Laboratorinis darbas Nr.

2a

SUSIPAŽINIMAS SU TRIFAZIO ASINCHRONINIO VARIKLIO KONSTRUKCIJA,

POLIŲ PORŲ NUSTATYMAS IR SINCHRONINIO SUKIMOSI GREIČIO
APSKAIČIAVIMAS.
Darbo tikslas:
Susipažinti su trifazio asinchroninio variklio konstrukcija; nustatyti statoriaus apvijų polių
porų skaičių ir apskaičiuoti sinchroninį statoriaus magnetinio lauko sukimosi greitį.
Užduotis:
1. Išardyti trifazį asinchroninį variklį, susipažinti su pagrindiniais jo mazgais ir veikimo
principu. Nuo kontaktinės statoriaus apvijų sujungimo kaladėlės atjungti išvadus.
2. Kombinuotu elektriniu dydžių matavimo prietaisu, matuojant varžą atrinkti kiekvienos
fazinės U, V, W apvijos galus.
3. Prijungti vieną apviją prie autotransformatoriaus ir didinant įtampą nuo 0 V iki srovė
pasieks nominaliąją vertę, kuri yra nurodyta ant variklio pritvirtintoje lentelėje.
Magnetinio lauko zondą prijungti prie kombinuoto elektrinių dydžių matavimo
prietaiso, matuojant kintamąją įtampą ant kiekvieno statoriaus danties. Suskaičiuoti
kiek per visą statoriaus diametrą bus zondo įtampos maksimumų. Vienas įtampos
maksimumas bus per statoriaus apvijos vieno poliaus vidurį. Polių skaičių dalindami
iš 2, gauname polių porų skaičių. Apskaičiuojame sinchroninį statoriaus magnetinio
lauko sukimosi greitį aps/min.
4. Kintamos įtampos šaltinio pagalba nustatyti statoriaus apvijų U, V, W pradžias ir galus.
5. Nuolatinės įtampos šaltinio pagalba nustatyti statoriaus apvijų U, V, W pradžias ir galus.
6. Prie kontaktinės statoriaus apvijų sujungimo kaladėlės prijungti fazių U, V, W išvadus.
Apvijų jungimo būdas – žvaigždė.
7. Surinkti ir išbandyti trifazį asinchroninį variklį tuščiąją veika.

Teorinė dalis

Trifazis asinchroninis variklis yra elektrinės energijos keitiklis į mechaninę energiją.

Apie 90% pramonėje naudojamų elektros variklių yra trifaziai asinchroniniai varikliai su trumpai
jungta rotoriaus apvija. Tokie varikliai yra patikimi, technologiškai nesudėtingi pagaminti,
nesudėtingas remontas bei aptarnavimas, nebrangūs, jų efektyvumas siekia virš 90%.
Asinchroninio variklio trumpai jungtu rotoriumi pagrindinės sudėtinės dalys yra pateiktos 1 pav.
Pagrindinis šių variklių trūkumas yra tas, kad prijungus tiesiogiai prie tinklo, negalimas
sklandus greičio reguliavimas. Šių variklių sukimosi greitis priklauso nuo to kaip yra sudėtos jų
statoriaus apvijos; 2 polių (viena polių pora, < 3000 aps/min); 4 polių (dvi polių poros, < 1500
aps/min); 6 polių (trys polių poros, < 1000 aps/min); 8 polių (keturios polių poros, < 750
aps/min) it t.t. Asinchroninio variklio dvipolės ir keturpolės statoriaus apvijos kuriamas
magnetinis laukas pteiktas 2 pav. Sinchroninis statoriaus magnetinio lauko sukimosi greitis n
apskaičiuojamas pagal formulę:
60 f
n= P (1)
Kur: f – maitinimo tinklo dažnis;
P – polių porų skaičius.
 1 pav. Asinchroninio variklio trumpai jungtu rotoriumi pagrindinės sudėtinės dalys.

Taigi trifaziai asinchroniniai varikliai yra parenkami iš gamintojo katalogo pagal polių
porų skaičių, priklausomai nuo to koks reikalingas technologiniam procesui artimiausias
sukimosi greitis. Jeigu technologiniam procesui nepakanka vieno fiksuoto sukimosi greičio ir
reikalingas sklandus reguliavimas, tuomet trifazis asinchroninis variklis su trumpai jungta
rotoriaus apvija jungiamas prie dažnio keitiklio.

2 pav. Asinchroninio variklio dvipolės ir keturpolės statoriaus apvijos kuriamas

magnetinis laukas.

Kaip nustatyti bet kurios statoriaus apvijos kuriamą polių porų skaičių ir magnetinio lauko
sukimosi magnetolaidyje greitį?
Tam tikslui naudojame magnetinio lauko matavimo zondą, kurį sudaro feromagnetinė
šerdis ant kurios suvyniota apvija, kaip parodyta 3 pav. Feromagnetinės šerdies plotis turi būti
mažesnis arba lygus statoriaus dančio pločiui. Prie vienos statoriaus apvijos prijungiame
autotransformatorių ir didinant jo įtampą nuo 0 V iki kol srovė pasieks nominaliąją vertę.
Nominalioji srovė yra nurodyta ant variklio pritvirtintoje lentelėje. Tuomet magnetinio lauko
zondą prijungti prie kombinuoto elektrinių dydžių matavimo prietaiso, kaip parodyta 4 pav.
Matuojant indukuotąją įtampą ant kiekvieno statoriaus danties, sudarome rezultatų lentelę nr. 1.
 1 lentelė.
Statoriaus 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 1 13 14 1 16 17 1 19 20 2 22 23 24
2 5 8 1
danties nr.
Zondo
įtampa, V

Suskaičiuoti kiek per visą statoriaus diametrą bus zondo įtampos maksimumų. Vienas įtampos
maksimumas bus per statoriaus apvijos vieno poliaus vidurį. Polių skaičių dalindami iš 2,
gauname polių porų skaičių. Pagal 1 formulę apskaičiuojame sinchroninį statoriaus magnetinio
lauko sukimosi greitį aps/min.

3 pav. Magnetinio lauko matavimo zondo konstrukcija.

4 pav. Polių porų nustatymas naudojant magnetinio lauko zondą.

Indukuotosios įtampos priklausomybės nuo statoriaus danties numerio kreivė yra

pavaizduota 5 pav. Mažos ir vidutinės galios mašinose, kur statoriaus dantų skaičius yra palyginti
nedidelis 24 – 72 dantys, oro tarpe kuriama magnetovara yra laiptuota, tai sukeltų rotoriaus
sukimosi greičio netolygumus ir nuostolių padidėjimą. Kad išvengti šių reiškinių, rotoriaus
magnetolaidžio grioveliai yra įstrižai persukami per vieną statoriaus danties atstumą. Tuomet
variklio oro tarpe magnetovara gaunama sinusinė.

5 pav. Asinchroninio variklio dvipolės apvijos ant statoriaus dantų kuriamas magnetinis srautas ir
dėl rotoriaus paketo įstrižumo rezultuojanti magnetovara oro tarpe.

Tam kad galėtume teisingai prijungti variklio statoriaus apvijų išvadus prie kontaktinės
kaladėlės, turime nustatyti kur yra apvijos pradžia ir kur galas. Egzistuoja du apvijų galų
nustatymo būdai, vienas jų naudojant kintamosios įtampos šaltinį, kitas nuolatinės įtampos šaltinį.
Apvijos pradžias žymime •, kaip parodyta 6 ir 7 pav.

Apvijų galų nustatymo būdas naudojant kintamosios įtampos šaltinį:

Prie bet kurios vienos statoriaus fazinės apvijos prijungti autotransformatorių, kaip parodyta 6 ir 7
pav. Didinti įtampą nuo 0 V iki kol srovė pasieks nominaliąją vertę. Nominali srovės vertė yra
nurodyta ant variklio korpuso pritvirtintoje lentelėje. Kitas dvi apvijas ir voltmetrą sujungti, kaip
nurodyta auksčiau minėtuose paveiksluose. Statoriaus magnetolaidis yra bendras visoms trims
apvijoms. Todėl prijungta įtampa prie vienos apvijos įmagnetins statoriaus magnetolaidį ir bus
indukuojama elektrovara į kitas dvi apvijas, analogiškai kaip transformatoriuje. Jeigu atsitiktinai
antrinių apvijų galai būtų sujungti kaip parodyta 6 pav., voltmetras rodytų indukuotasias įtampas,
nes apvijos sujungtos nuosekliai ir jų kuriami magnetiniai srautai sumuotusi. Vadinasi, vienos
apvijos pradžia – galas yra sujungta su kitos apvijos pradžia – galu nuosekliai. Pasirenkame vieną
iš 6 pav. variantų ir pasižymime apvijų pradžias ant išvadų • užrišdami po mazgą. Vieną jau
atrinktą apviją sukeičiame su ta apvija kuri buvo prijungta prie autotransformatoriaus (kur
keičiamos atrinktos apvijos pradžia ar galas – nesvarbu) ir pakartojame bandymą. Turėdami 6 pav.
ar 7 pav. atviejį, kai jau žinoma vienos iš antrinės apvijos pradžia – galas, nustatome nežinomos
antrinės apvijos pradžią – galą.

6 pav. Variklio apvijų „pradžia-galas→ pradžia-galas“ ir „galas-pradžia→galas- pradžia“ atsitiktininio

nuoseklaus sujungimo variantai, kur pradžios pažymėtos •.

7 pav. Variklio apvijų „pradžia-galas→galas-pradžia“ ir „galas-pradžia→pradžia galas“ atsitiktininio

priešpriešinio sujungimo variantai, kur pradžios pažymėtos •.

Jeigu atsitiktinai antrinių apvijų galai būtų sujungti kaip parodyta 7 pav., voltmetras nerodytų
indukuotosios įtampos, nes apvijos sujungtos priešprieša ir jų kuriami magnetiniai srautai
kompensuotų vienas kitą. Vadinasi apvijų pradžios • yra arba kraštiniai arba viduriniai galai.
Pasirenkame vieną iš variantų ir pasižymime apvijų pradžias ant išvadų • užrišdami po mazgą.
Vieną jau atrinktą apviją sukeičiame su ta apvija kuri buvo prijungta prie autotransformatoriaus
(kur apvijos pradžia ar galas nesvarbu) ir pakartojame bandymą. Turėdami 6 pav. ar 7 pav. atviejį,
kai jau žinoma vienos iš antrinės apvijos pradžia – galas, nustatome nežinomos antrinės apvijos
pradžią – galą.

Apvijų galų nustatymo būdas naudojant kintamosios įtampos šaltinį modelis:

Yra žinoma, kad vienus gamtoje vykstančius reiškinius ir procesus galima pakeisti kitais. Pavyzdžiui kaip
elektrinius reiškinius pakeisti mechaniniais? Įsivaizduokime, kad vandens srovė vandentiekio vamzdyje yra
elektros srovė laidininke; vandens „stulpelio aukštis“ arba slėgis (jėga į vamdžio skerspjūvio ploto
vienetą) yra įtampos potencialų skirtumas laidininko galuose; vandens vamzdžio susiaurėjimas tam tikroje
atkarpoje ar čiaupas yra laidininko varža; staiga pripildyta talpa, turinti dugne riboto skersmens ištekėjimo
angą yra elektrinės grandinės induktyvumas; kibiras (talpa) pastatytas po atidarytu čiaupu yra grandinės
talpa (kondensatorius) ir t.t. Naudodamiesi tokia analogija ir užrašę abiejų reiškinių lygtis SI sistemoje,
pvz, galėtume sudaryti mechaninį modelį, kaip suvartoto vandens kiekis atitinka suvartotos elektros kiekiui
(kWh).
Šio darbo modeliui sudaryti naudosime elektronikoje naudojamas schemas, kaip elekrtomechaninių dėsnių
pakaitą. Tam tikslui pasitelksime profesionalią „National Instruments“ modeliavimo programą „Multisim“.
Elektrinėms schemoms 6 ir 7 pav. yra sudarytas modelis, kuris pateiktas 8 pav., o nuoroda į NI Multisim
Live: https://www.multisim.com/content/DUCyDjt996gujbacf5JMo5/induction-motor-start-end-
coil-test/open/ Siunčiantis modelį pagal nuorodą, kartais atsitinka taip, kad nusimeta
modeliavimo kreivių parametrų nustatymai. Tuomet, kaip parodyta 8 pav., paleidžiame programą
ir ją sustabdome (1, 2 žingsniai). Po 3 ir 4 žingsnių, nustarome parametrus, kaip parodyta 5
žingsnyje (-1.25V ir 1.25V) .

8 pav. Variklio apvijų „pradžia-galas→ pradžia-galas“ ir „galas-pradžia→galas- pradžia“ nustatymo

modelis.
Kai nustatyti modelio parametrai, paleidžiame jį iš naujo ir perjungę jungiklį S1 (8 pav.) „pradžia-
galas→pradžia-galas“ ir „galas-pradžia→galas- pradžia“, kuris yra modelio schemoje, į apatinę padėtį,
matome paduodamos įtampos į pirmąją apviją kreivę (žalia), antrosios apvijos elektrovaros kreivę (šviesiai
mėlyna), trečiosios apvijos elektrovaros kreivę (tamsiai mėlyna) ir 2-os ir 3-os apvijųsuminę elektrovarą
(magneta).

9 pav. Variklio apvijų „pradžia-galas→galas-pradžia“ ir „galas-pradžia→pradžia galas“ nustatymo

modelis.

Perjungę jungiklį S1 (9 pav.), kuris yra modelio schemoje, į viršutinę padėtį „pradžia-galas→galas-pradžia“
ir „galas-pradžia→pradžia galas“, matome paduodamos įtampos į pirmąją apviją kreivę (žalia), antrosios
apvijos elektrovaros kreivę (šviesiai mėlyna), trečiosios apvijos elektrovaros kreivę (tamsiai mėlyna) ir 2-os
ir 3-os apvijų suminę elektrovarą (magneta).

Apvijų galų nustatymo būdas naudojant nuolatinės įtampos šaltinį:

Nuolatinės įtampos šaltinį per jungiklį S, kaip parodyta 10 pav., prijungiame prie vienos iš
statoriaus apvijų. Junginėdami jungiklį S per apviją tekės pereinamojo proceso srovė, kuri trumpai
indukuos įtampos impulsus į antrines apvijas, kurių viena prijungta prie nuolatinės įtampos
voltmetro. Sutarkime taip, kad į kurią pusę pereinamojo proceso metu šoktels voltmetro rodyklė
ten ir bus apvijos pradžia (jei rodyklė šoktels į dešinę , tai prie „+“ voltmetro prijungimo kontakto
bus pradžia, o jei į kairę, tai prie „ ̶ “ bus pradžia). Apvijos pradžią pažymime užrišdami mazgą.
Toliau prie kitos antrinės apvijos perjungiame voltmetrą ir analogiškai randame jos pradžią. Yra
žinoma, kad transformatoriaus pirminė ir antrinė įtampos yra priešfaziu, t.y. viena kitos atžvilgiu
perstumtos per 180° elektrinių laipsnių arba π, tuomet darome išvadą, kad prie nuolatinės įtampos
šaltinio „ ̶ “ kontakto bus 1-os apvijos pradžia.
 10 pav. Apvijų galų nustatymo būdas naudojant nuolatinės įtampos šaltinį.

Apvijų galų nustatymo būdas naudojant nuolatinės įtampos šaltinį modelis:

Elektrinės schemos 10 pav. modelis, yra pateiktas 11 pav., o nuoroda į NI Multisim Live:
https://www.multisim.com/content/bgeyrgyCFkDRy6ryr3tL49/induction-motor-winding-start-
end-finding-with-dc/open/ Siunčiantis modelį pagal nuorodą, kartais atsitinka taip, kad nusimeta
modeliavimo kreivių parametrų nustatymai. Tuomet, kaip parodyta 11 pav., paleidžiame
programą ir ją sustabdome (1, 2 žingsniai). Po 3 ir 4 žingsnių, nustarome parametrus, kaip
parodyta 5 žingsnyje (-1.5V ir 1.5V).

11 pav. Apvijų galų nustatymo būdo naudojant nuolatinės įtampos šaltinį modelis.

Junginėjant jungiklį S1 (11 pav.) prie pirmosios apvijos bus prijungiama DC įtampa. Jungiklis S2
keičia 2-os apvijos pradžią su galu. Jei S2 viršutinėje padėtyje, tai 2-os apvijos pradžia tegul būna
dešinėje pusėje prijungta prie „+“ voltmetro terminalo (10 pav.). Jei S2 apatinėje padėtyje, tai 2-
os apvijos pradžia tegul būna kairėje pusėje prijungta prie „ ̶ “ voltmetro terminalo (10 pav.).

Statoriaus apvijų jungimas prie kontaktinės kaladėlės:

Pažymėkime statoriaus apvijų pradžias U1, V1, W1, o galus atitinkamai U2, V2, W2. Toliau ant
variklio korpuso pritvirtintoje duomenų lentelėje randame statoriaus apvijų jungimo būdą : Y –
star (žvaigždė) arba D – delta (trikampis). Statoriaus apvijų jungimo būdai prie kontaktinės
kaladėles pavaizduoti 9 pav.

9 pav. Statoriaus apvijų jungimo būdai prie kontaktinės kaladėlės; kairėje – „žvaigždė“, dešinėje –
„trikampis“

Darbo eiga

*Atliekant darbo užduotis naudokitės aprašymu šio darbo teorinėje dalyje.

1. Išardyti trifazį asinchroninį variklį, susipažinti su pagrindiniais jo mazgais ir veikimo
principu. Nuo kontaktinės statoriaus apvijų sujungimo kaladėlės atjungti išvadus.
2. Kombinuotu elektriniu dydžių matavimo prietaisu, matuojant varžą atrinkti kiekvienos
fazinės U, V, W apvijos galus.
3. Prijungti vieną apviją prie autotransformatoriaus ir didinant įtampą nuo 0 V iki srovė
pasieks nominaliąją vertę, kuri yra nurodyta ant variklio pritvirtintoje lentelėje. Magnetinio lauko
zondą prijungti prie kombinuoto elektrinių dydžių matavimo prietaiso, matuojant kintamąją
įtampą ant kiekvieno statoriaus danties. Užpildyti 1 lentelę. Suskaičiuoti kiek per visą statoriaus
diametrą bus zondo įtampos maksimumų. Vienas įtampos maksimumas bus per statoriaus apvijos
vieno poliaus vidurį. Polių skaičių dalindami iš 2, gauname polių porų skaičių. Pagal 1 formulę
apskaičiuojame sinchroninį statoriaus magnetinio lauko sukimosi greitį aps/min.
4. Kintamos įtampos šaltinio pagalba nustatyti statoriaus apvijų U, V, W pradžias ir galus.
5. Nuolatinės įtampos šaltinio pagalba nustatyti statoriaus apvijų U, V, W pradžias ir galus.
6. Prie kontaktinės statoriaus apvijų sujungimo kaladėlės prijungti fazių U, V, W išvadus.
Apvijų jungimo būdas – žvaigždė.
7. Surinkti ir išbandyti trifazį asinchroninį variklį tuščiąją veika.

Laboratorinio darbo ataskaita

1. Atlikus laboratorinį darbą turi būti parengta ataskaita.
2. Ataskaitą sudaro titulinis lapas, pradinių duomenų lentelė (jeigu reikia) ir darbo
rezultatai.
3. Tituliniame lape turi būti darbo tikslas, užduotis ir darbo schema.
 4. Atskirame skyriuje „Darbo rezultatai“ pateikiamos bandymo rezultatų lentelės,
skaičiavimai ir grafikai:
4.1. Sukimosi greičio priklausomybės nuo dažnio, esant viso žingsnio ir pusės žingsnio
režimams, nubrėžtos viename paveiklsle.
4.2. Srovės priklausomybės nuo sukimo momento, esant fiksuotam dažniui, nubrėžtos
viename paveiksle.
4.3. Srovės priklausomybės nuo dažnio, esant fiksuotam sukimo momentui, nubrėžtos
viename paveiksle.
4.4. Valdymo impulsų oscilogramos.
4.5. Grafinės medžiagos įforminimas turi atitikti VGTU akademinių darbų įforminimo
reikalavimus (P. Gerdžiūnas, V. Plakys. Bendrieji akademinių darbų įforminimo
reikalavimai. Vilnius: Technika. 2002, 31 p.).

Laboratorinio darbo gynimas

1. Laboratorinio darbo gynimui turi būti pateikta tinkamai parengta laboratorinio darbo
ataskaita.
2. Netinkamai parengta ataskaita gynimui nepriimama.
3. Gindamas laboratorinį darbą studentas turi mokėti su darbu susijusią teorinę
medžiagą, paaiškinti darbo eigą ir darbo rezultatus, suprasti bandymo schemą,
įvardyti jos elementus ir paskirtį schemoje.
4. Mokėti paaiškinti atlikto laboratorinio darbo esmę, apibūdinti gautus rezultatus
(kokybinius ir kiekybinius gautų charakteristikų skirtumus), atsakyti į žemiau
pateiktus kontrolinius klausimus.

Kontroliniai klausimai

1. Paaiškinkite trifazio asinchroninio variklio su trumpai jungtu rotoriumi veikimo principą.

2. Ivardinkite tris pagrindines rotoriaus slydimo susidarimo priežastis.
3. Jeigu trifazės asinchroninės mašinos statoriaus apvija yra dvipolė, kiek fazių susidaro 24
rotoriaus strypuose?
4. Paskaičiuokite: Koks srovės dažnis rotoriaus strypuose, jei
a) s = 1 ____ Hz.
b) s ≈ 0 ____ Hz

5. Išvardinkite variklio mechaninės chatrakteristikos būdinguosius taškus .

6. Paaiškinkite kaip pakeisti asinchroninio variklio sukimosi kryptį?
7. Patvirtinkite vieną iš teiginių:
a) asinhroninio variklio momentas tiesiogiai proprorcingas statoriaus maitinimo įtampai
□
b) asinhroninio variklio momentas tiesiogiai proprorcingas statoriaus maitinimo srovei □

Trifazio asinchroninio variklio su trumpai jungtu rotoriumi duomenys

 Bandomojo variklio duomenys: Variklio galia 2,2 kW; maitinimo įtampa 400 V;
maitinimo įtampos dažnis 50 Hz; vardinė srovė 5,0 A; apvijų jungimo budas – žvaigždė; fazinės
apvijos varža 7,0 Ω; induktyvumas 8,0 mH; sukimo momentas 1,60 N∙m; masė 5,4 kg.