 2030 metų trečdaliu sumažinti priešlaikinį mirtingumą nuo neužkrečiamųjų ligų, tame
tarpe kraujotakos sutrikimų, ligų, susijusių su nutukimu, taikant prevenciją ir gydymą. Planuojama
padidinti finansavimą sveikatos priežiūrai ir sveikatos priežiūros specialistų įdarbinimui, tobulinimuisi,
mokymui ir išlaikymui (JT darbotvarkė 2030 m., 2020).

Bet kuriai žmonių veiklos sričiai labai svarbūs bendrai su kitomis valstybėmis priimti sprendimai.
2004 metais Lietuvai įstojus į Europos sąjungą (toliau – ES), ji įsipareigojo vadovautis visoms ES
šalims narėms taikomais standartais ir teisiniu reglamentavimu, susijusiu su pasaulio, ES ir pačios
Lietuvos valstybės gyvavimu, ateities perspektyvomis.

Pasaulio aktyvių ir sveikų vaikų aljanso (angl. TheActiveHealthyKids Global Alliance) įkurto 2005
metais, Kanadoje, tyrimai parodė, kad aktyvios gyvensenos ir judėjimo įgūdžius reikia formuoti
vaikystėje ir paauglystėje, tuomet jie bus stiprinami ir vėlesniuose gyvenimo etapuose ir brandžiame
amžiuje. Prie šio aljanso 2017 metais prisijungė ir Lietuva. 2022 metais, Lietuvos skyrius pateikė jau
antrą (pirmoji 2018 m.) nacionalinę ataskaitą, apimančią fizinius ir psichinius vaikų parametrus,
teisinę, bazę vyriausybės įsitraukimą. Šioje ataskaitoje užfiksuota, kad tik 34% – 39% proc. vaikų
atitinka PSO rekomendacijas, kurios rekomenduoja vaikams ir jaunimui per dieną aktyviai fiziškai
praleisti bent 60 minučių (Lietuvos vaikų ir jaunimo fizinės veiklos ataskaita, 2022).

2012 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-2015 patvirtintoje Lietuvos
pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ buvo iškeltas uždavinys – ugdyti sveiką gyvenseną, kaip svarbią
veiklios visuomenės prielaidą, telkti visuomenės ir valdžios institucijų pastangas stiprinti visuomenės
sveikatą: įgyvendinti alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo prevencijos priemones, didinti
visuomenės supratimą apie sveikos gyvensenos naudą“ (Lietuvos Respublikos Seimas, 2012).

Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 patvirtino

Aštuonioliktosios LR Vyriausybės programą (2021). Joje programoje tarp svarbiausių vyriausybės
numatomų tikslų ir darbų yra didesnio jaunesnių amžiaus grupių asmenų fizinio aktyvumo skatinimas.

2014 m. birželio 26 d Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XII-964 patvirtintoje. Lietuvos
sveikatos 2014-2025 metų programoje pabrėžiama, kad siekiant ugdyti fizinio aktyvumo įpročius,
būtina užtikrinti gyventojų, tame tarpe ir mokyklinio amžiaus vaikų, fizinio aktyvumo sąlygas
mokyklose ir viešosiose erdvėse. Skatinti žmones mankštintis, būti fiziškai aktyviems. Tam būtina
investuoti į parkų, žaliųjų zonų, dviračių takų, sporto aikštynų tvarkymą ir plėtrą (Lietuvos
Respublikos Seimo nutarimas Nr. XII-964 dėl Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos
patvirtinimo, 2014).

Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. I-1151 patvirtintame LR Sporto
įstatyme, apibrėžiamas sporto organizavimas švietimo sistemoje. Šiame įstatyme nurodytos už vaikų
sporto neformaliojo vaikų švietimo programų rengimą ir įgyvendinimą atsakingos institucijos (LR
Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos sporto įstatymo, 1995).

9
Prie vaikų ir jaunimo sveikos gyvensenos skatinimo prisideda ir įvairios Lietuvos institucijos bei
organizacijos. Viena iš jų LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri savo 2021 – 2030 m. plėtros
programoje, patvirtintoje 2021 m. gruodžio 1 d Lietuvos Respublikos nutarimu Nr. 1016 (2021), skiria
didelį dėmesį vaikų sveikatos ir fizinio aktyvumo skatinimo problemai. Ministerija savo programoje
pabrėžia, kad „tik maža dalis Lietuvos mokinių yra pakankamai fiziškai aktyvūs laisvalaikiu“.

Higienos instituto 2020 metų duomenys rodo, kad Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą
kasdienio judėjimo lygį pasiekia tik apie 13,6 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Nepakankamai
skatinamas mokinių fizinis aktyvumas ugdymo įstaigose“ (Higienos instituto mokyklinio amžiaus
vaikų gyvensenos tyrimas 2020 m. rodiklių suvestinė ataskaita, 2020).

2019 m. spalio 8 d. Sveikatos apsaugos ministras savo įsakymu Nr. V-1153 patvirtino „Mokinių,
besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo nustatymo
tvarkos aprašą“. Jame nurodyti mokinių fizinio pajėgumo nustatymo testai ir fizinio pasirengimo
vertinimo metodika. LR Sveikatos apsaugos ministro patvirtintame 2022 - 2024 metų strateginiame
veiklos plane viena iš valstybės veiklos programų – sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo programa.
Šioje programoje dėmesys skiriamas visuomenės sveikatos išsaugojimui ir skatinimui, ugdant
atsakingą požiūrį į visuomenės sveikatą, keičiamas žmonių, tame tarpe ir mokyklinio amžiaus vaikų,
požiūris į sveiką gyvenimo būdą, jo sąsajas su fizine ir psichine sveikata (Sveikatos apsaugos ministro
įsakymas dėl mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas,
fizinio pajėgumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo, 2019).

Reaguodama į Valstybės kontrolės 2019 m. gruodžio 02 d valstybinio audito ataskaitą Nr. VA-8 „Ar
užtikrinamas vaikų sveikatos stiprinimas“ (Valstybės kontrolės ataskaita, 2019), Sveikatos apsaugos
ministerija, kartu su LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kaip formuojančios valstybės politiką
visuomenės sveikatos priežiūros ir švietimo politikos srityse, imasi iniciatyvų siekiant užtikrinti
geresnę vaikų sveikatą.

LR Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaudamasi PSO ekspertų ir gerąją užsienio valstybių praktika,
paruošė fizinio aktyvumo rekomendacijas visoms amžiaus grupėms. Rekomendacijos skirtos
visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros specialistams, pedagogams, socialiniams darbuotojams,
savivaldybių specialistams ir visuomenei (LR Sveikatos apsaugos ministerija, 2020).

Svariausios prielaidos vystyti mokyklinio amžiaus vaikų sveikos gyvensenos stiprinimo veiklas yra
kryptinga sveikatos politikos strategija pasauliniu ir nacionaliniu, regioniniu lygmeniu. Svarbu
nustatyti problemas, prioritetus, vystyti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Šiais socialinių tinklų ir
„pasaulio be sienų“ laikais, svarbu dalintis informacija ir gerosiomis patirtimis, kad pasiekti bendrus
tikslus.

Ekonominiai veiksniai

Vienas esminių ekonominius veiksnius nulemiančių rodiklių – bendrojo vidaus produkto rodiklis, kuris
atspindi šalies ekonominį išsivystymo lygį. Stebima paskutinių metų BVP augimo tendencija.

3 lentelė. BVP rodikliai (The World bank, 2022)

BVP vienam gyventojui (JAV doleriais) Lietuvoje

2019 m. 2020 m. 2021 m.
19,575.8 20,232.3 23,433.4

10
Kartu su BVP augo ir infliacija, eigoje mažėjo gyventojų perkamoji galia.

4 lentelė. Infliacijos lygis Lietuvoje (Macrotrends, 2022).

Infliacijos lygis Lietuvoje

2019 m. 2020 m. 2021 m.
2.33% 1.20% 4.68%

Nors bendrosios vieno namų ūkio mėnesinės pajamos gerokai didėjo (pastebimas teigiamas augimas
per keletą metų t.y. nuo 2019 m. iki 2021 m. padidėjo 634 eur., tačiau atsižvelgiant į infliaciją mažėjo
ir gyventojų perkamoji galia.

5 lentelė. Bendrosios pajamos per mėnesį (Oficialiosios statistikos portalas, 2022).

Bendrosios pajamos per mėnesį (vienam namų ūkiui, eur)

2019 m. 2020 m. 2021 m.
1 347 1 770 1 981
Nepakankamas moksleivių fizinis aktyvumas gali grėsti antsvoriu ar nutukimu, tuomet padidėja rizika
susirgti ir kitomis lėtinėmis ligomis – padidėjęs kraujo spaudimas, širdies ir kraujagyslių ligos, II tipo
diabetas ir pan. (Vaikų fizinio aktyvumo skatinimo galimybės, 2019). Siekiant auginti fiziškai ir
emociškai stiprią ir sveiką visuomenę, skiriamos lėšos, finansuojami projektai, vykdomos įvairios
programos, kurių tikslas yra didinti moksleivių fizinį aktyvumą. Galima paminėti šias programas (žr. 2
priedas):

 ES 2021-2027 m. programa „ES sveikatos labui“, kuriai programos laikotarpiu numatytas 5,3
mlrd. eurų biudžetas. Vienas iš programos tikslų – užtikrinti sveikatinimą ir ligų prevenciją
(Europos komisija, n.d.);
 Valstybė skiria finansinę paramą moksleivių sporto klubų, baseinų, kitų neformalaus ugdymo
užsiėmimų finansavimui;
 skiriamas finansavimas pedagogų ir kitų specialistų, dirbančių sporto ir sveikatos srityse,
kvalifikacijos tobulinimui; (2019 m. skirta – 608 948 eur., 2020 m. - 715 692 eur., 2021m. - 1
093 237 eur.) (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2021);
 Sporto rėmimo fondas (toliau – SRF), kuris nuo 2019 m. perduotas Švietimo, mokslo ir sporto
ministerijai (prieš tai atsakingas buvo Kūno kultūros ir sporto departamentas), jį administruoja
Švietimo mainų ir paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra (Kūno kultūros ir
sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2019). Valstybės skiriamomis
lėšomis yra remiami sporto projektai, susiję su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu (toliau
SIĮ), fizinio aktyvumo veiklomis (toliau FAV), sporto renginių organizavimu (toliau SRO),
asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimu (toliau KT),
esamų sporto bazių plėtra ir remontu (toliau SBPR). Nuo 2019 m. jau finansuota 897 sporto
projektai, renovuojamos 38 sporto bazės; šiuo metu tęsiami apie 700 projektų (Sporto rėmimo
fondas, 2022).

Sveikatos sutrikimai ir lėtinių ligų gydymas valstybei užkrauna didesnę finansinę naštą nei ligų
prevencija. Sergantys moksleiviai taip pat dažniau praleidžia pamokas, dėl ko gali nukentėti mokymosi
rezultatai, tėvai negali dirbti, slaugydami namuose sergančius vaikus, padidėja ir šeimos išlaidos
gydymui, vaistams. Siekiant ilgalaikių tikslų, būtų tikslinga didinti išlaidas ligų prevencijai, kas galėtų
sumažinti kitas sveikatos priežiūros išlaidas, bei pagerintų moksleivių fizinę ir emocinę būklę.

11
Socialiniai – kultūriniai veiksniai

Kalbant apie socialinius ir kultūrinius veiksnius, svarbu paminėti tai, kokia yra šios problemos
demografinė, švietimo ir sveikatos apsaugos situacija. Tikima, kad artimiausiu metu šie aspektai keisis
iš esmės. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, mokyklinio amžiaus vaikų fizinio aktyvumo plėtros
galimybės yra miglotos. Nuolat mažėjant bendram gyventojų, kartu ir vaikų, skaičiui, kintant
laisvalaikio įpročiams, būtina analizuoti galimas fizinio aktyvumo plėtros galimybes išoriniu kultūriniu
ir socialinių aspektu.

Tikslinga atsižvelgti į bendrą Lietuvos gyventojų skaičiaus dinamiką. Galima pastebėti tai, kad nuo
2020 m. iki 2021 metų buvo galima pastebėti gyventojų skaičiaus augimą. Nors jis ir buvo nedidelis,
tačiau, tai teigiamas pokytis. Kita vertus, 2022 m. šis skaičius mažėjo. Duomenys pateikiami 6
lentelėje.

6 lentelė. Nuolatinis Lietuvos gyventojų skaičius (Lietuvos statistikos departamentas, 2022)

Nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimo tendencijos

2020 m. 2021 m. 2022 m.

2 794 090 2 810 761 2 805 998

Reikšminga analizuoti ir esminius gimstamumo rodiklius. Nuo 2018 metų galima pastebėti nuoseklių
vaikų gimstamumo mažėjimą. Nors šis mažėjimas ir nėra itin kardinalus, tačiau šis aspektas
vienareikšmiškai yra traktuojamas kaip neigiamas (žr. 7 lent.).

7 lentelė. Lietuvos gimstamumo rodikliai (Lietuvos sveikatos statistika, 2022)

Gimstamumo rodikliai Lietuvoje

2018 m. 2019 m. 2020 m.

28 149 27 393 25 144

Kalbant apie gyventojų amžiaus struktūrą, 5 - 19 metų mokyklinio amžiaus vaikų skaičius nuo 2018
m. taip pat tendencingai mažėjo (žr. 8 lent.).

8 lentelė. 5 – 19 metų amžiaus Lietuvos gyventojų skaičius (Lietuvos sveikatos statistika, 2022)
5 – 19 metų amžiaus Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimas

2018 m. 2019 m. 2020 m.

413 657 409 528 408 788

Puikiai suvokiame tai, kad visi šie trys anksčiau minėti faktai rodo tai, jog tiek bendras gyventojų
skaičius, tiek ir vaikų skaičius nuolat mažėja. Be jokios abejonės, šias priežastis gali lemti ir sveikos
gyvensenos stoka bei mažas fizinis aktyvumas. Nerimą kelia šiuolaikinėje visuomenėje dominuojantys
aspektai. Pavojus vaikų sveikatai ir gerai savijautai turi būti vertinamas kritiškai.

Sveikatos priežiūros paslaugų analizė rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose yra sveikatos
priežiūros vaikams prieinamumo problemų. Tai reiškia, kad čia gyvenantiems mokyklinio amžiaus
vaikams sunkiau gauti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat specializuotą ambulatorinę
ir stacionarią pagalbą, lyginant su didžiuosiuose miestuose gyvenančiais vaikais. Be jokios abejonės,
12
sveikatos priežiūros prieinamumo problemos turi neigiamos įtakos bendrai vaikų sveikatai ir gerai
savijautai (Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 metų veiksmų plano
patvirtinimo, 2014). Todėl nestebina ir nuolat mažėjantys anksčiau pateikti statistiniai duomenys.
Visos šios problemos sudaro darnią visumą ir turi neigiamą rezultatą.

Verta pastebėti tai, kad šiuolaikinė industrializacija, urbanizacija, sparti transporto plėtra sumažino
žmonių fizinį aktyvumą. Teigiama, kad jaunimui fizinės veiklos nepakanka gerai savijautai palaikyti.
Jos stoka stabdo organizmo vystymąsi, didina antsvorio atsiradimo riziką. Nurodoma, kad tik kas antrą
berniuką (45 proc.) ir kas penktą mergaitę (20 proc.) galima laikyti fiziškai aktyviais. Visuomenė
sparčiai sensta, didėja miesto ir kaimo gyventojų sveikatos netolygumai. Pastebima, kad vis dar
vyrauja didesnis dėmesys įvairių ligų gydymui, tačiau ne profilaktikai ar ligų prevencijai. Pirminės
asmens sveikatos priežiūros gydytojai neturi pakankamai laiko mokyti gyventojus sveikos gyvensenos
principų, ligų profilaktikos ar sveikatos stiprinimo, netaikomi sveikatos raštingumo didinimo veiksmai
(Dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016 – 2023 metų plėtros programos patvirtinimo,
2015).

Svarbios problemos yra apibrėžiamos ir Sportinio ugdymo rekomendacijose, kurias patvirtino LR

Švietimo, mokslo ir sporto ministras (2019). Čia teigiama, kad vaikų bendrąjį ugdymą svarbu suderinti
su sportiniu ugdymu. Tokiu būdu siekiama, kad vaikai būtų ugdomi sistemingai, nuosekliai ir
kryptingai. Jiems yra suteikiamos reikiamos bendrojo ugdymo žinios, formuojamos vertybinės
nuostatos bei kiti gebėjimai. Tuo pačiu metu yra įgyvendinama ir neformaliojo sportinio ugdymo
programa, kurios tikslas yra ugdyti vaiko gyvenimiškus įgūdžius, socialines ir asmenines bei kitas
reikšmingas bendrąsias kompetencijas, visą tam kaip priemonę naudojant sportą, aktyvias veiklas.

Labai svarbu išanalizuoti ir ugdymo įstaigas lankančių vaikų nutukimo bei antsvorio statistinius
duomenis. Kaip rodo 2019 m. pateikiami duomenys, antsvorį turinčių vaikų skaičius Lietuvoje siekė,
15,44 proc., kita vertus nutukimas buvo nustatytas 6,32 proc. Situacija 2020 m. ir 2021 m. tapo dar
prastesnė ir tokių vaikų skaičius sparčiai auga (žr. 9 lent.)

9 lentelė. Mokyklinio amžiaus vaikų antsvorio ir nutikimo statistika (Vaikų sveikatos stebėsenos informacinė
sistema, 2022 m.).

Mokyklinio amžiaus vaikų antsvorio ir nutukimo rodikliai

2019 m. 2020 m. 2021 m.

Antsvorį turinčių Nutukimą turinčių Antsvorį turinčių Nutukimą Antsvorį Nutukimą

vaikų skaičius vaikų skaičius proc. vaikų skaičius proc. turinčių vaikų turinčių vaikų turinčių vaikų
proc. skaičius proc. skaičius proc. skaičius proc.

15,44 proc. 6,32 proc. 16,00 proc. 6,69 proc. 17,64 proc. 8,76 proc.

Nors kūno kultūros pamokoms formalaus ugdymo įstaigose (2017-2019 m.) yra skiriamos bent dvi ar
trys pamokos per savaitę, tačiau, akivaizdu, kad tai nėra pakankama motyvacinė priemonė ar būdas
vaikams būti fiziškai aktyviems ir išvengti minėtų sveikatos problemų. Teigiama, kad labai svarbu
užtikrinti sąlygas, kurių dėka visi mokiniai papildomai galėtų rinktis jų poreikius tenkinančias veiklas,
kurios atitiktų aktyvaus judėjimo sukurtas pratybas (Bendrasis ugdymo planas, 2017).

Technologiniai veiksniai

13
Šiuolaikiniame pasaulyje technologijos užima vis didesnę vietą žmonių gyvenime. Tiek suaugusieji,
tiek vaikai išmaniuosius įrenginius, kompiuterius bei kitus prietaisus naudoja kasdien ir įvairiems
poreikiams: darbui, mokymuisi, laisvalaikio praleidimui, informacijos paieškai ir pan. Technologijų
nauda ir žala plačiai diskutina tema. Akivaizdu, kad technologijų atsisakyti neįmanoma ir jos užims vis
didesnę vietą kasdieninėje veikloje. Laikas, praleidžiamas prie ekranų, kasdien sparčiai auga, to
priežastis – krenta fizinio aktyvumo rodikliai. Mokslininkai, įvairios organizacijos atkreipė į tai dėmesį
ir nusprendė išnaudoti technologijas skatinant visuomenės fizinį aktyvumą.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) ir tarptautinė komunikacijų sąjunga (TKS) pradėjo vykdyti „Be
He@lthy, Be Mobile (BHBM)“ projektą, siekiant išnaudoti išmaniąsias technologijas žmonių
aktyvumui skatinti. PSO duomenimis, daugelyje pasaulio vietų žmonės dažniau turi prieigą prie
mobiliojo telefono nei švaraus vandens. BHBM turi nemokamą virtualią biblioteką, kurioje galima
rasti informacijos 11 temų, skirtų gerinti gyventojų sveikatą. ES padedant PSO ir TKS pradėjo vykdyti
„mbhealth“ projektą, kuriuo siekia įkurti m - sveikatos centrą, padėti šalims įgyvendinti m - sveikatos
strategijas, jas pritaikant pagal šalies poreikius bei galimybes. Projektas ir toliau sėkmingai plėtojamas,
siekiant užtikrinti pasiekiamumą kuo platesnei visuomenės daliai (Pasaulio sveikatos organizacija,
n.d.).

2018 m. PSO paskelbė naują pasaulinį fizinio aktyvumo veiksmų planą 2018 - 2030 m. (The Global
Action Plan on Physical Activity, 2018-2030). Šiame plane numatyti 4 pagrindiniai tikslai bei išsikelta
20 uždavinių tiems tikslams pasiekti. Vienas jų (4.3) skiriamas skatinti skaitmeninių technologijų ir
inovacijų taikymą, siekiant didinti fizinį aktyvumą ir mažinti sėdimą elgesį.

Lietuvoje, valstybės Sporto rėmimo fondo, kurį administruoja LR Švietimo, mokslo ir sporto
ministerija, lėšomis, UAB „Walk15“ įgyvendino projektą „Mokyklos eina“, prie kurio prisijungė net
80 proc. šalies mokyklų. Projekte siekiama inovatyvių ir interaktyvių priemonių pagalba skatinti
moksleivių fizinį aktyvumą (naudojant išmaniuosius telefonus ir programėlę #walk15). Nors vien
žingsnių rinkimas nėra pakankamas fizinis aktyvumas, tačiau tai gali būti pradžia, siekiant ugdyti
teisingus įpročius ir skatinant moksleivių aktyvumą (walk15, 2022).

Technologijų naudojimas gali ne tik skatinti moksleivius būti labiau fiziškai aktyvius, tačiau gali ir
ugdyti moksleivių savarankiškumą, renkantis kaip praleisti laiką. 2019 m. prasidėjusi pasaulinė
COVID-19 pandemija ir visuotinis karantinas dar labiau pablogino aktyvumo rodiklius. Neveikė
sporto klubai, buvo draudžiami grupiniai užsiėmimai, todėl moksleiviams dar labiau trūko motyvacijos
būti aktyviems. Įvairios mobiliosios programėlės ar kiti įrenginiai gali paskatinti ir priminti judėti,
siunčiant motyvacinius pranešimus, pratimų rekomendacijas, sekant laiką, praleistą pasyviai, priminti
daryti pertraukėles, pasimankštinti ar kitaip aktyviai praleisti dalį laiko.

Labai svarbu išsamiai išanalizuoti ir tai, ko tikisi kiekviena suinteresuota šalis. Jos lūkesčiai gali būti
laikomi vieni iš sėkmės faktorių sukuriančių veiksnių. Be kita ko bemaž pagrindiniu šios strategijos
tikslu gali būti laikomas šių šalių poreikių tenkinimas (žr. 3 priedas ir 4 priedas).

Apibendrinant išsakytas mintis galima teigti, kad siekiant suprasti vaikų fizinio aktyvumo plėtros
galimybių problemą, politiniai – teisiniai, ekonominiai, socialiniai – kultūriniai ir technologiniai
veiksniai turi itin didelę reikšmę. Juos įtakoja ne tik šalies valdžios, tačiau ir pasaulinių institucijų,
kurių dalis esame kiekvienas iš mūsų, sprendimai.

14
2.1 Strateginė vidinės aplinkos analizė

Organizaciniai aspektai

Tauragės rajono savivaldybės institucijos, atsakingos už mokyklinio amžiaus vaikų fizinio aktyvumo
plėtra yra:

 Savivaldybės taryba;

 Savivaldybės administracija. Ir jos struktūroje esantis Sporto ir švietimo

skyrius;

 Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras;

 Tauragės rajono bendrojo ugdymo mokyklos;

 Neformaliojo ugdymo įstaigos;

Savivaldybės taryba atlieka vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka. Savivaldybės
administracijos sporto ir švietimo skyriuje šiuo metu dirba 5 tarnautojai (Tauragės r. sav.
administracijos struktūra ir kontaktai, 2022)

„Tauragės rajono visuomenės sveikatos biuro pagrindinis veiklos tikslas – rūpintis savivaldybės
gyventojų sveikata, vykdyti savivaldybės teritorijoje visuomenės sveikatos priežiūrą, siekiant mažinti
gyventojų sergamumą ir mirtingumą, gerinti gyvenimo kokybę, teikiant kokybiškas visuomenės
sveikatos priežiūros paslaugas“ Biuro ataskaitos duomenimis 2021 m. iš galimų 16,5 etatų užimti buvo
14,5 (Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, 2022).

11 lentelė. 2021 m. įstaigos organizacinė struktūra. (Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras,
2022).
Pareigų pavadinimas Patvirtintų etatų Užimtų etatų
skaičius skaičius
Direktorius 1,0 1,0
Vyr. buhalteris 0,5 0,5
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas 3 3
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas 0,5 0,5
Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistas 1,0 1,0
Visuomenės sveikatos specialistai, vykdantys sveikatos 9,5 8,6
priežiūrą ugdymo įstaigose
Psichologas 1,0 0
Viso 16,5 14,6

2021 metais Tauragės rajone veikė 14 bendrojo ugdymo įstaigų. Iš jų 5 gimnazijos, 1 pagrindinė
mokykla, 4 progimnazijos, 3 mokyklų skyriai (Tauragės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo
mokyklų, tinklo pertvarkos 2022 – 2026 metų bendrasis planas, 2022). Kaip matome, (žr. 10 lent.) 14 -
oje įstaigų yra tik 8,6 visuomenės sveikatos specialistų, vykdančių sveikatos
priežiūrą ugdymo įstaigose, etatai.

2021 metais rajone buvo 2 neformaliojo ugdymo įstaigos – Tauragės meno mokykla ir Tauragės sporto
centras (Tauragės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų, tinklo pertvarkos 2022 – 2026 metų
bendrasis planas, 2022). Tauragės sporto centre dirba 24 sporto mokytojai (Tauragės sporto centro

15
struktūra, 2022). Tauragės meno mokykloje veikia šokio studija „I+“ (7 - 18 metų), sportiniai
(pramoginiai) šokiai (4 - 6 metų), POP stiliaus šokių grupė (6 - 8 metų), modernaus šokio grupė (9 - 14
metų), orkestro šokėjų grupė (Tauragės meno mokyklos veikla, 2022).

Verta pastebėti tai, kad kiekvienas 1 – 8 klasių mokinys gali pasirinkti Neformaliojo vaikų švietimo
(NVŠ) programą, kuri bus finansuojama valstybės suteikiamomis lėšomis. O šias programas gali
vykdyti laisvieji mokytojai, nevyriausybinės organizacijos bei kitos įstaigos. Šiuo metu nustatytas
krepšelio dydis Tauragės rajono savivaldybėje siekia 15 Eur/mėn., tačiau jei tai STEAM krypties
programa, finansavimas gali siekti ir 20 Eur/mėn.Reikia pastebėti, kad daugelis iš šių veiklų yra
susijusios su fiziniu aktyvumu. Tai gali būti: lengvoji atletika, sportiniai šokiai, judėjimo laisvė ir pan.
(Tauragės rajono savivaldybė, 2022).

Personalas

Tauragės rajono savivaldybės Sporto ir švietimo skyriaus valstybės tarnautojai turi aukštąjį
universitetinį išsilavinimą pedagoginį, edukologinį išsilavinimą, atitinka, jiems taikomus reikalavimus
(Tauragės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus pareiginiai nuostatai, 2022).

Tauragės rajono visuomenės sveikatos biure (toliau VSB), 1 iš specialistų yra įgijęs aukštesnįjį
išsilavinimą, kiti aukštąjį (9 bakalauro, 8 magistro) (Tauragės VSB ataskaita, 2021).

2021 m. visi Biuro specialistai kėlė kvalifikaciją, dalyvavo įvairiuose mokymuose, susijusiuose su
sveikatos gerinimo perspektyvomis, savižudybių prevencija. Visuomenės sveikatos specialistai iš viso
kėlė kvalifikaciją – 834 ak. valandas, vidutiniškai kiekvienas specialistas per metus kėlė kvalifikaciją
daugiau nei po 49 ak. valandas. Tuo tarpu, 2021 m. gruodžio mėn. Sveikatos apsaugos ministerija
pakeitė teisės aktą, „reglamentuojantį 1 visuomenės sveikatos specialistui, vykdančiam visuomenės
sveikatos priežiūrą mokykloje, priskiriamų mokinių skaičių. Sumažinus šį skaičių mieste iki 650, o
kaime – iki 315 mokinių ir keičiant etatinį specialisto krūvį visoje Lietuvoje išryškėjo visuomenės
sveikatos specialistų trūkumas, todėl šių specialistų paieška bus vienas iš didžiausių prioritetų bei
iššūkių“ (Tauragės VSB ataskaita, 2021).

Bendrojo lavinimo mokyklose dirba kūno kultūros ir fizinio ugdymo mokytojai. Jų skaičius mokyklose
atitinka leidžiamų etatų skaičių. Tauragės sporto centro sporto treneriai atitinka Tauragės sporto centro
patvirtintą mokytojo pareigybės aprašymą: turi ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą
kūno kultūros krypties išsilavinimą (bakalauro kvalifikacinis laipsnis) arba aukštąjį koleginį ar jam
prilygintą studijų srities kūno kultūros krypties išsilavinimą (profesinio bakalauro kvalifikacinis
laipsnis), arba aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą pedagoginės krypties išsilavinimą (bakalauro
kvalifikacinis laipsnis) arba aukštąjį koleginį ar jam prilygintą studijų pedagoginės krypties
išsilavinimą (profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis) ir KKSD nustatytos formos leidimą dirbti
trenerio darbą (licenciją)yra išklausę pedagoginių psichologinių žinių kursą (Mokytojo pareigybės
aprašymas, 2022).

Fiziniai aspektai.

Tauragės visuomenės sveikatos biuro duomenimis, biurui labai trūksta patalpų specialistų darbo
vietoms. Biurui priklauso salė, kuri daugumai sveikatinimo veiklų yra per maža, todėl tenka ieškoti
patalpų nuomai. Tokių patalpų pasiūla yra labai ribota, dažnai siūlomos salės lokacija, higieninė būklė
ar laikas netinka pasirinktoms veikloms vykdyti. Ne visose mokyklose visuomenės sveikatos
priežiūros specialistų kabinetai įrengti mokyklos patalpose (Tauragės r. Tarailių progimnazijoje).
16
Tauragės r. Skaudvilės gimnazijos Batakių pagrindinio ugdymo skyriuje išvis nėra įrengtas
visuomenės sveikatos priežiūros specialisto kabinetas. Sveikatos kabinetai neatitinka Lietuvos higienos
normoje HN 32:2004 nurodytų darbo vietos ergonominių reikalavimų (kabineto dydis neatitinka darbo
vietai keliamų ergonominių reikalavimų. Dėl šių priežasčių nėra užtikrinamos saugios darbo sąlygos
ne tik specialistui, bet ir saugios paslaugų gavimo sąlygos paslaugų gavėjams, t. y., vaikams)
(Tauragės rajono visuomenės sveikatos biuro ataskaita, 2021).

Tačiau yra ir gerų pavyzdžių. Tauragės rajono savivaldybės lėšomis pastatytas, 2020 metais duris
atvėrė Tauragės baseinas., kuriame pagal LR Vyriausybės finansuojamą programą nemokamai
mokomi plaukti rajono pradinių klasių moksleiviai (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
pranešimas, 2022).

Įgyvendinant įvairius projektus ir su Tauragės rajono prisidėjimu atnaujinti Žalgirių gimnazijos, M.

Mažvydo progimnazijos stadionai, kurie atviri visuomenei po pamokinės veiklos iki vėlyvo vakaro.
Kartų parke įrengta vaikų žaidimų aikštelė, treniruoklių aikštelė. Miesto centre veikia riedlenčių
parkas. Tiesiami nauji ir atnaujinami dviračių takai. Tauragės pakraštyje veikia privatus „Taurų
nuotykių parkas“, siūlantis vaikams ir jaunimui įvairias veiklas. Kai kurios pramogos yra nemokamos.
2022 metais įrengtos 75 dviračių saugyklos, kuriomis gali naudotis visi Tauragės miesto gyventojai.
Saugyklose vienu metu gali būti saugoma iki 1500 dviračių. Šios saugyklos buvo finansuotos ES
struktūrinių fondų investicijų lėšomis (Tauragės rajono savivaldybė, 2022).

Socialinis marketingas ir viešieji ryšiai

Fizinį vaikų aktyvumą skatinančių veiklų sklaida vykdoma per šias informavimo priemones:
savivaldybės interneto svetainę, kiekviena ugdymo įstaiga turi savo interneto svetaines ir savo
paskyras socialiniuose tinkluose. Informacija pateikiama vietiniuose laikraščiuose, per Tauragės
kabelinę televiziją, Tauragės radijuje. Tauragės visuomenės sveikatos biuras dažnai organizuoja
išvažiuojamąsias veiklas, paskaitas mokymo įstaigose, bendruomenėse, visuomeninėse organizacijose
(Tauragės rajono savivaldybė, 2022).

Finansiniai aspektai

Fizinio aktyvumo ir sporto veiklos Tauragės rajono savivaldybėje finansuojamos iš valstybės biudžeto
(mokinio krepšelis), Tauragės rajono savivaldybės biudžeto lėšomis ir įvairių fondų lėšomis, pagal
atskirus projektus.

2022 m. vasario 15 d. Tauragės r. sav. administracijos patvirtintame administracijos 2022 metų veiklos
plane (2022) sveikatos apsaugos ir aplinkos apsaugos programai vykdyti numatyta 48 700,00 eurų.
Kultūros ir sporto ugdymo programai vykdyti 4 119 600 eurų. Iš pastarosios programos šiuo metu
vyksta Sporto ir kultūros komplekso Tauragėje statybos darbų viešasis pirkimas. Projektas
finansuojamas iš valstybės.

Vidiniai ir išoriniai veiksniai gali būti apibendrinami parengiant SSGG analizę (žr. 12 lent.). Jie
atspindi dabartinę statistiką, o taip pat leidžia numatyti ir ateities tendencijas.

12 lentelė. SSGG analizės matrica (Sudaryta autorių, 2022).

STIPRYBĖS SILPNYBĖS
1. Aktyvios organizacijos, veikiančios fizinio aktyvumo 1. Sveikatos specialistų, dirbančių su vaikais mokymo
skatinimo srityje. įstaigose trūkumas.
2. Aukštos kvalifikacijos specialistai. 2. Sveikatos kabinetai neatitinka higienos reikalavimų.

17
3. Gerai išplėtotas bendrojo lavinimo mokyklų tinklas.
4. Gerai išplėtota fiziniam aktyvumui skirta
infrastruktūra.
5.Skiriamas finansavimas neformaliam vaikų švietimui.
GALIMYBĖS
1. Bendrųjų pajamų augimas.
2. Didėjantis tarptautinių organizacijų dėmesys vaikų
ligų prevencijai, sveiko gyvenimo būdo skatinimui.
3. Didėjantis institucijų dėmesys ir finansinės paskatos
sveikai gyvensenai ugdyti.
4. Technologinių galimybių išnaudojimas.
3. Patalpų trūkumas visuomenės sveikatos specialistų
darbo vietoms užtikrinti.
GRĖSMĖS
1. Nestabili geopolitinė situacija.
2. Auganti infliacija.
3. Sveikatos priežiūros prieinamumo problemos.
4. Gydytojai neturi pakankamai laiko mokyti gyventojus
sveikos gyvensenos principų, ligų profilaktikos ar
sveikatos stiprinimo: netaikomi sveikatos raštingumo
didinimo veiksmai.
5. Daugėja mokyklinio amžiaus vaikų su antsvoriu ar
nutukimu.
6. Nepakankamai skatinamas mokinių fizinis aktyvumas
ugdymo įstaigose.
18
3. Strateginė alternatyva ir vizija

Rengiant fizinio aktyvumo plėtros galimybių didinimo mokyklinio amžiaus vaikams strategiją, buvo
pasirinkta WO strateginė alternatyva (silpnųjų pusių neutralizavimas, pasitelkiant galimybes).

Galimybės Silpnybės
1. Bendrųjų pajamų 1. Sveikatos specialistų,
augimas. dirbančių su vaikais
2. Didėjantis tarptautinių mokymo įstaigose trūkumas.
organizacijų dėmesys vaikų 2. Sveikatos kabinetai
ligų prevencijai, sveiko neatitinka higienos
gyvenimo būdo skatinimui. reikalavimų.
3. Didėjantis institucijų 3. Patalpų trūkumas
dėmesys ir finansinės visuomenės sveikatos
paskatos sveikai gyvensenai specialistų darbo vietoms.
ugdyti.
4. Technologinių galimybių
išnaudojimas.

4 pav. Strateginės alternatyvos pagrindimas (Sudaryta autorių, 2022).

Strategijos vizija. Tauragės rajono savivaldybė – vieta, kurioje aukštos kvalifikacijos darbuotojų
dėka, nuosekliai įgyvendinama viešojo sektoriaus ir privataus verslo fizinio aktyvumo skatinimo
paslaugų plėtra, todėl čia auga išradingi, savo išore ir vidumi stiprūs, motyvacijos bei naujų idėjų
nestokojantys mokyklinio amžiaus vaikai.

19
4. Strateginiai tikslai, uždaviniai ir priemonės

Tam, kad būtų galima didinti fizinio aktyvumo plėtros galimybes mokyklinio amžiaus vaikams
Tauragės rajono savivaldybėje, labai svarbu apibrėžti esminius strateginius tikslus, uždavinius ir
priemones. Informacija pateikiama 13 lentelėje.

13 lentelė. Tikslų, uždavinių ir priemonių strateginio įgyvendinimo planas (Sudaryta autorių, 2022).

1. Tikslas – Plėtoti fizinio aktyvumo veiklų įvairovę savivaldybėje

1.1.Uždavinys. Įgyvendinti patrauklias, nemokamas 1.1.1.Priemonė. Kompensuoti vieną papildomą būrelį,

neformalaus ugdymo veiklas, skatinančias mokyklinio
amžiaus vaikų fizinį aktyvumą.
1.2.Uždavinys. Tobulinti vaikų formalaus ugdymo
fizinio aktyvumo programas.
susijusį su fizinio aktyvumo skatinimu.
1.1.2.Priemonė. Suteikti mokesčių lengvatas privatiems
verslo subjektams.
1.2.1.Priemonė. Atnaujinti fiziniam aktyvumui
reikalingų priemonių inventorių.
1.2.2.Priemonė. Suteikti vaikams galimybę pasirinkti
veiklas fizinio ugdymo pamokų metu.
1.2.3.Priemonė. Sukurti kaupiamojo balo modelį ir jo
panaudojimo galimybių variantus, motyvuojant vaikus
būti fiziškai aktyviems.

2.Tikslas – Tobulinti fizinį vaikų aktyvumą užtikrinančių specialistų kvalifikaciją

2.1.Uždavinys. Organizuoti kvalifikacijos tobulinimo 2.1.1.Priemonė. Suteikti vieną papildomą, apmokamą,

kursus fizinio aktyvumo bei sveikos gyvensenos
temomis.
2.2. Uždavinys. Didinti specialistų motyvaciją, siekiant
aukštų veiklos rezultatų.
2.3 Uždavinys. Užtikrinti palankias darbo sąlygas
sveikatos priežiūros specialistams.
laisvą dieną per mėnesį, skirtą kvalifikacijos tobulinimui.
2.1.2. Priemonė. Skatinti darbuotojus dalyvauti
rengiamuose mokymuose, juos organizuojant
laisvalaikio zonose, kultūriniuose objektuose, greta jų ir
pan.
2.1.3. Skatinti darbuotojus aktyviai įsitraukti į mokymosi
organizavimo veiklą ir pasidalinti savo sukaupta patirti.
2.1.4. Pritraukti formalaus ir neformalaus ugdymo
sektoriaus atstovus pasidalinti savo profesionalia
patirtimi.
2.2.1.Priemonė. Nustatyta tvarka, specialistams mokėti
premijas už pasiektus gerus darbo rezultatus.
2.2.2.Priemonė. Sudaryti specialistams galimybes
pasinaudoti nemokamomis sveikatinimo paslaugomis
rajono savivaldybėje.
2.3.1. Įsteigti mentoriaus etatą pradedantiems
darbuotojams.
2.3.2. Užtikrinti formalaus mokymosi ir darbo santykių
suderinamumą.

20
 Literatūros sąrašas

1. EuroHealthNet. (2022). PSO 2022m. Europos regioninio nutukimo ataskaitos pristatymas [žiūrėta
2022-09-25]. Prieiga per internetą: https://eurohealthnet.eu/lt/publication/launch-of-the-who-
european-regional-obesity-report-2022/
2. Higienos institutas. (2020). Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas. 2020 metų rodiklių
suvestinė-ataskaita [žiūrėta: 2022-09-13]. Prieiga per internetą:
https://www.hi.lt/uploads/pdf/tyrimai/2020/2020_vaiku_gyvensenos_rodikliu_suvestine-
ataskaita.pdf
3. Higienos institutas. (2020). Vaikų sveikata [žiūrėta: 2022-09-12]. Prieiga per internetą:
https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/Vaiku_sveikata/Vaiku_sveikata_2020_m..pdf
4. Higienos instituto mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas. (2020) [žiūrėta 2022-09-26].
Prieiga per internetą:
https://hi.lt/uploads/pdf/tyrimai/2020/2020_vaiku_gyvensenos_rodikliu_suvestine-ataskaita.pdf
5. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. (n.d.). Kūno
kultūros ir sporto rėmimo fondas [žiūrėta: 2022-09-26]. Prieiga per internetą:
https://kksd.lrv.lt/lt/kuno-kulturos-ir-sporto-remimo-fondas
6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. (2015). JT Darbotvarkė 2030, darnaus vystymosi
tikslai ir kiti tarptautiniai susitarimai [žiūrėta 2022-09-25]. Prieiga per internetą:
https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/es-ir-tarptautinis-bendradarbiavimas/darnus-vystymasis/darnus-
vystymasis-ir-lietuva
7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. (2021). Jungtinių tautų organizacijos darnaus
vystymosi tikslai iki 2030 metų [žiūrėta 2022-09-17]. Prieiga per internetą:
https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/es-ir-tarptautinis-bendradarbiavimas/darnus-vystymasis/darnus-
vystymasis-ir-lietuva
8. Lietuvos Respublikos Seimas. (2020). Nutarimas dėl aštuonioliktos Lietuvos Respublikos
Vyriausybės programos, 2020 [žiūrėta 2022-09-17]. Prieiga per internetą:
https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/973c87403bc311eb8c97e01ffe050e1c
9. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas 2014 m. birželio 26 d. Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos
2014-2025 metų programos patvirtinimo“ (2014) [žiūrėta 2022-09-26]. Prieiga per internetą:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/35834810004f11e4b0ef967b19d90c08?jfwid
10. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas 2012 m. gegužės 15 d. Nr. XI-2015 Dėl valstybinės
pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“ (2012) [žiūrėta
2022-09-26]. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.425517
11. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas 1995 m. gruodžio 20 d. Nr. I-1151, Lietuvos sporto
įstatymas (1995) [žiūrėta 2022-09-17]. Prieiga per internetą:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23317/asr
12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. (2022) [žiūrėta 2022-09-10]. Prieiga per
internetą: https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-
aktyvumas-2/sveikatinamasis-fizinis-aktyvumas.
13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. (2019). Mažas ir nepakankamas vaikų fizinis
aktyvumas: galimos problemos priežastys ir mokslo įrodymais grįsti sprendimai [žiūrėta 2022-09-
17]. Prieiga per internetą: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Rimant
%C4%97%20%C4%8Cerkauskien%C4%97%202.pdf].

21
14. Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerija. (2022). 2022-2024 metų strateginis veiklos
planas (2022) [žiūrėta 2022-09-17]. Prieiga per internetą: https://sam.lrv.lt/lt/administracine-
informacija/planavimo-dokumentai/strateginiai-veiklos-planai
15. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. Rekomendacijos (2018) [žiūrėta 2022-09-
26]. Prieiga per internetą:
https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/FIZINIO_AKTYVUMO_REKOMENDACIJOS_(1
).pdf
16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas “Dėl sveikatos netolygumų mažinimo
Lietuvoje 2014 – 2023 m. veiksmų plano patvirtinimo” Nr.V-815. (2014) [žiūrėta 2022-09-20].
Prieiga per internetą:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/40be0b700df611e48595a3375cdcc8a3?
jfwid=2r1mjutk
17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2019 m. spalio 8 d. Nr. V-1153 „Dėl
mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio
pajėgumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2019) [žiūrėta 2022-09-26]. Prieiga per
internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/d43a6300ebf211e99ab7ff5a9ea34fcc
18. Lietuvos Resublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas “Dėl sporto ugdymo
organizavimo rekomendacijų tvirtinimo” 2019 m. Rugsėjo 4 d. Nr. V-976. (2019) [žiūrėta 2022-
09-20]. Prieiga per internetą :
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/27001b80cee211e9929af1b9eea48566
19. Lietuvos Respublikos vyriausybė. Dėl Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
Švietimo plėtros programos patvirtinimo 2021–2030 m. (2021) [žiūrėta 2022-09-17]. Prieiga per
internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/bb746f03565d11ec86bdcb0a6d573b32?
jfwid=rivwzvpvg
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nutarimas “Dėl nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros
2016 - 2023 m. plėtros programos patvirtinimo” 2015 m. gruodžio 9 d. Nr.1291. (2015) [žiūrėta
2022-09-15]. Prieiga per internetą:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/35c41ab0a3c411e59010bea026bdb259
21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2021 m. gruodžio 1 d. Nr. 1016 „Dėl 2021–2030 m.
plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
Švietimo plėtros programos patvirtinimo“ (2021) [žiūrėta 2022-09-26]. Prieiga per internetą:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/bb746f03565d11ec86bdcb0a6d573b32?
jfwid=rivwzvpvg
22. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. (2020).
Lietuvos sveikatos statistika 2020 [žiūrėta 2022-09-14]. Prieiga per internetą:
https://hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/LT_sveik_stat_health/la_2020.pdf
23. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto Sveikatos informacijos centras (2019).
Lietuvos sveikatos statistika 2019 [žiūrėta 2022-09-14]. Prieiga per internetą:
https://hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/LT_sveik_stat_health/la_2019.pdf
24. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto Sveikatos informacijos centras (2018).
Lietuvos sveikatos statistika 2018 [žiūrėta 2022-09-14]. Prieiga per internetą:
https://hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/LT_sveik_stat_health/la_2018.pdf

22
25. Lithuanian Sports University. (2022). The Lithuanian Physical Activity Report Card for Children
and Youth 2022 [žiūrėta 2022-09-25]. Prieiga per internetą: https://www.activehealthykids.org/wp-
content/uploads/2022/08/Lithuania-report-card-long-form-2022.pdf
26. Macrotrends. (2022). Lithuania Inflation Rate 1992-2022 [žiūrėta 2022-09-26]. Prieiga per
internetą: https://www.macrotrends.net/countries/LTU/lithuania/inflation-rate-cpi
27. Oficiali Europos Sąjungos interneto svetainė. (n.d.). 2021–2027 m. programa „ES – sveikatos
labui“ – sveikesnės Europos Sąjungos vizija [žiūrėta 2022-09-14]. Prieiga per internetą:
https://health.ec.europa.eu/funding/eu4health-programme-2021-2027-vision-healthier-european-
union_lt
28. Oficialiosios statistikos portalas. (2022). Bendrosios pajamos per mėnesį [žiūrėta 2022-09-26].
Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R0282#/
29. Oficialios statistikos portalas. (2020). Gyventojų skaičius ir sudėtis [žiūrėta 2022-09-13]. Prieiga
per internetą: https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventojai-2020/salies-gyventojai/gyventoju-skaicius-
ir-sudetis.
30. Sporto rėmimo fondas. (n.d.). Įdomioji statistika [žiūrėta 2022-09-12]. Prieiga per internetą:
https://www.srf.lt/
31. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. (2022). Naujienos [žiūrėta 2022-09-26]. Prieiga per
internetą: https://smsm.lrv.lt/lt/naujienos/siais-mokslo-metais-nemokamai-plaukti-mokysis-
daugiau-antroku
32. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. (2021). Sporto rėmimo fondas [žiūrėta 2022-09-26]. Prieiga
per internetą: https://smsm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/smm-sportas/sporto-remimo-fondas
33. Tauragės meno mokykla. (2022). Tauragės meno mokyklos struktūra ir kontaktai [žiūrėta 2022-09-
26]. Prieiga per internetą: https://tauragesmm.lt/sokis/
34. Tauragės rajono savivaldybė. (2022) [žiūrėta 2022-09-22]. Prieiga per internetą:
https://www.taurage.lt/neformaliojo-vaiku-svietimo-programos-taurages-rajono-savivaldybeje-
2022-m/
35. Tauragės rajono savivaldybė. (2022). Struktūra ir kontaktai [žiūrėta 2022-09-26]. Prieiga per
internetą: https://www.taurage.lt/savivaldybe/struktura-ir-kontaktai/administracijos-strukturiniai-
padaliniai-administracijos-skyriai/svietimo-ir-sporto-skyrius
36. Tauragės rajono savivaldybės teisinė informacija. (2022). Tauragės rajono savivaldybės bendrojo
ugdymo mokyklų, tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrasis planas [žiūrėta 2022-09-26].
Prieiga per internetą: https://teisineinformacija.lt/taurage/document/29537
37. Tauragės rajono savivaldybės 2021-2030 metų strateginis plėtros planas. (2020) [žiūrėta 2022-09-
26]. Prieiga per internetą: https://www.taurage.lt/wp-content/uploads/2020/10/Taurages-
strateginis-planas1.pdf
38. Tauragės rajono visuomenės sveikatos biuro ataskaita. (2021) [žiūrėta 2022-09-26]. Prieiga per
internetą: http://www.tauragesvsb.lt/lt/stebesena/straipsniai
39. Tauragės sporto centras. (2022). Tauragės rajono savivaldybės sporto centro struktūra ir kontaktai
[žiūrėta 2022-09-26]. Prieiga per internetą: https://taurages-sc.lt/struktura-ir-kontaktai/treneriai/
40. Tauragės sporto centro administracinė informacija. (2022). Mokytojo pareigybės aprašymas
[žiūrėta 2022-09-26]. Prieiga per internetą:
https://taurages-sc.lt/administracine-informacija/pareigybiu-funkcijos-ir-reikalavimai/
41. Tauragės visuomenės sveikatos biuras. (2020). Tauragės visuomenės sveikatos biuro 2020 m.
stebėsenos ataskaita [žiūrėta 2022-09-10]. Prieiga per internetą:
23
 http://www.tauragesvsb.lt/lt/stebesena/straipsniai/taurages-rajono-savivaldybes-visuomenes-
sveikatos-biuro-2020-m-stebesenos-ataskaita.
42. The World Bank. (2022) [žiūrėta 2022-09-26]. Prieiga per internetą:
https://data.worldbank.org/country/lithuania?view=chart
43. UNICEF. (2020). Worlds of Influence Understanding What Shapes Child Well-being in Rich
Countries [žiūrėta 2022-09-26]. Prieiga per internetą:
https://www.unicef.ca/sites/default/files/2020-08/WorldsOfInfluence_EN.pdf
44. Vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema. (2022) [žiūrėta 2022-09-25]. Prieiga per
internetą: https://vssis.hi.lt/Statistika/Ataskaitos/Ataskaita?reportId=6c471638-e547-41ec-84ce-
233f3b2c5c55
45. Valstybės kontrolė. (2019). Ataskaita: ar užtikrinamas vaikų sveikatos stiprinimas [žiūrėta 2022-
09-26] Prieiga per internetą: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/23893
46. World Health Organization. (n.d.). Be He@lthy, Be Mobile [žiūrėta: 2022-09-12]. Prieiga per
internetą: https://www.who.int/initiatives/behealthy
47. World Health Organization. (2018). Global action plan on physical activity 2018-2030: more
active people for a healthier world [žiūrėta: 2022-09-12]. Prieiga per internetą:
https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/272722/9789241514187-eng.pdf
48. World Health Organization. (2020). Physical activity [žiūrėta: 2022-09-12]. Prieiga per internetą:
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/physical-activity
49. World Health Organization. (2022). WHO European Regional Obesity Report [žiūrėta 2022-09-
17]. Prieiga per internetą:
https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/353747/9789289057738-eng.pdf
50. World Health Organization. (2020). WHO guidelines on physical activity and sedentary behaviour
[žiūrėta 2022-09-17]. Prieiga per internetą:
https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/336656/9789240015128-eng.pdf
51. World Health Organization. (2020). 2020-2025 m. Europos darbo programa [žiūrėta 2022-09-19].
Prieiga per internetą: https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/341550/WHO-EURO-2021-
1919-41670-58611-ltu.pdf?sequence=1&isAllowed=y
52. 2017 – 2018 ir 2018 – 2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji
ugdymo planai. (2017) [žiūrėta 2022-09-25]. Prieiga per internetą: https://www.nsa.smm.lt/wp-
content/uploads/2021/10/Bendrojo-ugdymo-planai_2017.pdf
53. #walk15. (2022). 80 proc. šalies mokyklų eiti įtraukęs projektas – sugrįžta [žiūrėta 2022-09-13].
Prieiga per internetą: https://walk15.app/naujienos/80-proc-salies-mokyklu-eiti-itraukes-projektas-
sugrizta/?lang=lt

24
 Priedai

1. priedas. Problemų medis

Išaugęs patyčių mastas

Didėjanti ekonominė
našta valstybei Kūno Žema
sužalojimai savivertė

Vaikai sergantys
Vaikai turintys Tabako Narkotinių Išaugęs Prasta
širdies ir Alkoholio
antsvorį ar gaminių medžiagų smurtas emocinė
kraujagyslių vartojimas
nutukimą vartojimas vartojimas vaikų tarpe sveikata
sistemos ligomis

NEPAKANKAMAS VAIKŲ FIZINIS AKTYVUMAS TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE

Sveikos
Patalpų gyvenseno Pasyvus Vaikai mažai
Nepakanka Sveiko Prastas Nepaka
sveikatos s laisvalaikis laiko
inventoria maisto popamokin nkamas
specialist specialistų praleidžia
us kūno mokyklų ės veiklos tėvų
ams švietimo lauke
kultūros valgyklose planavimas indėlis
trūkumas įstaigose pamokoms trūkumas
trūkumas

Nepritaikyta
Žemas visuomenės fizinio aktyvumo ar
raštingumas nepatraukli
Riboti valstybės įstaigų finansiniai ištekliai
infrastruktūra

1 pav. Problemų medis (Sudaryta autorių, 2022).

25
2. priedas. SRF lėšų paskirstymo tendencijos 2019m. - 2021m.

3684767
2107984
5282292
2107984

3383869
2147076
5725538
2862769

1350504
2066746
946836
1476008

0 1000000 2000000 3000000 4000000 5000000 6000000 7000000

SBPR SRO FAV SIĮ

2 pav. SRF lėšų paskirstymo tendencijos 2019m. - 2021m. (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2021)

26
 3 priedas. Suinteresuotų šalių analizė

LR Švietimo, mokslo Pasaulio sveikatos

Europos Komisija
ir sporto ministerija organizacija

LR Sveikatos Neformalaus Sveikatos priežiūros Visuomenės

apsaugos ministerija ugdymo įstaigos specialistai sveikatos biuras

Vietos bendruomenės
Tauragės r. sav.
administracija
NEPAKANKAMOS FIZINIO AKTYVUMO
Tėvai PLĖTROS GALIMYBĖS MOKYKLINIO
AMŽIAUS VAIKAMS TAURAGĖS
RAJONO SAVIVALDYBĖJE Ugdymo įstaigos

Mokyklinio amžiaus
vaikai
Žiniasklaida

SODRA Policija Socialiniai tinklai

3 pav. Suinteresuotų šalių žemėlapis (sudaryta autorių, 2022).

27
4 priedas. Suinteresuotos šalys ir jų lūkesčiai

10 lentelė. Suinteresuotos šalys ir jų lūkesčiai (Sudaryta autorių, 2022).

Pirminės
Mokyklinio amžiaus vaikai – tikisi, kad bus
sveikesni, aktyvesni, o tai suteiks kur kas daugiau
laimės ateityje.
Tėvai – tikisi, kad jų vaikai bus sveikesni,
sumažės šeimos išlaidos gydymui.
Vietos bendruomenės – tikisi sveikų, aktyvių ir
darbingų bendruomenės narių.
Antrinės
SODRA – tikisi, kad sveikų ir fiziškai aktyvių vaikų tėvai galės
kelti šalies ekonomikos lygį, neatsitraukiant nuo savo darbinės
veiklos, skirdami kuo mažiau laiko sergančių vaikų priežiūrai.
Policija – tikisi, kad didėjant vaikų užimtumui po pamokų, vis
mažiau jaunimo vartos narkotikus, alkoholį ir tabako gaminius,
taip mažindami nepilnamečių nusikalstamumą.
Socialiniai tinklai – tikisi, kad mažės patyčių prieš silpnesnius
vaikus viešojoje erdvėje.

Neformalaus ugdymo įstaigos – tikisi, kad Žiniasklaida – tiksi, kad galės viešinti daugiau gyvenimiškos
daugiau vaikų ateis į popamokines veiklas, patirties pavyzdžių, straipsnių apie sportą, mokslo pasiekimus,
specialistai išlaikys darbo vietas. sveiką gyvenimo būdą ir pan.
Sveikatos priežiūros specialistai – tikisi, kad
kiekviena mokymo įstaiga turės savo specialistą
su pakankama technine - finansine baze.
Visuomenės sveikatos biuras – tikisi, kad kuo
daugiau vaikų ir jų šeimos narių įsitrauks į
sveikos gyvensenos veiklas, taip gerindami
Lietuvos visuomenės fizinio aktyvumo ir
sveikatos rodiklius.
Tauragės r. sav. administracija - tikisi papildomo
finansavimo vaikų sveikatos stiprinimo
programoms vykdyti, didesnio vaikų aktyvumo,
įsitraukimo į organizuojamas veiklas.
Ugdymo įstaigos - tikisi fizinio lavinimo
programų tobulinimo, sportinio inventoriaus
atnaujinimo, sveikų ir aktyvių vaikų mokyklose.
Sveikatos apsaugos ministerija - tikisi didinti
mokyklinio amžiaus vaikų įsitraukimą į sveikos
gyvensenos programas, stiprinti jų sveikatą,
ugdyti sveikos gyvensenos pagrindus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – tikisi, kad
mokymo įstaigos vykdys programas, susijusias su
mokyklinio amžiaus vaikų fizinio aktyvumo
didinimu. Sveikų vaikų, gebančių mokytis ir būti
aktyviais visuomenės nariais.
Europos komisija – tikisi, kad šalys narės
atsižvelgs į rekomendacijas, strateginius tikslus,
dalinsis gerąja patirtimi, tobulins žmogiškųjų
išteklių valdymą mokyklinio amžiaus vaikų
klausimu.
Pasaulio sveikatos organizacija – tikisi, kad viso
pasaulio valstybių mokyklinio amžiaus vaikai
žengs sveikesnio ir aktyvesnio gyvenimo
kryptimi, nukreips savo išteklius bendriems
tikslams sveikatos srityje įgyvendinti.

28