1.

GAMTINĖ ATRANKA- procesas, kai išlieka ir susilaukia palikuonių individai, turintys naudingų tomis sąlygomis
požymių ir juos perduoda palikuonims. (INDUSTRNIS MELANIZMAS- drugelių fenotipo pokytis, beržinis
šeresprindis )

BIOTINIS POTENCIALAS- organizmai palieka daugiau palikuonių, negu reikėtų tėvams pakeisti. ( kolorado vabalas )

ABIOTINIAI GAMTINĖS ATRANKOS VEIKSNIAI- negyvosios gamtos poveikis

BIOTINIAI GAMTINĖS ATRANKOS VEIKSNIAI- gyvųjų būtybių nulemti veiksniai

APLINKOS PASIPRIEŠINIMAS- stabdo populiacijos augimą. ( buožgalviai )

GAMTINĖS ATRANKOS PRIELAIDOS:

a. POPULIACIJOS POŽYMIŲ ĮVAIROVĖ- kuo įvairesni požymiai, tuo efektyvesnė gamtinė atranka
b. KONKURENCIJA- kuo didesnis skaičius populiacijoje, tuo efektyvesnė gamtinė atranka (kurkulai, skėriai )
c. PALIKUONIŲ SKAIČIUS- kuo tankesnė populiacija ir mažiau išteklių, tuo stipresnė konkurencija

GAMTINĖS ATRANKOS FORMOS:

A. STABILIZUOJANTI- aplinkos sąlygos pastovios, pranašumų

labiausiai turi paplitę tarpiniai fenotipai, o mažiausiai prisitaikę
kraštutiniai fenotipai eliminuojami. Išsaugo nusistovėjusius požymius
. PVZ- vidutinio ilgio driežo uodega, vidutinio dydžio snapas.
REZ- rūšys per daug tūkstančių ar milijonų kartų apsaugomos nuo
esminių pakitimų, aišku, jei nekinta aplinkos sąlygos.
Ši atrankos forma suteikia gamtai stabilumo.
B. KRYPTINGOJI- pranašumą turi kraštutiniai fenotipas, aplinkos
sąlygos kinta laipsniškai viena kryptimi, kreivė pasistumia viena
kryptimi. PVZ- arklio, žirafos evoliucija, bakterijos-antibai,
REZ- Kryptingosios atrankos poveikis svarbus susidarant naujoms rūšims.
C. IŠSISKIRIANČIOJI- nė viena tos rūšies organizmų grupė neturi didelio
pranašumo kovoje dėl būvio, nes įvairios vienos teritorijos sąlygos.
Pirmenybė teikiama dviem kraštutiniams fentipams, neigiamai veikia
tarpinių požymių turinčius individus. PVZ- kriauklių, kiškio, sraigių spalvos.

2. KOVA DĖL BŪVIO- vyksta tarp populiacijos individų, dėl išteklių .

išlieka stipriausi, geriausiai prisitaikę prie aplinkos.
A) TARPRŪŠINĖ- tarp skirtingų rūšių populiacijos individų. Dėl maisto, teritorijos, gręsiančių vienodų pavojų.
B) VIDURŪŠINE- tarp rūšies vienos populiacijos individų. Dėl maisto, teritorijos, partnerių, pavojų.
C) KOVA SU NEPALANKIOMIS APLIKOS SĄLYGOMIS- vyksta tada, kai jos blogėja.
3. PAVELDIMAS KINTAMUMAS- kai pakinta chromosomos genai, paveldimumo materialus pagrindas
a. KOMBINACINIS- persigrupuoja esami genai ( krosingoveris- mejozes 1 profazė, atsitiktinis individų
kryžminimas, chromosomų išsidėstymas- 1 metafazė, išsiskyrimas- 1 anafazė, lytinių ląstelių susiliejimas )
b. MUTACINIS- dėl mutacijų ( pagal ląstelės tipą- generatyvinė, somatinė. Pagal genotipo pokyčius-
branduolinės ( genų, chromosomų ) nebranduolinės. Pagal fenotipo pokyčius ( morfologinės, fiziologinės,
biocheminės )
CHROMOSOMŲ- inversija( nutrūkusi dalis prisijungia 180 kitu kampu ), delecija ( pametama
chromosomos dalis ) translokacija ( iškritusi dalis įsiterpia kitoje vietoje ) duplikacija ( atkarpa
padvigubėja ) incercija ( į chromosomą įsiterpia didelė nuokleotifų seka turinti genų )

ŽMOGAUS, GYVŪNŲ KILMĖS ĮRODYMAI:

1. PALEONTOLOGIJA- mokslas apie iškasamas fosilijas. Pagal jas galima spręsti žmogaus evoliuciją, anksčiau
gyvenusių žmonių panašumus į dabartinius ir jų skirtumus. Fosilijos amžius- radiometrija
2. LYGINAMOJI ANATOMIJA- įrodymai remiasi įvairių stuburinių gyvūnų ir žmogaus atskirų organų lyginimu,
patvirtina organizmų bendrosios kilmės hipotezę:
 a) HOMOLOGAI- kūno organai, turintys panašią sandarą ir kilmę, bet atliekantys skirtingas funkcijas.
( priekinėmis galūnėmis paukščiai skraido, arkliai- bėga, beždžionės- lipa )
b) RUDIMENTAI- organų liekanos, kurie tolimųjų protėvių buvo išsivystę ir funkcionavo, bet vykstant
evoliucijai neteko prasmės. ( pingvino sparnai, stuburgalis, apendiksas )
c) ATAVIZMAI- tolimų protėvių požymių atgimimas kai kuriuose individuose. ( plaukuotas žmogaus kūnas,
daug spenelių, žmogaus uodega )
3. EMBRIOLOGIJA- stuburinių gyvūnų gemalų panašaus vystymosi įrodymai:
 Visi vystosi iš apvaisinto kiaušinėlio
 Turi ilgą uodegą
 Turi žiaunų plyšius
 Panaši galvos forma
 Turi chordą, iš kurio vystosi stuburas
 Turi vieną kraujo apytakos ratą
 Širdis yra vamzdelio formos su dviem skyriais

DIRBTINĖ ATRANKA- procesas, kai kryžminami individai sukuria naujas veisles ar pagerina jau turimas. TIKSLAI:

A. Tenkinti žmogaus poreikius, didinti derlingumą ir atsparumą ligoms

B. Kaupti ir išsaugoti veisles
C. Gerinti išvestas veisles ir išvesti naujas

DIRBTINĖS ATRANKOS METODAI:

1. ATRANKA ( atsitiktinė, metodinė, masinė, individualioji )

2. KRYŽMINIMAS ( hibridizacija ):
 NEGIMININGAS- kryžminami individai nėra giminės. Taip išlaikomos hibridų savybės, ar jų gerinimas
per daug kartų
 GIMININGAS- augalų savidulka, gyvulių artimų giminaičių suporavimas
Palikuonys sudaro GRYNĄJĄ LINIJĄ- selekcininkus dominantys požymiai pasireiškia stipriausiai, bet
palikuonys būna silpnesni, neatsparūs ligoms. Norėdami to išvengti, jie tarpusavy kryžmina
SKIRTINGŲ GRYNŲJŲ LINIJŲ PALIKUONIS. Taip hibridai būna gyvybingi, stiprūs, gerai vystosi.
 TARPRŪŠINIS- skirtingų rūšių individai kryžminami tarpusavyje. Hibridai- nevaisingi. (mulai)

HETEROZĖ- gyvybingumo reiškinys

RŪŠIS- individai, kurie gali kryžmintis ir sulaukti vaisingų palikuonių

RŪŠIŲ ATSIRADIMO BŪDAI:

1. ALOPATRINIS- dėl populiaciją padalinusių fizinių barjerų, gamtinių kliūčių. Populiacija suskyla. Populiacijas
veikia skirtingos aplinkos sąlygos. Pasireiškia mutacijos ir kombinacinis kintamumas. Atsiranda gyvenimo ciklo
skirtumų. Vyksta gamtinė atranka, pasireiškia populiacijos genofondas, susidaro naujos rūšys. ( darvino
kikiliai)
2. SIMPATRINIS- dėl biologinės reprodukcinės izoliacijos. Nebūna geografinės izoliacijos. Rūšis gyvena toje
pačioje vietoje.

PRIEŽASTYS:

 Elgsenos sutrikimai ( tuoktuviniai ritualai )

 Lytinių organų sandaros skirtumai
 Lytinių ląstelių žuvimas iki apvaisinimo
 Poliploidija
 Daug skirtingų aplinkos sąlygų
 Vyksta gamtinė atranka
 Atsiranda rūšys, porūšai.