ALGIS KRUPAVICIUS Politinés sistemos kaita ir demokratija formacija, nes Lotyni, Ameriko 1. POLI NE KAITA IR DEMOKRATIZACIJA XX AMZIAUS PABAIGOJE1 serauS iq ir valdig tarp pai tvaldymo tikslus ir Salies uasienio aptikti daugiau nei aipsnidka nei stai 3,0 valstybes sumazéjo. Visa t Vertus, Sajtdzio, Kaip masi sSafangos pasikeitimas yra rev Demokratizacijos dinamikos ypatyb: ‘hegu bandymas jvardyti jos pobiidj reformy ar rev 8 délei reikia pasakyti, kad istoriskai demokr: Peréjimas is esmés vyko tail (08 dél ekonor Istybés demokr Smokratija. Nuo XIX a, pradzios iki XX a. pabaigos g ‘Kratizacijos bangas: (a) pirmoji banga ~ 1828-1926 m & Amerikos ir Pranciizijos revi ai demokrating Ponijoje, Kolumbijoje, Venesuel Agjusi 1974 metais su demoki Austrijo- loje ir kitose valstybése; (c) trevio io Europoje? . Kaip rodo politiniy rezimy pokye 'g), buvo ne tik pasauliniy k: Kovy ar neregety 2m Tepresiniy, rezimy amiius. Kitas jo poZymis ~ suvereniy, valstybiy 4 deuria lydejo ir demokratjos sklaida, ypaé antrojoje Simtmetio puseje. 1900 S 18 55 suvereniy pasaulio valstybiy net 13 buvo imperijos. K i 3 dabartinés pasaulio valstybes buvo sudétings kity 4.1 LENTELE, Potitiniy rezimy kaita ir ps SUVERENIOS VALSTYBES IR KOLONUOS GYVENTOLY SKAIEIUS (min) 2000 «+1950 1900 000) 1950) 1900 Dem 9 (62.0%) 22 (149%) 0 (010%) 34983 GA 7492 (1.0%) ROP 16 6.3%) 21 (19.6%) 25 (19.2%) 297.6 (5.0%) 285.9 (11,9%) KI 00.0%) 19 (14.6%) 000% 77,982) 2993 17.9% ™M 10 (5.2%) 64.6%) 1es07% 2251.38) AM 0 (00%) 56.86%) (00%) 1258 (088%) 6100 (266: AR 40/2088) 19 (6.5%) 0.0%) 19689(039%) 1220 15,15%) 0 08) ToT 55m 1207, 000% 141.9 2am) 816.7 (4 0 (00% K 010.0%) 43 (ram) 55 «42,9%) 118.4 (39%) 508.1 (90.2%) P 2 (1.0%) 31 20.1%) 20 (15.4%) 203.3 (8.5%) viso: 154 130 5.9097 2396.3 (109, 00.0%) (700,0%) (100.0%) 20° Century (2001 9-oj0 Azijoje nu Topoje 9-ojo de’ry roosmakt Walon i) silo, bet supers ipabaigoie” Erba potitines Kaic mnie pasaulyie Paras ag Kita i te Ea ee raae asian (eae 3 Dab PDAS FI perei- Bee ones Ce arom Bey arobaly masta Pereinamosians YalsybEME Pee het tipo: Jr pavesics SBRS., 20 Altikos, © diy Ryty valstybés arba bevel puse pasaulio Sali. Peréjimo p: Toru potitin’ gyvenima skatino analizuctl pet tizme, Antroji priclaida ~ procesas. Pradzioje vyksta a kiy linija yra grievto ir nuosal yksta perversmas, nga senas na per laisvus rink aujos Konstitucijos pask as procesas, kuris det as, bet tiksling inio:per valstybes 1s stipréjima ir v aisykliy.” Demokratijos Salini spall jud -snisko proceso vyksia Pa to pa my jtaka. Demo ine priclaida = j rinkimus sutapatina su paéia demo! ausybéms demol atas, bet ir nes pereii- 3 perejimo bi endimas siekti-dem: smus. Tretiosios demokr ja deter ina tik Salyse, {ybés modifikavimo procesas neretai save tnokratijos kirimo dali izvalgomis, tijos bang: mainas gerokai atsi okiamas kaip Ps tis Teidzin remtis, vyertindamas ankstes! 2, DEMOKRATIJA IR DEMOKR sje tik XX ama 5 kaitos tempy (pavyzd 1970). dijos tapo XX tyrimo objek grindinis j ngs. pereina.{.demel simtmetyje pasirodo paly' gard ir Kaui . Ryty Europes (Hunt Beyme 1996, Bunce 1999), skleidé, kad Lipset sureiks pasirode. esas, 0 pl os ir strate; vertu, nauji demokrat cijos diskusijose rasti bendresnes teor: kos veikéju p: tt tiga (O'Donn: veiksni2, Castells 1998). Antroji 98 veikejus nuo politinio clito (Dow |judejimus (Rueschemeyer et al. 1992, Fow (Offe 1997). Tresiojt ais ~ ekonomines p Kaufman 1995, Przeworski ir Limon tautiniai veiksniai yra ketvirtoji demokratizacijos disku: 1996). Tagiau iki Siol peréjimo | demokratija teorija stokojs ktiros, Kuri integruoty ir sintezuoty skirtingus paaisks in ir Higley 1998) per masini yker 1995) ar etnines bendrvome~ idos (Hag- s diskusiju us veiksnius.” mokratijos samprata Jos demokratizacijos studijy teorin: ond te pirminis daugum: tijos, kaip politines twarko politikos mokslo koncepeij nas: «kas yra... ra demokratif kie néra, Moksli avimo instrumenty, Tadiau Keistas fa ra sutarimo, kas tikslia demokratija. Tyrinetojai us. Nors demokrat suskirstyti neaiskius at 1a pagal J. Schumpeter ir R procediirines koneepeijas. procedt na gana tvitta (nors vis d vibrezima. catija reikalauja ne tik laisvu, izacijn istitucijy, WAikrinanciy, kad vald2ios po referencijy. Rv Dahl sake, kad demokr Lioli kaip individy bendruomens, kt mnodai kompetentingus dalyvaut sndruomenés valdymas tri ndami sprendi narys vertina visus kitus kaip patenkinti mi salsuoti wz galutinivs po! ‘uri biti nustatytas paki kmémis. Pagaliau ketvirta, penaruomenes spi poate = grvomenes nari ese day zit | Sras ir apie poiicos darbewarke Kad deol Fpencnsomencse,reivia tam tkro pain fines Sivolaiknes der saZiningy ir periodisky rinkimy; (©) sav {uot valdZia, politing ivarka, sociockonoming sa Jeirpol Kiti matuoja demokrati ~ sakes, kad ,apibrezimas yra minim: kurie bitini jo tapatybei “tybes — 0 ne kaip -minimalaus apibt Ziq’ Konkrecis dar 1942 m, J, Schumpeter kh tucing konkurencinés koves demokratijos verté tu tybémis; (b) demo ity geupiyy marionetemis: (¢) deiu pajama) rodiklio pasialé naudott Jui tija nera dichotor jacija su demokratija © gre come pagaliau (e) nedemokrat Ea doe inal Be aede poo -—pasirodé gerokai stipresné n du, kad visuomen: epi __enitele demotratios saya. Kit Lipset deiakratos Hea: EEN es procedtiriniu demokratijos ap Jala, urbanizacifa ir Svietimas ~ empiriniy tyrimy, duomen turi net fa Srigie-ie dal ve Stipres 981 su demokratizacja ir d nacionaliniy pajamu ysis: Hun- prestioser del aldzi ington, apibendrindamas ckonominio vystymosi poveikio demokratijos atsirad ui diskusijas, teige, Kad ilgalaikéje perspekt je ekonominis vystymasis suki Eh demokratijos salyees, tabiau jei ekonomine plétra nepatiria rimty ekonominin ja vystosi laipsni8kai kaip XTX a. Europoje. Jei greitas ek ‘auigimas yra susijes su ekonominémis krizemis, tuomet autoritariniai re- ip tretiosios demokratiza © Kita demokratijos priclaidy ir salyeu erupé yra kul Jaidos, kai bene svarbiausias démvo suomengje vertybéms ir iit nig vyravimas pricS k yyadys nuo M. Weber laiky per atstovavim Demokratizacijos prielaidos, salygos ir veiksniai Kita teoriné problem: nagringja daugui demokratizacijos pr lizes struktarg per .d Jis teigé, kad demokr s Buropoje gininky, pergales: (b) fygia as, kad demo- 991 metas, tik 8 Salys 2 ‘viety Sajungos suirimo | ‘mokratiskomis pagal L: ja, Lietuva, Lenkija, € s vertybe XX a. kontekste, kai di ir demo! ir 1993 mety duomenis,aus ir 2emvaldiskos avistokratijos it2¥0% pusiausvy®: Has ern (3) pn snosios asthe y suse somes uesimas pagan) SYolne NS : ae, EUTO TAIKOTARPSS BRUOZAL THUAN erermnanng seme formecifa: ee * pltinis elitas ~ tai dar vienas ciksnys, kuriam skiriamas ypatingas = AENIMO ELITAS Miia ie waa sano demakratizacijoje. Elito wma ( Sivoo: demokratizacijos ir tranzitolo es ng literatara iwrauké D Russtow, G_ O"Donnell, Ph. Sehrmiter, Karl. Per = {RANSFOAVACIOS Naujos wacko rau Darin kai stratgints lito guns BSE Kiet ee Hass ace tawebne So ma inkai ir scnojo valdantiojo jg\i bei opozicinio clito as men oe posaikiej. Benda teorine vost, ki ddemokratizacija yea sekanin KONSOLIDACLIOS vmceae ae rosaikingy grupes geba sudaryti pout as ir kartu pereit. Elite = ee aati tea Passive Fe doretas™ percjimas pripazistemes KSiP inkiausias variantas stabiliat jratijai susiformuott “Tranzitologin’s 60 institu kirimo veiksmi ino, kad eltas nado dvi snatch paca, kai nay insite fOrmavnes Troneenirugjamas siauros eli a 1 ree (2) kai nayjas poitins rezimas a onda kai dey it Korapro geiksnys, leidgs demokratiniams procesams pléttis bu daugelio vieto to rp” Ata vert, elito Kone dutio Europos stovykloje, Ale occa ip ae sj demokratizasjs eke OT ewok skye tris SMINgOS ‘ypiansybiniy organizaciy f velo Korpora politikes ako os bigotarpiais (1.2 Tentele) i insttucijy, ES ir NATO — poveikio n eee dds, jos sustiesté 14.270" ‘padaryti dvi esmines isvadas. sorts veikéj canoe roavpelia ir iniasktaida) Beene eee swariiiiai bavo pati a . sironge igyv vans pastaraji kaip prela hes reformas nuo pat demokratizacijos pradzios, ty. Vidurio Eur pom: Aalsiybese. Antra, iSorés politikos weak poi ee en Smo prastng i KON {ccliam besikeiiantioms valstybs stas priklausé nuo salyeu sujose demokratijose. arp ir lemiamas G, Sorensen, apibens pes: (1) moderizacijos (6 Boroves veiksnius, ypae pazyined per gyavelninti poitiniy KonsTikty pagimnd soo | poveikion Wes Sebi irik sistem, fur aB ‘Reliam SE ee NATO IE ‘eksta igskirdama protestantizamo ir kata ss, toterancios i ict 98 veikS= Sins Sales, ju poveikis ovo didZiausiay ney ousybin eS dikavo griezéiau- ius, (3) socialing viswomenés rupes, kurios sudaro vie fautiniy versio Korporacijy, poveikis buvo maziausia io rgsnizac tw: ausias, nes jos dazniausiat nekele isankstiniy salygu.?? Kita ve oje Salyje VES: nial demokra suomeng, (4) ;Sorés.veiksnius, ieectat idores velit {andix, procest, Kontekst Heorés veiksnia’ ir jegos nevetai nt iat, Sins teorinems rvostatoms po ANI} Y enge Vakary. Vokietios ir Japentios pavyae! renee pratizacijs procesygriezia Kontroiuo}se! ‘Vakary sajunsi erm povelk gala sirinkimui it k gait mate instituty atskyr moje." ARTIMI DEMOKRATIIA |TVIATINANTYS VEIKSNIAI IR HIPOTEZES: ‘uo Sal. i. Przewarski ir sym leidyba, 0 kai‘VISUOMENES ANALIZES LYGMUO- Lyemuo PILIETINE VISUOMENE POLITINE VISUOMENE: ELITAS Sociatiniy Koay formavimasis tuciniai paktal ir kormpromisal MASES Masiniai kotektyiniai veiksmai S. Tarrow pasitilytas m: mis aspektais: (a) darant pri formuoti apie vienas kito Zings ir m: bes; (c) demokratijos jsitvirtinimo procesas heroju, ar sekmiy ir nesékmiy istorija.© 4, DEMOKRATIZACIJA IR DEMOKRATIJOS |TVIRTINIMAS: KAI KURIOS LIETUVOS PAMOKOS Alffed E. Senn (Wisconsin-Madison univ tema kaip ,.galios piramidg™, kuti atspindi partinés struktiiros ir kon suomenes santykius, nurodydamas, kad ji institueionalizavo partijos Giau konst “ pakeité pa dar dominavo pr antinés valdzios { Pagal Alfred E, Senn, tvarkés uzdaviniy, smi Win, buvo pa 1.2 PAV. Toutos valdiia vs. konstituciné vali, (1996) Lictives partines sistemos ja. 8). ps, 5 os patirt{ Institucine demokratija gia gime pei Kita vers, Liewva karte Anieni Buvusioje Soviety Sajungore, ~ betalizacijos pniu besike 1EJIMO ETAPAS POLITIKOS VEIKEJAI gia daugybé naujy veikéju, kuri Dar daugisu, skirting! trumpal apatybés néra stabiliaso.tikslai paslan- ki spereinamoj kre Embrionines interesy grupes, Komunisty partia®™ LAP i Sajoeis) LAP ir Sais atiniu, jégu po 0 metais turéjo p: | formalaus politinio susi Institucinés demokratijos pagrindai Lietuvoje buvo suformuoti prigm LR Konstitucija, taciau demokt ansformacijos proces reiskia, kad kickvie 1992 Demokratines Ly. politikos veikejy strukt sieji igalina isk &5 politikos v ss sistemos transformacijos etapus: sreforma, demokratijos stabi iradimg (1.13 ma Kaip-valdzios part i (nuo 1990 mety) L demokratij onomija igyia tik Demokratijos-ko- ige, ka logika, ty. k : | Naldzios reformos. ~ Rares an it ralsybe veTeor tebe (yeu omr =o Gea tae ise eS ine visuomene 22 20200180 HMousoma Sinackaida «= 1.751808 BTS yas 250 28020250280 280 okratzacios Indoksas 2,18 185200198188 1.88 Weere mares sever os 2002008 2.75 pola - 97s as 875880 née valetybds indoksas - 29827528828 ee waletybés nek ES itis: Piasecka A. (2003) 3, 1 2003, New York, Freedom Howse, nga ir indeksai ski ‘4 07 rode labiausiai represing sh demokrating Demokratijos kokybés w2tikrinimas ~ esminis Lietuvos politikos darbotvarkes, ant demokratijos kokybe, atskiru v perty atsakymiais j tokio pobiidzio aokratija ve fy vertéty susirdpinti; kokia pazanga buvo pasiel 4 galima pagerinti tai, kas jau pa Sis vertinimo modelis r pibreziama per pagrindinix y tiniy principy igyvendinimo mastas mis, Pagal IDEA metodika svarbiausi demokri ing vieSujy sprend angi asmenu ki imybés vykdant vieSuju sprendimy kontrole.” Svarbiausiomis tybémis IDEA demokratijos k: bin ww it gyvenima: kai mentai yra pakank ir kas dar neat INSTITUGINIAI REALIZAVIMO REIKALAVIMAL MECHANIZMAL + referengumas fs s@2ining inkimal parinkimes inkty nareiginy Ferinxty pareiginy teisé Kontroliuoti ne- subordinacijs sistema finktus vyxcomesios valdzics pareigunus tatymo valida, valdtiy atskyrimas iausomo audito procesas 3 pareigojantys stancartal 188 vyfiausybés atviumas parlamento intormacjos bel visuornenes priezidral neprklausoma jackaige vvaleies prisinamumas sistemingos ir atveos konsult ‘tektyvios teisines kompensaciios ios Jairovés tolerancia Salyje = parama visienio demokratinems ‘vyiausybems bei Kovoms UE emokrating tarka Assessment: The Basis of the International IDEA Assessment Fi Democracy and Electoral Assistance, 2002. Halmstad, Bulls Ty fetus, ivertinti vykdomy reformy efektyvumg.** ctuvos politikos darbotvarke sudaro a ai: demokratijos legitimacijos, valdzios