Professional Documents
Culture Documents
ემბერი ანთროპოლოგია
ემბერი ანთროპოლოგია
ემბერი ანთროპოლოგია
n T ia
a pirveli qarTuli gamocema
qerol r. emberi
melvin emberi
piter n. peregrini
ISBN 978-9941-9116-1-3
sarGevi
winasityvaoba . ............................................................................................................................... 5
avtorTa Sesaxeb .......................................................................................................................... 12
da tvinis zomiT, socialuri jgufebis sididiT vimsjelebT kulturis raobasa da mis ganviTareba
da mdedri primatebis seqsualobiT. vimsjelebT, ze. Semdeg visaubrebT hominidebze – Cveni saxeobis
agreTve, im niSnebze, romlebic ganasxvavebs adami pirvel warmomadgenlebze, Homo-ze – romelsac
anebs sxva primatebisgan. pirvel CarCoSi saubaria miaweren kulturuli saqmianobis adreul niSnebs,
imaze, Tu rogor da ratom emuqreba gaqroba mraval ganvixilavT Homo erectus-s (welgamarTul adami
primats da rogor SeiZleba maTi dacva. meore Car ans) - pirvel hominids, romelmac datova afrika da
CoSi moTxrobilia mecnieri primatologisa da misi pirvelma gamoavlina rTuli kulturuli qceva. am
naSromebis Sesaxeb. axal, mesame CarCoSi warmodge gamocemaSi vrclad vmsjelobT imis Sesaxeb, Tu ro
nilia, ratom arian primatebi aseTi Wkvianebi sxva dis da ratom datova afrika Homo erectus-ma. pirvel
cxovelebTan SedarebiT. CarCoSi ganmartebulia, rogor ganasxvaveben ar
qeologebi qvis iaraRebs ubralo qvebisgan. meore
Tavi 5: primatebis evolucia: CarCoSi ganixileba tvinis evolucia da is fizikuri
adreuli primatebidan cvlilebebi adamianis organizmSi, romlebic tvins
hominidebamde gazrdis saSualebas aZlevs. mesame CarCoSi mocemu
es Tavi iwyeba adreuli primatebis gamoCenidan li gamokvleva amtkicebs, rom Homo erectus or saxe
da mTavrdeba CvenTvis cnobili informaciiT mioce obad unda daiyos. meoTxe, axal CarCoSi ganixileba
nis adamianis msgavsi maimunebis Sesaxeb, romelTagan Tanamedrove Simpanzeebis nadiroba, rogorc adreu
erT-erTi, savaraudod, orfexa hominidis winapari li adamianebis nadirobis modeli.
unda yofiliyo. primatis ganviTarebis ZiriTad ten
denciebs Cven masStabur ekologiur cvlilebebs vu nawili III: Tanamedrove
kavSirebT, romlebmac savaraudod, bunebrivi gadar
Cevis procesSi axali niSan-Tvisebebis Camoyalibebam adamianebi
gamoiwvia. imisaTvis, rom warmovadginoT, rogor
Tavi 8: Homo sapiens-is warmoSoba
xdeba Teoriis warmoSoba da gadamowmeba, pirvel
am TavSi ganxilulia Homo ereqtus _ welgamar
CarCoSi naCvenebia, Tu rogor gadaamowma erTma pa
Tuli adamianis gardaqmna Homo sapiens (gonier
leontologma sakuTari Teoria primatebis warmo
adamianad) da Tanamedrove fizikuri tipis adamia
Sobis Sesaxeb. meore CarCoSi aRwerilia pirveli
nis warmoSoba. Cveni globaluri orientaciis Ses
adamianis Tanamedrove giganturi adamianis msgavsi
abamisad, ganvixilavT rogorc paleontologiur,
maimunebi da maTi gadaSenebis mizezebi. mesame, axal
ise arqeologiur masalas ara mxolod evropidan da
CarCoSi mocemulia miocenuri adamianis msgavsi mai
axlo aRmosavleTidan, aramed msoflios sxvadasxva
munebis Tanamedrove gamokvleva.
nawilidan. gansakuTrebul yuradRebas davuTmobT
neandertalel adamians da mis damokidebulebas Ta
Tavi 6: pirveli hominidebi namedrove adamianTan.
am TavSi moTxrobilia or fexze gadaadgileba, am gamocemaSi vmsjelobT Y qromosomebis kvlevis
rac im jgufis mTavari ganmasxvavebeli niSania, Sedegad miRebuli monacemebis Sesaxeb. gamokvlevis
romelsac mivekuTvnebiT rogorc Cven, aseve Cveni mixedviT (iseve rogorc mitoqondriuli dnm-is mo
pirdapiri winaprebi – avstralopiTekebi. am gamoce nacemebis Sesaxeb kvlevis SemTxvevaSi), vvaraudobT,
maSi Setanilia axali monacemebi ramdenime saxeobis rom neandertalelebi ar iyvnen Cveni winaprebi. gan
anu taqsonis Sesaxeb, romlebic gamovlinda Cveni vixilavT, agreTve neandertalelTa ritualur qcev
bolo gamocemis gamoqveynebis Semdeg. am axalma aR ebs, romlebic maTi adamianurobis Sesaxeb eWvs badebs,
moCenebma, SeiZleba, mTlianad Secvalos Cveni war Tumca maT Cvens pirdapir winaprebad ar miviCnevT.
modgena adamianis evoluciis adreuli periodis Ses erT CarCoSi ganxilulia neandertalelTa zrdisa da
axeb. Cven ganvixilavT, agreTve avstralopiTekebis ganviTarebis kanonzomiereba, maTi Cvilobis periodis
kargad cnobil tipebs da maTi evoluciis sakiTxs. xangrZlivobis dadgenis mizniT. meore, axal CarCoSi,
am TavSi oTxi CarCoa. pirvel orSi mocemulia avs aRwerilia, rogor SeiZleba Tanamedrove adamianis
tralopiTekebis axali aRmoCenebi da is, Tu rogor `afrikuli~ warmomavlobis Teoriis Semowmeba.
Seesabameba es aRmoCenebi adamianis evoluciis Ses
axeb Tanamedrove warmodgenas. mesame CarCoSi aRwer
Tavi 9: samyaro zeda paleoliTis
ilia teqnikuri da kladisturi analizebi, romlebic
farTod gamoiyeneba paleontologebis mier evolu periodSi
ciuri urTierTobebis rukis Sesadgenad. meoTxe, am TavSi ganxilulia Tanamedrove adamianis kul
axali CarCo ganixilavs Australopithecus afarensis-s da turuli saqmianoba miwaTmoqmedebis ganviTarebamde
mis adgils adamianis evoluciaSi. – daaxloebiT 40000-10000 wlis win. SeviswavliT maT
iaraRs, meurneobasa da xelovnebas – adamianis Semo
qmedebis pirvel nimuSebs. garda amisa, vimsjelebT
Tavi 7: kulturis sawyisebi
adamianis mier CrdiloeT da samxreT amerikis kon
da Homo-s warmoSoba tinentebis kolonizaciasa da im gavlenaze, ro
am TavSi moTxrobilia kulturuli saqmianobis melic maT axal garemo pirobebze moaxdines. pirvel
pirveli TvalsaCino magaliTebis – qvis iaraRebisa CarCoSi moTxrobilia, rogor gamosaxavdnen qals
da sxva sagnebis Sesaxeb, romlebic mowmobs, rom ad zeda paleoliTis periodSi. meore CarCo Seiswavlis
reulma hominidebma kulturuli ganviTareba daax savaraudo gzebs, romlebiTac SesaZloa, adamian
loebiT 2-naxevari milioni wlis win daiwyes. Cven ebi amerikaSi moxvedriliyvnen. mesame, axal CarCoSi,
vadasxvaobas adamianebisa da primatebis gansxvaveb nawilebis Sesaxeb ianomamoTa Soris. amazonis auzSi
uli enobrivi SesaZleblobebis Sesaxeb. vimsjelebT tyis ganadgurebis magaliTiT mesame CarCo gviCvenebs
enebis warmoSobisa da imis Taobaze, Tu rogor Seu msoflio sistemis gavlenas lokalur ekonomikebze.
Zlia dagvexmaros kreolebisa da bavSvebis laparakis
Seswavlaze dakvirveba enebis warmoSobis gagebaSi. Tavi 18: socialuri fenebi:
Semdeg gadavinacvlebT aRwerilobiT lingvistikasa klasi, eTnosi da rasizmi
da lingvisturi divergenciis procesze. enisa da am TavSi ganixileba cvlilebebi socialur feneb
kulturis sxva aspeqtebs Soris urTierTdamokide Si da socialuri uTanasworobis sxvadasxva formebis
bulebis ganxilvis Semdeg, daskvniT nawilSi gan ganviTareba. mogiTxrobT, ra aris rasizmi, eTnikuri
vixilavT saubris eTnografias da statusiT, sqesi kuTvnileba da rogor ukavSirdeba isini xSirad
Ta da eTnikuri niSniT ganpirobebul gansxvavebas resursebis usamarTlo gadanawilebas. am TavSi da
metyvelebaSi. vrclad vsaubrobT eTnosTaSori vamateT axali masala imis saCveneblad, Tu ra samuS
si da kulturaTaSorisi komunikaciis Sesaxeb da aos atareben TanasworobisTvis mebrZoli sazoga
giCvenebT, rogor SeuZliaT lingvistebs daexmaron doebebi dominirebis SesaCereblad da piriqiT, aris
adamianebs kulturaTaSorisi urTierTobebis gaum Tu ara mesaqonle sazogadoebebi, sadac pirutyvze
jobesebaSi. pirveli, axali CarCo, haitel kreolebs piradi sakuTreba Tanabaria, Tanasworuflebiano
exeba. meore warmoaCens enebis gaqrobis problemas. bis momxre. yuradRebiT SevamowmeT CarCoebic da
azrovnebaze enis SesaZlo zegavlenis gamosakvl teqstic, raTa uaxlesi informacia mogvewodebina
evad, mesame CarCoSi dasmulia kiTxva, uwyobs Tu ara arsebuli uTanasworobis Sesaxeb rogorc SeerTe
xels inglisuri ena qalTmoZuleobis ideas. bul StatebSi, aseve mTel msoflioSi. pirvel, axal
CarCoSi, moTxrobilia socialuri fenebis Sesaxeb
Tavi 16: sakvebis mopoveba furaJul (Semgroveblur) sazogadoebaSi – tling
me-16 TavSi aRwerilia, Tu rogor icvleba sa itebSi, samxreT alaskaze. meore CarCoSi aRwerilia
zogadoeba sakvebis mopovebis TvalsazrisiT, ro socialuri fenebis warmoSoba globaluri masSta
gor Seicvala igi droTa ganmavlobaSi da rogor biT – rogor izrdeba ufskruli mdidarsa da Rarib
moqmedebs es cvlilebebi kulturuli cvlilebebis qveynebs Soris da ra uwyobs xels am tendencias. mesa
sxva tipebze, rogoricaa, magaliTad, ekonomikuri me CarCoSi ganxilulia is SesaZlo mizezebi, romle
sistemis cvlileba, socialuri fenebi da politi bic iwvevs raodenobriv gansxvavebas avadmyofobiT
kuri cxovreba. aq vmsjelobT, agreTve ~bazris mefu sikvdilianobaSi afrikel amerikelebsa da evropel
raJeebze~ (sakvebis mompovebeli), raTa gamoikveTos, amerikelebs Soris.
rom adamianTa umravlesoba, Tanamedrove sabazro
ekonomikis pirobebSi, Tavad ar qmnis sakveb produq Tavi 19: sqesobrivi urTierToba,
cias. pirvel CarCoSi ganxilulia cvlileba, ro sqesi da kultura
melic moxda `monadire mamakacidan~ `Semgrovebel me-19 Tavis pirvel nawilSi, sxvadasxva kulturaTa
qalze~ gadasvlisas. Sedarebebis safuZvelze, vimsjeleT sqesobriv urT
sayovelTaod miRebuli azriT, garemomcvel ierTobebsa da sqesTa Soris damaxasiaTebel niSan-
bunebaSi momxdari cvlilebebi industrializaciiT TvisebaTa cvalebadobis mizezebze, meore nawilSi
aris gamowveuli, magram garemos bevri ram dauSav ki cvlilebebze seqsualur urTierTobaTa mimarT
da winaindustriul xanaSi irigaciisgan, saqonlis damokidebulebasa da wes-Cveulebebze. avxseniT, rom
usistemo Zovisa da uzomo nadirobisgan. amis Ses Sexeduleba sqesze yovelTvis or sqess ar gulisx
axeb saubaria Tavis meore nawilSi. Cvens mesame, axal mobs. gamovyaviT Sromis procesSi qalis monawileo
CarCoSi ganxilulia, rogor moxda hanSuis Cinelebis bis yvela aspeqti da aRvniSneT, rogor ganisazRvreba
Segueba garemo pirobebTan ufro mSral terito sqesis mixedviT ~SromaSi~ Setanili wvlili. Sevita
riebze gadasvliT, sadac mesaqonleobisaTvis uke neT axali masala qalTa monadireobisa da misi gavle
Tesi pirobebi iyo. nis Sesaxeb Sromis ganawilebis Teoriaze. pirvel Car
CoSi sxvadasxva kulturaTa magaliTze ganvixileT,
Tavi 17: ekonomikuri sistemebi ratom aZleven zogierT sazogadoebaSi qalebs brZo
me-17 TavSi ganxilulia, rogor icvlebian sazoga laSi monawileobis uflebas. meore CarCoSi moTxro
doebebi resursebis ganawilebis TvalsazrisiT (ra bilia vaSingtonis Statisa da britanuli kolumbiis
aris `sakuTreba~ da ras niSnavs ,,mflobeloba‘‘), zogierT sazogadoebriv gaerTianebaSi qalTa poli
rogor gardaqmnian Sromis Sedegad resursebs sa tikuri aqtivobis zrda sabWoebis arCevis Semdeg.
Wiro saqonlad, rogor anawileben Sromas. Cven gan axali CarCo aRwers andebSi mcxovrebi metisebis
vavrceT da ganvaaxleT mesaqonleTa mier miwis gam warmodgenas imis Sesaxeb, rom gogonebis xangrZlivad
oyenebis Tema, ganvixileT politikuri sistemebis kveba ZuZuTi mavnebelia. sxvaTa Soris, iTvleba, rom
(kolonializmis CaTvliT) gavlena miwis sakuTreba ZuZuTi xangrZlivad kveba zrdis seqsualobas, xolo
sa da gamoyenebaze, ganvavrceT sakvebis ganawilebis xanmokle kvebas sxva Sedegebi mohyveba, magaliTad,
Temac. vmsjelobT, Tu ratom xdeba, rom zogierT maRali sikvdilianoba CvilebSi.
mefuraJe sazogadoebaSi bavSvTa Sroma ufro metad
gamoiyeneba, vidre sxvagan. pirvel CarCoSi ganix Tavi 20: qorwineba da ojaxi
ileba urTierTsawinaaRmdego azrebi imis Sesaxeb, mas Semdeg, rac ganvixilavT sxvadasxva Teorias
iwvevs Tu ara sazogadoebrivi sakuTreba ekonomikur imis Sesaxeb, ratom aris qorwineba sayovelTaod
kriziss. meore, axal CarCoSi moTxrobilia Sromis ga miRebuli, gadavinacvlebT qorwinebebis gansxvave
bul wes-Cveulebebze, akrZalvebze, meuRlis arCevasa kulturaTaSorisi gamokvleva eWvs, rom omebis
da meuRleTa raodenobaze. Tavi ojaxis sxvadasxva mizezi aradasavlur samyaroSi, umTavresad, qalebi
formaTa mimoxilviT mTavrdeba. axali gamokvleva arian. davamateT axali masala popularul politi
exeba imas, Tu ratom aris sacoleTa fasi gansxvavebu kur mimarTulebebSi gaerTianebis mizezebze. axali
li, ra kavSiria mosaxleobis simWidrovesa da manZils CarCo mogviTxrobs irokezebis konfederaciaze.
dasaqorwinebel pirebs Soris. qalTa mdgomareobidan meore CarCo exeba erovnebaTaSoris da kulturaTa
gamomdinare, gavaSuqeT mravalcolianobis sakiTxi. Soris urTierTobebs ekonomikis ganviTarebasa da
axali CarCo mikroneziel iapebs exeba da maT magali demokratiaSi. mesame CarCoSi mocemulia masala imis
Tze gadmogvcems zogierTi sazogadoebis Tvalsaz Sesaxeb, rom axali gvineis abelamis tomSi adgilo
riss qorwinebis ceremoniis usargeblobaze. meore, brivi sasamarTlo uflebas aZlevs qalebs, gaasaCiv
ganaxlebuli CarCo ikvlevs col-qmris urTierTo ron seqsualuri Zaladoba.
bas: aRwers gansxvavebebs siyvarulSi, intimurobasa
da seqsualuri eWvianobis formebSi. mesame CarCo Tavi 24: fsiqologia da kultura
Si, romelic ojaxis organizebas exeba, ganxilulia am TavSi ganxilulia fsiqologiuri ganviTarebis
sakiTxi, Tu ratom izrdeba iseT qveynebSi, rogoric zogierTi universaluri magaliTi, fsiqologiuri
Cvenia (amerika), erTmSobliani ojaxebis raodenoba. gansxvavebebi sazogadoebaTa Soris da maTi mizezebi,
pirovnebis gansxvavebuli aRqma sxvadasxva sazoga
Tavi 21: ojaxis sacxovrebeli doebis adamianebis mier (mag. sakuTari pirovnebis
da naTesaoba aRqma), rogor SeiZleba fsiqologiuri procesebis
adamianTa socialur cxovrebaSi Casawvdomad codna dagvexmaros kulturuli sxvadasxvaobis ga
gansakuTrebuli mniSvneloba maT sacxovrebels eni gebaSi. zogierTi didi procesis gamosayofad, rom
Weba. erT-erT CarCoSi mocemulia msjeloba axal lebic gansakuTrebul gavlenas axdens pirovnebaze,
mosaxleobasa da mozardTa winaaRmdegobas Soris ori axali qveTavi davamateT. pirveli Seexeba bavS
SesaZlo kavSiris arsebobis Sesaxeb. meore CarCo vis garemomcveli pirobebis mniSvnelobas, meore ki
exeba imas, Tu rogor moqmedebs sacxovrebeli adgi im zemoqmedebas, romelsac bavSvze sxvadasxva kul
lisa da naTesaobis gamocvla qalebis cxovrebaze. turisaTvis damaxasiaTebeli `mSobliuri Teoriebi~
mesame, axali CarCo gvacnobs dedis Zmis rols Cero (eTnoTeoriebi) axdens. pirvel, axal CarCoSi ganxi
kis indielebSi, romlebic aSS-s samxreT-aRmosavleT lulia, ramdenad mniSvnelovania mozardebis cneba
nawilSi cxovrobdnen. marokoSi. meore CarCoSi Sedarebulia dawyebiTi
skolebi iaponiaSi, CineTsa da aSS-Si da ganixileba,
Tavi 22: asociaciebi da ramdenad SeuZliaT skolebs cnobierad Tu qvecnobi
saerTo interesTa mqone jgufebi erad gadascen bavSvebs adamianisTvis umniSvnelova
aq vmsjelobT msoflios sxvadasxva kuTxeSi arse nesi faseulobani. mesame CarCoSi gadmocemulia azri,
buli asociaciebis, kerZod, nebayoflobiTi asocia qalebsa da mamakacebs sakuTari Tavis gansxvavebuli
ciebis Sesaxeb, romelTa ricxvi ganuxrelad izrdeba. aRqma, ris gamoc maTi moralic gansxvavebulia.
erTi qveTavi exeba periodul sakredito asociaciebs
da maTi muSaobis princips _ rogor awvdian isini Tavi 25: religia da magia
did Tanxas garkveul pirebs, rogori gansakuTreb mas Semdeg, rac vimsjelebT imaze, Tu ratom aris
uli mniSvneloba aqvs amas qalebisTvis da ramdenad religia msoflios yvela kulturisTvis damaxasi
ufro met mniSvnelobas iZenen isini sacxovrebeli aTebeli, davakvirdebiT gansxvavebul konfesiebs.
adgilis Secvlisas. pirveli CarCo pasuxobs kiTxvas, vnaxavT, rogor cdiloben adamianebi micvalebulTa
Tu ramdenad axerxebs qalTa organizaciebi maTi md gacocxlebas, agreTve amoucnobi movlenebis asax
gomareobis gaumjobesebas da Zalauflebis zrdas. snelad maTTvis adamianuri Tvisebebis miniWebas.
meore CarCoSi mocemulia msjeloba imis Sesaxeb, Tu SevecadeT gagvego, ratom vardebian qalebi eqstaz
ratom warmoiSva quCis bandebi da ratom mimarTaven Si ufro xSirad, vidre mamakacebi. pirveli CarCo
isini zogjer Zaladobas. bolo, axali CarCo ganixi mogviTxrobs niu inglendis meTevzeebze, romelTac
lavs eTnikuri asociaciebis rols CrdiloeT ameri sxvadasxvagvari tabu an `ubedurebis acilebis~ rit
kis CainaTaunebSi (Cinur ubnebSi). ualebi SiSis grZnobas uqarvebda. meore, axali CarCo
aRwers Samanizms meqsikis `siera otomis~ tomSi. bolo
CarCoSi moTxrobilia axali religiebis warmoSobis
Tavi 23: politikuri cxovreba: Sesaxeb da miuTiTebs, rom msoflioSi TiTqmis yvela
socialuri wesrigi da uwesrigoba
religia mcire seqtebidan da kultebidan warmoiSva.
Cven vakvirdebiT, ramdenad gansxvavdebian sazo
gadoebebi erTmaneTisgan politikuri organizaciis
TAavi 26: xelovneba
doniT, im gzebs, romelTa saSualebiTac adamianebi
mas Semdeg, rac vimsjelebT xelovnebis arsze,
liderebi xdebian, imas, Tu ramdenad monawileoben
ganvixilavT saxviTi xelovnebis, musikisa da folk
isini politikur procesebSi da rogor wyveten kon
loris gansxvavebul tipebs da SevecdebiT zogierTi
fliqtur situaciebs, mSvidobianad Tu Zaladobis
maTganis axsnas. droTa ganmavlobaSi xelovnebis
gamoyenebiT. vmsjelobT imaze, Tu rogor Secvala
cvlilebasTan dakavSirebiT vimsjelebT mcdar war
kolonizaciam samarTlebrivi sistema da gadawyve
modgenaze, TiTqos `primitiuli~ xalxebis xelovne
tilebebis miRebis meTodebi, rogor SeiZleba kon
ba dros ar eqvemdebareba; agreTve, evropasTan kon
fliqtebis mSvidobianad mogvareba da rogor badebs
taqtis Semdeg xelovnebaSi momxdar cvlilebebze.
10
magaliTad, iyvnen Tu ara neandertaleli adamiane eSe). am leqsikonis saSualebiT studentebs SeuZliaT
bi Tanamedrove adamianTa winaprebi; izrdeba Tu swrafad Seafason sakuTari Tavi. sruli leqsikoni
ara uTanasworoba qveynebs Soris; aris Tu ara eT mocemulia wignis bolos, raTa studentebma SeZlon
nokonfliqtebi uZvelesi droidan SemorCenili si am terminebis mniSvnelobis moZebna wignSive.
Zulvilis Sedegi da aA .S. profesionalTa amJamindeli wignis bolos moTavsebuli SeniSvnebi. mtki
kamaTis sagania Semdegi sakiTxebi: erTi Tu meti saxeobis ced gvjera, rom dokumenturi dasabuTeba Zalian
ganviTarebis Sedegia Homo erectus; _ welgamarTuli mniSvnelovania mkiTxvelisTvis, raTa icodes, Tu ra
adamiani mecniereba humanurobis winaaRmdeg; adamianis masalas emyareba wignSi gakeTebuli daskvnebi. ase
uflebebi kulturuli fardobiTobis winaaRmdeg. Ti masalis safuZveli yovelTvis gamoqveynebuli
sqesis kvlevis axali perspeqtivebi. aq Sesu gamokvlevebia. Sesabamisi masalis miTiTebebi moce
li sakiTxebi sqessa da sqesobriv urTierTobebs mulia wignis bolos moTavsebul SeniSvnebSi (Tavebis
exeba rogorc anTropologiis, ise yoveldRiuri mixedviT).
cxovrebis TvalsazrisiT (mag: seqsizmi enaSi; qalTa wignis bolos moTavsebuli bibliografiA. sqo
sazogadoebebi da qalis statusi da Zalufleba; qa lioebSi aRniSnuli literatura Sekrebili da mo
lisa da kacis moralis dapirispireba; cvlilebebi, Tavsebulia wignis bolos.
romlebic ganicada qalis rolma preistoriul sa
zogadoebebSi).
anTropologiuri pirvelwyaroebi: am gamocema danarTebi
Si studentebisTvis gasacnobad Semotanili siaxlea
CarCoebi, romlebic Seicavs nawyvetebs sxvadasxva instruqtorisaTvis (pedagogisaTvis)
mecnierTa originaluri statiebidan. instruqtorisaTvis saWiro wyaroebi da masa-
saintereso sakiTxavi: Cvenma koleqtivma didi lebi testirebisaTvis. instruqtorisaTvis saWiro
siamovneba miiRo saintereso gamokvlevebis da aR masala Seicavs Tavebis mokle mimoxilvas, wyaroebsa
moCenebis aRwerisas, Tanac im saxiT, rom damwyebi da sadiskusio sakiTxebs, Temebsa da sakvlev pro
studentebisTvis advili gasagebi yofiliyo. Sevec eqtebs, internet-wyaroebs, saswavlo filmebs, daax
adeT Segvemcirebina teqnikuri Jargoni da mxolod loebiT 1600 kiTxvas SesarCevi pasuxebiT da sworia/
is terminologia gamogveyenebina, romlis codnac arasworia SefasebiT, narkvevebs da a.S. yovel test-
studentisTvis aucilebelia anTropologiis miR kiTxvas miTiTebuli aqvs Sesabamisi gverdi wignSi.
wevebis Sesafaseblad da Semdgomi, ufro rTuli test-generatoriEQ. es programa aadvilebs tes
kursebis Casawvdomad. Cveni azriT, aucilebelia, tebis Seqmnas da gvTavazobs sxvadasxva arCevans maTi
wigni Tavisuflad ikiTxebodes, ara mxolod imi organizebisa da testis bankebisa da testebis war
tom, rom mkiTxvelma gaigos, razea saubari, aramed mosadgenad. am programiT gaTvaliswinebuli SemTx
imitomac, rom anTropologiis Seswavlis procesi veviTi numeracia da teqstis generatori idealur
ufro saintereso gaxdes. axali terminebi, romelTa gamosayenebels xdis mas testebis sxvadasxva vari
Semotana zogjer gardauvalia, teqstSi muqi Srift antis Sesaqmnelad. Ziebisa da daxarisxebis Zlieri
iT aris gamoyofili (asevea wignis bolos arsebul funqcia aadvilebs kiTxvebis lokalizacias da maT
leqsikonSi). ganlagebas Tqveni survilis mixedviT.
terminebis leqsikoni: yoveli Tavis bolos rigi IV, anTropologiuri diapozitivebi. 50
CamoTvlilia teqstSi Sesuli axali terminebi, rom diapozitivi gadaRebulia teqstSi mocemuli gra
lebic muqi SriftiT aris gamoyofili. Tavis bolos fikebidan, diagramebidan da tabulebidan da xels
Segnebulad ar vimeorebT terminebis ganmartebebs, uwyobs studentis mier saleqcio Temebis ukeT aRq
raTa studentebs sakuTari Tavis Semowmebis saSu mas.
aleba mivceT, miT umetes, rom ganmartebebi mocemu videomasalaA. prentis holi gTavazobT or axal
lia wignis bolos moTavsebul leqsikonSi. video serias. `amerikeli indielebis Secvla ameri
umniSvnelovanesi kiTxvebi. TiToeuli Tavis kis SecvlasTan erTad: amerikeli indieli xalxebis
bolos mocemulia oTxi kiTxva, romlebic moiTxovs videoistoria~ da `ritualebi: afrikis tradiciuli
studentebis azrovnebis gaaqtiurebas TavSi ganxi mosaxleobis videoistoria~. garda amisa, maRali
lul masalasTan dakavSirebiT. kiTxvebi ar moiTxovs xarisxis, sxvadasxva jildoebiT aRniSnuli video
teqstSi mocemuli masalis gameorebas. gvinda, rom filmebi `filmmeiqers laibreris~ koleqciidan.
avamoqmedoT studentebis warmosaxvis unari, raTa gTxovT, daukavSirdeT `prentis holis~ warmomad
imaze Sors wavidnen, rac ukve cnobilia an gvgonia, genels damatebiTi informaciisTvis.
rom cnobilia. Anthropology Central: xelmisawvdomia mxolod
Sejamebebi da SemoTavazebuli literaturaA. yo `anTropologiis~ meTerTmete gamocemis myidvel
veli Tavis bolos mocemulia detaluri Sejameba, TaTvis. paroliT daculi es internet–wyaro sa
romelic students daexmareba, gadaxedos ganxi Sualebas aZlevs instruqtorebs CamotvirTon
luli aRmoCenebis ZiriTad koncefciebs. SemoTava `instruqtoris saxelmZRvanelos~ sruli versia,
zebuli literatura moicavs zogad an ufro vrcel leqciebi da naxazebi, Power Point-is slaidebi, aseve
informacias TavSi ganxiluli sakiTxebis Sesaxeb. `anTropologiis swavlebis strategia~. daukavSir
wignis bolos moTavsebuli sruli leqsikoni. diT `prentis holis~ warmomadgenels damatebiTi
rogorc zemoT aRvniSneT, yoveli Tavis bolos mo informaciisTvis.
Tavsebulia terminebis CamonaTvali (ganmartebis gar
12
avtorTa Sesaxeb
qerol r. emberi antioqiis kolejSi Tavdapir Seadara erTmaneTs politikur cxovrebaze komer
velad qimiis specialobaze swavlobda, mas Semdeg cializaciis gavlenis Sesaswavlad. garda amisa,
ki, rac pedagogebis moTxovnis Sesabamisad, soci gamoikvlia memkvidruli jgufebi da maTi cvlileba
ologiis leqciebze daswreba daiwyo, am sagniT Za yidva-gayidvis ganviTarebis Sesabamisad. mis mier
lian dainteresda. mecnierebis Mam dargSi mravali Catarebuli kulturaTaSorisi gamokvlevebi Ta
upasuxo kiTxva Cndeboda, ramac momaval mecniers vidan daqorwinebulTa sacxovrebelsa da STamomav
sociologiaSi kvleviTi muSaobis survili gauCina. lobiT jgufebs exeboda. igi agreTve Seexo damokide
man erTi weli kornelis aspiranturaSi gaatara da bulebas ekonomikursa da politikur ganviTarebas
sociologias swavlobda harvardSi gadasvlamde, Soris, incestze tabus warmoSobasa da ganviTarebas,
sadac jon da beatris uaiTingebTan anTropolo mravalcolianobis mizezebs da imas, Tu rogor gvex
giis Seswavla daiwyo. mareba socialuri wes-Cveulebebis arqeologiuri
sadoqtoro disertaciaze qerol r. emberi kenia korelatebi warsulis SeswavlaSi.
Si, luos tomis garemocvaSi muSaobda. iq cxovrebi fsiqikuri janmrTelobis nacionalur institut
sas SeniSna, rom bevr biWs `gogos saqmis~ keTebas Si Catarebuli oTxwliani kvleviTi muSaobis Sem
avalebdnen. maT bavSvebis mixedva da yoveldRiuri deg, igi pedagogiur muSaobas eweoda jer antioqiis
saojaxo saqmis keTeba imis gamo uxdebodaT, rom kolejSi, Semdeg ki niu-iorkis universitetis hant
dedebs (romlebic sasoflo-sameurneo saqmianobiT
er kolejSi; iyo kulturaTaSorisi gamokvlevebis
iyvnen dakavebulni) saxlSi sakmarisi raodenobis
sazogadoebis prezidenti, xolo 1987 wlidan ielis
damxmare gogonebi ar hyavdaT). emberma gadawyvi
universitetis arakomerciuli kvleviTi saagentos
ta, Seeswavla Sromis amgvari ganawilebis SesaZlo
Sedegebi biWebis socialur qcevaze. sistematuri `hiumen rileiSenz earia failzis~ prezidentiA.
dakvirvebis Sedegad mecnierma aRmoaCina, rom qa piter n. peregrini anTropologiiT inglisur
lis saqmiT zedmetad datvirTuli biWebi, danarCen enaSi diplomis dacvis Semdeg dainteresda. man ada
biWebsa da gogonebTan SedarebiT, socialuri qce mianTa Sesaswavlad anTropologiis sociologiuri
vis mraval aspeqtSi saSualo monacemebs avlendnen. midgoma ufro misaRebad CaTvala, vidre humanistu
mogvianebiT man Caatara kroskulturuli gamokv ri, romelic Seiswavla rogorc inglisuri enis spe
leva qorwinebis, ojaxebis, memkvidruli jgufebis, cialistma.
omisa da mSvidobis sxvadasxva formis Sesaswavlad. magistris xarisxis dasacavad eTnoistoriuli
am gamokvlevebs igi ZiriTadad, melvin emberTan er TvalsazrisiT iezuiti misionerebisa da aborigeni
Tad atarebda, romelTanac 1970 wels iqorwina. ase amerikelebis urTierTdamokidebuleba gamoikvlia
Ti kroskulturuli gamokvlevebi iZleoda im Teor da mixvda, rom aborigeni amerikelebis iezuitebTan
iebis gadamowmebis saSualebas, romlebic msoflioSi kontaqtamde arsebuli kulturuli urTierTobebis
arsebuli sazogadoebebis Sesaxeb arsebobs. Sesaswavlad arqeologiis Seswavla dasWirdeboda.
1970-1996 wlebSi igi aswavlida niu-iorkis uni perdius universitetSi sadoqtoro disertaci
versitetis hanter kolejSi, agreTve, iyo kros aze muSaobisas piter peregrinma Seiswavla samxreT
kulturuli kvlevebis sazogadoebis prezidenti aSS-s _ misisipis preistoriuli kulturebi da aR
da samer kolejis erT-erTi direqtori SedarebiTi moaCina, rom jgufebs Soris arsebuli urTierTo
anTropologiis, romelsac mecnierebis nacional bani aborigeni amerikelebis kulturas saukuneebis
uri fondi afinansebda. amJamad muSaobs ielis uni manZilze ayalibebda. maT iezuitebTan iseve mar
versitetis arakomerciul kvleviT saagentoSi `hi tivad daamyares kontaqti, rogorc sxva danarCe
umen rileiSenz eria failz~. nebTan amyarebdnen kulturaTaSorisi urTierTo
kolumbiis universitetis damTavrebis Semdeg bebis mTel periodSi. yuradReba miaqcia imasac, rom
melvin emberi sadoqtoro disertaciis dasacavad aborigeni amerikelebis urTierTobebze naklebi
ielis universitetSi gadavida. ielSi misi maswav kvleva iyo Catarebuli da gadawyvita SedarebiTi
lebeli iyo anTropologi piter merdoki, umniS gamokvlevis Catareba. 1990 wels monawileoba mi
vnelovanesi figura kulturaTaSorisi kvlevebisa iRo SedarebiT anTropologiur kvlevaSi, romelic
da msoflio kulturaTa farTomasStabian monacem samer institutma Caatara. aq Sexvda qerol r. ember
Ta bazis SeqmnaSi. misi kvleviTi muSaobis mizani iyo sa da melvin embers.
kulturaTaSorisi hipoTezis Semowmeba. monacemTa piter peregrini aswavlida xuanitas kolejSi, am
es baza cnobili gaxda, rogorc `hiumen rileiSenz Jamad ki lourensis universitetis (epltoni, viskon
earia failzi~, imis gamo, rom Tavdapirvelad ielis
sini) asocirebuli profesori da anTropologiis
adamianTa urTierTobebis institutma daafinansa.
ganyofilebis Tavmjdomarea. aris, agreTve, `hiumen
`hiumen rileiSenz earia failzis~ monacemTa baza
rileiSenz earia failzis~ arqeologiuri komisiis
yovelwliurad izrdeba da axla ukve eleqtronuli
failebis saxiT vrceldeba. amJamad misi gamokvleve mecnier-TanamSromeli da melvin emberTan erTad
bi moicavs msoflios 385 Zvelsa da axal kulturas. gamocemuli naSromis `preistoriuli enciklope
savele samuSaoebi disertaciisaTvis melvin em diis~ Tanaavtori; agrZelebs arqeologiur kvlevas
berma amerikul samoaSi Caatara. man sami sofeli da axlaxan aRniSna anTropologiisa da arqeologiis
13
ra aris
1
dargebSi pedagogiuri moRvaweobis 10 wlisTavi.
anTropologia?
Tavebis Sinaarsi
anTropologiis sagani
erTiani midgoma
anTropologiuri
cnobismoyvareoba
anTropologiis
sferoebi
gamoyenebiTi
anTropologia
anTropologiis
aqtualoba
14
anTropologia aris disciplina, romelic adami amgvari ganzogadebis an axsnis dadastureba SeuZle
anuri yofis Sesaxeb dausrulebeli cnobismoyvareo beli iqneba, maSin sruli ufleba gveqneba da valdebu
biT gamoirCevaA. TviT termini warmodgeba berZnuli lic ki viqnebiT, masSi eWvi SevitanoT. sando damamt
sityva anthropos-isgan (rac ~adamians~ niSnavs) da lo- kicebeli sabuTebis ararsebobis SemTxvevaSi gaCenili
gos-isagan (romelic aRniSnavs `moZRvrebas~). anTro skeptikuri damokidebuleba xels SeuSlis adamianebis
pologebi cdiloben, pasuxi gascen uamrav kiTxvas: Sesaxeb araswori mosazrebebis gaziarebas.
rodis, sad da ratom warmoiSvnen adamianebi dedami magaliTad, 1960-ian wlebSi amerikelma pedago
waze; rogor da ratom Seicvalnen mas Semdeg, da ro gebma aRmoaCines, rom afro-amerikeli moswavleebi
gor da ratom icvleba Tanamedrove adamianis esa iSviaTad svamdnen rZes. es fulis naklebobas an
Tu is niSan-Tviseba. anTropologebs ainteresebT, gaunaTleblobas miaweres, magram anTropologi
agreTve, rogor da ratom icvleboda da icvleba uri monacemebis safuZvelze, am problemas sul
adamianTa wes-Cveulebebi da qceva. arsebobs anTro sxvagvari axsna moeZebna; msoflios bevr nawilSi,
pologiis praqtikuli mxarec. yofiTi problemebis ZiriTadad iq, sadac mewveli Sinauri cxovelebi hy
gadasawyvetad, gamoyenebiTi anu praqtikosi anTro avT, adamianebi rZes ar svamen. isini rZes amJaveben an
pologebi erTdroulad iyeneben anTropologiur misgan yvels amzadeben. amis mizezi axla ukve cno
meTodebs, informaciasa da miRweul Sedegebs. bilia. bevri adamiani ganicdis ferment laqtazis
anTropologiis, rogorc mxolod adamianTa Sem naklebobas, romelic aucilebelia laqtozis (rZe
swavleli mecnierebis gansazRvra, sruli ar iqnebo Si arsebuli Saqris) dasaSlelad. rZe xels uSlis
da, radganac igi moicavs iseT disciplinebs, rogori sakvebis monelebas. ferxdeba ara mxolod laqtozis,
caa: sociologia, fsiqologia, politika, ekonomika, aramed sxva sakvebis gadamuSavebac. xSir SemTxvevaSi,
istoria, adamianis biologia da iseT humanitarul rZis daleva iwvevs krunCxvebs, gazebis dagrovebas,
mecnierebebsac, rogoricaa filosofia da litera diareasa da gulisrevas. gamokvlevam uCvena, rom
tura. saWiro ar aris imis aRniSvna, rom adamianTan rZesTan SeuTavsebloba msoflios mraval nawilSia
dakavSirebuli mravali sxva disciplinis warmomad gamovlenili. aseTi mdgomareoba aRiniSneba moz
geneli ukmayofilebas gamoTqvamda, Tuki mis dargs rdil azielebSi, samxreT evropelebSi, arabebsa da
anTropologiis nawilad warmoadgendnen. miT umetes, ebraelebSi, dasavleT afrikelebSi, inuitebSi (eski
rom am disciplinaTa umetesoba anTropologiaze mosebSi) da Crd. da samx. amerikis indielebSi, aseve
met xans arsebobda da TiToeul maTgans mecniere afro-amerikelebSi. imis gamo, rom anTropologebi
baSi garkveuli adgilic ukavia. aqedan gamomdinare, kargad icnoben adamianTa cxovrebas rogorc geo
anTropologia Taviseburad unikaluri dargia da grafiuli, aseve istoriuli TvalsazrisiT, maT Seu
swored es aris mizezi imisa, rom igi damoukidebel ZliaT safuZveli Seuryion araswor Sexedulebas
disciplinad Camoyalibda da ukve 100 weliwadze me adamianTa gansxvavebul jgufebze.
tia gansakuTrebul mdgomareobas inarCunebs.
erTiani midgoma
anTropologiis sagani garda imisa, rom anTropologia moicavs adamianis
anTropologebis Sesaxeb, ZiriTadad, iseTi ganviTarebas rogorc geografiuli, ise istoriuli
warmodgena arsebobs, TiTqos isini dedamiwis na TvalsazrisiT, mas axasiaTebs, agreTve, adamianis Ses
klebad cnobil kuTxeebSi mogzauroben egzoti wavlisadmi erTiani, mravalmxrivi midgoma. anTrop
kuri xalxebis Sesaswavlad an Txrian miwas namarxi ologebi Seiswavlian ara mxolod gansxvavebuli ti
cocxali organizmebis da didi xnis win mcxovrebi pis adamianebs, aramed maTi gamocdilebis sxvadasxva
adamianebis iaraRisa da WurWlis aRmosaCenad. es aspeqtsac. magaliTad, adamianTa jgufis aRwerisas
Sexedulebebi maTi stereotipulobis miuxedavad, anTropologi iTvaliswinebs im adgilis istorias,
naTlad aCvenebs, rogor gansxvavdeba anTropolo sadac isini cxovroben, bunebriv pirobebs, ojaxuri
gia sxva disciplinebisgan. mas ufro farTo masStabi cxovrebis organizacias, enis ZiriTad Tvisebebs,
aqvs rogorc geografiuli, ise istoriuli Tval dasaxlebis tipebs, politikur da ekonomikur siste
sazrisiT. anTropologiis interesis sferos yvela mebs, religias, xelovnebis stilsa da tansacmels.
periodis adamianebi warmoadgenen, dawyebuli ada warsulSi calkeuli anTropologebi cdilobdnen
mianis Soreuli winaprebidan, romlebic ramdenime sxvadasxva sakiTxis erTdroulad ganxilvas. dRes
milioni wlis win cxovrobdnen, Tanamedrove ada ki, iseve, rogorc mraval sxva disciplinaSi, imdenad
mianamde; misi interesis sagani ki dedamiwis yoveli didi informacia dagrovda, rom anTropologebSi
nawilia, sadac ki adamians odesme ucxovria. gaCnda tendencia erT viwro Temaze an sferoSi imuS
anTropologebi yovelTvis ise globalurad da aon. ase rom, erTma anTropologma SeiZleba gamoi
mravalmxrivad ar ganixilavdnen problemebs, ro kvlios zogierTi preistoriuli winapris fizikuri
gorc dRes. tradiciulad, isini met yuradRebas ara niSnebi, meorem – garemos gavlena mosaxleobis gan
dasavlur kulturebs uTmobdnen da dasavluri civi viTarebaze xangrZlivi drois manZilze, mesamem ki _
lizaciebis istorias sxva disciplinebs utovebdnen adamianTa garkveuli jgufis wes-Cveulebebi. amgvari
Sesaswavlad. Tumca, ukanaskneli wlebis manZilze specializaciis miuxedavad, anTropologia mainc
disciplinaTa Soris `Sromis aseTma ganawilebam~ erTian orientacias inarCunebs, rac imas niSnavs,
gaqroba daiwyo. amJamad anTropologebi Seiswavlian rom mravali gansxvavebuli dargis saSualebiT er
rogorc sakuTar, ise sxva rTul sazogadoebebs. Toblivad Seiswavlis adamianis arsebobis sxvadasxva
ratom airCies anTropoloebma Sesaswavlad aseTi aspeqts warsulsa da awmyoSi.
vrceli sagani? nawilobriv, amis mizezi is iyo, rom
yvela SemoTavazebuli ganzogadebuli azri adamianis anTropologiuri cnobismoyvareoba
kulturuli da biologiuri arsebobis Sesaxeb misT Cven anTropologia davaxasiaTeT, rogorc isto
vis damaxasiaTebeli zogierTi niSan-TvisebiT, mra riuli da geografiuli TvalsazrisiT ufro farTo
valjer unda yofiliyo dadasturebuli mTeli misi speqtris mqone disciplina, romelic sxvadasxva
arsebobis manZilze dedamiwis sxvadasxva nawilSi. Tu sakiTxis Seswavlis mimarT ufro erTiani midgomiT
15
xasiaTdeba, vidre adamianis SeswavlasTan dakav daintereseba unda iyos. magaliTad, maSin, rodesac
Sirebuli sxva disciplinebi. magram es gancxadeba ekonomistebi samoneto sistemas Cveulebrivad aRiq
gulisxmobs imas, rom anTropologia aris yovlis vamen da mis moqmedebas Seiswavlian, anTropologebs
momcveli mecniereba adamianis Sesaxeb. maS, riT gan ainteresebT, ratom daiwyo zogierTma sazogadoe
sxvavdeba anTropologia sxva, danarCeni mecniere bam bolo aTaswleulebSi fulis gamoyeneba. anTro
bebisgan? albaT cnobismoyvareobiT, romelsac is pologebs ainteresebT adamianTa sazogadoebebis
iwvevs. tipuri damaxasiaTebeli niSnebi da is, Tu rogor
anTropologebs mravali kiTxva UuCndebaT. magal icvleboda isini saukuneTa manZilze.
iTad: sad warmoiSva pirvelad qalaquri cxovreba?
ratom aqvs zogierTs ufro muqi feris kani, vidre anTropologiis sferoebi
sxvebs? ratom Seicavs zogierTi ena feris aRmniS sxvadasxva anTropologebi sazogadoebaTa sx
vnel met sityvas, vidre sxva enebi? ratom aqvT ama vadasxva damaxasiaTebel niSnebs Seiswavlian. zog
Tu im sazogadoebaSi qalebs meti xma politikaSi? maTgans adamianTa sazogadoebebis biologiuri an
ratom aqvs sxvadasxva sazogadoebas gansxvavebuli fizikuri niSan-Tvisebebis Seswavla ainteresebs,
damokidebuleba Sobadobis kontrolis mimarT? mar sxvebs _ kulturulisa; amgvarad, arsebobs anTrop
Talia, yvela es sakiTxi adamianis arsebobis gansxvave ologiis sagnis ori ZiriTadi mimarTuleba: biolo-
bul aspeqtebs ganixilavs, magram maT erTi saerTo giuri (fizikuri) anTropologia da kulturuli
niSani aqvT: yoveli maTgani romelime mosaxleobisT anTropologia. es ukanaskneli sam ZiriTad nawilad
vis damaxasiaTebel gansakuTrebul niSans (Tvisebas, iyofa: arqeologia, lingvistika da eTnologia. eT
wes-Cveulebas) ikvlevs. es SeiZleba iyos kanis Sedar nologia Seiswavlis uaxles kulturebs da bolo
ebiT muqi feri, ena, romelSic feris aRmniSvneli dros moixsenieba, rogorc kulturuli anTropo
bevri terminia, qalebis monawileoba politikaSi an logia (ix. sur. 1-1). am oTx sferos aerTianebs mexuTe
Sobadobaze kontrolis daweseba. anTropologiis – gamoyenebiTi, anu praqtikuli anTropologia. -
gansxvavebulobis mTavari mizezi albaT sxvadasxva
xalxisTvis damaxasiaTebeli niSnebis mimarT misi
anTropologiis
warsuli uaxlesi warsuli
da awmyo
Semadgeneli nawilebi
anTropolog
iuri lingvi
stika anTropologiis oTxi mTavari Semadgeneli nawilis
istoriuli li
ngvistika aRweriTi an st (aRniSnulia muqi SriftiT) klasifikacia SeiZleba mox
ruqturuli
lingvistika des sferos (biologiuri an kulturuli) da TiToeuli
kulturuli anT
ropologia
maTganis periodis (axlo warsuli an awmyo) mixedviT. aq
warmodgenilia anTropologiis oTxive qvedisciplinis
arqeologia eTnologia
gamoyenebis sqema.
(kulturuli
anTropologi
a)
biologiuri
anTropolog
ia
adamianis
paleontolog adamianis
ia cvlileba
ZiriTadi kvleva
praqtikuli anT
ropologia
kulturuli anTropologia
biologiuri anTropologia
16
biologiuri anTropologiis specialisti nadin pikoki, zairis efes tomSi reproduqciisa da janmrTelobis sakiTxebze muSaobis procesSi.
adamianTaA Semswavleli paleontologebisa da ar vebi uCndebaT: SeiZleboda Tu ara momxdariyo ori an
qeologebisgan gansxvavebiT, romelTac xelT aqvT meti Tanamedrove enis warmoSoba erT winapar enaSi
materialuri masala warsulis aRdgenaSi dasaxmare momxdar cvlilebaTa safuZvelze? xolo Tu isini
blad, istoriul lingvistebs saqme aqvT mxolod erTmaneTTan dakavSirebulni arian, rodis da ram
enebTan – da Tanac, xSirad iseTTan, romelTac dam deni xnis win daiwyo maTSi gansxvavebebis gaCena?
werloba ar gaaCniaT (gavixsenoT, rom damwerloba istorikosi lingvistebisgan gansxvavebiT, aR
mxolod 5000 wlisaa, bevr enas ki dResac ar gaaCnia werilobiTi anu struqturuli lingvistebi, Ziri
damwerloba). damwerlobis armqone enebis Seswavla Tadad, im principebis aRmoCeniTa da CaweriT arian
gansakuTrebiT rTulia, radgan SeuZlebelia im enis dainteresebulni, romlebic ganapirobebs enaSi
kvalis aRdgena, romelze molaparake xalxic aRar bgerebisa da sityvebis erTianobas. magaliTad, erTi
arsebobs. lingvistebma, romlebic dainteresebul gansazRvruli enis struqturulma aRwerilobam
ni arian maTi istoriiT, muSaoba unda daiwyon Ta SeiZleba mogvces informacia imaze, rom bgerebi t
namedrove enebis erTmaneTTan SedarebiT. am enebis da k SeiZleba uTierTSemcvleli iyos sityvaSi misi
Sedarebis safuZvelze isini gamoitanen daskvnebs mniSvnelobis Secvlis gareSe. amerikul samoaSi yve
cvlilebaTa Sesaxeb, romlebic SeiZleba warsulSi laze did kunZuls SeiZleba uwodon rogorc tutu
momxdariyo da gamoewviaT is erTgvarovnebani Tu ila, aseve kukuila da axlad Casuli anTropologis
gansxvavebani, romlebic amJamadac gvxvdeba. isto garda, albaT, yvela mixvdeba, rom saubaria erTsa da
rikos lingvistebs, ZiriTadad, Semdegi tipis kiTx imave kunZulze.
19
sociolingvistis interesis sferos enis soci noistorikosebi kvlevas sxvebis mier datovebuli
aluri aspeqtebi warmoadgens: raze saubroben ada an mowodebuli cnobebis mixedviT awarmoeben. maT
mianebi da rogori urTierToba aqvT saubrisas, xSirad gafantuli da aSkarad urTierTsawinaaRm
maTi damokidebuleba sxva enebsa da dialeqtebze dego informaciis Segroveba da damuSaveba uxde
molaparake adamianebis mimarT, agreTve, gansxvaveba baT. amgvarad, eTnoistorikosis samuSao Zalian
sxvadasxva socialuri fenis warmomadgenelTa sau emsgavseba istorikosisas im gansxvavebiT, rom eT
bris maneraSi. inglisSi Sexvedrisas yvela adamians noistorikosi, Cveulebriv, im adamianTa istorias
erTnairad ar mivmarTavT, magaliTad ise, rogorc ikvlevs, romelTac werilobiTi dokumentebi Tavad
megobars mivmarTavT xolme. albaT uxerxuli iqne ar dautovebiaT. isini cdiloben xalxebis uaxlesi
ba Sexvedrisas eqims saxeliT mivmarToT. mas, Cveu istoriis aRdgenas da im cvlilebaTa Seswavlas,
lebriv, Semdegnairad mimarTaven: `dila mSvidobisa, romlebic am xalxebis cxovrebis wesma ganicada.
eqimo braun~. enis gamoyenebis aseTi variantebi, gan kroskulturuli kvleva (cross-cultural research) iy
pirobebuli im pirovnebis socialuri statusiT, enebs eTnografebisa da eTnoistorikosebis mier da
romelsac mimarTaven, sociolingvistisTvis Zalian muSavebul monacemebs. am dargis mkvlevarTa mizania
mniSvnelovaniaA. kulturul niSan-TvisebaTa ZiriTadi saxeebis dad
gena – romeli maTgania universaluri, romeli gan
eTnologia (kulturuli anTropologia). icdis cvlilebebs, ra iwvevs maT da am cvlilebebis
eTnologebi cdiloben, Caswvdnen, E riT da ratom Sedegebi. ratom aris, magaliTad, zogierT sazoga
gansxvavdebian axlo warsulSi mcxovrebi da Taname doebaSi sqesTa Soris meti uTanasworoba, vidre sxva
drove adamianebi erTmaneTisgan azrovnebiT da qce sazogadoebebSi? damokidebulia Tu ara ojaxuri
viT. eTnologia, romelsac Cveulebriv, moixsenieben Zaladoba cxovrebis sxva sferoebSi arsebul agre
rogorc kulturul anTropologias, Seiswavlis siasTan? ra gavlenas axdens moulodnelobebiT aR
adamianebis azrovnebisa da qcevis iseT formebs, ro savse garemo pirobebi adamianTa cxovrebaze? amgvar
goricaa qorwinebis adaT-wesebi, naTesaobis struq kiTxvebze pasuxebis gasacemad, kroskulturuli
tura, politikuri da ekonomikuri sistemebi, relig mkvlevarebi iyeneben zogierTi kulturisTvis dam
ia, folklori da musika, Semdeg ki am Zvel formebs axasiaTebel niSan-TvisebaTa nimuSebs. kroskultu
Tanamedroves adareben. eTnologebi Seiswavlian, ruli Sedegebi mniSvnelovania arqeologebisTvi
agreTve kulturis dinamikas anu mis ganviTarebasa sac, gansakuTrebiT ki im SemTxvevaSi, rodesac maT
da cvlilebas droSi. garda amisa, maTi interesis aRmoCenebSi cvlilebebis garkveuli materialuri
sferos warmoadgens TiToeuli kulturisaTvis da dadastureba aRiniSneba.
maxasiaTebeli damokidebuleba rwmenasa da ritu imis gamo, rom eTnologebi adamianTa wes-Cveule
alebs Soris. amgvarad, eTnologebs TiTqmis igive bebisa da qcevis mravali sferoTi arian daintere
mizani aqvT, rac arqeologebs, Tumca eTnologebi, sebulni – dawyebuli politikuri da ekonomikuriT,
ZiriTadad, Tanamedrove adamianebze dakvirvebisa da damTavrebuli xelovnebiT, musikiTa da religiiT
maTi gamokiTxvis meTodebs iyeneben, arqeologebi ki – es sagani bevr iseT disciplinas moicavs, romelic
warsul kulturaTa materialur Zeglebs Seiswavlian adamianis arsebobis sxvadasxva aspeqts exeba, magali
da daskvnebi preistoriuli adamianebis wes-Cveule Tad, sociologia, fsiqologia, ekonomika, politika,
bebis Sesaxeb am monacemebis safuZvelze gamoaqvT. xelovneba, musika da SedarebiTi religia. kulturu
eTnologebis erTi nawili – eTnografebi, TiTq li anTropologiis damaxasiaTebeli niSania, daadgi
mis mTeli wlis ganmavlobaSi cxovroben, esaubrebian nos, rogor icvleboda adamianTa arsebobis yvela es
da akvirdebian im xalxs, romlis wes-Cveulebebsac sfero sazogadoebidan sazogadoebamde yvela isto
Seiswavlian. amgvari savele muSaobis Sedegad isini riul periodSi da msoflios yvela nawilSi.
agroveben monacemebs da Semdeg am xalxis wes-Cveule
bebisa da azrovnebis detaluri aRwerisaTvis (eTno-
grafiisaTvis) iyeneben. eTnografebs Soris arsebobs gamoyenebiTi anTropologiAa
zogierTi gansxvaveba maTi obieqtis kulturuli da
socialuri Seswavlis mravalmxrivobis Tvalsaz yovelgvari saxis codna saWiroa da gamosadegi.
risiT. adre isini ama Tu im xalxis arsebobis yvela fizikasa da biologiaSi kargad aris cnobili, rom
aspeqtis erToblivad Seswavlas cdilobdnen, Taname iseTi didi aRmoCenebi, rogoricaa dnm-is splaisingi,
drove eTnografebi ki ufro viwro specializacias, kosmosuri xomaldebis kosmosSi Sepirapireba, kom
erT konkretul mimarTulebas irCeven, magaliTad, piuteruli miniskularuli mikrosqemebis Seqmna,
ritualur mkurnalobas, garemosTan urTierTobas, ar moxdeboda fizikisa da biologiis samyaroSi Ca
modernizaciisa da globalizaciis gavlenas an sqes tarebuli farTomasStabiani gamokvlevebis gareSe.
Tan dakavSirebul sakiTxebs. eTnografebi xSirad fundamenturi principebis Cawvdomis gareSe, SeuZle
mxolod aRweriT ar kmayofildebian da kulturis beli iqneboda im teqnologiuri aRmoCenebis gakeTe
zogierTi aspeqtis asaxsnelad Tanamedrove anTro ba, romlebiTac kacobrioba ase amayobs. mkvlevrebs
pologiur gamocemebs mimarTaven xolme. zogjer ubralo cnobismoyvareoba amoZravebT da
imis gamo, rom mravalma kulturam uaxloes war ar fiqroben imaze, Tu sadamde SeiZleba miiyvanos
sulSi seriozuli cvlilebebi ganicada, Zalze isini dawyebulma kvlevam. swored amitom, amgvar kv
mniSvnelovania eTnologiis kidev erTi dargi – en- levas ZiriTadi kvleva ewodeba. igive SeiZleba iTq
Toistoria. eTnoistorikosebi Seiswavlian, rogor vas socialur mecnierebebze. Tu mecnieri aRmoaCens,
icvleba droTa ganmavlobaSi adamianTa gansazRvru rom sazogadoebebi, romelTac sabrZolo sportis
li jgufis cxovreba. isini Seiswavlian werilobiT meti saxeoba aqvT, metad arian midrekili omisken,
dokumentebs da SeiZleba mravali weli dauTmon ise es gamoiwvevs kidev ufro met kiTxvas, agresiis sx
Ti dokumentebis Seswavlas, rogoricaa misionerTa, vadasxva tipebs Soris arsebuli kavSirebis Sesaxeb.
vaWarTa da mkvlevarTa Canawerebi, samTavrobo do miRebuli codna sabolood im gzebis aRmoCenamde
kumentebi da Seecadon im kulturuli cvlilebebis migviyvans, romlebic saSualebas mogvcems, gamovas
aRdgenas, romlebic xangrZlivi drois ganmavlobaSi woroT iseTi socialuri problemebi, rogoric aris
gaCnda. gansxvavebiT eTnografebisgan, romlebic ojaxuri Zaladoba da omi.
ZiriTadad, sakuTar dakvirvebebs eyrdnobian, eT
20
wignebsa da statiebSi
xSirad problemis pirdapiri
gadmocema xdeba: mocemulia
problema, mocemulia pasuxi
– es aris da es. rogorc mravali
mecnierisTvis sakuTari gamoc
dilebiT aris cnobili, codna
yovelTvis pirdapiri gziT ar
moipoveba. rod ailendis kole
jis profesori terens heisi
mogviTxrobs Tavisi savele muS
aobis im daxlarTuli gzebis
Sesaxeb, romelTa gavlac axali
gvineis aRmosavleT maRalmTian
provinciebSi ndambas tomSi
cxovrebisas mouxda. Tavidan
misi Seswavlis sagani iyo ar
sebuli gansxvaveba adamianTa
sxvadasxva tipebs Soris (magal
iTad, kacebis da qalebis) mcena
reebis Sesaxeb arsebul codnaSi
da gansxvavebulad axdendnen Tu lebi erTmaneTs unda moridebodnen. beli iyo Sedareba. amitom man
ara isini mcenareTa klasifika sanam mecnieri agrovebda Tqmule daiwyo miTebisa da Tqmule
cias (daintereseba mcenareTa bebsa da miTebs eTnobiologiaSi Ta bebis Segroveba kolegebs So
da cxovelTa klasifikaciiT, visi gamokvlevisTvis, paralelurad ris, romlebic axali gvineis
eTnobiologia, mWidrod aris ecnoboda istoriebs im safrTxis Ses maRalmTiani regionebis sxva
dakavSirebuli lingvistur axeb, romelic mamakacebs qalebTan sazogadoebebTan muSaobdnen.
kvlevasTan). 1972 wels, Tavisi urTierTobisas emuqrebodaT. Sesadarebeli masalis Seg
pirveli savele muSaobis peri am ceremoniebma da miTebma heisis rovebis procesSi mecnieri
odSi igi daeswro 10-12 wlis cnobismoyvareoba gaamZafra. ram mixvda, rom ar gaaCnda saWiro
biWebis iniciaciis ceremonias. denad didi mniSvneloba aqvs miTebs eTnografiuli informacia,
es iyo dramatuli da travmat kulturuli movlenebis arsebobis romlis mosapovebladac velze
uli `gadasavlis~ rituali, ro gaxangrZlivebaSi? aris Tu ara sxva dabrunda. heisi aRniSnavda:
melic mamakacobaSi gadasvlas sazogadoebebSic, romelTac mamak `rogorc eTnografs, yovelT
ukavSirdeboda. igi Seicavda acebisTvis calke saxlebi aqvT, ms vis miCndeboda kiTxva: saidan
fizikur travmas - cxviridan gavsi miTebi? savele samuSaoebidan ici, rom es mosazreba sworia?
sisxldenas, aseve socialur saxlSi dabrunebis Semdeg igi mixvda, da Tu didi wvalebis Semdeg
travmas - ~Tavdasxmas~ qalebis rom sxvadasxva sazogadoebas Sei mividodi garkveul daskvnamde
mxridan da tyeSi ganmartoebiT Zleba erTmaneTis msgavsi gadmocema ndambas tomis Sesaxeb, Cndeboda
datovebas. ceremonias hqonda da miTi hqondes. ukavSirdeba Tu ara meore kiTxva: saidan ici, rom es
simboluri datvirTva, ro zogadad es gadmocemebi iniciaciis sworia, Sedarebis gareSe?~
melic gulisxmobda imas, rom ritualebs da sqesTa izolacias? am
sxvadasxva sqesis warmomadgen kiTxvebze pasuxis gasacemad aucile
maSin, rodesac bazisurma kvlevam sabolood Se vaweoben samTavrobo da saerTaSoriso ganviTarebis
iZleba mxolod daxmareba gagviwios praqtikuli organizaciebis, kerZo sakonsultacio firmebis,
problemis gadawyvetaSi, gamoyenebiTi kvleva praq sxvadasxva biznesis, sazogadoebrivi jandacvis, sa
tikuli TvalsazrisiT ufro TvalsaCinoa. dRes medicino saswavleblebis, samarTlebrivi ofisebis
profesional anTropologTa naxevari gamoyenebiTi da sazogadoebis ganviTarebisa da saqvelmoqmedo
anu praqtikuli anTropologiis mimdevaria. gamoy organizaciebis CaTvliT.
enebiTi anu praqtikuli anTropologia cdilobs, biologi anTropologi SeiZleba gamoiZaxon sa
anTropologiuri codna ufro advilad gamosayene samarTloSi Cvenebis misacemad, man SeiZleba imuS
beli gaxados. am dargis warmomadgenlebs SeuZliaT aos sazogadoebrivi jandacvis sferoSi an Seqmnas
praqtika anTropologiis nebismier an yvela sfero adamianis anatomiisTvis Sesaferisi tansacmeli
Si miiRon. bazisuri anTropologiis mkvlevrebisgan Tu aparatura. arqeologebma SeiZleba daakonser
gansxvavebiT, romelTagan TiTqmis yvela kolejebSi, von da muzeumebSi gamofinon eqsponatebi, SeiZleba
universitetebsa da muzeumebSia dakavebuli, gamoy kontraqtiT gaTvaliswinebuli samuSao Seasrulon,
enebiTi anTropologiis mimarTulebis warmomadgen raTa aRmoaCinon da daicvan arqeologiuri Zegle
lebi, umTavresad, tradiciuli akademiis gareT moR bi iseT adgilebSi, sadac maT mSeneblobis an sxva
21
gamoyenebiTi anTropologia
ganviTarebis programebis Seqmna soflis
meurneobaSi qalTa wvlilis aRsaniSnavad
rodesac 1970-ian wlebSi mokidebulebebi da meTodebi? erTi neobaSi rogorc qalebis, ise
anita springi pirvelad atareb saSualebaa, dokumenturad dafiq mamakacebis rolisa da maTTan
da savele samuSaoebs zambiaSi, sirdes, Tu faqtobrivad ra wvlili ganviTarebis agentebis urT
mas soflis meurneobis mimarT miuZRviT qalebs soflis meurneo ierTobis Sesaxeb. proeqtma
gansakuTrebuli interesi ar baSi. esTer boserapis mniSvnelovani bevrad meti gaakeTa, vidre mx
hqonda. misi interesis sferos wignis `qalis roli ekonomikur gan olod informaciis Segroveba
samedicino anTropologia war viTarebaSi~ (1970) gamocemis Semdeg, iyo. Seiqmna mini-proeqtebi,
moadgenda, samuSao ki samkurna mecnierebma daiwyes am sakiTxis Ses romelTa saSualebiT xdeboda
lo wes-Cveulebebis SeswavliT axeb monacemebis gamoqveyneba. gairk ganviTarebis agentebis momza
Semoifargleboda, romelSic, va, rom afrikaSi, saharis udabnos debis teqnologiebis gadacema
ZiriTadad, qalebi da bavSvebi samxreTiT, karibis zRvis sanapiroze, sxva regionebSic. springi aRni
iyvnen CarTuli. mis gakvirvebas aseve, samxreT-aRmosavleT aziaSi, Snavs, rom programis warmateba
sazRvari ar hqonda, roca wlis qalebi mTavari fermerebi da soflis mxolod proeqtis damsaxureba
bolos masTan qalebis delega meurneobis muSakebi iyvnen, ufro ar yofila. warmatebaSi didi
cia mivida da ganucxada, rom metic, soflis meurneobis garTule wvlili miuZRoda Tavad mala
mas warmodgena ar hqonda, ras basTan erTad mindorSi muSaoba met vis mosaxleobas, romelic cv
niSnavda `yofiliyo qali~. `qa dros moiTxovda, ris gamoc, qalebis lilebisken iswrafvoda. mniS
loba fermerobas niSnavs~, _ roli kidev ufro gaizarda. garda vnelovani iyo agreTve gaeros
uTxres maT. mecnieri aRiarebs, amisa, mamakacebis umravlesoba samuS da sxva donori organizaciebis
rom iqamde did yuradRebas ar aod sxvagan wavida, aman ki gamoiwvia mzardi yuradReba qalebis
aqcevda qalebs, rogorc fer is, rom fermaSi kacis gasakeTebeli problemebis mimarT. nebis
merebs, amis Semdeg ki maTTvis saqmec qalebs daawvaT mxrebze. mier saqmeSi Ecvlilebis Setana
teqnikuri daxmarebis gaweva 1980-ian wlebSi malaviSi springma mravali adamianis Zalisxmevas
daiwyo. qalebis ganviTarebiT Seqmna da saTaveSi Caudga proeqts moiTxovs. gamoyenebiTi anTro
dainteresebuli sxva mravali `qalebi soflis meurneobis ganvi pologiis sul ufro meti war
piris msgavsad, springic mix TarebaSi~, romelsac `SeerTebuli momadgeneli, iseTi, rogoric
vda, rom ganviTarebis agentebi Statebis saerTaSoriso ganviTarebis anita springia, Tavdauzogavad
xSirad arasakmaris yuradRebas saagentosTan~ arsebuli organizacia muSaobs Tavidan bolomde –
uTmobdnen qalTa wvlils sof `qalTa ofisi~ afinansebda. proeqtis proeqtis Seqmnis etapidan mis
lis meurneobaSi. muSaoba ara mxolod qalTa sakiTxe ganxorcielebamde da Sefase
rogor unda Seicvalos ma bze iyo koncentrirebuli, aramed bamde.
makacze koncentrirebuli da agrovebda monacemebs soflis meur
mizeziT dazianeba emuqrebaT. lingvistebs SeuZli viwro, rogorc samxreT-dasavleTi aSS. mecnierebi
aT monawileoba miiRon orenovan saganmanaTleblo sTvis, romlebic warsuls Seiswavlian (arqeologebi
treningebSi an imuSaon urTierTobaTa gasaumjobe an adamianis Semswavleli paleontologebi), mis
seblad. eTnologebma SeiZleba imuSaon sxvadasxva aRebia specializacia drois sxva periodebSi. eT
saxis gamoyenebiT proeqtSi, romlebic exeba: sazoga nologebi, erT an or kulturul sferoSi muSaobis
doebis ganviTarebas, qalaqis dagegmarebas, jandac garda, xSirad iZenen damatebiT specialobas kidev
vas, soflis meurneobis gaumjobesebas, mosamsax ufro specifikur dargebSi. am wignis Tavebis umete
ure personalisa da organizaciis menejments, aseve soba sxvadasxva specialobas exeba. zogi eTnologi
gacvliTi programebis adamianTa cxovrebaze zegav warmogvidgeba, rogorc ekonomist-anTropologi,
lenas. gamoyenebiT anTropologiaze ufro vrclad politikos-anTropologi an fsiqolog-anTrop
vimsjelebT TavSi `anTropologiis gamoyeneba~. ologi. sxvebi icvlian Teoriul orientacias da
warmogvidgebian, rogorc kulturuli-ekologe
specializacia bi, romelTa interesis sfero moicavs erTierTo
bas kulturasa da rogorc fizikur, ise socialur
disciplinebis zrdasTan erTad xdeba maT mier sx garemoTa Soris; Tumca, es specialobebi erTmaneTs
vadasxva specialobasTan dakavSireba. es tendencia, ar gamoricxavs. kulturul-ekologs, magaliTad,
rogorc Cans, gardauvalia, radgan codnis dagrove SeiZleba ainteresebdes garemo pirobebis zegavlena
basTan da meTodebis winsvlasTan erTad Cndeba zR ekonomikur an politikur qcevaze an Tundac bavS
vari, romlamdec erT pirovnebas SeuZlia muSaobis vebis aRzrdaze. iwvevs Tu ara specializacia anTro
gagrZeleba. amitom, garda adre mimoxiluli ZiriTa pologis izolacias sxva saxis kvlevisgan? yovelT
di mimarTulebebisa, calkeuli anTropologebi vis ara. zogi specialoba informaciis, rogorc
cdiloben sxvadasxva specialobis SeZenas. magali anTropologiis SigniT, aseve mis gareT arsebuli
Tad, anTropologebisTvis Cveulebrivi ambavia spe sxvadasxva sferodan mozidvas moiTxovs. magaliTad,
cializacia geografiaSi, romelic SeiZleba iyos ise eqimi-anTropologebi Seiswavlian adamianis janmr
vrceli, rogorc axali an Zveli samyaro, an imdenad Telobisa da avadmyofobis kulturulsa da biolo
22
giur konteqstebs. amgvarad, isini unda icnobdnen SeviswavloT rogorc uZvelesi, aseve Tanamedrove
ekonomikas, kvebis racions, socialuri urTierTo adamianebi; unda SeviswavloT maTi kultura da bio
bebis modelebs, aseve damokidebulebebs da warmod logia. sxvagvarad rogor unda gavigoT simarTle
genebs avadmyofobasa da janmrTelobaze. garda ami zogadad adamianebis Sesaxeb, rogor unda gavigoT,
sa, maT sWirdebaT gamokvlevebis Catareba adamianTa ramdenad eqvemdebarebian isini cvlilebebs? Tu mx
genetikis dargSi, sazogadoebriv jandacvasa da me olod Cvens sazogadoebas SeviswavliT, miviRebT
dicinaSi. Cveni kulturiT SemosazRvrul da ara zogad Sede
gebs, romlebic adamianTa umravlesobisTvis dam
anTropologiis aqtualoba axasiaTebeli ar iqneba. anTropologia mxolod maSin
aris mniSvnelovani, rodesac gvexmareba zogadad
anTropologia SedarebiT axalgazrda disci adamianebis arsis gagebaSi.
plinaa. anTropologebma mxolod 1800-iani wlebis amasTan, anTropologia aqtualuria, radgan igi
miwuruls daiwyes cxovreba Soreul teritoriebze xels uwyobs xalxTa Soris gaugebrobaTa Tavidan
mosaxle xalxebTan maTi Seswavlis mizniT. bunebis acilebas. Tu gvecodineba, ratom gansxvavdeba xalx
fizikuri kanonebis codnasTan SedarebiT, Cven nak Ta zogierTi jgufi Cvengan, naklebi mizezi gveqneba
lebad vicnobT adamianebs, maTi qcevis normebis war ganvsajoT isini CvenTvis gaugebari saqcielis gamo.
moSobasa da gansxvavebebs. anTropologiisa da adami garda amisa, mivxvdebiT, rom mravali gansxvaveba
anis SeswavlasTan dakavSirebuli sxva mecnierebebis adamianTa Soris gamowveulia maTi sxvadasxva garemo
SedarebiT gviani warmoSoba ar aris sakmarisi mizezi pirobebTan SeguebiT.
am sferoSi Cveni codnis dabali donis asaxsnelad. magaliTad, kalaharis udabnoSi mcxovrebi kun
sxva sferoebis mimarT cnobiswadilis miuxedavad, gis tomis wevrebi, erTi SexedviT, vinmes SeiZleba
ratom vicdidiT amden xans, rom dagvewyo sakuTari velurebad moeCvenos, radgan maTi sxeuli naklebad
Tavis Seswavla? lesli uaiTis azriT, am fenomenis aris Semosili, qoneba TiTqmis ar gaaCniaT, cxovro
Seswavla, miuxedavad misi Soreuli fesvebisa da ben Raribul qoxebSi da ar sargebloben araviTari
TiTqosda naklebi mniSvnelobisa, pirvel rigSi unda teqnikiT. magram Tu warmovidgenT, rogor moiqceo
moxdes. is miiCnevs, rom adamianebi sakuTar Tavs Ta da nebismieri Crdilo-amerikuli sazogadoeba erT
visufali nebis citadelad warmoidgenen, romelic mSvenier dRes imave pirobebSi rom gaRviZeboda, ro
bunebis kanonebs ar emorCileba da fiqroben, rom gorSic kungis tomi cxovrobs, naxavda, rom urwyavi
swored amitom ar aris saWiro Cvens Tavs, rogorc miwa SeuZlebels xdis rogorc soflis meurneobas,
Sesaswavl obieqtebs, ise SevxedoT. ise mecxoveleobas da iZulebuli gaxdeboda, mom
mizezebi, romelTa gamoc, mecnierTa azriT, SeuZ- Tabareobaze efiqra. amis Semdeg Tavidan moiSorebda
lebelia adamianis qcevis mecnieruli axsna, Semde qonebis umetes nawils, raTa ufro advilad emogza
gia: Cveni qcevebi da warmodgenebi Zalze individu ura da wylisa da sakvebis maragis tarebis saSualeba
alisturi da rTulia da adamianis gageba mxolod ~im hqonoda. autaneli sicxisa da sarecxisaTvis wylis
qveynad~ iqneba SesaZlebeli. es erTmaneTis Semavse naklebobis gamo ki, SeiZleba SiSvlad siaruli ufro
beli debulebebia. Cven verasodes vipoviT Teoriebs, praqtikulad CaeTvalaT, vidre tansacmlis tare
romlebic adamianis qcevas axsnis, Tu ar virwmunebT ba. ueWvelad, mouxerxeblad CaTvlidnen, agreTve,
maT arsebobas an Tavs ar SeviwuxebT maT mosaZeb rTuli konstruqciis saxlebis mSeneblobasac. sazo
nad. Sedegi Tavidanve garantirebulia. adamianebs, gadoebis usafrTxoebisaTvis SeiZleba daewyoT
romelTac ar sjeraT aseTi meTodebis arsebobisa, motanili sakvebis ganawileba. amgvarad, Crdilo-
kidev ufro ganumtkicdebaT maTi ararsebobis rw amerikelebi Tu saerTod gadarCebodnen, albaT
mena, rodesac verafers ipovnian, magram Tu gvinda bolos iseve moiqceodnen, rogorc kungis tomis
adamianis arss CavwvdeT, unda davijeroT, rom es warmomadgenlebi da ara rogorc tipiuri Crdilo-
SesaZlebelia. amerikelebi.
Tu Cveni mizania adamianis arsis gageba, aucile rogorc Cans, fizikuri gansxvavebebic sxvadasx
belia maTi Seswavla yvelgan da yovelTvis. unda va garemosTan Seguebis Sedegia. magaliTad, Cvens
anTropologiuri pirvelwyaroebi
yovel Semdgom Tavs daerT mowveuli avtorebi gansxvavebuli uri kvlevis meTodebs, aramed
vis nawyvetebi am wignis avtor qvedisciplinebis sazRvrebze msj TviT anTropologebs Sorisac.
Ta statiebidan. originaluri eloben. kulturuli anTropologi amgvarad, CarCoebSi `anTrop
statiebis mizania, warmogvidgi isadmi miZRvnil TavebSi adamianTa ologiuri pirvelwyaroebi~,
non, ras fiqrobs esa Tu is kulturis mravalferovnebas aSuqe romlebic Semdgom TavebSi
anTropologi Tavis muSao ben. mravali mecnieruli portreti SegxvdebaT, gadmocemulia Ta
baze. am statiaTa erToblioba gadmogvcems eTnografebis velze namedrove anTropologiuri
aSuqebs anTropologiuri kvle muSaobis pirad gamocdilebas. es azrovnebisa da kvlevis mTeli
vis mravalferovnebas. TavebSi, Cveni gansakuTrebuli mizani iyo. simdidre da masStabi.
romlebic fizikur anTropo gvinda studentebs davanaxoT gan
logiasa da arqeologias exeba, sxvaveba ara mxolod anTropologi
24
Sejameba ganzogadebisaTvis.
9. anTropologiis oTx qvedisciplinas Soris erT-
1. anTropologia, ZiriTadad, adamians Seiswavlis. erTia gamoyenebiTi anTropologia. am dargis war
is adamianis Semswavleli sxva disciplinebisgan momadgenlebi anTropologiur codnas praqtiku
imiT gansxvavdeba, rom ufro farTo Tvalsawieri li miznebis misaRwevad umTavresad tradiciul,
aqvs. igi moicavs msoflios sxvadasxva nawilSi akademiur farglebs gareT iyeneben.
mcxovreb xalxebs (ara mxolod CvenTan axlos 10. anTropologia adamianebs meti tolerantobis
mcxovrebT) da Tvals adevnebs adamianTa evolu miRwevaSi exmareba. misi saSualebiT vigebT, ratom
ciasa da kulturul ganviTarebas milioni wlis arian sxva adamianebi iseTebi, rogorebic arian
winandeli droidan moyolebuli dRemde. kulturuli Tu fizikuri TvalsazrisiT. zogi
2. anTropologiis meore damaxasiaTebeli niSania wes-Cveuleba da qceva, romelic iqneb uCveulod
adamianis Seswavlis mimarT erTiani (holiste da Seuracxmyofeladac mogveCvenos, SeiZleba
riuli) midgoma. anTropologebi Seiswavlian ara maTi gansakuTrebul garemo an socialur piro
mxolod adamianTa yvela saxesxvaobas, aramed am bebTan SeguebiT iyos gamowveuli.
adamianTa gamocdilebis yvela aspeqtsac. 11. warsulis codnam SeiZleba meti Tavmdabloba
3. anTropologebis kvlevis sagania garkveuli da Tanac, sakuTari srulyofilebis SegrZneba
mosaxleobis tipuri damaxasiaTebeli niSnebis mogvces. rogorc sxva romelime cocxal orga
(Tvisebebi, wes-Cveulebebi) identificireba da nizms, arc Cven gvaqvs imis garantia, rom adami
axsna. anTa romelime garkveuli populacia samudamo
4. biologiuri anu fizikuri anTropologia am ukvdavebas moipovebs. Tumca, warsulis codna
disciplinis ZiriTadi nawilebia. biologiuri gvaniWebs sakuTari Tavis rwmenas momavlis prob
anTropologia adamianis warmoSobasa da mis Sem lemebis gadawyvetaSi.
dgom fizikur evolucias Seiswavlis (am mimar
Tulebas adamianTa paleontologia ewodeba). igi gamoyenebuli terminologia:
aseve Seiswavlis, rogor da ratom icvlebian Ta
namedrove adamianTa populaciebi (am mimarTule anTropologiuri lingvistika
bas adamianTa cvalebadoba ewodeba). anTropologia
5. anTropologiis erT-erTi dargia kulturuli gamoyenebiTi (praqtikuli) lingvistika
anTropologia. mas sami ganxra aqvs: arqeologia, arqeologia
anTropologiuri lingvistika da eTnologia biologiuri (fizikuri) anTropologia
(romelsac axla xSirad kulturuli anTropolo kros-kulturuli mkvlevari
giis saxeliT moixsenieben). TiToeuli maTgani kulturuli anTropologia
Seiswavlis adamianTa kulturas anu ama Tu im kultura
sazogadoebisaTvis damaxasiaTebel azrovnebas aRwerilobiTi (struqturuli lingvistika)
da maTi qcevis wesebs. eTnografi
6. arqeologebi cdiloben aRadginon istoriamdel eTnografia
adamianTa ara mxolod yoveldRiuri cxovreba eTnoistorikosi
da wes-Cveulebebi, aramed Tvali gaadevnon kul eTnologia
turul cvlilebebsac da axsnan maTi mizezebi. gaTxrisas aRmoCenili cxovelebi da adamianebi
maSasadame, arqeologebi aRadgenen istorias an maTi anabeWdebi
sxvadasxva kulturaTa materialuri naSTebis istoriuli arqeologia
mixedviT. istoriuli lingvistika
7. anTropologi lingvistebi enebis warmoSobiT erTiani midgoma (holisturi midgoma)
da droTa ganmavlobaSi maT Soris gansxvavebaTa Homo sapiens
warmoqmnis kvleviT arian dakavebulni (am sagans adamianis paleontologia
istoriuli lingvistika ewodeba). isini Seiswav adamianTa nairgvaroba
lian agreTve gansxvavebebs Tanamedrove enebs paleoanTropologia
Soris, rogorc konstruqciuli TvalsazrisiT preistoria
(aRwerilobiTi, anu struqturuli lingvistika), primatebi
ise metyvelebaSi (sociolingvistika). primatologebi
8. eTnologebi (amJamad moixseniebian, rogorc, sociolingvistebi
ubralod, kulturuli anTropologebi) Seiswav
lian, rogor da ratom gansxvavdebian erTmane ZiriTadi kiTxvebi:
Tisgan axlo warsulisa da Tanamedrove adami
anebi azrovnebiTa da qceviT. eTnologTa erTi 1. ras Seiswavlis anTropologia?
mimarTuleba – eTnografebi, Cveulebriv, TiTq 2. riT gansxvavdebian anTropologebi TqvenTvis
mis mTel wels romelime gansazRruli xalxis cnobili sxva mecnierebisagan?
wreSi atareben, maTTan saubrisa da wes-Cveule 3. ras fiqrobT imaze, rom anTropologia adamianis
bebis Seswavlis mizniT. mogvianebiT, isini am Semswavleli umTavresi disciplinaa?
xalxis kulturuli da socialuri cxovrebis
mraval aspeqts detalurad aRweren. eTnologTa
meore tipi, eTnoistorikosebi, ikvleven werilo
biT wyaroebsa da dokumentebs imis gasarkvevad,
Tu rogor icvleboda xalxis garkveuli jgufi
droTa ganmavlobaSi. eTnologTa mesame tipi
– kros-kulturuli mkvlevarebi, Seiswavlian eT
nografebisa da eTnoistorikosebis mier Sekre
bil monacemebs da cdiloben, Caswvdnen, garkveul
wes-CveulebaTa romeli ganmarteba gamoadgebaT
25
rogor aRmovaCenT
warsuls 2
Tavebis Sinaarsi
warsulis nivTieri
sabuTebi (Zeglebi)
warsulis nivTieri
sabuTebis Zieba
masalis Seswavla
masalis daTariReba
arqeologiuri
kvlevis Sedegebi
26
rogor igeben arqeologebi da paleoanTropo basa da sayasbo saqmeSic ki. xisa da Zvlis iaraRebic
logebi imis Sesaxeb, ra xdeboda aTasobiT da mil iseve didi xania gamoiyeneba, rogorc qvis, magram
ionobiT wlis win? ar arsebobs am periodebis Sesaxeb maTgan gansxvavebiT, ise kargad ar aris Semonaxuli
raime werilobiTi wyaro, saidanac informaciis miRe arqeologiuri SeswavlisaTvis. zog adgilas xSirad
ba iqneba SesaZlebeli. miuxedavad amisa, Cven gvaqvs gvxvdeba liTonisa da minis artefaqtebi. isini kar
warsulis amsaxveli sxva mtkicebulebani da maTi gad inaxeba da amitom SemorCenilia TiTqmis yvelgan,
~wakiTxvis~ saSualeba da sakmaod did informacias sadac ki gamoiyenebodaA.
viRebT Cveni winaprebis evoluciisa da cxovrebis
Sesaxeb. ekofaqtebi
warsulis nivTieri sabuTebi ekofaqtebi aris bunebrivi sagnebi, romlebsac
iyenebdnen adamianebi an adamianebis zemoqmedebis
arqeologebi da paleoanTropologebi warsu kvals atareben. amis kargi magaliTia cxovelebis Zv
lis Sesaswavlad oTxi tipis faqtebs eyrdnobian: lebi, romlebic Cvens winaprebs Wamis Semdeg rCebo
artefaqtebs, ekofaqtebs, adamianTa da cxovelTa daT. es Zvlebi erTi SexedviT raRaciT artefaqtebs
naSTebs da komponentebs. rogorc vnaxavT, TiToeu hgavs, magram isini ar aris adamianis mier damzade
li maTgani iZleva unikalur cnobebs warsulis Sesa buli an saxecvlili, ubralod, maTgan gamoyenebuli
xeb. yvela erTad ki gvaZlevs detalur informacias da gadagdebulia. sxva magaliTia arqeologiur ub
adamianis xangrZlivi cxovrebis ganvlil etapebze. nebze aRmoCenili mcenareTa mtveri. imis gamo, rom
Tumca, amgvari monacemebis ~wasakiTxad~ codna da adamianebs sxvadasxva mcenare saxlSi mihqondaT,
gamocdilebaa saWiro. arqeologebi xSirad pouloben maT mtvers. is yov
elTvis erTi da imave adgilidan motanil mcenareebs
artefaqtebi ar ekuTvnoda da erTad imitom moxvda, rom adami
anebs sxvadasxva adgilidan erTgan mihqondaT. ada
yvelafers, rac adamianis mier aris Seqmnili an sax mianTa sacxovreblebTan xSirad pouloben agreTve
eSecvlili, artefaqtebi ewodeba. wigni, romelsac iseTi mwerebisa da mavneblebis naSTebs, rogore
axla kiTxulobT, skami, romelzec zixarT, kalami, bicaa tarakanebi da Tagvebi. maT naSTebs adamianis
romelic ramis Casawerad giWiravT, artefaqtebi. sacxovreblebTan axlos imitom pouloben, rom isini
faqtobrivad, Cven artefaqtebis garemocvaSi varT, adamianTa mier Seqmnili pirobebiT sargeblobdnen.
romelTa umetesobasac vkargavT an vyriT. amgvarad maTi arseboba adamianTa arsebobiT aris gamowveuli,
xvdeba nivTebi arqeologiur nusxaSi. dafiqrdiT, amitom isinic ekofaqtebad iTvleba.
ramden nagavs qmniT dRis ganmavlobaSi? ramdeni
saxis nivTs yriT nagavSi? umetesad qaRalds, magram namarxebi
albaT xesac (magaliTad, lanCze mirTmeuli nayinis
joxs), plastmass (kalams, romelSic wina saRamos namarxebi (cocxal organizmTa naSTebi) ufro
melani gaTavda) da iqneb liTonsac (dablagvebuli iSviaTad gvxvdeba, magram adamianTa biologiuri
samarTebeli Tqvens saparsSi). nagvidan es nivTebi evoluciis SeswavlisTvis gansakuTrebuli mniSvn
nagavsayrelSi, Semdeg ki miwaSi xvdeba. Sesaferis eloba eniWeba. am rigs miekuTvneba talaxian zeda
pirobebSi am nivTebis umetesoba gadarCeba, raTa mo pirze mweris an foTlis gaqvavebuli anabeWdebic.
mavalSi arqeologebma ipovon. nivTebis umetesoba, ganamarxebul bioss miekuTvneba agreTve cxovelis
romelTac arqeologebi Seiswavlian, swored nagavia gaqvavebuli ConCxebic. cxovelis sikvdilis Semdeg
– yoveldRiuri cxovrebis Sedegad dagrovili da ga organuli qsovilebi, romelTaganac misi sxeuli
dayrili, romelsac Semdeg arqeologebi pouloben
da Seiswavlian warsulis yoveldRiuri cxovrebis
aRsadgenad.
Soreuli warsulis aqamde aRmoCenili arte
faqtebis umetesoba qvis iaraRebia da maT arqeolo
gebi liTosebs (lithics) uwodeben. liTosebi erTad
erTi saxeobis artefaqtebia, romlebic adamianis
istoriis 99 procentisTvis aris damaxasiaTebeli.
adamianebma qvis iaraRis gamoyeneba pirvelad ornax
evari milioni wlis win daiwyes da zogierTi maTgani
dResac gamoiyeneba (magaliTad, safqvavi da sapri
alebeli qvebi). qva gamoiyeneboda nebismieri dan
iSnulebiT, risi mofiqrebac ki SeiZleba, saWreli
iaraRebiT dawyebuli da zeTis lamprebiT damTavre
buli. Tumca, isini Cveulebriv, nadirobisas, sayasbo
saqmesa da tyavis damzadebaSi gamoiyeneboda. arte
faqtebis meore, gavrcelebul tips keramika war
moadgens (gamomwvari Tixisgan damzadebuli jamebi
da sxva WurWeli). misi warmoeba adamianebma pirve
lad daaxloebiT 10000 wlis win daiwyes. keramikuli
nakeTobani, sakvebis Sesanaxi da dasamzadebeli Wur
Weli, farTod gamoiyeneboda. imis gamo, rom Tixis
WurWeli erTdroulad msxvrevadicaa da advilad
dasamzadebelic, xSirad aRmoCndeboda nagavSi da ar
qeologiuri Seswavlis sagani xdeboda. xisa da Zvlis keramikuli Tasi CineTidan. TariRdeba am teritoriaze miwaTmoq
artefaqtebic sakmaod gavrcelebuli iyo da gamoiy medebis Camoyalibebis periodiT _ daaxloebiT 6000 wlis win.
eneboda tyavis damuSavebaSi, samzareuloSi, nadiro
27
Sedgeba, nadgurdeba. kbilebi da ConCxi, umTavresad, amoTxrili. komponentebis sxva tips warmoadgens
araorganuli mineraluri marilebisgan Sedgeba da sacxovreblis iatakebi. es is adgilia, sadac adamian
amitom daRupuli cxovelebisgan es rCeba. xSiria ebi cxovrobdnen da Sromobdnen. aq niadagi adamian
SemTxvevebi, rodesac garemo pirobebis zegavleniT ebis mier aris datkepnili da savsea maTi saqmianobis
es nawilebic nadgurdeba. zogjer, aTasSi erTxel, amsaxveli narCenebiT, rogoricaa, magaliTad: mcena
xdeba ise, rom am nawilebis dasakonserveblad Ses reTa Teslebi, qvis patara natexebi, mZivebi da Aa.S.
aferisi pirobebi iqmneba – magaliTad, roca vul aseTi namtvrevebis da narCenebis yvelaze didi ra
kanuri ferfli, kirqva an mineraluri marilebiT odenoba nagavsayrelebze gvxvdeba. ufro xSirad es
gajerebuli gruntis wylebi kbilis an Zvlis struq nagavsayrelebi gamoqvabulebia, romlebic am mizniT
turas uerTdeba da maT gamagrebas iwvevs, rac maT didi xnis ganmavlobaSi mravaljeradad gamoiyene
ganadgurebas xels uSlis. boda. dabolos, arqeologiur ubnebze yvelaze me
magram Cven ar gvaqvs warsulSi arsebuli yvela tad gavrcelebuli kompopnentebia Senobebi. maT
cocxali organizmis gaqvavebuli naSTebi. samwuxar ricxvs miekuTvneba rogorc qvis wreebi, romlebic
od, Cvens xelT mxolod mcire raodenobis individebis odesRac karvebis kedlebs akavebda, ise erTmaneTze
SemorCenili fragmentebia. am saxis masalis nusxa kargad morgebuli naTali qvebisgan nagebi sasaxlee
arasrulia. robert martinis azriT, dedamiwaze pri bi. garemo pirobebis wyalobiT, zogan xis Senobebi an
matebis daaxloebiT 6000 saxeoba arsebobda, napovni maTi nawilebic ki aris SemorCenili. komponentebi
ki am raodenobis mxolod 3% naSTia. amitom, ra Tqma moicavs didi raodenobis mravalferovan masalas,
unda, gasakviri ar unda iyos is faqti, rom paleon romelic uamrav saintereso informacias gvawvdis
tologebs Zalian uWirT evoluciuri kavSirebis dad warsulis Sesaxeb.
gena maTi primatebis adreulsa da gviandel formebs
Soris. es Zalian Zneli amocanaa mcire zomis ZuZum nivTieri sabuTebis aRmoCena
wovrebTan mimarTebaSic, romelTa naSTebi gaqvave
buli saxiT ufro naklebad aris Semonaxuli. warsulis amsaxveli nivTieri masala yvelgan aris
Cvens garSemo, magram maTi aRmoCena yovelTvis advi
komponentebi li ar aris. arqeologebi da paleontologebi, Cveu
lebriv, krZalaven aseTi adgilebis moZiebas. es iseTi
komponentebi artefaqtebis msgavsi cnebaa da adgilebia, sadac arsebobs an eWvi aqvT, rom SeiZle
maTgan imiT gansxvavdeba, rom arqeologiuri ub ba arsebobdes Zveli drois adamianTa cxovrebisa da
nidan maTi advilad gadaadgileba SeuZlebelia. amis saqmianobis kvali. SeiZleba aq adamianebi mxolod
kargi magaliTia kerebi. rodesac kera pirdapir SiS erTi dRiT iyvnen dabanakebulni an mravali aseuli
vel miwaze mdebareobs, miwa Tbeba da icvleba – mis weli cxovrobdnen. miuxedavad TavianTi zomisa da
SemcvelobaSi arsebuli mTeli wyali Sreba, miwis konstruqciis sirTulisa, am adgilebs yovelTvis
kristaluri struqtura iSleba da formas icvlis: didi mniSvneloba aqvs warsuli cxovrebis aRdg
xdeba myari, mowiTalo da odnav damagnitebulic ki enisTvis.
(amaze Semdgom visaubrebT). rodesac arqeologebi
keras pouloben, xedaven gamagrebul, mowiTalo rogor iqmneba Zeglebi?
niadags, romelic naxSiriTa da nacriT aris garSe
mortymuli. es artefaqtia – adamianis mier Seqmnili Zeglebi iqmneba, rodesac adamianis saqmianobis
obieqti. magram Zalian Zneli, SeuZlebelic ki iqneba narCenebi raime bunebrivi procesebis gamo, ifareba
arqeologisTvis, qvis iaraRis an keramikis msgavsad, an imarxeba. yvelaze dramatuli movlenaa vulkanuri
misi miwidan amoReba da laboratoriaSi gadatana ga amofrqveva _ sul raRac wamebis ganmavlobaSi sru
mosakvlevad. kera arqeologiuri ubnis ganuyofeli liad imarxebian adamianebi maTi qcevisa da saqmiano
nawilia da swored amitom miekuTvneba `komponent bis amsaxvel pirobebSi. amis yvelaze STambeWdavi
Ta~ jgufs. magaliTia Zv. w. 79 wels momxdari vulkan vezuvis
kerebi gavrcelebuli parametrebia, magram kidev amofrqveva, romlis drosac daimarxa qalaqi pompei.
ufro gavrcelebulia e.w. ormoebi. ormoebi adami Tanamedrove arqeologebs gaTxrebis dros uZvelesi
anebis mier aris amoTxrili, Semdgom periodebSi ki qalaqi zustad im mdgomareobaSi daxvdaT, rogor
isini nagviTa da erozirebuli niadagiT ivsebaA. maTi Sic amofrqvevis momentSi iyo. naklebad dramatulia
amocnoba advilia, radgan nagavi da niadagi, romle adamianTa arsebobis amsaxveli Zeglebis damarxva
biTac aris isini amovsebuli, feriTac da faqturi bunebrivi pirobebis – nagvis dagrovebis an eroziis
Tac gansxvavdebian im niadagisgan, romelSic aris gamo. wylisa da qaris zemoqmedebis wyalobiT, miwam
da nagavma SeiZleba ubani dafaros swrafad (wyal
didoba) an Zalian nela da xelSeuxeblad Semoinaxos
adamianis mier datovebuli artefaqtebi, ekofaqte
bi da parametrebi. dabolos, Tavad niadagis warmo
qmnis procesmac SeiZleba gamoiwvios artefaqtebis,
ekofaqtebis, cxovelTa/mcenareTa naSTebisa da max
asiaTeblebis damarxva imgvarad, rom arqeologebma
SeZlon SemdgomSi maTi aRmoCena. magaliTad, tyeebSi
Camocvenili foTlebi faravs adamianebis sadgoms.
droTa ganmavlobaSi es foTlebi lpeba da iqceva
niadagad, romelic am adgils TandaTanobiT, wlebis
manZilze mTlianad faravs.
ibdeba kanonzomierebad, romelTa amocnoba advili gamo, rom mxolod Zalian mcire raodenobis Zeglis
xdeba. geomagnitur meTods xSirad `pasiur~ meTods gaTxraa SesaZlebeli mTlianad (moiTxovs Zalian
uwodeben imis gamo, rom arqeologi, ubralod, ar did xarjebs, amitom arqeologTa umravlesoba am
sebul geomagnitur vels zomavs. arsebobs Soridan jobinebs zogierTi arqeologiuri depozitis xe
dakvirvebis `aqtiuri~ teqnologiebi, romlebic luxleblad Senaxvas im dromde, rodesac SesaZle
iTvaliswinebs energiis pulsis miwis siRrmeSi gag beli gaxdeba axali teqnologiebis gamoyeneba),
zavnas da damarxuli obieqtis mier gadmocemuli arqeologiuri gaTxrebi didi yuradRebiT unda
signalis Caweras. erT-erTi teqnologia, romelic daigegmos imgvarad, rom gamoyenebul iqnas nimuSebis
gansakuTrebiT xSirad gamoiyeneba, aris niadagis Segrovebis meTodi. es meTodi saSualebas iZleva Se
radari (soil interface radar SIR). am mowyobilobis mo grovdes yvela saxis arqeologiuri masalis nimuSebi
qmedebis principi imaSi mdgomareobs, rom radgan mTliani Zeglis gaTxris gareSe. amisTvis arqeolog
sxvadasxva saxis niadagi radaris energiaze sxvadasx ma zustad unda dagegmos Zeglis gaTxra ise, rom misi
vanairad reagirebs, radaris pulsis niadagSi gaS yvela nawili Tanabrad Semowmdes.
vebisas da radarebis reagirebis Cawerisas arqeolo dRemde veravin SeZlo moefiqrebina artefaqtebis,
gebs SeuZliaT rukaze daitanon miwis safaris qveS ekofaqtebis, ganamarxebuli masalisa da komponen
sxvadasxvagvari niadagis arseboba. rac mTavaria, tebis gaTxris iseTi gza, romelic Zeglis dazianebas
maT saSualeba eZlevaT rukaze miuTiTon miwis qveS ar gamoiwvevda. es arqeologiuri kvlevisTvis dam
arsebuli iseTi komponentebis arseboba, rogori axasiaTebeli ucnauri ironiaa. mokled rom vTqvaT,
caa, magaliTad, qvis kedeli. radaruli kvlevisa gaTxrebis dros irRveva urTierTkavSiri ganaTxar
Tvis arqeologi miwaSi amagrebs antenas, romlis obieqtebs Soris. amitom profesionali arqeolo
zoma damokidebulia gasaTxreli obieqtis siRrmeze. gebi gaTxrebis umetesobas im obieqtebze atareben,
antena agzavnis da iRebs radaris pulss, radaris romelTac ganadgureba emuqrebaT, Tanac mxolod
mier miRebuli signalebi ki qaRaldis lentze an kom maRalprofesiuli TanamSromlebisa da umaRlesi
piuteris failSi iwereba. es Canawerebi arqeologs donis teqnikis gamoyenebiT.
miwis qveS arsebuli suraTis warmodgenis saSuale arqeologebi da paleoanTropologebi monace
bas aZlevs. mebs TiTqmis erTnairi meTodebiT agroveben, mx
olod erTi mniSvnelovani gansxvavebiT: arqeolo
rogor xdeba artefaqtebis, gebis interesis sferos metwilad dauzianebeli
nivTebis mopoveba warmoadgens, paleoanTropolo
ekofaqtebisa da komponentebis
gebisas ki _ dauzianebeli gaqvavebuli cxovelebisa
miwidan amoReba? da mcenareebis naSTebis aRmoCena. amas mivyavarT zo
gierT gansxvavebamde, rogorc monacemTa Segrove
miuxedavad imisa, rogor iqneba aRmoCenili ar baSi, aseve maTi moZiebis adgilebSic.
qeologiuri depoziti _ adgilis fexiT Semov arqeologebi eZeben xeluxlebel Zeglebs, sadac
lis Tu Soridan dakvirvebis gziT _ miwidan maTi dauzianebeli masalis mopoveba SeiZleba. paleo
amoRebis erTaderTi saSualeba gaTxrebia. gaTxrebi, anTropologebi ki _ im periodiT daTariRebul
TavisTavad, rTuli procesia, mas ori mizani aqvs: Zeglebs, romelSic maTTvis saintereso saxeobebi
1. Zeglis (an statistikuri aRnusxvisTvis vargisi cxovrobdnen da SesaZloa, gaqvavebuliyvnen. xSir
nimuSis) yoveli natexis povna 2. aRmoCenili nivTis SemTxvevaSi, dazianebuli Zeglebis povna momgebian
horizontaluri an vertikaluri mdebareobis zus ic ki aris paleoanTropologebisTvis, radgan aseT
ti Cawera. arqeologebma da paleoanTropologebma Zeglebze ufro advilia gaqvavebili naSTebis povna,
TavianTi miznebis misaRwevad gaTxrebis mravali radgan eroziis gamo, isini SeiZleba miwis zedapirze
strategia da teqnologia SeimuSaves da yoveli maT gamoCndnen da gaTxrebis Catareba saWiro aRar gax
gani arqeologiuri depozitebis, artefaqtebis, des. es imas ar niSnavs, rom arqeologebi arasodes
ekofaqtebis, ganamarxebuli naSTebisa da komponen Txrian dazianebul Zeglebs. aseve, paleoanTro
tebis miwidan frTxil amoTxras da maTi mdebareobis pologebic mniSvnelovan aRmoCenebs zogjer da
detalur Caweras iTvaliswinebs. zianebuli Zeglebis gaTxrisas akeTeben.
gaTxrebi ormoebis ubralo amoTxra ar aris,
Tundac maT swori kvadratebis forma hqondeT. imis masalis analizi
mas Semdeg, rac arqeologebi da paleoanTro
pologebi aRmoaCenen Zegls da amoTxrian arte
faqtebs da sxva masalas, iwyeben mis `wakiTxvas~ war
sulis Sesaswavlad. arqeologiuri Canawerebis aseT
`wakiTxvas~ analizi ewodeba. gaTxrebis msgavsad,
arqeologiuri analizi mravalferovani da rTuli
procesia, romelsac aq mokled SevexebiT. arqeolo
giuri nusxebis Sesaxeb saubrisas aRvniSneT, rom
bevri ram, rasac kargaven an yrian adamianebi, nad
gurdeba; agreTve, bevri ram, rac gadarCeba, Cvenamde
fragmentulad an dazianebuli aRwevs. amitom, ana
lizis gakeTebamde arqeologebi monapovar masalas
akonserveben da aRadgenen.
30
anTropologiuri pirvelwyaroebi
winaparTa Tayvaniscema dablobSi mcxovreb maias tomSi
religiuri rwmena-warmod live es, rodesac saqme 1000 wlis wi vis Sesaxeb mecnieruli kiTxvebis
genebis kvleva arqeologiuri nandel kulturasTan hqonda? make dasma da sxvadasxva tipis arqe
samuSaos erT-erTi urTulesi nani amtkicebs, rom preistoriuli ologiuri nimuSebis warmosaxva,
nawilia. Tu adamianTa arse adamianis religiuri rwmena-warmod rac SeiZleba pirvelive eTno
bobisa da socialuri yofis genebis dadgena SesaZlebelia, Tu grafiuli wignebis wakiTxvis
damadasturebeli masala arqe mkvlevars eqneba gamokveTili Sexed Semdeg dasruldes. maias saxelm
ologiur angariSebSi advili uleba, romelic eTnografiul an is wifo, romelic iukatanis naxe
amosacnobia, rwmena-warmod toriul kanonzomierebebze iqneba varkunZulze da meqsikaSi, Ciapa
genebis amsaxvel masalasTan damyarebuli. sis zeganze da aseve, gvatemalaSi
dakavSirebiT piriqiT xdeba. arqeologebi ar agroveben ma mdebareobs, safuZvlianad aris
amitom preistoriuli adami salas uZvelesi adamianebis qcevis Seswavlili, gansakuTrebiT maTi
anebis rwmena-warmodgenaTa Sesaxeb, isini agroveben materialur kosmologia da ritualebi – ori
sistemebSi gasarkvevad da maT masalas. arqeologiis erT-erTi mTavari Tema, romelic gansa
Sesaswavlad mecnierebs bevri udidesi gamowveva, faqtobrivad, kuTrebiT kargad miesadageba wi
Sroma uxdebaT. patrisia make im azridan gamomdinareobs, rom ar naparTa Tayvaniscemis sakiTxze
nanma aRmoaCina, rom imis gas qeologebi fizikur masalas (dam arqeologiur kvlevas. maias
agebad, Tu rogor iyenebdnen tvreul keramikas, nagebobaTa nan Seswavlis meore mniSvnelovani
miwas maias uZveles tomSi, jer grevebs da A.S.) im mizniT Seiswavlian, wyaro, romelic uSualod warsu
unda garkveuliyo, rogori rom warsulis Sesaxeb abstraqtuli lidan modis, aris misi ierogli
damokidebuleba arsebobda warmodgena (magaliTad, ratom da ro furi damwerloba da elituri
adamianebs, maT winaprebsa da gor warmoiSva winaparTa Tayvanisce ikonografia (mmarTveli wris
miwis gamoyenebas Soris. magram mis socialuri instituti) Seafason. warmomadgenelTa gamosaxule
rogor unda moexerxebina yove CemTvis ufro advilia adamianTa qce bebi).
mas Semdeg, rac mkvlevrebis sagangaSod aRmoCnda, unikaluri meTodi. qvis iaraRi keramikisgan gansx
rom 1993 wels italiis alpebSi aRmoCenili daaxloe vavebulad Seiswavleba, orive maTgani ki _ Zvlisgan
biT 5000 wlis winandelma egreT wodebulma `Tov gansxvavebulad. miuxedavad imisa, Tu ra masalisgan
lis kacma~ gaTbobis Semdeg obiT dafarva daiwyo, is aris artefaqtebi damzadebuli, mainc arsebobs dax
mudmivi gamyinvarebis msgavs pirobebSi moaTavses. arisxebis mravali msgavsi meTodi.
arqeologebma mas obi moaciles da gadawyvites, rom tipologiis pirveli meTodia artefaqtebis dax
imave pirobebSi unda SeenaxaT, romelTa wyalobiTac arisxeba formis mixedviT. yvelaze gavrcelebuli
Cvenamde moaRwia. amitom, SeimuSaves rTuli mowyob artefaqtebis formebi, rogoric aris liTonis an
iloba, romelSic yinulovani garemo Seqmnes. keramikis nawarmi, sakmaod kargad aris Seswavli
rekonstruqcia Tavsatexis awyobasaviT Zneli li imisTvis, rom SesaZlebeli gaxdes maTi tipebis
saqmea. Cveulebrivisgan gansxvavebiT, es samganzo mixedviT dajgufeba. artefaqtebis garkveul ti
milebiani Tavsatexia da ar ici, romeli natexebi pebad daxarisxeba formuli analizis ZiriTadi miza
ekuTvnis aRsadgen sagans da yvela natexi aris Tu ara nia. tipologia saSualebas aZlevs arqeologebs,
adgilze. Tavdapirvelad, unda moxdes masalis msgavs garkveuli artefaqti imave konteqstSi ganixilon,
tipebad daxarisxeba. magaliTad, erT Zeglze mopove rogorc sxva, msgavsi artefaqtebi, romlebic sxva
buli keramikis aRsadgenad unda moxdes natexebis Zeglze an zog SemTxvevaSi, sxva Zeglebzea aRmoCe
daxarisxeba erTnairi feris, dekoraciisa da formis nili. tipologia xSirad artefaqtebis Sesaxeb did
mixedviT. Semdeg erTnairi natexebis SedarebiT unda informacias iZleva, magaliTad, TariRis, kulturis
dadgindes, SesaZlebelia Tu ara, isini erTsa da imave tipis, romelsac igi ganekuTvneba da zogjer imis
WurWels ekuTvnodes. mas Semdeg, rac Segrovdeba Sesaxebac, Tu rogor damzadda, gamoiyeneboda an
erTi WurWlis savaraudo natexebi, unda moxdes Wur raze icvleboda es nivTi warsulSi. magaliTad, sur.
Wlis awyoba. rekonstruqcia xangrZlivi da rTuli 2-1 gamosaxulia tenesiSi mdebare Zeglze napovni is
procesia, romelic zogjer wlebsac ki moiTxovs. ris pirebis tipologia, romelic daaxloebiT Zv. w.
7300-5000 wlebs moicavda. droTa ganmavlobaSi isris
ras vswavlobT artefaqtebisgan? pirebis formebi Seicvala. (f) da (g) isris pirebis
fuZeebi gansxvavdeba (c),(d) da (e)-s fuZeebisgan, yve
rekonstruqciisa da konservaciis Semdeg arqe la maTgani ki gansxvavdeba (a) isris piris fuZisgan.
ologi da paleoanTropologi iwyeben artefaqtebis aseTi tipologiis daxmarebiT arqeologs SeuZlia
Seswavlas. arqeologebs SemuSavebuli aqvT arte gamoiTvalos isris piris miaxloebiTi TariRi mx
faqtebis analizis mravali specifikuri da xSirad olod misi fuZis formis mixedviT.
31
-5000
-5800
-6300
-6700
-6900
-7000
-7300
dabolos, imis codna, Tu rogor aris artefaq gavigebT, rogor iyeneben ekofaqtebs arqeologebi
ti damzadebuli, arqeologs saSualebas aZlevs gareuli da Sinauri mcenareebisa da cxovelebis gas
gaerkves uZvelesi adamianebis saqmianobasa da qcev arCevad da imis gasarkvevad, Tu rogor moxda maTi
ebSi. lorens qilim Caatara aCeulis xelculebis moSinaureba.
cveTis detaluri analizi, romlebic Homo erectus- paleontologebs (romlebic Seiswavlian adamian
is mier iyo damzadebuli da aRmoaCina, rom isini sx ebsa da sxva saxeobebs) bevri ramis moyola SeuZliaT
vadasxva daniSnulebiT gamoiyeneboda. zogi maTgani gadaSenebuli cxovelebis Sesaxeb maTi ganamarxebu
aSkarad xorcis saWrelad gamoiyeneboda, zogi _ li Zvlebisa da kbilebis mixedviT, magram es codna
xis saWrelad, zogi ki _ miwis saTxrelad (rogorc mxolod maT aRwerilobaze rodia dafuZnebuli. Con
Cans, saWmelad vargisi fesvebis amosaTxrelad). zo Cxis dakarguli nawilebisa da Zvalze mimagrebuli
gierTi xelculis erTi mxare erTi saqmianobisTvis qsovilebis aRsadgenad, paleontologebi SedarebiT
gamoiyeneboda, meores ki sxva daniSnuleba hqonda. anatomias emyarebian. axali teqnologiebi, rogori
xelculi Homo erectus-ebis winaprebisTvis mraval caa eleqtronuli mikroskopia, kompiuteruli to
daniSnulebiani iaraRi iyo, rogorc Svicariuli mografia da kompiuteruli biomeqanikuri modeli
armiis dana, romelsac mudam Tan atarebdnen. amgvari reba, gvawvdis informacias organizmis moZraobis,
codna imdroindeli adamianebis saintereso suraTs Zvlisa da kbilis mikrostruqturisa da organizmis
gvixatavs: isini flobdnen sakmaod rTul teqni
kas mravaldaniSnulebiani iaraRis dasamzadeblad,
romelsac Tan atarebdnen da sxvadasxva daniSnule
biT iyenebdnen. es Cveni uZvelesi winaprebis qcevis
amsaxveli suraTia, romlis aRdgenac SeuZlebeli
iqneboda romelime sxva wyarodan.
ra SegviZlia SevityoT
ekofaqtebidan da ganamarxebuli
masalidan?
ekofaqtebi mravalferovania iseve, rogorc is
informacia, romlis miRebac SeuZliaT maTgan arqe
ologebsa da paleontologebs. am TavSi ganmarxebul
masalaze SevCerdebiT, Semdeg TavSi ki, romelic zeda
paleoliTis samyaros eZRvneba, vnaxavT, rogor iy
eneben arqeologebi ekofaqtebs uZvelesi bunebrivi
pirobebis aRsadgenad; qvemoT, TavSi, romelic kul aCeulis xelculi. lorens qilim Seiswavla misi pirebis cveTa, raTa
turuli mcenareebisa da cxovelebis moSenebas exeba, gaego, rogor iyenebdnen maT.
34
Siris arqmone, ganyenebul obieqtebs. es Zalian Sors gavrcelda an romlebic swrafad gaqra an swrafad
aris simarTlisgan. sinamdvileSi reinj siTis aRwera Seicvala. msoflios sxvadasxva nawilSi SedarebiTi
ufro tipuri arqeologiuri analizis msgavsia. is daTariRebisTvis indikatorebad sxvadasxva arte
drois paralelurad aerTianebs informacias kom faqti da ekofaqti gamoiyenebA. magaliTad, afrikaSi
ponentebis Sesaxeb da midis ganzogadebamde, Tu ro stratigrafiuli Tanmimdevrobis aRsadgenad uaR
gor Seicvala iq mcxovrebi sazogadoebis social resad didi mniSvneloba hqonda spiloebs, Rorebsa
uri da ekonomikuri struqtura. Cven amas masalis da cxenebs. sur. 2-3 asaxavs olduvais xeobis strati
konteqstSi moTavsebas vuwodebT. konteqsti aris grafiul Wrils. es Zalian mniSvnelovani Zeglia,
mimarTebebi artefaqtebsa da sxva masalas Soris. sadac adreuli adamianis ganamarxebuli naSTebi
konteqstis analizi aris is, razec arqeologebi aRmoCnda. am Zeglze stratigrafiuli Tanmimdev
da paleoanTropologebi muSaoben. artefaqtebi, roba, nawilobriv, ganamarxebuli Rorebis monace
ekofaqtebi, ganamarxebuli masala da komponentebi mebis mixedviT dadginda. yovel momdevno fenaSi
cal-calke, TavisTavad, SeiZleba Zalian lamazi da Roris gansxvavebuli saxeoba dasturdeboda, ramac
saintereso iyos, magram maTi ~wakiTxva~ istoriis arqeologebsa da paleoanTropologebs saSualeba
aRsadgenad mxolod maTi sxva masalebTan konteqst misca moexdinaT fenebis diferenciacia. mas Semdeg,
Si moTavsebiT xdeba SesaZlebeli. rac adgilis stratigrafia dadgindeba, unda mox
amis sailustraciod warmovidginoT, rom moce des ori sxvadasxva ganamarxebuli biosis an kompo
muli gvaqvs calkeuli asoebis nakrebi: abevilmnnoS. nentis SedarebiTi daTariReba imave an sxva Zeglze
es asoebi aq anbanuri TanmimdevrobiT aris ganlage aRmoCenili masTan dakavSirebuli indikatori arte
buli iseve, rogorc mSvenieri artefaqtebi SeiZleba faqtebis an ekofaqtebis saSualebiT. mTavari gadas
ganlagdes vitrinaSi – wonisa da rigis mixedviT. ma vlebi artefaqtebisa da ekofaqtebis indikatorebSi
gram es ganlageba rames gveubneba? _ arafers. sam gansazRvraven epoqebs da geologiuri drois did
agierod, ra moxdeba, Tu gvecodineba raime zogierT monakveTebs.
am asos Soris mimarTebis Sesaxeb – maTi konteqsti? drois am monakveTebis sazRvrebis gamoTvla xde
ra moxdeba, magaliTad, Tu gvetyvian, rom pirveli ba absuluturi daTariRebis saSualebiT, romelsac
aso, romelic vipoveT, aris m, rom Semdeg ipoves i da Semdeg seqciaSi aRvwerT.
n, magram ukuRma TanmimdevrobiT, rom o ipoves l- im SemTxvevaSi, Tu Zegli dazianebulia, srtati
sa da b-s Soris da rom i n-sa da S-s Soris iyo? imis grafiis mixedviT misi daTariReba mizanSewonili ar
codna, Tu ra konteqstSi iyo napovni TiToeuli iqneba, radgan SesaZloa, sxvadasxva periodis masala
aso, gvkarnaxobs, rom asoebi unda ganlagdes Semde erTmaneTSi iyos areuli wylis nakadebis an qaris
gnairad: mniSvneloba. swored mniSvnelobas aniWebs gamo an SesaZloa, mewyerma zemodan ufro gviandeli
konteqsti artefaqtebs, ekofaqtebs, ganamarxebul fena moaqcios. dazianebul Zeglze erTmaneTSi areu
masalas da komponentebs. li ganamarxebuli masalis dasaTariReblad SesaZle
belia qimiuri meTodis gamoyeneba.
masalis daTariReba ganamarxebuli cxovelebis Zvlebis dasaTariRe
blad gamoiyeneba sami saxis qimiuri meTodi: ftoris,
artefaqtebisa da sxva masalis konteqstSi Cadebis uranisa da azotis. es meTodebi zogjer saerTo sax
umniSvnelovanesi nawilia maTi swor qronologiur eliT `F-U-N trio~ moixsenieba. samive meTodi erT
CarCoSi moTavseba. magaliTad, primatebis evolu ZiriTad principzea dafuZnebuli: Zvlebi da kbile
ciis istoriis rekonstruqciisaTvis aucilebelia bi miwaSi yofnis periodSi, qimiuri Semadgenlobis
primatebis ganamarxebuli naSTebis asakis codna. TvalsazrisiT, mcire cvlilebas ganicdis, rac im
adre daTariRebis erTaderT meTods SedarebiTi adgilis gruntis wylebis mineralebis SemcvelobaSi
daTariReba warmoadgenda. ukanaskneli 45 wlis gamoixateba, sadac es cxovelebi arian damarxulni.
ganmavlobaSi daiwyo mniSvnelovani winsvla abso gruntis wyali ftors Seicavs da amitom, rac ufro
lutur daTariRebaSi, rac primatebis evoluciis Zvelia ganamarxebuli organizmi, ftoris miT ufro
adreuli fazebis masalis daTariRebisaTvis saWiro meti Semcveloba eqneba. ftoris msgavsad, gruntis
teqnologiebis ganviTarebas mohyva. SedarebiTi wylis SemadgenlobaSi uranic Sedis da am SemTxveva
daxasiaTeba aRniSnavs calkeuli nivTis an masalis Sic, rac ufro Zvelia ganamarxeba, miT ufro met
daTariRebas sxva nivTebTan an masalasTan Sedarebis urans Seicavs igi. azotis SemTxvevaSi, piriqiT xde
gziT. absoluturi anu qronometruli daTariReba ba: rac ufro Zvelia ganamarxeba, miT nakleb azots
gamoiyeneba calkeuli nivTis an masalis realuri Seicavs igi. aqedan gamomdinare, ufro Zveli Zvlebi
asakis dasadgenad. met ftorsa da urans da nakleb azots Seicavs, vidre
SedarebiT axlebi.
magram F-U-N testTan dakavSirebiT SeiZleba war
SedarebiTi daTariRebis meTodebi
moiqmnas problema imis gamo, rom Zvlebi asaxavs Ca
marxvis adgilebis gruntis wylebis mineraluri Sed
daTariRebis yvelaze adreuli da yvelaze xSir
genilobis suraTs. mineralebis maRali Semcvelobis
ad gamoyenebuli meTodia SedarebiTi daTariReba,
adgilze aRmoCenil 30 milioni wlis winandel Zvlebs
romelic stratigrafiazea damyarebuli. strati
SeiZleba ftoris igive Semadgenloba aRmoaCndes,
grafia Seiswavlis sxvadasxva kldovani an niada
rac mineralebis dabali Semcvelobis adgilze aR
govani fenis ganlagebis Tanmimdevrobas (ix. sur.
moCenil 50 milioni wlis winandels. amitom, qimiuri
2-3). ufro Zveli fenebi, sazogadod, SedarebiT
SedarebiTi daTariRebis meTodebis gamoyeneba erT
axal fenebze Rrmad anu ufro dablaa ganlagebuli.
maneTisgan didi manZiliT daSorebuli ZeglebisTvis
stratigrafiuli Tanmimdevrobis dasadgenad da
misaRebi ar aris. F-U-N testireba Semoifargleba
axal aRmoCenaTa SedarebiTi daTariRebisTvis in-
mxolod erTi da imave an mezobel Zeglebze mopove
dikatori artefaqtebi an ekofaqtebi gamoiyeneba.
buli masalis dasaTariReblad.
indikatori artefaqtebi an ekofaqtebi warmoad
qimiuri SedarebiTi daTariRebis yoveli meTodi
gens adamianis mier damzadebul nivTebs an adamia
calke gamoyenebisas mxolod calmxriv Sedegs iZl
nis mier datovebul cxovelur an mcenareul nar
eva, samive maTganis erTad, SeTanxmebulad gamoy
Cenebs, romlebic drois mokle periodebSi farTod
36
eneba ki Zalze efeqturia. calke yvelaze sarwmuno ia organizmi anu ganvsazRvroT, ramdeni C14 darCa
uranis testia. igi ar miekuTvneba mxolod Sedar organizmSi da aqedan gamomdinare, ramdenad Zvelia
ebiTi daTariRebis meTodebs. sxvadasxva depozitSi igi, an unda gamovTvaloT gacemuli beta radiaciis
aRmoCenil ZvlebSic ki daZvelebasTan erTad radi raodenoba SefardebiT grami/wuTSi an Sesaswavl
aqtiuroba garkveuli TanmimdevrobiT izrdeba. imis nimuSSi 14c -is raodenobis gasazomad nawilakebis
gamo, rom urani radiaqtiuri elementia, testirebi amaCqarebeli gamoviyenoT. Tanamedrove 14c erT gram
sas misi gazomva ar moiTxovs nimuSis dazianebas. ami masalaze erT wuTSi daaxloebiT 15 beta radiacias
tom amgvar tests, sxvebTan SedarebiT, garkveuli gamoyofs, anu 5730 wlis asakis masala gamoyofs am
upiratesoba aqvsA. raodenobis mxolod naxevar (14c -is daSlis peri
odis naxevari) raodenobas erTi grami masalidan
daTariRebis absoluturi erT wuTSi. ase rom, Tu romelime organizmis nimuSi
gamoyofs 7,5 radiacias erTi gramidan erT wuTSi,
rac Tanamedrove 14c-is naxevaria, am organizmis asa
anu qronometruli meTodebi
ki 5730 weli unda iyos. aseve, imis gamo, rom nimuSSi
absoluturi daTariRebis mravali meTodi radi 14c-is raodenoba droTa ganmavlobaSi klebulobs,
aqtiuri izotopis daSlazea damyarebuli. imis gamo, misi atomebi SeiZleba gatardes nawilakebis amaCqa
rom daSlis siCqare cnobilia, xdeba nimuSis TariRis rebeli wonis mixedviT gasacalkeveblad (SedarebiT
dadgena SesaZlo cdomilebis gaTvaliswinebiT. msubuqi C12 aqseleracias ufro swrafad ganicdis,
radionaxSirbadis meSveobiT daTariReba. ra- vidre ufro mZime C14) da TiToeuli maTganis raode
dionaxSirbadis, anu naxSirbad14 (14c) meTodi noba gaizomos. am meTods AMS (aqseleratoris masis
erT-erTi yvelaze popularulia absoluturi da speqtrometria) ewodeba da ufro zustia, vidre beta
TariRebis sxva meTodebs Soris. igi dafuZnebulia radiaciis meTodi da amasTan, masalis Zalian patara
principze, rom yoveli cocxali organizmi Seicavs nimuSs saWiroebs da SeuZlia 80000 wlamde asakis ni
radiaqtiuri naxSirbadis (naxSirbad14 14c) garkveul muSebis daTariReba.
raodenobas. radiaqtiuri naxSirbadi warmoiqmneba radionaxSirbaduli meTodis sizuste Semowmda
azot-14-is kosmosur sxivebTan urTierTqmedebis mkvdari zRvis niJarebsa da egvipturi samarxis xis
Sedegad, haeridan mcenareebis mier Seiwoveba da nawilebze, romelTa TariRebi winaswar iyo cnobili.
aqedan cxovelTa organizmSi xvdeba (ix. sur. 2-4). analizis Sedegebi savsebiT daemTxva istoriul in
sikvdilis Semdeg, organizmSi meti radiaqtiuri nax formacias.
Sirbadi aRar xvdeba, arsebuli raodenoba ki iSleba Termoluminescenturi daTariReba bevri min
nela, magram Tanabari siswrafiT da kvlav azot- erali gaTbobisas sinaTles gamoscems (Termolumi
14-ad gardaiqmneba (daSlaSi vgulisxmobT, rom 14c nescencia) zogjer manamdec, sanam Zalian gacxel
gascems beta radiaciis gansazRvrul raodenobas deba. es civi sinaTle modis gaTbobis dros `gareSe~
wuTSi). naxSirbadis daSlis siswrafe _ misi daSlis eleqtronebis gaTavisuflebis Sedegad, romlebic
periodis naxevari cnobilia – 5730 weli. sxvanairad mineralebis kristalur struqturaSi iyo momwyv
rom vTqvaT, organul sxeulSi 14c -is Tavdapirveli deuli. Termoluminescenturi daTariReba iyenebs
raodenobis naxevris daSla xdeba misi sikvdilidan Semdeg princips: Tu obieqts maRali temperatu
5730 wlis gasvlis Semdeg. meore naxevris daSlas ris romelime wartilamde gavaTbobT, magaliTad,
kidev 5730 weli sWirdeba da a.S. daaxloebiT 50000 Tixis qoTnis gamowvisas, xdeba yvela damwyvdeuli
wlis Semdeg organizmSi darCenili 14c imdenad mcire eleqtronis gaTavisufleba, romelsac igi adre
raodenobis iqneba, rom mis mixedviT daTariReba Seu Seicavda. droTa ganmavlobaSi sagani kvlav gaagrZe
Zlebeli gaxdeba. rom gavigoT, ramdeni xnis mkvdar lebs garemomcveli radiaqtiuli elementebidan
38
14
C
14CO
2
ß-
14C 14N
c
naxSirbad 14 cikli
eleqtronebis mierTebas (kaliumi, Toriumi, urani bs gaTbobas, rac masalisTvis SeiZleba damRupveli
umi). testirebisas obieqtidan gamoyofili Termo aRmoCndes.
luminescenciis raodenoba mecnierebs saSualebas paleomagnituri daTariReba. nebismieri
aZlevs, gamoiTvalon misi asaki im SemTxvevaSi, Tu mTis qanis formireba miwis uZveles magnitur velze
cnobilia, ra saxis radiacias iRebda igi garemodan kvals tovebs. Tu am informacias davamatebT imasac,
(magaliTad, niadagi Tixis qoTnis povnis adgilas). rom dedamiwis magnituri veli bevrjer Seicvala, mi
Termoluminescenturi daTariReba efeqturia vxvdebiT, rom kldeebze SemorCenili geomagnituri
uZvelesi keramikis, aguris, kramitis, terakotisa da velis diagramebis daxmarebiT SesaZlebelia kldee
maRal temperaturaze damzadebuli sxva obieqtebis bSi arsebuli ganamarxebuli masalis daTariReba.
daTariRebisas. am meTodis gamoyeneba SeiZleba, paleomagnituri daTariReba kldeebis asaks maTSi
agreTve gamomwvari kaJis iaraRis, keris qvebis, lav arsebuli geomagnituri velis diagramebis Tanmim
isa da laviT dafaruli sagnebis, meteoritebisa da devrobis mixedviT adgens. paleomagnituri meTodi
meteoris kraterebis dasaTariReblad. absoluturi daTariRebis meTodi ar aris, magram
daTariReba eleqtronuli spinuri rezonan- drois geomagnituri periodebi absoluturad aris
sis saSualebiT. eleqtronuli spinuri rezonansi daTariRebuli qvemoT aRweril (kalium-argonis)
iseve, rogorc Termoluminescenturi daTariReba, daTariRebasTan dakavSirebiT. paleomagnituri da
aRricxavs garemomcveli radiaqtiuri garemodan TariRebis saSualebiT SesaZlebeli gaxda primatebis
mierTebuli eleqtronebis raodenobas, magram Ta naSTebis daTariReba eocenidan moyolebuli mioce
vad meTodi gansxvavebulia. dasaTariRebel masalas namde, romelTa asakia 55 milioni wlidan 5 miliard
gaatareben cvalebad magnitur velSi da pouloben wlamde.
sacdeli masalis mier STanTqmuli mikrotalRebis dedamiwis magnituri veli ara marto icvleba, ar
speqtrs. eleqtronuli spinuri rezonansis meTodi amed misi polusebic mudmivad (Tumca nela) icvlis
gansakuTrebiT mosaxerxebelia organuli masalis mdebareobas. dadgenilia Crdilo polusis gadaadg
(Zvali, niJara) dasaTariReblad, radgan ar saWiroe ileba uaxloes warsulSi, rac arqeologebs zogi
39
erTi arqeologiuri komponentis daTariRebis sa pebTan Sefardebas iyeneben ganvlili drois dasad
Sualebas aZlevs. rodesac miwa, qva an liToni maRal genad. Torium-uranis Sefardeba gamoiyeneba iseTi
temperaturamde cxeldeba, is dneba da misi Semad Zeglebis daTariRebisas, rogoric 300 aTasi wlis
geneli molekulebi dadamiwis magnituri velisken winandeli gamoqvebulebia, maTSi kalium-argonis
miemarTeba. gacivebis Semdeg molekulebi am mdgo meTodiT daTariRebisTvis aucilebeli vulkanuri
mareobaSi rCeba, ris Sedegadac Cndeba dedamiwis qanebi dafiqsirebuli ar aris. evropuli gamoqvab
magnituri polusebisken mimarTuli isrismagvari ulebis (germania, ungreTi da uelsi) binadari Homo
warmonaqmnebi. rodesac arqeologi poulobs keras, sapiens-is daTariReba swored am meTodiT moxda. ar
sameTuneo Rumels, liTonis saxelosnos an sxva adg sebobs uraniumiT daTariRebis sxvadasxva tipi, rac
ils, sadac miwa, qva an liToni dnobis wertilamde gansazRvruli izotopebis raodenobebis Sefarde
xurdeboda da Semdeg iqve civdeboda, SeuZlia am bas ukavSirdeba.
masalis nimuSi aiRos, zustad Caiweros misi mde uranis gaxleCis meTodi uranis gaxleCis
bareoba dedamiwis dRevandeli magnituri velis md meTodi ganamarxebuli biosis absoluturi asakis
gomareobis gaTvaliswinebiT da Semdeg gazomos misi dadgenis kidev erTi saSualebaa. K-Ar meTodis ms
magnituri veli laboratoriaSi. gansxvaveba dedami gavsad, es meTodic ganamarxebuli biosis Semcveli
wis Tanamedrove magnituri velis mimarTulebasa da depozitis Tanadroul mineralebs aTariRebs da
masalaSi dacul monacemebs Soris gamoiyeneba masa warsulSi maRali temperaturis warmomSobi movle
lis dnobisa da gacivebis drois amosacnobad. nis (mag. vulkanis amofrqveva) arsebobas moiTxovs.
kalium-argonisa da argon-argonis Mmagram dasaTariRebel nimuSTa tipebi, rogoricaa,
daTariRebis meTodebi kalium - 40 (40K) warmoad magaliTad, broli, mina da uraniT mdidari mravali
gens kaliumis radiaqtiur formas, iSleba dadgeni minerali, ufro mravalferovania, vidre am meTodis
li siswrafiT da warmoqmnis argon - 40(40Ar)-s. 40K-s gamoyenebiT aris SesaZlebeli. asakobrivi diapa
daSlis periodis naxevari cnobili sididea, amitom zoni, romelsac es meTodi, K-Ar meTodis msgavsad,
SesaZlebelia kaliumis Semcveli masalis daTari moicavs, Zalze vrcelia _ 20-dan 5 miliard wlamde.
Reba imis mixedviT, Tu ra raodenobis 40Ar-s Seicavs ras gulisxmobs uraniumis gaxleCis meTodi? is
40K-s garkveuli raodenoba. kalium 40K-s daSlis pe zemoT CamoTvlil meTodebs Soris umartivesia da
riodis naxevari Zalian grZelia – 1330 milioni weli. gulisxmobs im xazebis anu bzarebis raodenobas, rom
es niSnavs, rom kalium-argonis (K-Ar) daTariReba lebic nimuSze uraniumis atomebis afeTqebis msgavsi
5000 wlidan 3 miliard wlamde asakis nimuSebis da gaxleCis Sedegad Cndeba. mecnierebisTvis cnobilia,
TariRebisTvis gamodgeba. rom 238U, uranis yvelaze gavrcelebuli izotopi,
K-Ar meTodi gamoiyeneba kaliumiT mdidari iSleba nela, magram mudmivi siCqariT. amgvar daSlas
kldovani mineralebis dasaTariReblad, magram ar spontanuri gaxleCis forma aqvs da yoveli amgvari
gamodgeba am kldeSi napovni ganamarxebuli bio gaxleCis Semdeg nimuSze Cndeba imdenad patara bza
sisTvis. Zalian maRali temperatura, rogoric aris rebi, romelTa danaxva saTanado qimiuri damuSavebis
vulkanis amofrqvevis dros, masalidan arsebuli Semdeg mxolod mikroskopiT aris SesaZlebeli. nimu
argonis srul gamodevnas iwvevs. amitom, argonis Sis asakis dasadgenad unda moxdes bzarebis raode
mTeli raodenoba, romelic radiaqtiuli kaliumis nobis daTvla da maTi Sefardeba nimuSis uranis Sem
daSlis Semdeg grovdeba, pirdapir aris dakavSire cvelobasTan.
buli drois im raodenobasTan, romelic vulkanuri am meTodis gamoyeneba moxda samxreT afrikaSi,
amofrqvevis Semdeg gavida. amgvari daTariReba Za tanzaniaSi mdebare olduvais xeobis I Sris daTari
lze mosaxerxebeli iyo aRmosavleT afrikaSi, sadac Rebisas, sadac adamianTa winaprebis adreuli naSTe
vulkanuri amofrqvevebi xSirad xdeboda miocenis bi aRmoCnda. am meTodma daadastura K-Ar meTodiT
Semdeg, romelic 24 milioni wlis win daiwyo. Tu da miRebuli adrindeli gamoTvlebi, romlebic Zeglis
saTariRebeli masala kaliumiT mdidari ar aris, an asaks daaxloebiT 2 milioni wliT gansazRvravda. is,
garemos maRali temperaturis gamomwvevi movlenebi rom uranis gaxleCisa da K-Ar meTodebi sxvadasxva
ar Sexebia, daTariRebis sxva meTodebi gamoiyeneba. teqnologias iyeneben da Secdomis sxvadasxva xarisxi
erT-erTi sirTule, rac K-Ar meTods sdevs Tan, aqvT, maT mier erTmaneTis Semowmebis saSualebas
aris is, rom kaliumisa da argonis raodenobebis iZleva. rodesac ori meTodi erTi mizniT moqmedebs,
gazomva sxvadasxva kldovani masalidan unda moxdes. Sedegad sando informacias viRebT.
mkvlevrebma unda gaiTvaliswinon, rom kaliumi da sxva meTodebi daTariRebis zemoT CamoTvlili
argoni erTi da imave fenis yvela nimuSSi erTnairi meTodebi arqeologiasa da anTropologiaSi yvelaze
SemcvelobiT aris mocemuli. mecnierebma SeZles am gavrcelebulTa ricxvs miekuTvneba, magram arsebobs
problemis gverdis avla daTariRebis axali meTodis mravali sxva meTodic. amasTan, yoveldRiurad axali
_ 40Ar-39Ar-is SeqmniT. 40Ar raodenobis gazomvis meTodebi iqmneba. magaliTad, obsidianis qvis iara
Semdeg birTvuli reaqtoris saSualebiT xdeba ar Ris daTariReba zog SemTxvevaSi qvis Txeli fenis
gonis meore tipis _ 39Ar-is kaliumad gardaqmnA. ase, (hidraciuli fenis) mixedviT xdeba, romelic droTa
rom kalium-argonis Sefardebis dadgena ukve erTi ganmavlobaSi zedapirze mdebare da haeris zemoq
da imave nimuSiT xdeba SesaZlebeli. medebis qveS arsebul obsidians faravs. Sesabamisad,
uranis rigis daTariReba ori tipis uranis – 235U uZvelesi adamianis kedlis mxatvrobac (kldeze Ses
da 238U-s sxva izotopebad (rogoricaa 230Th, Toriumi) rulebuli) da kldeze nakveTi an nakawri figure
daSla warmatebiT gamoiyeneba iseT Zeglebze, sadac bic, xSirad patiniT ifareba. Zvlebis daTariReba
Homo Sapiens (Tanamedrove adamiani) aRmoCnda, gansa zogjer dnm-is daSlis siCqaris (romelic, rogorc
kuTrebiT ki iseT gamoqvabulebSi, sadac stalagmite radiaqtiuli izotopebis daSla, temperaturisa da
bi da kalcitis sxva formebi warmoiqmneba. imis gamo, tenianobis stabilur pirobebSi dadgenili wesiT
rom gamoqvabulebSi mJonavi wyali, Cveulebriv, Sei mimdinareobs) gazomvis safuZvelze xdeba. es da mra
cavs urans da ara Toriums, kalcitis warmonaqmnebi vali sxva meTodi arqeologebsa da paleoanTrop
iTviseben urans. urani sxva izotopebad (rogoricaa ologebs daTariRebisTvis saWiro iaraRis arCevanis
Torium-230, 230Th) daSlas cnobili siswrafiT iwyebs. did saSualebas aZlevs.
swored am izotopebis raodenobis uranis izoto
41
Tavebis Sinaarsi
evoluciis evolucia
bunebrivi gadarCevis
principebi
memkvidruloba
cvalebadobis mizezebi
saxeobaTa warmoqmna
bunebrivi gadarCeva da
qcevis Taviseburebebi
43
astronomebis gamoTvliT, samyaro daaxloebiT warmodgenas aseTi jaWvis arsebobis Sesaxeb Tan
15 miliardi welia, rac arsebobs, plius-minus ram- axlda rwmena, rom cxovelTa da mcenareTa saxeobebi
denime miliardi. es STambeWdavi istoria ufro gas- ar qreba, radgan jaWvis Semadgeneli yvela rgoli
agebi rom gaexada, karl saganma Seqmna kalendari, erTmaneTTan aris dakavSirebuli da yoveli maTgani
romelic mTel am periods erT weliwadSi atevs. man aucilebelia. ufro metic, gaqrobis cneba Searyevda
gamoiyena skala, romelzec aRniSnuli yoveli 24 dRe adamianTa religiur rwmenas: RmerTis mier Seqmnil
erT miliard wels aRniSnavs, xolo 1 wami _ 475 dRes. arsebaTa mTeli jgufis ubralod gaqroba warmoud-
saganis kalendari iwyeba 1 ianvars `didi afeTqebiT~ geneli iqneboda.
anu samyaros SeqmniT da grZeldeba 1 maiss `irmis cocxal arsebaTa jaWvis Teoria wlebis manZil-
naxtomis~ warmoqmniT; 9 seqtemberi mzis sistemis ze arsebobda, magram filosofosTa, mecnierTa da
Camoyalibebas aRniSnavs, 25 seqtemberi ki dedami- poetTa msjelobis sagnad mxolod XVIII saukunidan
wis Seqmnas. 31 dekembers 22:30 wuTze Cndeba pirveli iqca. amgvarma msjelobam moamzada niadagi evolu-
adamianis msgavsi maimuni. saganis SekumSuli isto- ciis TeoriisaTvis. sainteresoa, rom cocxal ar-
ria saSualebas gvaZlevs, adamianis arsebobis mokle sebaTa jaWvis Teoria evolucias ar gulisxmobs,
monakveTi samyaros arsebobis uzarmazar periods magram Tavad im azrma, rom bunebaSi garkveuli rigi-
SevadaroT. adamianis msgavsi arsebebi am 12-Tviani Toba arsebobda, gamoiwvia mecnierTa meti interesi
periodidan, sul raRac 90 wuTia, rac arseboben! wi- bunebismetyvelebisa da SedarebiTi anatomiis Ses-
namdebare wignSi ganvixilavT `saganis wlis~ mxolod wavlis mimarT, aman ki, Tavis mxriv, evoluciis ideis
bolo ramdenime saaTSi momxdar movlenebs. warmoSobas Seuwyo xeli. adamianebi dainteresdnen
pirveli primatebi daaxloebiT 55-65 milioni adre ucnobi saxeobebiT da ufro metic, didad ar
wlis win gaCndnen. isini iyvnen yvela Tanamedrove gahkvirvebiaT mecnierTa azri, rom adamianebi gan-
primatis winaprebi: maimunebis, adamianis msgavsi mai- viTarebiT maimunebTan axlos dganan. es idea kargad
munebisa da adamianis. adreul primatebs, miuxedavad miesadageboda cocxal arsebaTa jaWvis Teorias:
imisa, xeebze cxovrobdnen Tu ara, Zalian moqnili fiqrobdnen, rom maimunebi, ubralod, naklebad sru-
TiTebi hqondaT da sagnebisTvis xelis CaWideba See- lyofil arsebebad iyvnen Seqmnilni.
ZloT. mogvianebiT, daaxloebiT 35 milioni wlis meTvramete saukunis dasawyisSi cnobilma mec-
win gaCndnen pirveli maimunebi da adamianis msgavsi nierma karl linem (1707-1778) moaxdina mcenareTa
maimunebi. 15 milioni wlis win, adamianis msgavsi da cxovelTa klasifikacia SromaSi Systema naturae,
maimunis gaCenidan 20 milioni wlis Semdeg gaCndnen sadac adamianebi, maimunebi da adamianis msgavsi mai-
adamianis uSualo winaprebi. daaxloebiT 4 milioni munebi (primatebi) erT jgufSi gaaerTiana. line ar
wlis win ki gaCndnen adamianis msgavsi pirveli arse- varaudobda evoluciur kavSirebs adamianebsa da
bebi. Tanamedrove adamianebi ki daaxloebiT asi aTa- primatebs Soris. is im azrs emxroboda, rom yvela
si wlis win gaCndnen. saxeoba RmerTis Seqmnili iyo garkveuli, dadgenili
rogor SeiZleba aixsnas adamianTa biologiuri formiT. amitom, sakvirveli ar aris, rom lines xSir-
da kulturuli ganviTareba? primatebis warmoSobis ad anti-evolucionistad Tvlian. magram misma ier-
da adamianisa da misi kulturis evoluciis istoriis arqiuli klasifikaciis daRmavalma sqemam, romelic
detalebi Sesabamis TavebSia gaSuqebuli, am TavSi ki moicavs saxelmwifos, klasebs, socialur jgufebs,
yuradRebas evoluciis Tanamedrove Teoriis warmo- gvarebs da saxeobebs, mogvca CarCo ideisa, rom ada-
Sobaze gavamaxvilebT da imazec vimsjelebT, rogor mians, adamianis msgavs maimunsa da maimuns saerTo wi-
xsnis es Teoria droTa ganmavlobaSi momxdar cvli- napari hyavdaT. ix. sur. 3-1.
lebebs.
evoluciis evolucia
cocxali arsebebis Sesaxeb tradiciuli dasav-
luri warmodgenebi Zireulad gansxvavdeboda Carlz
darvinis evoluciis Teoriisgan, romelic sxvadasx-
va saxeobis drois xangrZlivi periodebis ganmav-
lobaSi erTimeorisgan warmoqmnas varaudobda. Zv.
w. mexuTe aTaswleulSi berZen filosofosebs pla-
tonsa da aristoteles sjerodaT, rom cxovelebi da
mcenareebi warmoadgenen safexurebad dayofil erT
mTlian jgufs, romelic metad srulyofili forme-
bidan nakleb srulyofili formebisken miemarTeba.
adamianebi, ra Tqma unda, am kibis TavSi igulisx-
mebodnen. mogvianebiT, sxva berZenma filosofos-
ebma es azri ganavrces da dasZines, rom Semoqmedma
pirvelad adamianebs misca sicocxle anu `brwyinva-
leba~, romlis nawilic yoveli Semdgomi qmnilebis
SeqmnasTan erTad ikargeboda. plotinis naazrevis
Sejamebisas, makrobiusma gamoiyena adre arsebuli
warmodgena imaze, rom arsebobda `cocxal arsebaTa
jaWvi~: `dakvirvebuli adamiani SeniSnavs, rom arse-
bobs erTmaneTTan dakavSirebuli nawilebis uwyveti
jaWvi, romlis TavSic dgas umaRlesi RvTaeba da ro- suraTi 3-1
melic modis qvemoT, umdablesi arsebebisken. es aris azri, rom Simpanzeebsa da adamianebs saerTo winapari hyavdaT, ga-
homerosis oqros jaWvi, romliTac RmerTma cidan momdinareobs maT Soris arsebuli anatomiuri msgavsebidan, rac
dedamiwaze xeli gamogviwoda~. kargad Cans maTi wina kidurebis Sedarebisas. Simpanzes wina kiduris
ConCxi (marcxniv); adamianis wina kiduris ConCxi (marjvniv).
44
zog mecniers ar sjeroda, rom saxeobaTa formebi rogorc romelime sxva, sayovelTaod aRiarebuli
ucvleli iyo. Jan batist lamarkis (1744-1829) mixed- saxeoba. mecnieris amgvarma daskvnebma sicocxlis
viT, SesaZlebelia SeZenili Tvisebebis memkvidreo- warmoSobis bibliuri Sexedulebis momxreTa risxva
biT gadacema, e.i. SesaZlebelia saxeobaTa evolucia. da mwvave dapirispireba gamoiwvia, rac dRemde ar
individebs, romlebmac sicocxlis manZilze gadar- ganelebula.
CenisTvis aucilebeli niSan-Tvisebebi SeiZines, maTi
memkvidreobiT gadacema SeuZliaT, rac Sesabamisad, 1871 wlamde, rodesac darvinis `adamianis warmo-
momavali Taobis fizikuri niSnebis Secvlas gamoi- Soba~ gamoqveynda, avtori erideboda kategoriuli
wvevs. magaliTad, lamarkma Jirafis grZeli kisris gancxadebis gakeTebas imis Taobaze, rom adamian-
warmomavloba imiT axsna, rom misi winaprebi Taobebis ebi ara adamianuri, aramed sxva formebidan warmoiS-
manZilze iZulebulni iyvnen, xeze maRla mdebare fo- vnen, magram misi Teoriis faruli azri mainc naTeli
Tlebis misawvdomad kisrebi waegrZelebinaT. kisris iyo. maSinve daiwyo masTan dapirispireba. 1860 wlis
gawelili kunTebi da Zvlebi raRac gziT gadaeca im ivnisSi `mecnierebis ganviTarebis britanuli asoci-
Jirafebis Semdeg Taobas, romelTac gawelili kis- aciis~ yovelwliur Sexvedraze episkopos uilber-
rebi hqondaT da sabolood, yvela Jirafi grZelkis- forss mieca darvinistebze Tavdasxmis xelsayreli
riani gaxda. magram vinaidan lamarks da misi Taobis SesaZlebloba. Tavisi gamosvlis daskvniT nawilSi
biologebs ar SeeZloT imis damamtkicebeli sabuTis man Tvali gauswora darvinistebis erT-erT mTavar
warmodgena, rom SesaZlebeli iyo SeZenili niSan- damcvels _ Tomas haqslis da hkiTxa, sakuTari be-
Tvisebebis momdevno TaobebisTvis gadacema, evolu- biisa da papis mixedviT xom ar amtkicebda adamianis
ciuri ganviTarebis es Teoria daviwyebas mieca. maimunisgan warmoSobas. haqslim upasuxa: `Tu damis-
mecxramete saukunis dasawyisisTvis zogierTi
moazrovne eTanxmeboda evoluciis Teorias, zogi ki
uaryofda. magaliTad, JorJ kiuvie (1769-1832) evo-
luciuri Teoriis erT-erTi mTavari mowinaaRmdege
iyo. mis mier SemuSavebuli katastrofizmis Teoria
amtkicebda, rom dedamiwaze momxdari cvlilebebis
mizezi zedized, erTmaneTis miyolebiT momxdari
katastrofebi iyo. iseTi kataklizmebi da stiqiuri
ubedurebebi, rogoric magaliTad, noes droindeli
wyaldidoba iyo, iwvevda im droisaTvis arsebuli
cocxali arsebebis ganadgurebas, romelTa adgil-
sac SemdgomSi sxvebi ikavebdnen.
mecxramete saukuneSi geologiis dargSi mniS-
vnelovani winsvla aRiniSneba.A manamde, geologma
jeims hatonma (1726) eWvqveS daayena katastrofizmis
Teoria, magram maSin mis naSroms yuradReba ar miaq-
cies. piriqiT moxda ser Carlz laielis (1797-1875)
SemTxvevaSi _ misma `geologiis principebis~ tomeb-
ma, romlebic jeims hatonis wigns emyareboda, maS-
inve hpova aRiareba. masSi mocemuli `unitarianiz-
mis~ koncefcia varaudobda, rom bunebrivi Zalebis
zemoqmedebiT dedamiwa didi xnis manZilze mudmivad
icvlis formas. leielma Tavis SromaSi ganixila
agreTve geologiuri fenebis formirebisa da pa-
leontologiis sakiTxebic. sxvadasxva geologiuri
epoqis dasadgenad, is ganamarxebul faunas iyenebda.
darvini `bigliT~ mogzaurobamde da mis drosac am
Sromebs didi yuradRebiT ecnoboda. Sesabamisad, es
ori mecnieri sabolood damegobrda.
mcenareebis, ganamarxebuli cxovelebisa da Sin-
auri da gareuli mtredebis Seswavlis safuZvel-
ze, darvinma (1809-1882) uaryo Teoria, rom yoveli
saxeoba erTdroulad, dadgenili saxiT warmoiSva.
misi azriT, mis mier Catarebuli kvlevis Sedegebi
aSkarad miuTiTebda imaze, rom saxeobebis evolu-
cia bunebrivi gadarCevis Sedegi iyo. am sakiTxisadmi
miZRvnil wignze muSaobis dasrulebisas leielma XIX saukunis karikaturaze gamosaxulia Carlz darvini maimunis ta-
mas alfred rasel uolesis (1823-1913) xelnaweri niT, rac maimunisa da adamianis fizikur msgavsebaze miuTiTebs.
gaugzavna. es bunebismetyveli saxeobaTa evoluciis
sakiTxSi darvinis msgavs daskvnebamde damoukide-
blad mivida. 1858 wels am orma mecnierma londonis vamdnen SekiTxvas, romeli mirCevnia, papaCemi saco-
`lines sazogadoebis~ Sekrebaze kolegebs bunebrivi davi maimuni yofiliyo Tu bunebisgan uxvad dajil-
gadarCevis Sesaxeb gamaognebeli Teoria warudgina. dovebuli adamiani, romelsac yovelgvari saSualeba
1859 wels SromaSi `saxeobebis warmoSoba bune- da didi gavlena aqvs da romelic am monacemebsa da
brivi gadarCevis Sedegad~, darvini werda: `Rrmad gavlenas seriozuli samecniero msjelobis dasaci-
var darwmunebuli, rom ucvleli saxeobebi ar ar- nad iyenebs, me aucileblad maimuns mivcemdi upi-
sebobs, ubralod, is saxeobebi, romlebic erTsa da ratesobas~.
imave gvars miekuTvneba, romeliRac sxva, gadaSeneb-
uli saxeobebis pirdapiri STamomavlebi arian iseve,
45
belia antibiotikebis mimarT medegobis SeCereba an mwvaneze, mendelma saintereso ram SeamCnia: pirveli
Sesusteba. Taobis yvela mcenares yviTeli feris nayofi esxa.
bunebrivi gadarCevis Teoria mraval kiTxvas ise Canda, TiTqos mwvane niSani gaqra. rodesac mox-
pasuxobs, magram amasTanave warmoSobs erT, iseT da pirveli Taobis mcenareTa Teslebis Sejvareba,
kiTxvas, romelsac darvinic da sxva mecnierebic miRebul mcenareebs Soris iyo rogorc mwvane, ise
Tavs aridebdnen: Tu sasargeblo Tvisebis warmoqmna yviTeli bardis mcenareebi, SefardebiT sami yvi-
xels uwyobs organizmis gadarCenas, ra xdeba maSin, Teli - erTi mwvane (ix. sur. 3-2). mendelma daaskvna,
rodesac es organizmi mravldeba aseTi sasargeblo rom mwvane niSani ar dakargula da arc Secvlila,
Tvisebis armqone organizmTan SejvarebiT? xom Sei- ubralod, yviTeli dominanturi iyo, mwvane – rece-
Zleba es sasargeblo Tviseba TandaTanobiT gaqres siuli. mendelma msgavsi Sedegi sxva niSnebze da-
momaval TaobebSi iseT individebTan Sejvarebisas, kvirvebebis drosac miiRo. simaRle dominirebda
romlebsac es Tviseba ar gaaCnia? darvinma icoda, sidableze, xolo gluvkanianobis faqtori _ dan-
rom cvalebadoba genetikurad gadaecemoda, magram aoWebul kanze. TiToeuli Sejvarebis dros, meore
mas ar hqonda memkvidreobiTobis meTodis naTeli TaobaSi Sefardeba iyo 3/1-Tan. gansxvavebuli Sede-
nimuSi. aseTi nimuSi genetikis dargSi pirvelad gebi mohyveboda TviTganayofierebas. mwvane bardis
gregor mendelma aRmoaCina, magram amis Sesaxeb cno- mosavali yovelTvis mwvane iyo, Yxolo yviTlisa _
bili mxolod 1900 wels gaxda. yviTeli.
am ricxobrivi monacemebidan mendelma daaskvna,
rom yviTeli bardis zogierTi mcenare iyo sufTa
memkvidreobiToba (homozigoturi) maSin, rodesac sxvebi Seicavdnen
mwvane faqtorsac (heterozigoturi). ese igi, miuxe-
davad imisa, rom SeiZleba orive mcenares esxas yvi-
gregor mendelis cdebi Teli barda, erT-erTma maTganma SesaZlebelia war-
moSvas mwvane mcenare. aseT SemTxvevebSi genetikuri
gregor mendeli (1822-1884) iyo beri da moyvar- Semadgenloba – genotipi gansxvavdeba garegnuli
uli botanikosi. igi amJamindeli CexeTis respub- Sesaxedaobisgan – fenotipisgan.
likaSi cxovrobda. man gamoiyvana bardis ramdenime
jiSi da detalurad akvirdeboda maT amonazardebs.
mendelma Sesajvareblad SearCia iseTi mcenareebi,
romelTac mxolod erTi, SesamCnevi ganmasxvave-
beli niSani hqondaT. maRali mcenareebi Seajvara
mSoblebis Taoba
dablebTan, yviTlebi ki mwvaneebTan. magaliTad:
rodesac yviTeli bardis mcenaris mtveri gadaitana
Y Y x y y
pirveli Taoba
Y y x Y y
meore Taoba
Y Y Y y Y y y y
{ 5
3 yviTeli 1 mwvane
suraTi 3-2
rodesac mendelma yviTeli bardis ori genis (YY) mqone mcenare
mwvane bardis ori genis (yy) mqonesTan Seajvara, aRmoCnda, rom
yoveli mcenare iyo yviTeli, magram atarebda rogorc yviTeli, ise
mwvane bardis TiTo gens (Yy). barda yviTeli imitom iyo, rom yviTe-
li geni dominanturi aRmoCnda, mwvane ki recesiuli. pirveli Tao-
bis Sejvarebis Sedegad yviTeli bardis yovel sam mcenareze mwvane
bardis erTi mcenare modioda.
gregor mendeli.
48
mitozis mimdinareoba mcenaris ujredSi. marcxena suraTze gamosaxulia metafazis stadia. yuradReba miaqcieT qromosomebis (aRniSnulia wiT-
lad) Tanabar ganlagebas. marjvena suraTze mocemulia anafazis stadia, rodesac xdeba qromosomebis gayofa da ujredic gasayofad emzadeba.
49
(2)
(5)
(7)
P P
S A T S
P P
S C G S
P P
S C G S
P P
S T A S
P P
A B C D
qromosomebi dnm-isagan Sedgeba. (A). isini Sedgebian ori Saqarfosfatis spiralisgan (B), romlebic erTmaneTTan azotovani fuZiT: adeniniT,
guaniniT, TiminiTa da citoziniT aris dakavSirebuli (C). rodesac xdeba dnm-is molekulis replikacia, azotovani fuZe ixliCeba da spiralis
Zafebi iSleba (D). adenins mxolod TiminTan SeuZlia dakavSireba, xolo citozins mxolod guaninTan, amitom spiralis yoveli sawyisi Zafi
matricis rols asrulebs, romlis gaswvrivac axali, damatebiTi jaWvi iqmneba.
50
ulis ujredebis siRrmeSia damalulia.~ igive struqtura aqvs, rogorc dnm-is jaWvs, Tumca
mas Semdeg, rac cnobili gaxda, rom genebi dnm- qimiurad gansxvavdeba. erTi gansxvavebaa is, rom
idan warmoiSoba, erTiani ZalisxmeviT daiwyo dnm-is sainformacio rnm-s aqvs uracilis fuZe nacvlad
Tanmimdevrobisa da sxvadasxva organizmSi qromo- Timinisa. sainformacio dnm-is aqvs agreTve gansx-
somebze maTi ganlagebis sqemebis Seqmna. adamianTa vavebuli Saqar-fosfaturi RerZi da oris nacvlad
sruli genetikuri rukis Sesaqmnelad gakeTda `ada- erTi jaWvi. sainformacio rnm maSin iqmneba, rodesac
mianis genomuri proeqti~. 2000 wlis ivlisSi am pro- orjaWviani dnm-is molekula gaiSleba da qmnis mat-
eqtis sawyisi safexuri dasrulda. miuxedavad imisa, ricas sainformacio rnm-isTvis. mas Semdeg, rac dnm-
rom win kidev bevri samuSaoa, es mniSvnelovani miR- is nawilis kopireba moxdeba, srnm Tavisufldeba
weva mecnierebas namdvilad miiyvans genetikuri dnm-isgan, birTvidan gadis da dnm-is ormagi spirali
kodis muSaobis principis gagebamde. magaliTad, Tavidan iqmneba.
mkvlevrebma cota xnis win aRmoaCines ori geni, rom- cilebis sinTezi rogorc ki srnm dnm-sgan gaTa-
lebic nawilobriv malariis winaaRmdeg mdgradobas visufldeba, gamodis ujredis birTvidan, Tavad
uzrunvelyofs, Tanac ise, rom ar cvlis namglise- ujredSi gadadis da iq arsebul struqturas – ri-
buri eriTrocitis genis zemoqmedebas. es evolucia bosomas miemagreba. ribosoma srnm-isgan miRebul
genebma, rogorc Cans, SedarebiT cota xnis – ram- informacias cilebis Sesaqmnelad iyenebs. ribo-
denime aTasi wlis win ganicades. TuU mkvlevrebi aR- soma, faqtobrivad, `kiTxulobs~ srnm-is qimiuri
moaCenen, rogor SeiZleba maTi gamoyeneba am genebis bazis brZanebas, romelsac garkveuli aminomJavebi
matarebelTa malariisgan dasacavad, did daxmare- gadascemen imis Sesaxeb, rom cilis Sesaqmnelad
bas gauweven medicinas am daavadebis prevenciasa da gaerTiandnen. (ix. sur. 3-5). magaliTad, srnm-is Tan-
mkurnalobaSi. mimdevroba adenini, adenini, guanini ribosomas ga-
sainformacio rnmM dnm inaxavs informacias dascems, rom moaTavsos aminomJava leicini. im adgi-
ujredebis Sesaqmnelad, magram ujredebis Seqmnaze las, sadac arsebobs Tanmimdevroba adenini, adenini,
zemoqmedebas ar axdens. ribonukleinis mJavis (rnm) citozini (AAC) moaTavsos aminomJava histidini.
erTi forma _ sainformacio rnm (srnm) _ kopireb- arsebobs agreTve srnm-s iseTi brZanebebi, romle-
ulia dnm-is nawilidan da ujredis birTvidan gareT, bic gadascems ribosomas informacias, rodis dai-
cilebis Sesaqmnelad miemarTeba. cilebs imdenad wyos an daamTavros cilebis Seneba. amgvarad, dnm-is
bevri funqcia akisriaT, rom adamianis organizmis kodi, romlis aslic srnm-ze gadaitaneba, awvdis ri-
umetes niSan_Tvisebebze arian pasuxismgebelni. bosomebisTvis aucilebel yovelgvar informacias
isini katalizatoris rols asruleben dnm-isa da cilebis asaSeneblad, romlebic Tavis mxriv, orga-
rnm-is sinTezSi da ujredis cxovelmyofelobaSi. nizmis struqturis mTavari Semadgeneli nawili da
sainformacio rnm dnm-s imiT emsgavseba, rom masac organizmis sasicocxlo procesebis mamoZravebeli
ribosoma
va
JAa
om
in
am
amino
mJAava
srnm trnm
polipebtiduri jaWvi
amino peptiduri
trnm
mJAava bma
anTropologiuri pirvelwyaroebi
genebi, individebi da saxeobebi
genebis, rogorc memkvi- kavSirebis dadgena. dRes trirebis saSualebiT
dreobiTi Tvisebebis, iden- mecnierebi genetikis Sesas- populaciur genetikaSi
tifikaciam mecnierebis wavlad axal meTodebsa da evoluciis gaazrebis fun-
istoriaSi wyalgamyofis gzebs iyeneben, raTa ukeT damenturi mimarTuleba
roli Seasrula. genebis ar- dainaxon kavSiri genebs, or- Camoyalibda, romelic Tavs
sisa da maTi funqcionirebis ganizmebsa da saxeobebs So- aridebda iseT sayovelTa-
garkveviT mecnierebs saSu- ris. od aRiarebul biologiur
aleba miecaT, Caswvdomod- genetikuri informaci- cnebebs, rogoricaa ujredi
nen evoluciis moqmedebis is matarebeli erTeulebi da organizmi. populaciuri
princips. Tumca jonaTan adreuli ociani wlebidan genetika evolucias ganixi-
marqsis TqmiT, genebis evo- genebis saxeliT iwodeba. lavda, rogorc cvlile-
luciis mTavar mamoZraveb- 1930-ian wlebSi populaci- bebs genofondSi, romelSic
el Zalad aRiarebam mec- uri genetikis ganviTarebam organizmebi, ubralod,
nierebi sxvadasxva doneze evoluciis process misca genotipebiT iyvnen war-
(individi, populacia, saxe- maTematikur enaze damyare- modgenilebi. genotipi aris
obebi) moqmedi evoluciuri buli Zlieri Teoriuli genebis droebiTi wyvili da
procesis ignorirebamde modeli. genofondi _ popu- misi sicocxlis xangrZlivo-
miiyvana da TandaTanobiT laciis yvela memkvidruli ba genofondisaze naklebia
ufro gaaZnela genebs, indi- elementis Sejameba.
videbsa da saxeobebs Soris genofondze koncen-
velur pirobebs davubrunebT, adamianebs umetesad imis eSiniaT, gad miRebuli axali produqti
vidre maTi veluri biZaSvile- rom mikrobebma SeiZleba SemTx- mis farTo gamoyenebamde jer
bi. maT, Cveulebriv, adamianis veviT laboratoriidan gareT ga- aucileblad unda damtkicdes.
daxmareba sWirdebaT kvebaSic, moaRwion da gaukontroleblad SeiZleba Tu ara adamianma
stiqiisgan Tavis dasacavadac gamravldnen. magram rogorc amgvari teqnologia evgenikis
da STamomavlobis movlis ukve vTqviT, saeWvoa, rom rome- mizniT gamoiyenos, magaliTad,
sakiTxSic. aba, ratom unda iyos lime maTgani an axali genetikuri Seqmnas superadamiani an biolo-
genuri inJineria gansxvavebu- forma imaze saSiSi aRmoCndes, giuri iaraRi? albaT, SeiZlebaA.
vidre maTi gareuli naTesavebi mTavari problema dnm-is rekom-
li? mas igive mTavari mizani aqvs
arian. Tu baqteriebi SemTxveviT binaciul meTodSi ar mdgo-
– seleqciuri Sejvareba. adami-
gareT gaaRweven, iseT cariel da mareobs. amgvari iaraRis ararse-
ans unda, rom didi, patara Tu
sterilur garemoSi ar moxvdebi- bobas ar SeuCerebia genocidi,
mikroskopuli organizmi misT-
an rogoric `petris finjania~. eTnikuri wmenda, sterilizacia
vis gamosadegi gaxados. dRemde
bunebrivi garemo ukve savsea da Zaladoba. mis ararsebobas ar
Cvens xelT arsebuli masala SeuCerebia bunebrivi biologi-
baqteriebiTa (romelTa umete-
gviCvenebs, rom is organizmebi, uri iaraRis (yvavilis virusiT
soba adamianisTvis sasargebloa)
romlebic adamianma Tavis sa- da organizmebiT, romlebic dasnebovnebuli sabnebis darige-
sikeTod genetikurad Secvala, laboratoriidan gamoRweul ba Crd. amerikeli indielebi-
misTvis safrTxes ar wamoadgens, baqteriebze ieriSs miitanen. sTvis XIX s-Si) gamoyeneba an I
radgan adamianis daxmarebis ga- saxifaTo baqteriis gamoyvana msoflio omis dros da mis Semdeg
reSe arseboba ar SeuZliaT. ra arc iseTi advili saqmea. es imas momwamvleli gazis gamoyeneba.
Tqma unda, es azri ar uaryofs rodi niSnavs, rom adamianebi borotebis saTave, teqnologiis
riskis faqtoris gamosaricxad frTxilad ar unda iyvnen. axali arseboba da ararseboba ki ara,
testirebis Catarebis aucile- produqtebis sertificirebisT- sul sxva ramea. Tu adamianis mier
blobas. imedis momcemia isic, vis funqcionirebs saxelmwifo Zaladobis Semcireba gvinda,
rom bunebriv pirobebSic ki dnm- dawesebulebebi, SemuSavebulia jer misi mizezi unda davadgi-
s erTi organizmidan meoreSi sacdeli procedurebis Casa- noT. ufro metma kvleva-Ziebam
gadasvla SeuZlia da amgvari tarebeli specialuri wesebi da Tavi SeiZleba ufro daculad
bunebrivi genetikuri cvaleba- moqmedeben sameTvalyureo orga- gvagrZnobinos.
doba CvenTvis saxifaTo ar aris. noebi. dnm-is rekombinaciis Sede-
marTalia, mutaciis proporciebis dadebiTi Tu varjebi Ria Seferilobis rom yofiliyo, es peple-
uaryofiTi Sedegebi Zalian Zneli gamosaTvlelia, bi an maTi STamomavloba aucileblad ganadgurde-
magram eWvs ar iwvevs, rom zogierT mutacias Sei- boda. magram industrializaciis zrdasTan erTad
Zleba letaluri Sedegi mohyves. genis Tvisebebze xis varjebis feri gamuqda da rac adre cudad adap-
saubari SeiZleba mxolod im SemTxvevaSi, Tu gaviT- tirebadi iyo, ukve adaptirebadi gaxda.
valiswinebT mis fizikur, kulturul da genetikur genetikuri rekombinacia da mutacia axali vari-
garemo pirobebs. galaqtozemias, magaliTad, iwvevs antebis Seqmnis wyaroa, magram evoluciurma biolo-
recesiuli mutanti geni. am daavadebas, Cveulebriv, gebma kidev ori sxva procesis identifikacia SeZles.
gonebrivi CamorCeniloba da sibrmave axasiaTebs, es procesebi mniSvnelovania am variantebis popula-
magram misi prevencia SeiZleba dieturi SezRudve- ciaSi gavrcelebisaTvis. esenia genetikuri dreifi
biT, romelic adreuli asakidanve unda dawesdes. am da genebis nakadi.
SemTxvevaSi adamianis kultura ereva da zemoqmede-
bas axdens mutant genze da normaluri cxovrebis genetikuri dreifi
saSualebas aZlevs individs. amgvarad, kulturis
zogierT faqtors SeuZlia bunebrivi gadarCevis ze- termini `genetikuri dreifi~ exeba sxvadasxva
moqmedebis Secvla mutanti genis gauvnebelyofiT. SemTxveviT process, gavlenas axdens genTa six-
galaqtozemiis niSnis matarebel adamianebs eZlevaT Sireebze patara, SedarebiT izolirebul popula-
normalurad cxovrebis, gamravlebis da STamomav- ciebSi. igi cnobilia aseve `raitis efeqtis~ saxeliT
lobisaTvis erTi-erTi recesiuli genis gadacemis genetikos siuol raitis pativsacemad, romelmac
saSualeba. kulturuli Carevis gareSe, Ebunebrivi pirvelma miapyro yuradReba am movlenas. droTa
gadarCeva aseT reproduqcias ar dauSvebda. bune- ganmavlobaSi mcirericxovan populaciebSi `gene-
brivi gadarCeva inarCunebs mxolod im mutaciebs, tikurma dreifma~ SeiZleba neitraluri an TiTqmis
romlebic organizmis gadarCenas uwyobs xels. neitraluri genis met-naklebi gaiSviaTeba gamoi-
Tumca, bevri mutacia SeiZleba adapturi ar iyos, wvios.
magram adapturi mutaciebi xels uwyobs populaciis `genetikuri dreifis~ erTi saxesxvaoba, `dam-
SedarebiT swraf gamravlebas bunebrivi gadarCevis aarseblis efeqti~ maSin Cndeba, rodesac organizm-
daxmarebiT. rogorc Teodor dobJanski varaudob- Ta didi populaciidan aRmocenebuli patara jgufi
da: SedarebiT izolirebuli adgilisken migrirebs. Tu
sasargeblo mutaciebi iseve cotaa, rogorc nemsi romelime gansazRvruli geni migrirebul jgufs
zianis momtani mutaciebis zvinSi. nemsis povna Tivis ratomRac aklia, es geni arc maT STamomavlebs
zvinSi Zalian Znelia maSinac ki, rodesac darwmuneb- eqnebaT im SemTxvevaSi, Tu isini isev izolirebu-
uli xar, rom namdvilad iq aris. Tu nemsi Zvirfasia, lad icxovreben. Tu jgufis yvela warmomadgeneli
misi Zebnis gaadvileba SeiZleba zvinis dawviT da nem- romelime gansazRvruli genis matarebeli iqneboda,
sis nacarSi ZebniT. biologiur evoluciaSi cecxlis igi STamomavlebsac gadaecemoda. izolacia bevri
rols bunebrivi gadarCeva TamaSobs. mizezis gamo SeiZleba moxdes _ magaliTad, Tu
Savi pepela, romelic 1850 wels manCesterSi jgufi dausaxlebel adgilze gadainacvlebs da ukan
SeniSnes, rogorc Cans, mutaciis Sedegi iyo. xis
54
aRar dabrundeba. populaciebi, romlebic beringis izolirebuli cxovrebiT albaT SeiZleba aixsnas, Tu
miwis xidiT gadadiodnen aziidan Crd. amerikaSi, ratom gansxvavdeboda maTi genebis sixSire rogorc
zogjer, wylis donis awevis gamo, maSinve ukan veRar germaneli, ise sxva amerikuli populaciebisgan.
brundebodnen. amiT SeiZleba aixsnas is, Tu ratom
aris Crdilo amerikel indielebSi 0 jgufis sisxlis genebis nakadi
mqone adamianTa proporciulad ufro didi raode-
noba, vidre sxva populaciebSi – pirvel migrantebSi, genebis nakadi ewodeba process, rodesac genebi
albaT SemTxveviT sisxlis 0 jgufis mqone adamianebi erTi polulaciisgan gadaecema meores Sejvarebis
Warbobdnen. Sedegad. bunebrivi gadarCevisa da genebis dreifis
izolacia SeiZleba socialuri mizeziTac mox- sxva procesebisgan gansxvavebiT, genebis nakadi pop-
des. adreul 1700-ian wlebSi germaniidan aSS-Si dan- ulaciebs Soris gansxvavebebs amcirebs.
kerebis religiuri seqta gadasaxlda. am 50 ojaxis
darvinis evoluciuri Teo- izolacias, aqedan gamomdinare iyo msoflioSi arsebuli yvela
ria Seicavs varauds, rom axali ki _ axal saxeobebs. evoluciaze saxeobisaTvis. piriqiT, maTi az-
saxeobebis warmoSoba TandaTan amgvar gradualur (etapobriv) riT, saxeobebis gaCena met-nak-
da etapobrivad xdeba. bune- SexedulebaSi eWvi Seitanes nil lebad wyvetil xasiaTs atarebs,
brivi gadarCevis procesSi eldrijma da stiven jei guldma. Semdeg isini didad ar icvlebian,
niSan-Tvisebebi nel-nela icv- evoluciis alterniul modelad bolos ki qrebian. amis magaliTad
leba da sabolood axali saxe- maT wyvetili wonasworoba (evo- eldrijs da gulds mohyavdaT
obebi Cndeba. magram darvins ar luciis tipi, romlis drosac Crd. amerikuli trilobitebi da
auxsnia, ratom xdeba amdeni sx- wonasworobis xangrZliv peri- bermudis xmeleTis lokokinebi.
vadasxva saxeobis warmoSoba. Tu ods drodadro aqtiuri gavniTa- erTi SexedviT, orive am jgufis
Tvisebebi mxolod etapobrivad rebis xanmokle periodi arRvevs) cxovelebSi TiTqos didi xnis
icvleba, xom ar miscemda es STa- miiRes. marTalia, es mecnierebic manZilze araviTari cvlileba
momavlobiT populaciebs saSu- miiCnevdnen, rom bunebrivi ga- ar xdeba, zogi saxeobisTvis mil-
alebas, SeenarCunebinaT erTma- darCeva evuluciur cvlilebaTa ioni wlis ganmavlobaSi, magram
neTSi Sejvarebis unari da imave gamomwvevi mTavari meqanizmia, SemdgomSi zogi maTgani swrafad
saxeobebad darCeniliyvnen? magram misi mimdinareobis temps icvleba msgavsi saxeobebiT ax-
1930-ian da 1940-ian wlebSi sxvanairad aRiqvamdnen. maTi az- lomdebare raionebidan. eldri-
biologebma da genetikosebma riT, axali saxeobebi swrafad jisa da guldis azriT, saxeoba-
warmatebas miaRwies im sakiTxis evolucionireben, magram ro- Ta TanmimdevrobiTi Canacvleba
kvlevaSi, romelsac evoluciis gorc ki warmatebuli saxeoba garedan ufro sarwmunoa, vidre
TeoriaSi `Tanamedrove sin- gaCndeba, misi damaxasiaTebeli DdroTa ganmavlobaSi momxdari
Tezi~ ewoda. mutacia da genebis niSnebi Zalian nela icvleba. cvlilebebis gamo.
rekombinacia axla genetikur amgvarad, Tanamedorve sinTezis bolodroindeli kvlevebis
mravalferovnebas uzrunve- Teoriisgan gansxvavebiT, eldri- Tanaxmad, klimatis zogierTma,
lyofda. cvalebadobis mamoZ- ji da guldi ar fiqrobdnen, rom SedarebiT swrafma cvlilebam
ravebel Zalad kvlav bunebrivi Semdgomi STamomavlobis etapo- dedamiwis istoriaSi gamoiwvia
gadarCevis gziT garemosTan brivi cvlileba damaxasiaTebeli saxeobaTa da saxeobaTa ojaxebis
Segueba iTvleboda. populacia-
Si genebis sixSireebi, rogorc
Cans, nela icvleboda, radgan
Seguebadi genebis (arsebuli
genebis an mutaciebis gamo) ra-
odenoba gaizarda da araSeg-
uebadi genebisa ki Semcirda.
dro
masobrivi gadaSeneba da Sesabam- nawilobriv, darvinis Teoriis vili marcvlebis garsis gasa-
isi raodenobis axali gvarebis STamagoneblebi iyvenen. dar- texad.
warmoSoba. magaliTad, arsebobs vinisgan gansxvavebiT, grants gvalviani wlebis SualedebSi
sarwmuno magaliTi imisa, rom bunebrivi gadarCevis procesze teniani wlebi rom ar yofiliyo,
daaxloebiT 65 milioni wlis win, uSualod dakvirvebis saSualeba rac mcire zomis skvinCebisT-
carcis geologiur periodSi hqonda. man dainaxa, rom igi sao- vis xelsayrel pirobebs qmnida,
dedamiwas didi meteoriti See- crad swrafad mimdinareobda. am skvinCebis axali saxeoba ufro
jaxa. luis alvaresi da misi ko- proeqtisTvis TiToeul skvin- swrafad ganviTardeboda. gamoT-
legebi varaudobdnen, rom amas Cas Sori manZilidan SesamCnevad vlilia, rom ocwliani gvalva
atmosferoSi mtvris imdenad feradi bafTa miabes. 1977 wels, sakmarisi iqneboda skvinCebis ax-
didi raodenobis gagzavna mohy- proeqtis SuagulSi, rodesac ali saxeobis Camosayalibeblad.
va, rom dedamiwa Tveebis an ufro frinvelebis naxevars bafTa darvinisa (da grantis) skvinCebi
meti xnis manZilze wyvdiadma ukve Sebmuli hqonda, serio- wyvetili wonasworobis namdvil
moicva. zogierTi Tanamedrove zuli gvalva daiwyo. kunZulis suraTs ar iZleva (ar momxdara
mkvlevris azriT, meteoritis binadari skvinCebis ori mTavari garedan Canacvleba), magram sa-
Camovardnas SeeZlo vulkanebis saxeobidan (kaqtusis skvinCa Sualebas gvaZlevs vivaraudoT,
gaaqtiureba yvelgan, dedamiwis da saSualo skvinCa) gamravle- rom evolucia SeiZleba imaze
sawinaaRmdego mxarezec ki, rac bas mxolod kaqtusis skvinCa bevrad ufro swrafad mimdin-
mzis radiaciis zemoqmedebas axerxebda, magram STamomavloba areobdes, vidre es darvins war-
Seamcirebda. 65 milionis wlis eRupeboda. Semdegi 18 Tvis gan- moedgina.
win gadaSendnen ara marto dino- mavlobaSi saSualo skvinCebis rogor mimdinareobs evo-
zavrebi, aramed zRvis binadari mozrdil individTa 85 % gaqra, lucia, nela da Tanabrad, Tu
mravali cxoveli da mcenarec. xolo gadarCenilTa Soris ufro swrafad da wyvetilad, amaze
amis Semdeg dedamiwaze gamrav- didi zomisa da didniskartiani urTierTsawinaaRmdego mosaz-
lda cxovelTa da mcenareTa individebi Warbobdnen. ram rebebi arsebobs. bevri mecnieri,
mravali axali saxeoba: Tevzebi, gamoiwvia es? skvinCebis orive guldis CaTvliT, aRniSnavs, rom
xvlikebi, frinvelebi, ZuZum- saxeoba marcvleuliT da Tesle- am Sexedulebebis dapirispireba
wovrebi da agreTve xeebi. ro- biT ikvebeboda, magram balaxisa saWiro ar aris. gansxvavebul Sem-
gorc primatebis evoluciis da sxva mcenareebis mcire zomis TxvevebSi SeiZleba orive maTgani
Sesaxeb TavSi davinaxavT, Cveni Teslebi gvalvis dros ufro nak- swori aRmoCndes. am Teoriebis
sakuTari biologiuri rigi, lebi raodenobiT gvxvdeba, vidre Sesafaseblad aucilebelia evo-
primatebic, am droisaTvis unda didi zomisa. gvalvis pirobebSi luciuri Tanmimdevrobis bevrad
warmoSobiliyo. mimdinare bunebrivi gadarCevis ufro safuZvliani Seswavla.
piter grantma Seiswavla gamo, ufro didniskartiani in-
galapagosis kunZulebze bi- dividebi gadarCnen, radgan didi
nadari skvinCebi, romlebic niskarti mosaxerxebeli iyo msx-
uri gzebi Seuqcevadad gaiyo. lebs. maSin, rodesac am ojaxis sxva warmomadgenle-
ra tempiT xdeba axali saxeobebis daSoreba Tavi- bi, Cveulebriv, marto cxovroben lomebi cxovroben
anTi winaprebisgan? anTropologebi am sakiTxze ver jgufebad, romelTac praidi ewodeba. ratom xdeba
Tanxmdebian. tradiciuli azris Tanaxmad, evolucia ase? jorj Saleris varaudiT, imitom, rom jgufuri
Zalian xangrZlivad mimdinareobs da axali saxeobebi nadiroba Ria adgilebSi ufro mosaxerxebelia. misi
TandaTanobiT Cndeba. anTropologTa sxva jgufi, dakvirvebiT, lomebis jgufi ara marto martoxela
`punqtuaciuri wonasworobis~ mimdevarni Tvlian, lomze ufro warmatebulad nadirobs, aramed ad-
rom saxeobebi didi xnis manZilze stabilurad vi- viladac umklavdeba iseT did nadavls, rogoric
Tardebian, magram Tu gadaxra Cndeba, es procesi Za- Jirafia. bokverebic socialuri jgufis garemocva-
lian swrafad mimdinareobs (ix. CarCo ~rogor mimdi- Si ukeT arian daculni sxva mtaceblebisgan, vidre
nareobs evolucia – nela da Tanabrad Tu swrafad da mxolod dedasTan yofnisas. aqedan gamomdinare,
wyvetilad?~). lomebis socialuri qceva, pirvel rigSi, amgvarad
SeiZleba imitom ganviTarda, rom bunebrivi gadar-
saxeobebi warmoSobis winaaRmdeg Cevis TvalsazrisiT, met upiratesobas iZleoda
lomebis Ria sivrceSi arsebobis pirobebSi.
`mecnier-kreacionistebi~ amtkiceben, rom mar- aucilebelia gvaxsovdes, rom bunebrivi gadarCe-
Talia, bunebriv gadarCevas SeuZlia gamoiwvios cva- va moqmedebs gamoxatul niSan-Tvisebebze anu indivi-
lebadoba saxeobaTa Soris (mikroevolucia), magram dis fenotipze. peplebis magaliTidan vxedavT, rom
mas ar SeuZlia axal saxeobaTa Seqmna (makroevolu- maTi feri _ fenotipis nawili _ bunebriv gadarCev-
cia). isini amboben, rom yvela cocxali arseba Rmer- as eqvemdebarebaA. qcevac gamoxatuli niSan-Tvisebaa.
Tis Seqmnilia, evoluciam mxolod mcired Secvala Tu jgufuri nadiroba (qcevis niSani) meti sakvebis
isini, axali saxeobebi ar Seuqmnia. kreacionistul mopovebis saSualebas iZleva, jgufebad monadire
SexedulebasTan dakavSirebuli mTavari problema individebi, ukeTes mdgomareobaSi aRmoCndebian. ma-
is aris, rom arsebobs seriozuli empiriuli dada- gram unda gvaxsovdes, rom bunebrivi gadarCeva niSan-
stureba saxeobebis warmoSobasTan dakavSirebiT. TvisebaTa STamomavlobiTobas moiTxovs. SeiZleba
uiliam raisma da jorj soltma daamtkices, rom Tu ara STamomavlobiTobis koncefciis gamoyeneba
Tu xilis buzebs (drozofila) maTi saarsebo piro- qcevis SeZenili da ara genetikurad miRebuli Tvise-
bebis mixedviT daaxarisxebdnen (mkveTri sinaTle bebis Seswavlisas? metic, Tu STamomavlobiTobis
da temperatura), Semdeg ki am jgufebs cal-calke koncefcia Seswavlil qcevebsac moicavs, SeiZleba
gaamravlebdnen, momavalSi iseT buzebs miiRebdnen, Tu ara, rom kulturuli aRzrdasac moicavdes?
romlebsac jiSTaSorisi Sejvarebis unari aRar Sinaur ZaRlebze bolodroindeli dakvirvebiT aR-
eqnebodaT (anu sxvadasxva saxeobebs miiRebdnen), moCnda, rom SeiZlebaA. rogorc Cans, Sinaur ZaRlebs
sul cota, 35 Taobis ganmavlobaSi. ganamarxebuli STamomavlobiT gadaecemaT adamianebis mier maTTan
faunis aRmoCenis angariSebi rogorc saxeobaTa Se- urTierTobisas gamoyenebul zogierT socialur
qmnis mraval magaliTs, aseve sruliad axali tipis niSanze (rogoricaa, mag. miTiTeba) reagirebis unari,
Seqmnis faqtebsac Seicavs. frinvelebis warmoSoba rac mglebs ar gaaCniaT. am aRmoCenidan gamomdinare,
xmeleTis cxovelebisgan ganamarxebuli faunis mra- cxovelebSi kulturuli swavlebis zogierTi niSnis
vali magaliTiT mtkicdeba. kreacionistebi cdilo- memkvidreobiT gadacema dasaSvebia.
ben Seamciron saxeobaTa warmoqmnis mtkicebuleba- adreul wlebSi socbiologia da qcevis ekologia
Ta mniSvneloba, magram ricxvi uzarmazaria da maTi aqcents qcevis genetikur komponentze akeTebdnen.
naxva msoflios yvela muzeumSia SesaZlebeli. eduard o. uilsoni wignSi ~socbiologia~ am dargs
gansazRvravda, rogorc ~qcevis biologiuri mize-
zebis sistematur Seswavlas~. magram bobi lou
qceviTi niSnebis
fiqrobs, rom marTalia, termini ~biologiuri~ Sei-
bunebrivi gadarCeva Zleba gavigoT, rogorc ~genetikuris~ interpreta-
cia, magram biologTa umravlesobas kargad esmis,
bunebrivi gadarCeva moqmedebs fizikuri niS- rom gamoxatuli damaxasiaTebeli niSnebi Cndeba
nebis cvlilebaze, rogoricaa, mag. peplebis feri an genebis, garemo pirobebis, cxovrebis istoriisa da
Jirafis kisris sigrZe, magram bunebrivi gadarCeva urTierTobebis Sedegad. qceva zemoT CamoTvli-
zegavlenas axdens agreTve populaciebis qceviT li samive pirobis zegavlenis SedegiaA. Tu vityviT,
Tvisebebzec. marTalia, es azri axali ar aris, ma- rom zogierTi maTgani STamomavlobiT gadaecema,
gram bolo dros sul ufro met yuradRebas ipyrobs. safiqrebelia, rom bavSvis qceva ufro mSoblebisas
mecnierebis am mimarTulebas socbiologia, qcevis unda imeorebdes, vidre sxva adamianebisas anu ms-
ekologia da evoluciuri fsiqologia ewodeba da gavseba memkvidrulia im SemTxvevaSic, rodesac is
iTvaliswinebs evoluciis principebis gamoyenebas mTlianad naswavli anu gadmoRebulia mSoblebisgan.
cxovelebisa da adamianebis qcevis Sesaswavlad. qce- socbiologiurma midgomam anTropologiaSi didi
vis ekologia Seiswavlis, rogor ukavSirdeba esa Tu dapirispireba gamoiwvia, iqneb imis gamo, rom am mec-
is qceva garemomcvel pirobebs. socbiologia dain- nierebas aqcenti genebsa da genetikaze ufro hqonda,
teresebulia socialuri organizaciisa da social- vidre gamocdilebasa da swavlaze, rogorc adamianis
uri qcevis sakiTxebiT. evoluciuri fsiqologia ki qcevis ganmsazRvrel kriteriumebze. anTropologe-
Seiswavlis, rogor iqmneba evoluciis saSualebiT bi amtkiceben, rom socialuri Cvevebi SeiZleba met-
adamianis qcevis, urTierTobisa da samyaros aRqmis naklebad adaptirebadi iyos, radgan reproduqciu-
xangrZlivad moqmedi modelebi. iTvleba, rom saxe- li Sedegebi kulturuli qcevebsac mohyveba. magram
obaTa tipuri qcevebi bunebrivi gadarCevis gziT individis mxolod da mxolod qceva ar gansazRvravs
aris ganviTarebuli. ratom avlenen monaTesave saxe- reproduqciul Sedegebs. monawileobs Tu ara kul-
obebi gansxvavebul socialur qcevas maSinac ki, Tu turul evoluciaSi bunebrivi gadarCeva? biologTa
saerTo winaprebisgan arian warmoSobilni? umravlesoba fiqrobs, rom araA. maTi azriT, arsebobs
mniSvnelovani gansxvaveba biologiursa da kul-
SevadaroT lomi katisebrTa sxva warmomadgen- turul evoluciebs Soris. rogor SeiZleba am ori
57
evoluciis Sedareba? am kiTxvebze sapasuxod unda Cvevebisa da qcevebis sxva kulturebidan gadaReba.
gvaxsovdes, rom bunebrivi gadarCevis moqmedebisaT- AmagaliTad, simindis moyvana, romelic axali sa-
vis saWiroa sami pirobis arseboba _ cvalebadoba, myarodan bevr sxva adgilas gavrcelda, am fenomenis
memkvidruloba (anu im meqanizmebis arseboba, rom- kargi magaliTia. rac Seexeba memkvidrulobas, mar-
lebic momaval TaobaSi mSoblebis niSan-Tvisebebis Talia, naswavli damaxasiaTebeli niSnebi wminda ge-
gameorebas uzrunvelyofs) da Mmemkvidruli gansx- netikuri gziT aSkarad ar gadaecema STamomavlobas,
vavebebiT gamowveuli STamomavlobis datovebis magram amgvar adaptirebad niSan-TvisebaTa matare-
gansxvavebuli unari. SeiZleba Tu ara am sami pirobis beli mSoblebi ~imeoreben~ maT TavianT SvilebSi anu
misadageba kulturuli qcevebisaTvis? bavSvebi am niSnebs maTgan imitaciis an darigebis sa-
biologiuri evoluciis dros cvalebadobas gene- SualebiT iReben. bavSvebma da mozardebma SeiZleba
tikuri rekombinacia da mutacia iwvevs, kulturul agreTve esa Tu is Tviseba gadaiRon adamianebisgan,
evoluciaSi ki Seswavlili qcevebis rekombinacia romlebic maTi ojaxis wevrebi ar arian. dabolos,
da axlis gamogoneba. kulturebi iseve Caketili anu rac Seexeba STamomavlobis datovebis gansxvavebul
reproduqciulad izolirebulni ar arian, rogorc unars, araviTari mniSvneloba ara aqvs aseTi damaxa-
saxeobebi. saxeobebs ar SeuZliaT genetikuri niSan- siaTebeli Tviseba genetikuria, naswavli Tu erT-
Tvisebebis ~sesxeba~, kulturas ki ZaluZs axali droulad orive. rogorc henri niseni aRniSnavda,
qceviT arakompetenturobas saxeoba gaqrobamde mi- ologiuri niSani _ magaliTad, tvinis SedarebiT
hyavs iseve, rogorc morfologiur disproporcias didi zoma – bunebrivi gadarCevis gziT SeiZleba imi-
an romelime sasicocxlo organos arqonas. qceva is- tom ganviTarda, rom Cveni winaprebi iaraRebs amza-
eve eqvemdebareba gadarCevas, rogorc sxeulis zoma debdnen, es ki kulturuli niSan-Tvisebaa. piriqiT,
an avadmyofobisadmi medegoba. araformaluri da formaluri ganaTlebis kul-
mravali Teoretikosi aRiarebs, rom kulturul turuli niSan-Tviseba bunebrivi gadarCevis mier
evoluciasTan mimarTebaSi misaRebia bunebri- SeiZleba miRebul iqnas, radgan adamianebs manamde
vi gadarCevis Teoriis gamoyeneba, sxvebi ki iseT Zalian didxans hqondaT ganuviTareblobis periodi,
niSan-TvisebebTan dakavSirebiT, romlebic wminda rac biologiuri niSania.
genetikuri gziT ar gadaecema, gansxvavebuli ter- mTeli im xnis ganmavlobaSi, rac adamianTa saxe-
minologiis gamoyenebas amjobineben. magaliTad, oba iarsebebs da misi socialuri da fizikuri gare-
robert boidi da piter riCersoni adamianTa qce- mo Seicvleba, albaT biologiuri da kulturuli
vas ~ormag memkvidrulobas~ ukavSireben. isini gamo- niSan-Tvisebebis bunebrivi gadarCevac gagrZeldeba.
yofen kulturis gadacemas (swavlisa da imitaciis Tumca, rac mets igeben adamianebi genetikis Sesaxeb,
saSualebiT) genetikuri gadacemisgan, magram xazs meti SesaZlebloba eqnebaT umkurnalon genetikiT
usvamen orives mniSvnelobasa da maT Soris urT- gamowveul darRvevebs da iqneb evoluciis mimdi-
ierTdamokidebulebis arsebobas. uiliam darhemic nareobis wesic Secvalon. dRes ukve mecnier gene-
kulturis gadacemis sakiTxs calke ganixilavs da tikosebs ganviTarebis procesSi myof nayofSic ki
kulturuli analogiis erTeulad iyenebs termins SeuZliaT darRvevebis aRmoCena. male genuri in-
~mimi~ (meme, gene-is analogiiT). mecnieri yuradRe- Jineria saSualebas miscems adamianebs, gamoasworon
bas amaxvilebs genebsa da kulturas Soris urTierT- defeqtebi da `gaaumjobeson~ mzardi nayofis gene-
damokidebulebaze, romelsac ~koevolucias~ uwo- tikuri kodi. rogor da ramdenad SeZlebs adamiani
debs da warmogvidgens imis magaliTebs, Tu rogor genebis Secvlas, momavali gviCvenebs. es aucileblad
iwveven genetikuri da kulturuli evoluciebi cv- imoqmedebs kacobriobis biologiur da kulturul
lilebebs erTmaneTSi, rogor aZliereben an piriqiT, ganviTarebaze.
upirispirdebian erTmaneTs.
adamianebSi biologiuri da kulturuli evolu-
cia erTmaneTisgan gamoyofili procesebi ar aris.
rogorc vnaxavT, adamianis zogi mniSvnelovani bi-
Tanamedrove
primatebi 4
Tavebis Sinaarsi
primatebis klasifikacia
sxvadasxva primatebi
hominidis ganmasxvavebeli
niSnebi
primatebis cvalebadi
adaptaciis ganmarteba
60
primatologiis (primatebis Semswavleli mec- aris swavlis mniSvnelovani meTodi, romelic Zu-
niereba) mizania, gaarkvios rogor Seeguen sxvadasxva ZumwovarTa naSierebs axasiaTebs da gansakuTrebiT
primatebi garemo pirobebs rogorc anatomiuri, ise mniSvnelovania primatebisTvis, rasac Cven am TavSi
qceviTi TvalsazrisiT. amgvari Seswavlis Sedegebi mogvianebiT davinaxavT.
SeiZleba dagvexmaros adamianis da sxva primatebis
qcevisa da evoluciis sakiTxebis ukeT gagebaSi. fizikuri niSnebi
rogor SeuZliaT iseT primatebs, rogoricaa,
magaliTad, Tanamedrove Simpanze, mogvcen saWiro primatebs aqvT mxolod maTTvis damaxasiaTebeli
informacia adamianis an im primatebis Sesaxeb, rom- fizikuri da socialuri niSan-Tvisebebis kompleqsi.
lebic Cvens winaprebad iTvlebian? cnobilia, rom amasTan, arc erTi maTgani unikaluri ar aris da ama
primatebis Tanamedrove saxeobebs uZveles winapar- Tu im kombinaciiT gvxvdeba sxva ZuZumwovrebSi.
Ta formebidan evoluciuri ganviTarebis sakuTari primatebis ConCxis agebuleba am cxovelebis xeze
istoria aqvT. TiToeuli maTgani, adamianis CaTv- cxovrebis nirze miuTiTebs. maTi ukana kidurebi
liT, evoluciurad ganviTarda adreuli primatebi- isea agebuli, rom sayrdeni warmoqmnas. amave dros
sgan, romlebic didi xania, gadaSendnen. miuxedavad terfebiT sagnebis dakaveba SeuZliaT (ix. sur. 1-4).
amisa, adamianebsa da sxva primatebs Soris arsebul zog primats, magaliTad orangutangs, ukana kidure-
gansxvavebebsa da msgavsebebze dakvirvebiT albaT bze Camokidebis unaric aqvs. wina kidurebi gansa-
SevZlebT gavigoT, rogor da ratom gamoeyvnen isini kuTrebiT moqnilia da iseTi agebuleba aqvT, rom mi-
erTmaneTs. wolac da moqaCvac Tanabrad exerxebaT. rogorc wina,
Tanamedrove primatebis da ganamarxebuli masa- ise ukana kidurebs aqvT TiTo Zvali zeda nawilSi da
lis anatomiis da qcevis erTdroulma Seswavlam da ori Zvali qveda nawilSi (garda grZelterfebisa. gv.
Sedarebebma SeiZleba daxmareba gagviwios adreuli Tarsius –is warmomadgeneli primatebi). primatebis
primatebis garegnuli niSnebis aRdgenaSi. Tu gve- uZvelesi winaprebis droidan es niSani umniSvnelod
codineba im Tanamedrove primatebis mxris Zvlis Seicvala da Tanamedrove primatebSic aris Senar-
struqtura, romlebic xeebze qanaoben, SevZlebT Cunebuli (Tumca bevr ZuZumwovars ukve dakarguli
davadginoT, rom msgavsi ganamarxebuli Zvali ekuT- aqvs), radgan ormagi Zvlebi xelebsa da fexebs met
vnoda cxovels, romelic agreTve xeze qanaobda. Ta- moqnilobas aniWebs wriuli moZraobebis Sesrulebi-
namedrove primatebis gansxvavebuli adaptaciebis sas.
Seswavla warmodgenas Segviqmnis, ra saxis gadaxrebs primatis agebulebis meore damaxasiaTebeli niSa-
hqonda adgili primatebis evoluciis procesSi. nia laviwis Zvali. igi maT moZraobis met Tavisufle-
rodesac gvecodineba, Tu romeli niSan-Tvisebebi bas aniWebs, rac mxrebis rogorc win da ukan, aseve
ekuTvniT mxolod adamianebs, SevZlebT gavigoT, zemoT da qvemoT moZraobis saSualebas aZlevs. mar-
Tu ratom gadaixara is xazi, romelic adamianebamde Talia, adamianebi amgvar moqnilobas xeebze samoZra-
midioda, Simpanzeebsa Ada gorilebamde mimavali xa- od ar iyeneben, magram sxva saxis saqmianobaSi Zalian
zisgan. gamosadegia. laviwis Zvlis gareSe, ver SevZlebdiT
am TavSi jer Tanamedrove primatebis saerTo isris srolas an burTis gadagdebas, xolo brunvadi
niSan-Tvisebebs ganvixilavT, Semdeg gagacnobT pri- winamxris Zvlebis gareSe, ver SevZlebdiT verc mci-
matTa rigis sxvadasxva cxovelebs, gansakuTrebu- re zomis instrumentebis damzadebas da verc karis
lad SevCerdebiT TiToeuli mTavari tipis ganmasx- saxeluris mobrunebas.
vavebel niSnebze. amis Semdeg vimsjelebT cvalebadi primatebi, saerTod, yvelafris mWameli
adaptaciis magaliTebze, romlebic primatebis zo- cxovelebi arian. e.i. isini Wamen yvelafers, dawye-
gierT saxeobaSi aRiniSneba. bolos ganvixilavT im buli mwerebidan da mcire zomis cxovelebidan da
niSan-Tvisebebs, riTac adamianebi sxva danarCeni damTavrebuli TeslebiT, foTlebiTa da fesvebiT.
primatebisgan gansxvavdebian. am Tavis mizania meti maTi kvebis Tavisebureba kbilebis agebulebidanac
gavigoT adamianebis Sesaxeb. swored amitom, gaga- Cans. ukana da wina saReW kbilebs specifikuri forma
cnobT primatebis anatomiisa da qcevis im damaxa- ar aqvT, gansxvavebiT im ZuZumwovarTagan, romelT-
siaTebel niSnebs, romlebsac albaT, udidesi mniSvn- ac balaxis Zova uxdebaT. wina `saWreli~ kbilebi da
eloba aqvT adamianis ganviTarebaSi. eSvebi xSirad Zalze Taviseburia, gansakuTrebiT
_ dabali klasis primatebSi. magaliTad, naxevrad
primatebis saerTo niSan-Tvisebebi maimunebs (Prosimians) Txeli, axlos mijrili qveda
saWreli kbilebi da eSvebi `savarcxliseburad~ aqvT
yvela primati ZuZumwovarTa klass miekuTvneba ganlagebuli bewvis gasasufTaveblad an xis qerqi-
da maTTvis damaxasiaTebeli niSan-Tvisebebi axasi- dan gamagrebuli fisis (romliTac ikvebebian) ukeT
aTebs. adamianis garda, yvela maTganis sxeuli xSiri mosaRrRnelad.
TmiT, bewviT aris dafaruli, romelic izolacias qm- primatebis xelis mtevnebi araCveulebrivad mo-
nis da organizms siTbos SenarCunebaSi exmarebaA. Tma qnilia. yvela maTganis xels nivTis CasaWideblad
zogierT adgilas adamiansac ezrdeba, magram yov- Zalian mosaxerxebeli agebuleba aqvs. primatebs
elTvis izolaciis mizniT ara. ZuZumwovrebi Tbil- rogorc xelebze, aseve fexebze xuT-xuTi TiTi aqvT
sisxlianebi arian, rac imas niSnavs, rom maTi sxeulis (zog SemTxvevaSi fexis ceri SeiZleba Semcirebuli
temperatura (met-naklebad) mudmivad SedarebiT iyos gamonazardis zomamde). maTi frCxilebi, ram-
maRalia da Cveulebriv, maTi garemomcveli haeris denime gamonaklisis garda, brtyeli da ganieria da
temperaturas aRemateba. TiTqmis yvela ZuZumwovr- ara brWyaliseburi. aseTi agebuleba primatebs sa-
is naSieri dedis organizmis SigniT garkveuli zomis Sualebas aZlevs, CaebRauWon sagnebs. amaSi uTmo da
miRwevis Semdeg ibadeba da dedis sarZeve jirkvle- mgrZnobiare xelisa da fexis gulebic exmarebaT.
bidan rZis woviT ikvebeba. naSierebi dabadebis Sem- primatebis umravlesobas cera TiTebi danarCenis
deg kidev didi xnis ganmavlobaSi mSoblebze arian sawinaaRmdego mxares aqvT moTavsebuli es exmareba
damokidebulni. es periodi eTmoba agreTve swavlas, maT sagnisTvis ufro zustad da magrad CaWidebaSi.
radgan mozardi ZuZumwovris qcevebis umetesoba mxedvelobas udidesi mniSvneloba aqvs primatebis
ufro daswavlilia, vidre instinqturi. TamaSi cxovrebaSi. gansxvavebiT sxva ZuZumwovrebisgan,
61
primatebis sxivi
zogierTi
saerTo Tviseba idayvi
winmomarTuli Tvalebi
olfaqtoruli
struqtura
mxedvelobis are
suraTi 4-1
primatebis zogierTi saerTo Tviseba
tvinis is nawili, romelic mxedvelobas akontro- umetesobas axasiaTebs. amgvari reproduqciuli
lebs, primatebs ufro didi aqvT, vidre is, romelic sistema xazs usvams xarisxis da ara raodenobis upi-
ynosvas ganagebs. primatebs stereoskopuli anu ratesobas – es adaptacia albaT, xeze cxovrebasTan
siRrmiseuli mxedveloba axasiaTebT. maTi Tvalebi da iqidan Camovardnis riskTan aris dakavSirebuli.
ufro win aris mimarTuli da ara gverdebze, rogorc primatebis naSierebi dabadebisas SedarebiT ukeT
es cxovelebisTvis aris damaxasiaTebeli. es Tviseba arian ganviTarebulni, Tumca adamianis, adamianis
saSualebas aZlevs maT, orive Tvalis fokusireba msgavs maimunTa da zogierT maimunTa axalSobilebi
erT obieqtze (manZilze arsebul mwerze an sakvebze) Zalze umweoni arian. Cvili primatebis umetesobas
erTdroulad moaxdinon. primatebis umetesobas (adamianTa garda) dabadebisTanave SeuZlia dedaze
feradi mxedveloba aqvs, rac xels uwyobs maT mwife CaWideba. rogorc wesi, primatebs ganviTarebisTvis
nayofis amocnobaSi. didi dro sWirdebaT. magaliTad, makaka rezusi sqe-
primatebis meore mniSvnelovani niSania tvinis sobrivad 3 wlis asakamde ar mwifdeba, Simpanze ki _
didi moculoba, sxeulTan SedarebiT. es imas niS- 9 wlamde.
navs, rom maT, Cveulebriv, ufro didi zomis tvini
aqvT, vidre maTive zomis sxva cxovelebs. es imiT aris socialuri niSan-Tvisebebi
gamowveuli, rom gadarCenisTvis Zalian bevri ramis
swavla sWirdebaT, razec mogvianebiT SevCerdebiT. primatebi umeteswilad socialuri cxovelebi
didi moculobis tvinis mqone cxovelebi ufro nela arian. garda iseTi fizikuri niSnebisa, rogoricaa
viTardebian da ufro metxans cocxloben, vidre CaWidebis unaris mqone xelebi da stereoskopuri
patara moculobis tvinis mqone. rac ufro nela vi- mxedveloba, rac garemo pirobebTan SeguebiT ganu-
Tardeba cxoveli da rac ufro met xans cocxlobs, viTardaT, maT CamouyalibdaT agreTve socialur
swavlis meti SesaZlebloba aqvs. qcevaTa garkveuli modelebi. primatebis umete-
dabolos, primatebis reproduqciuli (gamrav- sobisTvis, gansakuTrebiT ki dRis saxeobebisTvis
lebis) sistema maT danarCen ZuZumwovrebisgan mkve- (anu maTTvis, vinc aqtiur cxovrebas dRisiT eweva),
Trad ganasxvavebs. primatebis umetesobis mamrebs cxovrebis jgufuri wesi gadarCenisTvis gadamwyve-
penisis Camokidebuli forma aqvT, romelic muclis tia. am sakiTxze amave TavSi cota mogvianebiT vim-
qveda nawils kaniT ar ukavSirdeba. amgvari niSani Za- sjelebT.
lian cota cxovels axasiaTebs, Ramurebisa da daT- damokidebuleba da ganviTareba socialur
vebis CaTvliT. primatebis saxeobaTa umetesobis mde- konteqstSi primatebis socialuri urTierToba de-
drebs mkerdze ori dvrili aqvT (zogierT prosimians dasTan da sxva mozrdilebTan damokidebulebis sakmaod
orze metic aReniSneba). saSvilosno, Cveulebriv, xangrZliv periodSi iwyeba da sakmaod didxans grZeldeba
erTi nayofisTvis aris gaTvaliswinebuli (tyupebs (primatebis damokidebulebis periodis fazebis: Cvilobi-
ufro xSirad, mxolod marmozetebi da tamarinebi sa da mozardobis SedarebisaTvis ix. sur. 4-2). damokideb-
Soben) da ara ramdenimesTvis, rogorc cxovelebis uli mdgomareobis xangrZlivi periodi saSualebas aZlevs
62
primatebs SeuZliaT uSualo miTiTebiT iswavlon, magram ufro xSirad isini mibaZviTa da cdebisa da Secdomebis meTodiT swavloben.
63
saSualeba hqonda, SedarebiT normalurad iqceoda. ukana tanis gasawmendad erTi bRuja foToli gamoiy-
Semdgomma muSaobam harlous aRmoCenebi kidev ufro ena. Simpanzes ori wlis naSierma, romelic am scenas
gaamyara. uyurebda, aseve, moglija erTi bRuja foToli da
TamaSi aucilebelia swavlisaTvis. is ayalibebs dedis moqmedeba orjer gaimeora. Simpanzeebis mier
mozrdilobaSi gamosadeg da aucilebel Cvevebs. mag- iaraRis gamoyenebis saukeTeso magaliTia balaxis
aliTad, axalgazrda maimunebis xeebze sirbili maT Reros gamoyeneba miwayrilidan termitebis gamo-
im aucilebel fizikur unarebs uviTarebs, romle- sadevnad. magram zogi mkvlevris azriT, amgvari mag-
bic momavalSi mtacebel cxovelTagan Tavis daRw- aliTebi imitaciis an swavlebis arsebobas sakmarisad
evaSi daexmarebaT. TamaSi aucilebelia socialuri ar asabuTebs. maSinac ki, rodesac deda uflebas
Cvevebis gamomuSavebisTvisac, kerZod, Tavisive jgu- aZlevs Svils, rom daikavos balaxis Rero termite-
fis wevrebTan urTierTobisTvis. erTgvari dominan- bze `saTevzaod~, Svili am qmedebas asrulebs masTan
turi urTierTobebis Camoyalibeba xdeba kinklaobi- erTad da ara damoukideblad mas Semdeg, rac dedis
sa da Cxubis dros, sadac gamarjveba damokidebulia moqmedebas daakvirdeba.
zomaze, Zalasa da asakze. am Tvisebebma an maTma nak-
lebobam SeiZleba gansazRvros individis statusi primatebis klasifikacia
momaval cxovrebaSi (individis statuss sxva faq-
torebic gansazRvravs. magaliTad, rogorc vnaxeT, klasifikacia msgavsi biologiuri niSnebis mqone
dedis statusi zogierTi primatisTvis Zalian mniS- saxeobaTa jgufebis gansazRvris Zalze mosaxerxe-
vnelovania). beli gzaa. zogjer klasifikaciis sqemebi erTmane-
sxvebisgan swavla rogorc adamianis msgavsi, Tisgan gansxvavdeba imis gamo, rom yuradReba ms-
ise sxva saxeobis primatebi bevr rames socialur gavsebaTa an gansxvavebaTa sxvadasxva aspeqts eqceva.
jgufebSi swavloben. bavSvebi xSirad baZaven sxvebs, magaliTad, klasifikaciis erTi tipi aqcents im evo-
rasac xSirad, mSoblebi xels Segnebulad uwyoben. luciur Stoebze akeTebs, romlebmac Tanamedrove
inglisurad vambobT: `naxeT, ra kargad baZavs (apes primatebamde mogviyvana; meore tipi yuradRebas
- anu maimuniviT imeorebs mis moqmedebebs) tomi erTnairi Tvisebebis raodenobaze amaxvilebs; mesame
mamamiss~. magram, adamianis msgavsi maimunebi (da – iTvaliswinebs evoluciur xazebs (gvarebs) iseve,
maimunebi) baZaven, Tu ubralod swavloben imave mo- rogorc damaxasiaTebel niSanTa msgavseba-gansx-
qmedebebs, romlebsac maTi dakvirvebis obieqtebi vavebas. magram yvela am niSans Tanabari Rirebuleba
asruleben? am sakiTxis Sesaxeb mecnierebSi gansx- ara aqvs. gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba ukeT
vavebuli mosazrebebi arsebobs. kidev ufro met ka- `ganviTarebul~ da specifikur damaxasiaTebel
maTs iwvevs primatebSi (adamianis garda) Segnebuli niSan-Tvisebebs, romlebic evoluciis procesSi gan-
swavlebis sakiTxi. viTarda. sur. 4-3 gamosaxulia swored am ukanaskneli
savele samuSaoebis zogierTi monacemis mixed- principiT Sedgenili klasifikaciis sqema.
viT, warmoiSva varaudi, rom Simpanzeebs imitaciis miuxedavad gansxvavebuli meTodebis arsebobisa,
saSualebiT iaraRis xmarebis aTviseba SeuZliaT. primatebis klasifikaciasTan dakavSirebiT azrTa
magaliTad, jein gudoli Seeswro SemTxvevas, rode- mxolod mcire sxvadasxvaoba arsebobs. es, metwilad,
sac mdedrma Simpanzem, romelsac diarea awuxebda, rogorc sxvadasxva primatebis Seswavlisas davinax-
prozimianebi anTropoidebi
sakiTxia. imis nacvlad, rom CvensaviT naxevrad- Ta qverigi or mTavar jgufad iyofa: platyrrhines (ax-
maimunebs miakuTvnon, zogi mecnieri maT anTrop- ali samyaros maimunebi anu brtyelcxvira maimunebi)
oidebis jgufSi aTavsebs. klasifikaciis am meore da catarrhines (Zveli samyaros maimunebi anu viwrocx-
sqemaSi primatebis qverigebs hqviaT strepsirhines vira maimunebi) (ix. sur. 4-4). am jgufebis saxelebi
(romelSic Sedian lemurebi da lorebi) da haplorhines maTi cxviris formasTan aris dakavSirebuli, magram
(romelSic Sedian grZelterfebi da anTropoidebi). rogorc Semdgom davinaxavT, maT sxva ganmasxvave-
grZelterfebs qromosomebis iseTive nakrebi aqvT, beli niSnebic axasiaTebT. brtyelcxvira maimunebs
rogoric sxva naxevradmaimunebs; TiTebze maT aqvT aqvT farTo, brtyelZgidiani cxviri gareT mimarTu-
klanWebi, bewvis mosavlelad, mkerdze or dvrilze li nestoebiT. es maimunebi mxolod axal samyaroSi,
meti aqvT, xolo maTi saSvilosno iseTive formisaa, centralur da samxreT amerikaSi binadroben. vi-
rogorc naxevrad maimunebis (orrqiani). iseve, ro- wrocxvirebs ki viwro cxviri da qvemoT mimarTuli
gorc galagoebi, gtZelterfebi vertikalurad co- nestoebi aqvT. viwrocxvira maimunebs miekuTvnebian
caven da xtian. sxva danarCeniT grZelterfebi ufro Zveli samyaros maimunebi (romlebic afrikaSi, aziasa
metad anTropoidebs emsgavsebian. isini naklebad da evropaSi binadroben), agreTve adamianis msgavsi
arian damokidebulni ynosvaze da ara marto patara maimunebi da adamianebi.
cxvirebi aqvT, aramed maT ZaRlis msgavs drunCebs axali samyaros maimunebi cxvirisa da nestoebis
sisvelec akliaT. anTropoidebis msgavsad, Tvalebi formis garda, axali samyaros maimunebs viwrocx-
ufro axlo-axlo aqvT ganlagebuli da Zvlovani vira anTropoidebisgan sxva anatomiuri niSnebic
budeebiT daculi. grZelterfebs, anTropoidebis ganasxvavebs. axali samyaros saxeobebs aqvT sami wina
msgavsad, aqvT placenta, romelic dedisa da nayofis saReWi kbili (premolari), Zveli samyaros saxeobebs
sisxls erTmaneTTan akavSirebs. ki _ ori. axali samyaros zogierT saxeobas aqvs Za-
lze moqnili (mosaWidebeli) kudi, Zveli samyarosas
ki _ ara.
anTropoidebi axali samyaros maimunebi mTlianad xeze
mcxovrebT miekuTvnebian. isini erTmaneTisgan
anTropoidebis qverigi moicavs adamianebs, ada- jgufis zomebiT da kvebis TaviseburebebiT gansx-
mianis msgavs maimunebsa da maimunebs. anTropoidebis vavdebian. Seeqcevian sxvadasxva mwerebs, neqtars da
umetesobas aqvs ramdenime, met-naklebad ganviTare- xilisa da foTlebis wvens.
buli msgavsi niSan-Tvisebeba: momrgvalebuli for- axali samyaros maimunebi tradiciulad or Ziri-
mis tvinis kolofi, patara, uZravi yurebi da Sedar- Tad ojaxad iyofian. erTi ojaxi, callitrichidae mar-
ebiT patara, brtyeli saxeebi drunCebis nacvlad. mozetebsa da tamarinebs aerTianebs; meore ojaxi,
maTi reproduqciuli (gamravlebis) sistema metad cebidae ki axali samyaros maimunebis yvela danarCen
efeqturia, aqvT Zalze moqnili xelebi. anTropoid- saxeobas. miuxedavad imisa, rom mecnierebi aseTi
sajdomi korZebi
swori kudi
suraTi 4-4
brtyelcxvira da viwrocxvira maimunebis damaxasiaTebeli niSnebi
66
ketrin miltoni, kalifor- bewva maimuni – maimunebis nak- da ara mwife da tkbili xili~.
niis universitetis profesori lebad cnobili saxeoba, romelic miltonis kvlevis didi
berkliSi, didad aris daintere- braziliis samxreT-aRmosavleT- nawili mieZRvna swori kvebis
sebuli maimunebis SeswavliT. Si binadrobs da gaqroba emuqre- mniSvnelobas rogorc adamian-
miznis misaRwevad mas didi xnis ba. imis gamo, rom am maimunebis ebis, ise sxva primatebis janmr-
muSaoba dasWirda. ketrin mil- Sesaxeb Zalze cota ram iyo TelobisaTvis. xilis mWamel
toni daibada alabamaSi, sas- cnobili, mecnierma maTi kvebisa primatebTan SedarebiT, foT-
wavleblad ki virjiniaSi, suit da qcevis Seswavla daiwyo. obo- lismWamelebi ufro didi zo-
briaris kolejSi Sevida. is bismagvari xSirbewva maimunebi misani arian, naklebi farTobi
inglisuri enis specialobaze hgvanan obobismagvar maimunebs, sWirdebaT sakvebis mosaZebnad
swavlobda da humanitarul amitom fiqrobdnen, rom isinic da SedarebiT patara zomis tvini
mecnierebaTa magistris diplo- xiliT ikvebebodnen. magram mil- aqvT. ratom? miltonis varau-
mic aiovas universitetSi am tonma erTwliani sistematuri diT, miuxedavad energiis meti
ganxriT miiRo. mogvianebiT, dakvirvebis Sedegad aRmoaCina am danaxarjisa, rasac ufro didi
argentinaSi cxovrebisas igi Sexedulebis mcdaroba. man Tqva, zomis tvini moiTxovs, gafan-
mixvda, rom cxovelebis, gansa- rom `jer aravis daukavSirebia tuli maRali xarisxis sakvebis
kuTrebiT ki primatebis qceviT tyveobaSi myofi obobismagvari (magaliTad, xilis, romelic
iyo dainteresebuli. xSirbewva maimunebis sicocxlis ufro maRalkaloriulia, vidre
niu-iorkis universitetSi SedarebiT mokle periodi maT foTlebi) adgilmdebareobis
filosofiis doqtoris wodebis araswor kvebasTan. zooparkebo! damaxsovrebam aseTi primatebis
miRebis Semdeg disertaciisT- yuradRebiT mismineT! Tu odesme tvinis ukeTesi ganviTareba
vis, romlis Temac iyo panamis wilad gxvdebaT erTi an ori obo- gamoiwvia.
Rriala maimunebis `meurneo- bismagvari xSirbewva maimunis yo-
ba~, bedma gauRima da moaxerxa, lis bedniereba, aucileblad fo-
Seeswavla obobismagvari xSir- TlebiT mdidari sakvebi aWameT
diastema
bilofodonti
saReWebi
bunodonti saReWebi
(Y-5)
suraTi 4-5
gansxvaveba Zveli samyaros maimunisa (marcxniv) da adamianis msgavsi maimunis (marjvniv) kbilebis ageb-
ulebas Soris. Zveli samyaros maimunebis qveda saReWi kbilebis gvirgvinebi or paralelur `qeds~ qmnis;
adamianis msgavs maimunebSi xuTi gvirgvini qmnis Y-is msgavs formas. adamianis msgavs maimunebs qveda
eSvsa da pirvel saReW kbils (cru ZiriTad kbils) Soris aqvT naprali, romelsac diastema ewodeba.
biT moxerxebulad iReWeba. hominoidebis ConCxebisa siamangebis msgavsad, orangutanebi xilis mWameli da
da kbilebis saerTo damaxasiaTebeli niSnebi cxady- xeze mcxovrebi cxovelebi arian. xeze mcxovreb pri-
ofs, rom maT saerTo winapari hyavdaT. mravali ms- matebs Soris isini yvelaze mets iwonian da albaT,
gavseba arsebobs maTi sisxlis Semadgenel cilebSic. swored amis gamo xeebze nela da dinjad gadaadg-
sisxlis garkveuli maxasiaTeblebis msgavseba gansa- ildebian. orangutanebi umaRlesi primatebisgan
kuTrebiT igrZnoba Simpanzeebs, gorilebsa da adami- imiT gansxvavdebian, rom dedebis garda (romlebic
anebs Soris. swored amitom ayeneben primatologebi TavianT naSierebTan erTad arian), sxva ufrosebi
Simpanzeebsa da gorilebs adamianebTan evoluciu- met dros ganmartoebiT atareben. Tumca, zogma mkv-
rad ufro axlos, vidre ufro mcire zomis adamianis levarma jgufuri urTierTobis magaliTebic naxa.
msgavs maimunebs da orangutangebs da fiqroben, rom orangutangebis erTi savele kvlevis dros naxes, ro-
maTi Sto ufro adre daSorda adamianebisas. Semdeg gor ikvebeboda aTiode mozrdili orangutangi erT-
TavSi ganvixilavT ganamarxebul masalas, romelic droulad erT xeze. rodesac mecnierebma Seajames
orangutangebis adreul gamoyofas amtkicebs. orangutangebis qcevis Sesaxeb kvlevis Sedegebi,
gibonebi da siamangebi swrafi gibonebi da maTi aRmoCnda, rom arsebobda regionuli gansxvavebani,
axlo naTesavebi siamangebi samxreT-aRmosavleT azi- rac orangutangTa gansxvavebuli lokaluri kul-
is junglebSi cxovroben. gibonebi mcire zomisani turebis arsebobaze miuTiTebda. kulturuli sx-
arian da daaxloebiT 11-15 girvanqas (4 994 gr – 6 810 vaobebi sxvadasxva jgufebis arsebobis gareSe ver
gr) iwonian. arc ufro mozrdili siamangebi iwonian
25 girvanqaze (11 350 gr) mets. orive saxeoba, ZiriTa-
dad, xiliT ikvebeba, Tumca, foTlebsa da mwerebsac
miirTmeven. isini xelebis saSualebiT gadaadgild-
ebian: grZeli xelebi da TiTebi saSualebas aZlevs
maT Camokidebulebi, xelebis monacvleobiT gada-
vidnen totidan totze. gibons erTi gaqanebiT 30
futis dafarva SeuZlia.
gibonebi da siamangebi momcro ojaxur jgufebad
cxovroben, romlebic erTi zrdasruli wyvilisgan
da erTi an ori axalgazrda naSierisgan Sedgeba. mas
Semdeg, rac naSierebi gaizrdebian, ufrosebi maT
saxlidan agdeben. am saxeobebs umniSvnelo sqesobri-
vi dimorfizmi axasiaTebT: mamrebi da mdedrebi di-
dad ar gansxvavdebian zomiT an garegnobiT, maT So-
ris sqesis mixedviT dominirebac ar SeimCneva. mcire
zomis adamianis msgavsi maimunebic did yuradRebas
aqceven TavianT teritorias; mozrdili wyvili Ta-
vis adgilze uflebas gansakuTrebuli bgerebiT _
`simReriT~ imkvidrebs da mitacebisgan icavs mas.
orangutangebi orangutangebi mxolod borneo-
sa da sumatris kunZulebze SemorCnen. gibonebisa da
TeTrxela giboni avlens Tavis braqiatorul SesaZleblobas.
siamangebisgan gansxvavebiT, maT Soris mdedrebisa
da mamrebis gamorCeva advilia. mamrebi mdedre-
bze ara marto orjer mets iwonian (200 girvanqamde
(90800gr) aramed maT axasiaTebT loyis didi baliSe-
bi, yelis parki, wveri da grZeli Tma. gibonebisa da
70
Camoyalibdeboda.
borneos mTian regionebSi mcxovreb orangutang-
Ta cxovrebis ganmartoebuli wesis Sesaxeb mecnier-
Ta Soris gansxvavebuli mosazrebebi arsebobs. erTi
mosazrebis mixedviT, SeiZleba erT xeze an erTi
sacxovrebeli adgilis garSemo sakmarisi sazrdo
ar yofiliyo erTze meti orangutangisTvis, ro-
melic sakmaod mozrdili cxovelia. yoveldRiurad,
Tanac Sors wausvlelad sakmarisi sakvebis mosapove-
blad, orangutangebs, albaT, ufro ganmartoebuli
cxovreba erCivnaT. sxvebis azriT, cxovelebi jgu-
fad mtacebelTagan Tavis dasacavad cxovroben,
xolo orangutangebs didi zoma am saSiSroebisgan
icavs. amdenad, ganmartoebuli cxovreba gamarTle-
buli iqneboda. mesame mosazrebiT ganmartoebuli
cxovreba SeiZleboda adamianis mxridan mtaceblobis
winaaRmdeg yofiliyo mimarTuli. TofiT SeiarRe-
bul adamianTa winaaRmdeg Tavdacvis saukeTeso sa-
Sualeba xeebSi martodmarto damalvaa.
gorilebi gorilebi ekvatoruli afrikis dasav-
leT nawilis dablobebsa da kongos, ugandisa da
ruandis mTian regionebSi binadroben. adamianis
msgavsi sxva maimunebisgan gansxvavebiT, romlebic
ZiriTadad xiliT ikvebebian, gorilebis sakvebs
ufro metad mcenareTa sxvadasxva nawili Seadgens:
Reroebi, ylortebi (bambukis), rbilobi, foTlebi,
fesvebi da yvavilebi. sxvadasxva populacia xilis
sxvadasxva raodenobas Wams. zogierTi xiliT iSvia-
Tad ikvebeba, sxvebisTvis ki xili sakvebis ZiriTad
Semadgenel nawils warmoadgens.
Cvenamde moRweul adamianis msgavs maimunTa So-
ris, gorila udidesia. zrdasruli mamrebis wona
bunebriv pirobebSi 450 girvanqas (204 kg) aRwevs,
mdedrebisa ki 250 girvanqas (114 kg). masiuri gul-
mkerdis wonis gasaneitraleblad, gorilebi miwaze
ZiriTadad oTxi fexiT gadaadgildebian da xelis
TiTebis Sua falangebs eyrdnobian, romlebzec tyavi
gasqelebuli aqvT. gadaadgilebis aseT wess saxsre- axalgazrda gorila, romelic dadis saxsrebze dayrdnobiT,
bze dayrdnobiT siaruli (knuckle walking) ewodeba. ukana fexebi brtylad aris miwaze da mxolod `xelebis~
gorilebis, gansakuTrebiT axalgazrdebis, xelebi saxsrebi exeba miwas.
da fexebi kargadaa Seguebuli cocvas. zrdasruli sxvavebiT, kbilebisa da ConCxis struqturaSi sqe-
gorilebis mZime sxeulisTvis cocva sakmaod saxi- sobrivi dimorfizmi ar axasiaTebT. meti gansxvaveba
faToa. maT sZinavT miwaze mowyobil abazanis msgavs maT socialur qcevebs Soris arsebobs. bonoboebi
budeebSi, romlebsac yoveli daZinebis win unayofo ufro kontaqturebi arian, vidre Cveulebrivi Sim-
mcenareebisgan iwyoben. panzeebi da jgufebic ufro stabiluria. isini upi-
gorilebi jgufebad cxovroben, romlebic wi- ratesad mdedrebis irgvliv arian gaerTianebulni.
namZRoli mamrebisgan (vercxlzurga mamrebi), danar- socialur qcevebs Soris arsebulma amgvarma sxvao-
Ceni zrdasruli mamrebisgan, zrdasruli mdedrisa bebma zogierT mecniers afiqrebina, rom bonoboebi
da naSierTagan Sedgeba. momwifebis asakSi Sesvlis metad enaTesavebian adamians, vidre Cveulebrivi
Semdeg rogorc mamri, ise mdedri gorilebi toveben Simpanzeebi. Tumca am mosazrebas mowinaaRmdegeebic
mSobliur jgufebs da sxva jgufebs uerTdebian. wi- hyavs.
namZRoli mamri yuradRebis centrSia, jgufis mTa- marTalia, Simpanzeebi ZiriTadad xilis mWamelebi
vari damcvelis rols asrulebs da Semdgomi gadaadg- arian, maT bevri saerTo aqvT TavianT axlo naTe-
ilebis mimarTulebas erTpirovnulad irCevs. savebTan – gorilebTan. orive saxeoba xezec da miwa-
Simpanzeebi SeiZleba TavianTi komunikabeluri zec erTnairad cxovrobs. gorilebis msgavsad, isin-
xasiaTis an imis gamo, rom maTi naxva SedarebiT ufro ic kargad cocaven, gansakuTrebiT, axalgazrdobaSi
advilia, Simpanzeebi ukeT arian Seswavlili, vidre da xeebze mraval saaTs atareben, Tumca, miwaze ukeT
gorilebi. isini afrikis tyian regionebSi cxovro- dadian. didi manZilis dasafarad miwaze Camodian da
ben, dawyebuli siera leonedan, dasavleTiT da tan- saxsrebze dayrdnobilni swrafad gadaadgildebian,
zaniamde – aRmosavleTiT. drodadro welSi imarTebian da gamarTuli agrZe-
arsebobs Simpanzeebis ori gansxvavebuli saxeoba: leben siaruls. es upiratesad maSin xdeba, rodesac
Cveulebrivi Simpanze – (Pan troglodytes) da bonobo anu maRali balaxi mxedvelobas xels uSlis, maT ki Sors
juja Simpanze – (Pan paniscus). miuxedavad mravali gaxedva undaT. Simpanzeebs sZinavT xeze mowyobil
saerTo Tvisebisa (1929 wlamde maT ver asxvavebdnen), budeebSi, romlebsac yoveli daZinebis win aSeneben,
maT Soris arsebobs uamravi gansxvaveba. magaliTad, xolo baliSad moglejili foTlebis bRujebs iyene-
bonoboebi ufro momcro zomis arian, vidre Cveu- ben.
lebrivi Simpanzeebi, maT ufro grZeli kidurebi da Simpanzeebs (bonoboebis CaTvliT) sqesobrivi
TiTebi, ufro patara Tavebi, muqi saxeebi da Suaze dimorfizmi naklebad axasiaTebT, vidre sxva, didi
gayofili Tma aqvT. Cveulebrivi Simpanzeebisgan gan- zomis adamianis msgavs maimunebs. mamrebis wona, sa-
71
gamoyenebiTi anTropologia
gadaSenebis piras myofi primatebi
blobam da iaraRebis damzadebam. ar arsebobs imis mt- rogorc vityodiT, rom hominidi erTaderTi cxove-
kicebuleba, rom adamianis garda romelime primats, lia, romelic or fexze gadaadgildebian, Tumca,
garda adamianis msgavsi didi maimunebisa, iaraRi sxva hominoidebic gadaadgildeba or fexze, magram
gamoeyenebina. Tumca, maimunebis ramdenime saxeoba mxolod xandaxan. ramdenadac cnobilia, mxolod
iyenebs `iaraRs~ – isvris totebs, qvebsa da Camoyril hominidebs SeuZliaT erTi iaraRis saSualebiT meo-
xils mtaceblebis mosagerieblad. Simpanzeebi ve- ris damzadeba.
lur pirobebSi iaraRs amzadeben da iyeneben kidec. ena mxolod Tanamedrove adamianebs aqvT sala-
rogorc adre aRvniSneT, isini totebs foTlebisgan parako, simboluri ena. magram gansxvaveba adamianis
aTavisufleben, Semdeg ki iyeneben termitebze `saT- enasa da sxva primatebis komunikacias Soris arc ise
evzaod~ anu maT amosayvanad gorakis tipis budeebi- mkveTria, rogorc adre miiCnevdnen. velur piro-
dan. isini iyeneben foTlebs termitebisgan gasaTa- bebSi mwvane maimunebi (gangaSis niSnad, erTmaneTs
visufleblad; Rrublis nacvlad, wyliT dasabanad sxvadasxva mtaceblis gamoCenisas sxvadasxvagvarad
da gasamSralebladac. marTlac, Simpanzeebi erTsa eZaxian. rodesac damkvirveblebi maimunebs am Za-
da imave iaraRs sxvadasxvanairad iyeneben. primato- xilis Canawers urTavdnen, aRmoaCines, rom isini,
log kristof beSis azriT, SimpanzeTa adgilobriv Zaxilis Sesabamisad, sxvadasxvanair pasuxs iZleod-
jgufebSic ki arsebobs kulturuli sxvadasxvaoba nen. Tu `arwivis~ Sesabamisi Zaxili esmodaT, zemoT
iaraRis gamoyenebaSi. iyurebodnen, Tu `leopardis~ Sesabamisi, zemoT, xis
Simpanzeebis mier iaraRis gamoyenebis erTi mag- kenweroebisken garbodnen.
aliTi winaswar dagegmvas iTvaliswinebs. dasavleT Cveulebrivi Simpanzeebic Zalian komunikabe-
afrikaSi, gvineaSi, akvirdebodnen ramdenime Simpan- lurebi arian da velur pirobebSi Jestebsa da sx-
zes, rogor texdnen isini zeTis palmis kakals ori vadasxva vokalizacias iyeneben. mkvlevrebma maTi
qvis daxmarebiT. qveda qvas (`platforma~) Rrmuli `bunebrivi niWi~ maTTvis sacdel garemoSi simbo-
hqonda, meore qva ki dasartymelad gamoiyeneboda. loebis enis Sesaswavlad gamoiyenes. TavianTi pirve-
damkvirveblebma CaTvales, rom isini Simpanzeebma li cdisTvis beatris t. gardnerma da r. alen gard-
Soridan moitanes, imitom rom axlomaxlo aseTi qve- nerma gazardes mdedri Simpanze, saxelad veiSo da
bi ar iyo. damkvirveblebma SeniSnes, rom samuSaos didi warmatebiT aswavles urTierToba `amerikuli
dasrulebis Semdeg Simpanzeebi dasartyam qvas an Jestebis eniT~. erTwliani wvrTnis Semdeg maimuns
zemodan adebdnen an gverdze miudebdnen `platfor- ukve SeeZlo Jestebis garkveul qmedebebTan daka-
mas~ da ase tovebdnen. igive SeniSnes damkvirveblebma vSireba. magaliTad, sityvisTvis `mwyuria~ veiSos
dasavleT afrikaSi, sadac Simpanzeebi Txilis gasa- unda gaekeTebina niSani `momeci~, Semdeg ki niSani
texad qvebs iyenebdnen. liberiaSi erTma mdedrma ax- `daleva~. swavlis procesSi instruqciebi ufro
ali saxis saqmianoba daiwyo; ramdenime Tvis manZilze detaluri xdeboda. Tu wylis daleva undoda, unda
sxva cametma mdedrmac imaves keTeba daiwyo, Tumca eniSnebina mxolod `daleva~, xolo Tu gaziani wylis
Tavidan TiTqos am saqmianobis mimarT araviTar in- daleva undoda, dalevis niSnisTvis `tkbilis~ niSan-
teress ar iCendnen. ic unda daematebina _ swrafad unda Sexeboda enas
Simpanzeebi iaraRs tyveobaSic intensiurad amza- TiTebiT. mogvianebiT gardnerebma kidev ufro met
deben. erTi deda Simpanze yuradRebiT aTvaliereb- warmatebas miaRwies: kidev oTxi Cveulebrivi Simpan-
da da asufTavebda Svilis kbilebs xis patara totiT. ze gawvrTnes `amerikuli Jestebis enis~ yru, magram
bolos man Svils amouRo kbili, romelic mas rogorc molaparake mcodneebis daxmarebiT.
Cans, eryeoda. bonoboebma daamtkices, rom umartivesi gramati-
adre egonaT, rom iaraRis damzadeba mxolod kuli wesebis Seswavla daaxloebiT 2 wlis bavSvebis
hominidebs SeeZloT, magram dakvirvebebma am Sexed- doneze SeuZliaT. sxvadasxva sagnis amsaxveli nax-
ulebis gadaxedva moiTxova. Tu iaraRis damzadebas atebis Cvenebis dros mas SeeZlo simboloebis Tan-
bunebaSi arsebuli sagnebis garkveuli mizniT gamoy- mimdevrobis dadgena. magaliTad, is uCvenebda sity-
enebas davarqmevT, gamova, rom iaraRis damzadeba va `mokbeCis~ simbolos, Semdeg ki miuTiTebda sagnis
zogierT adamianis msgavs did maimunsac SeuZlia; simbolos, magaliTad `burTi~, `bali~ an `saWmeli~.
ufro zustad, hominidi aris erTaderTi cxoveli, hominidebis sxva niSan-Tvisebebi bevri primati
romelsac iaraRis damzadeba sCvevia, zustad iseve, yvelafris mWamelia, mcenareebis garda mwerebiT,
mcire zomis reptiliebiT da zogjer patara ZuZum-
wovrebiTac ikvebebian. mxolod hominidebi nadiro-
ben did cxovelebze. amasTan, sxva ramdenime saxeobis
primatis msgavsad, isini mxolod miwaze gadaadgild-
ebian. sxva, miwaze mobinadre primatebisgan gansxvave-
biT, Cven xeebze ar gvZinavs. iqneb Cvenma winaprebma
TavianTi qandarebi xeebze maSin dakarges, rodesac
tyeebi gameCxerda da ukan daixia an iqneb kulturul-
ma winsvlam, ramac moitana iaraRi da cecxlis gamoy-
eneba, mospo Ramis TavSesafris xeze Zebnis aucile-
bloba. garda amisa, rogorc ukve aRvniSneT, Cveni
damokidebuli mdgomareobis periodi danarCeni pri-
matebisaze ufro xangrZlivia da mSobelTa mxridan
zrunvas TiTqmis 20 wlis asakamde moiTxovs.
anTropologiuri pirvelwyaroebi
ratom arian primatebi aseTi Wkvianebi?
is faqti, rom axla am teleqtualur SesaZleblo- Jamad did diskusias iwvevs
winadadebas kiTxulobT, bebs akvirdebodnen, scades im pirveladi faqtorebis
aris erT-erTi unikaluri gaecaT pasuxi kiTxvaze: `ra- dadgena, romlebmac pri-
aspeqti imisa, rom Tqven Ta- tom arian primatebi aseTi matebSi SedarebiT didi zo-
namedrove adamiani xarT. Wkvianebi?~ mis tvinisa da SemecnebiTi
arc erT sxva cxovels ar primatebi gamoirCevian SesaZleblobebis evolu-
SeuZlia amaze bevrad ufro uCveulo, SeiZleba iTqvas, ciuri ganviTareba ganapi-
martiv enaze dawerili teqs- unikaluri TvisebebiT. maT robes. zogierTi mecnieri
tis wakiTxvac ki. mkvlevrebi axasiaTebT SedarebiT didi amtkicebs, rom SemecnebiTi
imaSic ki ar arian darwmuneb- zomis tvini da rTuli so- Cvevebis gamomuSaveba da tvi-
ulni, rom sxva cxovelebs cialuri qceva. maimunebs, nis zomis zrda gamowveulia
TviTrefleqsuri meTodiT TavianT wonasTan Sedar- ekologiuri faqtorebiT,
azrovneba SeuZliaT, ro- ebiT, bevrad didi zomis romlebic Znelad misawv-
melic saSualebas gaZlevT tvini aqvT, vidre romelime domi sakvebis moZebnasTan
dafiqrdeT, ramdenad uni- sxva taqsonomiur jgufs, da damuSavebasTan aris da-
kaluria kiTxvis TqvenT- garda kbilebiani veSapisa kavSirebuli. sxvebis varau-
vis damaxasiaTebeli unari. da delfinebisa. adamianebSi diT, pirveladi seleqciuri
Cven, adamianebs unikaluri ki es evoluciuri tenden- Zala, ramac xeli Seuwyo pri-
inteleqtualuri SesaZle- ciebi kidev ufro ganviTa- matebSi rTuli SemecnebiTi
blobebi gvaqvs. amaSi ad- rebulia. Tvisebebisa da inteleqtis
vilad davrwmundebiT, Tu adamianTa evoluciis ce ganviTarebas, iyo social-
Cvens uaxloes naTesavebs ntraluri kiTxvaa: `ratom uri moTxovnebi, romlebic
– primatebs davakvirdebiT gaxda adamiani evoluciis did da stabilur jgufebad
da maT inteleqtualur Sedegad aseTi Wkviani?~ ada- cxovrebas ukavSirdeboda.
SesaZleblobebs Cvensas mianis uaxloesi naTesavebis, Cven cal-calke gavecnobiT
SevadarebT. ase gaakeTes Tanamedrove primatebis Sem- am poziciebs, Semdeg ki gan-
joan silkma da robert ecnebiTi SesaZleblobebis vixilavT im empiriul mona-
boidma da maTi Sedarebi- bunebisa da mizezebis Ses- cemebs, romlebsac TiToeu-
Ti samuSaos ganmavlobaSi, wavla am kiTxvaze pasuxis li maTgani eyrdnoba.
rodesac primatebis in- gacemaSi dagvexmareba. am-
dabolos, hominidebi gansxvavdebian TiTqmis lis wona daaxloebiT 350 girvanqas (453,6 kg.) udris.
yvela primatisgan imiT, rom maTSi arsebobs Sromis ram gamoiwvia aseTi didi sxvaoba wonaSi? sxeulis
ganawileba sqesis mixedviT rogorc sakvebis mop- zomas sami mTavari faqtori ganapirobebs: cxovelis
ovebaSi, aseve mozrdilobis periodSi mis ganawile- dRis aqtiuri monakveTi (dRe, Rame), maTi aqtiurobis
baSi. adamianis garda _ yvela saxeobis primatebi, adgili (xeze, miwaze) da sakvebi. Ramis yvela cxoveli
mamrebic da is mdedrebic wamozrdisTanave iwyeben patara zomisaa, xolo dRisiT aqtiuri cxovelebi-
sarCoze zrunvas. hominidebSi sqesis mixedviT spe- dan xeze mcxovrebi saxeobebi ufro mcire zomisani
cializacia SeimCneva, albaT imis gamo, rom mamrebi, arian, vidre miwaze mcxovrebni. dabolos, saxeobebi,
Cvilebisa da bavSvebis movlisgan gaTavisuflebul- romlebic foTlebiT ikvebebian, xilisa da marcv-
ni, ufro met dros nadirobasa da didi cxovelebis leulis mWamelebTan SedarebiT ufro mcire zomis-
devnas uTmobdnen. ani arian.
ratom gansazRvravs es faqtorebi cxovelTa
primatebis cvalebadi zomas? ZuZumwovarTaTvis Zalian mniSvnelova-
nia Sefardeba maTi sxeulis wonasa da energiis
adaptaciis ganmarteba moTxovnilebas Soris. sazogadod, ufro didi zomis
cxovelebs meti absoluturi energia sWirdebaT, ma-
aqamde vecnobodiT dRemde SemorCenil primatebs gram ufro mcire zomis cxovelebi gacilebiT met en-
da maTTvis damaxasiaTebel saerTo niSan-Tvisebebs. ergias saWiroeben TavianTi wonasTan SedarebiT. ami-
axla ki SevecdebiT ganvixiloT kvleva-Ziebis Sede- tom, mcire zomis cxovelebs energetikulad ufro
gad SemoTavazebuli zogierTi axsna-ganmarteba pri- mdidari sakvebi sWirdebaT. mwerebi, xili, xis fisi
matebis gadarCenil saxeobebs Soris arsebuli gansx- da wveni savsea kaloriebiT da Zalian mniSvnelovani
vavebebis Sesaxeb. sakvebia patara primatebisTvis. foTlebi energeti-
kulad ufro Raribia, amdenad, foTlis mWameli pri-
sxeulis zoma matebi iZulebulni arian, saWiro energiis misaRebad
meti raodenobis sakvebi moixmaron. amasTan, maT didi
Tanamedrove primatebi erTmaneTisgan sxeulis zomis kuWi da saWmlis momnelebeli sistema sWird-
zomiT Zalian gansxvavdebian _ dawyebuli saSualo ebaT, rac didi zomis ConCxisa da sxeulis arsebobas
zomis ruxi Tagviseburi lemuridan, romelic 2 un- ganapirobebs. mcire zomis primatebi, ZiriTadad,
cias (28,3 gr) iwonis da damTavrebuli goriliT, rom- mwerebiT da sxva maRalkaloriuli sakvebiT ikvebe-
76
adamianebi
tvinis wona
primatebi
sxva ZuZumwovrebi
sxeulis wona
suraTi 4-6
rogorc am grafikzea warmodgenili, ufro did cxovelebs, Cveulebriv, ufro didi tvini aqvT. pri-
matebs, Cveulebriv, imaze didi zomis tvini aqvT, vidre mosalodnelia maTi sxeulis zomidan gamomdi-
nare. yuradReba miaqcieT, rom primatebis umravlesoba (aRniSnulia feradi rgolebiT) im xazis zemoT
aris moqceuli, romelic uCvenebs tvinisa da sxeulis zomebs Soris damokidebulebas. primatebis tvi-
nis wona sxeulis imave wonis mqone araprimati ZuZumwovrebisas orjer aRemateba.
bian da Citebze cotas miirTmeven. yvelaze patara vifiqroT, rom didi zomis tvini `ukeTesia~. Tumca
zomisani Ramis primatebi arian. tyeSi mobinadre mas `xarjebic~ axlavs. energiis TvalsazrisiT, didi
frinvelebis umetesoba dRisiT aqtiurobs. amitom, moculobis tvinis ganviTareba metaboluri energi-
sakvebis mxriv mcire zomis primatebsa da frinve- is did danaxarjebs moiTxovs. amitom is uaryofili
lebs Soris konkurencia mcirea. iqneboda bunebrivi gadarCevis mier, rom ara is upi-
xeze mobinadre primatebis mcire zoma swored ratesobebi, romlebic `xarjebs~ gadawonida.
energiis moTxovnilebazea damokidebuli. xeebis xilis mWamel primatebs SedarebiT ufro didi
totebs Soris gadaadgileba rogorc vertikalu- moculobis tvini aqvT, vidre foTlis mWamelebs. am
rad, aseve horizontalurad moZraobas moiTxovs. ukanasknelT didi zomis tvini iqneb imitom ar sWird-
vertikaluri cocvisaTvis saWiro energia wonis ebaT, rom maTi sakvebi yvelgan da yovelTvis moipove-
proporciulia, amdenad, ufro didi zomis cxove- ba, ris gamoc, mopovebis adgilebis damaxsovreba
lebs cocvisTvis meti energia sWirdebaT. magram ar sWirdebaT. sxvanairad aris saqme xilis mWamel
horizontaluri moZraobisTvis, iseve, rogorc primatebTan dakavSirebiT: maT ukeTesi mexsiereba
miwaze gadaadgilebisTvis saWiro energia wonis da meti moculobis tvini esaWiroebaT, radgan maTi
proporciuli ar aris. amdenad, ufro didi zomis sakvebi – xili, sxvadasxva dros mwifdeba da moipove-
cxovelebi energias miwaze ufro racionalurad xar- ba sxvadasxva adgilas, romelTa damaxsovrebac
javen, vidre xeebze. arsebobs gansxvavebuli azric, aucilebelia. rogorc cnobilia, tvinisTvis didi
rom totebi, romlebzec Cveulebriv, xili izrdeba, raodenobiT Jangbadi da glukozaa aucilebeli.
wvrilia da mZime wonis cxovelebs ver gauZlebs. pa- imis gamo, rom foTlebis mWameli primatebis sakve-
tara cxovelebisTvis ki aseT totebze gadaadgileba bi imdenive glukozas ar Seicavs, ramdensac xilis
bevrad usafrTxoa. garda amisa, miwaze mobinadre mWamelebisa, maT ar hyofniT energia SedarebiT didi
cxovelebisTvis didi zoma ufro xelsayrelia mta- moculobis tvinis funqcionirebisaTvis.
ceblebisgan Tavis dasacavad.
jgufebis zomebi
tvinis SedarebiTi zoma
primatebis jgufebi sxvadasxva raodenobis wevr-
didi zomis primatebs, Cveulebriv, ufro didi isgan Sedgeba. zog jgufSi mxolod erTi wyvili da
zomis tvini aqvT. zogadad, didi zomis yvelanair maTi STamomavlobaa gaerTianebuli (mdedri, mamri
cxovels aqvs ufro didi zomis tvini (ix. sur. 4-6). da maTi naSierebi - orangutangebSi), zogSi - ram-
amitom, primatologebs ufro metad tvinis Sedare- denime axalgazrda individi da maTi STamomavloba
biTi zoma ainteresebT. (tvinis zoma sxeulis zomas- (gibonebSi), zogi ki 100-ze meti individisgan Sedgeba
Tan SefardebiT). (Zveli samyaros maimunTa jgufebi). ra faqtorebi
radgan hominid primatebs, yvela sxva primatTan gansazRvravs amgvar sxvadasxvaobas?
SedarebiT, ufro didi zomis tvini aqvT, SesaZloa
77
primatebis evolucia:
adreuli primatebidan
hominoidebamde 5
Tavebis Sinaarsi
primatebis warmoSoba
anTropoidebis warmoSoba
miocenuri anTropoidebi:
maimunebi, adamianis msgavsi
maimunebi da hominidebi
hominidebis gamoyofa
danarCeni hominidebisgan
79
primatebis evolucia primatologi paleontolo- rom primatebis zogierT Stos saerTod ar daetove-
gebisa da paleoanTropologebis gansakuTrebuli bina STamomavloba.
interesis sferoa. ramdeni xnis win gaCndnen pirveli primatebis evoluciis suraTis rekonstruq-
primatebi? rogor gamoiyurebodnen? rogori piro- cia ganamarxebuli naSTebis mopovebazea damokide-
bebi iyo maTTvis xelsayreli? rogor ganviTardnen buli. marTalia, mravali naSTi ukve aRmoCenilia da
adreuli primatebi am periodis Semdeg? ra adgili axlebis aRmoCena kvlav mimdinareobs, magram mopove-
ukaviaT sxvadasxva saxeobis primatebs? marTalia, buli masala sruli mainc ar aris. paleoanTropolo-
Cveni, rogorc anTropologebis, interesis sferos gebi miwidan ver amoiReben ganamarxebul naSTebs Tu
adamianebis da im primatebis warmoSobis kvleva war- geologiuri fenebi aweuli, eroziiT dazianebuli
moadgens, romelTa STamomavlobiT xazs adamian- an masala raime sxva mizezis gamo xelmisawvdomi
ebamde mivyavarT, magram unda gvaxsovdes, rom evo- ar iqneba. aRmoCenili ganamarxebuli masala ufro
lucia raRac garkveuli mizniT an romelime erTi xSirad fragmentuli da dazianebulia, SeiZleba, or-
saxeobis Sesaqmnelad ki ar mimdinareobs, aramed es ganizmis agebulebaze msjeloba mopovebul mxolod
aris organizmebis Segueba an verSegueba garkveul erT an or nawilze iyos damokidebuli. rogorc ukve
garemosTan. amgvarad, primatebis aRmoCenili ga- aRvniSneT TavSi `rogor vpoulobT warsuls~, pri-
namarxebuli naSTebi mravalferovania, maT Soris matebis evoluciis istoriis Seswavla bevrad ufro
aris ukve gadaSenebuli jiSebis ConCxic. SesaZloa, mets moiTxovs, vidre ganamarxebuli
10 oreopiTeki
sivapiTeki
mioceni driopiTeki
keniapiTeki
prokonsuli hominoidebi
20 platirinebi kaTarinebi
dolikocebusi
30 oligoceni
egiptopiTeki parapiTekidebi/
apidiumi propliopi-
Tekidebi
kantofiTEki
40
eoceni
50
adapidebi/
omomiidebi
noTarkusi
tetoniusi
60 paleoceni
plesiadipisi
gviani
70 kretaceusi
arsebul dRes
pleistoceni
9 15 17
1.6 2 14 s
plioceni 1 11 an
hum
5.2 13 d
an
10 18
16
mioceni 4
3
24
oligoceni
12
milioni wlis win
34 7
5
eoceni 6 8
55
paleoceni
65
suraTi 5-2
evoluciuri damokidebuleba adreul primatebsa da Tanamedrove primatebs Soris r. d. martinis Teoriis mixedviT. primatebis xazebi, rom-
lebic dRemde ar modis, savaraudod, gamqral saxeobebs ekuTvnis. mTavari Rerodan gamosuli ganStoebebi saerTo winapris xazidan gadaxris
maCvenebelia. P aRniSnavs yvela primatis ucnob, saerTo winapars.
tmperaturis cvalebadoba rogorc sezonuri, ise romlebic Tavis mxriv, amindze mniSvnelovan zemo-
geografiuli TvalsazrisiT. mraval adgilas ufro qmedebas axdenen. mTis jaWvebi Rrublebis teniano-
mSrali klimati Camoyalibda, rasac Waobebis maso- bas amcireben, amitom is mxare, romelsac amindis
brivi daSroba mohyva. klimati paleocenSi zogadad zemoqmedeba naklebad exeba, ufro mSralia (piroba,
ufro grili iyo, vidre gviandel carcul periodSi, romelsac wvimis Crdils uwodeben), sawinaaRmdego
magram ara civi. sakmaod maRal adgilebSic ki gaCnda mxare (qaris mima rTulebiT mdebare) ki ufro te-
tyeebi. subtropikuli klimati iyo gavrcelebuli niani. rodesac kontinentebis mdebareoba xels uS-
62-e ganedamde, sadac aliaska mdebareobs. lis okeanis dinebebis moZraobas tropikebidan po-
Soreul warsulSi gansxvavebuli klimatebis ar- lusebisaken, dadamiwis klimati ufro civi xdeba.
sebobis erT-erTi mniSvnelovani mizezi kontinen- kontinentebis dreifma da klimaturma cvlilebebma
tebis dreifi iyo (sur. 5_3). adreul carcul peri- udidesi gavlena moaxdina primatebis evoluciaze.
odSi (135 milioni wlis win) kontinentebi ZiriTadad klimatur cvlilebebs mcenareuli safaris
or superkontinentad iyo gaerTianebuli – lau- cvlilebac mohyva. pirveli foTlovani xeebi da
raziad, romelic CrdiloeT amerikasa da evrazias yvavilovani anu farulTeslovani mcenareebi (An-
moicavda da gonduanalendad, romelic afrikas, giosperma) carcul periodSi gaCndnen, ufro didi
samxreT amerikas, indoeTs, avstraliasa da antar- zomis xeebi ki, romlebic didi zomis xils isxamda da
qtidas aerTianebda. paleocenis dasawyisisTvis Sesabamisad, ufro didi zomis kurkebi hqonda, ukve
(daaxloebiT 65 milioni wlis win) gonduanalendi or mogvianebiT, paleocenisa da adreuli eocenis peri-
nawilad gaiyo: samxreT amerika afrikisgan dasavle- odebSi gavrcelda.
TiTY moeqca, indoeTi aRmosavleTiT, avstralia da klimatisa da garemo pirobebis SecvlasTan er-
antarqtida ki _ samxreTiT. mdebareobis Secvlis Tad evoluciis Sedegad cxovelTa mravali saxeoba
Semdeg, kontinentebi gansxvavebul klimatur piro- warmoiSva. marTalia, zogi ZuZumwovari carculi
bebSi moxvdnen. aRsaniSnavia, rom Tavad kontinen- periodidan arsebobs, magram paleocenis dros evo-
tebis moZraobac axdenda klimatze zemoqmedebas, lucias maTi mravali axali saxeobis, agreTve mra-
zogjer globaluri masStabiTac ki. valferovani foTlovani da yvavilovani xeebis
qari da amindi xmeleTis did masivebze sxvanairad warmoqmna da gavrceleba mohyva, ramac rogorc Cans,
moqmedebs, vidre patarebze. amitom, amindi levra- didad Seuwyo xeli ZuZumwovarTa sxvadasxva saxeo-
ziis mTlian, did kontinentze gansxvavebuli iqne- bis warmoSobasa da gavrcelebas. primatologi pale-
boda, sanam igi calkeul kontinentebad daiSlebo- ontologebis azriT, primatebi ZuZumwovarTa erT-
da. kontinentebis Sejaxebisas warmoiqmneba mTebi, erTi Stodan, ufro zustad ki, mweriWamia
82
laurazia
a
gen
120° 80° 40° 80° 120° 120° 80° 80° 120°
pa
gond tiTis
auna zRva
lend
i
Cr. a. evrazia
afrika
120° 80° indo- 120° 120° 40° 80°
samx. a. eTi
madagaskari
avst.
ant.
awmyo
suraTi 5-3
kontinentebis dreifi. superkontinenti pangeas gayofa lauraziad da gondaunalendad 135 milioni wlis win moxda. mogvi-
anebiT es kontinentebi CvenTvis cnobil kontinentebad daiyo. milioni wlis win (mww).
siaTebeli niSan-Tvisebebis gareSec. amis saukeTeso mSvidad gadaadgilebuliyo viwro sayrdenze, Semdeg
magaliTia xeze mobinadre ciyvi. misi Tvalebi pirda- ki xeli etaca misTvis. kartmilis azriT, klanWebi
pir ar aris mimarTuli, ynosviTi monacemebi sxva xelis SemSleli iqneboda patara totebisTvis xelis
mRrRnelebTan SedarebiT, Semcirebuli ar aris, aqvs CaWidebis dros, xolo ynosvis SegrZneba imitom ki ar
klanWebi da ara frCxilebi da ar aqvs ganze gaweuli Sesustda, rom saWiro aRar iyo, aramed imitom, rom
cera TiTebi. miuxedavad yovelive amisa, ciyvebi Tvalebis saxis wina mxares gadmonacvlebam dingisT-
xeebze Tavs Zalian moxerxebulad grZnoben. maT vis gankuTvnili adgili Seamcira (ix. CarCo “met kart-
SeuZliaT xidan xeze zustad xtoma, Seuferxebeli mili sakuTar Teorias amowmebs”).
gadaadgileba patara totebsa da vertikalur zeda- robert susmanis Teoria agebulia kartmilis `vi-
pirebze aRma-daRma sirbili. isini ukana fexebiTac zualuri mtaceblobis Teoriasa~ da Salais kvebis
ki ekidebian dabla sakvebis misawvdomad. garda ami- racionis cvlilebis Teoriebze. susmani eTanxmeba
sa, primatebisTvis damaxasiaTebeli niSan-Tvisebebi kartmilis Sexedulebas, rom adreuli primatebi
mraval sxva cxovelsac aqvs, magram isini xeebze ar ciyvebisgan gansxvavebiT, ZiriTadaT patara xeebze
binadroben da totebzec ise ar gadaadgildebi- moipovebdnen sakvebs. am SemTxvevaSi, CamWidi xelebi,
an, rogorc primatebi. magaliTad, xorcis mWamel fexebi da patara frCxilebi, klanWebis (ciyvisnairi)
cxovelebs, rogorebicaa kata, qori da bu, Tvalebi nacvlad, maTTvis ufro mosaxerxebeli iqneboda.
win aqvT mimarTuli, xolo qameleons (reptilia) da susmani eTanxmeba agreTve Salais mosazrebas, rom
zogierT avstraliur CanTosan ZuZumwovars, ro- adreuli primatebi, rogorc Cans, axali saxis mcena-
melic buCqebsa da bardebSi mwerebze nadirobs, Cam- reuli sakvebiT ikvebebodnen (yvavilebiT, kurkebiTa
Widi xelebi da fexebi aqvT. da xiliT), romelTa raodenoba yvavilovani xeebis
kartmilis azriT, xeebze moZraobis garda, ar- gavrcelebasTan erTad sul ufro izrdeboda. magram
sebobs sxva faqtori, romelmac primatebis warmo- susmans uCndeba mniSvnelovani kiTxva: Tu adreuli
Soba ganapiroba. misi varaudiT, adreuli primatebi primatebis ZiriTad sakvebs mcenareuli sakvebi da ara
ZiriTadad, mweris mWamelebi iyvnen, xolo samganzo- swrafad moZravi mwerebi warmoadgenda, ratom eyrd-
milebiani mxedveloba, CamWidi xelebi, fexebi da dapa- nobodnen isini ufro metad mxedvelobas da ara ynos-
taravebuli klanWebi seleqciurad iyo gamarTleb- vas? susmani varaudobs, rom amis axsna SeiZleba imiT,
uli vazis naz totebsa da tropikuli tyeebis xeebze rom rogorc Cans, adreuli primatebi Ramis cxovele-
sakvebis mosapoveblad. samganzomilebiani mxedv- bi iyvnen (iseve, rogorc mravali Tanamedrove prosim-
eloba saSualebas aZlevda monadires, msxverplamde iani): gaumjobesebuli mxedveloba maT im SemTxvevaSi
manZili zustad ganesazRvra. CamWidi fexebi saSuale- dasWirdebodaT, Tu sakvebis Zebna sibneleSi an ara-
bas miscemda mtacebels msxverplis dasaWerad ufro sakmarisi ganaTebis dros mouxdebodaT.
adreuli primatebis ganamarxebuli naSTebis Za-
lian mcire raodenobaa aRmoCenili. SegviZlia vi-
varaudoT, rom evolucia pirvelad CamWidma xeleb-
ma da fexebma daaxloebiT, albaT, gviani paleocenis
dros ganicades, xolo stereoskopulma mxedvelo-
bam evolucia kidev ufro gvian ganicada. rodesac
meti ganamarxebuli masala gveqneba, albaT, ufro
meti saSualeba iqneba imisaTvis, rom ukeT SevafasoT
sxvadasxva Teoria, romelic primatebis warmoSobis
Sesaxeb arsebobs.
rogorebi iyvnen
adreuli primatebi
adreuli, aSkarad gamoxatuli primatebi, rom-
lebic eocenis epoqaSi cxovrobdnen, Tanamedrove
Crdilo amerikis, evropisa da aziis teritoriebze
daaxloebiT 55 milioni wlis win gamoCndnen. im
droisaTvis laurazia, superkontinenti, romelic
Crdilo amerikisa da evraziisgan Sedgeboda (maT
grelandia akavSirebdaT), erTian xmeleTs warmoad-
genda, romelic Semadgenel nawilebad Sua eocenSi
daiSala. maSin afrika da indoeTi evraziasTan daka-
vSirebulebi jer kidev ar iyvnen. maTi dakavSireba
oligocenis bolos moxda da aman seriozuli klima-
turi cvlilebebi gamoiwvia, romlebzec mogvianebiT
SevCerdebiT. eocenis dasawyisi ufro Tbili da nak-
leb sezonuri iyo, vidre paleoceni da tropikuli
tyeebis siWarbiT xasiaTdeboda.
eocenuri primatebis mravalferovani anatomia
gvafiqrebinebs, rom im droisaTvis maT ukve axa-
siaTebdaT Tanamedrove primatebis niSan-Tvisebebi:
frCxilebi brWyalebis nacvlad, CamWidi, sawinaaRm-
dego mxares mdebare ceri da Tvalis Zvlovani budee-
ciyvebi arborealurebi arian, magram primatebis bervi niSan-Tvise-
bi. vertikaluri cocva da xtoma gadaadgilebis maT-
ba akliaT. met kartmilis mixedviT, primatebis niSan-Tvisebebi
Tvis Cveuli forma iyo. eocenuri prosimianebi ara
adaptirebulia xeebis totebze damagrebasTan, maSin, rodesac ci-
mxolod moZraobiT emsgavsebian Tanamedrove pros-
yvebis niSan-Tvisebebi adaptirebulia xis mraval ganStoebasTan.
imianebs, aramed maTi ConCxebic identuria.
84
met kartmilma Tavisi “mta- Teoriis gadamowmebiT upasuxa. Tuli mxedveloba aucilebeli ar
ceblobis vizualuri Teoria” man warmoadgina, Tu rogor Sei- iyo primatebisTvis, romlebic
Tavdapirvelad primatebis war- Zleboda misi Teoriis Sedegad uZravi xiliT ikvebebodnen da
moSobis asaxsnelad Camoayaliba, miRebuli zogierTi daskvnis gad- piriqiT, aseTi Tvalebi aucile-
radganac fiqrobda, rom `xeze amowmeba. beli iqneboda swrafad moZravi
cxovrebis Teoria~ am sakiTxs win mimarTuli Tvalebis prob- mwerebis dasaWerad.
sakmarisad damajereblad ver lemasTan dakavSirebiT, kartmili kartmili varaudobs, rom
xsnida. ratom grZnoben sxva ambobs, rom Tavad olmanis gamokv- xeze mobinadre sxva ZuZum-
cxovelebi, magaliTad, ciyvebi, leva xsnis amas: aseTi Tvalebi wovrebTan dakavSirebuli moma-
xeebze Tavs Zalian kargad miuxe- win mdebare sagnebs arasakmarisi vali kvleva primatebis warmoSo-
davad imisa, rom primatebisTvis ganaTebis dros ukeT xedaven. bis Sesaxeb darCenil kiTxvebsac
damaxasiTebeli niSan-Tvisebebi dRis mtaceblebis Tvalis gugebi gascems pasuxs. xeze mobinadre
ar aqvT? kartmilis Teoriam sak- win mdebare sagnis ukeT danax- CanTosnebis Tvalebic konver-
mao kritika gamoiwvia. vnaxoT, vis mcdelobisas viwrovdeba, am- gentulia (ra Tqma unda, ara im
rogor upasuxa man kritikosebs. denad, win mimarTuli Tvalebis xarisxiT, rogorc primatebs axa-
erTma kritikosma, j. olman- arseboba dRis mtaceblebisTvis siaTebT). CanTosnebis erT gvars,
ma gamoTqva azri, rom Tu mxed- aucilebeli ar aris. Ramis mtace- magaliTad, samxreT amerikul
velobaze damyarebuli mtace- blebs ki, romlebic mxedvelobaze oposums primatebisaTvis damaxa-
bloba aucileblad moiTxovs win ufro metad arian damokidebul- siaTebeli mravali damatebiTi
mimarTuli Tvalebis arsebobas, ni, rogorc Cans, win mimarTuli niSani aqvs, maT Soris, SedarebiT
maSin ratom ar aqvT aseTi Tva- Tvalebi imis gamo hqondaT, rom didi moculobis tvini, ufro win
lebi zogierT sxva mtaceblebs? Sor manZilze yurebisas gugebis mimarTuli Tvalebi, mokle dingi
katebsa da buebs win mimarTuli daviwroveba maTTvis RamiT xel- da erTdroulad erTi an ori Svi-
Tvalebi aqvT, magram mangusteb- sayreli ar iqneboda. amgvarad, lis gaCenis unari. tab rasmusenis
sa da gulwiTela Citebs ar aqvT. kartmili darwmunda, rom adreu- gamokvlevebis mixedviT, oposum-
meore kritikosis, pol garberis li primatebi Ramis cxovelebi is magaliTi adasturebs rogorc
azriT, Tu klanWebi mouxerxe- iyvnen. igi darwmunda imaSic, rom karmilis, ise susmanis Teoriebs,
beli iyo patara totebze ga- mwerebis garda, isini xiliTac radgan igi ikvebeba xiliT, ro-
dasaadgileblad, maSin ratom ikvebebodnen, radgan rogorc melic izrdeba totebis boloe-
ikvebeba mcire zomis primati susmani fiqrobs, ase ikvebeba Ta- bze da xelebiT iWers mwerebs.
– panamuri tamarini – vazis wvr- namedrove primatebis umetesoba. damatebiTi savele gamokvlevebi
il totebze mobinadre mwerebiT Tu isini xilsa da mwerebs patara CanTosnebsa da primatebisTvis
da amave dros xuTi TiTidan _ totebze gadaadgilebis dros damaxasiaTebeli niSan-Tvise-
oTxze klanWebi aqvs? robert Wamen, klanWebi maTTvis xelis- bebis mqone sxva cxovelebze,
susmanma ki miuTiTa, rom mcire SemSleli unda iyos. panamis tama- aseve axali ganamarxebuli masa-
zomis Ramis prosimianebi xils rinebi am azrs ar ewinaaRmdegebi- lis aRmoCena met informacias
mets Wamen, vidre mwerebs. misi an: maT klanWebi aqvT, ikvebebian mogvcems.
varaudiT, TiTebiT zusti ma- xis fisiT, romlis mosapoveblad
nipulaciis unari, romelic pa- xis varjs ciyviviT klanWebiT
tara totebis boloebidan mc- ebRauWebian.
ire zomis xilis mosawyvetadaa kartmili fiqrobs, rom misi
saWiro, Tanac im momentSi, modificirebuli Teoria ukeT
rodesac primati ukana fexebiT xsnis primatebis mxedvelobaSi
aris Camokidebuli, adasturebs momxdar cvlilebebs, vidre sus-
rogorc uklanWo TiTebis, aseve manisa. rogor SeiZleba stereos-
“CamWidi” kidurebis arsebobis kopuli, win mimarTuli mxedv-
aucileblobas. elobis arseboba axsna adreul
kartmilma gaiazra es prob- primatebSi? kartmili miuTiTebs,
lemebi da kritikosebs Tavisi rom stereoskopuli da win mimar-
85
qis maimunTa ganamarxebuli naSTebi Zalze iSvia- prokonsulebs ar hqondaT kudi, rac hominoidebis
Tad gvxvdeba.A axal samyaroSi maT Sesaxeb monacemebi erT-erTi umniSvnelovanesi damaxasiaTebeli niSa-
TiTqmis ar arsebobs, mxolod Zalian mwiri masalaa nia. paleoanTropologebis umravlesoba aRiarebs,
aRmoCenili argentinasa da kolumbiaSi. am masalidan rom prokonsuli namdvilad hominoidi iyo, magram
Cans msgavseba Tanamedrove samxreT amerikul saxe- amasTanave Zalian gansxvavdeboda Tanamedrove ada-
obebTan. adreuli miocenis maimunTa ganamarxebuli mianis msgavsi maimunebisgan. Tanamedrove adamia-
masala mxolod CrdiloeT afrikaSia aRmoCenili. nis msgavs maimunebs aqvT mravali damaxasiaTebeli
sxva mdgomareobaa Sua da gviani miocenis masalasTan anatomiuri niSani, magaliTad mxari, idayvi, majebi
dakavSirebiT: Zveli samyaros maimunebis naSTebi Se- da TiTebi, romlebic xelebze CamokidebiT gadaadg-
darebiT ufro bevria aRmoCenili, vidre adamianis ilebisTvis (braqiaciisTvis) iyo adaptirebuli.
msgavsi maimunebisa. rac Seexeba prosimianebs, miuxe- aSkaraa, rom prokonsulebi ase ar moZraobdnen. maTi
davad imisa, rom maTi miocenuri ganamarxebuli naS- mxrebi, idayvebi, majebi da TiTebi SeiZleba iZleod-
Tebi Zalian cotaa napovni, CvenTvis cnobilia, rom nen kidevac braqiaciis saSualebas, magram sxva oli-
gadarCa Sua miocenis ramdenime adapidi indoeTSi, gocenuri anTropoidebis msgavsad, prokunsulebi
gviani miocenisa ki _ CineTSi. miocenis periodSi xeebze oTxi fexiT gadaadgildebodnen (ix. sur. 5-4).
zogierTi lorisismagvari prosimiani aRmosavleT SesaZlebelia, zogierTi ufro didi zomis saxeoba
afrikaSi, pakistansa da indoeTSi Cndeba. zogjer miwazec dadioda. kbilebis mixedviT Tu vim-
sjelebT, es cxovelebi umetesad xilis mWamelebi
adreuli miocenis periodis iyvnen, Tumca zogierTi ufro didi zomis saxeoba
SeiZleba foTlebiTac ikvebeboda.
adamianis msgavsi
marTalia, prokonsulebi hominoiduri niSnebis
maimunis winamorbedebi matarebeli miocenuri primatebis mraval saxeobas
Soris yvelaze ukeT arian cnobilni, magram, rogorc
adreuli miocenis periodis ganamarxebuli naS- aRmosavleT afrikaSi momxdarma bolodroindelma
Tebis umetesoba adamianis msgavsi maimunis win- aRmoCenebma gamoavlines, im dros adamianis msgavsi
amorbedebs ekuTvnis. isini ZiriTadad afrikaSia maimunis winamorbedebis sxva tipebic gvxvdeboda.A ma-
aRmoCenili. maT Soris yvelaze cnobili gvaria pro- gram es aRmoCenebi Zalze fragmentulia da zust kla-
konsuli (Genus Proconsul), romelic keniasa da ugan- sifikacias ar eqvemdebareba. prokonsuli SeiZleba
daSia aRmoCenili da daaxloebiT 20 milioni wlis win yofiliyo gviandeli adamianis msgavsi maimunebisa
cxovrobda. da adamianebis winapari, SeiZleba arc yofiliyo, ma-
prokonsulis dRemde aRmoCenili yvela saxeoba gram Tu gaviTvaliswinebT masSi gaerTianebuli ada-
oligocenis anTropoidebze didi zomisaa. maTi zoma mianis msgavsi maimunebisa da adamianebisTvis dam-
gibonis zomidan mdedri gorilis zomamde meryeobs.
suraTi 5-4
afrikuli prokonsuli (Proconsul africanus), romelic 20 milioni wlis win cxovrobda. misi wina da
ukana kidurebi daaxloebiT erTi sigrZisaa da gvafiqrebinebs, rom igi xis totebis boloebze oTxi fexiT
gadaadgildeboda. afrikuli prokonsuli am saxeobis yvelaze patara zomis warmomadgenelia da 22-26
girvanqas iwonis.
89
axasiaTebel niSnebs, is albaT maTi saerTo winapris pasa da TurqeTSic. aris Tu ara keniapiTeki adamia-
msgavsi unda yofiliyo. nis msgavsi maimunebisa da adamianebis winapari, jer
Sua miocenis adamianis kidev sakiTxavia. misi saReWi kbilebi ufro Taname-
msgavsi maimunebi drovea, magram kidurebis agebulebidan ar Cans, rom
mas braqiaciuli gadaadgileba SeeZlo, rac adamianis
Aadamianis msgavsi pirveli maimunebis naSTebi msgavsi gviandeli periodis maimunebis damaxasiaTe-
samxreT afrikaSi aRmoCnda da Sua mioceniT, 16-10 beli niSan-Tvisebaa.
mln. wlis winandeli periodiT TariRdeba. mabokos meore mxriv, iqneb sworia siu sevij-rumbos
kunZulsa da mis axlomdebare adgilebSi aRmoCenili mosazreba imis Sesaxeb, rom adamianis msgavsi mai-
ganamarxebuli masala ramdenime saxeobis primatebs munebisa da adamianebis saerTo winapari orfexa
ekuTvnis: naxevradmaimunebs, Zveli samyaros mai- unda yofiliyo. misi argumentis Tanaxmad, TiTebis
munebis ramdenime saxeobasa da aSkarad gamoxatul falangebze dayrdnobiT gadaadgileba, rogorc
hominoids _ keniapiTeks. miwaze siarulis saSualeba, adamianis msgavs ufro
keniapiTeks prokunsulisaTvis damaxasiaTebeli gviandel maimunebSi ganviTarda. Tumca TiTebis fa-
mravali niSani hqonda, magram misi saReWi kbilebi langebze dayrdnobiT gadaadgildebisas maimunebi
Tanamedrove hominoidebisas gvagonebs. prokon- sakvebis xelSi aRebas veRar axerxeben (majis saxsris
sulebisgan gansxvavebiT, keniapiTeki metad hgavs moZraoba), es mxolod adamianebs SeuZliaT. swored
miwaze mosiarules. misi kbilebic minanqris sqeli es unari, im sxva mravlTan erTad, rac xelebis saSu-
feniT iyo dafaruli, xolo ybebi imdenad Zlieri alebiT SeiZleba, Tu isini gadaadgilebiT ar arian
hqonda, rom rogorc Cans, umTavresad magari sakve- dakavebuli, albaT, gadamwyveti iqneboda imisTvis,
biT ikvebeboda. SesaZloa, amis mizezi qviSis msxvili rom adreul adamianebSi or fexze gadaadgileba
marcvlebic yofiliyo, romlebic sakvebTan erTad adaptur niSnad Camoyalibebuliyo. am sakiTxebze
xvdeboda, radgan igi ZiriTadad miwaze cxovrobda. Semdeg TavSi gveqneba saubari.
keniapiTekis msgavsi aRmoCenebi dafiqsirda evro-
anTropologiuri pirvelwyaroebi
adamianis msgavsi miocenis epoqis maimunebi
primatebis ganamarxebuli erT gansakuTrebiT saintereso li yofiliyo. kan lobateresis
naSTebis aRmoCena advili saqme SemTxvevas aRwers: momwvano feris Tixnari niada-
ar aris. yoveli aRmoCena daka- ivlisi saukeTeso periodia gi, rogorc cnobilia, amgvari
vSirebulia Tveebis an wlebis kataloniaSi (Crdilo-aRmosav- masaliT Zalian mdidaria da am
dauRalav savele da labora- leTi espaneTi), Tu zRvis na- qanebSi axali Sris povna min-
toriul samuSaoebTan. pri- piras xar, magram gausaZlisia, doda. andres da me bevri dro
matebis naSTebi Zalze Zneli Tu arakondicirebul SenobaSi gvqonda miwaSi saCiCqnad, sadac
aRmosaCenia imis gamo, rom maTi imyofebi, araviTari saqme ar sakmaod imedis momcemi mowvano
umetesoba ZiriTadad tyeebSi gaqvs da mxolod Svidi wlis xar. feris fena aRmovaCine. meore
cxovrobda. tyeebSi, rogorc swored ase grZnobda Tavs Cemi dRes savele muSaobis sezoni
wesi, ar iqmneba naSTebis “fos- Svili, andre 1991 wlis zafxul- oficialurad daiwyo. Cems es-
ilizaciisTvis” (gaqvavebisT- Si. is moTminebiT eloda, rodis panel kolegasTan, andresTan
vis) xelsayreli pirobebi. am- davamTavrebdi gegmis Sedgenas da muSebis jgufTan erTad,
denad, mkvlevarebs, romlebic 1991 wlis savele samuSaoebisT- dilidanve mivediT adgilze,
primatebis ganamarxebul (gaq- vis, romlebic barselonadan 20 romelsac metad imedismomce-
vavebul) naSTebs eZeben, saqme kilometrSi, kan lobateresis mad vTvlidi. zeda fenis mosa-
ormagad urTuldebaT. erTia, miocenuri adamianis sadgomze Soreblad yvelam erTdroulad
rom ganmarxebuli naSTebis unda gvewarmoebina. rodesac avwieT weraqvebi. rogorc ki
aRmoCena TavisTavad Zalian gvian naSuadRevs Zeglze was- iaraRi Cem mier moniSnuli saz-
Znelia; meore sirTule ki isaa, vla SevTavaze, andre Zalian Rvrebis orive mxares daeSva,
rom aRmoCenili masala ufro aRelda. Zeglisken manqaniT pirveli kbili maSinve amoxta.
xSirad cudad aris Semonaxuli. gavemgzavreT, raTa garemoc Cemi kolegis weraqvi pirdapir
miuxedavad amisa, mecnierebma dagveTvalierebina. mindoda, zeda ybas moxvda da pirveli
mainc SeZles mravali primatis andres cota gaeseirna da wer- saReWi kbili moatexa. kbili
aRmoCena, maT nusxaSi Sesuli aqvi gavatane miwis mosaCiCqnad, daRmarTze dagorda da im wuT-
zogierTi segmenti sakmaod Tavad ki iseT Sreebs veZebdi, Si mivxvdiT, rom seriozuli aR-
mdidar masalas Seicavs. devid romlebic, rogorc wina gamoc- moCena gavakeTeT.
begami adamianis msgavsi mio- dilebidan vicodi, SeiZleboda
cenuri maimunebis aRmoCenis ganamarxebuli masalis Semcve-
heliopiTetis rekonstruq-
cia axlo kavSirSia keniopi-
teqTan da SeiZleba
aseTi yofiliyo.
mianis msgavsi maimunebisas. miocenSi hava sul ufro apiTekebi, romlebic 13-8 milioni wlis win cxov-
grili da mSrali xdeboda, ramac xeli Seuwyo meti robdnen, hominidebis winaprebi iyvnen. maT hqondaT
gvalvagamZle mcenaris gavrcelebas, romlebsac brtyeli da minanqris sqeli feniT dafaruli saReWi
ujredis ufro sqeli garsi hqondaT. Tanamedrove kbilebi, SedarebiT patara zomis eSvebi da naklebad
maimunebi adamianis msgavs maimunebze ufro adap- axasiaTebdaT sqesobrivi dimorfizmi, vidre adamia-
turebi arian, radgan foTlebiT ikvebebian. aqedan nis msgavs miocenis periodis sxva maimunebs. zogi-
gamomdinare, albaT, maSindel maimunebsac hqondaT erTi rekonstruqciis mixedviT (romlebic amJamad
amgvari upiratesoba, rogorc miocenis bolo peri- mcdarad aris miCneuli), maT axasiaTebdaT parabol-
odis cvalebad garemoSi, ise Semdegac. uri dentaluri TaRi anu hominidebisaTvis damaxa-
miocenis epoqaSi adamianis msgavsi evropaSi siaTebeli niSnebi. sivapiTekebi Sereul: tyian da
mcxovrebi erT-erTi kargad cnobili maimunia oreo- balaxian garemoSi cxovrobdnen. kbilebis mixedviT
piTeki, romelic daaxloebiT 8 milioni wlis win dadginda, rom maTi ZiriTadi sakvebi uxeSi balaxi
cxovrobda. es sakmaod saintereso individia, radgan da Teslebi iyo, rac Zalian hgavs ufro gviandeli
miuxedavad imisa, rom sakmaod bevria ganamarxebuli periodis adreuli hominidebis sakvebs (miuxedavad
masala, romelic TiTqmis srulad aris Semonaxuli imisa, rom zogierTi mecnieris azriT, sivapiTekebis
qvanaxSiris budeebSi, misi klasifikacia mainc sak- sakvebs ufro msxvilkurkiani xili warmoadgenda,
maod rTulia. aSkaraa, rom oreopiTeki kargad iyo vidre balaxi da Teslebi). Tumca, rac ufro meti ga-
Seguebuli uRrani tyiT dafarul Waobian adgileb- namarxebuli masala Cndeboda, mecnierTa azri iqiT
Si cxovrebas. mas Zalian grZeli mklavebi da xelebi ixreboda, rom sivapiTeki saxiT mniSvnelovnad hgav-
hqonda, moqnili saxsrebiT da rogorc Cans, sakmaod
swrafi braqiatori iyo. oreopiTekis kbilebis ageb-
uleba imaze metyvelebs, rom ZiriTadad foTlebiT
ikvebeboda. Tumca misi kbilebis agebulebisa da Ta-
vis qalis zogierTi niSani Zveli samyaros maimunebT-
an siaxlovezec metyvelebs. mokled rom vTqvaT,
oreopiTekebs adamianis msgavsi maimunis tani da mai-
munis msgavsi Tavi hqondaT. xelebze Camokidebuli
gadaadgilebisa da adamianis msgavsi maimunisTvis
damaxasiaTebeli sxva niSan-Tvisebebis gamo, mecnier-
Ta aumravlesoba mas adreul, Tumca gansakuTrebul
pirobebs Seguebul, adamianis msgavs maimunad miiC-
nevs.
anTropologTa umravlesoba adamianis msgavs
gviani miocenis epoqis maimunebs or ZiriTad jgu-
fad hyofs: sivapiTekidebad, romlebic sivapiTekebis
gvariT arian warmodgenilni (aRmoCenilia dasavleT
da samxreT aziaSi) da driopiTekidebad, romlebic
driopiTekebis gvariT arian warmodgenilni (aRmoCe- driopiTekis aRdgenili Tavis qala Zlier emsgavseba Ta-
nilia evropaSi). namedrove afrikul adamianis msgavs maimuns.
sivapiTekidebi. erT dros fiqrobdnen, rom siv-
91
adamianis evoluciis Ses- CioConi da arqeologi jon olse- ganamarxebuli sxeulis pro-
wavlisas, gansakuTrebul yur- ni eZebdnen `gigantos~ (rogorc porciebis gaTvaliswinebiT.
adRebas primatebis im gvarebs isini uwodebdnen) gadaSenebis amgvarad gamoiTvales, rom gi-
vaqcevT, romlebic Tanamedrove mizezs. rogorc Cans, am primats ganto daaxloebiT 10 futis
adamianebisa da Cveni uax- Cvens Tnamedrove samyaroSi simaRle iyo da 600 girvanqaze
loesi monaTesave primatebis mcxovrebi, aSkarad gamoxatuli (272kg-ze) mets iwonida.
winaprebad migvaCnia. Tumca STamomavloba ar dautovebia. sinteresoa, riT ikvebeboda
arsebobdnen primatebis sxva CioConisa da olsenis azriT, es primati. CioConis azriT, gi-
gvarebic, romelTac aSkarad gigantopiTekTagan udidesi, g. ganto ZiriTadad ikvebeboda
gamoxatuli niSnebis matare- bleqi, arsebobas daaxloebiT 5 bambukiT, romelic bambukis
beli STamomavloba ar dautove- milion weliwads agrZelebda da tyeebSi mravlad moipoveboda.
biaT, magram maTi upiratesoba mxolod 250,000 wlis win gadaS- misi ybebis zomiTa da kbilebze
is iyo, rom milionobiT wlebis enda. adreuli gigantopiTekebis cveTis kvaliT SegviZlia vim-
ganmavlobaSi agrZelebdnen CaTvliT, am gvarma albaT 10 mil- sjeloT, rom bambuki swored
arsebobas. pirveli aSkarad ioni weli iarseba. CioConi da Sesaferisi sakvebi iqneboda maT-
gamoxatuli primatebi, omo- olseni Tvlidnen, rom SesaZle- Tvis, miT umetes, Tu gaviTval-
midebi da adapidebi, eocenis belia, giganto da homo ereqtu- iswinebT, rom primatebi ZiriTa-
periodSi gamoCndnen da arse- si- hominidi, romelic yvelaze dad celuloziT mdidar sakvebs
bobas 20 milioni wlis ganmav- metad hgavda Tanamedrove ada- iRebdnen. erT-erTma studentma
lobaSi agrZelebdnen, bevrad mians, erTmaneTs daaxloebiT 25 CioCons urCia, gigantos kbile-
ufro met xans, vidre orfexa milioni wlis win Sexvedrodnen bze pitoliTebis kvali moeZebna.
hominidebi arsebobdnen. Zalian aziis, sul cota, or nawilSi pitoliTebi silikonis orJan-
mniSvnelovani sakiTxia, ratom mainc: CineTsa da vietnamSi. maTi gis mikroskopuli granulebia,
cxovrobdnen zogierTi pri- azriT, SesaZlebelia, am or saxe- romlebic mcenaris ujredebSi
matebi ase xangrZlivad. aseTive obas Soris kontaqts gigantos Sedis da maT formas iRebs. mce-
mniSvnelovania maTi gadaSenebis gadaSenebisTvsi Seewyo xeli. naris daSlis Semdeg pitoliTebi
sakiTxic. imisTvis, rom evolu- rogor gamoiyureboda gigan- rCeba. sxvadasxva mcenares sx-
ciaSi kargad gaverkveT, saWiroa, to? rekonstruqcias cota fan- vadasxva formis pitoliTebi
SeviswavloT ara mxolod is, taziis gamoyenebasac moiTxovs, axasiaTebs.
Tu ratom da ramden xans arse- radgan Cvens xelT mxolod kbile- amgvarad, mecnierebma mi-
bobdnen zogierTi saxeobebi, bi da ybis fragmentebia. miuxe- kroskopiT daaTvalieres ga-
aramed isic, ra iwvevda maT ga- davad amisa, SesaZlebelia misi namarxebuli gigantos kbilebi
daSenebas. magaliTad, saintere- agebulebis zogierTi niSnisa da da aRmoaCines balaxovani mcena-
soa, ra mouvida udides primats zomis warmodgena Tanamedrove ris ojaxisa da romeliRac xilis
- gigantopiTeks? adamianis msgavsi maimunebisa msgavsi pitoliTebi. bambuki bal-
paleoanTropologi rasel da gadaSenebuli individebis axis saxesxvaobaa. amgvarad, aR-
92
tempi ar gvecodineba. igulisxmeba, rom “moleku- genen mcire zomis, Tavdapirvelad xeze mcxovreb,
luri saaTi” drois sxvadasxva periodebSi erTnai- mweriWamia cxovelebis STamomavalT (romlebic
rad muSaobs, igi arc unda Seneldes da arc aCqardes. ZuZumwovarTa rigs miekuTvnebodnen da maT So-
imisaTvis, rom gaizardos mudmivi normiT mimdinare ris iyvnen Tanamedrove Txunelebi, romlebic
molekuluri cvlilebebis albaToba, mecnierebi mwerebiT ikvebebian). Tumca, zustad romeli maT-
ikvleven molekulaTa im Taviseburebebs, romlebic gani iyo saerTo winapari da rodis warmoiSva, jer
adaptaciis pirobebSi neitralurad iTvleba. (bune- cnobili ar aris.
briv gadarCevas im SemTxvevaSi SeuZlia molekuluri 3. ganamarxebuli naSTebi, romlebic adreuli eoce-
cvlilebebis tempis daCqareba, Tu molekulaTa Ta- niT TariRdeba da daaxloebiT 55 milioni wlisaa,
viseburebebi organizmisTvis an Zalian xelsayrelia, aSkarad primatebs ekuTvnis. es masala naxevrad
an piriqiT, Zalian araxelsayreli). maimunebis or ZiriTad jgufs: adapidebsa da omo-
neitraluri Taviseburebebis SemTxvevaSi, cvli- midebs ekuTvnis. primatebis es ori jgufi erTma-
lebebis tempisa da sixSiris gamoTvla xdeba absolu- neTisgan Zireulad gansxvavdeba da orive maTgani
turad daTariRebuli gadaxris droidan. magaliTad, moulodnelad gamoCnda paleocenisa da eocenis
Tu CvenTvis cnobilia, rom ori saxeoba erTmaneTs 20 sazRvarze, rac gvafiqrebinebs, rom maTi saerTo
milioni wlis win daSorda da viciT maT Tanamedrove winapari ufro adre, paleocenSi unda gamoCenil-
warmomadgenlebs Soris arsebuli mulekuluri gan- iyo.
sxvavebani, SegviZlia gamovTvaloT cvlilebebis in- 4. ra pirobebma Seuwyo xeli primatebis warmoSobas?
tensiuroba, romelmac es sxvadasxvaoba gamoiwvia. mwerebis raodenobis swrafma zrdam, Tavis mxriv,
rodesac ukve cnobilia cvlilebebis (gansakuTreb- mweris mWameli cxovelebis raodenobis mkveTri
uli Taviseburebis SemTxvevaSi) tempi, SesaZlebeli zrda gamoiwvia. am cxovelebs nawili dedamiwis
xdeba ganvlili drois gamoTvla, rodesac erTma- zemoT, buCqebSi, xviara mcenareTa da xis totebSi
neTTan dakavSirebuli sxvadasxva saxeobaTa wyvile- cxovrobdnen da ZiriTadad mwerebiT ikvebebod-
bi erTmaneTs Sordebodnen. nen. sabolood, evoluciis gziT yvavilovani xee-
Tanamedrove primatebis Semdgom SedarebiT kvl- bi da xexili ganviTarda. tyis resursebis eqsplu-
evaSi gamoyenebuli iyo sxvadasxva meTodi: aminomJa- atacia albaT yvelaze mniSvnelovani adaptacia
vis Tanmimdevrobis Sedarebis, qromosomuli struq- iyo primatebis evoluciur ganviTarebaSi.
turebisa da sxvadasxva saxeobis dnm-is jaWvebis 5. primatebis evoluciis Sesaxeb tradiciuli Sexed-
urTierTSeTanxmebis xarisxis gansazRvris CaTvliT. uleba imaSi mdgomareobda, rom xeze cxovrebam
aseTi Seswavlis Sedegad dadasturda, rom hominide- xeli Seuwyo primatebisaTvis damaxasiaTebeli
bi Simpanzeebsa da gorilebs SedarebiT gvian gaemi- iseTi saerTo niSnebis ganviTarebas, rogoricaa:
jna. miuxedavad imisa, rom sxvadasxva meTodiT Cat- kbilebis gansxvavebuli forma, mxedvelobis upi-
arebuli kvleva odnav gansxvavebul pasuxebs iZleva, ratesoba ynosvasTan SedarebiT, samganzomilebi-
Sedegebi erTmaneTisgan didad ar gansxvavdeba. bolo ani, binokularuli mxedveloba da “CamWidi” xele-
droindeli Sedarebebis umetesobis mixedviT, gami- bi da fexebi. meore Teoriis Tanaxmad, primatebis
jnva imaze odnav ufro adre daiwyo, vidre sariCi zogierTi damaxasiaTebeli niSani SerCeviTad
da uilsoni varaudobdnen. gamoTvlebis Tanaxmad, xels uwyobda mwerebze nadirobas wvril toteb-
Simpanzeebisa da homonidebis saerTo winapari daax- sa da xviara mcenareebze, romlebic mravlad iyo
loebiT 5-6 milioni wlis win cxovrobda, xolo go- axalgazrda tyeebSi. mesame Teoria varaudobs,
rilebisa da hominidis saerTo winapari ki _ odnav rom primatebis ganmasxvavebel niSnebs (mxedv-
ufro adre. elobis upiratesoba ynosvasTan SedarebiT) xeli
ras gveubneba ganamarxebuli masala pirveli hom- Seuwyo iman, rom adreuli primatebi umeteswilad
inidebis warmoSobis drois Sesaxeb? SahelanTropus Ramis cxovelebi iyvnen da yvavilebiT, xiliTa da
tchadensis da Orrorin tugenensis molekulur monace- TeslebiT ikvebebodnen, romlebic arasakmarisi
mebs adastureben. orive saxeoba avlens rogorc ganaTebis pirobebSi unda daenaxaT.
hominidebis, ise hominoidebisaTvis damaxasiaTebel 6. egvipteSi aRmoCenili aSkarad gamoxatuli
niSnebs, orive maTgani warmoSobiT afrikidanaa da anTropoidebis naSTebi adreuli oligocenis ep-
orive 6-7 milionis wlis win cxovrobda. adreul oqiT TariRdeba (34 milioni wlis win). isini Sei-
hominidebs Semdeg TavSi davubrundebiT. caven, rogorc maimunis msgavsi parapitekidebis,
aseve adamianis msgavsi maimunis kbilebismagvar
Sejameba propliopiTecidebsac.
7. miocenis epoqis ganmavlobaSi (24 mln-dan 5 mln
1. zusti monacemebi primatebis evoluciis Sesaxeb wlis win) maimunebsa da adamianis msgavs maimunebs
jer ar gagvaCnia, magram ganamarxebuli masala, Soris gamoikveTa aSkara garegnuli gansxvavebe-
imdroindeli bunebrivi pirobebis codna da Se- bi. evropaSi, aziasa da afrikaSi gaCnda adamianis
darebiTi anatomiisa da qcevebis Seswavla sak- msgavsi maimunebis mravali saxeoba. adreuli mio-
mao masalas iZleva imisaTvis, rom warmodgena cenis periodis ganamarxebuli naSTebis umeteso-
Segveqmnas sad, rogor da rodis Seiqmnen da gae- bas axasiaTeben, rogorc maimunebis winaprebi. Sua
mijnen erTmaneTs primatebi. miocenis bolodan moyolebuli gvian miocenamde
2. iTvleba, rom SemorCenili primateb,i naxevrad gaCnda adamianis msgavsi maimunebis mravali saxe-
maimunebi, axali da Zveli samyaros maimunebi, ada- oba. isini geografiulad Zalian gavrceldnen.
mianis msgavsi maimunebi da adamianebi _ warmoad- paleoanTropologebis umetesoba adamianis ms-
94
sakontrolo kiTxvebi:
6
pirveli hominidebi
Tavebis Sinaarsi
or fexze gadaadgilebis
evolucia
hominoidebidan hominidebze
gadasvla
avstralopiTeki: pirveli
aSkarad gamoxatuli hominidi
adamianis evoluciis
erT-erTi modeli
96
A.
2 mww robustus
A.
boisei
A.
aethiopicus
A.
3 mww africanus
A.
afarensis
4 mww
A.
anamensis
5 mww
ar iyo, fexiTac imdenad swrafad ver darbodnen. gadaeqciaT mtacebelTagan Tavdacvis iseT efeqtur
amdenad, iaraRis gamoyeneba sanadirod da nanadire- saSualebad, romlis gamoyenebasac adamianis msgavsi
vis dasamuSaveblad bevrad gazrdida sakvebis moma- maimunebi verasdros moaxerxebdnen”.
ragebis SesaZleblobas. Tumca zogi anTropologi eWvqveS ayenebs azrs,
dabolos, iaraRi SeiZleba mtacebeli cxovelebis rom or fexze siarulis ganviTarebas iaraRis gamoy-
winaaRmdeg gamoeyenebinaT, romlebic seriozul enebam Seuwyo xeli. isini aRniSnaven, rom iaraRis gam-
safrTxes uqmnidnen miwaze mcxovreb, SedarebiT oyenebis pirveli aSkara mtkicebulebani or fexze
daucvel proto-hominidebs. milford uolhofis az- siarulis dawyebidan 2 milionze meti wlis Semdeg
riT, swored iaraRis mudmivad tarebam gamoiwvia or gaCndaA. amgvarad, rogor gamoiwvevda is or fexze sia-
fexze drodadro gadaadgilebis mudmiv wesad qcevaA. rulis dawyebas? uolpofi pasuxobs, Tumca Cans, rom
siu sevij-rumbom ki ivarauda, rom “xelis tacebis” TiTqos or fexze siarulis Cveva iaraRis gamoyenebis
unarma da majis moqnili moZraobis SesaZleblobam dawyebamde 2 mln. wliT adre gaCnda, sinamdvileSi
adreul adamianebs imis saSualeba misca, rom “Sees- ase ar aris. misi azriT, protohominidebi Tavidan
rulebinaT, rogorc sroliTi, ise dartymiTi (qvis xisa da Zvlis iaraRs iyenebdnen, romlebic arqeolo-
dasamuSaveblad) moZraobebi da sabolood srola giur nusxaSi imis gamo ver Sevida, rom ubralod ar
adamiani adamianis
adamianis msgavsi msgavsi
4
adamiani didi maimuni didi maimuni
66.5%
9.4% 58.6%
11%
20% 15.5%
4.4%
9.2%
2.8% 2.6%
adamiani adamiani adamianis
adamianis
msgavsi msgavsi
2 5
didi maimuni didi maimuni
Semoinaxa ise, rogorc Semoinaxa qvis iaraRi. garda meti eqneboda; sxva SemTxvevaSi Cveni winaprebi vera-
amisa, daumuSavebeli qvis iaraRi iqneb iaraRs verc sodes gaxdebodnen or fexze mosiaruleni.
ki miamsgavses. unda gvaxsovdes agreTve, rom bipedalizmis evo-
zogma mecnierma or fexze gadaadgilebis meqa- lucia adamianis msgavsi maimunis ConCxis agebuleba-
nizmi ufro dawvrilebiT Seiswavla, raTa enaxa, Tu Si did cvlilebebTan iyo dakavSirebuli. marTalia,
ramdenad mosaxerxebeli iyo is savanisa da tyiani Tanamedrove adamianis msgavs maimunebs SeuZliaT
adgilebis pirobebSi. rogorc Cans, primatebisT- iaron da dadian kidevac or fexze, magram ara didi
vis, magaliTad SimpanzeebisTvis, damaxasiaTebel xnis ganmavlobaSi. imisaTvis, rom mudmivad or fexze
oTx fexze gadaadgilebasTan SedarebiT, or fexze siaruli SesZlebodaT, adreuli hominidebis ConCxSi
siaruli bevrad ufro mosaxerxebeli iyo, rodesac iseTi seriozuli cvlilebebi unda momxdariyo, ro-
Sor manZilze wasvla iyo saWiro. magram risTvis goric moxda pirvel rigSi Tavis qalis, menjis, mux-
sWirdebodaT Sor manZilze wasvla? Tu adamianebis lebisa da terfebis agebulebaSi. calke ganvixiloT
winaprebs eqnebodaT Tanamedrove SimpanzeebisaT- TiToeuli cvlileba.
vis damaxasiaTebeli manipulaciis unari da iaraRis rogorc uZvelesi, ise adamianis msgavs Taname-
gamoyenebis SesaZlebloba (magaliTad, kaklis ga- drove maimunebSi, xerxemali Tavis qalas zurgis
satexad qvis gamoyeneba) da am winaprebs ufro Ria mxridan uerTdeba, rasac didi mniSvneloba aqvs,
sivrceSi gadaadgileba dasWirvebodaT, is individe- radgan adamianis msgavsi maimunebi Cveulebriv oTx
bi ukeTes saarsebo pirobebs Seiqmnidnen, romlebic fexze moZraoben da maTi zurgi miwis TiTqmis para-
axali resursebis aRmosaCenad ufro Sor manZilze leluria. orfexa hominidebSi xerxemali Tavs qve-
moaxerxebdnen wasvlas. modan uerTdeba, xvreliT, romelsac kefis xvreli
Ddabolos, or fexze siaruls bunebrivma gadarCev- (foramen magnum) ewodeba. amgvarad, rodesac hom-
am albaT ufro metad imitom Seuwyo xeli, rom gamar- inidebma or fexze gadaadgileba daiwyes, Tavis qa-
Tul mdgomareobaSi sxeulis temperatura ukeT reg- lam TandaTanobiT xerxemlis zeda boloSi gadain-
ulirdeba, miT umetes, iseT mSral da cxel garemoSi, acvla.
rogoric miocenis bolosa da pliocenis dasawyisSi uZvelesi da adamianis msgavsi Tanamedrove mai-
aRmosavleT afrikaSi iyo. piter uileri amtkicebda, munebis menjis forma mniSvnelovnad gansxvavdeba
rom or fexze gamarTuli siaruli amcirebs sxeu- orfexa hominidis menjis formisgan. adamianis msgav-
lis farTobs, romelsac mze uSualod ecema, gansa- si maimunis menji ufro grZeli da brtyelia da zur-
kuTrebiT ki SuadRisas, rodesac mze gansakuTrebiT gis qveda nawilSi qmnis Zvlovan TefSs, romelzec
cxelia. or fexze siaruli xels uwyobs agreTve siT- fexis kunTebia mimagrebuli. orfexa hominidebSi
bos dakargvas imiT, rom saSualebas aZlevs siTbos, menjs momrgvalebuli forma aqvs, Sinagani organoe-
maRla avides da ar dagrovdes sxeulis qveS, rogorc bis sayrdens qmnis da amasTan qvemoT swevs sxeulis
es oTx fexze gadaadgilebisas xdeba. (Tavidan Cven simZimis centrs, riTac fexebze ukeTesi balansi-
didi raodenobis sxeulis siTbos vasxivebT). oflis rebis saSualebas iZleva. hominidebis menji Seicavs
gamoyofiT gagrilebac or fexze gamarTuli sia- agreTve kunTebis damatebaTa mravalferovan na-
rulisas ufro gaadvilebulia, radgan aseT mdgo- krebs da anacvlebs TeZos Zvlebis orientacias men-
mareobaSi grili niavi sxeulis met farTobs xvdeba. jidan pirdapiri mimarTulebiT. es cvlilebebi sa-
amgvarad, bunebrivma gadarCevam or fexeze siaruls Sualebas aZlevs hominidebs, or fexze siarulisas
imitomac Seuywyo xeli, rom amcirebda organizmze fexebi win gadaadgan da burTze fexis dartymis ms-
aRmosavleT afrikis cxeli klimatis zemoqmedebas. gavsi moZraoba gaakeTon. adamianis msgavsi maimunebi
or fexze gadaadgilebis yvela Teoria hipoTetu- ki _ piriqiT, or fexze siarulisas fexebs win dga-
ria, radgan jerjerobiT ar arsebobs pirdapiri mt- men menjis aqeT-iqiT gadanacvlebiT da ara CvensaviT
kicebuleba, rom is zemoT CamoTvlil faqtorTagan fexebis monacvleobiT win gadadgmiT.
romelimem gamoiwvia. dasaSvebia, rom or fexze xan- meore cvlileba, dakavSirebuli hominidebis fex-
daxan mosiarule protohominidis “orfexa” homini- is win gadadgmis unarTan, aris Cveni muxlis saxsrebis
dad gadaqceva, romelime an yvela faqtoris zemoq- X-is magvari deformacia.A adamianis msgavsi maimunebis
medebiT moxda. fexebi menjidan pirdapir qvemoTaa Camokidebuli.
orfexa hominidebis fexebi ki erTmaneTiskenaa Se-
bipedalizmis ,,uaryofiTi” mxareebi brunebuli da erTgvar kuTxes qmnis. amgvari konfig-
uracia ara marto fexebis win gadadgmaSi gvexmareba,
unda gvaxsovdes, rom bipedalizms Tavisi `uku- aramed, saSualebas gvaZlevs sxeulis SuagulSi Sevi-
Cvenebebic~ axlavs. aseT dros, sisxls ufro uZnel- narCunoT simZimis centri imgvarad, rom siarulisas
deba dadamiwis mizidulobis daZleva tvinis mosa- an sirbilisas mdebareobas ar icvlides.
marageblad, xolo sxeulis wona menjebs zemoT da dasasrul, orfexa hominidebis fexebs adamianis
qvemoT (qveda kidurebi) did datvirTvas uqmnis msgavsi maimunebis fexebisgan ori mTavari ram ganasx-
TeZoebs, zurgis qveda nawils, muxlebsa da terfebs. vavebs: pirveli aris is, rom hominidebis fexebs mux-
rogorc edrien zilmani miuTiTebs, datvirTva, lis Zvlebis meti raodenoba aqvT, romlebic magar
romelic sxeulis qveda nawilze modis, zogjer md- borcvs qmnian da gamomdinare or fexze siarulidan,
edrebSi ufro metia. mdedrebma zedmeti wona unda SeuZliaT sakmaod did datvirTvas gauZlon. meore,
zidon rogorc fexmZimobis, aseve Cvilebis tarebis hominidebis terfebs aqvT TaRi, romelic agreTve
drosac. Tumca, ramdeni uaryofiTi mxarec unda or fexze xangrZlivi siarulis dros amcirebs ma-
hqonoda or fexze siaruls, albaT, dadebiTi mxare Tze datvirTvas. CvenTvis cnobilia, Tu ramdenad
100
didi mniSvneloba aqvs am TaRs, radgan im adamianebs, naSTebi Sedgeboda ybis, kbilebis, TiTebis, mklavisa
romelTac is ganuviTarebeli aqvT, (`brtyelterfi- da fexebis Zvlebis 19 nawilisgan, TeZos Zvlis zeda
anebs~) yovelTvis eqmnebaT fexebTan, muxlebTan an nawilis CaTvliT. senutis azriT, ororinis TeZos
zurgTan dakavSirebuli problemebi. Zvals bipedalizmis adaptaciis niSnebi axasiaTebs,
rodis moxda es cvlilebebi? zusti pasuxi CvenT- radganac aqvs grZeli, kuTxiseburi zeda nawili. sxva
vis jer cnobili ar aris, magram ganamarxebuli masa- mecnierebi amdenad darwmunebulebi ar arian. oror-
la aRmosavleT afrikidan – eTiopiidan, tanzaniidan ini daaxloebiT 5,8-6 milioni wlis win cxovrobda da
da keniidan – aSkarad miuTiTebs, rom orfexa hom- amdenad, Tu Semdgomi gamokvleva mis bipedalizms
inidebi iq 4-5 milioni wlis win da iqneb ufro adrec daadasturebs, SeiZleba yvelaze adreul hominidad
cxovrobdnen. CaiTvalos.
1992 wels mkvlevarTa jgufi anTropolog tim
hominoidebidan uaiTis xelmZRvanelobiT Seudga 4 milioni wlis wi-
hominidebze gadasvla nandeli ganamarxebuli naSTebis adgilsamyofelis
gaTxras eTiopiaSi, avaSis regionis SuagulSi, adgil
marTalia, dasavleT Cadis xrioki udabnoebi nak- aramisSi. am adgilas maT yvelaze adreuli hominidis
lebad hgavs iseT adgilebs, sadac adamianis msgavsi 17 naSTi ipoves (mas Semdeg kidev ufro meti aRmoCnda,
maimunebis an hominidebis ganamarxebuli naSTebis romelTagan zogi 5,8 mln. wlis winandelia). marTa-
povna SeiZleba, magram paleoanTropologi riCard lia, Tavidan fiqrobdnen, rom es avstralopiTekis
brune sxvanairad fiqrobda. dasavleTi Cadi uZveles axali saxeobebia, magram uaiTma da misma kolegebma
dros tbiT iyo dafaruli da ramdenime milioni daadgines, rom Ramidus (ase daarqves axal aRmoCe-
wlis ganmavlobaSi iq tyeSi mcxovrebi ZuZumwovre- nas) Zalian gansxvavdeboda avstralopiTekebisgan
bi, primatebis CaTvliT, ikribebodnen. daaxloebiT da amitom axali gvari _ Ardipithekus Seiqmna.
7 milioni wlis win am tbis sanapiroze cxovrobda Ardipithecus ramidus-is unikalurobas ganapiro-
primati Sahelanthropus tchadensis, sadac brunem misi bebda is, rom mas hqonda adamianis msgavsi maimuni-
ganamarxebuli Zvlebi ipova kidec 2001 wels. aR- saTvis damaxasiaTebeli kbilebis agebuleba da or
moCnda Sahelanthropus-is TiTqmis dauzianebeli Tavis fexze gadaadgilebis damadasturebeli niSnebi,
qala, romelsac hqonda rogorc hominoidis, ise hom- aseve hominidebis msgavsi mTliani ConCxi. adamianis
inidisTvis damaxasiaTebeli niSnebi. marTalia, mis msgavsi maimunebiviT ardipiTekuss SedarebiT pa-
Tavis qalas hominoidebisaTvis damaxasiaTebeli niS- tara Txelminanqriani saReWi kbilebi da SedarebiT
nebi: patara moculobis tvini, warbebis didi rkalebi didi eSvebi hqonda. misi mklavis Zvlebi hominidebis
da farTo saxe hqonda, magram misi kbilebis agebuleba msgavsia, xolo Tavis qalis fuZidan Cans, rom kefis
ufro hominidebis msgavsi iyo, gansakuTrebiT eSvebi, xvreli anu xerxemlis mierTebis adgili Tavis qalis
romlebic kbilebis rigis zemodan ar iyo gamoSveri- qveS iyo moTavsebuli zustad iseve, rogorc aSkarad
li. samwuxarod, imis mtkicebuleba, rom Sahelanthro- gamoxatul orfexa hominidebs hqondaT. ardipiTe-
pus or fexze gadaadgildeboda, ar arsebobs da amis kis terfebic or fexze siarulTan Seguebis niSnebs
gasagebad axal aRmoCenas unda velodeT. atarebs. marTalia, dasarwmuneblad meti mtkiceb-
samagierod arsebobs saintereso masala, romelic ulebaa saWiro, magram ardipiTeki, SesaZloa, aqamde
amtkicebs, rom meore adreuli hominidi, Orrorin tu- aRmoCenili uadresi hominidi iyos.
genensis, namdvilad or fexze gadaadgildebodaA. es
masala 1998 wels dasavleT keniaSi brijit senutma
da misma kolegebma aRmoaCines. Orrorin tugenensis-is
anTropologiuri pirvelwyaroebi
Australopithecus afarensis da adamianis evolucia
sad da rodis gaCndnen imedismomcem kandidatze - dobda, rom morfologiuri
pirveli hominidebi? es aris Australopithecus afarensis-ze. sxvadasxvaoba am koleqciaSi
am Tavis, iseve, rogorc erT-erTi kiTxva, romelsac erTi saxeobisTvis Zalian
fizikuri anTropologiis simpsoni svams: ekuTvnis didi iyo da aq ori an orze
mkvlevarTa Taobebis um- Tu ara hadarSi, tanzaniaSi, meti Tanadrouli saxeobis
Tavresi kiTxva. bolo 30 eTiopiasa da laetoliSi naSTebi unda yofiliyo.
wlis aRmoCenebis gamo, aRmoCenili ganamarxebuli rogor gadavWraT es prob-
fizikuri anTropologiis naSTebi erTsa da imave saxe- lema? upirveles yovlisa,
mkvlevarebi fiqroben, rom obas? unda gavigoT, Tu ratom
pasuxi axlosaa. skot simpso- daviwyoT im saxeobebiT, iyo cvalebadoba evoluci-
ni mimoixilavs gamokvlevas, romelTa naSTebic aRmoCnda is aucilebeli winapiroba.
romelSic mocemulia pasuxi hadarsa da laetoliSi. mar- meore, unda vicnobdeT im
hominidebis warmoSobis Ses- Talia, iohansonma da uaiTma faqtorebs, romlebic xels
axeb kiTxvaze da msjelobs daaskvnes, rom es masala erT uwyobs mravalferovnebis
pirveli hominidis saxelis saxeobas ekuTvnoda, mkvl- warmoqmnas adamianis msgavsi
mopovebis erT-erT yvelaze evarTa meore nawili varau- maimunebis rogorc Taname-
101
• 14
• 15
•
•
16
17
maT, sul cota eqvs saxeobad yofen, magram SeiZleba, Txeli avstralopiTekinebi
metic yofiliyo. zogierTi mecnieris azriT, bolo-
droindeli aRmoCenebis safuZvelze, SesaZloa, kidev Australopithecus anamensis yvelaze adreuli saxe-
ori axali saxeoba: A. bahrelghazali da A. gahri daema- obaa.A igi CrdiloeT keniaSi ramdenime adgilas aR-
tos, aseve _ erTi monaTesave hominidi Kenianthropus moCnda.A is 3,9-4,2 milioni wlis win cxovrobda.A marTa-
platyops , romelic aseve avstralopiTekebis saxeobas lia, misi zogierTi nimuSis Sesaxeb azrTa garkveuli
miekuTvneba (ix. CarCo `axali, gasaocari avstralo- dapirispireba arsebobs, zogadi suraTi mainc iqmne-
piTekinebi~). ba: es iyo mcire zomis, or fexze mosiarule hominidi,
mecnierTa umravlesoba avstralopiTekinebis romelsac Australopithecus afarensis-is kbilebis ms-
sxvadasxva saxeobas or jgufad: Txeli aRnagobis gavsi kbilebi hqonda.A kidev ufro met kamaTs iwveven
da masiuri aRnagobis avstralopiTekinebad yofen. is saxeobebi, romelTac grZeli Zvlebi hqondaT. es
Txeli avstralopiTekinebi moicaven A. anamensis, Zvlebi or fexze kargad mosiarule saxeobebisTvis
A. afarensis da A. africanus. yvela maTgans ufro mom- unda yofiliyo damaxasiaTebeli, magram maTi idayvi-
cro zomis kbilebi da saxis SedarebiT msubuqi kun- sa da muxlis saxsrebi ufro metad gviandeli Homo-
Tebi hqonda, vidre masiur avstralopiTekinebs. avs- s gvaris warmomadgenlebisTvis iyo niSandoblivi,
tralopiTeki Australopithecus anamensis, romelic vidre avstralopiTekis romelime saxeobisTvis.
SeiZleba 4,2 mln. wlis iyos, mxolod CrdiloeT ke- gamoiTqva mosazreba, rom Australopithecus anamensis
niaSi aRmoCndAa. sxva hominidebi, romlebic aRm. af- `kisridan zeviT ufro metad Australopithecus afaren-
rikaSi aRmoCndnen, mxolod 4-3 mln. wlis win cxov- sis-s hgavs, xolo kisridan qveviT Homo-s~.
robdnen, paleoanTropologebis umetesobis mier Australopithecus afarensis anTropiTekebis yvelaze
klasificirebulebi arian, rogorc Australopithecus kargad gamoxatuli saxeobaa. laeotliSi (tanzania)
afarensis. mxolod Zalian mcire raodenobis anTrop- am saxeobis Tormetamde individis naSTi aRmoCnda.
ologebi ar iziareben azrs, rom es hominidebi gan- marTalia, es naSTebi umetesad kbilebi da ybebi iyo,
sxvavebul saxeobebs unda miekuTvnon imis gamo, rom magram mainc danamdvilebiT SeiZleba iTqvas, rom
gvanan hominidebis ugvianes saxeobas - Australopithe- isini or fexze gadaadgildebodnen, radgan ganTqmu-
cus africanus romelic 3-2 milioni wlis win umetesad li gaqvavebuli fexis anabeWdebi swored laeotli-
samxreT afikaSi cxovrobda. magram am formebs Soris Si aRmoCnda. 3,6 milioni wlis win orma erTmaneTis
drosa da sivrceSi arsebuli gansxvavebebi mraval gverdiT gamarTulad mimavalma hominidma miwaze
paleoanTropologs afiqrebinebs, rom isini gansx- Tavisi nakvalevi datova. meore adgilas, hadarSi
vavebul saxeobebs warmoadgendnen. (eTiopia), daaxloebiT 35 individis naSTi aRmoCnda.
masiuri avstralopiTekinebi TxelebTan Sedar- hadaris aRmoCena imiT gamoirCeva, rom SedarebiT
ebiT, ufro didi kbilebiT, masiuri saxeebiTa da ybe- srulyofilia. maSin, rodesac paleoanTropolo-
biT xasiaTdebian. zog individs Txemze aqvs Zvlovani gebi umTavresad Tavis qalis an ybebis nawilebs pou-
isriseburi gamonazardi, romelsac qedi loben, hadarSi ConCxis mravali nawilic aRmoCenda.
(sagittal crest) ewodeba da romelic amagrebs kbilebi- magaliTad, paleoanTropologma donald iohansonma
sa da ybebis mZime kunTebs. masiuri avstralopiTeki- mdedri hominidis ConCxis TiTqmis 40% ipova. Tavis
nebis yvelaze adreuli saxeoba, romelic afrikaSi aRmoCenas man lusi daarqva, biTlzis simReris Lucy
2,7-2,3 mln. wlis win cxovrobda, aris Australopithecus in the Sky with Diamonds -is mixedviT.
aethiopicus. paleoanTropologTa umravlesobis az-
riT, yvelaze gviandeli masiuri avstralopiTekinebi,
romlebic 2,3-1 mln. wlis win cxovrobdnen, ori saxe-
obisani arian. esenia: aRmosavleT afrikuli saxeoba
AAustralopithecus boisei da samxreT afrikuli saxeoba
AAustralopithecus robustus.
avstralopiTekinebis es mokle mimoxilva maTi
mravalferovnebis suraTs qmnis. rogorc Cans, avs-
tralopiTekinebis mravali saxeoba arsebobda. garda
amisa, mravalferovneba Tavad saxeobebis SigniTac
SeimCneva. yvela maTgani aRmosavleT da samxreT af-
rikaSi cxovrobda, magram zogi adgili ufro mra-
valferovani da cvalebadi iyo. tyeebsa da mindvrebs
Tavisufali teritoriebi enacvleboda, aRmosavleT
afrikaSi Cndeboda didi tbebi, romlebic vulkanuri
amofrqvevebis Sedegad nawilebad iSleboda. garda
amisa, pliocenis Suaxanebamde, daaxloebiT 1,6 mil-
ioni wlis win, hava sul ufro da ufro cxeli xdeboda.
A avstralopiTekinebis aSkara mravalferovneba Sei-
Zleba bipedaluri hominidebis aseTi dinamikuri mra-
valferovnebiT gamowveul adaptur radiacias (ga-
fantvas da gadaxras) gamoxatavdes. meore mxriv, tim
uaiTis azriT, Cven namdvilad ar gagvaCnia sakmarisi
informacia avstralopiTekinebis Sesaxeb, raTa vim-
sjeloT maTi saxeobebis raodenobaze. is varaudobs,
rom zogierTi gansxvaveba SeiZleba Tavad fosiliza-
ciis procesis gamo Cndebodes. rac unda iyos mizezi,
avstralopiTekinebis Sesaxeb msjelobisas, umniS-
vnelovanesi Tema albaT swored maTi mravalferovne-
mdedri Australopithecus afarensis aRdgenili ConCxi. miaqcieT yuradRe-
baa. modiT, jer gracialuri, xolo Semdeg robastuli ba, fexebTan SedarebiT, ramdenad ufro grZeli xelebi da TiTebi aqvs
avstralopiTekis saxeobebs gadavxedoT. mas, rac mis nawilobriv xeze cxovrebaze miuTiTebs.
103
sigrZis, xelisa da fexis TiTebis Zvlebi ki daRa- Seiqmna Australopithecus africanus-is TiTqmis sruli
ruli hqonda, rac maT Zlier kunTebze miuTiTebs. suraTi: “Tavis qala mrgvalia, aqvs kargad ganviTa-
mecnierTa umravlesobis azriT, kidurebis amgvari rebuli Subli. sakmaod win wamoweul saxes saSualo
proporciebi, Zlieri xelebi da terfebi maTi zomis warbebis rkalebi agvirgvinebs”. Tavis qalis
nawilobriv xeze cxovrebis maCvenebelia. sxva si- saSualo moculoba sxvadasxva aRmoCenebSi 428-485
tyvebiT rom vTqvaT, A. afarensis sakmaod bevr dros sm3 Soris meryeobs. A. afarensis-is msgavsad, A. afri-
atarebda xeze, SeiZleba iq ikvebeboda, eZina da mta- canus-ic Zalian patara zomis iyo. zrdasruli in-
cebel cxovelebs emaleboda. Tumca misi menjisa da dividebis simaRle 3,5-dan 5 futamde aRwevda, wona
fexebis Zvlebi miuTiTebs, rom miwaze yofnisas or ki 60-90 girvanqas utoldeboda.A isini sqesobrivad
fexze gadaadgildeboda. menji ganieria da gafar- dimorfulebi iyvnen. A. africanus-s axasiaTebda didi
Toebuli, gviandel hominidebSi ki mas momrgvalebu- zomis unikapo yba, romelic A. afarensis-isas hgavda,
li forma aqvs. fexebi SigniTa mxares kuTxes qmnian, magram maTi kbilebis zogierTi Tavisebureba Taname-
terfebi TaRiseburi aqvT, koWebiT ki Zalian hgvanan drove adamianisas ufro hgavs – brtyeli saWreli
gviandel hominidebs. laetolis fexis anabeWdebis kbilebi da patara, mokle eSvebi. marTalia, wina da
detaluri Seswavla gvafiqrebinebs, rom A. afarensis, ukana saReWi kbilebi ufro didi hqondaT, vidre ada-
albaT ufro mokle nabijebs adgamda, vidre Taname- mianebs, magram maTi forma erTnairi iyo.
drove adamiani. marTalia, A. afarensis avstralopi- samxreT afrikis kirqvian gamoqvabulebSi aRmoCe-
Tekinebis yvelaze ukeT ganviTarebuli saxeobaa, is nili avstralopiTekinebis asakis dadgena Zneli iyo,
pirveli ar aRmouCeniaT. am sakiTxTan dakavSirebiT radgan am garemoSi SeuZlebelia zusti daTariRebis
ganvixilavT Australopithecus africanus-s. meTodebis gamoyeneba.A samagierod, SesaZlebelia Se-
Australopithecus africanus. 1925 wels samxreT afri- darebiTi daTariReba.A imave fenaSi napovni faunis
kaSi, iohanesburgSi mdebare uituotersrendis uni- sxva adgilidan aRebul faunasTan Sedarebis safuZ-
versitetis anatomiis profesorma reimond dartma velze dadginda, rom samxreT afrikeli A. africanus
warmoadgina pliocenis epoqaSi mcxovrebi gamarTu- cxovrobda 3-2 milioni wlis win. im droindeli hava
lad mosiarule orfexa hominidis arsebobis dama- im adgilebSi dRevandelisgan didad ar gansxvavde-
dasturebeli sabuTebi. mas Semdeg, rac Zvlebi ka- boda anu naxevar-udabnos tipisa iyo.
laharis udabnoSi mdebare tanugis gamoqvabulSi
napovni sxva masalisgan ganacalkeva, darti mixvda,
masiuri avstralopiTekinebi
rom igi ara adamianis msgavsi maimunis naSTs, aramed
ufro mets uyurebda. mecnieri Tavis gancdas ase aR-
robastuli avstralopiTekinebi aRmosavleT af-
wers:
rikaSi 2.7 milioni wlis win cxovrobdnen. isini Za-
23 dekembers (1924 w.) klde gaipo da davinaxe saxe,
lian gansxvavdebian Txeli avstralopiTekinebisgan.
romlis marjvena nawili kvlav miwaSi iyo. arseba,
marTlac, zogierTi paleoanTropologis azriT,
romelsac aseTi didi zomis tvini hqonda, ar iyo gi-
es naSTebi imdenad gansxavebulia, rom imsaxureben
ganturi anTropoidi, rogorc gorila. saxe bavSvs
calke gvarad gamoyofas, romelsac Paranthropus anu
ekuTvnoda, sarZeve kbilebis mTeli kompleqtiT da
“adamianebTan axlos mdgomi” ewodeba. robasrtuli
mudmivi kbilebiT, romlebic amosvlas iwyebdnen.
avstralopiTekinebi Tavdapirvelad samxreT afri-
kbilebis mixedviT, dartma daadgina, rom ga-
kis gamoqvabulebSi – kromdaraaisa da svartkransSi
namarxebuli naSTi 5-7 wlis bavSvs ekuTvnoda (Sem-
aRmoaCines, ufor gvian ki _ aRmosavleT afrikaSi,
dgomma gamokvlevam, romelic eleqtronuli mik-
eTiopiis mdinare omos auzSi, turkanas tbis aR-
roskopis saSualebiT Catarda, daadgina, rom bavSvi
mosavleT da dasavleT sanapiroebsa da tanzaniaSi,
mxolod samnaxevari wlis iyo). mecnierma aRmoCenas
olduvais xeobaSi. paleoanTropologTa umravle-
AAustralopithecus africanus daarqva, rac “samxreT af-
sobis klasifikaciiT, samxreT afrikul masiur
rikis adamianis msgavs maimuns” niSnavs.D darti darw-
avstralopiTekinebs, romlebic 1,8-1 mln. wlis win
munebuli iyo, rom Tavis qala or fexze mosiarule
cxovrobdnen, A. robustus ewodebaT, xolo aRmosav-
cxovelis unda yofiliyo. misi daskvna emyareboda
lur afrikul masiur formebs, romlebic 2.3 – 1.3
faqts, rom misi kefis xvreli qvemoT iyureboda, rac
mln wlis win cxovrobdnen _ A. boisei. mesame saxe-
imas niSnavda, rom Tavi uSualod xerxemlis zemoT
oba A. aethiopicus, romelic kidev ufro adrindelia
vertikalurad eWiraT; metic, tanugis bavSvis saWre-
da 2,5 mln. wlis win cxovrobda, SeiZleba A. boisei-s
li kbilebi da eSvebi mokle, adamianis msgavsi maimu-
winaparic yofiliyo. (ix. CarCo “adreuli masiuri
nisa da adamianis kbilebis msgavsi iyo.
avstralopiTekinebis axali, saocari aRmoCenebi”).
dartis daskvnas skeptikurad da winaaRmde-
Txeli aRnagobis avstralopiTekinebisgan gansx-
gobiT Sexvdnen, radgan im dros mecnierebs egonaT,
vavebiT, robastul avstralopitekinebs ufro sqe-
rom hominidebi aziaSi warmoiSvnen. garda amisa, ar-
li ybebi, didi saReWi kbilebi da SedarebiT patara
sebobda sxva mizezebic: dartma aRmoaCina mxolod
saWreli kbilebi aqvT, maTi saReWi kunTebi ufro
erTi individis naSTi, romelic bavSvs ekuTvnoda da
masiuria, xolo Tavis zeda nawilze kargad ganviTa-
manamde afrikaSi arc erTi sxva hominidis naSTi na-
rebuli isriseburi wanazardebi _ ReWvis process
povni ar iyo. 1930 wlamde, rodesac robert brumma
xels uwyoben. garda amisa, orive saxeobas bevrad
iohanesburgTan axlos, sterkfonteinis gamoqv-
ufro didi moculobis Tavis qala aqvs (daaxloebiT
abulSi ramdenime ganamarxebuli naSTi ipova, sxva
490-530 sm3), vidre sxva Txeli aRnagobis saxeobebs.
avstralopiTekinebi jer aRmoCenili ar iyvnen. dar-
adre fiqrobdnen, rom uxeSi, masiuri avstralo-
tisa da brumis azri 1945 wlamde aravis gauziarebia,
piTekinebi bevrad ufro didebi iyvnen, vidre sxva
sanam oqsfordis universitetis anatomiis profe-
avstralopiTekinebi. imis gamo, rom robastuli anu
sorma uilfrid le gros qlarkma maT aRmoCenas hom-
didi, uxeSi erqvaT. magram bolodroindelma gamoT-
inidebis statusi ar mianiWa.
vlebma uCvena, rom es saxeoba didad ar gansxvavde-
tanugis bavSvis aRmoCenidan 80 wlis Semdeg aso-
boda sxva saxeobebisgan arc simaRliT da arc woniT.
biT msgavsi avstralopiTekinis naSTi gamovlinda
masiuroba anu sidide, Tavis qalisa da ybis zomaSi,
sterkfonteinisa da makapansgatis gamoqvabulebSi
ufro metad ki kbilebis agebulebaSi gamoixatebo-
(samxreT afrika). am zRva masalis Seswavlis Sedegad
da. sxeulis zoma ufro didi rom yofiliyo, maSin
106
marTlac, Semdgomi kvlevis Sedegad brumma gadaw- bulma Sedegebma misi azri, rom A. robustus ZiriTa-
yvita, rom ganamarxebuli masala hominidebis axal dad marcvlebiT, TxiliTa da bolqvebiT ikvebeboda,
gvars, Paranthropus-s ekuTvnoda.B brumis mier gvaris sabolood daamtkica. magram am TvalsazrisiT ram-
aseTi gansazRvra maSin yvelam ar miiRo (mecnierebi denad gansxvavdeboda misganA.A A. africanus bolodro-
fiqrobdnen, rom es nimuSi avstralopiTeks ukuT- indeli kvleva gviCvenebs, rom masac Zlierad ReWva
vnoda), magram rogorc adre aRvniSneT, dRes ukve sWirdeboda.
mravali mecnieri iziarebs azrs, rom masiuri avs- azri, rom A. robustus mxolod vegetarianeli iyo,
tralopiTekinebi imdenad unikalurebi arian, rom Semowmda SedarebiT axali qimiuri meTodiT, ro-
imsaxureben calke klasifikacias, rogorc Paran- melic amowmebs stroncium-kalciumis Semcvelobas
thropus-is gvari. kbilebsa da ZvlebSi da amiT cxovelis sakvebSi mcena-
1940-iani wlebis ganmavlobaSi brumma kidev mra- reuli da cxoveluri sakvebis proporcias adgens.
vali masala Sehmata transvaalis muzeumis A. robus- aseTma analizma aCvena, rom A. robustus-ic yvelafris
tus-isa da A. africanus-is koleqciebs. magram misma aR- mWameli iyo. amgvarad, A. robustus-s SeiZleba didi
moCenebma axali problemebic gaaCina. rogor moxda kbilebi da ybebi marcvlebis, Txilisa da bolqvebis
hominidebis ori amdenad gansxvavebuli saxeobis saReWad sWirdeboda, magram es ar gamoricxavs imas,
erTsa da imave garemoSi Camoyalibeba? 1954 wels rom is sxva saxis sakvebsac Wamda.
jon t. robinsonma ivarauda, rom A. africanus-sa da A. iyo Tu ara A. robustus Seguebuli ufro mSral,
robustus-s gansxvavebuli kvebiTi adaptaciebi hqon- ufro Ria garemos, vidre A. africanus _ SesaZlebelia,
daT. A. africanus yvelafers Wamda (anu, ikvebeboda magram masala sapirispiros mtkicebis saSualebasac
rogorc xiliT, ise mcenareebiT), xolo A. robustus iZleva. nebismier SemTxvevaSi, paleoanTropolo-
vegetarianeli iyo, amitom Zlieri ybebi da kbilebi gebis umravlesobis azriT A. robustus daaxloebiT
sWirdeboda. robinsonis azris irgvliv mravali 1 mln. wlis win gaqra da is Cveni gvaris Homo-s wi-
wlis ganmavlobaSi mwvave kamaTi mimdinareobda, napari ar iyo.
Tumca eleqtronuli mikroskopis saSualebiT miRe-
Australopithecus boisei. 1931 wels legendarulma reuli hominidebi swored aRmosavleT afrikaSia
paleoanTropologma luis liqim adamianTa wina- aRmoCenili, 1959 wels ki es aRmoCena mniSvnelovani
prebis Zebna dasavleT tanzaniaSi, olduvais xeo- movlena iyo. rogor gamoiyureboda A. boisei? A. ro-
baSi daiwyo. 1959 wlisTvis misma mcdelobam Sedegi bustus-Tan SedarebiT, mas ufro gamokveTili saReWi
gamoiRo da man Australopithekus boisei aRmoaCina (saxe- aparati hqonda: sididiT TiTqmis erTnairi wina da
li sponsoris - Carlz boises pativsacemad daerqva). ukana saReWi kbilebi. didi, masiuri yba, loyis Zvle-
Carls likisa da misi ojaxis _ meuRlis, meri likisa bi da metad gamokveTili sagitaluri wamonazardi.
da maTi Svilebis, romelTa Soris erTi paleoanTro- swored am zomebis gamoA. A.boisei-s “hiper-robastul
pologi riCard liki iyo _ Sromas tyuilad ar Cau- avstralopiTekins” eZaxdnen.
vlia. maT arahominiduri ganamarxebuli masalis boisei 2,3-1,3 mln. wlebs Soris cxovrobdAa. boi-
mdidari koleqcia Seqmnes da im regionis uZvelesi sei rogorc A. robustus, paleoanTropologebis um-
garemo detalurad gamoikvlies. rogorc Semdeg ravlesobis azriT, Cveni Homo-s gvaris winapari ar
TavSi davinaxavT, maT Seadgines agreTve uZvelesi iyo. Cven zustad ar viciT, amzadebda Tu ara A. boi-
qvis iaraRis mdidari koleqciac. amgvarad, ivlisis sei qvis iaraRebs, romlebic liqim olduvaiSi ipova,
erT dilas, rodesac avadmyofi luisi loginSi iwva radgan rogorc Semdegi Tavidan gavigebT, im dros
da merim masTan miirbina imis saTqmelad, rom swored hominidebis kidev ori saxeoba cxovrobda _ Homo
is hominidi aRmoaCina, romelsac amdeni weli eZe- habilis (xelmarjve adamiani) da Homo erectus (wel-
bdnen, maT ukve yvelaferi mzad hqondaT monapova- gamarTuli adamiani) – romlebsac, rogorc fiqro-
ris, rogorc kulturuli, ise garemomcveli piro- ben, ufro SeeZloT am iaraRis damzadeba.
bebis mixedviT konteqstSi mosaTavseblad.
boiseis aRmoCena gansakuTrebiT mniSvnelovani adamianis evoluciis erTi modeli
iyo imis gamo, rom aRmosavleT afrikaSi adreuli
hominidebis arsebobas adasturebda. manamde iTvle- am etapze SeiZleba gagikvirdeT, rogor ukav-
boda, rom maTi samSoblo samxreT afrika iyo. marT- Sirdeboda yvela es saxeoba erTmaneTs. sur. 6-4-ze
lac, likim Tavdapirvelad A. boisei-s axal saxeobad naCvenebia paleoanTropolegebis mier SemuSavebu-
CaTvala da aRmoCenis adgilis mixedviT Zinjanthro- li ganamarxebuli saxeobebis urTierTdamokideb-
pus (Zinj arabulad “aRmosavleT afrikas” niSnavs) ulebis amsaxveli modeli. mecnierebSi yvelaze met
daarqvaA. dReisTvis ukve cnobilia, rom yvelaze ad- uTanxmoebas iwvevs sakiTxi, Tu avstralopiTekis
110
SesaZlo
saerTo
6 milioni winapari
wlis win
7
kulturis sawyisebi
da homos warmoSoba
Tavebis Sinaarsi
adreuli hominidebis
iaraRi
adreuli hominidebis
cxovreba
hominidebis evoluciis
mimarTulebebi
adreuli Homo-s
ganamarxebuli naSTebi
Homo erectus
qveda paleoliTis
kulturebi
112
bolo TavSi bipedalizmis anu or fexze siarulis marTalia, aRmosavleT afrikis sxvadasxva adgi-
_ rogorc hominidebis gadaadgilebis ZiriTadi we- las qvis iaraRi adreuli Homo-s gamoCenamde didi
sis _ warmoSobasa da avstralopiTekinebis mier mis xniT adrea dafiqsirebuli, anTropologTa umrav-
Semdgom daxvewaze visaubreT. am TavSi hominidebis lesoba Tvlis, rom isini ara avstralopiTekinebis,
evoluciis sxva, iseT mimarTulebebs ganvixilavT, aramed Homo-s damzadebulia (ix. sur. 7-1). marTlac,
rogoricaa, magaliTad, garkveuli modelis iara- adreuli Homo-s tvinis moculoba 3-jer aRematebo-
Ris gamoyeneba, rac kulturis warmoSobis erT-erT da avstralopiTekinebisas, magram ar arsebobs aseTi
niSnad iTvlebaA. mecnierebi varaudoben, magram jer iaraRis adreul Homo-Tan kavSiris arc erTi faqti.
dazustebiT ver amtkiceben, rom qvis damuSavebuli amdenad, jer-jerobiT ucnobia, Tu vin daamzada igi.
iaraRi Cveni, adamianebis gvaris pirveli wevrebis mocemul, robastul avstralopiTecinebTan daka-
anu Homo-s gvaris warmomadgenlebis mier iyo Seqm- vSirebul wina TavSi mocemul CarCoSi aRvniSneT,
nili. am varaudis safuZvelia sxeulis agebulebis 2-naxevari mln. wlis win mcxovrebi yvela hominidis
is cvlilebebi, romlebic mxolod Homo-s gvaris cera TiTis aRnagoba iaraRis damzadebis saSuale-
warmomadgenlebSi moxda swored qvis iaraRis damza- bas iZleoda. amdenad, yvela maTgans SeeZlo iaraRis
debis gamo: tvinis moculobis zrda, mdedris men- damzadeba. axla davubrundeT am uadresi qvis iara-
jis formis Secvla (gafarToveba) didi moculobis Rebis Sesaxeb msjelobas da vnaxoT, ras fiqroben
tviniani (Taviani) bavSvebis gaCenis xelisSesawyobad arqeologebi da paleoanTropologebi maTi Semqm-
da kbilebis, saxisa da ybebis zomis SemcirebaA. nelebis _ hominidebis (romlebic daaxloebiT 2 mln.
wlis win arsebobdnen) cxovrebis wesze.
adgilmdebareoba da kultu-
saxeobebi ruli niSanTvisebebi DA
tera amata
Jukudiani
1 mww
cecxlis adreuli
gamoCena
2 mww
H. habilis/
rudolfensis
3 mww
mxridan aqvs Camotexili, mas `calferda~ iaraRi arqeologebi varaudoben, rom bevri adreuli
ewodeba, xolo Tu orive mxridan - `orferda~. miuxe- iaraRi xisa da Zvlisgan iyo damzadebuli da Cvenamde
davad imisa, rom qvis adreul iaraRSi `orferda~ ver moaRwia. Tanamedrove populaciebi miwidan fes-
iaraRi gvxvdeba, misi raodenoba imdenad didi ar vebisa da bolqvebis amosaTxrelad kvlav iyeneben
aris da arc iseTi maRali teqnikiTaa damuSavebuli, xis wawvetebul joxebs, xolo qvis anatkeCebi Zalian
rogorc ufro gvandeli periodis nimuSebi. iaraRis mosaxerxebelia xis gasaTlelad da misTvis Zalian
tips, romelic pirvel fenaSi da garkveuli raode- basri wvetis gasakeTeblad.
nobiT ufro gviandel, zeda fenebSic aris aRmoCe- sabrZolo iaraRad verc erT adreul iaraRs ver
nili, olduvauri ewodeba. (ix. sur. 7-2). ganvixilavT. nadirobisa da TavdacvisTvis hom-
inidebs sasrolad albaT xis isrebi, ketebi an dau-
adreuli hominidebis muSavebeli qvebi unda gamoeyenebinaT. olduvais
cxovrebis wesi gviandel fenebSi aRmoCenili iaraRis kompleqtebSi
mravali momrgvalebuli formis damuSavebuli qvaa
arqeologebi cdilobdnen, adreuli hominidebis dafiqsirebuli, romlebic albaT sasikvdilo sas-
cxovrebis wesSi olduvaisa da sxva Zeglebze mop- rol iaraRs warmoadgenda.
ovebuli masalis mixedviT garkveuliyvnen. maTi eqsperimentis saSualebiT SeiZleba warmovidgi-
daskvnebi emyareboda iaraRis daniSnulebis garkve- noT, risi gakeTeba iyo SesaZlebeli qvis iaraRis
vas, iaraRis cveTis adgilebze mikroskopuli dak- saSualebiT, magram ver davamtkicebT, sinamdvileSi
virvebis Sedegebsa da Zvlebze iaraRis kvalis Ses- risTvis iyenebdnen mas. sxva meTodebi, magaliTad
wavlas, agreTve _ im inventaris analizs, romelic iaraRis cveTis mikroskopuli analizi, met infor-
iaraRTan erTad iyo aRmoCenili. macias iZleva. adrindeli gamokvlevebis mixedviT
arqeologebi olduvaiSi aRmoCenili iaraRis fiqrobdnen, rom qvis iaraRze aRmoCenili mikros-
daniSnulebis dadgenas cdebis saSualebiT cdi- kopuli nakawrebi maTi sxvadasxvagvari gamoyenebis
lobdnen. anatkeCebi mravalferovani iyo. zogierTi Sedegi iyo. magaliTad, iaraRis piris paraleluri
maTgani cxovelis gasatyaveblad an dasanawevre- nakawrebi xerxvis msgavsi moZraobis dros Cndeba,
blad gamodgeboda, zogi _ joxebis gasaTlelad perpendikularuli ki _ gaTlisa da kawvris msgavsi
da wvetebis gasakeTeblad (xis isrebisTvis an miwis moZraobebis Sesrulebis dros. lorens kelim eqsper-
saTxrelad). qvis ufro didi zomis iaraRebi (saCexe- imentuli kvlevis dros Zlieri mikroskopis gamoy-
bi da saxokebi) totebis mosaCexad an nanadirevi enebiT sxvadasxva saxis “gaprialebis” kvali aRmoaCi-
cxovelebis magari saxsrebis gasaCexad hqondaT. isi- na. qvisa da xis iaraRis dasamuSaveblad gaprialebis
ni, vinc daamzada da scada aseTi iaraRis gamoyeneba, sxvadasxva meTodi gamoiyeneboda. turkanis tbis
imdenad gaocdnen anatkeCebis basri piriT, rom eWvi aRmosavleTiT mdebare erTi, erT-naxevari milioni
SeeparaT, gamoiyeneboda Tu ara iaraRad Tavad nuk- wlis winandel Zeglze aRmoCenili masalis Seswav-
leusebi. maTi azriT, nukleusebis umetesoba anatke- lis Semdeg qilim da misma kolegebma daaskvnes, rom
Cebis Camotexvis Semdeg darCenili sawarmoo narCe- zogierTi maTgani xorcis dasaWrelad, zogi – xis
nebi iyo. saCexad an saTlelad, zogi ki mcenareTa Reroebis
mosaWrelad gamoiyeneboda.
anTropologiuri pirvelwyaroebi
Simpanzeebis nadirobasTan dakavSirebuli qcevebi
da adamianTa evolucia
primatebisaTvis miZRvnil ratom gaxda xorci Cveni wina- aris cnobili 2-naxevari mil-
TavSi aRvniSneT, rom mxolod prebis kvebis racionis umniS- ioni wlis win da kidev ufro
adamianebi ar warmoadgenen xor- vnelovanesi nawili. fizikuri adre mcxovrebi hominidebis
cis mWameli primatebs: xorcs anTropologebi da arqeolo- sakvebisa da im rolis Sesaxeb,
Simpanzeebic Wamen da nadiroben gebi am kiTxvaze pasuxis gasace- romelsac maT kvebaSi xorci
kidec. qreg stanfordma Cveu- mad sxvadasxva meTods iyeneben. asrulebda. CvenTvis cnobi-
lebrivi Simpanzeebis nadiro- ganamarxebul masalasTan er- lia, rom uadresma gamarTulad
basTan dakavSirebuli qcevebis Tad qvis primitiuli iaraRis mosiarule (bipeduri) hom-
Sesaswavlad maT garemoSi mra- aRmoCena gvafiqrebinebs, rom inidebma, romelTac amJamad
vali weli gaatara, ris Semdegac 2-naxevari milioni wlis win avstralopiTekinebs uwodeben,
darwmunebulia, rom miRebulma hominidebi qvis iaraRs didi evolucia 5 mln. wlis win af-
gamocdilebam adamianis evolu- cxovelebis (romlebic mokles rikaSi ganicades da im droze
ciis Sesaxeb gansakuTrebuli an romelTa leSic ipoves), xor- cota ufro adre SimpanzeebTan
warmodgena Seuqmna. Simpanzee- cis Zvlebisgan asaWrelad iy- saziaro winapari hyavdaT. Ta-
bi gancalkevebiT nadiroben enebdnen. Seiswavles evropasa namedrove adamianebsa da Sim-
da amas garkveuli gegmiTa da da sxva adgilebSi SedarebiT panzeebs dnm-is Tanmimdevroba
koordinaciiT akeTebdnen. msx- naklebi xnis win mcxovrebi ada- 98.5% saerTo aqvT, ris gamoc,
verplis mokvlis Semdeg xSirad mianebisa (rac arqeologiuri isini cxovelTa sxva jiSebze
xorcis ganawileba xdeba. sten- Zeglebis Seswavlis safuZvelze metad enaTesavebian erTmaneTs.
fordi amtkicebs, rom qcevis xdeboda) da agreTve Taname- amdenad, Simpanzeebis nadiro-
aseTi niSnebi naTels hfens Cve- drove SemgroveblobiT daka- basTan dakavSirebuli qcev-
ni uZvelesi winaprebis qcevas vebuli Tanamedrove xalxebis ebisa da ekologiis Seswavla
im periodSi, rodesac maT nadi- (e.w. monadire-Semgroveblebis) saSualebas gvaZlevs, bevri ram
roba daiwyes. mier xorcis mopovebisa da da- gavigoT adreuli hominidebis
“adamianTa evoluciis ori muSavebis meTodebi. qcevisa da ekologiis Sesaxeb.
umTavresi kiTxvaa: rodis da CvenTvis Zalian cota ram
1950-1960-ian wlebSi olduvais xeobaSi sxvadasx- inidebis xorcis mopovebis mTavari wyaro ara nadiro-
va iaraRTan erTad, cxovelTa mravali saxeobis ba, aramed leSis Segroveba iyo. Zvalze arsebul qvis
damtvreuli Zvlebisa da kbilebis arseboba dadas- iaraRis naWdevebs, Cveulebriv (magram ara yovelT-
turdaA. mravali wlis win eWvi aravis epareboda ima- vis), zemodan xorcis mWameli cxovelebis kbilebis
Si, rom hominidebi monadireebi iyvnen, xolo sxva kvalic emCneodAa. es gvafiqrebinebs, rom hominide-
cxovelebi _ maTi nadavli. magram rogorc ukve bi xSirad arahominidi mtacebeli cxovelebis mier
aRvniSneT, (TavSi _ “rogor vpoulobT warsuls”), mokluli da nawilobriv SeWmuli cxovelebis xorcs
arqeologebma es mosazreba unda gadasinjon ti- agrovebdnen. Tumca im faqtma, rom Zvlebze iara-
ponomiis gaTvaliswinebiT, romelic ConCxis Zvlebis RiT miyenebuli naWdevebi iyo gakeTebuli, Sipmans
kompleqtebSi cvlilebebisa da rRvevis gamomwvev afiqrebina, rom hominidebi zogjer nadirobdnen
procesebs Seiswavlis. ase magaliTad, wylis nakads kidec. meore mxriv, es SeiZleba imasac niSnavda, rom
SeuZlia erTad miyaros Zvlebic da artefaqtebic, hominidebi leSs agrovebdnen manam, sanam mtaceblebi
rac albaT olduvais xeobaSi 1,8 milioni wlis win maTi msxverplis xelSi Cagdebas moaxerxebdnen.
xdeboda (im adgils, sadac axla xeobaa, adre tbis olduvaiSi aRmoCenili artefaqtebi da cxovel-
napiri esazRvreboda). garda amisa, iseT cxovelebs, Ta narCenebi pirveli fenidan da meore fenis qveda
rogoricaa afTari, hominidebis sxva sadgomebSic nawilidan am adgilebSi mcxovrebi hominidebis ES-
SeeZloT cxovelebis ConCxebis gadatana. tiponomia esaxeb sxva informaciasac gvawvdis. pirvelia is, rom
arqeologebisgan yvela im SemTxvevis gaTvaliswine- rogorc Cans, hominidebi wlis ganmavlobaSi adgils
bas moiTxovs, romelsac sxvadasxva sagnis erTad Se- icvlidnen xolme. sxvadasxva cxovelis Zvlebis ana-
grovebis gamowveva SeeZlo. lizis Sedegebidan gamomdinare, axlandeli oldu-
TiTqmis eWvs gareSea, rom ukve 2 mln. wlis win vais xeobis Zeglebis umetesoba, rogorc Cans, hom-
hominidebi cxovelTa ConCxs xorcis mosaSoreblad inidebis mier mxolod mSral sezonSi gamoiyeneboda.
anawevrebdnen. mikroskopulma analizebma gamoav- meore, miuxedavad imisa, adreuli hominidebi leSis
lina, rom cxovelTa Zvlebze aRmoCenili naWdevebi Semgroveblebi iyvnen Tu monadireebi, isini mra-
qvis anatkeCebis kvalia. mikroskopulma analizma vali saxeobis cxovelebiT ikvebebodnen. marTalia,
aseve daadastura qvis iaraRis gamoyeneba xorcis da- Zvlebis umetesoba saSualo zomis antilopebsa da
muSavebaSi. jer zustad cnobili ar aris olduvais gareul Rorebs ekuTvnoda, magram savaraudoa, rom
xeobis hominidebi xorcs nadirobiT moipovebdnen, isini iseTi didi zomis cxovelebsac Wamdnen, rog-
Tu mxolod leSs (mtaceblebis mier moklul cxove- orebic iyvnen spiloebi da Jirafebi. aSkaraa, oldu-
lebs) iyenebdnen. vais hominidebi leSsac agrovebdnen da nadirobdnen
pat Sipmanma olduvais xeobaSi aRmoCenil Zvlebze kidec, magram jer danamdvilebiT ar aris cnobili,
arsebuli naWdevebis Seswavlis Semdeg daaskvna, rom Tu ramdenad mniSvnelovani adgili ekava xorcs maTi
2-1.7 milioni wlis win im adgilebSi mcxovrebi hom- kvebis racionSi.
116
Semxebi Semxebi
zedapiri wertili
gulis gare
zedapiri
1 1
1 2
fena
2
basri fena
1 2
3 4
Zleboda gamxdariyo bunebrivi procesebi, magali-
Tad, wriulad amosuli xeebi, romlebic meri liqim
sacxovrebel adgilad CaTvala.A damamtkicebeli
sabuTis arsebobis gareSe, rom namdvilad adreulma
hominidebma aaSenes es konstruqciebi, darwmunebiT
veravin ityvis, rom isini namdvilad Senobebia.
1 2 3 saxlebis saZirkvlebis garda, ra SeiZleboda yofil-
fenebi
iyo es Zeglebi? zogi arqeologi ukve fiqrobs, rom
suraTi 7-2 am adgilebSi adreuli hominidebi xorcs mxolod
martivi saCexi da misi anatkeCebi olduvaid- amuSavebdnen da aq ar cxovrobdnen. Tu asea, ratom
an. ubrundebodnen isini erTsa da imave adgils? riCard
potsi erT SesaZlo mizezs asaxelebs: hominidebi
qvis iaraRs da iaraRis dasamzadebel qvebs garkveul
ar arsebobs saerTo azri olduvais xeobis im adgilas malavdnen, raTa gaeadvilebinaT sakvebis
Zeglebis Sesaxeb, romlebic qvis iaraRisa da Zvlebis Segrovebisa da damuSavebis procesi.
mniSvnelovan raodenobas Seicavs. 1970-ian wlebSi momavali kvleva-Zieba adreuli hominidebis
fiqrobdnen, rom es adgilebi im saxlebis saZirkvels cxovrebis Sesaxeb albaT met informacias mogvcems.
warmoadgendnen, sadac hominidebs (albaT, ufro mam- hqondaT Tu ara maT sacxovreblebi, Tu sakvebis mo-
rebs) xorci sxvebisTvis gasanawileblad mihqondaT sapoveblad erTi adgilidan meoreze gadadiodnen?
(rogorc Cans, mdedrebisa da bavSvebisaTvis). marT- rogor icavdnen Tavs mtaceblebisgan? maT jer ar
lac, meri liqim aRmoaCina ori adgili, sadac misi icodnen mtaceblebisgan Tavis dasacavad cecxlis
azriT, adreul hominidebs martivi nagebobebi hqon- gamoyeneba.A iqneb dasaZineblad xeebze adiodnen?
daT aSenebuli (ix. sur. 7-3). erTi maTgani ubralo,
qvis wres warmoadgenda, romelic liqis varaudiT,
buCqebisgan gakeTebuli, qarisgan damcavi patara qvis iaraRi da kultura
nagebobis saZirkveli iyo; meore ki mWidrod dayrili
qvis natexebiT Semofargluli wris formis sivrce miuxedavad imisa, Tu rogori pasuxebi gaecema am
gaxldaT, romelsac gars ertya sxva Semofargluli kiTxvebs, damuSavebuli qvis iaraRis arseboba ukve
sivrce. meri liqi varaudobda, es meore sivrce xSiri imis maCvenebelia, rom adreul hominidebSi kultu-
bardebisgan iyo gakeTebuli, mtaceblebisgan Tavis ris Canasaxebi arsebobdaA. arqeologebi Tvlian, rom
dasacavad. daaxloebiT aseTi saSualebiT icaven iseTi kanonzomiereba qcevaSi, rogoricaa iaraRis
Tavs im regionSi mcxovrebi Tanamedrove mwyemsebic. damzadebis garkveuli wesi, romelsac iziarebs da
magram arqeologebi ramdenime mizezis gamo ar eTanx- swavlobs individebis garkveuli jgufi, kulturu-
mebian azrs, rom es Zeglebi sacxovrebel bazebs war- li qcevis niSaniaA. iaraRis damzadeba ar gulisxmobs,
moadgendnen. erTia, rom xorcis mWameli sxvadasxva rom adreuli adamianebis kultura dRevandeli ada-
cxoveli aseT Zeglebs xSirad stumrobda, ris gamoc, mianebis rTuli kulturis msgavsi iyo. Simpanzeebs
xorciani ZvlebiT garSemortymul adgilas hom- aqvT iaraRis gamoyenebisa da damzadebis Cvevebi,
inidebi mSvidad ver icxovrebdnen; meore mizezi is romlebic rogorc Cans, naswavlia, magram kul-
aris, rom am Zeglebze aRmoCenili cxovelTa naSTebi turuli qcevebis TvalsazrisiT maTi ganviTareba
yovelTvis bolomde danawevrebuli da damuSave- CamorCebaA.
buli ar iyo. aq rom hominidebis sacxovrebeli ba- kerZod, ra ganasxvavebs adamianTa kulturas
zebi yofiliyo, xorci ufro ukeTesad iqneboda da- cxovelTa qcevebisgan? anTropologebi ukve sauku-
muSavebuli da ConCxebi danawevrebuli. mesame, qvisa neze metia, rac am sakiTxs Seiswavlian, magram SeTanx-
da kldis natexebis wriuli ganlagebis mizezi Sei- mebas aqamde ver miaRwies. erTi ram aSkaraa: kultura
117
olduvais xeobaSi aRmoCenili qvebisa da Zvlebisgan gakeTebuli rkali, romelic meri liqim uZvelesi qoxis
naSTebad CaTvala.A
dividebs saerTo Sekrebis adgilze sakvebi mxolod li da xmauriani bavSvi nadirobis dros xels SeuSli-
TavisTvis mietanaT. logikidan gamomdinare, erT- daT. imis gamo, rom mamrebs (da albaT mdedrebsac,
maneTis axlo monaTesave individebi, magaliTad, romlebsac Svilebi ar hyavdaT), saxlidan Sors was-
mSoblebi, Svilebi da da-Zmebi, erTmaneTs ufro vlis meti SesaZlebloba hqondaT, albaT leSis Seg-
gaunawilebdnen sakvebs, vidre ufro Soreul naTe- rovebasa da nadirobasac swored isini SeZlebdnen.
savebs. am azris damamtkicebelia isic, rom Simpan- patara bavSvebiani dedebi ki albaT Semgroveblobas
zeebs Soris sakvebis ganawileba yovelTvis axlo (mcenareebs agrovebdnen) eweodnen sacxovrebel ba-
naTesavebs Soris xdebAa. amgvarad, adgilebi, sadac zebTan an adgilebTan axlomdebare midamoebSi.
adreuli hominidebis socialuri aqtivobis kvals sacxovrebeli bazebis an sacxovrebeli adgilebis
vpoulobT, SeiZleba ojaxuri jgufebis arsebobas Seqmnam homo-ebSi sakvebis ganawilebis SesaZlebloba
amtkicebdnen. rogor xdeboda socialuri qcevis gazardAa. radgan mcirewlovani bavSvebis dedebi
aseTi sistemis - axlo naTesavebis Sekrebebis, das- iZulebulebi iyvnen, axlomdebare adgilebSi Sem-
venebisa da sakvebis ganawilebis evolucia? ganvixi- groveblobiT Semofargluliyvnen, erTaderTi gamo-
loT erTi modeli. savali maTTvis aucilebeli sakvebis misawodeblad
Soridan motanili sakvebis ganawileba iyo. visTvis
kulturis evoluciis modeli SeiZleboda sakvebi gaenawilebinaT? ra Tqma unda,
axlo naTesavebisTvis. maTTvis sakvebis ganawileba
adreuli homo-s tvinis moculoba samjer aRe- imas niSnavda, rom maTi naSieri gadarCeboda, raTa
mateboda avstralopiTekinebisas. rogorc Semd- STamomavloba gagrZelebuliyo. amgvarad, Tu ad-
gomSi, hominidebis evoluciis mimarTulebebisadmi reul homo-s sacxovrebeli bazebi da ojaxebi hqon-
miZRvnil TavSi ganvixilavT, tvinis moculobis zr- daT, swored es unda gamxdariyo im naswavli da ga-
dis erT-erT SesaZlo Sedegi naklebad momwifebuli ziarebuli qcevebis ganviTarebis sawyisi, romelsac
bavSvebis dabadeba iyo. aseTi bavSvebis arseboba kultura ewodebaA.
nawilobriv xsnis maTi sxvebze damokidebulebis pe- simarTle rom vTqvaT, es “zRaparia”, romlis
riodis gaxangrZlivebasac. sxva cxovelebTan Sedar- simarTlesac verasodes davamtkicebT. Tumca, es
ebiT Cven ara mxolod Cveni cxovrebis umetes nawils, zRapari arqeologiur masalas SeesabamebaA. sxvadasx-
aramed Cveni absoluturi drois umetes nawils va modelis qvis iaraRi mxolod adreuli homo-s
damokidebul mdgomareobaSi vatarebT. bavSvTa xan- gamoCenasTan erTad CndebaA. amave dros iwyeba hom-
grZliv damokidebul mdgomareobas udidesi mniS- inidebis anatomiuri evoluciis ramdenime mimar-
vneloba hqonda adamianis evoluciaSi. Teodosius Tuleba, rac garkveuli modelebis qvis iaraRis
dobJanskis mixedviT: damzadebasa da gamoyenebaSi aisaxeba: tvinis mocu-
“swored ususuroba da mSoblebsa da sxva pire- lobis zrda, mdedrebis menjis formis cvlileba
bze damokidebuleba uwyobs xels komunikabeluro- imgvarad, rom ufro didTaviani bavSvi moTavsdes da
bisa da swavlis process, romelzec mTlianad aris kbilebis, saxisa da ybebis zomis SemcirebaA.
damokidebuli kulturis gadacemaA. Ees, albaT, adami-
anis zrdis modelis umniSvnelovanesi upiratesobaa hominidebis evoluciis
evoluciis procesSi”. mimarTulebebi
adre Tvlidnen, rom avstralopiTekinebsac
damokidebulebis iseTive xangrZlivi periodi hqon-
tvinis moculobis zrda
daT, rogoric Tanamedrove adamianebs, magram maTi
kbilebis ganviTarebis mixedviT Tu vimsjelebT, avs-
avstralopiTekinebs SedarebiT mcire moculo-
tralopiTekinebi adamianis msgavsi maimunebis gan-
bis Tavis qala aqvT: daaxloebiT, 380-530 sm3, rac
viTarebis modelTan ufro axlos idgnen. amgvarad,
didad ar aRemateba Simpanzeebisas. 2.3 mln. wlis win,
momwifebis gaxangrZlivebuli periodi SedarebiT
daaxloebiT im dros, rodesac sxvadasxva modelis
ufro axalia, magram ramdenad axali, jer ver vity-
qvis iaraRi pirvelad gamoCnda, zog hominidSi tvi-
viT.
nis moculobis zrda SeimCnevAa. am hominidebis anu
marTalia, miwis saTxrelad, Tavdacvis an leSis
adreuli homo-s Tavis qlis moculoba saSualod
dasamuSaveblad iaraRis gamoyenebam bipedalizmis
630-640 sm3-is toli iyo, rac Tanamedrove adamianis
ganviTarebas Seuwyo xeli, magram srulma bipedal-
Tavis qalis moculobis 50%-s udris (daaxloebiT
izmma Tavis mxriv, iaraRis damzadebis ukeTesi sa-
1,300sm3). (ix. sur. 7-4). Cveni gvaris ufro gviandeli
Sualeba da aqedan gamomdinare, sakvebis mopovebis
warmomadgenelis, homo ereqtusis, romelic pirve-
efeqturoba gazardaA. rogorc ukve vnaxeT, arsebobs
lad daaxloebiT, 1,8 mln. wlis win gamoCnda, Tavis
arqeologiuri masala imisa, rom adreuli hominide-
qalis moculoba 895-1,040 sm3 iyo, rac Tanamedrove
bi leSs agrovebdnen da SeiZleba nadirobdnen kidec
adamianis Tavis qalis moculobis 70%-s udris.
ukve adreuli pliocenis periodSi. marTlac, arse-
avstralopiTekinebi mcire zomisani iyvnen, ro-
bobs imis damamtkicebeli sakmao masala, rom adreu-
gorc adreuli (homo–ebi), amitom fiqroben, rom
li hominidebi xocavdnen da albaT Wamdnen sakmaod
tvinis moculobis aseTi zrda albaT gviandeli
did cxovelebs daaxloebiT 2 milioni wlis win.
hominidebis sxeulis ufro didi zomis Sedegi unda
roca ar unda daewyoT hominidebs leSis Seg-
yofiliyo. Tu sxeulis zomas gaviTvaliswinebT, da-
roveba da regularuli nadiroba, leSis Sesagrove-
vinaxavT, rom 2 milioni wlis ganmavlobaSi tvinis
blad maT sakmaod Sors uxdebodaT wasvlaA. adreuli
ara mxolod absoluturma, aramed SefardebiTma
homo-s jgufebSi Cvilobisa da bavSvobis xangrZliv-
zomamac mkveTrad moimatAa. bolo 2 mln. wlis man-
ma periodma albaT, pirveli sacxovreblebis Seqmna
Zilze hominidebis tvinis SefardebiTi zoma orjer,
daaCqaraA. mSobiarobisa da dabadebuli bavSvis mov-
absoluturi zoma ki samjer gaizardaA.
lis dros axlad namSobiarebi dedebisTvis Zneli
ra garemoebam Seuwyo tvinis moculobis zrdas
da SeuZlebelic ki iqneboda Sor gzaze sanadirod
xeli? rogorc adre aRvniSneT, mravali anTropolo-
wasvlAa. ra Tqma unda, SeiZleboda bavSvis zurgze
gis azriT, amgvari zrda 2,5 mln. wlis win qvis iaraRis
Camokideba, magram es, garda imisa, rom saxifaTo iyo,
damzadebis dawyebasTanaa dakavSirebuli. am Teor-
arc Tu ise mosaxerxebeli iqneboda, radgan Wirveu-
119
ias Semdegnairad asabuTeben: qvis iaraRis damzadeba fardebiT, Zalian didi zomisaa albaT imis gamo, rom
mniSvnelovani iyo Cveni winaprebis gadarCenisaTvis, maTi sakvebi ZiriTadad maRal xeebze izrdeboda da
ris gamoc, bunebrivma gadarCevam didi moculobis patara kurkebis, Txilisa da bolqvebisagan Sedgebo-
tvinis mqone individebi gamoarCia, radgan maT hqon- dAa.
daT iaraRis ukeT damzadebisaTvis Sesaferisi ro- avstralopiTekinebs hqondaT ybis sqeli Zvlebi,
gorc fizikuri, ise gonebrivi monacemebi. am Sexed- rac ReWvasTan unda yofiliyo dakavSirebuli. maT
ulebis Tanaxmad, tvinis moculobis zrda da ufro didi saxeebi hqondaT, romelTa Tvalebis qvemoT
rTuli iaraRis damzadeba erTdroulad xdebodAa. mdebare nawili win iyo wamoweuli. Homo-s sxvadasx-
anTropologTa sxva jgufis azriT, tvinis zrdisT- va formebze dakvirvebisas vxedavT, rom aRiniSneba
vis SeiZleba sul sxva faqtorebs Seewyo xeli, mag- saxis zomis, saReWi kbilebisa da ybebis zomis Semci-
aliTad oms, nadirobas, sicocxlis gaxangrZlive- reba (ix. sur. 7-5). rogorc Cans, bunebrivi gadarCevis
basa da enas. romel faqtorebsac unda SeewyoT xeli midrekileba didi da Zlieri saReWi aparatis mimarT
tvinis moculobis zrdisTvis, maT xeli kulturuli SeneldaA. amis erT-erTi mizezi SeiZleba iyos is, rom
SesaZleblobebis zrdasac Seuwyes. amgvarad biped- Homo-s gvaris wevrebma ufro advilad dasaReWi
alizmTan erTad, tvinis moculobis zrda erTgvar sakvebis gamoyeneba daiwyes. amgvari sakvebi albaT
wyalgamyofs warmoadgens adamianis evoluciaSi. Seicavda fesvebs, xilsa da xorcs. rogorc mogvi-
(zogierTi im fiziologiuri problemis gasacnobad, anebiT vnaxavT, Tavisi roli albaT iaraRisa da ce-
romelic tvinis moculobis gafarToebisaTvis unda cxlis gamoyenebamac Seasrula.A
daZleuliyo, ix. CarCo “tvini da sisxli”). rodesac sakvebi cecxlze mzaddeboda da ad-
hominidebis tvinis moculobis zrdasTan erTad, vili dasaReWi iyo. calkeuli adamianebi (individe-
bunebrivma gadarCevam xeli Seuwyo mdedrebis men- bi), romelTac ufro patara saxe, kbilebi da ybebi
jis gafarToebas ufro didTaviani nayofis mosaT- hqondaT, wamgebian mdgomareobaSi aRar iqnebodnen
avseblad. magram albaT unda yofiliyo mdedrebis da amitom, saxis, saReWi kbilebisa da ybebis zomac
menjis gafarToebis garkveuli zRvari, raTa imave droTa ganmavlobaSi Semcirdeboda.
dros bipedalizmis adaptaciac momxdariyo. raRac meore mxriv, arsebobs eWvi, rom adamianisaTvis
gamosavali unda gamoZebniliyo da gamoiZebna kidec. damaxasiaTebeli sxva Strixebi mas Semdeg ganviTar-
es aris axalSobilis drekadi Tavis qala, romlis Zv- da, rac tvinis moculobam zrda daiwyo, anu homo-s
lebic mSobiarobis dros erTmaneTze gadadis. imis gvaris evoluciis periodSi.
gamo, rom Tavis qalis Zvlebi mSobiarobamde rbilia, riT SeiZleba imis dasabuTeba, rom cvlilebebi
axalSobils, romelsac SedarebiT didi moculo- garegnobasa da qcevaSi, romlebzec visaubreT, homo-
bis tvini aqvs, SeuZlia gamoetios dedis menjidan. s gvarSi mimdinare evoluciis periodSi moxda? axla
adamianebi ganviTarebis SedarebiT adreul etapze ganvixilavT homo-s ganamarxebul Zvlebs da vnaxavT,
ibadebian da mravali wlis ganmavlobaSi arian Tu rogor ukavSirdebian isini tvinis moculobis
damokidebulni mSoblebze. rogorc ukve aRvniSneT, zrdas da saxis, ybebisa da kbilebis zomis Semcire-
es xangrZlivi periodi kulturis evoluciis mniS- bas.
vnelovani faqtoriaA.
Eevoluciis sxva niSnebi
saxis, kbilebisa da ybebis
zomis Semcireba erTi, TvalsaCino namarxi, romelzec Semdgom TavSi
vimsjelebT, vnaxavT hominidebSi tvinis zomis,
kbilebisa da ybebis cvlilebas. Hhominidebis evo-
tvinis moculobis zrdis msgavsad, hominidebis
luciaSi sxva cvlilebebi ar SeiZleba daTariRdes
evoluciaSi mniSvnelovani cvlilebebi saxis,
konkretuli droiT gansakuTrebiT ki _ hominideb-
kbilebisa da ybebis mxriv 2 milioni wlis winandel
Si. magaliTisTvis, Cven viciT, rom Tanamedrove
periodamde ar aRiniSnebodaA. yvela avstralopiTe-
kinis saReWi kbilebi _ maTi sxeulis zomasTan Se-
A suraTi 7-4 Australopithekus afrikanus, Homo ereqtus da Homo sapiens Tavis qalebis daaxloebiTi moculobebis Sedareba, saidanac Cans
hominidebis evoluciaSi tvinis moculobis zrdis tendencia.
120
adreuli homo
hominidebi, romelTa tvinis rogorc absolu-
turi, ise SefardebiTi zoma avstralopiTekinebisas
aRemateboda, daaxloebiT 2.3 mln. wlis win gaCnd-
nen. es hominidebi, romlebic Cvens anu homo-s gvars
miekuTvnebian, or saxeobad iyofian: Homo habilis da
Homo rudolfensis. orive maTgani umTavresad keniisa
da tanzaniis dasavleTiT aris aRmoCenili, magram
maTi kvali aRmosavleT da samxreT afrikis sxva nawi-
lebSic, kerZod, eTiopiaSi, omos auzsa da samxreT
afrikaSi, sterkfonteinis gamoqvabulSic aRmoCnda.
orive saxeoba imave adgilas da imave dros cxov-
robda, rodesac Australopithecus boisei; metic, SeiZleba
Homo habilis /rudolfensis (ER 1470), romelic riCard liqim 1972
mogvianebiT Homo erectus-is drosac ecxovra.
wels aRmoaCina. yuradReba miaqcieT mis maRal Sublsa da did
rogorc Cans, homo habilis am or saxeobaze adre
Tavis qalas.
arsebobda, daaxloebiT 2.3 mln. wlis win. avstralo-
piTecinebTan SedarebiT, mas bevrad ufro didi
moculobis tvini, daaxloebiT 630-640 sm3, Semcire-
buli zomis saReWi da saWreli kbilebi hqonda.A misi habilis nawilobriv mainc xeze cxovrobdAa. dasaSvebia,
ConCxis danarCeni nawilebi avstralopiTekinebis rom isini, avstralopiTekinebis msgavsad, sqeso-
msgavsi iyo, Zlieri xelebisa da SedarebiT grZeli brivad dimorfulebi iyvnen, radgan individebi erT-
mklavebis CaTvliT, rac gvafiqrebinebs, rom Homo maneTisgan zomiT Zalze gansxvavdebodnen.
A. africanus H. habilis
Homo rudolfensis daaxloebiT Homo habilis-is Taname- Tvlis, rom evropaSi aRmoCenili Zvlebis mixedviT,
drovea da maT bevr saerTo niSani aqvT. mravali pa- Homo erectus Homo sapiens-is adreuli warmomadgenel-
leoanTropologi am or saxeobas Soris veraviTar ia. sxva mecnierebis azriT, evropuli masala da misi
gansxvavebas ver xedavs, zogjer isini erTmaneTSic ki msgavsi, samxreT afrikasa da axlo aRmosavleTSi aR-
erevaT. mecnierebi, romlebic am or saxeobas Soris moCenili masala gansxvavebul saxeobas ekuTvnis da
gansxvavebas xedaven, amtkiceben, rom Homo rudolfensis- misi klasificireba unda moxdes Homo heidelbergensis-
is saReWi kbilebi minanqris ufro sqeli feniT aris is saxelwodebiT.
dafaruli, rom mas ufro patara da brtyeli saxe
aqvs; metic, misi kidurebis proporciebi ufro axloa Homo erectus-is aRmoCena
Tanamedrove adamianis kidurebTan, vidre Homo habi-
lis-isA. miuxedavad ufro didi zomis kbilebisa da gan- 1891 wels germanelma mecnierma eJen diubuam ia-
ieri saxisa, Homo rudolfensis-is kbilebis aparati ufro vaze gaTxrebis dros aRmoaCina Pithecanthropus erectus,
Semcirebulia avstralopiTekebTan SedarebiT, Homo es saxeli mas TviTon SeurCia, rac “adamianis msgavs
habilis-is tvinis moculoba ki avstralopiTekebisas, gamarTul maimuns” niSnavs. (Cven mas Homo erectus-is
sul cota, samjer mainc aRemateba.A saxeliT movixseniebT). es ar iyo adamianis msgavsi
imis gamo, rom Homo-s saxeobebis kefis nawilebi cxovelis naSTebis pirveli aRmoCena. neandertale-
Zalian mcire raodenobiT aris aRmoCenili, Znelia li adamiani, romelzec Semdeg TavSi SevCerdebiT,
ganisazRvros, Tu ramdenad Seicvala mdedris menjis ufro adre iyo aRmoCenili. magram verc diubua da
forma. magram tvinis gazrdili moculobidan gamom- verc sxva vinme ver amtkicebda, iavaze aRmoCenili
dinare, romelic TiTqmis samjer didia avstralopi- naSTi adamianis msgavs maimuns ekuTvnoda Tu adami-
Tekinis tvinTan SedarebiT, unda vivaraudoT, rom ans.
zogierTi cvlileba moxdeboda, raTa SesaZlebeli aRmoCenili masala Tavis qalisa da TeZos Zvlis-
yofiliyo SedarebiT didi Tavis mqone bavSvebis gan Sedgeboda. mravali wlis ganmavlobaSi imasac
dabadeba. CvenTvis cnobilia, rom mdedris menjis ki fiqrobdnen, rom es Zvlebi erTsa da imave cxov-
zomaSi momxdari cvlilebebi kargad Cans Homo erec- els arc ki ekuTvnoda. Tavis qala adamianis msgavs
tus-is SemTxvevaSi. amis gamo, axla swored mas ganvixi- Tanamedrove maimunis qalaze (500 sm3) bevrad didi
lavT. iyo, magram amave dros Tanamedrove adamianis qala-
ze (1300sm3) ufro patara. TeZos Zvali adamianisas
HHomo erectus hgavda. ekuTvnoda Tu ara es orive Zvali erTsa da
imave individs? am kiTxvas pasuxi mravali wlis Sem-
Homo erectus Homo habilis-is Semdeg Zalian male deg ftoris analizis saSualebiT gaeca. Tu erTsa da
–daaxloebiT 1,8 mln. wlis Semdeg ganviTarda. is imave adgilas aRmoCenil ZvlebSi ftoris erTnairi
pirveli hominidi iyo, romelic Zvel samyaroSi Semcvelobaa, isini Tanadroulia. aRmoCnda, rom di-
farTod gavrcelda. Homo erectus-is naSTebi pirve- ubuas mier aRmoCenil ZvlebSi ftoris erTnairi Sem-
lad iavaze aRmoCnda, mogvianebiT _ CineTSi, kidev cveloba iyo, e.i. isini erTi asakisa iyvnen.
ufro gvian ki _ afrikaSi. paleoanTropologebis 1930-iani wlebis Sua periodSi iavaze g.h.r. fon
umravlesoba Tvlis, rom adamianis romeliRac wi- kenigsvaldis aRmoCenam ara mxolod daadastura di-
naparma afrikidan aziaSi gadainacvla. bolo drom- ubuas adrindeli mosazreba da gaaRrmava, Cveni cod-
de iTvleboda, rom swored Homo erectus iyo is saxe- na Homo erectus-is fizikuri aRnagobis Sesaxeb, aramed
oba, romelmac gadainacvla, radganac swored is ukeT gansazRvra adreuli adamianebis arsebobis pe-
cxovrobda aRmosavleT afrikaSi 1.6 mln. wlis win, riodi. mas Semdeg iavaze Homo erectus-is kidev bevri
xolo aziaSi isini gamoCndnen arauadres 1 mln. wlis naSTi aRmoCnda.A fiqrobdnen, rom iavaze aRmoCenili
winandeli periodisa. bolodroindeli daTari- Homo erectus-is naSTebi 1 mln. weliwadze ufro Zveli
Rebis mixedviT varaudoben, rom iavaze aRmoCenili ar unda yofiliyo, magram Tanamedrove argon-argo-
Homo erectus SeiZleba kidev ufro Zveli, 1,8 milioni nis daTariRebis Sedegad maTma asakma 1,8 mln. wliT
wlis winandeli yofiliyo. Homo erectus-is dmanisSi ukan gadaiwia.
(saqarTvelos samxreT-dasavleTSi) aRmoCenili ga- diubuasa da fon kenigsvaldis aRmoCenebs So-
namarxebuli masala ki daaxloebiT 1.7 milioni wlis ris, kanadelma profesorma devidson bleqma, ro-
winandeli periodiT TariRdeba. Tu es daTariReba melic pekinis universitetSi aswavlida, daiwyo Cou
zustia, gamodis, rom adreuli hominidebi afriki- kou dianis maxloblad mdebare didi gamoqvabulis
dan kidev ufro adre gamosulan. marTlac, 2001 wels gamokvleva, sadac ganamarxebuli kbilebi aRmoaCina.
dmanisSi aRmoCenili erTi kargad Semonaxuli Tavis gadawyvita ra, rom kbilebi hominidebis jer ucnob
qalis zogierTi niSani Homo habilis-is (xelmarjve ada- gvars ekuTvnoda, mecnierma moiZia saxsrebi im midam-
miani) msgavsia: tvinis moculoba 600 sm3-s aRemateba, oSi gaTxrebis Casatareblad. ori wlis muSaobis Sem-
SedarebiT didi zomis eSvebi da warbebis dabali deg man da misma kolegebma kirqvis fenaSi aRmoaCines
xazi. Tu es Tavis qala marTlac Homo habilis-s miekuT- Tavis qala, romelsac “pekineli adamiani” daarqves.
vneba, sainteresoa, ratom iTvleba, rom Homo habilis 1934 wels bleqi gardaicvala, misi saqme ki franc
da gardamavali saxeoba _ H. habilis-erectus afrikidan videnreixma gaagrZela.
wamovidnen. dasavleT afrikaSi Homo erectus-is aRmoCena 1950-
arsebobs meore kiTxvac: Homo erectus-is mxolod ian wlebSi moxda (ix. sur. 7-6). mas Semdeg bevri _
erTi saxeoba arsebobda Tu ramdenime? zogierTi aRmoCena gakeTda aRmosavleT afrikaSi, kerZod ki
mecnieris azriT, Homo erectus-is aziur da afrikul or Zeglze, olduvais xeobaSi, (tanzania) da mdinare
populaciebs Soris sakmaod bevri gansxvavebaa imisT- turkanas raionSi (keniaSi). nariokotomeSi, romelic
vis, rom or gansxvavebul saxeobad CavTvaloT: Homo turkanas tbis dasavleTiT mdebareobs, biWis TiTq-
erectus CavTvaloT afrikul populaciad, xolo H H omo mis dauzianebeli ConCxi aRmoCnda, romelic 1.6 mln.
ergaster _ aziurad. ufro metic, Homo erectus-is (anu wlis winandeli periodiT TariRdebaA. olduvais aR-
Homo ergaster-is) ganamarxebuli Zvlebi evropaSic aris moCenebi ki daaxloebiT 1.2 mln. wlis winandeliaA.
aRmoCenili, magram zogierTi paleoanTropologi
H
123
dmanisi,
ternifini, saqarTvelo
alJiri
• zoukoudiani, CineTi. •
lantiani, CineTi. •
jianSi, CineTi. •
• iuanmou, CineTi. •
•
sidi adberahami tem kuieni, vietnami
moroko leng trengi, tailandi
•
•
melka kunturi, eTiopia
omo, eTiopia
nariokotoeme, kenia • •
••
koobi fora, kenia
lainiamoki, kenia
•
• trinili, java • •
olduvai,
tanzania sangirani, java
svartkransi,samx. afrika
•
Zlebeli, radgan mxolod maT- Tavis qala). nebismieri erTi Ta- Seadara (cdisTvis iseTi Tavis
gan SeiZleboda saWiro zomebis vis qalis Semowmeba sakmarisi ar qalebi gamoiyenes, romlebic
aReba. isini 1,8-0,5 milioni iqneboda, radgan darwmunebiT saWiro azomvebisTvis gamodge-
wlis winandeli periodiT iyo veravin ityvis, ra raodenobis in- boda). imis gamo, rom uZvelesi
daTariRebuli. Tanabari piro- formaciis mowodebas SeZlebda Sereuli nimuSebi, savaraudod,
bebis arsebobisas, daTariRe- am 16-dan aRebuli nebismieri ni- erTze meti saxeobisgan iyo war-
baSi aseTi didi diapazonis ar- muSi. amitom, kramerma gamoiyena moSobili, mas cvalebadobis meti
sebobas meti cvalebadoba unda 1000 sxvadasxva SemTxveviTi ni- niSnebi unda hqonoda, vidre Ta-
gamoewvia, amitom ufro mosa- muSi 16-is asarCevad. namedrove adamianisas. asec iyo.
lodneli iyo, rom 16 savaraudo rogori iyo Sedarebebis Tanamedrove adamianis TiTqmis
Homo erectus-is Tavis qala met Sedegebi? 16 savaraudo Homo yvela Tavis qalas cvalebadobis
cvalebadobas gamoavlenda, vi- erectus-is Tavis qalam imaze meti naklebi niSnebi hqonda, vidre
dre Tanamedrove adamianebis cvalebadoba ar uCvena, vidre uZveles Sereul nimuSebs.
Tavis qalebi. kramers undoda Tanamedrove adamianebis Tavis amdenad, krameris gamokvl-
am 16 Tavis qalis Tanamedrove qalebis umetesobam, rac imaze evam aSkarad gviCvena, rom aziasa
adamianis amdenive Tavis qalas- metyvelebda, rom isini saerTo da afrikaSi 1,8-0.5 mln wels So-
Tan Sedareba. magram rogor winapridan warmoiSvnen. am daskv- ris mcxovrebi hominidebi Homo
unda aerCia es 16 Tavis qala nis Sesamowmeblad kramerma Ta- erectus-ebi iyvnen.
SerCeuli uamravi raodenobi- namedrove nimuSebi uZvelesi
dan? (mas hqonda 2,533 gazomili hominidebis Sereul nimuSebs
magram, e.w. aSelis periodis iaraRis kompleqtebi, raodenobiT aRmoCndaA. imis gamo, rom Homo erectus
romlebic 1.5 mln.-dan 1 mln. wlis winandel periods Zveli samyaros yvela regionSia aRmoCenili, sain-
miekuTvneba, Zalian hgavs erTmaneTs, xolo Homo erec- teresoa, ratom aris iaraRis damzadebis gansxvave-
tus-is erTaderTi hominidia, romelic mTeli am peri- buli tradicia dasavleTsa da aRmosavleTs Soris.
odis ganmavlobaSi cxovrobdAa. amdenad, pirobiTad zogi arqeologis azriT, didi orferda iaraRi imi-
iTvleba, rom swored Homo erectus aris aSelis peri- tom aris naklebad gavrcelebuli aRmosavleT da
odis qvis iaraRis damamzadebeli. Aam iaraRs qvemoT samxreT-aRmosavleT aziaSi, rom aziaSi Homo erectus-
aRvwerT. s iaraRis dasamzadeblad ukeTesi masala _ bambuki
hqondaA. bambuki samxreT-aRmosavleT aziaSi Semde-
aSelis iaraRis damzadebis tradicia gac mravali daniSnulebiT gamoiyeneboda: Zalian
wvetiani isrebis, miwis saTxreli da saWreli iaraRis
qvis iaraRis damzadebis tradicias saxeli daer- dasamzadeblad. jefri poupma daaskvna, rom bambu-
qva am iaraRis pirvelad povnis adgilis, wm. aSelis ki aziis swored im adgilebSi izrdeba, sadac xel-
mixedviT, es adgili safrangeTSiaA. magram yvelaze culebisa da didi zomis orferda iaraRis nakleboba
Zveli aSeluri iaraRi, romelic 1.5 mln. wlis win aRiniSnebAa.
iyo damzadebuli, aRmosavleT afrikaSi, tanzani-
aSi, mdinare peninjis maxloblad aRmoCndaA. aSeluri didi zomis cxovelebis Wama
iaraRi olduvanurisgan zomiT gansxvavdeba da stan-
dartuli formisa da dizainis mixedviT aris damza- zog aSelur Zeglze didi zomis cxovelebze
debuli. olduvanur iaraRs mWreli pirebi ramden- nadirobisa da maTi Wamis damamtkicebeli masala
ime dartymiT aqvs gakeTebuli, aSelur iaraRs ki _ aRmoCndAa. f. klark houelma, romelmac espaneTSi
ufro meti raodenobis anatkeCebis CamomtvreviT. Zeglebi: toralba da ambrona gaTxara, didi raode-
am iaraRis umravlesoba Zalian didi anatkeCebisgan nobis spilos naSTebi da adamianis mier damzadebuli
aris damzadebuli, romlebic aseve didi nukleuse- iaraRi aRmoaCinaA. houelis azriT, adamianebi spi-
bidan an qvebidan aris Camomtvreuli. loebis SesaSineblad cecxls iyenebdnen, raTa Wao-
yvelaze damaxasiaTebeli da gvrcelebuli aSe- bebisken gaerekaT, saidanac Tavs veRar daaRwevdnen.
luri iaraRia qvis orferda xelculebi, romelTac amgvari nadirobisTvis adamianebs erToblivi gegma
cremlis forma da gaTxelebuli, galesili wveri unda SeemuSavebinaT da did jgufebad gaerTianebu-
aqvT. didi zomis sxva iaraRi qvis danebs da weraqvebs liyvnen.
mogvagonebs. napovnia agreTve mravali anatkeCi, magram amtkicebs Tu ara didi da saSualo
romlebic farTopirian safxekebs warmoadgens. cxovelebis Zvlebis adamianis mier damzadebul iar-
adreuli aSelis iaraRi, rogorc Cans, magari qvis aRTan erTad aRmoCena imas, rom adamianebi am cxovele-
dartymiT iyo damzadebuli. ufro gviandeli iaraRi bze nadirobdnen? zogi mecnieris azriT, romelTac
ki, romelic ufro ganieri da brtyelia, albaT, Zv- espaneTSi Zeglebi toralba da ambrona Seiswavles,
lis an irmis rqis ufro rbili CaquCiT unda daemza- SesaZlebeli iyo adamianebs am cxovelebis mxolod
debinaT. qvis iaraRis rbili qvis teqnikiT damzadeba leSiT esargeblaT. imis gamo, rom Zeglebi toral-
mniSvnelovani inovacia iyo. magari CaquCis teqnikiT ba da ambrona uZvelesi mdinareebis (nakadulebis)
(qvis qvaze dartymiT) qvis iaraRis damzadebis dros dinebebis maxloblad mdebareobdnen, SesaZloa,
basri da sasurveli formis iaraRis damzadeba Zalian bunebrivi sikvdiliT daRupuli spiloebis Zvlebi
Znelia, radgan qvis dartymiT mxolod didi da sqeli dinebas garkveul adgilebSi SeegrovebinaA. erTi ram
anatkeCebis Camomtvrevaa SesaZlebeli (im gamonak- aSkaraa, rom adamianebi gaazrebulad anawevrebdnen
lisiT, rodesac xelosani Zalian daxelovnebulia an sxvadasxva cxovels, radgan sxvadasxva cxovelis Zv-
gansakuTrebul qvasTan gvaqvs saqme). rbili CaquCis lebis maxloblad sxvadasxvanairi qvis iaraRia aR-
teqnologiiT Camomtvreuli anatkeCebi ufro Txeli moCenili. amgvarad, sakamaToa, nadirobdnen Tu ara
da grZelia, xelosansac ukeT SeuZlia misi zomisa da adamianebi did cxovelebze toralbasa da ambronaSi;
formis gakontrolebAa. anu SesaZlebelia ufro Tx- erTaderTi, raSic SeiZleba darwmunebuli viyoT,
eli, mWreli da rTuli formis iaraRis damzadebaA. aris is, rom did cxovelebs Wamdnen, xolo ufro pa-
xelculebis damzadeba orive meTodiT SeiZleboda, tara cxovelebze, albaT, nadirobdnen.
radgan maTi forma martivia, magram is xelculebi,
romlebis ufro Txelia da mWreli, albaT, rbili cecxlis gamoyeneba
CaquCiT unda yofiliyo damzadebuli.
gamoiyeneboda YTu ara xelculebi xis saWre- nadirobis erT-erTi meTodi, romelsac Homo
lad? amis Tqma Znelia, magram rogorc cdis Sede- erectus iyenebda, iyo cecxliT nadiroba, romelic
gad aRmoCnda, isini xis saWrelad ar gamodgebod- dRemde gamoiyeneba monadire an Semgrovebeli
nen. rogorc Cans, am xelculebs ufro didi zomis jgufebis mier. es meTodi Zalian efeqturiaA. cecx-
cxovelebis xorcis dasamuSaveblad iyenebdnen. lo- liT cxovelebs gamodevnian bunagebidan an samala-
rens qilim aSelis xelculebis mikroskopuli Ses- vebidan da mierekebian monadireebisken, romlebic
wavlis Sedegad daadastura, rom maTi cveTis kvali qaris mimarTulebiT arian Casafrebulni. adamian-
ufro sayasbo saqmianobis Sesabamisi iyo. SesaZlebe- ebis umetesoba, romlebic am meTods iyenebdnen, ce-
lia maT xis dasamuSavebladac iyenebdnen, magaliTad cxls Segnebulad anTebdnen, magram gamoiyeneboda
_ mis gasaTlelad an gasaxvretad. Ees culi gamodge- mexis dacemiT gamowveuli cecxlic. anTebda YTu ara
boda miwis saTxreladac. uiliam qalvinma gamoTqva cecxls Homo erectus? imis gamo, rom is erTaderTi
azri, rom cxovelebze nadirobisas aseTi xelculis hominidia, romelic civi zamTris pirobebSi cxov-
diskoseburad srolac SeiZleboda maTi daWris an robda, mecnierebi fiqroben, rom anTebda da iyeneb-
mokvlis mizniT. da cecxls, gaTbobis mizniT mainc. zogierT adreul
aSelis iaraRi didi raodenobiT aris aRmoCe- Zeglze cecxlis gamoyenebis aSkara kvalia aRmoCe-
nili afrikaSi, evropasa da das. aziaSi, magram or- nili, magram cecxli bunebrivi gziTac SeiZleboda
ferda qvis culebi, danebi da weraqvebi aRmosavleT gaCeniliyo. amdenad, jer kidev zustad cnobili
da samxreT-aRmosavleT aziaSi SedarebiT mcire ar aris, Segnebulad akontrolebda Tu ara cecxls
128
samuSao sivrce
samuSao sivrce
suraTi 7-8 tera amataSi aRmoCenili mrgvali qoxis rekonstruqciAa. misi zoma daaxloebiT 30
X 15 futi unda yofiliyo.
X 30 unda yofiliyo (sur. 7-8). TiToeuli qoxis mTa- andel da Tanamedrove kulturebSic ki sxvadasxva
vari damaxasiaTebeli niSani SuaSi moTavsebuli kera tipis rituali wiTeli Jangmiwa sisxlis an zogadad,
iyo, romelsac orpiri qarisgan Crdilo-aRmosavleT sicocxlis aRsaniSnavad gamoiyenebodaA. oqros gan-
kuTxeSi amoyvanili dabali kedeli icavdaA. aRmoCeni- sakuTrebuli mniSvneloba damkrZalav ritualebSi
li masalidan gamomdinare, tera-amatas mcxovrebni eniWebodAa. aRmoCenilia didi raodenobiT naSTebi,
agrovebdnen zRvis moluskebsa da midiebs, Tevza- romelTac oqros kvali etyobaT da qveda paleoli-
obdnen da maxlobel teritoriaze nadirobdnen. Tis anu daaxloebiT 200,000 wlis winandeli periodiT
cxoveluri naSTebidan Cans, rom maTi nadavli iyo TariRdebian. Tumca ar arsebobs araviTari mtkice-
rogorc didi, ise mcire zomis cxovelebi. Mmagali- buleba, rom Homo erectus-ebi Tavis micvalebulebs
Tad: iremi, spilo, taxi, martorqa da rqosani pi- krZalavdnen an rom ritualebSi oqros iyenebdnen.
rutyvi. zog qoxSi TvalsaCinoa iaraRis xelosnis is SeiZleba sxeulis mosarTavad, an mwerebisgan Ta-
samuSao adgili, sadac iaraRis namtvrevebi yriaA. im vis dasacavad gamoiyenebodAa.
adgils, xSirad sadac xelosani ijda, cxovelis tya- ufro mniSvnelovani da iqneb ufro sakamaToa Cou
vis anabeWdic etyobaA. kou dianis (CrdiloeT CineTi) Semswavlelebis hipo-
Teza, rom Homo erectus-is zogierT naSTs kanibal-
religia da ritualebi izmis ritualis kvali etyobAa. zogierTi individis
Tavis qalis qveda xvreli Segnebulad aris gadide-
aqamde, qveda paleoliTis adamianze msjelobi- buli, xolo saxis Zvlebi - Camsxvreuli. amis mizezi
sas da bolo TavSi, sadac gviani pliocenis periodis SeiZleba tvinis amoReba yofiliyo, rasac rituali
adamianze vmsjelobdiT, ar SevxebivarT maTi arse- iTvaliswinebdAa. arsebobs cnobebi ritualuri kani-
bobis naklebad materialur mxares _ religiasa da balizmis Tanamedrove adamianebSi gavrcelebis Ses-
ritualebs. rogori warmodgena hqonda Homo erectus- axebac. amdenad, uZveles adamianebSi misi arseboba
s garemomcveli samyaros Sesaxeb? atarebdnen Tu dauSvebeli ar unda iyos. magram zogierTi mecnier-
ara isini ritualebs? hqonda Tu ara Homo erectus-s is azriT, Tavis qalis is nawilebi, romlebic TiTqos
religia? am kiTxvebze pasuxis gasacemad saWiro in- Segnebulad aris Camsxvreuli, mis yvelaze sust
formacia Zalian cotaa, magram arsebobs zogierTi nawilebs warmoadgens da gamoricxuli ar aris, rom
miniSneba, romelic gvafiqrebinebs, rom religia qve- lpobis an sxva raime dazianebis gamo iyos daSavebu-
da paleoliTis adamianebis kulturis nawili iyo. li. amdenad, darwmunebiT ver vityviT, rom religia
qveda paleoliTis mTel rig Zeglebze wiTeli da rituali paleoliTuri kulturis nawilebs war-
Jangmiwis (daJanguli Tixa) naSTebia aRmoCenili. moadgendnen.
amas didi mniSvneloba aqvs, radgan mraval ufro gvi-
130
8
Homo sapiens-is warmoSoba
Tavebis Sinaarsi
Homo ereqtus-idan H
Homo sapiens-ze gadasvla
Tanamedrove adamianebis
warmoSoba
ra daemarTaT
neandertalelebs?
132
paleoanTropologebi fiqrobdnen, rom Cveni am TavSi ganvixilavT gaTxrebis Sedegad napovn ma-
saxeoba _ homo sapiensi bolo 50000 wlis ganmav- salas, aseve urTierTsawinaaRmdego azrebs homo erec-
lobaSi Camoyalibda, amJamad CvenTvis cnobilia, rom tus-is Tanamedrove adamianad gardaqmnis Sesaxeb, ro-
Cveni saxeoba bevrad ufro adre gaCnda (ix. sur. 8-1). melic daaxloebiT 50000 wlis win unda dawyebuliyo.
TariRi 50000 weli _ evropisTvis misaRebia, magram visaubrebT imis Sesaxeb, rac arqeologiuri Tval-
samxreT afrikasa da sxvagan gakeTebuli bolodro- sazrisiT aris cnobili Sua paleoliTis 30000-40000
indeli aRmoCenebis mixedviT, homo sapiensis arse- wlebis winandeli periodis kulturebis Sesaxeb.
boba daaxloebiT 100000 wlis winac dasturdebaA. Ta-
namedrove adamianis garegnobis mqone Homo sapiens Homo erectus-dan hH omo
sapiens 50000 wlis win gaCndAa. paleoanTropologis
sapiens-ze gadasvla
_ qristofer stringeris azriT, Homo sapiens sapi-
ens-s hqonda `TaRiseburi formis Tavis qala, nikapi,
patara warbebi, warbebis rkalebi da sakmaod susti paleoanTropologTa umravlesobis saerTo az-
ConCxi~. zog Cvengans iqneb ar moewonos susts Tu riT, Homo erectus-ma evolucia ganicada da Homo sa-
uwodeben, magram Tu arafers vityviT Cven didi moc- piens-ad Camoyalibda, magram isini ver Tanxmdebian
ulobis tvinze, Tanamedrove adamianTa umetesoba, imaze, Tu rogor da sad moxda es gardaqmnAa. garda
HHomo erectus-Tan da ufro gviandel Homo sapiens-Tan amisa, maT sxvadasxva azri aqvT 500000_2000000 wlis
SedarebiTac ki, bevrad ufro susti aRnagobisA. Cven winandeli ganamarxebuli naSTebis klasifikaci-
SedarebiT sustebi ramdenime aspeqtSi varT, rogorc aze, romelTac Homo erectus-sa da Homo sapiens-isaT-
Cveni ufro Txeli da msubuqi Zvlebis, ise ufro pa- vis damaxasiaTebeli Sereuli niSan-Tvisebebi aqvT.
tara kbilebisa da ybebis TvalsazrisiT. romelime ganamarxebul individs zogierTi niSan-
kulturuli
saxeobebi Tvisebebi
H. sapiens
Sapiens Sanidaris
namarxebi
200 aww H.
neandertalensis
(H. sapiens
neandertalensis?)
levaloisis
400 aww iaraRebi
H. eidelbergensis (arqa-
500 aww uli Homo sapiens?)
133
Tvisebis gamo, SeiZleba Homo erectus ewodos, zogis neandertalelebi: Homo sapiens
gamo ki _ `arqauli~ Homo sapiens. rogorc davinax- Tu Homo neandertalensis?
avT, zogi anTropologi imden saerTo niSans xedavs
am or saxeobas Soris, rom maT sxvadasxva saxeobad marTalia, arsebobs azrTa sxvadasxvaoba imis
ar miiCnevs. am anTropologTa azriT, Homo erectus da Sesaxeb, Tu romel saxeobas miekuTvnebian 500000_
Homo sapiens erTi da imave saxeobis adreuli da gvi- 200000 wlis win mcxovrebi Sereuli niSan-Tvisebebis
andeli variantebia da maT saerTo saxeli _ Homo mqone ganamarxebuli individebi, magram arc Tu ise
sapiens unda ewodebodeT. (aqedan gamomdinare, Homo didi xnis win seriozuli kamaTi daiwyo im ganamarxe-
erectus-s _ Homo sapiens erectus daerqmeva). buli naSTebis Sesaxeb, romelTa asaki 200000 weliAa.
zogi anTropologis azriT, isini namdvilad Homo
sapiens-s ekuTvnis da Homo sapiens neandertalensis
Homo Heidelbergensis daarqves (Cveulebriv, maT neandertalelebs uwo-
deben). mas Semdeg, rac 1856 wels am saxeobis pirveli
bolo xanebSi mecnierebma gamoTqves varaudi, rom nimuSi aRmoCnda, neandertalelebi seriozul dab-
“gardamaval” ganamarxebul naSTebs bevri saerTo neulobas iwveven. wlebis ganmavlobaSi es saxeoba
niSani aqvT da SeiZleba arian kidevac calke saxeoba multfilmebis gmirebTan gaaigives, sadac isini ada-
_BH Homo Heidelbergensis, romelsac es saxeli 1907 mianis msgavs ufro didi zomis maimunebad arian war-
wels germaniaSi, haidelbergis maxlobel sofel modgenilni, vidre adamianebad. faqtobrivad, isini
mauerSi aRmoCenili ybis mixedviT daerqvaA. sxva ni- SeiZleba SeumCneveli darCeniliyvnen msoflios Ta-
muSebi, romlebic rogorc varaudoben, amave saxe- namedrove adamianTa populaciebis WrilSi. warmoad-
obas ekuTvnis, msoflios mraval kuTxeSia aRmoCe- gendnen Tu ara isini Cveni saxeobis nawils? Tavidan
nili: bodo, houpfildi, ndutu, elandsfauntini am kiTxvas SeiZleba dadebiTi pasuxi gaeces, magram
da rabaTi _ afrikaSi; bilcingslebeni, petralona, uaxlesi arqeologiuri da genetikuri monacemebis
arago, steinheimi da svonskombi _ evropaSi; dali da fonze, mravali kiTxva gaCnda neandertalelebisa da
solo _ aziaSi. Tanamedrove adamianebis damokidebulebis Sesaxeb,
Homo Heidelbergensis Homo erectus-isgan ufro patara rac maT erT saxeobaSi gaerTianebas ewinaaRmdegebAa.
kbilebiT, ybebiTa da ufro didi moculobis tvin- gadavxedoT neandertalelebis kvlevis istorias.
iT (daaxloebiT 1300 sm3) gansxvavdebaA. garda amisa, 1856 wels, darvinis `saxeobaTa warmoSobis~
mis Tavis qalas ar gaaCnia sagitaluri kili (wamon- gamoqveynebamde sami wliT adre, germaniaSi,
azardi) da kefis torusi, warbebis rkali iyofa diuseldorfTan axlos, neanderis velze (`tal~
calkeul TaRebad TiToeuli Tvalis zemoT, amasTan, germanulad vels niSnavs) mdebare gamoqvabulSi
maTi ConCxi ufro Zlieria (ix. sur. 8-2). Homo Heidelber- ganamarxebuli Tavis qala da sxva Zvlebi aRmoCndaA.
gensis Homo sapiens-isgan imiT gansxvavdeba, rom Senar- es Zvlebi mecnierebma pirvel hominidebs miakuTvnes
Cunebuli aqvs didi da prognatuli saxe SedarebiT (Homo erectus-is ganamarxebuli naSTebi mxolod XIX
didi kbilebiTa da ybebiT, warbebis xaziT, Tavis qa- s-is bolos, avstralopiTekebisa ki XX saukuneSi
lis grZeli, dabali TaRiT, daqanebuli SubliTa da aRmoCnda). mas Semdeg, rac darvinis revoluciuri
ufro Zlieri ConCxiT. Sroma gamoqveynda, neandertalelebis garSemo azrTa
mecnierebs uCndebaT kiTxva: Homo Heidelbergensis sxvadasxvaoba daiwyo. ramdenime evolucionistma
Sua pliocenis hominidebis erT an ramdenime saxe- mecnierma, rogoric iyo Tomas haqsli, gamoTqva
obas warmoadgens, Tu marTlac calke saxeobaa? al- azri, rom neandertaleli Tanamedrove adamianisgan
baT, mravali mecnieri CaTvlis, rom Homo Heidelber- arc ise gansxvavdebodaA. sxvebi piriqiT,
gensis arqaul homo sapiens-ad unda iqnas aRiarebuli. neandertalelebs adamianis evoluciisgan Sors
rogorc adre aRvniSneT, zogi mecnieri imasac amt- ayenebdnen da ambobdnen, rom is paTologiuri
kicebs, rom Homo erectus Homo sapiens-ebis saxeobas simaxinjis calkeuli individi iyo. mas Semdeg, rac
unda miekuTvnos. msgavsi Zvlebi aRmoCnda belgiaSi, iugoslaviaSi,
safrangeTsa da evropis sxva adgilebSic, gamoirkva,
rom pirvelad aRmoCenili neandertalelis
ugulebelyofa, rogorc erTaderTi, gansxvavebuli
individisa, ar SeiZlebodaA.
neandertalelTa pirvel da Semdgom aRmoCenebTan
dakavSirebiT dominirebda azri, rom isini Zalze
`cxoveluri~ da `primitiulebi~ iyvnen imisaTvis, rom
Tanamedrove adamianebis winaprebi yofiliyvnen. es
Sexeduleba mecnierebs Soris 1950-ian wlebamde iyo
gabatonebuli da misi Tavgamodebuli mxardamWeri
iyo marselin bule. 1908-1913 wlebSi is amtkicebda,
rom neandertalelebs ganviTarebuli bipedalizmi
ar axasiaTebdaT. mis mier Seswavlil ConCxs moRunuli
fexebi da xerxemali hqonda, ramac mecnieri
SecdomaSi Seiyvana: Cveulebriv, neandertalelebs
aseTi niSnebi ar aqvT. es individi ki, albaT,
daavadebuli iyo. amJamad ukve damtkicebulia, rom
neandertalelebis ConCxi sruliad Seesabameba
bipedalizmis moTxovnebs.
Homo Heidelbergensis-is Tavis qalis rekonstruqcia, romelic gakeTe- mniSvnelovania is faqti, rom, rodesac 1940-1950-
bulia germaniaSi, haidelbergis maxlobel sofel mauerSi aRmoCe- ian wlebSi avstralopiTekinisa da Homo erectus-is
nili qveda ybis mixedviT. marTalia, is Homo erectus-s mogvagonebs, bevrad ufro Zveli naSTebi hominidebad CaTvales,
magram imavdroulad, ufro patara kbilebi, ybebi da tvinis ufro anTropologebi mixvdnen, rom neandertalelebi arc
didi moculoba aqvs. imdenad gansxvavdebodnen Tanamedrove adamianebis-
134
rkalis Txemis
Semdgomi gamieri Zvali
Seviwrovea kefis wili
Sublis kefis Zvlis mrgvali
ganieri Zvali zeda gadide- yvrimalis qala
vertika-
buli wili Zvali
warbis luri
mosazRvre Subli
mrgvali
rkali oritebi
patara
masiuri saxe saxe
cxviris didi
RruTi
nikapi
H. heidelbergensis H. neandertalensis H. sapiens
suraTi 8-2 Homo Heidelbergensis-is, Homo neandertalensis-isa da Homo sapiens-is Tavis qalebis SedarebaA. naCvenebia mniSvnelovani gansxvavebani.
gan, miuxedavad TavianTi daqanebuli Sublebisa, war- adgilebSic cxovrobdnen. ganamarxebuli naSTebis
bebis didi rkalisa, dabrtyevlebuli Tavis qalisa, didi raodenoba, romelic centralur evropaSi aR-
didi ybebisa da Zalian patara nikapisa (ix. sur. 8-2). moCnda, Zalian hgavs dasavleT evropaSi aRmoCenils.
rac mTavaria, maTi tvinis moculoba (saSualod, 1450 Tumca zogi niSani, magaliTad, saxis win wamoweuli
sm3) adamianisaze (saSualod 1,300 sm3 aRemateba) ufro Sua nawili, naklebad aris gamokveTili. neander-
didi iyo. zogi mecnieris azriT, neandertalelebis talelebi aRmoCenilia samxreT-dasavleT aziasa (is-
didi moculobis tvini maT adamianisaTvis damaxa- raeli, erayi) da centralur aziaSi (uzbekeTi). maTi
siaTebeli qcevebis mTeli diapazonis gamovlenis naSTebis udidesi koleqcia Crdilo-aRmosavleT
saSualebas aZlevdaA. maTi ConCxebi ki adasturebs, erayis mTebSi, Sanidaris gamoqvabulSia aRmoCenili,
rom Tanamedrove adamianebisgan gansxvavebiT, isini sadac ralf soleckim cxra individis ConCxi gaTx-
Zalian energiulebi iyvnen. ara (ix. Zegli 31, sur. 8-3).
daaxloebiT 100 weli dasWirda, rom mecnierebs ram Seucvala mecnierebs neandertalelebis Ses-
eRiarebinaT azri, romlis mixedviTac, neander- axeb warmodgena imdenad, rom maT homo sapiensis jgu-
talelebi arc imdenad gansxvavdebian Tanamedrove fis Cveulebriv warmomadgenlebad aRar miiCneven?
adamianisgan da SesaZloa, imave saxeobas miekuTvnebi- 1997 wels aSS-sa da germaniis mkvlevarebma ga-
an, romelsac Homo sapiens neandertalensis. magram ukanask- moaqveynes aRmoCenebi, romelTa gamoc, saWiro gax-
nel wlebSi wamoiWra kamaTi imis Sesaxeb, iyvnen Tu ara da neandertalelebisa da Tanamedrove adamianebis
dasavleT evropaSi aRmoCenili neandertalelebi damokidebulebis gadasinjvaA. es mecnierebi amt-
iqve 40000 wlis Semdeg mcxovrebi adamianis winapre- kicebdnen, rom maT gamoikvlies 1856 wels aRmoCe-
bi. dasavleT evropis garda, neandertalelebi sxva nili pirveli neandertalelisgan aRebuli dnm. aR-
moCnda, rom maT mier aRebuli dnm ar iyo birTveuli
dnm-is masala, romlisganac aris Seqmnili adamianis
genomi; metic, mas gamoimuSavebda umciresi zomis
struqturebi, romlebic yvela eukariotul ujred-
Si aRmoCnda (anu ujredebSi, romlebsac membraniT
dakavSirebuli birTvi da dnm aqvT qromosomebSi)
da mitoqondriebi ewodebaT. mitoqondriebi gamoi-
muSavebs fermentebs, romlebic energiis warmosaqm-
nelad aris aucilebeli da maT TavianTi sakuTari
dnm aqvT, romelic replikacias ujredis replika-
ciis dros ganicdis, magram rogorc fiqroben, ar
ganicdis bunebrivi gadarCevis aranair gavlenas.
mitoqondriuli dnm-is (Cveulebriv, moixsenieben
rogorc mtDNAdnm-s) cvlilebis erTaderTi wyaroa
SemTxveviTi mutaciAa. mitoqondriuli dnm cxove-
lebSi STamomavlobiT mxolod dedisgan gadaecemaA.
is kvercxujredSi spermis saSualebiT ki ar xvdeba,
aramed spermis kudiT kvercxujredis gareT tovebs.
am unikalurma Tvisebebma SesaZlebeli gaxada mtdnm-
is gamoyeneba ara marto or saxeobas Soris kavSiris
safrangeTSi, la Sapel o sen-Tan aRmoCenili Homo neandertalensis-
xarisxis dasadgenad, aramed imis gamosaTvleladac,
is aRdgenili Tavis qalaA.
135
boules mier Cikagos savele muzeumis gamofenaze 1929 wels warmodgenili neandertalelis rekonstruqcia (marcxniv). bolodroindeli
rekonstruqciis mixedviT (marjvniv) neandertaleli metad hgavs Tanamedrove adamians.
Tu ramdeni xnis win moxda am saxeobebs Soris di- kvlav grZeldeba winaaRmdegoba imis Sesaxeb, Tu
vergenciaA. rac ufro did xans iyo daSorebuli ori rogor da ratom ganicdis mutacias mtDNAdnm agreTve
saxeoba, miT meti gansxvaveba iqneba maT mtDNAdnm-Si, divergenciis absoluturi TariRis sizusteze, mec-
romelic rogorc fiqroben, mutacias Tanabari tem- nierTa umravlesoba eTanxmeba azrs, rom es Zalian
piT _ 2% milion weliwadSi ganicdis. amgvarad, ori Zlieri iaraRia saxeobaTa Soris damokidebulebis
organizmis mtdnmDNA-Si aRmoCenil sxvaobaTa raode- dasadgenad.
noba SeiZleba gardaiqmnas warsulis daaxloebiT ramdenad hgavs neandertalelis mtdnmDNA Taname-
TariRad, rodesac es organizmebi aRar iyvnen erTi drove adamianisas? arc imdenad, rogorc amas mrava-
da imave gvaris populaciis wevrebi. maSin, rodesac li mecnieri elodAa. aSS-sa da germanel mecnierebTa
17 21
18 34 48
16 19 38 49 47
20 30
12,13,14,15, 37 45 23
33,36,41,61 62 32 29
60
40 22 27
42
31
43
35,39,
11 44,46,63
50
26
64
28
51
10
9
8
52
59
7
5
6 53
4
24,25
57 58
2
1 54
55 56
gamokvlevis Sedegad dadginda, rom Tanamedrove aRmoCenilia, rogorc Tanamedrove adamianis, ise ne-
adamianebis individebs Soris mtdnmDNA-is Tanmimdevro- andertalelis arsebobis kvali. is faqti, rom es ori
baSi 5-dan 10-mde gansxvaveba SeiniSnebaA. Tanamedrove saxeoba axlo aRmosavleTSi daaxloebiT 30000 wlis
adamianTa da neandertalelTa nimuSebs Soris ki _ ganmavlobaSi Tanaarsebobda, magram erTmaneTSi ar
daaxloebiT 25-mde, rac samjer da metad aRemateba Sejvarebulan da didad ar gauziarebiaT erTmane-
Tanamedrove adamianebs Soris arsebul gansxvave- Tis iaraRis damzadebis teqnologia, metyvelebs,
bebs (ix. sur. 8-2). aman mkvlevarebs ukarnaxa, rom Ta- rom isini sxvadasxva saxeobas miekuTvneba. neander-
namedrove adamianTa winaprebi da neandertalelebi talelebisaTvis damaxasiaTebeli iaraRis Semcveli
erTmaneTs daaxloebiT 600000 wlis win daSorebian. Zeglebi mTel evropaSi nel-nela qreboda da Taname-
Tu Cveni da neandertalelebis ukanaskneli saerTo drove adamianebisaTvis damaxasiaTebeli iaraRis
winapari amdeni xnis win cxovrobda, neandertaleli Semcveli Zeglebi CndebodAa.
Cveni ufro Soreuli naTesavi gamodis, vidre adre mniSvnelovania, rom evropis nawili (iberia),
gvegonaA. es gamokvleva sxva neandertalelis ga- romlis kolonizacia Tanamedrove adamianebis mier
namarxebuli naSTis mt dnmDNA-ze gaimeores. bolos moxda, Seicavs neandertalelebis yvelaze
evropasa da axlo aRmosavleTSi gakeTebulma ax- gviandel naSTebs, romlebis 30000 wlis winandeli
alma arqeologiurma aRmoCenebmac daadastura, rom periodiT TariRdebAa.
neandertaleli da Tanamedrove adamiani sxvadasxva miuxedavad amdeni mtkicebulebisa imis Sesaxeb,
saxeobs warmoadgenen. ukve ramdenime aTeuli welia, rom neandertalelebi Tanamedrove adamianis saxe-
rac cnobilia, rom Tanamedrove adamianisa da nean- obas ar warmoadgenen, ratom grZeldeba mecnierebs
dertalelis Zvlebi levantis (aRmosavleT xmelTa- Soris gaunelebeli kamaTi? nawilobriv es SeiZleba
SuazRvispireTi) sxvadasxva nawilSi erTsa da imave imis brali iyos, rom arc erTi daskvna saboloo ar
adgilebSi aris aRmoCenili, magram Tanamedrove aris, meore mxriv ki, yoveli maTganis axsna alter-
teqnologiebma da axlad aRmoCenilma ganamarxeb- natiuli gziT SeiZlebaA. arsebobs masala, romelic
ulma naSTebma kidev erTxel, aSkarad daamtkica, rom gviCvenebs, rom neandertalelebi fizikurad arc im-
hominidis es ori saxeoba TanaarsebobdaA. israelis denad gansxvavdebodnen Tanamedrove adamianebisgan
maunT karmelis regionis ramdenime gamoqvabulSi (ix. CarCo: “neandertalelis zrda da ganviTareba”).
137
25
adamiani-neandertaneli
20
procentuli xvedriTi wili
adamiani-adamiani
adamiani-SimpanZe
15
10
0
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65
gansxvavebeis raodenoba
SeiZleba, ufro didi mniSvneloba neandertalelebis xes amuSavebdnen. faqti, rom zogi iaraRi, kerZod ki
kulturas hqonda, romelsac qvis iaraRis domini- isrebi, cali mxridan iyo gaTxelebuli da wawvete-
rebis gamo, “Sua paleoliTis” kulturas uwodeben buli, gvafiqrebinebs, rom maT tarebi an saxelurebi
da romelic zogierTi niSnis mixedviT adreuli Ta- unda hqonodaT.
namedrove adamianis kulturas emsgavsebAa. aSelis periodis bolosken iseTi teqnologia gan-
viTarda, romelic iaraRis xelosans saSualebas mis-
cemda, nukleusidan ubralod Camomtvreuli aras-
wori anatkeCebis nacvlad, winaswar gansazRvruli
Sua paleoliTis kulturebi
zomisa da formis anatkeCebi daemzadebinaA. amgvari,
levaluaziuri meTodiT muSaobisas xelosani jer
kulturis istoriis im periods, romelic nean-
(gulgulas) winaswar gansazRvruli da standar-
dertalelebs ukavSirdeba, Cveulebriv, evropasa
tuli zomis nukleuss aZlevs formas da mis erT bo-
da axlo aRmosavleTSi Sua paleoliTi ewodeba da
loSi “dartymis moedans” amzadebs. aseT SemTxvevaSi
daaxloebiT 300000-40000 wlis winandel periods
ukve SesaZlebelia winaswar gansazRvruli da stand-
moicavs. afrikisTvis `Sua paleoliTis~ nacvlad,
artuli zomis anatkeCebis CamomsxvrevaA. marTalia,
termini `Sua qvis xana~ gamoiyenebaA. am periodis
levalualuri periodis zogierTi anatkeCi TiTqmis
iaraRs evropasa da axlo aRmosavleTSi Mmustieruli,
400000 wlis winandeli periodiT TariRdeba, magram
xolo afrikaSi post-aSeluri ewodebaA.
ufro xSirad aseTi iaraRi mustierul nakrebebSi
gvxvdebaA.
iaraRi calkeul Zeglze aRmoCenili iaraRis ansamblebi
(nakrebebi) SeiZleba daxasiaTdes rogorc mustieru-
mustieruli tipis iaraRi. mustieruli iaraRi li. zog Zeglze SeiZleba meti an naklebi raodenobis
pirvelad samxreT-aRmosavleT safrangeTSi, dord- saxoki, safxeki, isaria da aA.S. aris aRmoCenili, vidre
nis regionSi, adgil le moustier sTan mdebare kldis sxvaze. zogma arqeologma ivarauda is SesaZlo mize-
safarSi aRmoCndAa. aSeluri tipis iaraRTan Sedar- zebi, romelsac amgvari sxvadasxvaobis gamowveva
ebiT, mustieruli tipis iaraRi gamoirCeva didi nuk- SeeZlo. sali binfordi da liuis binfordi Tvlian,
leusebis, rogoricaa xelculebi da danebi, ufro magaliTad, rom sxvadasxva Zeglze adamianebi sx-
mcire proporciebiT, xolo mcire zomis anatkeCebis, vadasxva saqmianobas misdevdnen. zog Zeglze sayasbo
magaliTad, saxokebi, SedarebiT didi proporciebiT. saqmis kvalia, zogi ki sabazo banakad gamoiyenebo-
miuxedavad imisa, rom bevri anatkeCi, romelic nuk- daA. aqedan gamomdinare, sxvadasxva Zeglze aRmoCe-
leuss Camoamtvries, daumuSaveblad iyo gamoyenebu- nili iaraRi sxvadasxvagvariaA. pol fiSis azriT, zog
li, mustierul iaraRSi bevria damuSavebuli da re- Zeglze levaluazuri teqnikiT damzadebuli iaraRi
tuSirebuli. (ix. sur. 8-5). safxekebze cveTis kvalis Warbobs imis gamo, rom im adgilebSi kaJis didi na-
Seswavlam gamoavlina, rom mravali maTganiT tyavs an texebi moipovebodaA.
138
2
1 3
4
6
5 7
post-aSeluri iaraRi afrikaSi mustieruli iar sub-saharaSia napovni. amdenad, SeiZleba davaskvnaT,
aRis msgavsad, post-aSeluri iaraRis didi nawilic rom neandertalelebi, iseve, rogorc mravali ad-
levaluazuri wesiT, winaswar momzadebuli gulebi- reuli xanis adamiani, umeteswilad gamoqvabulebsa
dan iyo Camomtvreuli. iaraRi ZiriTadad sxvadasx- da kldis safarebSi cxovrobdAa. magram es daskvna
va tipis anatkeCebisgan SedgebodAa. amgvari iaraRis SeiZleba araswori iyos, radgan gamoqvabulebi da
kargad gamoxatuli Tanmimdevroba aRmoCenilia mdi- kldis safarebi arqeologiur nusxebSi iqneb aseTi
nare klasies SesarTavTan samxreT afrikis samxreT didi raodenobiT imitom Cndeba, rom ukeTesad arian
sanapiroze. es adgili mdidaria kldis safarebiTa da Semonaxulni, vidre Ria adgilebSi mdebare sadgome-
mcire zomis gamoqvabulebiT, romlebSic adreuli bi, romlebic aTasobiT wlis ganmavlobaSi naleqiT,
da gviandeli Homo sapiens cxovrobdAa. erT-erT gamo- mravali metris mtvris safariT, nagviTa da neSom-
qvabulSi aRmoCenili uZvelesi kulturuli naSTebi paliT daifarAa. rodesac avejidan mtvers vwmendT
120000 wlis winandeliAa. es uZvelesi iaraRi Sedgeba da iataks mtversasrutiT valagebT, maT swored am
paralelurgverdebiani anatkeCebis (romlebic al- naleqs vaSorebT.
baT danebad gamoiyeneboda), wvetiani anatkeCebis magram CvenTvis cnobilia, rom neandertalelTa
(savaraudod, isris pirebis), sakveTebisa (saWrisebis didi nawili weliwadis garkveul dros gamoqvabu-
msgavsi iaraRi) da saxokebisgan. samxreT afrikaSi, lebSi atarebdaA. ase xdeboda safrangeTSi, mdinare
borderis gamoqvabulSi aRmoCenili msgavsi iaraRi dordonis napirebis gaswvriv. mdinare mimdebare
albaT 200000 wlis win gamoiyenebodAa. qvian teritoriaze mindvrebs tboravdaA. damreci
kldeebis qveS iyo kldis safarebi da gamoqvabule-
sadgomebi bi, sadac Sua paleoloTis dros adamianebi cxov-
robdnen. SeiZleba iq mTeli wlis ganmavlobaSi ar
evropasa da axlo aRosavleTSi aRmoCenili Sua Cerdebodnen, magram udavoa, rom es gamoqvabulebi
paleoliTis sadgomebis umetesoba gamoqvabulebsa wlidan wlamde dakavebuli iyo. rogorc Cans, Sua
da kldis safarebSi mdebareobdaA. igive SeiZleba paleoliTis adamianebi metad sargeblobdnen cecx-
iTqvas Sua qvis xanis sadgomebze, romlebic afrikis liT, vidre adreuli adamianebi. kldis mraval safa-
139
rsa da gamoqvabulSi nacris sqeli fenaa aRmoCenili. miuxedavad imisa, rom myinvaris maxlobeli adg-
garda amisa, aRmoCnda kerac, romelzec cecxls an- ilebi im droisaTvis sakmaod civi iyo, mainc iyvnen
Tebdnen. cxovelebi, romlebze nadirobac SeiZlebodAa. maT-
Ria adgilebSi neandertalebis sadgomebis Zalze Tvis sakvebad gamosadeg mcenareebs Tovlis sqeli
mcire raodenobaa aRmoCenili. afrikaSi aseTi sad- fena faravdaA.
gomebi mdinaris auzebSi, tbebis an wyaroebis piras zafxulSi monadireebi albaT mdinaris mimdebare
iyo. Ria adgilebSi mdebare ramdenime sadgomi evro- ufro maRal adgilebSi gadadiodnen. rogorc Cans,
paSic, gansakuTrebiT ki samxreT evropaSi aris aR- es adgilebi saZovrebi iyo cxovelTa didi jogebi-
moCenili. moldovaSi mdebare kargad cnobili Zeg- sTvis, romlebzec nadirobdnen iqaurebi. zamTris
lis binadarni dasavleT ruseTSi mdinaris dablobze Zeglebze arqeologebma aRmoaCines mglis, arqtiku-
cxovrobdnen qoxebSi, romlebic xis CarCoebze gadak- li melasa da kurdRlis ConCxebi, romelTac TaTebi
ruli tyaviT iyo agebuli. keris nangrevebis irgvliv akldaT. rogorc Cans, es cxovelebi gautyavebiaT da
mamontebis, amJamad gadaSenebuli didi spiloebis maTi tyavisgan tansacmeli daumzadebiaT.
Zvlebi hqondaT dawyobili. Aam Zvlebs, rogorc Cans,
cxovelTa tyavebis dasamagreblad iyenebdnen.
140
gamoricxuli ar aris, rom neandertalelebi sxva drove adamianebis warmoSobis adgili afrikaa).
ritualebSic monawileobdnen, magram dakrZalvis meore Teoriis Tanaxmad, romelsac `multiregion-
ritualebis msgavsad, masala orazrovaniaA. Svei- uli Teoria ewodeba~, Tanamedrove adamianebi Zveli
cariis alpebSi mdebare draxenloxis gamoqvabulSi samyaros sxvadasxva nawilSi warmoiSvnen mas Semdeg,
aRmoCnda neandertalelTa sacxovrebelTan daka- rac Homo erectus afrikidan gamovidaA.
vSirebuli qviT mopirkeTebuli ormo, romelSic erTgan warmoSobis Teoria am Teoriis mixed-
gamoqvabulis daTvis Svidi Tavis qala eyaraA. risT- viT, Tanamedrove adamianebi neandertalelebisgan
vis inaxavdnen am Tavis qalebs? pasuxi SeiZleba erTi ar ganviTarebulan; metic, neandertalelebi 35000
iyos: daTvebis dasamorCileblad. gamoqvabulis wlis win imis gamo gadaSendnen, rom Tanamedrove ada-
daTvebi Zalze didi zomis iyvnen _ zogierTi maT- mianebi Caenacvlnen. pirveli Tanamedrove adamianis
ganis simaRle cxra futsac ki aRwevdAa. isini gamo- warmoSobis adgili axal aRmoCenebTan erTad icv-
qvabulebis dapatronebaSi konkurencias uwevdnen lebodAa. 1950-ian wlebSi egonaT, rom axlo aRmosav-
neandertalelebs. iqneb neandertalelebi imitom leTSi populaciis pirvelwyaro neandertalelebi
inaxavdnen daxocili daTvebis Tavis qalebs, rom pa- iyvnen. maT moixseniebdnen “ganzogadoebul” anu
tivi ecaT an daTvebisaTvis an maTi sulebisaTvis. Mma- “progresul” neandertalelebad. mogvianebiT,
gram, rac Seexeba dakrZalvis rituals, masala didad rodesac afrikaSi gviandeli homo sapiens aRmoCnda,
sarwmuno ar aris. Cvens Tanamedrove sazogadoebaSi paleoanTropologebma daadgines, rom Tanamedrove
SeiZleba vinmem kedelze irmis an cxen-iremis Tavi adamiani pirvelad afrikaSi gaCnda da Semdeg gadain-
masTan dakavSirebuli raime garkveuli ritualis acvla axlo aRmosavleTSi, iqidan ki _ evropasa
gareSe Camokidos. dResdReobiT Zneli saTqmelia, da aziaSi. erTgan warmoSobis Teoriis mimdevarni
asrulebdnen Tu ara neandertalelebi ritualebs. fiqroben, rom homo sapiens-is pirvel mcire popula-
cias hqonda raRac biologiuri da kulturuli upi-
Tanamedrove adamianis warmoSoba ratesoba an orive erTad, ramac saSualeba misca,
farTod gavrcelebuliyvnen da neandertalelebi
kromanioneli adamiani, romelic dasavleT ev- CaenacvlebinaT.
ropaSi daaxloebiT 35000 wlis win gamoCnda, winaT erTgan warmoSobis Teoriis yvelaze utyuari mt-
adreuli adamianis pirveli saxoba anu Homo sapiens sa- kicebuleba Tanamedrove adamianebis mtDNAdnm-s uka-
piens egonaT. (kromanionelebma saxeli safrangeTSi vSirdeba. 1987 wels rebeka kanma da misma kolegebma
mdebare kldis safaris mixedviT miiRes, sadac 1868 daamtkices, rom aSS-Si, axal gvineaSi, afrikasa da
wels pirvelad aRmoCndnen). magram amJamad ukve aRmosavleT aziaSi mcxovrebi adamianebis mtDNAdnm gan-
cnobili gaxda, rom Tanamedrove adamianebi didi sxvavebulia, radgan maTi saerTo winapari mxolod
xniT adre aRmosavleT evropis gareT gaCndnen. cno- 200000 wlis win cxovrobdaA. keni da misi kolegebi
bilia agreTve, rom homo sapiens afrikidan gamovidaA. Semdgom amtkicebdnen, rom, radgan individTa Soris
am ganamarxebuli masalis nawili, romelic klasies sxvadasxvaoba afrikis populaciebs Soris yvelaze
mdinaris SesarTavTan mdebare gamoqvabulbSi ip- maRali iyo, yvela maTganis saerTo winapars afri-
oves, 100000 wlis winandeli periodiT TariRdebaA. kaSi unda ecxovraA. (swored amis gamoa, rom Tavis sam-
homo sapiens-is sxva, daaxloebiT imave periodiT da- SobloSi mcxovrebi adamianebi metad gansxvavdebian
TariRebuli naSTebi samxreT afrikaSi, borderis erTmaneTisgan, vidre emigrantebis STamomavali
gamoqvabulSi aRmoCndaA. xolo eTiopiaSi, omoSi aR- populaciebi). ase daibada, rogorc mediam daarqva,
moCenili naSTebi, albaT, homo sapiens-viT adreuliaA. “mitoqondriuli eva” da “evas hipoTeza” Taname-
Tanamedrove adamianebis Homo sapiens sapiens-is naS- drove adamianebis warmoSobis Sesaxeb. ra Tqma unda,
Tebi aRmoCenilia israelis or Zeglze sxulsa da qa- arsebobda ramdenime eva erT TaobaSi, romelTac
fzehSi, romlebic, rogorc adre fiqrobdnen, 40-50 erTnairi dnm unda hqonodaT.
aTasi wlis winandeli iyo, axla fiqroben, rom 90000 mtdnm-is Seswavlis adreul safexurze mravali
wlis winandeli periodiT TariRdebaA. anatomiurad problema warmoiSva, magram wlebis ganmavlobaSi isi-
Tanamedrove adamianebis aRmoCena moxda borneoSi, ni daregulirda da Catarda mtdnm-is axali da ufro
niahSi, romlebic 40000 wlis winandeli periodiT ukeTesi analizi. amJamad mravali mecnieri mivida
TariRdebian da avstraliaSi, mungos tbasTan, ro- daskvnamde, rom Tanamedrove adamianis mtdnm-s gan-
melic 30000 wlis asakis unda iyos. sxvavebulobis Zalian dabali maCvenebeli aqvs (Sim-
es Tanamedrove garegnobis adamianebi neander- panzeebis populaciaTa umetesobaSi aRmoCenili gan-
talelebisa da sxva, adreuli homo sapiens-ebisgan sxvavebebis naxevarze naklebi), rac gvafiqrebinebs,
imiT gansxvavdebodnen, rom hqondaT ufro maRali rom Cven yvelas arc Tu ise didi xnis win saerTo
da gamoburculi Subli, ufro Txeli da msubuqi Zv- winapari gvyavdaA. Tanamedrove adamianebSi Catareb-
lebi, patara saxeebi da ybebi, agreTve nikapebi (Zv- ulma mtdnmDNA-is sxvadasxvaobis detalurma analizma
lovani wamonazardebi, romlebic win wamoweuli sax- mecnierebs saSualeba misca, rom msoflios Taname-
eebis gaqrobis Semdeg darCa) da odnav gamoburculi drove populaciebis saerTo winaparTa fesvebi dae-
warbebis rkali. dginaT. es analizi miuTiTebs, agreTve Tanamedrove
adamianebis afrikul warmoSobasa da am regionidan
maT Semdgom gavrcelebaze.
Tanamedrove adamianis Tanamedrove adamianTa aRmosavlur afrikul
warmoSobis Teoriebi warmoSobisa da iqidan maTi Semdgomi gavrcelebis
mtkicebuleba Y qromosomis variaciebis Seswavlis
adamianis warmoSobis Sesaxeb arsebuli ori Teo- Sedegad miiRes. Y qromosoma gansazRvravs individis
ria anTropologebs Soris kvlav sakamaTod rCebaA. mamrobiT sqess. mdedrobiTi sqesis individi X qro-
erTi Teoria, romelsac SeiZleba `erTgan warmoSo- mosomas iRebs, rogorc dedisgan, ise mamrisgan maSin,
bis Teoria~ ewodos, amtkicebs, rom Tanamedrove rodesac mamri Y qromosomas mxolod mamisgan iRebs.
adamianebi samyaros mxolod erT nawilSi warmoiS- Y qromosoma mxolod mamrebs aqvT da imis gamo, rom
vnen da iqidan sxva nawilebSi gavrceldnen da nean- erT mocemul kacs mxolod erTi asli aqvs, Y qro-
dertalelebi Caanacvles. (fiqroben, rom Taname- mosoma aris erTaderTi birTvuli qromosoma, ro-
142
tiregionuli Teoriis mimdevrebi miuTiTeben kul- varaudoben, rom SeiZleboda momxdariyo: erTi kul-
turul winsvlaze iaraRis damzadebasa da sakvebis turis meoreTi Canacvleba; raime lokaluri, xan-
momzadebaSi, romelic mTel dedamiwaze moxdAa. am grZlivi evolucia an Sejvareba im adreul, Taname-
kulturulma winsvlam albaT Seamsubuqa bunebrivi drove adamianebsa, romlebic afrikidan wamovidnen,
gadarCevis Tavdapirveli moTxovnileba Tavis qalis da maT Soris, vinc maT Crd. afrikaSi, evropasa da
sqel Zvlebsa da Zlier kunTebze. argumenti is aris, aziaSi daxvdAa. rogorc biologma alan templtonma
rom Tu bevri mcenareuli da cxoveluri sakvebi wvr- aRniSna, debatebi erTgan warmoSobisa da multi-
ilad ar daiWreboda da Termulad ar damuSavdeboda, regionul Teoriebs Soris emyareba miTs, TiTqos
misi daReWva da moneleba Zneli iqnebodaA. amis gamo, erTi damaxasiaTebeli fizikuri niSnis meoreTi
adamianebs albaT didi da Zlieri ybebi da magari Secvla mxolod erTi populaciis meoreTi Canacv-
Tavis qala dasWirdeboda saReWi aparatis Zlieri lebis (ganadgurebis saSualebiT) Sedegi SeiZleba
kunTebis sayrdenad. magram aseTi Zlieri Zvlebi da iyos. magram amgvari ganamarxebuli nimuSebi, Sesa-
kunTebi ukve aRar iyo saWiro sakvebis daWrisa da Zloa, genotipSi momxdar cvlilebebsac asaxavdnen,
momzadebis SesaZleblobis gaCenasTan erTad. rodesac erTi genotipis meoreTi Canacvleba xdeba
Sualeduri Teoriebi arsebuli ganamarxebuli genebis nakadis an bunebrivi gadarCevis Sedegad.
masalis interpretacia mxolod “erTgan warmoSobi- rodesac saqme uerTierTSejvarebis unaris mqone
sa” da “multiregionuli” TeoriebiT ar amoiwurebaA. populaciebTan gvaqvs, morfologiuri Canacvleba
arsebobs Sualeduri Teoriebic, romelTa mixedviT populaciis Canacvlebas ar unda gauTanabrdes.
anTropologiuri pirvelwyaroebi
Teoriebisa da hipoTezebis Semowmeba Tanamedrove adamianis
warmoSobis Sesaxeb
ratom aris adamianis evo- evoluciuri procesis Seasabam- paleoanTropologebs kidec
luciis Seswavla aseTi saka- isobasTan dakavSirebul kamaTs rom moendomebinaT, rom zo-
maTo? nawilobriv SeiZleba didi xnis istoria aqvs. zogi- gierT sakiTxSi TanxmobisTvis
imitom, rom mopovebuli masala erTi aspeqtiT paleoanTro- mieRwiaT, arasruli ganamarxe-
fragmentuliaA. magram devid pologiasTan dakavSirebuli buli masala mainc sxvadasxva-
freieris azriT, am kiTxvaze sakiTxebi ara naklebi simwvaviT nairad ganimarteboda, amitom
pasuxi nawilobriv imaSi mdgo- xasiaTdeba, vidre gamokvleva azrTa sxvadasxvaoba gardaua-
mareobs, rom mkvlevarebs jer WriWinebze an Sav xvrelebze. ma- li iqnebodAa. uTanxmoebis kidev
sabolood ar aqvT Camoyalibe- gram paleoanTropologiasTan erTi mizezia is, rom SeuZlebe-
buli hipoTezebi, rom alterna- dakavSirebuli samecniero de- lia hipoTezebis imgvarad Camo-
tiuli Teoriebis erTmaneTTan batebi popularul literatur- yalibeba, rom cdebis Catarebis
Seadareba moxerxdes. aSi ufro xSirad Suqdeba da ise Sedegad erTmniSvnelovani pa-
adamianis evoluciis Seswav- Cans, TiTqos ideebsa da Teor- suxebi miiRon da mcdari mosaz-
la yovelTvis sakamaTo sagnad iebs Soris gauTavebeli brZola rebebi uaryon. amas didi mniSvn-
iTvlebodAa. adamianis evoluci- mimdinareobs. meore mxriv, “Zv- eloba aqvs, radgan mecnieruli
is zogad kursTan, evoluciis lebis omi”, rogorc erTma Jur- uTanxmoebebis gadawyvetis up-
procesTan, ganamarxebuli naS- nalistma daarqva, xSirad ufro irvelesi meqanizmi arsebuli
Tebis utyuarobasTan, daTari- xangZlivia, radgan ar arsebobs monacemebis safuZvelze mcdari
Rebis WeSmaritebasa da masalis sakmarisi informaciAa. amitom hipoTezebis uaryofaaA.
bi Tanamedrove adamianebisgan swavlobdnen, maSin 2. Homo sapiens-is naSTebi Zveli samyaros mraval
maTi urTierTSejvarebis azric ufro sarwmunoa da nawilSi: aziaSi, afrikasa da evropaSia aRmoCe-
maTi Tanamedrove adamianTa populaciaSi gaTqvefac nili. maTi nawili SeiZleba evropaSi mcxovreb
ufro damajerebeli iqnebAa. neandertalelebze adre cxovrobda. jer kidev
genocidi. genocidis Teoria, romlis mixedvi- kamaToben imaze, dasavleT evropaSi mcxovrebi
Tac, neandertalelebi Tanamedrove adamianebma neandertalelebi gadaSendnen Tu gadarCnen da im
daxoces, sensaciur moTxrobas hgavs, magram amis Za- Tanamedrove adamianebis winaprebad iqcnen, rom-
lze mcire damadasturebeli faqti arsebobs. aqamde lebic dasavleT evropaSi 40000 wlis win cxov-
arc erTi “mokluli” neandertaleli ar aris aRmoCe- robdnen.
nili, isic gasarkvevia, Zlier neandertalelebsa da 3. kulturis istoriis im nawils, romelic neander-
ufro sust Tanamedrove adamianebs Soris omSi vin talelebTan aris dakavSirebuli, evropasa da
vis ajobebdaA. axlo aRmosavleTSi Sua paleoliTi ewodeba da
gadaSenebaA. bolo, gadaSenebis Teorias, rom- daaxloebiT 300000-40000 wlis winandeli peri-
lis mixedviTac, neandertalelebma ubralod ver odiT TariRdebAa. afrikisTvis termini “Sua qvis
gauZles Tanamedrove adamianebTan konkurencias, xana” gamoiyenebaA. evropasa da Sua aRmosavleTSi
yvelaze meti arqeologiuri mtkicebuleba aqvs. aRmoCenil anatkeCebis kompleqtebs, romelic am
rogorc adre aRvniSneT, iberiaSi daaxloebiT 30000 periodis iaraRi iyo, mustieruls, xolo afri-
wlis win “ltolvilebis” saxiT neandertalelTa kaSi aRmoCenils _ post aSelurs uwodeben. aSe-
populaciebi ukve arsebobdnen. axlo aRmosavleTi- lur iaraRTan SedarebiT, mustieruli iaraRis
dan, aRmosavleT evropidan da dasavleT evropidan kompleqtebSi Semavali qvis didi xelculebi da
neandertalelTa “ukan daxeva” Tanamedrove adamian- danebi ufro mcire zomisaa, xolo patara saxoke-
Ta mier am adgilebis dakavebasTan erTad “ltolvi- bi ufro didi zomis. zogierT mustierul Zeglze
lobis” Teorias amtkicebs. mniSvnelovania fizikuri micvalebulTa Segnebuli dakrZalvis niSnebia
anTropologis _ erik trinkausis azri, romelic aRmoCenili.
rogorc neandertalelTa fizikur agebulebas, ise 4. afrikaSi, axlo aRmosavleTSi, aziaSi, avstralia-
maT qceviT kanonzomierebebs eyrdnoboda da ambob- sa da evropaSi Tanamedrove garegnobis adamianis
da, rom neandertalelebi naklebad daxelovnebuli _ Homo sapiens sapiens-is ganamarxebuli naSTebi aR-
monadireebi da Semgroveblebi iyvnen, vidre Taname- moCndAa. am naSTebidan uZvelesi samxreT afrikaSia
drove adamianebi. Tu es simarTles Seesabameba, Ta- aRmoCenili da daaxloebiT 50000-100000 wlis wi-
namedrove adamianebi ukeT SeZlebdnen, ecxovraT da nandel periods miekuTvnebaA.
gamravlebuliyvnen imave teritoriaze, sadac nean- 5. anTropologTa Soris grZeldeba dava Taname-
dertalelebi cxovrobdnen, es ki neandertalelTa drove adamianis warmoSobis ori ZiriTadi
wasvlas gamoiwvevdaA. im SemTxvevaSi ki, Tu sxvagan Teoriis irgvliv. pirveli, “erTgan warmoSobis”
wasasvleli teritoria ar iqneboda, neandertalele- Teoriis mixedviT, Tanamedrove adamianebi Zveli
bi unda gadaSenebuliyvnen, rasac arqeologiuri ma- samyaros mxolod erT adgilas _ axlo aRmosav-
sala adasturebs. leTSi, ufro gviandeli Teoriis mixedviT ki, _
magram iyo Tu ara es namdvilad ase? hHqondaT afrikaSi warmoiSvnen, saidanac Zveli samyaros
Tu ara im droisaTvis adamianebs marTlac maRali sxvadasxva nawilSi gavrceldnen da neander-
kultura? rogorc Semdeg TavSi davinaxavT, zeda talelebi Caanacvles; meore, “multiregionuli”
paleoliTi wyalgamyofs qmnis adamianis kulturis Teoriis mixedviT, Tanamedrove adamianebi Zve-
evoluciaSi da saSualebas aZlevs adamianebs Tavisi li samyaros sxvadasxva nawilSi warmoiSvnen da
fizikuri horizonti msoflios masStabiT gaafar- dedamiwis dRevandel mravalferovan mosaxleo-
Tovon, xolo inteleqtualuri SesaZleblobebi xe- bas daudes saTave.
lovnebasa da ritualebSi gaSalon.
sakontrolo kiTxvebi
Sejameba
1. Tu “erTgan warmoSobis” Teoria sworia, rogor
1. anTropologTa umravlesoba Tvlis, rom Homo SeZlebda Homo sapiens Homo erectus-isa da Homo ne-
erectus-is evolucia Homo sapiens-ad daaxloebiT andertalensis-is populaciebis Canacvleba?
500000 wlis win daiwyo. magram ver SeTanxmdnen 2. Tu Tanamedrove adamianebisTvis damaxasiaTebe-
erT sakiTxSi, Tu sad da rodis moxda gardaqmnaA. li niSnebi Homo erectus-is populaciebSi sxvadasx-
Sualeduri ganamarxebuli naSTebi xasiaTdebian va adgilas da TiTqmis erTdroulad gaCnda, ra
Tavis qalis didi moculobiT (TiTqmis Taname- meqanizmebs SeiZleboda gamoewvia sxvadasxva re-
drove adamianis Tavis qalis moculobis toli), gionSi erTi da imave niSnebis Camoyalibeba?
dabali SubliTa da warbis didi rkalebiT, rom- 3. riT gansxvavdebian erTmaneTisgan Sua da qveda
lebic Homo erectus-is nimuSebisTvis aris damaxa- paleoliTis kulturebi?
siaTebeli. aSkarad gamoxatuli uadresi nimuSi,
romelic Tanamedrove adamians bolomde ar hgav-
da, daaxloebiT 100000 wlis win gaCndAa.
145
9
zeda paleoliTis
samyaro
Tavebis Sinaarsi
uadresi adamianebi da
maTi kulturebi axal
samyaroSi
zeda paleoliTis
dasasruli
146
evropis, axlo aRmosavleTisa da aziis kultu- didi zomisa iyo, arqeologebi fiqroben, rom zeda
ris istoria, romelic 40000 wlis winandeli peri- paleoliTis periodSi adamianTa populacia mniS-
odidan neoliTur periodamde (daiwyo daaxloebiT vnelovnad gaizardAa. axali gamogonebebi, rogoric
10000 wlis win) grZeldeba, zeda paleoliTis sax- aris mSvild-isari, isris satyorcni da tarze mo-
eliT aris cnobili (ix. sur. 9-1). afrikaSi, kulturis sargebi patara, mWreli pirebi, pirvelad am drois-
TvalsazrisiT, imave periods gviani qvis xana ewode- aTvis CndebaA.
ba da bevrad ufro adrea dawyebuli. CrdiloeT da
samxreT amerikaSi es periodi adamianebis axal sa- bolo gamyinvarebis xana
myaroSi pirveli SesvliT iwyeba, (daaxloebiT 12000
wlis win), (es kolonizatorebi paleo-indielebis zeda paleoliTis buneba dRevandelisgan Za-
saxelwodebiT arian cnobilni) da grZeldeba e.w. ar- lian gansxvavdebodaA. dedamiwas jer kidev bolo
qauli tradiciebis warmoSobiT, (daaxloebiT 10000 gamyinvarebis Sedegebi etyoboda: evropa, TiTqmis
wlis win). terminologiis gasamartiveblad, am peri- berlinamde da varSavamde, xolo amerika Cikagomde,
odis Zveli samyaros kulturaze saubrisas viyenebT yinuliT iyo dafaruli. gamyinvarebuli teritorie-
termins zeda paleoliTi. bi samxreTiT evropaSi alpebamde, xolo CrdiloeT
mravali aspeqtiT zeda paleoliTis adamian- amerikaSi ozarkamde, apalaCis mTebsa da did vele-
Ta cxovrebis wesi Zvelis msgavsi iyo. adamianebi bamde vrceldeboda (ix. sur. 9-2). bunebrivi piro-
ZiriTadad kvlav monadiroebas, Semgroveblobasa bebis TvalsazrisiT, evropa da CrdiloeT amerika
da meTevzeobas misdevdnen da mcire zomis mobilur dRevandel cimbirsa da CrdiloeT kanadas mogva-
jgufebad cxovrobdnen. isini an Ria adgilas mow- gonebdaA. msoflios sxva nawilebSi bunebrivi pirobe-
yobil banakebSi, tyaviT gadaxurul qoxebSi cxov- bi amdenad eqstremaluri ar iyo, magram dRevandel-
robdnen an gamoqvabulebsa da kldis safarebSi. maT isgan gansxvavdebodaA.
mier damzadebuli qvis iaraRi sul ufro da ufro erTi mxriv, hava gansxvavebuli iyo. saSualo
mcire zomisa da daxvewil formas iRebdaA. wliuri temperatura dRevandelze 100 celsiusiT
zeda paleoliTi axali, mravalferovani movle- ufro dabali iyo, xolo okeanis dinebebis gamo, al-
nebiTac xasiaTdebaA. maTgan erT-erTi, yvelaze mniS- baT, temperaturuli kontrastebi (gansxvaveba za-
vnelovania xelovnebis ganviTareba, rac gamoqveb- mTrisa da zafxulis Tveebs Soris) ufro sagrZnobi
ulebis kedlebisa da qvis didi lodebis moxatvaSi, iqnebodAa. okeanis dinebebis cvalebadoba albaT amin-
iaraRis mopirkeTebaSi, Zvlisgan, irmis rqisgan, ni- dis kanonzomierebaTa cvalebadobas iwvevda, rasac
Jarebisa da qvisgan dekoratiuli sagnebis damzade- evropaSi yovel wels didTovlianoba mohyvebodaA.
baSi gamoixateboda (iqneb swored am an sxva mizniT, sicive mTels msoflioSi ar aRiniSneboda, miuxe-
adamianebma saWiro masalis Soridan motana daiwyes). davad amisa, CrdiloeTSi arsebuli yinulis Zlieri
imis gamo, rom zeda paleoliTiT daTariRebuli safari msoflios havaze did zemoqmedebas axdendAa.
Zeglebi sxva, ufro adreul ZeglebTan SedarebiT CrdiloeT afrikaSi, magaliTad, hava ufro teniani
adamianebis mier
10 monte verde, Cile amerikis kolonizacia
midoukroftis klde,
pensilvania
20
bolo cnobili
neandertalebi
40 adamianebis mier
avstraliis kolonizacia
40
14
0
30
15
0
160
20
170
10
180
0
170
10
160
20
15
30
0
14
0
40
13
0 50
120
60
110 70
100 80
90
iyo, vidre amJamad aris, samxreT aziaSi ki _ Sedar- zogi maTganis simaRle 14 futsac aRwevdaA. aRmosav-
ebiT mSrali. zogadad, hava mTel msoflioSi Zalian leT aziaSi iseTi saxeobebi cxovrobdnen, rogoric
cvalebadi iyo. iyo balniani martorqa da giganturi iremi.
zeda paleoliTis mcenareebi da cxovelebi am
eqstremalur pirobebs Seguebulni iyvnen. maT So- zeda paleoliTis evropa
ris iyvnen iseTi didi da mniSvnelovani sanadiro
cxovelebi, romelTa koleqtiuri saxelia pleisto- megafaunis warmomadgenelTa wyalobiT didi ra-
cenuri megafaunaA. es cxovelebi, rogorc maTi sax- odenobis xorcis mopoveba advili iyo, ris gamoc,
elidan Cans, zomiT bevrad aRematebodnen TavianT sakvirveli ar aris, rom zogadad, zeda paleoliTis
amJamindel STamomavlebs. magaliTad, CrdiloeT kulturaSi, kerZod ki, evropaSi, nadirobas mniS-
amerikaSi miwaze mcxovrebi giganturi zarmacebis vnelovani adgili ekavaA. evropelebis cxovrebis wesi
simaRle 8-10 futi iyo, maTi wona ki ramdenime aTas Zveli samyaros cxovrebis wesis msgavsi iyo. mas Sem-
girvanqas udridaA. cimbiruli mamontebi odesme ar- deg, rac adamianebma TavianTi garemomcveli mraval-
sebuli yvelaze didi zomis cxovelebi iyvnen da ferovani bunebrivi pirobebis gamoyeneba daiwyes,
148
zeda paleoliTis adamianTa jgufebis umeteso- zeda paleoliTi xasiaTdeba agreTve Zvlis, irmis
bam, Zveli msoflios masStabiT, Tavis winaprebTan rqisa da spilos Zvlis iaraRis simravliT. pirvelad
SedarebiT, ufro binadari cxovreba daiwyes. maT Cndeba Zvlisgan damzadebuli iseTi iaraRebi, ro-
xeli mihyves aseve, mezobel jgufebTan vaWroba- gorebicaa nemsebi, maxaTebi da barjebi. amgvari sa-
sac, raTa is resursebi moepovebinaT, romlebic maT gnebis damzadeba bevrad gaaadvila saWrisebis Seqm-
sacxovrebel adgilTan axlos ar moiZebnebodaA. nam. saWrisebi Sua paleoliTSic gvxvdeboda, magram
iseve, rogorc Sua paleoliTis Zeglebi vnaxeT, zeda paleoliTis Zeglebze isini Zalian didi raode-
zeda paleoliTis Zeglebic umetesad gamoqvabu- nobiTa da mravalferovnebiT gamoirCevian.
lebsa da kldis safarebSi mdebareobdnen. samxreT- wneviT atkeCebis meTodic zeda paleoliTSi gan-
dasavleT safrangeTSi aRmoCenil Zeglebze zogi viTardaA. arapirdapiri dartymis meTodisgan gansx-
gamoqvabulis iatakis nawilze qva iyo dagebuli. zog vavebiT, wneviT atkeCebis meTodi gulisxmobs Zvlis,
gamoqvabulSi, rogorc Cans, siTbos Sesakaveblad xis an irmis rqis iaraRze wnevis zemoqmedebiT (da-
karvebi iyo mowyobili. gaiTxara agreTve Ria adg- woliT) dasamuSavebeli iaraRidan mcire anatkeCebis
ilze moTavsebuli Zeglebic. Camomtvrevas. wneviT atkeCva Cveulebriv iaraRis
Zegli dolni vestoniCe, romelic amJamind- retuSirebis saboloo stadiaze gamoiyenebodAa.
eli CexeTis teritoriaze mdebareobs, daaxloe- droTa ganmavlobaSi basrpiriani iaraRi ixvewe-
biT 25000 wlis winandeli pweriodiT TariRdebaA. is bodaA. yvelaze patara pirebs, romelTac mikroliTe-
erTi pirvelTagania, romelsac erTiani gegma aqvsA. bi ewodeba, xSirad saxelurebi ukeTdebodAa. erT
rogorc Cans, samosaxlo Sedgeboda oTxi karvis- saxelurSi erTi an ramdenime basri piri iyo Casmuli
magvari nagebobisgan, romlebic cxovelTa tyavebi- da Subad, xis saTlelad, danad an namglad gamoiyene-
sgan iyo gakeTebuli da romelTa centrSi didi, Ria
kera mdebareobdaA. gareTa mxridan, qoxebis irgvliv,
mamontebis Zvlebi eyara, romelTagan zogi miwaSi
iyo CarWobili, rac imaze metyvelebs, rom qoxebi
kedliT iyo garSemortymuli. mTlianobaSi iq albaT
asamde mamontis Zvali eyarAa. savaraudod, TiToeul
qoxSi monaTesave ojaxebis jgufebi cxovrobdnen,
romlebic daaxloebiT 20-25 adamianisgan Sedgebo-
daA. (TiToeuli qoxis zoma 27 X 45 futi iyo. TiToeul
maTganSi xuTi kera Tavsdeboda _ TiTo kera TiTo
ojaxisaTvis). Tu TiToeul qoxSi 20-25 adamians vian-
gariSebT, samosaxloSi, mTlianobaSi albaT 100-125
adamians unda ecxovrAa.
samosaxlos zemoT, gorakze kidev erTi gansx-
vavebuli qoxi idgaA. miwaSi amoTxrili, romelSic mo-
Tavsebuli iyo Rumeli, masSi cxovelTa mcire zomis
gamosaxulebis 2300 cali gamomwvari fragmenti aR-
moCndaA. aqve aRmoCnda ramdenime gamofuRruli Zva-
li, romlebic rogorc fiqroben, SeiZleboda musi-
kaluri instrumentebi yofiliyo. am samosaxlos
kidev erTi saintereso Strixia samarxi, romelSi
dakrZalul qals saxe ganadgurebuli hqonda da ro-
melic, rogorc Cans, mniSvnelovani pirovneba iyo,
radgan misi saxe samosaxlos centralur kerasTan
aRmoCenil spilos Zvlis firfitazea amokveTili.
gofrirebuli ficridan gasrolili Subi haerSi zafxulSi midiodnen, rodesac resursebi cota iyo
meti ZaliT da ufro Sors mifrinavda da samiznesac da sikvdilianoba maRali. im azrs, rom adamianebi am-
ufro Zlierad erWoboda, Tanac msrolelis Zala ar den uzarmazar mamonts ver daxocavda, Seesabameba
iyo saWiro. zeda paleoliTSi mSvild-isaric bevr faqtic, rom zog adgilas aRmoCenilia mamontebis
adgilas gamoiyenebodaA. im droisaTvis saTevzaod da Zalian mcire raodenobis Zvlebi, romelsac adamian-
CrdiloeTis iremze sanadirod ukve barjebis gamoy- ebisgan miyenebuli Wrilobebi emCnevaT. magaliTad,
enebac daiwyes. Zegl dolni vestoniCeSi, sadac 100 mamontis Zvalia
axali sanadiro da saTevzao iaraRis gamogoneba aRmoCenili, mxolod ramdenime Zvals etyoba adamia-
leSis Segrovebas ar gamoricxavdAa. olga soferis az- nis mier sayasbo mizniT damuSavebis kvali, ramdenime
riT, zeda paleoliTis adamianebi TavianT sacxovre- Zvali ki qoxebSi aRmoCndAa. mamontebis Zvlebisgan
blebs iseT adgilebis maxloblad awyobdnen, sadac gansxvavebiT, Zegli savsea bizonebis, cxenebisa da
bevri mamonti bunebrivi sikvdiliT ixoceboda, raTa CrdiloeTis irmebis ZvlebiT, rac imaze miuTiTebs,
maTi Zvlebi samSeneblo masalad gamoeyenebinaT (ix. rom es cxovelebi adamianebma Segnebulad daxoces.
sur. 9-4). magaliTad, moraviaSi mamontebi kalci- Tu adamianebs amdeni mamontis daxocva da SeWma See-
tis, magniumisa da kalciumis sabadosTan asalokad ZloT, risTvis daxocavdnen kidev sxva cxovelebs?
gansakuTrebiT xSirad gvian gazafxulze da adre
anTropologiuri pirvelwyaroebi
qvis iaraRis (liTosebis) analizi
zeda paleoliTis adami- kldis safarSi gaataraA. maT dasasvlelad Subis pirebi
anebiTa da kulturiT paleo- moitanes isris pirebi, romle- SemoeleodaT da qvis karierze
anTropologebze metad arqeo bic gansakuTrebuli, wiTeli midiodnen, romelic ori dRis
logebi arian dainteresebulni. kaJiseburi kirqvisgan iyo savalze mdebareobdaA. adgilze
amis mizezi aris ara mxolod is, damzadebuli. am isris pirebs misvlis Semdeg, yavisferi ka-
rom zeda paleoliTis adamian- sanadirod iyenebdnen, Tum- Jiseburi kirqvis did natexebs
ebi ukve Tanamedrove adamian- ca maTi saSualebiT xorcsac amsxvrevdnen, minarevebisgan
ebs warmoadgenen, aramed isic, Wridnen. gatexili isris pire- asufTavebdnen (Sin rom nagavi
rom uamravi nivTieri masala biT ki tyavebs amuSavebdnen. Tu ar mietanaT) da ukan, sadgomSi
datoves maTi yoveldRiuri kalaTebis dasawnavad tirifis brundebodnen, sadac motanili
cxovrebis Sesaswavlad. zeda totebis motana iyo saWiro, masala unda daemuSavebinaT.
paleoliTis adamianebis mate- qals axlomdebare nakaduli- zog motanil natexs keris ce-
rialuri kulturis erT-erT dan kvarcitis patara kenWebi cxlSi agdebdnen, radgan icod-
umniSvnelovanes nawils qvis mohqonda da arapirdapiri dar- nen, rom gacxelebis Semdeg
iaraRi warmoadgens. robert tymiT anatkeCebs amzadebdAa. anatkeCebis Camomtvreva ufro
keli mokled ganmartavs, Tu ra zogi kenWi patara iyo da qali advili iqnebodaA. erTi Tvis Sem-
informaciis mocema SeuZlia maT orive polusidan amci- deg ojaxi sacxovrebels icvl-
qvis iaraRis Seswavlas. rebdaA. am anatkeCebs qali erTi idaA. qari kldis safars avsebda
“warmoidgineT mona- dRis ganmavlobaSi inaxavda, mtvriT, romelic mitovebul
dire-SemgrovebelTa ojaxi, Semdeg yridAa. amasobaSi kacebis iaraRsa da namtvrevebs fara-
romelmac zafxulis nawili sxva adgilze sanadirod ga- vdaA. aseT adgilebs ikvleven ar-
qeologebi.
suraTi 9-4 suraTze gamosaxulia daaxloebiT 15000 wlis win aRmosavleT evropis dablobze aRmoCenili mamontis Zvlebisgan
agebuli qoxebi. mamontis Tavis qalebi xSirad maTive eSvebisa da grZeli Zvlebis an xis CarCoebis sayrdenis nawilad gamoiyenebodaA.
qoxi cxovelTa tyavebiT iyo gadaxuruli. kedlebis naZviseburi wyobisTvis daaxloebiT 95 mamontis qveda yba iyo gamoyenebuli.
amgvari qoxis ageba, romlis farTobi 258 kvadratuli futi iyo da 46000 girvanqa Zvali sWirdeboda, 10 kacsa da qals 6 dRis ganmav-
lobaSi SeeZloT.
iqneb naxatebiT iRblis gamosworebas cdilobdnen. an Zvalze gamosaxul pirobiT niSnebs iyenebdnen. Tu
am Teorias amyarebs naxatebze aRmoCenili isris na- es simarTlea, gamodis, rom zeda paleoliTis ada-
kvalevebi. magram Tu naxatebi magiuri daniSnulebis mianebi sakmaod rTulad azrovnebdnen da garemom-
matarebeli iyo, Zneli asaxsnelia, ratom aris isris cvel samyaros kargad icnobdnen. garda amisa, zeda
kvali mxolod zogierTze. savaraudoa, naxatebs paleoliTis Zeglebze aRmoCenilia qalis stilizeb-
imisTvis akeTebdnen, rom maTi warmodgeniT, es mx- uli gamosaxulebani hipertrofirebuli formebiT,
ecebis raodenobas gazrdidAa. faqtia, rom gamoqvab- romelTac “venerebs” uwodeben. am gamosaxulebebs
ulis mxatvrobam umaRles mwvervals zeda paleoli- didi mkerdi, TeZoebi da muclebi aqvT. ris simbo-
Tis bolos miaRwia, rodesac cxovelebis raodenobam loebs warmoadgendnen es venerebi, jer kidev saka-
Semcireba daiwyo. maToAa. zogi mecnieris azriT, isini nayofierebis
samxreT-dasavleT safrangeTis gamoqvabulebis qalRmerTis simboloebi iyvnen, magram maT bevri ar
mxatvrobis gansakuTrebuli simboluri mniSvnelo- eTanxmebaA. magaliTad, lerua makdermoti amtkicebs,
ba patrisia raisisa da en petersonis statistikuri rom veneras gamosaxulebebs simboluri daniSnuleba
gamokvlevis SedegebiT gamoikveTaA. gamokvlevis mo- ar gaaCniaT da fexmZime qalebis avtoportretebad
nacemebis mixedviT gairkva, rom kedlebze ZiriTa- unda CavTvaloT. maTi gadidebuli mkerdi, TeZoebi
dad is cxovelebi iyvnen gamosaxulni, romlebic da muclebi iseTi kuTxiT aris danaxuli, rogori-
xorcisa da tyavisTvis gamoiyenebodnen. magaliTad, Tac fexmZime qali zemodan dainaxavda Tavis Tavs da
gareuli msxvili rqosani pirutyvisa da cxenebis ga- ris gamoc bevr gamosaxulebas saxis nakvTebi ar gaaC-
mosaxulebebi ufro xSiria albaT imitom, rom ufro niaA. sxva TvalsazrisiT, figurebi adreuli erotikis
didi zomisani iyvnen da met xorcs iZleodnen, vi- nimuSebia da mamakacebis mier TavianTi seqsualuri
dre iq mcxovrebi sxva cxovelebi. garda amisa, xSir- siamovnebisTvis an ganaTlebisTvis aris damzadebu-
ad xatavdnen iseT cxovelebs, romlisac eSinodaT li. arsebobs kidev erTi mosazreba, romlis mixedvi-
maTi zomis, siswrafis, bunebrivi iaraRisa (eSvebis, Tac, es qandakebebi qalebis mier aris damzadebuli
rqebis) da gauTvaliswinebeli qcevebis gamo: magali- axalgazrda qalebisTvis fexmZimobisa da mSobiaro-
Tad, mamontebs, xarebsa da cxenebs ufro xSirad xat- bis Sesaxeb informaciis misacemad.
avdnen, vidre iremsa da Svels. amgvarad, es naxatebi arqeologebs Soris veneras figurebTan dakav-
adasturebs azrs, rom “xelovneba dakavSirebulia Sirebuli azrTa sxavdasxvaoba, arqeologiis mTa-
nadirobis mniSvnelobasTan zeda paleoliTis ada- var problemaze metyvelebs: masalis simcire an
mianebis ekonomikaSi”. mkvlevarebi Tvlian, rom zeda ararseboba xSirad arqeologebs ar aZlevs daskvnis
paleoliTis Semdgom periodSi xelovneba asaxavda an raimes uaryofis saSualebas. (ix. CarCo “qalTa ga-
adamianis mier sakvebis mopovebis process, magram mosaxuleba zeda paleoliTis xelovnebaSi”); metic,
im periodSi, rodesac didi zomis cxovelebis Sem- xSirad saWiroa monacemebisa da maTi interpreta-
cirebis gamo, adamianebi sakvebad maT naklebad iy- ciis dabalanseba, magram amave dros gasaTvaliswina-
enebdnen da Sesabamisad naklebad xatavdnen. belia, rom miRebuli daskvna axali monacemebis aR-
zeda paleoliTis xelovneba mxolod gamoqv- moCenam SeiZleba Secvalos.
abulis mxatvrobiT ar SemoifarglebodAa. mravali
Subis tari da msgavsi sagani cxovelTa gamosaxule- afrikisa da aziis zeda
bebiT iyo damSvenebuli. aleqsandr marSakma zeda pa- paleoliTis kulturebi
leoliTis zogierTi nimuSis Sesaxeb saintereso mo-
sazreba gamoTqva: misi azriT, daaxloebiT 30000 wlis evropa ar iyo erTaderTi adgili, sadac zeda
win monadireebi mTvaris fazebis aRsaniSnavad qvaze paleoliTis adamianebi cxovrobdnen. isini cxov-
152
gavrcelebuli Sexeduleba,
rom zeda paleoliTSi qalTa ga-
mosaxulebani mxolod veneras
qandakebebiT Semoifargleba,
mcdariaA. piriqiT, arsebobs ada-
mianTa, rogorc qalebis, ise
kacebis mravali gamosaxule-
ba, romlebzec isini bavSvobis
asakidan siberemde arian asax-
ulni. rac Seexeba qalebs, is-
eTi gamosaxulebani, sadac isini
msuqan an fexmZime mdgomareo-
baSi arian, saerTo suraTis
mxolod nawils warmoadgens.
mTeli rigi gamosaxulebebi ki
maT naturalisturad da ara
stilizebulad asaxavs.
Jan-pier diuarma zeda pa-
leoliTis xanis xelovnebis oTxi qalis gamosaxuleba gonersdorfis
gamokvlevisas aRmoaCina, rom gamoqvabulidan.
warmodgenili iyo yvela zomis,
formisa da asakis qalis gamo-
saxulebaA. erT amokawrul figu- bebze naklebi iyo. mecnieri fiqrobs, asakisa da sxeulis formis qa-
raze gonersdorfis gamoqvabu- rom es zeda paleoliTSi qalebis so- lis gamosaxva imaze miuTiTebs,
lidan (mdinare reinTan), oTxi cialuri statusiT aris gamowveuli. rom zeda paleoliTis xanis
qalia gamosaxuli, romelTa- gamosaxulebaTa umetesoba qals de- sazogadoebaSi udidesi mniSvn-
gan sami erTi zomisaa, erTi ki dobasTan dakavSirebul: fexmZimobis, eloba eniWeboda Tavad “qalis”,
ufro pataraa da ufro patara mSobiarobis an bavSvis tarebis (an da ara “fexmZime qalis” rols.
mkerdi aqvs (albaT, mozardia). mozrdil bavSvTan erTad seirnobis) olga soferma Seiswavla ven-
sami ufro didi qalidan erTs, momentebSi warmoaCens. eras zogierTi gamosaxulebis
rogorc Cans, zurgze bavSvi hy- diuaris azriT, qalebs dedobis tansacmeli da daaskvna, rom
avs mibmuli da didi mkerdi aqvs, rolma zeda paleoliTis periodSi gansakuTrebiT xSirad naqsovi
danarCeni oris mkerdi ki ufro privilegirebuli mdgomareoba daum- tansacmelia gamosaxuli. imis
mcire zomisAaa. diuaris azriT, kvidra, ris gamoc, am periodSi maT gamo, rom zeda paleoliTis
es oTxi qali naturalisturi swored dedobis amsaxvel mdgomareo- periodSi naqsovi tansacmeli,
gamosaxulebaa, romelTagan baSi gamosaxavdnen. aseve fiqrobs par- albaT, didad fasobda. maTi
erTs Cvili bavSvi hyavdaA. tisia raisi, romelic amtkicebs, rom arseboba zogierTi veneras
diuaris varaudiT, zeda pa- veneras figurebi zustad asaxaven qa- tanze albaT maT gamorCeul
leoliTis xanis xelovnebaSi lTa mniSvnelobas zeda paleoliTis socialur mdgomareobaze
mamakacebisa da bavSvebis gamo- periodis sazogadoebaSi. mecnieris miuTiTebda.A
saxuleba qalebis gamosaxule- azriT, veneras figurebSi yvela
ukanasknel periodamde gavrcelebuli iyo azri, geologiuri TvalsazrisiT, sxvadsxva dros axal
rom samxreT aliaskaSi adamianebi mxolod 11500 wlis samyaroSi, rogorc saxmeleTo, ise sazRvao gziT ga-
win gaCndnen. magram, rogorc monte-verdes Zeglidan dasvla SesaZlebeli iyo (ix. CarCo “axal samyaroSi
(Cile) aRmoCnda, Tanamedrove adamianebi samxreT af- Casvlis alternatiuli gzebi”). beringis saxmeleTo
rikaSi, sul cota, 12500 wlis win, an SeiZleba 33000 xidis nawilebi ukve 60000-25000 wlebis win Canda
wlis win Casulan. monte-verdes Zegli 700-mde qvis zedapirze. 20000-18000 wlebis win ki saxmeleTo xidi
iaraRs, tyaviT gadaxuruli qoxebis naSTebsa da ker- kargad CandaA. rodis gaqra is sabolood? sayovelTa-
asTan aRmoCenil bavSvis fexis anabeWds SeicavdaA. od gavrcelebuli azris mixedviT, saxmeleTo xidi
Zeglis masalis mixedviT, safiqrebelia, rom aq axal daaxloebiT 14000 wlis win daitbora, magram bolo-
samyaroSi 11500 wlis winandel periodamde fexiT an droindeli gamokvlevebis Tanxmad, 10000 wlis win
navebiT Camosul adamianTa erTi talRa mainc mox- masze gadasvla jer kidev SesaZlebeli iyo. yinulis-
vdaA. maSinac ki, rodesac yinulis bolo fenebi jer gan Tavisufali derefani lorentaidisa da kordil-
kidev damdnari ar iyo, arsebobda viwro, yinulisgan eris yinulis safarebs Soris 25000 wlis winandel
Tavisufali derefani, romliTac adamianebs gasvla periodSi jer kidev arsebobda, magram is didi ma-
SeeZloT. aseTi derefnebi ufro adrec arsebobdaA. sis cxovelebs ver gauZlebda, rac adamianebs maTze
154
inuitebi
Crdilo azielebi
aleutebi
evropelebi Crdilo-dasavleT
sanapiros da Sua
alaskis indielebi
afrikelebi
samxreT
azielebi
Crdilo da
samxreT amerikis
indielebi
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Aarasruli monacemebi
suraTi 9-6 inuitebi (eskimosebi) da aleutebi, na-denes enaze molaparake xalxebi da amerikeli xalxebis sxva adgilobrivi
enobrivi jgufebi erTmaneTisgan niCbiseburi formis saWreli kbilebis sixSiriT gansxvavdebian. es genetikuri sxvadasx-
vaoba, rogorc Cans, naTels fens axal samyaroSi migraciis sami nakadis arsebobas.
ba 11200-10900 wlis winandel periods miekuTvnebAa. samarxi TvalsaCinos xdis bizonze nadirobis samza-
mamontebi daaxloebiT 10000 wlis win gadaSend- diss. Rrma xevSi, romelic Zv. w. 6500 wliT TariRdeba,
nen da yvelaze didi cxoveli amis Semdeg amJamad 200 bizonis naSTi aRmoCndAa. mis Zirze mTliani ConCxe-
gadaSenebuli, didi sworrqiani bizoni gaxdAa. mona- bi eyara, mis Tavze ki _ danawevrebuli cxovelebi. es
direebi mis mosaklavad iyenebdnen sasrol Subs, aRmoCena gviCvenebs, rom paleo-indieli monadiree-
romelsac folsomur Subs uwodeben, is qolvisis bi cxovelebs Segnebulad mierekebodnen bunebrivi
Subze bevrad patara iyo. sxvadasxva iaraRi aRmoCnda xafangisken – damSrali xevisken anu damrecferdebi-
mravalferovani cxovelebis: mglebis, meliebis, ani Txrilisken. wina cxovelebi ukan momavalTa da-
irmebis, aqlemebis da aA.S naSTebTan, rac imaze metyve- wolas ver uZlebdnen da xevSi cvivdebodnen. jo ben
lebs, rom bizonze monadireebi am iaraRzec iyvnen uitma gamoiTvala, rom monadireebi mxolod am erTi
damokidebulni. nadirobis dros 55000 girvanqa xorcs moipovebdnen.
rio grandes velze folsomel iaraRis xelosnebi Tu XIX saukunis dablobze mcxovrebi indielebis
sabazo sadgomebs dabali diunebis Tavze awyobdnen, mixedviT vimsjelebT, romelTac ise SeeZloT bi-
saidanac, rogorc did tbas, ise farTo saZovrebs uy- zonis xorcis damuSaveba, rom erTi Tve gaeZlo da
urebdnen. Tu CavTvliT, rom tba cxovelTa jogebi- TiToeul adamianze dReSi erT girvanqa xorcs vi-
sTvis sasmeli wylis wyaros warmoadgenda, gamodis, varaudebT, olsen-Cubukze aRmoCenili bizonebis
rom sadgomSi mcxovreb adamianebs kargad SeeZloT raodenoba daaxloebiT 1800 adamians erTi Tvis gan-
cxovelTa jogebisaTvis eTvalTvalaT. mavlobaSi unda yofnoda (albaT mTeli wlis ganmav-
mas Semdeg, rac Tanamedrove amerikis samxreT- lobaSi yvelani erTad ar cxovrobdnen). monadireebi
dasavleTiT hava ufro mSrali gaxda, cxovelebi zedmiwevniT organizebulebi unda yofiliyvnen ara
da kulturuli adaptacia ramdenadme SeicvalaA. mxolod garekvis, aramed xorcis danawevrebis (yas-
daaxloebiT 9900 wlis win didi, sworrqiani bizoni bobis) TvalsazrisiTac. albaT saWiro iqneboda
Caanacvla ufro patara zomis, Tanamedrove bizonmaA. cxovelTa uzarmazari sxeulebis swor adgilze ga-
sabazo sadgomebi tbebidan da saZovrebidan ufro datana dasamuSaveblad. garda amisa, banakSi unda
moSorebiT da wyaroebTan ufro axlos imarTebodaA. waeRoT 55000 girvanqa xorci da tyavi.
imis gamo, rom mSrali havis pirobebSi tbebi wylis marTalia, did cxovelebs maRal velebze didi
saimedo wyaros ukve aRar warmoadgenda, cxovele- mniSvneloba eniWebodaT, magram sxva adgilebSi sx-
bic naklebad akiTxavdnen maT, riTac aixsneba al- vagvari adaptaciebi aRiniSneboda, paleo-indielebi,
baT maTi sabazo sadgomebis mdebareobis SecvlaA. romlebic tyian adgilebSi _ anu Tanamedrove aSS-s
Zalian mcire informacia arsebobs imis Sesaxeb, Tu teritoriaze cxovrobdnen, ufro metad mcenareul
ra mcenareebs iyenebdnen sakvebad paleo-indielebi, sakvebsa da SedarebiT mcire cxovelebze iyvnen
magram udabnos mimdebare teritoriaze mcenareTa damokidebulni. zogierT tyian regionSi Tevzi da
Semgroveblobas albaT didi mniSvneloba eqnebodaA. moluskebi kvebis racionis umniSvnelovanes nawils
arqeologebma nevadasa da iutaSi aRmoaCines safqva- warmoadgendaA. magaliTad, wynari okeanis sanapir-
vi qvebi da sxva artefaqtebi, romlebic mcenareuli oze, mdinare ilinoisis vakeze, paleo-indielebi
sakvebis damuSavebisTvis gamoiyenebodAa. cxovelebiTa da gareuli bostneuliT ikvebebod-
olsen-Cubukis Zeglze, koloradoSi aRmoCenili nen da imdenad didi raodenobiT moipovebdnen am
157
qlovisis saWrelebi.
Sejameba
1. kulturis istoriis periodi, romelic evro-
pasa da axlo aRmosavleTSi _ zeda paleoliTis
saxeliT, xolo afrikaSi gviani qvis xaniT aris
cnobili, TariRdeba 40000 wlis winandeli peri-
qvis arqauli iaraRis zogierTi nimuSi. CrdiloeT amerikis
odidan 14000-10000 wlis winandel periodamde.
aRmosavleTidan. esenia culebi (zemoT marcxniv), saCexi (qvemoT
am drois ganmavlovbaSi msoflio yinuliT iyo
marcxniv), atlatli (qvemoT marjvniv), CaquCi da Txilis satexi qva dafaruli, yinuli faravda CrdiloeT evropisa
(zemoT marjvniv). da CrdiloeT amerikis udides nawils da saSua-
lo wliuri temperatura dRevandelze 100 cel-
mianebi ufro metad iyvnen damokidebulni Tevzao- siusiT naklebi iyo.
baze, vidre maTi winaprebi zeda paleoliTidan. 2. zeda paleoliTis iaraRisTvis damaxasiaTebeli
iyo basri pirebis simravle. mravlad iyo sakveTe-
Crdilo amerikis aRmosavleTis bi, Zvlisa da irmis rqis iaraRi da mikroliTebi
arqauli kulturebi (mogvianebiT). cxovrebis wesi mravali aspeqtiT
adrindelis msgavsi iyo. xalxebis umetesoba uaR-
Secvlil garemo pirobebTan adaptaciis daaxloe- resad mobilur jgufebad cxovrobda da nadiro-
biT iseTive formas ganicdidnen gamyinvarebis dada- basa da Semgroveblobas misdevdaA. isini sadgomebs
sruls Crdilo amerikis aRmosavleTiT mcxovrebi aSenebdnen rogorc Ria adgilebSi, ise gamoqvabu-
adamianebi. havis daTbobasa da simSralis zrdasTan lebsa da kldis safarebSi.
erTad CrdiloeT amerikis flora da faunac Seicv- 3. zeda paleoliTSi mravali axali movlena aRin-
alaA. rogorc msoflios sxva nawilebSi, megafauna iSneba: iaraRis damzadebis axali teqnologia,
gadaSenda da maTi adgili SedarebiT mcire zomis xelovnebis warmoSoba, mosaxleobis zrda, axali
ZuZumwovrebma, kerZod ki irmebma daikaves. xorcis gamogonebebi, rogoric iyo mSvild-isari, Subis
mopoveba Zalian gaZnelda _ saxlSi dabrunebuli satyorcni (atlatli) da barji.
monadireebis nadavli ukve ara tonas, aramed girvan- 4. axal samyaroSi mxolod Homo sapiens sapiens-is naS-
qebs SeadgendAa. sicives Seguebuli mcenareebis ad- Tebia aRmoCenili. gabatonebuli azris mixedviT,
gili daikaves siTbos Seguebulma mcenareebma, rom- adamianebi axal samyaroSi saxmeleTo xidiT ga-
lebsac sakvebad iyenebdnen. rogorc sakvebs, siTbos davidnen, romelic cimbirsa da aliaskas Soris
Seguebul mcenareebs upiratesoba hqondaT, vidre im adgilas mdebareobda, sadac amJamad beringis
sicives Seguebul mcenareebs, radgan isini meti ra- sruteaA. bolo dromde iTvleboda, rom adamian-
odenobiT moipovebodaA. amgvarad, Zveli drois ada- ebi aliaskas samxreT teritoriebze 11500 wlis
mianma mravali mcenarisa da cxovelis sakvebad gam- winandel periodamde ar misulan. arqeologi-
oyeneba daiwyo. uri Zeglis - monte-verdes (Cile) gaTxrebis Sem-
iseve, rogorc evropuli maglemozuri xalxebi, deg cnobili gaxda, rom Tanamedrove adamianebi
CrdiloeT amerikis adamianebic cxovrebis damkvi- samxreT amerikis samxreTSi, sul cota, 12000 da
drebul wesze gadadiodnen. im droisaTvis damaxasi- iqneb 33000 wlis win misulan.
aTebeli iyo samosaxlos ori ZiriTadi formAa. erTi 5. gamyinvarebis periodis bolos, daaxloebiT 14000
iyo sacxovrebeli banaki, sadac sezonurad cxovrob- wlis win, havam daTboba daiwyo. mravali didi
da ramdenime, savaraudod, monaTesave ojaxi; meore cxoveli, romelzec zeda paleoliTis adamian-
ki specialuri daniSnulebis banaki, romelic raime ebi iyvnen damokidebulni, gadaSendaA. amave dros
resursis arsebobis adgilas mdebareobda da sadac gaCnda axali, siTbos ukeT Seguebuli mcenareebi,
albaT monadireTa jgufebi Cerdebodnen xolme. mag- romlebic sakvebis axal, mdidar wyarod iqcnen.
aliTad, atlantikis sanapiroze calkeuli jgufebi mTel msoflioSi adamianebma meti mcenareuli
gadaadgildebodnen mTavari mdinareebis gaswvriv, sakvebisa da sxva resursebis gamoyeneba daiwyes.
sadac mTis Ziras zafxulis banakebs aSenebdnen, msoflios mraval adgilas adamianebma mcenaree-
xolo sanapiroze _ zamTrisas. gansakuTrebuli dan- bis moSenebasa da cxovelebis moSinaurebas mi-
iSnulebis banakebi mTeli wlis ganmavlobaSi iqmne- hyves xeli.
boda, radgan jgufebi mTavari banakidan sanadirod
an ramis, magaliTad, iaraRisTvis saWiro qvis Sesa- sakontrolo kiTxvebi
groveblad mudmivad gadiodnen xolme.
aRniSnuli xanis adamianebis erT-erTi gamo- 1. riT gansxvavdeba zeda paleoliTis iaraRi Sua pa-
goneba iyo safqvavi, Txilis samtvrevi da saCexi qvis leoliTis iaraRisgan? rogoria am gansxvavebaTa
iaraRi. culebi, saCexebi da marcvleulis safqvavi mniSvneloba adamianis kulturisTvis?
iaraRi sul ufro metad vrceldebodAa. Ees albaT ty- 2. zeda paleoliTis gamoqvabulebis mxatvrobam
iani zonebis zrdiT iyo gamowveuli. mas Semdeg, rac Cveni cnobismoyvareoba gaaRvivaA. wignSi aRwer-
yinulma CrdiloeT amerikidan ukan daixia, gaizarda ilia zogierTi gamokvleva am naxatebis Sinaarsis
tyis produqtebsa da xe-tyis masalaze damokideb- Sesaxeb. SegiZliaT Tu ara, moZebnoT sxva gzebi
ulebaA. amasTanave, am teritoriaze didi mniSvneloba gamoqvabulis xelovnebis mniSvnelobis gas-
eniWeboda Tevzsa da zRvis produqtebs, rac aseve im agebad?
cvlilebas asaxavda, romelic adamianebma ganicades 3. ra faqtorebma aiZules adamianebi, rom sacxovre-
gamyinvarebis bolo periodSi. blad axal samyaroSi gadasuliyvnen?
159
sakvebis warmoebisa da
dasaxlebuli cxovrebis
dasawyisi 10
Tavebis Sinaarsi
winasameurneo ganviTareba
mcenareTa da cxovelTa
moSinaureba
sakvebis warmoebis
Sedegebi
160
1000
TurqeTi (Cr. Amerika)
0
{
(4000 Cv. w.) aqlemi (arabeTi da Mmcenareebi (Cr. Amerika _ mzesumzira)
centraluri azia) Pmudmivi soflebi (peru)
kata (axlo aRmosavleTi)
4000 Cv. w. aR. cxeni (centraluri azia); xorbleuli? (mexiko)
(6000 Cv. w.) viri (Cr. afrika) lama da alpaka (s. amerika)
{
10,000 Cv. w. aR. ZaRlebi (axlo aRmosavleTi) mcenareebi (andebi _ mware wiwaka)
(12,000 Cv. w.) mcenareebi (mezoamerika _ gogra,
yabayi; arc ise didi sedentizmi)
farTo speqtris Segroveba;
12,000 Cv. w. aR. gazrdili sedentizmi;
(14,000 Cv. w.) mikroliTebis meti gamoyeneba
suraTi 10 -1 cxovelTa moSinaurebis TariRebi, juliet klaton-brokis `cxovelTaA moSinaureba~, stiven jonsis, robert martinisa da devid
pilbimis redaqtorobiT, adamianis evoluciis kembrijis enciklopedia (niu-iorki: kembrijis universitetis gamocema, 1992), gv. 384. saav-
toro uflebebi daculiAa. 1992. dabeWdilia kembrijis universitetis gamomcemlobis nebarTviT.
161
frenk houli, ~meurneobis saTaveebi~, stiven jonsis, robert martinisa da devid pilbimis gamocema, adamianis evoluciis kembrijis en-
ciklopedia (niu-iorki: kembrijis universitetis gamocema, 1992), gv. 376. saavtoro uflebebi daculiA. kembrijis universitetis gamocemAa.
adaptirebuli da gamoyenebulia kembrijis universitetis gamomcemlobis nebarTviT.
dacvlilebs soflis sasaflaoze krZalavdnen. saqoneli, magaliTad cxeni, mokle droSi gadaS-
aRmoCenili xelsawyoebi mowmobs, rom natufi- endaA.14 nadirobdnen ukve iseT cxovelebze, rogori-
anebi veluri marcvleulis intensiur Segrove- caa iremi, antilopa, bizoni da mcire ZuZumwovrebi.
bas eweodnen. maTi soflebidan aRdgenil namglebs amave dros foTlovani tyiT dafaruli adgilebi da
specifikuri bzinvareba axasiaTebT, rac balaxis mindvrebi gafarTovda da gaizarda axal mcenareTa
Reroebis momkiT unda iyos gamowveuli. natufi- raodenobAa. gamoCnda xeze samuSo iaraRebi. zogierT
anebma epipaleoliTis periodSi pirvelebma daiwyes regionSi aqtiurad daiwyes moluskebis gamoyenebaA.
Warbi mosavlis SenaxvAa. qvis saxlebis iatakze maT CrdiloeT amerikasa da mezoamerikaSi moaSenes is
gamoiyvanes Selesili ormoebi maragisTvis. veluri mcenareebi da cxovelebi, romlebzec ukve damokide-
marcvleulis garda, isini uamrav sxva resurssac bulni iyvnen.15
iyenebdnen.10 maT namosaxlarze napovnia gareuli mezoamerikis zegnis arqauli xalxebi msx-
cxovelebis naSTebi. rogorc Cans, natufianebi vilfexa saqonelze nadirobidan resursebis ufro
ZiriTadad nadirobdnen qurcikze, mTeli jogis farTo gamoyenebaze gadasvla aRiniSna mezoameri-
garSemotymis Semdeg.11 kis zeganze, centraluri da samxreT meqsikis mTian
natufianebi im dros sxva regionebSi mcxovrebi regionebSi, rac nawilobriv gamowveuli iyo dRe-
Semgroveblebisagan sakmaod gansxvavdebian. isini vandelis msgavsi klimaturi cvlilebebiT. simaRle
ara mxolod bunebrivi resursebiT ikvebebodnen, mniSvnelovani faqtori aRmoCnda nadirobasa da Sem-
aramed mzardi socialuri sirTulisac iyvnen. natu- groveblobaSi, radgan simaRlesTan erTad icvleba
fianTa samosaxloebi, saSualod, 5-jer aRemateboda mcenareTa da cxovelTa resursebic. velebs axa-
winaprebisas. Temebi axla ukve daaxloebiT 1 weli- siaTebs meCxeri, balaxovani mcenareebi, xolo mTis
wads arsebobdAa. saflavis nimuSebi adamianTa Soris Zirebsa da mTebs _ kaqtusis ~eklovani~ tyeebi, rom-
socialur gansxvavebebzec migviTiTeben. miuxedavad lebic simaRlisa da Sesabamisad, tenis matebasTan
imisa, rom xorbleulis mopovebam saSualeba misca erTad icvleba muxisa da fiWvis tyeebiT. zonebis
natufianebs permanentul soflebSi ecxovraT, maTi vertikaluri warmodgenisas naTeli xdeba, rom mc-
kvebis reJimi sakmaod cudi iyo, radgan maTi kbilis ire teritoriaze gavrcelebuli iyo mcenareTa da
emali sakvebis ukmarisobaze migviTiTebs, xolo cxovelTa farTo speqtri da arqaul xalxebs Sesa-
struqtura dRiTi-dRe uaresdebaA.13 Zlebloba hqondaT, meti resursiT esargeblaT.16
8 aTasi wlis win mezoamerikis arqaul mosaxleo-
mezoamerika baSi SeiniSneboda Temebs Soris sezonuri migracia
ori sxvadasxva masStabiT: 15-30 kaciani banakebi (mak-
farTomasStabian nadirobasa da Semgrovebloba- rojgufebi) da 2-5-kaciani banakebi (mikrojgufe-
ze gadasvla moxda agreTve axal samyaroSi paleo- bi). makro jgufebi dabanakebuli iyvnen sezonuri
indiuri periodis dasasruls, daaxloebiT 10 aTasi resursebis maxloblad, magaliTad, rkos an meskitis
wlis win. klimaturi cvlilebebi, iseve rogorc Zvel sezonze ramdenime ojaxi iyrida Tavs, rom misiT es-
samyaroSi, aqac sasicocxlo iyo. polaruli yinulis argeblaT da mosavali erTad aeRoT, sanam nayofi
ukan daxeva CrdiloeT amerikidan da zogadad ufro blomad iyo, CaetarebinaT sxvadasxva rituali an
Tbilma da notio klimatma ganapiroba dramatuli ubralod dasaxlebuliyvnen. mikro jgufebic sezon-
cvlilebebi mcenareebsa da cxovelebSi Crdilo urad saxldebodnen, roca jgufebi ar erTiandebod-
amerikisa da mezoamerikis masStabiT. Pleistocene nen makrojgufebad. aseTi mikrojgufebis narCenebi
megafauna _ mamontebi, mastodonebi, martorqebi, napovnia mRvimeebsa da kldis gamoqvabulebSi, sadac
giganturi zarmacebi da sxva SedarebiT wvrilfexa banakis zemoT an qvemoT sxvadasxva saxis garemos gam-
oyeneba iyo SesaZlebeli.17
Temi, romelsac mudmivi sacxovrebeli adgili ar Svilebis asakSi, saSualod, 4 weli iyo Sualedi, xolo
hqonda, metad iyo damokidebuli farTod gavrcele- axlad dasaxlebul kungebSi _ 3 weli. arsebobs ram-
bul resursebze. sedentarizms ki, savaraudod, xels denime versiaA.
unda uwyobdes ufro farTo speqtris resursebis bavSvebs Soris asakobriv sxvaobas, SesaZloa
siaxlove32 da xelmisawvdomoba33, vidre TviTon es sxvadasxva mizezi hqondes. pirvel rigSi, es aris
resursebi. (efeqturi kontracefciis ararsebobis pirobebSi)
xangrZlivi seqsualuri TavSekaveba bavSvis gaCenis
Semdeg, rac sazogadoebaSi sakmaod gavrcelebuliaA.
sedentarizmi da mosaxleobis zrda meorec, es SeiZleba iyos orsulobis Sewyveta anu
aborti.35 momTabare jgufebs meti motivacia hqon-
miuxedavad imisa, rom msoflio istoriis im fa- daT bavSvebs Soris asakobrivi intervalis zrdisT-
zaSi, romelic xasiaTdeba nadirobiTa da Semgrove- vis, radgan Cvili bavSviT gadaadgileba did prob-
blobiT, aRiniSneboda mosaxleobis mateba, anTro- lemas SeqmnidAa. erTi Cvilis tareba sakmaod rTuli
pologTa mtkicebiT, mniSvnelovani zrda moxda iyo, orisa ki _ metismetad mZime. amrigad, dasaxle-
damkvidrebuli cxovrebis stilis SemoRebis Sem- bul jgufebs SeeZloT asakobrivi intervali Seem-
deg. es daskvna momdinareobs kungis momTabare da cirebinaT, radgan ar iyo bavSvebis xeliT tarebis
dasaxlebuli tomebis Sedarebidan. aucileblobaA.
momTabare jgufis dasaxlebam, savaraudod, Seam- aRniSnuli mizezebi bolomde mainc ver xsnis So-
cira Sobadobis intervali.34 momTabare kungebis badobis intervals momTabare kungebSi. sxvagvari
165
moluskebis Segroveba farTo speqtris Semgroveblobis nawili iyo. samxreT afrikelebi napirze gamoriyul moluskebs agroveben.
axsna SesaZlebelia dakavSirebuli iyos bavSvTa biAa. ovulaciisaTvis saWiro kritikuli raodenobis
kvebis problemasTan. nensi hauelisa da riCard lis cximis faqtoriT aixsneba is, rom iseTi qalebis, ro-
azriT, dasaxlebul kungebSi intervalis Semcireba goricaa maraTonis morbenalebi, tanmovarjiSeebi
gamowveuli iyo dedis rZesTan erTad bavSvTa sxva da balerinebi, ovulacia regularuli arAaa.
sakvebis gavrcelebiT. cnobilia, rac ufro didxans
kvebavs deda bavSvs damatebiTi sakvebis gareSe, miT mikroliTuri teqnologia
ufro didi xnis Semdeg gaxdeba SesaZlebeli dafex-
mZimebAa. momTabare kungebs ar hqondaT saSualeba, wina sameurneo kultura, teqnologiurad, ra-
bavSvebi iolad mosanelebeli sakvebiT gamoekvebaT, dikalurad ar gansxvavdeba zeda paleoliTis
amitom patarebi 2-3 wlis ganmavlobaSi dedis rZeze kulturebisgan.38 zomiT ufro mcire da msubuqi
iyvnen damokidebulni. maTgan gansxvavebiT, dasaxle- xelsawyoebis gamoyenebis tendencia grZeldebaA. mi-
bul kungebs SeeZloT bavSvebi burRuliTa (moSeneb- kroliTebi, gvian zeda paleoliTSi Seqmnili 1-dan 2
uli marcvliT) da moSinaurebuli cxovelebis rZiT diuimamde sigrZis mWreli pirebi axla ukve farTod
gamoekvebaT. aseTi clilebebi ki sabolooo jamSi gamoiyenebodaA. erTi masalisgan damzadebuli uxeSi
iwvevs Sobadobis intervalis Semcirebas. winasameur- xelsawyoebis nacvlad, evropis, aziisa da afrikis
neo TemebSi SesaZlebelia igive Sedegi hqondes mar- xalxebi ukve Sereuli masalisgan damzadebul xel-
cvleulisgan damzadebul bavSvTa sakvebs. mxolod sawyoebs iyenebdnen. mikroliTebs, romlebic calke
am mizeziT SeiZleboda mosaxleobis zrda aRniSnu- gamosayeneblad metismetad patara iyo, aTavsebdnen
liyo manam, sanam Temebma fermeroba da menaxireoba Zvlis WdeSi da amgvarad amzadebdnen isrebs, har-
daiwyes. punebs, satevrebsa da namglebs. magaliTad, namglis
kidev erTi mizezi imisa, rom dasaxlebul kungebs gasakeTeblad ramdenime mikroliTs aTavsebdnen xis
meti Svili hyavT, vidre momTabareebs, aris sxeulis an qvis xelsakidis WdeSi, pirebs ki fisiT amagrebdnen.
cximisa da wonis fardobaA. zogierTi mkvlevari mi- SesaZlebeli iyo gatexili mikroliTis gamocvlac,
iCnevs, rom ganayofierebisTvis saWiroa sxeulSi rogorc Tanamedrove samarTeblis pirisAa. garda sx-
cximis garkveuli minimumis arsebobaA. dasaxlebuli vadasxva daniSnulebisa, mikroliTs is upiratesobac
(anu binadari) kungi qalis qsovili ufro cximi- hqonda, rom misi damzadeba SesaZlebeli iyo TiTqmis
ania, vidre momTabarisa, romelic veluri mcenaris yovelgvari qvisgan, ramdenadac ukve aRar iyo msxvi-
sakvebis saSovnelad yoveldRe ramdenime mils ga- li kvanZebis gamoyeneba saWiro didi da msubuqi xel-
dis, xSirad bavSviT xelSi. amrigad, dasaxlebuli sawyoebis dasamzadeblad. adamianebi mikroliTis sa-
kungebis bavSvebs Soris asakobrivi sxvaoba nakle- SualebiT mcire kvanZebTan muSaobdnen ufro mcire
166
2
ia
ion
c
at
u ula
pl
po
p oP
1
1 milioni 100,000 70,000 30,000 15,000 10,000
dro (wlebi awmyomde)
iyo mrgvalsaxuraviani aguris Rumelebi da Sesaw- macxovreblebi saxlis kedlebs warmosaxviTi freske-
vavi ormoebi. am mxarisTvis damaxasiaTebeli zafxu- biTa da kerpebis simboluri qandakebebiT rTavdnen.
lis sicxis gamo gasagebia, Tu ratom ar iyo arc erTi freskebi religiur scenebsa da yoveldRiur mov-
aseTi Rumeli saxlis SigniT. lenebs asaxavdaA. maTi gadafxekisas kidev erTi fena
miuxedavad imisa, rom am soflebis mosaxleoba aRmoaCines. rogorc Cans, axali freskis dasaxatad
100-s ar aRemateboda, isini vaWrobaSic iyvnen Cab- Zvels Slidnen. ramdenime oTaxi saritualosac ki
mulni. zRvis niJarebi, savaraudod, samxreTidan, hgavs, xaris didi gamosaxulebebiTa da kedelze
sparseTis yuridan mohqondaT, spilenZi _ dRe- saqonlis Tavis fitulebiT. sxva oTaxebSi Savi da
vandeli centraluri iranidan, vulkanuri mina wiTeli saRebaviT daxatuli freskebi cxovrebisa da
– aRmosavleT TurqeTidan, firuzi _ Tanamedrove sikvdilis scenebs asaxavs. aseTive oTaxebSi ipoves
iranisa da avRaneTis sazRvridan. am masalebidan xarze Semomsxdari fexmZime qalisa da wverosani ma-
zogierTs samkaulad gamoiyenebdnen rogorc qale- makacis Tixis qandakebebi.
bi, ise mamakacebi. amas saxlis iatakqveS damarxuli CaTal huiukSi ganviTarebuli iyo fermerobac.
neSTebic adasturebs. Warbad modioda ospi, xorbali, qeri da bardAa. arqe-
Zv.w. 500 w-dan ali koSis mosaxleoba izrdeba, sa- ologebi gaocebas ver malaven napovni xelnakeTo-
varaudod _ ganviTarebuli meurneobis, irigaciisa bebis, lamazad gamoTlili xis Tasebis da yuTebis
da moSinaurebuli saqonlis momravlebis gamo. Sem- gamo. aq mosaxleobas vulkanuri minisa da primiti-
deg aTaswleulSi, Zv.w.4500w-mde am teritoriis uli satevrebi, Subis Tavebi, safxekebi, sadgisebi
mosaxleoba sammagdebaA. es ganpirobebuli unda yo- da namglis pirebic hqondaT. Tasebi, niCbebi, danebi,
filiyo im kulturuli ganviTarebiT, romelmac kovzebi da CamCebi Zvlisgan iyo gamoTlili. sax-
kulminacias miaRwia axlo aRmosavleTis civili- lebSi napovnia Zvlis maqmanebi qamrisTvis, Rilebi
zaciis aRmavlobisas.45 amas Cven momdevno TavSic da qinZisTavebi. dadasturebulia, rom mamakacebi
vnaxavT. da qalebi atarebdnen Zvlis, zRvis niJarebsa da
mosaxleobis zrda aRiniSneboda ali koSsa da spilenZis samkaulebs da iyenebdnen vulkanuri minis
mis SemogarenSi, magram ara axlo aRmosavleTis sarkeebs.47
yvela regionSi. magaliTad, adreul soflebs Soris imis gamo, rom CaTal huiuki mdebareobs bunebrivi
yvelaze udidesSi _ ain gazalSi (dRevandeli ammani, resursebiT sakmaod Rarib regionSi, is savaraudod
iordania) _ mosaxleoba Semcirda, iqneb imitomac, sxva teritoriis mosaxleobasTan gacvlas awarmoe-
rom garemo xels ar uwyobdAa.46 bda: niJarebi xmelTaSua zRvispireTidan Semodioda,
CaTal huiuki. samxreT TurqeTis mTiani regio- xe-tye _ mTebidan, vulkanuri mina _ 50 milis manZi-
nis qarian platoze SemorCenilia aguriT nagebi qa- lidan da marmarilo _ dasavleT TurqeTidan.
laqi CaTal huiuki (ix.sur. 10-5). huiuki erTmaneTze
daSenebul dasaxlebebs niSnavs.
moSinaureba mezoamerikaSi
Zv.w. 5600w CaTal huiuki gamomwvari talaxisgan
nagebi qalaqi iyo. aRmoCenili 200 Senoba erTmaneTs
aq moSinaurebis sxva modeli aRiniSneba: naxevrad
pueblos stiliT ukavSirdeboda (TiToeul brty-
momTabare arqauli nadiroba da Semgrovebloba
elsaxuravian SenobaSi ramdenime ojaxi saxlobda).
mcenareTa moSinaurebis Semdegac arsebobdAa.48 ro-
gor moxda es? SesaZlebeli iyo moSinaurebul mcena-
reebze zrunva maTTan axlos cxovrebis gareSe?
Sewyda Tu ara veluri mcenareebis Segroveba? pasuxi
uaryofiTiaA. mezoamerikaSi adamianebi mravali saxis
mcenares Tesavdnen, magram Semdeg kvlav nadiro-
basa da Semgroveblobas eweodnen, mosavlis aRebis
sezonze ukan brundebodnen daTesilis mosamkelad.
adreuli kulturebis umravlesoba, didi survilis
miuxedavad, ar iyo subsistenciuri. arqauli adami-
anebi moSinaurebis gziT sasurvel mcenareebs amrav-
lebdnen. magaliTad, erT-erTi aseTi moSinaurebuli
mcenare iyo erTgvari gogra, romelic sakvebad ar
vargoda, magram mosaxerxebeli iyo wylis satare-
blad. jois markusisa da kent fleneris varaudiT,
xalxi mas gamiznulad aSenebda iseT adgilebSi, sa-
dac bunebrivad ar xarobdaA.49
gogra mezoamerikis maRlobze moSinaurebul mra-
val mcenareTagan erT-erTiaA. aq aseve mohyavdaT po-
midori, bamba, cercvi, gogra da simindi (marcvali).
miuxedavad imisa, rom simindis warmoSoba sadavoa,
veluri kulturuli misi moSinaurebuli analogi napovnia tehuakanSi,
meqsikaSi da TariRdeba Zv.w. 5000 wliT. 1970 wlamde
miiCneoda, rom simindi moiSinaures ukve gadaSeneb-
uli ~veluri simindidan~, romelsac patara magari
suraTi 10-3 veluri da kulturuli xorblis taro da aseve mcire foCebi hqondaA. axla ki varau-
TavTavebi. moSinaurebul xorbals axasiaTebs doben, rom misi ~winapari~ teozinti iyo _ meqsikaSi
ufro bevri da mozrdili marcvali. farTod gavrcelebuli maRali veluri balaxi an
SesaZloa, simindi teozintisa da veluri marcvlis
gamocemidan warsuli perspeqtivaSi, meore gamocema, k. federi. najvaric iyos (sur.10-6).50
saavtoro uflebebi daculiA. 2000. meifildis sagamomcemlo kom- teozinti da simindi Zalian hgavs erTmaneTs, ma-
paniA. dabeWdilia makgrou-hilis wignis kompaniis nebarTviT. gram maT Soris mcire gansxvavebac aris. teozintSi
aris `zoli~, sadac erT mwkrivad ganlagebulia 7-12
169
ruseTi
Savi zRva
saqarTvelo
TurqeTi somxeTi
azerbaijani
•
damasko kermanSahi• tepe sarabi irani
md
tepe aziabi
.e
israeli
• baRdadi
vf
erayi Za
• ierixoni
r
g
at
md
ierusalimi ro
ali koSi s M
.t
ia
ubaidi
ig
kairo • ou
an
r
n ta
o
•
rd
basra in
si
s
io
quveiTi
tepe iaha
egvipte saudis md
arabeTi .t
ig
wiT
r
o
si
el
katari
iz
si
riaidi
•
Rva
o arabTa
il gaerTianebuli
.n emiratebi
md
• meqa
Tanamedrove qalaqebi aRniSnulia wertiliT, Zveli dasaxlebebi ki – kvadratiT. yviTeli feriT aRniSnulia e.w. `nayofieri naxevarmTvaris~
teritoriA.
Tesli, xolo simindis taroSi Teslebi ramdenime movno suni da gemo hqonda, maTi mutantebi piriqiT
mwkrivadaaA. teozintis TiToeul Tesls aqvs saku- _ ufro gemrieli da didTesliani iyo.52
Tari myife garsi maSin, roca simindis taro mTlianad mezoamerikis, meqsikisa da centraluri amerikis
aris dafaruli sqeli CenCoTi. gansxvavebebia ad- mosaxleobas miaweren erTsa da imave niadagze simin-
reul da Tanamedrove simindebs Sorisac. 7000 wlis dis, cercvisa da gogris daTesvas, rasac Tavisi upi-
winandeli simindis taroebi patara, 1 diumis sig- ratesoba aqvs. siminds niadagidan nitrogeni gamo-
rZisa iyo, Teslebi ki 6 rigad hqonda Camwkrivebuli. hyavs, cercvi ki, rogorc yvela parkosani, piriqiT,
Zveli da axali simindebi adamianebisgan damoukide- nitrogeniT amdidrebs mas. simindis taros irgvliv
blad ver mravldeba _ myife garsidan sqelCenCoian cercvi igrixeba, ZirSi ki xapi. lobio, simindisgan
taroebze gadasvla imaze migviTiTebs, rom CenCos gansxvavebiT, Seicavs aminomJavis lizins. amrigad,
viRac frTxilad aclida Tesls, raTa SesaZlebeli cercvi da simindi adamianebs yvela saWiro aminomJa-
gaexada misi gamravlebAa.51 viT uzrunvelyofdaA. iyo teozinti simindis winapari
simindisa da gogris msgavsad, parkosnebisa da xa- Tu ara, is am unikaluri kombinaciis modelia, radgan
pis veluri saxeobebi martivi manipulaciiT moiSin- veluri cercvi da xapi mis maxloblad xarobs.53
aures. magaliTad, cercvi bunebrivad kldis gamoqv- guila nakitzi. 1960-ian wlebSi kent flineris
abulebTan axlos, ferdobis niadagze xarobs. ioli mier aRmoCenili guila nakitzis gamoqvabuli me-
misaxvedria, rom arqauli mosaxleoba swored am cer- zoamerikis maRlobebSi gavrcelebuli moSinau-
cviT ikvebeboda (maTi fesvebi patara da sakvebad ga- rebis naTel suraTs gvixatavs. aq adamianTa patara
mousadegaria) da Tesavda kidec sasurveli xarisxis, jgufebi (savaraudod, mxolod erTi ojaxi) saxlde-
mozrdil Teslian variantsac. analogiurad, veluri boda xangamoSvebiT (da sezonurad) 2000 wlis ganma-
xapis mxolod Tesli iWmeboda, danarCens ki arasasia- vlobaSi (Zv.w.8900-6700). swored am periodSi moaSin-
170
aures mcenareebi. sakuTriv gamoqvabuli mdebareobs ki, rogoricaa gamoqvabulis mimdebare teritoriAa.
zeda piedmontis eklovan tyeSi, oaqsakas xeobis ze- SesaZloa, amis Sesaxeb guila nakitzis mosaxleobamac
moT. guila nakitzis mosaxleoba SubebiT nadirobda icodaA. amitom Tesavdnen ufro im gogras, romelsac
irmebsa da veluri Roris msgavs cxovelebze, patara ukeTesi gemo an didi Tesli eqnebodaA.55 moSinaureba
cxovelebisaTvis ki maxes agebdAa. isini agrovebdnen, an moSinaurebuli mcenareebis gamoyeneba sakmaod
agreTve, mcenareebs, ZiriTadad eklian msxals, bals, araformalur xasiaTs atarebda, radgan kvebis re-
rkos, Txils tyidan, agavas, xaxvs da sxva mcenareebs Jimi isedac mdidari iyo cxoveluri da mcenareuli
eklovani tyidan.54 sakvebiT. situacia aq sruliad gansxvavebulia ali
guila nakitzSi napovnia sxva mcenareebis narCe- koSisa da CaTal huiukisagan, radgan moSinaureba
nebic, maT Soris _ gogrisebrTa ojaxis mcenareebi. ganpirobebulia monadireebisa da Semgroveblebis
rogor moaRwia yovelive aman gamoqvabulamde? xom mier zogierTi mcenaris sakvebad gamoyenebiT (mag.
ar aSenebda `moSeneba~ dRevandeli gagebiT, maSin _ gemrieli gogris). aq ar momxdara `revolucia~, ro-
arAa. gogra farTod iyo gavrcelebuli mezoamerikis melic adamianebs aiZulebda, erTbaSad gadasuliyo
maRlobze da xarobda iseT gafxvierebul niadagzec moSinaurebuli mcenareebis gamoyenebaze.
171
teozinti simindi
suraTi 10-6 teozintis mcenare, ekali da Teslebi. simindis mcenare, taro da SigTavsi. ramde-
nad aRemateba moSinaurebuli simindis taro da marcvali velurisas.
warsuli perspeqtivaSi, k. federi. saavtoro uflebebi daculiA. 2000. meifildis sagamomcemlo kompaniaA. ibeWdeba gamomcemlis nebarTviT.
niSnebi, axlo aRmosavleTis garda, aRiniSneboda zogierTi mcenariT sulac ar ikvebebodnen. magali-
CineTSic. Zv.w. me-6 aTaswleulis bolos CrdiloeT Tad, bambuks iyenebdnen xelsawyoebis dasamzade-
CineTis zogierT raionSi moiSinaures italiuri blad da samSeneblo miznebisTvis, xolo gogras _
fetvi. maragisTvis gankuTvnili ormoebi da qvabebi konteinerad an jamad. ucnobia zustad, Tu rodis
da didi raodenobiT safqvavi qvebi adasturebs, rom moiSinaures brinji, magram misi kvali napovnia tai-
fetvs mniSvnelovani adgili eWira kvebis racionSi. landSi da TariRdeba Zv.w. 4000 wliT. sakvebad gamo-
napovni veluri cxovelis Zvlebi da sanadiro da saT- sadegi sxva mcenareebi, bolqvovanebi, taroianebi,
evzao xelsawyoebi migviTiTebs, rom nadiroba da Te- iamsi, puris xis nayofi, qoqosi da banani moiSinaures
vzaoba Sinauri Rorebis (da ZaRlebis) gamoCenis Sem- samxreT-aRmosavleT aziaSi.70
degac ar SewyvetilaA. samxreT CineTSi arqeologebma afrikaA. zogierTi mcenare da cxoveli pirvelad
daaxloebiT imave periodis sofeli ipoves patara afrikaSi moiSinaures, savanas tyis farTo zolSi sa-
tbis maxloblad, sadac xalxs brinji, gogra, wabli haras samxreTiTa da ekvatoris CrdiloeTiT. pirve-
da finikismagvari xili mohyavda _ JoJoba. samxreT li moSinaurebuli mcenare, marcvleulTan erTad,
CineTis mcxovreblebma agreTve moaSenes wylis ka- iyo sorgo am teritoriis centralur da aRmosav-
meCi, Rorebi da ZaRlebi da iseve, rogorc CrdiloeT leT nawilSi, xolo trockis fetvi da erTgvari
CineTSi, aqac sakvebis ZiriTadi nawils nanadirevi da brinji (gansxvavebiT aziuri brinjisgan) – dasavleT
Tevzi warmoadgendAa.68 nawilSi da eevzia _ aRmosavleTSi. miwis Txili da
axlo aRmosavleTis paralelurad, moSinaureba iamsi pirvelad moiSinaures dasavleT afrikaSi.71
mimdinareobda samxreT-aRmosavleT aziaSi. bundova- cnobilia, rom sakvebi mcenareuloba pirvelad sa-
nia am procesis dawyebis TariRi. moSinaurebis uZve- haris afrikaSi moiSinaures, radgan veluri saxe-
lesi centri _ spiritis gamoqvabulTan _ Crdilo- obebi swored iq xarobs.72 dRes afrikaSi arsebuli
dasavleT tailandSi daTariRebulia Zv.w. 9500-5500 cxovelebis umetesoba, gansakuTrebiT cxvrebi da
ww. aq aRmoCenili mcenareebi Zalian ar gansxvavdeba Txebi, pirvelad moiSinaures Zvel samyaroSi, magram
veluri analogebisagan, magram gogra, xviara Txili, saxedari da gvineuri qaTami _ afrikaSi.73
xviaras foTlebi da wabli, savaraudod, moSinaure-
buli iyo.69
ratom ganviTarda saWmlis warmoeba?
moSinaurebis procesi, umetesad, aRmosavleT
aziaSi vakeebsa da mdinaris dabal kalapotebTan mim-
viciT, rom cxovelebisa da mcenareebis moSin-
dinareobda, Tumca aq ZiriTadi sakvebi mainc Tevzi
aurebasTan erTad ekonomikur gardaqmna msoflios
da moluski iyo. axlo aRmosavleTisgan gansxvave-
sxvadasxva regionSi 10 aTasi wlis win moxdAa. magram
biT, pirvelad burRuli ar mouSinaurebiaT, xolo
ram ganapiroba moSinaurebis procesis dawyeba? da
173
ratom daiwyo is sxvadasxva regionSi ramdenime aTas- ben, luis binfordi da kont fleneri miiCnevdnen,
wleulis SualediT? Tu gaviTaliswinebT, rom adami- rom sakvebis warmoebaze gadasvla garemoebaTa cv-
anebi milionobiT wlis ganmavlobaSi damokidebulni lilebebs unda gamoewviaA.78 rogorc fleneri aRniS-
iyvnen mxolod velur mcenareebsa da cxovelebze, es navs, araferi miuTiTebs mZlavr ekonomikur biZgze,
Sualedi mcired mogveCvenebAa. moSinaurebuli mcena- romelic monadire-Semgroveblebs sakvebis mwarmoe-
reebi Zvel samyaroSi ufro swrafad vrceldeboda, blebad aqcevdaA. sinamdvileSi, zogierTi monadire
vidre axalSi. iqneb imitomac, rom maSin is ufro aR- naklebi Sromis SemTxvevaSic ki, iseve noyierad ikve-
mosavleT-dasavleT RerZis gaswvriv vrceldeboda beba, rogorc bevri meurne. maSin ram aiZula sakvebis
(gamonaklisia sahara), xolo axal samyaroSi _ Crdi- Semgroveblebi mwarmoeblebi gamxdariyvnen?
lo-samxreT RerZis gaswvriv, es ki, klimatis, dRis binfordisa da fleneris TqmiT, cxovelebisa da
xangZlivobisa da daavadebebis cvlilebebis gamo, mcenareebis moSinaurebisaTvis biZgi unda yofiliyo
met dros moiTxovdaA.74 omis warmoebis survili (rac SedarebiT iSviaTi iyo
sakvebis warmoebis dawyebasTan dakavSirebiT uxv sanadiro adgilebSi). mosaxleobis zrdis gamo,
uamravi Teoria arsebobs. umetesoba cdilobs, axs- adamianebi axlomdebare adgilebSi gadadiodnen, sa-
nas nayofier naxevarmTvaris teritoriaze moSinau- dac SedarebiT mcire iyo veluri resursebi. swored
rebaA. gordon Caildis Teoriis mixedviT, romelic aseT adgilebSi mcxovrebma adamianebma moisazres
popoularuli iyo 1950-ian wlebSi, axlo aRmosav- pirvelad sakvebis warmoeba, raTa uzrunvelyofil-
leTSi moSinaurebis dawyeba gamoiwvia klimatSi ni yofiliyvnen imiT, rac adre sakmarisad hqondaT.
momxdarma mniSvnelovanma cvlilebebma,75 Caildis binford-fleneris modeli SesabamisobaSia ar-
mixedviT, gamyinvarebis Semdgom periodSi zafxulis qeologiuri gaTxrisas aRmoCenil im niSnebTan,
naleqma iklo axlo aRmosavleTsa da CrdiloeT af- romlebic amtkicebs, rom levantSi, nayofier nax-
rikaSi. wvimebis Semcirebis gamo, adamianebi iZule- evarmTvaris samxreT-dasavleT mosaxleobis zrda
buli iyvnen gaxiznuliyvnen notio teritoriebze win uswrebda moSinaurebis dawyebas79, magram ro-
da udabnoTi garSemortymul, sakvebiT mdidar oa- gorc Tavad fleneric aRiarebs, zogierT regionSi,
zisebSi. Caildis TqmiT, swored veluri resursebis magaliTad, samxreT-dasavleT iranSi, optimalur
Semcirebam aiZula adamiani, mcenareebi da cxovele- sanadiro adgilebSi mosaxleobis zrda moSinaure-
bi moeSinaurebinaA. bamde ar arsebobdaA.80
robert breidvudma Caildis Teoria ori mizezis binford-fleneris modeli gansakuTrebul yur-
gamo gaakritika: pirveli, breidvuds swamda, rom adRebas aqcevs mosaxleobis zrdas, rogorc sakvebis
klimaturi cvlilebebi arc ise dramatuli iyo, xolo warmoebis xelSemwyob faqtors. mark koenis Teoriis
`oazisis biZgi~ saerTod ar arsebobdAa. analogiuri mixedviT, adamianebma xeli mihyves meurneobas ram-
cvlilebebi adrec xdeboda, magram msgavsi revolu- denime aTaswleulis SualediT mosaxleobis glo-
cia sakvebis warmoebaSi manamde ar yofilaA. garda baluri zrdis gamo.81 is amtkicebs, rom daaxloebiT
amisa, bredvudis mtkicebiT, adamianis mier sakvebis 10 aTasi wlis win monadire-Semgroveblebis raode-
damzadebas ufro sarwmuno axsna unda hqonoda, vi- noba mTel msoflioSi TandaTan izrdebodaA. amrigad,
dre ubralod klimaturi cvlilebebi.76 adamianebi mosaxleobis zrdas ukve veRar umklavde-
bredvudi da gordon uili amtkiceben, rom ada- bodnen auTvisebel adgilebSi gadasaxlebiT. isini
mianma manam ar mihyo xeli moSinaurebas, sanam ukeT iZulebulni iyvnen, ufro gavrcelebuli da SeiZle-
ar Seiswavla garemo da misi kultura saTanado ba nakleb sasurveli veluri sakvebis eqspluatacia
doneze ar ganviTardA. `ratom ar daiwyo uZvelesma daewyoT, rac imas niSnavda, rom isini gadavidnen
xalxma saWmlis warmoeba ufro adre? amJamad Cveni farTo speqtris Semgroveblobaze an gaezardaT ar-
erTaderTi pasuxi isaa, rom misi kultura amisaTvis sebuli veluri mcenareebisgan aRebuli mosavali
mzad ar iyo.~77 maTi gamravlebis, veluri cxovelebisgan dacvis
axla arqeologebi ufro konkretul axsnas eZe- gziT. SesaZloa, zogierT maTgans Tesavdnen kidec.
koeni miiCnevs, rom maT, savaraudod, yvelanairi
strategia scades, magram sabolood moSeneba dai- bis zrdam, ra Tqma unda, biZgi misca sakvebis warmoe-
wyes, radgan mxolod ase SeiZleboda erT adgilze bas (sur. 10-7), magram arsebobda sxva garemoebebic.
mets ecxovrAa. paradoqsulia, magram aRiniSna janmrTelobis Serye-
bolo periodSi zogierTi arqeologi kvlav kli- va, garTulda sakuTrebrivi urTierTobebi.
maturi cvlilebebis Teorias daubrunda (ara im
ukidures variants, romelic Caildma wamoayena) da mosaxleobis zrda
miiCnevs, rom aman Tavisi roli iTamaSa meurneobis
ganviTarebaSi. kvlevebi cxadyofs, rom daaxloebiT rogorc vnaxeT, dasaxlebam (Tundac sakvebis war-
13000-12000 wlis win klimati axlo aRmosavleTSi moebamde) xeli Seuwyo mosaxleobis zrdas. magram es
ufro sezonuri gaxda: zafxuli – cxeli da mSrali, zrda ufro intensiuri gaxda fermerobis, menaxire-
zamTari _ civi. am cvlilebebma xeli Seuwyo veluri obis ganviTarebis Semdeg, radgan Semcirda asako-
marcvleulis erTwliani saxeobis warmoSobas, ro- brivi intervali bavSvebSi da gaizarda nayofiereba
melic, rogorc arqeologiurad Cans, sakmaod mom- (bavSvebis raodenoba 1 qalze). gvaqvs safuZveli
ravlda axlo aRmosavleTSi.82 mosaxleoba, magali- vamtkicoT, rom nayofiereba ufro maRalia, roca
Tad, natufianebi, intensiurad iyenebda sezonur bavSvebs TavianTi wvlili SeaqvT ekonomikaSi.87
marcvleuls, maTve SeimuSaves misi Senaxvisa da da- saubari araa mxolod imaze, rom Svilebi mSoblebs
muSvebis teqnologia da amiT sabolood dausves muSaobaSi exmarebian; dedebis datvirTva samuSaoTi
wertili momTabare cxovrebas. meurneobaze gadas- amcirebs asakobriv Sualeds. rac ufro dakavebulia
vla, SesaZloa, imiTac yofiliyo ganpirobebuli, deda, miT naklebi dro aqvs bavSvis mosavlelad da
rom momTabareebi ver moipovebdnen sakmaris sarCos. patarac damatebiT sakvebs iRebs momvlelebisgan.88
damkvidrebulma cxovrebam da mosaxleobis zrdam rodesac deda bavSvs xelovnur sakvebs aZlevs, mas
sabolood resursebis simcire gamoiwvia,83 zogan ki saSualeba aqvs, momdevno bavSvi naklebi intervalis
adgilobrivi veluri resursebi amoiwura soflebis Semdeg gaaCinos (fermerebi da menaxireebi bavSvs
warmoqmnis Semdeg.84 israelisa da iordaniis teri- ufro cxoveluri rZiTa da burRuliT kvebavdnen).
toriaze, sadac natufianebi cxovrobdnen, adamian- aqedan gamomdinare, dedis samuSaos zrdasTan erTad
ebma meurneobas xeli mihyves marcvleulis maragis izrdeboda misi nayofierebac.
gasazrdelad, xolo sxvebi imave mizeziT Semgrove-
blobas daubrundnen.85
klimatis cvalebadobas SeeZlo garkveuli saxis janmrTelobis gauareseba
sakvebis simcire gamoewviaA. mSral sezonze zogier-
Ti maTgani xelmisawvdomi ver iqnebodaA. magaliTad, sakvebis warmoebaze gadasvlasTan erTad uares-
balaxis mWameli cxovelebis xorci balaxis simciri- deboda janmrTelobaA. iqneb paradoqsuladac ki
sas mWle iqneboda da arasakmarisi mSral sezonze. JRerdes, magram mosaxleobis zrda im SemTxvevaSic
saocaria, magram mxolod mWle xorcze damokide- aRiniSneba, roca qali bevr Svils aCens, magram maTi
buli monadire-Semgroveblebi dResac ki SimSilo- umetesoba cudi kvebis gamo kvdebaA.
ben. krizisuli periodis daZlevas mxolod im Sem-
TxvevaSi SeZlebdnen, Tu rogorme ainazRaurebdnen
karbohidratisa da cximis danakliss.86 ase rom, Sesa-
Zloa, pirvelad swored monadire-Semgroveblebma
moaSenes mcenareebi, rom mSral sezonze, roca nadi-
roba, Tevzaoba da Semgrovebloba arasakmarisi iyo,
SimSiloba Tavidan aecilebinaT.
sxvagvari suraTia mezoamerikaSi, radgan aq ad-
reuli moSinaurebuli mcenareebi araarsebiTi iyo.
Teoriebi mosaxleobis zrdasa da sakvebis simcireze
am SemTxvevaSi ar gamodgebaA. Tumca xSirad akldaT
sasurveli mcenare _ magaliTad, gogra da adamian-
ebma am mcenareebis daTesva daiwyes. gansxvaveba ze-
moaRwerili modelisgan isaa, rom aq klimaturi cv-
lileba da mosaxleobis zrda ar aRniSnula, magram
adamianebma aqtiurad daiwyes moSinaureba, raTa sa-
sargeblo da sasurveli mcenareebi meti raodenobiT
hqonodaT. sainteresoa simindis SemTxveva, romelic
ZiriTadi sakvebi moSinaurebidan mxolod 2500 wlis
Semdeg gaxdAa. ratom gaxda is ZiriTadi? albaT imi-
tom, rom misi gamoyeneba mosaxerxebeli iyo (gansa-
kuTrebiT roca lobiosTan da gograsTan erTad
aSenebdnen, rogorc zemoT ganvixileT). is moswon-
daT da amis gamo farTod iyo gavrcelebuli. droTa
ganmavlobaSi, iqneb konfliqtis, mosaxleobis zrdis
an moSinaurebis gamomwvevi sxva mizezebis gamo mo-
saxleobam masobrivad daiwyo simindis gamoyenebAa.
4 20
2 10
1 5
0 0
10,000 8,000 6,000 4,000 2,000 Now
axla
mosaxleobis zrdis maCvenebelma imata fermerobisa da menaxireobis ganviTarebasTan erTad 10 000 wlis win. maCvenebeli
kidev ufro mniSvnelovnad gaizarda bolo periodSi.
adaptirebulia ensli j. kouelis kacobriobis istoriidan. saavtoro uflebebi daculiA. 1974. korporacia mecnieruli
amerikaA. yvela ufleba daculiA.
176
marto selis, bambisa da cxvris moSinaurebis Sedegi. bis niSnebic. samxreT TurqeTidan vulkanuri miwa
mxolod boWkoebis arsebobda qsovils ver SeqmnidaA. gahqondaT iranSi, zagrosis mTebSi, dRevandel is-
neoliTur sazogadoebaSi Seiqmna agreTve TiTistari raelSi, iordaniasa da levantSi, siriaSi. vulkanuri
da sarTav-saqsovi mowyobilobaA. marTalia, qsovilis mida gadaizideboda daaxloebiT 190 milis manZil-
Seqmna, dazgis gareSe, xeliTac SeiZleboda, magram es zec, sadac xelsawyoebis 80% swored am masalisgan
metismetad grZeli da Sromatevadi procesi iyo. mzaddebodAa.95 marmarilo gadahqondaT dasavleTi-
adreul neoliTur periodSi winasameurneo dan aRmosavleT TurqeTSi, niJarebi _ sanapirodan
jgufebi WurWels martivi gamomwvari Tixisgan amza- Sida regionebSi.
debdnen. iqmneboda didi zomis urnebi marcvlis Ses- Zv.w. 3500 w. axlo aRmosavleTSi pirvelad gaCnda
anaxad, tolCebi, samzareulos qvabebi da TefSebi. qalaqebi, sadac iyvnen politikuri sabWoebi, mefee-
axlo aRmosavleTis meqoTneebi albaT pirvelebi bi, mwerlebi da specializebuli saxelosnoebi. fer-
iyvnen, vinc siTxis SenarCunebis mizniT, WurWlis merebi nawarms soflebidan saqalaqo centrSi agza-
nasvretebiani zedapiris Selesva daiwyo. mogvi- vnidnen. mkveTri cvlilebebi aRiniSna drois mokle
anebiT keramika ufro daixvewaA. dizainerebi Tixas monakveTSi. adamianebi ara marto dasaxldnen, aramed
ukve sxvadasxva formas aZlevdnen da maT feradi nay- civilizebulni da urbanizebulni (civilizebuli
SebiT aformebdnen. sityvasityviT `qalaqSi mcxovrebs~ niSnavs96) gaxd-
aRniSnuli arqiteqtoruli da teqnologiuri nen. qalaqis sazogadoebebi pirvelad axlo aRmosav-
inovaciebidan arc erTi ar iqneboda, sanam adamian- leTSi gaCnda, mogvianebiT _ aRmosavleT xmelTa-
ebi sabolood ar gadavidodnen dasaxlebul cxovre- SuazRvispireTSi, Crdilo-dasavleT indoeTSi,
baze. momTabare monadire-Semgroveblebi ver Se- indusis mindvrebze, CrdiloeT CineTSi, meqsikasa
Zlebdnen didi raodenobiT materialuri saqonlis, da peruSi. Semdeg TavSi Cven kidev davubrundebiT
gansakuTrebiT msxvrevadi qoTnebis tarebas. pirvelyofil civilizaciebs.
rogorc aRvniSneT, arsebobs Sor manZilze vaWro-
anTropologiuri originalebi
iyvnen Tu ara Semgroveblebi adreul meurneebze
ufro janmrTelebi?
sakvebis wyaroebis dasawy- Sedareba monadire-Semgroveb- gamogvaqvs samxreT-dasavleT
isTan dakavSirebiT erT-erTi el winaprebTan. fermerebi amerikis sxvadasxva preistori-
farTod gavrcelebuli Teor- umetesad did dasaxlebul uli neStebis urTierTSedar-
iis avtoria maik naTan koeni. TemebTan cxovrobdnen da maT ebisas. farTod gavrcelebuli
misi azriT, mosaxleobis zrdam ZvlebSi (Semonaxul qsovilebsa iyo agreTve trepomenaluri
resursebis simcire gamoiwvia, da neStebSi) infeqcia ufro infeqcia (misi veeriuli forma,
ramac aiZula adamiani sakvebi SeiniSnebaA. kerZod, perostite- sifilisi, ufro gvian gavr-
ewarmoebinaA. koenis TqmiT, bi, Zvlis daavadeba stafilo- celda da iSviaTad SeiniSne-
sakvebis warmoebam ara mxolod kokebiTa da streptokokebiT boda kolumbamdel jgufebSi).
Searbila resursebis ukmariso- gamoxatuli da gamowveuli tuberkulozic gvian Semovida,
ba, aramed gavlena iqonia kvebis sedantaruli fermerobiT. pe- urbanizaciis Semdeg da ar aRin-
racionzec. ruSi napovn mumiebTan Sedar- iSneboda meurneobis ganviTa-
saintereso Sedegebs gvaZ ebisas Cans, rom gaizarda kuW- rebamde.
levs preistoriuli fermerebis nawlavis infeqciaA. igive daskvna
qalaqebisa da
saxelmwifoebis
warmoSoba 11
Tavebis Sinaarsi
areologiuri daskvnebi
civilizaciis Sesaxeb
qalaqebi da saxelmwifoebi
samxreT eraySi
qalaqebi da saxelmwifoebi
mezoamerikaSi
Teoriebi saxelmwifos
warmoSobis Sesaxeb
saxelmwifos formirebis
Sedegebi
saxelmwifoTa Semcireba
da daSla
179
1,000 B.C.
Sangis dinastia
(Cr. CineTi)
5,000 B.C.
180
dakebebi da samkaulebi, rac am bavSvebis maRal sta- teritoriaze arsebuli 50 dasaxleba zomis mixedviT
tusze migviTiTebs.2 Tumca es gansxvavebebi sulac 3 jgufad iyofaA.5 iyo 45 patara sofeli, 3-4 momcro
ar niSnavs iseTsave gansxvavebebs qonebriv mdgo- qalaqi da erTi didi centri, sustA. dasaxlebis es 3
mareobaSi. mxolod saxlisa da avejis aRmoCenis Sem- tipi administraciuli ierarqiis 3 done unda yo-
deg xdeba naTeli sxvadasxva socialur-ekonomikuri filiyo, radgan patara soflebi susasTan savaWro
klasebis arsebobaA. urTierTobebs ver awarmoebdnen saSualo dasaxle-
zogierTi arqeologi miiCnevs, rom saxelmwifoe- bebis gavlis gareSe. am niSnis gamo, raiti da jonsoni
bi pirvelad Zv.w. 3500w mesopotamiaSi wamoiqmna, dRe- miiCneven, rom urukis periodSi saxelmwifo arse-
vandeli samxreT erayisa da samxreT-dasavleT ira- bobdAa.
nis teritoriaze. ar arsebobs erTiani azri imaze, Sua urukis periodSi saxelmwifoebi ufro naT-
Tu ratom vuwodebT am warmonaqmnebs saxelmwifos, lad ikveTebaA. ukve SeiniSneba Tixis luqebi, romle-
magram gadawyvetilebis ierarqiuli da centrali- bic vaWrobaSi gamoiyenebodaA.6 sasaqonlo luqi moix-
zebuli miReba da amiT mosaxleobaze zegavlena mTa- mareboda saqonlis gadazidvasa da daniSnulebis
vari kriteriumi unda iyos. pirvelyofil saxelm- adgilamde daxurulad mitanisTvis, werilis luqi
wifoebSi SeiniSneboda kidev sxva maxasiaTeblebic. _ miRebuli da gagzavnili saqonlis aRsanusxad.
arsebobda qalaqebi, sadac mosaxleoba uSualod ar susaSi ipoves uamravi werilis luqi da beWedi, Tixis
monawileobda sakvebis Segrovebasa Tu warmoebaSi konteinerebi miRebuli saqonlisaTvis. soflebSi ki
(rac imas niSnavs, rom isini sxvebze iyvnen damokide- mxolod ramdenime werilis luqi da beWedi aRmoCndaA.
bulni); arsebobdnen agreTve religiis warmomad- yovelieve es amtkicebs, rom susa marTavda saqonlis
genlebi da xelosnebi, hqondaT sazogadoebrivi regionalur moZraobas da iyo saxelmwifos dedaqa-
Senobebi da xelovnebis oficialuri stili. ierarqi- laqi.
uli socialuri struqturis saTaveSi iyo elituri axla ki davubrundeT kulturis im ZiriTad
klasi, saidanac liderebi modiodnen. mTavroba cdi- Tvisebebs, romlebsac samxreT eraySi pirveli sax-
lobda, Zalis gamoyenebaze monopolia daewesebina elmwifoebis warmoqmnamde mivyavarT.
(Cveni sakuTari saxelmwifo sazogadoeba ambobs, rom
moqalaqeebs ara aqvT ufleba ~samarTlis sadaveebi qalaqebi da saxelmwifoebi
xelSi aiRon~). saxelmwifo iyenebda Zalas an muqaras
samxreT eraySi
gadasaxadebis asakrefad da xalxis omSi da samuSaod
wasayvanad.3
samxreT eraySi, e.w. SumerSi pirvel saxelmwi-
rogor askvnian arqeologebi arsebuli infor-
foebamde fermeruli Temebi ar SeiniSneboda (sur.
maciidan, rom es iyo saxelmwifo? es, ra Tqma unda,
11-2). SesaZloa, kvali tigrosisa da evfratis lam-
saxelmwifos kriteriumebzea damokidebuli. magal-
mac dafara an rogorc varaudoben, SumerSi meurn-
iTad, henri raiti da gregori jonsoni saxelmwifos
eebi drenirebisa da irigaciis ganviTarebamde ar
uwodeben centralizebul politikur ierarqias,
saxlobdnen, radgan aq niadagi an metismetad notio
sul mcire 3 administraciuli doniT.4 saidan askv-
iyo an metismetad mSrali. nebismier SemTxvevaSi,
nian, rom am periodSi aRniSnuli ierarqia arsebob-
meurne Temebi Sumeris mTagorian adgilebSi adreul
da? administraciuli doneebis erT-erTi maCvenebe-
neoliTSi dasaxldnen. mogvianebiT, Zv.w. 6000 wlisT-
lia gansxvavebebi dasaxlebaTa sidideSi.
vis am teritoriaze Sereuli menaxire-fermeruli
adreuli urukis periodis ganmavlobaSi (Zv.w.
ekonomika ganviTardAa.
3500 wlamde) dRevandeli samxreT-dasavleT iranis
formaciuli era
Zv.w. 5000-3500 wlebs elman servisi formaciul
eras uwodebs, radgan am periodSi mniSvnelovani
cvlilebebi moxda qalaqebisa da saxelmwifoebis
ganviTarebaSi. servisi miiCnevs, rom mcire masSta-
bis irigaciis ganviTarebasTan erTad, adamianebma
mdinaris ganapira dablobebi aiTvises. mdinare ara
mxolod irigaciis wyaro iyo, aramed mosaxleobas
uzrunvelyofda moluskebiT, TevziTa da wylis fr-
invelebiT. am gziT moZraobda saimporto nedleuli,
xe-tye, rac SumerSi deficituri iyo.
am periodis cvlilebebi socialuri da politi-
kuri cxovrebis sirTuleze miuTiTebs. statusSi
arsebuli gansxvavebebi aisaxeboda bavSvTa namarxSi
aRmoCenil qandakebebsa da ornamentebze. sxvadasxva
soflebi sxvadasxva saqonlis _ WurWlis, spilenZi-
sa da qvis xelsawyoebis warmoebaSi xelovndebodnen.7
taZrebs agebdnen religiur da politikur centreb-
Si;8 metic, arqeologebi, savaraudod, swored am pe-
riods ukavSireben ramdenime soflis gabatonebas.9
Sangi
Sumeri
egvipte
mezoamerika
indusebis
mdinaris
peru xeoba
eqvsi adreuli
civilizacia
dedamiwaze uZvelesi damwerlobis nimuSebi. marcxniv _ lursmuli firfita, marjvniv – ieroglifuri panelis nawili.
migviTiTebs.12 sxvadasxva elituri centris arsebo- Sor manZilze vaWrobaSi, 25% xelosnobaSi, sacecxle
ba ki gabatonebis maCvenebeliaA. wertilebis aRWurvaSi, vulkanuri minis damzadebaSi
ostatdebodaA. teotihuakani vulkanuri minis Ziri-
teotihuakanis qalaqi da saxelmwifo Tad sabadoebTan axlos mdebareobda, am masalaze ki
uzarmazari moTxovna iyo mezoamerikaSi. namarxebSi
qristeSobamde 150 wliT adre teotihuakanis min- napovni nivTebi imaze metyvelebs, rom qalaqSi didi
dorze mofenili soflebSi mxolod ramdenime aTasi raodenobiT Semodioda ucxouri saqoneli _ Zvir-
adamiani cxovrobdaA. Aax.w. 100 wels aq ukve arsebobda fasi qvebi, tropikuli feradi frinvelis bumbuli,
80000-iani qalaqi. Aax.w. 500 wels mosaxleoba 100000- bambaA.16
s bevrad aRemateboda da mTeli velis mosaxleobis
90%-s SeadgendaA.13 monte albanis qalaqi
teotihuakanis qalaqis garSemoweriloba, ro-
melic araCveulebrivi dagegmarebisaa, imaze teotihuakani mezoamerikis pirveli qalaq-sax-
migviTiTebs, rom es veli dasawyisSive politikurad elmwifo ar yofilaA. politikuri unifikacia ufro
unificirebuli iyo da warmoadgenda centralize- adre, Zv.w. 500 wels aRiniSneboda, oaqsakas xeobaSi,
bul saxelmwifos. quCebisa da Senobebis umetesoba samxreT meqsikaSi. misi centri iyo qalaqi monte
badiseburadaa ganlagebuli 57 kvadratul metriani albani, teotihuakanis saintereso kontrasti. es
modelis mixedviT. rezidenciuli struqturebi am ukanaskneli mTel xeobaSi dominirebda da mosaxle-
zomis kvadratebiaA. bevri quCa mTavari erTeulis Se- obis umetes nawils moicavda, monte albani ki _
sabamisadaa daSorebuli. am qalaqSi gamavali quCac araA. oaqsakaSi mdebare soflebSi sxvadasxva xelobis
saerTo moxazulobas SeesabamebodAa. yvelaze cnobi- mqone ostatebi iyvnen da monte albani ar flobda
li Tviseba misi mainc kolosaluri masStabis arqite- monopolias xelosnobaSi. velis politikuri uni-
qtura iyo. metropolisSi dominirebda ori piramida fikaciis Semdeg, sxva qalaqebmac SeinarCunes mniSvn-
_ mTvaris da mzis. am ukanasknelis saZirkveli xeof- eloba, monte albanis mosaxleoba ki mxolod 30 000-
sis piramidasac ki utoldeboda farTobiT. mde gaizardaA. teotihuakanisgan gansxvavebiT, is ar
Aax.w. 300 wlidan agebuli sacxovrebeli struq- iyo mniSvnelovani komerciuli Tu sabazro centri,
turebi standartuli iyo. ufanjro kedlebian, ar iyo gaSenebuli badisebri wyobiT, arqiteqturiT
erTsarTulian Senobebs viwro quCebi hyofdAa. Sida ki sxva dasaxlebebisagan ar gamoirCeodaA.
ezoebSi CiraRdnebi sinaTles uzrunvelyofdnen. monte albans ar hqonda teotihuakanis msgavsi
oTaxebis ganlagebiT Tu vimsjelebT, erT Seno- resursebi. is mdebareobda xeobis SuagulSi, mTis
baSi ramdenime bina unda yofiliyo, mTlianobaSi ki wverze, nayofieri miwisgan moSorebiT, wyali iriga-
aq 100-ze meti adamiani cxovrobdAa. arsebobda sx- ciisTvis sakmarisi ar iyo. deficits warmoadgen-
vadasxva zomis oTaxebi, interieris sxvadasxva rTu- da sasmeli wyalic ki. ar iyo bunebrivi resursebi
li dizaini, rac albaT qonebrivi gansxvavebiT iyo vaWrobisTvis da qalaqi, rogorc Cans, arc saceremo-
gamowveuli.14 nio centrad gamoiyenebodaA. cicabo mTaze mdebare-
arsebobis pikze (Aax.w. 200-500ww.) teotihuakani obis gamo, nakleb mosalodnelia, rom monte albani
teritoriiT imperiul roms utoldeboda15 da gav- mniSvnelovani savaWro wertili yofiliyo.
lenis qveS hyavda mezoamerikis udidesi nawili. amis maSin ratom gaxda monte albani mezoamerikuli
arqeologiuri dasturia teotihuakanis stilis Wur- civilizaciis erT-erTi uZvelesi centri? riCard
Wlisa da arqiteqturuli elementebis gavrcelebAa. blatoni miiCnevs, rom is daarsda formaciuli pe-
mosaxleoba, savaraudod, CarTuli iyo warmoebasa da riodis bolos (Zv.w. 500-400ww.) rogorc neitral-
183
anTropologiuri originalebi
urbanizmi da urbanizacia
uri adgili, sadac sxvadasxva politikur erTeu- qalaqebi iyo. resursebs moklebuli saxelmwifo
lebs SeeZloT cxovreba da mTeli xeobis saqmianobis mezobeli politikuri erTeulebisaTvis mniSvnelo-
koordinaciaA. amrigad, monte albani, SesaZloa, bra- van safrTxes ar warmoadgendAa. regionis dominant
ziliis, vaSingtonisa da aTenis msgavsad, romle- metropolisad is, albaT, mogvianebiT iqca, radgan
bic Tavdapirvelad `neitraluri~ aramwarmoebeli monte albani oaqsakas xeobasac gadascdAa.18
qalma arqeologebma yur- gorebze. dokumenturi wyaroebis debdnen. ufro meti TiTistar-
adReba miaqcies arqeologiuri mixedviT, vankas mmarTvelebma ia napovni maRla mTaSi, sadac
masalebis genderul aspeqts. Tanamdeboba brZolebSi miRweuli lamasa da alpakas aSenebdnen,
gvaZlevs Tu ara saxlebis warmatebebisaTvis miiRes. es mowmobs, rom aqauri qale-
gaTxrebisas aRmoCenili nivTe- dokumentebidan viciT bi, dablobis mcxovrebisagan
bi srul informacias imaze, Tu agreTve, rom imperator paCa- gansxvavebiT, ufro xSirad
riTi iyvnen dakavebulni qa- kutis (Aax.w. 1470) mmarTvelobi- qsovdnen. logikurad, TiTqos
lebi da mamakacebi da sad cxov- sas vankas regioni inkebis impe- naklebi unda emuSavaT dawinau-
robdnen isini? ra informacias riis provincia gaxdaA. dedaqalaq rebuli ojaxis qalebs, magram
gvaZlevs is qalsa da mamakacs kuzkodan biurokratebi vankas Tu iq aRmoCenili TiTistarebis
Soris Sromis ganawilebaze? samarTavad Camovidnen. inkebis mixedviT vimsjelebT, elitur
SeuZlia Tu ara arqeologias, dampyroblebi, maT Soris Seiara- ojaxebSi meti qsovili mzad-
mogvawodos cnobebi qalis sta- Rebuli Zalebi, umaRles klass debodaA.
tussa da droTa ganmavlobaSi am Seadgendnen. vankas meTaurebi inkebis gabatonebis Semdeg
statusis cvlilebaze? uaxlesi inkebis saxelmwifos vasalebi gax- gaormagda damzadebuli qsovi-
kvlevebi adasturebs, rom Sesa- dnen da mas baZavdnen WurWlisa lis (aRmoCenili TiTistarebis)
Zlebelia msgavsi informaciis da msgavsi stilis konstruqciis raodenobaA. araferi miuTiTebs
miRebaA. rogorc uaxlesi wignis gamoyenebiT. inkebis saWiroebebi- imaze, rom qalebi sxva samuSaos-
saTauri gviCvenebs, arqeolo- dan gamomdinare, xeobis ekonomika gan gaTavisufldnen. qsovilis
gia SeiZleba `genderuli~ gax- ufro specializebuli gaxdaA. zo- umetesoba soflebidan dedaqa-
des. magaliTad, arqeologma gierTi soflis mosaxleoba kvlav laqSi inkebis sawyobebSi mihqon-
qeTi kostinma Seiswavla inkebis fermerobas misdevda, sxvagan ki daT da iqidan anawilebdnen.
imperializmis zegavlena qalis iTvisebdnen WurWlis, qvis iara- inkebis gabatonebis Semdeg
statusze dapyrobil teri- Rebisa da sxva nakeTobebis damza- qalebi ara mxolod mets muS-
toriaze. kostinma monawil- debas. neStebis analizi mowmobs, aobdnen, uaresadac ikvebebod-
eoba miiRo proeqtSi, romelic rom inkebis gabatonebis Semdeg, nen. kristian hastorfis mier
swavlobda perus maRlobze adamianebi ufro janmrTelebi Catarebuli Zvlebis qimiuri
ianamarkas xeobis kulturis gaxdnen da ufro didxans cocx- analizi inkebis periodis sa-
cvlilebebs. proeqti ikvlevda lobdnen. marxebidan mowmobs, rom qale-
batonobis Camoyalibebas vankas ra gavlena iqonia inkebis dapy- bi kacebTan SedarebiT nakleb
mkvidr eTnikur jgufSi Aax.w. robam qalis statusze? gaTxrebi- simindis marcvals moixmard-
1300-1470ww. da inkebis mier maT sas aRmoCenilia aTasobiT mrgva- nen. es imas niSnavs, rom kacebi
dapyrobis gavlenaze aRniS- li keramikuli obieqti, romlebic ufro saxls gareT nayrdebod-
nuli periodis bolos. arqe- rTvis dros gamoiyenebodAa. lama- nen. simindi CiCas ludis Semad-
ologebis mtkicebiT, inkebis sa da alpakas bewvis ZafiT rTavd- genlobaSi Sedioda, es ludi
mier am teritoriis dapyrob- nen qsovils, romelic gadaxdis ki umTavresi sasmeli iyo sax-
amde mosaxleobis umetesoba ZiriTadi forma iyo inkebis gaba- elmwifo nadimebze, romelsac
fermerobas xolo zogierTi tonebis Semdeg. TiToeul sofels umetesad kacebi eswrebodnen.
saojaxo meurneoba WurWlis, unda daemzadebina garkveuli ra- kacebi msaxurobdnen saxelmwi-
qvis iaraRebisa da qsovilebis odenobis qsovili gadasaxadebis fos mier organizebul sameur-
damzadebas eweodaA. espanelebis amkrefTaTvis. Segrovili qso- neo da sawarmoo proeqtebSi,
Semosvlamde dawerili doku- vili armiis da mTavrobis Ses- sadac savaraudod, xorciT, sim-
mentebidan Cans, rom vankaSi anaxad gamoiyenebodaA. mrTvelebi indiTa da CiCaTi asaCuqrebdnen
batonoba Zv.w. 1300 w. ganviTa- da mqsovelebi ki, rogorc post- samsaxurisTvis.
reba, savaraudod, sxvadasxva espanuri dokumentebidan Cans, amrigad, inkebis batonobi-
TemebTan intensiuri omianobis umetesad qalebi iyvnen. sas vankas qalebi awarmoebdnen
gamo. konfliqturobis maRal inkebis gabatonebamde mets da iRebdnen naklebs. xom
doneze miuTiTebs dasaxlebaTa TiToeul ojaxSi iyo TiTistari, ar aris es imperializmisaTvis
ganlageba: adamianebis umeteso- rac imaze miuTiTebs, rom qa- damaxasiaTebeli efeqti? da Tu
ba gamagrebul (galavniT garSe- lebi qsovils yvela ojaxSi amza- aris, ratom?
mortymul) TemebSi cxovrobda
pirveli qalaqebi da
saxelmwifoebi sxva teritoriaze
Cven ukve ganvixileT maRalganviTarebuli qa-
laqebi da saxelmwifoebi samxreT eraysa da me-
zoamerikaSi. saxelmwifo sazogadoebebi met-nak-
lebad damoukideblad ganviTardnen msoflios sxva
regionebSi (sur. 11-2). Cven vambobT `damoukide-
blad~, radgan es saxelmwifoebi warmoiqmna koloni-
zaciisa da sxva saxelmwifoebis mier dapyrobis gar-
eSe.
TiTqmis Sumeruli imperiis paralelurad, egvip-
teSi, nilosis sanapiroze didi dinastiuri era iwye-
bodAa. Zveli samefo anu adre dinastiuri periodi
daiwyo Zv. w. 3100 wels da misi dedaqalaqi iyo mem-
fisi. adreul saukuneebze arqeologiuri cnobebi
Zalian cotaaA. magram, rogorc Cans, mosaxleoba sak-
maod mdidar soflebSi cxovrobdaA. didi piramidebi-
sa da sasaxleebis umetesoba aSenda daaxloebiT Zv. w.
2500 w.21
saxelmwifoebi afrikis sxva regionebSic war-
moiqmnAa. Zv. w. I aTaswleulSi dRevandeli eTiopiis memfisi, egviptis Zveli samefos dedaqalaqi.
186
bulaA.34 amrigad, irigacia qalaqis evoluciis mizezi dac mosaxleobis zrda, SezRudvebi da omianoba ar-
ver iqnebodaA. CineTSic ki, romlisTvisac specialu- qeologiuri gaTxrebiT mtkicdebaA.41 mosaxleobis
rad iyo es Teoria SemuSavebuli, araferi metyvelebs zrda aRiniSneba saxelmwifos warmoqmnamde teoti-
Sangis periodis farTo masStabian irigaciaze.35 huakanSi.42
farTo masStabiani irigacia yovelTvis ar us- magram mosaxleobis zrda yovelTvis ar niSnavs
wrebda win qalaqebisa da saxelmwifoebis ganvi- SezRudulobas. magaliTad, teotihuakansa da oaq-
Tarebas, mcire masStabiani sistema ki, SesaZloa, sakaSi is saxelmwifos Camoyalibebamde gaizarda,
nayofieri miwis araTanabari xelmisawvdomobisa da magram araferi miuTiTebs resursebis SezRudulo-
Sesabamisad socialuri stratifikaciis mizezi yo- baze. orivegan ufro meti xalxis cxovreba iyo Ses-
filiyo.36 amasTan, irigaciis gamo mimdinareobda aZlebeli.43 mosaxleobis zrda yvela regionSi rodi
sazRvarTan da sxva sakiTxTan dakavSirebuli davebi iwvevda saxelmwifoebis warmoqmnas. magaliTad,
mezobel jgufebs Soris, rac xalxs Tavdacvis, Sei- raitisa da jonsonis mtkicebiT, samxreT-dasavleT
araRebisa da politikuri kontrolis gaZlierebi- iranSi mosaxleobis zrda saxelmwfos ganviTare-
sken ubiZgebdAa.37 sabolood ki, robert adamsisa da bamde didi xniT adre aRiniSneboda, saxelmwifos
elman servisis azriT, irigaciam (mcire Tu farTo ganviTarebasF ki, mosaxleobis mkveTri Semcireba mo-
msaStabianma) warmoebis intensifikacia gamoiwvia, hyvaA.
es ki, Tavis mxriv, arapirdapiri stimuli iyo xelos- amasTan, karneiros Teoria kidev erT logikur
nobis, vaWrobisa da administraciuli biurokratiis kiTxvas ver scems pasuxs: ratom tovebdnen brZoleb-
ganviTarebisTvis.38 Si gamarjvebulebi damarcxebulebs xeluxleblebs
da mxolod xarks akisrebdnen, Tuki maT pirvel rig-
Si miwa surdaT? ra uSlidaT xels damarcxebulebis
mosaxleobis zrda,
ganadgurebasa da maTi miwis dapyrobaSi, rogorc es
SezRudvebi da omi ara erTxel yofila istoriaSi?
robert karneiro miiCnevs, rom saxelmwifoebi
patara teritoriaze mosaxleobis raodenobrivi adgilobrivi da Sor
zrdis gamo warmoiqmnen. konkurenciasa da omiano- manZilze vaWroba:
bas aseT situaciaSi, SesaZloa, damarcxebuli jgu-
fis subordinacia gamoewvia da aeZulebina, is ufro saxelmwifoebis warmoqmnis erT-erT faqtorad
Zlieri jgufs damorCileboda da xarki gadaexadaA.39 vaWroba saxeldebaA.45 raiti da jonsoni miiCneven,
karneirom Tavisi Teoriis magaliTad perus Crdil- rom saqonlis warmoebis, importis ganawilebi-
oeTSi warmoqmnili saxelmwifoebi moiyvanaA. sa da savaWro mxareebis dacvis organizaciulma
sasoflo-sameurneo cxovrebis dawyebis Semdeg, moTxovnebma xeli Seuwyo saxelmwifoebis formire-
mosaxleoba neli tempiT izrdebodaA. TandaTanobiT bas.40 dasturdeba Tu ara es arqeologiurad?
yalibdeboda axali soflebi, magram im viwro sana- samxreT eraysa da maias dablobebSi Sor manZilze
piro zolSi, romelic erTi mxridan maRali mTebiT vaWrobas, SesaZloa, biurikratiuli zrda gamoewviAa.
iyo Caketili, meore mxridan _ zRviTa da udabnoTi samxreT erayis dablobebSi, rogorc viciT, xalxs xe
iyo garSemortymuli, es procesi ganusazRvrelad da qva sWirdeboda mSeneblobisTvis, rasac maRlob-
ver gagrZeldebodAa. karneiro miiCnevs, rom amis Si mcxovreb xalxTan vaWrobiT Soulobdnen. maias
Sedegi iyo swored miwis deficiti da soflebs Soris dablobebSi Sor manZilze vaWroba win uswrebda civ-
omianobAa. damarcxebuli yoveli mxridan Caketili ilizaciis ganviTarebas. am regionis fermerebi mari-
iyo, amitom politikur batonobas unda damorCile- lis, samarTeblisTvis saWiro minisa da safqvavi xel-
bodAa. savaraudod, ase iqca batonoba mefobad, roca sawyoebis saWiro qvisTvis savaWro urTierTobebs
yvelaze gavlenianma soflebma mTeli teritori- amyarebdnen Soreul regionebTan.47 samxreT-dasav-
is gakontroleba daiwyes. batonis Zalauflebis leT iranSi Sor manZilze vaWroba mniSvnelovani ar
gavrceleba ki imperiebis Camoyalibebis winapiroba yofila suzas saxelmwifo sazogadoebis centrad
iyo. qcevamde, magram axlo manZilze vaWroba, savarau-
karneiros azriT, saxelmwifoebis ganviTarebi- dod, garkveul rols TamaSobda saxelmwifoebis
sas bunebrivi garemo pirobebiT SezRudva erTad- warmoqmnaSi. CineTSi saxelmwifoebis warmoSobis
erTi barieri ar yofilAa. mniSvnelovani iyo demo- Sesaxeb msgavsi Teoria wamoayena kvang-Ci CangmAa.
grafiuli situaciac. Mmosaxleoba Zalian mWidrod misi azriT, yviTeli mdinaris xeobis neoliTurma
cxovrobda da sxva aseTive mWidro dasaxlebebiT iyo sazoadoebebma Zv.w. 4000w. Sor manZilze vaWrobis
garSemortymuli. qseli Camoayalibes, romelsac man “interaqtiuli
marvin harisi gansxvavebul Teorias gvTavazobs. sfero” uwodAa. vaWrobam xeli Seuwyo kulturuli
is amtkicebs, rom saxelmwifoebi warmoiqmneboda mx- elementebis gavrcelebas da sabolood saerTo el-
olod im adgilebSi, sadac ganviTarebuli iyo marcv- ementebis arsebobas (nax.11-3). droTa ganmavlobaSi
leulis meurneoba (sakvebis warmoeba) da garSemor- es sazogadoebebi erTmaneTisaTvis partniorebi gax-
tymuli iyo iseTi teritoriiT, sadac meurneooba ar dnen vaWrobasa da kulturul sferoSi. Zv.w. ki 2000
hqondaT. amis gamo, mosaxleoba iZulebuli iyo, ga- wlisaTvis erT politikur erTeulad gaerTiandnen
dasvlis SemTxvevaSi cxovrebis standartebis mniS- Sengis dinastiis qveS.48 amrigad, Cengi CineTSi poli-
vnelovani Secvla aetanaA.40 tikur unifikacias savaWro-kulturuli urTier-
karneiros azriT, misi Teoria vrceldeba bevr Tobebis zednaSenad miiCnevs.
teritoriaze, maT Soris samxreT erayze, indsisa da
nilosis xeobebze, garda perus samxreT nawilisaA.
sxvadasxva Teoria: Sefaseba
miuxedavad imisa, rom CrdiloeT CineTsa da iuka-
tanis naxevarkunZulze, maias dablobSi, aseTi geo-
ratom Camoyalibdnen saxelmwifoebi? arc erTi
grafiuli barierebi ar arsebobda, saxelmwifoebis
warmodgenili Teoria ar ergeba yvela situacias.
warmoqmna aqac socialur SezRudvebs ukavSirdebAa.
SeiZleba amis mizezi isaa, rom sxvadasxva regionSi
karneiros Teoria kargad ergeba samxreT irans. sa-
centraluri xelisuflebis warmoqmnisaTvis sxva
188
Zv. w. 2300 wlisaTvis aqadelebma daaarses imperia, las daemTxvaA.58 gvalvis erT-erTi niSania sparseTis
romelic gadaWimuli iyo sparseTis yuredan (dRe- yuris fskerze napovni mtveri, rac imaze miuTiTebs,
vandeli erayi) mdinare evfratis saTaveebamde (dRe- rom mSrali sezoni 300 weliwads grZeldebodAa. sxva
vandeli TurqeTi). magram erTi saukunis Semdeg es geografiuli niSnis mixedviT, gvalva mTel msofli-
imperia daingraA. vaisi misi da misi mezobeli civili- oSi iyo.59 garemos degradacia gaxda, savaraudod, ma-
zaciebis daSlis mizezad gvalvebs miiCnevs. bevri ias civilizaciis mospobis mizezic.60
arqeologi am mosazrebas eWvqveS ayenebs, Tumca kv- garemos degradacias SeiZleba, bunebrivi mov-
levebi amtkicebs, rom bolo 10000 wlis ganmavloba- lenis garda, sxva mizezic hqondes, magaliTad, ada-
Si yvelaze didi gvalva swored aqadis samefos daS- mianTa qcevaA. gavixsenoT Tundac kahokiis magaliTi
190
_ qalaqisa, romelic sul mcire 15000 adamianisgan metismeti gafarToeba iyo. miiCneven, rom swored
Sedgeboda da mdebareobda misurisa da misisipis amis gamo daiSala romis imperiAa. misi dacemis peri-
SesarTavTan. Zv.w. me-12 saukuneSi kahokias hqonda odSi, ax.w. II sukuneSi imperia gadaWimuli iyo xmelT-
uzarmazari sazogadoebrivi centrebi, 20000 moris- aSuazRvispiras Crdilo-dasavleT evropamde. am
gan agebuli galavani, masiuri miwayrilebi, magram masStabis teritoria ki samarTavad rTuli iyo. im-
300 weliwadSi mxolod miwayrilebi darCaA. wyal- periis periferiebze ganxorcielebuli Tavdasxmebi
didobisas motanilma lamma dasaxlebuli adgilebi uyuradRebod rCeboda, radgan Soreuli sazRvrebis
da yanebi mTlianad dafaraA. tyis gaCexvam saTbobad, gamagreba metismetad Zneli da Zviri iyo. ax.w. 476 w.
mSeneblobisa da TavdacvisTvis sabolood wyal- romis imperia faqtobrivad araraobad iqcaA.63
didoba da mosavlis simcire gamoiwvia, ramac Tavis sabolood daSlis mizezad cudi mmarTveloba an
mxriv _ kahokiis gaudaburebAa. rogorc Cans, droTa eqspluatacia daasaxeles. magaliTad, piter Carnesi
ganmavlobaSi mSeneblobisTvis saWiro xe-tyis miiCnevs, rom bizantiis imperia (romis imperiis aR-
xarisxi iseTi maRali aRar iyo, savaraudod, am masa- mosavleT naxevari) imitom daiSala, rom Zlier me-
lis Semcirebis gamo. 63 mamuleebs SeeZloT, susti memamuleebisTvis miwa
kahokia adamianis qceviT gamowveuli degrada- waerTmiaT da gadasaxadebi daekisrebinaT. roca am me-
ciis erT-erTi magaliTiaA. kidev erTi magaliTia mamuleebma imperatorisgan Zalauflebis moTxovna
marilianobis Semcireba im adgilebSi, sadac farTod daiwyes, samoqalaqo omebi daiwyo, ramac sabolood
gamoiyeneboda irigacia (samxreT erayi), aorTqlebis imperiis brZolisunarianoba SeiwiraA.64
gamo. daSlas sxva uamravi TeoriiT xsnidnen, dawyebuli
civilizaciebi xSirad imitomac qreboda, rom katastrofebiT da TiTqmis mistikuri faqtorebiT
adamianis qceva daavadebebs zrdidaA. magaliTad, ma- (magaliTad, socialuri daknineba) damTavrebuli,
ias dablobSi qalaqebi gaudaburda Zv.w 800-1000 ww. magram rogorc saxelmwifos warmoSobis SemTxveva-
mosaxleobis metismetad zrdis an resursebis nakle- Si, aqac arc erTi Teoria ar xsnida yvela situacias.
bobis gamo. kidev erTi faqtori, SesaZloa, yviTeli ramdenadac jer kidev ucnobia civilizaciaTa cen-
cxeleba iyo. tyeebis gaCexvam da amis gamo moskitebis trebSi saxelmwifoebis warmoqmnisa da daSlis re-
gamravlebam xeli Seuwyo daavadebebis gavrcelebas aluri mizezebi, amis garkveva mkvlevarTa umTavresi
centralur amerikaSi. zogan mosaxleobis mier gan- mizaniA. imedia, momavalSi damakmayofilebeli pasuxe-
sakuTrebuli jiSis xeebis dargvam gamoiwvia daa- bi gaecema arsebul kiTxvebs.
vadebuli maimunebis momravleba (xolo koRoebi am
daavadebas maimunebisgan adamianebs gadascemdnen).62
saxelmwifoebis daSlis kidev erTi mizezi maTi
dasavleT TurqeTis qalaqis efesos (yofili qalaqi nangrevebad qceuli, romelic dRes dasavleT TurqeTSia) istoria saxelmwifoebis aR-
zevebisa da dacemis naTeli magaliTiA. Zv.w. 1000-100 ww. mas marTavdnen berZnebi, lidielebi, sparsebi, makedonelebi da romaelebi.