Professional Documents
Culture Documents
Bohemos Vaizdavimas Romane
Bohemos Vaizdavimas Romane
Bohemos Vaizdavimas Romane
Bohema - [pranc. bohème; pagal A. Miuržė romano „Scenos iš bohemos gyvenimo" (1851)
pavadinimą] meninės inteligentijos aplinka; dažnai laisvųjų profesijų asmenys (aktoriai,
muzikai, dailininkai, rašytojai), kurie gyvena palaidai ir netvarkingai; tokia gyvensena; jų
aplinkos buitis. Laisvi menininkų susiėjimai, nelabai paisant visuomenės etiketo reikalavimų.
Sovietmečio realybė
Tuos pusę metų labai tik retai prisimindavau tave, Tūla, – buvau nuolat prislėgtas, niūrus,
irzlus kaip vabzdys nutraukytais sparneliais. Bene labiausiai slėgė tai, kad čia jau niekur
nebegalėdavai pabūti vienas – net iš nuošaliausio kampučio pažvelgdavo tokios pačios
piktos akys – o tau čia ko? O kur dar privalomas „gydymo kursas" – apomorfinas į raumenis
ir stikliukas degtinės ar vyno tuojau po to. Gerti būdavo būtina, antraip nelabai kils
šleikštulys... Nuo injekcijos kaipmat suimdavo begalinis tąsymas, galvos kvaitimas,
vėmikai ir čia buvo aukštai vertinami ir netgi turėdavo privilegijų – neoficialiai jiems buvo
leidžiama gerti čefyrą.
Vis dėlto, tapęs bibliotekos vedėju, aš pasidariau jei ir ne gerbiamu, tai bent reikalingu
žmogumi, su kuriuo verta šiek tiek skaitytis. Žinoma, iki rūbų sandėlininko, cukraus dalintojo
ar net etatinio duonos raikytojo man toli šaukė, bet jau nebuvau paskutinis pastumdėlis.
Arbatžolių prekijams - tokių čia buvo pilna - aš tiekdavau senus laikraščius prekei fasuoti.
Artimesnieji bičiuliai galėjo tikėtis mano paramos prisireikus paslėpti kokį
vertingą daiktą – žiedą, laikrodį, pinigus, o kartais – greit, greit, greit – ir perlaužti butelį:
degtinės butelis čia kainavo vos keliais rubliais brangiau nei artimiausiam gastronome
Gervėčių gatvelėje, o vyno kainų skirtumas iš pradžių buvo dar menkesnis. Dalis pelno už
įneštus svaigalus atitekdavo amžinai pagiringiems praporščikams ar net būrių vadams – vsie
my liūdi, vsie my čelovieki. Žinai, čia kiekvienas, kas dar turėjo kiek jėgų, sukosi kaip
įmanydamas. Diplomuoti dailininkai kaldavo skardas su pilimis ir gražuolėmis žemesniajai
valdininkijos ir medpersonalo grandžiai, na, o toks Pedro, eksskulptorius,vienas iš tų, kuriuos
aš nuoširdžiai mėgau, dirbo kur kas meniškesnius darbus. Kad ir židinio grotas bei įnagių
komplektus.
Daugelis būtų gyvenę kuo puikiausiai, jei ne „šustriakai" – lėtiniu alkoholizmu nepagydomai
sergą dažniausiai atletiško sudėjimo besmegeniai jaunikaičiai. Neradę įkalčių įgrūsti juos į
perkimštus kalėjimus, „organai" dėl viso pikto įkišdavo juos į Girtuoklių lagerį – gėrė tai juk
visi aliai vieną. Šie buvo visų rykštė, viršininkų irgi. Jie susikaldavo, bėgdavo net iš
saugomos zonos, kiekvienas turėjo kokį nors šaltąjį ginklą, neretai žiauriai terorizuodavo ne
tik senučius ir klipatas, bet puldavo kiekvieną kuo nors nepatikusį ar neįtikusį – net
„savivaldos" pateptuosius darbų skirstytojus ir seniūnus. Siaubdavo medicinos personalo
patalpas, ieškodami narkotikų, ir beveik nieko nebijojo: puldavo tik ruja,turėdami
dešimteriopą persvarą. Jie visi puikiai žinojo, kad iš šito „Arteko" – taip mūsų zoną vadino
kaimynai recidyvistai – anksčiau ar vėliau pateks už kitos tvoros, tad smalsiai dairėsi į
Griežtojo kalėjimo kiemą, tikrai be jokios baimės stebėjo sunkų nuteistų ilgiems metams
žmonių gyvenimą, o kai kurie per visas tvoras, užtvaras, vielas, nebodami bausmių,
įstengdavo persviesti ryšuliuką su brangiu kroviniu.
Šiaip jau čionykštis„bon ton" reikalavo iš akiniuotų išminčių tyčiotis viešai ir ne viešai,
traukti per dantį, o prireikus užvožti per sprandą.Tokiems visuomet tekdavo juodžiausias
darbas, prasčiausias gultas, kaip ir visur kitur, beje. Niekas jų negailėdavo apvogtų,
negindavo, o jei tik jie išdrįsdavo blykstelėti išmintim ar sąmoju, jei tik pasirodydavo bent
kiek protingesni, nusimanantys apie menus, politikas ar net sportą, tučtuojau būdavo
apkumščiuojami ar net verčiami... na, tiek to Tiktai aš šitą tradiciją jau buvau perpratęs dar
gatvėje, panašius reiškinius buvau pastebėjęs ir Antrajame skyriuje, tad didelių naujienų man
čia nebuvo -– dėkis kvailiu ir su niekuo nesiginčyk.