Laiškas draugei privertė J.

Stalino valdžią
merginą išsiųsti į lagerį.
1940-1953 m.

J. Stalinui valdant Lietuviams buvo ypatingai sunkūs laikai. Negana to, kad
nekaltus žmones trėmė į Sibirą bei lagerius buvo klausomasi pokalbių, skaitomi
svetimi laiškai bei sąvoka “privatumas” taip stipriai sumenkinta jog ją retai kas
vartojo.
Trėmė protingus, turinčius aukštąjį išsilavinimą žmones, kad neliktų sumanių
žmonių kurie galėtų pasipriešinti. Tokiu būdu lengviau stiprinti diktatūrą.
Paprasti žmonės kurie daug nenusimanė dirbo sunkius darbus. Reikėtų
nepamiršti jog buvo ir politinių tremtinių.
Politiniai tremtiniai. Šie žmonės buvo teisiami dėl menkiausių smulkmenų,
žodžių bei minčių. Jauna, įspūdingo grožio mergina rašydama laišką draugei
nusprendė parašyti juokelį apie J. Staliną. Nepagalvojus, kad kažkas gali
patikrinti laišką ji drąsiai jį išsiuntė. Tačiau laiškas buvo perskaitytas ir
perduotas į valdžios rankas. Dėl neapgalvoto elgesio, būdama vos dvidešimt
dviejų metų bei augindama dviejų metų mergaitę turėjo ją palikti savo mamai,
kadangi 1951 m. visiškai netikėtai buvo nuteista dešimčiai metų vergauti
lageryje. Atvykusi į lagerį dėl savo išskirtinio grožio susilaukė daug dėmesio iš
prižiūrėtojų. Mergina buvo ištikima savo vyrui kuris sunkiai dirbo ir laukė jos
Lietuvoje. Ignoruodama gautas privilegijas bei išskirtinį dėmesį prisišaukė dar
daugiau bėdų. Laikui bėgant jai pradėjo skirti vis sunkesnius darbus. 1953 m.
mirė Stalinas, tai buvo didelė sėkmė, nes vos po dviejų metų ji tapo laisva.
Nepaisant to ilgą laiką ji buvo persekiojama, o dukrytė susilaukė nemažai
patyčių, nes jos mama buvo tremtinė. Merginos dukra šiuo metu yra mūsų
šeimos artima draugė. Nors mama pasakojo mažai, dukra net dabar būdama 74
metų puikiai pamena kiekvieną pasakytą mamos žodį apie tuos laikus.
Tuo laikotarpiu demokratija buvo užmiršta. Žmogaus nuomonė lygi niekam, o
už išreikštas mintis buvo žiauriomis priemonėmis baudžiami, niekinami.