V|

I [HI LNIAUS UNIVERSITETAS

LJI TARPTAUTINIU SANTYKIU IR POLITIKOS MOKSLŲ INSTITUTAS

STUDIJIJ SALT1NIAI' 8

MINDAUGAS DEGUTIS

SOCIALINIŲ TYRIMŲ
METODOLOGIJA
PASKAITIJ KONSPEKTAI

Kaunas 1999
UDK316 Turinys
De92
 Studijų šaltinių redakcine kolegija: [ZANGA ........................................................................................................ 7

doc. dr. Algimantas Jankauskas doc. I. TYRIMO C1KLAS ..................................................................................... 8

dr. Egidijus Kuris dr. Raimundas Praktinis tyrimo vykdymas ....................................................................11
Lopata (pirmininkas) doc. dr. Jūrate Metodologijos uždaviniai .........................................................................13
Novagrockiene prof. Vygintas II. DĖSNIAI ..................................................................................................14
Bronius Psibilskis
Dėsnio turinys............................................................................................15
Dėsnių tipai ..............................................................................................15
Apsvarstė ir rekomendavo spausdinti VU Tarptautinių santykių ir politikos Dėsniai socialiniuose moksluose................................................................16
mokslų instituto taryba (1999 05 06; protokolo Nr. 16).
III. TEORIJA ................................................................................................17
Recenzavo: dr. Kęstutis Masiulis Teorijų tipai ...............................................................................................17
Darius Zeruolis Paradigmos ..............................................................................................18
Teorijos patvirtinimo kriterijai....................................................................18
Teorijos socialiniuose moksluose .............:..............................................19
IV. MOKSLINES1SVADOS LOGIKA............................................................20
Fundamentalaus teorijos testo kriterijus....................................................21
Autorius dėkoja Eurofakulteto tarptautinei programai Priežastinių teorijų struktūra....................................................................23
Bendrumo lygiai teorijoje ........................................................................24
už finansinę paramą rengiant darbą.
V. TYRIMO TIKSLAI ...................................................................................26
Tyrimo objektas ir dalykas ........................................................................26
Dažniausiai pasitaikančios tyrimo objekto pasirinkimo klaidos ...............28
Tyrimo uždaviniai ....................................................................................29
Tyrimo planas ..........................................................................................29
Tyrimo pasiūlymo elementai......................................................................29
VI.TYRIMO DUOMENLJ KOKYBES PROBLEMA
(PAT1KJMUMAS IRPAGR|STUMAS) ...................................................31

VII. MACRO TYRIMO METODAI................................................................33

Kiekybine analize........................................................................................33
Vieno kintamojo analizė(Univariate analysis)...............................................33
© Vilniaus universitetas Dviejų kintamųjų analizė (Bivariate analysis) .........................................33
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, 1999 Keleto kintamųjų analizė (Multivariate analysis)......................................34
Laiko serijų_modeliai ................................................................................35
Kiekybinių metodų kritika...........................................................................35
Kokybiniai metodai ..................................................................................36
ISBN 9986-896-86-X Lyginamieji tyrimai ..................................................................................36
VIII. OPERACTONAL1ZACIJA .....................................................................39
Matavimo lygiai..........................................................................................40
Operacionalizacijos pavyzdžiai ...............................................................41
 Klausimų tipai ..........................................................................................41
Atviri-uždari klausiniai ........................... ....................................41
Bendri reikalavimai klausimų formulavimui ......................................42
Klausimyno konstravimas .............................. ..............................44
Klausimyno kūrimo etapai ......................................................................45
Instrukcijos...................................................... ...................................46
Skalės, indeksai, semantinis diferencialas ..............................................46
Likerto skalė ............................................................................................46
Bogardus skalės (socialinės tolerancijos matavimas) ............................46
IX. ATRANKOS...............................................................................................48
Atrankų istorija ........................................................................................48
Tikimybinės atrankos logika......................................................................49
Pagrindinės atrankos sąvokos ................................................................50
Tikimybinės atrankos teorija......................................................................52
Generalinė visuma......................................................................................53
Atrankų tipai ............................................................................................54
Daugiapakopė stratifikuota atranka .........................................................55
Duomenų svėrimas ...................................................................................58
Netikimybinės atrankos .................■.......................................................57
X. APKLAUSOS..............................................................................................59
Anketavimas ............................................................................................59
Apklausos paštu .......................................................................................59
Interviu .....................................................................................................60
Telefoniniai interviu....................................................................................61
Apklausų privalumai ir trukumai................................................................62
XI. EKSPERIMENTAS 63
XII. CONTENT(TURINIO) ANALIZE..........................................................65
Antrinė statistinių duomenų analizė .........................................................66
XIII. KOKYBINIAI TYRIMO METODAI......................................................67
Focus grupės........................«.....................................................................67
Stebėjimas...................................................................................................67
XIV. STATISTINĖS ANALIZĖS METODAI..................................................69
Duomenų suvedimas ...............................................................................69
Deskriptyvinės statistikos..........................................................................69
Išsibarstymo matmenys ..........................................................................72
Dviejų kintamųjų analizės metodai ..........................................................72
Statistinio reikšmingumo testai .................................................................74
Regresinė analizė........................................................................................77
Faktūrinė analizė .......................................................................................78
ĮŽANGA
Kalbėti apie metodologiją yra ganėtinai nedėkingas reikalas. Manau, kad ne
vieną su metodologija nemažai reikalų turintį tyrėją visą laiką persekioja sparnuota
sociologo P.Bergerio frazė, pasakyta jo knygoje Pažintis su sociologija (Invita-
tion to Sociology). Šis sociologas teigė, kad moksle kaip ir meilėje per didelis
dėmesys technikai gali baigtis impotencija. Manau, kad šią frazę turėtų prisiminti
kiekvienas, norintis tapti mokslininku.
Taigi metodologija niekada nėra tikslas pats savaime. Ji tėra tik instru-
mentas, skirtas technologizuoti procesą ir leidžiantis tyrėjams susikalbėti tarpu-
savyje. Ir mano knygos tikslas yra supažindinti jos skaitytojus su pagrindiniais
šios kalbos terminais. Šiuolaikinis socialinis mokslas yra labai stipriai orientuotas
į empirinio pasaulio pažinimą. Tai reiškia, kad neatsiejama jo dalis yra tyrimai,
atliekami naudojant vienus ar kitus tyrimo metodus. Deja. neretai viešumoje
šiais tyrimais yra abejojama. Manau, kad yra keletas tokių abejonių priežasčių.
Ne paskutinėje vietoje yra dvi iš jų: a) daugelio tokių tyrimų vartotojų neišprusi-
mas; b) tyrėjų nesugebėjimas pateikti pakankamai išsamų ir korektišką tokių
tyrimų metodologinį aprašymą. Kadangi ši knyga visų pirma yra skirta poten-
cialiems tokių tyrimų vartotojams, tikiu, kad ji nors kiek prisidės, jog tokių
nesusipratimų būtų kuo mažiau.
Knyga yra sudaryta lyg ir iš dviejų dalių: pirmojoje yra daugiau kalbama
apie bendrus metodologinius principus, logines mokslinės studijos problemas;
antrojoje yra aptariami konkretūs duomenų rinkimo ir analizės metodai.
Profesionalui ši knyga pasirodys labai paprasta ir paviršutiniška. Bet ji ir
nėra skirta profesionalui. Nesitikiu, kad šią knygą perskaitęs studentas pradės
savarankiškai atlikinėti empirines studijas. Bet tikiuosi, kad jis sugebės atskirti
korektišką studiją nuo atliktos nemokšiškai.
Vertėtų dar pridurti, kad knyga parašyta paskaitų Vilniaus universiteto
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bakalauro programos stu-
dentams pagrindu.
XV. TYRIMO ETIKOS KEAUSIMAI 79
Kaip pasirinkti tyrimų agentūrą . . 80
Kaip pateikti tyrimo užklausimą . 81
 I [YRIMO CIKLAS

I. TYRIMO CIKLAS Stebėjimas Pil

ka
Bet kuri mokslinė studija gali būti rekonstruota kaip savotiškas ratas, ciklas, spalva
kurio kiekviena dalis yra susijusi su prieš tai esančia ir po jos einančia loginiais schemoj
ryšiais. Ne veltui mes čia sakome „rekonstruota", nes. be abejonės, nemaža e
dalis mokslinių tyrimų - ypač tai turbūt pasakytina apie socialinių mokslų pažymėt
tyrimus - atliekama net neįsivaizduojant šio rato. Tai reiškia, kad ši schema tėra i
įrankis, padedantis struktūruoti tyrimo procesą, bet jokiu būdu nėra privalomas informa
kiekvieno mokslininko žingsnis prieš pradedant tyrimus. ciniai
Šį metodologinį ratą galima būtų pavaizduoti schematiškai. mokslin
Ši schema paimta iš W.Wallace knygos Tyrimo logika sociologijoje (The io
Logic of Science in Sociology), 1971. proceso
Schema N r. 1. Mokslinio tyrimo proceso etapai kom-
ponenta
i,
Teorija baltuos
e
Sąvokų konstravimas Loginė dedukcija keturka
Teiginių sudarymas mpiuos
Lopinės išvados e -
metodo
loginiai
Sprendimas priimti ryšiai
arba atmesti tarp
hipotezę
Empirinės Hipotezės inform
generalizacijos acinių
kompo
Hipotezės testas nentų.
Stebėjimų analizė Operacionalizacija Kai
Skalių konstravimas p jau
Stebėjimo vienetų minėta,
atranka tai yra
Duomenų loginė
įvertinimas mokslin
io proceso rekonstrukcija. Realiame tyrime informacijos transformacija gali
vykti (ir dažnai vyksta) priešingomis nei parodyta kryptimis. Bet kaip ten
bebūtų, atlikę tyrimą, visada jį galime rekonstruoti naudodami šią schemą.
Schema - tai ne t i k struktūra-vimo instrumentas, bet ir tyrimo moksliškumo
vertinimo instrumentas. Jei negalime rekonstruoti atliktos empirinės
studijos naudodami šią schemą arba rekonstrukcijoje trūksta kelių dalių,
galime pradėti abejoti moksline tokios studijos verte. Taigi priimkime šią
schemą kaip instrumentą, leidžiantį susišnekėti tarpusavyje ir racionalizuoti
metodologinį tyrimo procesą.
Trumpai panagrinėsime kiekvieną iš šios schemos komponentų.
Teorija, nuo kurios ir turėtų prasidėti mokslinio tyrimo procesas, yra tam
tikrų bendrų, universalių teiginių, t.y. dėsnių ir konkrečias aplinkybes aprašančių
O.
teiginių visuma. Teorija yra visada apie ką nors, t.y. .nagrinėja tam tikrą mokslinę
problemą. Vadinasi, ir bet kuri empirinė studija turi prasidėti klausimu, problemos
formuluote. Teorijos funkcija - pateikti problemos aiškinimą, atsakymus Į sufor-
muluotą klausimą. Toliau šioje knygoje mes pabandysime plačiau panagrinėti,
kokias funkcijas atlieka teorija, kokios yra jos rūšys ir kaip ji siejasi su kitais
elementais. Dabar tik galima užsiminti, kad ypač svarbų vaidmenį čia turi
sąvokos, iš kurių yra formuojami teiginiai, sudarantys teorijas, samprotavimus,
ir kurios užtikrina ryšį su empiriniu pasauliu. Sąvokos yra pirmas žingsnis į
empirinį pasaulį, taigi į empirinę studiją.
Antrasis mūsų schemos žingsnis yra empirinės hipotezės suformulavimas,
t.y. tam tikro empirinio teiginio, logiškai išplaukiančio iš teorinių samprotavimų,
išvedimas. Šio teiginio formulavimo tikslas yra teorinių samprotavimų
teisingumo, aiškinimo pagrįstumo, adekvatumo patikrinimas. Suformulavę
hipotezę, empiriškai aprašančią pasaulį, galime ją palyginti su realybe ir pasakyti,
ar ji yra teisinga, ar mes klystame, vadinasi, ir mūsų naudojama teorija yra
neteisinga arba nepakankama.
Norėdami atlikti šį patikrinimą, turime atlikti empirinį stebėjimą. Tam reikia
teorines sąvokas performuluoti taip. kad jas būtų galima stebėti, matuoti. Tai ir
vadinama operacionalizacija, skalių konstravimu, tyrimo instrumento kūrimu,
Taip pat turime nuspręsti, kas bus mūsų stebėjimo vienetai empiriniame
pasaulyje.
Toliau eina empirinis stebėjimas, empirinis tyrimas, kuris pats savaime yra
labai kompleksiškas procesas ir kuriam šioje knygoje bus skiriama daugiausia
dėmesio.
Tolesnis etapas - duomenų analizė, kokybės įvertinimas, rezultatų
10 I TYRIMO C IKLAS
apibendrinimas, interpretacija ir galbūt naujas teorijos apibrėžimas ar papildy-
mas, sąvokų redefinicija.
Tuo pačiu šalia vyksta kitas, hipotezės testavimo procesas, kurio pa-
sekmė gali būti teorijos, aiškinimo būdo atmetimas, pakoregavimas arba
priėmimas kaip adekvačios nagrinėjamai problemai.
Pabandysime iliustruoti visą ši modelį nedideliu pavyzdėliu, naudoda-
miesi amerikiečių sociologo R.K.Mertono anomijos (vertybinės visuomenės
krizės) teorija, pateikta knygoje Socialinė teorija ir socialinė struktūra (Sočiai
Theorv and Sočiai Structure), 1%8. p.p. 185-214. Pagal šią teoriją vertybinė
visuomenės krizė, tuo pačiu ir deviantinio. nukrypstančio nuo normos elgesio
paplitimas, gali būti aprašomi remiantis dviem kintamaisiais: kultūriškai sąlygotais
visuomenėje vyraujančiais gyvenimo tikslais ir socialiai sąlygotomis elgesio
normomis, apibrėžiančiomis, kokios priemonės, elgesys yra pateisinamas,
siekiant tikslų ir koks ne. Kai tam tikri tikslai visuomenėje įgauna labai didele,
svarbą, norint turėti aukštą visuomeninį statusą ir jie masiškai propaguojami
kultūrinėmis priemonėmis (masinės informacijos priemonės, kultūriniai
artefaktai), o socialinė struktūra nesuteikia pakankamai resursų, kad visi
visuomenės nariai galėtų tuos tikslus pasiekti, t.y. tiesiog neįgalina egzistuo-
jančiomis elgesio normomis, priemonėmis pasiekti svarbių gyvenimo tikslų -
atsiranda prieštara tarp tikslų ir priemonių (paprasčiausias pavyzdys gali būti
toks: kaip svarbus tikslas JAV yra suvokiamas turtas, daugybė pinigų ir su jais
susiję daiktai. Negana to. šis tikslas yra ganėtinai stipriai propaguojamas kaip
kiekvieno amerikiečio svajonė ir kiekvienam vienodai pasiekiamas dalykas; jei
kažkas to nesugeba pasiekti, problema yra jame. bet ne visuomenėje; tuo tarpu
akivaizdu, kad riboti visuomenės resursai neleidžia kiekvienam pasiekti šio
svarbaus tikslo visuomenės įteisintomis priemonėmis). Tokiu atveju dalis žmonių
besąlygiškai priimdami tikslus, atmeta įteisintas priemones ir griebiasi naujų,
kurios nėra įteisintos visuomenės elgesio normų, bet yra kur kas efektyvesnės
už įteisintąsias. Kraštutiniais atvejais tai gali būti net su įstatymais
prasilenkiančios priemonės. Taip visuomenėje atsiranda vertybinė krizė, anomija,
kuri savo ruožtu yra nukrypstančio nuo normos elgesio priežastis.
Taigi, turėdami tokią teorinę schemą ir manydami, kad Amerikos ir mūsų
visuomenės egzistavimo principai yra iš esmės vienodi, galime kelti tokią hipote-
zę, tiksliau pasiūlyti tokį aiškinimą: kadangi pereinamuoju iš autoritarinės į demo-
kratinę politinę santvarką ir iš administracinio į rinkos ūkį laikotarpiu vyravo ir
tebevyrauja aiški orientacija į vakarietiškas vertybes, gyvenimo stilių, daiktus ir
simbolius, ir šie kultūriniai tikslai yra ganėtinai smarkiai propaguojami per TV.
kiną, laikraščius ir t.t. (reklama, gyvenimo aprašymai ir pan.), o visuomenei
aiškiai trūksta resursų patenkinti visų norą gyventi vakarietiškai, taip pat resursų
efektyviai kontroliuoti socialinių normų laikymąsi, mūsų visuomenėje turi
atsirasti vertybinė krizė ir dėl to stipriai padidėti nusikalstamumas, kuris yra
vienas iš anomijos indikatorių. Taigi belieka surasti empirinius indikatorius,
rodančius, kad tam tikru metu visuomenėje prasidėjo intensyvi kultūrinė Vakarų
gyvenimo propaganda ir kontrolės institucijų (policijos, teismų, prokuratūros)
silpnėjimas bei juos susieti su anomijos indikatoriumi - nusikalstamumo augimu
ir mes turime modelį. įgalinantį empiriškai patikrinti mūsų iškeltą hipotezę.
Kita vertus, galima kelti ir šiek tiek kitokio pobūdžio hipotezę, teigiant, kad
tie žmonės, kurie tam tikrus tikslus (pvz.. pinigų, tam tikrų daiktų ar aukštos
visuomeninės padėties įgijimą), reikalaujančius daugybės deficitinių resursų
jiems pasiekti, laiko labai svarbiais savo gyvenime. yra labiau linkę į nukrypstantį
nuo visuomenės normų, apibrėžiančių priimtinas t i k s l ų siekimo priemones,
elgesį. Norint patikrinti tokią hipotezę, reikia surasti indikatorius, kurie leistų
matuoti tikslų svarbą individui bei indikatorius, rodančius pasiryžimą laužyti
visuomenės normas. Tada atlikti empirinį stebėjimą, t.y. šiuo atveju reprezenta-
tyvią gyventojų apklausą ir gautus duomenis išanalizuoti, naudojant statistinės
analizės metodus: pvz.. koreliacijos koeficientų skaičiavimą, regresinę analizę ar
grupių homogeniškumo testą. Jos rezultatas turi būti hipotezės atmetimas arba
priėmimas.
Dar daugiau, mums gali kilti klausimas, kodėl vieniems žmonėms tam tikri
tikslai yra svarbūs, o kitiems ne. Galbūt tai galima aiškinti psichologine baime,
supratus, kad tam tikrų tikslų svarbos pripažinimas beveik neišvengiamai veda į
elgesio normų laužymą, galbūt tai priklauso nuo tam tikros gyvenimo patirties
ar religinių įsitikinimų. Kalbėdami apie Lietuvą, galime iškelti netgi tokią hipotezę:
tai, kad 1992 m. Seimo rinkimus laimėjo jėgos, kurios atstovauja senosioms
struktūroms, galbūt yra išraiška baimės pokyčių, kurie sukėlė visuomenės
vertybinę krizę, noras sugrįžti į laikus, kai socialinių normų buvo laikomasi kur
kas griežčiau. Šie žmonės norėtų atmesti naujuosius tikslus vardan visuomenės
įteisintų elgesio normų. Visa tai gali mus vesti link teorinės schemos modifika-
cijos, papildymo, naujų sąvokų įvedimo ar senų prasmės pakeitimo. Bet tai jau
atskiro tyrimo ir knygos problematika. Mums derėtų sugrįžti prie socialinių
mokslų metodologijos.
Taigi, pirmoje šios knygos dalyje pabandysime panagrinėti ,,teorinę"
schemos dalį, o antrojoje dalyje kalbėsime apie empirinę tyrimų pusę.
Praktinis tyrimo vykdymas
Dabar trumpam pereisime prie empirinės schemos dalies.
Ne kartą turbūt yra tekę matyti žiniasklaidoje pateikiamus sociologinius
tyrimus. Paimkime vieną tokį išgalvotą, bet tipišką pristatymą. Šios knygos
tikslas yra suteikti informaciją, reikalingą kvalifikuotai įvertinti, ar mokslinis
I TYRIMO CIKLAS
13
tyrimas atliktas korektiškai. Taigi pavyzdys.
Pagal paskutinius X tyrimų kompanijos duomenis partijos A pasiūlymą
Seimui sugriežtinti baudžiamajame kodekse numatytas bausmes už sunkius
nusikaltimus remia n procentų Lietuvos žmonių. Respondentai tyrimui atrinkti
atsitiktinės atrankos būdu, iš viso apklausta 1000 Lietuvos gyventojų.
Klausimas respondentams buvo pateiktas taip: „Esant dabartinei nusikalsta-
mumo būklei ir teisėsaugos organų bejėgiškumui, ar jūs pritartumėte bausmių
už kriminalinius nusikaltimus sugriežtinimui?"
Taigi šiame pavyzdyje paminėta daugybė eiliniam žmogui sunkiai
suprantamų sąvokų. Negana to. iš pažiūros lyg ir korektiškas bei keliantis
pasitikėjimą tyrimas iš tiesų gali būti apgaulė. Tokią išvadą galima daryti iš dalies
pateiktos informacijos. Kita vertus, pristatyme informacijos per maža, kad būtų
galima daryti galutines išvadas dėl tyrimo korektiškumo.
Šios knygos antrosios - „empirinės" - dalies tikslas yra supažindinti su
empirinių socialinių tyrimų metodologijos pagrindais. Jei perskaitęs šią knygą
studentas galės pasakyti, kokios metodologinės klaidos buvo padarytos ką tik
aprašytame tyrime, galėsime sakyti, kad savo tikslą pasiekėme.
Čia pateikiama dar viena schema. Ją galėtume pavadinti praktiniu, realiu
mokslinės studijos procesu.
Problemos Literatūros apžvalga Teorinis pagrindimas
pasirinkimas
Hipotezės Tyrimo programa Duomenų rinkimas
t.y. statistiniai ir kokybiniai, t.y. interpretaciniai. Galų gale, kaip paprastai yra
rašoma tyrimo ataskaita. Taigi daugiau paliesime konkretaus tyrimo atlikimo
praktinę pusę, mokslo filosofiją ir logiką palikę kiek nuošalyje.
Dar sykį verta pabrėžti, kad knygos tikslas - suteikti informaciją, reikalingą
kvalifikuotai įvertinti atliktą mokslinį tyrimą ir pasakyti, ar jis korektiškas; jei ne,
tai kur yra tam tikros klaidos, trūkumai, kaip tai galima plėtoti, koreguoti.
Metodologijos uždaviniai
Apibendrinant galima būtų trumpai pakalbėti apie metodologijos funkcijas
mokslinio tyrimo procese. Yra keletas metodologijos apibrėžimų, nuo jų priklau-
so ir tai, kaip yra suvokiamos jos funkcijos:
• Metodologija kaip technika. Toks metodologijos supratimas koncent-
ruoja dėmesį į konkrečius duomenų rinkimo ir analizės metodus. Tai
lyg mokslo technologizacija.
• Metodologija kaip epistemologija (žinojimo teorija). Šiuo atveju klausi
mai turi mokslo filosofijos pobūdį. Siekiama paaiškinti, kas yra mokslas,
koks yra empirikos ir teorijos santykis, kaip galimas mokslinis aiškini-
mas, kas yra dėsnis, sąvoka ir pan.
Kaip ten bebūtų, metodologijos darbas yra ne tiek prasižengėlių ekskomuni-
kacija ar galutinių tiesos kriterijų atradimas, kiek galimybė susikalbėti tarpu-
savyje, naujų atradimų skatinimas. Metodologijos tikslas yra ne atmesti sam-
protavimą kaip nemokslinį, bet parodyti mokslo galimybes bei ribas. Taigi galime
išskirti dvi pagrindines metodologijos funkcijas:
1. Susikalbėjimo, kritikos, plėtros galimybės užtikrinimas.
2. Mokslinio proceso technologizacija.
Duomenų analizė Interpretacija Ataskaita

Schema N r. 2. Realus mokslinės studijos procesas

Antroje knygos dalyje nagrinėjama, kaip yra formuluojama tyrimo prob-
lema, kas gali būti mokslinė problema, kas yra tyrimo tikslai ir tyrimo uždaviniai,
kuo jie skiriasi. Taip pat aiškinamos sąvokos tyrimo objektas ir dalykas. Kokie
yra tyrimo programos punktai, kokie metodai tinka tam tikroms problemoms
spręsti. Kokie vieno ar kito metodo taikymo ypatumai, privalumai ar trūkumai.
Kaip atliekamas lauko darbas, t.y. pats duomenų rinkimas, kaip jis yra organi-
zuojamas ir kontroliuojamas. Kokie yra duomenų analizės metodai: kiekybiniai,
 II DĖSNIAI

I I . DĖSNIAI 4. Dėsniai turi būti išvedami iš kitų dėsnių ir būti su jais susiję, antraip toks for
teiginys bus viso labo empirinė generalizaciįa (pvz.. kairiarankiai žmonės mą
Kiekvieno tyrimo pasekmė būna tam tikras teiginys apie pasaulį. Jis gali miršta vidutiniškai anksčiau nei dešiniarankiai; tai yra teisingas teiginys, bet :
būti arba bendras (pvz., tikintys rinkėjai yra linkę balsuoti už LKDP). arba kol kas ne dėsnis griežtąja prasme, nes nėra teorinio konteksto, kuris pa- pro
atskiras, individualus (Kinija yra nedemokratiška valstybė). Jei tai yra bendras aiškintų, kodėl taip yra). ble
teiginys, sakoma, kad tyrimas atskleidė ..dėsnį". Bendri teiginiai yra generaliza- 5. Galų gale, teiginys turi būti teisingas. mo
cijos (apibendrinimai) apie pasaulį. Jų loginė forma predikatų logikoje yra tokia s
Vx : xP —> xQ. Visi \. kurie turi savybę P. turi ir savybę Q. Dėsniams mes. Dėsnio turinys (ko
besidomintys metodologija, turime skirti ypatingą dėmesį, nes jie yra pirmas ks
žingsnis aiškinant, kas vyksta aplink mus. Iš jų mes išvedame hipotezes, kurias Dėsnis, ar kitaip tariant, teiginys, išreiškiantis tą dėsnį, gali būti išskaidytas nor
vėliau bandome patikrinti, atlikdami empirinį tyrimą. Jei esame pakankamai į sudedamąsias dalis. Dėsnio laukas (visuma) yra visi x, kurie gali būti įstatyti į s
išradingi ir mums pasiseka, jais baigiame savo empirinę studiją. Jais praplečiame formulę. X nustatymas yra „locuso". objekto problemos išsprendimas (arba. įvy
aplinkos supratimą ir, kaip pasakyti; M.Weberis, demistifikuojame pasaulį. kitaip tariant, atsakymas į klausimą, apie ką bus šnekama dėsnyje: žmones, kis
Kalbant apie dėsnius, būtina skirti nomologines generalizacijas nuo akciden- institucijas, artefaktus). P yra dėsnio ribos, rėmai. Jei formaliai dėsnis liečia x, )
t i n i ų universalijų. Abi jos turi tą pačią loginę formą, bet yra visiškai skirtingi tai realiai tik tuos. kuriems tinka predikatas P. Dėsnio apimtis yra Q. Tai visos vai
dalykai. Akcidentinė universalija yra visiškai nebūtinas teiginys, tai tiesiog savybės, kurios gali būti priskirtos x. Ne visada dėsnis yra geresnis tuo, kuo ky
aplinkybių sutapimas (pvz.. visi žmonės, skaitantys šią knygą, domisi socialinių didesni yra šie trys komponentai. Pvz., teiginys, kad kiekviena visuomenė vykdo stė
mokslų metodologija: logiškai šis teiginys turi aukščiau minėtą loginę formą ir savo narių kontrolę, yra prastesnis dėsnis už konkrečius teiginius apie tos je -
yra teisingas, bet tai nėra dėsnis. Bet kuris žmogus, paėmęs šią knygą į rankas ir kontrolės pobūdį (teisę, religiją, moralę, papročius eta). pro
ją atsivertęs, netaps metodologijos gerbėju). Prisiminkime skyrelio pradžioje pateiktą dėsnio pavyzdį, aprašydami jo ble
Vadinasi, toks teiginys turi patenkinti kelias sąlygas, kad galėtume vadinti jį komponentus. Tikintys rinkėjai yra linkę balsuoti už LKDP. mo
nomologine generalizacija: X - dėsnio laukas (visuma) yra ..rinkėjai" s
P — dėsnio ribos yra „tikintys rinkėjai" sua
1. Universalumas, nepriklausymas nuo laiko ir vietos, t.y. teiginio antecedente
Q - dėsnio apimtis yra „balsuoja už LKDP" ug
neturi būti minima tam tikra konkreti sąlyga, vieta ar laikas.
2. Teiginio reikšmių ( x ) aibė neturi būti tuščia, išskyrus tuos atvejus, kai jis yra us.
Dėsnių tipai b) gen
dedukuojamas iš kitų dėsnių (pvz.: reliatyvumo teorijos teiginiai). Antraip
tokį teiginį,,Visos JAV prezidentės moterys subalansavo biudžetą" turėtume Dėsniai gali būti tipologizuojami pagal įvairus kriterijus, bet mums eti
laikyti dėsniu, nes jis neturi sau prieštaraujamų faktų vien dėl to. kad iki šiol įdomiausias yra tipologizavimas pagal turinį. nia
nebuvo nė vienos JAV prezidentės. Pagal turinį socialiniuose moksluose galima tokia klasifikacija: i
3. Generalizacija patvirtinančių faktų ratas negali sutapti su jos pritaikymo ratu. 1 ) dėsniai susiję su laiku - tai dėsniai, kuriuose svarbus kintamasis dės
Pvz., Visų Saulės sistemos planetų diametras yra arba i k i 17 tūkst. kilometrų yra laikas: nia
arba per 34 tūkst. kilometrų. Tai gali būti sutapimas, gali būti ir dėsnis, bet a) intervaliniai dėsniai sieja įvykius, kuriuos skiria tam tikras laiko i
nėra daugiau faktų, kurie patvirtintų ar paneigtų šį teiginį. inter- apr
valas. Pvz., psichoanalizės dėsniai, kurių dauguma iš esmės turi tokią ašo
 įvykių seką, raidą laike. Pvz.. psichologinės raidos
stadijos, Marxo teorija apie visuomenės raidą ir pan.
c) paternų, šablonų dėsniai yra genetiniai dėsniai su nuliniu atskaitos tašku
(pvz.. senėjimas, konkrečios visuomenių rūšies vystymasis).
2) alaikiški dėsniai:
a) taksonomijos teigia tam tikrų natūralių, stabilių klasių egzistavimą. Tam

C) f
 tikros tos klasės charakteristikos suvokiamos kaip kokių nors pasekmių,
reiškinių priežastis (pvz., klasifikacija į demokratines ir nedemokratines
šalis gali būti naudojama aiškinti tų šalių užsienio politikai, klasifikacija
protestantai - neprotestantai buvo naudota paaiškinti kapitalizmo atsiradi-
mui konkrečiose šalyse). Šis grupavimas dažniausiai yra ne tikslas savai-
me, bet tarnauja kitiems tyrimo tikslams, aiškinimui.
b) statistiniai dėsniai formuluoja tam tikrus tikimybinius ryšius tarp objektų
klasių (pvz., kaimo gyventojai yra linkę balsuoti už LDDP). Šių dėsnių
esmė yra ta. kad ryšys tarp jo kintamųjų nėra absoliutus, bet tik tikimy-
binis. Kitaip tariant, tas ryšys pasireiškia tik tam tikrą atvejų skaičių.
c) priežastiniai dėsniai yra statistiniai dėsniai, kurių koreliacijos koeficientas
tarp dviejų klasių objektų yra 1. Tai labai reta dėsnio rūšis netgi gamtos
moksluose, nekalbant jau apie socialinius mokslus.
Dėsniai socialiniuose moksluose
Dažnai yra keliamas klausimas, ar socialiniuose moksluose yra įma-
nomi dėsniai, tvirtinant, kad šie mokslai t i r i a individus, atskirybes, kurios
yra unikalios, nepakartojamos. Su tuo tenka sutikti, bet atgalios argumen-
tuoti galima tuo, kad ir gamtos mokslai iš esmės tiria individus, tik skirtu -
mai tarp jų yra sunkiau matomi. Bet logine prasme (šiek tiek apie tai kitame
skyriuje) tai nieko nekeičia. Taigi šiaip ar taip dėsniai yra formuluojami tiek vienu,
tiek kitu atveju ir yra galimi tol, kol tarp individų yra tam tikras panašumas,
leidžiantis taikyti jiems tą patį teiginį. Ne visada yra įmanoma sukurti priežastinius
dėsnius, bet beveik visada galima išvesti statistines, tikimybines priklausomybes.
Istorijoje kartais yra neįmanoma numatyti kokio nors konkretaus įvykio, eigos
posūkio, bet visada galima prognozuoti ar paaiškinti bendrą tėkmę. Retai kada
ant galvos kam nors nukritusi plyta iš esmės pakeičia visuomeninius procesus.
Kitas dažnas priekaištas yra argumentacija laisva žmogaus valia. Žmogus
visada pats sprendžia, kaip jam elgtis. Bet laisvas žmogaus pasirinkimas yra ne
tas pats, kas niekuo nesąlygotas pasirinkimas. Bet kurį veiksmą, sprendimą
sąlygoja daugybė veiksnių, kurie ir sudaro tam tikrų reguliarumų galimybę, t.y.
pagrindą dėsnių formulavimui.
Kitas kraštutinumas, kalbant apie dėsnius, yra determinizmas, teigiantis,
kad visi veiksmai yra besąlygiškai nulemti, net pačiam individui to nesuvokiant.
Tai taip pat abejotinas teiginys visų pirma todėl, kad mes tuoj pat susiduriame su
redukcijos klausimu. Jo esmė yra ta. ar įmanoma suvesti socialinius mokslus Į
kitus, „griežtesnius" mokslus, pvz., psichologiją ar net biologiją. Deja (o gal
laimei), kol kas to nepavyko padaryti. Vadinasi, kol kas tai daugiau yra
metafizinis, ontologinis klausimas, nei mokslinė problema.
III. TEORIJA
Teorija yra skirta unifikuoti, paaiškinti, kritikuoti suformuluotiems dės-
niams. Be teorijos neįmanoma apibrėžti daugybės moksle vartojamų sąvokų.
Teorija yra skirta aiškinti faktams. Faktiškai, be teorinių arba abstrakčių prielaidų
negali apsieiti beveik nė vienas mūsų teiginys, nė viena mūsų vartojama sąvoka.
Tam tikra teorija visada implicitiškai glūdi bet kuriame moksliniame
samprotavime. Paprasčiausias teiginys „tai yra nedemokratiška valstybė" reika-
lauja mažų mažiausia dviejų teorinių prielaidų: 1) kas tai yra valstybė ir 2) kas tai
yra demokratiška valstybė.
Formaliai imant teorija yra tam tikrų bendrų, universalių ir egzistencinių
teiginių sistema. Jos funkcijos yra arba paaiškinti tam tikrus faktus, reiškinius,
arba juos prognozuoti. Teorijos remia tam tikras empirines generalizacijas,
paversdamos jas dėsniais.
Neretai mokslo filosofijoje keliamas klausimas, ar teorijos yra kuria-
mos sistemiškai, ar šiame kūrimo procese dalyvauja logika. Atsakymas, kurį
siūlo dauguma filosofų ir kuris man atrodo priimtinas, yra toks: dažniausiai teo-
rijos kūrimas yra visiškai nesąlygotas jokios logikos, t.y. tikras kūrimas, fanta-
zijos pasireiškimas. Logika įsijungia tada, kai pradedame tą teoriją testuoti. Tą
loginį procesą mes jau minėjome pirmojoje dalyje (schemoje N r. 1).
Teorijų tipai
Ši teorijų tipologizacija yra sudaryta A.Kaplano. Platesnį jos aprašymą galima
rasti šio autoriaus knygoje Tyrimo vykdymas (The Conduct of Inąuiry). 1964.
1) Hierarchinės teorijos
Šiuo atveju teorijos dėsniai yra išvedami iš tam tikrų bazinių teiginių rinki-
nio, bazinių principų. Čia nuo pačių bendriausių teiginių judama žemyn prie
labiau konkrečių, kalbančių apie faktus teiginių. Visi teorijos teiginiai yra tarpu-
savyje griežtai susiję hierarchiniais ryšiais, t.y. vieni yra išvedami iš kitų. Tokios
teorijos pavyzdžiu gali būti Marxo teorija apie visuomenės ekonominių formacijų
k a i t ą , kurioje yra keletas bazinių teiginių apie klasių kovą ir visuomenės
priklausomybę nuo nuosavybės formos.
18 TEORIJA
19
2) Kekės tipo teorijos
Šiuo atveju teorijos centras yra ne kokie nors bendri, abstraktūs teigi -
niai, bet tam tikra problema, klausimas, aiškinamas reiškinys. Tokios teo -
rijos nagrinėja veiksnius, kurie turi įtaką aiškinamam fenomenui. Dažniausiai
tokios teorijos susideda iš tikimybinių teiginių. Pavyzdys galėtų būti teorija,
aiškinanti rinkiminį elgesį, tam tikrą balsavimą. Čia yra išskiriami keletas tokį
elgesį lemiančių veiksnių.
3) Mikro-makro teorijos
Šis skyrimas yra labai populiarus sociologijoje ir ne tik joje. Vyksta aršūs
ginčai tarp vieno ir kito teorijos tipo šalininkų. Mikro teorijos nagrinėja elgesį
individų lygiu. Čia pagrindinis analizės elementas ir sąvokos yra veikėjas ir
veiksmas. Dažnai yra taikomas vadinamasis supratimo metodas. Tuo tarpu
makro teorijos pagrindinė sąvoka yra struktūra (sociologijoje dažnai problema
taip ir formuluojama „veiksmo-struktūros" dichotomija). Ji nagrinėja institutus,
reiškinius, kultūrą, klases ir kitus kolektyvinius darinius.
Paradigmos
Ganėtinai dažnai socialiniuose moksluose vartojama sąvoka yra paradigma.
Ją pirmą sykį įvedė T.Kuhnas savo knygoje Mokslinės revoliucijos struktūra
{The Structure oj Scientific Revolution). Paradigmą galima apibrėžti kaip tam
tikrų bazinių teiginių apie pasaulį, jo pažinimo būdus visumą. Nuo tam tikros
paradigmos priklauso, kaip yra aiškinami įvairiausi reiškiniai visuomenėje.
Socialiniuose moksluose dažniausiai išskiriamos šios tradicinės paradigmos:
1) Struktūrinis funkcionalizmas.
2) Struktūrizmas.
3) Konflikto teorija. . teorijos, kurios savo tyrimų objektais laiko lyg ir realiai neegzistuojančius
4) Simbolinis interakcionizmas.
5) Mainų teorija.
Teorijos patvirtinimo kriterijai
Taigi lieka neatsakytas klausimas, ką galima laikyti teisinga, priimtina teorija.
Atitikimo kriterijus. Jo esmė yra teorijos atitikimas faktams. Jei išties
įvyksta (mūsų matavimai patvirtina) tai, ką teorija prognozuoja, galime
laikyti, kad ji yra teisinga - atitinkanti realybę. Taigi čia svarbiausias yra ste-
bėjimo, atliekamo tam tikru griežtai apibrėžtu metodu, dėl kurio susitarta,
lyginimo su realiai egzistuojančiu pasauliu faktas.
Kitas svarbus kriterijus yra neprieštaringumas, nuoseklumas. Jei teorija
paremia kiti jau pripažinti teoriniai teiginiai, tai ja galima labiau tikėti nei atvirkščių
atveju. Be abejo, tai nėra absoliutus k r i t e r i j u s : daugybė t e o r i j ų savo metu
prieštaravo jau egzistuojančiom. bet su l a i k u buvo priimtos (pvz.. teorija, kad
žemė yra r u t u l i o formos).
Trečiasis kriterijus yra pragmatiškas kriterijus: k i e k sėkmingai teorija
vykdo jai keliamus mokslinius u/davinius. Teorijos vertė apibrėžiama ne t i k
pagal tai. kiek klausimų ji atsako, bei ir k i e k naujų klausimų, problemų ji
iškelia, nes tai yra mokslo raidos variklis. Netgi klaidingos teorijos kartais
suvaidina savo pozityvų vaidmenį, iškeldamos naujas problemas, plėsdamos
svarstomų klausimų ratą ar tiesiog naujai, nelauktai pažiūrėdamos į tam tikrus
reiškinius.
Antraip mokslininko darbas būtų tiesiog tragiškai beviltiškas- šiaip ar taip
dauguma mūsų teorijų yra arba neteisingos, arba neišsamios ir anksčiau ar vėliau
bus pakeistos ar modifikuotos. Bet jų kūrimas nebuvo ir nėra bergždžias darbas.
Teorijos socialiniuose moksluose
Galų gale derėtų pasakyti keletą žodžių apie redukcionizmą ir makro teorija.
Redukcionizmas yra bandymas tam tikrus teiginius suvesti į paprastesnius,
bazinius teiginius, pvz., biologijos mokslą a i š k i n t i chemijos procesais,
reakcijomis, o cheminius procesus fizikiniais reiškiniais. Socialiniuose moks-
luose tai pasireiškia bandymu visuomenę aiškinti remiantis biologijos mokslo
dėsniais. Kaip ten bebūtų, nei vienu atveju nėra pasiekta kokių nors reikšmingų
rezultatų, todėl nesvarstant klausimo, ar išties realybė yra sukonstruota taip,
kad viskas galų gale remiasi fizikos dėsniais, turime pripažinti visų mokslų
santykiniai savarankišką egzistavimą ir negalėjimą jų suvesti vienų į kitus.
Analogiškai dera pripažinti teisę egzistuoti ir tokiems dariniams kaip makro
darinius, institucijas, procesus ir pan. Šiuo atveju vienintelis argumentas gali
būti aiškinimo vaisingumas. Teorijos, kurios remiasi vien tik individų veiksmų
interpretacija, nepajėgios paaiškinti kai kurių visuomenės reiškinių ir tai yra pa-
teisinimas makro teorijų egzistencijai. Daugybė procesų visuomenėje vyksta
nepriklausomai nuo individų valios, o kaip tam tikrų viršindividualių struktūrų
veiklos, jėgų veikimo pasekmė (infliacija, masiniai judėjimai, tam tikros politinės
sistemos susiformavimas ir pan.).
IV MOKSLINĖS IŠVADOS LOGIKA 21
III.
A → B , B2, B3,
B , B2, B3 - tiesa
 IV. MOKSLINĖS IŠVADOS LOGIKA
Teoriniai teiginiai, kaip jau buvo minėta, sieja vienos klasės reiškinius su
kitos klasės reiškiniais. Kaip tokios sąsajos pavyzdį paimkime prancūzų
sociologo E.Durkheimo savižudybės teoriją. Pagal ją vieno iš savižudybės
tipų priežastis yra individualizmas. Pagal sociologą didesnis individualizmo lygis
nulemia aukštesnį savižudybių lygį.
Taigi turime teorinį teiginį, kurio teisingumą reikia patikrinti. Iš ką tik minėtų
teorinių teiginių apie individualizmo ir savižudybės ryšį galima išvesti empirinius
teiginius, sakančius ką nors apie tai, ką turėtume realiai stebėti pasaulyje, jei
duoti teoriniai teiginiai būtų teisingi. Tokie teiginiai galėtų būti: a) protestantai
labiau linkę į savižudybes nei katalikai; b) aukštesnio išsilavinimo žmonės yra
labiau linkę į savižudybes.
Galimi keli loginiai empirinio testavimo atvejai. Juos dabar ir panagri-
nėsime truputėlį plačiau, pateikdami jų formalią išraišką.
Naudosime tokius simbolius:
A - teorija
B - empirinė išvada
- implikuoja
I. II.
A →B A →B
B melas B. tiesa
A melas A labiau tikėtina
I. schemoje pagal klasikinę logiką atsakymas yra aiškus iš karto -jei fak-
tas, stebėjimas prieštarauja mūsų teorijai, ji (bent jau ta jos dalis, iš kurios išplau-
kia stebėjimu tikrinamas teiginys) yra klaidinga. Antru atveju atgalinė implikacija
negalioja. Iš to, kad B yra tiesa, negalime teigti, kad ir A yra tiesa. Nes galbūt
pasaulyje yra kitų empirinių faktų, kurie gali prieštarauti A. Logika šiuo atveju
neduoda atsakymo, ar A yra teisingas, ar ne. Bet vis dėlto kažkas pasikeitė po
to, kai mes atlikome empirinį testą ir teorija jį išlaikė. Todėl sakome, kad teorija
dabar yra labiau tikėtina, nei ji buvo iki tol.
A daug labiau tikėtina
Šioje situacijoje yra testuojama ne vienu empiriniu teiginiu, o jų grupe. Pvz.,
protestantų šalyse aukštesnis savižudybių lygis, protestantiškuose regionuose
aukštesnis savižudybių lygis, protestantai kiekvienoje atskirai paimtoje šalyje yra
labiau linkę į savižudybes, nei katalikai. Jei visi šie teiginiai yra patvirtinami stebė-
jimo, galime sakyti, kad mūsų teorija yra žymiai labiau tikėtina. Aišku, kad savi-
žudybių lygis turi kažkokį ryšį su protestantizmu. Bet galbūt šis ryšys nėra susijęs
su individualizmu. Galbūt yra kitas paaiškinimas aukštesniam protestantų suici-
ilumui. Visi iki šiol testuoti teiginiai buvo panašūs. Jei pridėtume dar vieną teiginį
apie pvz., Austrijos protestantiškų ir neprotestantiškų regionų savižudybių lygį,
teorijos patikimumas nuo to labai daug nedidėtų.
Taigi turime dar kažkokiu būdu parodyti ryšį tarp individualizmo ir
savižudybių.
Pridėkime teiginį, kad vedę žmonės yra mažiau linkę į savižudybes nei
nevedę ir jį empiriškai testuokime.
IV.
A → B,,B2, B3
B,, B„ B3 - skirtingi ir tiesa
A - iš esmės labiau tikėtina
B - empiriniai teiginiai, kylantys iš teorinio teiginio
Jei stebėjimo rezultatas nepaneigia mūsų teorijos, sakome, kad teorija
yra iš esmės labiau tikėtina. Jei stebėjimas prieštarauja teorijai, turime ieškoti
klaidų arba teorinėse prielaidose, arba stebėjimo objektų apibrėžime, pačiame
stebėjimo procese.
Taigi mes atlikome keletą dalykų: suformulavome (tiksliau pasiskolinome
H.Durkheimo) teoriją, išvedėme iš tos teorijos empirines hipotezes, apibrėžėme
toje hipotezėje vartojamas sąvokas stebimais kintamaisiais, t.y. operacionaliza-
vome sąvokas, atlikome stebėjimą, t.y. kintamųjų reikšmių matavimą ir, galų
Kale, priėjome prie tam tikrų išvadų.
Fundamentalaus teorijos testo kriterijus
Aiškindami bet kurį reiškinį, galime sugalvoti įvairiausių teorijų
(pvz., rinkiminis elgesys gali būti aiškinamas mažų mažiausiai trejopai). Jos gali
aiškinti tuos pačius faktus, bet prieštarauti viena kitai. Taigi šalia teorijos
aiškinamosios
IV MOKSLINĖS IŠVADOS LOGIKA 23
galios kriterijaus mes turime naudoti ir kitą kriterijų, leidžiantį priimti ar atmesti
teoriją, t.y. atitikimo realybei kriterijų.
Taigi tarkime, kad turime keletą teorijų, aiškinančių rinkiminį elgesį. Kuo
teiginiai, kylantis iš tam tikros teorijos, yra griežtesni, apibrėžtesni. tuo teorija
yra geresnė. Jei galime pasakyti griežtai, kad iš A eina B. gerai. Ją patikrinti yra
labai nesunku. Jei iš teorijos išplaukiantis empirinis teiginys B yra neteisingas, iš
karto galime atmesti teoriją. Blogiau, jei iš teorijos gali eiti B arba C (A ■=> B v C;
pvz., darbininkai linkę balsuoti už LDDP arba už TS(LK)). Tokia teorija yra
nepakankamai griežta logikos požiūriu. Ją y ra sunkiau testuoti empiriškai - gali-
mos keletas empirinių pasekmių, vienos jų paneigimas dar neleidžia daryti išva-
dų. Teorija dėl to yra negriežta, artėjanti prie metafizikos. Kraštutinis tokio
negriežtumo atvejis yra. jei iš A gali eiti ir B, ir ne B. Teorija, jei iš jos gali eiti bet
kas, yra ne mokslinė, nes jos negalima paneigti iš principo.
Pavyzdžiui, turime teorijas A, C, D, E, ... aiškinančias rinkiminį elgesį.
Sakykime, kad iš teorijos A (žmonės rinkimuose ir per referendumus balsuoja
priklausomai nuo jų socialinio statuso: kuo žmogaus statusas yra aukštesnis, tuo
konservatyvesnes partijas ir sprendimus jis palaiko) galime turėti dvi implikacijas:
B1 - darbininkai labiau nei verslininkai yra linkę balsuoti už kairiąsias partijas. B2
- darbininkai linkę prieštarauti valstybės turto privatizacijai. Taigi turime du
panašius teiginius, išplaukiančius iš mūsų teorijos. Jei iš alternatyvios teorijos
kyla, kad ne B 1 , o stebėjimo rezultatai rodo, kad B 1 , vadinasi, galime atmesti
alternatyvią teoriją ir sakyti, kad A yra labiau tikėtina. Jei turime skirtingas
implikacijas iš mūsų teorijos ir galime atmesti didesnį skaičių alternatyvių teorijų,
sakome, kad mūsų teorija iš esmės yra labiau tikėtina. Šiuo atveju pavyzdys
galėtų būti toks: iš A eina B1 - darbininkai linkę balsuoti už LDDP, B2 nereligingi
kaimo žmonės yra linkę balsuoti už LDDP. Turime du skirtingus teiginius. Jei
pirmuoju atveju galima surasti kažkokių teorijų, kurios aiškintų, kodėl darbininkai
balsuoja būtent taip (tarkime, racionalaus elgesio teorija galėtų tai aiškinti LDDP
pažadais padidinti socialines garantijas, siekti, kad gamyklų darbuotojai nebūtų
atleidžiami iš darbo, stiprinti profsąjungas ir pan. -- visa tai atitinka darbininkų
interesus), tai kur kas sunkiau yra atrasti alternatyvią teoriją, kuri paaiškintų tokį
ir darbininkų, ir nereligingų kaimo gyventojų elgesį (nors nepaisant to, manyčiau,
kad tokią teoriją būtų galima sukonstruoti).
Taigi empirinis teorijos testas tuo efektyvesnis, kuo skirtingesnes teorijos
implikuojamas pasekmes jis testuoja. Taip pat ir teorija kuo didesnį reiškinių
ratą ji gali nedviprasmiškai paaiškinti, tuo ji yra geresnė. Vadinasi, testuodami
mes pasirenkame labiausiai tikėtiną alternatyvią teoriją ir bandome eksperimentu
pademonstruoti jos išvadų neatitikimą realybei. Jei alternatyvi teorija teigia, kad
žmonės balsuoja priklausomai nuo psichologinio įvairių partijų patrauklumo joms
(t.y. viena dalis piliečių, nepaisant jų socialinio statuso, nekreipdami dėmesio į
racionalius argumentus tiesiog identifikuoja save su t a m tikros pakraipos
politikais, o kita dalis su kitos pakraipos), o ne pagal savo socialinę padėtį.
atlikę stebėjimą, kuris parodo, kad žmonės neturi jokių emocinių nuostatų partijų
atžvilgiu arba balsuoja nepriklausomai nuo jų, taip pat neidentifikuoja savęs kaip
simpatizuojančio tam tikrai politinei pakraipai, galime teigti, kad ši alternatyvi
teorija yra neteisinga, o mūsų teorija apie socialinį statusą dėl to įgauna dar
daugiau tikėtinumo. Schematiškai tai galima pavaizduoti taip:
V.
A arba C arba (D, E, ...)
(D, E. ...) mažai tikėtinos
A→B
C → ne B
B tiesa
C melas
A arba (D, E. ...)
A daug labiau tikėtina
Toks testas dar gali būti vadinamas lemiamu eksperimentu.
Priežastinių teorijų struktūra
Priežastinis teiginys arba priežastinis dėsnis yra teiginys, kad egzistuoja
tam tikra aplinka, kurioje pokyčiai viename kintamajame sukelia pokyčius kitame
kintamajame, aplinkai išliekant tos pačios būsenos. Atskiras priežastinio dėsnio
atvejis yra, kaip minėjome praeitame skyrelyje, statistinis dėsnis. Jame
koreliacijos tarp kintamųjų koeficientas nėra lygus vienetui.
Kadangi pradėjome vartoti kintamojo terminą, reikėtų trumpai paaiškinti,
ką šis terminas reiškia.
Kintamasis — tai sąvoka, kuri gali turėti įvairias reikšmes ir kurios reikš-
mingumą galima nustatyti stebėjimu. Išskirkime kelis kintamųjų tipus:
• natūralios dichotomijos (pvz., lytis). Šios dichotomijos egzistuoja natūraliai,
nėra žmogaus konstruktas.
• konceptualios dichotomijos (pvz.. kairė-dešinė politikoje). Šis skirstymas
išgalvotas žmonių ir yra subjektyvus.
• supaprastintos dichotomijos (pvz., jaunimas-suaugę). Šios dichotomijos ypaty-
bė yra ta, kad ji redukuoja sudėtingesnius kintamuosius į paprastą dichotomiją.
• kintamieji, turintys apibrėžtą reikšmių skaičių (pvz.. pilietybė, partinė pri-
klausomybė); jo porūšis yra ranginiai kintamieji.
• tolydūs kintamieji (pvz.. amžius, pajamos).
Norint kalbėti apie tam tikrus priežastinius ar statistinius ryšius tarp dviejų
kintamųjų, reikia atlikti tokį stebėjimą:
1. Įvairių nepriklausomo kintamojo (priežasties) reikšmių stebėjimą.
2. Priklausomojo kintamojo kitimą.
24 MOKSLINĖS IŠVADOS LOGIKA 25
 Jei kintant pirmojo reikšmei, kinta ir antrojo, o visi aplinkiniai kintamieji
išlieka nepakitę, galime teigti, kad tarp kintamųjų egzistuoja priežastinis ryšys.
Bet nustatyti ryšio egzistavimą yra dar ne viskas. Kartais kur kas sunkiau yra
atrasti to ryšio kryptį, kitaip tariant, pasakyti, kuris kintamasis yra priežastis, o
kuris - pasekmė (pvz., ar padidėjęs nusikalstamumas sukelia socialinį nestabilu-
mą, ar. atvirkščiai, socialinio nestabilumo pasekmė yra padidėjęs nusikalstamu-
mas). Taip pat labai svarbu nustatyti, ar efektas nėra sukeltas kokio nors trečio
kintamojo, kuris daro įtaką abiems: tiek priklausomam tiek ir nepriklausomam
kintamajam (pvz., turime duomenų, kad už krikščionis demokratus labiau linkę
balsuoti žmonės su žemu išsimokslinimo lygiu ir žmonės gyvenantys kaime;
šiuo atveju, norint šnekėti apie tikrąją tokių žmonių balsavimo priežastį reikia
išsiaiškinti, ar ji nėra nulemta pvz.. jų religingumo lygio). Kitaip tariant, visada
turime įsitikinti, ar tariamoji priežastis yra tikroji priežastis.
Yra trys ryšio krypties nustatymo būdai:
• manipuliavimas priežastiniu kintamuoju -jei manipuliacija sukelia pokyčių
nepriklausomame kintamajame, galime teigti apie ryšio kryptį. Tarkime, kad
nagrinėjame etninės tolerancijos problemą ir keliame hipotezę, kad toleran-
cijos lygis priklauso nuo žinių apie kitą tautą lygio. Galime manipuliuoti šiuo
kintamuoju, t.y. suteikti daugiau žinių tiriamiesiems apie kitas tautas ir po to
pamatuoti jų tolerancijos lygį. Toks eksperimentas leistų nustatyti, ar egzis-
tuoja ryšys tarp kintamųjų ir to ryšio kryptį.
• manipuliacija priklausomu kintamuoju (kai nėra galimybės manipuliuoti
nepriklausomu, galima manipuliuoti priklausomu) -jei tam tikroje teritorijoje
pakėlus temperatūrą nuo to nepakyla Saulė, galime sakyti, kad Saulė yra
temperatūros pakilimo priežastis, bet ne atvirkščiai.
• pokyčių laike stebėjimas -jei pokyčiai viename iš susijusių kintamųjų eina
anksčiau už pokyčius kitame, vadinasi, pirmasis yra priežastis. Šis būdas
naudojamas, kai neįmanoma atlikti manipuliacijų nei su vienu iš kintamųjų
(pvz., tiriant, kaip didėjantis urbanizacijos lygis sukelia nusikalstamumo
didėjimą).
Bendrumo lygiai teorijoje
Kiekvienas teorinis samprotavimas gali būti išreikštas įvairaus bendrumo
lygiu. Kiekviena teorija susideda iš skirtingo lygio teiginių. Todėl juos būtina
skirti. Teiginio, išsakyto viename bendrumo lygyje paneigimas dar nebūtinai
reiškia visos teorijos paneigimą. Sakykime, Marxo teiginio, kad didėjant darbi-
ninkų skurdui, didėja ir jų politinis radikalumas, paneigimas priešingais jam
faktais, visiškai nereiškia visos Marxo teorijos paneigimo ar konkrečių jos teiginių
kad ir apie tai, jog politikos proceso esmė yra klasių kova, paneigimas. Įvairūs
jo teorijos teiginiai egzistuoja skirtinguose lygiuose.
Bendrumo lygiai:
1. Bendros idėjos apie priežastingumo pobūdį, apie tai, kas gali būti
pripažinta kaip faktas, kaip yra atliekami moksliniai samprotavimai. Tai pats
bendriausias samprotavimų lygis. Juo kol kas užsiimame ir mes. Kitas
pavyzdys gali būti to paties Marxo teiginys, kad visi stebimi reiškiniai
(pvz.. politiniai procesai) turi savo materialias priežastis.
2. Bendri priežastingumo modeliai. Jie šneka apie bendras priežastinių
ryšių struktūras, priežasčių rūšis: pvz.. funkcionalizmas (visuomenės struk-
tūros aiškinimas, remiantis jos dalių funkcijomis bendroje sistemoje), mainų
teorija (žmogaus elgesio aiškinimas jo siekui maksimizuoti naudą, malonumą
mainais už vienokius ar kitokius poelgius) ir pan.
3. Idėjos, kurios teigia, kad vienos klasės reiškinių priežasčių reikia
ieškoti tarp kitos klasės fenomenų: pvz.. Froido teiginiai apie tai, kad
įvairių psichikos sutrikimų priežastys yra pasąmonėje egzistuojantys jausmai,
motyvai, dažniausiai susiję su seksualiniais potraukiais. Arba Marxo
teiginys, kad socialinis elgesys yra aiškintinas nuosavybės santykių
pobūdžiu. Tai yra abstraktus teiginys, kurį ne visada įmanoma tiesiogiai
pritaikyti kokiam nors elgesiui aiškinti. Remiantis tokiu teiginiu, nesunku
paaiškinti, kodėl darbininkai balsuoja už kairiosios krypties partijas. Bet kaip
tokiu teiginiu paaiškinti pvz., fašizmo atsiradimą Vokietijoje, kur jo
pasekėjų gretose buvo nemaža darbininkų?
4. Teiginiai, kad tam tikras kintamasis yra kito kintamojo priežastis.
Pavyzdys gali būti R.Mertono teigimas, kad nukrypstantis nuo normos
elgesys yra sąlygotas neatitikimo tarp visuomenės primetamų tikslų ir elgesio
normų, kurios neleidžia pasiekti tų tikslų (arba teorija apie rinkiminio
elgesio priklausomybę nuo socialinio statuso).
5. Empirinės teorijos pasekmės, t.y. teiginiai apie tai, ką mes turime stebėti,
jei teoriniai teiginiai yra teisingi. Pvz., aukštesnis protestantų suicidumo
lygis, išplaukiantis iš teiginio, kad individualizmas yra savižudybių
priežastis.
6. Teiginiai, kurie sako. kad tam tikras konkretus faktas remia arba
prieštarauja teorijai. Pvz.. teiginys, kad didesnis protestantų savižudžių
skaičius Lietuvoje remia minėtą Durkheimo teoriją.
Vadinasi, teorija gali būti kritikuojama kiekviename iš šių lygių. Bet retai kada 6 ar
5 ir t.t. lygio teiginio paneigimas kartu paneigia ir teorinius teiginius aukštesniuose
lygiuose. Ne visi teoriniai samprotavimai paprastai yra susiję griežtais loginės
dedukcijos ryšiais. Ypač tai pasakytina apie 1 ir 2 lygius, kurie yra beveik visiškai
tiesiogiai nesusiję su žemesniais lygiais. Taigi tenka įsitikinti tuo, kad kelias nuo
teorijos iki empirikos nėra paprastas. Ir neretas atvejis, kad teorijos gyvena sau, o
empirinės studijos - sau. Sukonstruoti šį lieptą nuo teorinių aukštumų iki realaus
pasaulio yra didelis menas, pasiekiamas nedaugeliui mokslininkų.
V. TYRIMO TIKSLAI 27
 V. TYRIMO TIKSLAI
Tyrimo tikslai, pobūdis gali būti dvejopi:
Aprašymas. Tokio tyrimo tikslas yra kuo tiksliau ir d e t a l i a u aptašyti
tyrinėjamą objektą. Puikiausias tokio pobūdžio tyrimo pavyzdys yra gyventojų
surašymas. Tokiu tyrimu gali būti laikomi ir dauguma L i e t u v o s spaudoje
skelbiamų sociologinių tyrimų: kas už ką balsuotų, kokie politikai y r a p o p u l i a r ū s ir
t.t. Rinkos tyrimai, kurių tikslas yra aprašyti tam tikrų prekių esamus ar
potencialius vartotojus, taip pat yra tokio pobūdžio tyrimai. Aprašomuosiuose
tyrimuose tėra dvi problemos, kurias reikia turėti galvoje: a) duomenų kokybę:
ar matuojama tai, ką reikia matuoti, kitaip tariant, ar teisingai apibrėžtos mūsų
vartojamos sąvokos, ir b) reprezentatyvumą, apie kurį kalbėsime sky r e l y j e apie
atrankas.
Paaiškinimas. Šio pobūdžio tyrimai atsakinėja į klausimą kodėl?, kas
lemia?, kaip tai vyksta? Jų tikslas ne pasakyti, kiek žmonių balsuotų už vieną ar
kitą partiją, bet kodėl vieni žmonės balsuoja už vieną partiją, o kiti už k i t ą arba
kaip formuojasi vienokia ar kitokia nuostata. Kitas tokio pobūdžio klausimas gali
būti ,,kodėl žlugo Sovietų Sąjunga? Kas lemia dabartinių tarptautinių santykių
pobūdį, ar kas yra pagrindinės dabartinių tarptautinių konfliktų priežastys?
Tyrimo objektas ir dalykas
Tyrimo objektas (tyrimo/analizės vienetai):
Dažniausiai skiriami keturi objektų tipai, keturi analizės v i e n e t u tipai: 1.
1. Individai. Tai dažniausiai pasitaikantis, tipiškiausias a n a l i z ė s vienetas.
Bet nė vienas tyrimas nėra apie visus žmones, apie visus pasaulio indi vidus.
Mes visada apibrėžiame savo tiriamųjų visumą: dažniausi,n dviem kriterijais-
vietovės (pvz., Lietuva) ir kokiu nors kitu/kitais ( p v z . , studentai, turintys teisę
balsuoti žmonės, moterys, auginančios mažus v a i k u s ir t.t.). Visada yra būtina
tiksliai apibrėžti tuos individus, kurie gali b ū t i įtraukiami į tyrimą. Kai kuriais
atvejais tai yra ganėtinai paprasta padaryti, sakykime, kai darome rinkiminio
elgesio tyrimą (tai tiesiog žmonės, t u r i n t y s teisę balsuoti rinkimuose). Tačiau
kartais tiksliai apibrėžti, kas formaliai priklauso tiriamųjų
visumai, yra sunku. Pavyzdys gali būti elito nuostatų arba elgesio tyrimai.
Kas yra ta visuma, kuri gali būti pavadinta elitu: ar turime taikyti pajamų, ai
išsilavinimo, ar priklausymo tam tikroms grupėms, ar gyvenamosios vietos,
ar kokius kitus kriterijus tam, kad įtrauktume individą į elito tyrimą arba ne
2. Grupės. Grupės taip pat gali būti tyrimo objektas. Bet tai nereiškia, kad gru-
pės tyrimas yra tas pats. kas ir atskirų individų grupėje tyrimas. Vienas daly
kas, jei mes tiriame partijų narių kelią į politiką ar ekonomines nuostatas
visai kitas dalykas, jei mes tiriame pvz., parlamentinių ir neparlamentinių ar
didelių ir mažų partijų organizacijos ypatumus, skirtumus ir panašumus. Kiek
vieną partiją galima aprašyti jos organizacijos struktūros, narių skaičiaus
finansavimo šaltinių požiūriu ir pan. Galima bandyti atsakinėti į klausimą
kodėl vienose partijose yra griežta struktūra, o kitose ne ir kokios to pasek-
mės. Tokio tyrimo objekto pavyzdžiu gali būti judėjimai, nusikaltėlių grupės
3. Organizacijos. Formalios organizacijos taip pat gali būti tyrimo objektas
pvz., ministerijos, teismai. Seimas, firmos ir pan. Sakykime, tyrimo klau-
simas šiuo atveju gali būti, kodėl vienos formalios organizacijos yra efek-
tyvios, o kitos ne: kokie organizaciniai veiksniai tai nulemia, kaip galima
padidinti efektyvumą. Kartais tyrimai būna tokie kompleksiški, kad jie apima
ne vieną tyrimo objektą: tiriami tiek individai, tiek grupės, tiek organizacijos
4. Socialiniai artefaktai. Socialiniais artefaktais vadinami visuomenės gyvenimo
žmonių veikimo produktai. Tai gali būti bet kuris materialus daiktas
(laikraščiai, knygos, eilėraščiai, paveikslai, automobiliai, moksliniai
atradimai), taip pat ir tam tikra sąveika tarp žmonių (vestinės, laido-
tuvės, teismo bylos, televizijos laidos ir 1.1.). Visi šie dalykai taip pat yra
socialinių tyrimų objektas ir dažnai suteikia labai naudingos infor-
macijos. Pastaruoju metu sociologijoje ganėtinai populiaru yra pasirinkti
būtent šio tipo tyrimo objektus. Dažniausiai tokiu atveju naudojamas
tyrimo metodas yra kontent-analizė (t.y. turinio analizė).
Nuo tyrimo objekto reikia skirti tyrimo dalyką. Tyrimo objektas sako, kas
bus mūsų stebėjimo, matavimo vienetai. Tyrimo dalykas yra tai, ką tame objekte
mes fiksuosime, t.y. tam tikri stebėjimo vieneto bruožai. Čia paprastai yra
skiriamos trys grupės:
1. Savybės. Individai gali būti charakterizuoti lyties, amžiaus, tautybės, gy-
venamosios vietos, išsilavinimo ir kitomis charakteristikomis, kurios gali
būti svarbios vienam ar kitam tyrimui. Dažniausiai šių savybių fiksavi-
 mas yra aprašomojo tyrimo tikslas. Bet labai dažnai tai reikalinga ir
norint kažką paaiškinti: pvz.. kodėl yra tam tikras gimstamumo lygis.
Organizacijos, grupės gali būti charakterizuotos savo struktūros, narių
skaičiaus, veiklos pobūdžio charakteristikomis.
1. Nuostatos, nuomonės, orientacijos. Šnekant apie individus, niekada neapsi-
28 V. TYRIMO TIKSLAI 29
 einama be kalbos apie jų įsitikinimus, vertybes, nuostatas, nuomones,
prietarus, įpročius, polinkius ir pan. Jį galime charakterizuoti kaip religingą,
liberalų, antisemitą ir t.t. Organizacijos lygiai taip pat gali būti charakteri-
zuojamos šiuo požiūriu kalbant apie jų tikslus, taisykles arba ideologiją. Netgi
tam tikros žmonių sąveikos gali būti apibrėžtos per jų orientacijas: pvz.,
lėktuvo pagrobimas gali būti politinis ar nepolitinis, teismo byla taip pat gali
turėti šiuos abu aspektus.
3. Elgesys, veiksmai. Tai lengviausiai suvokiamas dalykas, galime tiesiogiai ste-
bėti tokius žmonių veiksmus kaip balsavimas, streikavimas, kokio nors daikto
pirkimas. Lygiai taip pat gali veikti ir grupės ar organizacijos.
Dažniausiai pasitaikančios tyrimo objekto pasirinkimo klaidos
Yra dvi klaidos, kurios gresia kiekvienam ir kurias nuolatos reikia turėti
galvoje. Pirma - ekologinė klaida ir antra - redukcionizmas. Pateiksime po
pavyzdį, iliustruojantį šias klaidas. Pirmoji klaida: sakykime, kad norime paaiškinti
ką tik pasibaigusių rinkimų į savivaldybes rezultatus, kodėl kai kuriuose
apygardose daugiau nei kur kitur balsų gavo, sakykime, Centro sąjunga. Norime
nuspręsti, kas tai nulėmė. Taip pat sakykime, kad turime ir surašymo duomenis,
kuriuose yra pateikti duomenys apie kiekvienos apygardos gyventojų
išsilavinimą. Galime atrasti ryšį, kad tuose rajonuose, kur gyventojų išsilavinimas
yra aukštesnis, Centro sąjunga gavo daugiau balsų nei kituose rajonuose. Taigi,
norėtume daryti išvadą, kad už Centro sąjungą yra linkę balsuoti žmonės su
aukštesniu išsilavinimu. Tai galbūt ir tiesa. Bet iš tų duomenų, kuriuos mes čia
turime, tokią išvadą daryti būtų grubi klaida. Galbūt už Centro sąjungą balsavo
kaip tik mažesnį išsilavinimą turintys žmonės. Darydami aukščiau minėtą išvadą,
mes iš duomenų apie grupes, kolektyvinius darinius padarėme išvadą apie indivi-
dus, jų balsavimo tendencijas. Taigi tai yra pirmoji klaida, kurios reikia saugotis.
Redukcionizmas. Plačiąja prasme tai bandymas suvesti visą tam tikro
fenomeno aiškinimą į vieno mokslo sritį. Pvz., kodėl tam tikru metu Vokietijoje
įsigalėjo fašizmas. Ekonomistas gali tai aiškinti kapitalistinės santvarkos poky-
čiais, sukūrusiais vadinamąjį valstybinį kapitalizmą, kurio natūrali pasekmė buvo
fašistinė santvarka, reikalinga palaikyti tokio pobūdžio ekonominiams santy-
kiams. Psichologas gali aiškinti, kad tai nulėmė masiniai psichologiniai reiškiniai,
charizmatinio lyderio mėgdžiojimas ir pan. Sociologas gali tvirtinti, kad tai yra
bendrų didelei daliai žmonių vertybinių nuostatų pasekmė. Visi jie savaip teisūs,
todėl, kad, ko gero, visos šios priežastys turėjo reikšmės. Todėl aiškinimas tik
vienos iš pozicijų požiūriu būtų nepakankamas, t.y. redukcionistinis. Tai antroji
klaida, kurios reikia vengti.
Tyrimo uždaviniai
Trumpai nusakyti tyrimo uždavinius, tai, kuo jie skiriasi nuo tyrimo tikslų,
būtų galima dviem klausimais. Jei kalbėdami apie tyrimo tikslus, mes klausiame,
į kokį klausimą turėtų atsakyti tyrimas, kokią problemą išspręsti, tai uždavinių
atveju klausiame, kokią informaciją turime surinkti tam, kad atsakytume į tą
klausimą, išspręstume problemą. Kitaip tariant, kalbėdami apie tyrimo uždavi-
nius, turime pasakyti, ką reikia padaryti, kokius veiksmus atlikti, kad galėtume
vienaip ar kitaip atsakyti į tyrimo iškeltą problemą. Kokius duomenis turime
surinkti (uždavinys) tam, kad galėtume pasakyti, kaip per rinkimus balsuoja
žmonės (tikslas), arba kiek reikia nuleisti kainas, kad 10 procentų padidėtų
pardavimai.
Taigi turime sudaryti tyrimo planą:
Tyrimo planas
Pagrindiniai tyrimo plano elementai yra šie:
• Tikslų (problemos) ir uždavinių suformulavimas.
• Tyrimo objekto ir dalyko pasirinkimas.
• Tyrimo metodo pasirinkimas.
• Sąvokų operacionalizacija.
• Tyrimo vienetų atranka (jei ji reikalinga).
• Duomenų rinkimas.
• Duomenų apdorojimas (suvedimas į PC ir analizė).
• Išvados, ataskaita, pritaikymas.
Tyrimo pasiūlymo elementai
Dažnai prieš pradedant tyrimą yra sudaromas tokio tyrimo pasiūlymas,
planas. Jis visada yra reikalingas, jei tyrimui reikia gauti lėšų iš kokios nors
organizacijos. Bet visada yra naudinga susidaryti tokį tyrimo projektą ir sau pa-
čiam. Taigi trumpai apie pagrindinius būtinus tokio pasiūlymo elementus.
Problema, tikslas. \ kokį klausimą norite šiuo tyrimu atsakyti? Kodėl verta
bandyti į šį klausimą atsakinėti? Ar Jūsų tyrimas turi praktinę reikšmę? Ar jis
prisideda prie bendro pasaulio supratimo, pagilina teorines mokslines žinias?
Literatūros apžvalga. Ką apie Jūsų problemą sako kiti žmonės? Kokios
teorijos svarsto šią problemą ir ką jos sako? Kokie tyrimai šia tema buvo atlikti
anksčiau? Ar atsakant į Jūsų klausimą yra nesutarimų, jei taip, tai kokios
oponuojančios nuomonės? Kokie trūkumai ligšioliniuose tyrimuose, kuriuos Jūs
galite pataisyti? Kuo Jūsų požiūris gali būti naujas, išskirtinis?
 Tyrimo objektas. Ką stebėsite, rinkdami duomenis? Apibrėžkite bendrai
tyrimo objektą, tyrimo vienetų rūšį, konkrečiai, kokie tokio tipo objektai egzis-
tuoja, kokiu būdu Jūs juos pasieksite. Ar reikės atlikti stebėjimo vienetų atranką,
jei taip, tai kokią atranką Jūs darysite? Ar Jūsų tyrimas nepakenks tiems, ką Jūs
studijuojate? Pvz.. jei tiriate kokią nors uždara bendruomenę, sektą, gentį,
darbuotojų kolektyvą, ar Jūsų tyrimas nepakenks jų tarpusavio santykiams arba
santykiams su aplinkiniais.
Matavimas. Kokie yra pagrindiniai Jūsų tyrimo kintamieji? Kaip juos
apibrėžiate ir kaip juos matuosite? Ar Jūsų apibrėžimai skiriasi nuo tų. kurie
buvo pateikti anksčiau darytuose tyrimuose? Nuo apibrėžimo labai priklauso
daugelio tyrimų rezultatai: vienas konservatyvumo apibrėžimas gali duoti
rezultatus, kad 50 procentų žmonių yra konservatyvūs, kitas to paties
konservatyvumo apibrėžimas gali duoti tik 5 procentus konservatyvių žmonių.
Kartais apibrėžimas yra mažiau problematiškas aiškinamojo tyrimo atveju, nei
aprašomojo. Jei antruoju atveju procentai gali svyruoti nuo 5 iki 50 ir tai yra
labai svarbu, pirmuoju atveju gali pasirodyti, kad kaip mes beapibrėžtume
kintamuosius, vis tiek konservatyvumas yra susijęs su vyresniu amžiumi ir pan.
Jei jau turite sukūrę matavimo instrumentą, jį visada verta pridėti prie tyrimo
pasiūlymo.
Duomenų rinkimas. Kokį metodą naudosite duomenų rinkimui? Kas atliks
lauko darbą, t.y. patį duomenų surinkimą? Jei tai yra statistinių duomenų surin-
kimas, tai kiek patikimas yra jų šaltinis?
Analizė. Aprašykite, kokio rezultato tikitės atlikę tyrimą. Kaip atrodys Jūsų
tyrimo ataskaita.
Planas. Kartais yra pageidautina pateikti tyrimo grafiką, t.y. kada koks
tyrimo etapas bus atliekamas, nes laiko veiksnys dažnai turi įtakos tyrimo
rezultatams.
Biudžetas. Pateikite tyrimo sąmatą, kiekvieno iš tyrimo elementų kainą.
VI. TYRIMO DUOMENŲ KOKYBĖS PROBLEMA
(PATIKIMUMAS IR PAGRĮSTUMAS)
Kaip bebūtų gerai suorganizuotas tyrimas, apibrėžtos sąvokos, operacio-
nalizuoti kintamieji, visada kyla klausimas, kiek galima pasitikėti gautais
duomenimis, kiek j i e atspindi realybę, kokia yra jų kokybė. Mes skirsime
keturis kriterijus duomenų kokybei matuoti: patikimumą (ręliability), tikslu-
mą, reprezęntatyvumą ir pagrįstumą (validity).
Patikimumas. Jo esmė yra ta, kad kelis kartus atlikdami tą pačią operaciją
mes gauname tą patį rezultatą. Jei vieną kartą, sakykime, matuodami svorį,
gauname rezultatą, kad sveriame 70 kg, o po minutės 90 kg, vadinasi, kažkas
nutiko mūsų svarstyklėms, t.y. matavimo instrumentui. Taip pat ir sociologijoje,
jei vieną sykį užduodami klausimą gauname vienokius atsakymus, o kitą kartą
kitokius (su ta sąlyga, kad niekas per tą laikotarpį nepasikeitė), vadinasi, tyrimo
instrumentas yra nepatikimas. Yra keletas nepatikimumo priežasčių: klausimas
yra per sunkus tam, kad į jį atsakytų, ypač jei jis susijęs su atsiminimu (pvz.,
kiek dienų šiais metais Jūs žiūrėjote TV? Už ką balsavote 1990 metų rinkimuose
į AT?), irelevantiškas (pvz., ką Jūs manote apie Kinijos ir Albanijos santykius?),
neaiškiai suformuluotas (pvz., ar Jūs manote, kad dauguma valdžios atstovų yra
aukštos moralės žmonės?).
Yra keletas technikų tyrimo patikimumui patikrinti.
1. Pirmoji iš jų yra pakartotinis matavimas. Jei jis duoda tuos pačius rezultatus,
galime būti ramūs.
2. Padalinimo per pusę metodas. Sakykime, turime dešimt teiginių, kurie, mūsų
manymu, matuoja žmonių polinkį pažeidinėti socialines normas. Atsitiktiniu
būdu padaliname juos į dvi grupes ir atliekame su kiekviena iš jų po tyrimą.
Jei tirti individai pagal abu instrumentus identiškai pasiskirsto į linkusius ir
nelinkusius nusižengti normoms, galime teigti, jog mūsų tyrimo instrumentas
yra pastovus.
3. Patikrintų instrumentų naudojimas. Naujos technikos pastovumo testą
galima atlikti, naudojant jau patikrintą instrumentą tam pačiam dalykui
matuoti.
 Bet pastovumas dar nėra viskas. Kitas svarbus dalykas yra rezultatų
tikslumas. Jei svarstyklės yra sureguliuotos taip. kad pastoviai rodo mažesnį
svorį, nei yra. tai jos turi sisteminę paklaidą - tas pats ir su kitais tyrimo
instrumentais -jie gali turėti tam tikras tendencijas. Pavyzdžiui, paimkime tokią
anketos klausimo formuluotę:
Nepriklausomai nuo to, ar einate į bažnyčią, ar ne, kaip Jūs save
apibūdintumėte?
Giliai tikintis 1
Tikintis 2
VII. MAKRO TYRIMO METODAI
Abejojantis 3
Nežinau 4
Kiekybinė analizė

Akivaizdu, kad čia trūksta vieno atsakymo varianto: „netikintis". Tai Kiekybinės analizės esmė yra bandymas suvesti sąvokas į skaičius,
reiškia, kad šis matavimo instrumentas turi sisteminę paklaidą. kvantifikuoti jas. matuoti ir paskui, naudojant statistinės analizės procedūras,
Taip pat svarbus kokybės kriterijus yra duomenų reprezentatyvumas. Jį analizuoti.
aptarsime kalbėdami apie atrankas. Jei duomenys nieko nereprezentuoja, jie yra
nieko verti, nes yra neaišku, apie ką kalba tyrimas.
Pagrįstumas. Jo esmė yra, ar mes matuojame tai, ką reikia matuoti. Pvz., Vieno kintamojo analizė (Univariate analysis)
šnekame apie žmogaus religingumą. Ar jo indikatorius gali būti bažnyčios
Ši analizė naudojama aprašymui, nes ji apima tik vieną kintamąjį. (Pvz.,
lankymo dažnis? Matyt, kad ne. Analogiškai tarptautiniuose santykiuose -
kiek žmonių balsuos už vieną ar kitą partiją). Turint aukštesnio lygio kintamuo-
šnekėdami apie įtampą, ar galime laikyti jos kriterijumi konfliktų skaičių? Vargu,
sius, galima atlikti ir sudėtingesnę analizę (pvz., skaičiuoti vidurkius ir dispersiją).
nes nors manoma, kad įtampa pastaruoju metu sumažėjo, konfliktų, atvirkščiai,
padaugėjo. Lygiai taip pat sunku pasakyti, koks kriterijus turi būti taikomas,
priskiriant partijas dešinei arba kairei skalės pusei. Jei taikysime ekonominį Dviejų kintamųjų analizė (Bivariate analysis)
kriterijų, vaizdas gausis vienoks, santykio su buvusia santvarka- kitoks. Du kintamieji A ir B gali būti labai įvairiai susiję tarpusavyje: jie gali būti
Tyrimo rezultatų pastovumą ir patikimumą galima iliustruoti ir tokiu
vienas kito priežastimi, veikti vienas kitą tuo pat metu arba kartu būti veikiami
paveikslėliu.
Patikima ir trečio kintamojo.
Patikima, bet Nepatikima ir pagrįsta Šiuos galimus atvejus ir panagrinėsime pavyzdžiais:
nepagrįsta nepagrįsta
Soc. statusas => balsavimas

Tai yra klasikinis vienpusio ryšio tarp kintamųjų pavyzdys. Žmonės, gyve-
i4r nantys kaime, yra linkę balsuoti už LKDP arba LDDP. Bet atvirkščias priežastinis
ryšys neegzistuoja: balsavęs už kurią nors iš šitų partijų neatsidursi kaime.
Kitas atvejis yra kur kas sudėtingesnis, nustatant priežastingumo kryptį.

Skaitomas laikraštis <=> partijos palaikymas

Šiuo atveju negalima griežtai nustatyti ryšio krypties, t.y. visiškai neaišku,
kas kam daro įtaką ar skaitantys tam tikrus laikraščius yra linkę balsuoti už
tam tikras partijas, ar balsuojantys už tas partijas, renkasi tam tikrus laikraščius.
V I I . MACRO TYRIMO METODA1 35
 => partijos lipdukas ant automobilio
Nuostatos į soc. rūpybą
Nežinomas veiksnys Kairumas, dešinumas
=> finansine parama partijai Nuostatos į valstybės vaidmenį
Nuostatos į privatizaciją
Tai trečiasis atvejis: du kintamuosius tarpusavyje sieja trečiasis, spėjamas
veiksnys, veikiantis abu minėtuosius.
Nuostatos į gynybą
Liberalizmas/autoritarizmas Nuostatos į nusikaltėlius
Keleto kintamųjų analizė (Mulfivatiate analysis)
Nuostatos į užsieniečius
Turint keletą kintamųjų, priežastiniai ryšių modeliai gali būti dar sudėtin-
esni. Paprasčiausias jų yra pavaizduotas šioje diagramoje, kur tam tikra dviejų
kintamųjų kombinacija nulemia trečiojo kintamojo reikšmę Dar sudėtingesnis atvejis, apie kurį mes čia nešnekėsime, yra keleto kinta-
mųjų ryšys su kitais keletu kintamųjų, kai nėra aiški ryšio kryptis.
Mes jau minėjome, kad atskiras dėsnių tipas yra dėsniai, susiję su laiku
Soc. statusas arba. kitaip tariant, dėsniai, kuriuose svarbus kintamasis yra laikas.
balsavimas
Religingumas Laiko serijų modeliai
 Mūsų pradžioje minėtu atveju, gyvenimo kaime ir religingumo kombi-
nacija nulemia, kad žmogus yra linkęs balsuoti už LKDP, tuo tarpu gyve- Įv
nimo kaime ir nereligingumo kombinacija - balsavimą už LDDP. B
Bet socialiniai procesai yra labai kompleksiški. Dauguma ryšių yra nusako- al
mi tikimybiškai. Taigi kuo daugiau kintamųjų mes įvedame į modelį, tuo tiksliau sa
galime tuos ryšius aprašyti. Paimkime tokį atvejį. vi
m
Soc. statusas as
m
Amžius: balsavimas o
m
Religingumas en
te
Priklausomai nuo rinkėjo amžiaus jo socialinis statusas ir religingumas t
gali turėti skirtingą įtaką jo balsavimui. Tarkime, jaunesni religingi, gyve-
nantys kaime rinkėjai gali būti linkę balsuoti už konservatorių partiją, tuo
tarpu nereligingi - už centristus ir pan. Taigi, įtraukdami į modelį dar vieną Sąlygos momente t
kintamąjį, mes galime kur kas tiksliau nusakyti ryšį. Balsavimas momente t+1
Dar sudėtingesnis atvejis yra. kai keletui kintamųjų įtaką daro keletas kitų
kintamųjų.
Pavyzdžiui, sekso (ar korupcijos) skandalas gali stipriai paveikti rinkėjų
pasirinkimą tam tikru momentu, bet šis įvykis per laiką yra užmirštamas ir jo
įtaka tampa vis mažesnė. Kita vertus, didėjančio nedarbo poveikis nėra toks
staigus. Jo įtaka rinkėjams gali pasireikšti tik po keleto mėnesių.
Kitas pavyzdys gali būti socialinis statusas ir socialinis gyvenamosios vietos
kontekstas. Per ilgą laiką socialinė aplinka gali paveikti rinkėjo preferencijas net
ir nepasikeitus jo socialiniam statusui. Toks rinkėjas gali pradėti balsuoti taip,
kaip balsuoja jo aplinka. Bet toks poveikis pasireiškia per labai ilgą laiką.

Kiekybinių metodų kritika

Kartais kritiškai kalbant apie kiekybinius tyrimo metodus, vartojamas

sutrumpinimas GIGO (Garbage In, Garbage Out), kuris lietuviškai reikštų
„šiukšlės į kompiuterį, šiukšlės - atgal". Tuo norima pasakyti, kad kiekybiniuose
tyrimuose labai dažnai neaišku, ką iš tiesų mes matuojame, kas slypi už atsaky-
mų variantų frazių. Kritikų manymu, dažnai netgi atrodytų visiškai nedviprasmiš-
kas teiginys gali būti žmonių suprantamas labai skirtingai. O tai reiškia, kad gauti
rezultatai yra daugiau ar mažiau nepatikimi, kartu ir beverčiai.
V I I . MACRO TYRIMO METODAI 37
 Kiekybiniai tyrimai turi būti atliekami labai kruopščiai, kad butų galima
pasitikėti jų rezultatais. Šiems dalykams aptarti mes skirsime keletą kitų skyrių.
Kiekybiniuose tyrimuose yra labai daug svarbių dalykų, kuriuos reikia labai
griežtai kontroliuoti, jei norime turėti korektiškus rezultatus.
Kokybiniai metodai
Kokybiniai metodai gali būti suskirstyti į dvi pagrindines grupes:
a) stebėjimą,
b) gilius interviu (individualius ir grupinius).
Stebėjimas dažniausiai yra atliekamas, kai tyrimo dalykas yra elgesys.
Tuo tarpu gilūs interviu dažniausiai yra naudojami nuostatoms, motyva-
cijoms, asociacijoms tirti.
Plačiau apie šiuos metodus bus kalbama atskirai.
Kokybinių ir kiekybinių tyrimų pagrindinis skirtumas yra gaunamų duomenų
pobūdis. Jei kiekybiniuose tyrimuose rezultatai gaunami skaičiais, kalbama apie
procentus, statistinius ryšius ir pan., tai kokybiniuose tyrimuose rezultatai
gaunami teksto, kuris yra analizuojamas, forma. Kokybiniai tyrimai dažniausiai
nėra reprezentatyvūs griežtąja prasme, bet pateikia kur kas gilesnę ir platesnę
informaciją nei kiekybiniai tyrimai.
Kokybiniai tyrimai labai dažnai yra pagalbinis instrumentas kiekybi-
niams tyrimams -jie naudojami rezultatams įprasminti prieš arba po kiekybinio
tyrimo. Norint sukonstruoti patikimą kiekybinio tyrimo instrumentą, labai svarbu
nuosekliai išsiaiškinti visus galimus tyrimo problemos aspektus. Kokybinis tyri-
mas šiuo atveju yra nepakeičiamas pagalbininkas. Kartais kokybinis tyrimas yra
atliekamas po kiekybinio tyrimo, siekiant įprasminti respondentų atsakymus.
Labai dažnai lieka neaišku, ką gi iš tiesų turėjo omenyje respondentai, pasirinkdami
vieną ar kitą atsakymo variantą klausimyne. Tokiu atveju gilesnis kokybinis tyri-
mas yra gana nebloga išeitis.
Kokybiniuose tyrimuose dažnai kyla problemų dėl tyrimo reprezentatyvu-
mo ir rezultatų apibendrinimo. Kadangi tokiuose tyrimuose paprastai dalyvauja
ganėtinai nedidelis skaičius respondentų (pvz., fokusuotose grupinėse diskusi-
jose dažniausiai dalyvauja ne daugiau nei 8-11 žmonių), negalima teigti, kad
gauti duomenys yra reprezentatyvūs visai tiriamajai visumai. Bet kaip minėta,
kokybinių tyrimų tikslas dažniausiai ir nėra gauti duomenis, kuriuos būtų galima
generalizuoti į visą tiriamąją visumą.
Lyginamieji tyrimai
Lyginamasis metodas yra labai svarbus socialiniuose ir politikos moks-
luose iš esmės dėl vienos priežasties: č i a dažniausiai neįmanoma taikyti
eksperimento metodo, ypač jei kalbame apie makro lygio analizę. Todėl moksli-
ninkams belieka vienintelė išeitis: lyginti įvairias šalis.
Lyginamasis tyrimas leidžia išvengti etnocentristinių teiginių. Imkime
pavyzdžiu teiginį, kad naujasis Lietuvos prezidentas yra išskirtinis ir
prezidentūroje matomi geri pokyčiai yra jo nuopelnas. Šis teiginys yra nebloga
problema lyginamajam tyrimui (lyginamajam tiek laiko požiūriu, tiek ir lyginimui
su kitomis šalimis). Kitas pavyzdys gali būti teiginiai apie išskirtinę M.Thatcher
rolę Didžiosios Britanijos istorijoje.
Kita vertus, lyginamieji tyrimai yra labai svarbūs apibrėžiant sąvokas,
testuojant ir plėtojant teorijas. Tikroji sąvokos ir teorijos vertė pamatoma, kai
bandoma vienoje šalyje, kultūroje naudojamą pritaikyti kitoms šalims ar
kultūroms (pvz.. įvairios demokratijos sampratos atsirado lyginant įvairias šalis;
„demokratija", „žmogaus teisės" Kinijoje arba Irake; „švytuoklės" principas,
aiškinant rinkimus Lietuvoje).
Lyginamųjų tyrimų tipai:
 atvejo analizė (case study),
 riboto šalių skaičiaus lyginimas,
 globali analizė, remiantis statistiniais metodais.
Atvejo analizė nebūtinai savaime yra lyginamosios politikos sritis. Bet
tam tikru būdu atliktos jos gali būti priskiriamos lyginamiesiems tyrimams.
Lijpharto tipologija:
a) atvejo analizė, kurioje pasitelkiama teorija atvejo aiškinimui,
b) atvejo analizė skirta hipotezei generuoti,
c) teorijos testavimui skirtos atvejo analizės.
d) deviantinių atvejų analizė.
Tik pirmuoju atveju šis metodas nėra lyginamasis. Visais kitais atvejais
yra remiamasi sąvokomis teorijomis, kurios yra generuotos kitur, kitu metu ir
pan., o tai reiškia (implikuoja) lyginimą. (Pvz., Mičigano mokyklos rinkiminio
elgesio studijos sukūrė teoriją, kuri sėkmingai buvo naudojama tyrimams
daugelyje šalių).
Riboto šalių skaičiaus lyginimas yra rečiau taikomas metodas nei atve-
jo analizė. Jo esmė yra keleto šalių lyginimas (pvz., Europa. Lotynų Amerika).
Klausimas keliamas: ar turi būti lyginamos panašios, ar skirtingos šalys?
Pirmuoju atveju stengiamasi surasti vieną skirtumą, kuris lemia kokius nors
aiškinamus skirtumus tarp šalių, antruoju atveju stengiamasi surasti vieną pana-
šumą ar panašumus, lemiančius tam tikrus fenomenus lyginamose šalyse.
Globali statistinė analizė remiasi didelėmis duomenų bazėmis ir kom-
piuteriais. Tokios analizės pavyzdys gali būti bandymas surasti ryšį tarp eko-
nominio išsivystymo ir demokratijos lygio. Pagrindinė problema yra duomenų
patikimumas.
 Lyginamųjų tyrimų problemos;
a) kiek atvejų pasirinkti;
b) daug kintamųjų, mažai atvejų (analizė pasidaro nebeįmanoma, jei imama labai
daug kintamųjų, nes tokiu atveju nebeįmanoma nuspręsti, kurie iš tų
kintamųjų yra svarbūs);
c) matavimo ir interpretacijos problemos (pvz.. infliacijos, GNP matavimas
(kokios kainos naudojamos, kaip įvertinama šešėlinė ekonomika), kaip
apibrėžti demokratiją (dalyvavimas rinkimuose ir mažų partijų įtaka)). Tas
pats fenomenas gali turėti skirtingas reikšmes skirtingose kultūrose (demo-
kratija arba ekonominis augimas yra socialinis konstruktas. todėl vienose
kultūrose ji reiškia vieną, kitose kitą dalyką, tuo tarpu lyginamosios studijos
bando surasti vieną apibrėžimą visiems ir tuo būdu iškraipo prasmę), todėl
kyla interpretacijos problemų.
VIII. OPERACIONALIZACIJA
Operacionalizacija pagal jos pavadinimą reiškia tam tikrų sąvokų suvedimą
į operacijas, veiksmus, reikalingus toms sąvokoms pamatuoti. Tai tiesiog
atsakymas į klausimą, iš kur. kaip mes imsime duomenis atsakyti į tam tikrą
mūsų klausimą. Ar tai bus statistiniai duomenys iš gyventojų surašymo, ar klausi-
mas anketoje, ar tam tikrų žodžių, prasminių vienetų skaičiavimas laikraštyje,
elgesio fiksavimas ir t.t. T.y. mes po truputėlį pereiname prie konkrečių tyrimo
metodų apžvalgos.
Daugumos kintamųjų operacionalizacija, išskyrus kelis, kurie yra natū-
ralūs (pvz., lytis), priklauso nuo tyrimo tikslų. Vienu atveju tie kintamieji api-
brėžiami vienaip, kitu atveju kitaip. Sakykime, jei jūs matuojate pajamas, galite
sudaryti įvairių skalių: viršutinė skalės padala gali būti 1500 ir daugiau Lt per
mėnesį, jei Jūsų tyrimo objektas nėra turtingi žmonės, nes į šią kategoriją supuls
ir gaunantys 1500 ir 10 000 Lt per mėnesį. Jei jums nesvarbu atskirti šiuos
žmones, viskas tvarkoje. Kitas pavyzdys: tiriate žmonių nuostatas į komunistines
idėjas, laisvą rinką ir 1.1. Sudarote klausimą, kuriame pateikiate atsakymo
variantus nuo „visiškai pritariu šioms idėjoms" iki „nepritariu nė kiek". Bet iš
esmės jūs šiuo klausimu nepagaunate vienos spektro dalies: antikomunistinių
nuostatų, t.y. nepateikiate atsakymo varianto, kuris sakytų „manau, kad reikia
kovoti su šiomis idėjomis". Jei jūsų tyrimui nėra svarbu atskirti nekomunistų
nuo antikomunistų. viskas gerai, bet jei tai yra svarbu, reikia papildyti atsakymų
variantus.
Kitas operacionalizacijos pasirinkimų pavyzdys yra matavimo tikslu-
mas. Kokiu tikslumu norime išmatuoti tam tikrą kintamąjį, priklauso nuo tyrimo
tikslų: ar reikia tikslios žmogaus gimimo datos, ar užtenka, kad jis pažymėtų
kuriai (20-30, 30-40 metų) grupei jis priklauso. Tą patį galima pasakyti ir apie
pvz., kairumą - dešinumą politikoje. Vieną sykį užtenka tik žinoti, ar žmogus
save laiko kairiuoju ar dešiniuoju, o kitą sykį svarbu nustatyti jo kairumo ar
dešinumo laipsnį. Tokiais atvejais nėra vieno bendro atsakymo. Kiekvieną syki
reikia spręsti iš naujo, turint omenyje tyrimo tikslus. Tai viena iš priežasčių,
kodėl kiekvienas mokslininkas turi turėti bent tam tikrą supratimą apie metodus,
naudojamus socialiniuose moksluose. Neįmanoma tyrimo suskaidyti į atskiras
V I I I . OPHRACIONALIZACUA 41
 autonomiškas dalis, kur vieną dalį darytų vienas žmogus, kitą kitas, jos
tarpusavyje per daug susijusios.
Dar vienas keblus dalykas operacionalizuojant kintamuosius yra įvairūs
socialinių reiškinių matmenys, dimensijos. Sakykime, norime išmatuoti žmonių
požiūrį į korupciją vyriausybėje. Bet ką būtent mes matuosime? Štai tik keletas
požiūrio į korupciją dimensijų:
• Ar žmonės mano, kad korupcija vyriausybėje egzistuoja?
• Ar vyriausybė labai korumpuota?
• Ar jie tuo yra tvirtai įsitikinę?
• Ką jie mano apie korupciją kaip visuomeninę problemą'?
• Kas. jų manymu, yra jos priežastis?
• Ar jie mano, kad ji yra neišvengiama?
• Kas turėtų būti daroma?
ir t.t.
Taigi turime griežtai ir aiškiai apsibrėžti, kurie iš šių aspektų mus domina, o
kurie ne.
Matavimo lygiai
Dar kartą prisiminsime kintamųjų tipus:
Nuo to, koks yra tam tikro kintamojo lygis, priklauso tai, ką mes su jais
galime daryti vėliau. Analizės procedūros, kurios tinka vieniems kintamiesiems,
netinka kitiems. Bendra taisyklė yra tokia: stengtis matuoti kuo aukštesnio lygio
kintamuoju, jei tik yra tokia galimybė, nes visada galima pervesti iš aukštesnio
lygio į žemesnį, bet ne atvirkščiai.
1. Nominaliniai kintamieji. (Bedarbis-turintis darbą, vyras-moteris, keti-
nimas balsuoti už kurią nors partiją.) Tai yra patys paprasčiausi kinta-
mieji ir su jais galima atlikti mažiausiai operacijų." tiesiog apskaičiuoti
pasiskirstymus, t.y. kiek procentų atsakė vienaip, kiek kitaip, daryti kryžmines
lenteles su kitais kintamaisiais, surasti modą, medianą, taikyti kai kuliuos ryšių
matus nustatyti koreliacijai tarp dviejų kintamųjų.
2. Ranginiai kintamieji: politikų reitingai, pritarimo skalės. Šiuo atveju analizės
procedūrų padaugėja: galima apskaičiuoti vidurkius, standartinius nuokry-
pius, percentilius, taikyti dispersinę analizę, regresinę analizę, ranginius ryšio
matus ir t.t.
3. Intervaliniai kintamieji: kairumas-dešinumas, intelekto koeficientas,
temperatūra. Tolesni du kintamųjų tipai yra patys lanksčiausi analizės požiūriu.
Jiems matematiškai tinkamos visos žinomos analizės procedūros. Tiesa, kartais yra
beprasmiška skaičiuoti pvz.. amžiaus bendruosius pasiskirstymus, prieš tai jo
nesugrupavus ir pan.
4. Metriniai kintamieji: amžius, pajamos.
Operacionalizacijos pavyzdžiai
Įvairias sąvokas galima skirtingai operacionalizuoti. Sakykime, jus domina, kas
geriau, sociologijos ar psichologijos studentai, nusimano apie tarptautinius
reikalus. Tai nustatyti galite keliais būdais:
a) galite palyginti jų pažymių vidurkį šiame kurse, jei toks yra jiems dės-
tomas.
b) galite surengti apklausą, kuri patikrintų abiejų grupių žinias apie tarp-
tautinius santykius.
c) galite surengti eksperimentą: atneškite kreipimąsi į JTO, kuriame būtų
reikalaujama perkelti J T O būstinę Į New Yorką. Pažiūrėkite, kiek studentų
vienoje ir kitoje grupėje pasirašytų po tokiu kreipimusi.
Taigi toliau pradėsime nagrinėti konkrečius sociologijos tyrimo metodus,
kurie yra taikomi tirti vienai ar kitai problemai. Ir pradėsime šį nagrinėjimą nuo
klausimyno konstravimo dažniausiai pasitaikančiam metodui - paprasčiausiai
apklausai.
Kartais darant apklausas naudojamas interviavimo metodas, t.y. klausimai
yra užduodami interviuotojo. ir respondentas, t.y. žmogus, kuris atsakinėja į
klausimus, nemato klausimyno. Kartais taikomas anketavimo metodas, t.y.
respondentai patys pildo anketą. Nuo to, koks metodas bus taikomas tyrime
priklauso ir klausimyno formulavimo principai.
Klausinių tipai
Klausimai gali turėti nebūtinai klausimo formą. Kartais tai gali būti papras-
čiausias teiginys, išreiškiantis tam tikrą nuostatą, vertybę, normą ir t.t. ir su
kuriuo reikia sutikti arba ne. Tokiu atveju klausimyne pateikiamas vienas ar
keletas teiginių ir prašoma pasakyti ar sutinkama visiškai, iš dalies, nesutinkama,
visiškai nesutinkama. Kartais gali būti pateikiami du prieštaraujantys teiginiai ir
prašoma pasakyti, su kuriuo iš jų yra sutinkama. Svarbu, kad tokiu atveju tie
teiginiai iš tiesų būtų prieštaraujantys vienas kitam, t.y. žmogus negalėtų
pasirinkti abiejų teiginių iš karto.
Atviri-uždari klausimai
Yra dvi rūšys klausimų: 1) atviri klausimai, t.y. tokie klausimai, kuriuose
nėra pateikiami atsakymų variantai ir 2) uždari klausimai, kuriuose yra pateikiami
atsakymo į klausimą variantai. Taip pat gali būti vadinamieji 3) pusiau uždari
klausimai, t.y. pateikiamas tam tikras skaičius atsakymo variantų ir paliekama
eilutė, kurioje galima įrašyti savo atsakymo varianta, jei nė vienas iš pateiktųjų
netinka.
42
: RACIONALIZACIJA 43
1) Šiuo atveju kyla atsakymo variantų kodavimo problemos. Respondentai gali
įvairiai suformuluoti savo atsakymą, gali būti daugybė atsakymo variantų,
kuriuos reikia kažkokiu būdu sugrupuoti, nes kitaip turėsite tūkstantį
atsakymo variantų ir klausimas neturės prasmės. Atsakymų variantams
sugrupuoti reikalinga tam tikra atsakymų interpretacija. Vadinasi, galimi tam
tikri respondento įdėtos į atsakymą prasmės iškraipymai ir atsiranda priklau-
somybė nuo tyrėjo subjektyvios nuomonės. Kita problema šiuo atveju
yra respondentų nenoras atsakinėti į klausimus. Jei galimi atsakymo
variantai nėra visiems labai aiškūs ir paprasti, dauguma žmonių vis dėlto
yra nelinkę vargintis ir galvoti, kaip jie galėtų atsakyti į tą klausimą. Tai
ypač pasakytina apie anketavimą. t.y. tokią apklausą, kai anketa
paliekama pildyti respondentui. Interviu metu interviuotojas gali
bandyti išprievartauti kokį nors atsakymą. Taigi bendras patarimas yra
vengti, jei t i k įmanoma, atvirų klausimų ir ypač anketavimo metodu
atliekamuose tyrimuose. Dažniausiai j i e yra naudojami, kai tyrimo
dalykas yra visiškai naujas ir todėl yra neįmanoma suformuluoti
atsakymų variantų. Taip pat tada, kai siekiama gauti, gilesnę informaciją apie
tiriamąjį objektą (interviu metodas).
2) Pagrindinė uždarų klausimų problema yra atsakymo variantų išsamumas. Jei
kai kuriais atvejais tai nėra problema (pvz., lytis: vyras - moteris), tai
kartais tai gana didelė problema (pvz., kokios problemos šiuo metu yra
Jums aktualiausios?): ne visada yra lengva numatyti visus galimus
atsakymų variantus.
Taigi du bendriausi reikalavimai uždarų klausimų konstravimui yra šie: klausimo
atsakymo variantai turi būti išsamūs (jei nepavyksta numatyti visų galimų
atsakymo variantų, būtina yra palikti variantą Kita (parašykite)_____________,
pvz., iš mūsų anketos su politine kultūra), ir antrasis reikalavimas: atsakymo
variantai turi būti vienas kitą paneigiantys, nepersidengiantys, t.y. normaliai
respondentas neturi turėti galimybės pasirinkti du ar daugiau atsakymo variantų
vienu metu.
Pagal formą klausimai gali būti skirstomi į projektyvinius, skalinius.
testus. Pagal funkcijas - į buferinius, kontaktinius, spąstus.
Bendri reikalavimai klausinių formulavimui
1. Klausiniai ir atsakymai turi būti aiškiai suformuluoti. Klausimas turi
būti aiškus ne tyrėjui, bet tam žmogui, kuriam jis skirtas užduoti. Jei klau-
simas yra neaiškus, tai arba atsakymų į jį visai nesulauksime, arba jie gali
būti iškreipti. Toks pat reikalavimas be jokios abejonės yra taikomas ir
atsakymo variantams. Visada reikia turėti galvoje, kam yra skiriamas klausi-
mynas: vienokios klausimų formuluotės galimos, kai klausinėjami politikai,
kitokios, kai klausinėjami paprasti žmonės.
Keikia vengti atsakymų supaprastinimo, dichotomizavimo. Dauguma klau-
simų turi daugiau nei du Taip ir Ne atsakymus. Sakykime. Jūs norite sužino-
ti, ką žmonės mano apie karinį tranzitą: galima formuluoti klausimą, kuriame
būtų du atsakymų variantai: pritariu, nepritariu. Bet iš tiesų viskas yra kiek
sudėtingiau: galimos įvairios sąlygos, kurioms esant žmogus pritartų arba
nepritartų tranzitui (pvz.. dideli mokesčiai, taisyklės, griežta kontrolė), todėl
daugybė žmonių į šį klausimą negalės atsakyti tiesiog „taip" ar ,,ne“. O jei
taip atsakys, tai bus netikslus atsakymas. Todėl visada reikia su tam tikru
rezervu žiūrėti į tokio pobūdžio klausimus (pvz.. pritariate ar nepritariate
vyriausybės vykdomai politikai'.').
Respondentai turi būti kompetentingi atsakyti j klausimą Visų pirma
tai pasakytina apie klausimus, kuriuose reikia ką nors prisiminti. Visada
reikia pasvarstyti, ar respondentas sugebės prisiminti tai. ko iš jo yra
reikalaujama. Pvz.. kiek kartų esate dalyvavęs mitinguose ar kituose masi-
niuose renginiuose ir pan. Klausimai turi atitikti respondento intelekto lygį.
Klausimai turi būti į temą ir relevantiški. Žmonės yra linkę atsakyti į visus
klausimus, netgi į tuos, į kuriuos j i e atsakymų nežino, todėl lengvai galima
gauti visiškai klaidingus rezultatus. £
Klausimai ir atsakymų variantai turi būti kuo trumpesni. Tada į juos
lengviau atsakinėjama. Dažnai, jei klausimas yra labai ilgas, j i s tiesiog pra-
leidžiamas, nes tingimąjį skaityti. Trumpi atsakymų variantai taip pat pasi -
renkami dažniau nei ilgi. Todėl vieno klausimo atsakymo variantai neturi
labai skirtis savo ilgiu, nes tokiu atveju yra rizika, kad tam tikri variantai bus
pasirenkami dažniau ne todėl, kad j i e priimtinesnį, o todėl, kad j i e - trum-
pesni.
Keikia vengti negatyvių (neiginio formos) atsakymo variantų. Jie tai
pat yra pasirenkami rečiau nei teigiami atsakymo variantai. Pageidau-
tina, kad neigiamų ir teigiamų atsakymo variantų būtų panašus skaičius.
Keikia vengti klausimų, kurie yra palankesni vienam iš atsakymo va-
riantų, t.y. primeta respondentui savo požiūrį. Pvz., ar Jūs sutinkate su
popiežiaus (prezidento, teismo, mokslininkų etc.) nuomone, kad... yra blogas
klausimas. Korektiška šiuo atveju būtų klausti: ar Jūs sutinkate su nuomone,
kad ... Kitas pavyzdys gali būti tokie teiginiai: Ar sutinkate, kad policijai turi
būti suteikti papildomi įgaliojimai, kad ji galėtų susitvarkyti su augančiu
nusikalstamumu ir ar sutinkate, kad policijai turi būti suteikti papildomi
įgaliojimai. Arba: vyriausybė turėtų daugiau dėmesio skirti socialiai
remtiniems žmonėms ir vyriausybė turėtų didinti socialines išlaidas.
Klausimai turi būti korektiški. Kai kuriuos klausimus, pvz.. apie intymų
gyvenimą reikia formuluoti labai subtiliai, galima vartoti posakius „kai kurie
žmonės mano. elgiasi taip ir taip. ką Jūs apie tai manote?". Reikia vengti
44 III OPERACIONALIZACI.IA 45
 klausimų, kurie galėtų įžeisti kieno nors rasinius, tautinius, religinius etc. pan.). Intymus, kontraversiški klausimai turi eiti klausimyno gale, nes jei po jų
jausmus. Pvz., Ar geriate darbe'! respondentas atsisakys toliau pildyti anketą, tai bent dalis informacijos jau bus
9. Kadangi yra pastebėta, kad pirmuosius atsakymo variantus žmonės yra labiau surinkta.
linkę pasirinkti, nepriklausomai nuo jų priimtinumo, todėl į priekį reikia Galų gale eina vadinamasis pasas. t.y. klausimai apie respondento
dėti mažiau tikėtinus atsakymo variantus. socialines-demografines charakteristikas. Paprastai čia yra Įtraukiamos tokios
10. Reikia turėti omenyje atsakymų inercijos efektą. Kelis kartus pasirinkęs kategorijos:
vieną atsakymą (pvz., „taip"), respondentas yra linkęs ir toliau pasirinkinėti
tą patį atsakymą. Todėl reikia kaitalioti skalę. Amžius
Ypatingas atsargumas reikalingas pristatant patį tyrimą. Pristatymas turi Lytis
sukelti respondentams pasitikėjimą, kitaip nuoširdžių atsakymų sulaukti Išsilavinimas
neįmanoma (ūkininkų pavyzdys: išveš į Sibirą, nupirks žemę, pakels mokesčius). Tautybė
Pajamos
Pajamų šaltinis
Klausimyno konstravimas
Religingumas
Klausimyno, anketos forma yra ne mažiau svarbi už klausimų formuluotes. Gyvenamoji vieta/tipas
Visų pirma klausimynas turi atrodyti maloniai, būti lengvai skaitomas, t.y. Užsiėmimas
kokybiškai atspausdintas ir pageidautina patrauklus (kai kas prideda \ Šeimyninė padėtis
klausimynus piešinukų, spausdina ant spalvoto popieriaus ir pan.). Klausimynas Interviu metode pasas dažnai eina pradžioje, nes tokiu būdu yra lengviausia
taip pat neturėtų būti labai ilgas: paprastai ne daugiau 100 klausimų arba 1 užmegzti kontaktą su apklausinėjamu žmogumi.
valandos interviu. Nuo ilgesnio klausimyno respondentai pavargsta ir į Anketa baigiama padėka.
paskutinius klausimus gali atsakinėti nesusikaupę ar visai neatsakyti. Privalu neužmiršti, kur reikia klausimyne įdėti perėjimo nuorodas. Pvz., jei
Paprastai anketos būna tokios formos: pirmiausia eina tyrimo ir jį atliekan- yra klausimų blokas apie tai, kaip žmogus vertina kokį nors vyriausybės
čios organizacijos prisistatymas, kuriame nurodomi bendriausi tyrimo tikslai, sprendimą, pirma dera išsiaiškinti, ar jis apskritai yra apie jį girdėjęs. Jei ne,
paaiškinama, kaip šis tyrimas vykdomas, pateikiamos bendros instrukcijos, kaip reikia nurodyti, prie kokio klausimo jam pereiti, nes klausinėti apie tai, ko jis
reikia pildyti klausimyną (jei atliekamas anketavimas) ir nurodoma, kas atlieka nežino, nėra prasmės.
tyrimą bei kur kreiptis iškilus klausimams. Šio pristatymo tikslas yra sudominti
respondentą tyrimu ir įtikinti, kad duomenys nebus naudojami negeriems
Klausimyno kūrimo etapai
tikslams, taip pat paaiškinti, ką jis turės daryti, jei sutiks dalyvauti tyrime.
Toliau eina patys tyrimo klausimai. Prie kiekvieno klausimo paprastai yra  Klausimyno formulavimas pradedamas nuo tyrimo uždavinių, t.y. nuo
instrukcijos, kaip reikia žymėti atsakymus į jį. to, kokią informaciją reikia surinkti tyrimo metu.
Sunkūs (reikalaujantys daug mąstymo) ir lengvi klausimai turi eiti pa-  Nusprendžiama, kokiu metodu bus renkami duomenys: anketavimu,
kaitomis. Paprastai pradžioje būna keletas lengvesnių klausimų apšilimui, interviu, pašto apklausa etc). Nuo to priklauso klausimyno forma ir
paskui eina sunkūs klausimai, po to vėl leidžiama atsikvėpti ir dar kartą seka pačių klausimų formuluotės.
sunkių klausimų grupė, po to klausimyną reikėtų baigti. Klausimai turėtų logiškai  Sudaromas klausimyno eskizas, pagrindinių jo dalių planas, pirminės
sietis vienas su kitu. T.y. jei kalbate apie politinį aktyvumą, po to galima pereiti klausinių formuluotės.
prie to aktyvumo formų, nuo jų prie vyriausybės veiklos vertinimo, aktualių  Suformuluojami atsakymo variantai uždariems klausimams.
problemų, nuo to, už ką balsuotų prie partijų kairumo - dešinumo ir pan. Ne- Klausimynas pateikiamas pašaliniams asmenims įvertinti, kiek jis yra
galima šokinėti nuo temos prie temos. Jei vis dėlto tema staigiai keičiasi, pagei- suprantamas.
dautina prieš ją padaryti vieno, dviejų sakinių įžangą (pvz., pastaruoju metu  Atliekamas pilotažas, t.y. klausimynas testuojamas 20-50 žmonių
žmonės daug šneka apie Lietuvos sutartį su ES. Ką Jūs manote apie tai? Ir atrankoje.
 Padaromos reikalingos pataisos po pilotažo ir sudaromas galutinis variantas.
46 47
OPERAC1ONAL1ZACI.IA
 Ką reikia turėti galvoje kuriant klausimyną:
• Ar anketa atlieka tyrimo uždavinius?
• Ar visi joje esantys klausimai yra būtini?
Ar respondentas galės atsakyti į šį klausimyną?
• Ar respondentas norės atsakinėti į klausimyną'.' Galbūt jam jau gerokai pabodo
tos temos, kuriomis yra atliekamas tyrimas.
• Ar klausimynas yra vientisas daiktas, nuoseklus, ar tai tiesiog atskirų klau-
simų kratinys? Ar jis lengvai skaitomas ir aiškiai suprantamas'?
• Ar jis nėra per ilgas?
• Ar aišku, kaip reikia taisyklingai žymėti atsakymus, pildyti anketą'?
• Ar neužmiršote įdėti kur reikia nuorodas apie perėjimus nuo vieno klausimo
prie kito'7
Instrukcijos
matuojant socialinę distanciją tarp dviejų visuomenės grupių, dažniausiai yra
vartojamos Bogardus skalės. Ji susidaro iš kelių klausimų:
1) Ar sutiktumėte, kad žydų tautybės žmonės gyventų Lietuvoje?
2) Ar sutiktumėte, kad žydai (homoseksualistai) gyventų Jūsų mieste?
3) Ar sutiktumėte, kad žydai gyventų Jūsų kaimynystėje?
4) Ar sutiktumėte gyventi viename kambaryje bendrabutyje su žydų tauty-
bės žmogumi?
5) Ar sutiktumėte, jei Jūsų vaikas susituoktų su žydų tautybės žmogumi?
Tokiu būdu matuojama žmogaus tolerancija kitos grupės atstovams. Ten,
kur jis atsako „ne", jo tolerancija baigiasi.

Būtinos aiškios instrukcijos respondentui, kaip jam pildyti klausimyną. Jos

pateikiamos anketos pradžioje, kur trumpai pristatoma, kokio tipo klausimai bus
anketoje ir kaip reikia žymėti atsakymus į juos. Taip pat patartina trumpas
instrukcijas įdėti prie kiekvieno anketos klausimo.

Skalės, indeksai, semantinis diferencialas

Tiek skalės, tiek indeksai yra sudėtiniai matavimo instrumentai ta prasme,

kad tam tikra reikšmė suteikiama ne iš vieno klausimo, o iš respondento atsakymų
į keletą klausimų. Pvz., IQ indeksas, šalies išsivystymo indeksas, politinio
aktyvumo indeksas ir t.t.
Analogiškai vykdomos ir tipologizacijos: pvz., politinės kultūros tipai
(parapijinė, pavaldinio, dalyvio politinė kultūra).
Egzistuoja keletas tipiškų skalių įvairiems dalykams matuoti. Jos vadinasi
jas sukūrusių žmonių pavardėmis.

Likerto skalė

Tai bene dažniausiai naudojama skalė, konstruojant klausimynus. Res-

pondentui yra pateikiamas teiginys ir prašoma pasakyti, ar jis su juo „visiškai
sutinka", „sutinka", „nesutinka", „visiškai nesutinka". Kartais dar įdedamas va-
riantas „neturiu savo nuomonės". Vienintelė problema yra parinkti gerus teiginius
tokioms skalėms.

Bogardus skalės (socialinės tolerancijos matavimas)

Sakykime, mes norime išsiaiškinti lietuvių požiūrį į žydų tautybės žmones
(homoseksualistus, narkomanus, politinius radikalus ir t.t.). Tokiu atveju,
i\ ATRANKOS 49
 IX. ATRANKOS
Turbūt ne vienam žmogui kyla klausimas, kaip apklausus 1000 1500
atsitiktinių žmonių, ir nustačius, kad vienas trečdalis šių žmonių galvoja balsuoti
už LDDP per artimiausius Seimo rinkimus, galima teigti, jog būtent tiek žmonių
visoje Lietuvoje ir balsuos už LDDP. Taigi kaip sociologai šneka apie 2,5 mln.
žmonių, žinodami tik 1500 iš jų nuomonę.
Štai čia mes ir susiduriame su stebėjimo vienetų atranka. Atranka yra
matavimo vienetų parinkimas. Apklausos atveju tai individų, organizacijų
ir 1.1., kitaip tariant, respondentų parinkimas, content-analizės atveju - laik-
raščių, laikotarpių ar konkrečių žinučių, straipsnių parinkimas. Atlikę š i ų
atrinktų vienetų stebėjimą, mes rezultatus generalizuojame (apibendrina -
me) ir šnekame apie visą generalinę visumą, iš kurios buvo atrinkti stebėji-
mo vienetai, t.y. pvz., apie visus Lietuvos piliečius, visas ministerijas ar prekyba
užsiimančias firmas, visus dienraščius ir pan.
Taigi atranka yra bene pats griežčiausias iš visų metodologinių procesų.
Egzistuoja labai griežtas taisyklingos atrankos modelis, kuris remiasi tikimybių
teorija, konkrečiai didžiųjų skaičių dėsniu, sakančiu, kad stebėjimų skaičiui
artėjant prie begalybės, tam tikro parametro įvertis artėja prie tikrosios jo reikš-
mės. Tiesa, nors ir egzistuoja griežtas teorinis modelis, ne visada jo reikalavimus
pavyksta tiksliai pritaikyti, darant praktinius tyrimus. Bet šiaip ar taip, būtinas
kuo griežtesnis jo laikymasis.
Kaip ten bebūtų, vis dėlto bet kuris atrankinis tyrimas yra tik atrankinis
tyrimas ir visada yra šansas, kad jo rezultatai skirsis nuo tikrųjų, egzistuo-
jančių realybėje, t.y. mes turėsime tam tikrą duomenų paklaidą. Taigi,
šnekėdami apie atrankas, turėsime pašnekėti ir apie statistines paklaidas.
Atrankų istorija
Didžiulis metodologų dėmesys atrankoms susijęs su keletu nemažų
skandalų sociologijos istorijoje. Apie juos, kaip puikius pavyzdžius, kuo
svarbi korektiška atranka, dabar trumpai ir pakalbėsime.
Pirmasis skandalas susijęs su amžiaus pradžioje populiariu Amerikoje
žurnalu Literary Digest. Jis kelerius metus (1920, 1924, 1928, 1932) per prezi-
dento rinkimus rengė apklausas paštu, skirtas prognozuoti, kas laimės rinkimus.
Respondentai tyrimui buvo atrenkami iš telefono katalogų ir automobilių
registracijos sąrašų. Visais tais metais žurnalas teisingai nuspėjo, kas laimės
rinkimus. Tą patį jis bandė padaryti ir 1936 m. Tada buvo išsiųsta apie 10 milijonų
anketų. Pagal gautus atsakymus aiškėjo, kad gana didele persvara turi laimėti
Alfas Landonas (57% prieš 43% F.Rooseveltą). Bet rinkimų rezultatai buvo
pribloškiantys: Rooseveltas laimėjo, gavęs 61% rinkėjų balsų. Iš dalies dėl šios
sociologinės nesėkmės buvo kalta atranka. Ji, atlikta iš telefonų ir automobilių
savininkų sąrašų, apėmė daugiausia turtingus žmones. Tebesitęsianti ekonominė
krizė buvo priežastis dėl kurios dauguma neturtingų žmonių balsavo už
Rooseveltą. Bet jie į apklausą nepakliuvo. Beje. žurnalas, iki tol buvęs populia-
riausias JAV, po poros metų bankrutavo.
Tais pačiais metais, tų pačių rinkimų dėka iškilo nauja viešosios nuomonės
tyrimų žvaigždė, G.Gallupas. Jis teisingai nuspėjo Roosevelto pergalę, apklausęs
viso labo tik 2Q00 žmonių. Savo apklausai jis panaudojo vadinamą kvotinę
atranką, t.y. parinko tyrimui tokius žmones, kurie savo pagrindinėmis
demografinėmis charakteristikomis atitiko bendras visos Amerikos proporcijas
pagal gyventojų surašymo duomenis. Gallupo viešosios nuomonės institutas
sėkmingai spėjo rinkimų rezultatus ir 1940 m.. 1944 m., bet 1948 m. ir jie
prašovė pro šalį. Tada laimėjo H.Trumanas. nors sociologai atidavė pergalę jo
oponentui. Viena iš nesėkmės priežasčių buvo kaip tik kvotinė atranka. Ji buvo
padaryta pagal 1940 metų gyventojų surašymo duomenis, bet karas stipriai
pakeitė JAV demografinę struktūrą. ypač tuo, kad daug žmonių persikėlė iš kaimų
Į miestus. Miesto gyventojai labiau buvo linkę balsuoti už demokratus. Todėl
atranka nereprezentavo visų gyventojų ir apklausa nepavyko.
Tikimybinės atrankos logika
Yra dvi pagrindinės atrankų rūšys: ( 1 ) tikimybinės atrankos ir ( 2 )
netikimybinės atrankos.
Pirmiausia pašnekėsime apie pirmąją iš jų, nes šiuo metu ji yra labiau
gerbiama ir naudojama visame pasaulyje.
Jei visi pasaulio individai būtų visiškai identiški savo demografinėmis
charakteristikomis, pažiūromis, elgesiu ir t.t., nereikėtų jokių atrankų, už -
tektų išanalizuoti bet kurį iš šių individų ir mes žinotume viską apie kiekvieną iš
j ų . Bet realybėje, deja, sociologui tenka turėti reikalą su be galo heterogeniška,
t.y. nevienalyte visuomene. Kai šnekame apie tikimybines arba, kitais žodžiais,
atsitiktines atrankas, nereiškia, kad turime omenyje, jog galima atrinkti pirmus
atsitiktinai pasitaikiusius žmones ir manyti, kad j i e atstovaus visų žmonių
i\ ATRANKOS 51
nuomonei. Taip pat negalime pasikliauti ir TV, radijo ar spaudos apklausomis
dėl tos priežasties, kad žiūri, klauso, skaito tik dalis žmonių ir tik dalis iš jų
atsakinėja į klausimus jau vien dėlto, kad tai gali kainuoti pašto ženklą, mokestį
už pokalbio laiką ir pan.
Taigi pagrindinė kategorija, kalbant apie atrankas, yra reprezentatyvumas.
Reprezentatyvumas nėra labai lengvai moksliškai apibrėžiama sąvoka. Atrankų
atveju ji reikštų, kad tam tikra atranka tam tikromis savo charakteristikomis,
kurios yra svarbios duotam tyrimui, atitinka bendras šių charakteristikų propor-
cijas visoje tiriamoje visumoje. T.y. jei visuomenėje yra 54% moterų, tai ir mūsų
atrankoje turi būti „apie 50% moterų". Kiek tas „apie" turi būti, pakalbėsime
truputėlį vėliau.
Pagrindinis tikimybinės (atsitiktinės) atrankos principas yra toks:
atranka reprezentuoja tiriamąją visumą, jei visi šios visumos nariai (elementai)
turi vienodą šansą patekti į atranką. Pagrindinis atsitiktinių atrankų pranašu-
mas yra tas, kad jos dažniausiai geriau reprezentuoja visumą nei bet kuris kitas
atrankos metodas ir, be to, leidžia mums tiksliai įvertinti, kiek tikslūs.arba
reprezentatyvūs yra duomenys.
Pagrindinės atrankos sąvokos
A trankos elementas
Elementas yra tas vienetas, apie kurį yra renkama informacija. Daž-
niausiai tai yra žmonės arba tam tikra žmonių grupė. Bet gali būti ir šeimos,
organizacijos bei pan.
Generalinė visuma
Tai visuma elementų, kurie yra tiriami. Jei sakoma, kad tiriama visuo-
menė, turima omenyje, kad yra tiriami visi Lietuvos piliečiai arba galbūt
Lietuvos gyventojai (nebūtinai piliečiai). Jei šnekama apie suaugusius vil -
niečius kaip tiriamąją visumą, apibrėžiama, kokio amžiaus žmones galima
laikyti suaugusiais ir kokios yra miesto ribos. Taigi tai yra ta visuma elementų,
kuriuos norėsime reprezentuoti.
Tyrimo visuma
Tyrimo visuma yra tas realus sąrašas, iš kurio mes darome atranką.
Galime šnekėti apie visas Lietuvos firmas kaip mūsų tyrimo objektą, bet
reali tyrimo visuma bus tos firmos, kurios yra įtrauktos į katalogą ar kitą
leidinį, iš kurio mes darome atranką. Analogiškai galime šnekėti apie visus
suaugusius Lietuvos gyventojus, bet realiai mūsų tyrimo visuma bus tik tie žmo-
nės, kurie yra įtraukti į pvz„ rinkėjų sąrašus, iš kurių mes atliekame atranką.
Atrankos vienetai
Jei atranka yra paprasta vienpakopė, atrankos vienetai nesiskiria nuo
atrankos elementų. Bet jei mes atliekame daugiapakopę atranką, t.y. pradžioje.
p\/. atsirenkame miestus ir rajonus, vėliau juose apylinkes ir 1.1., tai skirtinguose
atrankos pakopose atrankos vienetai skirsis nuo galutinių atrankos elementų.
At rankos šaltinis
Tai tas realus sąrašas, iš kurio mes atliekame savo atranką. Dažnai egzis-
tuoja keli alternatyvūs sąrašai, iš kurių galima daryti atranką: pvz„ rinkėjų sąrašas.
Ii ipotekos sąrašas, komunalinių paslaugų mokėtojų sąrašas ir telefonų knyga.
Kiekvieną sykį, priklausomai nuo tyrimo tikslų, galima pasirinkti skirtingus
atrankos šaltinius. Tiesa, visada reikia turėti omenyje tų šaltinių patikimumą, t.y.
išsamumą, tikslumą.
Stebėjimo vienetas
Pvz.. atrenkami šeimos ūkiai, o juose apklausiama „šeimos galva". Tada
analizės vienetas yra šeimos, o stebėjimo vienetas yra „šeimos galvos".
Kintamasis
Pagrindinė kintamojo savybė, kuri mus domina, kalbant apie atrankas, yra
jo gebėjimas varijuoti, t.y. įgyti keletą reikšmių.
Parametras
Tai tam tikro kintamojo aprašomoji charakteristika generalinėje visumoje,
pvz., amžiaus vidurkis, dispersija ar tiesiog procentinė dalis nuo bendro
skaičiaus.
Statistinis {vertis
Tai yra kokio nors kintamojo aprašomosios charakteristikos reikšmė
duotoje atrankoje.
Atrankos statistinė paklaida
Tai dydis, kuriuo gali nuo tikrosios parametro reikšmės nukrypti įverčio
reikšmė pagal tikimybių teoriją, t.y. leistina duomenų paklaida.
Patikimumo lygmuo ir patikimumo intervalai
Tai terminai, vartojami nusakyti atrankos tikslumą. Sakoma, kad galime su
95% tikimybe teigti, jog tikroji tam tikro kintamojo reikšmė yra intervale nuo x-
5% iki x+5%, kur x - mūsų tyrimo rezultatas. 95% yra patikimumo lygmuo, o
±5 - patikimumo intervalas. Kuo intervalą labiau plečiame, tuo didesnis yra
patikimumo lygmuo ir atvirkščiai.
 IX. ATRANKOS
52
Šioje lentelėje yra pateikiamos 95% patikimumo intervalo ribos, esant
Tikimybinės atrankos teorija įvairiems atrankoms dydžiams ir atsakymų pasiskirstymui.

Atsitiktinė atranka, t.y. kiekvieno generalinės visumos elemento lygūs šansai Atsakymų
pasiskirst
pakliūti į atranką yra esminis atrankos dėsnis. Idealus jo atvejis yra tobulai ymas 50 45/55 40/60 35/65 30/70 25/75 20/80 15/85 10/90 5/95
nukaltos monetos metimas - kiekviena iš pusių iškristi turi visiškai vienodus Atrankos
šansus. Tas pats su gerai padaryta rulete. dydis
Bet grįžkime trumpam prie tikimybių teorijos ir mūsų jau minėtos stan- 31 30,8 30,4 29,6 28,4 26,8 24,8 22,1 18,6 13,5
10
dartinės paklaidos bei patikimumo lygmens ir patikimumo intervalo. Pa-
nagrinėkime idealų teorinį atrankos modelį tikimybių teorijos požiūriu. 30 17,9 17,8 17,5 17,1 16,4 15,5 14,3 12,8 10,7 7,8
Sakykime, kad turime kokį nors kintamąjį, pvz. pritarimą arba nepritarimą 50 13,9 13,8 13,6 13,2 12,7 12 11,1 9,9 8,3 6
vyriausybės politikai. 75 11,3 11,3 11,1 10,8 10,4 9,8 9,1 8,1 6,8 4,9
T Norime sužinoti, kiek
100 9,8 9,8 9,6 9,3 9 8,5 7,8 7 5,9 4,3
60 / N. žmonių jai pritaria ir
kiek ne. Darome tyrimą, 150 8 8 7,8 7,6 7,3 6,9 6,4 5,7 4,8 3,5
4
0 / \^ kuriame naudojame 100 200 6,9 6,9 6,8 6,6 6,4 6 5,5 4,9 4,2 3
30 / >^ žmonių atranką. Pagal 300 5,7 5,6 5,5 5,4 5,2 4,9 4,5 3,4 2,5
4
20 / >v tikimybių teoriją, jei
tikroji kintamojo reikš-
400 4,9 4,9 4,8 4,7 4,5 4,2 3,9 3,5 2,9 2,1
mė yra 50%, kartodami 500 4,4 4,4 4,3 4,2 4 3,8 3,5 3,1 2,6 1,9
0 10 20 30 40 tokias atrankas daug 600 4 4 3,9 3,8 3,7 3,5 3,2 2,9 2,4 1,7
50 60 70 80 90 kartų turėtume gauti
700 3,7 3,7 3,6 3,5 3,4 3,2 3 2,6 2,2 1,6
vaizdą, kuris parodytas schemoje. Tai yra vadinamas normalusis pasi-
skirstymas. Tokiu atveju standartinė rezultatų paklaida pagal tikimybių teoriją 800 3,5 3,4 3,4 3,3 3,2 3 2,8 2,5 2,1 1,5
skaičiuojama tokiu būdu: 900 3,3 3,2 3,2 3,1 3 2,8 2,6 2,3 1,4
2
1000 3,1 3,1 3 3 2,8 2,7 2,5 2,2 1,9 1,4

Standartinė paklaida s =
Realiai standartinė paklaida reiškia štai ką. Esant normaliajam pasiskirstymui,
68% visų stebėjimo reikšmių papuola į intervalą nuo x-s iki x+s, kur x yra tikroji
kintamojo reikšmė. 95% visų reikšmių papuola į x-2s - x+2s intervalą. Šie
intervalai ir vadinami pasitikėjimo intervalais su pasitikėjimo lygmeniu 0.05 ir
0.32. Tai reiškia, kad galime su 95% tikimybe teigti, kad tikroji visos visumos
tam tikro kintamojo reikšmė yra intervale nuo x-2s iki x+2s. Intervalo dydis
kaip matome iš formulės priklauso nuo atrankos dydžio ir kintamojo reikšmių
išsibarstymo. Kuo didesnė atranka ir kuo homogeniškesnis tam tikras kinta -
masis, tuo mažesnė yra standartinė paklaida ir tuo tiksliau mes galime įvertinti
tikrąją kintamojo reikšmę tiriamoje visumoje. Dar kitaip tariant standartinė
paklaida parodo, kiek rezultatai gali svyruoti dėl atsitiktinių priežasčių, t.y. nuo
vienos atrankos prie kitos. Galime tvirtinti, kad jei atliksime antrą tokio paties
dydžio atranką, tai mūsų rezultatai su 95% tikimybe pateks į ±2s intervalą nuo
pirmą kartą gautos reikšmės.
Vadinasi, savo atrankiniu tyrimu mes gauname kažkokią kintamojo reikšmę,
apskaičiuojame statistinę standartinę paklaidą ir galime su tam tikra tikimybe
teigti, kad tikroji reikšmė yra tam tikrame intervale. T.y. mes galime
genera-li/uoti mūsų duomenis į visą mūsų tiriamąją populiaciją. Tai ir yra
sociologinių atrankinių tyrimų esmė.
Vadinasi, kai esame nusprendę, kokiu tikslumu norime šnekėti apie tam
tikrus kintamuosius, galime nuspręsti ir kokio dydžio atrankos mums reikės.
Nes tikslumas tiesiogiai priklauso nuo atrankinės visumos dydžio.
Generalinė visuma
Generalinė visuma gali būti labai įvairi - nuo vienos klasės mokinių iki visos
Lietuvos gyventojų ar net visos Europos gyventojų. Yra labai svarbu tiksliai
apsibrėžti tiriamąją visumą: pvz., jei tiriate rinkiminį elgesį, turite klausinėti tik
54
ATRANKOS
 piliečius, t.y. žmones, turinčius teisę balsuoti. Jei tiriate elito politines orienta-
cijas, turite rasti griežtus ir nedviprasmiškus kriterijus, kuriais priskiriate žmogų
elitui.
Kita problema, susijusi su atranka, yra patikimi sąrašai, iš kurių būtų galima
atlikti atsitiktinę atranką. Jei tai santykinai paprasta, apklausinėjant Universiteto
studentus, nes egzistuoja tikslūs ir išsamūs jų sąrašai, tai labiau problematiška
visos Lietuvos atveju, nes dauguma egzistuojančių sąrašų yra nelabai patikimi:
arba netikslūs, arba neišsamūs. Visai neįmanoma yra politinio elito atveju - jų
sąrašai apskritai nesudarinėjami.
Rinkėjų sąrašai yra netikslūs, be to, daug žmonių negyvena toje vietoje, kur
jie yra prisiregistravę. Telefonų knygos taip pat atkrenta. Lietuvoje faktiškai nėra
nė vieno tikrai patikimo sąrašo, iš kurio būtų galima daryti atrankas. Galbūt jis
bus, kai bus įvesta asmens kodų sistema ir prie jos bus galima prieiti.
Atrankų tipai
(a) Paprasta atsitiktinė atranka
Sudaromas išsamus visų generalinės visumos elementų sąrašas. Kiekvie-
nam jo nariui yra suteikiamas tam tikras skaičius, pradedant 1. Po to, naudojant
atsitiktinių skaičių lentelę, yra atrenkamas reikalingas kiekis stebėjimo vienetų.
Ji yra tinkama, kai generalinė visuma nėra labai didelė. Ši atranka yra beveik
neįmanoma praktiškai taikyti, jei reikia atrinkti, pavyzdžiui, visos Lietuvos
gyventojus.
(b) Sisteminė atranka
Šiuo atveju tiesiog atrenkamas kas kelintas sąrašo narys. Pvz., jei Jūs turite
10 000 studentų sąrašą, o norite apklausti 1000, tiesiog atrenkate iš šio sąrašo
kas dešimtą žmogų,
Yra vienas svarbus dalykas, kurį reikia turėti omenyje, kai yra taikomas šis
metodas. Elementai sąraše turi būti išdėstyti atsitiktinai. Jei sąrašo elementai
yra surikiuoti neatsitiktinai, o su tam tikru periodiškumu, ir šis periodiškumas
sutampa su atrankos žingsniu, atrankinė visuma bus iškreipta. Pvz., atrinkinėjate
apklausai kareivius iš sąrašo, naudodami žingsnį 10 (t.y. kas dešimtą kareivį);
gali atsitikti taip, kad sąrašas bus sudarytas tokiu būdu, jog kas dešimtas jo
narys bus grandinis ar pan. Taigi Jūs apklausite vienus grandinius. Vadinasi,
taikant šį atrankos metodą, būtina įsitikinti, kad nėra jokių išsidėstymo sąraše
šablonų.
Apskritai imant, šis metodas yra lengviau pritaikomas nei paprasta atsi-
tiktinė atranka ir todėl natūraliai dažniau naudojamas.
(c) Stratifikuota atranka
Tai yra tam tikra jau minėtų atrankos tipų modifikacija. Kaip jau sakėme,
atrankos reprezentatyvumas priklauso nuo dviejų kintamųjų: atrankos dydžio ir
generalinės visumos homogeniškumo. Stratifikuota atranka leidžia padidinti
reprezentaciją, darant to paties dydžio atranką. Jos esmė yra ta, kad prieš darant
atsitiktinę atranką, tyrimo visuma, iš kurios ji bus atliekama, yra sugrupuojama
pagal tam tikrus mums svarbius požymius, pvz., lytį. amžių, gyvenamąją vietą.
T o k i u būdu mes turime grupes žmonių, kurios pagal tam tikrą požymi yra
homogeniškos ir todėl to požymio paklaida yra lygi 0. Kai turime šias
homogeniškas grupes, atliekame atsitiktinę atranką jų viduje. T.y. jei generalinę
visumą sudaro 10% moterų, kurioms per 60 m., o mes norime turėti 1000
žmonių atranką, tai iš moterų, kurioms per 60 m., sąrašo turime atrinkti 100
žmonių. Nebūtina yra sudarinėti atskirus sąrašus mūsų stratifikuotoms grupėms.
Galima tiesiog surūšiuoti jau egzistuojantį sąrašą taip. kad iš pradžių eitų moterys
i k i 20 m., po to 20-30 m. moterys ir 1.1., baigiant vyrais, kuriems 60 ir daugiau
metų. bei naudoti mūsų minėtą sisteminę atranką, t.y. atrinkti kas kelintą žmogų.
Etektas tas pats, kas ir sudarius atskirus sąrašus kiekvienai iš grupių.
Stratifikuota atranka faktiškai yra labiau reprezentatyvi nei paprasta atsitik-
tinė atranka, nes joje galima kontroliuoti tam tikrus svarbius, mūsų manymu,
požymius (lytį, gyvenamosios vietos tipą, pajamas ir 1.1.), o tuo pačiu išvengti ir
paklaidos šiuose kintamuosiuose bei su jais susijusiuose kintamuosiuose.
Daugiapakopė stratifikuota atranka
Dažniausia praktiškai yra sunku sudaryti vieningą visos generalinės tyrimo
visumos sąrašą. Neegzistuoja bendras Lietuvos gyventojų ar piliečių sąrašas ir jį
sukurti specialiai tyrimo tikslams būtų labai brangu. Todėl dažniausiai yra taikomi
atrankos metodai, kurie palengvina šį darbą. Juos taikant nereikalingas bendras,
sakykime, visos Lietuvos gyventojų sąrašas.
Jų esmė yra ta, kad atranka atliekama keliomis pakopomis. Skirtingose
pakopose yra atrenkami skirtingi elementai: sakykime, darant Lietuvos gyventojų
atranką iš rinkėjų sąrašų, pirmiausia galime atrinkti tam tikrą skaičių rinkiminių
apygardų (pvz., 35). kitoje pakopoje kiekvienoje iš apygardų galime atrinkti,
sakykime, po 3 apylinkes. O tada, jau turėdami apylinkių rinkėjų sąrašus, iš jų
galime atsitiktinai atrinkti žmones, kuriuos mes klausinėsime. Šio supaprastinimo
kaina yra kiek padidėjusi rezultatų paklaida.
Paprastai reikėtų atrinkti kuo didesnį skaičių apygardų ir apylinkių, mažinant
žmonių skaičių, atrenkamų kiekvienoje iš jų. Bet čia susiduriama su praktinio
pobūdžio problemomis: kuo daugiau respondentų apklausi vienoje vietovėje, tuo
mažesnės yra darbo sąnaudos. Taigi reikia derinti praktinę naudą su teoriniu
korektiškumu.
56 ATRANKOS 57
 Dar viena problema yra ta, kad visada egzistuoja tam tikras šansas, jog
darant tokią atranką, į ją gali nepakliūti, pavyzdžiui, Vilniaus miestas arba
pietryčių Lietuvos regionas. Norint to išvengti, galima daryti stratifikuotą
atranką kiekviename iš etapų, t.y. pirma sugrupuoti visas apygardas pagal
geografiniu:-regionus ir iš kiekvieno jų atrinkti tam tikrą apygardų skaičių, kuris
būtų proporcingas to regiono gyventojų daliai visoje Lietuvoje. Jei Vilniuje
gyvena 20% Lietuvos gyventojų, turime paimti 7 apygardas Vilniuje, jei iš viso
atrenkame 35. Analogiškai galime sugrupuoti apygardas į kaimo bei miesto ir
imti trečdalį kaimiškų apygardų, o likusias-miesto. Tokia stratifikacija leidžia
išvengti ir dar vienos problemos: nelygių įvairių vietovių gyventojų šansų patekti
į atranką. Jei, sakykime, mes iš pradžių atrenkame apygardas, po to apylinkes ir
žmones jose, gali atsitikti taip, kad į atranką papuls Neringos apygarda, kur yra
viso labo pora tūkstančių žmonių ir kokia nors Fabijoniškių apygarda, kur yra
keliolika tūkstančių rinkėjų. Akivaizdu, kad kiekvienas Neringos rinkėjas turės
kur kas didesnį šansą patekti į atranką nei Fabijoniškių apygardos rinkėjas. Kad
būtų išvengta šios problemos ir reikia stratifikacijos bei atrankos pagal apygardų
dalį bendrame rinkėjų skaičiuje. Tos apygardos, kuriose yra daugiau rinkėjų,
turi ir daugiau šansų patekti į atranką. Tokiu atveju Neringos apygarda apskritai
turi mažai šansų patekti į atranką, nors papuolus jai, kiekvienas jos rinkėjas ir turi
santykiniai daugiau šansų.
Duomenų svėrimas
Kartais dėl vienų ar kitų priežasčių atrankinė visuma neatitinka gene-
ralinės visumos kokiomis nors savo kategorijomis, pavyzdžiui, amžiumi, lytimi,
ar kaip dažniausiai būna, išsilavinimu. Tokiu atveju duomenys yra sveriami, t.y.
tam tikrų žmonių grupių atsakymams yra suteikiami koeficientai. Jei mes
apklausėme dvigubai daugiau nei reikėjo žmonių su aukštuoju išsilavinimu,
suteikiame jų atsakymams koeficientą 0,5. Tada jų sumažėja per pusę. Analo-
giškai pasikeičia ir kiti rezultatai: jei aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės buvo
labiau linkę dalyvauti politikoje, tai bendras dalyvaujančių politikoje procentas
sumažėja, nes sumažėjo žmonių su aukštuoju išsilavinimu.
Pranašumai: teorinis korektiškumas, galimybė kontroliuoti interviuotojų
darbą.
Trūkumai: netikslūs sąrašai, sunku gauti sąrašus, juos reikia pastoviai
atnaujinti, dalis žmonių negyvena nurodytais adresais, reikalingi atsarginiai
adresai, anonimiškumo problemos, interviuotojui dažnai tenka nueiti didelius
atstumus tik tam, kad įsitikintų, jog ten niekas negyvena arba tenka vaikščioti
keletą kartų, kol randa reikalingą žmogų, reikia fiksuoti atsisakymus duoti
interviu.
Netikimybinės atrankos
Šalia tikimybinių atrankų egzistuoja ir netikimybinės atrankos, kurios nėra
tokios korektiškos teoriniu požiūriu, bet kartais yra kur kas patogesnės praktiškai
arba tiesiog neišvengiamos (kaip elito tyrimų atveju).
(a) Tikslinė atranka
Dažniausiai yra taikoma, kai norima atlikti tyrimą kokioje nors specifinėje
grupėje, pvz., tarp kokios nors srities ekspertų, elite, religinėje grupėje. Tada
tiesiog apklausiami tie žmonės, kurie priklauso tai grupei ir yra prieinami.
(b) Kvotinė atranka
Jos esmė yra ta, kad atrankinės visumos modelis savo kontroliuojamų kin-
tamųjų proporcijomis atitinka bendrą visos tiriamosios visumos modelį. Atran-
kos modeliai tokiu atveju dažniausiai skaičiuojami pagal gyventojų surašymo
duomenis. Dažniausiai kontroliuojami kintamieji yra amžius, lytis, tautybė ir
išsilavinimas. Taigi tyrimui atrinkti žmonės turi atitikti bendrą visos Lietuvos
sudėtį pagal šiuos požymius. Jei Lietuvoje yra 12% 20-30 metų moterų, tiek jų
turime apklausti ir savo tyrime. Konkrečius žmones pasirenka pats interviuotojas
pagal jam duotą matricą. Jam liepiama rinktis kuo įvairesnius žmones.
Pranašumas: praktiškai lengviausiai taikoma, santykinai neimli darbo -
sąnaudoms.
Trūkumai: nekorektiška skaičiuoti paklaidas, priklauso nuo interviuotojo
subjektyvių pasirinkimų (pvz., gali pakliūti tik „geri" žmonės), neįmanoma
kontroliuoti interviuotojo darbo, ne visada įmanoma gauti duomenis, reikalingus
sudaryti atrankos modeliui.
(c) „Sniego gniūžtės" atranka
Specifiniais atvejais yra atliekamos „sniego gniūžtės" tipo atrankos. Jos
principas - suradus vieną mums reikalingą žmogų, su jo pagalba surasti keletą
k i t ų ir t.t. Jis taikomas tada, kai kitais būdais mūsų tyrimui reikalingų žmonių
surasti yra neįmanoma, pvz., tiriant narkomanus ar politinius teroristus ir pan.
Apskritai netikimybiniai atrankos metodai laikomi mažiau patikimais ir
teoriškai nepagrindžiamais, nors praktiškai ne taip retai yra taikomi.
Praktikoje taikomos daugiapakopės atsitiktinės atrankos pavyzdys:
Atranka vykdoma keletu etapų:
a) atranka suskirstoma geografiškai į 15 grupių (5 didieji miestai atskirai ir
10 apskričių). Kiekvienos grupės dydis nustatomas remiantis Statistikos
departamento duomenimis (žr. lentelę);
b) iš LR Statistikos departamento Gyventojų registro tarnybos duomenų
bazės atsitiktiniu būdu yra atrenkami pirminiai atrankos punktai (iš viso
atrenkama daugiau nei 50 atrankos taškų)
a) naudojant maršrutinės atrankos metodą, atrenkami namų ūkiai;
b) juose, naudojant „artimiausios gimimo dienos" taisyklę, atrenkami
konkretūs respondentai.
Vietovė 15-74 m. gyventojai Atrankos dydis

n % 77
Vilnius
474008 15.44 55 X. APKLAUSOS
Kaunas
339849 11.07 27
Klaipėda Apklausos yra bene pats seniausias žmonijos istorijoje informacijos rinki-
166701 5.43 mo metodas. Gyventojų surašymai, iš kurių ir kilo apklausos, buvo atliekami dar
Šiauliai 121572 3.96 20
Egipto laikais. Pirmosios apklausos, siekiant sužinoti žmonių nuomonę, pradėtos
Panevėžys 109599 3.57 18 daryti JAV dar 1824 m. Jos buvo atliekamos kaip papuola, nenaudojant jokios
Vilniaus apskritis 268625 8.75 43 griežtos metodologijos nei formuluojant klausimus, nei parenkant apklausai
žmones. Dabar Amerikoje jos vadinamos „šiaudinėmis apklausomis". Šiuo metu
Utenos a. Kauno a. 167622 5.46 27
apklausos yra bene pats populiariausias duomenų rinkimo metodas. Jo esmė yra
285817- 9.31 47 paprasta: specialiai atrinktai grupei žmonių pateikiamas formalizuotas
Alytaus a. 167622 5.46 27 klausimynas, atsakymai į kurį paskui yra analizuojami ir apibendrinami.
5.35 Apklausos metodas gali būti naudojamas tiek deskriptyviniais, tiek ir aiškini-
Marijampolės a. 164245 26
Panevėžio a. 158105 5.15 26 mo tikslais. Dažniausiai ji naudojama nustatyti žmonių nuomonei, požiūriui,
34 vertybinėms orientacijoms ar nuostatoms. Yra keletas apklausos atlikimo tipų:
Šiaulių a. 211216 6.88
anketavimas, apklausa paštu, apklausa telefonu ir interviu. Pirmiausia trumpai
Tauragės a. 107757 3.51 18
apie anketavimą.
Telšių a. 151044 4.92 26 Anketavimas
Klaipėdos a. 177139 5.77 29
Šis tipas gimė iš apklausų paštu. Siekiant padidinti atsakančiųjų į anketas
3070921 100 500 procentą, jos pradėtos nešioti į namus, paliekant anketas respondentams pildyti
patiems. Atėjęs tyrimo atlikėjas trumpai paaiškina, kokie yra tyrimo tikslai ir kaip
r e i k i a pildyti klausimyną ir po to surenka užpildytus klausimynus. Kartais šis
tipas derinamas su apklausa paštu, t.y. anketos išsiuntinėjamos paštu, o jas
surenka darbuotojai arba, atvirkščiai, išnešiojama darbuotojų ir paprašoma atsiųsti
užpildytas anketas paštu. Bet dažniausiai anketos išnešiojamos ir surenkamos
tyrimo personalo. Jo pranašumas, lyginant su apklausomis paštu, yra aukštas
atsakiusiųjų procentas ir greitis, bet, be abejojo kaina yra taip pat gerokai
aukštesnė.

Apklausos paštu

Šios apklausos naudojamos, kai tyrimas yra neskubus, t.y. kai galima laukti
atsakymų ilgą laiką, mėnesį, du ar net pusę metų. Jei tiriate nuomonę ar
nuostatas, kurios keičiasi greitai, šis apklausos tipas jokiu būdu netinka.
\ 1 ' K I ALISOS 61
 Vykdant apklausas paštu, respondentams yra išsiunčiama anketa su
paaiškinamuoju laišku, įdedant sau adresuotą voką užpildytam klausimynui
grąžinti. Didžiausia problema, darant tokio tipo apklausas, yra mažas atsakančių
žmonių procentas. Dažniausia nenoro atsakinėti priežastis yra rūpesčiai, kuriuos
užkrauna tokia apklausa respondentui: užpildyti klausimyną, įdėti jį į voką ir
nunešti iki pašto dėžutės. Didžiausias privalumas yra santykiniai mažos finansinės
sąnaudos.
Grįžtantys klausimynai turi būti kruopščiai registruojami: kurią dieną
kiek atsakymų gauta, koks yra bendras atsakiusiųjų procentas, kada išsiųsti
atsakymai (jei Jūsų apklausos metu atsitinka kas nors, kas gali stipriai paveikti
žmonių atsakymus, turėdami atsakymų išsiuntimo datas, galėsite nustatyti, kurie
klausimynai buvo užpildyti iki tam tikro įvykio, o kurie po).
Kartais anketos yra pakartotinai išsiunčiamos tiems žmonėms, kurie neat-
siuntė atsakymų. Paprastai tai daroma trys-keturios savaitės po pirminio
klausimyno išsiuntinėjimo. Jei apklausa yra anonimiška ir neaišku, kas atsiuntė
atsakymus, o kas ne, pakartotiniai laiškai yra išsiuntinėjami visiems, kartu
padėkojant už atsakymus tiems, kurie atsakė ir paskatinant atsakyti tuos, kurie
dar neatsakė.
Kaip jau minėta, labai svarbi problema š i o t i p o apklausose yra
atsakančiųjų žmonių procentas ir savybės. Ar tie žmonės, kurie atsako į
pašto apklausas gali reprezentuoti visus žmones, ar j i e yra kuo nors
specifiniai. Manoma, kad 50% grįžusių anketų yra patenkinamas rezultatas, 60% -
geras, o 70% yra daugiau nei pakankama. Yra įvairių būdų padidinti š[
procentą: stengiamasi patraukliai atspausdinti klausimyną ar respondentams
įdedamos nedidelės dovanėlės. Kaip ten bebūtų, visada reikia labai atidžiai
išanalizuoti, ar atsakiusieji žmonės kuo nors nesiskiria nuo tiriamosios visumos
ir jei tokie skirtumai išaiškėtų, atlikti duomenų svėrimą.
Klausimynas apklausai paštu turėtų būti labai aiškus, nes šiuo atveju, jei
respondentas ko nors nesupras, nebus kam paaiškinti. Todėl būtina parašyti kiek
įmanoma aiškesnes instrukcijas ir formuluoti klausimus kuo paprasčiau ir
vienprasmiškiau.
Interviu
Interviu metodu atliekant apklausą, respondentas yra klausinėjamas žodžiu
ir jo atsakymai yra žymimi klausimyne ar atsakymų lape. Taigi tokiam tyrimui
atlikti reikalingas interviuotojų tinklas. Interviuotojai šiuo atveju vaidina ganėtinai
svarbų vaidmenį. Nuo jų kokybiško darbo ir objektyvumo labai priklauso ir tyri-
mo kokybė.
Paprastai yra sunkiau atsisakyti dalyvauti apklausoje, kai prieš tave stovi
interviuotojas. Darant interviu taip pat gerokai sumažėja „Nežinau", „Neturiu
nuomonės" atsakymų. Interviuotojas visada gali paaiškinti vieno ar kito
klausimo, atsakymo varianto prasmę. Interviu atveju negresia neteisingas
anketos užpildymas arba praleisti klausimai, kaip tai dažnai atsitinka atliekant
anketavimą. Kita vertus, kyla interviuotojo įtakos respondentui problema,
Idealiu atveju, interviuotojas turi būti neutralus tarpininkas tarp klausimyno ir
respondento. Tai reiškia, kad keletas interviuotojų klausinėdami tą patį
respondentą, turi gauti tuos pačius atsakymus.
Yra keletas principų, kuriais vadovaujantis privalo būti atliekami
interviu:
1. Interviuotojas privalo atrodyti taip, kaip ir jo klausinėjami žmonės. Jei
interviuotojas, apsirengęs kaip turtingas žmogus, eis klausinėti vargšų
pensininkų, ko gero, jis turės problemų. Bendra taisyklė tokiu atveju yra
tvarkinga, neiššaukianti ir švari apranga.
2. Interviuotojas turi būti mandagus ir sudaryti nuoširdumo įspūdį. Patyręs
interviuotojas gali greitai nustatyti, kokio tipo žmonės patinka konkre -
čiam respondentui ir stengtis elgtis būtent taip.
3. Interviuotojas privalo būti kruopščiai išsistudijavęs klausimyną, kad netektų
stabčioti interviu metu. Taip pat reikėtų pabandyti perskaityti klausimyną
balsu.
4. Klausimai interviu metu turi būti formuluojami tiksliai taip, kaip jie yra su-
formuluoti klausimyne.
5. Jei klausimyne yra atvirų klausimų, būtina užrašyti respondento atsakymą
tiksliai taip, kaip jis buvo suformuluotas, nekeičiant nė menkiausio žodžio.
Negalima apibendrinti, perfrazuoti ar taisyti gramatinių klaidų.
6. Jei respondentas formuluoja savo atsakymą neaiškiai arba labai abstrakčiai, jis
turi būti perklausiamas, paprašomas patikslinti savo atsakymą.
Interviuotojai yra nuolat apmokomi ir kontroliuojami. Prieš kiekvieną tyrimą
jie yra supažindinami su tyrimo tikslais bei su tuo, kam ir kaip bus panaudoti
duomenys.
Paprastai vienas interviuotojas neturėtų daryti daugiau nei 15-20 interviu,
T o k i u būdu galima išvengti subjektyvios įtakos, kurią gali padaryti vienas
interviuotojas negerai atlikęs didelę dalį viso tyrimo. Interviuotojų darbas turi
b ū t i nuolatos prižiūrimas, t.y. priimant anketas, kiekviena iš jų patikrinama, ar
viskasužpildyta, ar atsakymai logiški, jei įmanoma, turi būti tikrinama, ar
interviuotojas tikrai atliko interviu ir apklausė reikalingą žmogų, apklausė taip,
kaip reikėjo apklausti.
Telefoniniai interviu
Pastaraisiais metais vis dažniau yra naudojamas telefoninės apklausos
metodas, ypač tose šalyse, kur telefonizacijos lygis yra ganėtinai aukštas. Šios
apklausos yra pigesnės nei interviu respondento namuose ar gatvėje,
atliekamos kur kas greičiau, lengviau kontroliuojamas interviuotojo darbas, nes
tokios apklausos vykdomos iš specialiai įrengtų laboratorijų, kur galima
klausytis, kaip vyksta interviu.
Atrankai paprastai naudojamas a t s i t i k t i n i ų skaičių rinkimo metodas.
Skaičiai telefono numeriui yra parenkami visiškai atsitiktinai.
Trūkumas yra tas, kad nesudaromas tiesioginis kontaktas ir respondentui
sunkiau įteigti pasitikėjimą. Be to, tokie interviu negali būti labai ilgi. Paprastai XI. EKSPERIMENTAS
daugiau nei pusvalandį telefoniniai interviu trukti neturėtų. Problema gali būti ir Eksperimentas dažniausiai yra asocijuojamas su tiksliaisiais ar gamtos
prasti telefono ryšiai. Galų gale respondentas gali sugalvoti tiesiog viduryje mokslais. Bet įmanoma taikyti eksperimento metodą ir socialiniuose moksluose.
pokalbio padėti ragelį. Dažniausiai šis metodas tinka aiškinimo problemai spręsti ir rečiau
naudojamas aprašymui.
 Pranašumai Trūkumai Eksperimento pavyzdžiu socialiniuose moksluose gali būti hipotezės, kad
žinios apie kitas tautas mažina neigiamų nuostatų kitos tautos atžvilgiu in-
Anketavimas • Palyginus su interviu • Praleisti klausimai
pigesni tensyvumą. Patikrinti tokią hipotezę galima eksperimentiškai: surinkti žmonių
• Didesnis anonimiškumo grupę, išmatuoti jų nuostatų kitos tautos atžvilgiu lygį, parodyti jiems filmą apie
laipsnis tą tautą ar paskaityti paskaitą ir vėl išmatuoti nuostatų lygį.
• Aukštas užpildymo
procentas Klasikinio eksperimento struktūra turi tris elementus:
1) priklausomą ir nepriklausomą kintamuosius (nuostatų intensyvumas -
Pašto • Pats pigiausias • Žemas atsakymų procentas
apklausa variantas • Galimi reprezentacijos nukry- priklausomas, žinių lygis - nepriklausomas);
• Nereikia daug tyrimo pimai dėl atsakinėjančių žmonių 2) eksperimentinę ir kontrolinę grupę (eksperimentinei yra parodomas
personalo specifiškumo filmas, o kontrolinei jis nerodomas);
• Reikalaujantis daug l a i k o
3) matavimą prieš poveikį ir matavimą po.
Interviu • Aukštas užpildymo • Brangus Taigi eksperimentas yra skirtas nustatyti nepriklausomo kintamojo poveikį
procentas • Reikalingi s p e c i a l i a i priklausomam kintamajam. Nepriklausomas kintamasis dar kartais yra vadina-
• Galimybė sėkmingai apmokyti žmonės
užduoti atvirus • Subjektyvi interviuotojo mas stimulu ir jis gali įgauti dvi reikšmes: arba jis yra, arba jo nėra. Šie kintamieji
klausimus įtaka respondentui t u r i būti operacionalizuojami, t.y. apibrėžiama, kokiais indikatoriais bus matuoja-
Telefoninis • Pigus • Reprezentatyvumo problemos mi šie kintamieji. Priklausomas kintamasis yra matuojamas prieš pateikiant tam
interviu • Greitas • Reikalinga gera ryšių kokybė t i k r ą stimulą ir po to. Labai svarbu, kad individai, su kuriais atliekamas eksperi-
• Klausimynas turi būti trumpas mentas, nežinotų jo tikslų, nes, būdami geros širdies, gali pasistengti nenuvilti
mokslininkų ir specialiai elgtis taip, kad hipotezė pasitvirtintų.
Apklausų pranašumai ir trūkumai Kontrolinė grupė yra naudojama nustatyti pašaliniams efektams, kurie gali
sukelti pokyčius priklausomame kintamajame. Jei ir joje įvyksta kokie nors
Pagrindiniai apklausų trūkumai yra tai, kad jos socialinius reiškinius matuoja pokyčiai tarp dviejų matavimų, vadinasi, egzistuoja pašalinis veiksnys eksperi-
ištraukdamos juos iš jų socialinio konteksto. Iš klausimyno niekada nėra mente. Kartais tuo pašaliniu veiksniu gali būti pats eksperimentas. Jei eksperi-
įmanoma susidaryti išsamaus, aiškaus vaizdo apie respondento gyvenimą ar jo m e n t i nė grupė sužino, kad su ja yra daromas eksperimentas, ji gali specialiai
aplinką. Be to. apklausos retai kada gali matuoti elgesį, dažniausiai tik nuomones, pradėti keisti savo elgesį. Tai yra vadinamas Hawthorne efektas, kilęs nuo vieno
nuostatas ir pan. Taigi apibendrinant galima teigti, kad apklausos stiprybė yra m i e s t e l i o pavadinimo, kurio gamykloje buvo atliekamas eksperimentas, siekiant
jos duomenų patikimumas, o silpnybė, kad ji dažnai šauna ne tiesiogiai į dešim- n u s t a t y t i , kokį poveikį darbo našumui turi apšvietimas. Buvo didinamas
tuką, t.y. tiesiog yra netinkama daugybei problemų spręsti.
64
 apšvietimas ir po to matuojamas darbo našumas. Pirmą kartą padidinus
apšvietimą darbo našumas padidėjo, antrą kartą atsitiko tas pats. Trečią kartą
eksperimentuotojai nusprendė apšvietimą sumažinti. Bet darbo našumas
padidėjo vis tiek. Paaiškėjo, kad darbininkai sužinojo apie eksperimentą ir tiesiog
kiekvieną kartą reaguodavo į jiems rodomą dėmesį, o ne į tai, padidėjo ar
sumažėjo apšvietimas.
Paprastai eksperimente nedalyvauja daugiau nei 20-30 žmonių. Jie dažniau-
siai parenkami kaip papuola. Aiškinamuosiuose tyrimuose retas atvejis, kad ryšys
tarp dviejų kintamųjų vienoje žmonių grupėje, išnyktų kitoje. Todėl nėra labai
svarbu, kad eksperimentui surinkta grupė tiksliai reprezentuotų visumą. Be
abejo, reikia stengtis, kad į ją papultų kuo įvairesni žmonės. Svarbu yra tik, kad
eksperimentinė ir kontrolinė grupės būtų panašios savo narių savybėmis.
Kartais eksperimentai gali vykti ir natūraliomis sąlygomis. Koks nors
svarbus įvykis gali būti traktuojamas kaip nepriklausomas kintamasis, kuris
daro įtaką priklausomam kintamajam (pvz., rinkiminė kampanija rinkiminiam
elgesiui). Problema yra ta, kad natūraliomis sąlygomis yra labai sunku kontro-
liuoti pašalinius poveikius.
Eksperimento pranašumai yra tai. kad jam reikia sąlyginai mažiau sąnaudų,
lyginant pvz., su apklausa, taip pat jis turi ganėtinai griežtą loginę struktūrą.
Trūkumas yra tam tikras eksperimentų dirbtinumas. Tai, kas atsitinka laborato-
rijos sąlygomis, nebūtinai turi įvykti ir natūralioje aplinkoje.
XII. CONTENT (TURINIO) ANALIZĖ
Content analizė dažniausiai naudojama dokumentų analizei. Dokumentai
s o c i o l o g i j o j e yra suprantami gana plačiai: tai knygos, laikraščiai, partijų
programos, paveikslai, kalbos, laiškai, įstatymai ir t.t. Klausimai, kuriuos norite
atsakyti ta i p pat gali būti įvairiausi: ar prancūzų literatūra daugiau dėmesio skiria
m e i l ė s temai nei lietuvių? Ar kandidatai, kurie pabrėžia praktines problemas,
dažniau išrenkami nei tie, kurie šneka apie aukštus idealus? ir t.t. Content analizė
labiausiai tinka masinių komunikacijos priemonių analizei. Jei norite įrodyti, kad
vyrams skirtos prekės laikraščiuose yra dažniausiai reklamuojamos sporto ir
ekonomikos skyreliuose, turite atlikti laikraščių turinio analizę, apsibrėžę, ką Jūs
l a i k y s i t e sporto ir ekonomikos skyreliais ir ką laikysite prekėmis, skirtomis
VYRAMS. Be to, turite nuspręsti, kokius laikraščius analizuosite, kokį periodą
imsite. Tada tiesiog atliekate paprasčiausią skaičiavimą, kiek kokių prekių yra
reklamuojama tam tikruose laikraščių skyreliuose.
Tokia analizė, kai atliekamas paprasčiausias skaičiavimas, yra ganėtinai
p a p r a s t a . Dažniausiai vis dėlto tenka ne tik skaičiuoti tam tikrų informaci-
jos tipo vienetų skaičių, bet ir analizuoti jų turinį. Sakykime, Jūs norite nustatyti,
ar tam tikras laikraštis yra liberalus, ar ne. Vadinasi, Jūs turite empiriškai apibrėžti
l i b e r a l u m o sąvoką ir išanalizuoti, kiek kartų laikraštyje pasirodė tam tikri
s t r a i p s n i a i (pvz., redakcijos vedamieji), kurie reiškė liberalias nuostatas ir
kiek kartų straipsniai, reiškę konservatyvias nuostatas. Taip pat Jūs turėtumėte
atlikti kelių k i t ų laikraščių analogišką analizę, kad galėtumėte pasakyti, kad vienas
ar kitas jų yra liberalesnis ar konservatyvesnis už kitus.
Content analizėje visada yra pasirinkimas taip griežto formalumo ir laisvos
interpretacijos. Analizuodami politiko rinkiminės kampanijos kalbas, galime
tiesiog suskaičiuoti, kiek kartų jis paminėjo smukusį pragyvenimo lygį kaip
problemą ir sakyti, kad jis rūpinasi paprastų žmonių interesais. Bet ne visada
didelis tokių žodžių skaičius reiškia tą rūpestį. Kartais tenka interpretuoti vieno
a r k i t o dokumento turinį ne taip formaliai ir tiesiog priskirti jam vieną ar kitą
orientaciją, remiantis savo subjektyviu to teksto įprasminimu. Geriausia, be
abejo, yra naudoti abu metodus kartu, t.y. atlikti ir formalizuotą, ir subjektyvią
analizę
66
 Antrinė statistinių duomenų analizė
Kartais tyrimui reikalingi duomenys jau yra kokiu nors būdu surinkti
įgavę statistinę formą. Mes jau minėjome paskaitose E.Durkheimo pavardę. Jis
be visų kitų savo nuopelnų žymus ir savižudybės priežasčių studijomis. Savo
tyrimams jis naudojo jau egzistuojančius oficialius statistinius duomenis apie
įvairias savižudžių charakteristikas: tarp kitų jis pastebėjo, kad protestantai
nevedę žmonės, žmonės neturintys vaikų yra linkę dažniau žudytis nei kiti žmo-
nės. Todėl jis padarė išvadą, kad viena iš savižudybių priežasčių yra per didelis
individualizmas, pasireiškiantis silpnais socialiniais ryšiais, t.y. visuomenine dez-
integracija.
Didžiausios problemos, atliekant tokius tyrimus, yra duomenų trūkumas ir
tų duomenų patikimumas. Ne visada egzistuojantys duomenys yra patikimi.
Tereikia prisiminti skirtingus skaičius, gaunamus statistikos departamento ir
darbo biržos apie nedarbo lygį, arba duomenis apie vidutinį atlyginimą, BNP ar
infliaciją. 1993 m. statistikos departamento ir pasaulio banko duomenys apie
infliaciją Lietuvoje skyrėsi 50%. Taigi didelė dalis tokių duomenų yra nelabai
tikslūs arba iš viso nepatikimi. Visada yra labai svarbu išsiaiškinti, kaip yra api-
brėžiamas nedarbas arba sunkus nusikaltimas, ypač jei norite lyginti duomenis
su kitomis šalimis.
Pagrindiniai duomenų šaltiniai yra šie: visų pirma gyventojų surašymo duo-
menys, statistikos departamento leidiniai, įvairių ministerijų leidiniai ir duomenų
bazės, įvairūs registracijos sąrašai, balsavimų rezultatai, įvairių tyrimų agentūrų
duomenys, kurie yra išleidžiami atskirais leidiniais.
XII. KOKYBINIAI TYRIMO METODAI
Focus grupės
Jos metu yra surenkama 7-12 žmonių grupė ir surengiama grupinė dis-
kusija. Diskusiją veda specialiai parengtas vedėjas, kuris neleidžia per daug
nukrypti nuo temos ir prižiūri, kad vieni jos dalyviai neužgožtų kitų. Tokia
diskusija dažniausiai yra įrašoma į vaizdo juostą ir paskui analizuojama. Šis
t y r i m o metodas dažnai yra naudojamas rinkos tyrimuose, taip pat kuriant
klausimyną apklausai. Juo galima išsiaiškinti galimas nuomones ir tokiu būdu
sudaryti patikimesnį klausimyną. Kartais šis metodas taikomas ir po tyrimo.
Siekiant interpretuoti vienokius ar kitokius gautus atsakymus. Pavyzdys: Lenki-
joje atliktas tyrimas apie liberalų partijos įvaizdį.
Stebėjimas
Stebėjimas yra dar vienas metodas, pateikiantis kokybinę informaciją apie tyrimo
objektą. Kaip sako pats žodis „stebėjimas", šio metodo esmė yra fiksuoti tam tikrą
elgesį, jį stebint. Kiekvienas žmogus šį metodą taiko dešimtis kartų per dieną,
stengdamasis suvokti, kas vyksta aplink jį. Stebėjimas kaip sociologinis
m e t o d a s viso labo tas pats stebėjimas, susikūrus sau kokius nors įvykių
įprasminimo rėmus. Jis tinka taikyti tada, kai tiriamas reiškinys yra labai komp-
leksiškas arba mums reikia labai gilių, išsamių, visapusiškų duomenų apie tą
reiškinį. Ta i p pat j i s yra taikomas tirti reiškiniams, kurie negali būti dirbtinai
atgaminti: demonstracijoms, panikai ir pan. Šis metodas labiausiai tinka ir įvairių
u ž d a r ų g r u p i ų tyrimams, pvz., nusikaltėlių gaujoms, religinėms sektoms, sub-
kultūriniams judėjimams ir t.t.
P a p r a s t u pavyzdžiu galima parodyti, kaip gali skirtis apklausos ir stebėjimo
r e z u l t a t a i . Dauguma žmonių turbūt pasakytų, kad tvarkyti aplinką, pakelti šiukšlę
gatvėje yra labai geras darbas ir tai darančius žmones, nors tai ir ne jų pareiga,
reikia gerbti. Bet atlikime paprastą stebėjimą: pabandykime apsiimti š i ų mums
nepriklausančių pareigų kur nors viešoje vietoje ir tuoj įsitikinsime, kad tapome
p a j u o k o s objektu. Jei sugalvosime sutvarkyti kieno nors ne vietoje
paliktas
68
 šiukšles, apie mus, ko gero, galvos: jis tai padarė ir dabar jį privertė tai sutvarkyti
arba jis tai padarė ir jį pradėjo graužti sąžinė, arba jis yra valkata ir renka visokias
šiukšles. Taigi nuostata, išreikšta anketoje, gali labai stipriai skirtis nuo tikrojo
elgesio.
Stebėjimas gali būti dviejų rūšių: a) stebėjimas „iš šono" ir b) stebėjimas ,,iš
vidaus", stebėjimas dalyvaujant. Pirmuoju atveju tyrėjas yra pašalinis stebėtojas,
nedalyvaujantis pačiame reiškinyje, kurį jis stebi. Antruoju atveju stebėtojas pats
dalyvauja stebimuose procesuose, veiksmuose. Dažnai ši antroji alternatyva yra XIV. STATISTINĖS ANALIZES METODAI
neišvengiama. Nusikaltėlių grupės ar religinės sektos nesileis būti stebimos
pašalinių asmenų. Vienintelė išeitis yra pačiam įsitraukti į tokią grupę ir atlikti Duomenų suvedimas
tyrimą. Taigi šis tyrimo metodas yra susijęs tiek su tam tikra rizika, tiek ir su Norint atlikti statistinę duomenų analizę kompiuteriu, bet kokią informaciją reikia
etinėmis problemomis, ar moralu yra apgaudinėti žmones, kuriuos tiri. Kita paversti skaičius, t.y. sukoduoti. Tai reiškia, kad kiekvienai kiekvieno
vertus, jei žmonės žino, kad juos stebi tyrėjas, jie gali pakeisti savo elgesį. Dar k i n t a m o j o r e i k š m e i reikia suteikti tam tikrą skaitmenį ar kitokį kodą.
viena problema yra ta, kad stebėtojas turi pats dalyvauti veikloje, vadinasi, nuo jo Taigi, jei turime klausimyną, jį turime perkelti į kompiuterio laikmeną, kurioje
veiksmų taip pat priklauso tai, kas vyksta. Čia labai svarbu yra nepadaryti kiekvienam klausimui atstovauja vienas ar daugiau kintamųjų (pateikti
kokios nors esminės įtakos, nes tada bus ištirtas savo paties elgesys, o ne tų pavyzdžius, kaip klausimus pervesti į kintamuosius, kiek kuriuo atveju reikia
žmonių, kurie yra tyrimo objektas.
kintamųjų, kaip yra koduojami atviri klausimai).
Paprastai atliekant stebėjimą yra daromi užrašai, t.y. žymima visa reikš-
minga informacija. Jei negalima pildyti užrašų stebėjimo metu, reikia tai atlikti
Duomenų dokumento forma
kuo greičiau po to, kad kuo mažiau informacijos užsimirštų. Idealiausias varian-
A1 A2 A3 A4 A5 A6
tas yra ištisiniai įvykių užrašai, nepaisant to, kad tyrimo ataskaitoje tebus pa-
1.
naudota 1 šimtoji jų dalis. Dažnai dar nebaigus tyrimo yra neaišku, kas yra svar-
2.
bu, kas - ne. Todėl kuo išsamesni užrašai, tuo sėkmingesnis gali būti tyrime
Biografinio metodo taikymo pavyzdžiu gali būti politinio elito tyrimas, 3.
kuriuo siekiama ištirti, kokiu būdu yra ateinama į valdžią. Tokiu atveju daroma 4.
serija gilių interviu, kuriuose nagrinėjamas visas žmogaus gyvenimo kelias: kas 5.
buvo tėvai, kiti giminės, kur augo, mokėsi, pradėjo dirbti, kaip susidomėjo politika, 6.
kaip vystėsi politinėj karjera ir t.t. 7.
Data Entry
Tai yra SPSS/PC sudedamoji dalis, skirta duomenų suvedimui. Su ja šiek
tiek susipažinsime seminarų metu.

Deskriptyvinės statistikos
Vieno kintamojo analizes metodai
P a t s p a p r a s č i a u s i a s kintamojo aprašymo būdas yra visų jo
reikšmių i š v a r d i j i m a s . T o k s duomenų pristatymas yra pats
detaliausias, bei iš jo nedaug
70
\\ ALIZkS MLTODAI 71
naudos. J i s gali būti naudingas t i k tuo atveju, kai mus domina konkretaus
Neretai nagrinėjant dažnių lenteles, kyla klausimas, nuo ko reikia skai-čiuoti
respondento atsakymai į tam tikrą klausimą. Bet j i s neturi jokios statistinės
analizės vertės. procentus: nuo visų apklaustųjų skaičiaus, t.y. ir tų, kurie neatsakė į konk-r e t ų
k l a u s i m ą , a r t i k nuo tų, kurie atsakė į klausimą. Tai priklauso nuo konkrečios
Dažnių pasiskirstymai a n a l i z ė s t i k s l ų . Jei turime amžių ir norime palyginti jį su surašymo
duomenimis, turime atmesti tuos respondentus, kurie neatsakė į šį klausimą. Tuo
Kitas paprastas būdas duomenims pristatyti - pateikti dažnių pasiskirs- tarpu, jei kalbame apie rinkėjų kairumą- dešinumą, turime įtraukti ir tuos
tymus. Kai kintamasis turi nedaug reikšmių, tai galima pateikti paprastą pasi-
respondentus, kurie nieko nepažymėjo anketoje - j i e savęs negali priskirti nė
skirstymą.
vienai pusei pagal š i u o s k r i t e r i j u s ir tai irgi yra reikšmingas atsakymas į
Čia pateikiamas atsakymų į klausimą bendrųjų pasiskirstymų pavyzdys
yra SPSS programa gauta analizės ataskaita. klausimą. Tokiu atveju galime teigti, kad x procentų žmonių negali savęs
priskirti nei dešiniesiems, nei kairiesiems, t.y. jiems šis grupavimas nėra aktualus,
A1. Ar Jus domitės politika? Value Label j i e neoperuoja ideologinėmis kategorijomis. Tada imame validų procentą (t.y. tą
Valid Cum
srcent Percent Percent grupę žmonių, kurie atsakė į klausimą) ir sakome, kad y procentų laiko save
Value Frequency Percent kairiaisiais, o z - dešiniaisiais.
19.1 19.9 19.9
Toliau pakalbėsime apie grupę aprašomųjų matų. kurie yra vadinami cent-rinės
Taip, labai 1 218 18.2 19.0 39.0 tendencijos matais. Yra trys pagrindinės charakteristikos: vidurkiai, moda,
208 20.8 21.7 60.7 m e d i a n a . V i s i j i e aprašo tą patį dalyką, t i k šiek tiek skirtingais aspektais.
237 37.7 39.3 100.0
430 4.1 Missing
Vidurkiai
47
V i d u r k i s rodo vidutinę kintamojo reikšmę. Sakykime, visi politikų reitingai yra
Domiuosi 2
Beveik nesidomiu 3
skaičiuojami būtent tokiu būdu. Jei vertinama nuo 0 iki 10, tai yra tiesiog
Visiškai nesidomiu 4 sudedami visų apklaustųjų parašyti balai ir padalinami iš apklaustųjų skaičiaus.
Bet vidurkis vienas pats ne visada daug pasako. Kartais reikalingos kitos
Totai 1140 100.0 100.0 charakteristikos, norint tiksliai suvokti skaičių prasmę.
Valid cases 1093 Missing cases 47
 „Frequency" reiškia absoliutų respondentų, pasirinkusių tam tikrą atsakymo
variantą, skaičių.
„Percent" - procentinė pasirinkusių tam tikrą atsakymo variantą dalis.
„Valid percent" - procentinė pasirinkusių tam tikrą atsakymo variantą dalis, atmetus
neatsakiusius į klausimą.
„Cum percent" - suminis procentas.
„Missing cases" - neatsakiusiųjų į kausimą skaičius.
Tais atvejais, kai kintamasis turi daug reikšmių (pvz., amžius), jas patartina
grupuoti. Tokiu atveju prarandamas tam tikras tikslumas, bet palengvėja duome-
nų suvokimas. Mes nebegalime pasakyti, pvz., kiek apklausėme žmonių, ku-:
riems yra lygiai 21 metai, bet įsivaizduoti apklaustųjų išsidėstymą pagal amžių
yra kur kas lengviau. Dažniausiai grupuojama remiantis tam tikrais kriterijais.
Sakykime, amžius grupuojamas arba kas dešimt metų, arba, jei tai yra svarbu,
į vieną grupę skiriant mokyklinio amžiaus žmones, į kitą studentiško,
atskirai pateikiant pensinio amžiaus žmones ir pan.
Moda
Moda yra dažniausiai pasitaikanti reikšmė. Sakykime, jei turime socialinio statuso
kintamąjį, ta socialinė grupė, kuri įgyja didžiausią reikšmę, ir yra moda. Rinkimų
atveju tai svarbu, jei reikia orientuotis į tam tikrą tiksliai apibrėžtą grupę: pvz., vidurio
kairiuosius (jei j i e turi aiškią ideologiją) arba vidurinę aukštesniąją klasę.
Mediana
Mediana yra vidurinioji reikšmė, dalinanti visas kintamojo reikšmes į dvi
lygias dalis. Tai reiškia, kad kintamasis turi lygų šansą įgyti reikšmę, kuri yra
d i d e s n ė u ž medianą ir reikšmę, kuri yra mažesnė už medianą. Politologijoje,
kalbant apie dvipartinę sistemą yra žinoma vadinamoji medianinio rinkėjo
teorema. Ta partija, kuri sugeba savo pusėn patraukti vidurinį rinkėją, laimi rinki-
mus. Iš to kyla ir kita teorema apie partijų artėjimą Į centrą. Partijos, siekdamos
patraukti savo pusėn vidurinį rinkėją, artėja prie centro ir viena prie kitos. Bet
š i o s t e o r e m o s galioja t i k dvipartinėje sistemoje.
74 XIV. STATISTINĖS ANALIZHS MHTODAl 75
Ryšio matai (koreliacijos koeficientai) (jei apklausiama visa tiriamoji visuma) arba jo taikymas yra nekorektiškas ( j e i
Ryšio matai yra skirti matuoti koreliacijai (priklausomybei) tarp dviejų atranka nėra atsitiktinė).
kintamųjų. Jų visų skaičiavimas remiasi vadinamuoju proporcingu klaidos
Chi-kvadratas
tikimybės redukavimo principo logika.
Imkime tokį pavyzdį. Turime klausimą apie žmogaus politini kairumą- Vyras Moteris Viso
dešinumą. į kurį galimi du atsakymų variantai (kairys-dešinys). Jūs imate vieną Tikintis e = 24 e = 36 60
po kito atsakytus klausimynus ir turite atspėti, kurį atsakymo variantą pasirinko 16 44
apklaustasis. Tarkime, kad Jūs žinote, jog 55% laiko save kairiuoju, o 45 - Netikintis e = 16 40
e = 24
dešiniuoju. Racionaliausia strategija tokiu atveju būtų visada spėti „kairysis" - 24 16
taip Jūs padarytumėte mažiau klaidų. Bet tarkime, kad Jūs žinote, jog egzistuoja
stiprus ryšys tarp kairumo-dešinumo ir tautybės. Kiekvieną sykį, prieš Jums Viso 40 60 100
spėjant politines pažiūras. Jums yra pasakoma respondento tautybė. Akivaizdu,
kad tokiu atveju Jūs padarytumėte mažiau klaidų. Taigi ryšio (koreliacijos) matai X2 - 10.66 df- p - 0.01
(koeficientai) ir nusako tą proporciją (dydį), kuria sumažėja Jūsų spėjimo klaidos
tikimybė. Kuo stipresnis ryšys tarp dviejų kintamųjų, tuo didesnis koreliacijos 1. Turime hipotetinę 100 žmonių apklausą.
koeficientas, tuo mažesnė Jūsų klaidos tikimybė. Jeigu, sakykime, visi kitataučiai 2. 60% jų sudaro moterys,.40% - vyrai, 60% - tikintys, 40% - netikintys.
būtų kairieji, o lietuviai dešinieji, tai ryšio matas būtų lygus vienetui ir Jūs, 3. Jei kintamieji būtų nepriklausomi vienas nuo kito. tai jų kryžminės lentelės
žinodami respondento tautybę, nepadarytumėte nė vienos klaidos, spėdami jo reikšmės būtų e. Tai yra vadinamosios tikėtinos reikšmės (expected fre-
politines pažiūras. quencies).
Nominalinių kintamųjų koreliacijai matuoti dažniausiai naudojamas Lambda 4. Parametras, rodantis arba ne ryšio egzistavimą tarp kintamųjų, apskai-
koeficientas (jis gali kisti nuo 0 iki 1, kur 0 reiškia, kad jokio ryšio tarp kintamųjų čiuojamas pagal formulę X2 = Σ ((x - e)2 / e), kur x yra stebima reikšmė, o
nėra, o 1 - ryšys yra absoliutus). Vienas iš ranginių kintamųjų ryšio matų yra e - tikėtina reikšmė, jei ryšio tarp kintamųjų nėra. Šiuo konkrečiu atveju X2
Gamina koeficientas (kinta nuo 1 iki -\ 1; ženklas rodo ryšio kryptį, t.y. pvz., ar reikšmė yra lygi 10,67. Šią reikšmę mes palyginame su standartine X: lentelių
aukštesnis išsilavinimo lygis reiškia ir aukštesnes pajamas, ar atvirkščiai). reikšme ir matome, kad tuo atveju, jei tarp kintamųjų nėra ryšio, X 2 Įgyti
Intervalinių ir metrinių kintamųjų tarpusavio ryšiui matuoti dažniausiai tokią reikšmę turi tik 1% tikimybę. Tai reiškia, kad su 99% tikimybe galime
naudojamas Pearsono koeficientas (R). teigti, kad ryšys tarp šių dviejų kintamųjų nėra atsitiktinis statistiniu požiūriu.
5. Kiekviena SPSS rezultatų lentelė, kurioje atliekamas X2 testas, pateikia tokius
Statistinio reikšmingumo testai parametrus: X2 reikšmę, laisvės laipsnių skaičių (df). kuris yra reikalingas,
lyginant X2 reikšmę su standartinėmis reikšmėmis ir tikimybę p. kad X 2 įgis
Nėra vienareikšmio mokslinio atsakymo į klausimą, ar tarp dviejų kintamųjų duotą reikšmę tuo atveju, jei tarp kintamųjų nėra ryšio.
egzistuoja ryšys, tiksliau, ar tas ryšys yra reikšmingas ar ne. Vienas iš to
nustatymo metodų yra statistinio reikšmingumo testai. Vertinant š i ų testų
rezultatus, visada reikia turėti omenyje, kad j i e rodo t i k statistinį, bet ne
substancinį ar prasminį reikšmingumą.
Statistinių reikšmingumo testų logika remiasi statistinės paklaidos logika.
Testas įvertina, ar tam tikri ryšiai ar skirtumai tarp kintamųjų gali būti paaiškinti
atsitiktinumu, t.y. atrankos paklaida, ar j i e yra nepriklausomi nuo šios paklaidos
galimybės.
Statistinio reikšmingumo testai gali būti taikomi t i k tuo atveju, jei yra
atliekama atranka ir ta atranka yra atsitiktinė. Kitu atveju testo taikyti nereikia
XIV. STATISTINES ANALIZl.S MHIODAI 77
 Čia yra pateikiamas analizės, atliktos SPSS, pavyzdys. Dispersijos analizė
Dispersinės analizės, kuri yra skirta testuoti statistiniam dviejų vidurkių
A3 Ar domisi politika by AMG Amžiaus grupes skirtumų reikšmingumui, logika yra tapati chi-kvadrato logikai. Šis testas taip
pat parodo tikimybę, su kuria galime gauti tam tikrą skirtumą tarp dviejų grupių
AMG Page 1 of 4
vidurkių tuo atveju, jei skirtumo tarp jų iš tiesų nėra. Reikia dar sykį pabrėžti,
Count kad šie testai naudojami atrankinių tyrimų atveju ir atrankos turi būti atliktos
Row Pct 16-19 m. 20-29 m. 30-39 m. 40-49 m. 50-59 m. atsitiktiniu būdu. Taip pat negalima teigti, kad jeigu radome tam tikrą ryšį tarp
Col Pct Row dviejų kintamųjų, tai jis būtinai yra prasmingas. Statistiniai ryšiai dažnai neturi
A3 1.00 2.00 3.00 4.00 5.00 Totai jokios substancinės reikšmės ar realios prasmės socialiniams reiškiniams
paaiškinti.
1 5 5 3 9 50 Regresinė analizė
.abai domisi 10.3 10.5 6.8 18.1 5.1
2.9 3.4 2.9 6.3 Paprasčiausią regresijos pavyzdį galime matyti šioje diagramoje.

2 25 58 65 66 90 444
Domisi 5:5 13.0 14.5 14.8 20.4 44.8 Y = 1+ X
22.5 32.4 41.1 54.6 62.2

3 65 95 78 41 34 391
Beveik nesidomi 16.5 24.3 19.9 10.6 8.6 39.5
58.9 53.5 49.6 34.4 23.0

4 20 20 9 10 12 105
Visiškai nesidomi 19.5 19.0 8.9 9.4 11.8 10.6
18.6 11.2 5.9 8.1 8.5 X
 991
100.0 Dviejii kintamų i{ ryšio analizė
146
Bendra regresinės lygties formulė turi tokį pavidalą Y = a + bX. Ši lygtis
14.7
kartu leidžia aprašyti dviejų kintamųjų tarpusavio ryšį ir prognozuoti vieno
120
12.1
kintamojo reikšmę, žinant kito kintamojo reikšmę. Realybėje dažniausiai toks
Column 109 178 157
idealus ryšys, kad visos reikšmės būtų vienoje tiesėje, neegzistuoja. Reikšmės
(Continued) Totai 11.1 18.0 t 15.9 būna išsibarsčiusios aplink tiesę. Vadinasi, mums yra svarbu žinoti, kiek tų
reikšmių išsibarstymo paaiškina mūsų gauta regresijos lygtis, siejanti du
(.hi-Square Value
kintamuosius. Šis dydis apskaičiuojamas pagal tokią formulę S (Y - V) 2 . kur
DF Significance
Y - yra stebima priklausomo kintamojo reikšmė. Y" - prognozuojama pagal
regresijos lygtį reikšmė. Tada iš bendros dispersijos (išsibarstymo) atimame gautą
Puarson 109.72687 15 .00000
i ikelihood Ratio 115.22370 15 .00000
dydį, kuris vadinamas nepaaiškinta dispersija. Gautą dydį padaliname iš bendros
Miintel-Haenszeltestfor 54.40428 1 .00000
dispersijos ir gauname skaičių, kuris rodo, kokią pasiskirstymo (dispersijos) dalį
linear association
paaiškina mūsų sukurta kintamųjų ryšio lygtis. Šis matmuo žymimas R2.

Minimum Expected Frequency- 5.579

Multiple regresio n
Regresinė analizė galima ir su keliais nepriklausomais kintamaisiais. Tokiu
atveju priklausomo kintamojo reikšmė yra prognozuojama, remiantis kelių kitų
kintamųjų reikšmėmis. Naudojant kompiuterį, šiuo metodu galima atlikti gana
įdomią analizę, sukuriančią kokio nors kintamojo aiškinimo modelį.
Y - a + b, X, + b 2 X 2 + b, X3
Laiko serijų analizė (time series analysis)
Tai yra regresinės analizės rūšis, kur nepriklausomas kintamasis yra laikas.
Faktorinė analizė
Faktorinė analizė yra latentinių ryšių tarp kintamųjų analizė. Ji sukuria
hipotetinius, dirbtinius kintamuosius, veiksnius, su kuriais bando susieti grupę
kintamųjų, kuriuos mes analizuojame. Jei regresinė analizė aiškino vieno
kintamojo variaciją, remdamasi kito (kitų) kintamojo (kintamųjų) variacija, tai
faktorinė analizė aiškina kelių kintamųjų bendrus kitimo šablonus, paternus. T.y.
faktorinė analizė lyg ir sukuria kažkokį bendrą grupei kintamųjų veiksnį, kuris
nulemia (paaiškina) tų kintamųjų variacijos bendrus ypatumus.
Svarbu suvokti tai, kad faktorinė analizė taip pat turi tik statistinę prasmę,
bet ne substancinę ar turininę. T.y. kompiuteris šiuo atveju viso labo atranda ir
susieja tam tikrus bendrus kelių kintamųjų kitimo paternus, šablonus. Bet jis
visai nepaiso, ar tarp tų kintamųjų yra kokia nors prasminė sąsaja. Prasmę
kompiuterio išskirtiems veiksniams turime suteikti mes, priklausomai nuo
kintamųjų, kurie turi glaudų ryšį su duotu veiksniu (turi didelį krūvį veiksnyje).
Su faktorinė analize reikia elgtis atsargiai: kompiuteris visada atranda kokius
nors ryšius tarp kintamųjų, visai nepaisydamas, ar yra prasminis ryšys tarp jų.
Todėl interpretacijos turi būti daromos labai atsargiai. Faktorinę analizę patartina
traktuoti kaip pagalbinį instrumentą atrasti kompleksiškus ryšius kintamųjų
grupėje.
XV. TYRIMO ETIKOS KLAUSIMAI
Kadangi socialiniai tyrimai dažniausiai yra susiję su vienokio ar kitokio
pobūdžio informacijos apie žmones rinkimu, labai svarbi problema šiuose
tyrimuose yra etika. Kaip atlikti kuo išsamesnį ir korektiškesnį tyrimą, kartu
nepažeidžiant etikos principų. Profesinės tyrėjų asociacijos š i ą problemą
sprendžia leisdamos tyrimų kodeksus. Vieną tokį kodeksą, priimtą bene
didžiausios s o c i a l i n i ų tyrimų profesinės organizacijos HSOMAR (Euro-
pean Society for Opinion and Marketing Research), č i a trumpai ir pa-
nagrinėsime.
Šiame kodekse galima išskirti keletą sričių, kurias jis siekia reguliuoti: a)
respondentų teises; b) tyrėjų profesines pareigas; c) tyrėjų ir klientų santykius.
Toliau pateikiami pagrindiniai punktai, kuriuos numato ESOMAR kodeksas.
a) Respondentų teisės
Kodeksas apibrėžia pagrindines respondento teises:
- bet koks dalyvavimas tyrimuose yra visiškai savanoriškas;
- respondentų anonimiškumas yra pagrindinis bet kokio tyrimo reikala-
vimas; tyrėjas privalo pranešti respondentui iš anksto, jei tyrimas nebus
anonimiškas;
- tyrėjas privalo užtikrinti, kad respondentui tyrimu nebus padaryta jokia
žala.
b) Profesinės tyrėjų pareigos
• Tyrėjas negali tyrimo veiklos sieti su jokia kita netyrimine veikla (pvz.,
marketingu ar reklama);
• tyrėjai yra atsakingi už turimų duomenų (ypač duomenų apie asmenis)
saugumą;
• tyrėjas turi siekti, kad tyrimo duomenys nebūtų neteisingai interpre-
tuojami.
c) Tyrėjų ir klientų santykiai
• klientas neturi teisės žinoti respondentų vardų ir adresų;
• tyrėjas turi suteikti klientui galimybę tikrinti tyrimo atlikimo kokybę;
80
XV. TYRIMO hTIKOS KLAUSIMAI
 bet kokios duomenų interpretacijos, kurių nėra tyrimo ataskaitoje, yra kliento
atsakomybė.
Pabaigai keletas praktinių patarimų, skirtų tiems, kurie gali turėti reikalų su
tyrimų kompanijomis. Pasirenkant kompaniją tyrimui atlikti, reikia įvertinti labai
daug dalykų. Taip pat nelengva ir korektiškai suformuluoti užklausimą
empiriniam tyrimui atlikti. Galbūt čia pateikiami patarimai palengvins ŠĮ uždavinį.
KAIP PASIRINKTI TYRIMŲ AGENTŪRĄ
I. Bazinė informacija apie tyrimų agentūrą
a) Kiek metų kompanija dirba tyrimų srityje? Ar tai vienintelė jos veikla?
Ar ji šalia to neužsiima marketingu?
b) Ar ji priklauso kompanijų grupei ar kitai kompanijai? Kiek savarankiška jos
veikla?
c) Ar ji yra kokio nors tarptautinio tyrimų agentūrų tinklo dalis?
d) Kas buvo jos klientai per pastaruosius 2 metus ir kokio tipo projektai buvo
vykdomi? Kuriems iš šių klientų dirbama reguliariai?
e) Ar galimas koks nors interesų konfliktas?
0 Kokioje srityje specializuojasi kompanija (pvz., viešosios nuomonės tyrimai,
kokybiniai tyrimo metodai eite.) g) Ar kompanija laikosi ESOMAR
kodekso? h) Ar agentūros duomenų apsaugos ir slaptumo išlaikymo
priemonės yra
pakankamos?
II. Informacija apie personalą
a) Kokią kvalifikaciją, išsimokslinimą yra gavę agentūros darbuotojai'.'
b) Kokią darbo patirtį turi darbuotojai?
a) Ar agentūra turi specifinių specialistų (psichologų, statistikos specia-
listų) ar juos samdo iš šalies?
c) Kas konkrečiai bus atsakingas už projekto vykdymą?
d) Ar galimos kokios nors komunikacijos, susikalbėjimo problemos?
III. Informacija apie agentūros veiklą ir technines galimybes
a) Kaip paprastai yra plėtojamas tyrimo projektas? Kokios yra formalios
projekto vykdymo struktūros?
b) Kas atlieka „lauko darbą": kiek platus yra interviuotojų tinklas; ar agentūra
turi specialiai parengtų interviuotojų, galinčių apklausti specialistus; kaip
atrenkami ir apmokomi interviuotojai; kaip jie instruktuojami prieš konkrečius
projektus; kaip interviuotojai yra kontroliuojami; ar klientas gali (esant
pageidavimui) stebėti interviuotojų darbą; ar agentūra leidžia a t l i k t i
nepriklausomą kontrolę, jei toks poreikis yra.
c) Kokią respondentų atranką paprastai naudoja agentūra'?
d) Kaip kompanija atlieka duomenų apdorojimą ir analizę: kokios yra duo
menų kodavimo, suvedimo procedūros; kas atlieka šį darbą; kokios
kontrolės procedūros yra taikomos; ar agentūra pateikia sudėtingą sta
tistinę analizę, jei to reikia; ar paprastai yra naudojami statistinio reikš
mingumo testai, pateikiant duomenis.
e) Kokio tipo ataskaitas agentūra paprastai pateikia: ar tik lenteles, ar ir
interpretacijas bei rekomendacijas. Ar galima pamatyti ataskaitos pa
vyzdžius.
f) Ar agentūra gali atlikti duomenų pristatymą? Ar tai įeina į tyrimo kainą?
g) Ar agentūra turi specialios tyrimų įrangos: telefoninių interviu laboratoriją;
testavimo kambarį ir pan.
h) Ar agentūra siūlo kokį nors autorinį tyrimo tipą (pvz., reklamos efektyvumo
indeksai, rinkos modeliavimas etc.)
i) Kaip paprastai vyksta apmokėjimo už tyrimą procedūros?
j) Kokia yra normali teisinė kontraktavimo tvarka?
KAIP PATEIKTI TYRIMO UŽKLAUSIMĄ
I. Atranka
a) Kokia bus tyrimo „generalinė visuma" (pvz., rinkėjai, firmos, ministerijos)?
a) Koks atrankos metodas bus naudojamas: kvotinis, atsitiktinis, stratifikuota
atranka, maršrutinė atranka? Ar bus papildomai apklausiama kokia nors grupė
respondentų?
b) Kiek respondentų iš viso dalyvaus tyrime?
b) Kokią dalį visumos apims tyrimas (jei atliekama, pavyzdžiui, ministerijų
apklausa)?
c) Kokius geografinius regionus apims tyrimas?
d) Kokia galima statistinė duomenų paklaida?
II. Duomenų rinkimas
a) Naudojamas metodas (interviu, telefoninis interviu, grupinė diskusija etc).
b) Jei tyrime bus naudojami „antriniai duomenys", iš kur jie paimti ir ar jie
patikimi?
c) Kur vyks pati apklausa (gatvėje, bute etc.)?
82 XV. TYRIMO ETIKOS KLAUSIMAI 83
d) Ar bus naudojami specialus filtrai, atrenkant respondentus (pvz.. t i k V. Kitos sąlygos
dalyvausiantys rinkimuose respondentai)?
a) Ar reikalingi susitikimai (kiek) su klientu iki pradedant tyrimą?
e) Kaip bus fiksuojami duomenys (klausimyne, tiesiai kompiuteryje, video
juostoje)'.'
b) Ar bus samdomi subrangovai atlikti kokiai nors tyrimo daliai?
d) Ar respondentai bus kokiu nors būdu skatinami? VI. Kaina
e) Kas atliks duomenų rinkimo darbą?
h) Kaip bus atliekama duomenų rinkėjų darbo kontrolė? a) Bendra tyrimo kaina (įtraukiant ir reikalingos papildomos medžiagos
i) Kaip bus instruktuojami duomenų rinkėjai (žodžiu, raštu)? kainą).
j) Ar bus atliekamas klausimyno testas, bandymas? b) Papildomos analizės kaina.
k) Kaip atrodys klausimynas? c) Taikomos nuolaidos.
1) Ar bus naudojama interviu kokia nors papildoma medžiaga (kortelės, d) Kainos indeksavimas/infliavimas, jei tyrimas yra ilgalaikis.
produktų pavyzdžiai)? e) Mokėjimo būdas (laikas, valiuta).
m) Ar tyrimas bus atliekamas vienam klientui ar keliems (omnibusas)? n)
Ar klientui bus leista susipažinti su „lauko darbo" medžiaga? VII. Sutarties sąlygos

III. Analizė ir ataskaita a) Duomenų nuosavybės teisės.

b) Duomenų skelbimo tvarka.
a) Ataskaitos forma. c) Saugumo ir konfidencialumo garantijos.
b) Jei tyrimas ilgalaikis, nuolatinis, kaip dažnai pateikiami duomenys? d) Sutarties papildymo/pakeitimo/nutraukimo sąlygos.
c) Kodavimo (atvirų klausimų) procedūros. e) Kontrakto trukmė.
d) Kokiais pjūviais bus pateikiami duomenys? f) Nuobaudos už vėlavimą/sąlygų nevykdymą.
e) Kokios statistinės procedūros bus taikomos analizėje? g) Ginčų sprendimo tvarka.
f) Statistinio reikšmingumo testai.
g) Galimybė gauti papildomą analizę, jei to reikia,
h) „Antrinių duomenų" š a l t i n i a i .
i) Ataskaitos kalba.
j) Ataskaitos kopijų skaičius.
k) Pristatymas.
1) Ar klientas gali gauti pirminę tyrimo medžiagą?
m) Kaip ir kiek bus saugoma pirminė tyrimo medžiaga?

IV. Laikas

a) Kiek laiko prieš pradedant tyrimą, reikalingas kliento sutikimas?

b) Kada reikia pateikti pvz.. testuojamus produktus ar kitą reikalingą medžiagą?
c) Kada bus atliekamas pats „lauko darbas"?
d) Kada bus pateikti pirminiai duomenys?
e) Kada bus pateikta galutinė ataskaita'.'
 XIV S, 1 A I lb 1 1M-.S

Išsibarstymo matmenys A27 Išsimokslinimas by A26 Lytis

/^
. . . . . . . . . . ... . . A26 Page 1 Df 2
Count
irtumas (tarp mažiausios ir didžiausios reikšmes)
Row Pct Vyrai Moterys
Šis matmuo rodo reikšmių pasklidimą, t.y. skirtumą tarp dviejų kraštutinių Col Pct Row
ikšmių. Tokia pati vidurkio reikšmė gali būti gaunama iš amžiaus grupės nuo 1 Totai
) iki 30 metų ir iš grupės nuo 10 iki 60 metų. A27
1 106 129 235
isp e i s i ja, stan d a rtinis nuoki \\ 'p i s Neb. vidurinis 45.1 54.9 20.9
Standartinis nuokrypis ir dispersija (kuri yra standartinis nuokrypis, 20.6 21.1
pa-;ltas kvadratu) rodo, kiek yra išsibarsčiusios reikšmės.
Tą patį vidurkį galime gauti, kai reikšmės yra išsidėsčiusios aplink vidurį 2 90 130 220
Bendr. vidurinis 40.9 59.1 19.5
*ba skalės kraštuose. Būtent tai ir rodo standartinio nuokrypio charakteristika.
17.5 21.2
ereentiliai
! 3 87 51 138
Percentiliai yra randami tuo pačiu principu kaip ir mediana (mediana PTM 63.0 37.0 12.2
ra 50% percentilis). 5% percentilis yra tokia kintamojo reikšmė, už kurią 16.9 8.3
ansas įgyti mažesnę reikšmę yra lygus 5% arba, kitaip tariant, reikšmė, žemiau
urios yra tik 5% visų reikšmių. Jie taip pat svarbūs nustatant, kaip pasklidusios 4 145 187 332
ra reikšmės, t.y. ar jos išsibarsčiusios tolygiai ar egzistuoja kokios nors jų Spec. vidurinis 43.7 56.3 29.5
ankaupos. 28.2 30.6
Skaičiuoti vidurkį, dispersiją yra korektiška tik tuo atveju, jei turime tolydų 5 87 115 202
kintamąjį, t.y. tokį kintamąjį, kurio reikšmės didėja tolydžiai, palaipsniui (kaip Aukštasis 43.1 56.9 17.9
imžiaus) ir yra viename kontinuume, skalėje, o ne šokinėja (lytis, partinė 16.9 18.8
priklausomybė) arba nėra viename kontinuume nuo mažiausios iki didžiausios
eikšmės. Column 515 612 1127
SPSS turi keletą komandų, skirtų matuoti ką tik minėtiems dydžiams Totai 45.7 54.3 100.0
FREQUENCY, DESCRIPT1VES, MEANS). Jos kartu su įvairiomis sub-
icomandomis leidžia išgauti visus viono kintamojo analizei reikalingus dydžius. Pirmas skaičius kiekviename langelyje yra absoliutus respondentų, turinčių tam
tikrą kintamųjų reikšmių kombinaciją, skaičius.
Antras skaičius yra eilutės procentas. Pvz., šiame pavyzdyje matome, kad tarp
Dviejų kintamųjų analizės metodai visų aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų 43,1% yra vyrai ir 56,9% - moterys.
Trečias skaičius yra stulpelio procentas. Pvz., 16,9% visų apklaustų vyrų turi
Kryžminės lentelės (krostabuliaeija)
aukštąjį išsilavinimą.
Tai pats paprasčiausias dviejų kintamųjų analizės metodas. Jis tiesiog
susieja dviejų kintamųjų dažnių pasiskirstymus arba kitaip tariant pateikia Iš šios lentelės galima padaryti keletą įdomių išvadų apie skirtingą lyčių
tam tikrus pjūvius. išsilavinimo lygį. Bet mums visada gali kilti klausimas, ar dviejų procentų skirtu-
Čia pateikiamas analizės, atliktos SPSS, pavyzdys. mas yra reikšmingas, ar jis atsitiktinis. Šiam atvejui yra naudojami įvairiausi
statistinių hipotezių testavimo metodai, kurių populiariausias yra Chi-k\adratas.