Branduolinės energetikos nuopolis

Energetika yra labai aktuali ir svarbi mūsų visuomenėje – ji mus aprūpina elektros
energija, kitais energijos poreikiais. Kartu su šia svarba ir susimąstoma, kaip išgaunama ši
energija, ar tai ekologiška ir ar yra efektyvesnių būdų ją išgauti... Šios dienos pristatyme mes ir
apžvelgsime, kaip kito ir kinta energetika, kas tai įtakoja ir kokios problemos daro šiuos
pokyčius.
Pagrinde energijos šaltiniai yra skirstomi į atsinaujinančius ir neatsinaujinančius. Ilgą
laiką istorijoje daugiausiai buvo naudojami neatsinaujinantys energijos šaltiniai, nes juos pigiau
naudoti ir energijos gavimas iš jų yra stabilus. Bet pastariuoju metu, senkant Žemės iškasenoms;
pačioms iškasenoms pridarant problemų, pradėta naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius kaip
niekada ankščiau, ir jų populiarumas vis augs.
Kodėl neatsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas vis mažėja? Neatsinaujinantys
energijos šaltiniai reikalauja įvairių rūšių kuro, kurio kiekis yra ribotas mūsų planetoje, ir jo
gavimas dažnai sukelia daug ekologinių problemų – užteršiami vandens telkiniai, naikinamos
gamtos buveinės ir t. t. Kita problema yra to kuro (akmens anglių, naftos, dujų) sunaudojimo
padariniai – degdami jie išskiria įvairius oksidus, kurie teršia atmosferą, ir veikiant visų girdėtam
šiltnamio efektui, atmosfera yra labiau sušildoma. Taip pat šios išmetamosios dujos sukuria
rūgščiuosius lietus, kurie iškrisdami naikina augaliją ir užteršia dirvožemį, vandens telkinius,
gadina pastatus bei skulptūras.
Yra kita energijos rūšis, branduolinė energija, kuri neteršia atmosferos, bet panaudotos
jos kuro atliekos yra radioaktyvios ir pavojingos visai gyvybei. Jų neįmanoma sunaikinti, belieka
tik šias atliekas saugiai sandėliuoti, kas yra labai brangu. Kita problema yra ta, kad jos lieka
radioaktyvios labai ilgam laikui, ir mes perduodame ateities kartoms jų prižiūrėjimo naštą. Bene
pavojingiausias dalykas, kalbant apie branduolines elektrines, tai jų avarijų pasekmės, kurios
sukuria milžiniškas ekologines katastrofas.
Dėl šių branduolinės energetikos problemų manoma jau jos iš viso atsiakyti. Prieš 4
metus ji sudarė beveik 26 proc. visos ES pagaminamos elektros energijos. Tačiau dėl 1986 m.
įvykusios Černobylio katastrofos, o 2011 m. – nelaimės Fukušimoje, branduolinę energiją
pradėta vertinti prieštaringai. Visoje Europos Sąjungoje epo truputį yra uždaromos branduolinės
elektrinės, jas keičia kiti energijos šaltiniai, dažniausiai atsinaujinantys, kuriamos naujos
technologijos, panašios į šią energiją (kaip sintezės energija). Taip pat branduolinės elektrinės yra
uždaromos Amerikoje, o Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Australijoje jų net beveik nėra. Bet kitose
pasaulio vietose, kaip Rytų ir Pietryčių Azijoje bei Indijoje, dėl besivystančios pramonės ir
gerėjant gyvenimo lygiui, atsiranda didesnis energijos poreikis, o branduolinių elektrinių
statymas šioms šalims atrodo kaip pigiausias ir efektyviausias būdas patenkinti jų poreikius.
 2022 metais 13 ES šalių, gaminančių branduolinę elektros energiją, pagamino 609
255 gigavatvalandes (GWh) branduolinės elektros energijos (-16,7 proc., palyginti su 2021 m.).
Tai žemiausias lygis, užregistruotas laikotarpiu nuo 1990 m., pirmaisiais metais, kai yra
prieinami palyginami duomenys apie visas ES šalis. Vis dėlto atominės elektrinės sudarė daugiau
nei penktadalį (21,8 proc.) visos ES pagaminamos elektros energijos.
Sumažėjimas daugiausia susijęs su reaktorių technine priežiūra ir remontu didžiausioje
ES branduolinės energijos gamintojoje – Prancūzijoje. 2022 m. Prancūzijos atominės elektrinės
pagamino 84 630 GWh mažiau elektros energijos (-22 %) nei 2021 m. Be to, paskutinę 2021 m.
dieną Vokietija visam laikui išjungė tris savo reaktorius, perpus sumažindama branduolinės
energijos gamybą (nuo 69 130 GWh m. 2021 m. iki 34 709 GWh 2022 m.). 2022 m. rugsėjį taip
pat buvo sustabdytas reaktorius Belgijoje. Su šiais keturiais sustabdymais ir vienu nauju
reaktoriumi Suomijoje 2022 m. pabaigoje ES veikė 103 branduoliniai reaktoriai, o 2021 m.
pabaigoje – 106.
Prancūzija išliko labiausiai priklausoma nuo branduolinės elektros energijos, kuri 2022
m. sudarė 62,8 % visos šalyje pagamintos elektros energijos. Vienintelė kita ES šalis, kurioje
daugiau nei pusė elektros energijos pagaminama atominėse elektrinėse, buvo Slovakija (60,2 %).
Iš šalių, kurios rėmėsi branduoline elektra, mažiausias dalis buvo Nyderlanduose (3,4 proc.) ir
Vokietijoje (6,0 proc.).