ემბერი ანთროპოლოგია

You might also like

Download as pdf or txt
Download as pdf or txt
You are on page 1of 193

r o polog

n T ia
a pirveli qarTuli gamocema

qerol r. emberi melvin emberi piter N n. peregrini


anTropologia
pirveli qarTuli gamocema

qerol r. emberi

melvin emberi

piter n. peregrini

ilia WavWavaZis saxelmwifo universitetis gamomcemloba


Tbilisi 2009
wignis Targmani dafinansda saqarTvelos mecnierebisa da ganaTlebis saministros
programiT _ `sauniversiteto saxelmZRvaneloebis ganviTareba~. wigns gamosace-
mad amzadebs ilia WavWavaZis saxelmwifo universiteti.

amJaAmad warmogidgenT wignis I-XI TaAvs. Sevseba sabo­loo versiamde mox-


deba yovelkvireulad.

redaqtorebi: nino abakelia


naTia kopaliani

© Pearson Education, Inc.

qarTuli gamocemis saavtoro ufleba


© ilia WavWavaZis saxelmwifo universiteti

ISBN 978-9941-9116-1-3
sarGevi
winasityvaoba . ............................................................................................................................... 5
avtorTa Sesaxeb .......................................................................................................................... 12

Tavi 1 ra aris anTropologia? .......................................................................................... 13


anTropologiis sagani . ............................................................................................................ 14
erTiani midgoma .......................................................................................................................... 14
anTropologiuri cnobismoyvareoba . ................................................................................. 15
anTropologiis sferoebi ....................................................................................................... 15
gamoyenebiTi anTropologia .................................................................................................. 19
anTropologiis aqtualuroba .............................................................................................. 22

Tavi 2 rogor aRmovaGenT warsuls ................................................................................. 25


warsulis nivTieri sabuTebi .................................................................................................. 26
warsulis nivTieri sabuTebis aRmoCena .............................................................................. 27
masalis analizi .......................................................................................................................... 29
masalis daTariReba ................................................................................................................... 35
arqeologiuri kvlevis Sedegebi ........................................................................................... 41

Tavi 3 genetika da evolucia .............................................................................................. 42


evoluciis evolucia ................................................................................................................ 42
bunebrivi gadarCevis principebi .......................................................................................... 45
memkvidreobiToba ...................................................................................................................... 47
cvalebadobis mizezebi . ........................................................................................................... 51
saxeobaTa warmoSoba ................................................................................................................. 55
qceviTi niSnebis bunebrivi gadarCeva . ................................................................................ 56

Tavi 4 Tanamedrove primatebi ........................................................................................... 59


primatebis saerTo niSan-Tvisebebi ...................................................................................... 60
primatebis klasifikacia ......................................................................................................... 63
sxvadasxva primatebi ................................................................................................................. 64
hominidebis ganmasxvavebeli niSan-Tvisebebi .................................................................... 72
primatebis cvalebadi adaptaciis ganmarteba .................................................................. 75

Tavi 5 primatebis evolucia: adreuli


primatebidan hominoidebamde ................................................................................................. 78
primatebis warmoSoba ............................................................................................................... 80
anTropoidebis warmoSoba ....................................................................................................... 85
miocenis periodis anTropoidebi: maimunebi,
adamianis msgavsi maimunebi da hominidebi ......................................................................... 87
hominidebis sxva hominoidebisgan gamoyofa . .................................................................... 92
Tavi 6 pirveli hominidebi .................................................................................................. 95
or fexze gadaadgilebis evolucia ...................................................................................... 96
hominoidebidan hominidebze gadasvla ............................................................................. 100
avstralopiTeki: pirveli aSkarad gamoxatuli hominidi ........................................... 101
adamianis evoluciis erTi modeli ..................................................................................... 109
Tavi 7 kulturis sawyisebi da Homo-s warmoSoba .................................................. 111
adreuli hominidebis iaraRi ................................................................................................ 113
adreuli hominidebis cxovrebis wesi ................................................................................ 114
hominidebis evoluciis mimarTulebebi ............................................................................ 118
adreuli Hhomo ............................................................................................................................ 119
Homo erectus .............................................................................................................................. 122
qveda paleoliTis kulturebi ............................................................................................. 126

Tavi 8 omo sapiensis warmoSoba ................................................................................... 131


homo ereqtusi-dan homo sapiens-ze gadasvla ................................................................. 132
Sua paleoliTis kulturebi ................................................................................................. 137
Tanamedrove adamianebis warmoSoba ................................................................................... 141
ra daemarTaT neandertalelebs? ....................................................................................... 143

Tavi 9 zeda paleoliTis samyaro................................................................................. 145


bolo gamyinvarebis xana ......................................................................................................... 146
zeda paleoliTis evropa ....................................................................................................... 147
afrikisa da aziis zeda paleoliTis kulturebi . .......................................................... 151
uadresi adamianebi da maTi kulturebi axal samyaroSi . ............................................. 152
zeda paleoliTis dasasruli ............................................................................................... 157

Tavi 10 sakvebis warmoebisa da dasaxlebuli cxovrebis dasawyisi ................. 159


winasameurneo ganviTareba .................................................................................................... 161
mcenareTa da cxovelTa moSinaureba ................................................................................. 166
ratom ganviTarda saWmlis warmoeba? ................................................................................ 172
sakvebis warmoebis Sedegebi .................................................................................................. 174

Tavi 11 qalaqebisa da saxelmwifoebis warmoSoba . ................................................ 178


arqeologiuri daskvnebi civilizaciis Sesaxeb ............................................................. 179
qalaqebi da saxelmwifoebi samxreT eraySi ...................................................................... 180
qalaqebi da saxelmwifoebi mezoamerikaSi ....................................................................... 181
pirveli qalaqebi da saxelmwifoebi sxva teritoriaze ............................................... 185
Teoriebi saxelmwifos warmoSobis Sesaxeb ...................................................................... 186
saxelmwifos formirebis Sedegebi ..................................................................................... 188
saxelmwifoTa Semcireba da daSla . .................................................................................... 188

Sesavali

`anTropologiis~ winamdebare gamocemaSi, Zveli fsiqologia da sociologia; mivmarTavT Tqvens yu­


gamocemebisagan gansxvavebiT, davamateT CarCoSi radRebas praqtikuli anTropologiis mzardi mniS­
moTavsebuli statiebis axali cikli `anTropologi­ vnelobisken. TavSi aris oTxi CarCo: pirvel samSi
uri pirvelwyaroebi~. wignis TiToeul Tavs daerT­ gaecnobiT anTropologis romelime naSroms; meo­
vis specialurad studentebisTvis gamiznuli TiTo TxeSi ki - statiebs axali ciklidan `anTropologi­
originaluri statia. maTi umetesoba amoRebulia uri pirvelwyaroebi~.
seriidan `kulturaTa portretebi _ eTnografiis
pirvelwyaroebi~. gvsurs, studentebma dainaxon ara Tavi 2: rogor vpoulobT warsuls
mxolod is, Tu rogor icvlebian kulturebi, ar­ am TavSi mimoxilulia arqeologiuri da paleon­
amed isic, Tu rogor icvlebian Tavad eTnografebi. tologiuri gamokvlevebi. ganvixilavT aRmoCenili
seriebis meore rigi, `anTropologiuri kvlevis masalis sxvadasxva tips, romelTac arqeologebi
sazRvrebi mogviTxrobs, rogor ikvlevdnen anTro­ da paleontologebi warsulis aRsadgenad iyeneben
pologebi sxvadasxva problemas. bolo seria `kul­ meTodebs, romlebiTac isini am masalas moipoveben,
turaTa SedarebiTi kvleva sociologiaSi~, kul­ aanalizeben da ganmartaven. aqve aRvwerT uamrav
turul erTeulebsa da maT cvalebadobas exeba. teqnologias. maTi saSualebiT arqeologebi da pa­
adamianis evoluciisadmi miZRvnil TavSi saubar­ leontologebi gansazRvraven arqeologiur monap­
ia aRmosavleT evropaSi napovni adreuli homini­ ovarTa da biologiur ganmarxebul saxeobaTa asaks.
debisa da evraziaSi aRmoCenili adamianTa Sedar­ sami tipis CarCoTagan pirvelSi ganxilulia kul­
ebiT gviandeli winaprebis Sesaxeb. damatebulia, turuli evoluciis sworxazovani mimarTulebis
agreTve, axali qveTavebi mitoqondriuli dnm-is damadasturebeli nimuSebi; meoreSi ganmartebulia,
gamokvlevebisa da Y qromosomis cvalebadobis Tao­ rogor iZieben sqess arqeologebi, axal CarCoSi ki
baze. kulturasTan dakavSirebul TavebSi Setanil moTavsebulia informacia arqeologebis mier uZve­
cvlilebaTa umetesoba vrclad ganixilavs global­ lesi xalxebis rwmenis Seswavlis Taobaze.
izacias da mis Sedegebs (ix. Tavi 27, `kulturaTa cva­
lebadoba da globalizacia~). Sesulia aseve axali
qveTavi terorizmTan dakavSirebiT, romelic Se­
nawili II: adamianis evolucia:
tanilia TavSi globaluri socialuri problemebis
Sesaxeb. wignSi Setanili sxva cvlilebebi ganxilu­ biologiuri da kulturuli
lia qvemoT, TiToeuli Tavis mokle aRweraSi.
wignis ganaxlebisas, rogorc yovelTvis, Seveca­ Tavi 3: genetika da evolucia
deT ubralo aRwerilobaze meti gagvekeTebina. Cven am TavSi ganxilulia evoluciis Teoria da misi
ara mxolod is gvainteresebs, ras warmoadgendnen da roli yoveli cocxali organizmis ganviTarebaSi
warmoadgenen adamianebi, aramed isic, Tu ratom gax­ (adamianis CaTvliT). genetikisa da evoluciis proce­
dnen iseTebi, rogorebic dRes arian, maTi mraval­ sis vrceli mimoxilvis Semdeg (bunebrivi gadarCevis
ferovnebis gaTvaliswinebiT. rodesac gansxvave­ CaTvliT) ganvixilavT, rogor moqmedebs bunebrivi
buli mosazrebebi gvxvdeba, vcdilobT logikurad gadarCeva individebis qcevaze da riT gansxvavdeba
SevafasoT isini arsebuli monacemebis safuZvelze. kulturuli evolucia biologiurisagan. gaviTval­
am wignis saSualebiT vecadeT gveTqva, rom araviTari iswineT eTikuri problemebic, romelTac genuri
azri, Tundac saxelmZRvaneloebSi mocemuli, ar Sei­ inJineriis SesaZleblobebi warmoSobda. pirvel Car­
Zleba gaviziaroT eqsperimentis gareSe, romelmac CoSi saubaria magaliTebze, romlebic adasturebs,
SeiZleba sruliad gansxvavebuli Sedegi mogvces. rom evolucia mimdinareobs ufro wyvetilad (naxt­
omiseburad), vidre nela da Tanabrad. meore CarCoSi
vmsjelobT, warmoadgens Tu ara safrTxes genuri
inJineria, xolo mesame, axal CarCoSi dasmulia or­
Tavebis mimoxilva ganizmebsa da saxeobebSi genetikuri cvlilebebis
fenotipur cvlilebebTan kavSiris problemAa.
nawili I: Sesavali
Tavi 4: Tanamedrove primatebi
Tavi I: ra aris anTropologia? am TavSi ganxilulia Tanamedrove primatebi (ada­
I Tavi studentebs acnobs anTropologiis safuZ­ mianis garda) da maTi cvalebadi adaptacia, rogorc
vlebs. Cven ganvixilavT Cvens mosazrebebs rogorc safuZveli zogadad primatebisa da kerZod, adamia­
zogadad anTropologiis, aseve misi TiToeuli nis evoluciis gaazrebisTvis. mas Semdeg, rac davam­
sferos Sesaxeb. giCvenebT, rogor ukavSirdeba isi­ TavrebT primatebis saxeobaTa aRweras, ganvixilavT,
ni iseT samecniero dargebs, rogoricaa biologia, rogor gansxvavdebian isini erTmaneTisgan sxeulisa


da tvinis zomiT, socialuri jgufebis sididiT vimsjelebT kulturis raobasa da mis ganviTareba­
da mdedri primatebis seqsualobiT. vimsjelebT, ze. Semdeg visaubrebT hominidebze – Cveni saxeobis
agreTve, im niSnebze, romlebic ganasxvavebs adami­ pirvel warmomadgenlebze, Homo-ze – romelsac
anebs sxva primatebisgan. pirvel CarCoSi saubaria mi­­aweren kulturuli saqmianobis adreul niSnebs,
imaze, Tu rogor da ratom emuqreba gaqroba mraval gan­vixilavT Homo erectus-s (welgamarTul adami­
primats da rogor SeiZleba maTi dacva. meore Car­ ans) - pirvel hominids, romelmac datova afrika da
CoSi moTxrobilia mecnieri primatologisa da misi pirvelma gamoavlina rTuli kulturuli qceva. am
naSromebis Sesaxeb. axal, mesame CarCoSi warmodge­ gamocemaSi vrclad vmsjelobT imis Sesaxeb, Tu ro­
nilia, ratom arian primatebi aseTi Wkvianebi sxva dis da ratom datova afrika Homo erectus-ma. pirvel
cxovelebTan SedarebiT. CarCoSi ganmartebulia, rogor ganasxvaveben ar­
qeologebi qvis iaraRebs ubralo qvebisgan. meore
Tavi 5: primatebis evolucia: CarCoSi ganixileba tvinis evolucia da is fizikuri
adreuli primatebidan cvlilebebi adamianis organizmSi, romlebic tvins
hominidebamde gazrdis saSualebas aZlevs. mesame CarCoSi mocemu­
es Tavi iwyeba adreuli primatebis gamoCenidan li gamokvleva amtkicebs, rom Homo erectus or saxe­
da mTavrdeba CvenTvis cnobili informaciiT mioce­ obad unda daiyos. meoTxe, axal CarCoSi ganixileba
nis adamianis msgavsi maimunebis Sesaxeb, romelTagan Tanamedrove Simpanzeebis nadiroba, rogorc adreu­
erT-erTi, savaraudod, orfexa hominidis winapari li adamianebis nadirobis modeli.
unda yofiliyo. primatis ganviTarebis ZiriTad ten­
denciebs Cven masStabur ekologiur cvlilebebs vu­ nawili III: Tanamedrove
kavSirebT, romlebmac savaraudod, bunebrivi gadar­
Cevis procesSi axali niSan-Tvisebebis Camoyalibebam adamianebi
gamoiwvia. imisaTvis, rom warmovadginoT, rogor
Tavi 8: Homo sapiens-is warmoSoba
xdeba Teoriis warmoSoba da gadamowmeba, pirvel
am TavSi ganxilulia Homo ereqtus _ welgamar­
CarCoSi naCvenebia, Tu rogor gadaamowma erTma pa­
Tuli adamianis gardaqmna Homo sapiens (gonier
leontologma sakuTari Teoria primatebis warmo­
adamianad) da Tanamedrove fizikuri tipis adamia­
Sobis Sesaxeb. meore CarCoSi aRwerilia pirveli
nis warmoSoba. Cveni globaluri orientaciis Ses­
ada­mianis Tanamedrove giganturi adamianis msgavsi
abamisad, ganvixilavT rogorc paleontologiur,
maimunebi da maTi gadaSenebis mizezebi. mesame, axal
ise arqeologiur masalas ara mxolod evropidan da
CarCoSi mocemulia miocenuri adamianis msgavsi mai­
axlo aRmosavleTidan, aramed msoflios sxvadasxva
munebis Tanamedrove gamokvleva.
nawilidan. gansakuTrebul yuradRebas davuTmobT
neandertalel adamians da mis damokidebulebas Ta­
Tavi 6: pirveli hominidebi namedrove adamianTan.
am TavSi moTxrobilia or fexze gadaadgileba, am gamocemaSi vmsjelobT Y qromosomebis kvlevis
rac im jgufis mTavari ganmasxvavebeli niSania, Sedegad miRebuli monacemebis Sesaxeb. gamokvlevis
romelsac mivekuTvnebiT rogorc Cven, aseve Cveni mixedviT (iseve rogorc mitoqondriuli dnm-is mo­
pirdapiri winaprebi – avstralopiTekebi. am gamoce­ nacemebis Sesaxeb kvlevis SemTxvevaSi), vvaraudobT,
maSi Setanilia axali monacemebi ramdenime saxeobis rom neandertalelebi ar iyvnen Cveni winaprebi. gan­
anu taqsonis Sesaxeb, romlebic gamovlinda Cveni vixilavT, agreTve neandertalelTa ritualur qcev­
bolo gamocemis gamoqveynebis Semdeg. am axalma aR­ ebs, romlebic maTi adamianurobis Sesaxeb eWvs badebs,
moCenebma, SeiZleba, mTlianad Secvalos Cveni war­ Tumca maT Cvens pirdapir winaprebad ar miviCnevT.
modgena adamianis evoluciis adreuli periodis Ses­ erT CarCoSi ganxilulia neandertalelTa zrdisa da
axeb. Cven ganvixilavT, agreTve avstralopiTekebis ganviTarebis kanonzomiereba, maTi Cvilobis periodis
kargad cnobil tipebs da maTi evoluciis sakiTxs. xangrZlivobis dadgenis mizniT. meore, axal CarCoSi,
am TavSi oTxi CarCoa. pirvel orSi mocemulia avs­ aRwerilia, rogor SeiZleba Tanamedrove adamianis
tralopiTekebis axali aRmoCenebi da is, Tu rogor `afrikuli~ warmomavlobis Teoriis Semowmeba.
Seesabameba es aRmoCenebi adamianis evoluciis Ses­
axeb Tanamedrove warmodgenas. mesame CarCoSi aRwer­
Tavi 9: samyaro zeda paleoliTis
ilia teqnikuri da kladisturi analizebi, romlebic
farTod gamoiyeneba paleontologebis mier evolu­ periodSi
ciuri urTierTobebis rukis Sesadgenad. meoTxe, am TavSi ganxilulia Tanamedrove adamianis kul­
axali CarCo ganixilavs Australopithecus afarensis-s da turuli saqmianoba miwaTmoqmedebis ganviTarebamde
mis adgils adamianis evoluciaSi. – daaxloebiT 40000-10000 wlis win. SeviswavliT maT
iaraRs, meurneobasa da xelovnebas – adamianis Semo­
qmedebis pirvel nimuSebs. garda amisa, vimsjelebT
Tavi 7: kulturis sawyisebi
adamianis mier CrdiloeT da samxreT amerikis kon­
da Homo-s warmoSoba tinentebis kolonizaciasa da im gavlenaze, ro­
am TavSi moTxrobilia kulturuli saqmianobis melic maT axal garemo pirobebze moaxdines. pirvel
pirveli TvalsaCino magaliTebis – qvis iaraRebisa CarCoSi moTxrobilia, rogor gamosaxavdnen qals
da sxva sagnebis Sesaxeb, romlebic mowmobs, rom ad­ zeda paleoliTis periodSi. meore CarCo Seiswavlis
reulma hominidebma kulturuli ganviTareba daax­ savaraudo gzebs, romlebiTac SesaZloa, adamian­
loebiT 2-naxevari milioni wlis win daiwyes. Cven ebi amerikaSi moxvedriliyvnen. mesame, axal CarCoSi,


aRwerilia, Tu ra Seityves arqeologebma qvis iara­


Rebis Seswavlis Sedegad.
nawili IV: kulturuli
Tavi 10: sakvebis damzadebisa da erT cvlilebebi
adgilas damkvidrebis dawyeba
am TavSi moTxrobilia msoflios sxvadasxva nawil­ Semdgomi Tavebis umetesobaSi eTnografiuli
Si Semgroveblobisa da erT adgilas damkvidrebis, magaliTebis meSveobiT SevecdebiT warmovadginoT
adamianis mier mcenareebis gaSenebisa da cxovelebis kulturuli cvlilebebi msoflios masStabiT; sa­
moSinaurebis Sesaxeb. Cveni msjelobis mTavari sa­ dac SesaZlebelia, avxsnaT, ratom emsgavseba an gan­
gani iqneba am movlenebis ganviTarebis mizezebi da sxvavdeba erTmaneTisgan sxvadasxva sazogadoeba
kulturis zogierT aspeqtSi.
Sedegebi mezoamerikasa da axlo aRmosavleTSi, ma­
gram ganvixilavT, agreTve samxreT-aRmosavleT azi­
as, afrikas, CrdiloeT da samxreT amerikasa da evro­ Tavi 13: kulturis arsi
es Tavi gagvacnobs kulturis arss. qveTavi kul­
pas. pirvel CarCoSi aRwerilia ZaRlebisa da katebis
turuli relativizmis Sesaxeb kulturis koncefcias
moSinaureba, meoreSi – axali gamokvlevebi uZvelesi
istoriul konteqstSi aTavsebs da ganixilavs uaxles
adamianis kvebis racionis Sesaxeb, romelic Zvlebisa mosazrebebs am sakiTxze. Cven vimsjelebT imaze, rom
da kbilebis qimiur analizs emyareba. mesame, axali individis qceva yvela sazogadoebaSi cvalebadia da
CarCo, ikvlevs adamianis janmrTelobaSi momxdar rom aman SeiZleba axali kulturuli kanonzomiere­
cvlilebebs, rac, SesaZloa, soflis meurneobis Se­ bebis prototipebs Cauyaros safuZveli. pirveli,
moRebiT iyo gamowveuli. axali CarCo, aRwers erT-erTi eTnografis Tavda­
pirvel Soks, rodesac aRmoaCina, rom erTi sqesis
adamianebis erTmaneTis mimarT ltolvas mis gamo­
Tavi 11: qalaqebisa da
sakvlev teritoriaze sruliad gansxvavebuli mniS­
saxelmwifoebis warmoSoba vneloba hqonda, vidre Crdilo amerikaSi. meore Car­
am TavSi saubaria msoflios sxvadasxva nawilSi CoSi vmsjelobT, arian Tu ara dasavluri qveynebi
civilizaciis ganviTarebasa da im Teoriebze, rom­ eTnocentristulebi (nacionalisturebi) adamianTa
lebic ganmartaven saxelmwifos tipis politikuri uflebebis dacvis sakiTxebSi. mesame CarCoSi mocemu­
sistemebis warmoSobas. Cven yuradRebas vamaxvi­lebT lia praqtikosi anTropologis azri, Tu ratom ver
qalaqebisa da saxelmwifoebis evoluciaze mezoameri­ eguebian beduinebi erT adgilas cxovrebas.
kaSi, axlo aRmosavleTSi, CineTsa da afrikaSi. vmsj­
elobT imaze, Tu rogor zemoqmedebas axdenen saxelm­ Tavi 14: kulturuli anTropologiis
wifoebi iq mcxovreb adamianebsa da maT garemomcvel Teoria da mtkicebulebebi
bunebaze. dasasrul, mogiTxrobT saxelmwofoebis am TavSi, upirveles yovlisa, ganvixilavT im Teo­
dacemasa da ganadgurebaze. erT CarCoSi moTxrobi­ riul mimarTulebebs, romlebic kvlav popularulia
lia uZvelesi imperializmis zemoqmedeba qalTa md­ kulturul anTropologiaSi. mimovixilavT kul­
gomareobaze. meore CarCo arkvevs kavSirs imperial­ turuli anTropologiis ZiriTad dargebs: eTnogra­
izms, kolonializmsa da saxelmwifos Soris; mesame ki fias, eTnoistorias da Sida-kulturul, regionul
ganixilavs urbanizacias da mis mniSvnelobas. Tu msoflios sxadasxva kulturaTa Sedarebebs.
mogawvdiT vrcel gamokvlevas savele samuSaoebis
Sesaxeb da warmogidgenT, rogor arCevs eTnografi
Tavi 12: adamianTa cvalebadoba informaciis wyaroebs kulturaSi ufro Rrmad Ca­
da adaptacia sawvdomad. pirveli CarCo ikvlevs gansxvavebebs
am TavSi ganxilulia adamianis biologiuri da mecnierulsa da humanistur warmodgenebs Soris da
kulturuli evolucia dRemde, mimdinare cvlile­ gviCvenebs, rom sakiTxisadmi gansxvavebuli midgoma
bebi Tanamedrove adamianTa populaciebSi da is, Tu sinamdvileSi maT SeuTavseblobas ar niSnavs. meore
rogor Seiswavlian da xsnian anTropologebi aseT CarCoSi axali gvineis abelamebis gamokvlevis sagani
cvlilebebs. vnaxavT, ra gavlenas axdens material­ imis sailustraciod aris gamoyenebuli, rom gansx­
uri da kulturuli garemo adamianis fizikur cv­ vavebuli Teoriuli mimarTulebebi gansxvavebul
lilebebze. qveTavSi rasebisa da rasizmis Sesaxeb pasuxebs moiTxoven. mesame CarCos ori mizani aqvs:
erTia, Seqmnas savele muSaobis STabeWdileba, meore
gagacnobT, ratom Tvlis mravali anTropologi, rom
– gamoiyenos mid-frimenis diskusia, kamaTi, Tu ro­
`rasobrivi~ koncefcia adamianebTan mimarTebaSi
gor SevamowmoT eTnografis dakvirvebis sizuste.
mecnierulad gamarTlebuli ar aris. vimsjelebT mi­
ukanaskneli, axali CarCo aRwers, Tu rogor atareb­
Tze rasizmis Sesaxeb da imaze, rom adamianebSi `rasa~, da erT-erTi eTnografi istoriul gamokvlevas ni­
uwinaresad, socialuri cnebAaa. pirveli CarCo exeba karaguas miskitoze.
biologiur faqtorebs _ isini zemoqmedeben STamo­
mavlobis raodenobaze. meore CarCoSi moTavsebulia Tavi 15: komunikacia da ena
sxvaobebi saSualo IQ monacemebs Soris da maTi mniSvn­ Tavi iwyeba adamianebisa da sxva cxovelebis komu­
eloba. mesame, axal CarCoSi gansazRvrulia simaRles nikaciis ganxilviT. adamianTa Soris araverbalur
sxvadasxvaobis ganmapirobebeli faqtorebi. komunikaciaze saubris Semdeg aRvwerT azrTa sx­


vadasxvaobas adamianebisa da primatebis gansxvaveb­ nawilebis Sesaxeb ianomamoTa Soris. amazonis auzSi
uli enobrivi SesaZleblobebis Sesaxeb. vimsjelebT tyis ganadgurebis magaliTiT mesame CarCo gviCvenebs
enebis warmoSobisa da imis Taobaze, Tu rogor Seu­ msoflio sistemis gavlenas lokalur ekonomikebze.
Zlia dagvexmaros kreolebisa da bavSvebis laparakis
Seswavlaze dakvirveba enebis warmoSobis gagebaSi. Tavi 18: socialuri fenebi:
Semdeg gadavinacvlebT aRwerilobiT lingvistikasa klasi, eTnosi da rasizmi
da lingvisturi divergenciis procesze. enisa da am TavSi ganixileba cvlilebebi socialur feneb­
kulturis sxva aspeqtebs Soris urTierTdamokide­ Si da socialuri uTanasworobis sxvadasxva formebis
bulebis ganxilvis Semdeg, daskvniT nawilSi gan­ ganviTareba. mogiTxrobT, ra aris rasizmi, eTnikuri
vixilavT saubris eTnografias da statusiT, sqesi­ kuTvnileba da rogor ukavSirdeba isini xSirad
Ta da eTnikuri niSniT ganpirobebul gansxvavebas resursebis usamarTlo gadanawilebas. am TavSi da­
metyvelebaSi. vrclad vsaubrobT eTnosTaSori­ vamateT axali masala imis saCveneblad, Tu ra samuS­
si da kulturaTaSorisi komunikaciis Sesaxeb da aos atareben TanasworobisTvis mebrZoli sazoga­
giCvenebT, rogor SeuZliaT lingvistebs daexmaron doebebi dominirebis SesaCereblad da piriqiT, aris
adamianebs kulturaTaSorisi urTierTobebis gaum­ Tu ara mesaqonle sazogadoebebi, sadac pirutyvze
jobesebaSi. pirveli, axali CarCo, haitel kreolebs piradi sakuTreba Tanabaria, Tanasworuflebiano­
exeba. meore warmoaCens enebis gaqrobis problemas. bis momxre. yuradRebiT SevamowmeT CarCoebic da
azrovnebaze enis SesaZlo zegavlenis gamosakvl­ teqstic, raTa uaxlesi informacia mogvewodebina
evad, mesame CarCoSi dasmulia kiTxva, uwyobs Tu ara arsebuli uTanasworobis Sesaxeb rogorc SeerTe­
xels inglisuri ena qalTmoZuleobis ideas. bul StatebSi, aseve mTel msoflioSi. pirvel, axal
CarCoSi, moTxrobilia socialuri fenebis Sesaxeb
Tavi 16: sakvebis mopoveba furaJul (Semgroveblur) sazogadoebaSi – tling­
me-16 TavSi aRwerilia, Tu rogor icvleba sa­ itebSi, samxreT alaskaze. meore CarCoSi aRwerilia
zogadoeba sakvebis mopovebis TvalsazrisiT, ro­ socialuri fenebis warmoSoba globaluri masSta­
gor Seicvala igi droTa ganmavlobaSi da rogor biT – rogor izrdeba ufskruli mdidarsa da Rarib
moqmedebs es cvlilebebi kulturuli cvlilebebis qveynebs Soris da ra uwyobs xels am tendencias. mesa­
sxva tipebze, rogoricaa, magaliTad, ekonomikuri me CarCoSi ganxilulia is SesaZlo mizezebi, romle­
sistemis cvlileba, socialuri fenebi da politi­ bic iwvevs raodenobriv gansxvavebas avadmyofobiT
kuri cxovreba. aq vmsjelobT, agreTve ~bazris mefu­ sikvdilianobaSi afrikel amerikelebsa da evropel
raJeebze~ (sakvebis mompovebeli), raTa gamoikveTos, amerikelebs Soris.
rom adamianTa umravlesoba, Tanamedrove sabazro
ekonomikis pirobebSi, Tavad ar qmnis sakveb produq­ Tavi 19: sqesobrivi urTierToba,
cias. pirvel CarCoSi ganxilulia cvlileba, ro­ sqesi da kultura
melic moxda `monadire mamakacidan~ `Semgrovebel me-19 Tavis pirvel nawilSi, sxvadasxva kulturaTa
qalze~ gadasvlisas. Sedarebebis safuZvelze, vimsjeleT sqesobriv urT­
sayovelTaod miRebuli azriT, garemomcvel ierTobebsa da sqesTa Soris damaxasiaTebel niSan-
bunebaSi momxdari cvlilebebi industrializaciiT TvisebaTa cvalebadobis mizezebze, meore nawilSi
aris gamowveuli, magram garemos bevri ram dauSav­ ki cvlilebebze seqsualur urTierTobaTa mimarT
da winaindustriul xanaSi irigaciisgan, saqonlis damokidebulebasa da wes-Cveulebebze. avxseniT, rom
usistemo Zovisa da uzomo nadirobisgan. amis Ses­ Sexeduleba sqesze yovelTvis or sqess ar gulisx­
axeb saubaria Tavis meore nawilSi. Cvens mesame, axal mobs. gamovyaviT Sromis procesSi qalis monawileo­
CarCoSi ganxilulia, rogor moxda hanSuis Cinelebis bis yvela aspeqti da aRvniSneT, rogor ganisazRvreba
Segueba garemo pirobebTan ufro mSral terito­ sqesis mixedviT ~SromaSi~ Setanili wvlili. Sevita­
riebze gadasvliT, sadac mesaqonleobisaTvis uke­ neT axali masala qalTa monadireobisa da misi gavle­
Tesi pirobebi iyo. nis Sesaxeb Sromis ganawilebis Teoriaze. pirvel Car­
CoSi sxvadasxva kulturaTa magaliTze ganvixileT,
Tavi 17: ekonomikuri sistemebi ratom aZleven zogierT sazogadoebaSi qalebs brZo­
me-17 TavSi ganxilulia, rogor icvlebian sazoga­ laSi monawileobis uf­lebas. meore CarCoSi moTxro­
doebebi resursebis ganawilebis TvalsazrisiT (ra bilia vaSingtonis Sta­tisa da britanuli kolumbiis
aris `sakuTreba~ da ras niSnavs ,,mflobeloba‘‘), zogierT sazogadoebriv gaerTianebaSi qalTa poli­
rogor gardaqmnian Sromis Sedegad resursebs sa­ tikuri aqtivobis zrda sabWoebis arCevis Semdeg.
Wiro saqonlad, rogor anawileben Sromas. Cven gan­ axali CarCo aRwers andebSi mcxovrebi metisebis
vavrceT da ganvaaxleT mesaqonleTa mier miwis gam­ warmodgenas imis Sesaxeb, rom gogonebis xangrZlivad
oyenebis Tema, ganvixileT politikuri sistemebis kveba ZuZuTi mavnebelia. sxvaTa Soris, iTvleba, rom
(kolonializmis CaTvliT) gavlena miwis sakuTreba­ ZuZuTi xangrZlivad kveba zrdis seqsualobas, xolo
sa da gamoyenebaze, ganvavrceT sakvebis ganawilebis xanmokle kvebas sxva Sedegebi mohyveba, magaliTad,
Temac. vmsjelobT, Tu ratom xdeba, rom zogierT maRali sikvdilianoba CvilebSi.
mefuraJe sazogadoebaSi bavSvTa Sroma ufro metad
gamoiyeneba, vidre sxvagan. pirvel CarCoSi ganix­ Tavi 20: qorwineba da ojaxi
ileba urTierTsawinaaRmdego azrebi imis Sesaxeb, mas Semdeg, rac ganvixilavT sxvadasxva Teorias
iwvevs Tu ara sazogadoebrivi sakuTreba ekonomikur imis Sesaxeb, ratom aris qorwineba sayovelTaod
kriziss. meore, axal CarCoSi moTxrobilia Sromis ga­ miRebuli, gadavinacvlebT qorwinebebis gansxvave­


bul wes-Cveulebebze, akrZalvebze, meuRlis arCevasa kulturaTaSorisi gamokvleva eWvs, rom omebis
da meuRleTa raodenobaze. Tavi ojaxis sxvadasxva mizezi aradasavlur samyaroSi, umTavresad, qalebi
formaTa mimoxilviT mTavrdeba. axali gamokvleva arian. davamateT axali masala popularul politi­
exeba imas, Tu ratom aris sacoleTa fasi gansxvavebu­ kur mimarTulebebSi gaerTianebis mizezebze. axali
li, ra kavSiria mosaxleobis simWidrovesa da manZils CarCo mogviTxrobs irokezebis konfederaciaze.
dasaqorwinebel pirebs Soris. qalTa mdgomareobidan meore CarCo exeba erovnebaTaSoris da kulturaTa­
gamomdinare, gavaSuqeT mravalcolianobis sakiTxi. Soris urTierTobebs ekonomikis ganviTarebasa da
axali CarCo mikroneziel iapebs exeba da maT magali­ demokratiaSi. mesame CarCoSi mocemulia masala imis
Tze gadmogvcems zogierTi sazogadoebis Tvalsaz­ Sesaxeb, rom axali gvineis abelamis tomSi adgilo­
riss qorwinebis ceremoniis usargeblobaze. meore, brivi sasamarTlo uflebas aZlevs qalebs, gaasaCiv­
ganaxlebuli CarCo ikvlevs col-qmris urTierTo­ ron seqsualuri Zaladoba.
bas: aRwers gansxvavebebs siyvarulSi, in­timurobasa
da seqsualuri eWvianobis formebSi. mesame CarCo­ Tavi 24: fsiqologia da kultura
Si, romelic ojaxis organizebas exeba, ganxilulia am TavSi ganxilulia fsiqologiuri ganviTarebis
sakiTxi, Tu ratom izrdeba iseT qveynebSi, rogoric zogierTi universaluri magaliTi, fsiqologiuri
Cvenia (amerika), erTmSobliani ojaxebis raodenoba. gansxvavebebi sazogadoebaTa Soris da maTi mizezebi,
pirovnebis gansxvavebuli aRqma sxvadasxva sazoga­
Tavi 21: ojaxis sacxovrebeli doebis adamianebis mier (mag. sakuTari pirovnebis
da naTesaoba aRqma), rogor SeiZleba fsiqologiuri procesebis
adamianTa socialur cxovrebaSi Casawvdomad codna dagvexmaros kulturuli sxvadasxvaobis ga­
gansakuTrebuli mniSvneloba maT sacxovrebels eni­ gebaSi. zogierTi didi procesis gamosayofad, rom­
Weba. erT-erT CarCoSi mocemulia msjeloba axal­ lebic gansakuTrebul gavlenas axdens pirovnebaze,
mosaxleobasa da mozardTa winaaRmdegobas Soris ori axali qveTavi davamateT. pirveli Seexeba bavS­
SesaZlo kavSiris arsebobis Sesaxeb. meore CarCo vis garemomcveli pirobebis mniSvnelobas, meore ki
exeba imas, Tu rogor moqmedebs sacxovrebeli adgi­ im zemoqmedebas, romelsac bavSvze sxvadasxva kul­
lisa da naTesaobis gamocvla qalebis cxovrebaze. turisaTvis damaxasiaTebeli `mSobliuri Teoriebi~
mesame, axali CarCo gvacnobs dedis Zmis rols Cero­ (eTnoTeoriebi) axdens. pirvel, axal CarCoSi ganxi­
kis indielebSi, romlebic aSS-s samxreT-aRmosavleT lulia, ramdenad mniSvnelovania mozardebis cneba
nawilSi cxovrobdnen. marokoSi. meore CarCoSi Sedarebulia dawyebiTi
skolebi iaponiaSi, CineTsa da aSS-Si da ganixileba,
Tavi 22: asociaciebi da ramdenad SeuZliaT skolebs cnobierad Tu qvecnobi­
saerTo interesTa mqone jgufebi erad gadascen bavSvebs adamianisTvis umniSvnelova­
aq vmsjelobT msoflios sxvadasxva kuTxeSi arse­ nesi faseulobani. mesame CarCoSi gadmocemulia azri,
buli asociaciebis, kerZod, nebayoflobiTi asocia­ qalebsa da mamakacebs sakuTari Tavis gansxvavebuli
ciebis Sesaxeb, romelTa ricxvi ganuxrelad izrdeba. aRqma, ris gamoc maTi moralic gansxvavebulia.
erTi qveTavi exeba periodul sakredito asociaciebs
da maTi muSaobis princips _ rogor awvdian isini Tavi 25: religia da magia
did Tanxas garkveul pirebs, rogori gansakuTreb­ mas Semdeg, rac vimsjelebT imaze, Tu ratom aris
uli mniSvneloba aqvs amas qalebisTvis da ramdenad religia msoflios yvela kulturisTvis damaxasi­
ufro met mniSvnelobas iZenen isini sacxovrebeli aTebeli, davakvirdebiT gansxvavebul konfesiebs.
adgilis Secvlisas. pirveli CarCo pasuxobs kiTxvas, vnaxavT, rogor cdiloben adamianebi micvalebulTa
Tu ramdenad axerxebs qalTa organizaciebi maTi md­ gacocxlebas, agreTve amoucnobi movlenebis asax­
gomareobis gaumjobesebas da Zalauflebis zrdas. snelad maTTvis adamianuri Tvisebebis miniWebas.
meore CarCoSi mocemulia msjeloba imis Sesaxeb, Tu SevecadeT gagvego, ratom vardebian qalebi eqstaz­
ratom warmoiSva quCis bandebi da ratom mimarTaven Si ufro xSirad, vidre mamakacebi. pirveli CarCo
isini zogjer Zaladobas. bolo, axali CarCo ganixi­ mogviTxrobs niu inglendis meTevzeebze, romelTac
lavs eTnikuri asociaciebis rols CrdiloeT ameri­ sxvadasxvagvari tabu an `ubedurebis acilebis~ rit­
kis CainaTaunebSi (Cinur ubnebSi). ualebi SiSis grZnobas uqarvebda. meore, axali CarCo
aRwers Samanizms meqsikis `siera otomis~ tomSi. bolo
CarCoSi moTxrobilia axali religiebis warmoSobis
Tavi 23: politikuri cxovreba: Sesaxeb da miuTiTebs, rom msoflioSi TiTqmis yvela
socialuri wesrigi da uwesrigoba
religia mcire seqtebidan da kultebidan warmoiSva.
Cven vakvirdebiT, ramdenad gansxvavdebian sazo­
gadoebebi erTmaneTisgan politikuri organizaciis
TAavi 26: xelovneba
doniT, im gzebs, romelTa saSualebiTac adamianebi
mas Semdeg, rac vimsjelebT xelovnebis arsze,
liderebi xdebian, imas, Tu ramdenad monawileoben
ganvixilavT saxviTi xelovnebis, musikisa da folk­
isini politikur procesebSi da rogor wyveten kon­
loris gansxvavebul tipebs da SevecdebiT zogierTi
fliqtur situaciebs, mSvidobianad Tu Zaladobis
maTganis axsnas. droTa ganmavlobaSi xelovnebis
gamoyenebiT. vmsjelobT imaze, Tu rogor Secvala
cvlilebasTan dakavSirebiT vimsjelebT mcdar war­
kolonizaciam samarTlebrivi sistema da gadawyve­
modgenaze, TiTqos `primitiuli~ xalxebis xelovne­
tilebebis miRebis meTodebi, rogor SeiZleba kon­
ba dros ar eqvemdebareba; agreTve, evropasTan kon­
fliqtebis mSvidobianad mogvareba da rogor badebs
taqtis Semdeg xelovnebaSi momxdar cvlilebebze.
10

vnaxavT, ra adgili ukavia xelovnebaSi eTnocen­ Tavi 29: samedicino anTropologia


trizms da rogor ganixilaven dasavluri muzeumebi am TavSi ganxilulia janmrTelobisa da avadmyo­
da xelovnebaTmcodneebi saxviT xelovnebas nakle­ fobis, maTi mkurnalobis (ufro biokulturuli,
bad ganviTarebul kulturebSi. erTi CarCo aRwers, vidre biosamedicino TvalsazrisiT) kulturuli
rogor zemoqmedebas axdens sxvadasxva politikuri koncefcia, politikisa da ekonomikis gavlena janmr­
sistema xelovnebaze. meore CarCo ganixilavs sim­ Telobaze da samedicino anTropologiis wvlili,
bolizms msoflio xelovnebaSi da mogviTxrobs niR­ rogorc janmrTelobis sxvadasxva mdgomareobis,
bebze asaxuli emociebis Sesaxeb bolodroindel aseve daavadebaTa gamomwvevi sxvadasxva garemoebis
gamokvlevebze. bolo, axali CarCo aRwers CrdiloeT SeswavlaSi. es garemoebebi da daavadebebi moicaven
amerikis Crdilo-dasavleT sanapiroze mcxovrebi Sidss, fsiqikur da emociur aSlilobebs, gavrcele­
nimpkiSis tomis cekvebis gamomsaxvelobas. bul daavadebas saxelad `susto~, depresias da or­
ganizmis arasakmarisi kvebiT gamowveul gamofitvas.
Tavi 27: kulturaTa cvlilebebi pirvel, axal CarCoSi aRwerilia ekvadoris Temis
da globalizacia – saragurosis rwmena imisadmi, rom gancdebi da emo­
es Tavi mniSvnelovnad aris ganaxlebuli da Se­ ciebi iseve iwvevs dasneulebas, rogorc gadamdebi
icavs axal qveTavs globalizaciis Sesaxeb. Cven daavadebebi da infeqciebi. meore CarCo exeba dar­
da­­­­­vamateT axali gamokvleva im sazogadoebebze, Rvevebs sakvebis miRebaSi da sxvadasxva kulturaTa
ro­­melTac droTa ganmavlobaSi mravali inovacia Sexedulebas `silamazeze~.
Se­­iTvises da nebayoflobiT ganicades kulturuli
cvlilebebi. gamovikvlieT, agreTve, ra SeiZleba mo­ Tavi 30: globaluri socialuri
hyves CrdiloeT amerikaSi emigrantTa kulturuli problemebi
donis zrdas da eTnogeneziss an axal kulturul es Tavi exeba damokidebulebas ZiriTad da gam­
war­monaqmnebs. kulturuli cvlilebebis wyaroebze oyenebiT kvlevebs Soris, Tu ra saxis Sedegebi Sei­
– aRmoCenasa da inovaciaze _ msjelobis Semdeg gan­ Zleba gamoiRos sxvadasxva globaluri socialuri
vixilavT zogierT garemoebas, romlebic inovaciis problemebis kvlevam iseT sakiTxebSi, rogoricaa
miRebas ganapirobebs. vnaxavT amiT gamowveul xar­ stiqiuri ubedurebebi da SimSiloba, usaxlkaroba,
jebsa da mogebas, gareSe da Sida pirobebs, romlebic danaSauli, ojaxuri Zaladoba da omi. axali qveTavi
kulturul cvlilebas iwvevs da agreTve, kulturu­ ganixilavs terorizms. qveTavebi ojaxuri Zaladobi­
li mravalferovnebis zrdis SesaZleblobebs moma­ sa da omis Sesaxeb ganaxlebulia. sami CarCodan erTi
valSi. pirvel, axal CarCoSi naCvenebia kulturuli axalia: pirveli exeba globalur daTbobas da Cvens
cvlilebebis SerCeviTi xasiaTi aliaskis eskimoseb­ damokidebulebas navTobze; meore – eTnikur kon­
Si. imis saCveneblad, rom kulturul cvlilebebs fliqtebs (ramdenad gardauvalia isini), mesame, bolo
xSirad biologiuri Sedegi mohyveba, meore TavSi ga­ CarCoSi aRwerilia ra safrTxe Seuqmna omma samxreT-
nixileba simsuqne, hipertenzia da diabeti, rogorc dasavleT kavkasiaSi mdebare afxazeTis kul­turas.
modernizaciis Sedegebi. mesame CarCo Seiswavlis
kulturul cvlilebebs komunistur CineTSi – ra
Seicvala da ra gadarCa kulturul cxovrebaSi sax­ aRweriloba
elmwifos Carevis Sedegad.
ruka
rukebi. imisaTvis, rom Segveqmna damxmare saSu­
Tavi V: anTropologiis aleba, romelic teqstSi mocemul statiebs gaaS­
gamoyeneba uqebda, ganvaaxleT is rukebi, romelTa original­
uri versia dorling qinderslim mogvawoda. Cveni
Tavi 28: gamoyenebiTi mizani iyo, am 7 rukis saSualebiT sruli warmodgena
da praqtikuli anTropologia Segveqmna iseT mravalferovan sakiTxebze, rogori­
am TavSi ganixileba anTropologTa saqmianoba aka­ caa hominidebis winaprebi, paleoliTis xelovneba,
demiis gareT, gamoyenebiTi anTropologiis istoria miwaTmoqmedebis gavrceleba da a.S.
da tipebi aSS-Si, eTnikuri sakiTxebis gaTvaliswineba
adamianTa yofis gasaumjobeseblad, siZneleebi, rom­ TandarTuli CarCoebi
lebic warmoiSva ama Tu im problemis Sefasebisas da Tanamedrove gamokvlevebi da daskvnebi. Car­
gzebi dagegmili cvlilebebis gansaxorcieleblad. CoebSi moTavsebulia Tanamedrove gamokvlevebi
vaCvenebT, rogor asruleben sul ufro mzard rols iseT Temebze, romelTa Sesaxeb studentebs SeiZleba
gamoyenebiTi anTropologiis warmomadgenlebi gamom­ gagonili hqondeT axal ambebSi an kamaTs iwvevs
dinare cvlilebaTa programebis dagegmvaSi da ara mx­ anTropologiaSi. Tanamedrove gamokvlevebis saga­
olod programebis adgilebze Sesacvlelad konsul­ nia, magaliTad, Semdegi sakiTxebi: sworxazovani mi­
taciebis warmarTvaSi. sasamarTlo anTropologiis marTulebebis arseboba kulturul evoluciaSi; na-
qveTavSi ganvrcobilad aris ganxiluli kulturuli marxi hominidebis axali aRmoCenebi; col-qmrul
anTropologiis monawileobis sakiTxi. pirvel or Car­ urTierTobaSi arsebuli gansxvavebebi iseT sa­
CoSi daxasiaTebulia anTropologTa daxmarebis Sesa­ kiTxebSi, rogoricaa siyvaruli, intimuroba da eW­
Zleblobebi biznesisa da tyeebis ga­Cexvis sakiTxebSi. vianoba; erTmSobliani ojaxebis raodenobis zrda;
bolo, axal CarCoSi aRwerilia, rogor aRudga win niRbebze asaxuli emociebis universaluroba. axal
garkveul cvlilebebs axali meqsikis taos tomi. ambebSi gaSuqebulia iseTi problemebi, rogoricaa,
11

magaliTad, iyvnen Tu ara neandertaleli adamiane­ eSe). am leqsikonis saSualebiT studentebs Se­uZliaT
bi Tanamedrove adamianTa winaprebi; izrdeba Tu swrafad Seafason sakuTari Tavi. sruli leqsikoni
ara uTanasworoba qveynebs Soris; aris Tu ara eT­ mocemulia wignis bolos, raTa studentebma SeZlon
nokonfliqtebi uZvelesi droidan SemorCenili si­ am terminebis mniSvnelobis moZebna wignSive.
Zulvilis Sedegi da aA .S. profesionalTa amJamindeli wignis bolos moTavsebuli SeniSvnebi. mtki­
kamaTis sagania Semdegi sakiTxebi: erTi Tu meti saxeobis ced gvjera, rom dokumenturi dasabuTeba Zalian
ganviTarebis Sedegia Homo erectus; _ welgamarTuli mniSvnelovania mkiTxvelisTvis, raTa icodes, Tu ra
adamiani mecniereba humanurobis winaaRmdeg; adamianis masalas emyareba wignSi gakeTebuli daskvnebi. ase­
uflebebi kulturuli fardobiTobis winaaRmdeg. Ti masalis safuZveli yovelTvis gamoqveynebuli
sqesis kvlevis axali perspeqtivebi. aq Sesu­ gamokvlevebia. Sesabamisi masalis miTiTebebi moce­
li sakiTxebi sqessa da sqesobriv urTierTobebs mulia wignis bolos moTavsebul SeniSvnebSi (Tavebis
exeba rogorc anTropologiis, ise yoveldRiuri mixedviT).
cxovrebis TvalsazrisiT (mag: seqsizmi enaSi; qalTa wignis bolos moTavsebuli bibliografiA. sqo­
sazogadoebebi da qalis statusi da Zalufleba; qa­ lioebSi aRniSnuli literatura Sekrebili da mo­
lisa da kacis moralis dapirispireba; cvlilebebi, Tavsebulia wignis bolos.
romlebic ganicada qalis rolma preistoriul sa­
zogadoebebSi).
anTropologiuri pirvelwyaroebi: am gamocema­ danarTebi
Si studentebisTvis gasacnobad Semotanili siaxlea
CarCoebi, romlebic Seicavs nawyvetebs sxvadasxva instruqtorisaTvis (pedagogisaTvis)
mecnierTa originaluri statiebidan. instruqtorisaTvis saWiro wyaroebi da masa-
saintereso sakiTxavi: Cvenma koleqtivma didi lebi testirebisaTvis. instruqtorisaTvis saWiro
siamovneba miiRo saintereso gamokvlevebis da aR­ masala Seicavs Tavebis mokle mimoxilvas, wyaroebsa
moCenebis aRwerisas, Tanac im saxiT, rom damwyebi da sadiskusio sakiTxebs, Temebsa da sakvlev pro­
studentebisTvis advili gasagebi yofiliyo. Sevec­ eqtebs, internet-wyaroebs, saswavlo filmebs, daax­
adeT Segvemcirebina teqnikuri Jargoni da mxolod loebiT 1600 kiTxvas SesarCevi pasuxebiT da sworia/
is terminologia gamogveyenebina, romlis codnac arasworia SefasebiT, narkvevebs da a.S. yovel test-
studentisTvis aucilebelia anTropologiis miR­ kiTxvas miTiTebuli aqvs Sesabamisi gverdi wignSi.
wevebis Sesafaseblad da Semdgomi, ufro rTuli test-generatoriEQ. es programa aadvilebs tes­
kur­sebis Casawvdomad. Cveni azriT, aucilebelia, tebis Seqmnas da gvTavazobs sxvadasxva arCevans maTi
wigni Tavisuflad ikiTxebodes, ara mxolod imi­ organizebisa da testis bankebisa da testebis war­
tom, rom mkiTxvelma gaigos, razea saubari, aramed mosadgenad. am programiT gaTvaliswinebuli SemTx­
imitomac, rom anTropologiis Seswavlis procesi veviTi numeracia da teqstis generatori idealur
ufro saintereso gaxdes. axali terminebi, romelTa gamosayenebels xdis mas testebis sxvadasxva vari­
Semotana zogjer gardauvalia, teqstSi muqi Srift­ antis Sesaqmnelad. Ziebisa da daxarisxebis Zlieri
iT aris gamoyofili (asevea wignis bolos arsebul funqcia aadvilebs kiTxvebis lokalizacias da maT
leqsikonSi). ganlagebas Tqveni survilis mixedviT.
terminebis leqsikoni: yoveli Tavis bolos rigi IV, anTropologiuri diapozitivebi. 50
CamoTvlilia teqstSi Sesuli axali terminebi, rom­ diapozitivi gadaRebulia teqstSi mocemuli gra­
lebic muqi SriftiT aris gamoyofili. Tavis bolos fikebidan, diagramebidan da tabulebidan da xels
Segnebulad ar vimeorebT terminebis ganmartebebs, uwyobs studentis mier saleqcio Temebis ukeT aRq­
raTa studentebs sakuTari Tavis Semowmebis saSu­ mas.
aleba mivceT, miT umetes, rom ganmartebebi mocemu­ videomasalaA. prentis holi gTavazobT or axal
lia wignis bolos moTavsebul leqsikonSi. video serias. `amerikeli indielebis Secvla ameri­
umniSvnelovanesi kiTxvebi. TiToeuli Tavis kis SecvlasTan erTad: amerikeli indieli xalxebis
bolos mocemulia oTxi kiTxva, romlebic moiTxovs videoistoria~ da `ritualebi: afrikis tradiciuli
studentebis azrovnebis gaaqtiurebas TavSi ganxi­ mosaxleobis videoistoria~. garda amisa, maRali
lul masalasTan dakavSirebiT. kiTxvebi ar moiTxovs xarisxis, sxvadasxva jildoebiT aRniSnuli video­
teqstSi mocemuli masalis gameorebas. gvinda, rom filmebi `filmmeiqers laibreris~ koleqciidan.
avamoqmedoT studentebis warmosaxvis unari, raTa gTxovT, daukavSirdeT `prentis holis~ warmomad­
imaze Sors wavidnen, rac ukve cnobilia an gvgonia, genels damatebiTi informaciisTvis.
rom cnobilia. Anthropology Central: xelmisawvdomia mxolod
Sejamebebi da SemoTavazebuli literaturaA. yo­ `anTropologiis~ meTerTmete gamocemis myidvel­
veli Tavis bolos mocemulia detaluri Sejameba, TaTvis. paroliT daculi es internet–wyaro sa­
ro­melic students daexmareba, gadaxedos ganxi­ Sualebas aZlevs instruqtorebs CamotvirTon
luli aRmoCenebis ZiriTad koncefciebs. SemoTava­ `in­st­ruqtoris saxelmZRvanelos~ sruli versia,
zebuli literatura moicavs zogad an ufro vrcel leqciebi da naxazebi, Power Point-is slaidebi, aseve
informacias TavSi ganxiluli sakiTxebis Sesaxeb. `anTropologiis swavlebis strategia~. daukavSir­
wignis bolos moTavsebuli sruli leqsikoni. diT `prentis holis~ warmomadgenels damatebiTi
rogorc zemoT aRvniSneT, yoveli Tavis bolos mo­ informaciisTvis.
Tavsebulia terminebis CamonaTvali (ganmartebis gar­
12
avtorTa Sesaxeb

qerol r. emberi antioqiis kolejSi Tavdapir­ Seadara erTmaneTs politikur cxovrebaze komer­
velad qimiis specialobaze swavlobda, mas Semdeg cializaciis gavlenis Sesaswavlad. garda amisa,
ki, rac pedagogebis moTxovnis Sesabamisad, soci­ gamoikvlia memkvidruli jgufebi da maTi cvlileba
ologiis leqciebze daswreba daiwyo, am sagniT Za­ yidva-gayidvis ganviTarebis Sesabamisad. mis mier
lian dainteresda. mecnierebis Mam dargSi mravali Catarebuli kulturaTaSorisi gamokvlevebi Ta­
upasuxo kiTxva Cndeboda, ramac momaval mecniers vidan daqorwinebulTa sacxovrebelsa da STamomav­
sociologiaSi kvleviTi muSaobis survili gauCina. lobiT jgufebs exeboda. igi agreTve Seexo damokide­
man erTi weli kornelis aspiranturaSi gaatara da bulebas ekonomikursa da politikur ganviTarebas
sociologias swavlobda harvardSi gadasvlamde, Soris, incestze tabus warmoSobasa da ganviTarebas,
sadac jon da beatris uaiTingebTan anTropolo­ mravalcolianobis mizezebs da imas, Tu rogor gvex­
giis Seswavla daiwyo. mareba socialuri wes-Cveulebebis arqeologiuri
sadoqtoro disertaciaze qerol r. emberi kenia­ korelatebi warsulis SeswavlaSi.
Si, luos tomis garemocvaSi muSaobda. iq cxovrebi­ fsiqikuri janmrTelobis nacionalur institut­
sas SeniSna, rom bevr biWs `gogos saqmis~ keTebas Si Catarebuli oTxwliani kvleviTi muSaobis Sem­
avalebdnen. maT bavSvebis mixedva da yoveldRiuri deg, igi pedagogiur muSaobas eweoda jer antioqiis
saojaxo saqmis keTeba imis gamo uxdebodaT, rom kolejSi, Semdeg ki niu-iorkis universitetis hant­
dedebs (romlebic sasoflo-sameurneo saqmianobiT
er kolejSi; iyo kulturaTaSorisi gamokvlevebis
iyvnen dakavebulni) saxlSi sakmarisi raodenobis
sazogadoebis prezidenti, xolo 1987 wlidan ielis
damxmare gogonebi ar hyavdaT). emberma gadawyvi­
universitetis arakomerciuli kvleviTi saagentos
ta, Seeswavla Sromis amgvari ganawilebis SesaZlo
Sedegebi biWebis socialur qcevaze. sistematuri `hiumen rileiSenz earia failzis~ prezidentiA.
dakvirvebis Sedegad mecnierma aRmoaCina, rom qa­ piter n. peregrini anTropologiiT inglisur
lis saqmiT zedmetad datvirTuli biWebi, danarCen enaSi diplomis dacvis Semdeg dainteresda. man ada­
biWebsa da gogonebTan SedarebiT, socialuri qce­ mianTa Sesaswavlad anTropologiis sociologiuri
vis mraval aspeqtSi saSualo monacemebs avlendnen. midgoma ufro misaRebad CaTvala, vidre humanistu­
mogvianebiT man Caatara kroskulturuli gamokv­ ri, romelic Seiswavla rogorc inglisuri enis spe­
leva qorwinebis, ojaxebis, memkvidruli jgufebis, cialistma.
omisa da mSvidobis sxvadasxva formis Sesaswavlad. magistris xarisxis dasacavad eTnoistoriuli
am gamokvlevebs igi ZiriTadad, melvin emberTan er­ TvalsazrisiT iezuiti misionerebisa da aborigeni
Tad atarebda, romelTanac 1970 wels iqorwina. ase­ amerikelebis urTierTdamokidebuleba gamoikvlia
Ti kroskulturuli gamokvlevebi iZleoda im Teor­ da mixvda, rom aborigeni amerikelebis iezuitebTan
iebis gadamowmebis saSualebas, romlebic msoflioSi kontaqtamde arsebuli kulturuli urTierTobebis
arsebuli sazogadoebebis Sesaxeb arsebobs. Sesaswavlad arqeologiis Seswavla dasWirdeboda.
1970-1996 wlebSi igi aswavlida niu-iorkis uni­ perdius universitetSi sadoqtoro disertaci­
versitetis hanter kolejSi, agreTve, iyo kros­ aze muSaobisas piter peregrinma Seiswavla samxreT
kulturuli kvlevebis sazogadoebis prezidenti aSS-s _ misisipis preistoriuli kulturebi da aR­
da samer kolejis erT-erTi direqtori SedarebiTi moaCina, rom jgufebs Soris arsebuli urTierTo­
anTropologiis, romelsac mecnierebis nacional­ bani aborigeni amerikelebis kulturas saukuneebis
uri fondi afinansebda. amJamad muSaobs ielis uni­ manZilze ayalibebda. maT iezuitebTan iseve mar­
versitetis arakomerciul kvleviT saagentoSi `hi­ tivad daamyares kontaqti, rogorc sxva danarCe­
umen rileiSenz eria failz~. nebTan amyarebdnen kulturaTaSorisi urTierTo­
kolumbiis universitetis damTavrebis Semdeg bebis mTel periodSi. yuradReba miaqcia imasac, rom
melvin emberi sadoqtoro disertaciis dasacavad aborigeni amerikelebis urTierTobebze naklebi
ielis universitetSi gadavida. ielSi misi maswav­ kvleva iyo Catarebuli da gadawyvita SedarebiTi
lebeli iyo anTropologi piter merdoki, umniS­ gamokvlevis Catareba. 1990 wels monawileoba mi­
vnelovanesi figura kulturaTaSorisi kvlevebisa iRo SedarebiT anTropologiur kvlevaSi, romelic
da msoflio kulturaTa farTomasStabian monacem­ samer institutma Caatara. aq Sexvda qerol r. ember­
Ta bazis SeqmnaSi. misi kvleviTi muSaobis mizani iyo sa da melvin embers.
kulturaTaSorisi hipoTezis Semowmeba. monacemTa piter peregrini aswavlida xuanitas kolejSi, am­
es baza cnobili gaxda, rogorc `hiumen rileiSenz Jamad ki lourensis universitetis (epltoni, viskon­
earia failzi~, imis gamo, rom Tavdapirvelad ielis
sini) asocirebuli profesori da anTropologiis
adamianTa urTierTobebis institutma daafinansa.
ganyofilebis Tavmjdomarea. aris, agreTve, `hiumen
`hiumen rileiSenz earia failzis~ monacemTa baza
rileiSenz earia failzis~ arqeologiuri komisiis
yovelwliurad izrdeba da axla ukve eleqtronuli
failebis saxiT vrceldeba. amJamad misi gamokvleve­ mecnier-TanamSromeli da melvin emberTan erTad
bi moicavs msoflios 385 Zvelsa da axal kulturas. gamocemuli naSromis `preistoriuli enciklope­
savele samuSaoebi disertaciisaTvis melvin em­ diis~ Tanaavtori; agrZelebs arqeologiur kvlevas
berma amerikul samoaSi Caatara. man sami sofeli da axlaxan aRniSna anTropologiisa da arqeologiis
13

ra aris
1
dargebSi pedagogiuri moRvaweobis 10 wlisTavi.

anTropologia?

Tavebis Sinaarsi

 anTropologiis sagani

 erTiani midgoma

 anTropologiuri
cnobismoyvareoba

 anTropologiis
sferoebi

 gamoyenebiTi
anTropologia

 anTropologiis
aqtualoba
14

anTropologia aris disciplina, romelic adami­ amgvari ganzogadebis an axsnis dadastureba SeuZle­
anuri yofis Sesaxeb dausrulebeli cnobismoyvareo­ beli iqneba, maSin sruli ufleba gveqneba da valdebu­
biT gamoirCevaA. TviT termini warmodgeba berZnuli lic ki viqnebiT, masSi eWvi SevitanoT. sando damamt­
sityva anthropos-isgan (rac ~adamians~ niSnavs) da lo- kicebeli sabuTebis ararsebobis SemTxvevaSi gaCenili
gos-isagan (romelic aRniSnavs `moZRvrebas~). anTro­ skeptikuri damokidebuleba xels SeuSlis adamianebis
pologebi cdiloben, pasuxi gascen uamrav kiTxvas: Sesaxeb araswori mosazrebebis gaziarebas.
rodis, sad da ratom warmoiSvnen adamianebi dedami­ magaliTad, 1960-ian wlebSi amerikelma pedago­
waze; rogor da ratom Seicvalnen mas Semdeg, da ro­ gebma aRmoaCines, rom afro-amerikeli moswavleebi
gor da ratom icvleba Tanamedrove adamianis esa iSviaTad svamdnen rZes. es fulis naklebobas an
Tu is niSan-Tviseba. anTropologebs ainteresebT, gaunaTleblobas miaweres, magram anTropologi­
agreTve, rogor da ratom icvleboda da icvleba uri monacemebis safuZvelze, am problemas sul
adamianTa wes-Cveulebebi da qceva. arsebobs anTro­ sxvagvari axsna moeZebna; msoflios bevr nawilSi,
pologiis praqtikuli mxarec. yofiTi problemebis ZiriTadad iq, sadac mewveli Sinauri cxovelebi hy­
gadasawyvetad, gamoyenebiTi anu praqtikosi anTro­ avT, adamianebi rZes ar svamen. isini rZes amJaveben an
pologebi erTdroulad iyeneben anTropologiur misgan yvels amzadeben. amis mizezi axla ukve cno­
meTodebs, informaciasa da miRweul Sedegebs. bilia. bevri adamiani ganicdis ferment laqtazis
anTropologiis, rogorc mxolod adamianTa Sem­ naklebobas, romelic aucilebelia laqtozis (rZe­
swavleli mecnierebis gansazRvra, sruli ar iqnebo­ Si arsebuli Saqris) dasaSlelad. rZe xels uSlis
da, radganac igi moicavs iseT disciplinebs, rogori­ sakvebis monelebas. ferxdeba ara mxolod laqtozis,
caa: sociologia, fsiqologia, politika, ekonomika, aramed sxva sakvebis gadamuSavebac. xSir SemTxvevaSi,
istoria, adamianis biologia da iseT humanitarul rZis daleva iwvevs krunCxvebs, gazebis dagrovebas,
mecnierebebsac, rogoricaa filosofia da litera­ diareasa da gulisrevas. gamokvlevam uCvena, rom
tura. saWiro ar aris imis aRniSvna, rom adamianTan rZesTan SeuTavsebloba msoflios mraval nawilSia
dakavSirebuli mravali sxva disciplinis warmomad­ gamovlenili. aseTi mdgomareoba aRiniSneba moz­
geneli ukmayofilebas gamoTqvamda, Tuki mis dargs rdil azielebSi, samxreT evropelebSi, arabebsa da
anTropologiis nawilad warmoadgendnen. miT umetes, ebraelebSi, dasavleT afrikelebSi, inuitebSi (eski­
rom am disciplinaTa umetesoba anTropologiaze mosebSi) da Crd. da samx. amerikis indielebSi, aseve
met xans arsebobda da TiToeul maTgans mecniere­ afro-amerikelebSi. imis gamo, rom anTropologebi
baSi garkveuli adgilic ukavia. aqedan gamomdinare, kargad icnoben adamianTa cxovrebas rogorc geo­
anTropologia Taviseburad unikaluri dargia da grafiuli, aseve istoriuli TvalsazrisiT, maT Seu­
swored es aris mizezi imisa, rom igi damoukidebel ZliaT safuZveli Seuryion araswor Sexedulebas
disciplinad Camoyalibda da ukve 100 weliwadze me­ adamianTa gansxvavebul jgufebze.
tia gansakuTrebul mdgomareobas inarCunebs.
erTiani midgoma
anTropologiis sagani garda imisa, rom anTropologia moicavs adamianis
anTropologebis Sesaxeb, ZiriTadad, iseTi ganviTarebas rogorc geografiuli, ise istoriuli
warmodgena arsebobs, TiTqos isini dedamiwis na­ TvalsazrisiT, mas axasiaTebs, agreTve, adamianis Ses­
klebad cnobil kuTxeebSi mogzauroben egzoti­ wavlisadmi erTiani, mravalmxrivi midgoma. anTrop­
kuri xalxebis Sesaswavlad an Txrian miwas namarxi ologebi Seiswavlian ara mxolod gansxvavebuli ti­
cocxali organizmebis da didi xnis win mcxovrebi pis adamianebs, aramed maTi gamocdilebis sxvadasxva
adamianebis iaraRisa da WurWlis aRmosaCenad. es aspeqtsac. magaliTad, adamianTa jgufis aRwerisas
Sexedulebebi maTi stereotipulobis miuxedavad, anTropologi iTvaliswinebs im adgilis istorias,
naTlad aCvenebs, rogor gansxvavdeba anTropolo­ sadac isini cxovroben, bunebriv pirobebs, ojaxuri
gia sxva disciplinebisgan. mas ufro farTo masStabi cxovrebis organizacias, enis ZiriTad Tvisebebs,
aqvs rogorc geografiuli, ise istoriuli Tval­ dasaxlebis tipebs, politikur da ekonomikur siste­
sazrisiT. anTropologiis interesis sferos yvela mebs, religias, xelovnebis stilsa da tansacmels.
periodis adamianebi warmoadgenen, dawyebuli ada­ warsulSi calkeuli anTropologebi cdilobdnen
mianis Soreuli winaprebidan, romlebic ramdenime sxvadasxva sakiTxis erTdroulad ganxilvas. dRes
milioni wlis win cxovrobdnen, Tanamedrove ada­ ki, iseve, rogorc mraval sxva disciplinaSi, imdenad
mianamde; misi interesis sagani ki dedamiwis yoveli didi informacia dagrovda, rom anTropologebSi
nawilia, sadac ki adamians odesme ucxovria. gaCnda tendencia erT viwro Temaze an sferoSi imuS­
anTropologebi yovelTvis ise globalurad da aon. ase rom, erTma anTropologma SeiZleba gamoi­
mravalmxrivad ar ganixilavdnen problemebs, ro­ kvlios zogierTi preistoriuli winapris fizikuri
gorc dRes. tradiciulad, isini met yuradRebas ara­ niSnebi, meorem – garemos gavlena mosaxleobis gan­
dasavlur kulturebs uTmobdnen da dasavluri civi­ viTarebaze xangrZlivi drois manZilze, mesamem ki _
lizaciebis istorias sxva disciplinebs utovebdnen adamianTa garkveuli jgufis wes-Cveulebebi. amgvari
Sesaswavlad. Tumca, ukanaskneli wlebis manZilze specializaciis miuxedavad, anTropologia mainc
disciplinaTa Soris `Sromis aseTma ganawilebam~ erTian orientacias inarCunebs, rac imas niSnavs,
gaqroba daiwyo. amJamad anTropologebi Seiswavlian rom mravali gansxvavebuli dargis saSualebiT er­
rogorc sakuTar, ise sxva rTul sazogadoebebs. Toblivad Seiswavlis adamianis arsebobis sxvadasxva
ratom airCies anTropoloebma Sesaswavlad aseTi aspeqts warsulsa da awmyoSi.
vrceli sagani? nawilobriv, amis mizezi is iyo, rom
yvela SemoTavazebuli ganzogadebuli azri adamianis anTropologiuri cnobismoyvareoba
kulturuli da biologiuri arsebobis Sesaxeb misT­ Cven anTropologia davaxasiaTeT, rogorc isto­
vis damaxasiaTebeli zogierTi niSan-TvisebiT, mra­ riuli da geografiuli TvalsazrisiT ufro farTo
valjer unda yofiliyo dadasturebuli mTeli misi speqtris mqone disciplina, romelic sxvadasxva
arsebobis manZilze dedamiwis sxvadasxva nawilSi. Tu sakiTxis Seswavlis mimarT ufro erTiani midgomiT
15

xasiaTdeba, vidre adamianis SeswavlasTan dakav­ daintereseba unda iyos. magaliTad, maSin, rodesac
Sirebuli sxva disciplinebi. magram es gancxadeba ekonomistebi samoneto sistemas Cveulebrivad aRiq­
gulisxmobs imas, rom anTropologia aris yovlis­ vamen da mis moqmedebas Seiswavlian, anTropologebs
momcveli mecniereba adamianis Sesaxeb. maS, riT gan­ ainteresebT, ratom daiwyo zogierTma sazogadoe­
sxvavdeba anTropologia sxva, danarCeni mecniere­ bam bolo aTaswleulebSi fulis gamoyeneba. anTro­
bebisgan? albaT cnobismoyvareobiT, romelsac is pologebs ainteresebT adamianTa sazogadoebebis
iwvevs. tipuri damaxasiaTebeli niSnebi da is, Tu rogor
anTropologebs mravali kiTxva UuCndebaT. magal­ icvleboda isini saukuneTa manZilze.
iTad: sad warmoiSva pirvelad qalaquri cxovreba?
ratom aqvs zogierTs ufro muqi feris kani, vidre anTropologiis sferoebi
sxvebs? ratom Seicavs zogierTi ena feris aRmniS­ sxvadasxva anTropologebi sazogadoebaTa sx­
vnel met sityvas, vidre sxva enebi? ratom aqvT ama vadasxva damaxasiaTebel niSnebs Seiswavlian. zog
Tu im sazogadoebaSi qalebs meti xma politikaSi? maTgans adamianTa sazogadoebebis biologiuri an
ratom aqvs sxvadasxva sazogadoebas gansxvavebuli fizikuri niSan-Tvisebebis Seswavla ainteresebs,
damokidebuleba Sobadobis kontrolis mimarT? mar­ sxvebs _ kulturulisa; amgvarad, arsebobs anTrop­
Talia, yvela es sakiTxi adamianis arsebobis gansxvave­ ologiis sagnis ori ZiriTadi mimarTuleba: biolo-
bul aspeqtebs ganixilavs, magram maT erTi saerTo giuri (fizikuri) anTropologia da kulturuli
niSani aqvT: yoveli maTgani romelime mosaxleobisT­ anTropologia. es ukanaskneli sam ZiriTad nawilad
vis damaxasiaTebel gansakuTrebul niSans (Tvisebas, iyofa: arqeologia, lingvistika da eTnologia. eT­
wes-Cveulebas) ikvlevs. es SeiZleba iyos kanis Sedar­ nologia Seiswavlis uaxles kulturebs da bolo
ebiT muqi feri, ena, romelSic feris aRmniSvneli dros moixsenieba, rogorc kulturuli anTropo­
bevri terminia, qalebis monawileoba politikaSi an logia (ix. sur. 1-1). am oTx sferos aerTianebs mexuTe
Sobadobaze kontrolis daweseba. anTropologiis – gamoyenebiTi, anu praqtikuli anTropologia. -
gansxvavebulobis mTavari mizezi albaT sxvadasxva
xalxisTvis damaxasiaTebeli niSnebis mimarT misi

anTropologiis
warsuli uaxlesi warsuli
da awmyo
Semadgeneli nawilebi
anTropolog
iuri lingvi
stika anTropologiis oTxi mTavari Semadgeneli nawilis
istoriuli li
ngvistika aRweriTi an st (aRniSnulia muqi SriftiT) klasifikacia SeiZleba mox­
ruqturuli
lingvistika des sferos (biologiuri an kulturuli) da TiToeuli
kulturuli anT
ropologia
maTganis periodis (axlo warsuli an awmyo) mixedviT. aq
warmodgenilia anTropologiis oTxive qvedisciplinis
arqeologia eTnologia
gamoyenebis sqema.
(kulturuli
anTropologi
a)

biologiuri
anTropolog
ia
adamianis
paleontolog adamianis
ia cvlileba

ZiriTadi kvleva

praqtikuli anT
ropologia

kulturuli anTropologia

biologiuri anTropologia
16

biologiuri anTropologiis specialisti nadin pikoki, zairis efes tomSi reproduqciisa da janmrTelobis sakiTxebze muSaobis procesSi.

biologiuri anTropologi primatebis Seswavlisas anTropologebi cdilo­


ben, aRmoaCinon is niSan-Tvisebebi, romlebsac aSkara
biologiuri (fizikuri) anTropologia eZebs pa­ adamianuri xasiaTi aqvT da ganasxvavon im Tvisebebis­
suxebs kiTxvaTa or gansxvavebul jgufze: pirveli gan, romlebic maT primatul fesvebs ukavSirdeba. am
jgufi Seicavs kiTxvebs adamianTa warmoSobis da informaciis saSualebiT isini SeZleben daadginon,
maTi Semdgomi evoluciis Sesaxeb (am sferos ewo­ rogorebi iyvnen Cveni winaprebi. primatebis Seswav­
deba adamianTa paleontologia, anu paleoanTro- liT miRebul daskvnebs arqeologiur masalas adare­
pologia). meore jgufSi Semavali kiTxvebi exeba ben anu nawil-nawil Segrovil masalas Cvens uaxlo­
Tanamedrove adamianTa Soris mimdinare biologiur es naTesavebze mecnieruli dakvirvebebis Sedegebs
cvlilebebs da maT mizezebs (am sferos adamianTa ukav­Sireben. mokled, biologiuri anTropologebi
cvalebadoba ewodeba). ag­roveben sxvadasxva wyarodan miRebul informacias
adamianTa evoluciis rekonstruqciisaTvis pa­ da qmnian Teoriebs, romlebic gvaZlevs ganamarxebul
leontologebi eZeben namarx adamianTa an maT wi­ organizmebSi arsebuli cvlilebebis axsnas, Semdeg
naparTa da maTTan dakavSirebul cxovelTa uZveles ki am Teoriebs amowmeben sxvadasxva damamtkicebeli
naSTebs an maT anabeWdebs. magaliTad, aRmosavleT sabuTis erTmaneTTan Sedarebis gziT. amgvarad, ada­
afrikaSi muSaobisas paleoanTropologebma aRmoa­ mianis anTropologia moicavs iseT disciplinebs,
Cines daaxloebiT 4 milioni wlis win mcxovrebi ada­ rogorebicaa: geologia, xerxemlianebis (kerZod,
mianis msgavsi arsebebis naSTebi. am aRmoCenis saSu­ primatebis) paleontologia, SedarebiTi anatomia
alebiT SesaZlebeli gaxda Cveni winaprebis or fexze da primatebis qcevis SedarebiTi kvleva.
siarulis, xelebis ukeT gamoyenebisa da tvinis zomis biologiuri anTropologiis meore ZiriTadi mi­
matebis miaxloebiTi TariRebis dadgena. marTulebaa adamianTa cvalebadobis (nairsaxeo­bis)
evoluciisdroindeli urTierTobebis dasadge­ Seswavla. es mimarTuleba ikvlevs adamianTa Taname­
nad anTropologebi iyeneben ara mxolod ganamarxe­ drove populaciebs Soris arsebul gansxvavebebs
bul naSTebsa da qvis masalas, aramed geologiur in­ biologiur anu fizikur TaviseburebebSi. yvela Ta­
formaciasac klimatisa da garemos, aseve mcenareTa namedrove adamiani miekuTvneba erT saxeobas – Homo
da cxovelTa populaciebis Sesaxeb; ufro metic, sapiens-s, radgan SeuZliaT erTmaneTTan Sejvareba.
adamianTa warsulis rekonstruqciisaTvis paleon­ magram amasTanave, maT Soris mniSvnelovani gansx­
tologebi ikvleven ZuZumwovarTa Soris Cveni uax­ vavebebic arsebobs. adamianTa Soris arsebuli gansx­
loesi naTesavebis – adamianis msgavsi maimunebisa da vavebebis gamokvlevisas mecnierebs uCndebaT kiTxva:
sxva saxeobis maimunebis qcevasac, romlebic Cvensav­ ratom aris zogierTi xalxi sxvebze maRali? rogor
iT primatebis jgufs miekuTvnebian. primatebis Sem­ Seegua zogi populacia Tavis saarsebo garemos? aqvs
swavlel anTropologebs, fsiqologebsa da biolo­ Tu ara zog xalxs, magaliTad, inuitebs (eskimosebs),
gebs primatologebi ewodebaT. isini akvirdebian iseTi damaxasiaTebeli niSnebi, romlebic xels uwy­
sxvadasxva saxeobis primatebs rogorc bunebriv, ise obs maT ukeT Seguebas sicivesTan? ukeT icavs Tu ara
laboratoriul pirobebSi. Seswavlis gansakuTreb­ tropikuli mzisgan zogierTi xalxis kanis muqi pig­
uli sagania Simpanze, romelic Zalian hgavs adami­ mentacia?
ans fizikurad Tu qceviT, mis sisxls aqvs adamianis Tanamedrove adamianTa Soris arsebuli biolo­
sisxlis msgavsi qimiuri Semadgenloba da isini erTi giuri gansxvavebebis ukeT gagebisaTvis biologi­
da imave seniT avaddebian. uaxlesma gamokvlevebma uri anTropologebi iyeneben sami sxva discipli­
gviCvena, rom Simpanzesa da adamianis genebis 99 pro­ nis principebs, koncefciebsa da teqnologiebs. es
centi identuria. disciplinebia: adamianis genetika (mecniereba im
17

damaxasiaTebel niSan-TvisebaTa Sesaxeb, romlebic cvlilebebs xangrZlivi drois manZilze msoflios


STamomavlobiT gadaecema), populaciebis biologia sxvadasxva nawilSi mcxovreb adamianTa sazogadoe­
(mecniereba, romelic Seiswavlis garemo pirobebis bis cxovrebaSi, arqeologebi agroveben sxvadasxva
zemoqmedebas ama Tu im populaciis damaxasiaTe­ masalas adamianTa sacxovrebeli adgilebidan. Cveu­
bel niSan-Tvisebebze) da epidemiologia (mecniere­ lebriv, es adgilebi gaTxras saWiroebs. gaTxridan
ba, ro­melic Seiswavlis, rogor da ratom moqmedebs amoRebuli an Segrovili masalis safuZvelze Cndeba
daavadebebi sxvadasxvanairad gansxvavebul popula­ kiTxvebi, Tu sad, rodis da ratom gaCnda pirvelad
ciebze). adamianTa Soris arsebul gansxvavebaTa kv­ iaraRis damzadebis mxolod adamianisaTvis damaxa­
leva moicavs mecnierebis sxva sferoebsac, Tumca siaTebeli Tviseba? sad, rodis da ratom ganviTarda
pirvelad miwaTmoqmedeba? sad, rodis da ratom dai­
biologiuri anTropologebis kvlevis umTavres
wyes adamianebma pirvelad qalaqebSi cxovreba?
sagans adamianTa populaciebi da maTi biologiuri amgvar kiTxvebze pasuxis gasacemad saWiro mo­
cvalebadoba warmoadgens. nacemebis Sesagroveblad arqeologebi iyeneben
sxva mecnierebebisgan aRebul teqnologiebsa da
kulturuli anTropologia aR­moCenebs, iseve, rogorc iyeneben Tanamedrove da
ax­lo warsulis kulturebis anTropologiuri Ses­
kulturuli anTropologiis sagania populaci­ wavlis Sedegebs. magaliTad, imis gamosacnobad, Tu
ebisa da sazogadoebebis cvalebadobis niSnebis Ses­ ra adgili unda gaiTxaros adreuli iaraRis damza­
wavla. ra aris kultura? imis gamo, rom kulturis debis keris sapovnelad, arqeologebi ukavSirdebian
arss anTropologebisTvis Zalian didi mniSvneloba geologebs, raTa maT miuTiTon, sad ufro mosalod­
aqvs, am sakiTxs mTel Tavs vuTmobT. anTropolo­ nelia adreuli adamianis saqmianobis keris povna
gebisTvis termini kultura aRniSnavs azrovnebi­ miwis eroziisa da awevis gaTvaliswinebiT, mis zeda­
sa da qcevis gansakuTrebul normebs, romlebic pirTan axlos. imisTvis, rom daadginon, sad ganvi­
gansazRvrul populacias an sazogadoebas axasi­ Tarda pirvelad miwaTmoqmedeba, arqeologebi Ses­
aTebs. so­cialuri jgufis kultura moicavs mis enas, abamis gaTxridan amoRebul masalas qimikosebis mier
reli­giur rwmenas, sqesTa rols, bavSvebis aRzrdas, aRmoCenili meTodiT ikvleven. imis gasagebad ki, ra­
tom gaCnda Tavdapirvelad qalaqebi, arqeologebma
saxlebis mSeneblobas da sxvadasxva ideasa da qce­ SeiZleba gamoiyenon informacia, romelsac isto­
vis normas, romlebic farTod aris gavrcelebuli rikosebi, geografebi da sxva mecnierebi miawvdian
da miRebuli am jgufSi. kulturuli anTropologi­ imis Sesaxeb, Tu ra saxis ekonomikuri da politikuri
is sami ZiriTadi mimarTulebaa arqeologia (mec­ kavSirebi aqvT Tanamedrove da axlo warsulis qa­
niereba, romelic Seiswavlis warsul kulturebs, laqebs TavianT Sida raionebTan. im SemTxvevaSi, Tu
ZiriTadad, maTi materialuri naSTebis safuZvelze), SevZlebT gavigoT, ra aerTianebT Tanamedrove da
anTropologiuri lingvistika (anTropologiu­ axlo warsulis qalaqebs, SevZlebT im mizezis dad­
rad Seiswavlis enebs) da eTnologia (Seiswavlis Ta­ genasac, ramac maTi warmoSoba gamoiwvia. amgvarad,
namedrove da axlo warsulis kulturebs), romelsac arqeologebi arsebul informacias Tanamedroveo­
amJamad kulturul anTropologias uwodeben. bisa da axlo warsulis Sesaxeb Soreuli warsulis
amosaxsnelad iyeneben.
arqeologiaA. arqeologebi ara mxolod war­
sulSi mcxovreb adamianTa yoveldRiuri cxovrebi­ anTropologiuri lingvistika. anTropo­
sa da wes-Cveulebebis aRdgenas cdiloben, aramed logiuri lingvistika kulturuli anTropologi­is
ikvleven kulturul cvlilebebsac da cdiloben erT-erT sferos warmoadgens. lingvistika anu en­
am cvlilebebis axsnas. es sfero TiTqos istor­ ebis Seswavla, arqeologiaze Zveli mecnierebaa, ma­
ikosebis saqmianobis msgavsia, magram arqeologebs gram misi adreuli formebi koncentrirebuli iyo
ufro Soreul warsulTan Sexebis saSualeba aqvT. mxolod arsebuli enebis Zveli werilobiTi for­
istorikosebs ufro xSirad saqme aqvT im sazogadoe­ mebis Seswavlaze. anTropologiuri lingvistikis
bebTan, romlebmac werilobiTi wyaroebi datoves spe­­cialistebma savele samuSaoebi iseT adgilebSi
da maTi kvleva adamianis istoriis daaxloebiT 5000 daiwyes, sadac damwerloba ar arsebobda. es imas niS­
navs, rom maT ar hqondaT saSualeba, gamoeyenebinaT
wliT Semoifargleba. adamianTa sazogadoebebi ki, leqsikoni an gramatikis saxelmZRvanelo. piriqiT,
rogorc cnobilia, milion welze metia, rac arse­ maT pirvelebs unda SeeqmnaT leqsikonic da grama­
boben da mxolod bolo 5000 wlis manZilze SemoiRes tikac da mxolod amis Semdeg SeZlebdnen enis struq­
damwerloba. yvela im sazogadoebis kvlevisTvis, turisa da istoriis Seswavlas.
romelTac damwerloba ar gaaCndaT, arqeologebi is­ biologiuri anTropologebis msgavsad, lingv­
torikosebis rols asruleben. werilobiTi wyaroe­ istebi Seiswavlian xangrZlivi drois manZilze momx­
bis ararsebobis gamo, arqeologebi istoriis aRdge­ dar cvlilebebs da maT Tanamedrove variantebs.
nas adamianis kulturuli memkvidreobis Zeglebis anTropologiuri lingvistikis zogierTi warmomad­
Seswavlis safuZvelze cdiloben. zogierTi Zegli geneli dainteresebulia enebis warmoSobiT da aTa­
iseTi grandiozulia, rogorc maias kulturis taZ­ sobiT wlis manZilze maT Soris warmoSobili gansx­
rebi, romlebic CiCen icaSi (iukatani, meqsika) aR­ vavebebiT. droTa ganmavlobaSi enebis cvalebadobisa
moCnda, ufro xSirad ki es Cveulebrivi Tixis Wur­ da maTi urTierTkavSiris Semswavlel mecnierebas
Wlis natexebi, qvis iaraRebi an nagvis grovebia. istoriuli lingvistika ewodebaA. anTropologi­
arqeologebis umravlesoba ikvlevs preistoriul uri lingvistebis interesis sagania, agreTve, gan­
xanas, rodesac damwerloba ar arsebobda. magram ar­ sxvavebani Tanamedrove enebs Soris, gansakuTrebiT
sebobs arqeologiis dargi, romelsac istoriuli ki is gansxvavebani, romlebic maT konstruqciaSi
arsebobs. lingvistikis am sferos, zogadad, aRweri-
arqeologia ewodeba da igi ikvlevs axlo warsulis
lobiTi anu struqturuli lingvistika ewodeba.
adamianebs, romelTac werilobiTi wyaroebi dato­ mecnierebas, romelic socialur konteqstSi enis
ves. es specialoba iyenebs rogorc arqeologebis, gamoyenebas Seiswavlis, sociolingvistika hqvia.
ise istorikosebis muSaobis meTodebs.
imisaTvis, rom Caswvdnen, ra da rogor iwvevda
18

sqesis kvlevis axali perspeqtivebi


elizabeT m. bramfili

albionis kolejis anTro­po­lo­ xelovnebaSi? actekebis dedaqalaq


giis profesori elizabeT m. bram­ tenoCtitlanis xelovnebaSi me­
fili socialuri uTanasworobis omarTa da mamakacTa Tema imperiis
problemiT ukanasknel kursze swav­ zrdasTan erTad prioritetul
lisas dainteresda. arqeologebis mniSvnelobas iZenda. skulptureb­
azriT, gvarebs Soris mniSvnelovani Si asaxulia qalTa damokidebuli
socialuri uTanasworoba mxolod mdgomareoba (mag­aliTad, daCoqil
axlaxan (arqeologebis enaze rom pozaSi as­axva). magram im terito­
vTqvaT) gaCnda, anu daaxloebiT riaze, romelsac bramfilis kvleva
6000 wlis win. amis arqeologiuri moicavda, qalTa gamosaxulebebi
niSnebi savsebiT gasagebia – rTuli Sinaarsobrivad ar Secvlila. mag­
konstruqciis samarxebi Zvirfasi aliTad, skulpturebis umetesoba
SigTavsiT zogierTi gvaris warmo­ actekebis gamarjvebis Semdegac
madgenelTaTvis da didi sxvaoba qals fexze damdgars da ara daCoq­
saxlebsa da qonebas Soris. magram ils gamosaxavda.
am uTanasworobis gaCenis mizezi mravali anTropologis msgav­
cnobili ar iyo. rodesac momavali sad, bramfili sakuTar Tavs ekiTxe­
mecnieri miCiganis universite­ boda, rogor SeeZlo dax­marebis
tis diplomirebul specialistTa gaweva im sazogadoebisaTvis, sa­
skolaSi swavlobda, mas ar akmayo­ dac cxovrobda savele samuSaoebis
filebda am sakiTxis sayovelTaod periodSi. man gadawyvita, moewyo
miRebuli axsna, TiTqos uTanas­ gamofena, raTa am adgilas 1200
woroba sasargeblo iyo sazoga­ teki didebulebis mier. mecnieris wlis manZilze mcxovrebi xalxis
doebisaTvis (magaliTad, adamianTa aRmoCenebi ewinaaRmdegeboda so­ warmatebebi warmoeCina. gamof­
umravlesobis cxovrebis done cialuri uTanasworobis `sasarge­ ena qsaltoCanis mkvidrebs im aR­
gaumjobesdeboda winamZRo­le­bis bloobis~ ideas; man aRmoaCina, rom moCenebis Sesaxeb mouTxrobda,
gamdidrebasTan erTad). Sem­dgomSi, mas Semdeg, rac es teritoria ac­ rac mecnierma maT miwaze gaakeTa.
centralur meqsikaSi sadoqtoro bramfili agrZelebs kvlevas qal­
tekTa imperiam SeierTa, mosaxleo­
disertaciaze muSaobisas man dai­ Ta mdgomareobaSi uT­anasworobis
bis cxovrebis done mxolod umniS­
wyo am Teoriis gadamowmeba teri­ warmoSobis Sesaxeb da imedi aqvs,
vnelod gaumjobesda.
toriaze, romelic Tavdapirvelad adamianebi mix­vdebian, rom igi `win
bramfilis kvlevis meore, mniS­
politikurad damoukidebeli iyo, aRudga im­as, rasac arasworad miiC­
vnelovani sagani iyo qalebis cxo­
Semdeg ki actekTa imperiis nawilad nevda da mTel cxovrebas dauTmobs
vrebis Seswavla. rogor imoqme­da
iqca. Seiswavla zedapiruli masala arqeologiur kvlevas, raTa kiTx­
maTze actekebis imperiis eqspan­ vebze sakuTari pasuxebi ipovos~.
da istoriuli dokumentebi, Sedge­ siam? Seicvala Tu ara maTi samuS­
nili rogorc evropelebis, ise ac­ ao? rogor aisaxebodnen qalebi

adamianTaA Semswavleli paleontologebisa da ar­ vebi uCndebaT: SeiZleboda Tu ara momxdariyo ori an
qeologebisgan gansxvavebiT, romelTac xelT aqvT meti Tanamedrove enis warmoSoba erT winapar enaSi
materialuri masala warsulis aRdgenaSi dasaxmare­ momxdar cvlilebaTa safuZvelze? xolo Tu isini
blad, istoriul lingvistebs saqme aqvT mxolod erTmaneTTan dakavSirebulni arian, rodis da ram­
enebTan – da Tanac, xSirad iseTTan, romelTac dam­ deni xnis win daiwyo maTSi gansxvavebebis gaCena?
werloba ar gaaCniaT (gavixsenoT, rom damwerloba istorikosi lingvistebisgan gansxvavebiT, aR­
mxolod 5000 wlisaa, bevr enas ki dResac ar gaaCnia werilobiTi anu struqturuli lingvistebi, Ziri­
damwerloba). damwerlobis armqone enebis Seswavla Tadad, im principebis aRmoCeniTa da CaweriT arian
gansakuTrebiT rTulia, radgan SeuZlebelia im enis dainteresebulni, romlebic ganapirobebs enaSi
kvalis aRdgena, romelze molaparake xalxic aRar bgerebisa da sityvebis erTianobas. magaliTad, erTi
arsebobs. lingvistebma, romlebic dainteresebul­ gansazRvruli enis struqturulma aRwerilobam
ni arian maTi istoriiT, muSaoba unda daiwyon Ta­ SeiZleba mogvces informacia imaze, rom bgerebi t
namedrove enebis erTmaneTTan SedarebiT. am enebis da k SeiZleba uTierTSemcvleli iyos sityvaSi misi
Sedarebis safuZvelze isini gamoitanen daskvnebs mniSvnelobis Secvlis gareSe. amerikul samoaSi yve­
cvlilebaTa Sesaxeb, romlebic SeiZleba warsulSi laze did kunZuls SeiZleba uwodon rogorc tutu­
momxdariyo da gamoewviaT is erTgvarovnebani Tu ila, aseve kukuila da axlad Casuli anTropologis
gansxvavebani, romlebic amJamadac gvxvdeba. isto­ garda, albaT, yvela mixvdeba, rom saubaria erTsa da
rikos lingvistebs, ZiriTadad, Semdegi tipis kiTx­ imave kunZulze.
19

sociolingvistis interesis sferos enis soci­ noistorikosebi kvlevas sxvebis mier datovebuli
aluri aspeqtebi warmoadgens: raze saubroben ada­ an mowodebuli cnobebis mixedviT awarmoeben. maT
mianebi da rogori urTierToba aqvT saubrisas, xSirad gafantuli da aSkarad urTierTsawinaaRm­
maTi damokidebuleba sxva enebsa da dialeqtebze dego informaciis Segroveba da damuSaveba uxde­
molaparake adamianebis mimarT, agreTve, gansxvaveba baT. amgvarad, eTnoistorikosis samuSao Zalian
sxvadasxva socialuri fenis warmomadgenelTa sau­ emsgavseba istorikosisas im gansxvavebiT, rom eT­
bris maneraSi. inglisSi Sexvedrisas yvela adamians noistorikosi, Cveulebriv, im adamianTa istorias
erTnairad ar mivmarTavT, magaliTad ise, rogorc ikvlevs, romelTac werilobiTi dokumentebi Tavad
megobars mivmarTavT xolme. albaT uxerxuli iqne­ ar dautovebiaT. isini cdiloben xalxebis uaxlesi
ba Sexvedrisas eqims saxeliT mivmarToT. mas, Cveu­ istoriis aRdgenas da im cvlilebaTa Seswavlas,
lebriv, Semdegnairad mimarTaven: `dila mSvidobisa, romlebic am xalxebis cxovrebis wesma ganicada.
eqimo braun~. enis gamoyenebis aseTi variantebi, gan­ kroskulturuli kvleva (cross-cultural research) iy­
pirobebuli im pirovnebis socialuri statusiT, enebs eTnografebisa da eTnoistorikosebis mier da­
romelsac mimarTaven, sociolingvistisTvis Zalian muSavebul monacemebs. am dargis mkvlevarTa mizania
mniSvnelovaniaA. kulturul niSan-TvisebaTa ZiriTadi saxeebis dad­
gena – romeli maTgania universaluri, romeli gan­
eTnologia (kulturuli anTropologia). icdis cvlilebebs, ra iwvevs maT da am cvlilebebis
eTnologebi cdiloben, Caswvdnen, E riT da ratom Sedegebi. ratom aris, magaliTad, zogierT sazoga­
gansxvavdebian axlo warsulSi mcxovrebi da Taname­ doebaSi sqesTa Soris meti uTanasworoba, vidre sxva
drove adamianebi erTmaneTisgan azrovnebiT da qce­ sazogadoebebSi? damokidebulia Tu ara ojaxuri
viT. eTnologia, romelsac Cveulebriv, moixsenieben Zaladoba cxovrebis sxva sferoebSi arsebul agre­
rogorc kulturul anTropologias, Seiswavlis siasTan? ra gavlenas axdens moulodnelobebiT aR­
ada­mianebis azrovnebisa da qcevis iseT formebs, ro­ savse garemo pirobebi adamianTa cxovrebaze? amgvar
goricaa qorwinebis adaT-wesebi, naTesaobis struq­ kiTxvebze pasuxebis gasacemad, kroskulturuli
tura, politikuri da ekonomikuri sistemebi, relig­ mkvlevarebi iyeneben zogierTi kulturisTvis dam­
ia, folklori da musika, Semdeg ki am Zvel formebs axasiaTebel niSan-TvisebaTa nimuSebs. kroskultu­
Tanamedroves adareben. eTnologebi Seiswavlian, ruli Sedegebi mniSvnelovania arqeologebisTvi­
agreTve kulturis dinamikas anu mis ganviTarebasa sac, gansakuTrebiT ki im SemTxvevaSi, rodesac maT
da cvlilebas droSi. garda amisa, maTi interesis aRmoCenebSi cvlilebebis garkveuli materialuri
sferos warmoadgens TiToeuli kulturisaTvis da­ dadastureba aRiniSneba.
maxasiaTebeli damokidebuleba rwmenasa da ritu­ imis gamo, rom eTnologebi adamianTa wes-Cveule­
alebs Soris. amgvarad, eTnologebs TiTqmis igive bebisa da qcevis mravali sferoTi arian daintere­
mizani aqvT, rac arqeologebs, Tumca eTnologebi, sebulni – dawyebuli politikuri da ekonomikuriT,
ZiriTadad, Tanamedrove adamianebze dakvirvebisa da damTavrebuli xelovnebiT, musikiTa da religiiT
maTi gamokiTxvis meTodebs iyeneben, arqeologebi ki – es sagani bevr iseT disciplinas moicavs, romelic
warsul kulturaTa materialur Zeglebs Seiswavlian adamianis arsebobis sxvadasxva aspeqts exeba, magali­
da daskvnebi preistoriuli adamianebis wes-Cveule­ Tad, sociologia, fsiqologia, ekonomika, politika,
bebis Sesaxeb am monacemebis safuZvelze gamoaqvT. xelovneba, musika da SedarebiTi religia. kulturu­
eTnologebis erTi nawili – eTnografebi, TiTq­ li anTropologiis damaxasiaTebeli niSania, daadgi­
mis mTeli wlis ganmavlobaSi cxovroben, esaubrebian nos, rogor icvleboda adamianTa arsebobis yvela es
da akvirdebian im xalxs, romlis wes-Cveulebebsac sfero sazogadoebidan sazogadoebamde yvela isto­
Seiswavlian. amgvari savele muSaobis Sedegad isini riul periodSi da msoflios yvela nawilSi.
agroveben monacemebs da Semdeg am xalxis wes-Cveule­
bebisa da azrovnebis detaluri aRwerisaTvis (eTno-
grafiisaTvis) iyeneben. eTnografebs Soris arsebobs gamoyenebiTi anTropologiAa
zogierTi gansxvaveba maTi obieqtis kulturuli da
socialuri Seswavlis mravalmxrivobis Tvalsaz­ yovelgvari saxis codna saWiroa da gamosadegi.
risiT. adre isini ama Tu im xalxis arsebobis yvela fizikasa da biologiaSi kargad aris cnobili, rom
aspeqtis erToblivad Seswavlas cdilobdnen, Taname­ iseTi didi aRmoCenebi, rogoricaa dnm-is splaisingi,
drove eTnografebi ki ufro viwro specializacias, kosmosuri xomaldebis kosmosSi Sepirapireba, kom­
erT konkretul mimarTulebas irCeven, magaliTad, piuteruli miniskularuli mikrosqemebis Seqmna,
ritualur mkurnalobas, garemosTan urTierTobas, ar moxdeboda fizikisa da biologiis samyaroSi Ca­
modernizaciisa da globalizaciis gavlenas an sqes­ tarebuli farTomasStabiani gamokvlevebis gareSe.
Tan dakavSirebul sakiTxebs. eTnografebi xSirad fundamenturi principebis Cawvdomis gareSe, SeuZle­
mxolod aRweriT ar kmayofildebian da kulturis beli iqneboda im teqnologiuri aRmoCenebis gakeTe­
zogierTi aspeqtis asaxsnelad Tanamedrove anTro­ ba, romlebiTac kacobrioba ase amayobs. mkvlevrebs
pologiur gamocemebs mimarTaven xolme. zogjer ubralo cnobismoyvareoba amoZravebT da
imis gamo, rom mravalma kulturam uaxloes war­ ar fiqroben imaze, Tu sadamde SeiZleba miiyvanos
sulSi seriozuli cvlilebebi ganicada, Zalze isini dawyebulma kvlevam. swored amitom, amgvar kv­
mniSv­nelovania eTnologiis kidev erTi dargi – en- levas ZiriTadi kvleva ewodeba. igive SeiZleba iTq­
Toistoria. eTnoistorikosebi Seiswavlian, rogor vas socialur mecnierebebze. Tu mecnieri aRmoaCens,
icv­leba droTa ganmavlobaSi adamianTa gansazRvru­ rom sazogadoebebi, romelTac sabrZolo sportis
li jgufis cxovreba. isini Seiswavlian werilobiT meti saxeoba aqvT, metad arian midrekili omisken,
dokumentebs da SeiZleba mravali weli dauTmon ise­ es gamoiwvevs kidev ufro met kiTxvas, agresiis sx­
Ti dokumentebis Seswavlas, rogoricaa misionerTa, vadasxva tipebs Soris arsebuli kavSirebis Sesaxeb.
vaWarTa da mkvlevarTa Canawerebi, samTavrobo do­ miRebuli codna sabolood im gzebis aRmoCenamde
kumentebi da Seecadon im kulturuli cvlilebebis migviyvans, romlebic saSualebas mogvcems, gamovas­
aRdgenas, romlebic xangrZlivi drois ganmavlobaSi woroT iseTi socialuri problemebi, rogoric aris
gaCnda. gansxvavebiT eTnografebisgan, romlebic ojaxuri Zaladoba da omi.
ZiriTadad, sakuTar dakvirvebebs eyrdnobian, eT­
20

Tanamedrove gamokvlevebi da problemebi


mkvlevari muSaobis procesSi: terens e. heisi

wignebsa da statiebSi
xSirad problemis pirdapiri
gadmocema xdeba: mocemulia
problema, mocemulia pasuxi
– es aris da es. rogorc mravali
mecnierisTvis sakuTari gamoc­
dilebiT aris cnobili, codna
yovelTvis pirdapiri gziT ar
moipoveba. rod ailendis kole­
jis profesori terens heisi
mogviTxrobs Tavisi savele muS­
aobis im daxlarTuli gzebis
Sesaxeb, romelTa gavlac axali
gvineis aRmosavleT maRalmTian
provinciebSi ndambas tomSi
cxovrebisas mouxda. Tavidan
misi Seswavlis sagani iyo ar­
sebuli gansxvaveba adamianTa
sxvadasxva tipebs Soris (magal­
iTad, kacebis da qalebis) mcena­
reebis Sesaxeb arsebul codnaSi
da gansxvavebulad axdendnen Tu lebi erTmaneTs unda moridebodnen. beli iyo Sedareba. amitom man
ara isini mcenareTa klasifika­ sanam mecnieri agrovebda Tqmule­ daiwyo miTebisa da Tqmule­
cias (daintereseba mcenareTa bebsa da miTebs eTnobiologiaSi Ta­ bebis Segroveba kolegebs So­
da cxovelTa klasifikaciiT, visi gamokvlevisTvis, paralelurad ris, romlebic axali gvineis
eTnobiologia, mWidrod aris ecnoboda istoriebs im safrTxis Ses­ maRalmTiani regionebis sxva
dakavSirebuli lingvistur axeb, romelic mamakacebs qalebTan sazogadoebebTan muSaobdnen.
kvlevasTan). 1972 wels, Tavisi urTierTobisas emuqrebodaT. Sesadarebeli masalis Seg­
pirveli savele muSaobis peri­ am ceremoniebma da miTebma heisis rovebis procesSi mecnieri
odSi igi daeswro 10-12 wlis cnobismoyvareoba gaamZafra. ram­ mixvda, rom ar gaaCnda saWiro
biWebis iniciaciis ceremonias. denad didi mniSvneloba aqvs miTebs eTnografiuli informacia,
es iyo dramatuli da travmat­ kulturuli movlenebis arsebobis romlis mosapovebladac velze
uli `gadasavlis~ rituali, ro­ gaxangrZlivebaSi? aris Tu ara sxva dabrunda. heisi aRniSnavda:
melic mamakacobaSi gadasvlas sazogadoebebSic, romelTac mamak­ `rogorc eTnografs, yovelT­
ukavSirdeboda. igi Seicavda acebisTvis calke saxlebi aqvT, ms­ vis miCndeboda kiTxva: saidan
fizikur travmas - cxviridan gavsi miTebi? savele samuSaoebidan ici, rom es mosazreba sworia?
sisxldenas, aseve socialur saxlSi dabrunebis Semdeg igi mixvda, da Tu didi wvalebis Semdeg
travmas - ~Tavdasxmas~ qalebis rom sxvadasxva sazogadoebas Sei­ mividodi garkveul daskvnamde
mxridan da tyeSi ganmartoebiT Zleba erTmaneTis msgavsi gadmocema ndambas tomis Sesaxeb, Cndeboda
datovebas. ceremonias hqonda da miTi hqondes. ukavSirdeba Tu ara meore kiTxva: saidan ici, rom es
simboluri datvirTva, ro­ zogadad es gadmocemebi iniciaciis sworia, Sedarebis gareSe?~
melic gulisxmobda imas, rom ritualebs da sqesTa izolacias? am
sxvadasxva sqesis warmomadgen­ kiTxvebze pasuxis gasacemad aucile­

maSin, rodesac bazisurma kvlevam sabolood Se­ vaweoben samTavrobo da saerTaSoriso ganviTarebis
iZleba mxolod daxmareba gagviwios praqtikuli organizaciebis, kerZo sakonsultacio firmebis,
prob­lemis gadawyvetaSi, gamoyenebiTi kvleva praq­ sxvadasxva biznesis, sazogadoebrivi jandacvis, sa­
tikuli TvalsazrisiT ufro TvalsaCinoa. dRes medicino saswavleblebis, samarTlebrivi ofisebis
profesional anTropologTa naxevari gamoyenebiTi da sazogadoebis ganviTarebisa da saqvelmoqmedo
anu praqtikuli anTropologiis mimdevaria. gamoy­ organizaciebis CaTvliT.
enebiTi anu praqtikuli anTropologia cdilobs, biologi anTropologi SeiZleba gamoiZaxon sa­
anTropologiuri codna ufro advilad gamosayene­ samarTloSi Cvenebis misacemad, man SeiZleba imuS­
beli gaxados. am dargis warmomadgenlebs SeuZliaT aos sazogadoebrivi jandacvis sferoSi an Seqmnas
praqtika anTropologiis nebismier an yvela sfero­ adamianis anatomiisTvis Sesaferisi tansacmeli
Si miiRon. bazisuri anTropologiis mkvlevrebisgan Tu aparatura. arqeologebma SeiZleba daakonser­
gansxvavebiT, romelTagan TiTqmis yvela kolejebSi, von da muzeumebSi gamofinon eqsponatebi, SeiZleba
universitetebsa da muzeumebSia dakavebuli, gamoy­ kontraqtiT gaTvaliswinebuli samuSao Seasrulon,
enebiTi anTropologiis mimarTulebis warmomadgen­ raTa aRmoaCinon da daicvan arqeologiuri Zegle­
lebi, umTavresad, tradiciuli akademiis gareT moR­ bi iseT adgilebSi, sadac maT mSeneblobis an sxva
21

gamoyenebiTi anTropologia
ganviTarebis programebis Seqmna soflis
meurneobaSi qalTa wvlilis aRsaniSnavad

rodesac 1970-ian wlebSi mo­­kidebulebebi da meTodebi? erTi neobaSi rogorc qalebis, ise
anita springi pirvelad atareb­ saSualebaa, dokumenturad dafiq­ mamakacebis rolisa da maTTan
da savele samuSaoebs zambiaSi, sirdes, Tu faqtobrivad ra wvlili ganviTarebis agentebis urT­
mas soflis meurneobis mimarT miuZRviT qalebs soflis meurneo­ ierTobis Sesaxeb. proeqtma
gansakuTrebuli interesi ar baSi. esTer boserapis mniSvnelovani bevrad meti gaakeTa, vidre mx­
hqonda. misi interesis sferos wignis `qalis roli ekonomikur gan­ olod informaciis Segroveba
samedicino anTropologia war­ viTarebaSi~ (1970) gamocemis Semdeg, iyo. Seiqmna mini-proeqtebi,
moadgenda, samuSao ki samkurna­ mecnierebma daiwyes am sakiTxis Ses­ romelTa saSualebiT xdeboda
lo wes-Cveulebebis SeswavliT axeb monacemebis gamoqveyneba. gairk­ ganviTarebis agentebis momza­
Semoifargleboda, romelSic, va, rom afrikaSi, saharis udabnos debis teqnologiebis gadacema
ZiriTadad, qalebi da bavSvebi samxreTiT, karibis zRvis sanapiroze, sxva regionebSic. springi aRni­
iyvnen CarTuli. mis gakvirvebas aseve, samxreT-aRmosavleT aziaSi, Snavs, rom programis warmateba
sazRvari ar hqonda, roca wlis qalebi mTavari fermerebi da soflis mxolod proeqtis damsaxureba
bolos masTan qalebis delega­ meurneobis muSakebi iyvnen, ufro ar yofila. warmatebaSi didi
cia mivida da ganucxada, rom metic, soflis meurneobis garTule­ wvlili miuZRoda Tavad mala­
mas warmodgena ar hqonda, ras basTan erTad mindorSi muSaoba met vis mosaxleobas, romelic cv­
niSnavda `yofiliyo qali~. `qa­ dros moiTxovda, ris gamoc, qalebis lilebisken iswrafvoda. mniS­
loba fermerobas niSnavs~, _ roli kidev ufro gaizarda. garda vnelovani iyo agreTve gaeros
uTxres maT. mecnieri aRiarebs, amisa, mamakacebis umravlesoba samuS­ da sxva donori organizaciebis
rom iqamde did yuradRebas ar aod sxvagan wavida, aman ki gamoiwvia mzardi yuradReba qalebis
aqcevda qalebs, rogorc fer­ is, rom fermaSi kacis gasakeTebeli problemebis mimarT. nebis­
merebs, amis Semdeg ki maTTvis saqmec qalebs daawvaT mxrebze. mier saqmeSi Ecvlilebis Setana
teqnikuri daxmarebis gaweva 1980-ian wlebSi malaviSi springma mravali adamianis Zalisxmevas
daiwyo. qalebis ganviTarebiT Seqmna da saTaveSi Caudga proeqts moiTxovs. gamoyenebiTi anTro­
dainteresebuli sxva mravali `qalebi soflis meurneobis ganvi­ pologiis sul ufro meti war­
piris msgavsad, springic mix­ TarebaSi~, romelsac `SeerTebuli momadgeneli, iseTi, rogoric
vda, rom ganviTarebis agentebi Statebis saerTaSoriso ganviTarebis anita springia, Tavdauzogavad
xSirad arasakmaris yuradRebas saagentosTan~ arsebuli organizacia muSaobs Tavidan bolomde –
uTmobdnen qalTa wvlils sof­ `qalTa ofisi~ afinansebda. proeqtis proeqtis Seqmnis etapidan mis
lis meurneobaSi. muSaoba ara mxolod qalTa sakiTxe­ ganxorcielebamde da Sefase­
rogor unda Seicvalos ma­ bze iyo koncentrirebuli, aramed bamde.
makacze koncentrirebuli da­ agrovebda monacemebs soflis meur­

mizeziT dazianeba emuqrebaT. lingvistebs SeuZli­ viwro, rogorc samxreT-dasavleTi aSS. mecnierebi­
aT monawileoba miiRon orenovan saganmanaTleblo sTvis, romlebic warsuls Seiswavlian (arqeologebi
treningebSi an imuSaon urTierTobaTa gasaumjobe­ an adamianis Semswavleli paleontologebi), mis­
seblad. eTnologebma SeiZleba imuSaon sxvadasxva aRebia specializacia drois sxva periodebSi. eT­
saxis gamoyenebiT proeqtSi, romlebic exeba: sazoga­ nologebi, erT an or kulturul sferoSi muSaobis
doebis ganviTarebas, qalaqis dagegmarebas, jandac­ garda, xSirad iZenen damatebiT specialobas kidev
vas, soflis meurneobis gaumjobesebas, mosamsax­ ufro specifikur dargebSi. am wignis Tavebis umete­
ure personalisa da organizaciis menejments, aseve soba sxvadasxva specialobas exeba. zogi eTnologi
gacvliTi programebis adamianTa cxovrebaze zegav­ warmogvidgeba, rogorc ekonomist-anTropologi,
lenas. gamoyenebiT anTropologiaze ufro vrclad politikos-anTropologi an fsiqolog-anTrop­
vimsjelebT TavSi `anTropologiis gamoyeneba~. ologi. sxvebi icvlian Teoriul orientacias da
warmogvidgebian, rogorc kulturuli-ekologe­
specializacia bi, romelTa interesis sfero moicavs erTierTo­
bas kulturasa da rogorc fizikur, ise socialur
disciplinebis zrdasTan erTad xdeba maT mier sx­ garemoTa Soris; Tumca, es specialobebi erTmaneTs
vadasxva specialobasTan dakavSireba. es tendencia, ar gamoricxavs. kulturul-ekologs, magaliTad,
rogorc Cans, gardauvalia, radgan codnis dagrove­ SeiZleba ainteresebdes garemo pirobebis zegavlena
basTan da meTodebis winsvlasTan erTad Cndeba zR­ ekonomikur an politikur qcevaze an Tundac bavS­
vari, romlamdec erT pirovnebas SeuZlia muSaobis vebis aRzrdaze. iwvevs Tu ara specializacia anTro­
gagrZeleba. amitom, garda adre mimoxiluli ZiriTa­ pologis izolacias sxva saxis kvlevisgan? yovelT­
di mimarTulebebisa, calkeuli anTropologebi vis ara. zogi specialoba informaciis, rogorc
cdiloben sxvadasxva specialobis SeZenas. magali­ anTropologiis SigniT, aseve mis gareT arsebuli
Tad, anTropologebisTvis Cveulebrivi ambavia spe­ sxvadasxva sferodan mozidvas moiTxovs. magaliTad,
cializacia geografiaSi, romelic SeiZleba iyos ise eqimi-anTropologebi Seiswavlian adamianis janmr­
vrceli, rogorc axali an Zveli samyaro, an imdenad Telobisa da avadmyofobis kulturulsa da biolo­
22

giur konteqstebs. amgvarad, isini unda icnobdnen SeviswavloT rogorc uZvelesi, aseve Tanamedrove
ekonomikas, kvebis racions, socialuri urTierTo­ adamianebi; unda SeviswavloT maTi kultura da bio­
bebis modelebs, aseve damokidebulebebs da warmod­ logia. sxvagvarad rogor unda gavigoT simarTle
genebs avadmyofobasa da janmrTelobaze. garda ami­ zogadad adamianebis Sesaxeb, rogor unda gavigoT,
sa, maT sWirdebaT gamokvlevebis Catareba adamianTa ramdenad eqvemdebarebian isini cvlilebebs? Tu mx­
genetikis dargSi, sazogadoebriv jandacvasa da me­ olod Cvens sazogadoebas SeviswavliT, miviRebT
dicinaSi. Cveni kulturiT SemosazRvrul da ara zogad Sede­
gebs, romlebic adamianTa umravlesobisTvis dam­
anTropologiis aqtualoba axasiaTebeli ar iqneba. anTropologia mxolod maSin
aris mniSvnelovani, rodesac gvexmareba zogadad
anTropologia SedarebiT axalgazrda disci­ adamianebis arsis gagebaSi.
plinaa. anTropologebma mxolod 1800-iani wlebis amasTan, anTropologia aqtualuria, radgan igi
miwuruls daiwyes cxovreba Soreul teritoriebze xels uwyobs xalxTa Soris gaugebrobaTa Tavidan
mosaxle xalxebTan maTi Seswavlis mizniT. bunebis acilebas. Tu gvecodineba, ratom gansxvavdeba xalx­
fizikuri kanonebis codnasTan SedarebiT, Cven nak­ Ta zogierTi jgufi Cvengan, naklebi mizezi gveqneba
lebad vicnobT adamianebs, maTi qcevis normebis war­ ganvsajoT isini CvenTvis gaugebari saqcielis gamo.
moSobasa da gansxvavebebs. anTropologiisa da adami­ garda amisa, mivxvdebiT, rom mravali gansxvaveba
anis SeswavlasTan dakavSirebuli sxva mecnierebebis adamianTa Soris gamowveulia maTi sxvadasxva garemo
SedarebiT gviani warmoSoba ar aris sakmarisi mizezi pirobebTan SeguebiT.
am sferoSi Cveni codnis dabali donis asaxsnelad. magaliTad, kalaharis udabnoSi mcxovrebi kun­
sxva sferoebis mimarT cnobiswadilis miuxedavad, gis tomis wevrebi, erTi SexedviT, vinmes SeiZleba
ratom vicdidiT amden xans, rom dagvewyo sakuTari velurebad moeCvenos, radgan maTi sxeuli naklebad
Tavis Seswavla? lesli uaiTis azriT, am fenomenis aris Semosili, qoneba TiTqmis ar gaaCniaT, cxovro­
Seswavla, miuxedavad misi Soreuli fesvebisa da ben Raribul qoxebSi da ar sargebloben araviTari
TiTqosda naklebi mniSvnelobisa, pirvel rigSi unda teqnikiT. magram Tu warmovidgenT, rogor moiqceo­
moxdes. is miiCnevs, rom adamianebi sakuTar Tavs Ta­ da nebismieri Crdilo-amerikuli sazogadoeba erT
visufali nebis citadelad warmoidgenen, romelic mSvenier dRes imave pirobebSi rom gaRviZeboda, ro­
bunebis kanonebs ar emorCileba da fiqroben, rom gorSic kungis tomi cxovrobs, naxavda, rom urwyavi
swored amitom ar aris saWiro Cvens Tavs, rogorc miwa SeuZlebels xdis rogorc soflis meurneobas,
Sesaswavl obieqtebs, ise SevxedoT. ise mecxoveleobas da iZulebuli gaxdeboda, mom­
mizezebi, romelTa gamoc, mecnierTa azriT, SeuZ- Tabareobaze efiqra. amis Semdeg Tavidan moiSorebda
lebelia adamianis qcevis mecnieruli axsna, Semde­ qonebis umetes nawils, raTa ufro advilad emogza­
gia: Cveni qcevebi da warmodgenebi Zalze individu­ ura da wylisa da sakvebis maragis tarebis saSualeba
alisturi da rTulia da adamianis gageba mxolod ~im hqonoda. autaneli sicxisa da sarecxisaTvis wylis
qveynad~ iqneba SesaZlebeli. es erTmaneTis Semavse­ naklebobis gamo ki, SeiZleba SiSvlad siaruli ufro
beli debulebebia. Cven verasodes vipoviT Teoriebs, praqtikulad CaeTvalaT, vidre tansacmlis tare­
romlebic adamianis qcevas axsnis, Tu ar virwmunebT ba. ueWvelad, mouxerxeblad CaTvlidnen, agreTve,
maT arsebobas an Tavs ar SeviwuxebT maT mosaZeb­ rTuli konstruqciis saxlebis mSeneblobasac. sazo­
nad. Sedegi Tavidanve garantirebulia. adamianebs, gadoebis usafrTxoebisaTvis SeiZleba daewyoT
romelTac ar sjeraT aseTi meTodebis arsebobisa, motanili sakvebis ganawileba. amgvarad, Crdilo-
kidev ufro ganumtkicdebaT maTi ararsebobis rw­ amerikelebi Tu saerTod gadarCebodnen, albaT
mena, rodesac verafers ipovnian, magram Tu gvinda bolos iseve moiqceodnen, rogorc kungis tomis
adamianis arss CavwvdeT, unda davijeroT, rom es warmomadgenlebi da ara rogorc tipiuri Crdilo-
SesaZlebelia. amerikelebi.
Tu Cveni mizania adamianis arsis gageba, aucile­ rogorc Cans, fizikuri gansxvavebebic sxvadasx­
belia maTi Seswavla yvelgan da yovelTvis. unda va garemosTan Seguebis Sedegia. magaliTad, Cvens

arqeologebi qalaq niu iorkSi istoriul


adgilas muSaobisas. ori maTgani cris niadags
momcro nivTebis sapovnelad.
23

lia, rom ar viciT, ratom gansxvavdebian adamianebi


erTmaneTisgan, anTropologebis mier dagrovili
codna dagvexmareba mis SemcirebaSi.
warsulis codna dagvexmareba Tavmdablobisa
da srulyofilebis grZnobebis SeZenaSi. Tu gadavw­
yvetT msoflio problemebis mogvarebas, jer saku­
Tari susti wertilebi unda gavacnobieroT da ar
unda gvegonos, rom Cveni problemebi TavisTavad
gadawydeba. amasTan, sakuTar miRwevebzec unda vi­
fiqroT da gvwamdes, rom aucileblad mivagnebT
sakuTari problemebis gadawyvetis gzas. usiamovne­
baTa umetesoba, romlebic Tavs gvatydeba, gamowveu­
lia sakuTari mniSvnelobis gadametebuli SefasebiT
da imiT, rom Cveni Tavi zedmetad daculi gvgonia
– mokled rom vTqvaT, Tavmdabloba gvaklia. Cveni
evoluciisdroindeli warsulis codna daxmarebas
gagviwevs, vipovoT Cveni adgili biologiur samyaro­
sanam gamoCndeboda maRalteqnologiuri samedicino mec­­niereba,
xalxs mTeli samyarodan aRmoCenili hqonda, Tu rogor SeiZleboda
Si. iseve, rogorc nebismier cocxal organizms, arc
gamoyenebuliyo mcenare rogorc efeqturi samedicino saSualeba.
erT konkretul xalxs an Tundac mTel kacobrio­
aq aris zogi samedicino mcenare, romelic gamoiyeneba adgilobriv
bas, ara aqvs imis garantia, rom SeZlebs ukvdavebas
amerikelebsa da arizonaSi.
miaRwios. dedamiwa icvleba, icvleba garemomcveli
buneba da icvlebian Tavad adamianebi da is, rac Sei­
Zleba gadarCes da yvaodes dRes, momavalSi SeiZleba
sazogadoebaSi mowonebiT sargebloben maRali da daiRupos.
gamxdari adamianebi. Tu aseTi garegnobis adami­ magram es ar niSnavs imas, rom Cvenma dRevandelma
anebi iZulebulni gaxdebodnen arqtikul zonaSi daucvelobam Tavi ususurad gvagrZnobinos. mra­
ecxovraT, isini siamovnebiT gacvlidnen TavianT vali mizezi arsebobs imisTvis, rom momavlis rwmena
maRal da gamxdar sxeulebs dabalsa da mkvrivze, gvqondes. warmoidgineT, ras mivaRwieT dRemde. qvisa
radgan amgvari tipis sxeuli siTbos ukeT inarCunebs da xis iaraRebiT vnadirobdiT Cvenze bevrad didsa
da metad aris Seguebuli civ klimatur pirobebs. da Zlier cxovelebze, viswavleT cecxlis danTeba,
anTropologiam SeiZleba axsnas zogierTi gauge­ siTbos SenarCuneba da sakvebis momzadeba. mcenare­
broba, romelic mcire mizezebis gamo, sxvadasxva Ta gaSenebiT da cxovelTa moSinaurebiT sakvebis mo­
kulturuli jgufebis warmomadgenelTa Soris qvec­ maragebaze meti kontroli movipoveT da SevqmeniT
nobier doneze warmoiSoba. magaliTad, sxvadasxva myari sacxovrebeli saxlebi; maRaroebSi sxvadasxva
kulturas aqvs Jestebisa da adamianebs Soris dis­ liTonebis mopovebisa da maTi Senadnobebis Seqmnis
tanciis arsebobis sxvadasxva normebi sxvadasxva Semdeg ufro magari da gamZle iaraRebis damzadeba
situaciaSi. arabebisTvis misaRebia imdenad axlos daviwyeT. avaSeneT qalaqebi da sarwyavi sistemebi,
dadgnen sxva adamianebTan, rom maTi sunis SegrZneba arqiteqturuli Zeglebi da xomaldebi; SesaZlebeli
SeeZloT. rogorc amerikaSi deodorantebis popu­
gavxadeT erT dReSi erTi kontinentidan meoreze
laroba gviCvenebs, amerikelebi piriqiT, adamianTa
gadaadgileba. davamarcxeT bevri avadmyofoba da
urTierTobaSi ynosviT ganzomilebas gamoricxaven.
gavzardeT adamianis sicocxlis xangrZlivoba.
Cven vgrZnobT, rom adamiani, romelic Zalian axlos
modis CvenTan, zedmetad intimuri xdeba. am dros mokled, adamianebi da maTi kultura istoriis
unda gaviTvaliswinoT, rom mas aseTi saqcieli SeiZ- ganmavlobaSi mniSvnelovnad Seicvala. mosaxleoba
leba, Tavisi kulturuli Sexedulebebis gamo, am xSirad axerxebda cvalebad pirobebTan Seguebas,
situaciaSi mizanSewonilad miaCnia. Tu sxvaTa mimarT amitom, imedi viqonioT, rom amas awmyosa da momaval­
Cveni Seuwynareblobis mizezi, nawilobriv, imis bra­ Sic SevZlebT.

anTropologiuri pirvelwyaroebi
yovel Semdgom Tavs daerT­ mowveuli avtorebi gansxvavebuli uri kvlevis meTodebs, aramed
vis nawyvetebi am wignis avtor­ qvedisciplinebis sazRvrebze msj­ TviT anTropologebs Sorisac.
Ta statiebidan. originaluri eloben. kulturuli anTropologi­ amgvarad, CarCoebSi `anTrop­
statiebis mizania, warmogvidgi­ isadmi miZRvnil TavebSi adamianTa ologiuri pirvelwyaroebi~,
non, ras fiqrobs esa Tu is kulturis mravalferovnebas aSuqe­ romlebic Semdgom TavebSi
anTropologi Tavis muSao­ ben. mravali mecnieruli portreti SegxvdebaT, gadmocemulia Ta­
baze. am statiaTa erToblioba gadmogvcems eTnografebis velze namedrove anTropologiuri
aSuqebs anTropologiuri kvle­ muSaobis pirad gamocdilebas. es azrovnebisa da kvlevis mTeli
vis mra­­­va­­l­ferovnebas. TavebSi, Cveni gansakuTrebuli mizani iyo. simdidre da masStabi.
romlebic fizikur anTropo­ gvinda studentebs davanaxoT gan­
logiasa da arqeologias exeba, sxvaveba ara mxolod anTropologi­
24

Sejameba ganzogadebisaTvis.
9. anTropologiis oTx qvedisciplinas Soris erT-
1. anTropologia, ZiriTadad, adamians Seiswavlis. erTia gamoyenebiTi anTropologia. am dargis war­
is adamianis Semswavleli sxva disciplinebisgan momadgenlebi anTropologiur codnas praqtiku­
imiT gansxvavdeba, rom ufro farTo Tvalsawieri li miznebis misaRwevad umTavresad tradiciul,
aqvs. igi moicavs msoflios sxvadasxva nawilSi akademiur farglebs gareT iyeneben.
mcxovreb xalxebs (ara mxolod CvenTan axlos 10. anTropologia adamianebs meti tolerantobis
mcxovrebT) da Tvals adevnebs adamianTa evolu­ miRwevaSi exmareba. misi saSualebiT vigebT, ratom
ciasa da kulturul ganviTarebas milioni wlis arian sxva adamianebi iseTebi, rogorebic arian
winandeli droidan moyolebuli dRemde. kulturuli Tu fizikuri TvalsazrisiT. zogi
2. anTropologiis meore damaxasiaTebeli niSania wes-Cveuleba da qceva, romelic iqneb uCveulod
adamianis Seswavlis mimarT erTiani (holiste­ da Seuracxmyofeladac mogveCvenos, SeiZleba
riuli) midgoma. anTropologebi Seiswavlian ara maTi gansakuTrebul garemo an socialur piro­
mxolod adamianTa yvela saxesxvaobas, aramed am bebTan SeguebiT iyos gamowveuli.
adamianTa gamocdilebis yvela aspeqtsac. 11. warsulis codnam SeiZleba meti Tavmdabloba
3. anTropologebis kvlevis sagania garkveuli da Tanac, sakuTari srulyofilebis SegrZneba
mosaxleobis tipuri damaxasiaTebeli niSnebis mogvces. rogorc sxva romelime cocxal orga­
(Tvisebebi, wes-Cveulebebi) identificireba da nizms, arc Cven gvaqvs imis garantia, rom adami­
axsna. anTa romelime garkveuli populacia samudamo
4. biologiuri anu fizikuri anTropologia am ukvdavebas moipovebs. Tumca, warsulis codna
disciplinis ZiriTadi nawilebia. biologiuri gvaniWebs sakuTari Tavis rwmenas momavlis prob­
anTropologia adamianis warmoSobasa da mis Sem­ lemebis gadawyvetaSi.
dgom fizikur evolucias Seiswavlis (am mimar­
Tulebas adamianTa paleontologia ewodeba). igi gamoyenebuli terminologia:
aseve Seiswavlis, rogor da ratom icvlebian Ta­
namedrove adamianTa populaciebi (am mimarTule­ anTropologiuri lingvistika
bas adamianTa cvalebadoba ewodeba). anTropologia
5. anTropologiis erT-erTi dargia kulturuli gamoyenebiTi (praqtikuli) lingvistika
anTropologia. mas sami ganxra aqvs: arqeologia, arqeologia
anTropologiuri lingvistika da eTnologia biologiuri (fizikuri) anTropologia
(romelsac axla xSirad kulturuli anTropolo­ kros-kulturuli mkvlevari
giis saxeliT moixsenieben). TiToeuli maTgani kulturuli anTropologia
Seiswavlis adamianTa kulturas anu ama Tu im kultura
sazogadoebisaTvis damaxasiaTebel azrovnebas aRwerilobiTi (struqturuli lingvistika)
da maTi qcevis wesebs. eTnografi
6. arqeologebi cdiloben aRadginon istoriamdel eTnografia
adamianTa ara mxolod yoveldRiuri cxovreba eTnoistorikosi
da wes-Cveulebebi, aramed Tvali gaadevnon kul­ eTnologia
turul cvlilebebsac da axsnan maTi mizezebi. gaTxrisas aRmoCenili cxovelebi da adamianebi
maSasadame, arqeologebi aRadgenen istorias an maTi anabeWdebi
sxvadasxva kulturaTa materialuri naSTebis istoriuli arqeologia
mixedviT. istoriuli lingvistika
7. anTropologi lingvistebi enebis warmoSobiT erTiani midgoma (holisturi midgoma)
da droTa ganmavlobaSi maT Soris gansxvavebaTa Homo sapiens
warmoqmnis kvleviT arian dakavebulni (am sagans adamianis paleontologia
istoriuli lingvistika ewodeba). isini Seiswav­ adamianTa nairgvaroba
lian agreTve gansxvavebebs Tanamedrove enebs paleoanTropologia
Soris, rogorc konstruqciuli TvalsazrisiT preistoria
(aRwerilobiTi, anu struqturuli lingvistika), primatebi
ise metyvelebaSi (sociolingvistika). primatologebi
8. eTnologebi (amJamad moixseniebian, rogorc, sociolingvistebi
ubralod, kulturuli anTropologebi) Seiswav­
lian, rogor da ratom gansxvavdebian erTmane­ ZiriTadi kiTxvebi:
Tisgan axlo warsulisa da Tanamedrove adami­
anebi azrovnebiTa da qceviT. eTnologTa erTi 1. ras Seiswavlis anTropologia?
mimarTuleba – eTnografebi, Cveulebriv, TiTq­ 2. riT gansxvavdebian anTropologebi TqvenTvis
mis mTel wels romelime gansazRruli xalxis cnobili sxva mecnierebisagan?
wreSi atareben, maTTan saubrisa da wes-Cveule­ 3. ras fiqrobT imaze, rom anTropologia adamianis
bebis Seswavlis mizniT. mogvianebiT, isini am Semswavleli umTavresi disciplinaa?
xalxis kulturuli da socialuri cxovrebis
mraval aspeqts detalurad aRweren. eTnologTa
meore tipi, eTnoistorikosebi, ikvleven werilo­
biT wyaroebsa da dokumentebs imis gasarkvevad,
Tu rogor icvleboda xalxis garkveuli jgufi
droTa ganmavlobaSi. eTnologTa mesame tipi
– kros-kulturuli mkvlevarebi, Seiswavlian eT­
nografebisa da eTnoistorikosebis mier Sekre­
bil monacemebs da cdiloben, Caswvdnen, garkveul
wes-CveulebaTa romeli ganmarteba gamoadgebaT
25

rogor aRmovaCenT
warsuls 2

Tavebis Sinaarsi

 warsulis nivTieri
sabuTebi (Zeglebi)

 warsulis nivTieri
sabuTebis Zieba

 masalis Seswavla

 masalis daTariReba

 arqeologiuri
kvlevis Sedegebi
26

rogor igeben arqeologebi da paleoanTropo­ basa da sayasbo saqmeSic ki. xisa da Zvlis iaraRebic
logebi imis Sesaxeb, ra xdeboda aTasobiT da mil­ iseve didi xania gamoiyeneba, rogorc qvis, magram
ionobiT wlis win? ar arsebobs am periodebis Sesaxeb maTgan gansxvavebiT, ise kargad ar aris Semonaxuli
raime werilobiTi wyaro, saidanac informaciis miRe­ arqeologiuri SeswavlisaTvis. zog adgilas xSirad
ba iqneba SesaZlebeli. miuxedavad amisa, Cven gvaqvs gvxvdeba liTonisa da minis artefaqtebi. isini kar­
warsulis amsaxveli sxva mtkicebulebani da maTi gad inaxeba da amitom SemorCenilia TiTqmis yvelgan,
~wakiTxvis~ saSualeba da sakmaod did informacias sadac ki gamoiyenebodaA.
viRebT Cveni winaprebis evoluciisa da cxovrebis
Sesaxeb. ekofaqtebi
warsulis nivTieri sabuTebi ekofaqtebi aris bunebrivi sagnebi, romlebsac
iyenebdnen adamianebi an adamianebis zemoqmedebis
arqeologebi da paleoanTropologebi warsu­ kvals atareben. amis kargi magaliTia cxovelebis Zv­
lis Sesaswavlad oTxi tipis faqtebs eyrdnobian: lebi, romlebic Cvens winaprebs Wamis Semdeg rCebo­
artefaqtebs, ekofaqtebs, adamianTa da cxovelTa daT. es Zvlebi erTi SexedviT raRaciT artefaqtebs
naSTebs da komponentebs. rogorc vnaxavT, TiToeu­ hgavs, magram isini ar aris adamianis mier damzade­
li maTgani iZleva unikalur cnobebs warsulis Sesa­ buli an saxecvlili, ubralod, maTgan gamoyenebuli
xeb. yvela erTad ki gvaZlevs detalur informacias da gadagdebulia. sxva magaliTia arqeologiur ub­
adamianis xangrZlivi cxovrebis ganvlil etapebze. nebze aRmoCenili mcenareTa mtveri. imis gamo, rom
Tumca, amgvari monacemebis ~wasakiTxad~ codna da adamianebs sxvadasxva mcenare saxlSi mihqondaT,
gamocdilebaa saWiro. arqeologebi xSirad pouloben maT mtvers. is yov­
elTvis erTi da imave adgilidan motanil mcenareebs
artefaqtebi ar ekuTvnoda da erTad imitom moxvda, rom adami­
anebs sxvadasxva adgilidan erTgan mihqondaT. ada­
yvelafers, rac adamianis mier aris Seqmnili an sax­ mianTa sacxovreblebTan xSirad pouloben agreTve
eSecvlili, artefaqtebi ewodeba. wigni, romelsac iseTi mwerebisa da mavneblebis naSTebs, rogore­
axla kiTxulobT, skami, romelzec zixarT, kalami, bicaa tarakanebi da Tagvebi. maT naSTebs adamianis
romelic ramis Casawerad giWiravT, artefaqtebi. sacxovreblebTan axlos imitom pouloben, rom isini
faqtobrivad, Cven artefaqtebis garemocvaSi varT, adamianTa mier Seqmnili pirobebiT sargeblobdnen.
romelTa umetesobasac vkargavT an vyriT. amgvarad maTi arseboba adamianTa arsebobiT aris gamowveuli,
xvdeba nivTebi arqeologiur nusxaSi. dafiqrdiT, amitom isinic ekofaqtebad iTvleba.
ramden nagavs qmniT dRis ganmavlobaSi? ramdeni
saxis nivTs yriT nagavSi? umetesad qaRalds, magram namarxebi
albaT xesac (magaliTad, lanCze mirTmeuli nayinis
joxs), plastmass (kalams, romelSic wina saRamos namarxebi (cocxal organizmTa naSTebi) ufro
melani gaTavda) da iqneb liTonsac (dablagvebuli iSviaTad gvxvdeba, magram adamianTa biologiuri
samarTebeli Tqvens saparsSi). nagvidan es nivTebi evoluciis SeswavlisTvis gansakuTrebuli mniSvn­
nagavsayrelSi, Semdeg ki miwaSi xvdeba. Sesaferis eloba eniWeba. am rigs miekuTvneba talaxian zeda­
pirobebSi am nivTebis umetesoba gadarCeba, raTa mo­ pirze mweris an foTlis gaqvavebuli anabeWdebic.
mavalSi arqeologebma ipovon. nivTebis umetesoba, ganamarxebul bioss miekuTvneba agreTve cxovelis
romelTac arqeologebi Seiswavlian, swored nagavia gaqvavebuli ConCxebic. cxovelis sikvdilis Semdeg
– yoveldRiuri cxovrebis Sedegad dagrovili da ga­ organuli qsovilebi, romelTaganac misi sxeuli
dayrili, romelsac Semdeg arqeologebi pouloben
da Seiswavlian warsulis yoveldRiuri cxovrebis
aRsadgenad.
Soreuli warsulis aqamde aRmoCenili arte­
faqtebis umetesoba qvis iaraRebia da maT arqeolo­
gebi liTosebs (lithics) uwodeben. liTosebi erTad­
erTi saxeobis artefaqtebia, romlebic adamianis
istoriis 99 procentisTvis aris damaxasiaTebeli.
adamianebma qvis iaraRis gamoyeneba pirvelad ornax­
evari milioni wlis win daiwyes da zogierTi maTgani
dResac gamoiyeneba (magaliTad, safqvavi da sapri­
alebeli qvebi). qva gamoiyeneboda nebismieri dan­
iSnulebiT, risi mofiqrebac ki SeiZleba, saWreli
iaraRebiT dawyebuli da zeTis lamprebiT damTavre­
buli. Tumca, isini Cveulebriv, nadirobisas, sayasbo
saqmesa da tyavis damzadebaSi gamoiyeneboda. arte­
faqtebis meore, gavrcelebul tips keramika war­
moadgens (gamomwvari Tixisgan damzadebuli jamebi
da sxva WurWeli). misi warmoeba adamianebma pirve­
lad daaxloebiT 10000 wlis win daiwyes. keramikuli
nakeTobani, sakvebis Sesanaxi da dasamzadebeli Wur­
Weli, farTod gamoiyeneboda. imis gamo, rom Tixis
WurWeli erTdroulad msxvrevadicaa da advilad
dasamzadebelic, xSirad aRmoCndeboda nagavSi da ar­
qeologiuri Seswavlis sagani xdeboda. xisa da Zvlis keramikuli Tasi CineTidan. TariRdeba am teritoriaze miwaTmoq­
artefaqtebic sakmaod gavrcelebuli iyo da gamoiy­ medebis Camoyalibebis periodiT _ daaxloebiT 6000 wlis win.
eneboda tyavis damuSavebaSi, samzareuloSi, nadiro­
27

Sedgeba, nadgurdeba. kbilebi da ConCxi, umTavresad, amoTxrili. komponentebis sxva tips warmoadgens
araorganuli mineraluri marilebisgan Sedgeba da sacxovreblis iatakebi. es is adgilia, sadac adamian­
amitom daRupuli cxovelebisgan es rCeba. xSiria ebi cxovrobdnen da Sromobdnen. aq niadagi adamian­
SemTxvevebi, rodesac garemo pirobebis zegavleniT ebis mier aris datkepnili da savsea maTi saqmianobis
es nawilebic nadgurdeba. zogjer, aTasSi erTxel, amsaxveli narCenebiT, rogoricaa, magaliTad: mcena­
xdeba ise, rom am nawilebis dasakonserveblad Ses­ reTa Teslebi, qvis patara natexebi, mZivebi da Aa.S.
aferisi pirobebi iqmneba – magaliTad, roca vul­ aseTi namtvrevebis da narCenebis yvelaze didi ra­
kanuri ferfli, kirqva an mineraluri marilebiT odenoba nagavsayrelebze gvxvdeba. ufro xSirad es
gajerebuli gruntis wylebi kbilis an Zvlis struq­ nagavsayrelebi gamoqvabulebia, romlebic am mizniT
turas uerTdeba da maT gamagrebas iwvevs, rac maT didi xnis ganmavlobaSi mravaljeradad gamoiyene­
ganadgurebas xels uSlis. boda. dabolos, arqeologiur ubnebze yvelaze me­
magram Cven ar gvaqvs warsulSi arsebuli yvela tad gavrcelebuli kompopnentebia Senobebi. maT
cocxali organizmis gaqvavebuli naSTebi. samwuxar­ ricxvs miekuTvneba rogorc qvis wreebi, romlebic
od, Cvens xelT mxolod mcire raodenobis individebis odesRac karvebis kedlebs akavebda, ise erTmaneTze
SemorCenili fragmentebia. am saxis masalis nusxa kargad morgebuli naTali qvebisgan nagebi sasaxlee­
arasrulia. robert martinis azriT, dedamiwaze pri­ bi. garemo pirobebis wyalobiT, zogan xis Senobebi an
matebis daaxloebiT 6000 saxeoba arsebobda, napovni maTi nawilebic ki aris SemorCenili. komponentebi
ki am raodenobis mxolod 3% naSTia. amitom, ra Tqma moicavs didi raodenobis mravalferovan masalas,
unda, gasakviri ar unda iyos is faqti, rom paleon­ romelic uamrav saintereso informacias gvawvdis
tologebs Zalian uWirT evoluciuri kavSirebis dad­ warsulis Sesaxeb.
gena maTi primatebis adreulsa da gviandel formebs
Soris. es Zalian Zneli amocanaa mcire zomis ZuZum­ nivTieri sabuTebis aRmoCena
wovrebTan mimarTebaSic, romelTa naSTebi gaqvave­
buli saxiT ufro naklebad aris Semonaxuli. warsulis amsaxveli nivTieri masala yvelgan aris
Cvens garSemo, magram maTi aRmoCena yovelTvis advi­
komponentebi li ar aris. arqeologebi da paleontologebi, Cveu­
lebriv, krZalaven aseTi adgilebis moZiebas. es iseTi
komponentebi artefaqtebis msgavsi cnebaa da adgilebia, sadac arsebobs an eWvi aqvT, rom SeiZle­
maTgan imiT gansxvavdeba, rom arqeologiuri ub­ ba arsebobdes Zveli drois adamianTa cxovrebisa da
nidan maTi advilad gadaadgileba SeuZlebelia. amis saqmianobis kvali. SeiZleba aq adamianebi mxolod
kargi magaliTia kerebi. rodesac kera pirdapir SiS­ erTi dRiT iyvnen dabanakebulni an mravali aseuli
vel miwaze mdebareobs, miwa Tbeba da icvleba – mis weli cxovrobdnen. miuxedavad TavianTi zomisa da
SemcvelobaSi arsebuli mTeli wyali Sreba, miwis konstruqciis sirTulisa, am adgilebs yovelTvis
kristaluri struqtura iSleba da formas icvlis: didi mniSvneloba aqvs warsuli cxovrebis aRdg­
xdeba myari, mowiTalo da odnav damagnitebulic ki enisTvis.
(amaze Semdgom visaubrebT). rodesac arqeologebi
keras pouloben, xedaven gamagrebul, mowiTalo rogor iqmneba Zeglebi?
niadags, romelic naxSiriTa da nacriT aris garSe­
mortymuli. es artefaqtia – adamianis mier Seqmnili Zeglebi iqmneba, rodesac adamianis saqmianobis
obieqti. magram Zalian Zneli, SeuZlebelic ki iqneba narCenebi raime bunebrivi procesebis gamo, ifareba
arqeologisTvis, qvis iaraRis an keramikis msgavsad, an imarxeba. yvelaze dramatuli movlenaa vulkanuri
misi miwidan amoReba da laboratoriaSi gadatana ga­ amofrqveva _ sul raRac wamebis ganmavlobaSi sru­
mosakvlevad. kera arqeologiuri ubnis ganuyofeli liad imarxebian adamianebi maTi qcevisa da saqmiano­
nawilia da swored amitom miekuTvneba `komponent­ bis amsaxvel pirobebSi. amis yvelaze STambeWdavi
Ta~ jgufs. magaliTia Zv. w. 79 wels momxdari vulkan vezuvis
kerebi gavrcelebuli parametrebia, magram kidev amofrqveva, romlis drosac daimarxa qalaqi pompei.
ufro gavrcelebulia e.w. ormoebi. ormoebi adami­ Tanamedrove arqeologebs gaTxrebis dros uZvelesi
anebis mier aris amoTxrili, Semdgom periodebSi ki qalaqi zustad im mdgomareobaSi daxvdaT, rogor­
isini nagviTa da erozirebuli niadagiT ivsebaA. maTi Sic amofrqvevis momentSi iyo. naklebad dramatulia
amocnoba advilia, radgan nagavi da niadagi, romle­ adamianTa arsebobis amsaxveli Zeglebis damarxva
biTac aris isini amovsebuli, feriTac da faqturi­ bunebrivi pirobebis – nagvis dagrovebis an eroziis
Tac gansxvavdebian im niadagisgan, romelSic aris gamo. wylisa da qaris zemoqmedebis wyalobiT, miwam
da nagavma SeiZleba ubani dafaros swrafad (wyal­
didoba) an Zalian nela da xelSeuxeblad Semoinaxos
adamianis mier datovebuli artefaqtebi, ekofaqte­
bi da parametrebi. dabolos, Tavad niadagis warmo­
qmnis procesmac SeiZleba gamoiwvios artefaqtebis,
ekofaqtebis, cxovelTa/mcenareTa naSTebisa da max­
asiaTeblebis damarxva imgvarad, rom arqeologebma
SeZlon SemdgomSi maTi aRmoCena. magaliTad, tyeebSi
Camocvenili foTlebi faravs adamianebis sadgoms.
droTa ganmavlobaSi es foTlebi lpeba da iqceva
niadagad, romelic am adgils TandaTanobiT, wlebis
manZilze mTlianad faravs.

kembriuli periodis trilobitis 500000 wlis winandeli


anabeWdi qvaze.
28

ul fenad miaCndaT, sinamdvileSi iyo wylis kvali,


romelic Zegls kveTda da artefaqtebs ufro qvemoT
mdebare adgilas agrovebda. magram es imas ar niSnavs,
rom aseTi Zeglebidan araviTari daskvnis gamotana
ar SeiZleba, ubralod, saWiroa, arqeologebma da
paleoanTropologebma gansakuTrebuli sifrTxile
gamoiCinon warsulis interpretaciis dros.

rogor xdeba Zeglebis aRmoCena?


Zeglebis aRmoCenis raime erTi, gansakuTrebuli
meTodi ar arsebobs. uamravi Zegli SemTxveviT aris
aRmoCenili. mravali artefaqtis an zogjer kom­
ponentis aRmoCena SemTxveviT, miwis Txris dros
xdeba. arqeologebisa da paleoanTropologebis
mier Zeglebis specialuri Zebna – dazverva _ ori
ZiriTadi meTodis gamoyenebiT xorcieldeba: 1. ad­
gilis fexiT Semovla 2. Soridan dakvirveba.
adgilis fexiT Semovla (dazverva) niSnavs imas,
rasac saxeli gveubneba – fexiT siaruls da Zeglebis
Zebnas. magram arsebobs mravali meTodi, romelsac
arqeologebi da paleoanTropologebi meti efeq­
turobisTvis iyeneben. esenia nimuSebis Segrovebisa
da sistematizaciis meTodebi. maT fexiT gasavleli
manZilis Sesamcireblad iyeneben. meore meTodi,
romlis gamoyenebiTac arqeologebs dasazveri far­
Tobis Semcireba SeuZliaT, aris maTi Zebnis foku­
sireba iseT adgilebze, romlebic adamianis binad­
`Zegli~ aris adgili, sadac arqeologiuri masala Cndeba Tavis kon­ robis adgilebs waagavs. paleoanTropologebi,
teqstSi. im SemTxvevaSic ki, Tu Zegli iseTi didi zomisaa, rogorc Cveulebriv, mxolod iseT adgilebze amaxvileben
am suraTze asaxuli qalaqi pompei, is SeiZleba daimarxos da aseT yuradRebas, sadac Cans namarxis kvali, isini imave
mdgomareobaSi Semoinaxos. periodiT TariRdeba, romliTac maTi Zebnis sagani
_ preistoriuli adamiani an maimuni. adgilis fex­
iT Semovla, marTalia, dabalteqnologiuri, magram
imis gamo, rom cxovrebisa da muSaobisTvis mosax­ Zeglebis moZiebisTvis Zalian efeqturi meTodia.
erxebeli adgilmdebareoba adamianis mier ramden­ Soridan dakvirveba Zeglebis aRmoCenis ufro
jerme gamoiyeneba, mravali Zegli adamianTa ramden­ maRalteqnologiuri meTodia. misTvis damaxasiaTe­
ime sxvadasxva dasaxlebis amsaxvel masalas Seicavs. belia iseTi teqnologiebis gamoyeneba, romlebic
arqeologebisaTvis da paleoanTropologebisaTvis saSualebas aZlevs arqeologebsa da paleoanTro­
gansakuTrebiT mniSvnelovania is Zeglebi, romelTa pologebs arqeologiuri Zeglebis arseboba Sori
dafarvis procesi swrafad xdeboda ise, rom Zeglis manZilidan, miwis safaris qveS daadginon. zogjer
yoveli axali dasaxleba mkveTrad gamoiyofoda wi­ mineralebis an navTobis depozitebis gamosavlen
nasgan. aseT Zeglebs stratigrafiuli Zeglebi ewo­ ufro Zlier, mgrZnobiare aparaturas geologebi­
deba. yoveli fena – stratum – erTmaneTisgan isea gamo­ sgan Txouloben. dedamiwis magnituri anu mizidu­
yofili, rogorc namcxvris fenebi. stratigrafiuli lobis velis, eleqtruli denis cvlilebebis dasa­
Zeglebi ara mxolod uadvilebs arqeologebsa da dgenad an dedamiwis centrisken mimarTuli energiis
paleoanTropologebs gamoyon dasaxlebebis Tanmim­ pulsis gasazomad, Cveulebriv, iyeneben wuTobriv
devroba, aramed iZleva TiToeuli fenis miaxloe­ cvlilebaTa azomvis meTods. rodesac am mcire cv­
biTi daTariRebis saSualebas – ufro adrindeli lilebebis anu anomaliebis lokalizacia moxdeba,
fenebi danarCenebis qveS aris moqceuli. SesaZlebeli iqneba maTi ufro dawvrilebiT datana
rukaze miwis siRrmeSi mdebare arqeologiuri de­
taponomia pozitebis siRrmisa da farTobis gaTvaliswinebiT.
arqeologiuri Zeglebis aRmoCenis yvelaze
mniSvnelovania vicodeT, rom Tavad Zeglebis Se­ gavrcelebuli teqnologiuri meTodia geomagni­
qmnis procesma SeiZleba maTi dazianeba an ganadgure­ turi meTodi. igi emyareba faqts, rom dedamiwas
ba gamoiwvios. zogi arqeologi da paleoanTrop­ Zlieri magnituri veli aqvs, romelic imis mixedviT
ologi amtkicebs, rom iseTi bunebrivi procesebi, icvleba, Tu ra aris miwaSi Camarxuli. iseTi kompo­
rogoric qari da wylis eroziaa, ara mxolod marxavs nentebi, rogoricaa kerebi, qvis kedlebi da organu­
adamianebis mier datovebul masalas, aramed maTze li narCenebiT savse ormoebi, iseve, rogorc liTo­
ise moqmedebs, rom Semdeg Zalian didi sifrTxile nisa da keramikis artefaqtebi, dedamiwis magnitur
sWirdeba garkvevas, Tu ra nivTia aRmoCenili aseT vels cvlis. dedamiwis magnituri velis yuradRebiT
Zeglze. magaliTad, harold dibli da misi kolegebi gazomvis Sedegad arqeologs SeuZlia am nivTebis aR­
amtkicebdnen, rom safrangeTSi gaTxrili qveda pa­ moCena. arqeologebi iyeneben maRali mgrZnobelobis
leoliTis Zegli qagni-l’epineti (Cagny-L’Epinette) mqone instruments – magnitometrs, raTa rukaze
sinamdvileSi ar Seicavda qveda paleoliTis adamian­ daitanon dedamiwis magnituri velis monacemebi did
ebis cxovrebis damadasturebel fenas, rogorc amas farTobze. rodesac rukaze muSaoba damTavrdeba,
winaswari gaTxrebis mixedviT varaudobdnen; metic, anomaliurad maRali an dabali maCveneblebis mqone
dibli da misi kolegebi amtkicebdnen, rom is, rac punqtebi miuTiTebs komponentebis an artefaqtebis
adamianis saqmianobis kvalis Semcvel stratigrafi­ mdebareobas. xSir SemTxvevaSi, es anomaliebi yal­
29

ibdeba kanonzomierebad, romelTa amocnoba advili gamo, rom mxolod Zalian mcire raodenobis Zeglis
xdeba. geomagnitur meTods xSirad `pasiur~ meTods gaTxraa SesaZlebeli mTlianad (moiTxovs Zalian
uwodeben imis gamo, rom arqeologi, ubralod, ar­ did xarjebs, amitom arqeologTa umravlesoba am­
sebul geomagnitur vels zomavs. arsebobs Soridan jobinebs zogierTi arqeologiuri depozitis xe­
dakvirvebis `aqtiuri~ teqnologiebi, romlebic luxleblad Senaxvas im dromde, rodesac SesaZle­
iT­valiswinebs energiis pulsis miwis siRrmeSi gag­ beli gaxdeba axali teqnologiebis gamoyeneba),
zavnas da damarxuli obieqtis mier gadmocemuli arqeologiuri gaTxrebi didi yuradRebiT unda
signalis Caweras. erT-erTi teqnologia, romelic daigegmos imgvarad, rom gamoyenebul iqnas nimuSebis
gansakuTrebiT xSirad gamoiyeneba, aris niadagis Segrovebis meTodi. es meTodi saSualebas iZleva Se­
radari (soil interface radar SIR). am mowyobilobis mo­ grovdes yvela saxis arqeologiuri masalis nimuSebi
qmedebis principi imaSi mdgomareobs, rom radgan mTliani Zeglis gaTxris gareSe. amisTvis arqeolog­
sxvadasxva saxis niadagi radaris energiaze sxvadasx­ ma zustad unda dagegmos Zeglis gaTxra ise, rom misi
vanairad reagirebs, radaris pulsis niadagSi gaS­ yvela nawili Tanabrad Semowmdes.
vebisas da radarebis reagirebis Cawerisas arqeolo­ dRemde veravin SeZlo moefiqrebina artefaqtebis,
gebs SeuZliaT rukaze daitanon miwis safaris qveS ekofaqtebis, ganamarxebuli masalisa da komponen­
sxvadasxvagvari niadagis arseboba. rac mTavaria, tebis gaTxris iseTi gza, romelic Zeglis dazianebas
maT saSualeba eZlevaT rukaze miuTiTon miwis qveS ar gamoiwvevda. es arqeologiuri kvlevisTvis dam­
arsebuli iseTi komponentebis arseboba, rogori­ axasiaTebeli ucnauri ironiaa. mokled rom vTqvaT,
caa, magaliTad, qvis kedeli. radaruli kvlevisa­ gaTxrebis dros irRveva urTierTkavSiri ganaTxar
Tvis arqeologi miwaSi amagrebs antenas, romlis obieqtebs Soris. amitom profesionali arqeolo­
zoma damokidebulia gasaTxreli obieqtis siRrmeze. gebi gaTxrebis umetesobas im obieqtebze atareben,
antena agzavnis da iRebs radaris pulss, radaris romelTac ganadgureba emuqrebaT, Tanac mxolod
mier miRebuli signalebi ki qaRaldis lentze an kom­ maRalprofesiuli TanamSromlebisa da umaRlesi
piuteris failSi iwereba. es Canawerebi arqeologs donis teqnikis gamoyenebiT.
miwis qveS arsebuli suraTis warmodgenis saSuale­ arqeologebi da paleoanTropologebi monace­
bas aZlevs. mebs TiTqmis erTnairi meTodebiT agroveben, mx­
olod erTi mniSvnelovani gansxvavebiT: arqeolo­
rogor xdeba artefaqtebis, gebis interesis sferos metwilad dauzianebeli
nivTebis mopoveba warmoadgens, paleoanTropolo­
ekofaqtebisa da komponentebis
gebisas ki _ dauzianebeli gaqvavebuli cxovelebisa
miwidan amoReba? da mcenareebis naSTebis aRmoCena. amas mivyavarT zo­
gierT gansxvavebamde, rogorc monacemTa Segrove­
miuxedavad imisa, rogor iqneba aRmoCenili ar­ baSi, aseve maTi moZiebis adgilebSic.
qeologiuri depoziti _ adgilis fexiT Semov­ arqeologebi eZeben xeluxlebel Zeglebs, sadac
lis Tu Soridan dakvirvebis gziT _ miwidan maTi dauzianebeli masalis mopoveba SeiZleba. paleo­
amoRebis erTaderTi saSualeba gaTxrebia. gaTxrebi, anTropologebi ki _ im periodiT daTariRebul
TavisTavad, rTuli procesia, mas ori mizani aqvs: Zeglebs, romelSic maTTvis saintereso saxeobebi
1. Zeglis (an statistikuri aRnusxvisTvis vargisi cxovrobdnen da SesaZloa, gaqvavebuliyvnen. xSir
nimuSis) yoveli natexis povna 2. aRmoCenili nivTis SemTxvevaSi, dazianebuli Zeglebis povna momgebian­
horizontaluri an vertikaluri mdebareobis zus­ ic ki aris paleoanTropologebisTvis, radgan aseT
ti Cawera. arqeologebma da paleoanTropologebma Zeglebze ufro advilia gaqvavebili naSTebis povna,
TavianTi miznebis misaRwevad gaTxrebis mravali radgan eroziis gamo, isini SeiZleba miwis zedapirze
strategia da teqnologia SeimuSaves da yoveli maT­ gamoCndnen da gaTxrebis Catareba saWiro aRar gax­
gani arqeologiuri depozitebis, artefaqtebis, des. es imas ar niSnavs, rom arqeologebi arasodes
ekofaqtebis, ganamarxebuli naSTebisa da komponen­ Txrian dazianebul Zeglebs. aseve, paleoanTro­
tebis miwidan frTxil amoTxras da maTi mdebareobis pologebic mniSvnelovan aRmoCenebs zogjer da­
detalur Caweras iTvaliswinebs. zianebuli Zeglebis gaTxrisas akeTeben.
gaTxrebi ormoebis ubralo amoTxra ar aris,
Tundac maT swori kvadratebis forma hqondeT. imis masalis analizi
mas Semdeg, rac arqeologebi da paleoanTro­
pologebi aRmoaCenen Zegls da amoTxrian arte­
faqtebs da sxva masalas, iwyeben mis `wakiTxvas~ war­
sulis Sesaswavlad. arqeologiuri Canawerebis aseT
`wakiTxvas~ analizi ewodeba. gaTxrebis msgavsad,
arqeologiuri analizi mravalferovani da rTuli
procesia, romelsac aq mokled SevexebiT. arqeolo­
giuri nusxebis Sesaxeb saubrisas aRvniSneT, rom
bevri ram, rasac kargaven an yrian adamianebi, nad­
gurdeba; agreTve, bevri ram, rac gadarCeba, Cvenamde
fragmentulad an dazianebuli aRwevs. amitom, ana­
lizis gakeTebamde arqeologebi monapovar masalas
akonserveben da aRadgenen.
30

konservacia da rekonstruqcia zogierTi saxe Zalian martivia da mxolod sagnis gaw­


mendas da gaSrobas iTvaliswinebs. arsebobs konser­
konservacia aris artefaqtebis, ekofaqtebis da vaciis Zalian rTuli saxeebi, romlebic xangrZliv
zogjer komponentebis damuSaveba imgvarad, rom Sea­ qimiur damuSavebas da zogjer gansakuTrebul piro­
Ceros maTi daSla, lpoba an Tu SesaZlebelia, gamoi­ bebSi moTavsebasac ki moiTxovs.
wvios ganadgurebis ukuprocesic ki. konservaciis

anTropologiuri pirvelwyaroebi
winaparTa Tayvaniscema dablobSi mcxovreb maias tomSi
religiuri rwmena-warmod­ live es, rodesac saqme 1000 wlis wi­ vis Sesaxeb mecnieruli kiTxvebis
genebis kvleva arqeologiuri nandel kulturasTan hqonda? make­ dasma da sxvadasxva tipis arqe­
samuSaos erT-erTi urTulesi nani amtkicebs, rom preistoriuli ologiuri nimuSebis warmosaxva,
nawilia. Tu adamianTa arse­ adamianis religiuri rwmena-warmod­ rac SeiZleba pirvelive eTno­
bobisa da socialuri yofis genebis dadgena SesaZlebelia, Tu grafiuli wignebis wakiTxvis
damadasturebeli masala arqe­ mkvlevars eqneba gamokveTili Sexed­ Semdeg dasruldes. maias saxelm­
ologiur angariSebSi advili uleba, romelic eTnografiul an is­ wifo, romelic iukatanis naxe­
amosacnobia, rwmena-warmod­ toriul kanonzomierebebze iqneba varkunZulze da meqsikaSi, Ciapa­
genebis amsaxvel masalasTan damyarebuli. sis zeganze da aseve, gvatemalaSi
dakavSirebiT piriqiT xdeba. arqeologebi ar agroveben ma­ mdebareobs, safuZvlianad aris
amitom preistoriuli adami­ salas uZvelesi adamianebis qcevis Seswavlili, gansakuTrebiT maTi
anebis rwmena-warmodgenaTa Sesaxeb, isini agroveben materialur kosmologia da ritualebi – ori
sistemebSi gasarkvevad da maT masalas. arqeologiis erT-erTi mTavari Tema, romelic gansa­
Sesaswavlad mecnierebs bevri udidesi gamowveva, faqtobrivad, kuTrebiT kargad miesadageba wi­
Sroma uxdebaT. patrisia make­ im azridan gamomdinareobs, rom ar­ naparTa Tayvaniscemis sakiTxze
nanma aRmoaCina, rom imis gas­ qeologebi fizikur masalas (dam­ arqeologiur kvlevas. maias
agebad, Tu rogor iyenebdnen tvreul keramikas, nagebobaTa nan­ Seswavlis meore mniSvnelovani
miwas maias uZveles tomSi, jer grevebs da A.S.) im mizniT Seiswavlian, wyaro, romelic uSualod warsu­
unda garkveuliyo, rogori rom warsulis Sesaxeb abstraqtuli lidan modis, aris misi ierogli­
damokidebuleba arsebobda warmodgena (magaliTad, ratom da ro­ furi damwerloba da elituri
adamianebs, maT winaprebsa da gor warmoiSva winaparTa Tayvanisce­ ikonografia (mmarTveli wris
miwis gamoyenebas Soris. magram mis socialuri instituti) Seafason. warmomadgenelTa gamosaxule­
rogor unda moexerxebina yove­ CemTvis ufro advilia adamianTa qce­ bebi).

mas Semdeg, rac mkvlevrebis sagangaSod aRmoCnda, unikaluri meTodi. qvis iaraRi keramikisgan gansx­
rom 1993 wels italiis alpebSi aRmoCenili daaxloe­ vavebulad Seiswavleba, orive maTgani ki _ Zvlisgan
biT 5000 wlis winandelma egreT wodebulma `Tov­ gansxvavebulad. miuxedavad imisa, Tu ra masalisgan
lis kacma~ gaTbobis Semdeg obiT dafarva daiwyo, is aris artefaqtebi damzadebuli, mainc arsebobs dax­
mudmivi gamyinvarebis msgavs pirobebSi moaTavses. arisxebis mravali msgavsi meTodi.
arqeologebma mas obi moaciles da gadawyvites, rom tipologiis pirveli meTodia artefaqtebis dax­
imave pirobebSi unda SeenaxaT, romelTa wyalobiTac arisxeba formis mixedviT. yvelaze gavrcelebuli
Cvenamde moaRwia. amitom, SeimuSaves rTuli mowyob­ artefaqtebis formebi, rogoric aris liTonis an
iloba, romelSic yinulovani garemo Seqmnes. keramikis nawarmi, sakmaod kargad aris Seswavli­
rekonstruqcia Tavsatexis awyobasaviT Zneli li imisTvis, rom SesaZlebeli gaxdes maTi tipebis
saqmea. Cveulebrivisgan gansxvavebiT, es samganzo­ mixedviT dajgufeba. artefaqtebis garkveul ti­
milebiani Tavsatexia da ar ici, romeli natexebi pebad daxarisxeba formuli analizis ZiriTadi miza­
ekuTvnis aRsadgen sagans da yvela natexi aris Tu ara nia. tipologia saSualebas aZlevs arqeologebs,
adgilze. Tavdapirvelad, unda moxdes masalis msgavs garkveuli artefaqti imave konteqstSi ganixilon,
tipebad daxarisxeba. magaliTad, erT Zeglze mopove­ rogorc sxva, msgavsi artefaqtebi, romlebic sxva
buli keramikis aRsadgenad unda moxdes natexebis Zeglze an zog SemTxvevaSi, sxva Zeglebzea aRmoCe­
daxarisxeba erTnairi feris, dekoraciisa da formis nili. tipologia xSirad artefaqtebis Sesaxeb did
mixedviT. Semdeg erTnairi natexebis SedarebiT unda informacias iZleva, magaliTad, TariRis, kulturis
dadgindes, SesaZlebelia Tu ara, isini erTsa da imave tipis, romelsac igi ganekuTvneba da zogjer imis
WurWels ekuTvnodes. mas Semdeg, rac Segrovdeba Sesaxebac, Tu rogor damzadda, gamoiyeneboda an
erTi WurWlis savaraudo natexebi, unda moxdes Wur­ raze icvleboda es nivTi warsulSi. magaliTad, sur.
Wlis awyoba. rekonstruqcia xangrZlivi da rTuli 2-1 gamosaxulia tenesiSi mdebare Zeglze napovni is­
procesia, romelic zogjer wlebsac ki moiTxovs. ris pirebis tipologia, romelic daaxloebiT Zv. w.
7300-5000 wlebs moicavda. droTa ganmavlobaSi isris
ras vswavlobT artefaqtebisgan? pirebis formebi Seicvala. (f) da (g) isris pirebis
fuZeebi gansxvavdeba (c),(d) da (e)-s fuZeebisgan, yve­
rekonstruqciisa da konservaciis Semdeg arqe­ la maTgani ki gansxvavdeba (a) isris piris fuZisgan.
ologi da paleoanTropologi iwyeben artefaqtebis aseTi tipologiis daxmarebiT arqeologs SeuZlia
Seswavlas. arqeologebs SemuSavebuli aqvT arte­ gamoiTvalos isris piris miaxloebiTi TariRi mx­
faqtebis analizis mravali specifikuri da xSirad olod misi fuZis formis mixedviT.
31

-5000

-5800

-6300

-6700

-6900

-7000

-7300

periodis Cinuri keramikis (Cinelebi Txelkedliani,


natifi WurWliT iyvnen cnobilni) damzadebis te­
qnologiiT. anderhili, garda imisa, rom Seiswavlida
longSanis keramikas da aTvalierebda Zeglebs, rom­
lebzec igi aRmoCnda, akvirdeboda agreTve msgavsi
keramikis mwarmoebel Tanamedrove meTuneebs. mec­
nierma aRmoaCina, rom keramikas amzadeben meTuneebi,
romlebic am saqmianobas mTel dRes uTmoben da aseve
isinic, romlebic naxevar dRes muSaoben. magram ase
iyo Tu ara warsulSic? anderhilma azoma am meTunee­
bis mier damzadebuli keramika da Caatara misi me­
meore meTodia artefaqtebis zomebis mixedviT
truli analizi. Tavisda gasakvirad, aRmoaCina, rom
daxarisxeba. arqeologebi maT zomaven da monace­
is meTuneebi, romlebic am saqmianobas mTel dRes
mebs mkacrad gansazRvruli wesebis mixedviT iweren.
uTmoben da isinic, romlebic naxevar dRes muSaoben,
amgvari metruli analizi, formuli analizis ms­
Tanabrad xarisxian da msgavs WurWels amzadeben.
gavsad, artefaqtebis tipologiuri jgufebis mixed­
dabolos, arqeologebi cdiloben, gaarkvion,
viT dasaxarisxeblad gamoiyeneba. sur. 2-2 gviCvenebs,
rogor gamoiyeneboda artefaqti. amis codna ar­
rogor xdeba isris pirebidan standartuli zomebis
qeologs uxsnis sarkmels uZvelesi cxovrebisken.
aReba. am zomebiT mecniers SeuZlia imuSaos tipolo­
imis gamo, rom es informacia Zalian mniSvnelova­
giaze imgvarad, rogorc naCvenebia sur. 2-1-ze. am­
nia, artefaqtebis daniSnulebis gasarkvevad Seiqmna
jerad, mecnieri yuradRebas aqcevs isris piris ara
urTulesi meTodebis mTeli rigi. qvis, Zvlisa da
formas, aramed zomas. marTlac, isris pirebis (a), (d)
xis iaraRebisTvis arsebobs meTodi, romelsac cve­
da (f) fuZeebis sigane suraTze 2-1 gansxvavdeba is­
Tis analizi ewodeba. misi saSualebiT, yuradRebiT
eve, rogorc gansxvavdeba maTi formebi. metruli an­
Seiswavlian iaraRis kideebis gacveTilobas, raTa
alizis ZiriTadi mniSvneloba is aris, rom masze da­
daadginon, ra daniSnulebiT xdeboda am sagnebis
myarebuli tipologia naklebad subieqturia, vidre
gamoyeneba. am meTodze Semdgom TavebSi SevCerdeb­
formebze damyarebuli. garda amisa, zomebis aReba
iT. keramikuli WurWlis daniSnulebis gasarkvevad
SeiZleba moxdes gatexili artefaqtebidan an maTi
ikvleven masSi CarCenil narCenebs, raTa gaigon,
nawilebidan, romelTa klasificireba formuli ana­
ra iyo masSi moTavsebuli. magaliTad, arqeologma
lizis saSualebiT SeuZlebelia.
patrik makgovernma da qimikosma rudolf mitCelma
mesame meTodia teqnologiuri analizi. arqe­
gaakeTes TurqeTSi, grodin Tefeze aRmoCenil Tixis
ologebs xSirad ainteresebT, rogor aris arte­
WurWelSi CarCenili Ria yviTeli nivTierebis ana­
faqti damzadebuli. misi damzadebisas gamoyeneb­
lizi. aRmoCnda, rom es iyo qeris ludis narCenebi,
uli masalisa da misi damuSavebis wesis mixedviT,
ramac ludis warmoebis uZvelesi keris dadgenis sa­
arqeologebs SeuZliaT gaigon misi damamzadebeli
Sualeba mogvca (es WurWeli Zv.w. 3500-3100 wlebiT
xalxis teqnologiis, ekonomikisa da gacvla-gamocv­
TariRdeba).
lis sistemebis Sesaxeb. magaliTad, Tu raime masala
magram ras aZlevs realurad arqeologebs masa­
im adgilas xelmisawvdomi ar aris, niSnavs imas, rom
lis tipologia maTi formisa da zomis analizis saSu­
is vaWrobis Sedegad aris iq mitanili. arqeologebi
alebiT an imis codna, Tu rogor mzaddeboda da raSi
zogjer akvirdebian, rogor amzadeben imave arte­
gamoiyeneboda artefaqtebi? _ Zalian bevrs. tipo­
faqtebs Tanamedrove adamianebi da maT magaliTze
logia arqeologebs saSualebas aZlevs gamoiyenon
igeben uZvelesi artefaqtebis damzadebis teqnolo­
SedarebiTi daTariReba (razec mogvianebiT visau­
gias. en anderhili dainteresebuli iyo longSanis
brebT) maTi sxva, ukve daTariRebuli artefaqtebis
32

fiod gamoxatuli adgilebi gamoavlina. maT Soris


iyo `warCinebulTa kvartali~, romelic maRali kas­
tis warmomadgeneli indoelebis sacxovreblebisgan
Sedgeboda, `aRmosavleTis veli~, romelic dabali
kastis indoelTa saxlebisgan Sedgeboda da `islam­
uri kvartali~, sadac, rogorc fiqroben, muslimani
vaWrebi cxovrobdnen. rodesac sinopolim samive
ubnis keramika erTmaneTs Seadara, mniSvnelovani
gansxvavebebi aRmoaCina: magaliTad, `islamuri kvar­
tlis~ keramikaSi bevrad meti sufris WurWeli iyo,
vidre danarCen orSi. es gansxvaveba sinopolim axsna,
rogorc Tixis WurWelSi sakvebis Senaxvis akrZal­
vis indusTa wesis zemoqmedeba. hindus zogierTi
tomi krZalavs sakvebis Sesanaxad Tixis WurWlis
xelmeored gamoyenebas, ris gamoc, WurWels xSirad
erTjeradi masalisgan (mag. foTlebi) amzadebdnen.
keramikas arqeologisTvis ara mxolod socialuri
organizaciis Sesaxeb SeuZlia informaciis mocema,
aramed religiuri rwmena-warmodgenebisa da sqesTa
rolebis Sesaxebac.
imis codna, Tu rogor aris damzadebuli arte­
faqti, arqeologs saSualebas aZlevs, gaigos uZve­
lesi adamianebis teqnologiuri SesaZleblobebi.
sur. 2-2 qvis iaraRis standartuli azomva
magaliTad, Tomas uinma gaaanaliza Homo Erectus-
is mier 300000 wlis win damzadebuli qvis iaraRis
rogorc saboloo formebi, aseve maTi damzadebis
rigSi moTavsebiT. tipologia exmareba arqeologebs, adreuli uxeSi meTodebi da aRmoaCina, rom am iara­
gaigon, romeli jgufebi ukavSirdebodnen erTma­ Ris Seqmna mravaletapiani procesi iyo, romelic
neTs warsulSi, rogor xdeboda informaciis gacvla
ramdenime erTmaneTisgan gansxvavebul safexurs da
am jgufebs Soris, zogjer ki socialuri urTierTo­
bebis amsaxvel informaciasac ki iZleva (Sromis or­ teqnologias aerTianebda. mopovebuli informacia
ganizacia, vin visTan vaWrobda da A.S.). mecnierma Seafasa Jan piaJes mier Seqmnili adamianis
magaliTad, karla sinopoli samxreT indoeTSi SemecnebiTi SesaZleblobebis Teoriis mixedviT da
mdebare rkinis xanis Zeglis _ vijaianagaras _ daaskvna, rom am iaraRis Semqmnel adamianebs iseTive
keramikas Seiswavlida. adre Catarebulma gaTxrebma organizaciuli SesaZleblobebi unda hqonodaT, ro­
am Zeglis teritoriaze adreuli samosaxloebis mka­ goric Tanamedrove adamianebs.

genderuli kvlevis axali perspeqtivebi


qalebi “Shell Mound Archaic”-is kulturaSi
(~niJaris yrilis arqauli~ kultura)

arqeologebis interesis cvlilebas droTa ganmavlobaSi. ar­ am kulturis mTavari dam­


erT-erT sferos warmoadgens qeologebi amtkiceben, rom amgvari axasiaTebeli niSani is aris,
genderuli sakiTxi: rogor codna dagvexmareba ara mxolod rom TavianT micvalebulebs
unda gamovikvlioT preisto­ sqesis cnebis raobis gansazRvraSi, moluskebis niJarebis maRali
riul xanaSi arsebuli gender­ rogorc es preistoriul xanaSi esmo­ grovebis qveS marxavdnen. aseTi
uli urTierTobebi? arqeolo­ daT, aramed zogadad preistoriuli gorakebis asaSeneblad, aTiaTa­
giur konteqstSi sqesTaA Soris kulturis ukeT gagebaSi. sobiT niJara gamoiyeneboda. ma­
urTierTobebis gamokvleva, amisi kargi magaliTia Seril gram daaxloebiT 3000 wlis win
erTi SexedviT, SeuZlebelic klaasenis Sroma, romelic exeba md. moluskebis mopoveba da maTgan
SeiZleba mogveCvenos. ra in­ tenesis dablobze mdebare ~Shell samarxi gorakebis ageba uecrad
formacia arsebobs sqesTa Ses­ Mound Archaic~-is (niJaris yrilis Sewyda. klaaseni amisma mizezma
axeb arqeologiur angariSebSi? arqaul) kulturas. es Zegli ekuT­ daainteresa.
rogor SeiZleba informaciis vniT adamianebs, romlebic am teri­ gaCnda ramdenime mosazreba:
mopoveba sqesTa rolebis Ses­ toriaze daaxloebiT 5,500-3000 wlis klimatis Secvla, moluskebis
axeb? amgvari informaciis mop­ win cxovrobdnen. isini, ZiriTadad, gadametebuli mopoveba da
oveba SesaZlebelia, Tu gaviT­ monadireobas da Semgroveblobas moluskebis mompovebeli
valiswinebT sqesTa romelime eweodnen, patara soflebSi cxov­ xalxis emigracia; magram am
garkveul rolTan dakavSire­ robdnen da rogorc Cans, sezonu­ mosazrebaTagan savsebiT dam­
buli eTnografiuli masalis rad icvlidnen adgil_samyofels. akmayofilebeli arc erTi ar
33

aRmoCnda. Tanamedrove kul­ arqeologiuri masala, romelic gorakis agebis TvalsazrisiT,


turebSi moluskebis mopoveba, adasturebs, rom am droisaTvis gavr­ rasac ZiriTadad, qalebi as­
ZiriTadad, qalebisa da bavS­ celda ramdenime uxvmosavliani, ma­ rulebdnen. ufro gviandeli
vebis saqmea. klaasens aintere­ gram amave dros Zalian Sromatevadi sazogadoebebi TavianT micva­
sebda, SeiZleboda Tu ara es kultura. magaliTad, chenopodium, lebulebs ukve miwayrilebis
saqmianoba, romelic rolebis erT-erTi yvelaze uxvmosavliani da qveS krZalavdnen. SeiZleboda,
genderul ganawilebas iTval­ sasargeblo kultura, romelsac wvr­ rom es soflis meurneobaSi
iswinebda, ufro metad nayofi­ ili marcvali aqvs da romlis aReba, miwis mzardi mniSvnelobis ga­
eri yofiliyo. man gadawyvita es gasufTaveba da damuSaveba mZime Sro­ momxatveli yofiliyo? Tu asea,
problema qalTa datvirTvis mas moiTxovs. rogorc Cans, es Sroma ra rols asrulebdnen qalebi
TvalsazrisiT ganexila, Tun­ qalebs daawvaT mxrebze. maT ara gardacvalebisa da dakrZalvis
dac isini sulac ar yofiliyvnen marto mosavali unda aeRoT, aramed ritualebSi? SeiZleboda Tu
moluskebis SegrovebiT dakave­ unda daemuSavebinaT, Semdeg ki mis­ ara maTi statusi sazogadoe­
bulni. moluskebis Segrovebis gan sakvebi moemzadebinaT. amgvarad, baSi Semcirebuliyo imis gamo,
Sewyveta niSnavda imas, rom qa­ miwaTmoqmedebis damkvidrebam qa­ rom dasamarxad saWiro nedleu­
lebs meti dro gauTavisufl­ lebisgan sakvebis warmoebasa da da­ lis momwodeblebi aRar iyvnen?
debodaT sxva saqmianobisaTvis. muSavebaSi axali samuSaos aTviseba CvenTvis zustad ar aris
ras SeiZleboda gamoewvia is, da Zvelis mitoveba moiTxova. cnobili rodis gaqra Shell
rom qalebs moluskebis Seg­ sasoflo-sameurneo saqmiano­ Mound Archaic (~niJaris yri­
roveba SeewyvitaT? ra unda bam cvlilebebi Seitana ritualebsa lis arqauli~ kultura) an ram­
yofiliyo iseTi mniSvnelovani, da ceremoniebSic. niJarebidan age­ denad Seicvala qalis Sroma
rac qalebis Sromas metad buli samarxi gorakebi (yorRanebi) da sazogadoebaSi misi roli,
moiTxovda? Shell Mound Archaic-is (niJaris magram, rogorc klaaseni aRniS­
qalebis Sroma SeiZleba mar­ yrilis arqaulis) dakrZalvis ritu­ navs, genderuli sakiTxebisTvis
cvleulis moyvanis mimarTule­ alis mTavari damaxasiaTebeli niSani yuradRebis midevneba gvaZlevs
biT Secvliliyo. arsebobs daax­ iyo, romelic mniSvnelovan Sromas axal mimarTulebebs, raTa vupa­
loebiT 3000 wlis winandeli moiTxovda niJarebis Segrovebisa da suxoT gaCenil kiTxvebs.

dabolos, imis codna, Tu rogor aris artefaq­ gavigebT, rogor iyeneben ekofaqtebs arqeologebi
ti damzadebuli, arqeologs saSualebas aZlevs gareuli da Sinauri mcenareebisa da cxovelebis gas­
gaerkves uZvelesi adamianebis saqmianobasa da qcev­ arCevad da imis gasarkvevad, Tu rogor moxda maTi
ebSi. lorens qilim Caatara aCeulis xelculebis moSinaureba.
cveTis detaluri analizi, romlebic Homo erectus- paleontologebs (romlebic Seiswavlian adamian­
is mier iyo damzadebuli da aRmoaCina, rom isini sx­ ebsa da sxva saxeobebs) bevri ramis moyola SeuZliaT
vadasxva daniSnulebiT gamoiyeneboda. zogi maTgani gadaSenebuli cxovelebis Sesaxeb maTi ganamarxebu­
aSkarad xorcis saWrelad gamoiyeneboda, zogi _ li Zvlebisa da kbilebis mixedviT, magram es codna
xis saWrelad, zogi ki _ miwis saTxrelad (rogorc mxolod maT aRwerilobaze rodia dafuZnebuli. Con­
Cans, saWmelad vargisi fesvebis amosaTxrelad). zo­ Cxis dakarguli nawilebisa da Zvalze mimagrebuli
gierTi xelculis erTi mxare erTi saqmianobisTvis qsovilebis aRsadgenad, paleontologebi SedarebiT
gamoiyeneboda, meores ki sxva daniSnuleba hqonda. anatomias emyarebian. axali teqnologiebi, rogori­
xelculi Homo erectus-ebis winaprebisTvis mraval­ caa eleqtronuli mikroskopia, kompiuteruli to­
daniSnulebiani iaraRi iyo, rogorc Svicariuli mografia da kompiuteruli biomeqanikuri modeli­
armiis dana, romelsac mudam Tan atarebdnen. amgvari reba, gvawvdis informacias organizmis moZraobis,
codna imdroindeli adamianebis saintereso suraTs Zvlisa da kbilis mikrostruqturisa da organizmis
gvixatavs: isini flobdnen sakmaod rTul teqni­
kas mravaldaniSnulebiani iaraRis dasamzadeblad,
romelsac Tan atarebdnen da sxvadasxva daniSnule­
biT iyenebdnen. es Cveni uZvelesi winaprebis qcevis
amsaxveli suraTia, romlis aRdgenac SeuZlebeli
iqneboda romelime sxva wyarodan.

ra SegviZlia SevityoT
ekofaqtebidan da ganamarxebuli
masalidan?
ekofaqtebi mravalferovania iseve, rogorc is
informacia, romlis miRebac SeuZliaT maTgan arqe­
ologebsa da paleontologebs. am TavSi ganmarxebul
masalaze SevCerdebiT, Semdeg TavSi ki, romelic zeda
paleoliTis samyaros eZRvneba, vnaxavT, rogor iy­
eneben arqeologebi ekofaqtebs uZvelesi bunebrivi
pirobebis aRsadgenad; qvemoT, TavSi, romelic kul­ aCeulis xelculi. lorens qilim Seiswavla misi pirebis cveTa, raTa
turuli mcenareebisa da cxovelebis moSenebas exeba, gaego, rogor iyenebdnen maT.
34

ganviTarebis Sesaxeb. ganamarxebuli Zvlis qimiuri ra SegviZlia gavigoT


analizi gviCvenebs, riT ikvebeboda cxoveli. pale­ komponentebisgan?
ontologebi dainteresebulni arian, agreTve ga­
namarxebul organizmTa saarsebo garemoTi. geolo­ komponentebis analizi odnav gansxvavdeba ar­
giaSi, qimiasa da fizikaSi SemuSavebuli meTodebiT tefaqtebis, ekofaqtebis da ganamarxebuli masa­
organizmis sikvdilis drois dasadgenad ikvleven lis analizisgan, radgan SeuZlebelia laborato­
garemomcvel qvebs. garda amisa, organizmTan dakav­ riebSi maTi gadatana (ix. Cven mier adre ganxiluli
Sirebuli florisa da faunis Seswavlis safuZvelze kerebis SemTxveva). amitom maT iseTive analizs ver
ikvleven uZveles garemomcvel bunebriv pirobebs. CavutarebT, rogorsac artefaqtebs, ekofaqtebsa
primatebis evoluciis amsaxveli masalis umete­ da ganamarxebul masalas. miuxedavad amisa, arqe­
sobas warmoadgens kbilebi. sxeulis nawilebidan ologebma SeimuSaves mTeli rigi saSualebebisa,
swored igi aris umetesad Semonaxuli (ybebTan romlebic maT uflebas aZlevs komponentebi savele
erTad). cxovelebi erTmaneTisgan gansxvavdebian pirobebSi Seiswavlon. maT Soris upirvelesia ruka­
denticiiT – kbilebis raodenobiT, tipiT, zomiTa ze detaluri datana, rac, Cveulebriv, topografis
da ganlagebiT. denticia gvaZlevs evoluciuri adgilze miyvanis saSualebiT xdeba. TiToeuli kom­
damokidebulebis gasaRebs, radgan erTnairi evolu­ ponentis Sesaxeb keTdeba uamravi Canaweri, romle­
ciuri istoriis mqone cxovelebs xSirad kbilebis bic asaxavs ara marto imas, Tu ras warmoadgens kom­
msgavsi struqtura aqvT. magaliTad, arc erT mai­ ponenti, aramed imasac, Tu masTan dakavSirebuli ra
muns, Tanamedrovesa Tu gadaSenebuls, ara aqvs or arqeologiuri masala aRmoCnda mis irgvliv. es in­
saWrel kbilze meti ybis TiToeul meoTxedSi. es formacia ikribeba geografiuli sainformacio sis­
niSani, sxvebTan erTad, ganasxvavebs primatebs dan­ temebs meSveobiT (GIS), romelic saSualebas aZlevs
arCeni ZuZumwovrebisgan, romelTac ybis TiToeul arqeologebs Seadginon Zeglze arsebuli komponen­
meoTxedSi sami saWreli kbili aqvT. denticia infor­ tebis ruka da gaaerTianon iqve aRmoCenil arqeolo­
macias gvaZlevs agreTve cxovelis zomasa da imaze, giur masalasTan. am saxis informaciis gaerTianebis
Tu riT ikvebeboda igi. magaliTad, Tanamedrove pri­ Sedegad arqeologiur oqmebSi SeiZleba gamoaSkara­
vdes is kanonzomierebebi, romlebic mogviTxrobs
matebis erTmaneTTan Sedareba gveubneba, rom xilis
warsulSi adamianTa saqmianobaze.
mWamel primatebs kbilis brtyeli da momrgvalebu­
imis TvalsaCino magaliTi, Tu rogor SeuZlia kom­
li gvirgvinebi aqvT, gansxvavebiT foTlisa da mwer­ ponentebSi aRmoCenil kanonzomierebebs mogviTxros
is mWamelTagan, romelTa kbilebi ufro wawvetebu­ uZvelesi adamianis saqmianobaze, aris reinj siTi
lia. tomografia exmareba paleontologebs kbilis dasavleT-centralur ilinoisSi. adamianebi iq, aTas
struqturis (sisqe da minanqari) aRdgenaSi. amgvari welze metia, cxovroben da am xnis ganmavlobaSi maTi
gamokvleva cxovelTa sakvebis dadgenis saSualeba­ dasaxlebis tipi mniSvnelovnad Seicvala. daaxloe­
sac iZleva: (Teslebisa da Txilis mWamel cxovelebs biT 2300 wlis win isini cxovrobdnen patara sax­
ufro sqeli minanqari aqvT). eleqtronuli mikros­ lebSi, romlebic mrgvali Sida ezos irgvliv iyo
kopia Zvlis zrdis kanonzomierebaTa dadgenis saSu­ aSenebuli. es kanonzomiereba rTuldeboda da TiTq­
alebas iZleva: sxvadasxva saxeobas Zvlis zrdis gan­ mis 700 weli arsebobda. Sida ezo sazogadoebrivi
sxvavebuli kanonzomiereba axasiaTebs. saqmianobis centrs warmoadgenda da SeiZleba sari­
paleontologebs SeuZliaT bevri ram gviTxran tualo daniSnulebisac iyo. daaxloebiT 1000 wlis
cxovelis dgomis manerisa da gadaadgilebis Sesaxeb win es kanonzomiereba dairRva. saxlebi ufro myari
maTi ConCxebis fragmentebis mixedviT. xeze mcxovreb gaxda da ukve swor xazze, rigebad iyo ganlagebuli.
oTxfexebs wina da ukana fexebi daaxloebiT erTi es gulisxmobs radikalur cvlilebas adamianTa so­
sigrZisa aqvT. SedarebiT mokle fexebis gamo, maTi cialur organizaciaSi. kulturaTaSorisi kvlevi­
simZimis centri axlos mdebareobs im totebTan, dan (SedarebiTi kvleva eTnografiuli monacemebis
romlebzec gadaadgildebian. amasTan, maT grZeli, gamoyenebiT) CvenTvis cnobilia, rom iq, sadac mrgva­
mWide TiTebi aqvT rogorc wina, ise ukana fexebze. li samosaxloebia aRmoCenili, sazogadoeba moq­
miwaze mosiarule cxovelebi metad arian Segueb­ medebs rogorc erTiani politikuri da ekonomikuri
ulni swraf gadaadgilebas. amitom maT ufro grZeli organizmi, xolo sadac isini sworxazovnad aris gan­
fexebi da mokle TiTebi aqvT rogorc wina, ise ukana lagebuli, xSirad piriqiT xdeba. reinj siTiSi momx­
fexebze. araproporciuli kidurebi ufro verti­ dari cvlilebebi asaxavs ZiriTadi socialuri da
ekonomikuri RerZis dasustebas da sazogadoebrivi
kalurad mcocavi, mxtomeli da totebze moqanave
gaerTianebidan individualur meurneobaze gadasv­
cxovelebisTvis aris damaxasiaTebeli. vertikalu­
las. es cvlileba, rogorc Cans, qahokiaSi, romelic
rad mcocavsa da mxtomel saxeobebs ufro grZeli da reinj siTidan 15 km. manZilze mdebareobda, didi,
Zlieri wina kidurebi aqvT, totebze moqanave saxe­ centralizebuli sazogadoebrivi erTeulis warmo­
obebs ki _ grZeli ukana kidurebi. marTalia, rbili qmnas ukavSirdeboda. am gaerTianebis gavlenas re­
qsovilebi Cvenamde ver aRwevs, magram ganamarxebuli inj siTis msgavs sazogadoebebze SeiZleba dramatu­
masalidan mainc SeiZleba mniSvnelovani daskvnebis lic daerqvas, radgan Sedegad TiTqmis aTaswliani
gakeTeba. magaliTad, xSirad Zvals emCneva kunTis istoriis mqone social-ekonomikuri struqturis
mimagrebis adgili. Tavis qalis Sida nawili gvaZlevs gardaqmna mohyva.
informacias tvinis proporciebis anu im nawilebis
zomebis Sesaxeb, romlebic gankuTvnilia mxedvelo­ informaciis konteqstSi moTavseba
bis, ynosvis an mexsierebisaTvis. Tavis qala xSirad
informacias ynosvisa da mxedvelobis xarisxis Ses­ Cveni msjelobis Semdeg, SeiZleba iseTi STabe­
axebac iZleva. magaliTad, im cxovelebs, romelTaT­ Wdileba SegeqmnaT, TiTqos arqeologebi da pa­
visac ynosva ufro mniSvnelovania, vidre mxedvelo­ leoanTropologebi artefaqtebs, ekofaqtebs,
ba, ufro didi nestoebi aqvT, Ramis cxovelebs ki _ ganamarxebul masalas da komponentebs ise Seiswav­
Tvalis mozrdili budeebi. lian, rogorc individualur da erTmaneTTan kav­
35

Siris arqmone, ganyenebul obieqtebs. es Zalian Sors gavrcelda an romlebic swrafad gaqra an swrafad
aris simarTlisgan. sinamdvileSi reinj siTis aRwera Seicvala. msoflios sxvadasxva nawilSi SedarebiTi
ufro tipuri arqeologiuri analizis msgavsia. is daTariRebisTvis indikatorebad sxvadasxva arte­
drois paralelurad aerTianebs informacias kom­ faqti da ekofaqti gamoiyenebA. magaliTad, afrikaSi
ponentebis Sesaxeb da midis ganzogadebamde, Tu ro­ stratigrafiuli Tanmimdevrobis aRsadgenad uaR­
gor Seicvala iq mcxovrebi sazogadoebis social­ resad didi mniSvneloba hqonda spiloebs, Rorebsa
uri da ekonomikuri struqtura. Cven amas masalis da cxenebs. sur. 2-3 asaxavs olduvais xeobis strati­
konteqstSi moTavsebas vuwodebT. konteqsti aris grafiul Wrils. es Zalian mniSvnelovani Zeglia,
mimarTebebi artefaqtebsa da sxva masalas Soris. sadac adreuli adamianis ganamarxebuli naSTebi
konteqstis analizi aris is, razec arqeologebi aRmoCnda. am Zeglze stratigrafiuli Tanmimdev­
da paleoanTropologebi muSaoben. artefaqtebi, roba, nawilobriv, ganamarxebuli Rorebis monace­
ekofaqtebi, ganamarxebuli masala da komponentebi mebis mixedviT dadginda. yovel momdevno fenaSi
cal-calke, TavisTavad, SeiZleba Zalian lamazi da Roris gansxvavebuli saxeoba dasturdeboda, ramac
saintereso iyos, magram maTi ~wakiTxva~ istoriis arqeologebsa da paleoanTropologebs saSualeba
aRsadgenad mxolod maTi sxva masalebTan konteqst­ misca moexdinaT fenebis diferenciacia. mas Semdeg,
Si moTavsebiT xdeba SesaZlebeli. rac adgilis stratigrafia dadgindeba, unda mox­
amis sailustraciod warmovidginoT, rom moce­ des ori sxvadasxva ganamarxebuli biosis an kompo­
muli gvaqvs calkeuli asoebis nakrebi: abevilmnnoS. nentis SedarebiTi daTariReba imave an sxva Zeglze
es asoebi aq anbanuri TanmimdevrobiT aris ganlage­ aRmoCenili masTan dakavSirebuli indikatori arte­
buli iseve, rogorc mSvenieri artefaqtebi SeiZleba faqtebis an ekofaqtebis saSualebiT. mTavari gadas­
ganlagdes vitrinaSi – wonisa da rigis mixedviT. ma­ vlebi artefaqtebisa da ekofaqtebis indikatorebSi
gram es ganlageba rames gveubneba? _ arafers. sam­ gansazRvraven epoqebs da geologiuri drois did
agierod, ra moxdeba, Tu gvecodineba raime zogierT monakveTebs.
am asos Soris mimarTebis Sesaxeb – maTi konteqsti? drois am monakveTebis sazRvrebis gamoTvla xde­
ra moxdeba, magaliTad, Tu gvetyvian, rom pirveli ba absuluturi daTariRebis saSualebiT, romelsac
aso, romelic vipoveT, aris m, rom Semdeg ipoves i da Semdeg seqciaSi aRvwerT.
n, magram ukuRma TanmimdevrobiT, rom o ipoves l- im SemTxvevaSi, Tu Zegli dazianebulia, srtati­
sa da b-s Soris da rom i n-sa da S-s Soris iyo? imis grafiis mixedviT misi daTariReba mizanSewonili ar
codna, Tu ra konteqstSi iyo napovni TiToeuli iqneba, radgan SesaZloa, sxvadasxva periodis masala
aso, gvkarnaxobs, rom asoebi unda ganlagdes Semde­ erTmaneTSi iyos areuli wylis nakadebis an qaris
gnairad: mniSvneloba. swored mniSvnelobas aniWebs gamo an SesaZloa, mewyerma zemodan ufro gviandeli
konteqsti artefaqtebs, ekofaqtebs, ganamarxebul fena moaqcios. dazianebul Zeglze erTmaneTSi areu­
masalas da komponentebs. li ganamarxebuli masalis dasaTariReblad SesaZle­
belia qimiuri meTodis gamoyeneba.
masalis daTariReba ganamarxebuli cxovelebis Zvlebis dasaTariRe­
blad gamoiyeneba sami saxis qimiuri meTodi: ftoris,
artefaqtebisa da sxva masalis konteqstSi Cadebis uranisa da azotis. es meTodebi zogjer saerTo sax­
umniSvnelovanesi nawilia maTi swor qronologiur eliT `F-U-N trio~ moixsenieba. samive meTodi erT
CarCoSi moTavseba. magaliTad, primatebis evolu­ ZiriTad principzea dafuZnebuli: Zvlebi da kbile­
ciis istoriis rekonstruqciisaTvis aucilebelia bi miwaSi yofnis periodSi, qimiuri Semadgenlobis
primatebis ganamarxebuli naSTebis asakis codna. TvalsazrisiT, mcire cvlilebas ganicdis, rac im
adre daTariRebis erTaderT meTods SedarebiTi adgilis gruntis wylebis mineralebis SemcvelobaSi
daTariReba warmoadgenda. ukanaskneli 45 wlis gamoixateba, sadac es cxovelebi arian damarxulni.
ganmavlobaSi daiwyo mniSvnelovani winsvla abso­ gruntis wyali ftors Seicavs da amitom, rac ufro
lutur daTariRebaSi, rac primatebis evoluciis Zvelia ganamarxebuli organizmi, ftoris miT ufro
adreuli fazebis masalis daTariRebisaTvis saWiro meti Semcveloba eqneba. ftoris msgavsad, gruntis
teqnologiebis ganviTarebas mohyva. SedarebiTi wylis SemadgenlobaSi uranic Sedis da am SemTxveva­
daxasiaTeba aRniSnavs calkeuli nivTis an masalis Sic, rac ufro Zvelia ganamarxeba, miT ufro met
daTariRebas sxva nivTebTan an masalasTan Sedarebis urans Seicavs igi. azotis SemTxvevaSi, piriqiT xde­
gziT. absoluturi anu qronometruli daTariReba ba: rac ufro Zvelia ganamarxeba, miT nakleb azots
gamoiyeneba calkeuli nivTis an masalis realuri Seicavs igi. aqedan gamomdinare, ufro Zveli Zvlebi
asakis dasadgenad. met ftorsa da urans da nakleb azots Seicavs, vidre
SedarebiT axlebi.
magram F-U-N testTan dakavSirebiT SeiZleba war­
SedarebiTi daTariRebis meTodebi
moiqmnas problema imis gamo, rom Zvlebi asaxavs Ca­
marxvis adgilebis gruntis wylebis mineraluri Sed­
daTariRebis yvelaze adreuli da yvelaze xSir­
genilobis suraTs. mineralebis maRali Semcvelobis
ad gamoyenebuli meTodia SedarebiTi daTariReba,
adgilze aRmoCenil 30 milioni wlis winandel Zvlebs
romelic stratigrafiazea damyarebuli. strati­
SeiZleba ftoris igive Semadgenloba aRmoaCndes,
grafia Seiswavlis sxvadasxva kldovani an niada­
rac mineralebis dabali Semcvelobis adgilze aR­
govani fenis ganlagebis Tanmimdevrobas (ix. sur.
moCenil 50 milioni wlis winandels. amitom, qimiuri
2-3). ufro Zveli fenebi, sazogadod, SedarebiT
SedarebiTi daTariRebis meTodebis gamoyeneba erT­
axal fenebze Rrmad anu ufro dablaa ganlagebuli.
maneTisgan didi manZiliT daSorebuli ZeglebisTvis
stratigrafiuli Tanmimdevrobis dasadgenad da
misaRebi ar aris. F-U-N testireba Semoifargleba
axal aRmoCenaTa SedarebiTi daTariRebisTvis in-
mxolod erTi da imave an mezobel Zeglebze mopove­
dikatori artefaqtebi an ekofaqtebi gamoiyeneba.
buli masalis dasaTariReblad.
indikatori artefaqtebi an ekofaqtebi warmoad­
qimiuri SedarebiTi daTariRebis yoveli meTodi
gens adamianis mier damzadebul nivTebs an adamia­
calke gamoyenebisas mxolod calmxriv Sedegs iZl­
nis mier datovebul cxovelur an mcenareul nar­
eva, samive maTganis erTad, SeTanxmebulad gamoy­
Cenebs, romlebic drois mokle periodebSi farTod
36

olduvais mTavari xeobis I-IV stratigrafiuli fenebi


yuradReba miaqcieT stratigrafiuli fenebis rTul Semadgenlobas – ToToeuli maTgani qvisa da miwis ramdenime fenas Seicavs. indeqsurma ganamarxebulma masalam (Rorebi), kalium-
argonis daTariRebasTan erTad mecnierebs saSualeba misca, gamoeyoT Zeglis oTxi stratigrafiuli fena, romlebic adamianis am adgilze arsebobis oTx periods Seesabameba.
37

eneba ki Zalze efeqturia. calke yvelaze sarwmuno ia organizmi anu ganvsazRvroT, ramdeni C14 darCa
uranis testia. igi ar miekuTvneba mxolod Sedar­ organizmSi da aqedan gamomdinare, ramdenad Zvelia
ebiTi daTariRebis meTodebs. sxvadasxva depozitSi igi, an unda gamovTvaloT gacemuli beta radiaciis
aRmoCenil ZvlebSic ki daZvelebasTan erTad radi­ raodenoba SefardebiT grami/wuTSi an Sesaswavl
aqtiuroba garkveuli TanmimdevrobiT izrdeba. imis nimuSSi 14c -is raodenobis gasazomad nawilakebis
gamo, rom urani radiaqtiuri elementia, testirebi­ amaCqarebeli gamoviyenoT. Tanamedrove 14c erT gram
sas misi gazomva ar moiTxovs nimuSis dazianebas. ami­ masalaze erT wuTSi daaxloebiT 15 beta radiacias
tom amgvar tests, sxvebTan SedarebiT, garkveuli gamoyofs, anu 5730 wlis asakis masala gamoyofs am
upiratesoba aqvsA. raodenobis mxolod naxevar (14c -is daSlis peri­
odis naxevari) raodenobas erTi grami masalidan
daTariRebis absoluturi erT wuTSi. ase rom, Tu romelime organizmis nimuSi
gamoyofs 7,5 radiacias erTi gramidan erT wuTSi,
rac Tanamedrove 14c-is naxevaria, am organizmis asa­
anu qronometruli meTodebi
ki 5730 weli unda iyos. aseve, imis gamo, rom nimuSSi
absoluturi daTariRebis mravali meTodi radi­ 14c-is raodenoba droTa ganmavlobaSi klebulobs,
aqtiuri izotopis daSlazea damyarebuli. imis gamo, misi atomebi SeiZleba gatardes nawilakebis amaCqa­
rom daSlis siCqare cnobilia, xdeba nimuSis TariRis rebeli wonis mixedviT gasacalkeveblad (SedarebiT

arqeologebi aTvaliereben gasaTxrel ke­


dels nipurSi, erayi. kedelSi Cayolebuli
sqeli TeTri zoli Senobis baTqaSiani iata­
kis fena. iatakze aRmoCenili nivTebi imave
droiT TariRdeba, mis qveS napovni nivTebi ki
ufro adreul periods miekuTvneba. warmod­
genili magaliTi stratigrafiis saSualebiT
daTariRebis TvalsaCino nimuSia

dadgena SesaZlo cdomilebis gaTvaliswinebiT. msubuqi C12 aqseleracias ufro swrafad ganicdis,
radionaxSirbadis meSveobiT daTariReba. ra- vidre ufro mZime C14) da TiToeuli maTganis raode­
dionaxSirbadis, anu naxSirbad14 (14c) meTodi noba gaizomos. am meTods AMS (aqseleratoris masis
erT-erTi yvelaze popularulia absoluturi da­ speqtrometria) ewodeba da ufro zustia, vidre beta
TariRebis sxva meTodebs Soris. igi dafuZnebulia radiaciis meTodi da amasTan, masalis Zalian patara
principze, rom yoveli cocxali organizmi Seicavs nimuSs saWiroebs da SeuZlia 80000 wlamde asakis ni­
radiaqtiuri naxSirbadis (naxSirbad14 14c) garkveul muSebis daTariReba.
raodenobas. radiaqtiuri naxSirbadi warmoiqmneba radionaxSirbaduli meTodis sizuste Semowmda
azot-14-is kosmosur sxivebTan urTierTqmedebis mkvdari zRvis niJarebsa da egvipturi samarxis xis
Sedegad, haeridan mcenareebis mier Seiwoveba da nawilebze, romelTa TariRebi winaswar iyo cnobili.
aqedan cxovelTa organizmSi xvdeba (ix. sur. 2-4). analizis Sedegebi savsebiT daemTxva istoriul in­
sikvdilis Semdeg, organizmSi meti radiaqtiuri nax­ formacias.
Sirbadi aRar xvdeba, arsebuli raodenoba ki iSleba Termoluminescenturi daTariReba bevri min­
nela, magram Tanabari siswrafiT da kvlav azot- erali gaTbobisas sinaTles gamoscems (Termolumi­
14-ad gardaiqmneba (daSlaSi vgulisxmobT, rom 14c nescencia) zogjer manamdec, sanam Zalian gacxel­
gascems beta radiaciis gansazRvrul raodenobas deba. es civi sinaTle modis gaTbobis dros `gareSe~
wuTSi). naxSirbadis daSlis siswrafe _ misi daSlis eleqtronebis gaTavisuflebis Sedegad, romlebic
periodis naxevari cnobilia – 5730 weli. sxvanairad mineralebis kristalur struqturaSi iyo momwyv­
rom vTqvaT, organul sxeulSi 14c -is Tavdapirveli deuli. Termoluminescenturi daTariReba iyenebs
raodenobis naxevris daSla xdeba misi sikvdilidan Semdeg princips: Tu obieqts maRali temperatu­
5730 wlis gasvlis Semdeg. meore naxevris daSlas ris romelime wartilamde gavaTbobT, magaliTad,
kidev 5730 weli sWirdeba da a.S. daaxloebiT 50000 Tixis qoTnis gamowvisas, xdeba yvela damwyvdeuli
wlis Semdeg organizmSi darCenili 14c imdenad mcire eleqtronis gaTavisufleba, romelsac igi adre
raodenobis iqneba, rom mis mixedviT daTariReba Seu­ Seicavda. droTa ganmavlobaSi sagani kvlav gaagrZe­
Zlebeli gaxdeba. rom gavigoT, ramdeni xnis mkvdar­ lebs garemomcveli radiaqtiuli elementebidan
38

14
C

14CO
2

ß-
14C 14N

t1/2 = ca. 5700 years

c
naxSirbad 14 cikli

eleqtronebis mierTebas (kaliumi, Toriumi, urani­ bs gaTbobas, rac masalisTvis SeiZleba damRupveli
umi). testirebisas obieqtidan gamoyofili Termo­ aRmoCndes.
luminescenciis raodenoba mecnierebs saSualebas paleomagnituri daTariReba. nebismieri
aZlevs, gamoiTvalon misi asaki im SemTxvevaSi, Tu mTis qanis formireba miwis uZveles magnitur velze
cnobilia, ra saxis radiacias iRebda igi garemodan kvals tovebs. Tu am informacias davamatebT imasac,
(magaliTad, niadagi Tixis qoTnis povnis adgilas). rom dedamiwis magnituri veli bevrjer Seicvala, mi­
Termoluminescenturi daTariReba efeqturia vxvdebiT, rom kldeebze SemorCenili geomagnituri
uZvelesi keramikis, aguris, kramitis, terakotisa da velis diagramebis daxmarebiT SesaZlebelia kldee­
maRal temperaturaze damzadebuli sxva obieqtebis bSi arsebuli ganamarxebuli masalis daTariReba.
daTariRebisas. am meTodis gamoyeneba SeiZleba, paleomagnituri daTariReba kldeebis asaks maTSi
agreTve gamomwvari kaJis iaraRis, keris qvebis, lav­ arsebuli geomagnituri velis diagramebis Tanmim­
isa da laviT dafaruli sagnebis, meteoritebisa da devrobis mixedviT adgens. paleomagnituri meTodi
meteoris kraterebis dasaTariReblad. absoluturi daTariRebis meTodi ar aris, magram
daTariReba eleqtronuli spinuri rezonan- drois geomagnituri periodebi absoluturad aris
sis saSualebiT. eleqtronuli spinuri rezonansi daTariRebuli qvemoT aRweril (kalium-argonis)
iseve, rogorc Termoluminescenturi daTariReba, daTariRebasTan dakavSirebiT. paleomagnituri da­
aRricxavs garemomcveli radiaqtiuri garemodan TariRebis saSualebiT SesaZlebeli gaxda primatebis
mierTebuli eleqtronebis raodenobas, magram Ta­ naSTebis daTariReba eocenidan moyolebuli mioce­
vad meTodi gansxvavebulia. dasaTariRebel masalas namde, romelTa asakia 55 milioni wlidan 5 miliard
gaatareben cvalebad magnitur velSi da pouloben wlamde.
sacdeli masalis mier STanTqmuli mikrotalRebis dedamiwis magnituri veli ara marto icvleba, ar­
speqtrs. eleqtronuli spinuri rezonansis meTodi amed misi polusebic mudmivad (Tumca nela) icvlis
gansakuTrebiT mosaxerxebelia organuli masalis mdebareobas. dadgenilia Crdilo polusis gadaadg­
(Zvali, niJara) dasaTariReblad, radgan ar saWiroe­ ileba uaxloes warsulSi, rac arqeologebs zogi­
39

Tanamedrove gamokvlevebi da problemebi


arsebobs Tu ara evoluciaSi sworxazovani mimarTulebebi?
1800-iani wlebis bolos, adreuli evolucionistebi im kulturebiT, romlebic ~ar­
anTropologiis ganviTarebis amtkicebdnen. magram Tu kaco­ qeologiuri tradiciebis mi­
adreul safexurze, eduard briobis istorias Tvals ga­ moxilvis~ mixedviT TxuTmeti
tailorisa da henri morganis vadevnebT, davinaxavT, rom zogi aTas welze metis ar iyo. man
msgavs Teoretikosebs Soris ram myari TanmimdevrobiT icv­ gazoma kulturaTa ganviTa­
gavrcelebuli iyo Sexeduleba, leba. magaliTad, mosaxleoba rebis done ~preistoriis encik­
rom kultura viTardeba erT­ gaizarda, teqnologia garTul­ lopediaSi~ mocemuli informa­
gvarovani, progresuli meTo­ da da adamianTa umravlesoba ciis mixedviT.
diT. iTvleboda, TiTqos saxelmwifo sazogadoebebSi peregrinma moipova imisi
sazogadoebaTa umetesoba gan­ cxovrobs. aSkaraa, rom arse­ Zlieri mtkicebuleba, rom kul­
viTarebis erTnair safexurebs bobs kulturuli evoluciis turaTa regularuli ganviTa­
gadioda da sabolood msgavs garkveuli sworxazovani mimar­ reba daiwyo TxuTmeti aTasze
Sedegs aRwevda. adre evolu­ Tulebebi. asea Tu ara? rogor meti wlis win. am CarCoSi mo­
ciis mkvlevrebs egonaT, rom gavarkvioT? Tavsebul suraTze es tenden­
evropeli da evropuli warmo­ am saxelmZRvanelos mesame cia grafikulad aris gadmoce­
Sobis kulturis qveynebi evo­ avtori (piter peregrini) am muli. horizontalur skalaze
luciis umaRles safexurze, sakiTxs kroskulturuli kvle­ aRniSnulia kulturaTa Tari­
sxva danarCeni kulturebi ki vis kuTxiT miudga. man gadaw­ Rebi, dawyebuli Cveni droi­
ufro dabal safexurze idgnen. yvita, daedgina, sayovelTaod dan (marcxniv), xolo marjvniv
istoriuli partikularizmis ganviTarda Tu ara droTa ganma­ gadaadgilebisas mivdivarT
skolis TvalsaCino warmomad­ vlobaSi kultura. amisTvis mas warsulisaken. vertikalur ska­
geneli franc boasi uaryofda sWirdeboda kulturaTa jgufi, laze moTavsebulia kulturis
azrs, rom adamianTa kulturebs romelic asaxavda dedamiwaze sirTulis maCvenebeli qulebi.
universaluri kanonebi mar­ arsebuli yvela kulturis gan­ suraTidan aSkarad Cans, rom
Tavda. istoriuli partiku­ viTarebas xangrZlivi drois drois msvlelobasTan erTad
larizmis warmomadgenlebi manZilze. sabednierod, orive kulturis sirTulis qulebi
amtkicebdnen, rom kulturuli maTgani arsebobda. kulturis matulobs. ra Tqma unda, aseT
niSan-Tvisebebi im gansazRvru­ ganviTarebis donis sazomi Se­ matebas statistikurad didi
li sazogadoebis konteqstSi muSavebuli iyo anTropolog mniSvneloba aqvs, Tumca isic
unda Seswavliliyo, romelSic jorj piter merdokis mier im gasagebia, rom es zrda ar SeiZle­
warmoiSvnen. boasi xazs usvamda, gansxvavebaTa Sesaswavlad, rom­ ba sayovelTao iyos. zog kul­
rom aucilebeli iyo, rac Sei­ lebic cnobili eTnografiuli turas qulebis dabali maCvene­
Zleba, meti monacemis Segrove­ kulturebis ganviTarebaSi ar­ beli hqonda warsulSi, zogs ki
ba calkeuli sazogadoebebis sebobda. sazomi emyareba kul­ dabali maCvenebeli dRes aqvs.
Sesaxeb, rac anTropologiuri turis aT sxvadasxva damaxasi­ es imas niSnavs, rom yvela kul­
saqmianobis mTavar miznad iqca. aTebel niSans. maT Soris aris: tura erTnairad ar icvleba.
Tumca, evolucionizmi adreul teqnologia, ekonomika, poli­ magram cifrebi gviCvenebs, rom
evolucionistebTan erTad ar tikuri sistema, mosaxleobis droTa ganmavlobaSi kacobrio­
momkvdara. magaliTad, 1960-ian simWidrove da a.S. peregrinma bis kulturas zogadad ganvi­
wlebSi marSal salinsi da el­ amocana gaamartiva, rom ufro Tarebis tendencia aqvs. ratom?
man servisi gamoyofdnen evo­ mosaxerxebeli gamxdariyo ar­ amaze pasuxs ver gagcemT, magram
luciuri procesis or tips: qeologebisTvis cnobili kul­ Cveni azriT, es SesaniSnavi kiTx­
specifikuri evolucias, ro­ turebisaTvis gamosayeneblad vaa, romelze dafiqrebac namd­
melic gansazRvrul sazoga­ da Semoifargla Zveli samyaros vilad Rirs am wignis bolomde
doebaSi mimdinare gansazRvrul wakiTxvis Semdeg.
cvlilebebs exeboda da zogad
evolucias. zogadi evolu­ 40
cia exeba `umaRlesi~ formebis
mTavar tendencias – gadaas­
wros ufro `dabal~ formebs, 30
Complexity scale

magram ar gulisxmobs imas, rom


yvela sazogadoeba `umaRlesi~
20 damokidebuleba
formebisken moZraobis pro­ kulturis ganviTarebasa
cesSi zustad erTsa da imave Rsq = 0.2412 da dros Soris.
safexurebs gadis. miuxedavad ganviTarebis skala
10
amisa, anTropologebi didad
ar iziareben sworxazovani TariRebi wlebis mixedviT
evoluciis ideas, iqneb _ imis dRemde. kulturaTa
0 ganviTarebis masStabi
gamo, rom es idea jer kidev aso­
0 2,000 4,000 6,000 8,000 10,000 12,000 14,000 16,000 droTa ganmavlobaSi
cirdeba evropelebis upirate­ gaizarda.
Date in years before present
sobis TeoriasTan, romelsac
40

erTi arqeologiuri komponentis daTariRebis sa­ pebTan Sefardebas iyeneben ganvlili drois dasad­
Sualebas aZlevs. rodesac miwa, qva an liToni maRal genad. Torium-uranis Sefardeba gamoiyeneba iseTi
temperaturamde cxeldeba, is dneba da misi Semad­ Zeglebis daTariRebisas, rogoric 300 aTasi wlis
geneli molekulebi dadamiwis magnituri velisken winandeli gamoqvebulebia, maTSi kalium-argonis
miemarTeba. gacivebis Semdeg molekulebi am mdgo­ meTodiT daTariRebisTvis aucilebeli vulkanuri
mareobaSi rCeba, ris Sedegadac Cndeba dedamiwis qanebi dafiqsirebuli ar aris. evropuli gamoqvab­
magnituri polusebisken mimarTuli isrismagvari ulebis (germania, ungreTi da uelsi) binadari Homo
warmonaqmnebi. rodesac arqeologi poulobs keras, sapiens-is daTariReba swored am meTodiT moxda. ar­
sameTuneo Rumels, liTonis saxelosnos an sxva adg­ sebobs uraniumiT daTariRebis sxvadasxva tipi, rac
ils, sadac miwa, qva an liToni dnobis wertilamde gansazRvruli izotopebis raodenobebis Sefarde­
xurdeboda da Semdeg iqve civdeboda, SeuZlia am bas ukavSirdeba.
masalis nimuSi aiRos, zustad Caiweros misi mde­ uranis gaxleCis meTodi uranis gaxleCis
bareoba dedamiwis dRevandeli magnituri velis md­ meTodi ganamarxebuli biosis absoluturi asakis
gomareobis gaTvaliswinebiT da Semdeg gazomos misi dadgenis kidev erTi saSualebaa. K-Ar meTodis ms­
magnituri veli laboratoriaSi. gansxvaveba dedami­ gavsad, es meTodic ganamarxebuli biosis Semcveli
wis Tanamedrove magnituri velis mimarTulebasa da depozitis Tanadroul mineralebs aTariRebs da
masalaSi dacul monacemebs Soris gamoiyeneba masa­ warsulSi maRali temperaturis warmomSobi movle­
lis dnobisa da gacivebis drois amosacnobad. nis (mag. vulkanis amofrqveva) arsebobas moiTxovs.
kalium-argonisa da argon-argonis Mmagram dasaTariRebel nimuSTa tipebi, rogoricaa,
daTariRebis meTodebi kalium - 40 (40K) warmoad­ magaliTad, broli, mina da uraniT mdidari mravali
gens kaliumis radiaqtiur formas, iSleba dadgeni­ minerali, ufro mravalferovania, vidre am meTodis
li siswrafiT da warmoqmnis argon - 40(40Ar)-s. 40K-s gamoyenebiT aris SesaZlebeli. asakobrivi diapa­
daSlis periodis naxevari cnobili sididea, amitom zoni, romelsac es meTodi, K-Ar meTodis msgavsad,
SesaZlebelia kaliumis Semcveli masalis daTari­ moicavs, Zalze vrcelia _ 20-dan 5 miliard wlamde.
Reba imis mixedviT, Tu ra raodenobis 40Ar-s Seicavs ras gulisxmobs uraniumis gaxleCis meTodi? is
40K-s garkveuli raodenoba. kalium 40K-s daSlis pe­ zemoT CamoTvlil meTodebs Soris umartivesia da
riodis naxevari Zalian grZelia – 1330 milioni weli. gulisxmobs im xazebis anu bzarebis raodenobas, rom­
es niSnavs, rom kalium-argonis (K-Ar) daTariReba lebic nimuSze uraniumis atomebis afeTqebis msgavsi
5000 wlidan 3 miliard wlamde asakis nimuSebis da­ gaxleCis Sedegad Cndeba. mecnierebisTvis cnobilia,
TariRebisTvis gamodgeba. rom 238U, uranis yvelaze gavrcelebuli izotopi,
K-Ar meTodi gamoiyeneba kaliumiT mdidari iSleba nela, magram mudmivi siCqariT. amgvar daSlas
kldovani mineralebis dasaTariReblad, magram ar spontanuri gaxleCis forma aqvs da yoveli amgvari
gamodgeba am kldeSi napovni ganamarxebuli bio­ gaxleCis Semdeg nimuSze Cndeba imdenad patara bza­
sisTvis. Zalian maRali temperatura, rogoric aris rebi, romelTa danaxva saTanado qimiuri damuSavebis
vulkanis amofrqvevis dros, masalidan arsebuli Semdeg mxolod mikroskopiT aris SesaZlebeli. nimu­
argonis srul gamodevnas iwvevs. amitom, argonis Sis asakis dasadgenad unda moxdes bzarebis raode­
mTeli raodenoba, romelic radiaqtiuli kaliumis nobis daTvla da maTi Sefardeba nimuSis uranis Sem­
daSlis Semdeg grovdeba, pirdapir aris dakavSire­ cvelobasTan.
buli drois im raodenobasTan, romelic vulkanuri am meTodis gamoyeneba moxda samxreT afrikaSi,
amofrqvevis Semdeg gavida. amgvari daTariReba Za­ tanzaniaSi mdebare olduvais xeobis I Sris daTari­
lze mosaxerxebeli iyo aRmosavleT afrikaSi, sadac Rebisas, sadac adamianTa winaprebis adreuli naSTe­
vulkanuri amofrqvevebi xSirad xdeboda miocenis bi aRmoCnda. am meTodma daadastura K-Ar meTodiT
Semdeg, romelic 24 milioni wlis win daiwyo. Tu da­ miRebuli adrindeli gamoTvlebi, romlebic Zeglis
saTariRebeli masala kaliumiT mdidari ar aris, an asaks daaxloebiT 2 milioni wliT gansazRvravda. is,
garemos maRali temperaturis gamomwvevi movlenebi rom uranis gaxleCisa da K-Ar meTodebi sxvadasxva
ar Sexebia, daTariRebis sxva meTodebi gamoiyeneba. teqnologias iyeneben da Secdomis sxvadasxva xarisxi
erT-erTi sirTule, rac K-Ar meTods sdevs Tan, aqvT, maT mier erTmaneTis Semowmebis saSualebas
aris is, rom kaliumisa da argonis raodenobebis iZleva. rodesac ori meTodi erTi mizniT moqmedebs,
gazomva sxvadasxva kldovani masalidan unda moxdes. Sedegad sando informacias viRebT.
mkvlevrebma unda gaiTvaliswinon, rom kaliumi da sxva meTodebi daTariRebis zemoT CamoTvlili
argoni erTi da imave fenis yvela nimuSSi erTnairi meTodebi arqeologiasa da anTropologiaSi yvelaze
SemcvelobiT aris mocemuli. mecnierebma SeZles am gavrcelebulTa ricxvs miekuTvneba, magram arsebobs
problemis gverdis avla daTariRebis axali meTodis mravali sxva meTodic. amasTan, yoveldRiurad axali
_ 40Ar-39Ar-is SeqmniT. 40Ar raodenobis gazomvis meTodebi iqmneba. magaliTad, obsidianis qvis iara­
Semdeg birTvuli reaqtoris saSualebiT xdeba ar­ Ris daTariReba zog SemTxvevaSi qvis Txeli fenis
gonis meore tipis _ 39Ar-is kaliumad gardaqmnA. ase, (hidraciuli fenis) mixedviT xdeba, romelic droTa
rom kalium-argonis Sefardebis dadgena ukve erTi ganmavlobaSi zedapirze mdebare da haeris zemoq­
da imave nimuSiT xdeba SesaZlebeli. medebis qveS arsebul obsidians faravs. Sesabamisad,
uranis rigis daTariReba ori tipis uranis – 235U uZvelesi adamianis kedlis mxatvrobac (kldeze Ses­
da 238U-s sxva izotopebad (rogoricaa 230Th, Toriumi) rulebuli) da kldeze nakveTi an nakawri figure­
daSla warmatebiT gamoiyeneba iseT Zeglebze, sadac bic, xSirad patiniT ifareba. Zvlebis daTariReba
Homo Sapiens (Tanamedrove adamiani) aRmoCnda, gansa­ zogjer dnm-is daSlis siCqaris (romelic, rogorc
kuTrebiT ki iseT gamoqvabulebSi, sadac stalagmite­ radiaqtiuli izotopebis daSla, temperaturisa da
bi da kalcitis sxva formebi warmoiqmneba. imis gamo, tenianobis stabilur pirobebSi dadgenili wesiT
rom gamoqvabulebSi mJonavi wyali, Cveulebriv, Sei­ mimdinareobs) gazomvis safuZvelze xdeba. es da mra­
cavs urans da ara Toriums, kalcitis warmonaqmnebi vali sxva meTodi arqeologebsa da paleoanTrop­
iTviseben urans. urani sxva izotopebad (rogoricaa ologebs daTariRebisTvis saWiro iaraRis arCevanis
Torium-230, 230Th) daSlas cnobili siswrafiT iwyebs. did saSualebas aZlevs.
swored am izotopebis raodenobis uranis izoto­
41

arqeologiuri kvlevis Sedegebi orebic dRes varT. am mizniT arqeologia da paleo­


anTropologia erToblivad cdiloben, upasuxon
ra unda gaakeTon arqeologebma da paleoanTro­ anTropologiis yvelaze mniSvnelovan kiTxvas: ras
pologebma kvlevis procesis dasrulebis Semdeg? ra niSnavs iyo adamiani?
aris arqeologebis mTavari mizani? qvemoT mocemu­
lia ramdenime pasuxi am kiTxvebze.
arqeologiuri kvlevis erT-erTi mizania, mogvces
warsulis aRweriloba an scados misi rekonstruqcia.
am wignSi ganxiluli sakiTxebis umetesoba swored am
mizans emsaxureba. arqeologebi cdiloben, aRadgi­ Sejameba
non, rogor cxovrobdnen adamianebi garkveul dros,
1. warsuls masalis oTxi ZiriTadi wyaros saSuale­
Tu adgilas da rogor icvleboda maTi cxovrebis
biT Seiswavlian. esenia: artefaqtebi, ekofaqtebi,
stili. maTi interesis sagania, agreTve, mocemul ganamarxebuli biosi da komponentebi.
adgilze sxva kulturebis Semosvla da arsebuli 2. Zeglebi aris adgilebi, sadac warsulis naSTe­
kulturebis gadaadgileba. sxvadasxva kulturaTa bia aRmoCenili da daculi. Zeglebis aRmoCena
istoriis Camoyalibebas da droTa ganmavlobaSi xdeba adgilis fexiT Semovlis da Soridan dak­
maTSi momxdar cvlilebebs kulturis istoria ewo­ virvebis meTodebiT. artefaqtebis, ekofaqtebis,
deba. 1950-ian wlebamde swored kulturis istoriis ganamarxebuli biosisa da komponentebis miwidan
Seswavla iyo arqeologebis ZiriTadi mizani. amoReba xdeba gaTxrebis saSualebiT.
arqeologiuri kvlevis meore ZiriTadi mizani, 3. warsulis Sesaxeb informacia moipoveba Zeglebze
gansakuTrebiT ki 1950-iani wlebis Semdeg, adamianis arsebuli masalis analiziT. mniSvnelovan infor­
evoluciisa da saqmianobis Sesaxeb sxvadasxva Teor­ macias iReben aRmoCenili nivTis zomis, formisa
iis Seswavla da gadamowmeba gaxda. arqeologebis da Semadgenlobis Seswavlis Sedegad. Tavad masa­
interesis sferoSi momxdari es cvlileba, nawilo­ lis mopoveba Seswavlis TviTmizani ar aris. mniS­
briv, gamoiwvia warsulis Sesaxeb codnis gafarTove­ vnelovania is konteqsti, romelic arsebobs ar­
bam – moxda kulturis istoriis Seswavla mraval tefaqtebs, ekofaqtebs, ganamarxebul biossa da
sxvadasxva teritoriaze. garda amisa, es cvlileba komponentebs Soris da romelic arqeologebsa
anTropologiis winsvlamac ganapiroba. 1950-ian da paleoanTropologebs saSualebas aZlevs, war­
wlebamde amerikul anTropologiaSi dominirebda suls Suqi mohfinon.
mimdinareoba ~istoriuli partikularizmi~, ro­ 4. arqeologiuri masalis konteqstSi moTavseba
melic adamianTa Soris kulturul sxvadasxvaobas xels uwyobs mis zust daTariRebas. am mizniT
gansazRvrul kulturebSi momxdari specifikuri gamoiyeneba daTariRebis uamravi meTodi. Sedar­
istoriuli movlenebiT xsnida. istoriuli parti­ ebiTi daTariReba iTvaliswinebs arqeologiuri
kularizmis msgavsad, kulturis istoriis mizanic masalis daTariRebas msgavs, ukve daTariRebul
istoriuli movlenebis Seswavla iyo. masalasTan SedarebiT. absoluturi daTariRebis
1950-iani wlebis Semdeg anTropologiaSi gaCnda meTodebi arqeologiuri depozitebis an masalis
axali mimdinareobebi, romelTa umetesoba iziareb­ damoukidebel daTariRebas iTvaliswinebs.
da azrs, rom kulturaTa sxvadasxvaobis mTavari 5. arqeologia iTvaliswinebs, rom kulturis isto­
mizezia garemo pirobebi da adamianis mier maTi gam­ ria jer kidev Sesaswavlia da cdilobs, gadaamow­
oyeneba. arqeologia gaxda gasaRebi imis gasagebad, mos arsebuli hipoTezebi kulturuli cvli­
Tu rogor moqmedebda cvlilebebi adamianze. hipo­ lebebis Sesaxeb. misi mTavari mizania adamianTa
TezaTa gadamowmebisa da garemo pirobebis gamoy­ fizikuri da kulturuli evoluciis Seswavla
– rac am wignis mTavari mizanicaa.
enebis Seswavlis erT-erTi mimarTuleba iyo gamokv­
leva sasoflo-sameurneo kulturebis warmoSobis
Sesaxeb, romelsac ganvixilavT kvebis produqtebis sakontrolo kiTxvebi:
warmoebisa da erT adgilas damkvidrebisadmi miZ­
Rvnil TavSi. meore mimarTuleba iyo qalaqebisa da 1. ratom aris konteqsti ase mniSvnelovani arqe­
saxelmwifoebis warmoSobis Seswavla. maTma warmo­ ologiur kvlevaSi?
Sobam radikalurad Secvala adamianis mier garemos 2. ra saxis informaciis miReba SeiZleba qvis isris
gamoyenebis adre arsebuli wesi. am sakiTxs wignSi pirebidan?
calke Tavi eZRvneba. 3. ra faqtorebis gaTvaliswineba unda moxdes da­
hipoTezebis gadamowmebis garda, arqeologias TariRebis meTodis SerCevisas?
gansakuTrebuli roli aqvs _ adamianis kulturuli
da bilogiuri evoluciis ZiriTadi mimarTulebebi­
sa da kanonzomierebebis identificireba da axsna.
rogorc wina TavSi vimsjeleT, kulturaTaSorisi
gamokvlevis mizanic es aris. magram mxolod arqeo­
logias SeuZlia drois ganWvreta da evoluciuri mim­
dinareobebis uSualod Semowmeba. CarCoSi ~arsebobs
Tu ara evoluciaSi sworxazovani mimarTulebebi?~
gadmocemulia mosazreba, rom arsebobs erTaderTi
gza, romliTac arqeologias amgvari xangrZlivi
tendenciebisTvis Suqis mofena SeuZlia. am wignis
momdevno TavebSi Tvals mivadevnebT adamianisa da
kulturaTa evoluciis process maTi saTaveebidan
moyolebuli. rogorc davinaxavT, paleoanTropo­
logia aqcents swored xangrZliv tendenciebsa da
kanonzomierebebze akeTebs, raTa dagvexmaros imis
garkvevaSi, rogor da ratom gavxdiT iseTebi, rog­
42

Tavebis Sinaarsi

 evoluciis evolucia

 bunebrivi gadarCevis
principebi
 memkvidruloba

 cvalebadobis mizezebi

 saxeobaTa warmoqmna

 bunebrivi gadarCeva da
qcevis Taviseburebebi
43

astronomebis gamoTvliT, samyaro daaxloebiT warmodgenas aseTi jaWvis arsebobis Sesaxeb Tan
15 miliardi welia, rac arsebobs, plius-minus ram- axlda rwmena, rom cxovelTa da mcenareTa saxeobebi
denime miliardi. es STambeWdavi istoria ufro gas- ar qreba, radgan jaWvis Semadgeneli yvela rgoli
agebi rom gaexada, karl saganma Seqmna kalendari, erTmaneTTan aris dakavSirebuli da yoveli maTgani
romelic mTel am periods erT weliwadSi atevs. man aucilebelia. ufro metic, gaqrobis cneba Searyevda
gamoiyena skala, romelzec aRniSnuli yoveli 24 dRe adamianTa religiur rwmenas: RmerTis mier Seqmnil
erT miliard wels aRniSnavs, xolo 1 wami _ 475 dRes. arsebaTa mTeli jgufis ubralod gaqroba warmoud-
saganis kalendari iwyeba 1 ianvars `didi afeTqebiT~ geneli iqneboda.
anu samyaros SeqmniT da grZeldeba 1 maiss `irmis cocxal arsebaTa jaWvis Teoria wlebis manZil-
naxtomis~ warmoqmniT; 9 seqtemberi mzis sistemis ze arsebobda, magram filosofosTa, mecnierTa da
Camoyalibebas aRniSnavs, 25 seqtemberi ki dedami- poetTa msjelobis sagnad mxolod XVIII saukunidan
wis Seqmnas. 31 dekembers 22:30 wuTze Cndeba pirveli iqca. amgvarma msjelobam moamzada niadagi evolu-
adamianis msgavsi maimuni. saganis SekumSuli isto- ciis TeoriisaTvis. sainteresoa, rom cocxal ar-
ria saSualebas gvaZlevs, adamianis arsebobis mokle sebaTa jaWvis Teoria evolucias ar gulisxmobs,
monakveTi samyaros arsebobis uzarmazar periods magram Tavad im azrma, rom bunebaSi garkveuli rigi-
SevadaroT. adamianis msgavsi arsebebi am 12-Tviani Toba arsebobda, gamoiwvia mecnierTa meti interesi
periodidan, sul raRac 90 wuTia, rac arseboben! wi- bunebismetyvelebisa da SedarebiTi anatomiis Ses-
namdebare wignSi ganvixilavT `saganis wlis~ mxolod wavlis mimarT, aman ki, Tavis mxriv, evoluciis ideis
bolo ramdenime saaTSi momxdar movlenebs. warmoSobas Seuwyo xeli. adamianebi dainteresdnen
pirveli primatebi daaxloebiT 55-65 milioni adre ucnobi saxeobebiT da ufro metic, didad ar
wlis win gaCndnen. isini iyvnen yvela Tanamedrove gahkvirvebiaT mecnierTa azri, rom adamianebi gan-
primatis winaprebi: maimunebis, adamianis msgavsi mai- viTarebiT maimunebTan axlos dganan. es idea kargad
munebisa da adamianis. adreul primatebs, miuxedavad miesadageboda cocxal arsebaTa jaWvis Teorias:
imisa, xeebze cxovrobdnen Tu ara, Zalian moqnili fiqrobdnen, rom maimunebi, ubralod, naklebad sru-
TiTebi hqondaT da sagnebisTvis xelis CaWideba See- lyofil arsebebad iyvnen Seqmnilni.
ZloT. mogvianebiT, daaxloebiT 35 milioni wlis meTvramete saukunis dasawyisSi cnobilma mec-
win gaCndnen pirveli maimunebi da adamianis msgavsi nierma karl linem (1707-1778) moaxdina mcenareTa
maimunebi. 15 milioni wlis win, adamianis msgavsi da cxovelTa klasifikacia SromaSi Systema naturae,
maimunis gaCenidan 20 milioni wlis Semdeg gaCndnen sadac adamianebi, maimunebi da adamianis msgavsi mai-
adamianis uSualo winaprebi. daaxloebiT 4 milioni munebi (primatebi) erT jgufSi gaaerTiana. line ar
wlis win ki gaCndnen adamianis msgavsi pirveli arse- varaudobda evoluciur kavSirebs adamianebsa da
bebi. Tanamedrove adamianebi ki daaxloebiT asi aTa- primatebs Soris. is im azrs emxroboda, rom yvela
si wlis win gaCndnen. saxeoba RmerTis Seqmnili iyo garkveuli, dadgenili
rogor SeiZleba aixsnas adamianTa biologiuri formiT. amitom, sakvirveli ar aris, rom lines xSir-
da kulturuli ganviTareba? primatebis warmoSobis ad anti-evolucionistad Tvlian. magram misma ier-
da adamianisa da misi kulturis evoluciis istoriis arqiuli klasifikaciis daRmavalma sqemam, romelic
detalebi Sesabamis TavebSia gaSuqebuli, am TavSi ki moicavs saxelmwifos, klasebs, socialur jgufebs,
yuradRebas evoluciis Tanamedrove Teoriis warmo- gvarebs da saxeobebs, mogvca CarCo ideisa, rom ada-
Sobaze gavamaxvilebT da imazec vimsjelebT, rogor mians, adamianis msgavs maimunsa da maimuns saerTo wi-
xsnis es Teoria droTa ganmavlobaSi momxdar cvli- napari hyavdaT. ix. sur. 3-1.
lebebs.

evoluciis evolucia
cocxali arsebebis Sesaxeb tradiciuli dasav-
luri warmodgenebi Zireulad gansxvavdeboda Carlz
darvinis evoluciis Teoriisgan, romelic sxvadasx-
va saxeobis drois xangrZlivi periodebis ganmav-
lobaSi erTimeorisgan warmoqmnas varaudobda. Zv.
w. mexuTe aTaswleulSi berZen filosofosebs pla-
tonsa da aristoteles sjerodaT, rom cxovelebi da
mcenareebi warmoadgenen safexurebad dayofil erT
mTlian jgufs, romelic metad srulyofili forme-
bidan nakleb srulyofili formebisken miemarTeba.
adamianebi, ra Tqma unda, am kibis TavSi igulisx-
mebodnen. mogvianebiT, sxva berZenma filosofos-
ebma es azri ganavrces da dasZines, rom Semoqmedma
pirvelad adamianebs misca sicocxle anu `brwyinva-
leba~, romlis nawilic yoveli Semdgomi qmnilebis
SeqmnasTan erTad ikargeboda. plotinis naazrevis
Sejamebisas, makrobiusma gamoiyena adre arsebuli
warmodgena imaze, rom arsebobda `cocxal arsebaTa
jaWvi~: `dakvirvebuli adamiani SeniSnavs, rom arse-
bobs erTmaneTTan dakavSirebuli nawilebis uwyveti
jaWvi, romlis TavSic dgas umaRlesi RvTaeba da ro- suraTi 3-1
melic modis qvemoT, umdablesi arsebebisken. es aris azri, rom Simpanzeebsa da adamianebs saerTo winapari hyavdaT, ga-
homerosis oqros jaWvi, romliTac RmerTma cidan momdinareobs maT Soris arsebuli anatomiuri msgavsebidan, rac
dedamiwaze xeli gamogviwoda~. kargad Cans maTi wina kidurebis Sedarebisas. Simpanzes wina kiduris
ConCxi (marcxniv); adamianis wina kiduris ConCxi (marjvniv).
44

zog mecniers ar sjeroda, rom saxeobaTa formebi rogorc romelime sxva, sayovelTaod aRiarebuli
ucvleli iyo. Jan batist lamarkis (1744-1829) mixed- saxeoba. mecnieris amgvarma daskvnebma sicocxlis
viT, SesaZlebelia SeZenili Tvisebebis memkvidreo- warmoSobis bibliuri Sexedulebis momxreTa risxva
biT gadacema, e.i. SesaZlebelia saxeobaTa evolucia. da mwvave dapirispireba gamoiwvia, rac dRemde ar
individebs, romlebmac sicocxlis manZilze gadar- ganelebula.
CenisTvis aucilebeli niSan-Tvisebebi SeiZines, maTi
memkvidreobiT gadacema SeuZliaT, rac Sesabamisad, 1871 wlamde, rodesac darvinis `adamianis warmo-
momavali Taobis fizikuri niSnebis Secvlas gamoi- Soba~ gamoqveynda, avtori erideboda kategoriuli
wvevs. magaliTad, lamarkma Jirafis grZeli kisris gancxadebis gakeTebas imis Taobaze, rom adamian-
warmomavloba imiT axsna, rom misi winaprebi Taobebis ebi ara adamianuri, aramed sxva formebidan warmoiS-
manZilze iZulebulni iyvnen, xeze maRla mdebare fo- vnen, magram misi Teoriis faruli azri mainc naTeli
Tlebis misawvdomad kisrebi waegrZelebinaT. kisris iyo. maSinve daiwyo masTan dapirispireba. 1860 wlis
gawelili kunTebi da Zvlebi raRac gziT gadaeca im ivnisSi `mecnierebis ganviTarebis britanuli asoci-
Jirafebis Semdeg Taobas, romelTac gawelili kis- aciis~ yovelwliur Sexvedraze episkopos uilber-
rebi hqondaT da sabolood, yvela Jirafi grZelkis- forss mieca darvinistebze Tavdasxmis xelsayreli
riani gaxda. magram vinaidan lamarks da misi Taobis SesaZlebloba. Tavisi gamosvlis daskvniT nawilSi
biologebs ar SeeZloT imis damamtkicebeli sabuTis man Tvali gauswora darvinistebis erT-erT mTavar
warmodgena, rom SesaZlebeli iyo SeZenili niSan- damcvels _ Tomas haqslis da hkiTxa, sakuTari be-
Tvisebebis momdevno TaobebisTvis gadacema, evolu- biisa da papis mixedviT xom ar amtkicebda adamianis
ciuri ganviTarebis es Teoria daviwyebas mieca. maimunisgan warmoSobas. haqslim upasuxa: `Tu damis-
mecxramete saukunis dasawyisisTvis zogierTi
moazrovne eTanxmeboda evoluciis Teorias, zogi ki
uaryofda. magaliTad, JorJ kiuvie (1769-1832) evo-
luciuri Teoriis erT-erTi mTavari mowinaaRmdege
iyo. mis mier SemuSavebuli katastrofizmis Teoria
amtkicebda, rom dedamiwaze momxdari cvlilebebis
mizezi zedized, erTmaneTis miyolebiT momxdari
katastrofebi iyo. iseTi kataklizmebi da stiqiuri
ubedurebebi, rogoric magaliTad, noes droindeli
wyaldidoba iyo, iwvevda im droisaTvis arsebuli
cocxali arsebebis ganadgurebas, romelTa adgil-
sac SemdgomSi sxvebi ikavebdnen.
mecxramete saukuneSi geologiis dargSi mniS-
vnelovani winsvla aRiniSneba.A manamde, geologma
jeims hatonma (1726) eWvqveS daayena katastrofizmis
Teoria, magram maSin mis naSroms yuradReba ar miaq-
cies. piriqiT moxda ser Carlz laielis (1797-1875)
SemTxvevaSi _ misma `geologiis principebis~ tomeb-
ma, romlebic jeims hatonis wigns emyareboda, maS-
inve hpova aRiareba. masSi mocemuli `unitarianiz-
mis~ koncefcia varaudobda, rom bunebrivi Zalebis
zemoqmedebiT dedamiwa didi xnis manZilze mudmivad
icvlis formas. leielma Tavis SromaSi ganixila
agreTve geologiuri fenebis formirebisa da pa-
leontologiis sakiTxebic. sxvadasxva geologiuri
epoqis dasadgenad, is ganamarxebul faunas iyenebda.
darvini `bigliT~ mogzaurobamde da mis drosac am
Sromebs didi yuradRebiT ecnoboda. Sesabamisad, es
ori mecnieri sabolood damegobrda.
mcenareebis, ganamarxebuli cxovelebisa da Sin-
auri da gareuli mtredebis Seswavlis safuZvel-
ze, darvinma (1809-1882) uaryo Teoria, rom yoveli
saxeoba erTdroulad, dadgenili saxiT warmoiSva.
misi azriT, mis mier Catarebuli kvlevis Sedegebi
aSkarad miuTiTebda imaze, rom saxeobebis evolu-
cia bunebrivi gadarCevis Sedegi iyo. am sakiTxisadmi
miZRvnil wignze muSaobis dasrulebisas leielma XIX saukunis karikaturaze gamosaxulia Carlz darvini maimunis ta-
mas alfred rasel uolesis (1823-1913) xelnaweri niT, rac maimunisa da adamianis fizikur msgavsebaze miuTiTebs.
gaugzavna. es bunebismetyveli saxeobaTa evoluciis
sakiTxSi darvinis msgavs daskvnebamde damoukide-
blad mivida. 1858 wels am orma mecnierma londonis vamdnen SekiTxvas, romeli mirCevnia, papaCemi saco-
`lines sazogadoebis~ Sekrebaze kolegebs bunebrivi davi maimuni yofiliyo Tu bunebisgan uxvad dajil-
gadarCevis Sesaxeb gamaognebeli Teoria warudgina. dovebuli adamiani, romelsac yovelgvari saSualeba
1859 wels SromaSi `saxeobebis warmoSoba bune- da didi gavlena aqvs da romelic am monacemebsa da
brivi gadarCevis Sedegad~, darvini werda: `Rrmad gavlenas seriozuli samecniero msjelobis dasaci-
var darwmunebuli, rom ucvleli saxeobebi ar ar- nad iyenebs, me aucileblad maimuns mivcemdi upi-
sebobs, ubralod, is saxeobebi, romlebic erTsa da ratesobas~.
imave gvars miekuTvneba, romeliRac sxva, gadaSeneb-
uli saxeobebis pirdapiri STamomavlebi arian iseve,
45

bunebrivi gadarCevis principebi zogierTi niSan-Tviseba adaptaciis SesaZleblobis


saSualebas iZleva. saxeobaTa is formebi, romleb-
darvini pirveli ar iyo, vinc axali saxeobebis sac ufro meti raodenobis amgvari niSan-Tviseba
warmoSoba evoluciis konteqstSi ganixila, magram aqvT, mravldebian, xolo is formebi, romelTa dam-
man pirvelma mouZebna mravalmxrivi, kargad dasab- axasiaTebeli niSan-Tvisebebi maT xangrZliv arse-
uTebuli axsna imas, rom bunebrivi gadarCeva swored bobas axal garemoSi arTulebs an SeuZlebels xdis,
is gza iyo, romliTac evolucia warimarTa. bune- sabolood gadaSendebian.
brivi gadarCeva mTavari procesia, romelic zrdis ganvixiloT, rogor axsnis bunebrivi gadarCe-
adaptaciis unaris matarebeli Tvisebebis sixSires vis Teoria imas, Tu ratom ganuviTardaT Jirafebs
droSi. bunebrivi gadrCevis moqmedeba sam pirobas grZeli kisrebi. Tavdapirvelad Jirafebis kisris
an princips moicavs. pirveli: yoveli saxeoba Sedge- sigrZe sxvadasxvagvari iyo sakvebis simciris dros
ba didi raodenobiT individebis erTobliobisgan, grZelkisrian Jirafebs, romlebic xis ufro maRla
romelTagan zogierTi ukeT aris Seguebuli garemo mdebare foTlebs swvdebodnen, gadarCenis meti
pirobebTan, vidre sxvebi. aseTi gansxvavebebis arse- SesaZlebloba hqondaT da ukeT kvebavdnen rZiT Ta-
boba Zalze mniSvnelovania. amis gareSe bunebrivi ga- vianT STamomavlobas. amgvarad, isini met STamoma-
darCeva ver imoqmedebda; gansxvavebebis gareSe, erTi vlobas tovebdnen, vidre moklekisriani Jirafebi.
tipis damaxasiaTebeli niSan-Tvisebebi sxva tipisaze memkvidreobiTobis gaTvaliswinebiT, grZelkisri-
upiratesobas ver moipovebdnen. bunebrivi gadarCe- ani Jirafebis STamomavalTac grZeli kisrebi unda
vis meore principia memkvidreobiToba. STamomavali hqonodaT. sabolood, moklekisriani Jirafebis ra-
damaxasiaTebel niSan-Tvisebebs garkveuli saxiTa da odenoba unda Semcirebuliyo grZelkisrianebisa ki
xarisxiT Tavisi mSoblebisgan iRebs. bunebrivi ga- gazrdiliyo.
darCevis Emesame principia reproduqtiulobis gan- bunebrivi gadarCeva ver xsnis damaxasiaTeb-
sxvavebuli unari. saerTod, ukeT adaptirebuli in- el niSanTa sixSiris cvalebadobas, maT Soris _
dividebi Taobebis manZilze ufro met STamomavals verc neitraluri niSnebis sixSiris cvalebadobas
toveben, vidre nakleb adaptirebulebi. adaptaciis (romelsac ar moaqvs raime sargebloba an piriqiT,
unaris matarebeli niSan-Tvisebebis sixSire momaval ziani maTi matareblebisTvis). neitraluri niSnebis
TaobebSi TandaTanobiT izrdeba. axali saxeobebis sixSiris cvalebadoba SeiZleba gamoiwvios rogorc
warmoSoba xdeba maSin, rodesac individis damaxasi- SemTxveviTma procesebma, romlebic zemoqmedebas
aTebel niSan-TvisebebSi cvlilebebi an geografiu- axdenen genebis sixSireze izolirebul populaciaSi
li barierebis Seqmna populaciis reproduqtiul (`genetikuri dreifi~), aseve Sejvarebam populaciebs
izolacias iwvevs. Soris (`genebis nakadi~). sxva procesebs ganvixilavT
rodesac vambobT, rom garkveuli niSan-Tvisebebi qvemoT, amave TavSi.
Seguebis saSualebas iZleva an sasargebloa, vgu-
lisxmobT, rom isini xels uwyobs garkveul garemo
pirobebSi meti STamomavlobis datovebas. fraza dakvirvebis Sedegad gamovlenili
`garkveuli garemo pirobebi~ Zalze mniSvnelovania. evoluciis magaliTebi
im SemTxvevaSic ki, rodesac erTi saxeoba didi xnis
ganmavlobaSi egueba garkveul garemo pirobebs, ar
SeiZleba iTqvas, rom is `ukeTesia~ meore saxeoba- evoluciis procesi moicavs TiTqmis SeumCnevel
ze, romelic gansxvavebul garemo pirobebs egueba. gradacias TaobaTa manZilze. amitom masze uSualo
magaliTad, SeiZleba Cveni Tavi sxva cxovelebze dakvirveba Znelia. Tumca, zogierTi cocxali orga-
`ukeTesad~ migvaCndes, Tumca adamianebi Tevzebze nizmi swrafad mravldeba, ramac SesaZlebeli gaxada
naklebad arian Seguebulni wyalqveS cxovrebas, Ra- maT bunebriv gadarCevaze dakvirveba, cvalebad
murebze cudad eguebian mfrinav mwerebze nadiro- garemoSi da SedarebiT xanmokle periodis ganmav-
bas an Tundac, enotebze naklebad _ gareubnis naga- lobaSi.
vsayrelze cxovrebas. mecnierebi akvirdebodnen bunebrivi gadarCevis
bunebrivi gadarCevis meTodi araxelsayreli mimdinareobas britanul peplebze. 1850 wels man-
niSan-Tvisebebis sixSiris TandaTanobiT Semcirebas CesterSi pirvelad SeniSnes TiTqmis mTlianad Savi
da sabolood maT gaqrobas gulisxmobs. es sulac feris peplebi. es Zalian uCveulo iyo, radgan pepe-
ar niSnavs imas, rom es yovelTvis ase xdeba. saxeo- laTa umetesobas ruxi feris winwklebi hqonda. erTi
bebi warmoiSoba maTi winare formebidan, romelTac saukunis Semdeg, britaneTis samrewvelo regionebSi
garkveuli struqtura hqondaT. aqedan gamomdinare, peplebis 95% Savi iyo; mxolod agrarul raionebSi
yvelaferi ar SeiZlea Seicvalos. zogi niSan-Tviseba aRiniSneboda peplebis umetesobaSi ruxi feri. ro-
damokidebulia sxva, iseT niSan-Tvisebaze, romelic gor SeiZleboda amis axsna? rogorc Cans, agrarul
SesaZloa, ufro saWiro iyos. magaliTad, sasuleSi raionebSi mtacebeli frinvelebisTvis, xis qerqze
gadacdena SeiZleba Zalze saxifaTo iyos nebismieri amosuli liqenis fonze, ruxi feris peplebis SemCne-
cxovelisaTvis, magram miuxedavad amisa, igi yvela va ufro Znelia. rac Seexeba samrewvelo regionebs,
xerxemlian cxovels axasiaTebs, radgan maTi saWmlis garemos dabinZurebis gamo, liqenebi ganadgure-
momnelebeli da sasunTqi sistemebi yelSi ikveTeba. bulia. ruxi feris winwklebiani peplebi, romlebic
es memkvidreobiTi niSania, romelic albaT, im droi- adre ukeTesad erwymodnen bunebas, ukve kargad ga-
dan aris SemorCenili, rodesac sasunTqi sistema moCndnen liqengadaclil xeebze da frinvelTaTvis
romeliRac winapari cxovelis organizmSi saWmlis advilad SesamCnev msxverplad iqcnen. Sav peplebs,
momnelebeli sistemis qsovilidan ganviTarda. ro- romlebic adre ukeT SeiniSnebodnen xis Ria feris
gorc Cans, midrekileba gadacdenisadmi evoluciu- qerqze, muqi feri upiratesobas aZlevda, ris gamoc,
rad gamosworebadi ar iyo. ufro muqi feris peplebis saxeoba metad gavrcelda
cvlilebebi saxeobebSi SeiZleba garemo pirobebis samrewvelo regionebSi.
SecvlasTan an am saxeobebis zogierTi warmomadgen-
lis axal garemo pirobebSi gadasvlasTan erTad mox- rogor unda davrwmundeT, rom bunebrivi gadar-
des. garemo pirobebis SecvlasTan erTad, saxeobis Ceva swored is meqanizmi iyo, romelmac zemoT aRniS-
46

cvlilebebi, romlebic xdeba peplebis populaciaSi inglisis sx-


vadasxva regionSi, bunebrivi gadarCevis TvalsaCino magaliTia. in-
dustrializaciamde xis varjebi ufro Ria feris iyo da Ria feris
peplebi dominirebdnen (dResac, agrarul raionebSi, sadac haeri
naklebad an sul ar aris dabinZurebuli, ufro metad Ria feris pep-
lebia gavrcelebuli). garemos industriuli dabinZurebis Sedegad
xis varjebis gamuqebasTan erTad Ria feris peplebi mtacebeli fr-
invelebisTvis ukeT SesamCnevi gaxdnen. axal, industriul garemoSi
muqi feris peplebis raodenoba swrafad gaizarda.

Sedegad ispoba sawinaaRmdego niSnebi. amis Tval-


saCino magaliTia axalSobilTa wona. rogorc Za-
Jirafis grZeli kiseri mosaxerxebelia xeze maRla mdebare fo-
lian dabali, ise Zalian maRali wona miuRebelia da
Tlebis misawvdomad. grZelkisriani Jirafebi meti raodenobis unda moxdes amis sawinaaRmdego gadarCeva. rogorc
sakvebs moipoveben da ukeT mravldebian, vidre moklekisrianebi. ~mimarTuli~, aseve `mastabilizebeli gadarCeva
aseT garemo pirobebSi bunebrivi gadarCevis dros grZelkisriani gulisxmobs, rom bunebrivi gadarCeva an miiRebs an
Jirafebi upiratesobiT sargebloben. uaryofs garkveul genebs, magram arsebobs mesame
_ `gamawonasworebeli gadarCeva~. igi maSin gvx-
vdeba, rodesac alelebis (genebis) heterozigoturi
nuli cvlileba gamoiwvia? mecnier h.b.d. qeTluelis (Sereuli) kombinacia dadebiTad miiReba maSin, roca
eqsperimenti. qeTluelis mier warmodgenili sarw- homozigoturi (genebis erTnairi wyvili) kombinacia
muno mtkicebuleba emyareboda eqsperimentebis se- uaryofiTia. TavSi, adamianTa cvalebadobis Sesaxeb,
rias. man moniSna da Tavisuflad gauSva Savi da ruxi vimsjelebT gamawonasworebel gadarCevasTan dakav-
feris peplebi inglisis or regionSi: samrewvelosa Sirebul niSanze _ namglisebur anemiaze, romelic
da agrarulSi, Semdeg ki maT dasaWerad `sinaTlis dasavleT afrikuli warmoSobis mosaxleobaSi
xafangi~ gamoiyena. qeTluelma aRmoaCina, rom sam- gamovlinda.
rewvelo regionebSi meti Savi feris pepela gadar- bunebrivi gadarCevis meore, kargad cnobili
Ca. piriqiT moxda agrarul raionebSi. bolo dros magaliTia saxlis buzebis gamomuSavebuli medegoba
gaCnda eWvi sworad qeTluelis eqsperimentis sis- inseqticid DDT-is mimarT. 1940-ian wlebSi, rodesac
woresTan dakavSirebiT, magram misi saboloo daskv- mwerebis gasanadgureblad es inseqticidi pirvelad
na gaimeora Semdgomma eqsperimentebma. imave saxis gamoiyenes, gaCnda saxlis buzis ramdenime axali,
transformacia _ feris gamuqeba – gamovlinda pep- DDT-is winaaRmdeg medegi jiSi. am sawamlavis gamoy-
lebis sxva samocdaaT saxeobaSic, aseve _ xoWoebsa enebis dasawyisSi bevri buzi ganadgurda, magram is
da mravalfexebSic. garda amisa, aseTi transforma- raodenoba, romelic gadarCa, SemdgomSi gamravlda
cia gamovlinda ara marto britaneTSi, aramed sxva da maTi medegobis matarebeli Tvisebebi saxlis bu-
Zalze dabinZurebul regionebSic, germaniis ru- zebis populaciisTvis saerTo gaxda.A praqtikosi eq-
ris regionisa da aSS-s pitsburgis Statis CaTvliT; imebisTvis samwuxarod, msgavsi medegoba ganviTarda
ufro metic, pitsburgis regionSi antipoluciuri baqteriebSic. esa Tu is antibiotiki kargavda efeq-
zomebis miRebis Semdeg bolo 50 wlis manZilze Savi turobas mas Semdeg, rac misi farTod gamoyeneba
feris peplebis raodenoba orjer Semcirda.A. iwyeboda, radgan Cndeboda baqteriaTa axali, mede-
bunebrivi gadarCevis im tips, romelic peplebis gi kulturebi. bunebrivi gadarCevis gamo, es axali
magaliTze iyo naCvenebi, ~mimarTuli gadarCeva~ kulturebi ufro farTod vrceldeboda, vidre maTi
ewodeba. am SemTxvevaSi gansazRvruli niSani dadebi- winamorbedebi. amJamad, aSS-Si arsebobs ramdenime
Tad miiReba da misi saSualo mniSvneloba xangrZlivi kultura, romelic arsebuli antibiotikebis mimarT
drois ganmavlobaSi icvleba adaptirebadi niSnis medegobas amJRavnebs, rac praqtikosi eqimebis did
Camoyalibebamde. arsebobs agreTve `mastabilize- SeSfoTebas iwvevs. erTaderTi gamosavali am prob-
beli gadarCeva~. gadarCevis am tipis dros saSualo lemis mosagvareblad aris antibiotikebis mox-
mniSvneloba ar icvleba, xolo bunebrivi gadarCevis marebis ramdenime wliT Sewyveta. am gziT SesaZle-
47

belia antibiotikebis mimarT medegobis SeCereba an mwvaneze, mendelma saintereso ram SeamCnia: pirveli
Sesusteba. Taobis yvela mcenares yviTeli feris nayofi esxa.
bunebrivi gadarCevis Teoria mraval kiTxvas ise Canda, TiTqos mwvane niSani gaqra. rodesac mox-
pasuxobs, magram amasTanave warmoSobs erT, iseT da pirveli Taobis mcenareTa Teslebis Sejvareba,
kiTxvas, romelsac darvinic da sxva mecnierebic miRebul mcenareebs Soris iyo rogorc mwvane, ise
Tavs aridebdnen: Tu sasargeblo Tvisebis warmoqmna yviTeli bardis mcenareebi, SefardebiT sami yvi-
xels uwyobs organizmis gadarCenas, ra xdeba maSin, Teli - erTi mwvane (ix. sur. 3-2). mendelma daaskvna,
rodesac es organizmi mravldeba aseTi sasargeblo rom mwvane niSani ar dakargula da arc Secvlila,
Tvisebis armqone organizmTan SejvarebiT? xom Sei- ubralod, yviTeli dominanturi iyo, mwvane – rece-
Zleba es sasargeblo Tviseba TandaTanobiT gaqres siuli. mendelma msgavsi Sedegi sxva niSnebze da-
momaval TaobebSi iseT individebTan Sejvarebisas, kvirvebebis drosac miiRo. simaRle dominirebda
romlebsac es Tviseba ar gaaCnia? darvinma icoda, sidableze, xolo gluvkanianobis faqtori _ dan-
rom cvalebadoba genetikurad gadaecemoda, magram aoWebul kanze. TiToeuli Sejvarebis dros, meore
mas ar hqonda memkvidreobiTobis meTodis naTeli TaobaSi Sefardeba iyo 3/1-Tan. gansxvavebuli Sede-
nimuSi. aseTi nimuSi genetikis dargSi pirvelad gebi mohyveboda TviTganayofierebas. mwvane bardis
gregor mendelma aRmoaCina, magram amis Sesaxeb cno- mosavali yovelTvis mwvane iyo, Yxolo yviTlisa _
bili mxolod 1900 wels gaxda. yviTeli.
am ricxobrivi monacemebidan mendelma daaskvna,
rom yviTeli bardis zogierTi mcenare iyo sufTa
memkvidreobiToba (homozigoturi) maSin, rodesac sxvebi Seicavdnen
mwvane faqtorsac (heterozigoturi). ese igi, miuxe-
davad imisa, rom SeiZleba orive mcenares esxas yvi-
gregor mendelis cdebi Teli barda, erT-erTma maTganma SesaZlebelia war-
moSvas mwvane mcenare. aseT SemTxvevebSi genetikuri
gregor mendeli (1822-1884) iyo beri da moyvar- Semadgenloba – genotipi gansxvavdeba garegnuli
uli botanikosi. igi amJamindeli CexeTis respub- Sesaxedaobisgan – fenotipisgan.
likaSi cxovrobda. man gamoiyvana bardis ramdenime
jiSi da detalurad akvirdeboda maT amonazardebs.
mendelma Sesajvareblad SearCia iseTi mcenareebi,
romelTac mxolod erTi, SesamCnevi ganmasxvave-
beli niSani hqondaT. maRali mcenareebi Seajvara
mSoblebis Taoba
dablebTan, yviTlebi ki mwvaneebTan. magaliTad:
rodesac yviTeli bardis mcenaris mtveri gadaitana

Y Y x y y

pirveli Taoba

Y y x Y y

meore Taoba

Y Y Y y Y y y y
{ 5
3 yviTeli 1 mwvane

suraTi 3-2
rodesac mendelma yviTeli bardis ori genis (YY) mqone mcenare
mwvane bardis ori genis (yy) mqonesTan Seajvara, aRmoCnda, rom
yoveli mcenare iyo yviTeli, magram atarebda rogorc yviTeli, ise
mwvane bardis TiTo gens (Yy). barda yviTeli imitom iyo, rom yviTe-
li geni dominanturi aRmoCnda, mwvane ki recesiuli. pirveli Tao-
bis Sejvarebis Sedegad yviTeli bardis yovel sam mcenareze mwvane
bardis erTi mcenare modioda.
gregor mendeli.
48

genebi: memkvidreobiTi formireba anu meiozi, uzrunvelyofs, rom es ar


niSnis gadamcemebi moxdes (ix. tab. 3-3). yoveli sasqeso ujredi Seicavs
saxeobisTvis damaxasiaTebeli qromosomebis raode-
mendelis memkvidreobiTobis matarebel nobis naxevars. yoveli spermatozoidis an kvercxu-
nawilakebs dRes genebs vuwodebT. man daaskvna, rom jredis mier qromosomebis TiToeuli wyvilis mx-
es nawilakebi arseboben wyvilad TiToeuli niSnisT- olod erTi wevri gadaitaneba. ganayofierebis dros
vis da STamomavali TiToeuli mSoblisgan iRebs adamianis embrioni, Cveulebriv, iRebs 23 cal qro-
am wyvilidan erT-erTs. genis TiToeuli wyvilis mosomas dedisgan da imdenives mamisgan, rac saerTo
anu jgufis TiToeul elements aleli ewodeba. Tu jamSi 23 wyvils qmnis.
TiToeuli niSnis matarebeli ori geni an aleli erT- dnm. rogorc ukve vTqviT, genebi qromosomebSi
nairia, es niSnavs, rom organizmi homozigoturia am mdebareobs. …TiToeuli genis qimiur struqturaSi
niSnis mimarT; xolo Tu erTmaneTisgan gansxvavdeba, Cadebulia instruqciebis kodirebuli kompleqti.
maSin am niSnis mimarT heterozigoturia. yviTeli swored am kodirebuli informaciis saSualebiT
bardis mcenare, dominanturi yviTeli da recesiu- xdeba ujredis mier danarCeni Semadgeneli nawilebi-
li mwvane geniT, Tumca fenotipurad yviTelia, mas sa da qimiuri meqanizmebis warmoqmna. rogorc Cans,
heterozigoturi genotipi aqvs. rogorc mendelma cocxal organizmTa umetesobaSi memkvidrulobas
gviCvena, recesiuli mwvane geni SeiZleba Semdgom igive qimiuri nivTiereba –DNMdezoqsiribonukleinis
TaobebSi kvlav warmoCndes. magram man araferi ico- mJava _ akontrolebs. dnm-is Sesaswavlad uamravi
da genebis Semadgenlobis an im procesis Sesaxeb, ro- gamokvlevaa Catarebuli: misi Semadgenlobis, gam-
melic mSoblidan STamomavlobas gadascems maT. mra- ravlebis dros gaormagebis da srulyofili orga-
valwlianma mecnierulma kvleva-Ziebam am sakiTxebSi nizmis Seqmnisas informaciis an instruqciis gada-
informaciuli vakuumi Seavso. cemis Seswavlis mizniT.
umaRlesi organizmebis (baqteriebisa da primi- adamianis ganviTarebisa da genetikis arsSi Casa-
tiuli mcenareebis garda – rogorebicaa momwvano- wvdomad umniSvnelovanesi sakiTxia dnm-is struq-
molurjo wyalmcenareebi) genebi mdebareobs or- turisa da funqciis Seswavla. 1953 wels amerikelma
ganizmis yovel ujredSi moTavsebul Tokismagvar biologma jeims uotsonma britanel molekuluri
sxeulebze, romelTac qromosomebi ewodebaT. Cveu- biologiis Semswavlel mecnierTan – frensis krik-
lebriv, qromosomebi, genebis msgavsad, wyvilebad Tan erTad, gamoTqva varaudi, rom dnm aris grZeli,
gvxvdebian. mocemuli Tvisebis matarebeli yoveli ori jaWvisgan Semdgari ormagi spiralis formis
aleli identur poziciaSi gadaitaneba Sesabamis mqone molekula (ix. sur. 3-4). genetikuri informa-
qromosomaze. mendelis bardis feris ganmsazRvre- cia daculia fuZeebis sworxazovan Tanmimdevro-
li ori geni, magaliTad, qromosomis wyvilze erTma- baSi. gansxvavebul saxeobebs gansxvavebuli Tanmim-
neTis mopirdapire mxares mdebareobda. devroba aqvT. yoveli individi Zalze gansxvavdeba
mitozi da meiozi yoveli mcenaris an cxovelis
sxvebisgan. yuradReba miaqcieT, rom Ddnm-is moleku-
ujredebs aqvs qromosomebis wyvilTa mxolod am laSi TiToeul fuZes Tavisi sawinaaRmdego fuZe
saxeobisaTvis damaxasiaTebeli raodenoba. adamian- aqvs: calke - adeninsa da Timins da calke – citozinsa
ebs aqvT 23 wyvili qromosoma anu saerTo jamSi _ 46, da guanins. am matricis mniSvneloba is aris, rom ori
romelTagan TiToeuli uamravi genis matarebelia. jaWvi erTi da imave informaciis matarebelia. rode-
yoveli axali organizmis ujredi qromosomebis am sac ormagi spirali gaiSleba, mis TiToeul jaWvs
raodenobas iRebs ujreduli reproduqciis (gamrav- damatebiTi fuZis axali jaWvisaTvis matricis Seqmna
lebis) anu mitozis periodSi, radgan qromosomebis SeeZleba. imis gamo, rom dnm inaxavs organizmis axali
TiToeuli wyvili Tavis msgavs wyvils warmoSobs. ujredebis SeqmnisaTvis saWiro informacias, mas si-
ra xdeba, rodesac spermatozoidi da kvercxu- cocxlis enas uwodeben. rogorc jorj da miuriel
jredi erwymis erTmaneTs axali organizmis warmo- bidlebma Tqves: `dnm-is kodis gaSifvram mogvca ena,
saqmnelad? ra uSlis xels bavSvs imaSi, rom miiRos romelic ieroglifebze bevrad ufro Zvelia, iseve
qromosomebis gaormagebuli raodenoba – 23 wyvili Zvelia, rogorc Tavad sicocxle, ena, romelic yve-
spermidan da 23 wyvili kvercxujredidan? pro- la enaze ufro Tanamedrovea – miuxedavad imisa, rom
cesi, romlis Sedegadac xdeba sasqeso ujredebis misi asoebi uxilavia, xolo misi sityvebi Cveni sxe-

mitozis mimdinareoba mcenaris ujredSi. marcxena suraTze gamosaxulia metafazis stadia. yuradReba miaqcieT qromosomebis (aRniSnulia wiT-
lad) Tanabar ganlagebas. marjvena suraTze mocemulia anafazis stadia, rodesac xdeba qromosomebis gayofa da ujredic gasayofad emzadeba.
49

birTvuli dnm-i lagdeba qromosomebSi da


(1) replicirebs (1), ayalibebs homologiur
wyvilebx (2).

(2)

qromosomuli wyvilebis xazobrivi dalageba;


(3) SesaZlebelia krosingoveri.

qromosomTAa wyvilebi iTiSeba(4) or


Svileul ujredad, TiToeuli maTgani
(4)
Seicavs mSobliseuli ujredisgan
unikalur qronosomul nakrebs (5).

(5)

Svileuli ujredebi ganerideba (6),


warmoqmnis ujredebis or wyvils,
TiToeuli gansxvavebuli
qronosomuli nakrebiT da
(6)TiToeuls mSoblis qronosomebis
ganaxevrebuli raodenobiT.

(7)

suraTi 3-3 meiozi (sqesobrivi ujredebi)

P P
S A T S
P P
S C G S

P P
S C G S

P P
S T A S

P P

A B C D

suraTi 3-3 dnm

qromosomebi dnm-isagan Sedgeba. (A). isini Sedgebian ori Saqarfosfatis spiralisgan (B), romlebic erTmaneTTan azotovani fuZiT: adeniniT,
guaniniT, TiminiTa da citoziniT aris dakavSirebuli (C). rodesac xdeba dnm-is molekulis replikacia, azotovani fuZe ixliCeba da spiralis
Zafebi iSleba (D). adenins mxolod TiminTan SeuZlia dakavSireba, xolo citozins mxolod guaninTan, amitom spiralis yoveli sawyisi Zafi
matricis rols asrulebs, romlis gaswvrivac axali, damatebiTi jaWvi iqmneba.
50

ulis ujredebis siRrmeSia damalulia.~ igive struqtura aqvs, rogorc dnm-is jaWvs, Tumca
mas Semdeg, rac cnobili gaxda, rom genebi dnm- qimiurad gansxvavdeba. erTi gansxvavebaa is, rom
idan warmoiSoba, erTiani ZalisxmeviT daiwyo dnm-is sainformacio rnm-s aqvs uracilis fuZe nacvlad
Tanmimdevrobisa da sxvadasxva organizmSi qromo- Timinisa. sainformacio dnm-is aqvs agreTve gansx-
somebze maTi ganlagebis sqemebis Seqmna. adamianTa vavebuli Saqar-fosfaturi RerZi da oris nacvlad
sruli genetikuri rukis Sesaqmnelad gakeTda `ada- erTi jaWvi. sainformacio rnm maSin iqmneba, rodesac
mianis genomuri proeqti~. 2000 wlis ivlisSi am pro- orjaWviani dnm-is molekula gaiSleba da qmnis mat-
eqtis sawyisi safexuri dasrulda. miuxedavad imisa, ricas sainformacio rnm-isTvis. mas Semdeg, rac dnm-
rom win kidev bevri samuSaoa, es mniSvnelovani miR- is nawilis kopireba moxdeba, srnm Tavisufldeba
weva mecnierebas namdvilad miiyvans genetikuri dnm-isgan, birTvidan gadis da dnm-is ormagi spirali
kodis muSaobis principis gagebamde. magaliTad, Tavidan iqmneba.
mkvlevrebma cota xnis win aRmoaCines ori geni, rom- cilebis sinTezi rogorc ki srnm dnm-sgan gaTa-
lebic nawilobriv malariis winaaRmdeg mdgradobas visufldeba, gamodis ujredis birTvidan, Tavad
uzrunvelyofs, Tanac ise, rom ar cvlis namglise- ujredSi gadadis da iq arsebul struqturas – ri-
buri eriTrocitis genis zemoqmedebas. es evolucia bosomas miemagreba. ribosoma srnm-isgan miRebul
genebma, rogorc Cans, SedarebiT cota xnis – ram- informacias cilebis Sesaqmnelad iyenebs. ribo-
denime aTasi wlis win ganicades. TuU mkvlevrebi aR- soma, faqtobrivad, `kiTxulobs~ srnm-is qimiuri
moaCenen, rogor SeiZleba maTi gamoyeneba am genebis bazis brZanebas, romelsac garkveuli aminomJavebi
matarebelTa malariisgan dasacavad, did daxmare- gadascemen imis Sesaxeb, rom cilis Sesaqmnelad
bas gauweven medicinas am daavadebis prevenciasa da gaerTiandnen. (ix. sur. 3-5). magaliTad, srnm-is Tan-
mkurnalobaSi. mimdevroba adenini, adenini, guanini ribosomas ga-
sainformacio rnmM dnm inaxavs informacias dascems, rom moaTavsos aminomJava leicini. im adgi-
ujredebis Sesaqmnelad, magram ujredebis Seqmnaze las, sadac arsebobs Tanmimdevroba adenini, adenini,
zemoqmedebas ar axdens. ribonukleinis mJavis (rnm) citozini (AAC) moaTavsos aminomJava histidini.
erTi forma _ sainformacio rnm (srnm) _ kopireb- arsebobs agreTve srnm-s iseTi brZanebebi, romle-
ulia dnm-is nawilidan da ujredis birTvidan gareT, bic gadascems ribosomas informacias, rodis dai-
cilebis Sesaqmnelad miemarTeba. cilebs imdenad wyos an daamTavros cilebis Seneba. amgvarad, dnm-is
bevri funqcia akisriaT, rom adamianis organizmis kodi, romlis aslic srnm-ze gadaitaneba, awvdis ri-
umetes niSan_Tvisebebze arian pasuxismgebelni. bosomebisTvis aucilebel yovelgvar informacias
isini katalizatoris rols asruleben dnm-isa da cilebis asaSeneblad, romlebic Tavis mxriv, orga-
rnm-is sinTezSi da ujredis cxovelmyofelobaSi. nizmis struqturis mTavari Semadgeneli nawili da
sainformacio rnm dnm-s imiT emsgavseba, rom masac organizmis sasicocxlo procesebis mamoZravebeli
ribosoma

va
JAa
om
in
am

amino
mJAava

srnm trnm

polipebtiduri jaWvi

amino peptiduri
trnm
mJAava bma

> 10 pepdiduri bma = polipepdidi


> 100 pepdiduri bma = cila

suraTi 3-5 translacia da cilis sinTezi


srnm ujreduli dnm-s aslia da `kiTxulobs~ ribosomisgan romelTanac dakavSirebulia aminomJava trnm-sTan erTad.
romelic zrdis aminomJavebis jaWvs. (polipeptiduri jaWvi ewodeba radgan aminomJavebi erTmameTTan dakaveSirebu-
lia peptiduri bmebiT). 100-s aminomJavisgan met Semdgar jaWvs cila ewodeba.
51

anTropologiuri pirvelwyaroebi
genebi, individebi da saxeobebi
genebis, rogorc memkvi- kavSirebis dadgena. dRes trirebis saSualebiT
dreobiTi Tvisebebis, iden- mecnierebi genetikis Sesas- populaciur genetikaSi
tifikaciam mecnierebis wavlad axal meTodebsa da evoluciis gaazrebis fun-
istoriaSi wyalgamyofis gzebs iyeneben, raTa ukeT damenturi mimarTuleba
roli Seasrula. genebis ar- dainaxon kavSiri genebs, or- Camoyalibda, romelic Tavs
sisa da maTi funqcionirebis ganizmebsa da saxeobebs So- aridebda iseT sayovelTa-
garkveviT mecnierebs saSu- ris. od aRiarebul biologiur
aleba miecaT, Caswvdomod- genetikuri informaci- cnebebs, rogoricaa ujredi
nen evoluciis moqmedebis is matarebeli erTeulebi da organizmi. populaciuri
princips. Tumca jonaTan adreuli ociani wlebidan genetika evolucias ganixi-
marqsis TqmiT, genebis evo- genebis saxeliT iwodeba. lavda, rogorc cvlile-
luciis mTavar mamoZraveb- 1930-ian wlebSi populaci- bebs genofondSi, romelSic
el Zalad aRiarebam mec- uri genetikis ganviTarebam organizmebi, ubralod,
nierebi sxvadasxva doneze evoluciis process misca genotipebiT iyvnen war-
(individi, populacia, saxe- maTematikur enaze damyare- modgenilebi. genotipi aris
obebi) moqmedi evoluciuri buli Zlieri Teoriuli genebis droebiTi wyvili da
procesis ignorirebamde modeli. genofondi _ popu- misi sicocxlis xangrZlivo-
miiyvana da TandaTanobiT laciis yvela memkvidruli ba genofondisaze naklebia
ufro gaaZnela genebs, indi- elementis Sejameba.
videbsa da saxeobebs Soris genofondze koncen-

cvalebadobis mizezebi Sedegia. magaliTad, kanis feri damokidebulia ram-


denime STamomavlobiT damaxasiaTebel niSanze.
bunebrivi gadarCeva mxolod maSin mimdinareobs, moyavisfro fers ganapirobebs pigmenti melanini;
rodesac populaciis Semadgeneli individebis cva- simuqis xarisxi didad aris damokidebuli arsebu-
lebadoba xdeba. amis ori wyaro arsebobs: geneti- li melaninis raodenobaze da kanqveS mis ganawile-
kuri rekombinacia da mutacia.

genetikuri rekombinacia homologiur qromosomTa wyvili

damaxasiaTebel niSan-TvisebaTa gadacema STamo-


mavlobisTvis sxvadasxvanairad xdeba.A debi da Zmebi
zustad erTnairad ar gamoiyurebian. arc ise xdeba,
rom erTi bavSvi 50%-iT dedas hgavdes da 50%-iT ma-
mas. am gansxvavebebs is ganapirobebs, rom rodesac
spermatozoidi an kvercxujredi Camoyalibdeba,
qromosomaTa TiToeuli wyvilis calkeul wevrs
igi SemTxveviT iRebs. yoveli sasqeso ujredi qro-
mosomebis SemTxveviTi nakrebisa da maTi Sesabamisi
genebis matarebelia. ganayofierebis dros kver- daSorebis procesSi qromo-
cxujredi da spermatozoidi, romlebic erTdebi- gadakveTis
somebis boloebi cvlian wertili
an, gansxvavdebian mSoblebis organizmSi arsebuli gadakveTis ubnebs.
yvela sxva kvercxujredisgan Tu spermatozoidis-
gan. amgvarad, ded-mamis genebis Serevis erT-erTi
mizezi aris meiozis dros qromosomebis SemTxveviTi
segregacia anu daTiSva. amdenad, SesaZlebelia in-
dividma dedis an mamis mxridan qromosomebis nebi-
smieri SesaZlo nakrebi miiRos. mSoblebis genebis gadakveTis
Serevis meore mizezia krosingoveri, anu qromo- wertili
somebis ubnebis gacvla or qromosomas Soris (sur.
3-6). amgvarad, meiozis Semdeg kvercxujredi da
spermatozoidi dedisa da mamisagan ar iReben SemTx-
veviTi mTliani qromosomebis nazavs. krosingoveris
gamo, isini iseT qromosomebsac iReben, romlebSic
zogi ubani SeiZleba Secvlili iyos.
nebismieri organizmisaTvis damaxasiaTebeli
niSan-Tvisebebi dominanturi da recesiuli genebis suraTi 3-6 krosingoveri
ubralo kombinacias ar warmoadgenen. adamianebSi
niSan-TvisebaTa umetesoba mravali genis moqmedebis
52

baze. kanis feris ganmsazRvreli meore faqtoria mutacia


sisxli, romelic kanis zeda fenebis qveS mdebare
sisxlZarRvebSi miedineba. adamianebs aqvT melani- mutacia aris cvlileba dnm-is TanmimdevrobaSi.
nis gamomuSavebis sul cota, xuTi sxvadasxva geni aseTi cvlileba warmoSobs saxecvlil gens. fiqro-
da mravali sxva geni kanis sxva komponentebisaT- ben, rom mutaciebis umetesoba warmoiSoba dnm-is DSe-
vis. faqtobrivad, adamianis yvela fizikuri niSan- madgeneli qimiuri fuZeebis SemTxveviTi SeerTebiT.
Tviseba genebis erToblivi moqmedebis Sedegia. zogi mbeWdavmac ki SeiZleba xelnaweris kopirebisas Sec-
niSan-Tviseba sqeszea damokidebuli. X qromosoma, doma dauSvas, aseve dnm-s, sakuTari Tavis kopirebi-
romelic Y qromosomis arsebobasTan an ararsebo- sas SeiZleba SemTxveviT kodi Seecvalos. mutacia
basTan erTad sqess gansazRvravs, SeiZleba amasTa- swored aseTi Secdomis Sedegia. zog mutacias ufro
nave, hemofiliis an aqromaziis genis matarebelic mZime Sedegi mosdevs, vidre sxvas. warmoidgineT, rom
iyos. am ori maxasiaTeblis gamovlineba organizmis Secdoma dnm-is erT-erTi jaWvis fuZezea. Sedegi
sqeszea damokidebuli. genetikuri rekombinacia imaze iqneba damokidebuli, Tu ras marTavs dnm-is es
qmnis im mravalferovnebas, romelic aucilebelia nawili. Tu produqts organizmze umniSvnelo zemoq-
bunebrivi gadarCevisaTvis. cvalebadobis mTavari medeba aqvs, Sedegi SeiZleba minimaluri iyos. meore
mizezi mainc mutaciaa. igi anaxlebs cvalebadobis mxriv, Tu cvlileba iseT adgilas aRmoCndeba, sadac
marags, romelic mudmivad mcirdeba naklebad Segue- dnm sxvadasxva cilebis warmoSobas aregulirebs,
buli variantebis ganadgurebis gamo. mutaciia qmnis organizmisTvis amas SeiZleba seriozuli Sedegi mo-
mravalferovnebas agreTve iseT organizmebSi, rom- hyves.
lebic usqesod mravldebian.

Tanamedrove gamokvlevebi da problemebi


unda gveSinodes Tu ara genuri inJineriis?

molekulur genetikaze ukve debis dabrunebis Taobaze. am manZilze cvlidnen genetiku-


imdeni ram aris cnobili, rom droisaTvis cnobilia adamianis rad cxovelebsa da mcenareebs.
calkeuli genebisa da mTliani 4000-mde daavadeba, romelic Cveulebriv, amas ara genur in-
organizmebis Secvlac ki Sesa- ramdenime genis defeqtiT aris Jinerias, aramed agronomias da
Zlebeli xdeba. revolucia am gamowveuli. Teoriulad, maTi mecxoveleobas vuwodebT. mar-
sferoSi Zalian swrafad moxda gamosworeba odesme SesaZle- Talia, tradiciuli genuri in-
mas Semdeg, rac 1953 wels jeims beli gaxdeba genuri inJineriis Jineriis meTodi – seleqciuri
uotsonma da frensis krikma saSualebiT. rac meti gveco- Sejvareba – dnm-is SeerTEebis-
dnm-is struqtura gamoikvlies. dineba genebis zust mdebareo- gan gansxvavdeba, magram Sedegi
calkeuli genetikuri Tvise- baze da dnm-is Tanmimdevrobaze, mainc genetikuri cvlilebaa.
bebi dnm-is informaciebis Tan- romlebsac garkveuli informa- sasurveli Tvisebebis misaRebad
mimdevrobas daukavSirda. 1970 cia gadaaqvT, miT ufro ganvi- SejvarebiT, adamianebi iReben
wels rekombinaciuli dnm-is Tardeba genuri inJineria. bevrs cxenebis, ZaRlebis, saqonlis,
meTodis SemuSavebam SesaZlebe- sjera, rom genetikuri Terapia, simindisa da lobios da mravali
li gaxada erTi organizmis dnm- sabolood, simsivnis sxvadasxva sxva cxovelisa da mcenaris axal
is nawilebis meore organizmis saxeobas da gulis daavadebebs saxeobas, yoveli maTgani Zalian
dnm-is zustad dadgenil adgil- gankurnavs. gansxvavdeba TavianTi veluri
ze mierTeba. mecnierebma iswav- SeiZleba Tu ara, aseTi gamo- winamorbedisgan. adamianebma mi-
les rekombinirebuli jaWvebis gonebebi raime riskTan iyos da- kroorganizmebic `moiSinaures~.
kopireba iseTi baqteriebis kavSirebuli? zogs eSinia, rom amis kargi magaliTia safuari.
organizmSi moTavsebiT, romle- rekombinaciul dnm inJinerias aTasobiT welia, rac mas puris
bic klonirebiT mravldebian. saxifaTo Sedegebi mohyveba. ar- sacxobad da ludis mosaxarSad
am teqnikas gamoyenebis uamravi sebobs Tu ara saSiSroeba, moxdes iyeneben. SedarebiT naklebi xa-
sfero aqvs. bioteqnologiuri saxifaTo baqteriebis an viru- nia, rac obis gamoyeneba daiwyes
kompaniebi ukve axorcieleben sis gaukontrolebeli saxeobis penicilinis dasamzadeblad,
genur inJinerias samedicino laboratoriis pirobebSi gamo- xolo cocxali vaqcinebi, spe-
preparatebis dasamzadeblad yvana? SeiZleba Tu ara franken- cialurad dasustebuli viruse-
(rogoricaa, magaliTad, insu- Steinis magvari arsebis Seqmna? bi (mag. poliomielitis sawinaaR-
lini da B hepatitis sawinaaRm- SesaZlebelia Tu ara, romelime mdego vaqcina), didi xania, ama Tu
dego vaqcina) da ufro metad uprincipo mTavrobam garkveuli im avadmyofobasTan sabrZolve-
sasurveli mcenareuli da saxis genuri cvlilebebi ganax- lad gamoiyeneba.
cxoveluri produqciis mis- orcielos? gvaqvs aseTi SiSis ras gveubneba warsulis gen-
aRebad (magaliTad, pomidvrisa, sababi? uri inJineria momaval inJineri-
romlis mwife nayofis trans- aucilebelia gavixsenoT, asTan dakavSirebuli riskis Ses-
portirebac dazianebis riskis rom marTalia, dnm-is Secvla axeb? warsuli varaudobs, rom
gareSe iqneba SesaZlebeli). rekombinaciuli meTodiT axali moSinaurebas araviTari serio-
grZeldeba muSaoba genetikuri dargia, magram Tavad genetikuri zuli ziani ar SeiZleba mohyves.
defeqtebis gamosasworeblad inJineria ar aris axali mecniere- Sinauri cxovelebi da mcenaree-
organizmSi Secvlili ujre- ba. adamianebi aTaswleulebis bi uaresad igrZnoben Tavs, Tu
53

velur pirobebs davubrunebT, adamianebs umetesad imis eSiniaT, gad miRebuli axali produqti
vidre maTi veluri biZaSvile- rom mikrobebma SeiZleba SemTx- mis farTo gamoyenebamde jer
bi. maT, Cveulebriv, adamianis veviT laboratoriidan gareT ga- aucileblad unda damtkicdes.
daxmareba sWirdebaT kvebaSic, moaRwion da gaukontroleblad SeiZleba Tu ara adamianma
stiqiisgan Tavis dasacavadac gamravldnen. magram rogorc amgvari teqnologia evgenikis
da STamomavlobis movlis ukve vTqviT, saeWvoa, rom rome- mizniT gamoiyenos, magaliTad,
sakiTxSic. aba, ratom unda iyos lime maTgani an axali genetikuri Seqmnas superadamiani an biolo-
genuri inJineria gansxvavebu- forma imaze saSiSi aRmoCndes, giuri iaraRi? albaT, SeiZlebaA.
vidre maTi gareuli naTesavebi mTavari problema dnm-is rekom-
li? mas igive mTavari mizani aqvs
arian. Tu baqteriebi SemTxveviT binaciul meTodSi ar mdgo-
– seleqciuri Sejvareba. adami-
gareT gaaRweven, iseT cariel da mareobs. amgvari iaraRis ararse-
ans unda, rom didi, patara Tu
sterilur garemoSi ar moxvdebi- bobas ar SeuCerebia genocidi,
mikroskopuli organizmi misT-
an rogoric `petris finjania~. eTnikuri wmenda, sterilizacia
vis gamosadegi gaxados. dRemde
bunebrivi garemo ukve savsea da Zaladoba. mis ararsebobas ar
Cvens xelT arsebuli masala SeuCerebia bunebrivi biologi-
baqteriebiTa (romelTa umete-
gviCvenebs, rom is organizmebi, uri iaraRis (yvavilis virusiT
soba adamianisTvis sasargebloa)
romlebic adamianma Tavis sa- da organizmebiT, romlebic dasnebovnebuli sabnebis darige-
sikeTod genetikurad Secvala, laboratoriidan gamoRweul ba Crd. amerikeli indielebi-
misTvis safrTxes ar wamoadgens, baqteriebze ieriSs miitanen. sTvis XIX s-Si) gamoyeneba an I
radgan adamianis daxmarebis ga- saxifaTo baqteriis gamoyvana msoflio omis dros da mis Semdeg
reSe arseboba ar SeuZliaT. ra arc iseTi advili saqmea. es imas momwamvleli gazis gamoyeneba.
Tqma unda, es azri ar uaryofs rodi niSnavs, rom adamianebi borotebis saTave, teqnologiis
riskis faqtoris gamosaricxad frTxilad ar unda iyvnen. axali arseboba da ararseboba ki ara,
testirebis Catarebis aucile- produqtebis sertificirebisT- sul sxva ramea. Tu adamianis mier
blobas. imedis momcemia isic, vis funqcionirebs saxelmwifo Zaladobis Semcireba gvinda,
rom bunebriv pirobebSic ki dnm- dawesebulebebi, SemuSavebulia jer misi mizezi unda davadgi-
s erTi organizmidan meoreSi sacdeli procedurebis Casa- noT. ufro metma kvleva-Ziebam
gadasvla SeuZlia da amgvari tarebeli specialuri wesebi da Tavi SeiZleba ufro daculad
bunebrivi genetikuri cvaleba- moqmedeben sameTvalyureo orga- gvagrZnobinos.
doba CvenTvis saxifaTo ar aris. noebi. dnm-is rekombinaciis Sede-

marTalia, mutaciis proporciebis dadebiTi Tu varjebi Ria Seferilobis rom yofiliyo, es peple-
uaryofiTi Sedegebi Zalian Zneli gamosaTvlelia, bi an maTi STamomavloba aucileblad ganadgurde-
magram eWvs ar iwvevs, rom zogierT mutacias Sei- boda. magram industrializaciis zrdasTan erTad
Zleba letaluri Sedegi mohyves. genis Tvisebebze xis varjebis feri gamuqda da rac adre cudad adap-
saubari SeiZleba mxolod im SemTxvevaSi, Tu gaviT- tirebadi iyo, ukve adaptirebadi gaxda.
valiswinebT mis fizikur, kulturul da genetikur genetikuri rekombinacia da mutacia axali vari-
garemo pirobebs. galaqtozemias, magaliTad, iwvevs antebis Seqmnis wyaroa, magram evoluciurma biolo-
recesiuli mutanti geni. am daavadebas, Cveulebriv, gebma kidev ori sxva procesis identifikacia SeZles.
gonebrivi CamorCeniloba da sibrmave axasiaTebs, es procesebi mniSvnelovania am variantebis popula-
magram misi prevencia SeiZleba dieturi SezRudve- ciaSi gavrcelebisaTvis. esenia genetikuri dreifi
biT, romelic adreuli asakidanve unda dawesdes. am da genebis nakadi.
SemTxvevaSi adamianis kultura ereva da zemoqmede-
bas axdens mutant genze da normaluri cxovrebis genetikuri dreifi
saSualebas aZlevs individs. amgvarad, kulturis
zogierT faqtors SeuZlia bunebrivi gadarCevis ze- termini `genetikuri dreifi~ exeba sxvadasxva
moqmedebis Secvla mutanti genis gauvnebelyofiT. SemTxveviT process, gavlenas axdens genTa six-
galaqtozemiis niSnis matarebel adamianebs eZlevaT Sireebze patara, SedarebiT izolirebul popula-
normalurad cxovrebis, gamravlebis da STamomav- ciebSi. igi cnobilia aseve `raitis efeqtis~ saxeliT
lobisaTvis erTi-erTi recesiuli genis gadacemis genetikos siuol raitis pativsacemad, romelmac
saSualeba. kulturuli Carevis gareSe, Ebunebrivi pirvelma miapyro yuradReba am movlenas. droTa
gadarCeva aseT reproduqcias ar dauSvebda. bune- ganmavlobaSi mcirericxovan populaciebSi `gene-
brivi gadarCeva inarCunebs mxolod im mutaciebs, tikurma dreifma~ SeiZleba neitraluri an TiTqmis
romlebic organizmis gadarCenas uwyobs xels. neitraluri genis met-naklebi gaiSviaTeba gamoi-
Tumca, bevri mutacia SeiZleba adapturi ar iyos, wvios.
magram adapturi mutaciebi xels uwyobs populaciis `genetikuri dreifis~ erTi saxesxvaoba, `dam-
SedarebiT swraf gamravlebas bunebrivi gadarCevis aarseblis efeqti~ maSin Cndeba, rodesac organizm-
daxmarebiT. rogorc Teodor dobJanski varaudob- Ta didi populaciidan aRmocenebuli patara jgufi
da: SedarebiT izolirebuli adgilisken migrirebs. Tu
sasargeblo mutaciebi iseve cotaa, rogorc nemsi romelime gansazRvruli geni migrirebul jgufs
zianis momtani mutaciebis zvinSi. nemsis povna Tivis ratomRac aklia, es geni arc maT STamomavlebs
zvinSi Zalian Znelia maSinac ki, rodesac darwmuneb- eqnebaT im SemTxvevaSi, Tu isini isev izolirebu-
uli xar, rom namdvilad iq aris. Tu nemsi Zvirfasia, lad icxovreben. Tu jgufis yvela warmomadgeneli
misi Zebnis gaadvileba SeiZleba zvinis dawviT da nem- romelime gansazRvruli genis matarebeli iqneboda,
sis nacarSi ZebniT. biologiur evoluciaSi cecxlis igi STamomavlebsac gadaecemoda. izolacia bevri
rols bunebrivi gadarCeva TamaSobs. mizezis gamo SeiZleba moxdes _ magaliTad, Tu
Savi pepela, romelic 1850 wels manCesterSi jgufi dausaxlebel adgilze gadainacvlebs da ukan
SeniSnes, rogorc Cans, mutaciis Sedegi iyo. xis
54

aRar dabrundeba. populaciebi, romlebic beringis izolirebuli cxovrebiT albaT SeiZleba aixsnas, Tu
miwis xidiT gadadiodnen aziidan Crd. amerikaSi, ratom gansxvavdeboda maTi genebis sixSire rogorc
zogjer, wylis donis awevis gamo, maSinve ukan veRar germaneli, ise sxva amerikuli populaciebisgan.
brundebodnen. amiT SeiZleba aixsnas is, Tu ratom
aris Crdilo amerikel indielebSi 0 jgufis sisxlis genebis nakadi
mqone adamianTa proporciulad ufro didi raode-
noba, vidre sxva populaciebSi – pirvel migrantebSi, genebis nakadi ewodeba process, rodesac genebi
albaT SemTxveviT sisxlis 0 jgufis mqone adamianebi erTi polulaciisgan gadaecema meores Sejvarebis
Warbobdnen. Sedegad. bunebrivi gadarCevisa da genebis dreifis
izolacia SeiZleba socialuri mizeziTac mox- sxva procesebisgan gansxvavebiT, genebis nakadi pop-
des. adreul 1700-ian wlebSi germaniidan aSS-Si dan- ulaciebs Soris gansxvavebebs amcirebs.
kerebis religiuri seqta gadasaxlda. am 50 ojaxis

Tanamedrove gamokvlevebi da problemebi


rogor mimdinareobs evolucia – nela da Tanabrad, Tu
swrafad da mkveTrad?

darvinis evoluciuri Teo- izolacias, aqedan gamomdinare iyo msoflioSi arsebuli yvela
ria Seicavs varauds, rom axali ki _ axal saxeobebs. evoluciaze saxeobisaTvis. piriqiT, maTi az-
saxeobebis warmoSoba TandaTan amgvar gradualur (etapobriv) riT, saxeobebis gaCena met-nak-
da etapobrivad xdeba. bune- SexedulebaSi eWvi Seitanes nil lebad wyvetil xasiaTs atarebs,
brivi gadarCevis procesSi eldrijma da stiven jei guldma. Semdeg isini didad ar icvlebian,
niSan-Tvisebebi nel-nela icv- evoluciis alterniul modelad bolos ki qrebian. amis magaliTad
leba da sabolood axali saxe- maT wyvetili wonasworoba (evo- eldrijs da gulds mohyavdaT
obebi Cndeba. magram darvins ar luciis tipi, romlis drosac Crd. amerikuli trilobitebi da
auxsnia, ratom xdeba amdeni sx- wonasworobis xangrZliv peri- bermudis xmeleTis lokokinebi.
vadasxva saxeobis warmoSoba. Tu ods drodadro aqtiuri gavniTa- erTi SexedviT, orive am jgufis
Tvisebebi mxolod etapobrivad rebis xanmokle periodi arRvevs) cxovelebSi TiTqos didi xnis
icvleba, xom ar miscemda es STa- miiRes. marTalia, es mecnierebic manZilze araviTari cvlileba
momavlobiT populaciebs saSu- miiCnevdnen, rom bunebrivi ga- ar xdeba, zogi saxeobisTvis mil-
alebas, SeenarCunebinaT erTma- darCeva evuluciur cvlilebaTa ioni wlis ganmavlobaSi, magram
neTSi Sejvarebis unari da imave gamomwvevi mTavari meqanizmia, SemdgomSi zogi maTgani swrafad
saxeobebad darCeniliyvnen? magram misi mimdinareobis temps icvleba msgavsi saxeobebiT ax-
1930-ian da 1940-ian wlebSi sxvanairad aRiqvamdnen. maTi az- lomdebare raionebidan. eldri-
biologebma da genetikosebma riT, axali saxeobebi swrafad jisa da guldis azriT, saxeoba-
warmatebas miaRwies im sakiTxis evolucionireben, magram ro- Ta TanmimdevrobiTi Canacvleba
kvlevaSi, romelsac evoluciis gorc ki warmatebuli saxeoba garedan ufro sarwmunoa, vidre
TeoriaSi `Tanamedrove sin- gaCndeba, misi damaxasiaTebeli DdroTa ganmavlobaSi momxdari
Tezi~ ewoda. mutacia da genebis niSnebi Zalian nela icvleba. cvlilebebis gamo.
rekombinacia axla genetikur amgvarad, Tanamedorve sinTezis bolodroindeli kvlevebis
mravalferovnebas uzrunve- Teoriisgan gansxvavebiT, eldri- Tanaxmad, klimatis zogierTma,
lyofda. cvalebadobis mamoZ- ji da guldi ar fiqrobdnen, rom SedarebiT swrafma cvlilebam
ravebel Zalad kvlav bunebrivi Semdgomi STamomavlobis etapo- dedamiwis istoriaSi gamoiwvia
gadarCevis gziT garemosTan brivi cvlileba damaxasiaTebeli saxeobaTa da saxeobaTa ojaxebis
Segueba iTvleboda. populacia-
Si genebis sixSireebi, rogorc
Cans, nela icvleboda, radgan
Seguebadi genebis (arsebuli
genebis an mutaciebis gamo) ra-
odenoba gaizarda da araSeg-
uebadi genebisa ki Semcirda.
dro

axali saxeobebis warmoSoba da


divergencia evoluciis Ta-
namedrove sinTezuri Teoriis damyarebuli
gradualizmi
mixedviT Cndeba maSin, rode- wonasworoba
sac subpopulacia izolaciaSi
eqceva geografiuli barierebis
gamo an rodesac sxvadasxva morfologiuri cvlileba
subpopulaciebi gansxvavebul
klimatur pirobebSi xvdebian an
axal ekologiur niSaSi gadain- TandaTanobiTi (gradualuri) da wyvetili
acvleben. garemosgan izolaci- wonasworobis evoluciuri cvalebadobis
is amgvari procesi sabolood grafikuli gamosaxuleba.A
Sedegad iRebs reproduqciul
55

masobrivi gadaSeneba da Sesabam- nawilobriv, darvinis Teoriis vili marcvlebis garsis gasa-
isi raodenobis axali gvarebis STamagoneblebi iyvenen. dar- texad.
warmoSoba. magaliTad, arsebobs vinisgan gansxvavebiT, grants gvalviani wlebis SualedebSi
sarwmuno magaliTi imisa, rom bunebrivi gadarCevis procesze teniani wlebi rom ar yofiliyo,
daaxloebiT 65 milioni wlis win, uSualod dakvirvebis saSualeba rac mcire zomis skvinCebisT-
carcis geologiur periodSi hqonda. man dainaxa, rom igi sao- vis xelsayrel pirobebs qmnida,
dedamiwas didi meteoriti See- crad swrafad mimdinareobda. am skvinCebis axali saxeoba ufro
jaxa. luis alvaresi da misi ko- proeqtisTvis TiToeul skvin- swrafad ganviTardeboda. gamoT-
legebi varaudobdnen, rom amas Cas Sori manZilidan SesamCnevad vlilia, rom ocwliani gvalva
atmosferoSi mtvris imdenad feradi bafTa miabes. 1977 wels, sakmarisi iqneboda skvinCebis ax-
didi raodenobis gagzavna mohy- proeqtis SuagulSi, rodesac ali saxeobis Camosayalibeblad.
va, rom dedamiwa Tveebis an ufro frinvelebis naxevars bafTa darvinisa (da grantis) skvinCebi
meti xnis manZilze wyvdiadma ukve Sebmuli hqonda, serio- wyvetili wonasworobis namdvil
moicva. zogierTi Tanamedrove zuli gvalva daiwyo. kunZulis suraTs ar iZleva (ar momxdara
mkvlevris azriT, meteoritis binadari skvinCebis ori mTavari garedan Canacvleba), magram sa-
Camovardnas SeeZlo vulkanebis saxeobidan (kaqtusis skvinCa Sualebas gvaZlevs vivaraudoT,
gaaqtiureba yvelgan, dedamiwis da saSualo skvinCa) gamravle- rom evolucia SeiZleba imaze
sawinaaRmdego mxarezec ki, rac bas mxolod kaqtusis skvinCa bevrad ufro swrafad mimdin-
mzis radiaciis zemoqmedebas axerxebda, magram STamomavloba areobdes, vidre es darvins war-
Seamcirebda. 65 milionis wlis eRupeboda. Semdegi 18 Tvis gan- moedgina.
win gadaSendnen ara marto dino- mavlobaSi saSualo skvinCebis rogor mimdinareobs evo-
zavrebi, aramed zRvis binadari mozrdil individTa 85 % gaqra, lucia, nela da Tanabrad, Tu
mravali cxoveli da mcenarec. xolo gadarCenilTa Soris ufro swrafad da wyvetilad, amaze
amis Semdeg dedamiwaze gamrav- didi zomisa da didniskartiani urTierTsawinaaRmdego mosaz-
lda cxovelTa da mcenareTa individebi Warbobdnen. ram rebebi arsebobs. bevri mecnieri,
mravali axali saxeoba: Tevzebi, gamoiwvia es? skvinCebis orive guldis CaTvliT, aRniSnavs, rom
xvlikebi, frinvelebi, ZuZum- saxeoba marcvleuliT da Tesle- am Sexedulebebis dapirispireba
wovrebi da agreTve xeebi. ro- biT ikvebeboda, magram balaxisa saWiro ar aris. gansxvavebul Sem-
gorc primatebis evoluciis da sxva mcenareebis mcire zomis TxvevebSi SeiZleba orive maTgani
Sesaxeb TavSi davinaxavT, Cveni Teslebi gvalvis dros ufro nak- swori aRmoCndes. am Teoriebis
sakuTari biologiuri rigi, lebi raodenobiT gvxvdeba, vidre Sesafaseblad aucilebelia evo-
primatebic, am droisaTvis unda didi zomisa. gvalvis pirobebSi luciuri Tanmimdevrobis bevrad
warmoSobiliyo. mimdinare bunebrivi gadarCevis ufro safuZvliani Seswavla.
piter grantma Seiswavla gamo, ufro didniskartiani in-
galapagosis kunZulebze bi- dividebi gadarCnen, radgan didi
nadari skvinCebi, romlebic niskarti mosaxerxebeli iyo msx-

adamianebSi mkveTrad gamoxatuli genetikuri ereba ar moxdeba, Tu moxdeba, embrioni iRupeba. Tu


maxasiaTeblebis umetesobas aqvs TandaTanobiTi nayofi gadarCeba da daibadeba an maleve daiRupeba
anu klinarulad cvalebadi sixSireebi maTi erTi an SemdgomSi unayofo iqneba. maSin rogor xdeba erTi
adgilidan meoreze gadanacvlebis Sesabamisad. erT- saxeobis meore saxeobad gardaqmna? rogor SeiZleba
maneTis mezoblad mdebare regionebSi meti genuri erTi jgufis organizmebs imdenad moespos msgavseba
sixSire aRiniSneba, vidre daSorebul regionebSi. ma- meoresTan, romelTanac saerTo winaprebi akavSireb-
gram es klinaruli niSnebi erTmaneTs yovelTvis ar da, rom bolos axali saxeoba Seiqmnas?
emTxveva, rac adamianebTan mimarTebaSi warmoSobs saxeobaTa warmoqmna anu axali saxeobebis ganvi-
`rasis~ koncefcias. igi adamianTa Soris arsebul Tareba SeiZleba moxdes erT romelime qvesaxeobaSi,
biologiur gansxvavebebSi gasarkvevad didad gamo- Tu igi radikalurad gansxvavebul garemo pirobebSi
sadegi ar aris. am sakiTxs ufro dawvrilebiT gan- moxvdeba.A axal, gansxvavebul garemo pirobebTan
vixilavT TavSi, romelic adamianTa sxvadasxvaobas adaptaciam ori populacia SeiZleba genetikurad
exeba.A imdenad daaSoros erTmaneTs, rom urTierTobis
genebis nakadi SeiZleba gaCndes rogorc erTma- ganaxlebisas maT Soris Sejvareba SeuZlebelic ki
neTisgan daSorebul, ise axlo mdebare populaciebs gaxdes. genebis gacvlas xeli SeiZleba uamravma faq-
Soris. adamianTa gadaadgilebam vaWrobis, Tavdasx- torma SeuSalos: SesaZlebelia, rom erTsa da imave
mis an gadasaxlebis mizniT, SeiZleba genebis nakadi teritoriaze mcxovrebi ori, gansxvavebuli saxeoba
gamoiwvios. magram yovelTvis ase ar xdeba. weliwadis sxvadasxva dros mravldebodes an am dros
maTi qceva _ arSiyobis rituali – sruliad gansx-
saxeobaTa warmoSoba vavebuli iyos. xelisSemSleli pirobaa agreTve sxe-
ulis gamravlebasTan dakavSirebuli struqturis
darvinis Teoriis erT-erTi yvelaze sakamaTo SeuTavsebloba. saxeobaTa Soris Sejvarebas albaT
varaudi iyo is, rom erT saxeobas droTa ganmavloba- yvelaze metad xels geografiuli barierebi uSlis.
Si evoluciis Sedegad meore saxeobad gardaqmna mas Semdeg, rac saxeobaTa Soris diferenciacia
SeeZlo. saxeoba aris organizmTa jgufi, romelTac iwyeba, evoluciuri procesis ukan Semobruneba Seu-
erTmaneTTan Sejvareba da jansaRi da nayofieri STa- Zlebeli xdeba. axal saxeobebs aRar SeuZliaT mSob-
momavlobis warmoSoba SeuZliaT. sazogadod, erTi liuri (monaTesave) saxeobis warmomadgenlebTan
saxeobis individebs ar SeuZliaT sxvebTan warmate- Sejvareba da gamravleba. magaliTad, adamianebsa da
biT Sejvareba genetikuri da qceviTi gansxvavebis Simpanzeebs daaxloebiT 5 milioni wlis win saerTo
gamo. aseTi Sejvarebisas kvercxujredis ganayofi- winapari hyavdaT, magram mas Semdeg maTi evoluci-
56

uri gzebi Seuqcevadad gaiyo. lebs. maSin, rodesac am ojaxis sxva warmomadgenle-
ra tempiT xdeba axali saxeobebis daSoreba Tavi- bi, Cveulebriv, marto cxovroben lomebi cxovroben
anTi winaprebisgan? anTropologebi am sakiTxze ver jgufebad, romelTac praidi ewodeba. ratom xdeba
Tanxmdebian. tradiciuli azris Tanaxmad, evolucia ase? jorj Saleris varaudiT, imitom, rom jgufuri
Zalian xangrZlivad mimdinareobs da axali saxeobebi nadiroba Ria adgilebSi ufro mosaxerxebelia. misi
TandaTanobiT Cndeba. anTropologTa sxva jgufi, dakvirvebiT, lomebis jgufi ara marto martoxela
`punqtuaciuri wonasworobis~ mimdevarni Tvlian, lomze ufro warmatebulad nadirobs, aramed ad-
rom saxeobebi didi xnis manZilze stabilurad vi- viladac umklavdeba iseT did nadavls, rogoric
Tardebian, magram Tu gadaxra Cndeba, es procesi Za- Jirafia. bokverebic socialuri jgufis garemocva-
lian swrafad mimdinareobs (ix. CarCo ~rogor mimdi- Si ukeT arian daculni sxva mtaceblebisgan, vidre
nareobs evolucia – nela da Tanabrad Tu swrafad da mxolod dedasTan yofnisas. aqedan gamomdinare,
wyvetilad?~). lomebis socialuri qceva, pirvel rigSi, amgvarad
SeiZleba imitom ganviTarda, rom bunebrivi gadar-
saxeobebi warmoSobis winaaRmdeg Cevis TvalsazrisiT, met upiratesobas iZleoda
lomebis Ria sivrceSi arsebobis pirobebSi.
`mecnier-kreacionistebi~ amtkiceben, rom mar- aucilebelia gvaxsovdes, rom bunebrivi gadarCe-
Talia, bunebriv gadarCevas SeuZlia gamoiwvios cva- va moqmedebs gamoxatul niSan-Tvisebebze anu indivi-
lebadoba saxeobaTa Soris (mikroevolucia), magram dis fenotipze. peplebis magaliTidan vxedavT, rom
mas ar SeuZlia axal saxeobaTa Seqmna (makroevolu- maTi feri _ fenotipis nawili _ bunebriv gadarCev-
cia). isini amboben, rom yvela cocxali arseba Rmer- as eqvemdebarebaA. qcevac gamoxatuli niSan-Tvisebaa.
Tis Seqmnilia, evoluciam mxolod mcired Secvala Tu jgufuri nadiroba (qcevis niSani) meti sakvebis
isini, axali saxeobebi ar Seuqmnia. kreacionistul mopovebis saSualebas iZleva, jgufebad monadire
SexedulebasTan dakavSirebuli mTavari problema individebi, ukeTes mdgomareobaSi aRmoCndebian. ma-
is aris, rom arsebobs seriozuli empiriuli dada- gram unda gvaxsovdes, rom bunebrivi gadarCeva niSan-
stureba saxeobebis warmoSobasTan dakavSirebiT. TvisebaTa STamomavlobiTobas moiTxovs. SeiZleba
uiliam raisma da jorj soltma daamtkices, rom Tu ara STamomavlobiTobis koncefciis gamoyeneba
Tu xilis buzebs (drozofila) maTi saarsebo piro- qcevis SeZenili da ara genetikurad miRebuli Tvise-
bebis mixedviT daaxarisxebdnen (mkveTri sinaTle bebis Seswavlisas? metic, Tu STamomavlobiTobis
da temperatura), Semdeg ki am jgufebs cal-calke koncefcia Seswavlil qcevebsac moicavs, SeiZleba
gaamravlebdnen, momavalSi iseT buzebs miiRebdnen, Tu ara, rom kulturuli aRzrdasac moicavdes?
romlebsac jiSTaSorisi Sejvarebis unari aRar Sinaur ZaRlebze bolodroindeli dakvirvebiT aR-
eqnebodaT (anu sxvadasxva saxeobebs miiRebdnen), moCnda, rom SeiZlebaA. rogorc Cans, Sinaur ZaRlebs
sul cota, 35 Taobis ganmavlobaSi. ganamarxebuli STamomavlobiT gadaecemaT adamianebis mier maTTan
faunis aRmoCenis angariSebi rogorc saxeobaTa Se- urTierTobisas gamoyenebul zogierT socialur
qmnis mraval magaliTs, aseve sruliad axali tipis niSanze (rogoricaa, mag. miTiTeba) reagirebis unari,
Seqmnis faqtebsac Seicavs. frinvelebis warmoSoba rac mglebs ar gaaCniaT. am aRmoCenidan gamomdinare,
xmeleTis cxovelebisgan ganamarxebuli faunis mra- cxovelebSi kulturuli swavlebis zogierTi niSnis
vali magaliTiT mtkicdeba. kreacionistebi cdilo- memkvidreobiT gadacema dasaSvebia.
ben Seamciron saxeobaTa warmoqmnis mtkicebuleba- adreul wlebSi socbiologia da qcevis ekologia
Ta mniSvneloba, magram ricxvi uzarmazaria da maTi aqcents qcevis genetikur komponentze akeTebdnen.
naxva msoflios yvela muzeumSia SesaZlebeli. eduard o. uilsoni wignSi ~socbiologia~ am dargs
gansazRvravda, rogorc ~qcevis biologiuri mize-
zebis sistematur Seswavlas~. magram bobi lou
qceviTi niSnebis
fiqrobs, rom marTalia, termini ~biologiuri~ Sei-
bunebrivi gadarCeva Zleba gavigoT, rogorc ~genetikuris~ interpreta-
cia, magram biologTa umravlesobas kargad esmis,
bunebrivi gadarCeva moqmedebs fizikuri niS- rom gamoxatuli damaxasiaTebeli niSnebi Cndeba
nebis cvlilebaze, rogoricaa, mag. peplebis feri an genebis, garemo pirobebis, cxovrebis istoriisa da
Jirafis kisris sigrZe, magram bunebrivi gadarCeva urTierTobebis Sedegad. qceva zemoT CamoTvli-
zegavlenas axdens agreTve populaciebis qceviT li samive pirobis zegavlenis SedegiaA. Tu vityviT,
Tvisebebzec. marTalia, es azri axali ar aris, ma- rom zogierTi maTgani STamomavlobiT gadaecema,
gram bolo dros sul ufro met yuradRebas ipyrobs. safiqrebelia, rom bavSvis qceva ufro mSoblebisas
mecnierebis am mimarTulebas socbiologia, qcevis unda imeorebdes, vidre sxva adamianebisas anu ms-
ekologia da evoluciuri fsiqologia ewodeba da gavseba memkvidrulia im SemTxvevaSic, rodesac is
iTvaliswinebs evoluciis principebis gamoyenebas mTlianad naswavli anu gadmoRebulia mSoblebisgan.
cxovelebisa da adamianebis qcevis Sesaswavlad. qce- socbiologiurma midgomam anTropologiaSi didi
vis ekologia Seiswavlis, rogor ukavSirdeba esa Tu dapirispireba gamoiwvia, iqneb imis gamo, rom am mec-
is qceva garemomcvel pirobebs. socbiologia dain- nierebas aqcenti genebsa da genetikaze ufro hqonda,
teresebulia socialuri organizaciisa da social- vidre gamocdilebasa da swavlaze, rogorc adamianis
uri qcevis sakiTxebiT. evoluciuri fsiqologia ki qcevis ganmsazRvrel kriteriumebze. anTropologe-
Seiswavlis, rogor iqmneba evoluciis saSualebiT bi amtkiceben, rom socialuri Cvevebi SeiZleba met-
adamianis qcevis, urTierTobisa da samyaros aRqmis naklebad adaptirebadi iyos, radgan reproduqciu-
xangrZlivad moqmedi modelebi. iTvleba, rom saxe- li Sedegebi kulturuli qcevebsac mohyveba. magram
obaTa tipuri qcevebi bunebrivi gadarCevis gziT individis mxolod da mxolod qceva ar gansazRvravs
aris ganviTarebuli. ratom avlenen monaTesave saxe- reproduqciul Sedegebs. monawileobs Tu ara kul-
obebi gansxvavebul socialur qcevas maSinac ki, Tu turul evoluciaSi bunebrivi gadarCeva? biologTa
saerTo winaprebisgan arian warmoSobilni? umravlesoba fiqrobs, rom araA. maTi azriT, arsebobs
mniSvnelovani gansxvaveba biologiursa da kul-
SevadaroT lomi katisebrTa sxva warmomadgen- turul evoluciebs Soris. rogor SeiZleba am ori
57

lomebis upiratesoba is aris, rom binadroben Ria sivrceSi da meti warmatebiT


iWeren didi zomis cxovelebs. es socialuri qceva SeiZleba dakavSirebuli iyos
gadarCevasTAan Ria garemoSi.

evoluciis Sedareba? am kiTxvebze sapasuxod unda Cvevebisa da qcevebis sxva kulturebidan gadaReba.
gvaxsovdes, rom bunebrivi gadarCevis moqmedebisaT- AmagaliTad, simindis moyvana, romelic axali sa-
vis saWiroa sami pirobis arseboba _ cvalebadoba, myarodan bevr sxva adgilas gavrcelda, am fenomenis
memkvidruloba (anu im meqanizmebis arseboba, rom- kargi magaliTia. rac Seexeba memkvidrulobas, mar-
lebic momaval TaobaSi mSoblebis niSan-Tvisebebis Talia, naswavli damaxasiaTebeli niSnebi wminda ge-
gameorebas uzrunvelyofs) da Mmemkvidruli gansx- netikuri gziT aSkarad ar gadaecema STamomavlobas,
vavebebiT gamowveuli STamomavlobis datovebis magram amgvar adaptirebad niSan-TvisebaTa matare-
gansxvavebuli unari. SeiZleba Tu ara am sami pirobis beli mSoblebi ~imeoreben~ maT TavianT SvilebSi anu
misadageba kulturuli qcevebisaTvis? bavSvebi am niSnebs maTgan imitaciis an darigebis sa-
biologiuri evoluciis dros cvalebadobas gene- SualebiT iReben. bavSvebma da mozardebma SeiZleba
tikuri rekombinacia da mutacia iwvevs, kulturul agreTve esa Tu is Tviseba gadaiRon adamianebisgan,
evoluciaSi ki Seswavlili qcevebis rekombinacia romlebic maTi ojaxis wevrebi ar arian. dabolos,
da axlis gamogoneba. kulturebi iseve Caketili anu rac Seexeba STamomavlobis datovebis gansxvavebul
reproduqciulad izolirebulni ar arian, rogorc unars, araviTari mniSvneloba ara aqvs aseTi damaxa-
saxeobebi. saxeobebs ar SeuZliaT genetikuri niSan- siaTebeli Tviseba genetikuria, naswavli Tu erT-
Tvisebebis ~sesxeba~, kulturas ki ZaluZs axali droulad orive. rogorc henri niseni aRniSnavda,

mTis lomebi binadroben tyian garemoSi


da individualurad nadiroben. aq Cans
Tu rogor mokla erT-erTma lomma
cxen-iremi dasavleT montanaSi.
58

qceviT arakompetenturobas saxeoba gaqrobamde mi- ologiuri niSani _ magaliTad, tvinis SedarebiT
hyavs iseve, rogorc morfologiur disproporcias didi zoma – bunebrivi gadarCevis gziT SeiZleba imi-
an romelime sasicocxlo organos arqonas. qceva is- tom ganviTarda, rom Cveni winaprebi iaraRebs amza-
eve eqvemdebareba gadarCevas, rogorc sxeulis zoma debdnen, es ki kulturuli niSan-Tvisebaa. piriqiT,
an avadmyofobisadmi medegoba. araformaluri da formaluri ganaTlebis kul-
mravali Teoretikosi aRiarebs, rom kulturul turuli niSan-Tviseba bunebrivi gadarCevis mier
evoluciasTan mimarTebaSi misaRebia bunebri- SeiZleba miRebul iqnas, radgan adamianebs manamde
vi gadarCevis Teoriis gamoyeneba, sxvebi ki iseT Zalian didxans hqondaT ganuviTareblobis periodi,
niSan-TvisebebTan dakavSirebiT, romlebic wminda rac biologiuri niSania.
genetikuri gziT ar gadaecema, gansxvavebuli ter- mTeli im xnis ganmavlobaSi, rac adamianTa saxe-
minologiis gamoyenebas amjobineben. magaliTad, oba iarsebebs da misi socialuri da fizikuri gare-
robert boidi da piter riCersoni adamianTa qce- mo Seicvleba, albaT biologiuri da kulturuli
vas ~ormag memkvidrulobas~ ukavSireben. isini gamo- niSan-Tvisebebis bunebrivi gadarCevac gagrZeldeba.
yofen kulturis gadacemas (swavlisa da imitaciis Tumca, rac mets igeben adamianebi genetikis Sesaxeb,
saSualebiT) genetikuri gadacemisgan, magram xazs meti SesaZlebloba eqnebaT umkurnalon genetikiT
usvamen orives mniSvnelobasa da maT Soris urT- gamowveul darRvevebs da iqneb evoluciis mimdi-
ierTdamokidebulebis arsebobas. uiliam darhemic nareobis wesic Secvalon. dRes ukve mecnier gene-
kulturis gadacemis sakiTxs calke ganixilavs da tikosebs ganviTarebis procesSi myof nayofSic ki
kulturuli analogiis erTeulad iyenebs termins SeuZliaT darRvevebis aRmoCena. male genuri in-
~mimi~ (meme, gene-is analogiiT). mecnieri yuradRe- Jineria saSualebas miscems adamianebs, gamoasworon
bas amaxvilebs genebsa da kulturas Soris urTierT- defeqtebi da `gaaumjobeson~ mzardi nayofis gene-
damokidebulebaze, romelsac ~koevolucias~ uwo- tikuri kodi. rogor da ramdenad SeZlebs adamiani
debs da warmogvidgens imis magaliTebs, Tu rogor genebis Secvlas, momavali gviCvenebs. es aucileblad
iwveven genetikuri da kulturuli evoluciebi cv- imoqmedebs kacobriobis biologiur da kulturul
lilebebs erTmaneTSi, rogor aZliereben an piriqiT, ganviTarebaze.
upirispirdebian erTmaneTs.
adamianebSi biologiuri da kulturuli evolu-
cia erTmaneTisgan gamoyofili procesebi ar aris.
rogorc vnaxavT, adamianis zogi mniSvnelovani bi-

Sejameba modiT im biologiur meqanizmebs, romelTa saSu-


alebiTac xdeba niSan-TvisebaTa erTi Taobidan
1. Tu samyaros arsebobis periods warmovidgenT meorisTvis gadacema.
rogorc 12 Tves, adamianis msgavsi maimunebis 5. bunebrivi gadarCeva damokidebulia populaciis
arsebobis periodi am droidan mxolod 1,5½ saa- SigniT arsebul sxvadasxvaobaze. biologiuri sx-
Ts daikavebs. samyaro daaxloebiT 15 miliardi vadasxvaobis Seqmnis oTxi wyaro arsebobs: gene-
wlisaa. Tanamedrove adamiani ki mxolod 100 aTa- tikuri rekombinacia, mutacia, genebis dreifi da
sis. genebis nakadi.
2. evoluciis Sesaxeb azri, didi xania, rac faru- 6. saxeobaTa warmoqmna maSin xdeba, rodesac erTi
lad arsebobs imis gamo, rom adamianis warmoSo- qvejgufi sxvebs gamoeyofa. am subpopulaciebma
bis Sesaxeb bibliur warmodgenas ewinaaRmdege- gansxvavebul garemo pirobebTan Seguebisas Sei-
boda. saxeobebs ganixilavdnen Semoqmedis mier Zleba iseTi genetikuri cvlilebebi ganicadon,
samudamod dadgenili formiT Seqmnilad. meTv- romlebic pirvelad populaciasTan urTierTo-
ramete-mecxramete saukuneTa mijnaze aRmoCnda bis ganaxlebisas xels SeuSlis gamravlebaSi. ge-
masala, romelic evoluciis Teoriis sicocx- netikuri diferenciaciis gamovlinebis Semdeg
lisunarianobas amtkicebda. magaliTad, geolo- evoluciuri procesis ukan dabruneba SeuZle-
giaSi uniformitarianizmis koncefcia varaudob- belia.
da, rom bunebrivi Zalebis zemoqmedebiT drois 7. bunebrivi gadarCeva populaciis biheviorul
uzarmazari monakveTebis ganmavlobaSi dedamiwa (qceviT) damaxasiaTebel Tvisebebzec moqmedebs.
mudmivad icvlida formas. am periodSi uamravma sociobiologia da qcevis ekologia ganixilaven
mecnierma daiwyo evoluciis kvleva-Zieba. evoluciis principebis gamoyenebas cxovelebis
3. Carlz darvinma da alfred uolesma saxeobaTa qcevasTan mimarTebaSi. ramdenadaa SesaZlebeli
evoluciis mamoZravebel Zalad bunebrivi gadar- bunebrivi gadarCevis Teoriis misadageba adamia-
Ceva miiCnies. bunebrivi gadarCevis mTavari prin- nis qcevasTan, ufro zustad, kulturul qcevas-
cipebia: 1. yoveli saxeoba Sedgeba mravalfero- Tan, amis Taobaze mravali sapirispiro mosazreba
van individTagan, romelTagan zogi sxvebze ukeT arsebobs. erT sakiTxSi ki yvela Tanxmdeba _ bi-
aris Seguebuli garemo pirobebs; 2. STamomav- ologiuri da kulturuli evoluciebi erTmane-
lobas memkvidreobiT gadaecema mSoblebis niSan- Tze zemoqmedebas axdenen.
Tvisebebi garkveuli xarisxiTa da raodenobiT;
3. imis gamo, rom ukeT adaptirebuli individebi
TaobaTa manZilze met STamomavlobas toveben, sakontrolo kiTxvebi
vidre cudad Seguebulni, adapturi niSnebis six-
Sire Semdgom TaobebSi matulobs. amgvarad, bune- 1. Seesabameba Tu ara, Tqveni azriT, bunebrivi gadar-
brivi gadarCevis Sedegad izrdeba sasargeblo Cevis Teoria religiur Tvalsazriss? daasabuTeT.
niSan-TvisebaTa mqone individebis raodenoba. 2. ra saxiT SeiZleba imoqmedos momaval evoluci-
4. mendelisa da Semdgomma kvlevam genetikis darg- aze genetikuri mkurnalobis meTodebma da gen-
Si, agreTve, dnm-isa da srnm-is struqturebisa da urma inJineriam?
funqciebis Seswavlam saSualeba mogvca Cavwvdo- 3. ratom fiqrobT, rom adamianebi erT saxeobad
darCnen?
59

Tanamedrove
primatebi 4

Tavebis Sinaarsi

 primatebis saerTo niSnebi

 primatebis klasifikacia

 sxvadasxva primatebi

 hominidis ganmasxvavebeli
niSnebi

 primatebis cvalebadi
adaptaciis ganmarteba
60

primatologiis (primatebis Semswavleli mec- aris swavlis mniSvnelovani meTodi, romelic Zu-
niereba) mizania, gaarkvios rogor Seeguen sxvadasxva ZumwovarTa naSierebs axasiaTebs da gansakuTrebiT
primatebi garemo pirobebs rogorc anatomiuri, ise mniSvnelovania primatebisTvis, rasac Cven am TavSi
qceviTi TvalsazrisiT. amgvari Seswavlis Sedegebi mogvianebiT davinaxavT.
SeiZleba dagvexmaros adamianis da sxva primatebis
qcevisa da evoluciis sakiTxebis ukeT gagebaSi. fizikuri niSnebi
rogor SeuZliaT iseT primatebs, rogoricaa,
magaliTad, Tanamedrove Simpanze, mogvcen saWiro primatebs aqvT mxolod maTTvis damaxasiaTebeli
informacia adamianis an im primatebis Sesaxeb, rom- fizikuri da socialuri niSan-Tvisebebis kompleqsi.
lebic Cvens winaprebad iTvlebian? cnobilia, rom amasTan, arc erTi maTgani unikaluri ar aris da ama
primatebis Tanamedrove saxeobebs uZveles winapar- Tu im kombinaciiT gvxvdeba sxva ZuZumwovrebSi.
Ta formebidan evoluciuri ganviTarebis sakuTari primatebis ConCxis agebuleba am cxovelebis xeze
istoria aqvT. TiToeuli maTgani, adamianis CaTv- cxovrebis nirze miuTiTebs. maTi ukana kidurebi
liT, evoluciurad ganviTarda adreuli primatebi- isea agebuli, rom sayrdeni warmoqmnas. amave dros
sgan, romlebic didi xania, gadaSendnen. miuxedavad terfebiT sagnebis dakaveba SeuZliaT (ix. sur. 1-4).
amisa, adamianebsa da sxva primatebs Soris arsebul zog primats, magaliTad orangutangs, ukana kidure-
gansxvavebebsa da msgavsebebze dakvirvebiT albaT bze Camokidebis unaric aqvs. wina kidurebi gansa-
SevZlebT gavigoT, rogor da ratom gamoeyvnen isini kuTrebiT moqnilia da iseTi agebuleba aqvT, rom mi-
erTmaneTs. wolac da moqaCvac Tanabrad exerxebaT. rogorc wina,
Tanamedrove primatebis da ganamarxebuli masa- ise ukana kidurebs aqvT TiTo Zvali zeda nawilSi da
lis anatomiis da qcevis erTdroulma Seswavlam da ori Zvali qveda nawilSi (garda grZelterfebisa. gv.
Sedarebebma SeiZleba daxmareba gagviwios adreuli Tarsius –is warmomadgeneli primatebi). primatebis
primatebis garegnuli niSnebis aRdgenaSi. Tu gve- uZvelesi winaprebis droidan es niSani umniSvnelod
codineba im Tanamedrove primatebis mxris Zvlis Seicvala da Tanamedrove primatebSic aris Senar-
struqtura, romlebic xeebze qanaoben, SevZlebT Cunebuli (Tumca bevr ZuZumwovars ukve dakarguli
davadginoT, rom msgavsi ganamarxebuli Zvali ekuT- aqvs), radgan ormagi Zvlebi xelebsa da fexebs met
vnoda cxovels, romelic agreTve xeze qanaobda. Ta- moqnilobas aniWebs wriuli moZraobebis Sesrulebi-
namedrove primatebis gansxvavebuli adaptaciebis sas.
Seswavla warmodgenas Segviqmnis, ra saxis gadaxrebs primatis agebulebis meore damaxasiaTebeli niSa-
hqonda adgili primatebis evoluciis procesSi. nia laviwis Zvali. igi maT moZraobis met Tavisufle-
rodesac gvecodineba, Tu romeli niSan-Tvisebebi bas aniWebs, rac mxrebis rogorc win da ukan, aseve
ekuTvniT mxolod adamianebs, SevZlebT gavigoT, zemoT da qvemoT moZraobis saSualebas aZlevs. mar-
Tu ratom gadaixara is xazi, romelic adamianebamde Talia, adamianebi amgvar moqnilobas xeebze samoZra-
midioda, Simpanzeebsa Ada gorilebamde mimavali xa- od ar iyeneben, magram sxva saxis saqmianobaSi Zalian
zisgan. gamosadegia. laviwis Zvlis gareSe, ver SevZlebdiT
am TavSi jer Tanamedrove primatebis saerTo isris srolas an burTis gadagdebas, xolo brunvadi
niSan-Tvisebebs ganvixilavT, Semdeg gagacnobT pri- winamxris Zvlebis gareSe, ver SevZlebdiT verc mci-
matTa rigis sxvadasxva cxovelebs, gansakuTrebu- re zomis instrumentebis damzadebas da verc karis
lad SevCerdebiT TiToeuli mTavari tipis ganmasx- saxeluris mobrunebas.
vavebel niSnebze. amis Semdeg vimsjelebT cvalebadi primatebi, saerTod, yvelafris mWameli
adaptaciis magaliTebze, romlebic primatebis zo- cxovelebi arian. e.i. isini Wamen yvelafers, dawye-
gierT saxeobaSi aRiniSneba. bolos ganvixilavT im buli mwerebidan da mcire zomis cxovelebidan da
niSan-Tvisebebs, riTac adamianebi sxva danarCeni damTavrebuli TeslebiT, foTlebiTa da fesvebiT.
primatebisgan gansxvavdebian. am Tavis mizania meti maTi kvebis Tavisebureba kbilebis agebulebidanac
gavigoT adamianebis Sesaxeb. swored amitom, gaga- Cans. ukana da wina saReW kbilebs specifikuri forma
cnobT primatebis anatomiisa da qcevis im damaxa- ar aqvT, gansxvavebiT im ZuZumwovarTagan, romelT-
siaTebel niSnebs, romlebsac albaT, udidesi mniSvn- ac balaxis Zova uxdebaT. wina `saWreli~ kbilebi da
eloba aqvT adamianis ganviTarebaSi. eSvebi xSirad Zalze Taviseburia, gansakuTrebiT
_ dabali klasis primatebSi. magaliTad, naxevrad
primatebis saerTo niSan-Tvisebebi maimunebs (Prosimians) Txeli, axlos mijrili qveda
saWreli kbilebi da eSvebi `savarcxliseburad~ aqvT
yvela primati ZuZumwovarTa klass miekuTvneba ganlagebuli bewvis gasasufTaveblad an xis qerqi-
da maTTvis damaxasiaTebeli niSan-Tvisebebi axasi- dan gamagrebuli fisis (romliTac ikvebebian) ukeT
aTebs. adamianis garda, yvela maTganis sxeuli xSiri mosaRrRnelad.
TmiT, bewviT aris dafaruli, romelic izolacias qm- primatebis xelis mtevnebi araCveulebrivad mo-
nis da organizms siTbos SenarCunebaSi exmarebaA. Tma qnilia. yvela maTganis xels nivTis CasaWideblad
zogierT adgilas adamiansac ezrdeba, magram yov- Zalian mosaxerxebeli agebuleba aqvs. primatebs
elTvis izolaciis mizniT ara. ZuZumwovrebi Tbil- rogorc xelebze, aseve fexebze xuT-xuTi TiTi aqvT
sisxlianebi arian, rac imas niSnavs, rom maTi sxeulis (zog SemTxvevaSi fexis ceri SeiZleba Semcirebuli
temperatura (met-naklebad) mudmivad SedarebiT iyos gamonazardis zomamde). maTi frCxilebi, ram-
maRalia da Cveulebriv, maTi garemomcveli haeris denime gamonaklisis garda, brtyeli da ganieria da
temperaturas aRemateba. TiTqmis yvela ZuZumwovr- ara brWyaliseburi. aseTi agebuleba primatebs sa-
is naSieri dedis organizmis SigniT garkveuli zomis Sualebas aZlevs, CaebRauWon sagnebs. amaSi uTmo da
miRwevis Semdeg ibadeba da dedis sarZeve jirkvle- mgrZnobiare xelisa da fexis gulebic exmarebaT.
bidan rZis woviT ikvebeba. naSierebi dabadebis Sem- primatebis umravlesobas cera TiTebi danarCenis
deg kidev didi xnis ganmavlobaSi mSoblebze arian sawinaaRmdego mxares aqvT moTavsebuli es exmareba
damokidebulni. es periodi eTmoba agreTve swavlas, maT sagnisTvis ufro zustad da magrad CaWidebaSi.
radgan mozardi ZuZumwovris qcevebis umetesoba mxedvelobas udidesi mniSvneloba aqvs primatebis
ufro daswavlilia, vidre instinqturi. TamaSi cxovrebaSi. gansxvavebiT sxva ZuZumwovrebisgan,
61

Zlieri xelebi da terfebi

primatebis sxivi
zogierTi
saerTo Tviseba idayvi
winmomarTuli Tvalebi

kavSiri did tvinTan amcirebs


mbrunavi mklavi
ynosvis SegrZnebas (olfaqto­-
ruli struqtura) da mxedvel­-
obiT ares.

olfaqto­ruli
struqtura
mxedvelobis are

suraTi 4-1
primatebis zogierTi saerTo Tviseba
tvinis is nawili, romelic mxedvelobas akontro- umetesobas axasiaTebs. amgvari reproduqciuli
lebs, primatebs ufro didi aqvT, vidre is, romelic sistema xazs usvams xarisxis da ara raodenobis upi-
ynosvas ganagebs. primatebs stereoskopuli anu ratesobas – es adaptacia albaT, xeze cxovrebasTan
siRrmiseuli mxedveloba axasiaTebT. maTi Tvalebi da iqidan Camovardnis riskTan aris dakavSirebuli.
ufro win aris mimarTuli da ara gverdebze, rogorc primatebis naSierebi dabadebisas SedarebiT ukeT
es cxovelebisTvis aris damaxasiaTebeli. es Tviseba arian ganviTarebulni, Tumca adamianis, adamianis
saSualebas aZlevs maT, orive Tvalis fokusireba msgavs maimunTa da zogierT maimunTa axalSobilebi
erT obieqtze (manZilze arsebul mwerze an sakvebze) Zalze umweoni arian. Cvili primatebis umetesobas
erTdroulad moaxdinon. primatebis umetesobas (adamianTa garda) dabadebisTanave SeuZlia dedaze
feradi mxedveloba aqvs, rac xels uwyobs maT mwife CaWideba. rogorc wesi, primatebs ganviTarebisTvis
nayofis amocnobaSi. didi dro sWirdebaT. magaliTad, makaka rezusi sqe-
primatebis meore mniSvnelovani niSania tvinis sobrivad 3 wlis asakamde ar mwifdeba, Simpanze ki _
didi moculoba, sxeulTan SedarebiT. es imas niS- 9 wlamde.
navs, rom maT, Cveulebriv, ufro didi zomis tvini
aqvT, vidre maTive zomis sxva cxovelebs. es imiT aris socialuri niSan-Tvisebebi
gamowveuli, rom gadarCenisTvis Zalian bevri ramis
swavla sWirdebaT, razec mogvianebiT SevCerdebiT. primatebi umeteswilad socialuri cxovelebi
didi moculobis tvinis mqone cxovelebi ufro nela arian. garda iseTi fizikuri niSnebisa, rogoricaa
viTardebian da ufro metxans cocxloben, vidre CaWidebis unaris mqone xelebi da stereoskopuri
patara moculobis tvinis mqone. rac ufro nela vi- mxedveloba, rac garemo pirobebTan SeguebiT ganu-
Tardeba cxoveli da rac ufro met xans cocxlobs, viTardaT, maT CamouyalibdaT agreTve socialur
swavlis meti SesaZlebloba aqvs. qcevaTa garkveuli modelebi. primatebis umete-
dabolos, primatebis reproduqciuli (gamrav- sobisTvis, gansakuTrebiT ki dRis saxeobebisTvis
lebis) sistema maT danarCen ZuZumwovrebisgan mkve- (anu maTTvis, vinc aqtiur cxovrebas dRisiT eweva),
Trad ganasxvavebs. primatebis umetesobis mamrebs cxovrebis jgufuri wesi gadarCenisTvis gadamwyve-
penisis Camokidebuli forma aqvT, romelic muclis tia. am sakiTxze amave TavSi cota mogvianebiT vim-
qveda nawils kaniT ar ukavSirdeba. amgvari niSani Za- sjelebT.
lian cota cxovels axasiaTebs, Ramurebisa da daT- damokidebuleba da ganviTareba socialur
vebis CaTvliT. primatebis saxeobaTa umetesobis mde- konteqstSi primatebis socialuri urTierToba de-
drebs mkerdze ori dvrili aqvT (zogierT prosimians dasTan da sxva mozrdilebTan damokidebulebis sakmaod
orze metic aReniSneba). saSvilosno, Cveulebriv, xangrZliv periodSi iwyeba da sakmaod didxans grZeldeba
erTi nayofisTvis aris gaTvaliswinebuli (tyupebs (primatebis damokidebulebis periodis fazebis: Cvilobi-
ufro xSirad, mxolod marmozetebi da tamarinebi sa da mozardobis SedarebisaTvis ix. sur. 4-2). damokideb-
Soben) da ara ramdenimesTvis, rogorc cxovelebis uli mdgomareobis xangrZlivi periodi saSualebas aZlevs
62

primatebs, ufro didxans daakvirdnen mozrdilebs da


iswavlon maTi Cvevebi, rac aucilebelia momavalSi maTi
lemuri 21/2 gadarCenisaTvis.
dedasTan da sxva individebTan Tbili, social-
uri urTierTobebis gareSe primatebi ver gamoi-
masaka muSaveben socialuri urTierTobebis unar-Cvevebs.
71/2
makaka rezusze Catarebuli klasikuri eqsperiment-
ebis safuZvelze, hari harloum gamoikvlia dedis
giboni uyuradRebobisa da izolaciis Sedegebi naSierebze.
81/2 man dainaxa, rom dedis araadekvaturma qcevam da
Tanatolebisgan izolaciam zogierT maimuns mouspo
normaluri socialuri ganviTarebis saSualeba. maT
orangu- 101/2 axasiaTebdaT gaukuRmarTebuli seqsualuri qcev-
tangi
ebi da SeiZleba mcirewlovan `damnaSaveebadac~ Cam-
oyalibdnen. harloum Seajvara socialurad izoli-
Simpanze 10 rebuli mdedri maimuni normalur mamrTan. naSieris
gaCenis Semdeg, aseTi mdedrebis SvilTan damokide-
buleba dedobrivi ar iyo. isini xSirad uars am-
adamiani 20
bobdnen TavianT naSierebze. amgvari aranormaluri
damokidebulebis Sedegad gamoCnda, rom dedobrivi
grZnoba ara mxolod instinqtzea damokidebuli.
0 5 10 15 20 harlous cdebma gamoaaSkarava, rom dedobrivi mz-
damokidebulebis sigrZe (wlebi) runveloba aucilebelia maimunebisTvis da aqedan
gamomdinare _ adamianebisTvisac.
suraTi 4-2 primatTa mravali saxeobisTvis deda is erTad-
primatTa naSierebis mSoblebze damokide- erTi ufrosi ar aris, romelic damokidebul asak-
bulebis periodebis SedarebaA. Si myof Taobaze zrunavs. rux langurebSi Cvilze
zrunvasa da mis Semdgom movlaSi jgufis yvela
mdedri monawileobs. zogi saxeobis primatebSi na-
Sierebs dedaze aranakleb yuradRebas uTmobs mamac.
primatebi TamaSis procesSi harlous gamokv-
levebma axalgazrda primatebis socialuri das-
wavlis Sesaxeb sxva informaciac mogvca. eqsperi-
mentebma gamoavlina, rom primatebis normalur
ganviTarebaSi udidesi mniSvneloba TamaSs eniWeba,
gansakuTrebiT damokidebulebis periodSi. rogorc
dedis mzrunvelobis gareSe gazrdili primatebi av-
lenen uCveulo qcevebs, aseve uCveulod iqcevian de-
dasTan gazrdili, magram tolebTan TamaSsa da urT-
ierTobas moklebuli primatebi.
zogierTi maimuni, romelic dedis gareSe izrde-
boda, magram TanatolebTan regularuli TamaSis

primatebs SeuZliaT uSualo miTiTebiT iswavlon, magram ufro xSirad isini mibaZviTa da cdebisa da Secdomebis meTodiT swavloben.
63

saSualeba hqonda, SedarebiT normalurad iqceoda. ukana tanis gasawmendad erTi bRuja foToli gamoiy-
Semdgomma muSaobam harlous aRmoCenebi kidev ufro ena. Simpanzes ori wlis naSierma, romelic am scenas
gaamyara. uyurebda, aseve, moglija erTi bRuja foToli da
TamaSi aucilebelia swavlisaTvis. is ayalibebs dedis moqmedeba orjer gaimeora. Simpanzeebis mier
mozrdilobaSi gamosadeg da aucilebel Cvevebs. mag- iaraRis gamoyenebis saukeTeso magaliTia balaxis
aliTad, axalgazrda maimunebis xeebze sirbili maT Reros gamoyeneba miwayrilidan termitebis gamo-
im aucilebel fizikur unarebs uviTarebs, romle- sadevnad. magram zogi mkvlevris azriT, amgvari mag-
bic momavalSi mtacebel cxovelTagan Tavis daRw- aliTebi imitaciis an swavlebis arsebobas sakmarisad
evaSi daexmarebaT. TamaSi aucilebelia socialuri ar asabuTebs. maSinac ki, rodesac deda uflebas
Cvevebis gamomuSavebisTvisac, kerZod, Tavisive jgu- aZlevs Svils, rom daikavos balaxis Rero termite-
fis wevrebTan urTierTobisTvis. erTgvari dominan- bze `saTevzaod~, Svili am qmedebas asrulebs masTan
turi urTierTobebis Camoyalibeba xdeba kinklaobi- erTad da ara damoukideblad mas Semdeg, rac dedis
sa da Cxubis dros, sadac gamarjveba damokidebulia moqmedebas daakvirdeba.
zomaze, Zalasa da asakze. am Tvisebebma an maTma nak-
lebobam SeiZleba gansazRvros individis statusi primatebis klasifikacia
momaval cxovrebaSi (individis statuss sxva faq-
torebic gansazRvravs. magaliTad, rogorc vnaxeT, klasifikacia msgavsi biologiuri niSnebis mqone
dedis statusi zogierTi primatisTvis Zalian mniS- saxeobaTa jgufebis gansazRvris Zalze mosaxerxe-
vnelovania). beli gzaa. zogjer klasifikaciis sqemebi erTmane-
sxvebisgan swavla rogorc adamianis msgavsi, Tisgan gansxvavdeba imis gamo, rom yuradReba ms-
ise sxva saxeobis primatebi bevr rames socialur gavsebaTa an gansxvavebaTa sxvadasxva aspeqts eqceva.
jgufebSi swavloben. bavSvebi xSirad baZaven sxvebs, magaliTad, klasifikaciis erTi tipi aqcents im evo-
rasac xSirad, mSoblebi xels Segnebulad uwyoben. luciur Stoebze akeTebs, romlebmac Tanamedrove
inglisurad vambobT: `naxeT, ra kargad baZavs (apes primatebamde mogviyvana; meore tipi yuradRebas
- anu maimuniviT imeorebs mis moqmedebebs) tomi erTnairi Tvisebebis raodenobaze amaxvilebs; mesame
mamamiss~. magram, adamianis msgavsi maimunebi (da – iTvaliswinebs evoluciur xazebs (gvarebs) iseve,
maimunebi) baZaven, Tu ubralod swavloben imave mo- rogorc damaxasiaTebel niSanTa msgavseba-gansx-
qmedebebs, romlebsac maTi dakvirvebis obieqtebi vavebas. magram yvela am niSans Tanabari Rirebuleba
asruleben? am sakiTxis Sesaxeb mecnierebSi gansx- ara aqvs. gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba ukeT
vavebuli mosazrebebi arsebobs. kidev ufro met ka- `ganviTarebul~ da specifikur damaxasiaTebel
maTs iwvevs primatebSi (adamianis garda) Segnebuli niSan-Tvisebebs, romlebic evoluciis procesSi gan-
swavlebis sakiTxi. viTarda. sur. 4-3 gamosaxulia swored am ukanaskneli
savele samuSaoebis zogierTi monacemis mixed- principiT Sedgenili klasifikaciis sqema.
viT, warmoiSva varaudi, rom Simpanzeebs imitaciis miuxedavad gansxvavebuli meTodebis arsebobisa,
saSualebiT iaraRis xmarebis aTviseba SeuZliaT. primatebis klasifikaciasTan dakavSirebiT azrTa
magaliTad, jein gudoli Seeswro SemTxvevas, rode- mxolod mcire sxvadasxvaoba arsebobs. es, metwilad,
sac mdedrma Simpanzem, romelsac diarea awuxebda, rogorc sxvadasxva primatebis Seswavlisas davinax-

amJamad mcxovrebi primatebi

prozimianebi anTropoidebi

axali samyaros maimunebi Zveli samyaros maimunebi


(platirinebi) (kaTAarinebi)

(ceboidebi) Zveli samyaros maimunebi adamianis msgavsi maimunebi


(cerkopiTekoidebi) da adamianebi (hominoidebi)
i
oze bi
teb
ne
ari
m
tam
mar

cebidebi mcire zomis didi,


lemurebi lorisebi tarsierebi kolobinebi cerkopi- adamianis adamianis adamiani
indrisebi galago Tekinebi (homini-
msgavsi msgavsi
ai-ai
maimunebi maimunebi, debi)
(hilobetebi) (pongidebi)
suraTi 4-3
amJamad mcxovrebi primatebis gamartivebuli klasifikacia
64

avT, exeba tarsierebisa da adamianebis klasifika- ive fexiT, nela gadaadgildebian.


cias.
primatebis klasi xSirad or qveklasad iyofa: nax- Tanamedrove teqnikis daxmarebiT, romelic Rame
evrad maimunebi (Prosimians) ufro zustad, maimunis dakvirvebis saSualebas iZleva, mecnierebma bevri
winaprebi, da anTropoidebi (Anthropoids). naxevrad ram Seityves am cxovelebis Sesaxeb; magaliTad, aR-
maimunebi arian: lemuri, lori da grZelterfebi. moCnda, rom mdedri galagoebi, yovelTvis patara
anTropoidebis qveklasSi Sedian axali samyaros mai- jgufebad ikribebian maSin, rodesac mamrebi arema-
munebi, Zveli samyaros maimunebi, mcire zomis adami- reSi ifantebian. axaldabadebul da Cvil galagoebs
anis msgavsi maimunebi (gibonebi, siamangebi) da didi budeebSi an fuRuroebSi (romlebic SeiZleba sazi-
zomis adamianis msgavsi maimunebi (orangutangebi, aro iyos maTTan dakavSirebuli mdedrebisTvis) aT-
gorilebi, Simpanzeebi), agreTve _ adamianebi. avseben, sadac dedebi regularulad akiTxaven da uv-
lian maT. dabadebidan ramdenime dRis Semdeg dedas
sxvadasxva primatebi ukve SeuZlia Svilis piriT gadayvana maxlobel xee-
bTan, sadac maT tovebs manam, sanam TviTon ikvebeba.
primatebis saerTo niSnebis mimoxilvis Semdeg grZelterfebi Ramis cxovrebis niris mqone, xeze
vnaxoT, riT gansxvavdebian erTmaneTisgan Taname- mcxovrebi primatebi, amJamad mxolod filipineb-
drove primatebi. sa da indoneziaSi gvxvdebian. primatebidan marto
isini ikvebebian cxoveluri sakvebiT. Cveulebriv _
mwerebs, xolo zogjer patara cxovelebsac iWeren
naxevrad maimunebi
da miirTmeven. maTi mxedvelobis sistema Ramis xe-
dvisTvis Sesaferisad aris mowyobili: uzarmazari
naxevradmaimunebi ufro metad hgvanan danarCen
Tvalebi araCveulebrivi mxedvelobiT gamoirCeva,
ZuZumwovrebs, vidre anTropoidi primatebi. pirvel-
xolo tvini didi moculobisaa, ganviTarebuli mxed-
ni ufro metad arian damokidebulni informaciis
velobis centrebiT.
misaRebad ynosvaze, vidre anTropoidebi. maTgan
grZelterfebma es saxeli grZeli winaterfis
gansxvavebiT, naxevrad maimunebs, Cveulebriv, ufro
(tarsus) gamo miiRes, romelic grZeli naxtomis Ses-
moZravi yurebi, ulvaSebi da grZeli cxviri aqvT,
rulebis dros berketis rols asrulebs. grZel-
saxis gamometyvelebac ufro statikuria (naklebad
terfebi Zalian daxelovnebulni arian vertikalur
cvalebadi), axasiaTebT primatebisaTvis damaxasi-
cocvasa da xtomaSi. isini ojaxur jgufebad cxov-
aTebeli niSnebic, maT Soris CaWidebis unaris mqone
roben, romelic gamravlebaSi monawile wyvilisa da
xelebi, stereoskopuli mxedveloba da mxedvelobis
maTi naSierisgan Sedgeba. iseve, rogorc umaRlesi
mozrdili centrebi tvinSi.
primatebi, mamri da mdedri grZelterfa yovel saRa-
lemuris msgavsi formebi (lemurisebrni) le-
mos erTad gamoscemen garkveul xmamaRal bgerebs
murebi da maTi naTesavebi, indri da ai-ai, samxreT-
(mRerian) TavianTi teritoriis SemosasazRvrad.
aRmosavleT afrikis mxolod or kunZulze – mada-
grZelterfebis klasifikacia Zalze sakamaTo
gaskarsa da komoroze _ binadroben. am primatebis
zomebi Tagvisxela lemuridan 4 futis (122 sm) sig-
rZis indrimde meryeobs. lemurebis jgufis warmo-
madgenlebi, Cveulebriv, erT pirmSos Soben, Tumca
am jgufis zogierTi saxeobisTvis ori an sami tyu-
pis dabadebac xSiria. lemurebis jgufis zogierTi
saxeobas kvadropeduri moZraobis unari aqvs (oTx
fexze gadaadgildeba). isini oTxi fexiT moZraoben
rogorc xeebze, ise miwaze. zogi saxeoba, magali-
Tad indri, ukana fexebs sayrdenad da vertikalu-
rad gadasaadgileblad iyenebs, rasac vertikaluri
cocva da xtoma ewodeba. lemurebi metwilad veg-
etarianelebi arian, Wamen xils, foTlebs, xis qerqsa
da yvavilebs. lemurebis saxeobebi zomebiT Zalian
gansxvavdebian erTmaneTisgan. mravali saxeoba, gan-
sakuTrebiT Ramis saxeobebi, sifxizlis saaTebSi
ganmartoebul cxovrebas ewevian. danarCeni saxe-
obebi ufro metad cxovroben jgufebad, romelTa-
gan zogi mcirericxovania, zogis wevrTa raodenoba
ki samocsac aRwevs. lemurisebrTa ganmasxvavebeli
niSania mdedrTa dominireba, gansakuTrebiT sakvebis
xelSi Cagdebisas. primatebis umravlesobaSi, iseve,
rogorc sxva ZuZumwovrebSi, mdedrTa dominireba
iSviaTad SeiniSneba.
loris msgavsi formebi (lorisebrni) loris
jgufis warmomadgenlebi, romlebic gvxvdebian ro-
gorc samxreT-aRmosavleT aziaSi, ise saharaSi (af-
rika), Ramis cxovrebas ewevian da xeebze cxovroben.
isini xiliT, xis fisiT da mwerebiT ikvebebian. Cveu-
lebriv, Soben TiTo naSiers; iyofian or mTavar qveo- deda lemuri da masze mikruli naSieri. amgvari naxevrad maimunebi
jaxad: lori da galago. erTmaneTisgan qceviT Zalian ufro metad arian damokidebuli ynosvaze, vidre anTropoidebi.
gansxvavdebian. galagoebi Zalian swrafi da aqtiuri naxevrad maimunebs aqvT agreTve moZravi yurebi, ulvaSebi, grZeli
cxovelebi arian. isini xtian xeebsa da xis totebs So- drunCi da saxis statikuri (ucvleli, umoZrao) gamometyveleba.A.
ris vertikaluri cocvisa da xtomis wesiT, miwaze ki
_ kenguruseburad. lorisebrni totebs Soris oTx-
65

sakiTxia. imis nacvlad, rom CvensaviT naxevrad- Ta qverigi or mTavar jgufad iyofa: platyrrhines (ax-
maimunebs miakuTvnon, zogi mecnieri maT anTrop- ali samyaros maimunebi anu brtyelcxvira maimunebi)
oidebis jgufSi aTavsebs. klasifikaciis am meore da catarrhines (Zveli samyaros maimunebi anu viwrocx-
sqemaSi primatebis qverigebs hqviaT strepsirhines vira maimunebi) (ix. sur. 4-4). am jgufebis saxelebi
(romelSic Sedian lemurebi da lorebi) da haplorhines maTi cxviris formasTan aris dakavSirebuli, magram
(romelSic Sedian grZelterfebi da anTropoidebi). rogorc Semdgom davinaxavT, maT sxva ganmasxvave-
grZelterfebs qromosomebis iseTive nakrebi aqvT, beli niSnebic axasiaTebT. brtyelcxvira maimunebs
rogoric sxva naxevradmaimunebs; TiTebze maT aqvT aqvT farTo, brtyelZgidiani cxviri gareT mimarTu-
klanWebi, bewvis mosavlelad, mkerdze or dvrilze li nestoebiT. es maimunebi mxolod axal samyaroSi,
meti aqvT, xolo maTi saSvilosno iseTive formisaa, centralur da samxreT amerikaSi binadroben. vi-
rogorc naxevrad maimunebis (orrqiani). iseve, ro- wrocxvirebs ki viwro cxviri da qvemoT mimarTuli
gorc galagoebi, gtZelterfebi vertikalurad co- nestoebi aqvT. viwrocxvira maimunebs miekuTvnebian
caven da xtian. sxva danarCeniT grZelterfebi ufro Zveli samyaros maimunebi (romlebic afrikaSi, aziasa
metad anTropoidebs emsgavsebian. isini naklebad da evropaSi binadroben), agreTve adamianis msgavsi
arian damokidebulni ynosvaze da ara marto patara maimunebi da adamianebi.
cxvirebi aqvT, aramed maT ZaRlis msgavs drunCebs axali samyaros maimunebi cxvirisa da nestoebis
sisvelec akliaT. anTropoidebis msgavsad, Tvalebi formis garda, axali samyaros maimunebs viwrocx-
ufro axlo-axlo aqvT ganlagebuli da Zvlovani vira anTropoidebisgan sxva anatomiuri niSnebic
budeebiT daculi. grZelterfebs, anTropoidebis ganasxvavebs. axali samyaros saxeobebs aqvT sami wina
msgavsad, aqvT placenta, romelic dedisa da nayofis saReWi kbili (premolari), Zveli samyaros saxeobebs
sisxls erTmaneTTan akavSirebs. ki _ ori. axali samyaros zogierT saxeobas aqvs Za-
lze moqnili (mosaWidebeli) kudi, Zveli samyarosas
ki _ ara.
anTropoidebi axali samyaros maimunebi mTlianad xeze
mcxovrebT miekuTvnebian. isini erTmaneTisgan
anTropoidebis qverigi moicavs adamianebs, ada- jgufis zomebiT da kvebis TaviseburebebiT gansx-
mianis msgavs maimunebsa da maimunebs. anTropoidebis vavdebian. Seeqcevian sxvadasxva mwerebs, neqtars da
umetesobas aqvs ramdenime, met-naklebad ganviTare- xilisa da foTlebis wvens.
buli msgavsi niSan-Tvisebeba: momrgvalebuli for- axali samyaros maimunebi tradiciulad or Ziri-
mis tvinis kolofi, patara, uZravi yurebi da Sedar- Tad ojaxad iyofian. erTi ojaxi, callitrichidae mar-
ebiT patara, brtyeli saxeebi drunCebis nacvlad. mozetebsa da tamarinebs aerTianebs; meore ojaxi,
maTi reproduqciuli (gamravlebis) sistema metad cebidae ki axali samyaros maimunebis yvela danarCen
efeqturia, aqvT Zalze moqnili xelebi. anTropoid- saxeobas. miuxedavad imisa, rom mecnierebi aseTi

brtyeli cxviri viwro cxviri


platirinebi
kaTarinebi

sami ar aris ori sasmeni mili


saReWi sasmeni lo saReWi
kbili mili yis kbili
mosaWide- par (A)
Prehensile ki
belitail
kudi

sajdomi korZebi

swori kudi

suraTi 4-4
brtyelcxvira da viwrocxvira maimunebis damaxasiaTebeli niSnebi
66

iaTebT rogorc monogamia (wyvili iqmneba xangrZli-


vi periodis an mTeli cxovrebis ganmavlobaSi), ise
poliandria (erTi mdedri erTze met mamrs uwyvil-
deba). kalitriqidebi Wamen bevr xils da xis wvens,
magram bevri Zalian patara zomis primatis msgavsad,
cilis moTxovnilebas mwerebis WamiT ikmayofileben.
cebidebi, ufro xSirad zomiT kalitriqidebs
aRematebian, maTze TiTqmis orjer meti dro sWird-
ebaT gasazrdelad da erTdroulad mxolod erTi
naSieris gaCena SeuZliaT. cebidebi Zalian gansx-
vavdebian zomebiT, jgufis SemadgenlobiTa da sakve-
biT. magaliTad, ciyviseburi maimunebi 2 girvanqamde
(900 gr.) iwonian, xolo obobismagvari maimunebis
wona 16 girvanqas (7kg-mde.) aRemateba. ojaxis zogi
warmomadgeneli patara jgufebad cxovrobs, romle-
bic mxolod mdedrisa da mamrisgan Sedgeba, zogSi ki
50 individamdea gaerTianebuli. yvelaze mcire zo-
mis cebidebis zogierTi saxeoba ikvebeba foTlebiT,
mwerebiTa da yvavilebiT, sxvebi ufro xils etanebi-
an da naklebad Teslebs, FfoTlebsa da mwerebs.
Zveli samyaros maimunebi Zveli samyaros mai-
munebi anu cerkopitekoidebi (cercopithecoidea) ufro
axlos arian adamianebTan, vidre axali samyaros
maimunebi. maT aqvT kbilebis igive raodenoba, rac
adamianis msgavs maimunebsa da adamianebs. Zveli sa-
myaros maimunebi ar arian iseTi mravalferovanni,
rogoric maTi axali samyaros naTesavebi, magram mra-
valferovania maTi saarsebo garemo: zogi rogorc
xeebze, aseve miwaze cxovrobs, sxvebi ki, magaliTad
galago mcire zomis xis naxevrad maimunia, romelic xiliT da mwere- babuini gelada, mxolod miwaze cxovroben. makakebi
biT ikvebeba. es energiuli Ramis cxoveli vertikaluri cocviTa da cxovroben junglebSic da TovliT dafarul mTe-
xtomiT gadaadgildeba. bzec. isini gavrcelebulni arian gibraltaridan
afrikis, Crdilo indoeTis, pakistanis da iaponiis
CaTvliT. Zveli samyaros maimunebi or ZiriTad qveo-
dayofis gamo problemebsac awydebian, mas mainc jaxad iyofian:
didi mniSvneloba aqvs axali samyaros maimunebze qveojaxi Colobinae. am jgufSi Sedian aziuri lan-
saerTo warmodgenis Sesaqmnelad. kalitriqidebi Za- gurebi, afrikuli maimunebi – kolobusebi da sxva
lian mcire zomisani arian, frCxilebis nacvlad aqvT ramdenime saxeoba. es maimunebi, ZiriTadad, xeebze
brWyalebi da Soben tyupebs, romlebic zrdasrule- binadroben da foTlebiTa da TeslebiT ikvebebian.
bi daaxloebiT or wlisTvis xdebian. imis gamo, rom maTi saWmlis momnelebeli sistema isea mowyobili,
tyupebis dabadeba, Cveulebriv, xSiria da naSierebis rom celulozis maRali Semcvelobis sakvebidan
tareba mxolod dedas ar SeuZlia, mamebi da ufrosi rac SeiZleba meti saWiro nivTiereba miiRon. aqvT
da-Zma xSirad exmarebian mas. mamrebs ukeT SeuZliaT didi, tomriseburi kuWebi mcenareuli sakvebis ga-
bavSvis tareba, vidre mdedrebs. kalitriqidebs axas- dasamuSaveblad da grZeli da kargad diferencire-
buli nawlavebi.
Colobinae-s yvelaze SesamCnevi damaxasiaTebeli
niSania axaldabadebul naSierTa kaSkaSa ferebi.
magaliTad, erTi saxeobis Colobinae- s ruxi feris
dedebs kaSkaSa narinjisferi axalSobilebi uCnde-
baT. rogorc dakvirvebis Semdeg aRmoCnda, kolo-
binebi sxva primatebisgan imiTac gansxvavdebian, rom
adamianebis msgavsad uflebas aZleven jgufis sxva
wevrebs dabadebidan maleve izrunon maT naSierebze.
is mamrebi, romlebic axalSobilebis jgufis wevrebi
ar arian, maTTvis safrTxes warmoadgenen. aseTi mam-
rebi, romlebic cdiloben jgufSi SeaRwion, SemC-
neulni arian axalSobilebis mkvlelobaSi. marTa-
lia, am aRwerilobis Semdeg SeiZleba vivaraudoT,
rom maT jgufebSi erTi sqesmwife mamria, magram ro-
gorc Cans, es ase araa. rodesac es saxeoba sxvadasxva
teritoriaze Seiswavles, aRmoaCines rogorc erT-
mamriani, ise ramdenimemamriani jgufebi. qveojaxi
Cercopithecinae
filipinebis binadari xeze mcxovrebi Ramis grZelerterfa pri-
qveojaxi Cercopithecinae moicavs miwaze mosia-
matebis im erTaderT saxeobas miekuTvneba, romelic mxolod cxove-
rule saxeobaTa met raodenobas, vidre Zveli sa-
luri sakvebiT ikvebeba. misi uzarmazari Tvalebi isea mowyobili,
myaros maimunTa romelime sxva ojaxi. am saxeobaTa
rom advilad SeuZlia sibneleSi mwerebisa da sxva msxverplis dan-
umravlesobisTvis damaxasiaTebelia sqesobrivi
axva. didi zomis terfis Zvlebi xels uwyobs vertikalur cocvasa
dimorfizmi, rac niSnavs, rom sawinaaRmdego sqesTa
da xtomaSi.
warmomadgenlebi Zalze gansxvavebulad gamoiyure-
67

Tanamedrove gamokvlevebi da problemebi


samuSaos mkvlevari: ketrin miltoni

ketrin miltoni, kalifor- bewva maimuni – maimunebis nak- da ara mwife da tkbili xili~.
niis universitetis profesori lebad cnobili saxeoba, romelic miltonis kvlevis didi
berkliSi, didad aris daintere- braziliis samxreT-aRmosavleT- nawili mieZRvna swori kvebis
sebuli maimunebis SeswavliT. Si binadrobs da gaqroba emuqre- mniSvnelobas rogorc adamian-
miznis misaRwevad mas didi xnis ba. imis gamo, rom am maimunebis ebis, ise sxva primatebis janmr-
muSaoba dasWirda. ketrin mil- Sesaxeb Zalze cota ram iyo TelobisaTvis. xilis mWamel
toni daibada alabamaSi, sas- cnobili, mecnierma maTi kvebisa primatebTan SedarebiT, foT-
wavleblad ki virjiniaSi, suit da qcevis Seswavla daiwyo. obo- lismWamelebi ufro didi zo-
briaris kolejSi Sevida. is bismagvari xSirbewva maimunebi misani arian, naklebi farTobi
inglisuri enis specialobaze hgvanan obobismagvar maimunebs, sWirdebaT sakvebis mosaZebnad
swavlobda da humanitarul amitom fiqrobdnen, rom isinic da SedarebiT patara zomis tvini
mecnierebaTa magistris diplo- xiliT ikvebebodnen. magram mil- aqvT. ratom? miltonis varau-
mic aiovas universitetSi am tonma erTwliani sistematuri diT, miuxedavad energiis meti
ganxriT miiRo. mogvianebiT, dakvirvebis Sedegad aRmoaCina am danaxarjisa, rasac ufro didi
argentinaSi cxovrebisas igi Sexedulebis mcdaroba. man Tqva, zomis tvini moiTxovs, gafan-
mixvda, rom cxovelebis, gansa- rom `jer aravis daukavSirebia tuli maRali xarisxis sakvebis
kuTrebiT ki primatebis qceviT tyveobaSi myofi obobismagvari (magaliTad, xilis, romelic
iyo dainteresebuli. xSirbewva maimunebis sicocxlis ufro maRalkaloriulia, vidre
niu-iorkis universitetSi SedarebiT mokle periodi maT foTlebi) adgilmdebareobis
filosofiis doqtoris wodebis araswor kvebasTan. zooparkebo! damaxsovrebam aseTi primatebis
miRebis Semdeg disertaciisT- yuradRebiT mismineT! Tu odesme tvinis ukeTesi ganviTareba
vis, romlis Temac iyo panamis wilad gxvdebaT erTi an ori obo- gamoiwvia.
Rriala maimunebis `meurneo- bismagvari xSirbewva maimunis yo-
ba~, bedma gauRima da moaxerxa, lis bedniereba, aucileblad fo-
Seeswavla obobismagvari xSir- TlebiT mdidari sakvebi aWameT

bian. mamrebi zomiT ufro didebi arian, aqvT ufro nasxvavebs.


grZeli eSvebi da meti agresiulobiT gamoirCevian,
vidre mdedrebi. Cercopithecinae –s warmomadgenlebi maTi tvini, gansakuTrebiT ki tvinis qerqis is
metad etanebian xils, vidre Colobinae-bi amasTan, nawilebi, romlebic monacemebis integrirebas ukav-
ukeT eguebian urwyav mSral garemos da sezonur cv- Sirdeba, SedarebiT didi moculobisaa. yvela homi-
lilebebs. loyis SigniT arsebuli jibeebi saSuale- noids aqvs grZeli xelebi, mokle, farTo sxeuli
bas aZlevs maT, sakvebi Semdgomi Wamisa da monelebi- da ar gaaCnia kudi. hominoidebis majis, idayvisa da
saTvis Seinaxon. am maimunebisaTvis damaxasiaTebeli mxris saxsrebi bevrad ufro moZravia, vidre sxva
uCveulo fizikuri niSania Sesqelebuli da gauxeSe- primatebisa, xelebic ufro grZeli da Ronieri aqvT.
buli kani sajdomze, sajdomi koJrebi, rac maT xan- ConCxis es damaxasiaTebeli niSnebi, rogorc Cans,
grZlivi drois ganmavlobaSi xeebze an miwaze mox- hominoidebis xelebze CamokidebiT gadaadgilebis
erxebulad jdomis saSualebas aZlevs. unikalur unarTan erTad viTardeboda. sxva anTro-
babuinebisa da makakebis Seswavlam gamoavlina, poidebisgan gansxvavebiT, romlebic miwis zedapirze
rom maTi jgufis an gundis birTvs erTmaneTTan an xeebis totebze oTxi fexiT gadaadgildebian, hom-
monaTesave mdedrebi warmoadgens. did jgufebSi, inoidebi xSirad xis totebze ekidebian an qanaoben
rogoric, Cveulebriv, mamaka rezusebs axasiaTebT, da xelebis monacvleobiT gadadian totidan totze.
socialuri qcevis mravali forma biologiuri na- Camokidebuli gadaadgilebis msgavsi vertikal-
Tesaobis xarisxiT ganisazRvreba. magaliTad, indi- uri poza miwaze gadaadgilebis drosac gamoiyeneba.
vidi axlos ujdeba, balans usufTavebs da exmareba yvela hominidi, drodadro mainc, or fexze moZrao-
sxva individs, romelic masTan axlo naTesaur kav- bs, razec ufro detalurad pirveli hominidebisT-
SirSia dedis mxridan. ufro metic, didi jgufebis vis miZRvnil TavebSi SevCerdebiT.
dayofisas monaTesave qvejgufi calke gamoiyofa hominoidebis kbilebis wyobas ramdenime gan-
xolme. sakuTrebuli niSani axasiaTebs (ix. sur 4-5). sxva
anTropoidebTan SedarebiT maTi saReWi (ZiriTadi)
zeojaxi Hominoidea : adamianis msgavsi kbilebi brtyeli da momrgvalebulia, xolo maT
qveda saReW kbilebs aqvs e.w. `Y-5~ forma, rac imas
maimunebi da adamianebi niSnavs, rom maTi qveda saReWi kbilebis gvirgvinebs
gaaCniaY formis Rari, romelic loyisken aris mimar-
hominoidebis jgufi sami ojaxisgan Sedgeba: mc- Tuli da maT Sorisac loyis nawili Tavsdeba. sxva
ire zomis adamianis msgavsi maimunebi anu oj. hyloba- anTropoidebs aqvT bilofodonturi kbilebi anu
tidae (gibonebi da siamangebi), didi, adamianis msgavsi maT saReW kbilebs aqvT ori maRali, grZeli `qedi~,
maimunebi, pongidae (orangutangebi, gorilebi da Sim- romlebic msxvili nawilebisgan Sedgeba da loyebis
panzeebi) da adamianebi, anu hominidae. hominoidebs paralelurad aris ganlagebuli. adamianis garda,
sxva danarCeni primatebisgan ramdenime niSani ga-
68

ciyviseburi maimuni, sxva Plathyrrhinae-s msgavsad, TiTq-


mis arasdros Camodis xidan. is kargad aris Seguebuli xeze keniaSi mcxovrebi babuinebis jgufi drois umetes
cxovrebas; miaqcieT yuradReba, rogor iyenebs orive xels da nawils miwaze atarebs.
fexs xis totebze CasaWideblad.

yvela hominoids aqvs grZeli eSvebi, romlebic sxva


kbilebze grZelia da amitom qveda ybaze aris Ses-
abamisi sivrce (diastema), romelSic eSvi Tavsdeba,
rodesac piri daxurulia. zeda eSvisa da qveda mesame
saReWi kbilis (premolaris) kontaqti qmnis samarTe-
beliviT mWrel efeqts, nawilobriv wina saReWi
kbilis wyalobiT, romelic wagrZelebuli formas
iRebs, raTa eSvi ukeT moTavsdes. kbilebis amgvari
wyoba hominoidebis sakvebis TaviseburebiT aris gan-
pirobebuli. isini ikvebebian boWkovani mcenareebiT,
romelTa daReWva SesaZlebelia mWreli eSvebisa da
grZeli wina saReWi kbilebis saSualebiT, aseve rbili
xiliT, romlebic ganieri da brtyeli saReWi kbile-

am langurs, sxva Catarrhinae-is msgavsad, aqvs SedarebiT viwro cxvi-


bewvis gasufTaveba Zveli samyaros primatebisTvis mniSvnelovani ri qveojaxis saxeobis azieli warmomadgenlebi arian da ZiriTadad
saqmianobaa. suraTze ori makaka erTmaneTs bewvs usufTavebs. foTlebiT ikvebebian.
69

diastema

bilofodonti
saReWebi
bunodonti saReWebi
(Y-5)
suraTi 4-5
gansxvaveba Zveli samyaros maimunisa (marcxniv) da adamianis msgavsi maimunis (marjvniv) kbilebis ageb-
ulebas Soris. Zveli samyaros maimunebis qveda saReWi kbilebis gvirgvinebi or paralelur `qeds~ qmnis;
adamianis msgavs maimunebSi xuTi gvirgvini qmnis Y-is msgavs formas. adamianis msgavs maimunebs qveda
eSvsa da pirvel saReW kbils (cru ZiriTad kbils) Soris aqvT naprali, romelsac diastema ewodeba.

biT moxerxebulad iReWeba. hominoidebis ConCxebisa siamangebis msgavsad, orangutanebi xilis mWameli da
da kbilebis saerTo damaxasiaTebeli niSnebi cxady- xeze mcxovrebi cxovelebi arian. xeze mcxovreb pri-
ofs, rom maT saerTo winapari hyavdaT. mravali ms- matebs Soris isini yvelaze mets iwonian da albaT,
gavseba arsebobs maTi sisxlis Semadgenel cilebSic. swored amis gamo xeebze nela da dinjad gadaadg-
sisxlis garkveuli maxasiaTeblebis msgavseba gansa- ildebian. orangutanebi umaRlesi primatebisgan
kuTrebiT igrZnoba Simpanzeebs, gorilebsa da adami- imiT gansxvavdebian, rom dedebis garda (romlebic
anebs Soris. swored amitom ayeneben primatologebi TavianT naSierebTan erTad arian), sxva ufrosebi
Simpanzeebsa da gorilebs adamianebTan evoluciu- met dros ganmartoebiT atareben. Tumca, zogma mkv-
rad ufro axlos, vidre ufro mcire zomis adamianis levarma jgufuri urTierTobis magaliTebic naxa.
msgavs maimunebs da orangutangebs da fiqroben, rom orangutangebis erTi savele kvlevis dros naxes, ro-
maTi Sto ufro adre daSorda adamianebisas. Semdeg gor ikvebeboda aTiode mozrdili orangutangi erT-
TavSi ganvixilavT ganamarxebul masalas, romelic droulad erT xeze. rodesac mecnierebma Seajames
orangutangebis adreul gamoyofas amtkicebs. orangutangebis qcevis Sesaxeb kvlevis Sedegebi,
gibonebi da siamangebi swrafi gibonebi da maTi aRmoCnda, rom arsebobda regionuli gansxvavebani,
axlo naTesavebi siamangebi samxreT-aRmosavleT azi- rac orangutangTa gansxvavebuli lokaluri kul-
is junglebSi cxovroben. gibonebi mcire zomisani turebis arsebobaze miuTiTebda. kulturuli sx-
arian da daaxloebiT 11-15 girvanqas (4 994 gr – 6 810 vaobebi sxvadasxva jgufebis arsebobis gareSe ver
gr) iwonian. arc ufro mozrdili siamangebi iwonian
25 girvanqaze (11 350 gr) mets. orive saxeoba, ZiriTa-
dad, xiliT ikvebeba, Tumca, foTlebsa da mwerebsac
miirTmeven. isini xelebis saSualebiT gadaadgild-
ebian: grZeli xelebi da TiTebi saSualebas aZlevs
maT Camokidebulebi, xelebis monacvleobiT gada-
vidnen totidan totze. gibons erTi gaqanebiT 30
futis dafarva SeuZlia.
gibonebi da siamangebi momcro ojaxur jgufebad
cxovroben, romlebic erTi zrdasruli wyvilisgan
da erTi an ori axalgazrda naSierisgan Sedgeba. mas
Semdeg, rac naSierebi gaizrdebian, ufrosebi maT
saxlidan agdeben. am saxeobebs umniSvnelo sqesobri-
vi dimorfizmi axasiaTebT: mamrebi da mdedrebi di-
dad ar gansxvavdebian zomiT an garegnobiT, maT So-
ris sqesis mixedviT dominirebac ar SeimCneva. mcire
zomis adamianis msgavsi maimunebic did yuradRebas
aqceven TavianT teritorias; mozrdili wyvili Ta-
vis adgilze uflebas gansakuTrebuli bgerebiT _
`simReriT~ imkvidrebs da mitacebisgan icavs mas.
orangutangebi orangutangebi mxolod borneo-
sa da sumatris kunZulebze SemorCnen. gibonebisa da
TeTrxela giboni avlens Tavis braqiatorul SesaZleblobas.
siamangebisgan gansxvavebiT, maT Soris mdedrebisa
da mamrebis gamorCeva advilia. mamrebi mdedre-
bze ara marto orjer mets iwonian (200 girvanqamde
(90800gr) aramed maT axasiaTebT loyis didi baliSe-
bi, yelis parki, wveri da grZeli Tma. gibonebisa da
70

Camoyalibdeboda.
borneos mTian regionebSi mcxovreb orangutang-
Ta cxovrebis ganmartoebuli wesis Sesaxeb mecnier-
Ta Soris gansxvavebuli mosazrebebi arsebobs. erTi
mosazrebis mixedviT, SeiZleba erT xeze an erTi
sacxovrebeli adgilis garSemo sakmarisi sazrdo
ar yofiliyo erTze meti orangutangisTvis, ro-
melic sakmaod mozrdili cxovelia. yoveldRiurad,
Tanac Sors wausvlelad sakmarisi sakvebis mosapove-
blad, orangutangebs, albaT, ufro ganmartoebuli
cxovreba erCivnaT. sxvebis azriT, cxovelebi jgu-
fad mtacebelTagan Tavis dasacavad cxovroben,
xolo orangutangebs didi zoma am saSiSroebisgan
icavs. amdenad, ganmartoebuli cxovreba gamarTle-
buli iqneboda. mesame mosazrebiT ganmartoebuli
cxovreba SeiZleboda adamianis mxridan mtaceblobis
winaaRmdeg yofiliyo mimarTuli. TofiT SeiarRe-
bul adamianTa winaaRmdeg Tavdacvis saukeTeso sa-
Sualeba xeebSi martodmarto damalvaa.
gorilebi gorilebi ekvatoruli afrikis dasav-
leT nawilis dablobebsa da kongos, ugandisa da
ruandis mTian regionebSi binadroben. adamianis
msgavsi sxva maimunebisgan gansxvavebiT, romlebic
ZiriTadad xiliT ikvebebian, gorilebis sakvebs
ufro metad mcenareTa sxvadasxva nawili Seadgens:
Reroebi, ylortebi (bambukis), rbilobi, foTlebi,
fesvebi da yvavilebi. sxvadasxva populacia xilis
sxvadasxva raodenobas Wams. zogierTi xiliT iSvia-
Tad ikvebeba, sxvebisTvis ki xili sakvebis ZiriTad
Semadgenel nawils warmoadgens.
Cvenamde moRweul adamianis msgavs maimunTa So-
ris, gorila udidesia. zrdasruli mamrebis wona
bunebriv pirobebSi 450 girvanqas (204 kg) aRwevs,
mdedrebisa ki 250 girvanqas (114 kg). masiuri gul-
mkerdis wonis gasaneitraleblad, gorilebi miwaze
ZiriTadad oTxi fexiT gadaadgildebian da xelis
TiTebis Sua falangebs eyrdnobian, romlebzec tyavi
gasqelebuli aqvT. gadaadgilebis aseT wess saxsre- axalgazrda gorila, romelic dadis saxsrebze dayrdnobiT,
bze dayrdnobiT siaruli (knuckle walking) ewodeba. ukana fexebi brtylad aris miwaze da mxolod `xelebis~
gorilebis, gansakuTrebiT axalgazrdebis, xelebi saxsrebi exeba miwas.
da fexebi kargadaa Seguebuli cocvas. zrdasruli sxvavebiT, kbilebisa da ConCxis struqturaSi sqe-
gorilebis mZime sxeulisTvis cocva sakmaod saxi- sobrivi dimorfizmi ar axasiaTebT. meti gansxvaveba
faToa. maT sZinavT miwaze mowyobil abazanis msgavs maT socialur qcevebs Soris arsebobs. bonoboebi
budeebSi, romlebsac yoveli daZinebis win unayofo ufro kontaqturebi arian, vidre Cveulebrivi Sim-
mcenareebisgan iwyoben. panzeebi da jgufebic ufro stabiluria. isini upi-
gorilebi jgufebad cxovroben, romlebic wi- ratesad mdedrebis irgvliv arian gaerTianebulni.
namZRoli mamrebisgan (vercxlzurga mamrebi), danar- socialur qcevebs Soris arsebulma amgvarma sxvao-
Ceni zrdasruli mamrebisgan, zrdasruli mdedrisa bebma zogierT mecniers afiqrebina, rom bonoboebi
da naSierTagan Sedgeba. momwifebis asakSi Sesvlis metad enaTesavebian adamians, vidre Cveulebrivi
Semdeg rogorc mamri, ise mdedri gorilebi toveben Simpanzeebi. Tumca am mosazrebas mowinaaRmdegeebic
mSobliur jgufebs da sxva jgufebs uerTdebian. wi- hyavs.
namZRoli mamri yuradRebis centrSia, jgufis mTa- marTalia, Simpanzeebi ZiriTadad xilis mWamelebi
vari damcvelis rols asrulebs da Semdgomi gadaadg- arian, maT bevri saerTo aqvT TavianT axlo naTe-
ilebis mimarTulebas erTpirovnulad irCevs. savebTan – gorilebTan. orive saxeoba xezec da miwa-
Simpanzeebi SeiZleba TavianTi komunikabeluri zec erTnairad cxovrobs. gorilebis msgavsad, isin-
xasiaTis an imis gamo, rom maTi naxva SedarebiT ufro ic kargad cocaven, gansakuTrebiT, axalgazrdobaSi
advilia, Simpanzeebi ukeT arian Seswavlili, vidre da xeebze mraval saaTs atareben, Tumca, miwaze ukeT
gorilebi. isini afrikis tyian regionebSi cxovro- dadian. didi manZilis dasafarad miwaze Camodian da
ben, dawyebuli siera leonedan, dasavleTiT da tan- saxsrebze dayrdnobilni swrafad gadaadgildebian,
zaniamde – aRmosavleTiT. drodadro welSi imarTebian da gamarTuli agrZe-
arsebobs Simpanzeebis ori gansxvavebuli saxeoba: leben siaruls. es upiratesad maSin xdeba, rodesac
Cveulebrivi Simpanze – (Pan troglodytes) da bonobo anu maRali balaxi mxedvelobas xels uSlis, maT ki Sors
juja Simpanze – (Pan paniscus). miuxedavad mravali gaxedva undaT. Simpanzeebs sZinavT xeze mowyobil
saerTo Tvisebisa (1929 wlamde maT ver asxvavebdnen), budeebSi, romlebsac yoveli daZinebis win aSeneben,
maT Soris arsebobs uamravi gansxvaveba. magaliTad, xolo baliSad moglejili foTlebis bRujebs iyene-
bonoboebi ufro momcro zomis arian, vidre Cveu- ben.
lebrivi Simpanzeebi, maT ufro grZeli kidurebi da Simpanzeebs (bonoboebis CaTvliT) sqesobrivi
TiTebi, ufro patara Tavebi, muqi saxeebi da Suaze dimorfizmi naklebad axasiaTebT, vidre sxva, didi
gayofili Tma aqvT. Cveulebrivi Simpanzeebisgan gan- zomis adamianis msgavs maimunebs. mamrebis wona, sa-
71

Sualod, 100 girvanqas (45kg) Seadgens, mdedrebisa ki


_ cota naklebs, magram mamrebs ufro grZeli eSvebi
aqvT.
erTxans egonaT, rom Simpanzeebi mxolod mcena-
reuli sakvebiT ikvebebodnen. marTalia, maTi
sakvebi ZiriTadad vegetarianulia, megram Cveu-
lebrivi Simpanzeebis racionis mniSvnelovan nawils
xorci Seadgens. gombes parkSi (tanzania) Catare-
buli ocdaaTwliani dakvirvebis da sxvagan Catare-
buli gamokvlevebis Semdeg, mecnierebma daadgines,
rom Cveulebrivi Simpanzeebi ara marto mwerebs,
patara xvlikebs da frinvelebs Wamen, aramed ufro
did cxovelebzec nadiroben. dakvirvebis Sedegad
aRmoCnda, rom mcire zomis cxovelebis garda, isini
nadiroben da Wamen maimunebs, axalgazrda babuinebs
da buSbokebs (tyis antilopa).
gombes parkSi dakvirvebisas aRmoCnda, rom wi-
Teli kolobusebi yvelaze xSirad xdebian nadiro-
bis msxverplni. ase rom, mxolod adamianebi ar war-
moadgenen safrTxes sxva primatebisTvis (ix. CarCo
`gadaSenebis piras myofi primatebi~). wiTeli kolo-
busebis saxeobis maimunebis populacia Zalian aris
Semcirebuli. nadiroba gansakuTrebiT xSiri mSral
sezonzea, rodesac sakvebi Znelad moipoveba. msxver-
pls umeteswilad xelSi igdeben mamrebi, romlebic
an marto an patara jgufebad nadiroben. nadavlis miuxedevad imisa, rom Simpanzeebi drois umetes nawils xeebze at-
gayofa, ufro sworad, `Txovnis Sedegad ganawile- areben, miwazec swrafad gadaadgildebian.
ba~ xdeba daaxloebiT 15 SimpanzesTvis megobruli
Sekrebis ganmavlobaSi, romelic zogjer 9 saaTsac
ki grZeldeba.

miuxedavad dakvirvebebisa, SimpanzeTa social-


uri jgufebis organizacia jer kidev garkveuli ar
aris. SimpanzeTa jgufebi, Cveulebriv, ramdenime md-
edrisa da ramdenime mamrisgan Sedgeba, magram wevr-
Ta raodenoba meryeobs ramdenime wevridan 100-mde.
gombes parkSi mamrebi sicocxlis bolomde mSob-
liur jgufSi rCebian, mdedrebi ki xSirad mezobel
jgufebSi gadadian. gvineis teritoriaze binadari
mamrebi, piriqiT, mSobliur jgufSi naklebad rCebi-
an. rogorc Cans, Simpanzeebis jgufebis SeerTeba da
daSla iseT garemoebebzea damokidebuli, rogoric
aris sakvebisa da mtaceblebis riskis arseboba. cota
xnis win mecnierebma erTmaneTs Seadares Simpanzee-
bze cxra grZelvadiani dakvirvebis Sedegebi. Sedar-
ebis Sedegad gairkva, rom arsebobs iseTi qcevebi,
romlebic SimpanzeTa mxolod garkveul jgufebs ax-
asiaTebs. maT Soris aris iaraRebis gamoyeneba, bewvis
gasufTaveba da Sewyvilebis rituali, rac rogorc
Cans, garemo pirobebis zegavleniT ar yalibdeba. zo-
gierTi mecnieris azriT, am tipis qcevebi SeiZleba
kulturul qcevebs miekuTvnebodes.

deda bonobo naSierTan erTad. misi Txeli kidurebi, muqi saxe da


Suaze gayofili bewvi is niSnebia, romlebic bonoboebs Cveulebrivi
Simpanzeebisgan ganasxvavebs.
72

gamoyenebiTi anTropologia
gadaSenebis piras myofi primatebi

adamianTa im populaciebi- primatebis ZiriTadi adgil-sa-


sgan gansxvavebiT, romlebic myofeli. amas emateba is garemoebac,
zedmetad mravalricxovanni rom zogierT regionSi primatebze
arian SezRuduli resursebis nadiroben da sakvebadac ki iyene-
pirobebSi, primatebis mraval ben. rogorc Cans, msoflio bazris
saxeobas gadaSeneba swored moTxovnebi ufro `mniSvnelova-
Tavisi mcirericxovnobis gamo nia~. swrafi kvebis restornebSi
emuqreba. ori problema – ada- sul ufro mzardi moTxovnileba
mianTa gadaWarbebuli raode- `amerikul~ hamburgerebze aCqarebs
noba da primatebis gadaSeneba axali adgilebis aTvisebas msxvil-
erTmaneTTan mWidrod aris fexa saqonlis ufro iafad gasaz-
dakavSirebuli. dedamiwis mra- rdelad. garda amisa, Zalian didi
val regionSi adamianebis eqs- moTxovnilebaa tropikuli xeebis
pansia rom ara, iq mcxovreb merqanze. iaponiis importis nax-
primatebs gadaSenebis safrTxe evari swored tropikul merqanze
ar daemuqrebodaT. yvelaze modis, romlisganac amzadeben fir-
metad gaqroba emuqrebaT mada- ficars, muyaos, qaRaldsa da avejs.
gaskaris binadar sxvadasxva zogi mecnieris mtkicebiT, oqrosferfafriani
saxeobis lemurebs da sxva nax- aucilebelia yvela saxeobis Senar- Tamarini
evrad maimunebs, afrikis mTis Cuneba. primatologebi gvaxseneben, `maimunebis planeta~, sadac
gorilas da wiTel kolobusebs, rom saWiroa primatebis mraval- adamianebi adamianis msgavs mai-
agreTve, braziliur lomisebr ferovnebis gafrTxileba. mecniere- munebs emorCilebian, gveubneba,
tamarinebs. bas es populaciebi imis dasadgenad rom primatebi, romlebic zoo-
mTavari faqtori, rac dRei- sWirdeba, Tu ramdenad gvanan da parkebSi arian, SeiZleba Cven
saTvis seriozul safrTxes uqm- gansxvavdebian isini adamianebisgan vyofiliyaviT.
nis primatebis (adamianis garda) da ratom Camoyalibdnen iseTebad, rogor SeiZleba Cvengan da-
arsebobas, aris adamianis saqmi- rogorebic dRes arian. primatebi vicvaT primatebi? amisTvis ori
anoba, dakavSirebuli urban- (garda adamianisa) saWironi arian mTavari gza arsebobs: an mraval
izaciasTan, soflis meurneobis biomedicinis TvalsazrisiT ada- adgilas adamianTa popula-
ganviTarebasTan, tyeebis gaCex- mianTa daavadebebis gamosakvlevad. ciebis zrda unda Seikvecos an
vasTan da a.S. swraf mogebaze cnobilia, rom Cven mravali saerTo primatTa mniSvnelovani popu-
orientirebulma, xSir SemTx- daavadeba da erTnairi genebi gva- laciebi dacul parkebsa da
vevaSi gauazrebelma qmedebebma kavSirebs (rogorc pirvel TavSi zooparkebSi unda movaTavsoT.
ganadgurebis piramde miiyvana aRvniSneT, Simpanzeebs da adamianebs orive gza rTulia, magram _
tropikuli wvimis tyeebi _ genebis 99% erTnairi aqvT). filmi SesaZlebeli.

hominidebi Cven mier gamoyenebuli klasifiki- zebs.


ciis mixedviT, hominoidebis zeojaxSi Semavali hom- hominidebis ganmasxvavebeli
inidebis ojaxis gvari Homo mxolod erTi saxeobiT
niSan-Tvisebebi
arian warmodgenilni. es saxeoba Tanamedrove ada-
mianiA. (danarCeni adamianismagvar maimunebi SehyavT
axla davubrundeT zogierT niSan-Tvisebas,
ojax Pongidae-Si) adamianebs sxva anTropoidebisa Tu
romelic gangvasxvavebs danarCeni primatebisgan.
hominoidebisgan mravali niSani ganasxvavebs, ris ga-
miuxedavad imisa, rom Cveni Tavi unikalurad migvaC-
moc, maT pongidebisgan calke kategoriad gamoyofen
nia, uamravi niSan-Tviseba uwyvetad modis naxevrad
(es niSan-Tvisebebi qvemoT iqneba ganxiluli). Tum-
maimunebisgan adamianis msgavs maimunebamde.
ca, zogi mecnieris azriT, es gansxvavebebi imdenad
mniSvnelovani ar aris, rom adamianebis saxeoba hom-
inidebisgan calke kategoriad gamoiyos. magaliTad, fizikuri damaxasiaTebeli niSnebi
adamianebs, Simpanzeebsa da gorilebs dnm-Si cilebis
TiTqmis erTnairi Semadgenloba aqvT. sayovelTaod or fexze gamarTuli gadaadgileba yvela prima-
aRiarebulia azri, rom adamianebs, Simpanzeebsa da go- tidan mxolod hominidebs SeuZliaT. gibonebs, Sim-
rilebs erTi saerTo winapari hyavdaT, romlisganac panzeebs (gansakuTrebiT bonoboebs) da gorilebs
5-6 milioni wlis win sxvadasxva gziT ganviTardnen. (agreTve, zogierT sxva maimuns) SeuZliaT fexze
mniSvnelovani aris ara is, mivaniWebT Tu ara did mniS- dgoma da siaruli, oRond Zalian cota xniT. yvela
vnelobas adamianebsa da adamianis msgavs maimunebs danarCen primats didi moculobis, Zlieri musku-
Soris arsebul gansxvavebebs, mniSvnelovania is, rom latura sWirdeba imisTvis, rom Tavi aweuli eWiros.
CavwvdeT am msgavseba-gansxvavebaTa warmoSobis mize- hominidebs amgvari struqtura ar esaWiroebaT,
73

radgan Cvens Tavs xerxemlis zeda nawilSi met-nak- ierTkavSiri ar aReniSnebodaT.


lebad gawonasworebuli mdgomareoba aqvs. TefSise- riT gansxvavdeba mdedri hominidis seqsualoba
buri formis menji (hominidebisTvis damaxasiaTebe- danarCeni primatebis imave Tvisebisgan? arsebobs
li), welis rkali xerxemalze, swori qveda kidurebi varaudi, rom mdedris met-naklebad uwyveti seq-
da TaRiseburi, CasaWidad gamousadegari terfebi, sualoba bunebrivi gadarCevis procesSi momgebian
or fexze gadaadgilebasTan aris dakavSirebuli. niSnad iqca hominidebSi mas Semdeg, rac mdedrisa
imis gamo, rom hominidebi mxolod orfexebi varT, da mamris urTierTobebi ganviTarda adgilobriv
ise SegviZlia sagnebis tareba, rom gadaadgileba ar jgufebTan Tanaarsebobis pirobebSi, romlebic sul
gviWirs. cota, ramdenime zrdasruli mamrisa da mdedrisgan
yvela primats cera TiTi danarCenis sawinaaRm- Sedgeboda. ufro zustad, jgufuri cxovrebisa da
dego mxares aqvs ganTavsebuli. misi meti sigrZe da mamrisa da mdedris urTierTkavSiris kombinacia sxva
moqniloba saSualebas gvaZlevs ufro moxerxebu- primatebs Soris mxolod hominidebs axasiaTebT, ra-
lad davikavoT sagnebi. Cven SegviZlia rogorc mZime mac, rogorc Cans, umaRlesi primatebisTvis damaxa-
da didi sagnebis Ronivrad, aseve xelSi mcire zomisa siaTebeli mdedrebis perioduli seqsualobidan md-
da nazi nivTebis frTxilad daWera ise, rom ar dagvi- edrTa met-naklebad uwyvet seqsualobaze gadarTva
vardes an ar gagvitydes. gvaxasiaTebs agreTve, gan- gamoiwvia. amgvari gadarTva bunebrivi gadarCevis
sakuTrebuli koordinacia xelsa da Tvals Soris, pirobebSi, albaT ufro gamarTlebuli iyo, radgan
agreTve _ bevrad rTuli agebulebis tvini. perioduli seqsualobis Sedegad mdedrisa da mamris
hominidebis tvini didia da rTuli agebulebis. urTierTobebi naklebad myari iqneboda mravalmde-
gansakuTrebiT es Tavis tvinis qerqs, laparakisa drian da mravalmamrian jgufebSi.
da gonivruli aqtivobis sxva centrebs exeba. moz- sxva primatebSi (adamianebis garda) Catarebuli
rdilis tvinis zoma saSualod 1300 kuburi santime- savele kvlevebis Sedegebma mecnierebs seriozuli
tria, yvelaze didi zomis tvinis mqone primatis go- safuZveli misca, evaraudaT, rom mamrebi mzad iyvnen
rilasi _ ki 525 kuburi santimetri. hominids tvinis SewyvilebisTvis nebismier mdedrTan, romelic
wina (Sublis) mxareebic ufro didi aqvT, vidre sxva amisTvis mzad iqneboda. Tu mdedri (an mdedrebi),
primatebs, ase rom, hominidebs ufro win gamoweuli romelTanac mamrs urTierTkavSiri hqonda, zogjer
Sublebi aqvT, vidre maimunebsa da gorilebs. hom- seqsis mimarT interess ar gamoxatavda, mamri mzad
inidebis tvinis gansazRvruli nawilebi metyveleba- iyo sxva mdedrebTan SejvarebisTvis. xSir `qor-
sa da enas akontrolebs. hominidis didi tvini Zalze winebis gareSe urTierTobebs~ SeiZleba daerRvia
didi raodenobis sisxls moiTxovs, amitom unikal- mamrisa da mdedris urTierTkavSiri da amdenad,
uria tvinisken da tvinidan sisxlis cirkulaciis Seemcirebina maTi reproduqciuli warmatebebi.
sistemac. hominidebis tvinisa da misi evoluciis amgvarad, bunebriv gadarCevas SeiZleba xeli See-
Sesaxeb dawvrilebiT SevCerdebiT TavSi, romelic wyo met-naklebad uwyveti seqsualobisTvis hominid
Homo-s gvaris warmoSobas eZRvneba. mdedrebSi, Tu hominidebs ukve eqnebodaT jgufuri
hominidis kbilebis struqturidan Cans, rom mas cxovrebisa (da `qorwinebis gareSe urTierTobebis~
yovelgvari sakvebis Wama SeuZlia. adamianis kbilebis SesaZlebloba) da erTad arsebobis gamocdileba.A
araspecifikuri agebuleba miuTiTebs, rom sakvebis wyvils calke rom ecxovra, rogorc gibonebSia miRe-
mosamzadeblad sxvadasxva iaraRs viyenebT. rogorc buli, mdedrTa perioduli seqsualoba am urTierT-
adre aRvniSneT, sxva hominoidebs aqvT grZeli eSvebi kavSirs ar daemuqreboda, radgan `qorwinebisgareSe~
da diastema, xolo hominidebis eSvebi sxva kbilebis seqsis saSualeba naklebad iqneboda. aseve, sezonuri
zemoT amoSverili ar aris. aseTi wyoba saSualebas Sejvarebac nakleb saSiSroebas Seuqmnida mamrisa da
aZlevT ReWvis dros amoZraon ybebi vertikalurad mdedris urTierTkavSirs, radgan yvela mdedri met-
da horizontalurad. sxva hominoidebs eSvebi ybebis naklebad erTsa da imave dros iqneboda seqsualurad
horizontalur moZraobaSi xels SeuSlida. hom- aqtiuri. amgvarad, jgufuri cxovrebisa da mamrisa
inidebis saReW kbilebs minanqris ufro sqeli fena da mdedris urTierTkavSiris kombinaciam, romelsac
faravs. ybebis horizontaluri moZraoba da minan- adgili aqvs mxolod hominidebSi, SeiZleba axsnas,
qris sqeli fena metyvelebs imaze, rom maT sakvebSi Tu ratom ganuviTardaT hominid mdedrebs uwyveti
marcvleulisa da mcenareuli Teslebis ReWvas seqsualoba. juja Simpanze bonobos mdedrebi seqsu-
didi mniSvneloba hqonda. amis Sesaxeb hominidebTan alur urTierTobaSi mTeli wlis ganmavlobaSi Sedi-
dakavSirebul momdevno TavebSi visaubrebT. hom- an, magram maT ar aqvT mamrisa da mdedris SedarebiT
inidebis ybas ufro paraboluri TaRis forma aqvs, mudmivi wyvilida mdedrebic ise xSirad ar interes-
vidre U-s forma, rogorc adamianis msgavs maimunebs debian seqsiT, rogorc mdedri hominidebi.
axasiaTebT da SedarebiT Txeli Zvlebisgan da Txeli
kunTebisgan Sedgeba. Tanamedrove adamianebs aqvT qceviTi SesaZlebloba
nikapi, romelic sxva primatebs ar gaaCniaT.
hominidebis kidev erTi ganmasxvavebeli niSania hominidebis qcevaTa udidesi nawili naswavlia an
mdedrebis seqsualoba. maT sqesobrivi urTierToba gadaRebulia mibaZvis Sedegad. iseve, rogorc sxva
weliwadis nebismier dros SeuZliaT. sxva primatebis mravali fizikuri niSan-Tvisebis SemTxvevaSi, Cven
mdedri warmomadgenlebi sqesobriv urTierTobaSi SegviZlia Tvali gavadevnoT primatebis swavlis
mxolod periodulad Sedian, daaxloebiT im dros, SesaZleblobebs. didi zomis adamianis msgavsi mai-
rodesac dafexmZimeba SeuZliaT. hominidebi mam- munebis: orangutangebis, gorilebisa da Simpanzeebis
risa da mdedris urTierTdamokidebulebiTac gan- SesaZleblobebi TiTqmis Tanabaria. Zveli da axali
sxvavdebian. adre fiqrobdnen, rom maTi kavSiris samyaros maimunebs saswavlo testebis SesrulebaSi
mizezi SeiZleba mdedris met-naklebad uwyveti se- naklebi warmateba aqvT da sakvirvelia, rom gibonebi
qsualoba yofiliyo, magram ZuZumwovrebsa da fr- TiTqmis yvela maimuns CamorCebian.
invelebze Catarebulma SedarebiTma gamokvlevam es
azri uaryo. aRmoCnda, rom im ZuZumwovrebsa da fr- iaraRis damzadeba
invelebs, romelTac sqesobrivi urTierToba ufro
xSirad hqondaT, mamrisa da mdedris mdgradi urT- ganviTarebis aseTive procesi gaiara gamomgone-
74

blobam da iaraRebis damzadebam. ar arsebobs imis mt- rogorc vityodiT, rom hominidi erTaderTi cxove-
kicebuleba, rom adamianis garda romelime primats, lia, romelic or fexze gadaadgildebian, Tumca,
garda adamianis msgavsi didi maimunebisa, iaraRi sxva hominoidebic gadaadgildeba or fexze, magram
gamoeyenebina. Tumca, maimunebis ramdenime saxeoba mxolod xandaxan. ramdenadac cnobilia, mxolod
iyenebs `iaraRs~ – isvris totebs, qvebsa da Camoyril hominidebs SeuZliaT erTi iaraRis saSualebiT meo-
xils mtaceblebis mosagerieblad. Simpanzeebi ve- ris damzadeba.
lur pirobebSi iaraRs amzadeben da iyeneben kidec. ena mxolod Tanamedrove adamianebs aqvT sala-
rogorc adre aRvniSneT, isini totebs foTlebisgan parako, simboluri ena. magram gansxvaveba adamianis
aTavisufleben, Semdeg ki iyeneben termitebze `saT- enasa da sxva primatebis komunikacias Soris arc ise
evzaod~ anu maT amosayvanad gorakis tipis budeebi- mkveTria, rogorc adre miiCnevdnen. velur piro-
dan. isini iyeneben foTlebs termitebisgan gasaTa- bebSi mwvane maimunebi (gangaSis niSnad, erTmaneTs
visufleblad; Rrublis nacvlad, wyliT dasabanad sxvadasxva mtaceblis gamoCenisas sxvadasxvagvarad
da gasamSralebladac. marTlac, Simpanzeebi erTsa eZaxian. rodesac damkvirveblebi maimunebs am Za-
da imave iaraRs sxvadasxvanairad iyeneben. primato- xilis Canawers urTavdnen, aRmoaCines, rom isini,
log kristof beSis azriT, SimpanzeTa adgilobriv Zaxilis Sesabamisad, sxvadasxvanair pasuxs iZleod-
jgufebSic ki arsebobs kulturuli sxvadasxvaoba nen. Tu `arwivis~ Sesabamisi Zaxili esmodaT, zemoT
iaraRis gamoyenebaSi. iyurebodnen, Tu `leopardis~ Sesabamisi, zemoT, xis
Simpanzeebis mier iaraRis gamoyenebis erTi mag- kenweroebisken garbodnen.
aliTi winaswar dagegmvas iTvaliswinebs. dasavleT Cveulebrivi Simpanzeebic Zalian komunikabe-
afrikaSi, gvineaSi, akvirdebodnen ramdenime Simpan- lurebi arian da velur pirobebSi Jestebsa da sx-
zes, rogor texdnen isini zeTis palmis kakals ori vadasxva vokalizacias iyeneben. mkvlevrebma maTi
qvis daxmarebiT. qveda qvas (`platforma~) Rrmuli `bunebrivi niWi~ maTTvis sacdel garemoSi simbo-
hqonda, meore qva ki dasartymelad gamoiyeneboda. loebis enis Sesaswavlad gamoiyenes. TavianTi pirve-
damkvirveblebma CaTvales, rom isini Simpanzeebma li cdisTvis beatris t. gardnerma da r. alen gard-
Soridan moitanes, imitom rom axlomaxlo aseTi qve- nerma gazardes mdedri Simpanze, saxelad veiSo da
bi ar iyo. damkvirveblebma SeniSnes, rom samuSaos didi warmatebiT aswavles urTierToba `amerikuli
dasrulebis Semdeg Simpanzeebi dasartyam qvas an Jestebis eniT~. erTwliani wvrTnis Semdeg maimuns
zemodan adebdnen an gverdze miudebdnen `platfor- ukve SeeZlo Jestebis garkveul qmedebebTan daka-
mas~ da ase tovebdnen. igive SeniSnes damkvirveblebma vSireba. magaliTad, sityvisTvis `mwyuria~ veiSos
dasavleT afrikaSi, sadac Simpanzeebi Txilis gasa- unda gaekeTebina niSani `momeci~, Semdeg ki niSani
texad qvebs iyenebdnen. liberiaSi erTma mdedrma ax- `daleva~. swavlis procesSi instruqciebi ufro
ali saxis saqmianoba daiwyo; ramdenime Tvis manZilze detaluri xdeboda. Tu wylis daleva undoda, unda
sxva cametma mdedrmac imaves keTeba daiwyo, Tumca eniSnebina mxolod `daleva~, xolo Tu gaziani wylis
Tavidan TiTqos am saqmianobis mimarT araviTar in- daleva undoda, dalevis niSnisTvis `tkbilis~ niSan-
teress ar iCendnen. ic unda daematebina _ swrafad unda Sexeboda enas
Simpanzeebi iaraRs tyveobaSic intensiurad amza- TiTebiT. mogvianebiT gardnerebma kidev ufro met
deben. erTi deda Simpanze yuradRebiT aTvaliereb- warmatebas miaRwies: kidev oTxi Cveulebrivi Simpan-
da da asufTavebda Svilis kbilebs xis patara totiT. ze gawvrTnes `amerikuli Jestebis enis~ yru, magram
bolos man Svils amouRo kbili, romelic mas rogorc molaparake mcodneebis daxmarebiT.
Cans, eryeoda. bonoboebma daamtkices, rom umartivesi gramati-
adre egonaT, rom iaraRis damzadeba mxolod kuli wesebis Seswavla daaxloebiT 2 wlis bavSvebis
hominidebs SeeZloT, magram dakvirvebebma am Sexed- doneze SeuZliaT. sxvadasxva sagnis amsaxveli nax-
ulebis gadaxedva moiTxova. Tu iaraRis damzadebas atebis Cvenebis dros mas SeeZlo simboloebis Tan-
bunebaSi arsebuli sagnebis garkveuli mizniT gamoy- mimdevrobis dadgena. magaliTad, is uCvenebda sity-
enebas davarqmevT, gamova, rom iaraRis damzadeba va `mokbeCis~ simbolos, Semdeg ki miuTiTebda sagnis
zogierT adamianis msgavs did maimunsac SeuZlia; simbolos, magaliTad `burTi~, `bali~ an `saWmeli~.
ufro zustad, hominidi aris erTaderTi cxoveli, hominidebis sxva niSan-Tvisebebi bevri primati
romelsac iaraRis damzadeba sCvevia, zustad iseve, yvelafris mWamelia, mcenareebis garda mwerebiT,
mcire zomis reptiliebiT da zogjer patara ZuZum-
wovrebiTac ikvebebian. mxolod hominidebi nadiro-
ben did cxovelebze. amasTan, sxva ramdenime saxeobis
primatis msgavsad, isini mxolod miwaze gadaadgild-
ebian. sxva, miwaze mobinadre primatebisgan gansxvave-
biT, Cven xeebze ar gvZinavs. iqneb Cvenma winaprebma
TavianTi qandarebi xeebze maSin dakarges, rodesac
tyeebi gameCxerda da ukan daixia an iqneb kulturul-
ma winsvlam, ramac moitana iaraRi da cecxlis gamoy-
eneba, mospo Ramis TavSesafris xeze Zebnis aucile-
bloba. garda amisa, rogorc ukve aRvniSneT, Cveni
damokidebuli mdgomareobis periodi danarCeni pri-
matebisaze ufro xangrZlivia da mSobelTa mxridan
zrunvas TiTqmis 20 wlis asakamde moiTxovs.

velur pirobebSi Simpanzeebi iyeneben iaraRs, am SemTxvevaSi – qvas


palmis kaklis gasatexad. ramdenadac CvenTvis cnobilia, isini,
iaraRs sxva iaraRis dasamzadeblad ar iyeneben.
75

anTropologiuri pirvelwyaroebi
ratom arian primatebi aseTi Wkvianebi?
is faqti, rom axla am teleqtualur SesaZleblo- Jamad did diskusias iwvevs
winadadebas kiTxulobT, bebs akvirdebodnen, scades im pirveladi faqtorebis
aris erT-erTi unikaluri gaecaT pasuxi kiTxvaze: `ra- dadgena, romlebmac pri-
aspeqti imisa, rom Tqven Ta- tom arian primatebi aseTi matebSi SedarebiT didi zo-
namedrove adamiani xarT. Wkvianebi?~ mis tvinisa da SemecnebiTi
arc erT sxva cxovels ar primatebi gamoirCevian SesaZleblobebis evolu-
SeuZlia amaze bevrad ufro uCveulo, SeiZleba iTqvas, ciuri ganviTareba ganapi-
martiv enaze dawerili teqs- unikaluri TvisebebiT. maT robes. zogierTi mecnieri
tis wakiTxvac ki. mkvlevrebi axasiaTebT SedarebiT didi amtkicebs, rom SemecnebiTi
imaSic ki ar arian darwmuneb- zomis tvini da rTuli so- Cvevebis gamomuSaveba da tvi-
ulni, rom sxva cxovelebs cialuri qceva. maimunebs, nis zomis zrda gamowveulia
TviTrefleqsuri meTodiT TavianT wonasTan Sedar- ekologiuri faqtorebiT,
azrovneba SeuZliaT, ro- ebiT, bevrad didi zomis romlebic Znelad misawv-
melic saSualebas gaZlevT tvini aqvT, vidre romelime domi sakvebis moZebnasTan
dafiqrdeT, ramdenad uni- sxva taqsonomiur jgufs, da damuSavebasTan aris da-
kaluria kiTxvis TqvenT- garda kbilebiani veSapisa kavSirebuli. sxvebis varau-
vis damaxasiaTebeli unari. da delfinebisa. adamianebSi diT, pirveladi seleqciuri
Cven, adamianebs unikaluri ki es evoluciuri tenden- Zala, ramac xeli Seuwyo pri-
inteleqtualuri SesaZle- ciebi kidev ufro ganviTa- matebSi rTuli SemecnebiTi
blobebi gvaqvs. amaSi ad- rebulia. Tvisebebisa da inteleqtis
vilad davrwmundebiT, Tu adamianTa evoluciis ce­ ganviTarebas, iyo social-
Cvens uaxloes naTesavebs ntraluri kiTxvaa: `ratom uri moTxovnebi, romlebic
– primatebs davakvirdebiT gaxda adamiani evoluciis did da stabilur jgufebad
da maT inteleqtualur Sedegad aseTi Wkviani?~ ada- cxovrebas ukavSirdeboda.
SesaZleblobebs Cvensas mianis uaxloesi naTesavebis, Cven cal-calke gavecnobiT
SevadarebT. ase gaakeTes Tanamedrove primatebis Sem- am poziciebs, Semdeg ki gan-
joan silkma da robert ecnebiTi Ses­aZleblobebis vixilavT im empiriul mona-
boidma da maTi Sedarebi- bunebisa da mizezebis Ses- cemebs, romlebsac TiToeu-
Ti samuSaos ganmavlobaSi, wavla am kiTxvaze pasuxis li maTgani eyrdnoba.
rodesac primatebis in- gacemaSi dagvexmareba. am-

dabolos, hominidebi gansxvavdebian TiTqmis lis wona daaxloebiT 350 girvanqas (453,6 kg.) udris.
yvela primatisgan imiT, rom maTSi arsebobs Sromis ram gamoiwvia aseTi didi sxvaoba wonaSi? sxeulis
ganawileba sqesis mixedviT rogorc sakvebis mop- zomas sami mTavari faqtori ganapirobebs: cxovelis
ovebaSi, aseve mozrdilobis periodSi mis ganawile- dRis aqtiuri monakveTi (dRe, Rame), maTi aqtiurobis
baSi. adamianis garda _ yvela saxeobis primatebi, adgili (xeze, miwaze) da sakvebi. Ramis yvela cxoveli
mamrebic da is mdedrebic wamozrdisTanave iwyeben patara zomisaa, xolo dRisiT aqtiuri cxovelebi-
sarCoze zrunvas. hominidebSi sqesis mixedviT spe- dan xeze mcxovrebi saxeobebi ufro mcire zomisani
cializacia SeimCneva, albaT imis gamo, rom mamrebi, arian, vidre miwaze mcxovrebni. dabolos, saxeobebi,
Cvilebisa da bavSvebis movlisgan gaTavisuflebul- romlebic foTlebiT ikvebebian, xilisa da marcv-
ni, ufro met dros nadirobasa da didi cxovelebis leulis mWamelebTan SedarebiT ufro mcire zomis-
devnas uTmobdnen. ani arian.
ratom gansazRvravs es faqtorebi cxovelTa
primatebis cvalebadi zomas? ZuZumwovarTaTvis Zalian mniSvnelova-
nia Sefardeba maTi sxeulis wonasa da energiis
adaptaciis ganmarteba moTxovnilebas Soris. sazogadod, ufro didi zomis
cxovelebs meti absoluturi energia sWirdebaT, ma-
aqamde vecnobodiT dRemde SemorCenil primatebs gram ufro mcire zomis cxovelebi gacilebiT met en-
da maTTvis damaxasiaTebel saerTo niSan-Tvisebebs. ergias saWiroeben TavianTi wonasTan SedarebiT. ami-
axla ki SevecdebiT ganvixiloT kvleva-Ziebis Sede- tom, mcire zomis cxovelebs energetikulad ufro
gad SemoTavazebuli zogierTi axsna-ganmarteba pri- mdidari sakvebi sWirdebaT. mwerebi, xili, xis fisi
matebis gadarCenil saxeobebs Soris arsebuli gansx- da wveni savsea kaloriebiT da Zalian mniSvnelovani
vavebebis Sesaxeb. sakvebia patara primatebisTvis. foTlebi energeti-
kulad ufro Raribia, amdenad, foTlis mWameli pri-
sxeulis zoma matebi iZulebulni arian, saWiro energiis misaRebad
meti raodenobis sakvebi moixmaron. amasTan, maT didi
Tanamedrove primatebi erTmaneTisgan sxeulis zomis kuWi da saWmlis momnelebeli sistema sWird-
zomiT Zalian gansxvavdebian _ dawyebuli saSualo ebaT, rac didi zomis ConCxisa da sxeulis arsebobas
zomis ruxi Tagviseburi lemuridan, romelic 2 un- ganapirobebs. mcire zomis primatebi, ZiriTadad,
cias (28,3 gr) iwonis da damTavrebuli goriliT, rom- mwerebiT da sxva maRalkaloriuli sakvebiT ikvebe-
76

adamianebi

tvinis wona

primatebi

sxva ZuZumwovrebi

sxeulis wona

suraTi 4-6
rogorc am grafikzea warmodgenili, ufro did cxovelebs, Cveulebriv, ufro didi tvini aqvT. pri-
matebs, Cveulebriv, imaze didi zomis tvini aqvT, vidre mosalodnelia maTi sxeulis zomidan gamomdi-
nare. yuradReba miaqcieT, rom primatebis umravlesoba (aRniSnulia feradi rgolebiT) im xazis zemoT
aris moqceuli, romelic uCvenebs tvinisa da sxeulis zomebs Soris damokidebulebas. primatebis tvi-
nis wona sxeulis imave wonis mqone araprimati ZuZumwovrebisas orjer aRemateba.

bian da Citebze cotas miirTmeven. yvelaze patara vifiqroT, rom didi zomis tvini `ukeTesia~. Tumca
zomisani Ramis primatebi arian. tyeSi mobinadre mas `xarjebic~ axlavs. energiis TvalsazrisiT, didi
frinvelebis umetesoba dRisiT aqtiurobs. amitom, moculobis tvinis ganviTareba metaboluri energi-
sakvebis mxriv mcire zomis primatebsa da frinve- is did danaxarjebs moiTxovs. amitom is uaryofili
lebs Soris konkurencia mcirea. iqneboda bunebrivi gadarCevis mier, rom ara is upi-
xeze mobinadre primatebis mcire zoma swored ratesobebi, romlebic `xarjebs~ gadawonida.
energiis moTxovnilebazea damokidebuli. xeebis xilis mWamel primatebs SedarebiT ufro didi
totebs Soris gadaadgileba rogorc vertikalu- moculobis tvini aqvT, vidre foTlis mWamelebs. am
rad, aseve horizontalurad moZraobas moiTxovs. ukanasknelT didi zomis tvini iqneb imitom ar sWird-
vertikaluri cocvisaTvis saWiro energia wonis ebaT, rom maTi sakvebi yvelgan da yovelTvis moipove-
proporciulia, amdenad, ufro didi zomis cxove- ba, ris gamoc, mopovebis adgilebis damaxsovreba
lebs cocvisTvis meti energia sWirdebaT. magram ar sWirdebaT. sxvanairad aris saqme xilis mWamel
horizontaluri moZraobisTvis, iseve, rogorc primatebTan dakavSirebiT: maT ukeTesi mexsiereba
miwaze gadaadgilebisTvis saWiro energia wonis da meti moculobis tvini esaWiroebaT, radgan maTi
proporciuli ar aris. amdenad, ufro didi zomis sakvebi – xili, sxvadasxva dros mwifdeba da moipove-
cxovelebi energias miwaze ufro racionalurad xar- ba sxvadasxva adgilas, romelTa damaxsovrebac
javen, vidre xeebze. arsebobs gansxvavebuli azric, aucilebelia. rogorc cnobilia, tvinisTvis didi
rom totebi, romlebzec Cveulebriv, xili izrdeba, raodenobiT Jangbadi da glukozaa aucilebeli.
wvrilia da mZime wonis cxovelebs ver gauZlebs. pa- imis gamo, rom foTlebis mWameli primatebis sakve-
tara cxovelebisTvis ki aseT totebze gadaadgileba bi imdenive glukozas ar Seicavs, ramdensac xilis
bevrad usafrTxoa. garda amisa, miwaze mobinadre mWamelebisa, maT ar hyofniT energia SedarebiT didi
cxovelebisTvis didi zoma ufro xelsayrelia mta- moculobis tvinis funqcionirebisaTvis.
ceblebisgan Tavis dasacavad.
jgufebis zomebi
tvinis SedarebiTi zoma
primatebis jgufebi sxvadasxva raodenobis wevr-
didi zomis primatebs, Cveulebriv, ufro didi isgan Sedgeba. zog jgufSi mxolod erTi wyvili da
zomis tvini aqvT. zogadad, didi zomis yvelanair maTi STamomavlobaa gaerTianebuli (mdedri, mamri
cxovels aqvs ufro didi zomis tvini (ix. sur. 4-6). da maTi naSierebi - orangutangebSi), zogSi - ram-
amitom, primatologebs ufro metad tvinis Sedare- denime axalgazrda individi da maTi STamomavloba
biTi zoma ainteresebT. (tvinis zoma sxeulis zomas- (gibonebSi), zogi ki 100-ze meti individisgan Sedgeba
Tan SefardebiT). (Zveli samyaros maimunTa jgufebi). ra faqtorebi
radgan hominid primatebs, yvela sxva primatTan gansazRvravs amgvar sxvadasxvaobas?
SedarebiT, ufro didi zomis tvini aqvT, SesaZloa
77

erT-erTi mTavari faqtori, romelic primatebis statikuri gamometyveleba. anTropoidebs aqvT


sxeulisa da jgufis zomis simcires ganapirobebs, momrgvalebuli Tavis qala, mcire zomis uZravi
aris am cxovelebis Ramis aqtivoba, es Ramis cxovele- yurebi, dingebis nacvlad ki SedarebiT momcro,
bi aqtiur cxovrebas Ramis ganmavlobaSi ewevian. Ra- brtyeli saxeebi da moqnili xelebi.
mis primatebi ganmartoebiT an wyvilebad ikvebebian. 4. anTropoidebis rigi or ZiriTad jgufad iyo-
rogorc jon terborgma aRniSna, Ramis mtacebelTa fa: platirinebi (axali samyaros maimunebi) da
umetesoba xmauris mixedviT nadirobs. ase rom, maTi katarinebi. katarinebi, Tavis mxriv, serkopi-
Tavdacvis saukeTeso saSualebaa siCume. jgufebi, Tekoidebad (Zveli samyaros maimunebi) da homi-
Cveulebriv, ufro xmaurianebi arian, amitom Ramis noidebad (adamianis msgavsi maimunebi da adami-
cxovelebis gadarCenis erT-erTi saSualeba ganmar- anebi) iyofian. anTropoidi adamianis msgavsi
toebiT an wyvilad cxovrebaa. maimunebi Sedgebian hilobatebis anu SedarebiT
meore mxriv, jgufuri cxovreba dRisiT ufro mcire zomis maimunebisgan (gibonebi da siamange-
xelsayrelia. rac meti Tvali, yuri da cxviri eqneba bi) da pongidebis anu didi zomis adamianis msgavsi
jgufs, miT ufro advili iqneba potenciuri mtace- maimunebisgan (orangutangi, gorila da Simpanze).
blis SemCneva da Tavdasxmis Tavidan acileba. garda 5. Simpanzeebisa da gorilebis cilebisa da dnm-is
amisa, did jgufs meti kbili da meti Rone aqvs mta- Semadgenloba, iseve, rogorc maTi anatomia da
cebelTa SesaSineblad da maTTan gasamklaveblad. qceva, Zalian hgavs adamianisas. veluri Simpan-
am saxis dasabuTebam SeiZleba gvafiqrebinos, rom zeebi amzadeben da iyeneben sxvadasxva iaraRs da
dRis cxovelebi aucileblad did jgufebad unda bunebriv sagnebs TavianTi miznebis Sesabamisad
cxovrobdnen. sinamdvileSi ase ar aris da amas sxva ucvlian saxes. niSanTa enis Seswavlisas Simpan-
faqtorebi ganapirobebs. erTi magaliTi sakvebis ra- zeebica da gorilebic abstraqtuli azrovnebis
odenoba da misi mopovebis adgilTa ganlagebis sim- gasaocar unars avlenen.
Widrovea. rodesac sakvebi cotaa da misi mopoveba, 6. hominidebsa da sxva anTropoidebs Soris arseb-
mxolod erTmaneTisgan daSorebul adgilebSia Ses- uli gansxvavebebi naTlad gviCvenebs, Tu romeli
aZlebeli, mxolod mcire zomis jgufebi SeZleben Tvisebebi ganasxvavebs adamianebs, rogorc saxe-
sakmarisi raodenobiT sakvebis mopovebas. im SemTx- obas. hominidebi or fexze gadaadgildebian da
vevaSi ki, rodesac sakvebi didi raodenobiTaa, igi siarulis dros xelebis daxmareba ar sWirdebaT.
did jgufebsac daakmayofilebs. kidev erTi faqto- maTi tvini, gansakuTrebiT ki qerqi, udidesi da
ria konkurencia sakvebis resursebis ganawilebisT- yvelaze rTuli agebulebisaa. sxva danarCeni pri-
vis. erT-erTi mosazrebis Tanaxmad, jgufebi ibrZ- matebis mdedrebisgan gansxvavebiT, hominidi md-
vian sakvebiT mdidari adgilebisTvis, aq gamarjvebas edrebi wlis nebismier dros amyareben sqesobriv
didi jgufebi ukeT axerxeben. kavSirs. hominidebis naSierebs sxvebze damokide-
mas Semdeg, rac ganvixileT CvenTvis damaxasiaTe- bulebis SedarebiT grZeli periodi aqvT. sxva
beli niSnebi anu is niSan-Tvisebebi, romlebic sxva primatebisgan gansxvavebiT, hominidebis qceva
primatebTan gvaerTianebs da agreTve, primatebs So- naswavlia an mibaZvis Sedegad Camoyalibebuli.
ris arsebul gansxvavebaTa SesaZlo mizezebi, gviC- salaparako, simboluri ena da erTi iaraRis sxva
ndeba kiTxva: bunebrivi gadarCevis ra Zalebs See- iaraRis dasamzadeblad gamoyeneba mxolod da
ZloT xelis Sewyoba primatebis warmoSobisaTvis, mxolod Tanamedrove adamianisTvis aris damaxa-
ra Zalebs SeeZloT primatebis pirvel hominidebad siaTebeli. Cveulebriv, hominidebsac axasiaTebT
Camoyalibeba da ra Zalebma ganapirobes homos gva- sakvebis mopovebaSi Sromis ganawileba da agreTve
ris warmoSoba? am kiTxvebze pasuxis gacemas momdev- sakvebis ganawileba mozrdilobis asakSi.
no sam TavSi SevecdebiT. 7. garemo pirobebis cvalebadobam, aseve gansxvave-
bam saqmianobis tipebsa da kvebis racionSi, Sei-
Sejameba Zleba axsnas is gansxvavebuli niSan-Tvisebebi,
romlebic primatebs axasiaTebT. Ramis primatebi
1. marTalia, Tanamedrove primatebs adamianTa uSu- ufro momcro zomis arian da cal-calke an Za-
alo winaprebad ver CavTvaliT, magram maTTan lian mcire jgufebad cxovroben. dRis primatebs
saerTo evoluciuri istoria gvakavSirebs. Cveni Soris xeze mcxovrebi saxeobebi ufro patare-
Tanamedrove uaxloesi naTesavebis qcevisa da bi arian da miwaze mcxovreb primatebze mcire
anatomiis Seswavla primatebis ganviTarebis kvl- jgufebad cxovroben. xilis mWamel primatebs Se-
evaSi dagvexmareba. adamianebisTvis damaxasiaTe- darebiT ufro didi moculobis tvini aqvT, vidre
beli niSnebis Seswavla imis garkvevasac Seuwyobs foTlis mWamelebs.
xels, Tu ratom gamoeyo adamianebis ganviTarebi-
sken mimarTuli xazi Simpanzeebisa da gorilebis sakontrolo kiTxvebi:
ganviTarebis mimarTulebas.
2. primatebs ara raime erTi unikaluri niSani, ar- 1. rogor SegiZliaT daasabuToT, rom primate-
amed mravali saerTo maxasiaTebeli aqvT: or-ori bi, romelTa ganamarxebuli naSTebi aRmoCnda, xeebze
Zvali wvivsa da winamxarSi, laviwis Zvali, moqni- cxovrobdnen?
li, “CamWidi” xelebi, stereoskopuli mxedvelo- 2. ratom arian primatebi aseTi Wkvianebi?
ba, SedarebiT didi moculobis tvini, erT jerze 3. ra garemoebebi uwyobs xels urTierTobis
mxolod erTi (iSviaTad ori) naSieris gaCenis unaris adapturobas?
SesaZlebloba, naSierTa momwifebis xangrZlivi 4. ratom aris adamianTa moumwifeblobis peri-
periodi, socialuri urTierTobebsa da swavlaze odi aseTi xangrZlivi?
Zlieri damokidebuleba.
3. primatebis rigi or qverigad iyofa: naxevrad
maimunebi da anTropoidebi. anTropoidebisgan
gansxvavebiT, naxevrd maimunebi ynosvaze ufro
metad arian damokidebulebi. maT aqvT moZravi
yurebi, ulvaSebi, mogrZo formis dingebi da saxis
78

primatebis evolucia:
adreuli primatebidan
hominoidebamde 5

Tavebis Sinaarsi

 primatebis warmoSoba

 anTropoidebis warmoSoba

 miocenuri anTropoidebi:
maimunebi, adamianis msgavsi
maimunebi da hominidebi

 hominidebis gamoyofa
danarCeni hominidebisgan
79

primatebis evolucia primatologi paleontolo- rom primatebis zogierT Stos saerTod ar daetove-
gebisa da paleoanTropologebis gansakuTrebuli bina STamomavloba.
interesis sferoa. ramdeni xnis win gaCndnen pirveli primatebis evoluciis suraTis rekonstruq-
primatebi? rogor gamoiyurebodnen? rogori piro- cia ganamarxebuli naSTebis mopovebazea damokide-
bebi iyo maTTvis xelsayreli? rogor ganviTardnen buli. marTalia, mravali naSTi ukve aRmoCenilia da
adreuli primatebi am periodis Semdeg? ra adgili axlebis aRmoCena kvlav mimdinareobs, magram mopove-
ukaviaT sxvadasxva saxeobis primatebs? marTalia, buli masala sruli mainc ar aris. paleoanTropolo-
Cveni, rogorc anTropologebis, interesis sferos gebi miwidan ver amoiReben ganamarxebul naSTebs Tu
adamianebis da im primatebis warmoSobis kvleva war- geologiuri fenebi aweuli, eroziiT dazianebuli
moadgens, romelTa STamomavlobiT xazs adamian- an masala raime sxva mizezis gamo xelmisawvdomi
ebamde mivyavarT, magram unda gvaxsovdes, rom evo- ar iqneba. aRmoCenili ganamarxebuli masala ufro
lucia raRac garkveuli mizniT an romelime erTi xSirad fragmentuli da dazianebulia, SeiZleba, or-
saxeobis Sesaqmnelad ki ar mimdinareobs, aramed es ganizmis agebulebaze msjeloba mopovebul mxolod
aris organizmebis Segueba an verSegueba garkveul erT an or nawilze iyos damokidebuli. rogorc ukve
garemosTan. amgvarad, primatebis aRmoCenili ga- aRvniSneT TavSi `rogor vpoulobT warsuls~, pri-
namarxebuli naSTebi mravalferovania, maT Soris matebis evoluciis istoriis Seswavla bevrad ufro
aris ukve gadaSenebuli jiSebis ConCxic. SesaZloa, mets moiTxovs, vidre ganamarxebuli

milioni geologiuri klasi ojaxebi da udidesi taqsonebi


wlis win periodi
pleistoceni
1.6
plioceni
5

10 oreopiTeki
sivapiTeki
mioceni driopiTeki
keniapiTeki
prokonsuli hominoidebi
20 platirinebi kaTarinebi

dolikocebusi

30 oligoceni
egiptopiTeki parapiTekidebi/
apidiumi propliopi-
Tekidebi
kantofiTEki

40

eoceni

50
adapidebi/
omomiidebi
noTarkusi
tetoniusi

60 paleoceni

plesiadipisi

gviani
70 kretaceusi

suraTi 5-1 primatebis evolucia


80

naSTebis ubralo amoTxraa. Tanamedrove saxe- sxvadasxvaoba ar arsebobs. es adreuli primatebi


obaTa anatomiuri agebulebis codna saSualebas prosimianebis ori mTavari jgufisgan – adapidebisa
gvaZlevs, daskvnebi gamovitanoT ganamarxebuli da omomidebisgan Sedgeba. primatebis es ori saxe-
saxeobebis fizikuri agebulebisa da qcevis Sesaxeb. oba erTmaneTisgan seriozulad gansxvavdeba, Tumca
geologiaSi, qimiasa da fizikaSi SemuSavebuli da- imis gamo, rom maTi gamoCena paleocenisa da eoce-
TariRebis meTodebi ganamarxebuli naSTebis (ix. sur. nis periodebis sazRvarze moxda, unda vivaraudoT,
5-1) miaxloebiTi daTariRebis saSualebas iZleva. rom maT saerTo winapari hyavdaT. varaudoben, rom
uZvelesi mcenareebisa da cxovelebis, geografiisa es Tagvis zomis, xeze mobinadre arseba Carpolestes
da klimatis Seswavla ki uZvelesi primatebis gare- simpsoni unda yofiliyo, romlis naSTi vaiomingSi
momcveli samyaros aRdgenis saSualebas gvaZlevs. aRmoCnda da is 56 milioni wlis winandeli periodiT
marTalia, primatebis evoluciis Sesaxeb jer TariRdeba. Carpolestes atarebs rogorc primatebis,
kidev bevri ram ar aris cnobili, bevri ki sakamaToa, ise araprimatebis niSnebs, swored amitom, es orga-
magram is, rac viciT, arc ise cotaa. viciT, magali- nizmi Zalian sainteresoa.A marTalia, mas ar aqvs ste-
Tad, rom eocenis epoqaSi, romelic daaxloebiT 55 reoskopuli mxedveloba, magram qveda kidurebis
milioni wlis win daiwyo, primatebi ukve arsebobdnen. did TiTebze klanWebis nacvlad, frCxilebi aqvs.
maimunisa da adamianis msgavsi maimunis niSnebis azrs, rom karpolestebi primatebis saerTo wina-
matarebeli primatebi oligocenis epoqaSi daaxloe- prebi arian, yvela mecnieri ar eTanxmeba. suraTze
biT 34 milioni wlis win gamoCndnen, xolo miocenis 5-2 Semoxazuli P miuTiTebs adgils, sadac paleon-
epoqaSi, romelic 24 milioni wlis win daiwyo, adamia- tologma robert martinma primatebis saerTo wina-
nis msgavsi maimunebis ramdenime saxeoba arsebobda. prebi moaTavsa: gvian carcul periodSi.
rogorc ganamarxebuli masalis saSualebiT gavigeT, axla davubrundeT im pirobebs, romlebmac pri-
uZveles primatebs Tanamedrove primatebisaTvis matebis warmoSobas Seuwyo xeli.
damaxasiaTebeli niSnebi hqondaT, magram zustad ise
arc erTi maTgani ar gamoiyureboda. garemo pirobebi
am da Semdeg TavebSi mogawvdiT monacemebs pri-
matebis evoluciis Tanamedrove Teoriisa da misi sayovelTaod aRiarebulia, rom adreuli pri-
damamtkicebeli masalis Sesaxeb primatebis warmo- matebi daaxloebiT 65 milioni wlis win, paleocenis
Sobidan da Tanamedrove adamianebamde. uSualod am periodSi an ufro adre, carcul periodSi gamoCnd-
TavSi ki gavecnobiT periods or fexze mosiarule nen. rogori iyo garemo im dros? paleocenis da-
hominidebis warmoSobamde. Cven mier am TavSi ganxi- sawyisi didi geologiuri cvlilebebis xana iyo. am
luli periodi moicavs 65 milion wels – miocenis periodSi moxda mezozouri eridan kainozourze ga-
bolomde, romelic 5 milion weliwadze cota meti dasvla. kainozouri eris bolo periodSi gavrcele-
xnis win dasrulda (ix. sur. 5-1). buli yvela cxoveluri da mcenareuli saxeobis 75%
adreul paleocenSi gaqra. saxeobaTa amgvari gaqro-
primatebis warmoSoba bidan yvelaze cnobilia dinozavrTa gadaSeneba.
carculi periodis klimati zogadad rbili da
rodis gamoCndnen pirvelad primatebi? am kiTx- notio iyo, magram bolo periodSi temperaturam kle­
vaze pasuxis gacema Cvens xelT arsebuli ganamarxe- ba daiwyo. paleocenis epoqis dasawyisisTvis daiwyo
buli masalis safuZvelze sakmaod Znelia. zogi pa-
leoanTropologis azriT, ganamarxebuli naSTebi,
romelic paleocenis (daiwyo daaxloebiT 65 mil-
ioni wlis win) epoqas miekuTvneba, arqaul primatebs
ekuTvniT. es naSTebi pleziadapiformebia da aR-
moCenilia rogorc evropaSi, ise CrdiloeT ameri-
kaSi, romlebic maSin erTian, ganuyofel xmeleTs
warmoadgenda. pleziadapiformebidan yvelaze
ukeT cnobilia pleziadipebi. isini ciyvis msgavsi
cxovelebi iyvnen, didi dingiTa da didi eSvebiT;
agreTve maT hqondaT didi zomis cxviris Rru da
Tavis qalis sxvadasxva mxares moTavsebuli Tvalis
budeebi, rac ganviTarebul ynosvasa da stereos-
kopuli mxedvelobis (siRrmis aRqma) sisusteze an
ararsebobaze metyvelebda. pleziadipebs TiTebze
brWyalebi hqondaT, Tumca maTi xelisa da fexis
TiTebi sakmarisad moqnili ar iyo CasaWideblad. es
niSan-Tvisebebi imaze metyvelebs, rom pleziadipebi
primatebs ar miekuTvnebodnen. Tumca idayvisa da
quslis saxsrebi maT did mobilurobaze migvaniSnebs,
kbilebi da eSvebi ki maT yvelafris Wamis saSualebas
aZlevdaT. maTi Sida yuris agebulebac Tanamedrove
primatebis msgavsia. swored imis gamo, rom am cxove-
lebs primatebis msgavsi niSnebi hqondaT, zogierTi
mecnieri maT arqaul primatebad miiCnevs.
paleoanTropologTa meore jgufs miaCnia, rom
pleziadapiformebsa da gviandel, aSkara primatebs
Soris imdenad mcire msgavsebaa, rom maTi primatTa
rigSi moTavseba mizanSewonili ar aris. Tumca 55 Carpolestes simpsonis rekonstruqcia. gviani paleocenis
milioni wlis winandeli eocenis periodiT daTari- periodSi xeze mobinadre es cxoveli SeiZleba primatebis
Rebuli ganamarxebuli naSTebis Taobaze azrTa saerTo winapari iyos.
81

arsebul dRes
pleistoceni
9 15 17
1.6 2 14 s
plioceni 1 11 an
hum
5.2 13 d
an
10 18
16
mioceni 4
3

24
oligoceni
12
milioni wlis win

34 7
5
eoceni 6 8

55
paleoceni
65

5. eocenis evropel iadapidebi


6. eocenis Cr. amerikis adapidebi
7. eocen-oligocenis Cr. amerikis omomiidebi
8. eocenis evropeli omomiidebi
gviani 9. tarsierebi
10. miocenis axali samyaros maimunebi
kretaceusi P 11. axali samyaros maimunebi
12. faumis anTropoidebi
13. miocen-pliocenis Zveli samyaros maimunebi
14. Zveli samyaros maimunebi
1. lemurebi 15. adamianis msgavsi patAara maimunebi
2. loriebi 16. miocenis adamianis msgavsi patara maimunebi
3.mioceni `lorisoidebi~ 17. adamianis msgavsi didi maimunebi da adamianebi
4. aziuri adapidebi 18. miocemis adamianis msgavsi didi maimunebi

suraTi 5-2
evoluciuri damokidebuleba adreul primatebsa da Tanamedrove primatebs Soris r. d. martinis Teoriis mixedviT. primatebis xazebi, rom-
lebic dRemde ar modis, savaraudod, gamqral saxeobebs ekuTvnis. mTavari Rerodan gamosuli ganStoebebi saerTo winapris xazidan gadaxris
maCvenebelia. P aRniSnavs yvela primatis ucnob, saerTo winapars.

tmperaturis cvalebadoba rogorc sezonuri, ise romlebic Tavis mxriv, amindze mniSvnelovan zemo-
geografiuli TvalsazrisiT. mraval adgilas ufro qmedebas axdenen. mTis jaWvebi Rrublebis teniano-
mSrali klimati Camoyalibda, rasac Waobebis maso- bas amcireben, amitom is mxare, romelsac amindis
brivi daSroba mohyva. klimati paleocenSi zogadad zemoqmedeba naklebad exeba, ufro mSralia (piroba,
ufro grili iyo, vidre gviandel carcul periodSi, romelsac wvimis Crdils uwodeben), sawinaaRmdego
magram ara civi. sakmaod maRal adgilebSic ki gaCnda mxare (qaris mima rTulebiT mdebare) ki ufro te-
tyeebi. subtropikuli klimati iyo gavrcelebuli niani. rodesac kontinentebis mdebareoba xels uS-
62-e ganedamde, sadac aliaska mdebareobs. lis okeanis dinebebis moZraobas tropikebidan po-
Soreul warsulSi gansxvavebuli klimatebis ar- lusebisaken, dadamiwis klimati ufro civi xdeba.
sebobis erT-erTi mniSvnelovani mizezi kontinen- kontinentebis dreifma da klimaturma cvlilebebma
tebis dreifi iyo (sur. 5_3). adreul carcul peri- udidesi gavlena moaxdina primatebis evoluciaze.
odSi (135 milioni wlis win) kontinentebi ZiriTadad klimatur cvlilebebs mcenareuli safaris
or superkontinentad iyo gaerTianebuli – lau- cvlilebac mohyva. pirveli foTlovani xeebi da
raziad, romelic CrdiloeT amerikasa da evrazias yvavilovani anu farulTeslovani mcenareebi (An-
moicavda da gonduanalendad, romelic afrikas, giosperma) carcul periodSi gaCndnen, ufro didi
samxreT amerikas, indoeTs, avstraliasa da antar- zomis xeebi ki, romlebic didi zomis xils isxamda da
qtidas aerTianebda. paleocenis dasawyisisTvis Sesabamisad, ufro didi zomis kurkebi hqonda, ukve
(daaxloebiT 65 milioni wlis win) gonduanalendi or mogvianebiT, paleocenisa da adreuli eocenis peri-
nawilad gaiyo: samxreT amerika afrikisgan dasavle- odebSi gavrcelda.
TiTY moeqca, indoeTi aRmosavleTiT, avstralia da klimatisa da garemo pirobebis SecvlasTan er-
antarqtida ki _ samxreTiT. mdebareobis Secvlis Tad evoluciis Sedegad cxovelTa mravali saxeoba
Semdeg, kontinentebi gansxvavebul klimatur piro- warmoiSva. marTalia, zogi ZuZumwovari carculi
bebSi moxvdnen. aRsaniSnavia, rom Tavad kontinen- periodidan arsebobs, magram paleocenis dros evo-
tebis moZraobac axdenda klimatze zemoqmedebas, lucias maTi mravali axali saxeobis, agreTve mra-
zogjer globaluri masStabiTac ki. valferovani foTlovani da yvavilovani xeebis
qari da amindi xmeleTis did masivebze sxvanairad warmoqmna da gavrceleba mohyva, ramac rogorc Cans,
moqmedebs, vidre patarebze. amitom, amindi levra- didad Seuwyo xeli ZuZumwovarTa sxvadasxva saxeo-
ziis mTlian, did kontinentze gansxvavebuli iqne- bis warmoSobasa da gavrcelebas. primatologi pale-
boda, sanam igi calkeul kontinentebad daiSlebo- ontologebis azriT, primatebi ZuZumwovarTa erT-
da. kontinentebis Sejaxebisas warmoiqmneba mTebi, erTi Stodan, ufro zustad ki, mweriWamia
82

laurazia

a
gen
120° 80° 40° 80° 120° 120° 80° 80° 120°

pa
gond tiTis
auna zRva
lend
i

225 mww. 135 mww.

Cr. a. evrazia

afrika
120° 80° indo- 120° 120° 40° 80°
samx. a. eTi
madagaskari
avst.

ant.
awmyo

suraTi 5-3
kontinentebis dreifi. superkontinenti pangeas gayofa lauraziad da gondaunalendad 135 milioni wlis win moxda. mogvi-
anebiT es kontinentebi CvenTvis cnobil kontinentebad daiyo. milioni wlis win (mww).

ZuZumwovarTa romeliRac ganStoebidan an sax- naDdroba daiwyes. anTropologebi xeze binadrobis-


esxvaobidan warmoiSvnen, ufro ki mweriWamia ZuZum- bis dawyebas sxvadasxva saxis adaptaciiT xsnian. 1912
wovrebisgan, romelTa rigebSic Tanamedrove biga wels g. eliot smitma ivarauda, rom xeze cxovrebis
da Txunelebic Sediodnen, romlebic axlad Seqm- dawyebam mxedvelobis ganviTarebas Seuwyo xeli.
nil foTlovan da yvavilovan mcenareebSi arsebuli sakvebis ynosviT moZieba da mgrZnobiare dingi mi-
mwerebiT ikvebebodnen. waze mobinadre mweris mWameli cxovelebisTvis ra
martivad rom vTqvaT, mcenareTa axlad warmoSo- Tqma unda, mniSvnelovania, magram xeze mobinadre
bilma formebma cxovelTa axal formebs kvebisa da cxovelebisTvis totebis labirinTSi sakvebis mosa-
dacvis damatebiTi wyaroebi Seuqmna. CvenTvis gan- Zebnad mxedveloba bevrad ufro saWiroa. dingebis
sakuTrebiT sainteresoa is, rom axali mcenareebis dapataravebasTan da ynosvis mniSvnelobis Semci-
warmoSobasTan erTad, mwerebisTvis sakvebis dam- rebasTan erTad, adreuli primatebis Tvalebi win
atebiTi wyaroebi Seiqmna, ris Sedegadac gaizarda unda yofiliyo mimarTuli. 1916 wels frederik vud
mwerebis rogorc raodenoba, ise maTi saxeobebi. aman jonsma xazi gausva adreuli primatebis xelebsa da
ki, Tavis mxriv, im ZuZumwovarTa raodenobis zrda fexebze momxdar cvlilebebs. misi azriT, xeebze
gamoiwvia, romlebic mwerebiT ikvebebodnen. es Zu- cocvas xeli unda Seewyo CamWidi xelebisa da fexebis
Zumwovrebi garemos advilad eguebodnen da TiTqmis ganviTarebisTvis, xolo ukana fexebs win mimarTuli
yvelgan SeeZloT binadroba: miwis qveS, wyalsa da mi- moZraobisas sayrdenis funqcia unda Seesrulebina.
wis zedapirze. isini binadrobdnen tyis pirobebSic: 1921 wels triCer kolinzma ivarauda, rom adreuli
buCqebSi, xviara mcenareebsa da xeebze. primatebis primatebis Tvalebma win imitom ki ar gadainacvla,
evoluciaSi udidesi mniSvneloba hqonda miwis zemoT rom dingebi daupataravdaT, aramed imitom, rom
binadrobas. ufro adreul periodebSi tye imdenad ganuviTardaT totidan totze xtomisas aucile-
aTvisebuli ar iyo. SemdgomSi mcire zomis cxovelTa beli, samganzomilebiani mxedveloba, romelic
zogierTma saxeobam, romelTagan erT-erTi SeiZle- aucilebeli iyo naxtomis sizustis dasacavad. 1968
ba uZvelesi primatic yofiliyo, TandaTanobiT tyis wels frederik Salaim gamoTqva azri, rom cvlileba
aTviseba daiwyo. kvebis racionSi – mwerebidan marcvlebze, xilsa da
foTlebze gadasvla, Zalze mniSvnelovani iyo pri-
kerZod ram Seuwyo xeli matebis mweris mWamelebisgan diferenciaciisaTvis.
primatebis warmoSobas? miuxedavad imisa, rom met kartmilma arboreal-
uri Teoriis susti mxareebi gaaSuqa, am Teorias jer
primatebis warmoSobis tradiciuli axsna aris kidev hyavs momxreebi. misi azriT, xeze binadroba
e.w. arborealuri anu `xeze cxovrebis Teoria~, rac ver xsnis primatebis mraval damaxasiaTebel niSans,
imaSi mdgomareobs, rom primatebi warmoiSvnen mwer- radgan xeze sxva ZuZumwovrebic binadroben, mag­r­am
is mWameli ZuZumwovrebisgan, romlebmac xeebze bi- mSvenivrad grZnoben Tavs primatebisaTvis damaxa-
83

siaTebeli niSan-Tvisebebis gareSec. amis saukeTeso mSvidad gadaadgilebuliyo viwro sayrdenze, Semdeg
magaliTia xeze mobinadre ciyvi. misi Tvalebi pirda- ki xeli etaca misTvis. kartmilis azriT, klanWebi
pir ar aris mimarTuli, ynosviTi monacemebi sxva xelis SemSleli iqneboda patara totebisTvis xelis
mRrRnelebTan SedarebiT, Semcirebuli ar aris, aqvs CaWidebis dros, xolo ynosvis SegrZneba imitom ki ar
klanWebi da ara frCxilebi da ar aqvs ganze gaweuli Sesustda, rom saWiro aRar iyo, aramed imitom, rom
cera TiTebi. miuxedavad yovelive amisa, ciyvebi Tvalebis saxis wina mxares gadmonacvlebam dingisT-
xeebze Tavs Zalian moxerxebulad grZnoben. maT vis gankuTvnili adgili Seamcira (ix. CarCo “met kart-
SeuZliaT xidan xeze zustad xtoma, Seuferxebeli mili sakuTar Teorias amowmebs”).
gadaadgileba patara totebsa da vertikalur zeda- robert susmanis Teoria agebulia kartmilis `vi-
pirebze aRma-daRma sirbili. isini ukana fexebiTac zualuri mtaceblobis Teoriasa~ da Salais kvebis
ki ekidebian dabla sakvebis misawvdomad. garda ami- racionis cvlilebis Teoriebze. susmani eTanxmeba
sa, primatebisTvis damaxasiaTebeli niSan-Tvisebebi kartmilis Sexedulebas, rom adreuli primatebi
mraval sxva cxovelsac aqvs, magram isini xeebze ar ciyvebisgan gansxvavebiT, ZiriTadaT patara xeebze
binadroben da totebzec ise ar gadaadgildebi- moipovebdnen sakvebs. am SemTxvevaSi, CamWidi xelebi,
an, rogorc primatebi. magaliTad, xorcis mWamel fexebi da patara frCxilebi, klanWebis (ciyvisnairi)
cxovelebs, rogorebicaa kata, qori da bu, Tvalebi nacvlad, maTTvis ufro mosaxerxebeli iqneboda.
win aqvT mimarTuli, xolo qameleons (reptilia) da susmani eTanxmeba agreTve Salais mosazrebas, rom
zogierT avstraliur CanTosan ZuZumwovars, ro- adreuli primatebi, rogorc Cans, axali saxis mcena-
melic buCqebsa da bardebSi mwerebze nadirobs, Cam- reuli sakvebiT ikvebebodnen (yvavilebiT, kurkebiTa
Widi xelebi da fexebi aqvT. da xiliT), romelTa raodenoba yvavilovani xeebis
kartmilis azriT, xeebze moZraobis garda, ar- gavrcelebasTan erTad sul ufro izrdeboda. magram
sebobs sxva faqtori, romelmac primatebis warmo- susmans uCndeba mniSvnelovani kiTxva: Tu adreuli
Soba ganapiroba. misi varaudiT, adreuli primatebi primatebis ZiriTad sakvebs mcenareuli sakvebi da ara
ZiriTadad, mweris mWamelebi iyvnen, xolo samganzo- swrafad moZravi mwerebi warmoadgenda, ratom eyrd-
milebiani mxedveloba, CamWidi xelebi, fexebi da dapa- nobodnen isini ufro metad mxedvelobas da ara ynos-
taravebuli klanWebi seleqciurad iyo gamarTleb- vas? susmani varaudobs, rom amis axsna SeiZleba imiT,
uli vazis naz totebsa da tropikuli tyeebis xeebze rom rogorc Cans, adreuli primatebi Ramis cxovele-
sakvebis mosapoveblad. samganzomilebiani mxedv- bi iyvnen (iseve, rogorc mravali Tanamedrove prosim-
eloba saSualebas aZlevda monadires, msxverplamde iani): gaumjobesebuli mxedveloba maT im SemTxvevaSi
manZili zustad ganesazRvra. CamWidi fexebi saSuale- dasWirdebodaT, Tu sakvebis Zebna sibneleSi an ara-
bas miscemda mtacebels msxverplis dasaWerad ufro sakmarisi ganaTebis dros mouxdebodaT.
adreuli primatebis ganamarxebuli naSTebis Za-
lian mcire raodenobaa aRmoCenili. SegviZlia vi-
varaudoT, rom evolucia pirvelad CamWidma xeleb-
ma da fexebma daaxloebiT, albaT, gviani paleocenis
dros ganicades, xolo stereoskopulma mxedvelo-
bam evolucia kidev ufro gvian ganicada. rodesac
meti ganamarxebuli masala gveqneba, albaT, ufro
meti saSualeba iqneba imisaTvis, rom ukeT SevafasoT
sxvadasxva Teoria, romelic primatebis warmoSobis
Sesaxeb arsebobs.

rogorebi iyvnen
adreuli primatebi
adreuli, aSkarad gamoxatuli primatebi, rom-
lebic eocenis epoqaSi cxovrobdnen, Tanamedrove
Crdilo amerikis, evropisa da aziis teritoriebze
daaxloebiT 55 milioni wlis win gamoCndnen. im
droisaTvis laurazia, superkontinenti, romelic
Crdilo amerikisa da evraziisgan Sedgeboda (maT
grelandia akavSirebdaT), erTian xmeleTs warmoad-
genda, romelic Semadgenel nawilebad Sua eocenSi
daiSala. maSin afrika da indoeTi evraziasTan daka-
vSirebulebi jer kidev ar iyvnen. maTi dakavSireba
oligocenis bolos moxda da aman seriozuli klima-
turi cvlilebebi gamoiwvia, romlebzec mogvianebiT
SevCerdebiT. eocenis dasawyisi ufro Tbili da nak-
leb sezonuri iyo, vidre paleoceni da tropikuli
tyeebis siWarbiT xasiaTdeboda.
eocenuri primatebis mravalferovani anatomia
gvafiqrebinebs, rom im droisaTvis maT ukve axa-
siaTebdaT Tanamedrove primatebis niSan-Tvisebebi:
frCxilebi brWyalebis nacvlad, CamWidi, sawinaaRm-
dego mxares mdebare ceri da Tvalis Zvlovani budee-
ciyvebi arborealurebi arian, magram primatebis bervi niSan-Tvise-
bi. vertikaluri cocva da xtoma gadaadgilebis maT-
ba akliaT. met kartmilis mixedviT, primatebis niSan-Tvisebebi
Tvis Cveuli forma iyo. eocenuri prosimianebi ara
adaptirebulia xeebis totebze damagrebasTan, maSin, rodesac ci-
mxolod moZraobiT emsgavsebian Tanamedrove pros-
yvebis niSan-Tvisebebi adaptirebulia xis mraval ganStoebasTan.
imianebs, aramed maTi ConCxebic identuria.
84

Tanamedrove gamokvlevebi da problemebi


met kartmili Tavidan amowmebs sakuTar Teorias
primatebis warmoSobis Sesaxeb

met kartmilma Tavisi “mta- Teoriis gadamowmebiT upasuxa. Tuli mxedveloba aucilebeli ar
ceblobis vizualuri Teoria” man warmoadgina, Tu rogor Sei- iyo primatebisTvis, romlebic
Tavdapirvelad primatebis war- Zleboda misi Teoriis Sedegad uZravi xiliT ikvebebodnen da
moSobis asaxsnelad Camoayaliba, miRebuli zogierTi daskvnis gad- piriqiT, aseTi Tvalebi aucile-
radganac fiqrobda, rom `xeze amowmeba. beli iqneboda swrafad moZravi
cxovrebis Teoria~ am sakiTxs win mimarTuli Tvalebis prob- mwerebis dasaWerad.
sakmarisad damajereblad ver lemasTan dakavSirebiT, kartmili kartmili varaudobs, rom
xsnida. ratom grZnoben sxva ambobs, rom Tavad olmanis gamokv- xeze mobinadre sxva ZuZum-
cxovelebi, magaliTad, ciyvebi, leva xsnis amas: aseTi Tvalebi wovrebTan dakavSirebuli moma-
xeebze Tavs Zalian kargad miuxe- win mdebare sagnebs arasakmarisi vali kvleva primatebis warmoSo-
davad imisa, rom primatebisTvis ganaTebis dros ukeT xedaven. bis Sesaxeb darCenil kiTxvebsac
damaxasiTebeli niSan-Tvisebebi dRis mtaceblebis Tvalis gugebi gascems pasuxs. xeze mobinadre
ar aqvT? kartmilis Teoriam sak- win mdebare sagnis ukeT danax- CanTosnebis Tvalebic konver-
mao kritika gamoiwvia. vnaxoT, vis mcdelobisas viwrovdeba, am- gentulia (ra Tqma unda, ara im
rogor upasuxa man kritikosebs. denad, win mimarTuli Tvalebis xarisxiT, rogorc primatebs axa-
erTma kritikosma, j. olman- arseboba dRis mtaceblebisTvis siaTebT). CanTosnebis erT gvars,
ma gamoTqva azri, rom Tu mxed- aucilebeli ar aris. Ramis mtace- magaliTad, samxreT amerikul
velobaze damyarebuli mtace- blebs ki, romlebic mxedvelobaze oposums primatebisaTvis damaxa-
bloba aucileblad moiTxovs win ufro metad arian damokidebul- siaTebeli mravali damatebiTi
mimarTuli Tvalebis arsebobas, ni, rogorc Cans, win mimarTuli niSani aqvs, maT Soris, SedarebiT
maSin ratom ar aqvT aseTi Tva- Tvalebi imis gamo hqondaT, rom didi moculobis tvini, ufro win
lebi zogierT sxva mtaceblebs? Sor manZilze yurebisas gugebis mimarTuli Tvalebi, mokle dingi
katebsa da buebs win mimarTuli daviwroveba maTTvis RamiT xel- da erTdroulad erTi an ori Svi-
Tvalebi aqvT, magram mangusteb- sayreli ar iqneboda. amgvarad, lis gaCenis unari. tab rasmusenis
sa da gulwiTela Citebs ar aqvT. kartmili darwmunda, rom adreu- gamokvlevebis mixedviT, oposum-
meore kritikosis, pol garberis li primatebi Ramis cxovelebi is magaliTi adasturebs rogorc
azriT, Tu klanWebi mouxerxe- iyvnen. igi darwmunda imaSic, rom karmilis, ise susmanis Teoriebs,
beli iyo patara totebze ga- mwerebis garda, isini xiliTac radgan igi ikvebeba xiliT, ro-
dasaadgileblad, maSin ratom ikvebebodnen, radgan rogorc melic izrdeba totebis boloe-
ikvebeba mcire zomis primati susmani fiqrobs, ase ikvebeba Ta- bze da xelebiT iWers mwerebs.
– panamuri tamarini – vazis wvr- namedrove primatebis umetesoba. damatebiTi savele gamokvlevebi
il totebze mobinadre mwerebiT Tu isini xilsa da mwerebs patara CanTosnebsa da primatebisTvis
da amave dros xuTi TiTidan _ totebze gadaadgilebis dros damaxasiaTebeli niSan-Tvise-
oTxze klanWebi aqvs? robert Wamen, klanWebi maTTvis xelis- bebis mqone sxva cxovelebze,
susmanma ki miuTiTa, rom mcire SemSleli unda iyos. panamis tama- aseve axali ganamarxebuli masa-
zomis Ramis prosimianebi xils rinebi am azrs ar ewinaaRmdegebi- lis aRmoCena met informacias
mets Wamen, vidre mwerebs. misi an: maT klanWebi aqvT, ikvebebian mogvcems.
varaudiT, TiTebiT zusti ma- xis fisiT, romlis mosapoveblad
nipulaciis unari, romelic pa- xis varjs ciyviviT klanWebiT
tara totebis boloebidan mc- ebRauWebian.
ire zomis xilis mosawyvetadaa kartmili fiqrobs, rom misi
saWiro, Tanac im momentSi, modificirebuli Teoria ukeT
rodesac primati ukana fexebiT xsnis primatebis mxedvelobaSi
aris Camokidebuli, adasturebs momxdar cvlilebebs, vidre sus-
rogorc uklanWo TiTebis, aseve manisa. rogor SeiZleba stereos-
“CamWidi” kidurebis arsebobis kopuli, win mimarTuli mxedv-
aucileblobas. elobis arseboba axsna adreul
kartmilma gaiazra es prob- primatebSi? kartmili miuTiTebs,
lemebi da kritikosebs Tavisi rom stereoskopuli da win mimar-
85

adreuli eocenis primatebi: winapari populaciebi, iseve, rogorc tarsierebisa,


omomidebi da adapidebi jer kidev eocenis epoqaSi an kidev ufro adre, gviani
paleocenis epoqaSi gaCndnen.
adreuli eocenis periodSi naxevrad maimunTa
ori jgufi Cndeba: erT jgufs, omomidebs, grZel-
anTropoidebis warmoSoba
terfebisaTvis damaxasiaTebeli mravali niSani Tanamedrove anTropoidebi _ maimunebi, ada-
hqonda, meore jgufs, adapidebs ki lemurisebrTa mianis msgavsi maimunebi da adamianebi _ anu Taname-
msgavsi niSnebi axasiaTebda. omomidebi Zalian pa- drove
primatebi, 150-ze met saxeobas aerTianeben. sam-
tarebi iyvnen, maTi zoma ciyvisas ar aRemateboda,
wuxarod, mopovebuli ganamarxebuli masala, ro-
adapidebis zoma ki _ katis knutisas. melic anTropoidebis warmoSobas ukavSirdeba,
omomidebs grZelterfebs imitom amsgavseben, rom sakmarisi ar aris. xolo monacemebi Zveli samyaros
iseTive didi Tvalebi, koWis Zvlebi da mcire zo- primatebis formebis (viwrocxvira maimunebi) ga-
mis sxeuli aqvT. didi Tvalebi savaraudod, imitom namarxebuli masalis Sesaxeb im or ZiriTad regionSi,
hqondaT, rom Rame kargad daenaxaT (Ramis cxovelebi sadac amJamad maTi didi populaciebia (afrikaSi,
iyvnen); iTvleba, rom mcire zomis omomidebi mwer- sub-saharis tropikul tyeebsa da samxreT-aRmosav-
leT aziaSi), Zalian bundovania. zogierTi paleo-
is mWamelebi iyvnen, ufro didi zomisani ki - xilis
anTropologis azriT, CineTSi, samxreT-aRmosavleT
mWamelebi. omomidebis umetesobas kbilebis iseTive aziasa da alJirSi bolo dros aRmoCenili eocenis
agebuleba hqonda, rogoric Tanamedrove naxevrad- primatebis ConCxebi raRaciT anTropoidebis msgav-
maimunebs axasiaTebT: ori wina saWreli kbili da oTxi sia, magram maTi evoluciuri statusis Sesaxeb Se-
wina saReWi kbili qveda ybis orive mxares da ara sami Tanxmeba miRweuli ar aris.
wina saWreli kbili da oTxi wina saReWi, rogorc ad- adreuli, namdvili anTropoidebis naSTebi, rom-
reul ZuZumwovrebs hqondaT. eocenis droindeli lebic SedarebiT gviandeli periodiT, gviani eo-
ceniTa da adreuli oligoceniT anu 34 milioni wlis
omomidis – tetoniusis ganamarxebuli Tavis qalidan winandeli periodiT TariRdeba, aRmoCenilia egvip-
kargad Cans, Tu ramdenad didi roli eniWeboda mxedv- teSi, qairos samxreT-dasavleTiT mdebare regionSi
elobas. Tavis qalaze datovebuli anabeWdis mixedviT – faiumSi. faiumSi aRmoCenili erT-erTi uZvelesi
SeiZleba misi kefisa da safeTqlis tvinis did mocu- primatis, katopiTekis, naSTebi daaxloebiT 35 mln.
lobaze vimsjeloT. tvinis es nawilebi aRqmasa da wlis winandelia. ramdenime axali aRmoCenis Sedegad
mxedvelobiT mexsierebasTan arian dakavSirebuli. am saxeobis primati gviani eocenis primatebs Soris
yvelaze cnobili gaxda. katopiTeki daaxloebiT Ta-
lemuris msgavsi adapidebi dRisiT ufro aqti-
namedrove marmozetebis anu ciyviseburi maimunis
urebi iyvnen da maT sakvebsac umetesad foTlebi zomis iyo. misi kbilebis struqtura miuTiTebs, rom
da xili warmoadgenda. omomidebisgan gansxvavebiT, igi mwerebiT da xiliT ikvebeboda. mas hqonda pata-
adapidebis naSTebSi mniSvnelovani sqesobrivi de- ra Tvalebi, rac imaze miuTiTebs, rom dRis cxoveli
morfizmi SeiniSneba, rac maTi eSvebis agebulebaSi iyo. katopiTekis ConCxis naSTebis mixedviT SeiZle-
gamoixateba. AmaT SenarCunebuli aqvT oTxi wina ba vivaraudoT, rom es iyo swrafi, xeebze mobinadre
saReWi kbili, adreuli ZuZumwovrebis msgavsad cxoveli, romelic oTx fexze gadaadgildeboda da
SeiZleba saukeTeso kandidatura yofiliyo adreu-
(Tumca naklebi raodenobis saWreli kbilebiT). erT-
li anTropoidobisTvis, miuxedavad imisa, rom misi
erTi saxeobis adapidi, romlis sakmaod bevri naSTia
kavSiri sxva primatebTan kvlav sakamaToa.
aRmoCenili, aris noTarqtusi. mas hqonda patara,
brtyeli saxe, stereoskopuli mxedveloba da Sedar-
oligocenis periodis anTropoidebi
ebiT patara zomis dingi. rogorc Cans, es cxovelebi
tyeSi binadrobdnen da hqondaT Zlieri ukana fexebi
faiumSi udabnos tipis unayofo da mwiri miwebia,
xidan xeze saxtunaod.
magram, miuxedavad amisa, iq anTropoidebis mravali
eocenis epoqis ZuZumwovrebi didi mraval- ganamarxebuli naSTia gamovlenili. oligocenis pe-
ferovnebiT gamoirCeodnen. maTgan gamonakliss arc riodSi anu daaxloebiT 34 - 24 milioni wlis win, fai-
primatebi warmodgendnen. rogorc Cans, im wlebSi umi tropikuli tyeebis zona iyo da xmelTaSua zRvis
evolucia Zalian swrafad mimdinareobda; rogorc sanapirosTan Zalian axlos mdebareobda. aq zomieri
omomidebs, ise adapidebs, hqondaT ramdenime niSani, hava, bevri mdinare da tba iyo. faqtobrivad, faiumSi
romlebic amtkicebs, rom maT da SedarebiT gvian- bevrad ukeTesi sacxovrebeli pirobebi iyo, vidre
del, oligocenis epoqaSi gamoCenil anTropoidebs CrdiloeT kontinentebze, radgan rogorc Crdilo
Soris garkveuli kavSiri arsebobda, magram imis amerikaSi, ise evraziaSi, oligocenis periodSi ukve
Sesaxeb, rom anTropoidebi romelime am jgufidan sicive iwyeboda. rogorc Cans, acivebam zogadad
primatebis faqtobrivi gaqroba gamoiwvia (droebiTi
ganviTardnen, saerTo azri ar arsebobs. miuxeda-
gaqroba mainc).
vad imisa, rom omomidebs garkveuli msgavseba aqvT faiumis oligocenis periodis anTropoidebi or
Tanamedrove grZelterfebTan, xolo adapidebs _ jgufad iyofian: maimunis msgavsi parapiTekidebi da
lemurebTan da lorisebTan, paleoanTropologebi adamianis msgavsi maimunisebri propliopiTekidebi.
dabejiTebiT ver amtkiceben, rom romelime es jgufi orive saxeoba 35-31 milioni wlis win cxovrobda
Tanamedrove naxevrad maimunebis winapari iyo. ar- da sakmarisi niSan-Tviseba hqondaT imisaTvis, rom
sebobs saerTo azri, rom lemurebisa da lorisebis anTropoidebad CaiTvalon.
86

parapiTekidebi. maimunis msgavs parapiTekidebs, okeanis gadakveTa. am mosazrebis Tanaxmad, okean-


iseve, rogorc naxevrad maimunebis umetesobasa is gadakveTa moxda tivebis saSualebiT, romle-
da axali samyaros maimunebs, sami wina saReWi kbili bic datkepnili mcenareebis, fesvebisa da miwisgan
hqondaT (ybis TiTo meoTxedSi). isini Tanamedrove Sedgeboda. amgvari “tivebis” funqcias mowyvetili
anTropoidebs mTeli rigi niSnebiT emsgavsebian: miwa Seasrulebda, is ki didi mdinareebis Sesar-
aqvT Zvlovani tixari Tvalis budeebis ukan, gan- TavebTan SeiZleba sakmaod didi zomisac yofiliyo.
ieri saWreli kbilebi, gamoSverili eSvebi da saReWi amis warmodgena albaT Znelia, magram mravali mec-
kbilebis dabali, momrgvalebuli gvirgvinebi. ma- nieri Tvlis, rom am gziT anTropoidebi SesaZlebe-
gram maT aqvT naxevrad maimunebis msgavsi wina saRe- lia samxreT amerikaSi moxvedriliyvnen.
Wi kbilebi da SedarebiT mcire moculobis tvini. propliopiTekidebi faiumSi aRmoCenili anTro-
parapiTekidebi zomiT Zalian patara (3 funtamde) poidebis meore saxeobaa propliopiTekidebi. maTi
cxovelebi iyvnen da mogvagonebdnen ciyvisebur mai- kbilebis agebuleba Tanamedrove viwrocxvira mai-
munebs, romlebic amJamad samxreT da centralur munebis msgavsia da am niSnis gamo Catarrhines (viwrocx-
amerikaSi cxovroben. maTi Tvalis SedarebiT patara vira maimunebs)-s miekuTvnebian. parapiTekidebisgan
budeebi gvafiqrebinebs, rom isini Ramis cxovelebi gansxvavebiT, romelTac sami wina saReWi kbili aqvT,
ar unda yofiliyvnen. maTi kbilebis mixedviT Cans, propliopiTekidebs, Tanamedrove adamianis msgavsi
rom umetesad xiliTa da am xilis kurkebiT ikvebe- maimunebis, adamianebisa da Zveli samyaros maimunebi-
bodnen. maTi gadaadgilebis Sesaxeb monacemebi erT- viT, mxolod ori aseTi kbili aReniSnebaT. pro-
erTi parapiTekidis, apidiumis aRmoCenis Semdeg pliopiTekidebs, parapiTekidebis msgavsad, anTro-
gaxda cnobili. rogorc Cans, es cxoveli oTx fexze poidebisaTvis damaxasiaTebeli agebulebis kbilebi
gadaadgildeboda da sakmaod xSirad xtodaA. parapi- aqvT: ganieri qveda saWreli kbilebi, win wamoweuli
Tekidebi anTropoidTa uZvelesi jgufia da miuxe- eSvebi da qveda saReWi kbilebis momrgvalebuli, da-
davad imisa, rom jer kidev ar arsebobs saerTo azri bali gvirgvinebi. garda amisa, propliopiTekidebs,
paleoanTropologebs Soris, umravlesoba miiCnevs, rogorc parapiTekidebs, Tvalis budeebis ukan Zv-
rom anTropoidebis warmoSoba win uZRoda axali sa- lovani tixari aReniSnebaT.
myaros brtyelcxvira da Zveli samyaros viwrocx- egiptopiTekusi, yvelaze ukeT cnobili pro­
vira maimunebis (erTmaneTisgan gamoyofas). pliopiTekidi, rogorc Cans, xeebze oTxi fexiT
axali samyaros maimunebis (platirinebis) wi- gadaadgildeboda, xolo wona 13 girvanqas (5897 gr)
naprad parapitekidebis aRiareba primatebis evo- udrida. misi dabali saReWi kbilebi momrgvalebuli
luciaSi did Tavsatexs qmnis, es Tavsatexi axa- gvirgvinebiT da sakmaod didi saWreli kbilebi gva­
li samyaros maimunebis warmoSobas exeba. iseTi fiqrebinebs, rom egiptopiTekusi ZiriTadad xiliT
anTropoidi primatebi, rogoricaa doliqocebusi,
patara, xilis mWameli maimuni, romelic Taname-
drove, ciyviseburi maimunis msgavsia, moulodne-
lad, yovelgvari winaprebis gareSe Cndeba samxreT
amerikaSi daaxloebiT 25 mln. wlis win. radgan
parapitekidebi samxreT amerikaSi ufro adre ga-
moCndnen, vidre anTropoidebi da Tanac maT mra-
vali niSniT emsgavsebian, amitom mizanSewonili
iqneba maTi miCneva axali samyaros maimunebis wi-
naparTa nawilad.
sainteresoa, rogor moxvdnen anTropoiduli
primatebi afrikidan samxreT amerikaSi? miuxedavad
imisa, rom gviani oligocenis periodSi kontinen-
tebi erTmaneTTan SedarebiT axlos mdebareobdnen,
samxreT amerikas afrikasTan sul cota, 3000 kilo-
metri aSorebda. ganieri kontinenturi Selfi da
gviani oligocenis dros zRvis dabali donis gamo
warmoSobili kunZulebi SeiZleba imis saSualebas
iZleoda, rom kunZulidan kunZulamde xtomiT mieR-
wiaT afrikidan samxreT amerikamde (200 kilometri-
ani monakveTebiT), magram xeze mcxovrebi primatebi-
sTvis es Zalian didi manZili iqneboda.
warmoudgeneli iqneboda afrikidan samxreT
amerikaSi evropis (es kontinentebi oligocenis
periodSi jer kidev dakavSirebuli iyvnen erTma-
neTTan) gavliT moxvedrac. CrdiloeTi da samxreT
amerikis kontinentebi erTmaneTs mxolod 5 mln.
wlis win daukavSirdnen. amitom, Tu axali samyaros
maimunebis winaprebi CrdiloeT amerikamde miaRw- miuxedavad imisa, rom faiumis dablobi dRes udabnoa, oligoce-
evdnen, samxreT amerikamde misaRwevad kidev didi nis periodSi iq tropikuli tyeebi iyo. am teritoriaze mravlad
manZili unda gaevloT, Tanac okeane unda gadae- moipoveba tropikuli mcenareebisa da cxovelebis gaqvavebuli ana-
kveTaT. arsebobs erTi mosazreba imis Sesaxeb, Tu beWdebi primatebis CaTvliT.
rogor SeeZloT axali samyaros maimunebs atlantis
87

egviptopiTekis Tavis qala (faiumidan). misi kbilebis agebuleba,


Tvalis patara Zvlovani budeebi da SedarebiT didi moculobis
tvini calsaxad miuTiTebs imaze, rom es cxoveli Zveli samyaros
maimunebisa da adamianis msgavsi maimunebis winapari iyo.

24 - 5.2 milioni wlis win, miocenis periodSi mai-


munebisa da adamianis msgavsi maimunebis garegno-
baSi aSkara divergencia moxda. evropaSi, aziasa da
afrikaSi mravali sxvadasxva tipis adamianis msgavsi
maimuni gaCnda. adreuli miocenis epoqaSi tempera-
rekonstruqcia imisa, Tu rogor gamoiyurebodnen oligocenis pe- tura bevrad ufro maRali iyo, vidre oligocenSi.
riodis primatebi. wina planze gamosaxulia egiptopiTekebis jgu- adreulidan _ gvian miocenamde, hava ufro mSrali
fi; ukana planze - apidiumis ori individi. naCvenebia aseve imdro-
indeli faunis zogierTi warmomadgeneli.
gaxda, kerZod, aRmosavleT afrikis teritoriaze.
es kontinentebis gadaadgilebasTan iyo dakavSire-
buli. daaxloebiT 18 milioni wlis win afrika evra-
ikvebeboda. misi SedarebiT mcire zomis Tvalebis zias daukavSirda, riTac bolo moeRo Semarbilebel
mixedviT, SeiZleba davaskvnaT, rom is dRis cxoveli efeqts, romelsac am kontinentebis havas maTi gamyo-
iyo. mas mogrZo dingi da SedarebiT patara moculo- fi teTisis zRva aniWebda. afrikisa da ufro metad
bis tvini hqonda. Tavis qalis endokastebis (qalis indoeTis evraziis kontinentTan mierTebas mohyva
Sida agebulebis Taviseburebebis) mixedviT, SeiZle- mTebis warmoqmna, ramac am teritoriisaTvis Cveuli
ba vivaraudoT, rom egiptopiTekusis tvinis sakmaod amindis Secvla gamoiwvia. samxreTi evraziasa da aR-
didi nawili mxedvelobis funqcias eTmoboda, xolo mosavleT afrikaSi adrindelze bevrad ufro mS-
SedarebiT ufro patara _ ynosvisas. egiptopiTeku- rali hava Camoyalibda. yovelive aman, ra Tqma unda,
sis Tavis qala mniSvnelovan sqesobriv dimorfizmze mniSvnelovani gavlena iqonia primatebis evoluci-
metyvelebs. garda amisa, asakis matebasTan erTad, aze.
isini Zalian icvlebodnen. asakis matebasTan erTad SegviZlia vivaraudoT, rom Tanamedrove adamia-
Tanamedrove didi maimunebis msgavsad, Tavis qalis nis winapari – pirveli hominidi, daaxloebiT 8 – 5
zeda da ukana mxares Zvlovani Zgide uCndebodaT. milioni wlis win, gvian miocenSi, afrikaSi warmoiS-
marTalia, egiptopiTekusebs kbilebi, ybebi da Tavis va. varaudi imis Sesaxeb, Tu sad warmoiSvnen pirveli
qalis zogierTi niSani adamianis msgavsi maimunis- hominidebi, emyareba faqts, rom namdvili hominidebi
magvari hqondaT, magram maTi ConCxi ufro maimunebi- aRmosavleT afrikaSi daaxloebiT 5 milionze nak-
sas hgavs, ris gamoc mecnierTa umravlesoba maT lebi wlis winaT cxovrobdnen. es varaudi ki am hom-
primitiul viwrocxvira maimunebs miakuTvnebs. imis inidebis ganamarxebul naSTebze metad, Tanamedrove
gamo, rom propliopiTekidebs ar gaaCniaT Taname- adamianis msgavsi maimunebisa da adamianebis Sedar-
drove Zveli samyaros maimunebisa da adamianis msgav- ebiTi molekuluri da bioqimiuri analizebis Sede-
si maimunebisTvis (viwrocxvira maimuneb - Catarrhines gebs emyareba. rogorc Semdeg TavebSi davinaxavT, Se-
) damaxasiaTebeli gansakuTrebuli niSnebi, magram darebiT ufro mSrali havis gavlenam, ris gamoc meti
aqvT viwrocxvira maimunebisTvis damaxasiaTebeli Tavisufali, balaxiani adgili gaCnda, mniSvnelovnad
kbilebis agebuleba, zogierTi paleoanTropologi Seuwyo xeli hominidebis evolucias.
fiqrobs, rom propliopiTekidebi, rogorc Zveli sa- adamianis msgavsi, romeliRac miocenis droin-
myaros maimunebis, aseve hominidebis winaprebs war- deli maimuni hominidebis winapari iyo. Cveni Semd-
moadgendnen. gomi msjelobac adamianis msgavsi maimunebis win-
amorbedebs anu anTropoidebs Seexeba, romelTac
adamianis msgavsi maimunisaTvis damaxasiaTebeli
miocenis periodis anTropoidebi: niSnebi hqondaT da adreul miocenSi cxovrobdnen.
SevexebiT aseve Sua da gviani miocenis adamianis ms-
maimunebi, adamianis msgavsi gavs maimunebsac. sanam adamianis msgavs maimunebze
maimunebi da hominidebi gadavidodeT, gvinda, miocenis periodis maimunebsa
da prosimianebs SevexoT. samwuxarod, miocenis epo-
88

qis maimunTa ganamarxebuli naSTebi Zalze iSvia- prokonsulebs ar hqondaT kudi, rac hominoidebis
Tad gvxvdeba.A axal samyaroSi maT Sesaxeb monacemebi erT-erTi umniSvnelovanesi damaxasiaTebeli niSa-
TiTqmis ar arsebobs, mxolod Zalian mwiri masalaa nia. paleoanTropologebis umravlesoba aRiarebs,
aRmoCenili argentinasa da kolumbiaSi. am masalidan rom prokonsuli namdvilad hominoidi iyo, magram
Cans msgavseba Tanamedrove samxreT amerikul saxe- amasTanave Zalian gansxvavdeboda Tanamedrove ada-
obebTan. adreuli miocenis maimunTa ganamarxebuli mianis msgavsi maimunebisgan. Tanamedrove adamia-
masala mxolod CrdiloeT afrikaSia aRmoCenili. nis msgavs maimunebs aqvT mravali damaxasiaTebeli
sxva mdgomareobaa Sua da gviani miocenis masalasTan anatomiuri niSani, magaliTad mxari, idayvi, majebi
dakavSirebiT: Zveli samyaros maimunebis naSTebi Se- da TiTebi, romlebic xelebze CamokidebiT gadaadg-
darebiT ufro bevria aRmoCenili, vidre adamianis ilebisTvis (braqiaciisTvis) iyo adaptirebuli.
msgavsi maimunebisa. rac Seexeba prosimianebs, miuxe- aSkaraa, rom prokonsulebi ase ar moZraobdnen. maTi
davad imisa, rom maTi miocenuri ganamarxebuli naS- mxrebi, idayvebi, majebi da TiTebi SeiZleba iZleod-
Tebi Zalian cotaa napovni, CvenTvis cnobilia, rom nen kidevac braqiaciis saSualebas, magram sxva oli-
gadarCa Sua miocenis ramdenime adapidi indoeTSi, gocenuri anTropoidebis msgavsad, prokunsulebi
gviani miocenisa ki _ CineTSi. miocenis periodSi xeebze oTxi fexiT gadaadgildebodnen (ix. sur. 5-4).
zogierTi lorisismagvari prosimiani aRmosavleT SesaZlebelia, zogierTi ufro didi zomis saxeoba
afrikaSi, pakistansa da indoeTSi Cndeba. zogjer miwazec dadioda. kbilebis mixedviT Tu vim-
sjelebT, es cxovelebi umetesad xilis mWamelebi
adreuli miocenis periodis iyvnen, Tumca zogierTi ufro didi zomis saxeoba
SeiZleba foTlebiTac ikvebeboda.
adamianis msgavsi
marTalia, prokonsulebi hominoiduri niSnebis
maimunis winamorbedebi matarebeli miocenuri primatebis mraval saxeobas
Soris yvelaze ukeT arian cnobilni, magram, rogorc
adreuli miocenis periodis ganamarxebuli naS- aRmosavleT afrikaSi momxdarma bolodroindelma
Tebis umetesoba adamianis msgavsi maimunis win- aRmoCenebma gamoavlines, im dros adamianis msgavsi
amorbedebs ekuTvnis. isini ZiriTadad afrikaSia maimunis winamorbedebis sxva tipebic gvxvdeboda.A ma-
aRmoCenili. maT Soris yvelaze cnobili gvaria pro- gram es aRmoCenebi Zalze fragmentulia da zust kla-
konsuli (Genus Proconsul), romelic keniasa da ugan- sifikacias ar eqvemdebareba. prokonsuli SeiZleba
daSia aRmoCenili da daaxloebiT 20 milioni wlis win yofiliyo gviandeli adamianis msgavsi maimunebisa
cxovrobda. da adamianebis winapari, SeiZleba arc yofiliyo, ma-
prokonsulis dRemde aRmoCenili yvela saxeoba gram Tu gaviTvaliswinebT masSi gaerTianebuli ada-
oligocenis anTropoidebze didi zomisaa. maTi zoma mianis msgavsi maimunebisa da adamianebisTvis dam-
gibonis zomidan mdedri gorilis zomamde meryeobs.

suraTi 5-4
afrikuli prokonsuli (Proconsul africanus), romelic 20 milioni wlis win cxovrobda. misi wina da
ukana kidurebi daaxloebiT erTi sigrZisaa da gvafiqrebinebs, rom igi xis totebis boloebze oTxi fexiT
gadaadgildeboda. afrikuli prokonsuli am saxeobis yvelaze patara zomis warmomadgenelia da 22-26
girvanqas iwonis.
89

axasiaTebel niSnebs, is albaT maTi saerTo winapris pasa da TurqeTSic. aris Tu ara keniapiTeki adamia-
msgavsi unda yofiliyo. nis msgavsi maimunebisa da adamianebis winapari, jer
Sua miocenis adamianis kidev sakiTxavia. misi saReWi kbilebi ufro Taname-
msgavsi maimunebi drovea, magram kidurebis agebulebidan ar Cans, rom
mas braqiaciuli gadaadgileba SeeZlo, rac adamianis
Aadamianis msgavsi pirveli maimunebis naSTebi msgavsi gviandeli periodis maimunebis damaxasiaTe-
samxreT afrikaSi aRmoCnda da Sua mioceniT, 16-10 beli niSan-Tvisebaa.
mln. wlis winandeli periodiT TariRdeba. mabokos meore mxriv, iqneb sworia siu sevij-rumbos
kunZulsa da mis axlomdebare adgilebSi aRmoCenili mosazreba imis Sesaxeb, rom adamianis msgavsi mai-
ganamarxebuli masala ramdenime saxeobis primatebs munebisa da adamianebis saerTo winapari orfexa
ekuTvnis: naxevradmaimunebs, Zveli samyaros mai- unda yofiliyo. misi argumentis Tanaxmad, TiTebis
munebis ramdenime saxeobasa da aSkarad gamoxatul falangebze dayrdnobiT gadaadgileba, rogorc
hominoids _ keniapiTeks. miwaze siarulis saSualeba, adamianis msgavs ufro
keniapiTeks prokunsulisaTvis damaxasiaTebeli gviandel maimunebSi ganviTarda. Tumca TiTebis fa-
mravali niSani hqonda, magram misi saReWi kbilebi langebze dayrdnobiT gadaadgildebisas maimunebi
Tanamedrove hominoidebisas gvagonebs. prokon- sakvebis xelSi aRebas veRar axerxeben (majis saxsris
sulebisgan gansxvavebiT, keniapiTeki metad hgavs moZraoba), es mxolod adamianebs SeuZliaT. swored
miwaze mosiarules. misi kbilebic minanqris sqeli es unari, im sxva mravlTan erTad, rac xelebis saSu-
feniT iyo dafaruli, xolo ybebi imdenad Zlieri alebiT SeiZleba, Tu isini gadaadgilebiT ar arian
hqonda, rom rogorc Cans, umTavresad magari sakve- dakavebuli, albaT, gadamwyveti iqneboda imisTvis,
biT ikvebeboda. SesaZloa, amis mizezi qviSis msxvili rom adreul adamianebSi or fexze gadaadgileba
marcvlebic yofiliyo, romlebic sakvebTan erTad adaptur niSnad Camoyalibebuliyo. am sakiTxebze
xvdeboda, radgan igi ZiriTadad miwaze cxovrobda. Semdeg TavSi gveqneba saubari.
keniapiTekis msgavsi aRmoCenebi dafiqsirda evro-

anTropologiuri pirvelwyaroebi
adamianis msgavsi miocenis epoqis maimunebi
primatebis ganamarxebuli erT gansakuTrebiT saintereso li yofiliyo. kan lobateresis
naSTebis aRmoCena advili saqme SemTxvevas aRwers: momwvano feris Tixnari niada-
ar aris. yoveli aRmoCena daka- ivlisi saukeTeso periodia gi, rogorc cnobilia, amgvari
vSirebulia Tveebis an wlebis kataloniaSi (Crdilo-aRmosav- masaliT Zalian mdidaria da am
dauRalav savele da labora- leTi espaneTi), Tu zRvis na- qanebSi axali Sris povna min-
toriul samuSaoebTan. pri- piras xar, magram gausaZlisia, doda. andres da me bevri dro
matebis naSTebi Zalze Zneli Tu arakondicirebul SenobaSi gvqonda miwaSi saCiCqnad, sadac
aRmosaCenia imis gamo, rom maTi imyofebi, araviTari saqme ar sakmaod imedis momcemi mowvano
umetesoba ZiriTadad tyeebSi gaqvs da mxolod Svidi wlis xar. feris fena aRmovaCine. meore
cxovrobda. tyeebSi, rogorc swored ase grZnobda Tavs Cemi dRes savele muSaobis sezoni
wesi, ar iqmneba naSTebis “fos- Svili, andre 1991 wlis zafxul- oficialurad daiwyo. Cems es-
ilizaciisTvis” (gaqvavebisT- Si. is moTminebiT eloda, rodis panel kolegasTan, andresTan
vis) xelsayreli pirobebi. am- davamTavrebdi gegmis Sedgenas da muSebis jgufTan erTad,
denad, mkvlevarebs, romlebic 1991 wlis savele samuSaoebisT- dilidanve mivediT adgilze,
primatebis ganamarxebul (gaq- vis, romlebic barselonadan 20 romelsac metad imedismomce-
vavebul) naSTebs eZeben, saqme kilometrSi, kan lobateresis mad vTvlidi. zeda fenis mosa-
ormagad urTuldebaT. erTia, miocenuri adamianis sadgomze Soreblad yvelam erTdroulad
rom ganmarxebuli naSTebis unda gvewarmoebina. rodesac avwieT weraqvebi. rogorc ki
aRmoCena TavisTavad Zalian gvian naSuadRevs Zeglze was- iaraRi Cem mier moniSnuli saz-
Znelia; meore sirTule ki isaa, vla SevTavaze, andre Zalian Rvrebis orive mxares daeSva,
rom aRmoCenili masala ufro aRelda. Zeglisken manqaniT pirveli kbili maSinve amoxta.
xSirad cudad aris Semonaxuli. gavemgzavreT, raTa garemoc Cemi kolegis weraqvi pirdapir
miuxedavad amisa, mecnierebma dagveTvalierebina. mindoda, zeda ybas moxvda da pirveli
mainc SeZles mravali primatis andres cota gaeseirna da wer- saReWi kbili moatexa. kbili
aRmoCena, maT nusxaSi Sesuli aqvi gavatane miwis mosaCiCqnad, daRmarTze dagorda da im wuT-
zogierTi segmenti sakmaod Tavad ki iseT Sreebs veZebdi, Si mivxvdiT, rom seriozuli aR-
mdidar masalas Seicavs. devid romlebic, rogorc wina gamoc- moCena gavakeTeT.
begami adamianis msgavsi mio- dilebidan vicodi, SeiZleboda
cenuri maimunebis aRmoCenis ganamarxebuli masalis Semcve-

gviani miocenis magram es ar niSnavs, rom adamianis msgavsi maimunebi


adamianis msgavsi maimunebi sxva maimunebze metni iyvnen. ganamarxebuli masalis
Seswavlam gviCvena, rom maimunebis raodenoba Zvel
Sua miocenis bolodan gvian miocenamde periodSi samyaroSi ufro metad izrdeboda, vidre adamianis
adamianis msgavsi maimunebis mravali saxeoba war- mgavsi maimunebisa miocenis periodis bolosken da es
moiSva da mraval adgilas gavrcelda. meti naSTia tendencia dResac grZeldeba. marTlac, amJamad mai-
aRmoCenili evropasa da aziaSi, naklebi – afrikaSi. munebis saxeobaTa raodenoba bevrad aRemateba ada-
90

heliopiTetis rekonstruq-
cia axlo kavSirSia keniopi-
teqTan da SeiZleba
aseTi yofiliyo.

mianis msgavsi maimunebisas. miocenSi hava sul ufro apiTekebi, romlebic 13-8 milioni wlis win cxov-
grili da mSrali xdeboda, ramac xeli Seuwyo meti robdnen, hominidebis winaprebi iyvnen. maT hqondaT
gvalvagamZle mcenaris gavrcelebas, romlebsac brtyeli da minanqris sqeli feniT dafaruli saReWi
ujredis ufro sqeli garsi hqondaT. Tanamedrove kbilebi, SedarebiT patara zomis eSvebi da naklebad
maimunebi adamianis msgavs maimunebze ufro adap- axasiaTebdaT sqesobrivi dimorfizmi, vidre adamia-
turebi arian, radgan foTlebiT ikvebebian. aqedan nis msgavs miocenis periodis sxva maimunebs. zogi-
gamomdinare, albaT, maSindel maimunebsac hqondaT erTi rekonstruqciis mixedviT (romlebic amJamad
amgvari upiratesoba, rogorc miocenis bolo peri- mcdarad aris miCneuli), maT axasiaTebdaT parabol-
odis cvalebad garemoSi, ise Semdegac. uri dentaluri TaRi anu hominidebisaTvis damaxa-
miocenis epoqaSi adamianis msgavsi evropaSi siaTebeli niSnebi. sivapiTekebi Sereul: tyian da
mcxovrebi erT-erTi kargad cnobili maimunia oreo- balaxian garemoSi cxovrobdnen. kbilebis mixedviT
piTeki, romelic daaxloebiT 8 milioni wlis win dadginda, rom maTi ZiriTadi sakvebi uxeSi balaxi
cxovrobda. es sakmaod saintereso individia, radgan da Teslebi iyo, rac Zalian hgavs ufro gviandeli
miuxedavad imisa, rom sakmaod bevria ganamarxebuli periodis adreuli hominidebis sakvebs (miuxedavad
masala, romelic TiTqmis srulad aris Semonaxuli imisa, rom zogierTi mecnieris azriT, sivapiTekebis
qvanaxSiris budeebSi, misi klasifikacia mainc sak- sakvebs ufro msxvilkurkiani xili warmoadgenda,
maod rTulia. aSkaraa, rom oreopiTeki kargad iyo vidre balaxi da Teslebi). Tumca, rac ufro meti ga-
Seguebuli uRrani tyiT dafarul Waobian adgileb- namarxebuli masala Cndeboda, mecnierTa azri iqiT
Si cxovrebas. mas Zalian grZeli mklavebi da xelebi ixreboda, rom sivapiTeki saxiT mniSvnelovnad hgav-
hqonda, moqnili saxsrebiT da rogorc Cans, sakmaod
swrafi braqiatori iyo. oreopiTekis kbilebis ageb-
uleba imaze metyvelebs, rom ZiriTadad foTlebiT
ikvebeboda. Tumca misi kbilebis agebulebisa da Ta-
vis qalis zogierTi niSani Zveli samyaros maimunebT-
an siaxlovezec metyvelebs. mokled rom vTqvaT,
oreopiTekebs adamianis msgavsi maimunis tani da mai-
munis msgavsi Tavi hqondaT. xelebze Camokidebuli
gadaadgilebisa da adamianis msgavsi maimunisTvis
damaxasiaTebeli sxva niSan-Tvisebebis gamo, mecnier-
Ta aumravlesoba mas adreul, Tumca gansakuTrebul
pirobebs Seguebul, adamianis msgavs maimunad miiC-
nevs.
anTropologTa umravlesoba adamianis msgavs
gviani miocenis epoqis maimunebs or ZiriTad jgu-
fad hyofs: sivapiTekidebad, romlebic sivapiTekebis
gvariT arian warmodgenilni (aRmoCenilia dasavleT
da samxreT aziaSi) da driopiTekidebad, romlebic
driopiTekebis gvariT arian warmodgenilni (aRmoCe- driopiTekis aRdgenili Tavis qala Zlier emsgavseba Ta-
nilia evropaSi). namedrove afrikul adamianis msgavs maimuns.
sivapiTekidebi. erT dros fiqrobdnen, rom siv-
91

da Tanamedrove orangutangs, ris gamoc, mecnierebi driopiTekebisa da sivapiTekebis TiTebi da


fiqroben, rom is orangutangis winapari iyo. idayvebi gvafiqrebineben, rom maT ukeT SeeZloT
sivapiTekTan axlos mdgomi gigantopiTeki Camokideba, vidre adreul hominoidebs. SeiZleba
kbilebis agebulebiT mas Zalian hgavda, magram ro- sivapiTekebi met dros atarebdnen miwaze, vidre
gorc misi saxelidan Cans, Zalian didi zomisa iyo, driopiTekebi, magram orive saxeoba ZiriTadad
misi simaRle daaxloebiT 10 futs utoldeboda.A xeze mcxovrebi iyo; marTlac, bolo dros aRmoCe-
zogi paleoanTropologi varaudobs, rom misi wona nili driopiTekebis mklavebis, xelebis, mxrebisa
600 girvanqamde iyo da arsebobis manZilze (10 mln. da fexis Zvlebis mixedviT SeiZleba davaskvnaT, rom
weli) kidev unda gazrdiliyo. (ix. CarCo “ra mou- maT Zalian kargad SeeZloT xelebze Camokidebuli
vida gigantopiTeks?”). maTi sacxovrebeli adgili gadaadgileba da rogorc Cans, xeebze iseve moZrao-
samxreT-aRmosavleT aziis tyeebiT Semoifarglebo- bdnen, rogorc Tanamedrove orangutangebi.
da, xolo sakvebs ZiriTadad bambuki warmoadgenda. jer kidev Zalian Znelia adamianis msgavsi mio-
driopiTekidebi. driopiTeki, romelic daax- cenuri maimunidan Tanamedrove adamianis msgavs mai-
loebiT 15 milioni wlis win Cndeba, adamianis msgavsi munebamde da adamianebamde mimavali calkeuli evo-
Simpanzes zomis maimuni iyo, romelic evraziis ty- luciuri xazebis dadgena. adamianis msgavsi gviani
eebSi binadrobda. is ZiriTadad xeebze cxovrobda miocenis maimunis gvarTan, kerZod ki sivapiTekTan,
da aSkaraa, rom yvelafris mWameli iyo. driopiTeks jer mxolod orangutangebs akavSireben, amdenad
sivapiTekisze bevrad ufro Txeli kbilis minanqari SeiZleba vivaraudoT, rom is xazi dRemde grZeldeba.
hqonda, ybebi ufro patara da kbilis wawvetebuli ganamarxebuli naSTebis nusxidan driopiTekebi daax-
gvirgvinebi axasiaTebda. sasis, ybisa da saxis Sua loebiT 10 milioni wlis winandeli periodidan ise
sawilis formiT driopiTekebi adamianis msgavs af-
rikul maimunebsa da adamianebs hgavdnen. Tumca, gvi- qrebian, rom memkvidreobas ar toveben, amis mizezi
andeli hominoidebisgan gansxvavebiT, driopiTekebs SeiZleba wvimebis Semcireba da meti sezonuroba yo-
ufro mokle saxe da warbebis SedarebiT ufro daba- filiyo, ramac Seamcira maTi sacxovrebeli tyeebi.
li xazi hqondaT.

Tanamedrove gamokvlevebi da problemebi


ra mouvida gigantopiTeks?

adamianis evoluciis Ses- CioConi da arqeologi jon olse- ganamarxebuli sxeulis pro-
wavlisas, gansakuTrebul yur- ni eZebdnen `gigantos~ (rogorc porciebis gaTvaliswinebiT.
adRebas primatebis im gvarebs isini uwodebdnen) gadaSenebis amgvarad gamoiTvales, rom gi-
vaqcevT, romlebic Tanamedrove mizezs. rogorc Cans, am primats ganto daaxloebiT 10 futis
adamianebisa da Cveni uax- Cvens Tnamedrove samyaroSi simaRle iyo da 600 girvanqaze
loesi monaTesave primatebis mcxovrebi, aSkarad gamoxatuli (272kg-ze) mets iwonida.
winaprebad migvaCnia. Tumca STamomavloba ar dautovebia. sinteresoa, riT ikvebeboda
arsebobdnen primatebis sxva CioConisa da olsenis azriT, es primati. CioConis azriT, gi-
gvarebic, romelTac aSkarad gigantopiTekTagan udidesi, g. ganto ZiriTadad ikvebeboda
gamoxatuli niSnebis matare- bleqi, arsebobas daaxloebiT 5 bambukiT, romelic bambukis
beli STamomavloba ar dautove- milion weliwads agrZelebda da tyeebSi mravlad moipoveboda.
biaT, magram maTi upiratesoba mxolod 250,000 wlis win gadaS- misi ybebis zomiTa da kbilebze
is iyo, rom milionobiT wlebis enda. adreuli gigantopiTekebis cveTis kvaliT SegviZlia vim-
ganmavlobaSi agrZelebdnen CaTvliT, am gvarma albaT 10 mil- sjeloT, rom bambuki swored
arsebobas. pirveli aSkarad ioni weli iarseba. CioConi da Sesaferisi sakvebi iqneboda maT-
gamoxatuli primatebi, omo- olseni Tvlidnen, rom SesaZle- Tvis, miT umetes, Tu gaviTval-
midebi da adapidebi, eocenis belia, giganto da homo ereqtu- iswinebT, rom primatebi ZiriTa-
periodSi gamoCndnen da arse- si- hominidi, romelic yvelaze dad celuloziT mdidar sakvebs
bobas 20 milioni wlis ganmav- metad hgavda Tanamedrove ada- iRebdnen. erT-erTma studentma
lobaSi agrZelebdnen, bevrad mians, erTmaneTs daaxloebiT 25 CioCons urCia, gigantos kbile-
ufro met xans, vidre orfexa milioni wlis win Sexvedrodnen bze pitoliTebis kvali moeZebna.
hominidebi arsebobdnen. Zalian aziis, sul cota, or nawilSi pitoliTebi silikonis orJan-
mniSvnelovani sakiTxia, ratom mainc: CineTsa da vietnamSi. maTi gis mikroskopuli granulebia,
cxovrobdnen zogierTi pri- azriT, SesaZlebelia, am or saxe- romlebic mcenaris ujredebSi
matebi ase xangrZlivad. aseTive obas Soris kontaqts gigantos Sedis da maT formas iRebs. mce-
mniSvnelovania maTi gadaSenebis gadaSenebisTvsi Seewyo xeli. naris daSlis Semdeg pitoliTebi
sakiTxic. imisTvis, rom evolu- rogor gamoiyureboda gigan- rCeba. sxvadasxva mcenares sx-
ciaSi kargad gaverkveT, saWiroa, to? rekonstruqcias cota fan- vadasxva formis pitoliTebi
SeviswavloT ara mxolod is, taziis gamoyenebasac moiTxovs, axasiaTebs.
Tu ratom da ramden xans arse- radgan Cvens xelT mxolod kbile- amgvarad, mecnierebma mi-
bobdnen zogierTi saxeobebi, bi da ybis fragmentebia. miuxe- kroskopiT daaTvalieres ga-
aramed isic, ra iwvevda maT ga- davad amisa, SesaZlebelia misi namarxebuli gigantos kbilebi
daSenebas. magaliTad, saintere- agebulebis zogierTi niSnisa da da aRmoaCines balaxovani mcena-
soa, ra mouvida udides primats zomis warmodgena Tanamedrove ris ojaxisa da romeliRac xilis
- gigantopiTeks? adamianis msgavsi maimunebisa msgavsi pitoliTebi. bambuki bal-
paleoanTropologi rasel da gadaSenebuli individebis axis saxesxvaobaa. amgvarad, aR-
92

moCnda, rom gigantoebi rogorc gigantoebze nadirobda kidec. es


bambukiT, ise xiliT ikvebebod- mosazreba Zalze Teoriulia, ma-
nen. kbilebis Seswavlam gamoav- gram arc Tu ise didi xnis win ada-
lina agreTve, rom zog nimuSs mianebi primatebze nadirobdnen
minanqari dazianebuli hqonda da maT sakvebadac iyenebdnen; miT
(hipoplazia), rac imas niSnavda, umetes, rom gigantoebi, gigan-
rom giganto periodulad aras- turi pandis msgavsad, rogorc
rulyofilad ikvebeboda. sxva didi zomis balaxis mWameli
CineTsa da samxreT-aRmosav- cxovelebi, Zalian nela gadaadg-
leT aziaSi bambukis tyeebi ildebodnen, ris gamoc, maTze
TiTqmis yvelgan gvxvdeba, ma- nadiroba sakmaod advili iyo.
gram jer ucnobi mizezis gamo, sxvadasxva adgilebSi adami-
isini yovel 20 weliwadSi mc- anebi xSirad yvebian istoriebs
irdeba. im SemTxvevaSi, Tu gigan- uzarmazar, adamianis msgavs
toebis sakvebi mxolod bambuki balnian arsebebze, romelTac
iqneboda, maT kvebis problema CrdiloeT amerikaSi `bigfuts~
sakmaod xSirad SeeqmnebodaT, an `saskuaCs~ eZaxian, himalaebSi
rac Tavis mxriv, hipoplazias ki – `ietis~. SesaZlebelia Tu
gamoiwvevda. SeiZleboda Tu ara, rom giganto kvlav Cvens
ara, rom gigantoebis gadaSeneba gverdiT cxovrobdes? CioConi
bambukis tyeebis Semcirebas- da olseni amtkiceben, rom gigan-
Tan yofiliyo dakavSirebuli? tos SedarebiT axali Zvlebi na-
SesaZloa. gignturi pandebic, povni ar aris, amdenad maTi Cvens rogorc Cans, gigantopiTeki umetesad
romlebic agreTve bambukis in- droSi arseboba damajereblobas bambukebSi cxovrobda. is CvenTvis
tensiuri mWamelebi arian, ga- cnobili udidesi pirmatia. misma gvar-
moklebulia. magram iqneb ada-
ma TiTqmis 10 milion weliwads iarseba
daSenebis piras imitom arian mianebs maTi arseboba jer kidev da daaxloebiT 250,000 wlis win gadaS-
misulni, rom CineTi da samxreT- imitom sjeraT, rom arc Tu ise enda. suraTze gamosaxulia bil mansi
aRmosavleTi azia adamianma Soreul warsulSi xvdebodnen? gigantos modelTan erTad, romelic
aiTvisa? bambuks adamiani mra- magaliTad, avstralieli abori- man da rasel CioConma aRadgines.
vali mizniT iyenebs: saxlebisa genebi iseTi movlenebis Sesaxeb
da navebis asagebad, xolo mis met naSTs vipoviT, imedia, adamia-
yvebian, romlebic 30000 wlis win
ylortebs _ sakvebad. amis gamo, xdeboda.
nis msgavsi maimunis am saxeoba-
bambukis tyeebi katastrofu- CvenTvis cnobilia, rom gi- zec mets SevityobT.
lad Semcirda. Tavis droze iqn- gantopiTekebi Zalian didxans,
eb homo ereqtusis mizeziTac adamianebis gamoCenamde arse-
Semcirda bambukis tyeebi, ramac bobdnen. mecnierebma maTi arse-
gigantoebis gadaSeneba gamoi- bobis Sesaxeb maTi fragmentuli
wvia. SesaZloa, homo ereqtusi naSTebidan gaiges. Tu momavalSi

hominidebis sxva primatebis gamokvleva molekuluri biologiis sa-


hominoidebisgan gamoyofa SualebiT gvexmareba imis dadgenaSi, Tu rodis cxov-
robdnen adamianebisa da Cveni uaxloesi naTesavebis
adamianis msgavsi gviani miocenis xanis maimunebi – Simpanzeebis – saerTo winaprebi.
ufro afrikasa da aziaSi gvxvdebian. bolo dromde
afrikaSi TiTqmis ar gvxvdeboda adamianis msgavsi molekuluri saaTi
maimunebis 13,5 – 5 milioni wlis winandeli gnamarxe-
buli naSTebi. ukanasknel xanebSi ki gamovlinda maTi 1996 wels sxvadasxva Tanamedrove primatis sisx-
ori saxeoba: ororin tugenenzisi keniidan, romelic 6 lis cilebis SedarebiTi analizis Sedegad, vinsent
mln. wlis winandeli periodiT TariRdeba da Sahelan- sariCma da alan uilsonma daadgines, rom gibonebi
thropus tchadensis Cadidan, romelic daaxloebiT 7 mln. sxva hominoidebs daaxloebiT 12 milioni wlis win
wlis winandeli periodiT TariRdeba. am aRmoCenebma gamoeyvnen, orangutanebi _ 10 milioni wlis win,
nawilobriv Suqi mohfina hominoidebis evolucias im xolo adamianis msgavsi sxva danarCeni maimunebi (go-
periodSi, romelzec Semdeg TavSi visaubrebT. dRemde rilebi da Simpanzeebi) _ hominidebs mxolod 4 an 4-
ganamarxebuli masalis naklebobis gamo, adamianis naxevari milioni wlis win. es gamoTvlebi emyareba
evoluciis 13 - 5 milioni wlis winandeli periodi bu- azrs, rom rac ufro erTgarovania sxvadasxva prima-
rusiT aris moculi. Amas emateba isic, rom mkveTrad tis sisxlis cilebis qimiuri Semadgenloba (magali-
gamoxatuli orfexa primatebi (hominidebi) afrikaSi Tad, Simpanzeebisa da adamianebis), miT ufro axlos
mxolod pliocenSi, 5 milioni wlis Semdeg Cndebian. arian isini evoluciuri drois TvalsazrisiT. sxva
imisTvis, rom gaviazroT evoluciuri kavSirebi ada- sityvebiT rom vTqvaT, rac ufro meti msgavsebaa sx-
mianis msgavs miocenis maimunebsa da afrikul hom- vadasxva saxeobebis sisxlis cilebSi, miT ufro nak-
inidebs Soris, aucileblad gvWirdeba miocenis peri- lebi xnis win daSordnen isini erTmaneTs.
odis meti ganamarxebuli naSTebis povna afrikaSi. magram imis codna, rom garkveuli saxeobebi erT-
Tumca garkveuli warmodgena hominidebis maneTTan molekulurad axlos dganan, evoluciuri
gardaqmnis Sesaxeb ganamarxebuli masalis gareSec drois gansazRvraSi ver dagvexmareba, Tu ra Tqma
SegviZlia SeviqmnaT. mravalferovani Tanamedrove unda, molekuluri cvlilebebis mimdinareobis
93

tempi ar gvecodineba. igulisxmeba, rom “moleku- genen mcire zomis, Tavdapirvelad xeze mcxovreb,
luri saaTi” drois sxvadasxva periodebSi erTnai- mweriWamia cxovelebis STamomavalT (romlebic
rad muSaobs, igi arc unda Seneldes da arc aCqardes. ZuZumwovarTa rigs miekuTvnebodnen da maT So-
imisaTvis, rom gaizardos mudmivi normiT mimdinare ris iyvnen Tanamedrove Txunelebi, romlebic
molekuluri cvlilebebis albaToba, mecnierebi mwerebiT ikvebebian). Tumca, zustad romeli maT-
ikvleven molekulaTa im Taviseburebebs, romlebic gani iyo saerTo winapari da rodis warmoiSva, jer
adaptaciis pirobebSi neitralurad iTvleba. (bune- cnobili ar aris.
briv gadarCevas im SemTxvevaSi SeuZlia molekuluri 3. ganamarxebuli naSTebi, romlebic adreuli eoce-
cvlilebebis tempis daCqareba, Tu molekulaTa Ta- niT TariRdeba da daaxloebiT 55 milioni wlisaa,
viseburebebi organizmisTvis an Zalian xelsayrelia, aSkarad primatebs ekuTvnis. es masala naxevrad
an piriqiT, Zalian araxelsayreli). maimunebis or ZiriTad jgufs: adapidebsa da omo-
neitraluri Taviseburebebis SemTxvevaSi, cvli- midebs ekuTvnis. primatebis es ori jgufi erTma-
lebebis tempisa da sixSiris gamoTvla xdeba absolu- neTisgan Zireulad gansxvavdeba da orive maTgani
turad daTariRebuli gadaxris droidan. magaliTad, moulodnelad gamoCnda paleocenisa da eocenis
Tu CvenTvis cnobilia, rom ori saxeoba erTmaneTs 20 sazRvarze, rac gvafiqrebinebs, rom maTi saerTo
milioni wlis win daSorda da viciT maT Tanamedrove winapari ufro adre, paleocenSi unda gamoCenil-
warmomadgenlebs Soris arsebuli mulekuluri gan- iyo.
sxvavebani, SegviZlia gamovTvaloT cvlilebebis in- 4. ra pirobebma Seuwyo xeli primatebis warmoSobas?
tensiuroba, romelmac es sxvadasxvaoba gamoiwvia. mwerebis raodenobis swrafma zrdam, Tavis mxriv,
rodesac ukve cnobilia cvlilebebis (gansakuTreb- mweris mWameli cxovelebis raodenobis mkveTri
uli Taviseburebis SemTxvevaSi) tempi, SesaZlebeli zrda gamoiwvia. am cxovelebs nawili dedamiwis
xdeba ganvlili drois gamoTvla, rodesac erTma- zemoT, buCqebSi, xviara mcenareTa da xis totebSi
neTTan dakavSirebuli sxvadasxva saxeobaTa wyvile- cxovrobdnen da ZiriTadad mwerebiT ikvebebod-
bi erTmaneTs Sordebodnen. nen. sabolood, evoluciis gziT yvavilovani xee-
Tanamedrove primatebis Semdgom SedarebiT kvl- bi da xexili ganviTarda. tyis resursebis eqsplu-
evaSi gamoyenebuli iyo sxvadasxva meTodi: aminomJa- atacia albaT yvelaze mniSvnelovani adaptacia
vis Tanmimdevrobis Sedarebis, qromosomuli struq- iyo primatebis evoluciur ganviTarebaSi.
turebisa da sxvadasxva saxeobis dnm-is jaWvebis 5. primatebis evoluciis Sesaxeb tradiciuli Sexed-
urTierTSeTanxmebis xarisxis gansazRvris CaTvliT. uleba imaSi mdgomareobda, rom xeze cxovrebam
aseTi Seswavlis Sedegad dadasturda, rom hominide- xeli Seuwyo primatebisaTvis damaxasiaTebeli
bi Simpanzeebsa da gorilebs SedarebiT gvian gaemi- iseTi saerTo niSnebis ganviTarebas, rogoricaa:
jna. miuxedavad imisa, rom sxvadasxva meTodiT Cat- kbilebis gansxvavebuli forma, mxedvelobis upi-
arebuli kvleva odnav gansxvavebul pasuxebs iZleva, ratesoba ynosvasTan SedarebiT, samganzomilebi-
Sedegebi erTmaneTisgan didad ar gansxvavdeba. bolo ani, binokularuli mxedveloba da “CamWidi” xele-
droindeli Sedarebebis umetesobis mixedviT, gami- bi da fexebi. meore Teoriis Tanaxmad, primatebis
jnva imaze odnav ufro adre daiwyo, vidre sariCi zogierTi damaxasiaTebeli niSani SerCeviTad
da uilsoni varaudobdnen. gamoTvlebis Tanaxmad, xels uwyobda mwerebze nadirobas wvril toteb-
Simpanzeebisa da homonidebis saerTo winapari daax- sa da xviara mcenareebze, romlebic mravlad iyo
loebiT 5-6 milioni wlis win cxovrobda, xolo go- axalgazrda tyeebSi. mesame Teoria varaudobs,
rilebisa da hominidis saerTo winapari ki _ odnav rom primatebis ganmasxvavebel niSnebs (mxedv-
ufro adre. elobis upiratesoba ynosvasTan SedarebiT) xeli
ras gveubneba ganamarxebuli masala pirveli hom- Seuwyo iman, rom adreuli primatebi umeteswilad
inidebis warmoSobis drois Sesaxeb? SahelanTropus Ramis cxovelebi iyvnen da yvavilebiT, xiliTa da
tchadensis da Orrorin tugenensis molekulur monace- TeslebiT ikvebebodnen, romlebic arasakmarisi
mebs adastureben. orive saxeoba avlens rogorc ganaTebis pirobebSi unda daenaxaT.
hominidebis, ise hominoidebisaTvis damaxasiaTebel 6. egvipteSi aRmoCenili aSkarad gamoxatuli
niSnebs, orive maTgani warmoSobiT afrikidanaa da anTropoidebis naSTebi adreuli oligocenis ep-
orive 6-7 milionis wlis win cxovrobda. adreul oqiT TariRdeba (34 milioni wlis win). isini Sei-
hominidebs Semdeg TavSi davubrundebiT. caven, rogorc maimunis msgavsi parapitekidebis,
aseve adamianis msgavsi maimunis kbilebismagvar
Sejameba propliopiTecidebsac.
7. miocenis epoqis ganmavlobaSi (24 mln-dan 5 mln
1. zusti monacemebi primatebis evoluciis Sesaxeb wlis win) maimunebsa da adamianis msgavs maimunebs
jer ar gagvaCnia, magram ganamarxebuli masala, Soris gamoikveTa aSkara garegnuli gansxvavebe-
imdroindeli bunebrivi pirobebis codna da Se- bi. evropaSi, aziasa da afrikaSi gaCnda adamianis
darebiTi anatomiisa da qcevebis Seswavla sak- msgavsi maimunebis mravali saxeoba. adreuli mio-
mao masalas iZleva imisaTvis, rom warmodgena cenis periodis ganamarxebuli naSTebis umeteso-
Segveqmnas sad, rogor da rodis Seiqmnen da gae- bas axasiaTeben, rogorc maimunebis winaprebi. Sua
mijnen erTmaneTs primatebi. miocenis bolodan moyolebuli gvian miocenamde
2. iTvleba, rom SemorCenili primateb,i naxevrad gaCnda adamianis msgavsi maimunebis mravali saxe-
maimunebi, axali da Zveli samyaros maimunebi, ada- oba. isini geografiulad Zalian gavrceldnen.
mianis msgavsi maimunebi da adamianebi _ warmoad- paleoanTropologebis umetesoba adamianis ms-
94

gavs gviani miocenis maimunebs or mTavar jgufad


hyofs: driopiTekidebad, romlebic ZiriTadad
evropaSia aRmoCenili da sivapiTekidebad, rom-
lebic ufro dasavleTsa da samxreT aziaSi gvx-
vdebian.
8. ganamarxebuli masala pirveli hominidebis Ses-
axeb bevrs arafers gveubneba, magram Tanamedrove
adamianis msgavsi maimunebisa da adamianebis bioq-
imiuri da genetikuri analizebis Sedegad Cndeba
varaudi, rom gamijnva hominidebsa da adamianis
msgavs maimunebs Soris daaxloebiT gvian mio-
cenSi unda momxdariyo (6 milioni wlis win). imis
gamo, rom aSkarad gamoxatuli hominidebi 6 mil-
ioni wlis win aRmosavleT afrikaSi cxovrobdnen,
varaudoben, rom pirveli hominidebi afrikaSi
warmoiSvnen.

sakontrolo kiTxvebi:

1. cxovelis ConCxis mixedviT SeiZleba davadgi-


noT, Tu riT ikvebeboda igi da rogor moipovebda
sakvebs. moiyvaneT Sesabamisi magaliTebi pri-
matebis evoluciidan.
2. ratom TvliT, rom maimunebis meti saxeoba arse-
bobs, vidre adamianis msgavsi maimunebisa?
3. Cven siamovnebiT aRvniSnavT, rom adamianTa gvari
biologiuri TvalsazrisiT unikaluria, rac ra
Tqma unda, sinamdviles Seesabameba (iseve, rgorc
sxva, danarCeni evoluciuri gvarebi), magram zogi
paleoanTropologis azriT, adamianebi, Simpan-
zeebi da gorilebi imdenad gvanan erTmaneTs, rom
samive maTgani hominidebis jgufs unda miekuTv-
nos. ras fiqrobT amis Sesaxeb?
95

6
pirveli hominidebi

Tavebis Sinaarsi

 or fexze gadaadgilebis
evolucia

 hominoidebidan hominidebze
gadasvla
 avstralopiTeki: pirveli
aSkarad gamoxatuli hominidi
 adamianis evoluciis
erT-erTi modeli
96

rogorc wina TavSi ganvixileT, or fexze gadaadg- or fexze gadaadgilebis evolucia


ileba hominidebisaTvis damaxasiaTebeli niSania.
aSkarad gamoxatuli orfexa hominidebi aRmosav- adreuli hominidebis ganviTarebaSi yvelaze
leT afrikaSi daaxloebiT 4 milioni wlis win cxov- didi mniSneloba aqvs or fexze gadaadgilebis _
robdnen (ix. sur. 6-1). es hominidebi da zogi sxva anu or fexze siarulis ganviTarebas. ganamarxebuli
hominidi, romlebic afrikis aRmosavleT da samxreT masalis Seswavlidan cnobili gaxda, rom sxva fizi-
nawilSi SedarebiT gvian arsebobdnen, zogadad avs- kuri cvlilebebi, magaliTad, tvinis moculobis
tralopiTekebis gvarSi arian gaerTienebulni. am zrda, mdedrebis menjis ganviTareba imgvarad, rom
TavSi vimsjelebT hominoidebidan hominidebze ga- ufro didi moculobis tvinis mqone bavSvis dabade-
dasvlis Sesaxeb, avstralopiTekinebis warmoSoba da ba SeZlebodaT, saxis, kbilebisa da ybebis zomebis
maT damokidebulebaze ufro gviandel homonidebT- Semcireba moxda or fexze gadaadgilebis dawye-
an, Cveni CaTvliT. bidan daaxloebiT 2 milioni wlis ganmavlobaSi.

1 mww samxreT afrika aRmosavleT afrika

A.
2 mww robustus
A.
boisei

A.
aethiopicus
A.
3 mww africanus

A.
afarensis

4 mww
A.
anamensis

5 mww

suraTi 6-1 avstralopiTekinebis evolucia


97

adamianebisaTvis damaxasiaTebeli sxva Tvisebebic, elobas emyareba. Tu xelebis monawileobas didi


rogoricaa, magaliTad, bavSvebis damokidebulebis mniSvneloba hqonda cxovelis moZraobis dros, ga-
xangrZlivi periodi da xorcis sakvebad moxmarebis darCevas SeiZleba xeli Seewyo bipedalizmisTvis
zrda, daaxloebiT amave periods ukavSirdeba. imis gamo, rom am dros Tavisufldeboda xelebi,
CvenTvis zustad cnobili ar aris or fexze romelTa saSualebiT siarulis dros sxva ramis
gadaadgileba TandaTanobiT Camoyalibda, Tu er- keTebas SeZlebdnen. risi keTeba SeiZleboda yofil-
Tianad. radgan ganamarxebuli masala 8 milionidan iyo aseTi mniSvnelovani?
4 milion wlamde Zalian mwiria. ConCxis anatomiidan gordon hiuzma ivarauda, rom aseT mniSvnelovan
gamomdinare, CvenTvis cnobilia, rom miocenis pe- saqmes sakvebis tareba warmoadgendaA. Tu aucilebeli
riodis mraval hominids gamarTuli dgoma SeeZlo. iqneboda sakvebis erTi adgilidan meoreze gadatana,
magaliTad, braqiacia anu xis totebze Camokidebuli mxolod ukana fexebiT gadaadgileba adapturi niSani
gadaadgileba, cxovels gamarTuli mdgomareobis gaxdebodaA. hiuzi xazs usvamda nanadirevis an leSis
miRebas aiZulebs. es xdeba “CamWidi” xelebisa da tarebis mniSvnelobas, magram amJamad mraval paleo-
fexebis daxmarebiT zemoT-qvemoT cocvis procesSi. anTropologs uCndeba kiTxva, adreuli hominidebi
rogorc Cans, protohominidebi drodadro or nadirobdnen, Tu leSiT ikvebebodnen? yvela Sem-
fexzec dadiodnen iseve, rogorc zogierTi Taname- TxvevaSi, rogorc unda yofiliyo, mtaceblis mier
drove maimuni da adamianis msgavsi maimuni. sakvebis dacul adgilamde mitanis SesaZlebloba, or
rogorc ukanaskneli Tavis bolos aRvniSneT, fexze siaruli yvelaze mniSvnelovani upiratesoba
aSkarad gamoxatuli orfexa hominidebi pirvelad iyo. s. ouen lavjoim ivarauda, rom sakvebis gadata-
afrikaSi gaCndnen. afrikis bunebrivi pirobebi sx- nas sxva mniSvnelobac hqondAa. Tu mamrebs eqnebodaT
vadasxvagvari iyo. aq iyo rogorc vrceli tropikuli saSualeba, rom mdedrebi sakvebiT moemaragebinaT,
tyeebi, ise tyis ufro mcire monakveTebi da Ria sivr- mdedrebs meti naSieris gaCenisa da movlisaTvis dro
ceebi. 16-11 milioni wlis win TandaTanobiT mSralma da energia eqnebodaT. amgvarad, rac unda yofiliyo
havam daiwyo gabatoneba, es tendencia pliocenamde sakvebis gadatanis mizezi, rac ufro metad ganaviTa-
gagrZelda. nel-nela afrikuli tropikuli tyeebi, rebda protohominidi or fexze siarulis Cvevas, miT
romlebsac teni da wvima moakldaT, Semcirda da ukeT gamravldeboda igi.
meti adgili savanam (balaxiT dafaruli teritoria) magram ojaxebis sarCenad sakvebis gadatana
da erTmaneTisgan moSorebiT mdebare foTlovanma erTaderTi mniSvnelovani mizezi ar iyo, risTvisac
tyeebma daikava. xeze mcxovrebma primatebma Tavi- Tavisufali xelebis gamoyeneba iqneboda aucile-
anTi sacxovrebeli garemo mTlianad ar dakarges, beli. sakuTari Tavis gamokveba ara nakleb mniS-
radgan zogan, ufro tenian adgilebSi, tropikuli vnelovani sazrunavi iyo. kliford jolis azriT,
tyeebi jer kidev iyo SemorCenili, bunebrivi ga- or fexze gadaadgileba saSualebas aZlevda adreul
darCeva ki xels iseT cxovelebs uwyobda, romle- hominidebs, meti warmatebiT moekrifaT patara mar-
bic amgvar tyeebSi binaDDdrobas ukeT iyo Seguebuli. cvlebi, Txili da pirisken waeRoT, radgan am pro-
magram axali, Ria sivrceebis gaCenam, rogorc pri- cesSi orive xeli miiRebda monawileobas. bunebrivi
matebSi, ise sxva cxovelebSi, miwaze binadrobasTan gadarCeva or fexze siaruls ara mxolod gadaadg-
SeguebisTvis saWiro niSan_Tvisebebis ganviTareba- ilebis gaadvilebisTvis Seuwyobda xels, aramed
sac Seuwyo xeli. adamianebisken mimaval evoluciur ufro mniSvnelovani miznis _ sakvebis SegrovebisT-
adaptaciaTa rigSi albaT bipedalizmic (or fexze vis. aRmosavleT afrikis cvalebad garemo pirobeb-
siaruli) Sedioda. Si, sadac tyeebi, Ria sivrceebi da savana erTmaneTs
enacvleboda, sakvebis momaragebas didi mniSvneloba
bipedalizmis evoluciis Teoriebi eqneboda gadarCenisTvis.
bunebrivma gadarCevam or fexze gadaadgilebas
ras SeeZlo gamoewvia bipedaluri (or fexze mo- iqneb imitomac Seuwyo xeli, rom am dros xelebi Ta-
siarule) hominidebis warmoSoba? am movlenis ram- visufali iyo iaraRis gamoyenebis, damzadebisa da
denime axsna arsebobs. erTis mixedviT, bipedalizmi Tan tarebisaTvis. warmoidgineT, ramdenad saWiro
adapturi iyo maRal balaxsa da savanaSi cxovrebi- iyo amgvari iaraRebis gamoyenebaA. Servud voSburnma
saTvis imis gamo, rom gamarTuli sirulis dros aRniSna, rom zogierTi Tanamedrove primati sakvebad
ufro advili iyo rogorc miwaze mosiarule mtace- miwidan amoTxril fesvebs iyenebs, “maT rom saTxre-
blebis, ise nadavlis SemCneva. Tumca es Teoria sak- lad qvis an xis gamoyeneba SeeZloT, mopovebuli
marisad ver xsnis bipedalizmis warmoSobis mizezs. sakvebis raodenoba gaormagdeboda”. devid pilbimi
babuinebi da Zveli samyaros sxva maimunebic savanis varaudobs, rom iaraRis gamoyeneba mniSvnelovnad
pirobebSi cxovrobdnen, magram miuxedavad imisa, gazrdida ufro Ria adgilebSi mcxovrebi primatebis
rom gamarTuli dgoma SeeZloT da xSirad fexze mier sakvebad gamosayenebel mcenareTa mraval-
dgebodnen kidec, maT srulad mainc ar ganuviTar- ferovnebas da raodenobas: imisaTvis, rom SeeWamaT,
daT or fexze gadaadgilebis Cveva; Tanac, bolo- balaxovan garemoSi arsebuli mcenareebis nayofi,
droindelma aRmoCenebma naTelyo, rom aRmosavleT iaraRis saSualebiT jer unda gaetexaT an daeCexaT.
afrikis is teritoriebi, sadac adreuli hominidebi iaraRi aucilebeli iyo cxovelebis mosaklavad an
cxovrobdnen, sulac ar ekava metwilad savanas, ar- nanadirevis dasamuSaveblad. iaraRis gareSe, pri-
amed, rogorc Cans, tyiT dafaruli adgilebisa da matebi fizikurad saTanadod aRWurvilni ar iyvnen
Ria teritoriebis monacvleobas warmoadgenda. regularuli nadirobis an leSis mopovebisaTvis.
sxva Teoriebi xelebis gaTavisuflebis mniSvn- maTi kbilebi da ybebi sakmarisad basri da Zlieri
98

ar iyo, fexiTac imdenad swrafad ver darbodnen. gadaeqciaT mtacebelTagan Tavdacvis iseT efeqtur
amdenad, iaraRis gamoyeneba sanadirod da nanadire- saSualebad, romlis gamoyenebasac adamianis msgavsi
vis dasamuSaveblad bevrad gazrdida sakvebis moma- maimunebi verasdros moaxerxebdnen”.
ragebis SesaZleblobas. Tumca zogi anTropologi eWvqveS ayenebs azrs,
dabolos, iaraRi SeiZleba mtacebeli cxovelebis rom or fexze siarulis ganviTarebas iaraRis gamoy-
winaaRmdeg gamoeyenebinaT, romlebic seriozul enebam Seuwyo xeli. isini aRniSnaven, rom iaraRis gam-
safrTxes uqmnidnen miwaze mcxovreb, SedarebiT oyenebis pirveli aSkara mtkicebulebani or fexze
daucvel proto-hominidebs. milford uolhofis az- siarulis dawyebidan 2 milionze meti wlis Semdeg
riT, swored iaraRis mudmivad tarebam gamoiwvia or gaCndaA. amgvarad, rogor gamoiwvevda is or fexze sia-
fexze drodadro gadaadgilebis mudmiv wesad qcevaA. rulis dawyebas? uolpofi pasuxobs, Tumca Cans, rom
siu sevij-rumbom ki ivarauda, rom “xelis tacebis” TiTqos or fexze siarulis Cveva iaraRis gamoyenebis
unarma da majis moqnili moZraobis SesaZleblobam dawyebamde 2 mln. wliT adre gaCnda, sinamdvileSi
adreul adamianebs imis saSualeba misca, rom “Sees- ase ar aris. misi azriT, protohominidebi Tavidan
rulebinaT, rogorc sroliTi, ise dartymiTi (qvis xisa da Zvlis iaraRs iyenebdnen, romlebic arqeolo-
dasamuSaveblad) moZraobebi da sabolood srola giur nusxaSi imis gamo ver Sevida, rom ubralod ar

adamiani adamianis
adamianis msgavsi msgavsi
4
adamiani didi maimuni didi maimuni

66.5%
9.4% 58.6%

11%
20% 15.5%
4.4%
9.2%

2.8% 2.6%
adamiani adamiani adamianis
adamianis
msgavsi msgavsi
2 5
didi maimuni didi maimuni

suraTi 6-2 bipedalizmisTvis damaxasiaTebeli ConCxis niSnebi


imis gamo, rom adamianebi mxolod or fexze dadian, maTi ConCxi anTropoidebis ConCxisgan sakmaod gansxvavdeba. adamianTa
Tavs xerxemalze met-naklebad dabalansebuli mdgomareoba ukavia (ix. suraTze gamosaxuleba 3). kisris ukana mxares didi
kunTebis arseboba, rogoric anTropoids aqvs, saWiro aRar aris. adamianis xerxemali (ix. gamosaxuleba 4) kisrisa da zur-
gis qveda nawilSi win aris gamozneqili. es ori damatebiTi rkali zurgis Sua nawilSi mdebare rkalTan erTad xerxemals
saSualebas aZlevs, zambariseburad imoqmedos, rac Zalian mosaxerxebelia, imisTvis, rom fexebs mTeli simZime ar daawves
da Tanac yoveli nabijis dros cal fexze balansirebis saSualeba hqondeT. or fexze siarulma adamianis menjis cvlileba
gamoiwvia. anTropoidisgan gansxvavebiT (ix. sur. 1), adamianis menji ufro dabalia da ganieri. garda amisa, adamianis fexebi
xelebze ufro grZelia da adamianis proporciulad misi sxeulis wonis udides nawils warmoadgens. es cvlileba qvemoT
wevs simZimis centrs da xels uwyobs or fexze gadaadgilebas. yvelaze TvalSisacemia adaptacia adamianis terfebTan
mimarTebaSi (ix. sur. 5): rogorc sxva primatebis SemTxvevaSi, ceri, sxva TiTebis sawinaaRmdego mxares ar aris mimarTuli da terfiT raimes
aReba ukve SeuZlebelia. rodesac davdivarT, ceri ukanaskneli wertilia, romelic miwas exeba, sanam fexs win gadavdgamT. swored amiT aixsneba,
ratom gauTanasworda ceri danarCen TiTebs.
99

Semoinaxa ise, rogorc Semoinaxa qvis iaraRi. garda meti eqneboda; sxva SemTxvevaSi Cveni winaprebi vera-
amisa, daumuSavebeli qvis iaraRi iqneb iaraRs verc sodes gaxdebodnen or fexze mosiaruleni.
ki miamsgavses. unda gvaxsovdes agreTve, rom bipedalizmis evo-
zogma mecnierma or fexze gadaadgilebis meqa- lucia adamianis msgavsi maimunis ConCxis agebuleba-
nizmi ufro dawvrilebiT Seiswavla, raTa enaxa, Tu Si did cvlilebebTan iyo dakavSirebuli. marTalia,
ramdenad mosaxerxebeli iyo is savanisa da tyiani Tanamedrove adamianis msgavs maimunebs SeuZliaT
adgilebis pirobebSi. rogorc Cans, primatebisT- iaron da dadian kidevac or fexze, magram ara didi
vis, magaliTad SimpanzeebisTvis, damaxasiaTebel xnis ganmavlobaSi. imisaTvis, rom mudmivad or fexze
oTx fexze gadaadgilebasTan SedarebiT, or fexze siaruli SesZlebodaT, adreuli hominidebis ConCxSi
siaruli bevrad ufro mosaxerxebeli iyo, rodesac iseTi seriozuli cvlilebebi unda momxdariyo, ro-
Sor manZilze wasvla iyo saWiro. magram risTvis goric moxda pirvel rigSi Tavis qalis, menjis, mux-
sWirdebodaT Sor manZilze wasvla? Tu adamianebis lebisa da terfebis agebulebaSi. calke ganvixiloT
winaprebs eqnebodaT Tanamedrove SimpanzeebisaT- TiToeuli cvlileba.
vis damaxasiaTebeli manipulaciis unari da iaraRis rogorc uZvelesi, ise adamianis msgavs Taname-
gamoyenebis SesaZlebloba (magaliTad, kaklis ga- drove maimunebSi, xerxemali Tavis qalas zurgis
satexad qvis gamoyeneba) da am winaprebs ufro Ria mxridan uerTdeba, rasac didi mniSvneloba aqvs,
sivrceSi gadaadgileba dasWirvebodaT, is individe- radgan adamianis msgavsi maimunebi Cveulebriv oTx
bi ukeTes saarsebo pirobebs Seiqmnidnen, romlebic fexze moZraoben da maTi zurgi miwis TiTqmis para-
axali resursebis aRmosaCenad ufro Sor manZilze leluria. orfexa hominidebSi xerxemali Tavs qve-
moaxerxebdnen wasvlas. modan uerTdeba, xvreliT, romelsac kefis xvreli
Ddabolos, or fexze siaruls bunebrivma gadarCev- (foramen magnum) ewodeba. amgvarad, rodesac hom-
am albaT ufro metad imitom Seuwyo xeli, rom gamar- inidebma or fexze gadaadgileba daiwyes, Tavis qa-
Tul mdgomareobaSi sxeulis temperatura ukeT reg- lam TandaTanobiT xerxemlis zeda boloSi gadain-
ulirdeba, miT umetes, iseT mSral da cxel garemoSi, acvla.
rogoric miocenis bolosa da pliocenis dasawyisSi uZvelesi da adamianis msgavsi Tanamedrove mai-
aRmosavleT afrikaSi iyo. piter uileri amtkicebda, munebis menjis forma mniSvnelovnad gansxvavdeba
rom or fexze gamarTuli siaruli amcirebs sxeu- orfexa hominidis menjis formisgan. adamianis msgav-
lis farTobs, romelsac mze uSualod ecema, gansa- si maimunis menji ufro grZeli da brtyelia da zur-
kuTrebiT ki SuadRisas, rodesac mze gansakuTrebiT gis qveda nawilSi qmnis Zvlovan TefSs, romelzec
cxelia. or fexze siaruli xels uwyobs agreTve siT- fexis kunTebia mimagrebuli. orfexa hominidebSi
bos dakargvas imiT, rom saSualebas aZlevs siTbos, menjs momrgvalebuli forma aqvs, Sinagani organoe-
maRla avides da ar dagrovdes sxeulis qveS, rogorc bis sayrdens qmnis da amasTan qvemoT swevs sxeulis
es oTx fexze gadaadgilebisas xdeba. (Tavidan Cven simZimis centrs, riTac fexebze ukeTesi balansi-
didi raodenobis sxeulis siTbos vasxivebT). oflis rebis saSualebas iZleva. hominidebis menji Seicavs
gamoyofiT gagrilebac or fexze gamarTuli sia- agreTve kunTebis damatebaTa mravalferovan na-
rulisas ufro gaadvilebulia, radgan aseT mdgo- krebs da anacvlebs TeZos Zvlebis orientacias men-
mareobaSi grili niavi sxeulis met farTobs xvdeba. jidan pirdapiri mimarTulebiT. es cvlilebebi sa-
amgvarad, bunebrivma gadarCevam or fexeze siaruls Sualebas aZlevs hominidebs, or fexze siarulisas
imitomac Seuywyo xeli, rom amcirebda organizmze fexebi win gadaadgan da burTze fexis dartymis ms-
aRmosavleT afrikis cxeli klimatis zemoqmedebas. gavsi moZraoba gaakeTon. adamianis msgavsi maimunebi
or fexze gadaadgilebis yvela Teoria hipoTetu- ki _ piriqiT, or fexze siarulisas fexebs win dga-
ria, radgan jerjerobiT ar arsebobs pirdapiri mt- men menjis aqeT-iqiT gadanacvlebiT da ara CvensaviT
kicebuleba, rom is zemoT CamoTvlil faqtorTagan fexebis monacvleobiT win gadadgmiT.
romelimem gamoiwvia. dasaSvebia, rom or fexze xan- meore cvlileba, dakavSirebuli hominidebis fex-
daxan mosiarule protohominidis “orfexa” homini- is win gadadgmis unarTan, aris Cveni muxlis saxsrebis
dad gadaqceva, romelime an yvela faqtoris zemoq- X-is magvari deformacia.A adamianis msgavsi maimunebis
medebiT moxda. fexebi menjidan pirdapir qvemoTaa Camokidebuli.
orfexa hominidebis fexebi ki erTmaneTiskenaa Se-
bipedalizmis ,,uaryofiTi” mxareebi brunebuli da erTgvar kuTxes qmnis. amgvari konfig-
uracia ara marto fexebis win gadadgmaSi gvexmareba,
unda gvaxsovdes, rom bipedalizms Tavisi `uku- aramed, saSualebas gvaZlevs sxeulis SuagulSi Sevi-
Cvenebebic~ axlavs. aseT dros, sisxls ufro uZnel- narCunoT simZimis centri imgvarad, rom siarulisas
deba dadamiwis mizidulobis daZleva tvinis mosa- an sirbilisas mdebareobas ar icvlides.
marageblad, xolo sxeulis wona menjebs zemoT da dasasrul, orfexa hominidebis fexebs adamianis
qvemoT (qveda kidurebi) did datvirTvas uqmnis msgavsi maimunebis fexebisgan ori mTavari ram ganasx-
TeZoebs, zurgis qveda nawils, muxlebsa da terfebs. vavebs: pirveli aris is, rom hominidebis fexebs mux-
rogorc edrien zilmani miuTiTebs, datvirTva, lis Zvlebis meti raodenoba aqvT, romlebic magar
romelic sxeulis qveda nawilze modis, zogjer md- borcvs qmnian da gamomdinare or fexze siarulidan,
edrebSi ufro metia. mdedrebma zedmeti wona unda SeuZliaT sakmaod did datvirTvas gauZlon. meore,
zidon rogorc fexmZimobis, aseve Cvilebis tarebis hominidebis terfebs aqvT TaRi, romelic agreTve
drosac. Tumca, ramdeni uaryofiTi mxarec unda or fexze xangrZlivi siarulis dros amcirebs ma-
hqonoda or fexze siaruls, albaT, dadebiTi mxare Tze datvirTvas. CvenTvis cnobilia, Tu ramdenad
100

didi mniSvneloba aqvs am TaRs, radgan im adamianebs, naSTebi Sedgeboda ybis, kbilebis, TiTebis, mklavisa
romelTac is ganuviTarebeli aqvT, (`brtyelterfi- da fexebis Zvlebis 19 nawilisgan, TeZos Zvlis zeda
anebs~) yovelTvis eqmnebaT fexebTan, muxlebTan an nawilis CaTvliT. senutis azriT, ororinis TeZos
zurgTan dakavSirebuli problemebi. Zvals bipedalizmis adaptaciis niSnebi axasiaTebs,
rodis moxda es cvlilebebi? zusti pasuxi CvenT- radganac aqvs grZeli, kuTxiseburi zeda nawili. sxva
vis jer cnobili ar aris, magram ganamarxebuli masa- mecnierebi amdenad darwmunebulebi ar arian. oror-
la aRmosavleT afrikidan – eTiopiidan, tanzaniidan ini daaxloebiT 5,8-6 milioni wlis win cxovrobda da
da keniidan – aSkarad miuTiTebs, rom orfexa hom- amdenad, Tu Semdgomi gamokvleva mis bipedalizms
inidebi iq 4-5 milioni wlis win da iqneb ufro adrec daadasturebs, SeiZleba yvelaze adreul hominidad
cxovrobdnen. CaiTvalos.
1992 wels mkvlevarTa jgufi anTropolog tim
hominoidebidan uaiTis xelmZRvanelobiT Seudga 4 milioni wlis wi-
hominidebze gadasvla nandeli ganamarxebuli naSTebis adgilsamyofelis
gaTxras eTiopiaSi, avaSis regionis SuagulSi, adgil
marTalia, dasavleT Cadis xrioki udabnoebi nak- aramisSi. am adgilas maT yvelaze adreuli hominidis
lebad hgavs iseT adgilebs, sadac adamianis msgavsi 17 naSTi ipoves (mas Semdeg kidev ufro meti aRmoCnda,
maimunebis an hominidebis ganamarxebuli naSTebis romelTagan zogi 5,8 mln. wlis winandelia). marTa-
povna SeiZleba, magram paleoanTropologi riCard lia, Tavidan fiqrobdnen, rom es avstralopiTekis
brune sxvanairad fiqrobda. dasavleTi Cadi uZveles axali saxeobebia, magram uaiTma da misma kolegebma
dros tbiT iyo dafaruli da ramdenime milioni daadgines, rom Ramidus (ase daarqves axal aRmoCe-
wlis ganmavlobaSi iq tyeSi mcxovrebi ZuZumwovre- nas) Zalian gansxvavdeboda avstralopiTekebisgan
bi, primatebis CaTvliT, ikribebodnen. daaxloebiT da amitom axali gvari _ Ardipithekus Seiqmna.
7 milioni wlis win am tbis sanapiroze cxovrobda Ardipithecus ramidus-is unikalurobas ganapiro-
primati Sahelanthropus tchadensis, sadac brunem misi bebda is, rom mas hqonda adamianis msgavsi maimuni-
ganamarxebuli Zvlebi ipova kidec 2001 wels. aR- saTvis damaxasiaTebeli kbilebis agebuleba da or
moCnda Sahelanthropus-is TiTqmis dauzianebeli Tavis fexze gadaadgilebis damadasturebeli niSnebi,
qala, romelsac hqonda rogorc hominoidis, ise hom- aseve hominidebis msgavsi mTliani ConCxi. adamianis
inidisTvis damaxasiaTebeli niSnebi. marTalia, mis msgavsi maimunebiviT ardipiTekuss SedarebiT pa-
Tavis qalas hominoidebisaTvis damaxasiaTebeli niS- tara Txelminanqriani saReWi kbilebi da SedarebiT
nebi: patara moculobis tvini, warbebis didi rkalebi didi eSvebi hqonda. misi mklavis Zvlebi hominidebis
da farTo saxe hqonda, magram misi kbilebis agebuleba msgavsia, xolo Tavis qalis fuZidan Cans, rom kefis
ufro hominidebis msgavsi iyo, gansakuTrebiT eSvebi, xvreli anu xerxemlis mierTebis adgili Tavis qalis
romlebic kbilebis rigis zemodan ar iyo gamoSveri- qveS iyo moTavsebuli zustad iseve, rogorc aSkarad
li. samwuxarod, imis mtkicebuleba, rom Sahelanthro- gamoxatul orfexa hominidebs hqondaT. ardipiTe-
pus or fexze gadaadgildeboda, ar arsebobs da amis kis terfebic or fexze siarulTan Seguebis niSnebs
gasagebad axal aRmoCenas unda velodeT. atarebs. marTalia, dasarwmuneblad meti mtkiceb-
samagierod arsebobs saintereso masala, romelic ulebaa saWiro, magram ardipiTeki, SesaZloa, aqamde
amtkicebs, rom meore adreuli hominidi, Orrorin tu- aRmoCenili uadresi hominidi iyos.
genensis, namdvilad or fexze gadaadgildebodaA. es
masala 1998 wels dasavleT keniaSi brijit senutma
da misma kolegebma aRmoaCines. Orrorin tugenensis-is

anTropologiuri pirvelwyaroebi
Australopithecus afarensis da adamianis evolucia
sad da rodis gaCndnen imedismomcem kandidatze - dobda, rom morfologiuri
pirveli hominidebi? es aris Australopithecus afarensis-ze. sxvadasxvaoba am koleqciaSi
am Tavis, iseve, rogorc erT-erTi kiTxva, romelsac erTi saxeobisTvis Zalian
fizikuri anTropologiis simpsoni svams: ekuTvnis didi iyo da aq ori an orze
mkvlevarTa Taobebis um- Tu ara hadarSi, tanzaniaSi, meti Tanadrouli saxeobis
Tavresi kiTxva. bolo 30 eTiopiasa da laetoliSi naSTebi unda yofiliyo.
wlis aRmoCenebis gamo, aRmoCenili ganamarxebuli rogor gadavWraT es prob-
fizikuri anTropologiis naSTebi erTsa da imave saxe- lema? upirveles yovlisa,
mkvlevarebi fiqroben, rom obas? unda gavigoT, Tu ratom
pasuxi axlosaa. skot simpso- daviwyoT im saxeobebiT, iyo cvalebadoba evoluci-
ni mimoixilavs gamokvlevas, romelTa naSTebic aRmoCnda is aucilebeli winapiroba.
romelSic mocemulia pasuxi hadarsa da laetoliSi. mar- meore, unda vicnobdeT im
hominidebis warmoSobis Ses- Talia, iohansonma da uaiTma faqtorebs, romlebic xels
axeb kiTxvaze da msjelobs daaskvnes, rom es masala erT uwyobs mravalferovnebis
pirveli hominidis saxelis saxeobas ekuTvnoda, mkvl- warmoqmnas adamianis msgavsi
mopovebis erT-erT yvelaze evarTa meore nawili varau- maimunebis rogorc Taname-
101

drove, ise ganamarxebul suraTebisa da aRwerilo- vis saSualebiT mimdinare


saxeobebSi. bebisgan. ratom? imitom, rom evolucia ar iarsebebda.
formisa da qcevis cva­ ar arsebobs ori, morfolo- populaciebSi arsebul cva-
l­ebadoba evoluciis umT­ giurad sruliad identuri lebadobas sxva faqtorebic
avresi elementiAa. Cven adamiani. Cven erTi, saer- uwyobs xels, magaliTad,
ana­tomiuri cvalebado- To Temis variaciebi varT. asakobrivi Semadgenloba.
bis pi­­ro­bebSi vcxovrobT. yvela adamians aqvs erTi da A marTlac, dRes sxvanairad
sa­medicino fakultetis igive Zvlebi, kunTebi, nerve- gamoviyurebiT, vidre bavS-
studentebTan leqciis Cat- bi, organoebi, magram maTi vobaSi an 20 wlis asakSi rom
arebisas, yovelTvis erTsa forma, zoma da damokideb- viyaviT. ganamarxebuli naS-
da imave problemas vawydebi. uleba gansxvavebulia. sx- Tebis koleqcia, romelSic
gakveTisas isini yovelTvis vadasxvaobaTa umetesoba sxvadasxva asakis individebi
Civian, rom gvamis kunTebi, organizmTa sqesobrivi iqneba gaerTianebuli, het-
arteriebi da nervebi Zalian gamravlebis bunebrivi erogenuri Australopithecus:
gansxvavdeba anatomiis sa­ Sedegia. sxvadasxvaobis aRmoCndeba.
xelmZRvaneloSi mocemuli gareSe bunebrivi gadarCe-

… avstralopiTeki: pirveli aSkarad absoluturad bipedalurebi iyvnen anu mxolod or


gamoxatuli hominidi fexze gadaadgildebodnen. amas amtkicebs ara mx-
olod maTi ConCxebi, aramed laetoliSi aRmoCenili
fexis 50-ze meti gaqvavebuli anabeWdi, romelTa asaki
miuxedavad imisa, rom jer kidev aris garkveuli daaxloebiT 3,6 milioni welia. avstralopiTekinebis
eWvi, miekuTvneba Tu ara ardipiTeki hominidebis bipedalizmi sulac ar niSnavs imas, rom isini mTel
gvars, avstralopiTekinebis (avstralopiTekebis dros mxolod miwaze atarebdnen. yvela avstralo-
gvaris warmomadgenlebi) Sesaxeb aseTi eWvi aRar ar- piTeki, gviandeli saxeobebis CaTvliT, rogorc Cans,
sebobs. (sur. 6-3-ze gamosaxulia avstralopiTekebis kargad cocavda da gadaadgildeboda xeebze, rasac
aRmoCenis adgilebi). maTi kbilebi hominidebisaT- adasturebs, rogorc maTi xelebis sigrZe, ise Con-
vis damaxasiaTebel niSnebs atarebs: patara eSve- Cxis damaxasiaTebeli sxva niSnebic.
bi, brtyeli da sqelminanqriani saReWi kbilebi da avstralopiTekebs Soris garkveuli sxvadasxvao-
paraboluri dentaluri TaRi. magram yvelaze utyu- ba arsebobs, ris mixedviTac, paleoanTropologebi
ari mtkicebuleba is aris, rom avstralopiTekinebi

1. diurabis udabno, Cadi.


2. omoeTiopia.
3. fejeji, eTiopia.
4. hadari, eTiopia.
5. belodeli (Sua avaSi), eTiopia.
4 6. dasavleT turkana, kenia.
7. loTagami, kenia.
8. aRmosavleT turkana (koobi fora), kenia.
5 9. kanapoi, kenia, tabarini, kenia.
• 1 10. peninji (natronis tba), kenia.
11. olduvai, tanzania.
2 • 12.laetoli, tanzania.
• 13.malavi.
3
6 ••
14. makapansgati, samxreT afrika.
• 15. sterkfonteini, samx. afrika, svart-
7 •
•• kransi, samx. afrika.
8 16. kromdraai, samx. afrika.
10 •
11 •• 17. tungi, samxreT afrika.
9
12
13

• 14
• 15

16
17

suraTi 6-3 avstralopiTekebis aRmoCenis adgilebi


102

maT, sul cota eqvs saxeobad yofen, magram SeiZleba, Txeli avstralopiTekinebi
metic yofiliyo. zogierTi mecnieris azriT, bolo-
droindeli aRmoCenebis safuZvelze, SesaZloa, kidev Australopithecus anamensis yvelaze adreuli saxe-
ori axali saxeoba: A. bahrelghazali da A. gahri daema- obaa.A igi CrdiloeT keniaSi ramdenime adgilas aR-
tos, aseve _ erTi monaTesave hominidi Kenianthropus moCnda.A is 3,9-4,2 milioni wlis win cxovrobda.A marTa-
platyops , romelic aseve avstralopiTekebis saxeobas lia, misi zogierTi nimuSis Sesaxeb azrTa garkveuli
miekuTvneba (ix. CarCo `axali, gasaocari avstralo- dapirispireba arsebobs, zogadi suraTi mainc iqmne-
piTekinebi~). ba: es iyo mcire zomis, or fexze mosiarule hominidi,
mecnierTa umravlesoba avstralopiTekinebis romelsac Australopithecus afarensis-is kbilebis ms-
sxvadasxva saxeobas or jgufad: Txeli aRnagobis gavsi kbilebi hqonda.A kidev ufro met kamaTs iwveven
da masiuri aRnagobis avstralopiTekinebad yofen. is saxeobebi, romelTac grZeli Zvlebi hqondaT. es
Txeli avstralopiTekinebi moicaven A. anamensis, Zvlebi or fexze kargad mosiarule saxeobebisTvis
A. afarensis da A. africanus. yvela maTgans ufro mom- unda yofiliyo damaxasiaTebeli, magram maTi idayvi-
cro zomis kbilebi da saxis SedarebiT msubuqi kun- sa da muxlis saxsrebi ufro metad gviandeli Homo-
Tebi hqonda, vidre masiur avstralopiTekinebs. avs- s gvaris warmomadgenlebisTvis iyo niSandoblivi,
tralopiTeki Australopithecus anamensis, romelic vidre avstralopiTekis romelime saxeobisTvis.
SeiZleba 4,2 mln. wlis iyos, mxolod CrdiloeT ke- gamoiTqva mosazreba, rom Australopithecus anamensis
niaSi aRmoCndAa. sxva hominidebi, romlebic aRm. af- `kisridan zeviT ufro metad Australopithecus afaren-
rikaSi aRmoCndnen, mxolod 4-3 mln. wlis win cxov- sis-s hgavs, xolo kisridan qveviT Homo-s~.
robdnen, paleoanTropologebis umetesobis mier Australopithecus afarensis anTropiTekebis yvelaze
klasificirebulebi arian, rogorc Australopithecus kargad gamoxatuli saxeobaa. laeotliSi (tanzania)
afarensis. mxolod Zalian mcire raodenobis anTrop- am saxeobis Tormetamde individis naSTi aRmoCnda.
ologebi ar iziareben azrs, rom es hominidebi gan- marTalia, es naSTebi umetesad kbilebi da ybebi iyo,
sxvavebul saxeobebs unda miekuTvnon imis gamo, rom magram mainc danamdvilebiT SeiZleba iTqvas, rom
gvanan hominidebis ugvianes saxeobas - Australopithe- isini or fexze gadaadgildebodnen, radgan ganTqmu-
cus africanus romelic 3-2 milioni wlis win umetesad li gaqvavebuli fexis anabeWdebi swored laeotli-
samxreT afikaSi cxovrobda. magram am formebs Soris Si aRmoCnda. 3,6 milioni wlis win orma erTmaneTis
drosa da sivrceSi arsebuli gansxvavebebi mraval gverdiT gamarTulad mimavalma hominidma miwaze
paleoanTropologs afiqrebinebs, rom isini gansx- Tavisi nakvalevi datova. meore adgilas, hadarSi
vavebul saxeobebs warmoadgendnen. (eTiopia), daaxloebiT 35 individis naSTi aRmoCnda.
masiuri avstralopiTekinebi TxelebTan Sedar- hadaris aRmoCena imiT gamoirCeva, rom SedarebiT
ebiT, ufro didi kbilebiT, masiuri saxeebiTa da ybe- srulyofilia. maSin, rodesac paleoanTropolo-
biT xasiaTdebian. zog individs Txemze aqvs Zvlovani gebi umTavresad Tavis qalis an ybebis nawilebs pou-
isriseburi gamonazardi, romelsac qedi loben, hadarSi ConCxis mravali nawilic aRmoCenda.
(sagittal crest) ewodeba da romelic amagrebs kbilebi- magaliTad, paleoanTropologma donald iohansonma
sa da ybebis mZime kunTebs. masiuri avstralopiTeki- mdedri hominidis ConCxis TiTqmis 40% ipova. Tavis
nebis yvelaze adreuli saxeoba, romelic afrikaSi aRmoCenas man lusi daarqva, biTlzis simReris Lucy
2,7-2,3 mln. wlis win cxovrobda, aris Australopithecus in the Sky with Diamonds -is mixedviT.
aethiopicus. paleoanTropologTa umravlesobis az-
riT, yvelaze gviandeli masiuri avstralopiTekinebi,
romlebic 2,3-1 mln. wlis win cxovrobdnen, ori saxe-
obisani arian. esenia: aRmosavleT afrikuli saxeoba
AAustralopithecus boisei da samxreT afrikuli saxeoba
AAustralopithecus robustus.
avstralopiTekinebis es mokle mimoxilva maTi
mravalferovnebis suraTs qmnis. rogorc Cans, avs-
tralopiTekinebis mravali saxeoba arsebobda. garda
amisa, mravalferovneba Tavad saxeobebis SigniTac
SeimCneva. yvela maTgani aRmosavleT da samxreT af-
rikaSi cxovrobda, magram zogi adgili ufro mra-
valferovani da cvalebadi iyo. tyeebsa da mindvrebs
Tavisufali teritoriebi enacvleboda, aRmosavleT
afrikaSi Cndeboda didi tbebi, romlebic vulkanuri
amofrqvevebis Sedegad nawilebad iSleboda. garda
amisa, pliocenis Suaxanebamde, daaxloebiT 1,6 mil-
ioni wlis win, hava sul ufro da ufro cxeli xdeboda.
A avstralopiTekinebis aSkara mravalferovneba Sei-
Zleba bipedaluri hominidebis aseTi dinamikuri mra-
valferovnebiT gamowveul adaptur radiacias (ga-
fantvas da gadaxras) gamoxatavdes. meore mxriv, tim
uaiTis azriT, Cven namdvilad ar gagvaCnia sakmarisi
informacia avstralopiTekinebis Sesaxeb, raTa vim-
sjeloT maTi saxeobebis raodenobaze. is varaudobs,
rom zogierTi gansxvaveba SeiZleba Tavad fosiliza-
ciis procesis gamo Cndebodes. rac unda iyos mizezi,
avstralopiTekinebis Sesaxeb msjelobisas, umniS-
vnelovanesi Tema albaT swored maTi mravalferovne-
mdedri Australopithecus afarensis aRdgenili ConCxi. miaqcieT yuradRe-
baa. modiT, jer gracialuri, xolo Semdeg robastuli ba, fexebTan SedarebiT, ramdenad ufro grZeli xelebi da TiTebi aqvs
avstralopiTekis saxeobebs gadavxedoT. mas, rac mis nawilobriv xeze cxovrebaze miuTiTebs.
103

Tanamedrove gamokvlevebi da problemebi


axali, saocari avstralopiTekinebi
eTiopielma paleoanTrop­o­ eyenebinaT. imis gamo, rom hom- vis qala aRmoCnda, romlis damax-
logma berhan asfaum Australo- inidebis sxva romelime saxeobis asiaTebeli niSnebis Seswavlisas
pithecus gahri-s aRwerilobaSi arsebobis kvali im adgilebSi ar m. liqim da misma kolegebma is Ta-
ganmarta, rom sityva gahri eTi- iyo, unda vifiqroT, rom Australo- visi Tanadrouli avstralopi-
opiur enaze “siurprizs” niS- pithecus gahri -s SeeZlo iaraRis Tekinebisgan gamoacalkeves. Ke-
navs. es saxeli swored Sesaferi- damzadeba da cxovelebis dakv- nyanthropus platyops-is saxe ufro
sia, radgan arc TviTon avtori, laA. afSaum da misma kolegebma mcire zomis da ufro brtyeli
arc misi kolegebi da arc pale- ivaraudes, rom AAustralopithecus iyo, vidre avstralopiTekinebi-
ontologiuri sazogadoeba ar gahri-s yvela fizikuri da qceviTi sa. liqis azriT, Kenyanthropus
eloda avstralopiTekinebis damaxasiaTebeli niSani hqonda SeiZleba uSualod yofiliyo
axali saxeobebis aRmoCenas 1996 imisaTvis, rom adreuli Homo-s dakavSirebuli homosTan, magram
wels. 1992 wels imave gundma uSualo winaprad CaiTvalos. sxva mecnierebi amaSi ase dar-
Ardipithecus ramidus aRmoaCinaA. aseve gasaocaria Australo- wmunebulni ar arian. misi saxe
Semdeg wlebSi _ Australopithe- pithecus bahrelghazali, magram ara deformirebuli iyo, amitom mec-
cus anamensis da Australopithecus imdenad fizikuri niSnebiT, nierebi darwmunebulni ar arian,
bahrelghazali. Kenyanthropus platy- aramed imitom, rom sakmaod rom misi nakvTebi avstralopi-
ops, romelsac mravali mecnieri moSorebiT, dasavleTisken, ax- Tekebis nakvTebisgan formiTa
ufro avstralopiTekidebTan landeli centraluri Cadis da zomiT gansxvavdeboda. 20
aigivebs, vidre romelime axal teritoriazea aRmoCenili. igi saukunis bolo aTwleulis siur-
gvarTan, 1998 wels aRmoCndAa. pirveli adreuli hominidia, ro- prizebis fonze sainteresoa, ras
aTwleulis manZilze 4-5 axali melic riftis velis (aRmosav- mogvitans axali saukunis pirve-
hominoidi aRmoaCines, ramac leT afrika) gareT binadrobda, li aTwleuli.
TiTqmis gaaormaga wina 30 wlis mis aRmoCenamde mxolod ramden- primatebi, romlebic eoce-
ganmavlobaSi gakeTebuli aR- ime, rogorc fiqroben, adreuli nis epoqaSi cxovrobdnen, Ta-
moCenebis ricxvi. hominidi iyo aRmoCenili. Aus- namedrove Crdilo amerikis, ev-
gasaocari iyo agreTve Aus- tralopithecus bahrelghazali 3 mln. ropisa da aziis teritoriebze
tralopithecus gahri-s, romelsac wlis win cxovrobda da Zalian daaxloebiT 55 milioni wlis
kldeSi miakvlies da kbilebi- hgavs Tavis Tanamedrove A. afa- win gamoCndnen. im droisaTvis
saTvis damaxasiaTebeli niSne- rensis-s, romelic riftis velze lavrazia, superkontinenti,
bidan gamomdinare, daaxloebiT binadrobda. Nnapovni masalis romelic Crdilo amerikisa da
2,5 milionis wlisaa. asfau da Seswavlis Semdeg aRmoCnda rom evraziisgan Sedgeboda (maT gre-
misi kolegebi moelodnen, rom A. afarensis-gan mas ganasxvavebs landia akavSirebdaT), erTian
axali aRmoCena adre cnobili wina saReWi kbilebi, romlebsac xmeleTs warmoadgenda, romelic
romelime avstralopiTeci- ufro Txeli minanqari da ukeT Semadgenel nawilebad Sua eo-
nis saxeobis msgavsi iqneboda, gamoxatuli fesvebi aqvT. Tumca cenSi daiSala. maSin afrika da
magram ase ar aris. axali aR- ufro mniSvnelovani gansxvaveba indoeTi evraziasTan dakav-
moCenis kbilebi namdvilad arc maT Soris isaa, rom gansxvavebul Sirebulebi jer kidev ar iyvnen.
Homo-s da arc A. afarensis-s kbi- sacxovrebel garemoSi iyvnen. maTi dakavSireba oligocenis
lebs ar hgavda da arc iseTive mecnierTa umravlesoba Tvlis, bolos moxda da aman seriozuli
didi moculobis tvini hqonda, rom adareuli hominidebi gan- klimaturi cvlilebebi gamoi-
rogorc Homo-s. misi saxe da sakuTrebiT Seguebulni iyvnen wvia, romlebzec mogvianebiT
ybebi, masiuri avstralopiTeki- riftis velis pirobebs. amitom SevCerdebiT. eocenis dasawyisi
nebisgan gansxvavebiT, didi zo- adreuli avstralopiTekinis ufro Tbili da nakleb sezonuri
mis ar iyo. kldis imave fenebSi aRmoCenam am adgilidan 2500 ki- iyo, vidre paleoceni, da tropi-
aRmoCnda kidurebis ramdenime lometriT ufro CrdiloeTiT kuli tyeebis siWarbiT xasiaTde-
Zvali, romlebic A.afarensis-is es azri eWvqveS daayena. Aus- boda.
Zvlebis msgavsi iyo. amgvarad, tralopithecus bahrelghazali-is ybis eocenuri primatebis mra-
Australopithecus gahri, albaT, erTi fragmenti, xolo Australo- valferovani anatomia gvafiqre-
AA.afarensis-is msgavsi arseba pithecus gahri-is Tavis qalisa binebs, rom im droisaTvis maT
unda yofiliyo, Tumca ufro da kidurebis erTi muWa Zvlebi ukve axasiaTebdaT Tanamedrove
didi saReWi kbilebiT. Seiswavles.M miuxedavad imisa, primatebis niSan-Tvisebebi: fr-
yvelaze saocari is iyo, rom rom fragmentebi damaintrigebe- Cxilebi brWyalebis nacvlad,
dakluli cxovelebis narCenebi lia, Cven ver gavigebT, ramdenad CamWidi, sawinaaRmdego mxares
imave fenebSi aRmoCnda, sadac mniSvnelovania es saxeobebi an mdebare ceri da Tvalis Zvlov-
Australopithecus gahri. aqve na- rogor Secvlian isini Cvens war- ani budeebi. vertikaluri cocva
povni ramdenime Zvali, rogorc modgenas adreuli hominidebis da xtoma gadaadgilebis maTT-
Cans, qvis iaraRiT iyo damt- evoluciaze, sanam maT danarCen vis Cveuli forma iyo. eocenuri
vreuli. samwuxarod, iqve qvis nawilebsac ar vipoviT. naxevradmaimunebiara mxolod
iaraRi ver nexes, magram cxov- bolos, dasavleT keniaSi 3 moZraobiT emsgavsebian Taname-
elTa dakvlisa da damuSavebis mln. wlis winandeli adreuli drovenaxevradmaimunebs, aramed
kvali gvafiqrebinebs, rom aseTi hominidis _ Kenyanthropus platy- maTi ConCxebic identuria.
iaraRi namdvilad unda gamo- ops-is TiTqmis dauzianebeli Ta-
104

meri likis eqpediciam leatolSi, tanzaniaSi aRmoaCina 70


iardis sigrZis 3. 6-milioni wlis win ganamarxebuli nafe­
xuri. aq naCvenebia erAT-erTi marcxena nafexuri, romelic
mozrdil individs ekuTvnis da naTlad Cans, rom igi gamar-
Austalopithecus africanus-is rekonstruqcia; deda da Svili
Tuli dadioda. nafexuri aCvenebs karad ganviTarebul TAa­
xeze kenkras krefen. A. afarensis, A. afrikanus-is msgavsad
Rs da did terfs.
savaraudod dros xeebze kvebaSi da mtaceblebisgan Tavis
laetolSi aRmoCenili hominidebis naSTebis da- aridebaSi atarebda.
TariReba gvafiqrebinebs, rom hominidebi am terito-
riaze 3,8-3,6 milioni wlis win cxovrobdnen. marTa-
arsebobam paleoanTropologebs donald iohanson-
lia, hadarSi aRmoCenili sxva hominidebi erT dros
sa da tim uaiTs am uZvelesi hominidebis saxeobebis
laetolis hominidebiviT adreulad iTvlebodnen,
portretis Seqmnis saSualeba misca. afarensis mcire
magram bolodroindeli daTariRebiT isini ufro
zomis, magram Tanamedrove adamianis msgavsi didi
gviandeli periodisani _ 3,2 mln. wlis aRmoCnd-
maimunebis msgavsad, sqesobrivad dimorfuli iyo.
nen. lusi albaT 2.9 mln. wlis win cxovrobda. misi
mdedrebi daaxloebiT 65 girvanqas iwonidnen da
sacxovrebeli garemo naxevradurwyavi, maRali sava-
gamarTul mdgomareobaSi daaxloebiT 3 futis si-
na iyo, rogorc wvimiani, ise gvalviani periodebiT.
maRles aRwevdnen. mamrebi 90 girvanqas iwonidnen da
ganamarxebuli masalis aseTi mdidari koleqciis
gamarTul mdgomareobaSi maTi simaRle daaxloebiT
5 futi iyo.
A. afarensis-s kbilebi, maTi sxeulis zomasTan Se-
fardebiT, didi da minanqris sqeli feniT dafaruli
hqonda. hqonda aseve didi, adamianis msgavsi maimu-
nisTvis damaxasiaTebeli eSvebi, romlebic zogierT
individSi gverdiTa kbilebis win iyo gamoSverili.
Tumca ufro grZeli eSvebic ki ar exeboda qveda
kbilebs da ar Cadiodnen diastemaSi (kbilebs Soris
napralSi). ase rom, xels ar uSlidnen qveda ybis aqeT-
iqiT moZraobas. es Zalian mniSvnelovania, radgan
qveda ybis aqeT-iqiT moZraoba saSualebas aZlevda
A. afarensis-s, daeReWa patara zomis marcvlebi da
Txili. saReW kbilebze minanqris sqeli fena, xolo
gvirgvinebze cveTis kvali gvafiqrebinebs, rom maTi
racionis mniSvnelovan nawils mcire zomis, patara
sagnebi Seadgenda. A. afarensis-is Tavis qala misi
kbilebis wyobas asaxavs. didi kbilebisa da ybebis
gamo saxe win aris wamoweuli, xolo Tavis qalis fuZe
gafarToebulia, raTa zed sqeli, kunTiani kiseri da
mZime saxe moTavsdes. tvinis moculoba mcirea, daax-
Austalopithecus africanus-is ganamarxebuli ConCxi zedmet loebiT 400 sm3, magram am zomis sxva cxovelebisaT-
saxelad `misis plesi~ aRmoCenili robert brumis mier vis mainc didia.
sterkfonteinis gamoqvabulSi 1947 wels. A. afarensis-is xelebi da fexebi daaxloebiT erTi
105

sigrZis, xelisa da fexis TiTebis Zvlebi ki daRa- Seiqmna Australopithecus africanus-is TiTqmis sruli
ruli hqonda, rac maT Zlier kunTebze miuTiTebs. suraTi: “Tavis qala mrgvalia, aqvs kargad ganviTa-
mecnierTa umravlesobis azriT, kidurebis amgvari rebuli Subli. sakmaod win wamoweul saxes saSualo
proporciebi, Zlieri xelebi da terfebi maTi zomis warbebis rkalebi agvirgvinebs”. Tavis qalis
nawilobriv xeze cxovrebis maCvenebelia. sxva si- saSualo moculoba sxvadasxva aRmoCenebSi 428-485
tyvebiT rom vTqvaT, A. afarensis sakmaod bevr dros sm3 Soris meryeobs. A. afarensis-is msgavsad, A. afri-
atarebda xeze, SeiZleba iq ikvebeboda, eZina da mta- canus-ic Zalian patara zomis iyo. zrdasruli in-
cebel cxovelebs emaleboda. Tumca misi menjisa da dividebis simaRle 3,5-dan 5 futamde aRwevda, wona
fexebis Zvlebi miuTiTebs, rom miwaze yofnisas or ki 60-90 girvanqas utoldeboda.A isini sqesobrivad
fexze gadaadgildeboda. menji ganieria da gafar- dimorfulebi iyvnen. A. africanus-s axasiaTebda didi
Toebuli, gviandel hominidebSi ki mas momrgvalebu- zomis unikapo yba, romelic A. afarensis-isas hgavda,
li forma aqvs. fexebi SigniTa mxares kuTxes qmnian, magram maTi kbilebis zogierTi Tavisebureba Taname-
terfebi TaRiseburi aqvT, koWebiT ki Zalian hgvanan drove adamianisas ufro hgavs – brtyeli saWreli
gviandel hominidebs. laetolis fexis anabeWdebis kbilebi da patara, mokle eSvebi. marTalia, wina da
detaluri Seswavla gvafiqrebinebs, rom A. afarensis, ukana saReWi kbilebi ufro didi hqondaT, vidre ada-
albaT ufro mokle nabijebs adgamda, vidre Taname- mianebs, magram maTi forma erTnairi iyo.
drove adamiani. marTalia, A. afarensis avstralopi- samxreT afrikis kirqvian gamoqvabulebSi aRmoCe-
Tekinebis yvelaze ukeT ganviTarebuli saxeobaa, is nili avstralopiTekinebis asakis dadgena Zneli iyo,
pirveli ar aRmouCeniaT. am sakiTxTan dakavSirebiT radgan am garemoSi SeuZlebelia zusti daTariRebis
ganvixilavT Australopithecus africanus-s. meTodebis gamoyeneba.A samagierod, SesaZlebelia Se-
Australopithecus africanus. 1925 wels samxreT afri- darebiTi daTariReba.A imave fenaSi napovni faunis
kaSi, iohanesburgSi mdebare uituotersrendis uni- sxva adgilidan aRebul faunasTan Sedarebis safuZ-
versitetis anatomiis profesorma reimond dartma velze dadginda, rom samxreT afrikeli A. africanus
warmoadgina pliocenis epoqaSi mcxovrebi gamarTu- cxovrobda 3-2 milioni wlis win. im droindeli hava
lad mosiarule orfexa hominidis arsebobis dama- im adgilebSi dRevandelisgan didad ar gansxvavde-
dasturebeli sabuTebi. mas Semdeg, rac Zvlebi ka- boda anu naxevar-udabnos tipisa iyo.
laharis udabnoSi mdebare tanugis gamoqvabulSi
napovni sxva masalisgan ganacalkeva, darti mixvda,
masiuri avstralopiTekinebi
rom igi ara adamianis msgavsi maimunis naSTs, aramed
ufro mets uyurebda. mecnieri Tavis gancdas ase aR-
robastuli avstralopiTekinebi aRmosavleT af-
wers:
rikaSi 2.7 milioni wlis win cxovrobdnen. isini Za-
23 dekembers (1924 w.) klde gaipo da davinaxe saxe,
lian gansxvavdebian Txeli avstralopiTekinebisgan.
romlis marjvena nawili kvlav miwaSi iyo. arseba,
marTlac, zogierTi paleoanTropologis azriT,
romelsac aseTi didi zomis tvini hqonda, ar iyo gi-
es naSTebi imdenad gansxavebulia, rom imsaxureben
ganturi anTropoidi, rogorc gorila. saxe bavSvs
calke gvarad gamoyofas, romelsac Paranthropus anu
ekuTvnoda, sarZeve kbilebis mTeli kompleqtiT da
“adamianebTan axlos mdgomi” ewodeba. robasrtuli
mudmivi kbilebiT, romlebic amosvlas iwyebdnen.
avstralopiTekinebi Tavdapirvelad samxreT afri-
kbilebis mixedviT, dartma daadgina, rom ga-
kis gamoqvabulebSi – kromdaraaisa da svartkransSi
namarxebuli naSTi 5-7 wlis bavSvs ekuTvnoda (Sem-
aRmoaCines, ufor gvian ki _ aRmosavleT afrikaSi,
dgomma gamokvlevam, romelic eleqtronuli mik-
eTiopiis mdinare omos auzSi, turkanas tbis aR-
roskopis saSualebiT Catarda, daadgina, rom bavSvi
mosavleT da dasavleT sanapiroebsa da tanzaniaSi,
mxolod samnaxevari wlis iyo). mecnierma aRmoCenas
olduvais xeobaSi. paleoanTropologTa umravle-
AAustralopithecus africanus daarqva, rac “samxreT af-
sobis klasifikaciiT, samxreT afrikul masiur
rikis adamianis msgavs maimuns” niSnavs.D darti darw-
avstralopiTekinebs, romlebic 1,8-1 mln. wlis win
munebuli iyo, rom Tavis qala or fexze mosiarule
cxovrobdnen, A. robustus ewodebaT, xolo aRmosav-
cxovelis unda yofiliyo. misi daskvna emyareboda
lur afrikul masiur formebs, romlebic 2.3 – 1.3
faqts, rom misi kefis xvreli qvemoT iyureboda, rac
mln wlis win cxovrobdnen _ A. boisei. mesame saxe-
imas niSnavda, rom Tavi uSualod xerxemlis zemoT
oba A. aethiopicus, romelic kidev ufro adrindelia
vertikalurad eWiraT; metic, tanugis bavSvis saWre-
da 2,5 mln. wlis win cxovrobda, SeiZleba A. boisei-s
li kbilebi da eSvebi mokle, adamianis msgavsi maimu-
winaparic yofiliyo. (ix. CarCo “adreuli masiuri
nisa da adamianis kbilebis msgavsi iyo.
avstralopiTekinebis axali, saocari aRmoCenebi”).
dartis daskvnas skeptikurad da winaaRmde-
Txeli aRnagobis avstralopiTekinebisgan gansx-
gobiT Sexvdnen, radgan im dros mecnierebs egonaT,
vavebiT, robastul avstralopitekinebs ufro sqe-
rom hominidebi aziaSi warmoiSvnen. garda amisa, ar-
li ybebi, didi saReWi kbilebi da SedarebiT patara
sebobda sxva mizezebic: dartma aRmoaCina mxolod
saWreli kbilebi aqvT, maTi saReWi kunTebi ufro
erTi individis naSTi, romelic bavSvs ekuTvnoda da
masiuria, xolo Tavis zeda nawilze kargad ganviTa-
manamde afrikaSi arc erTi sxva hominidis naSTi na-
rebuli isriseburi wanazardebi _ ReWvis process
povni ar iyo. 1930 wlamde, rodesac robert brumma
xels uwyoben. garda amisa, orive saxeobas bevrad
iohanesburgTan axlos, sterkfonteinis gamoqv-
ufro didi moculobis Tavis qala aqvs (daaxloebiT
abulSi ramdenime ganamarxebuli naSTi ipova, sxva
490-530 sm3), vidre sxva Txeli aRnagobis saxeobebs.
avstralopiTekinebi jer aRmoCenili ar iyvnen. dar-
adre fiqrobdnen, rom uxeSi, masiuri avstralo-
tisa da brumis azri 1945 wlamde aravis gauziarebia,
piTekinebi bevrad ufro didebi iyvnen, vidre sxva
sanam oqsfordis universitetis anatomiis profe-
avstralopiTekinebi. imis gamo, rom robastuli anu
sorma uilfrid le gros qlarkma maT aRmoCenas hom-
didi, uxeSi erqvaT. magram bolodroindelma gamoT-
inidebis statusi ar mianiWa.
vlebma uCvena, rom es saxeoba didad ar gansxvavde-
tanugis bavSvis aRmoCenidan 80 wlis Semdeg aso-
boda sxva saxeobebisgan arc simaRliT da arc woniT.
biT msgavsi avstralopiTekinis naSTi gamovlinda
masiuroba anu sidide, Tavis qalisa da ybis zomaSi,
sterkfonteinisa da makapansgatis gamoqvabulebSi
ufro metad ki kbilebis agebulebaSi gamoixatebo-
(samxreT afrika). am zRva masalis Seswavlis Sedegad
da. sxeulis zoma ufro didi rom yofiliyo, maSin
106

maTi tvinis didi moculoba gasaocari ar iqnebo-


da, radgan didi zomis cxovelebs didi moculobis
tvinic axasiaTebT. miuxedevad imisa, rom masiuri
formebi sxeulis moyvanilobaTa da zomiT A. africa-
nus-s emsgavsebian, tvini SedarebiT ufro didi moc-
ulobisa hqondaT, vidre A. africanus-s.
sur. sur. Australopithecus boisei-s saxis reko­n­
struqcia.A
AAustralopithecus Aethiopicus uadresi da aseve
yelaze naklebad cnobili avstralopiTecinia.A A.
aethiopicus ganamarxebuli naSTebis patara jgufiT
CrdiloeT keniasa da samxreT eTiopiaSi aRmoCnda
da 2.7 milioni wlis winandeli periodiT TariRdeba.
maT Soris erTi gansakuTrebiT saintereso nimuSia
– 1985 wels aRmoCenili TiTqmis dauzianebeli Tavis
qala, romelsac muqi feris gamo, “Sav Tavis qalas”
uwodeben. miuxedavad imisa, rom mxolod ramden-
ime naSTi gvaqvs, aSkaraa, rom A. aethiopicus sxva avs-
tralopiTekinebisgan sakmaod gansxvavdeboda. TiTq-
mis imave teritoriaze da imave periodSi mcxovrebi
cxovelebisagan gansxvavdeba ufro didi kbilebiT,
saReWiT da loyis didi ZvlebiT, TefSis formis
mrgvali da brtyeli, win wamoweuli saxeebiTa da
didi sagitaluri qediT. sxva danarCeni niSnebi maT
msgavsi aqvT. saerTo jamSi, A. aethiopicus emsgavseba
A. afarensis-s masiuri, “gazrdili” saReWi aparatiT.
Australopithecus Robustus. 1936 wels robert brum- Australopithecus boisei aRmoCenilia lui da meri liqis mier 1959 wels.
ma, SemdgomSi samxreT afrikis transvaalis muzeumis yuradReba miaqcieT mis did saxesa da kbilebs da mis sagitalur nawi-
xerxemlianTa paleontologiis kuratorma, muzeu- burs.
misTvis ganamarxebuli eqsponatebis mosapoveblad
qvis karierebis (samtexloebis) daTvaliereba dai-
wyo. mas gansakuTrebiT hominidebis povna aintere- brumi Australopithecus africanus-is meore aRmoCenas
sebda, raTa ganemtkicebina reimond dartis “taun- eloda (radgan 1936 wels misi Tavis qala hqonda na-
gis bavSvis” adrindeli aRmoCena. 1938 wels karieris povni), magram axlandeli aRmoCena misi molodinisa-
menejerma brums misca hominidis yba, romelic Sori- gan gansxvavebuli iyo. axal aRmoCenil individs
axlos mdebare gamoqvabulSi, saxelad kromdraaiSi ufro didi kbilebi, ufro masiuri yba da ufro brty-
aRmoCnda. brumma dauyovnebliv daiwyo gaTxrebi eli saxe hqonda, vidre Australopithecus africanus-s.
gamoqvabulSi da sul ramdenime dReSi SeZlo Seedg-
ina avstralopiTekis axali saxeobis _ Australopithe-
cus robustus - Tavis qala.

Australopithecus robustus (SK46) 1949 we­­­­ls aR­m­oaCina robert brumma


svartkransis gamoqvabulSi. yuradReba miaqcieT sagitalur nawi-
burs, loyis masiur Zvlebsa da did saReW kbilebs. Australopithecus boisei-s saxis rekonstruqcia
107

Tanamedrove gamokvlevebi da problemebi


adreuli robastuli avstralopiTekinebis axali, saocari aRmoCenebi
adamianis evoluciuri gan- rom konvergencia (STamomavlobis matebsac, romelTa evoluciuri
viTarebis romel periodSi gansxvavebul xazebSi msgavsi xazi Zalian Sors aris adamianis
SeiZleba movaTavsoT masiuri struqturebis damoukidebeli xazisgan. magaliTad, gigantopi-
avstralopiTekinebi maTi didi gamovlena) arTulebs, dadgindes Teki Tavisi uzarmazari saReWi
ybebiTa da Tavis qalis Zvlov- saerTo winapris arsebobis dro. kbilebiT erTi maTgania.A
ani gamonazardebiT? paleo- Ramurebs, frinvelebsa da pep- timoTi bromijma, romelic
anTropologebi Tanxmdebian, lebs _ yvelas axasiaTebs frTebi, aRmoCenili ganamarxebuli indi-
rom masiuri avstralopiTeki- magram erTmaneTTan axlo naTe- videbis saxis zrdas Seiswavlida
nebi adamianis evoluciis gver- sauri kavSirSi ar aqvT. maTi evo- da rendal susmanma, romelic
diT Stos warmoadgenen. magram luciuri winapari Zalian Soreul hominidebis cerebs Seiswavlida,
rodis moscildnen isini Homo- warsulSi cxovrobda.A aseT ms- masiuri avstralopiTekebis Ses-
s xazs? zogierTi aRmosavleT gavsebaTa arsebobas gviandel axeb sxva mosazreba gamoTqves.
afrikaSi aRmoCrnili masiuri robastul avstralopiTekinebi- bromijma eleqtruli skaneru-
avstralopiTekinis naSTebis, sa da Homo-s xazs Soris mxolod li mikroskopi gamoiyena, raTa
Za­lian adreuli periodiT da- erTi axsna SeiZleba hqondes: gvi­a­ Seeswavla, rogor izrdeboda
TariReba, paleoanTropolog ndeli masi­uri for­mebi adreuli maTi saxe bavSvobidan zrdasrul
henri makhenris azriT, gamo- masiuri formebisgan warmoiSvnen, asakamde. zrdis procesSi saxe
canas warmoadgens. es naSTebi, magram homo ereqtuss konvergen- formas icvlis, zog adgilas
romlebic klasificirebulia, ciis gamo daemsgavsnen. meore Zvali izrdeba, zogan ki saerTod
rogorc AAust­r­a­­l­opithecus. aethi- varaudi SeiZleba is yofiliyo, qreba.A magaliTad, yba ufro win
opicus, aSka­rad ori-orna­x­evari rom adreul masiur formebsa gamoweuli xdeba maSin, rodesad
milioni wlis winandelia. Tu da welgamarTul adamians (Homo Zvali izrdeba saxis wina mxares
gviandeli masiuri formebi _ ereqtus) saerTo winapari hyavdaT, da gaiwoveba anu qreba mis ukana
Australopithecus robustus da Aus- romelic jer napovni ar aris. Tu mxares. skanerul eleqtromik-
tralopithecus boisei ganviTardnen es marTlac asea, maSin adreuli roskops SeuZlia gamoavlinos is
A. aethiopicus-isgan da Tu Homo- masiuri formebi gviandeli masi- adgilebi, sadac Zvali gaizarda
sken mimavali xazi ukve romelime uri formebis winaprebi ver iqne- an gaiwova.A bromijma aRmoaCina
adreuli avstralopiTekinisgan bodnen. maSasadame, gviandeli gansxvavebebi masiur avstralo-
iyo gamoyofili (ix. sur. 6-4), da adreuli masiuri formebis piTekinebisa da A. africanus-is
maSin ratom hgvanan ufro metad msgavseba unda aixsnas mxolod zrdis kanonzomierebebSi. A. af-
gviandeli masiuri avstralo- konvergenciiT da ara saerTo wi- ricanus-isa da adreuli Homo-s
piTekinebi Homo erectus-s (wel- napris arsebobiT. aRmoCenili nimuSebic ki zrdis
gamarTul adamians), vidre im makhenri upiratesobas meore kanonzomierebebiT ufro adamia-
avstralopiTekinebs, romlebic axsnas aniWebs. damaxasiaTebeli nis msgavs maimuns hgvanan, vidre
maTi savaraudo winaprebi arian? Strixebis msgavsebis analizis masiur avstralopiTekinebs.
gviandeli robastuli avs- safuZvelze, makhenri fiqrobs, susmanma Seiswavla ceris Zv-
tralopiTekinebi Homo erec- rom masiuri avstralopiTeki- lebi da masTan dakavSirebuli
tus-s didi moculobis tviniT nebis ori gviandeli saxeoba (A. kunTebi, raTa enaxa, Tu ra dam-
(Australopithecus africanus-Tan robustus da A. boisei) saerTo wi- axasiaTebeli niSnebi iyo saWiro
SedarebiT), Semcirebuli prog- naprisganA. aethiopicus–gan ganv­i­ iaraRis damzadebisaTvis. Taname-
natizmiTa (naklebad gamo­weuli Tarda, rome­lic adr­e­uli masi­ drove adamianebs ufro grZeli
saxiT) da ybis Rrma saxsriT ems- uri for­mis warmo­madgeneli ar da msxvili cerebi aqvT, vidre
gavsebian. isini rom ufro cota yofi­la.A mra­vali niS­nis mixedviT adamianis msgavs maimunebs, rac
xnis win gamoyofodnen Homo-s gviandeli masiuri formebi A. ae- saSualebas aZlevT, ufro magrad
xazs, maSin es msgavseba saocari thiopicus-s didad ar hgavdnen. A. moeWidon sagans. hqondaT Tu
ar iqneboda. magram Tu robastu- aethiopicus-is saukeTeso nimuSia ara igive Tviseba adreul hom-
li xazi ufro adre gamoiyo, ra- TiTqmis dauzianebeli e.w. “Savi inidebs? susmanis azriT, 2.5 mln.
sac 2_7 milioni wlis winandeli Tavis qala”. ueWvelia, rom is ma- wlis winandel yvela avstralo-
A. aethiopicus gvafiqrebinebs, ma- siur formebs miekuTneba. mas aqvs piTekins, masiurebis CaTvliT, xe-
Sin gviandeli mas­i­uri for­m­ebi didi wina da ukana saReWi kbilebi lebis iseTi agebuleba hqondaT,
Homo-gan ufro metad gansxva­­ da uzarmazari sagitaluri qedi. rom SeZlebdnen iaraRis damza-
vebuli unda iyvnen. marTlac, magram sxva danarCeni niSnebiT debas. magram es ar niSnavs, rom
ori xazi rac ufro didi xnis win is A. afarensis-s emsgavseba: win isini iaraRs amzadebdnen. maT es
daSordeba erTmaneTs, miT ufro wamoweuli dingi, patara ybis ubralod SeeZloT. masiuri avs-
unda gansxvavdebodnen maTi gvi- saxsari da aseve patara tvinis tralopiTekinebi TavianTi pa-
andeli STamomavlebi. kolofi. makhenris azriT, ms- tara SublebiT, Zalze brtyeli
riT SeiZleba aixsnas zogi- gavseba adreulsa da gviandel loyebiTa da uzarmazari ybebiT
erTi msgavseba gviandel masiur masiur avstralopiTekebs So- albaT Zalian gansxvavdebodnen-
avstralopiTekinebsa da Homo- ris konvergentulma evoluciam Homos xazis warmomadgenlebisgan,
s xazs Soris? makhenris azriT, warmoSva, xolo konvergencia magram SesaZloa, isini imaze me-
arsebobs ori SesaZlo axsna da - Zlieri ReWvis aucileblobam. tad gvenaTesavebian, vidre war-
orive maTgani konvergencias Zlieri ReWvisaTvis aucilebeli mogvidgenia.
gulisxmobs. mecnieri aRniSnavs, niSnebi ganuviTardaT sxva pri-
108

marTlac, Semdgomi kvlevis Sedegad brumma gadaw- bulma Sedegebma misi azri, rom A. robustus ZiriTa-
yvita, rom ganamarxebuli masala hominidebis axal dad marcvlebiT, TxiliTa da bolqvebiT ikvebeboda,
gvars, Paranthropus-s ekuTvnoda.B brumis mier gvaris sabolood daamtkica. magram am TvalsazrisiT ram-
aseTi gansazRvra maSin yvelam ar miiRo (mecnierebi denad gansxvavdeboda misganA.A A. africanus bolodro-
fiqrobdnen, rom es nimuSi avstralopiTeks ukuT- indeli kvleva gviCvenebs, rom masac Zlierad ReWva
vnoda), magram rogorc adre aRvniSneT, dRes ukve sWirdeboda.
mravali mecnieri iziarebs azrs, rom masiuri avs- azri, rom A. robustus mxolod vegetarianeli iyo,
tralopiTekinebi imdenad unikalurebi arian, rom Semowmda SedarebiT axali qimiuri meTodiT, ro-
imsaxureben calke klasifikacias, rogorc Paran- melic amowmebs stroncium-kalciumis Semcvelobas
thropus-is gvari. kbilebsa da ZvlebSi da amiT cxovelis sakvebSi mcena-
1940-iani wlebis ganmavlobaSi brumma kidev mra- reuli da cxoveluri sakvebis proporcias adgens.
vali masala Sehmata transvaalis muzeumis A. robus- aseTma analizma aCvena, rom A. robustus-ic yvelafris
tus-isa da A. africanus-is koleqciebs. magram misma aR- mWameli iyo. amgvarad, A. robustus-s SeiZleba didi
moCenebma axali problemebic gaaCina. rogor moxda kbilebi da ybebi marcvlebis, Txilisa da bolqvebis
hominidebis ori amdenad gansxvavebuli saxeobis saReWad sWirdeboda, magram es ar gamoricxavs imas,
erTsa da imave garemoSi Camoyalibeba? 1954 wels rom is sxva saxis sakvebsac Wamda.
jon t. robinsonma ivarauda, rom A. africanus-sa da A. iyo Tu ara A. robustus Seguebuli ufro mSral,
robustus-s gansxvavebuli kvebiTi adaptaciebi hqon- ufro Ria garemos, vidre A. africanus _ SesaZlebelia,
daT. A. africanus yvelafers Wamda (anu, ikvebeboda magram masala sapirispiros mtkicebis saSualebasac
rogorc xiliT, ise mcenareebiT), xolo A. robustus iZleva. nebismier SemTxvevaSi, paleoanTropolo-
vegetarianeli iyo, amitom Zlieri ybebi da kbilebi gebis umravlesobis azriT A. robustus daaxloebiT
sWirdeboda. robinsonis azris irgvliv mravali 1 mln. wlis win gaqra da is Cveni gvaris Homo-s wi-
wlis ganmavlobaSi mwvave kamaTi mimdinareobda, napari ar iyo.
Tumca eleqtronuli mikroskopis saSualebiT miRe-

Tanamedrove gamokvlevebi da problemebi


kladistikuri analizi

adamianis evoluciis garejgufi


tradiciul modelebs filo-
genetikuri xis forma aqvT
(sur. 6-4). aseTi modelebi Cveu- afarensisi
lebriv, sxvadasxva masalazea
damyarebuli, esenia: saxeobis
asaki, sacxovrebeli adgili da
rac yvelaze mniSvnelovania, is
niSnebi, romlebic saerTo aqvT eTiopikusi
sxva saxeobebTan. filogeneti-
kuri xeebi mravali niSniT subi-
eqturia, radgan igi sxvadasxva
saxeobis im saerTo niSnebis afrikanusi
qona-arqonazea damyarebuli,
romelTac avtori miiCnevs mniS-
vnelovnad. bolo wlebSi, mrava-
li paleoanTropologis azriT, robustusi
kladistikur analizs saxeobebs
Soris urTierTobaTa dasad-
genad didi mniSvneloba eniWeba, boisei
jer CamoTvlian cvlilebebs,
romelic erTma niSanma ganicada
TiToeuli saxeobis SemTxvevaSi,
Semdeg alageben asakis mixedviT homo
sxvadasxva saxeobas. sabolood
iqmneba diagrama, romelic asax- metad Sekvecili kladograma
avs saxeobebs Soris damokide-
ganxilulia tvinis moculobis adreuli Homo, am kladogram-
bulebas asakisa da cvlilebis
cvlilebebi. “Zireuli saxeoba” aze aRniSnul sxva saxeobebTan
mimarTulebis mixedviT. Sede-
aRniSnavs yvelaze primitiul SedarebiT, ufro hgvanan erTma-
gad viRebT iseT kladogramas,
formas. marcxniv da marjveniv neTs. adreuli Homo, A. robustus
rogoric naxatzea gamosaxuli
mimarTul damrec xazze gvxvdeba da A. boisei ufro hgvanan erTma-
da gviCvenebs saxeobebs Soris
wertlebi, romlebic tvinis moc- neTs, vidre romelime sxva saxe-
damokidebulebas, romelic
ulobis cvlilebas aRniSnaven. oba da a.A.S.
erTi niSnis cvlilebazea da-
am sqemis mixedviT A. robustus da
myarebuli. am SemTxvevaSi
109

am meTodis upiratesoba garejgufi


isaa, rom is ukiduresi si-
zustiT tardeba: varaudebi
mkafiod unda gmoiTqvas, xolo
analizisTvis gamoyenebuli afarensisi
niSan-Tvisebebi mkacrad unda
ganisazRvros. es ganapirobebs
kladistikuri analizis Sede-
gebze daudasturebeli koncef- eTiopikusi
ciebis nakleb zegavlenas, vidre
es tradiciuli filogeneti-
kuri xeebis SemTxvevaSi xdeba.
zogjer kladistikuri analizi afrikanusi
tradiciulisgan Zireulad gan-
sxvavebul Sedegebs iZleva.
meore naxatze gamosaxu-
lia adreuli hominidebis saxe- boisei
obebis kladograma, romelic 77
damaxasiaTebel niSanzea agebu-
li. is gviCvenebs, rom adreuliA
A. robustus- dAa A. boisei niSnebis robustusi
mixedviT Zalian hgvanan erT-
maneTs, rogorc Cans, saerTo
winapari unda hyolodaT. aseve
savaraudoa, rom adreul ho- homo
mos, A. robustus-sa da A. boisei-s qalasSida moculobaze damyarebuli kladograma.
saerTo winapari hyavdaT, xolo
am samive saxeobas A. africanus-
Tan. A. afarensis maT yvelaze na-
klebad hgavs da saerTo niSnebi Soris tradiciul pilogeniaSi aCnia, rom kladistikuri analizi
danarCenebTanac akavSirebs. ar dasturdeba.A miuxedavad saukeTeso Sedegebs gvTavazobs.
SeadareT es suraTi wina suraTs imisa, rom SesaZloa, verasodes
da mraval saerTo niSans aRmoa- gavigoT sinamdvileSi rogori
CenT, magram axlo naTesauri filogenetikuri damokidebule-
kavSiri robastul avstralo- ba arsebobda Cvens uZveles wina-
piTekinebsa da adreul homo-s prebs Soris, mraval mecniers mi-

Australopithecus boisei. 1931 wels legendarulma reuli hominidebi swored aRmosavleT afrikaSia
paleoanTropologma luis liqim adamianTa wina- aRmoCenili, 1959 wels ki es aRmoCena mniSvnelovani
prebis Zebna dasavleT tanzaniaSi, olduvais xeo- movlena iyo. rogor gamoiyureboda A. boisei? A. ro-
baSi daiwyo. 1959 wlisTvis misma mcdelobam Sedegi bustus-Tan SedarebiT, mas ufro gamokveTili saReWi
gamoiRo da man Australopithekus boisei aRmoaCina (saxe- aparati hqonda: sididiT TiTqmis erTnairi wina da
li sponsoris - Carlz boises pativsacemad daerqva). ukana saReWi kbilebi. didi, masiuri yba, loyis Zvle-
Carls likisa da misi ojaxis _ meuRlis, meri likisa bi da metad gamokveTili sagitaluri wamonazardi.
da maTi Svilebis, romelTa Soris erTi paleoanTro- swored am zomebis gamoA. A.boisei-s “hiper-robastul
pologi riCard liki iyo _ Sromas tyuilad ar Cau- avstralopiTekins” eZaxdnen.
vlia. maT arahominiduri ganamarxebuli masalis boisei 2,3-1,3 mln. wlebs Soris cxovrobdAa. boi-
mdidari koleqcia Seqmnes da im regionis uZvelesi sei rogorc A. robustus, paleoanTropologebis um-
garemo detalurad gamoikvlies. rogorc Semdeg ravlesobis azriT, Cveni Homo-s gvaris winapari ar
TavSi davinaxavT, maT Seadgines agreTve uZvelesi iyo. Cven zustad ar viciT, amzadebda Tu ara A. boi-
qvis iaraRis mdidari koleqciac. amgvarad, ivlisis sei qvis iaraRebs, romlebic liqim olduvaiSi ipova,
erT dilas, rodesac avadmyofi luisi loginSi iwva radgan rogorc Semdegi Tavidan gavigebT, im dros
da merim masTan miirbina imis saTqmelad, rom swored hominidebis kidev ori saxeoba cxovrobda _ Homo
is hominidi aRmoaCina, romelsac amdeni weli eZe- habilis (xelmarjve adamiani) da Homo erectus (wel-
bdnen, maT ukve yvelaferi mzad hqondaT monapova- gamarTuli adamiani) – romlebsac, rogorc fiqro-
ris, rogorc kulturuli, ise garemomcveli piro- ben, ufro SeeZloT am iaraRis damzadeba.
bebis mixedviT konteqstSi mosaTavseblad.
boiseis aRmoCena gansakuTrebiT mniSvnelovani adamianis evoluciis erTi modeli
iyo imis gamo, rom aRmosavleT afrikaSi adreuli
hominidebis arsebobas adasturebda. manamde iTvle- am etapze SeiZleba gagikvirdeT, rogor ukav-
boda, rom maTi samSoblo samxreT afrika iyo. marT- Sirdeboda yvela es saxeoba erTmaneTs. sur. 6-4-ze
lac, likim Tavdapirvelad A. boisei-s axal saxeobad naCvenebia paleoanTropolegebis mier SemuSavebu-
CaTvala da aRmoCenis adgilis mixedviT Zinjanthro- li ganamarxebuli saxeobebis urTierTdamokideb-
pus (Zinj arabulad “aRmosavleT afrikas” niSnavs) ulebis amsaxveli modeli. mecnierebSi yvelaze met
daarqvaA. dReisTvis ukve cnobilia, rom yvelaze ad- uTanxmoebas iwvevs sakiTxi, Tu avstralopiTekis
110

romeli saxeobidan wamovida Tanamedrove adamian- Sejameba


ebisken mimavali xazi. magaliTad, sur. 6-4 -is mixed-
viT, gamodis, rom A. africanus ar iyo Homo-s winapari 1. 16-11 milioni wlis win dawyebulma klimatis sim-
da mxolod masiuri avstralopiTekinebis erT xazs Sralem afrikuli tropikuli tyeebis Semcireba,
enaTesavebodaA. xoloA savanis (balaxovani) velebisa da foTlovani tyee-
A. afarensis rogorc masiuri avstralopiTeki- bis gaCena gamoiwvia. Axalxma, ufro Ria tipis gare-
nebis, ise Tanamedrove adamianebiskan mimavali xazis mom xeli Seuwyo miwaze mcxovreb zogierT pri-
warmomadgenelTa winapari iyo. mecnierebi, romle- matSi gansxvavebuli, adapturi maxasiaTeblebis
bic fiqroben, romAA A.afarensis sur. 6-4-ze gamosaxuli Camoyalibebas. primatebSi, romlebic adamianebi-
yvela hominiduri xazis winaparia, varaudoben, rom sken mimaval evoluciur xazs ekuTvnodnen, erT-
Homo-s saxeobebi 3 mln. welze meti xnis win daSor- erTi aseTi niSani bipedalizmi anu or fexze sia-
dnen erTmaneTs. ruli iyo.
miuxedavad imisa, rom kvlav grZeldeba dava, Tu 2. adreuli hominidebis Camoyalibebis gzaze umniS-
romeli saxeoba iyo Homo-s xazis winapari, paleo- vnelovanesi cvlileba bipedalizmis ganviTareba
anTropologebi adreuli hominidebis evoluciis iyo. am movlenis asaxsnelad ramdenime Teoria
zogierT aspeqtSi SeTanxmebas mainc aRweven: 1) 3-1 arsebobs: savanis maRal balaxSi gamarTuli sia-
milioni wlis win hominidebis, sul cota, ori gansx- rulisas mtacebeli cxovelebisa da potenciuri
vavebuli xazi mainc arsebobda; 2) masiuri avstralo- msxverplis ukeT danaxvis SesaZlebloba; xelebis
piTekinebi Tanamedrove adamianebs ar enaTesavebod- gaTavisufleba raimes, ufro ki sakvebis satare-
nen da TiTqmis 1 milioni wlis win gadaSendnen; 3) blad anu erTi adgilidan meoreze gadasatanad;
Homo habilis _ xelmarjve adamiani (da homos Semd- iaraRis gamoyeneba, romelic Tavisufal xelebs
gomi saxeobebi) Tanamedrove adamianis pirdapiri wi- moiTxovda; dabolos, did manZilze gadaadg-
napari iyo. is Homo-s gvaris pirveli warmomadgene- ilebisaTvis or fexze siarulis efeqturoba.
lia da Semdeg TavSi swored masze visaubrebT. 3. rogorc Cans, Sahelanthropus, Orrorin da AArdipi-
thecus pirveli hominidobisTvis yvelaze ufro
Sesaferisi kandidaturebi iyvnen. isini 6 milioni
adamianis msgavsi Tanamedrove wlis winandel periodSi cxovrobdnen da fiqro-
afrikuli maimuni adamianebi ben, rom or fexze gadaadgildebodnen. aseve 4
awmyo
milioni wlis winandeli periodiT aTariReben aR-
mosavleT afrikaSi aRmoCenili aSkarad gamoxat-
Homo sapiens uli hominidebis narCenebs, romlebic namdvilad
or fexze gadaadgildebodnen da klasifikaciis
mixedviT avstralopiTekebad moixseniebian.
4. identificirebulia avstralopiTekebis sul
1 cota, 6 saxeoba, romlebic or ZiriTdad tipad:
Txel da masiur tipebad iyofian. Txel avstralo-
piTekinebs SedarebiT mcire zomis kbilebi da
Homo erectus
ybebi aqvT. Aam tips miekuTvnebian: A. anamensis, A.
A. afarensis da A. africanus. masiur avstralopiTeki-
robustus nebs SedarebiT ufro didi kbilebi, didi ybebi da
2 ufro ganviTarebuli kunTebi aqvT, vidre Txel
A. boisei avstralopiTekinebs. maTSi gaerTianebulia: A.
A. africanus aethiopicus, A. robustus da A. boisei.
Homo habilis
A. aethiopicus
sakontrolo kiTxvebi:
3 1. rogor SeiZleboda, aRmosavleT afrikaSi erT-
droulad hominidebis erTze met saxeobas earse-
ba?
2. ram gadaarCina avstralopiTekinebi miwaze mosia-
rule sxvadasxvagvari mtaceblebisgan?
A. afarensis 3. romelma evoluciurma procesebma gamoiwvies
4 Tqveni azriT, avstralopiTekis gvaris or
A. anamensis nawilad: gracialur da robastul avstralopi-
Tekad gayofa?
Ardipithecus

SesaZlo
saerTo
6 milioni winapari
wlis win

suraTi 6-4 filogenetikuri xazebi


111

7
kulturis sawyisebi
da homos warmoSoba

Tavebis Sinaarsi

 adreuli hominidebis
iaraRi

 adreuli hominidebis
cxovreba

 hominidebis evoluciis
mimarTulebebi

 adreuli Homo-s
ganamarxebuli naSTebi

 Homo erectus

 qveda paleoliTis
kulturebi
112

bolo TavSi bipedalizmis anu or fexze siarulis marTalia, aRmosavleT afrikis sxvadasxva adgi-
_ rogorc hominidebis gadaadgilebis ZiriTadi we- las qvis iaraRi adreuli Homo-s gamoCenamde didi
sis _ warmoSobasa da avstralopiTekinebis mier mis xniT adrea dafiqsirebuli, anTropologTa umrav-
Semdgom daxvewaze visaubreT. am TavSi hominidebis lesoba Tvlis, rom isini ara avstralopiTekinebis,
evoluciis sxva, iseT mimarTulebebs ganvixilavT, aramed Homo-s damzadebulia (ix. sur. 7-1). marTlac,
rogoricaa, magaliTad, garkveuli modelis iara- adreuli Homo-s tvinis moculoba 3-jer aRematebo-
Ris gamoyeneba, rac kulturis warmoSobis erT-erT da avstralopiTekinebisas, magram ar arsebobs aseTi
niSnad iTvlebaA. mecnierebi varaudoben, magram jer iaraRis adreul Homo-Tan kavSiris arc erTi faqti.
dazustebiT ver amtkiceben, rom qvis damuSavebuli amdenad, jer-jerobiT ucnobia, Tu vin daamzada igi.
iaraRi Cveni, adamianebis gvaris pirveli wevrebis mocemul, robastul avstralopiTecinebTan daka-
anu Homo-s gvaris warmomadgenlebis mier iyo Seqm- vSirebul wina TavSi mocemul CarCoSi aRvniSneT,
nili. am varaudis safuZvelia sxeulis agebulebis 2-naxevari mln. wlis win mcxovrebi yvela hominidis
is cvlilebebi, romlebic mxolod Homo-s gvaris cera TiTis aRnagoba iaraRis damzadebis saSuale-
warmomadgenlebSi moxda swored qvis iaraRis damza- bas iZleoda. amdenad, yvela maTgans SeeZlo iaraRis
debis gamo: tvinis moculobis zrda, mdedris men- damzadeba. axla davubrundeT am uadresi qvis iara-
jis formis Secvla (gafarToveba) didi moculobis Rebis Sesaxeb msjelobas da vnaxoT, ras fiqroben
tviniani (Taviani) bavSvebis gaCenis xelisSesawyobad arqeologebi da paleoanTropologebi maTi Semqm-
da kbilebis, saxisa da ybebis zomis SemcirebaA. nelebis _ hominidebis (romlebic daaxloebiT 2 mln.
wlis win arsebobdnen) cxovrebis wesze.

adgilmdebareoba da kultu­-
saxeobebi ruli niSan­Tvisebebi DA

tera amata

Jukudiani

1 mww

cecxlis adreuli
gamoCena

H. erectus/ aCelianis uZvelesi


ergaster iarAaREebi

olduvais `saxlis bazebi~

2 mww

H. habilis/
rudolfensis

qvis pirveli iaraRebi

3 mww

suraTi 7-1 homos gvaris adreuli evolucia


113

Tanamedrove gamokvlevebi da problemebi


rogor vxvdebiT, rom es iaraRia?
adreuli qvis iaraRis mxridan. rom kali­f­o­rniis erT-erTi
fotoebis an naxatebis daTva- mesame: paleoanTropolo- Zeg­li, rome­lsac qaliqo hilzi
lierebisas Tu gifiqriaT imaze, gebi eZeben retuSirebis kvals, erqva, adreuli adamianis mier
rogor ganasxvaveben paleo- rac imas niSnavs, rom zogjer damzadebul iaraRs Seicavda.
anTropologebi maT Cveulebri- qvis dablagvebul iaraRs aclian am gancxadebas eWviT Sexvdnen,
vi qvebisgan? es yovelTvis zedmet nawilebs, raTa Tavidan radgan manamde Cr. amerikaSi ad-
advili saqme rodia. paleo- “galeson” igi. cxadia, rom bune- reuli adamianis araviTari kva-
anTropologebi, Cveulebriv, brivad ver Seiqmneba qvis iseTi li aRmoCenili ar yofila da ro-
anatkeC qvebs eZeben. magram qva forma, romelic galesil pirs gorc zeda paleoliTis samyaros
SemTxveviTac SeiZleba aitkiCos mogvagonebdes. Sesaxeb TavSi vnaxavT, imis dama-
sxva qvaze dartymiT an kldeze paleoanTropologebi anat- mtkicebeli masalac arsebobs,
CamogorebiT. imisaTvis, rom keCebze aSkarad gamoxatul `dar- rom am kontinentis pirveli
bunebrivad dazianebuli qvebi tymis moedans~ eZeben. `dartymis mkvidrni Tanamedrove adamianebi
adamianis mier damzadebuli moedani~ aris adgili, sadac ganx- iyvnen. magram albaT imitom, rom
iaraRisgan ganasxvavon, paleo- orcielda dartyma, romlis Sede- am gancxadebis avtori TviT liqi
anTropologebi sam damaxasi- gadac anatkeCis gulguladan iyo, mas seriozulad moekidnen.
aTebel niSans akvirdebian: (nukleusidan) amtvreva moxda. liqis TxovniT, Zeglis Sesaswav-
pirveli: iaraRi damzadebu- adamianis mier damzadebul anat- lad cnobili paleoanTropolo-
li unda iyos sworad SerCeuli keCebze `dartymis moedani~ xSir- gebis jgufi Seikriba, magram
qvisgan, romelic erTdroulad ad wina anatkeCis Camomtvrevis aRmoCnda, rom es qvebi bunebrivi
myaric unda iyos da atkeCis un- Sedegad Seqmnili adgilia. iseve, iyo da ara adamianis mier damza-
aric hqondes. fiqali SeiZleba rogorc ori mxridan atkeCvaa iS- debuli iaraRi.
aitkiCos, magram is myari da gam- viaTi bunebaSi, aseve iSviaTia at- qaliqo hilzis ambavi serio-
Zle ar aris da piriqiT, bevri keCis Sedegad datovebuli kvali zuli gafrTxilebaa amgvari Sec-
metamorfuli qva myaria, magram aSkarad gamoxatuli `dartymis domebis Tavidan asacileblad.
misi atkeCa SeuZlebelia imis moedniT~. rogor unda mivxvdeT, rom napov-
gamo, rom Zalian bevri bzari am niSnebis mixedviT, pa- ni masala qvis iaraRia? iaraRis
aqvs. qvis iaraRis umetesoba leoanTropologebi axerxeben fizikuri niSnebis garda, paleo-
damzadebulia obsidianis, kvar- bunebrivad atkeCili qvebis qvis anTropologebma is konteqstic
cis, kaJisa da fiqalisgan. iaraRisgan gamorCevas. magram unda gaiTvaliswinon, romelSic
meore: paleoanTropologe- zogjer maTac eSlebaT. erT- qvebi aRmoCnda. rodesac iaraRs
bi eZeben ormxrivi atkeCis niS- erTi yvelaze cnobili Secdoma pouloben iq, sadac hominidebis
nebs, romlebic mWreli iaraRis mouvida luis liqis, erT-erT kvali ar arsebobs an ar Cans qvis
damzadebisas Cndeba. bunebrivi pirvel paleoanTropologs, iaraRis gamoyenebis damadas-
procesebis gamo, qva SeiZleba romelmac adreuli hominidebis turebeli raime niSani iseve, ro-
cali mxridan aitkeCos, magram mier damzadebuli qvis iaraRis gorc qaliqi hilzis SemTxvevaSi
Zalian iSviaTad SeiZleba misi identifikacia SeZlo. man 1960- moxda, paleoanTropologebi
atkeCa moxdes ori sapirispiro iani wlebis bolos ganacxada, unda mixvdnen, rom maTi iq yofna
zedmetia.

adreuli hominidebis iaraRi devda, SemTxveviT ganamarxebul naSTebs miagno.


rogorc wina TavSi vTqviT, lui da meri liqi 1930-
dRemde napovni qvis iaraRi ZiriTadad aRmosav- iani wlebidan am xeobaSi adamianis adreuli evolu-
leT afrikaSia aRmoCenili da 2-naxevari mln. wlis ciis gasaRebs eZebdnen. lui liqi werda: “es adgili
win an kidev ufro adreuli periodiT TariRdeba. paleoanTropologis ocnebaa, radgan aq 300 futis
uZvelesi iaraRebi, romelTa ricxvi 3000 aRwevs, aR- siRrmeze yoveli fena dedamiwis istorias Seicavs,
moCnda gonaSi (eTiopia). maT Sorisaa rogorc Zalian rogorc uzarmazari fenovani namcxvari. am adgilas
mcire zomis, cerisxela, aseve muWis zomis qvis iara- uamravi ganamrxebuli naSTi da artefaqtia daculi,
Rebi anu nukleusebi. es iaraRebi erTi qvis meoreze romlebmac miuxedavad qanebis rRvevisa da eroziisa,
dartymiT iyo damzadebuli. am teqnikas dartymiTi Cvenamde moaRwia”.
(perkusiuli) atkeCva ewodeba. olduvais uZvelesi kulturuli masala (1 fena)
risTvis gamoiyeneboda adreuli qvis iaraRi da qveda pleistoceniT TariRdeba (1 mln. wlis win).
ras gveubneba adreuli hominidebis cxovrebis Ses- es artefaqtebi ZiriTadad nukleusebiTa da mWrel-
axeb? samwuxarod, adreul iaraRTan erTad aRmoCe- kideebiani anatkeC-lamelebiT aris warmodgenili.
nili masalis simwiris gamo, amaze msjeloba Znelia. zogadad masalaSi anatkeCebis raodenoba Warbobs,
sxvagvaradaa saqme tanzaniaSi mdebare olduvais xolo nukleusebSi _ e.w. saCexebisa. saCexebi iseTi
xeobaSi. aq aRmoCenili iaraRi da sxva masala mdi- nukleusebia, romlebsac cali mxridan anatkeCebi Ca-
dar kulturul informacias gvawvdis. olduvais moamtvries da saCexad iyenebdnen. sxva nukleusebs,
Zegli 1911 wels moulodnelad aRmoCnda: rodesac cali mxridan Camomtvrevis kvaliTa da Txeli pir-
germaneli entomologi am adgilebSi pepelas das- iT, saxokebi ewodeba. rodesac qvas anatkeCebi cali
114

mxridan aqvs Camotexili, mas `calferda~ iaraRi arqeologebi varaudoben, rom bevri adreuli
ewodeba, xolo Tu orive mxridan - `orferda~. miuxe- iaraRi xisa da Zvlisgan iyo damzadebuli da Cvenamde
davad imisa, rom qvis adreul iaraRSi `orferda~ ver moaRwia. Tanamedrove populaciebi miwidan fes-
iaraRi gvxvdeba, misi raodenoba imdenad didi ar vebisa da bolqvebis amosaTxrelad kvlav iyeneben
aris da arc iseTi maRali teqnikiTaa damuSavebuli, xis wawvetebul joxebs, xolo qvis anatkeCebi Zalian
rogorc ufro gvandeli periodis nimuSebi. iaraRis mosaxerxebelia xis gasaTlelad da misTvis Zalian
tips, romelic pirvel fenaSi da garkveuli raode- basri wvetis gasakeTeblad.
nobiT ufro gviandel, zeda fenebSic aris aRmoCe- sabrZolo iaraRad verc erT adreul iaraRs ver
nili, olduvauri ewodeba. (ix. sur. 7-2). ganvixilavT. nadirobisa da TavdacvisTvis hom-
inidebs sasrolad albaT xis isrebi, ketebi an dau-
adreuli hominidebis muSavebeli qvebi unda gamoeyenebinaT. olduvais
cxovrebis wesi gviandel fenebSi aRmoCenili iaraRis kompleqtebSi
mravali momrgvalebuli formis damuSavebuli qvaa
arqeologebi cdilobdnen, adreuli hominidebis dafiqsirebuli, romlebic albaT sasikvdilo sas-
cxovrebis wesSi olduvaisa da sxva Zeglebze mop- rol iaraRs warmoadgenda.
ovebuli masalis mixedviT garkveuliyvnen. maTi eqsperimentis saSualebiT SeiZleba warmovidgi-
daskvnebi emyareboda iaraRis daniSnulebis garkve- noT, risi gakeTeba iyo SesaZlebeli qvis iaraRis
vas, iaraRis cveTis adgilebze mikroskopuli dak- saSualebiT, magram ver davamtkicebT, sinamdvileSi
virvebis Sedegebsa da Zvlebze iaraRis kvalis Ses- risTvis iyenebdnen mas. sxva meTodebi, magaliTad
wavlas, agreTve _ im inventaris analizs, romelic iaraRis cveTis mikroskopuli analizi, met infor-
iaraRTan erTad iyo aRmoCenili. macias iZleva. adrindeli gamokvlevebis mixedviT
arqeologebi olduvaiSi aRmoCenili iaraRis fiqrobdnen, rom qvis iaraRze aRmoCenili mikros-
daniSnulebis dadgenas cdebis saSualebiT cdi- kopuli nakawrebi maTi sxvadasxvagvari gamoyenebis
lobdnen. anatkeCebi mravalferovani iyo. zogierTi Sedegi iyo. magaliTad, iaraRis piris paraleluri
maTgani cxovelis gasatyaveblad an dasanawevre- nakawrebi xerxvis msgavsi moZraobis dros Cndeba,
blad gamodgeboda, zogi _ joxebis gasaTlelad perpendikularuli ki _ gaTlisa da kawvris msgavsi
da wvetebis gasakeTeblad (xis isrebisTvis an miwis moZraobebis Sesrulebis dros. lorens kelim eqsper-
saTxrelad). qvis ufro didi zomis iaraRebi (saCexe- imentuli kvlevis dros Zlieri mikroskopis gamoy-
bi da saxokebi) totebis mosaCexad an nanadirevi enebiT sxvadasxva saxis “gaprialebis” kvali aRmoaCi-
cxovelebis magari saxsrebis gasaCexad hqondaT. isi- na. qvisa da xis iaraRis dasamuSaveblad gaprialebis
ni, vinc daamzada da scada aseTi iaraRis gamoyeneba, sxvadasxva meTodi gamoiyeneboda. turkanis tbis
imdenad gaocdnen anatkeCebis basri piriT, rom eWvi aRmosavleTiT mdebare erTi, erT-naxevari milioni
SeeparaT, gamoiyeneboda Tu ara iaraRad Tavad nuk- wlis winandel Zeglze aRmoCenili masalis Seswav-
leusebi. maTi azriT, nukleusebis umetesoba anatke- lis Semdeg qilim da misma kolegebma daaskvnes, rom
Cebis Camotexvis Semdeg darCenili sawarmoo narCe- zogierTi maTgani xorcis dasaWrelad, zogi – xis
nebi iyo. saCexad an saTlelad, zogi ki mcenareTa Reroebis
mosaWrelad gamoiyeneboda.

olduvais xeoba, tanzania. ganamarxe-


buli fenebis stratigrafia naTlad aris
gamokveTili. pirveli fena, sadac adreuli
adamianis kulturuli cxovrebis Sesaxeb
informacia aRmoCnda, xeobis fskerzea
moTavsebuli.
115

anTropologiuri pirvelwyaroebi
Simpanzeebis nadirobasTan dakavSirebuli qcevebi
da adamianTa evolucia
primatebisaTvis miZRvnil ratom gaxda xorci Cveni wina- aris cnobili 2-naxevari mil-
TavSi aRvniSneT, rom mxolod prebis kvebis racionis umniS- ioni wlis win da kidev ufro
adamianebi ar warmoadgenen xor- vnelovanesi nawili. fizikuri adre mcxovrebi hominidebis
cis mWameli primatebs: xorcs anTropologebi da arqeolo- sakvebisa da im rolis Sesaxeb,
Simpanzeebic Wamen da nadiroben gebi am kiTxvaze pasuxis gasace- romelsac maT kvebaSi xorci
kidec. qreg stanfordma Cveu- mad sxvadasxva meTods iyeneben. asrulebda. CvenTvis cnobi-
lebrivi Simpanzeebis nadiro- ganamarxebul masalasTan er- lia, rom uadresma gamarTulad
basTan dakavSirebuli qcevebis Tad qvis primitiuli iaraRis mosiarule (bipeduri) hom-
Sesaswavlad maT garemoSi mra- aRmoCena gvafiqrebinebs, rom inidebma, romelTac amJamad
vali weli gaatara, ris Semdegac 2-naxevari milioni wlis win avstralopiTekinebs uwodeben,
darwmunebulia, rom miRebulma hominidebi qvis iaraRs didi evolucia 5 mln. wlis win af-
gamocdilebam adamianis evolu- cxovelebis (romlebic mokles rikaSi ganicades da im droze
ciis Sesaxeb gansakuTrebuli an romelTa leSic ipoves), xor- cota ufro adre SimpanzeebTan
warmodgena Seuqmna. Simpanzee- cis Zvlebisgan asaWrelad iy- saziaro winapari hyavdaT. Ta-
bi gancalkevebiT nadiroben enebdnen. Seiswavles evropasa namedrove adamianebsa da Sim-
da amas garkveuli gegmiTa da da sxva adgilebSi SedarebiT panzeebs dnm-is Tanmimdevroba
koordinaciiT akeTebdnen. msx- naklebi xnis win mcxovrebi ada- 98.5% saerTo aqvT, ris gamoc,
verplis mokvlis Semdeg xSirad mianebisa (rac arqeologiuri isini cxovelTa sxva jiSebze
xorcis ganawileba xdeba. sten- Zeglebis Seswavlis safuZvelze metad enaTesavebian erTmaneTs.
fordi amtkicebs, rom qcevis xdeboda) da agreTve Taname- amdenad, Simpanzeebis nadiro-
aseTi niSnebi naTels hfens Cve- drove SemgroveblobiT daka- basTan dakavSirebuli qcev-
ni uZvelesi winaprebis qcevas vebuli Tanamedrove xalxebis ebisa da ekologiis Seswavla
im periodSi, rodesac maT nadi- (e.w. monadire-Semgroveblebis) saSualebas gvaZlevs, bevri ram
roba daiwyes. mier xorcis mopovebisa da da- gavigoT adreuli hominidebis
“adamianTa evoluciis ori muSavebis meTodebi. qcevisa da ekologiis Sesaxeb.
umTavresi kiTxvaa: rodis da CvenTvis Zalian cota ram

1950-1960-ian wlebSi olduvais xeobaSi sxvadasx- inidebis xorcis mopovebis mTavari wyaro ara nadiro-
va iaraRTan erTad, cxovelTa mravali saxeobis ba, aramed leSis Segroveba iyo. Zvalze arsebul qvis
damtvreuli Zvlebisa da kbilebis arseboba dadas- iaraRis naWdevebs, Cveulebriv (magram ara yovelT-
turdaA. mravali wlis win eWvi aravis epareboda ima- vis), zemodan xorcis mWameli cxovelebis kbilebis
Si, rom hominidebi monadireebi iyvnen, xolo sxva kvalic emCneodAa. es gvafiqrebinebs, rom hominide-
cxovelebi _ maTi nadavli. magram rogorc ukve bi xSirad arahominidi mtacebeli cxovelebis mier
aRvniSneT, (TavSi _ “rogor vpoulobT warsuls”), mokluli da nawilobriv SeWmuli cxovelebis xorcs
arqeologebma es mosazreba unda gadasinjon ti- agrovebdnen. Tumca im faqtma, rom Zvlebze iara-
ponomiis gaTvaliswinebiT, romelic ConCxis Zvlebis RiT miyenebuli naWdevebi iyo gakeTebuli, Sipmans
kompleqtebSi cvlilebebisa da rRvevis gamomwvev afiqrebina, rom hominidebi zogjer nadirobdnen
procesebs Seiswavlis. ase magaliTad, wylis nakads kidec. meore mxriv, es SeiZleba imasac niSnavda, rom
SeuZlia erTad miyaros Zvlebic da artefaqtebic, hominidebi leSs agrovebdnen manam, sanam mtaceblebi
rac albaT olduvais xeobaSi 1,8 milioni wlis win maTi msxverplis xelSi Cagdebas moaxerxebdnen.
xdeboda (im adgils, sadac axla xeobaa, adre tbis olduvaiSi aRmoCenili artefaqtebi da cxovel-
napiri esazRvreboda). garda amisa, iseT cxovelebs, Ta narCenebi pirveli fenidan da meore fenis qveda
rogoricaa afTari, hominidebis sxva sadgomebSic nawilidan am adgilebSi mcxovrebi hominidebis ES-
SeeZloT cxovelebis ConCxebis gadatana. tiponomia esaxeb sxva informaciasac gvawvdis. pirvelia is, rom
arqeologebisgan yvela im SemTxvevis gaTvaliswine- rogorc Cans, hominidebi wlis ganmavlobaSi adgils
bas moiTxovs, romelsac sxvadasxva sagnis erTad Se- icvlidnen xolme. sxvadasxva cxovelis Zvlebis ana-
grovebis gamowveva SeeZlo. lizis Sedegebidan gamomdinare, axlandeli oldu-
TiTqmis eWvs gareSea, rom ukve 2 mln. wlis win vais xeobis Zeglebis umetesoba, rogorc Cans, hom-
hominidebi cxovelTa ConCxs xorcis mosaSoreblad inidebis mier mxolod mSral sezonSi gamoiyeneboda.
anawevrebdnen. mikroskopulma analizebma gamoav- meore, miuxedavad imisa, adreuli hominidebi leSis
lina, rom cxovelTa Zvlebze aRmoCenili naWdevebi Semgroveblebi iyvnen Tu monadireebi, isini mra-
qvis anatkeCebis kvalia. mikroskopulma analizma vali saxeobis cxovelebiT ikvebebodnen. marTalia,
aseve daadastura qvis iaraRis gamoyeneba xorcis da- Zvlebis umetesoba saSualo zomis antilopebsa da
muSavebaSi. jer zustad cnobili ar aris olduvais gareul Rorebs ekuTvnoda, magram savaraudoa, rom
xeobis hominidebi xorcs nadirobiT moipovebdnen, isini iseTi didi zomis cxovelebsac Wamdnen, rog-
Tu mxolod leSs (mtaceblebis mier moklul cxove- orebic iyvnen spiloebi da Jirafebi. aSkaraa, oldu-
lebs) iyenebdnen. vais hominidebi leSsac agrovebdnen da nadirobdnen
pat Sipmanma olduvais xeobaSi aRmoCenil Zvlebze kidec, magram jer danamdvilebiT ar aris cnobili,
arsebuli naWdevebis Seswavlis Semdeg daaskvna, rom Tu ramdenad mniSvnelovani adgili ekava xorcs maTi
2-1.7 milioni wlis win im adgilebSi mcxovrebi hom- kvebis racionSi.
116

Semxebi Semxebi
zedapiri wertili

gulis gare
zedapiri

1 1
1 2
fena
2
basri fena
1 2

olduvais qvis culis aslis gamoyeneba Zvlidan noyieri Zvlis


1 tvinis gamosaRebad. Zalian mcire raodenobis cxovelebs aqvT
imdenad Zlieri ybebi, rom didi ZuZumwovrebis Zvlebi daamtvrion.
2 qvis iaraRi ki amis saSualebas iZleva.A
3
3 3

3 4
Zleboda gamxdariyo bunebrivi procesebi, magali-
Tad, wriulad amosuli xeebi, romlebic meri liqim
sacxovrebel adgilad CaTvala.A damamtkicebeli
sabuTis arsebobis gareSe, rom namdvilad adreulma
hominidebma aaSenes es konstruqciebi, darwmunebiT
veravin ityvis, rom isini namdvilad Senobebia.
1 2 3 saxlebis saZirkvlebis garda, ra SeiZleboda yofil-
fenebi
iyo es Zeglebi? zogi arqeologi ukve fiqrobs, rom
suraTi 7-2 am adgilebSi adreuli hominidebi xorcs mxolod
martivi saCexi da misi anatkeCebi olduvaid- amuSavebdnen da aq ar cxovrobdnen. Tu asea, ratom
an. ubrundebodnen isini erTsa da imave adgils? riCard
potsi erT SesaZlo mizezs asaxelebs: hominidebi
qvis iaraRs da iaraRis dasamzadebel qvebs garkveul
ar arsebobs saerTo azri olduvais xeobis im adgilas malavdnen, raTa gaeadvilebinaT sakvebis
Zeglebis Sesaxeb, romlebic qvis iaraRisa da Zvlebis Segrovebisa da damuSavebis procesi.
mniSvnelovan raodenobas Seicavs. 1970-ian wlebSi momavali kvleva-Zieba adreuli hominidebis
fiqrobdnen, rom es adgilebi im saxlebis saZirkvels cxovrebis Sesaxeb albaT met informacias mogvcems.
warmoadgendnen, sadac hominidebs (albaT, ufro mam- hqondaT Tu ara maT sacxovreblebi, Tu sakvebis mo-
rebs) xorci sxvebisTvis gasanawileblad mihqondaT sapoveblad erTi adgilidan meoreze gadadiodnen?
(rogorc Cans, mdedrebisa da bavSvebisaTvis). marT- rogor icavdnen Tavs mtaceblebisgan? maT jer ar
lac, meri liqim aRmoaCina ori adgili, sadac misi icodnen mtaceblebisgan Tavis dasacavad cecxlis
azriT, adreul hominidebs martivi nagebobebi hqon- gamoyeneba.A iqneb dasaZineblad xeebze adiodnen?
daT aSenebuli (ix. sur. 7-3). erTi maTgani ubralo,
qvis wres warmoadgenda, romelic liqis varaudiT,
buCqebisgan gakeTebuli, qarisgan damcavi patara qvis iaraRi da kultura
nagebobis saZirkveli iyo; meore ki mWidrod dayrili
qvis natexebiT Semofargluli wris formis sivrce miuxedavad imisa, Tu rogori pasuxebi gaecema am
gaxldaT, romelsac gars ertya sxva Semofargluli kiTxvebs, damuSavebuli qvis iaraRis arseboba ukve
sivrce. meri liqi varaudobda, es meore sivrce xSiri imis maCvenebelia, rom adreul hominidebSi kultu-
bardebisgan iyo gakeTebuli, mtaceblebisgan Tavis ris Canasaxebi arsebobdaA. arqeologebi Tvlian, rom
dasacavad. daaxloebiT aseTi saSualebiT icaven iseTi kanonzomiereba qcevaSi, rogoricaa iaraRis
Tavs im regionSi mcxovrebi Tanamedrove mwyemsebic. damzadebis garkveuli wesi, romelsac iziarebs da
magram arqeologebi ramdenime mizezis gamo ar eTanx- swavlobs individebis garkveuli jgufi, kulturu-
mebian azrs, rom es Zeglebi sacxovrebel bazebs war- li qcevis niSaniaA. iaraRis damzadeba ar gulisxmobs,
moadgendnen. erTia, rom xorcis mWameli sxvadasxva rom adreuli adamianebis kultura dRevandeli ada-
cxoveli aseT Zeglebs xSirad stumrobda, ris gamoc, mianebis rTuli kulturis msgavsi iyo. Simpanzeebs
xorciani ZvlebiT garSemortymul adgilas hom- aqvT iaraRis gamoyenebisa da damzadebis Cvevebi,
inidebi mSvidad ver icxovrebdnen; meore mizezi is romlebic rogorc Cans, naswavlia, magram kul-
aris, rom am Zeglebze aRmoCenili cxovelTa naSTebi turuli qcevebis TvalsazrisiT maTi ganviTareba
yovelTvis bolomde danawevrebuli da damuSave- CamorCebaA.
buli ar iyo. aq rom hominidebis sacxovrebeli ba- kerZod, ra ganasxvavebs adamianTa kulturas
zebi yofiliyo, xorci ufro ukeTesad iqneboda da- cxovelTa qcevebisgan? anTropologebi ukve sauku-
muSavebuli da ConCxebi danawevrebuli. mesame, qvisa neze metia, rac am sakiTxs Seiswavlian, magram SeTanx-
da kldis natexebis wriuli ganlagebis mizezi Sei- mebas aqamde ver miaRwies. erTi ram aSkaraa: kultura
117

suraTi 7-3 olduvais `qoxi~.

olduvais xeobaSi aRmoCenili qvebisa da Zvlebisgan gakeTebuli rkali, romelic meri liqim uZvelesi qoxis
naSTebad CaTvala.A

ara ganyenebuli cneba, aramed urTierTdamokide- yvelaze mniSvnelovani procesiAa.


buli procesebis erTobliobaaA. romeli procesebi kulturis mesame, umTavresi procesia cvlile-
qmnian kulturas? ganvixiloT ramdenime maTgani: baA. kulturaTa cvlileba mudmivad xdeba imis gamo,
pirvel rigSi aRvniSnavT, rom kultura SeiZle- rom viTardeba da vrceldeba adaptaciis axali, sa-
ba iyos rogorc naswavli, ise gaziarebuli. es aris sargeblo formebi. magram anTropologebi imasac
ZiriTadi gansxvaveba kulturasa da cxovelTa qcev- xedaven, rom rodesac axali qcevebi an ideebi Cnde-
ebis danarCen formaTa umetesobas Soris. kultura ba, isini manamde arsebuls uerTdebian. amdenad, esa
ara Tandayolili, aramed naswavli qcevebis erTo- Tu is cvlileba Cndeba maSin, rodesac axali ideebi
bliobaa, romlebsac individebi cxovrebis ganmav- ukve arsebulTan winaaRmdegobaSiaA. magaliTad, ad-
lobaSi iZenen Camoyalibebisa da sxva individebTan reuli adamianebis jgufs ar SeuZlia erTdroulad
urTierTobis procesSi. am SemTxvevaSi urTierTo- Wamos leSi da Tan akrZalos iseTi cxovelis xorcis
bas gansakuTrebuli mniSveneloba aqvs, radgan kul- Wama, romelic Tavad ar mouklavs. amgvari situaciis
turuli qcevebis swavla ZiriTadad sxvebTan urT- dros iqmneba garkveuli winaaRmdegoba da saWiroa
ierTobiT, ganaTlebis miRebiTa da gamocdilebis raRacis SecvlaA. winaaRmdegoba axal, metad sasarge-
gaziarebiT xdebaA. amdenad, kultura aris social- blo qcevebsa da arsebul, magram naklebad sasarge-
uri da ara individualurad Tandayolili procesi, blo qcevebs Soris aris swored is mamoZravebeli
is qcevis garda, moicavs damokidebulebebs, faseu- Zala, romelic iwvevs kulturis swraf cvlilebas.
lobebsa da idealebs. kulturis koncefciis Sesaxeb ufro mets imave sax-
meore, kultura zogadad adapturiaA. es niSnavs, elwodebis Tavidan SeityobT.
rom misi Semadgeneli rogorc naswavli, ise gazi- aSkaraa, rom adreuli hominidebi, sxva primatebis
arebuli qcevebis umetesoba imitom ganviTarda da msgavsad, komunikabeluri arsebebi iyvnen. arqeolo-
gavrcelda, rom adamianebis gansazRvrul jgufs ar- giuri masalidan isic aSkarad Cans, rom isini regu-
sebul garemoSi gadarCenaSi uwyobda xels. amgvarad, larulad iyenebdnen qvis iaraRs. qvis iaraRi Cndeba
kulturul qcevebs SeiZleba iseve Seuwyos xeli rogorc calke, ise cxovelTa ZvlebTan da adamianis
bunebrivma gadarCevam, rogorc genebs. imis Sesaxeb, saqmianobis amsaxvel narCen sxva masalasTan. amas-
Tu ramdenad warmoadgens adamianis kultura bune- Tanave, rogorc ukve aRvniSneT, amgvari narCenebi,
brivi gadarCevis Sedegs, bevrs kamaToben, magram Za- SesaZloa, maTi banakebi an TavSesafrebic yofiliyo.
lze cota anTropologi YTu ityvis, rom kultura saxlis magvari nagebobebi SeiZleba adreuli hom-
adamianis adaptaciis mTavari aspeqti ar aris. kul- inidebis kulturis nawils Seadgendes.
turis mTavari ganmasxvavebeli niSani sxva cxovelTa calkeul adgilebSi aRmoCenilia cxovelebis
qceviTi sistemebisgan aris is, rom imis gamo, rom Zvlebisa da iaraRis didi raodenoba, rac aseT
kultura naswavli da gaziarebulia da ara Tandayo- adgilebSi individTa jgufebis xangrZlivi drois
lili, adamianebs SedarebiT advilad SeuZliaT axali gatarebaze miuTiTebs. amgvar situaciaSi safiqre-
qcevebis swrafad swavla, ganviTareba da cvalebad belia, rom sakvebis erTmaneTisTvis ganawilebac
garemosTan SeguebaA. amgvarad, adaptacia kulturis xdebodaA. damajerebeli ar iqneboda azri, rom in-
118

dividebs saerTo Sekrebis adgilze sakvebi mxolod li da xmauriani bavSvi nadirobis dros xels SeuSli-
TavisTvis mietanaT. logikidan gamomdinare, erT- daT. imis gamo, rom mamrebs (da albaT mdedrebsac,
maneTis axlo monaTesave individebi, magaliTad, romlebsac Svilebi ar hyavdaT), saxlidan Sors was-
mSoblebi, Svilebi da da-Zmebi, erTmaneTs ufro vlis meti SesaZlebloba hqondaT, albaT leSis Seg-
gaunawilebdnen sakvebs, vidre ufro Soreul naTe- rovebasa da nadirobasac swored isini SeZlebdnen.
savebs. am azris damamtkicebelia isic, rom Simpan- patara bavSvebiani dedebi ki albaT Semgroveblobas
zeebs Soris sakvebis ganawileba yovelTvis axlo (mcenareebs agrovebdnen) eweodnen sacxovrebel ba-
naTesavebs Soris xdebAa. amgvarad, adgilebi, sadac zebTan an adgilebTan axlomdebare midamoebSi.
adreuli hominidebis socialuri aqtivobis kvals sacxovrebeli bazebis an sacxovrebeli adgilebis
vpoulobT, SeiZleba ojaxuri jgufebis arsebobas Seqmnam homo-ebSi sakvebis ganawilebis SesaZlebloba
amtkicebdnen. rogor xdeboda socialuri qcevis gazardAa. radgan mcirewlovani bavSvebis dedebi
aseTi sistemis - axlo naTesavebis Sekrebebis, das- iZulebulebi iyvnen, axlomdebare adgilebSi Sem-
venebisa da sakvebis ganawilebis evolucia? ganvixi- groveblobiT Semofargluliyvnen, erTaderTi gamo-
loT erTi modeli. savali maTTvis aucilebeli sakvebis misawodeblad
Soridan motanili sakvebis ganawileba iyo. visTvis
kulturis evoluciis modeli SeiZleboda sakvebi gaenawilebinaT? ra Tqma unda,
axlo naTesavebisTvis. maTTvis sakvebis ganawileba
adreuli homo-s tvinis moculoba samjer aRe- imas niSnavda, rom maTi naSieri gadarCeboda, raTa
mateboda avstralopiTekinebisas. rogorc Semd- STamomavloba gagrZelebuliyo. amgvarad, Tu ad-
gomSi, hominidebis evoluciis mimarTulebebisadmi reul homo-s sacxovrebeli bazebi da ojaxebi hqon-
miZRvnil TavSi ganvixilavT, tvinis moculobis zr- daT, swored es unda gamxdariyo im naswavli da ga-
dis erT-erT SesaZlo Sedegi naklebad momwifebuli ziarebuli qcevebis ganviTarebis sawyisi, romelsac
bavSvebis dabadeba iyo. aseTi bavSvebis arseboba kultura ewodebaA.
nawilobriv xsnis maTi sxvebze damokidebulebis pe- simarTle rom vTqvaT, es “zRaparia”, romlis
riodis gaxangrZlivebasac. sxva cxovelebTan Sedar- simarTlesac verasodes davamtkicebT. Tumca, es
ebiT Cven ara mxolod Cveni cxovrebis umetes nawils, zRapari arqeologiur masalas SeesabamebaA. sxvadasx-
aramed Cveni absoluturi drois umetes nawils va modelis qvis iaraRi mxolod adreuli homo-s
damokidebul mdgomareobaSi vatarebT. bavSvTa xan- gamoCenasTan erTad CndebaA. amave dros iwyeba hom-
grZliv damokidebul mdgomareobas udidesi mniS- inidebis anatomiuri evoluciis ramdenime mimar-
vneloba hqonda adamianis evoluciaSi. Teodosius Tuleba, rac garkveuli modelebis qvis iaraRis
dobJanskis mixedviT: damzadebasa da gamoyenebaSi aisaxeba: tvinis mocu-
“swored ususuroba da mSoblebsa da sxva pire- lobis zrda, mdedrebis menjis formis cvlileba
bze damokidebuleba uwyobs xels komunikabeluro- imgvarad, rom ufro didTaviani bavSvi moTavsdes da
bisa da swavlis process, romelzec mTlianad aris kbilebis, saxisa da ybebis zomis SemcirebaA.
damokidebuli kulturis gadacemaA. Ees, albaT, adami-
anis zrdis modelis umniSvnelovanesi upiratesobaa hominidebis evoluciis
evoluciis procesSi”. mimarTulebebi
adre Tvlidnen, rom avstralopiTekinebsac
damokidebulebis iseTive xangrZlivi periodi hqon-
tvinis moculobis zrda
daT, rogoric Tanamedrove adamianebs, magram maTi
kbilebis ganviTarebis mixedviT Tu vimsjelebT, avs-
avstralopiTekinebs SedarebiT mcire moculo-
tralopiTekinebi adamianis msgavsi maimunebis gan-
bis Tavis qala aqvT: daaxloebiT, 380-530 sm3, rac
viTarebis modelTan ufro axlos idgnen. amgvarad,
didad ar aRemateba Simpanzeebisas. 2.3 mln. wlis win,
momwifebis gaxangrZlivebuli periodi SedarebiT
daaxloebiT im dros, rodesac sxvadasxva modelis
ufro axalia, magram ramdenad axali, jer ver vity-
qvis iaraRi pirvelad gamoCnda, zog hominidSi tvi-
viT.
nis moculobis zrda SeimCnevAa. am hominidebis anu
marTalia, miwis saTxrelad, Tavdacvis an leSis
adreuli homo-s Tavis qlis moculoba saSualod
dasamuSaveblad iaraRis gamoyenebam bipedalizmis
630-640 sm3-is toli iyo, rac Tanamedrove adamianis
ganviTarebas Seuwyo xeli, magram srulma bipedal-
Tavis qalis moculobis 50%-s udris (daaxloebiT
izmma Tavis mxriv, iaraRis damzadebis ukeTesi sa-
1,300sm3). (ix. sur. 7-4). Cveni gvaris ufro gviandeli
Sualeba da aqedan gamomdinare, sakvebis mopovebis
warmomadgenelis, homo ereqtusis, romelic pirve-
efeqturoba gazardaA. rogorc ukve vnaxeT, arsebobs
lad daaxloebiT, 1,8 mln. wlis win gamoCnda, Tavis
arqeologiuri masala imisa, rom adreuli hominide-
qalis moculoba 895-1,040 sm3 iyo, rac Tanamedrove
bi leSs agrovebdnen da SeiZleba nadirobdnen kidec
adamianis Tavis qalis moculobis 70%-s udris.
ukve adreuli pliocenis periodSi. marTlac, arse-
avstralopiTekinebi mcire zomisani iyvnen, ro-
bobs imis damamtkicebeli sakmao masala, rom adreu-
gorc adreuli (homo–ebi), amitom fiqroben, rom
li hominidebi xocavdnen da albaT Wamdnen sakmaod
tvinis moculobis aseTi zrda albaT gviandeli
did cxovelebs daaxloebiT 2 milioni wlis win.
hominidebis sxeulis ufro didi zomis Sedegi unda
roca ar unda daewyoT hominidebs leSis Seg-
yofiliyo. Tu sxeulis zomas gaviTvaliswinebT, da-
roveba da regularuli nadiroba, leSis Sesagrove-
vinaxavT, rom 2 milioni wlis ganmavlobaSi tvinis
blad maT sakmaod Sors uxdebodaT wasvlaA. adreuli
ara mxolod absoluturma, aramed SefardebiTma
homo-s jgufebSi Cvilobisa da bavSvobis xangrZliv-
zomamac mkveTrad moimatAa. bolo 2 mln. wlis man-
ma periodma albaT, pirveli sacxovreblebis Seqmna
Zilze hominidebis tvinis SefardebiTi zoma orjer,
daaCqaraA. mSobiarobisa da dabadebuli bavSvis mov-
absoluturi zoma ki samjer gaizardaA.
lis dros axlad namSobiarebi dedebisTvis Zneli
ra garemoebam Seuwyo tvinis moculobis zrdas
da SeuZlebelic ki iqneboda Sor gzaze sanadirod
xeli? rogorc adre aRvniSneT, mravali anTropolo-
wasvlAa. ra Tqma unda, SeiZleboda bavSvis zurgze
gis azriT, amgvari zrda 2,5 mln. wlis win qvis iaraRis
Camokideba, magram es, garda imisa, rom saxifaTo iyo,
damzadebis dawyebasTanaa dakavSirebuli. am Teor-
arc Tu ise mosaxerxebeli iqneboda, radgan Wirveu-
119

ias Semdegnairad asabuTeben: qvis iaraRis damzadeba fardebiT, Zalian didi zomisaa albaT imis gamo, rom
mniSvnelovani iyo Cveni winaprebis gadarCenisaTvis, maTi sakvebi ZiriTadad maRal xeebze izrdeboda da
ris gamoc, bunebrivma gadarCevam didi moculobis patara kurkebis, Txilisa da bolqvebisagan Sedgebo-
tvinis mqone individebi gamoarCia, radgan maT hqon- dAa.
daT iaraRis ukeT damzadebisaTvis Sesaferisi ro- avstralopiTekinebs hqondaT ybis sqeli Zvlebi,
gorc fizikuri, ise gonebrivi monacemebi. am Sexed- rac ReWvasTan unda yofiliyo dakavSirebuli. maT
ulebis Tanaxmad, tvinis moculobis zrda da ufro didi saxeebi hqondaT, romelTa Tvalebis qvemoT
rTuli iaraRis damzadeba erTdroulad xdebodAa. mdebare nawili win iyo wamoweuli. Homo-s sxvadasx-
anTropologTa sxva jgufis azriT, tvinis zrdisT- va formebze dakvirvebisas vxedavT, rom aRiniSneba
vis SeiZleba sul sxva faqtorebs Seewyo xeli, mag- saxis zomis, saReWi kbilebisa da ybebis zomis Semci-
aliTad oms, nadirobas, sicocxlis gaxangrZlive- reba (ix. sur. 7-5). rogorc Cans, bunebrivi gadarCevis
basa da enas. romel faqtorebsac unda SeewyoT xeli midrekileba didi da Zlieri saReWi aparatis mimarT
tvinis moculobis zrdisTvis, maT xeli kulturuli SeneldaA. amis erT-erTi mizezi SeiZleba iyos is, rom
SesaZleblobebis zrdasac Seuwyes. amgvarad biped- Homo-s gvaris wevrebma ufro advilad dasaReWi
alizmTan erTad, tvinis moculobis zrda erTgvar sakvebis gamoyeneba daiwyes. amgvari sakvebi albaT
wyalgamyofs warmoadgens adamianis evoluciaSi. Seicavda fesvebs, xilsa da xorcs. rogorc mogvi-
(zogierTi im fiziologiuri problemis gasacnobad, anebiT vnaxavT, Tavisi roli albaT iaraRisa da ce-
romelic tvinis moculobis gafarToebisaTvis unda cxlis gamoyenebamac Seasrula.A
daZleuliyo, ix. CarCo “tvini da sisxli”). rodesac sakvebi cecxlze mzaddeboda da ad-
hominidebis tvinis moculobis zrdasTan erTad, vili dasaReWi iyo. calkeuli adamianebi (individe-
bunebrivma gadarCevam xeli Seuwyo mdedrebis men- bi), romelTac ufro patara saxe, kbilebi da ybebi
jis gafarToebas ufro didTaviani nayofis mosaT- hqondaT, wamgebian mdgomareobaSi aRar iqnebodnen
avseblad. magram albaT unda yofiliyo mdedrebis da amitom, saxis, saReWi kbilebisa da ybebis zomac
menjis gafarToebis garkveuli zRvari, raTa imave droTa ganmavlobaSi Semcirdeboda.
dros bipedalizmis adaptaciac momxdariyo. raRac meore mxriv, arsebobs eWvi, rom adamianisaTvis
gamosavali unda gamoZebniliyo da gamoiZebna kidec. damaxasiaTebeli sxva Strixebi mas Semdeg ganviTar-
es aris axalSobilis drekadi Tavis qala, romlis Zv- da, rac tvinis moculobam zrda daiwyo, anu homo-s
lebic mSobiarobis dros erTmaneTze gadadis. imis gvaris evoluciis periodSi.
gamo, rom Tavis qalis Zvlebi mSobiarobamde rbilia, riT SeiZleba imis dasabuTeba, rom cvlilebebi
axalSobils, romelsac SedarebiT didi moculo- garegnobasa da qcevaSi, romlebzec visaubreT, homo-
bis tvini aqvs, SeuZlia gamoetios dedis menjidan. s gvarSi mimdinare evoluciis periodSi moxda? axla
adamianebi ganviTarebis SedarebiT adreul etapze ganvixilavT homo-s ganamarxebul Zvlebs da vnaxavT,
ibadebian da mravali wlis ganmavlobaSi arian Tu rogor ukavSirdebian isini tvinis moculobis
damokidebulni mSoblebze. rogorc ukve aRvniSneT, zrdas da saxis, ybebisa da kbilebis zomis Semcire-
es xangrZlivi periodi kulturis evoluciis mniS- bas.
vnelovani faqtoriaA.
Eevoluciis sxva niSnebi
saxis, kbilebisa da ybebis
zomis Semcireba erTi, TvalsaCino namarxi, romelzec Semdgom TavSi
vimsjelebT, vnaxavT hominidebSi tvinis zomis,
kbilebisa da ybebis cvlilebas. Hhominidebis evo-
tvinis moculobis zrdis msgavsad, hominidebis
luciaSi sxva cvlilebebi ar SeiZleba daTariRdes
evoluciaSi mniSvnelovani cvlilebebi saxis,
konkretuli droiT gansakuTrebiT ki _ hominideb-
kbilebisa da ybebis mxriv 2 milioni wlis winandel
Si. magaliTisTvis, Cven viciT, rom Tanamedrove
periodamde ar aRiniSnebodaA. yvela avstralopiTe-
kinis saReWi kbilebi _ maTi sxeulis zomasTan Se-

Australopithecus africus Homo erectus Homo sapiens


440 cc 1,000 cc 1, 300+ cc

A suraTi 7-4 Australopithekus afrikanus, Homo ereqtus da Homo sapiens Tavis qalebis daaxloebiTi moculobebis Sedareba, saidanac Cans
hominidebis evoluciaSi tvinis moculobis zrdis tendencia.
120

adamianebi sxva gadarCenil primatebTan SedarebiT


ubewvoebi arian. Mmagram Cven ar viciT, rodis gax-
dnen hominidebi ubewvoebi, radgan namarxi Zvlebi
ar iZlevian informacias, iyvnen Tu ara maTi mflo-
belebi Tmianni. sxva mxriv, Cven gvaqvs adamianis
ganviTarebis sxva mravali niSani mas Semdeg, rac
Homo-s gvaris evoluciaSi tvinma Semcireba daiwyo.
aris es TvalsaCino fizikuri da qceviTi cvlile-
bebi Homo-s gvarSi? Cven ganvixilavT Homo-s adreul
namarxebs da imas, rogor arian asini dakavSirebuli
tvinis gafarTovebasa da saxis, ybebisa da kbilebis
SemcirebasTan.

adreuli homo
hominidebi, romelTa tvinis rogorc absolu-
turi, ise SefardebiTi zoma avstralopiTekinebisas
aRemateboda, daaxloebiT 2.3 mln. wlis win gaCnd-
nen. es hominidebi, romlebic Cvens anu homo-s gvars
miekuTvnebian, or saxeobad iyofian: Homo habilis da
Homo rudolfensis. orive maTgani umTavresad keniisa
da tanzaniis dasavleTiT aris aRmoCenili, magram
maTi kvali aRmosavleT da samxreT afrikis sxva nawi-
lebSic, kerZod, eTiopiaSi, omos auzsa da samxreT
afrikaSi, sterkfonteinis gamoqvabulSic aRmoCnda.
orive saxeoba imave adgilas da imave dros cxov-
robda, rodesac Australopithecus boisei; metic, SeiZleba
Homo habilis /rudolfensis (ER 1470), romelic riCard liqim 1972
mogvianebiT Homo erectus-is drosac ecxovra.
wels aRmoaCina. yuradReba miaqcieT mis maRal Sublsa da did
rogorc Cans, homo habilis am or saxeobaze adre
Tavis qalas.
arsebobda, daaxloebiT 2.3 mln. wlis win. avstralo-
piTecinebTan SedarebiT, mas bevrad ufro didi
moculobis tvini, daaxloebiT 630-640 sm3, Semcire-
buli zomis saReWi da saWreli kbilebi hqonda.A misi habilis nawilobriv mainc xeze cxovrobdAa. dasaSvebia,
ConCxis danarCeni nawilebi avstralopiTekinebis rom isini, avstralopiTekinebis msgavsad, sqeso-
msgavsi iyo, Zlieri xelebisa da SedarebiT grZeli brivad dimorfulebi iyvnen, radgan individebi erT-
mklavebis CaTvliT, rac gvafiqrebinebs, rom Homo maneTisgan zomiT Zalze gansxvavdebodnen.

A. africanus H. habilis

430-520 cc tvini 600-800 cc tvini

metad rkalovani naklebad rkalovani


konstruqcia konstruqcia

ukana patara kbilebi


wina kbilebis msgavsia
ukana didi kbilebi
wina kbilebis msgavsia

qalas sqeli Zvali


qalas Txeli Zvali

didi saxe ukavSirdeba patara saxe ukavSirdeba


qalas qalas

A suraTi 7-5 A. africanus-isa da H. habilis-is Sedareba


121

Tanamedrove gamokvlevebi da problemebi


tvini da sisxli
adamianis tvini sxeulis sacrisebri vena
yvelaze rTuli da yvelaze emisaruli vena
saTuTi nawilia. normaluri meningealuri vena
qalas vena
funqcionirebisaTvis, tvins tvini
mudmivad unda miewodebodes
Jangbadi da Saqari, rac didi ra-
odenobis sisxls moiTxovs. gar-
da amisa, tvini warmoqmnis siT- qala
bos, Tanac Zalze mgrZnobiarea venuri
temperaturuli cvlilebebis sinusi
mimarT; temperaturis ramden-
ime gradusiT awevam SeiZleba
tvinis dazianeba gamoiwvios.
paleoanTropolog din falkis
mixedviT, es ori moTxovna –
sisxliT momarageba da temper-
aturis kontroli _ tvinTan gare iugularuli vena
mWidrod aris dakavSirebuli. Sida iugularuli vena
falkma adamianis tvinis evolu-
Sida saZile arteria
cia endokastebis gamoyenebiT
Seiswavla; kerZod, man Seiswavla
gare saZile arteria
is sisxlZarRvebi, romlebsac
sisxli tvinTan mihqondaT da
tvinidan ukan abrunebdnen. (ix. lis gamarTul mdgomareobaSi ba sisxls tvinidan gamosvlaSi,
am CarCosTan darTuli suraTi). yofnisas. adreul Homo-s tvinis aramed tvinis gasagrileblad
es sisxlZarRvebi endokastebze moTxovnilebebis zrdasTan er- “radiatoris” rolsac asrulebs.
ornairad Canan: iseve, rogorc Tad, saWiro gaxda sisxlis mimo- mecnieris azriT, es patara sisx-
tvinis sxva nawilebi, isinic qcevis ufro efeqturi sistemis lZarRvebi saxisa da skalpis gav-
toveben anabeWds Tavis qalis ganviTareba. lisas gagrilebul sisxls tvinis
Sida nawilze, magram amasTanave falki amtkicebs, rom ad- centrs awvdian, sadac is kvlav
maT SeuZliaT gamoavlionon Ta- reul Homos tvinidan sisxlis Tbeba da tvinidan ukan wamosvli-
vis qalis Zvlebze arsebuli um- gamodinebis ori gansxvavebuli sas misi siTbo mihyveba. amgvarad,
ciresi naxvretebi, romlebSic sistema Camouyalibda. erTi iyo emisaruli sistema ara mxolod
sisxlZarRvebi gadis. am monace- did sisxlZarRvebi, romlebic tvinSi sisxlis mimoqcevas, ar-
mebze dayrdnobiT, falks saSu- avstralopiTekinebis sisxl- amed tvinis Sida temperaturis
aleba mieca, aRedgina adreuli ZarRvebis msgavsi iyo da rom- regulirebasac uzrunvelyofs.
hominidebis tvinSi Semavali da lebTac sisxli gamodioda tvi- miuxedavad imisa, dadasturdeba
gamomavali sisxlis moZraobis nis zeda nawilisa da gverdebis Tu ara falkis mosazrebebi moma-
sqema. gavliT, Semdeg ki iugularul vali kvlevis Sedegad, maT mainc
falkis gamokvlevis mixed- (kisris) venas miewodeboda. Tum- didi mniSvneloba aqvT imis gamo,
viT, bipedalizmi hominidebis ca, avstralopiTekinebisgan gan- rom tvinis moculobis zrdas
tvinis evoluciis mTavari sxvavebiT, Homo-s gvaris warmo- adastureben. tvinis moculobis
dabrkoleba iyo. Tavis zeda madgenlebi am sistemas, rogorc zrda bipedalur hominoidebSi
nawilSi moTavsebuli tvinis pirvelads, mxolod mwoliare sakmaod rTuli procesi iyo da
pirobebSi, sisxlis mimoqcevis mdgomareobaSi iyeneben. falkis sul cota, ori problemis _
sistemas sisxlis mudmivi dineba azriT, adreul Homo-ebSi ufro sisxlis mimoqcevisa da temper-
unda SeZleboda. oTx fexze mo- mcire sisxlZarRvebis meoradi aturis SenarCunebis _ gadaWras
siarule adamianis msgavs mai- sistema, romelsac emisaruli moiTxovda. rodesac hominidebis
munebSi tvinidan gamomavali sistema ewodeba, ganviTarda evoluciis iseT mimarTule-
sisxli pirdapir iugularul tvinidan sisxlis gamosayvanad, im bebze vfiqrobT, rogoricaa
(kisris) venas miewodeba. falkis SemTxvevaSi, rodesac individebi magaliTad, tvinis moculobis
azriT, dedamiwis mizidulobis fexze idgnen. falki varaudobs, zrda, unda gvaxsovdes, rom Cvens
damatebiTi Zala adamianebSi rom sisxlis mimoqcevis orive mier ganxilul cvlilebebs Tan
sisxls iseTi ZaliT miawodebda sistemis ganviTareba saSualebas mniSvnelovani fiziologiuri
iugularul (kisris) venas, rom aZlevda adreul Homo-s, Seenar- cvlilebebic daerTvis. adamia-
SeiZleba mas aseTi zewolisT- Cunebina tvinis sisxliT normal- nis tvinis moculobis gazrda
vis ver gaeZlo da gamskdariyo. uri momarageba, rogorc fexze uZvelesi hominidis tvinis ara
avstralopiTekebma am prob- dgomis, ise wolis dros. mxolod zomaSi zrdas, aramed
lemisgan Tavis daRweva tvinis kidev ufro sakamaToa falkis iseT anatomiur cvlilebebsac
ukana mxares mdebare didi si- mosazreba tvinis mier temper- gulisxmobs, romlebic ufro
nusebis ganviTarebiT SeZles, aturis kontrolirebis Sesaxeb. didi moculobis tvinis sisxliT
romlebic amcirebdnen sisxlis misi azriT, sisxlZarRvebis emisa- momaragebasa da gagrilebasac
nakadis Zlier dawolas cxove- ruli sistema ara mxolod exmare- uzrunvelyofs.
122

Homo rudolfensis daaxloebiT Homo habilis-is Taname- Tvlis, rom evropaSi aRmoCenili Zvlebis mixedviT,
drovea da maT bevr saerTo niSani aqvT. mravali pa- Homo erectus Homo sapiens-is adreuli warmomadgenel-
leoanTropologi am or saxeobas Soris veraviTar ia. sxva mecnierebis azriT, evropuli masala da misi
gansxvavebas ver xedavs, zogjer isini erTmaneTSic ki msgavsi, samxreT afrikasa da axlo aRmosavleTSi aR-
erevaT. mecnierebi, romlebic am or saxeobas Soris moCenili masala gansxvavebul saxeobas ekuTvnis da
gansxvavebas xedaven, amtkiceben, rom Homo rudolfensis- misi klasificireba unda moxdes Homo heidelbergensis-
is saReWi kbilebi minanqris ufro sqeli feniT aris is saxelwodebiT.
dafaruli, rom mas ufro patara da brtyeli saxe
aqvs; metic, misi kidurebis proporciebi ufro axloa Homo erectus-is aRmoCena
Tanamedrove adamianis kidurebTan, vidre Homo habi-
lis-isA. miuxedavad ufro didi zomis kbilebisa da gan- 1891 wels germanelma mecnierma eJen diubuam ia-
ieri saxisa, Homo rudolfensis-is kbilebis aparati ufro vaze gaTxrebis dros aRmoaCina Pithecanthropus erectus,
Semcirebulia avstralopiTekebTan SedarebiT, Homo es saxeli mas TviTon SeurCia, rac “adamianis msgavs
habilis-is tvinis moculoba ki avstralopiTekebisas, gamarTul maimuns” niSnavs. (Cven mas Homo erectus-is
sul cota, samjer mainc aRemateba.A saxeliT movixseniebT). es ar iyo adamianis msgavsi
imis gamo, rom Homo-s saxeobebis kefis nawilebi cxovelis naSTebis pirveli aRmoCena. neandertale-
Zalian mcire raodenobiT aris aRmoCenili, Znelia li adamiani, romelzec Semdeg TavSi SevCerdebiT,
ganisazRvros, Tu ramdenad Seicvala mdedris menjis ufro adre iyo aRmoCenili. magram verc diubua da
forma. magram tvinis gazrdili moculobidan gamom- verc sxva vinme ver amtkicebda, iavaze aRmoCenili
dinare, romelic TiTqmis samjer didia avstralopi- naSTi adamianis msgavs maimuns ekuTvnoda Tu adami-
Tekinis tvinTan SedarebiT, unda vivaraudoT, rom ans.
zogierTi cvlileba moxdeboda, raTa SesaZlebeli aRmoCenili masala Tavis qalisa da TeZos Zvlis-
yofiliyo SedarebiT didi Tavis mqone bavSvebis gan Sedgeboda. mravali wlis ganmavlobaSi imasac
dabadeba. CvenTvis cnobilia, rom mdedris menjis ki fiqrobdnen, rom es Zvlebi erTsa da imave cxov-
zomaSi momxdari cvlilebebi kargad Cans Homo erec- els arc ki ekuTvnoda. Tavis qala adamianis msgavs
tus-is SemTxvevaSi. amis gamo, axla swored mas ganvixi- Tanamedrove maimunis qalaze (500 sm3) bevrad didi
lavT. iyo, magram amave dros Tanamedrove adamianis qala-
ze (1300sm3) ufro patara. TeZos Zvali adamianisas
HHomo erectus hgavda. ekuTvnoda Tu ara es orive Zvali erTsa da
imave individs? am kiTxvas pasuxi mravali wlis Sem-
Homo erectus Homo habilis-is Semdeg Zalian male deg ftoris analizis saSualebiT gaeca. Tu erTsa da
–daaxloebiT 1,8 mln. wlis Semdeg ganviTarda. is imave adgilas aRmoCenil ZvlebSi ftoris erTnairi
pirveli hominidi iyo, romelic Zvel samyaroSi Semcvelobaa, isini Tanadroulia. aRmoCnda, rom di-
farTod gavrcelda. Homo erectus-is naSTebi pirve- ubuas mier aRmoCenil ZvlebSi ftoris erTnairi Sem-
lad iavaze aRmoCnda, mogvianebiT _ CineTSi, kidev cveloba iyo, e.i. isini erTi asakisa iyvnen.
ufro gvian ki _ afrikaSi. paleoanTropologebis 1930-iani wlebis Sua periodSi iavaze g.h.r. fon
umravlesoba Tvlis, rom adamianis romeliRac wi- kenigsvaldis aRmoCenam ara mxolod daadastura di-
naparma afrikidan aziaSi gadainacvla. bolo drom- ubuas adrindeli mosazreba da gaaRrmava, Cveni cod-
de iTvleboda, rom swored Homo erectus iyo is saxe- na Homo erectus-is fizikuri aRnagobis Sesaxeb, aramed
oba, romelmac gadainacvla, radganac swored is ukeT gansazRvra adreuli adamianebis arsebobis pe-
cxovrobda aRmosavleT afrikaSi 1.6 mln. wlis win, riodi. mas Semdeg iavaze Homo erectus-is kidev bevri
xolo aziaSi isini gamoCndnen arauadres 1 mln. wlis naSTi aRmoCnda.A fiqrobdnen, rom iavaze aRmoCenili
winandeli periodisa. bolodroindeli daTari- Homo erectus-is naSTebi 1 mln. weliwadze ufro Zveli
Rebis mixedviT varaudoben, rom iavaze aRmoCenili ar unda yofiliyo, magram Tanamedrove argon-argo-
Homo erectus SeiZleba kidev ufro Zveli, 1,8 milioni nis daTariRebis Sedegad maTma asakma 1,8 mln. wliT
wlis winandeli yofiliyo. Homo erectus-is dmanisSi ukan gadaiwia.
(saqarTvelos samxreT-dasavleTSi) aRmoCenili ga- diubuasa da fon kenigsvaldis aRmoCenebs So-
namarxebuli masala ki daaxloebiT 1.7 milioni wlis ris, kanadelma profesorma devidson bleqma, ro-
winandeli periodiT TariRdeba. Tu es daTariReba melic pekinis universitetSi aswavlida, daiwyo Cou
zustia, gamodis, rom adreuli hominidebi afriki- kou dianis maxloblad mdebare didi gamoqvabulis
dan kidev ufro adre gamosulan. marTlac, 2001 wels gamokvleva, sadac ganamarxebuli kbilebi aRmoaCina.
dmanisSi aRmoCenili erTi kargad Semonaxuli Tavis gadawyvita ra, rom kbilebi hominidebis jer ucnob
qalis zogierTi niSani Homo habilis-is (xelmarjve ada- gvars ekuTvnoda, mecnierma moiZia saxsrebi im midam-
miani) msgavsia: tvinis moculoba 600 sm3-s aRemateba, oSi gaTxrebis Casatareblad. ori wlis muSaobis Sem-
SedarebiT didi zomis eSvebi da warbebis dabali deg man da misma kolegebma kirqvis fenaSi aRmoaCines
xazi. Tu es Tavis qala marTlac Homo habilis-s miekuT- Tavis qala, romelsac “pekineli adamiani” daarqves.
vneba, sainteresoa, ratom iTvleba, rom Homo habilis 1934 wels bleqi gardaicvala, misi saqme ki franc
da gardamavali saxeoba _ H. habilis-erectus afrikidan videnreixma gaagrZela.
wamovidnen. dasavleT afrikaSi Homo erectus-is aRmoCena 1950-
arsebobs meore kiTxvac: Homo erectus-is mxolod ian wlebSi moxda (ix. sur. 7-6). mas Semdeg bevri _
erTi saxeoba arsebobda Tu ramdenime? zogierTi aRmoCena gakeTda aRmosavleT afrikaSi, kerZod ki
mecnieris azriT, Homo erectus-is aziur da afrikul or Zeglze, olduvais xeobaSi, (tanzania) da mdinare
populaciebs Soris sakmaod bevri gansxvavebaa imisT- turkanas raionSi (keniaSi). nariokotomeSi, romelic
vis, rom or gansxvavebul saxeobad CavTvaloT: Homo turkanas tbis dasavleTiT mdebareobs, biWis TiTq-
erectus CavTvaloT afrikul populaciad, xolo H H omo mis dauzianebeli ConCxi aRmoCnda, romelic 1.6 mln.
ergaster _ aziurad. ufro metic, Homo erectus-is (anu wlis winandeli periodiT TariRdebaA. olduvais aR-
Homo ergaster-is) ganamarxebuli Zvlebi evropaSic aris moCenebi ki daaxloebiT 1.2 mln. wlis winandeliaA.
aRmoCenili, magram zogierTi paleoanTropologi
H
123

dmanisi,
ternifini, saqarTvelo
alJiri

• zoukoudiani, CineTi. •
lantiani, CineTi. •
jianSi, CineTi. •
• iuanmou, CineTi. •

sidi adberahami tem kuieni, vietnami
moroko leng trengi, tailandi


melka kunturi, eTiopia
omo, eTiopia
nariokotoeme, kenia • •
••
koobi fora, kenia
lainiamoki, kenia

• trinili, java • •
olduvai,
tanzania sangirani, java

svartkransi,samx. afrika

suraTi 7-6 Zeglebi, sadac Homo erectus aRmoCndAa.

Homo erectus-is buli Zvlovani gamonazardi, occipital torus (kefis to-


rusi) – aZlevda, romelic Tavis qalis mogrZo for-
damaxasiaTebeli fizikuri niSnebi mas emateboda (ix. sur. 7-7).
adreul homosTan SedarebiT, Homo erectus-s ufro
Homo erectus-is Tavis qala Cveulebriv mogrZo mcire zomis kbilebi hqondaA. Homo erectus pirveli hom-
formis iyo, brtyeli wina nawiliTa da warbebis win inidi iyo, romelsac Tanamedrove adamianiviT mesame
wamoweuli rkaliT. Tavis qalis ukana xedi xuTkuTxa saReWi kbili ufro patara hqonda, vidre pirveli da
formis iyo. amgvar formas nawilobriv sagital- meore. maT saReW kbilebs ufro didi zomis pulpal-
uri kili (gamonazardi, romelic Tavis qalis zeda uri sivrce anu taurodontismi hqondaT, riTac isi-
nawils mTel gayolebaze gasdevda), nawilobriv ki ni ukeT uZlebdnen cveTas, vidre Tanamedrove adami-
Tavis qalis ukana mxares horizontalurad gayole- anis kbilebi. magram Homo erectus-is yba ufro msubuqi
da Txeli iyo, vidre adreuli homo-s an avstralo-
piTekinebisa, amasTan maTi saxe zeda da qveda ybebis
midamoebSi naklebad iyo win waweuli (prognathic).
maTi tvinis moculoba saSualod 895-1,040 sm3
qalas
rkalis Semdgomi
Seadgenda da ufro didi zomisa iyo, vidre nebism-
Txeli
Seviwroveba
ieri avstralopiTekinis an adreuli Homo-s saxe-
Zvali
obisa, magram ufro mcire, vidre Tanamedrove ada-
kefis sagitaluri mians. maTi endokastebi (romlebic tvinis zedapiris
torusi kili suraTs qmnian) gvafiqrebinebs, rom maTi tvini iseve
warbebis iyo mowyobili, rogorc avstralopiTekinebisaA.
gamoxatuli avstralopiTekinebisgan gansxvavebiT, romelTac
borcvi brtyeli, mitkepnili cxvirebi hqondaT, Homo erectus-
is cxviri win iyo wamoweuli. kisridan qvemoT HHomo
erectus-is garCeva praqtikulad SeuZlebeli iyo Homo
sapiens-isgan. ufro mcire zomis avstralopiTekinebi-
sgan da adreuli Homo sapiens-isgan gansxvavebiT, ro-
melic aRmosavleT afrikaSi daaxloebiT imave dros
cxovrobda, Homo erectus zomiT Tanamedrove adami-
anTan ufro axlos idga.A nariokotomeSi aRmoCenili
biWis ConCxis mixedviT, romelic 5.5 futis simaRle
iyo da daaxloebiT 11 wlis iqneboda, zrdasrul
asakSi mis simaRles daaxloebiT 6 futisTvis unda
mieRwia.A daaxloebiT 1.6 mln. wlis win nariokotomes
raioni balaxiT dafaruli teritoria iyo, sadac xee-
suraTi 7-7 bi umetesad mdinareebis piras izrdeboda. aRmosav-
Homo erectus-is damaxasiaTebeli niSnebi. leT afrikaSi mcxovrebi H H omo erectus zomiT afrikis
124

saxis, kbilebisa da ybebis zoma mcirdeba da TiTqmis


Tanamedroves uTanabrdeba. iaraRis moxmarebisa da
mravalferovnebis zrdam tvinis Semdgomi ganviTa-
reba gamoiwvia. Homo erectus Wamda da albaT amzadebda
kidec xorcs (wvavda), rac misi kbilebisa da ybebis
zomis Semcirebas iwvevda.
Homo erectus-is kidev erTi cvlileba TiTqmis Ta-
namedrove donemde Semcireba iyo. gaixseneT, rom
avstralopiTekinebi da adreuli homoebi maRali
sqesobrivi dimorfizmiT gamoirCeodnen. Homo erec-
tus iseTive sqesobrivi dimorfizmi ar axasiaTebda.
ras SeiZleboda gamoewvia aseTi cvlileba? sxva
primatebSi sqesobrivi dimorfizmi, rogorc Cans,
iseT socialur sistemebTan iyo dakavSirebuli, sa-
dac mamrebi dominirebdnen da mravalricxovan mde-
drebTan urTierTobas akontrolebdnen. sqesobrivi
dimorfizmis nakleboba ki iseT cxovelebSi aRiniS-
neba, sadac piriqiT, wyvilebs Soris xangrZlivi ka-
vSiri arsebobs anu sadac erT mamrsa da erT mdedrs
Soris xangrZlivi urTierToba yalibdeba, romelsac
STamomavlobis gaCena mosdevs. SesaZlebelia, rom
aseTi urTierToba Homo erectus–ebs Sorisac arsebu-
liyo? rogorc Cans, SesaZlebelia.
gaixseneT adamianis kulturisaTvis damaxasiaTe-
beli ZiriTadi elementebi, romlebic adreul homo-
s hqonda: sacxovrebeli bazebi, ojaxuri jgufebi
da sakvebis ganawileba adamianis kulturis kidev
erTi ZiriTadi damaxasiaTebeli niSania, romelic
yvela Tanamedrove kulturas axasiaTebs, aris qor-
Homo erectus/ergaster -is qaLALla (ER-3733) wineba. qorwineba aris or individs Soris arsebuli
aRmosavleT afrikidan socialurad aRiarebuli sqesobrivi da ekonomi-
kuri kavSiri, romelic mTeli sicocxlis manZilze
gagrZelebisa da kanonieri STamomavlobis warmo-
SobisaTvis aris gansazRvruli. es aris erTi wyvilis
kavSiri, romelsac qcevebis, imedebisa da urTierT-
valdebulebebis erToblioba axasiaTebs. amgvarad,
qorwinebis SemoRebiT mamrebis konkurencia md-
im Tanamedrove mcxovrebT utoldeboda, romlebic edrebis mosapoveblad iklebs, rac Tavis mxriv, sqe-
dResac iseTive mSral da Ria adgilebSi binadroben. sobrivi dimorfizmis mniSvnelobas amcirebs. magram
Homo erectus-s naklebi sqesobrivi dimorfizmi axasi- ratom unda ganviTarebuliyo qorwineba HHomo erec-
aTebs, vidre avstralopiTekinebs an adreul Homo-s. tus–ebs Soris?
misi sqesobrivi dimorfizmi daaxloebiT iseve iyo cxovelTa im saxeobebSi, romelTa mdedreb-
gamoxatuli, rogorc Tanamedrove adamianebSiaA. sac Tavis Tavisa da axalSobilis damoukideblad
is mecnierebi, romlebic afrikul populaciebs gamokveba SeeZloT, wyvilebis kavSiri iSviaTia. im
gansxvavebul saxeobad _ Homo ergaster-ad gamoyofen, saxeobebSi ki, romelTa mdedrebsac Tavis Tavisa da
miuTiTeben ramdenime gansxvavebaze maTsa da Homo axalSobilis damoukideblad gamokveba ar SeeZloT,
erectus–ebis danarCen populaciebs Soris: Homo er- wyvilebis kavSiri miRebuli iyo. ratom xdeboda ase?
gaster-is Tavis qalis proporciebi gansxvavebulia: Cveni azriT, wyvilis kavSiri agvarebda dedis kvebisa
warbebis rkali ufro Txelia da TiToeuli Tvalis da bavSvis movlis sakiTxebs. mamrs SeeZlo sakvebis
budis Tavze TaRis forma aqvs; Tvalis budeebi ufro motana da bavSvis mixedva, sanam mdedri ikvebeboda.
momrgvalebulia; Tavis qalis qvemoT saxe ufro ver- magram primatTa umetesobaSi wyvilebis kavSiri ar
tikalurad aris orientirebuli da sxva. meore mxriv, arsebobda.A amis mizezi SeiZleba is iyo, rom pri-
zogierTi mecnieris azriT, gansxvaveba Homo erectus- matebis naSiers dabadebidan maleve SeeZloT dedis
sa da Tanamedrove adamians Soris imdenad didi ar sxeulze CaWideba, amgvarad dedas xelebi Tavisufa-
aris, rom sxvadasxva saxeobad CavTvaloT. isini amt- li hqonda da sakvebsac damoukideblad moipovebda.
kiceben, rom Homo erectus–is populacia Homo sapiens-is A adamianis Svilebi CaWidebis Tandayolili unaris
populaciasTan unda gaerTiandes. es kamaTi albaT narCen formebs dabadebidan pirveli kvirebis ganma-
male ar dasruldeba, amitom am wignis farglebSi mx- vlobaSi avlenen. amas moros refleqsi ewodeba. Tu
olod erT taqsonze _ Homo erectus–ze SevCerdebiT bavSvi igrZnobs, rom ukan vardeba, is xelebs win iS-
(ix. CarCo - `HH
H omo erectus: erTi Tu meti saxeoba~?). vers da muStebs kravs.
CvenTvis ucnobia, HHomo erectus-s, sxva primatebis
msgavsad, bewvi hqonda Tu ara, magram, Cveni azriT,
Homo erectus-is evolucia
ar unda hqonoda, radgan, rogorc qvemoT aRvniSneT,
vTvliT, rom maT tansacmeli hqondaT. misi tvinis
Homo erectus-is evolucia asaxavs im zogadi evolu-
moculobac, SesaZloa, ukve imdenad iyo gazrdili,
ciuri tendenciebis gagrZelebas, romlebzec adre
rom maT naSiers, Tanamedrove bavSvis msgavsad, ar
vimsjeleT. tvinis moculoba kvlav izrdeba da ad-
SeeZlo damoukideblad Tavis daWera maSinac ki,
reuli homos tvinis zomas erTi mesamediT aWarbebs
rodesac dedaze iyo CaWidebuli. nebismier SemTx-
(iseve, rogorc adreuli homos tvinis moculobam,
vevaSi, rodesac adreulma hominidebma nadiroba da
avstralopiTekinebisas erTi mesamediT gadaaWarba);
125

leSis Segroveba daiwyes sakvebisTvis (tyavisTvis, ra kulturuli adaptacia SeiZleboda ganecada


romelsac tansacmlad iyenebdnen), mSoblebisTvis Homo erectus-s? civ klimatur pirobebSi cecxlis gam-
namdvilad rTuli da saxifaTo iqneboda am saqmiano- oyeneba, albaT, yvelaze mniSvnelovani kulturuli
bis dros Tan bavSvis tareba. qorwineba am problemas adaptacia iqneboda. rogorc qvemoT aRvniSnavT,
advilad gadawyvetda, radgan erT-erT mSobels yov- arsebobs Homo erectus-is mier cecxlis gamoyenebis
elTvis SeeZlo bavSvis mixedva im dros, rodesac utyuari sabuTebi. magram cecxls adamianis gaTboba
meore sakvebs Soulobda. (am Teorias dawvrilebiT mxolod maSin SeeZlo, rodesac isini erT adgilas
ganvixilavT TavSi, romelic qorwinebas eZRvneba). iyvnen. sakvebis saSovrad gasul adamianebs is ver
Homo erectus-is evoluciis meore mniSvnelovani gaaTbobda. imisaTvis, rom civ klimatSi mobiluroba
aspeqtia populaciebis aRmosavleT da samxreT af- SeenarCunebina, Homo erectus-s albaT cxovelebis be-
rikidan gasvla.A radgan sqesobrivi dimorfizmis Sem- wviani tyavis samosad gamoyeneba uxdebodaT. Homo
cirebasTan erTad swored kulturulma inovaciebma erectus-is zogierTi iaraRi tyavis dasamuSavebel im
misca Homo erectus-s saSualeba axal garemo pirobebSi iaraRs waagavs, romelsac SedarebiT gvian mcxovre-
gadaenacvlebina.A ratom? imitom, rom axal gare- bi xalxebi iyenebdnen. SeuZlebelia, iseTi civi kli-
moSi moxvedris Semdeg Homo erectus axal (da albaT, matis pirobebSi (aRmosavleT evropasa da aziaSi),
ufro civ) klimatur pirobebSi moxvdeboda, iaraRis sadac maTi naSTebia aRmoCenili, isini raime saxis
dasamzadebeli nedleulic gansxvavebuli daxvdebo- tansacmlis gareSe gadarCeniliyvnen. xolo Tu Homo
da da sakvebadac axali, gansxvavebuli mcenareebi da erectus cxovelebis tyavebs tansacmlad iyenebda, es
cxovelebi unda gamoeyenebina. yvela cxoveli amgvar niSnavs, rom mas unda enadiraT kidec. tyavebis mop-
cvlilebas bunebrivi gadarCevis Sedegad egueba, ovebas is mxolod leSis SegrovebiT ver SeZlebda,
magram bunebriv gadarCevas Cveulebriv didi dro radgan cxovelis danawevrebisas mtaceblebi, pirvel
sWirdeba da adaptirebad organizmTa fizikur cv- rigSi, swored tyavs glejen. amis gamo, Homo erectus-
lilebebs moiTxovs. Homo erectus–ma axal garemosTan s dauzianebeli tyavis mosapoveblad TviTon unda
swrafi Segueba TvalSisacemi fizikuri cvlilebebis moekla nadiri.
gareSe moaxerxa. es gvafiqrebinebs, rom misi adapta-
ciis mTavari meqanizmi ufro kulturuli iyo, vidre
biologiuri.

Tanamedrove gamokvlevebi da problemebi


Homo erectus _ erTi Tu ramdenime saxeoba?
Tanamedrove populaciebSi Tu ara ori sxvadasxva ganamarxe- erTxel Seiqmna gansxvavebuli
advili dasadgenia, romelime buli naSTi. paleoanTropolo- azri. HHomo erectus erTi Tu meti
ori primati erTsa da imave, Tu gebs Soris arsebobs garkveuli saxeobaa?
sxvadasxva saxeobas miekuTvne- mecnieruli midrekilebebi: imis dasadgenad, Tu romeli
baA. amis dadgena martivad Sei- zogi maTgani “damyofia” anu met hipoTeza Seesabameboda simar-
Zleba Semdeg kiTxvebze pasuxis gansxvavebul saxeobas avlens, Tles, endriu kramerma Seiswavla
gacemiT: SeuZliaT Tu ara maT zogi ki “gamaerTianebeli” anu sxvadasxva Tavis qala, romlebic
Sejvareba? nayofierni iqnebi- avlens naklebi raodenobis saxe- ekuTvnodaT afrikul da aziur
an Tu ara maTi STamomavlebi? obas. 1920-ian da 1930-ian wlebSi Homo erectus–ebs da or sxva
im SemTxvevaSi, Tu am kiTxvebs “dayofa” ufro xSirad xdeboda. jgufs: Tanamedrove adamians,
uaryofiTi pasuxebi gaecema, HHomo erectus-is TiTqmis yoveli romelic rogorc ukve cnobilia,
saqme sxvadasxva saxeobasTan axali aRmoCena axal saxeobad da imave saxeobas miekuTvneba da ad-
gvaqvs. magram rogor ganvasx- zogjer axal gvaradac (genus) reuli hominidebis naSTebs, rom-
vavoT sxvadasxva saxeoba, Tu ki iTvleboda.A magaliTad, Pithec- lebic pirobiTad sam svadasxva
saqme ganamarxebul masalasTan anthropus erectus-s dRes ewodeba saxeobas ekuTvnodAa. kramerma
gvaqvs? paleoanTropologebi Homo erectus iavadan, Sinantrophus daasabuTa, rom YTu afrikuli da
amas maT Soris gansxvavebaTa pekinesis-s _ Homo erectus pe- aziuri Homo erectus–ebi ufro
dadgeniT axrexeben. mas Sem- kinidan. maTi gaerTianeba 1940- cvalebadni ar iyvnen, vidre Ta-
deg, rac ori populacia erT- ian wlebSi franc videnreixis namedrove adamianebi, es naSTebi
maneTTan Sejvarebas wyvets, idea iyo, ris Semdegac 1960-ian erT saxeobas anu HHomo erectus-
maT divergentuli (gadaxriTi) da 1970-ian wlebSi klasifika- s ekuTvnoda, xolo uZvelesi
Tvisebebi uviTardebaT. magram cia ZiriTadad am mimarTulebiT hominidebi, romlebic Sereuli
ramdenad gansxvavebulni unda xdeboda. magram 1980-ian wlebSi naSTebiT iyvnen warmodgenilni,
gaxdnen isini Cveni warmodge- piter endriusma ganacxada, rom ufro cvalebadni unda yofili-
niT, rom sxvadasxva saxeobebad afrikuli da aziuri ganamarxeb- yvnen, vidre Tanamedrove adami-
gamovyoT? uli naSTebi, romlebic adre HHo- anebi.
imis gamo, rom ganamarxebul mo erectus-is saxeliT iyvnen cno- saWiro monacemebis miReba
masalaSi Sejva­rebis kanonzo­­ bilni, erTmaneTisgan imdenad mxolod krameris mier anal-
mi­erebani ar Ca­ns, gasakviri ar gansxvavdebodnen, rom or gansx- izisTvis gamoyenebuli 16 afri-
unda iyos, rom paleoanTrop- vavebul saxeobad: aziur Homo kuli da aziuri Tavis qalidan
ologebs gansxvavebuli mosaz- erectus–ad da afrikul HHomo erec- (romlebic miekuTvnebodnen an
rebebi aqvT imis Sesaxeb, erTsa tus–ad unda gayofiliyvnen. ase ar miekuTvnebodnen calke saxe-
da imave saxeobas miekuTvneba rom, am naSTebis Taobaze kidev obas _ Homo erectus-s) iyo Sesa-
126

Zlebeli, radgan mxolod maT- Tavis qala). nebismieri erTi Ta- Seadara (cdisTvis iseTi Tavis
gan SeiZleboda saWiro zomebis vis qalis Semowmeba sakmarisi ar qalebi gamoiyenes, romlebic
aReba. isini 1,8-0,5 milioni iqneboda, radgan darwmunebiT saWiro azomvebisTvis gamodge-
wlis winandeli periodiT iyo veravin ityvis, ra raodenobis in- boda). imis gamo, rom uZvelesi
daTariRebuli. Tanabari piro- formaciis mowodebas SeZlebda Sereuli nimuSebi, savaraudod,
bebis arsebobisas, daTariRe- am 16-dan aRebuli nebismieri ni- erTze meti saxeobisgan iyo war-
baSi aseTi didi diapazonis ar- muSi. amitom, kramerma gamoiyena moSobili, mas cvalebadobis meti
sebobas meti cvalebadoba unda 1000 sxvadasxva SemTxveviTi ni- niSnebi unda hqonoda, vidre Ta-
gamoewvia, amitom ufro mosa- muSi 16-is asarCevad. namedrove adamianisas. asec iyo.
lodneli iyo, rom 16 savaraudo rogori iyo Sedarebebis Tanamedrove adamianis TiTqmis
Homo erectus-is Tavis qala met Sedegebi? 16 savaraudo Homo yvela Tavis qalas cvalebadobis
cvalebadobas gamoavlenda, vi- erectus-is Tavis qalam imaze meti naklebi niSnebi hqonda, vidre
dre Tanamedrove adamianebis cvalebadoba ar uCvena, vidre uZveles Sereul nimuSebs.
Tavis qalebi. kramers undoda Tanamedrove adamianebis Tavis amdenad, krameris gamokvl-
am 16 Tavis qalis Tanamedrove qalebis umetesobam, rac imaze evam aSkarad gviCvena, rom aziasa
adamianis amdenive Tavis qalas- metyvelebda, rom isini saerTo da afrikaSi 1,8-0.5 mln wels So-
Tan Sedareba. magram rogor winapridan warmoiSvnen. am daskv- ris mcxovrebi hominidebi Homo
unda aerCia es 16 Tavis qala nis Sesamowmeblad kramerma Ta- erectus-ebi iyvnen.
SerCeuli uamravi raodenobi- namedrove nimuSebi uZvelesi
dan? (mas hqonda 2,533 gazomili hominidebis Sereul nimuSebs

evdnen, romlebic ufro swrafadac mravldebodnen


da ufro swrafebic iyvnen, rom mtaceblebisgan Tavi
daeRwiaT. adreuli homo namdvilad iyenebda iara-
Rebs da maTi sakvebic, nawilobriv mainc, leSis Seg-
rovebasa da nadirobaze iyo damokidebuli, magram,
Homo erectus–Tan SedarebiT, adreuli homo-s iaraRis
damzadebis teqnologia uxeSi, xolo socialuri or-
ganizacia naklebad rTuli iyo.
Homo erectus, rogorc Cans, ukeT iyo organizebu-
li, rogorc leSis mopovebis, ise nadirobisTvis da
mtacebelTagan Tavis dacvisTvis. iqneb swored es
gansxvavebebi iyo Homo erectus-is gadarCenis mizezi.
es scenaric, iseve, rogorc scenari adreuli
Homo-s evoluciis Sesaxeb, ubralod zRaparia, ro-
melic an Seesabameba simarTles an _ araA. magram, is
ar Seesabameba faqtebs, romlebic amJamad Homo erec-
tus-isa da im garemos Sesaxeb arsebobs, romelSic
igi ganviTardAa. miuxedavad am “zRapris” calkeuli
detalebisa, eWvi ar aris, rom Homo erectus-is evolu-
ciaSi udidesi mniSvneloba hqonda kulturis donis
amaRlebas.

qveda paleoliTis kulturebi


Homo erectus-is mier qvis iaraRis damzadebis tradi-
cias qveda paleoliTuri ewodeba. es tradiciebi
am maimuns “de brazas” Tavis SvilTan erTad gadaadgileba ar
moicavs “nukleusebis” damzadebis teqnikas, rode-
uZneldeba, radgan pataras SeuZlia mis bewvs magrad CaeWidos. sac qvis “gulgula” anu nukleusi ufro mniSvnelo-
Homo erectus-ebis dedebs ki, rogorc Cans, bewvi ar hqondaT, ris van iaraRs warmoadgens, vidre anatkeCebis, qvis
gamoc, bavSvebis xeliT tareba uxdebodaT. iaraRis dasamzadebeli mTavari nedleulia (qveda
paleoliTis qvis iaraRis teqnologias mogvianebiT
saintereso iqneba, Tu warmovidgenT, rom aR- ganvixilavT).
mosavleT afrikaSi Homo erectus hominidebis erT-erT imis gamo, rom qvis iaraRi qveda paleoliT-
saxeobasTan mainc (A. boisei), an samivesTan (A. boisei, A. Si mcxovrebi uZvelesi adamianis yvelaze metad
africanus, da H. habilis/rudolfensis) Tanaarsebobda. ratom gavrcelebuli kulturuli iaraRia, Homo erectus-is
gadarCa da kargad grZnobda Tavs Homo erectus maSin, mTel kulturas xSirad qveda paleoliTis kul-
rodesac zemoT aRniSnuli sami sxva saxeoba gadaSen- turas uwodeben.
da? pasuxi kvlav kulturaSi unda veZeboT. rogorc iTvleba, rom 1.5 mln. - 200,000 wlis winandeli
Cans, A. boisei gansakuTrebulad kargad balaxovan adg- artefaqtebi da iaraRi Homo erectus-is damzadebu-
ilebs iyo Seguebuli. didi kbilebi da Zlieri saReWi liAa. magram hominidebis naSTebi am masalas yovelT-
aparati saSualebas aZlevda mas eWama magari balaxi, vis ar ukavSirdebaA. amitom, SesaZloa, rom am peri-
marcvleuli da sxva iseTi uxeSi sakvebi, romelsac odis zogierTi iaraRi sxva hominidebis mierac iyos
sxva hominidebi ver ReWavdnen. Tumca, mas konkuren- damzdebuli. magaliTad, avstralopiTekinebis mier
cias imave mcenareebis mWameli sxva cxovelebi uw- _ ufro adre, an homo sapiensis mier _ ufro gvian.
127

magram, e.w. aSelis periodis iaraRis kompleqtebi, raodenobiT aRmoCndaA. imis gamo, rom Homo erectus
romlebic 1.5 mln.-dan 1 mln. wlis winandel periods Zveli samyaros yvela regionSia aRmoCenili, sain-
miekuTvneba, Zalian hgavs erTmaneTs, xolo Homo erec- teresoa, ratom aris iaraRis damzadebis gansxvave-
tus-is erTaderTi hominidia, romelic mTeli am peri- buli tradicia dasavleTsa da aRmosavleTs Soris.
odis ganmavlobaSi cxovrobdAa. amdenad, pirobiTad zogi arqeologis azriT, didi orferda iaraRi imi-
iTvleba, rom swored Homo erectus aris aSelis peri- tom aris naklebad gavrcelebuli aRmosavleT da
odis qvis iaraRis damamzadebeli. Aam iaraRs qvemoT samxreT-aRmosavleT aziaSi, rom aziaSi Homo erectus-
aRvwerT. s iaraRis dasamzadeblad ukeTesi masala _ bambuki
hqondaA. bambuki samxreT-aRmosavleT aziaSi Semde-
aSelis iaraRis damzadebis tradicia gac mravali daniSnulebiT gamoiyeneboda: Zalian
wvetiani isrebis, miwis saTxreli da saWreli iaraRis
qvis iaraRis damzadebis tradicias saxeli daer- dasamzadeblad. jefri poupma daaskvna, rom bambu-
qva am iaraRis pirvelad povnis adgilis, wm. aSelis ki aziis swored im adgilebSi izrdeba, sadac xel-
mixedviT, es adgili safrangeTSiaA. magram yvelaze culebisa da didi zomis orferda iaraRis nakleboba
Zveli aSeluri iaraRi, romelic 1.5 mln. wlis win aRiniSnebAa.
iyo damzadebuli, aRmosavleT afrikaSi, tanzani-
aSi, mdinare peninjis maxloblad aRmoCndaA. aSeluri didi zomis cxovelebis Wama
iaraRi olduvanurisgan zomiT gansxvavdeba da stan-
dartuli formisa da dizainis mixedviT aris damza- zog aSelur Zeglze didi zomis cxovelebze
debuli. olduvanur iaraRs mWreli pirebi ramden- nadirobisa da maTi Wamis damamtkicebeli masala
ime dartymiT aqvs gakeTebuli, aSelur iaraRs ki _ aRmoCndAa. f. klark houelma, romelmac espaneTSi
ufro meti raodenobis anatkeCebis CamomtvreviT. Zeglebi: toralba da ambrona gaTxara, didi raode-
am iaraRis umravlesoba Zalian didi anatkeCebisgan nobis spilos naSTebi da adamianis mier damzadebuli
aris damzadebuli, romlebic aseve didi nukleuse- iaraRi aRmoaCinaA. houelis azriT, adamianebi spi-
bidan an qvebidan aris Camomtvreuli. loebis SesaSineblad cecxls iyenebdnen, raTa Wao-
yvelaze damaxasiaTebeli da gvrcelebuli aSe- bebisken gaerekaT, saidanac Tavs veRar daaRwevdnen.
luri iaraRia qvis orferda xelculebi, romelTac amgvari nadirobisTvis adamianebs erToblivi gegma
cremlis forma da gaTxelebuli, galesili wveri unda SeemuSavebinaT da did jgufebad gaerTianebu-
aqvT. didi zomis sxva iaraRi qvis danebs da weraqvebs liyvnen.
mogvagonebs. napovnia agreTve mravali anatkeCi, magram amtkicebs Tu ara didi da saSualo
romlebic farTopirian safxekebs warmoadgens. cxovelebis Zvlebis adamianis mier damzadebul iar-
adreuli aSelis iaraRi, rogorc Cans, magari qvis aRTan erTad aRmoCena imas, rom adamianebi am cxovele-
dartymiT iyo damzadebuli. ufro gviandeli iaraRi bze nadirobdnen? zogi mecnieris azriT, romelTac
ki, romelic ufro ganieri da brtyelia, albaT, Zv- espaneTSi Zeglebi toralba da ambrona Seiswavles,
lis an irmis rqis ufro rbili CaquCiT unda daemza- SesaZlebeli iyo adamianebs am cxovelebis mxolod
debinaT. qvis iaraRis rbili qvis teqnikiT damzadeba leSiT esargeblaT. imis gamo, rom Zeglebi toral-
mniSvnelovani inovacia iyo. magari CaquCis teqnikiT ba da ambrona uZvelesi mdinareebis (nakadulebis)
(qvis qvaze dartymiT) qvis iaraRis damzadebis dros dinebebis maxloblad mdebareobdnen, SesaZloa,
basri da sasurveli formis iaraRis damzadeba Zalian bunebrivi sikvdiliT daRupuli spiloebis Zvlebi
Znelia, radgan qvis dartymiT mxolod didi da sqeli dinebas garkveul adgilebSi SeegrovebinaA. erTi ram
anatkeCebis Camomtvrevaa SesaZlebeli (im gamonak- aSkaraa, rom adamianebi gaazrebulad anawevrebdnen
lisiT, rodesac xelosani Zalian daxelovnebulia an sxvadasxva cxovels, radgan sxvadasxva cxovelis Zv-
gansakuTrebul qvasTan gvaqvs saqme). rbili CaquCis lebis maxloblad sxvadasxvanairi qvis iaraRia aR-
teqnologiiT Camomtvreuli anatkeCebi ufro Txeli moCenili. amgvarad, sakamaToa, nadirobdnen Tu ara
da grZelia, xelosansac ukeT SeuZlia misi zomisa da adamianebi did cxovelebze toralbasa da ambronaSi;
formis gakontrolebAa. anu SesaZlebelia ufro Tx- erTaderTi, raSic SeiZleba darwmunebuli viyoT,
eli, mWreli da rTuli formis iaraRis damzadebaA. aris is, rom did cxovelebs Wamdnen, xolo ufro pa-
xelculebis damzadeba orive meTodiT SeiZleboda, tara cxovelebze, albaT, nadirobdnen.
radgan maTi forma martivia, magram is xelculebi,
romlebis ufro Txelia da mWreli, albaT, rbili cecxlis gamoyeneba
CaquCiT unda yofiliyo damzadebuli.
gamoiyeneboda YTu ara xelculebi xis saWre- nadirobis erT-erTi meTodi, romelsac Homo
lad? amis Tqma Znelia, magram rogorc cdis Sede- erectus iyenebda, iyo cecxliT nadiroba, romelic
gad aRmoCnda, isini xis saWrelad ar gamodgebod- dRemde gamoiyeneba monadire an Semgrovebeli
nen. rogorc Cans, am xelculebs ufro didi zomis jgufebis mier. es meTodi Zalian efeqturiaA. cecx-
cxovelebis xorcis dasamuSaveblad iyenebdnen. lo- liT cxovelebs gamodevnian bunagebidan an samala-
rens qilim aSelis xelculebis mikroskopuli Ses- vebidan da mierekebian monadireebisken, romlebic
wavlis Sedegad daadastura, rom maTi cveTis kvali qaris mimarTulebiT arian Casafrebulni. adamian-
ufro sayasbo saqmianobis Sesabamisi iyo. SesaZlebe- ebis umetesoba, romlebic am meTods iyenebdnen, ce-
lia maT xis dasamuSavebladac iyenebdnen, magaliTad cxls Segnebulad anTebdnen, magram gamoiyeneboda
_ mis gasaTlelad an gasaxvretad. Ees culi gamodge- mexis dacemiT gamowveuli cecxlic. anTebda YTu ara
boda miwis saTxreladac. uiliam qalvinma gamoTqva cecxls Homo erectus? imis gamo, rom is erTaderTi
azri, rom cxovelebze nadirobisas aseTi xelculis hominidia, romelic civi zamTris pirobebSi cxov-
diskoseburad srolac SeiZleboda maTi daWris an robda, mecnierebi fiqroben, rom anTebda da iyeneb-
mokvlis mizniT. da cecxls, gaTbobis mizniT mainc. zogierT adreul
aSelis iaraRi didi raodenobiT aris aRmoCe- Zeglze cecxlis gamoyenebis aSkara kvalia aRmoCe-
nili afrikaSi, evropasa da das. aziaSi, magram or- nili, magram cecxli bunebrivi gziTac SeiZleboda
ferda qvis culebi, danebi da weraqvebi aRmosavleT gaCeniliyo. amdenad, jer kidev zustad cnobili
da samxreT-aRmosavleT aziaSi SedarebiT mcire ar aris, Segnebulad akontrolebda Tu ara cecxls
128

Homo erectus. aucilebeli iqneboda sakvebis cecxlze momzade-


amis savaraudo, magram ara gadamwyveti mtkice- baA. cecxlis gakontroleba uniSvnelovanesi nabiji
buleba, romelic 1.4 milioni wlis winandeli peri- iyo adamianis mier energiis gakontrolebis Tval-
odiT TariRdeba, keniaSi, aRmosavleT afrikaSi aR- sazrisiT. cecxlis gamoyenebiT damzadebuli yvela
moCndAa. ufro sarwmuno, magram aseve dauzustebeli saxis sakvebi bevrad ufro usafrTxo, advilad mo-
mtkicebuleba aRmoCnda CineTSi, Cou kou dianis sanelebeli da advilad SeTvisebadi iyo. cecxli
gamoqvabulSi, sadac Homo erectus-is 500000 wlis wi- adamianebs mtaceblebisaganac icavda, rac misi gamo-
nandeli periodiT daTariRebuli Zvlebi ipoves. aq yenebis mravali upiratesobidan erT–erTiaA.
cxovelTa uamravi damsxvreuli da danaxSirebuli
Zvalia, romlebic, rogorc Cans, sakvebis narCenebad banakebi
unda CavTvaloT. aqve aRmoCnda nacris fenebic, rac
adamianis mier cecxlis gamoyenebaze miuTiTebdaA. aSeluri Zeglebi Cveulebriv wyalTan axlos mde-
am aRmoCenebTan dakavSirebiT mravali kiTxva bareoben, aseT adgilebSi bevri mcenare da balaxis
gaCnda: saqme is aris, rom adamianis Zvlebi, iaraRi da mWameli bevri cxoveli iyo. zogierTi banaki gamo-
nacari erTsa da imave fenaSi, erTad iSviaTad Cnde- qvabulSi iyo moTavsebuli, magram maTi umetesoba
baA. garda amisa, Cou kou dianis Zeglze keris naSTebi gaSlil adgilebSi binadrobda, sadac rudimentuli
aRmoCenili ar aris. im adgilebSi, sadac didi raode- fortifikaciebi da bunebrivi qarsacavebi arsebob-
nobiT organuli nivTiereba iyo dagrovili, cecxli daA. afrikaSi aRmoCenili zogierTi Zegli garSemor-
SeiZleba spontanuradac gaCeniliyo. amdenad, ada- tymuli qvayriliT gamoirCeoda, romelic iq Homo
mianis mier cecxlis gakontrolebis utyuari dada- erectus-ma, albaT, ori mizniT: qarisa da moulodneli
stureba am Zeglzec ar moxdaA. erTaderTi, risi daS- Tavdasxmis Tavidan asacileblad aago.
vebac SeiZleba, is aris, rom adamianebma, SesaZloa, e.w. sabazo banakebSi mravalferovani iaraRis aR-
cxovelebi gamoqvabulSi dasanawevreblad miitanes, moCena migvaniSnebs imaze, rom, albaT, aq sxvadasxva
magram imis gamo, rom mTel gamoqvabulSi gienebisa da saqmianobas eweodnen. banakidan moSorebiT Sedar-
mglebis kvali aRiniSneba, gvafiqrebinebs, rom Sesa- ebiT ufro specializebuli Zeglebi aRmoCnda, sa-
Zloa, aq swored maT Seagroves cxovelebis nawilebi dac ufro erTi tipis iaraRi dominirebdaA. magali-
da ara adamianebmaA. Tad, tanzaniis erT-erT Zeglze, romelic “sayasbo”
cecxlis Segnebuli gamoyenebis dadastureba saqmisTvis damaxasiaTebeli inventariT gamoirCeo-
ufro gviandel periodSi evropul Zeglebzea Ses- da, uamravi dasartyami da saWreli iaraRi da hipo-
aZlebeli. samwuxarod, arc am Zeglebze xexrxdeba potamis danawevrebuli ConCxi aRmoCndAa. speciali-
cecxlis kontrolis Homo erectus-is ganamarxebul zebuli Zeglebis kidev erTi saxeobaa saxelosnoebi,
naSTebTan dakavSirebAa. aSkara damamtkicebeli masa- romlebic sakmaod xSiriaA. maT axasiaTebT iaraRis
lis ar arseboba, ra Tqma unda, imas ar niSnavs, rom namtvrevebis simravle, umTavresad qvis mopovebis
Homo erectus cecxls ar iyenebda, radgan cnobilia, adgilTan axlos mdebareoben.
rom man ufro civ klimatur pirobebSi gadainacvla erT-erTi banaki safrangeTis rivieraze, nicas-
da warmoudgenelia, rom iq cecxlis Segnebuli gamo- Tan axlos, adgil tera amatasTan aRmoCndAa. adamia-
yenebis gareSe earsebaA. es miT ufro warmoudgenlad nis gaqvavebul eqskrementebSi aRmoCenili yvavilis
gveCveneba, Tu gaviTvaliswinebT, rom maTi sxeuli mtvris mixedviT, adamianebi am adgils gvian gazaf-
bewviT dafaruli ar iyo da siciveSi Tbili tyave- xulze an adreul zafxulSi ikavebdnen. gaTxrebis
biTa da bewviT ar imosavdnen sxeuls. dros qviSaSi palos CasarWobi ormoebi aRmoCnda,
Tbili tansacmeli, ra Tqma unda, mniSvnelovani romlebic erTmaneTTan qvis zolebiT iyo dakavSire-
iyo, magram kidev ufro mniSvnelovani iqneboda ce- buli da albaT im adgilebs aRniSnavdnen, sadac qoxe-
cxlis gamoyeneba, Tanac ara mxolod gasaTbobad. bi iyo aSenebuli, romelTa farTobi daaxloebiT 15

Homo erectus Wamda da albaT nadi-


robda kidevac did cxovelebze.
savaraudod, man cecxlis gamoyene-
bac iswavlAa.
129

samuSao sivrce

samuSao sivrce

samuSao sivrce kera

suraTi 7-8 tera amataSi aRmoCenili mrgvali qoxis rekonstruqciAa. misi zoma daaxloebiT 30
X 15 futi unda yofiliyo.

X 30 unda yofiliyo (sur. 7-8). TiToeuli qoxis mTa- andel da Tanamedrove kulturebSic ki sxvadasxva
vari damaxasiaTebeli niSani SuaSi moTavsebuli kera tipis rituali wiTeli Jangmiwa sisxlis an zogadad,
iyo, romelsac orpiri qarisgan Crdilo-aRmosavleT sicocxlis aRsaniSnavad gamoiyenebodaA. oqros gan-
kuTxeSi amoyvanili dabali kedeli icavdaA. aRmoCeni- sakuTrebuli mniSvneloba damkrZalav ritualebSi
li masalidan gamomdinare, tera-amatas mcxovrebni eniWebodAa. aRmoCenilia didi raodenobiT naSTebi,
agrovebdnen zRvis moluskebsa da midiebs, Tevza- romelTac oqros kvali etyobaT da qveda paleoli-
obdnen da maxlobel teritoriaze nadirobdnen. Tis anu daaxloebiT 200,000 wlis winandeli periodiT
cxoveluri naSTebidan Cans, rom maTi nadavli iyo TariRdebian. Tumca ar arsebobs araviTari mtkice-
rogorc didi, ise mcire zomis cxovelebi. Mmagali- buleba, rom Homo erectus-ebi Tavis micvalebulebs
Tad: iremi, spilo, taxi, martorqa da rqosani pi- krZalavdnen an rom ritualebSi oqros iyenebdnen.
rutyvi. zog qoxSi TvalsaCinoa iaraRis xelosnis is SeiZleba sxeulis mosarTavad, an mwerebisgan Ta-
samuSao adgili, sadac iaraRis namtvrevebi yriaA. im vis dasacavad gamoiyenebodAa.
adgils, xSirad sadac xelosani ijda, cxovelis tya- ufro mniSvnelovani da iqneb ufro sakamaToa Cou
vis anabeWdic etyobaA. kou dianis (CrdiloeT CineTi) Semswavlelebis hipo-
Teza, rom Homo erectus-is zogierT naSTs kanibal-
religia da ritualebi izmis ritualis kvali etyobAa. zogierTi individis
Tavis qalis qveda xvreli Segnebulad aris gadide-
aqamde, qveda paleoliTis adamianze msjelobi- buli, xolo saxis Zvlebi - Camsxvreuli. amis mizezi
sas da bolo TavSi, sadac gviani pliocenis periodis SeiZleba tvinis amoReba yofiliyo, rasac rituali
adamianze vmsjelobdiT, ar SevxebivarT maTi arse- iTvaliswinebdAa. arsebobs cnobebi ritualuri kani-
bobis naklebad materialur mxares _ religiasa da balizmis Tanamedrove adamianebSi gavrcelebis Ses-
ritualebs. rogori warmodgena hqonda Homo erectus- axebac. amdenad, uZveles adamianebSi misi arseboba
s garemomcveli samyaros Sesaxeb? atarebdnen Tu dauSvebeli ar unda iyos. magram zogierTi mecnier-
ara isini ritualebs? hqonda Tu ara Homo erectus-s is azriT, Tavis qalis is nawilebi, romlebic TiTqos
religia? am kiTxvebze pasuxis gasacemad saWiro in- Segnebulad aris Camsxvreuli, mis yvelaze sust
formacia Zalian cotaa, magram arsebobs zogierTi nawilebs warmoadgens da gamoricxuli ar aris, rom
miniSneba, romelic gvafiqrebinebs, rom religia qve- lpobis an sxva raime dazianebis gamo iyos daSavebu-
da paleoliTis adamianebis kulturis nawili iyo. li. amdenad, darwmunebiT ver vityviT, rom religia
qveda paleoliTis mTel rig Zeglebze wiTeli da rituali paleoliTuri kulturis nawilebs war-
Jangmiwis (daJanguli Tixa) naSTebia aRmoCenili. moadgendnen.
amas didi mniSvneloba aqvs, radgan mraval ufro gvi-
130

Sejameba Homo erectus-is ConCxi Tananmedrove adamianebis


ConCxisgan yvelaze metad Tavis qalis formiT
1. dRemde napovni adreuli, aSkarad gamoxatuli gansxvavdeba, romelic wagrZelebulia, dabali
qvis iaraRi ZiriTadad aRmosavleT afrikis teri- da win wamoweuli warbis rkalebi aqvs.
toriazea aRmoCenili da daaxloebiT, 2 mln. wlis 7. Homo erectus hominidebis pirveli saxeoba iyo, ro-
winandeli periodiT TariRdebaA. gansakuTrebiT melic farTod iyo gavrcelebuli Zvel samyaroSi.
bevria qvis anatkeCebi, magram mravladaa saCexe- zogierTi adgili evropasa da aziaSi, sadac Homo
bic. saCexebi iseTi nukleusebia, romlebsac cali erectus-i cxovrobda, civi klimatiT gamoirCeoda,
mxridan anatkeCebi Camomtvreuli aqvT. am ad- man SeZlo aseT civ pirobebTan SeguebaA.
reul qvis iaraRs oldovauri ewodebaA.
2. arqeologebma oldovauri iaraRis gamoyenebaze 8. qveda paleoliTis iaraRi da sxva kulturuli
cdebi Caatares. aRmoCnda, rom anatkeCebis gamoy- artefaqtebi 1,6-0,2 mln. wlis winandel peri-
eneba mravali daniSnulebiT SeiZleba, rogoric odamde, savaraudod Homo erectus-is damzadebu-
aris, magaliTad, tyavis damuSaveba, cxovelebis liaA. saxeli `aSeluri~ am periodSi iaraRis damza-
danawevreba da xis gaTla; saCexebiT SeiZleba debis yvelaze cnobil tradicias ewodaA. aSeluri
totebis moWra da cxovelebis saxsrebis daWra- iaraRi moicavs rogorc mcire zomis anatkeCebs,
daCexva; daaxloebiT 2 mln. wlis winandel peri- ise did iaraRebs, magram misTvis yvelaze metad
odze ufro gvian hominidebi Wridnen cxovelTa damaxasiaTebelia xelculebi da didi zomis sxva,
sxeuls. orferda iaraRebi.
3. arsebobs arqeologiuri Zeglebi, romlebic daax- 9. marTalia, iTvleba, rom Homo erectus-s naswavli
loebiT 2 mln. wlis winandeli periodiT TariRd- hqonda, rogor unda gadarCeniliyo zamTris
eba da romlebzec didi raodenobiT qvis iaraRi siciveSi cecxlis daxmarebiT, mainc ar arsebobs
da cxovelTa Zvlebia aRmoCenili. zogi mecnier- mis mier cecxlze kontrolis pirdapiri mtkice-
is azriT, es adreuli hominidebis sacxovrebe- bulebebi. ramdenime Zeglze didi cxovelebis Wa-
li bazebia, sxvebis azriT ki araA. Tu es Zeglebi mis damadasturebeli masalaa aRmoCenili, magram
sacxovrebeli bazebi ar iyo, ra SeiZleboda yo- sakamaToa, Homo erectus maTze nadirobda Tu araA;
filiyo? zogi arqeologi fiqrobs, rom am adg- aseve, mcire raodenobis masala aRmoCnda maT So-
ilebze hominidebi sakvebs amuSavebdnen, magram iq ris ritualuri qcevebis arsebobis Sesaxeb.
ar cxovrobdnen.
4. qvis iaraRisa da sacxovrebeli bazebis arseboba sakontrolo kiTxvebi:
imaze miuTiTebs, rom adreul hominidebs kul-
tura hqondaT. kultura aris naswavli, gaziare- 1. ratom daiwyes adreulma hominidebma qvis iara-
buli qcevebisa da warmodgenebis erTobliobaA. Ris damzadeba? ratom iyo qvis iaraRi ufro gamo-
5. adreul hominidebSi momxdari umniSvnelovanesi sadegi vidre xis an Zvlisa?
fizikuri cvlilebebi, romlebmac Cveni, homo-s 2. rogor ukavSirdeba adreul hominidebSi gamov-
genis evoluciamde migviyvana, moicavda tvinis lenili fizikuri cvlilebebi maT qcevaSi gaCe-
moculobis zrdas, mdedris menjis formis cv- nil aSkara cvlilebebs?
lilebas ufro didi moculobis tvinis mqone 3. riT gansxvavdeba Homo erectus-is kultura adreu-
bavSvebis gasaCenad; agreTve saxis, kbilebisa da li hominidebis kulturisgan?
ybebis zomebis Semcirebas. es fizikuri cvlile- 4. adreul hominidebTan SedarebiT Homo erectus-s
bebi aRiniSneba Homo habilis-is da Homo rudolfensis-is ufro didi moculobis tvini da ufro mcire zo-
saxeobebSi, romlebic daaxloebiT 2,3 mln. wlis mis kbilebi aqvs. rogor ukavSirdeba es fizikuri
win cxovrobdnen. cvlilebebi Homo erectus-is qcevaSi momxdar aSkara
6. Homo erectus daaxloebiT 1,8-1,6 mln. wlis win ga- cvlilebebs?
moCndaA. misi tvini ufro didi moculobis iyo, vi- 5. Homo erectus Zveli samyaros mraval kuTxeSi cxov-
dre Homo habilis-isa, xolo misi kefis Zvlebis age- robdaA. ram misca maT aseT did teritoriaze
buleba Tanamedrove adamianisas uaxlovdebodAa. gavrcelebis saSualeba?
131

8
Homo sapiens-is warmoSoba

Tavebis Sinaarsi

 Homo ereqtus-idan H
Homo sapiens-ze gadasvla

 Sua paleoliTis kulturebi

 Tanamedrove adamianebis
warmoSoba

 ra daemarTaT
neandertalelebs?
132

paleoanTropologebi fiqrobdnen, rom Cveni am TavSi ganvixilavT gaTxrebis Sedegad napovn ma-
saxeoba _ homo sapiensi bolo 50000 wlis ganmav- salas, aseve urTierTsawinaaRmdego azrebs homo erec-
lobaSi Camoyalibda, amJamad CvenTvis cnobilia, rom tus-is Tanamedrove adamianad gardaqmnis Sesaxeb, ro-
Cveni saxeoba bevrad ufro adre gaCnda (ix. sur. 8-1). melic daaxloebiT 50000 wlis win unda dawyebuliyo.
TariRi 50000 weli _ evropisTvis misaRebia, magram visaubrebT imis Sesaxeb, rac arqeologiuri Tval-
samxreT afrikasa da sxvagan gakeTebuli bolodro- sazrisiT aris cnobili Sua paleoliTis 30000-40000
indeli aRmoCenebis mixedviT, homo sapiensis arse- wlebis winandeli periodis kulturebis Sesaxeb.
boba daaxloebiT 100000 wlis winac dasturdebaA. Ta-
namedrove adamianis garegnobis mqone Homo sapiens Homo erectus-dan hH omo
sapiens 50000 wlis win gaCndAa. paleoanTropologis
sapiens-ze gadasvla
_ qristofer stringeris azriT, Homo sapiens sapi-
ens-s hqonda `TaRiseburi formis Tavis qala, nikapi,
patara warbebi, warbebis rkalebi da sakmaod susti paleoanTropologTa umravlesobis saerTo az-
ConCxi~. zog Cvengans iqneb ar moewonos susts Tu riT, Homo erectus-ma evolucia ganicada da Homo sa-
uwodeben, magram Tu arafers vityviT Cven didi moc- piens-ad Camoyalibda, magram isini ver Tanxmdebian
ulobis tvinze, Tanamedrove adamianTa umetesoba, imaze, Tu rogor da sad moxda es gardaqmnAa. garda
HHomo erectus-Tan da ufro gviandel Homo sapiens-Tan amisa, maT sxvadasxva azri aqvT 500000_2000000 wlis
SedarebiTac ki, bevrad ufro susti aRnagobisA. Cven winandeli ganamarxebuli naSTebis klasifikaci-
SedarebiT sustebi ramdenime aspeqtSi varT, rogorc aze, romelTac Homo erectus-sa da Homo sapiens-isaT-
Cveni ufro Txeli da msubuqi Zvlebis, ise ufro pa- vis damaxasiaTebeli Sereuli niSan-Tvisebebi aqvT.
tara kbilebisa da ybebis TvalsazrisiT. romelime ganamarxebul individs zogierTi niSan-

suraTi8-1 Tanamedrove adamianebis gamoCenis TariRi *

kulturuli
saxeobebi Tvisebebi

H. sapiens
Sapiens Sanidaris
namarxebi

100 aww H. sapiens

200 aww H.
neanderta­­­lensis
(H. sapiens
neandertalensis?)

300 aww mausterinis


iaraRebi

levaloisis
400 aww iaraRebi

H. eide­­­lbergensis (arqa-­
500 aww uli Homo sapiens?)
133

Tvisebis gamo, SeiZleba Homo erectus ewodos, zogis neandertalelebi: Homo sapiens
gamo ki _ `arqauli~ Homo sapiens. rogorc davinax- Tu Homo neandertalensis?
avT, zogi anTropologi imden saerTo niSans xedavs
am or saxeobas Soris, rom maT sxvadasxva saxeobad marTalia, arsebobs azrTa sxvadasxvaoba imis
ar miiCnevs. am anTropologTa azriT, Homo erectus da Sesaxeb, Tu romel saxeobas miekuTvnebian 500000_
Homo sapiens erTi da imave saxeobis adreuli da gvi- 200000 wlis win mcxovrebi Sereuli niSan-Tvisebebis
andeli variantebia da maT saerTo saxeli _ Homo mqone ganamarxebuli individebi, magram arc Tu ise
sapiens unda ewodebodeT. (aqedan gamomdinare, Homo didi xnis win seriozuli kamaTi daiwyo im ganamarxe-
erectus-s _ Homo sapiens erectus daerqmeva). buli naSTebis Sesaxeb, romelTa asaki 200000 weliAa.
zogi anTropologis azriT, isini namdvilad Homo
sapiens-s ekuTvnis da Homo sapiens neandertalensis
Homo Heidelbergensis daarqves (Cveulebriv, maT neandertalelebs uwo-
deben). mas Semdeg, rac 1856 wels am saxeobis pirveli
bolo xanebSi mecnierebma gamoTqves varaudi, rom nimuSi aRmoCnda, neandertalelebi seriozul dab-
“gardamaval” ganamarxebul naSTebs bevri saerTo neulobas iwveven. wlebis ganmavlobaSi es saxeoba
niSani aqvT da SeiZleba arian kidevac calke saxeoba multfilmebis gmirebTan gaaigives, sadac isini ada-
_BH Homo Heidelbergensis, romelsac es saxeli 1907 mianis msgavs ufro didi zomis maimunebad arian war-
wels germaniaSi, haidelbergis maxlobel sofel modgenilni, vidre adamianebad. faqtobrivad, isini
mauerSi aRmoCenili ybis mixedviT daerqvaA. sxva ni- SeiZleba SeumCneveli darCeniliyvnen msoflios Ta-
muSebi, romlebic rogorc varaudoben, amave saxe- namedrove adamianTa populaciebis WrilSi. warmoad-
obas ekuTvnis, msoflios mraval kuTxeSia aRmoCe- gendnen Tu ara isini Cveni saxeobis nawils? Tavidan
nili: bodo, houpfildi, ndutu, elandsfauntini am kiTxvas SeiZleba dadebiTi pasuxi gaeces, magram
da rabaTi _ afrikaSi; bilcingslebeni, petralona, uaxlesi arqeologiuri da genetikuri monacemebis
arago, steinheimi da svonskombi _ evropaSi; dali da fonze, mravali kiTxva gaCnda neandertalelebisa da
solo _ aziaSi. Tanamedrove adamianebis damokidebulebis Sesaxeb,
Homo Heidelbergensis Homo erectus-isgan ufro patara rac maT erT saxeobaSi gaerTianebas ewinaaRmdegebAa.
kbilebiT, ybebiTa da ufro didi moculobis tvin- gadavxedoT neandertalelebis kvlevis istorias.
iT (daaxloebiT 1300 sm3) gansxvavdebaA. garda amisa, 1856 wels, darvinis `saxeobaTa warmoSobis~
mis Tavis qalas ar gaaCnia sagitaluri kili (wamon- gamoqveynebamde sami wliT adre, germaniaSi,
azardi) da kefis torusi, warbebis rkali iyofa diuseldorfTan axlos, neanderis velze (`tal~
calkeul TaRebad TiToeuli Tvalis zemoT, amasTan, germanulad vels niSnavs) mdebare gamoqvabulSi
maTi ConCxi ufro Zlieria (ix. sur. 8-2). Homo Heidelber- ganamarxebuli Tavis qala da sxva Zvlebi aRmoCndaA.
gensis Homo sapiens-isgan imiT gansxvavdeba, rom Senar- es Zvlebi mecnierebma pirvel hominidebs miakuTvnes
Cunebuli aqvs didi da prognatuli saxe SedarebiT (Homo erectus-is ganamarxebuli naSTebi mxolod XIX
didi kbilebiTa da ybebiT, warbebis xaziT, Tavis qa- s-is bolos, avstralopiTekebisa ki XX saukuneSi
lis grZeli, dabali TaRiT, daqanebuli SubliTa da aRmoCnda). mas Semdeg, rac darvinis revoluciuri
ufro Zlieri ConCxiT. Sroma gamoqveynda, neandertalelebis garSemo azrTa
mecnierebs uCndebaT kiTxva: Homo Heidelbergensis sxvadasxvaoba daiwyo. ramdenime evolucionistma
Sua pliocenis hominidebis erT an ramdenime saxe- mecnierma, rogoric iyo Tomas haqsli, gamoTqva
obas warmoadgens, Tu marTlac calke saxeobaa? al- azri, rom neandertaleli Tanamedrove adamianisgan
baT, mravali mecnieri CaTvlis, rom Homo Heidelber- arc ise gansxvavdebodaA. sxvebi piriqiT,
gensis arqaul homo sapiens-ad unda iqnas aRiarebuli. neandertalelebs adamianis evoluciisgan Sors
rogorc adre aRvniSneT, zogi mecnieri imasac amt- ayenebdnen da ambobdnen, rom is paTologiuri
kicebs, rom Homo erectus Homo sapiens-ebis saxeobas simaxinjis calkeuli individi iyo. mas Semdeg, rac
unda miekuTvnos. msgavsi Zvlebi aRmoCnda belgiaSi, iugoslaviaSi,
safrangeTsa da evropis sxva adgilebSic, gamoirkva,
rom pirvelad aRmoCenili neandertalelis
ugulebelyofa, rogorc erTaderTi, gansxvavebuli
individisa, ar SeiZlebodaA.
neandertalelTa pirvel da Semdgom aRmoCenebTan
dakavSirebiT dominirebda azri, rom isini Zalze
`cxoveluri~ da `primitiulebi~ iyvnen imisaTvis, rom
Tanamedrove adamianebis winaprebi yofiliyvnen. es
Sexeduleba mecnierebs Soris 1950-ian wlebamde iyo
gabatonebuli da misi Tavgamodebuli mxardamWeri
iyo marselin bule. 1908-1913 wlebSi is amtkicebda,
rom neandertalelebs ganviTarebuli bipedalizmi
ar axasiaTebdaT. mis mier Seswavlil ConCxs moRunuli
fexebi da xerxemali hqonda, ramac mecnieri
SecdomaSi Seiyvana: Cveulebriv, neandertalelebs
aseTi niSnebi ar aqvT. es individi ki, albaT,
daavadebuli iyo. amJamad ukve damtkicebulia, rom
neandertalelebis ConCxi sruliad Seesabameba
bipedalizmis moTxovnebs.
Homo Heidelbergensis-is Tavis qalis rekonstruqcia, romelic gakeTe- mniSvnelovania is faqti, rom, rodesac 1940-1950-
bulia germaniaSi, haidelbergis maxlobel sofel mauerSi aRmoCe- ian wlebSi avstralopiTekinisa da Homo erectus-is
nili qveda ybis mixedviT. marTalia, is Homo erectus-s mogvagonebs, bevrad ufro Zveli naSTebi hominidebad CaTvales,
magram imavdroulad, ufro patara kbilebi, ybebi da tvinis ufro anTropologebi mixvdnen, rom neandertalelebi arc
didi moculoba aqvs. imdenad gansxvavdebodnen Tanamedrove adamianebis-
134

1,100-1,450 cc tvini 1,125-1,750 cc tvini 1,000-2,000 cc tvini

rkalis Txemis
Semdgomi gamieri Zvali
Seviwrovea kefis wili
Sublis kefis Zvlis mrgvali
ganieri Zvali zeda gadide- yvrimalis qala
vertika-
buli wili Zvali
warbis luri
mosazRvre Subli
mrgvali
rkali oritebi

patara
masiuri saxe saxe
cxviris didi
RruTi

nikapi
H. heidelbergensis H. neandertalensis H. sapiens

suraTi 8-2 Homo Heidelbergensis-is, Homo neandertalensis-isa da Homo sapiens-is Tavis qalebis SedarebaA. naCvenebia mniSvnelovani ­gansxvavebani.

gan, miuxedavad TavianTi daqanebuli Sublebisa, war- adgilebSic cxovrobdnen. ganamarxebuli naSTebis
bebis didi rkalisa, dabrtyevlebuli Tavis qalisa, didi raodenoba, romelic centralur evropaSi aR-
didi ybebisa da Zalian patara nikapisa (ix. sur. 8-2). moCnda, Zalian hgavs dasavleT evropaSi aRmoCenils.
rac mTavaria, maTi tvinis moculoba (saSualod, 1450 Tumca zogi niSani, magaliTad, saxis win wamoweuli
sm3) adamianisaze (saSualod 1,300 sm3 aRemateba) ufro Sua nawili, naklebad aris gamokveTili. neander-
didi iyo. zogi mecnieris azriT, neandertalelebis talelebi aRmoCenilia samxreT-dasavleT aziasa (is-
didi moculobis tvini maT adamianisaTvis damaxa- raeli, erayi) da centralur aziaSi (uzbekeTi). maTi
siaTebeli qcevebis mTeli diapazonis gamovlenis naSTebis udidesi koleqcia Crdilo-aRmosavleT
saSualebas aZlevdaA. maTi ConCxebi ki adasturebs, erayis mTebSi, Sanidaris gamoqvabulSia aRmoCenili,
rom Tanamedrove adamianebisgan gansxvavebiT, isini sadac ralf soleckim cxra individis ConCxi gaTx-
Zalian energiulebi iyvnen. ara (ix. Zegli 31, sur. 8-3).
daaxloebiT 100 weli dasWirda, rom mecnierebs ram Seucvala mecnierebs neandertalelebis Ses-
eRiarebinaT azri, romlis mixedviTac, neander- axeb warmodgena imdenad, rom maT homo sapiensis jgu-
talelebi arc imdenad gansxvavdebian Tanamedrove fis Cveulebriv warmomadgenlebad aRar miiCneven?
adamianisgan da SesaZloa, imave saxeobas miekuTvnebi- 1997 wels aSS-sa da germaniis mkvlevarebma ga-
an, romelsac Homo sapiens neandertalensis. magram ukanask- moaqveynes aRmoCenebi, romelTa gamoc, saWiro gax-
nel wlebSi wamoiWra kamaTi imis Sesaxeb, iyvnen Tu ara da neandertalelebisa da Tanamedrove adamianebis
dasavleT evropaSi aRmoCenili neandertalelebi damokidebulebis gadasinjvaA. es mecnierebi amt-
iqve 40000 wlis Semdeg mcxovrebi adamianis winapre- kicebdnen, rom maT gamoikvlies 1856 wels aRmoCe-
bi. dasavleT evropis garda, neandertalelebi sxva nili pirveli neandertalelisgan aRebuli dnm. aR-
moCnda, rom maT mier aRebuli dnm ar iyo birTveuli
dnm-is masala, romlisganac aris Seqmnili adamianis
genomi; metic, mas gamoimuSavebda umciresi zomis
struqturebi, romlebic yvela eukariotul ujred-
Si aRmoCnda (anu ujredebSi, romlebsac membraniT
dakavSirebuli birTvi da dnm aqvT qromosomebSi)
da mitoqondriebi ewodebaT. mitoqondriebi gamoi-
muSavebs fermentebs, romlebic energiis warmosaqm-
nelad aris aucilebeli da maT TavianTi sakuTari
dnm aqvT, romelic replikacias ujredis replika-
ciis dros ganicdis, magram rogorc fiqroben, ar
ganicdis bunebrivi gadarCevis aranair gavlenas.
mitoqondriuli dnm-is (Cveulebriv, moixsenieben
rogorc mtDNAdnm-s) cvlilebis erTaderTi wyaroa
SemTxveviTi mutaciAa. mitoqondriuli dnm cxove-
lebSi STamomavlobiT mxolod dedisgan gadaecemaA.
is kvercxujredSi spermis saSualebiT ki ar xvdeba,
aramed spermis kudiT kvercxujredis gareT tovebs.
am unikalurma Tvisebebma SesaZlebeli gaxada mtdnm-
is gamoyeneba ara marto or saxeobas Soris kavSiris
safrangeTSi, la Sapel o sen-Tan aRmoCenili Homo neandertalensis-
xarisxis dasadgenad, aramed imis gamosaTvleladac,
is aRdgenili Tavis qalaA.
135

boules mier Cikagos savele muzeumis gamofenaze 1929 wels warmodgenili neandertalelis rekonstruqcia (marcxniv). bolodroindeli
rekonstruqciis mixedviT (marjvniv) neandertaleli metad hgavs Tanamedrove adamians.

Tu ramdeni xnis win moxda am saxeobebs Soris di- kvlav grZeldeba winaaRmdegoba imis Sesaxeb, Tu
vergenciaA. rac ufro did xans iyo daSorebuli ori rogor da ratom ganicdis mutacias mtDNAdnm agreTve
saxeoba, miT meti gansxvaveba iqneba maT mtDNAdnm-Si, divergenciis absoluturi TariRis sizusteze, mec-
romelic rogorc fiqroben, mutacias Tanabari tem- nierTa umravlesoba eTanxmeba azrs, rom es Zalian
piT _ 2% milion weliwadSi ganicdis. amgvarad, ori Zlieri iaraRia saxeobaTa Soris damokidebulebis
organizmis mtdnmDNA-Si aRmoCenil sxvaobaTa raode- dasadgenad.
noba SeiZleba gardaiqmnas warsulis daaxloebiT ramdenad hgavs neandertalelis mtdnmDNA Taname-
TariRad, rodesac es organizmebi aRar iyvnen erTi drove adamianisas? arc imdenad, rogorc amas mrava-
da imave gvaris populaciis wevrebi. maSin, rodesac li mecnieri elodAa. aSS-sa da germanel mecnierebTa

neandertalels (marcxniv) warbebis ufro didi


rkalebi da ufro daqanebuli Subli aqvs, vidre
kromanionels (marjvniv). neandertalelebs
tvinis saSualo moculoba kromanionelis tvinis
moculobaze didi hqondaT.
136

17 21
18 34 48
16 19 38 49 47
20 30
12,13,14,15, 37 45 23
33,36,41,61 62 32 29
60
40 22 27
42
31
43
35,39,
11 44,46,63
50
26
64
28

51

10
9
8
52
59

7
5
6 53
4

24,25

57 58
2
1 54
55 56

suraTi 8-3 homo sapiens-is aRmoCenis adgilebi

gamokvlevis Sedegad dadginda, rom Tanamedrove aRmoCenilia, rogorc Tanamedrove adamianis, ise ne-
adamianebis individebs Soris mtdnmDNA-is Tanmimdevro- andertalelis arsebobis kvali. is faqti, rom es ori
baSi 5-dan 10-mde gansxvaveba SeiniSnebaA. Tanamedrove saxeoba axlo aRmosavleTSi daaxloebiT 30000 wlis
adamianTa da neandertalelTa nimuSebs Soris ki _ ganmavlobaSi Tanaarsebobda, magram erTmaneTSi ar
daaxloebiT 25-mde, rac samjer da metad aRemateba Sejvarebulan da didad ar gauziarebiaT erTmane-
Tanamedrove adamianebs Soris arsebul gansxvave- Tis iaraRis damzadebis teqnologia, metyvelebs,
bebs (ix. sur. 8-2). aman mkvlevarebs ukarnaxa, rom Ta- rom isini sxvadasxva saxeobas miekuTvneba. neander-
namedrove adamianTa winaprebi da neandertalelebi talelebisaTvis damaxasiaTebeli iaraRis Semcveli
erTmaneTs daaxloebiT 600000 wlis win daSorebian. Zeglebi mTel evropaSi nel-nela qreboda da Taname-
Tu Cveni da neandertalelebis ukanaskneli saerTo drove adamianebisaTvis damaxasiaTebeli iaraRis
winapari amdeni xnis win cxovrobda, neandertaleli Semcveli Zeglebi CndebodAa.
Cveni ufro Soreuli naTesavi gamodis, vidre adre mniSvnelovania, rom evropis nawili (iberia),
gvegonaA. es gamokvleva sxva neandertalelis ga- romlis kolonizacia Tanamedrove adamianebis mier
namarxebuli naSTis mt dnmDNA-ze gaimeores. bolos moxda, Seicavs neandertalelebis yvelaze
evropasa da axlo aRmosavleTSi gakeTebulma ax- gviandel naSTebs, romlebis 30000 wlis winandeli
alma arqeologiurma aRmoCenebmac daadastura, rom periodiT TariRdebAa.
neandertaleli da Tanamedrove adamiani sxvadasxva miuxedavad amdeni mtkicebulebisa imis Sesaxeb,
saxeobs warmoadgenen. ukve ramdenime aTeuli welia, rom neandertalelebi Tanamedrove adamianis saxe-
rac cnobilia, rom Tanamedrove adamianisa da nean- obas ar warmoadgenen, ratom grZeldeba mecnierebs
dertalelis Zvlebi levantis (aRmosavleT xmelTa- Soris gaunelebeli kamaTi? nawilobriv es SeiZleba
SuazRvispireTi) sxvadasxva nawilSi erTsa da imave imis brali iyos, rom arc erTi daskvna saboloo ar
adgilebSi aris aRmoCenili, magram Tanamedrove aris, meore mxriv ki, yoveli maTganis axsna alter-
teqnologiebma da axlad aRmoCenilma ganamarxeb- natiuli gziT SeiZlebaA. arsebobs masala, romelic
ulma naSTebma kidev erTxel, aSkarad daamtkica, rom gviCvenebs, rom neandertalelebi fizikurad arc im-
hominidis es ori saxeoba TanaarsebobdaA. israelis denad gansxvavdebodnen Tanamedrove adamianebisgan
maunT karmelis regionis ramdenime gamoqvabulSi (ix. CarCo: “neandertalelis zrda da ganviTareba”).
137

25

adamiani-neandertaneli

20
procentuli xvedriTi wili

adamiani-adamiani
adamiani-SimpanZe
15

10

0
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65
gansxvavebeis raodenoba

suraTi 8-4 adamianebs, neandertalelebsa da Simpanzeebs Soris arsebuli gan-


sxvaveba ­mtDNAdnm-is­ TanmimdevrobaSi.
X-RerZi uCvenebs gansxvavebaTa raodenobas TanmimdevrobaSi; Y-RerZi uCvenebs im individ-
Ta procentul raodenobas, romelTac Tanmimdevrobis gansxvavebaTa saerTo ricxvi aqvT.

SeiZleba, ufro didi mniSvneloba neandertalelebis xes amuSavebdnen. faqti, rom zogi iaraRi, kerZod ki
kulturas hqonda, romelsac qvis iaraRis domini- isrebi, cali mxridan iyo gaTxelebuli da wawvete-
rebis gamo, “Sua paleoliTis” kulturas uwodeben buli, gvafiqrebinebs, rom maT tarebi an saxelurebi
da romelic zogierTi niSnis mixedviT adreuli Ta- unda hqonodaT.
namedrove adamianis kulturas emsgavsebAa. aSelis periodis bolosken iseTi teqnologia gan-
viTarda, romelic iaraRis xelosans saSualebas mis-
cemda, nukleusidan ubralod Camomtvreuli aras-
wori anatkeCebis nacvlad, winaswar gansazRvruli
Sua paleoliTis kulturebi
zomisa da formis anatkeCebi daemzadebinaA. amgvari,
levaluaziuri meTodiT muSaobisas xelosani jer
kulturis istoriis im periods, romelic nean-
(gulgulas) winaswar gansazRvruli da standar-
dertalelebs ukavSirdeba, Cveulebriv, evropasa
tuli zomis nukleuss aZlevs formas da mis erT bo-
da axlo aRmosavleTSi Sua paleoliTi ewodeba da
loSi “dartymis moedans” amzadebs. aseT SemTxvevaSi
daaxloebiT 300000-40000 wlis winandel periods
ukve SesaZlebelia winaswar gansazRvruli da stand-
moicavs. afrikisTvis `Sua paleoliTis~ nacvlad,
artuli zomis anatkeCebis CamomsxvrevaA. marTalia,
termini `Sua qvis xana~ gamoiyenebaA. am periodis
levalualuri periodis zogierTi anatkeCi TiTqmis
iaraRs evropasa da axlo aRmosavleTSi Mmustieruli,
400000 wlis winandeli periodiT TariRdeba, magram
xolo afrikaSi post-aSeluri ewodebaA.
ufro xSirad aseTi iaraRi mustierul nakrebebSi
gvxvdebaA.
iaraRi calkeul Zeglze aRmoCenili iaraRis ansamblebi
(nakrebebi) SeiZleba daxasiaTdes rogorc mustieru-
mustieruli tipis iaraRi. mustieruli iaraRi li. zog Zeglze SeiZleba meti an naklebi raodenobis
pirve­lad samxreT-aRmosavleT safra­ngeTSi, dord- saxoki, safxeki, isaria da aA.S. aris aRmoCenili, vidre
nis regionSi, adgil le moustier sTan mdebare kldis sxvaze. zogma arqeologma ivarauda is SesaZlo mize-
safarSi aRmoCndAa. aSeluri tipis iaraRTan Sedar- zebi, romelsac amgvari sxvadasxvaobis gamowveva
ebiT, mustieruli tipis iaraRi gamoirCeva didi nuk- SeeZlo. sali binfordi da liuis binfordi Tvlian,
leusebis, rogoricaa xelculebi da danebi, ufro magaliTad, rom sxvadasxva Zeglze adamianebi sx-
mcire proporciebiT, xolo mcire zomis anatkeCebis, vadasxva saqmianobas misdevdnen. zog Zeglze sayasbo
magaliTad, saxokebi, SedarebiT didi proporciebiT. saqmis kvalia, zogi ki sabazo banakad gamoiyenebo-
miuxedavad imisa, rom bevri anatkeCi, romelic nuk- daA. aqedan gamomdinare, sxvadasxva Zeglze aRmoCe-
leuss Camoamtvries, daumuSaveblad iyo gamoyenebu- nili iaraRi sxvadasxvagvariaA. pol fiSis azriT, zog
li, mustierul iaraRSi bevria damuSavebuli da re- Zeglze levaluazuri teqnikiT damzadebuli iaraRi
tuSirebuli. (ix. sur. 8-5). safxekebze cveTis kvalis Warbobs imis gamo, rom im adgilebSi kaJis didi na-
Seswavlam gamoavlina, rom mravali maTganiT tyavs an texebi moipovebodaA.
138

2
1 3
4

6
5 7

suraTi 8-5 tipuri mustieruli iaraRi.


gansakuTrebiT bevri iyo calmxrivi saxokebi (1-4), saWrisebi (5), isris pirebi (6) da xerxiskbilebiani dentikulatebi (7). rogor gamoiyene-
boda sinamdvileSi es iaraRi, cnobili ar aris, magram, rogorc Cans, isris pirebi xis joxebze iyo mimagrebuli, xolo dentikulatebi albaT
xis dasamuSaveblad gamoiyenebodaA. suraTze gamosaxuli iaraRi dasavleT evropis mustierul ZeglebSia aRmoCenili.

post-aSeluri iaraRi afrikaSi mustieruli iar­ sub-saharaSia napovni. amdenad, SeiZleba davaskvnaT,
a­Ris msga­v­sad, post-aSeluri iaraRis didi nawilic rom neandertalelebi, iseve, rogorc mravali ad-
levaluazuri wesiT, winaswar momzadebuli gulebi- reuli xanis adamiani, umeteswilad gamoqvabulebsa
dan iyo Camomtvreuli. iaraRi ZiriTadad sxvadasx- da kldis safarebSi cxovrobdAa. magram es daskvna
va tipis anatkeCebisgan SedgebodAa. amgvari iaraRis SeiZleba araswori iyos, radgan gamoqvabulebi da
kargad gamoxatuli Tanmimdevroba aRmoCenilia mdi- kldis safarebi arqeologiur nusxebSi iqneb aseTi
nare klasies SesarTavTan samxreT afrikis samxreT didi raodenobiT imitom Cndeba, rom ukeTesad arian
sanapiroze. es adgili mdidaria kldis safarebiTa da Semonaxulni, vidre Ria adgilebSi mdebare sadgome-
mcire zomis gamoqvabulebiT, romlebSic adreuli bi, romlebic aTasobiT wlis ganmavlobaSi naleqiT,
da gviandeli Homo sapiens cxovrobdAa. erT-erT gamo- mravali metris mtvris safariT, nagviTa da neSom-
qvabulSi aRmoCenili uZvelesi kulturuli naSTebi paliT daifarAa. rodesac avejidan mtvers vwmendT
120000 wlis winandeliAa. es uZvelesi iaraRi Sedgeba da iataks mtversasrutiT valagebT, maT swored am
paralelurgverdebiani anatkeCebis (romlebic al- naleqs vaSorebT.
baT danebad gamoiyeneboda), wvetiani anatkeCebis magram CvenTvis cnobilia, rom neandertalelTa
(savaraudod, isris pirebis), sakveTebisa (saWrisebis didi nawili weliwadis garkveul dros gamoqvabu-
msgavsi iaraRi) da saxokebisgan. samxreT afrikaSi, lebSi atarebdaA. ase xdeboda safrangeTSi, mdinare
borderis gamoqvabulSi aRmoCenili msgavsi iaraRi dordonis napirebis gaswvriv. mdinare mimdebare
albaT 200000 wlis win gamoiyenebodAa. qvian teritoriaze mindvrebs tboravdaA. damreci
kldeebis qveS iyo kldis safarebi da gamoqvabule-
sadgomebi bi, sadac Sua paleoloTis dros adamianebi cxov-
robdnen. SeiZleba iq mTeli wlis ganmavlobaSi ar
evropasa da axlo aRosavleTSi aRmoCenili Sua Cerdebodnen, magram udavoa, rom es gamoqvabulebi
paleoliTis sadgomebis umetesoba gamoqvabulebsa wlidan wlamde dakavebuli iyo. rogorc Cans, Sua
da kldis safarebSi mdebareobdaA. igive SeiZleba paleoliTis adamianebi metad sargeblobdnen cecx-
iTqvas Sua qvis xanis sadgomebze, romlebic afrikis liT, vidre adreuli adamianebi. kldis mraval safa-
139

Tanamedrove gamokvlevebi da problemebi


neandertalelTa zrda da ganviTareba
erT-erTi mTavari mizezi, ometruli indeqsebis (romle- lis zrda da ganviTareba Zalian
romlis gamoc neandertale- bic fizikur anTropologiaSi hgavs adamianisas. mecnieri amt-
lebs Tanamedrove adamianebi- Zvlebis zomisa da formis Ses- kicebs, rom neandertalelisa
sgan gansxvavebul saxeobad adareblad farTod gamoiyeneba) da adamianis saxeebsa da Tavis
Tvlidnen, aris is, rom maTi ma- Sesabamisad azoma da aRmoaCina, qalebs Soris arsebuli fizi-
terialuri kultura adreuli rom axlad dabadebuli neander- kuri gansxvaveba genetikuri ar
adamianis kulturasTan Sedar- talelebi da axlad dabadebuli aris, is qcevebis sxvadasxvao-
ebiT primitiuli iyo. cnobi- Tanamedrove adamianebi TiTqmis bam gamoiwviAa. neandertalelTa
lia, rom Tanamedrove adamianis ar gansxvavdebian erTmaneTisgan, kbilebze arsebuli cveTis kvali
qceva damokidebulia swavlaze, mxolod neandertalelTa Tavis gviCvenebs, rom kbilebiT igi
swavlas ki bavSvobaSi Zalian qalis Zvlebi ufro sqelia da ikavebda sagans, roca xelebi da-
didi dro eTmobaA, rodesac ada- albaT, maTi kunTebic ufro mZime kavebuli hqondaA. es kbilebsa da
miani sxvazea damokidebuli. iqnebodaA. zrdasrul neander- ybebs Zalian tvirTavdaA. mainug-
SesaZlebelia Tu ara, rom nean- talelTaTvis damaxasiaTebeli purvisis azriT, prognatuli
dertalelebs momwifebis peri- mravali garegnuli niSani: didi saxe (win wamoweuli ybiT) da Zl-
odi ufro xanmokle hqonodaT, saxe win wamoweuli cxviriT, war- ieri kunTebi kbilebisa da ybebis
vidre Tanamedrove adamianebs bis rkalebi da grZeli Tavis qala, bavSvobis asakidanve amgvari gam-
aqvT da amis gamo maTi kul- CvilebisTvis damaxasiaTebeli ar oyenebam gamoiwvia da ara nean-
turuli qcevebis Sesaswavlad aris, Tumca gamovlenas bavSvobis dertalelebisa da Tanamedrove
saWiro droc ufro mokle yo- asakSi iwyebs. magaliTad, 4 wlis adamianebis ganviTarebaSi arseb-
filiyo? neandertalels, romelic belgi- ulma gansxvavebebmaA.
paleoanTropologma nensi aSi mdebare Zegl engiszea aRmoCe- Tumca, neandertalelebsa da
mainug-purvisma gadawyvita, es nili, warbis rkalebi ukve hqondaA. Tanamedrove adamianebs Soris
mosazreba neandertalelis Ta- safrangeTSi, Zegl La Qvinta-ze aR- iseTi gansxvavebebic arsebobs,
vis qalisa da saxis ganviTarebis moCenil 7 wlis bavSvs ki warbis romelTa axsna mxolod qceviT
Seswavlis safuZvelze Seemow- rkalebTan erTad win wamoweuli SeuZlebeliAa. mainug-purvisis
mebinaA. mas gamokvlevis Catareba didi cxviri, saxe da didi zomis mier Seqmnili mTliani suraTis
ar gauWirdeboda, radgan nean- Tavis qala aRmoaCndaA. bolos, uz- mixedviT irkveva, rom neander-
dertalelebi TavianT micvale- bekeTSi, teSik-taSis gamoqvabul- talelebi marTlac odnav ufro
bulebs marxavdnen. damarxuli Si aRmoCenil 10 wlis biWis ConCxs swrafad gadian momwifebis pe-
ConCxi ki ufro dauzianeblad zrdasruli neandertalelisaT- riods, vidre Tanamedrove ada-
iyo Semonaxuli, rac Cvilebisa vis damaxasiaTebeli yvela niSani mianebi. magram nuTu zrdis pro-
da mozardebis ConCxebze dak- honda (zomis garda). cesi imdenad swrafi iyo, rom
virvebis saSualebas miscemda mokled rom vTqvaT, neander- neandertalelebis kulturuli
mecniers. marTlac, mainug-pur- talelebi dabadebisas Taname- CamorCeniloba aexsna? mainug-
visma neandertalelTa asze meti drove adamianis msgavsni arian purvisis azriT, momwifebis pe-
ConCxi aRmoaCina, romelTa asa- da mxolod 10 wlis asakisaTvis riodi raimes dasamtkiceblad
kobrivi diapazoni axaldabadeb- uviTardebaT is mkveTri ganmasx- ar gamodgebaA. unda moiZebnos
ulobidan zrdasrul individe- vavebeli niSnebi, romlebic Ta- sxva faqtorebi, romlebiTac
bamde iyo. imisaTvis, rom Seeqmna namedrove adamianebisgan ganasx- SesaZlebeli gaxdeba neander-
bavSvobidan zrdasrul asakamde vavebT. ras gveubneba es faqti talelebisa da Tanamedrove ada-
neandertalelebis saxisa da Ta- neandertalelebis zrdisa da mianebis kulturul doneebs So-
vis qalis zrdis sqema, mecnierma ganviTarebis Sesaxeb? mainug- ris gansxvavebis axsna.
Zvlebi standartuli anTrop- purvisis azriT, neandertale-

rsa da gamoqvabulSi nacris sqeli fenaa aRmoCenili. miuxedavad imisa, rom myinvaris maxlobeli adg-
garda amisa, aRmoCnda kerac, romelzec cecxls an- ilebi im droisaTvis sakmaod civi iyo, mainc iyvnen
Tebdnen. cxovelebi, romlebze nadirobac SeiZlebodAa. maT-
Ria adgilebSi neandertalebis sadgomebis Zalze Tvis sakvebad gamosadeg mcenareebs Tovlis sqeli
mcire raodenobaa aRmoCenili. afrikaSi aseTi sad- fena faravdaA.
gomebi mdinaris auzebSi, tbebis an wyaroebis piras zafxulSi monadireebi albaT mdinaris mimdebare
iyo. Ria adgilebSi mdebare ramdenime sadgomi evro- ufro maRal adgilebSi gadadiodnen. rogorc Cans,
paSic, gansakuTrebiT ki samxreT evropaSi aris aR- es adgilebi saZovrebi iyo cxovelTa didi jogebi-
moCenili. moldovaSi mdebare kargad cnobili Zeg- sTvis, romlebzec nadirobdnen iqaurebi. zamTris
lis binadarni dasavleT ruseTSi mdinaris dablobze Zeglebze arqeologebma aRmoaCines mglis, arqtiku-
cxovrobdnen qoxebSi, romlebic xis CarCoebze gadak- li melasa da kurdRlis ConCxebi, romelTac TaTebi
ruli tyaviT iyo agebuli. keris nangrevebis irgvliv akldaT. rogorc Cans, es cxovelebi gautyavebiaT da
mamontebis, amJamad gadaSenebuli didi spiloebis maTi tyavisgan tansacmeli daumzadebiaT.
Zvlebi hqondaT dawyobili. Aam Zvlebs, rogorc Cans,
cxovelTa tyavebis dasamagreblad iyenebdnen.
140

sakvebis mopoveba nadirobac imaze Zveli dargia, vidre arqeologebi


erT dros fiqrobdnen.
neandertalelebis mier sakvebis mopoveba gare-
momcvel pirobebze iyo damokidebuli. afrikaSi, mag- dakrZalva da sxva ritualebi?
aliTad, isini savanasa da naxevradgvalvian udabnoe-
bSi cxovrobdnen, dasavleT da aRmosavleT evropaSi rogorc Cans, zogi neandertaleli Segnebulad
ki sicivesTan Segueba uxdebodaT. Zlieri gamyinva- aris dakrZaluli. adgil le mustieSi aRmoCenili
rebis dros maTi garemos udidesi nawili balaxovani 15 wlis biWis ConCxis gverdiT, xelis gverdiT mSve-
stepi da tundra iyo. nieri xelculi ido. la ferasisTan aRmoCnda 5 bavS-
im droisaTvis evropis buneba bevrad ufro mdi- visa da ori mozrdilis saojaxo samarxi. aRniSnuli
dari iyo cxovelebiT, vidre dRevandeli Crdiloe- aRmoCenebi da eraySi, gamoqvabul SanidarSi aRmoCe-
Tis qveynebis tundraA. marTlac, neandertalelebiT nili samarxebi gvafiqrebineben, rom im droisaTvis
dasaxlebul evropaSi bevri iyo rogorc didi, ise pa- dakrZalvis rituali ukve arsebobdaA.
tara cxovelebi. tundrisa da alpuri zonis cxove- Sanidaris yvelaze mniSvnelovani aRmoCenaa ada-
lebSi Warbobdnen CrdiloeTis iremi, bizoni, ga- mianis sxeulze da mis irgvliv dayrili yvavilis
reuli rqosani pirutyvi, cxeni, mamonti, martorqa, mtveri, romlis eqspertizamac uCvena, rom is Taname-
iremi, daTvi, mgeli da melaA. zogierT evropul Zegl- drove grape hyacinth-is, gvimris (bachelor’s buttons),
ze frinvelebisa da Tevzis naSTebic aRmoCndaA. maga­ alTes (hollyhock) da yviTeli groundsel-is winapar
liTad, CrdiloeT germaniaSi zafxulis banakebSi mcenareebs ekuTvnodAa. am aRmoCenasTan dakavSire-
adamianebi namdvilad nadirobdnen gedebsa da ixve- biT, jon pfaiferma maSindeli movlenebi ase aRad-
bze, Tevzaobdnen qorWilasa da qariylapiaze. cota gina:
ram aris cnobili im mcenareul sakvebze, romliTac sasikvdilod Tavgatexili kaci gamoqvabulSi
neandertalelebi ikvebebodnen, radgan mcenareTa gansakuTrebuli ceremoniebis dacviT dakrZales.
naSTebi tenian pirobebSi aTaswleulebis manZilze 60000 wlis win, gazafxulis erT dRes misi ojaxis
ver SemoinaxebodAa. wevrebi gavidnen mindorSi, dakrifes uamravi veluri
aseve afrikis sxvadasxva nawilSi mcxovrebi homo yvavili, miwaze daafines da TavianT micvalebuls
sapiens sakvebs sxvadasxvanairad moipovebdaA. magali- mosasvenebeli gaukeTes. danarCeni yvavilebi albaT
Tad, CvenTvis cnobilia, rom adamianebi, romlebic saflavze daalages, zogi maTgani ki naZvis msgavsi
samxreT afrikaSi, mdinare klasies SesarTavTan buCqebis totebTan erTad gvirgvinebad dawnes”.
cxovrobdnen, ikvebebodnen rogorc moluskebiT, SeiZleboda ase yofiliyo? SesaZloAa. darw-
ise didi, balaxisWameli cxovelebiT, rogorebicaa: munebiT mxolod is SeiZleba iTqvas, rom yvavilis
antilopa kana da kameCebi. magram mecnierebi ver mtveri eyara rogorc Tavad micvalebulze, aseve
Tanxmdebian imaze, Tu rogor moipovebdnen adamiane- mis irgvliv. mtveri iq SeiZleba imitom moxvedrili-
bi xorcs im periodSi, rodesac mdinare klasies max-
loblad mdebare gamoqvabulebSi dasaxleba daiwyes.
riCard klainis azriT, isini nadirobdnen rogorc
did, ise mcire zomis cxovelebze, radgan mdinare
klasies maxloblad mdebare pirvel gamoqvabulSi
sxvadasxva asakis antilopa kanas naSTebi aRmoCndaA.
rogorc Cans, adamianebi maT bakebSi an sxva amgvar
adgilebSi amwyvdevdnen, sadac yvela asakis cxove-
lis mokvla iqneboda SesaZlebeli. klainis azriT,
kameCebze sxvadasxva xerxiT nadirobdnen. kameCebi
Tavs esxmodnen monadireebs, rac maT bakebSi Serek-
vas arTulebdaA. klainis azriT, radgan gamoqvabul-
Si napovni Zvlebi ZiriTadad an Zalian axalgazrda
an Zalian bebr kameCebs ekuTvnoda, unda vifiqroT,
rom monadireebs mxolod yvelaze susti cxovelebis
daxocva SeeZloT.
liuis binfordis azriT, mdinare klasies midam-
oebSi mcxovrebi xalxi mxolod mcire zomis cxovele-
bze nadirobda da didi zomis mtaceblebis mier
daxocili antilopisa da kameCis leSs agrovebdaA.
mecnieri fiqrobs, rom es Zeglebi nadirobisas daxo-
cili cxovelebis yvela an TiTqmis yvela Zvals unda
Seicavdes, xolo radgan aRmoCenili met-naklebad
sruli ConCxebi ZiriTadad mcire zomis cxovelebs
ekuTvnis, amitom, savaraudod, klasies mdinaris
mkvidrni yvela im cxovelze ar nadirobdnen, romli-
Tac ikvebebodnen.
magram axalma aRmoCenebma cxadyves, rom adami-
anebi didi zomis cxovelebze jer kidev 400000 wlis
win nadirobdnen. swored am periodiT daTariRe- yo, rom saflavze yvavilebi dades, Tumca SemTxvevi-
buli xis isrebi aRmoCnda germaniaSi qvis iaraRsa Tobasac ver gamovricxavT. zogierTi mencieri amt-
da 10-ze meti dakluli gareuli cxenis naSTTan er- kicebda, rom Sanidaris sxva samarxebSi is adamianebi
Tad. mZime isrebi Tanamedrove aerodinamikul Subs arian daflulni, romlebic gamoqvabulis Camongre-
mogvagonebs, romlebsac albaT iseT did cxovelebs vis dros kldis qveS moyvnen da daiRupnen. anu isini
esrodnen, rogoric cxeniaA. am masalis mixedviT, sa- Segnebulad dakrZalulni ki ar iyvnen, aramed SemTx-
varaudoa, rom ara mxolod leSis Segroveba, aramed, veviT daimarxnen.
141

gamoricxuli ar aris, rom neandertalelebi sxva drove adamianebis warmoSobis adgili afrikaa).
ritualebSic monawileobdnen, magram dakrZalvis meore Teoriis Tanaxmad, romelsac `multiregion-
ritualebis msgavsad, masala orazrovaniaA. Svei- uli Teoria ewodeba~, Tanamedrove adamianebi Zveli
cariis alpebSi mdebare draxenloxis gamoqvabulSi samyaros sxvadasxva nawilSi warmoiSvnen mas Semdeg,
aRmoCnda neandertalelTa sacxovrebelTan daka- rac Homo erectus afrikidan gamovidaA.
vSirebuli qviT mopirkeTebuli ormo, romelSic erTgan warmoSobis Teoria am Teoriis mixed-
gamoqvabulis daTvis Svidi Tavis qala eyaraA. risT- viT, Tanamedrove adamianebi neandertalelebisgan
vis inaxavdnen am Tavis qalebs? pasuxi SeiZleba erTi ar ganviTarebulan; metic, neandertalelebi 35000
iyos: daTvebis dasamorCileblad. gamoqvabulis wlis win imis gamo gadaSendnen, rom Tanamedrove ada-
daTvebi Zalze didi zomis iyvnen _ zogierTi maT- mianebi Caenacvlnen. pirveli Tanamedrove adamianis
ganis simaRle cxra futsac ki aRwevdAa. isini gamo- warmoSobis adgili axal aRmoCenebTan erTad icv-
qvabulebis dapatronebaSi konkurencias uwevdnen lebodAa. 1950-ian wlebSi egonaT, rom axlo aRmosav-
neandertalelebs. iqneb neandertalelebi imitom leTSi populaciis pirvelwyaro neandertalelebi
inaxavdnen daxocili daTvebis Tavis qalebs, rom pa- iyvnen. maT moixseniebdnen “ganzogadoebul” anu
tivi ecaT an daTvebisaTvis an maTi sulebisaTvis. Mma- “progresul” neandertalelebad. mogvianebiT,
gram, rac Seexeba dakrZalvis rituals, masala didad rodesac afrikaSi gviandeli homo sapiens aRmoCnda,
sarwmuno ar aris. Cvens Tanamedrove sazogadoebaSi paleoanTropologebma daadgines, rom Tanamedrove
SeiZleba vinmem kedelze irmis an cxen-iremis Tavi adamiani pirvelad afrikaSi gaCnda da Semdeg gadain-
masTan dakavSirebuli raime garkveuli ritualis acvla axlo aRmosavleTSi, iqidan ki _ evropasa
gareSe Camokidos. dResdReobiT Zneli saTqmelia, da aziaSi. erTgan warmoSobis Teoriis mimdevarni
asrulebdnen Tu ara neandertalelebi ritualebs. fiqroben, rom homo sapiens-is pirvel mcire popula-
cias hqonda raRac biologiuri da kulturuli upi-
Tanamedrove adamianis warmoSoba ratesoba an orive erTad, ramac saSualeba misca,
farTod gavrcelebuliyvnen da neandertalelebi
kromanioneli adamiani, romelic dasavleT ev- CaenacvlebinaT.
ropaSi daaxloebiT 35000 wlis win gamoCnda, winaT erTgan warmoSobis Teoriis yvelaze utyuari mt-
adreuli adamianis pirveli saxoba anu Homo sapiens sa- kicebuleba Tanamedrove adamianebis mtDNAdnm-s uka-
piens egonaT. (kromanionelebma saxeli safrangeTSi vSirdeba. 1987 wels rebeka kanma da misma kolegebma
mdebare kldis safaris mixedviT miiRes, sadac 1868 daamtkices, rom aSS-Si, axal gvineaSi, afrikasa da
wels pirvelad aRmoCndnen). magram amJamad ukve aRmosavleT aziaSi mcxovrebi adamianebis mtDNAdnm gan-
cnobili gaxda, rom Tanamedrove adamianebi didi sxvavebulia, radgan maTi saerTo winapari mxolod
xniT adre aRmosavleT evropis gareT gaCndnen. cno- 200000 wlis win cxovrobdaA. keni da misi kolegebi
bilia agreTve, rom homo sapiens afrikidan gamovidaA. Semdgom amtkicebdnen, rom, radgan individTa Soris
am ganamarxebuli masalis nawili, romelic klasies sxvadasxvaoba afrikis populaciebs Soris yvelaze
mdinaris SesarTavTan mdebare gamoqvabulbSi ip- maRali iyo, yvela maTganis saerTo winapars afri-
oves, 100000 wlis winandeli periodiT TariRdebaA. kaSi unda ecxovraA. (swored amis gamoa, rom Tavis sam-
homo sapiens-is sxva, daaxloebiT imave periodiT da- SobloSi mcxovrebi adamianebi metad gansxvavdebian
TariRebuli naSTebi samxreT afrikaSi, borderis erTmaneTisgan, vidre emigrantebis STamomavali
gamoqvabulSi aRmoCndaA. xolo eTiopiaSi, omoSi aR- populaciebi). ase daibada, rogorc mediam daarqva,
moCenili naSTebi, albaT, homo sapiens-viT adreuliaA. “mitoqondriuli eva” da “evas hipoTeza” Taname-
Tanamedrove adamianebis Homo sapiens sapiens-is naS- drove adamianebis warmoSobis Sesaxeb. ra Tqma unda,
Tebi aRmoCenilia israelis or Zeglze sxulsa da qa- arsebobda ramdenime eva erT TaobaSi, romelTac
fzehSi, romlebic, rogorc adre fiqrobdnen, 40-50 erTnairi dnm unda hqonodaT.
aTasi wlis winandeli iyo, axla fiqroben, rom 90000 mtdnm-is Seswavlis adreul safexurze mravali
wlis winandeli periodiT TariRdebaA. anatomiurad problema warmoiSva, magram wlebis ganmavlobaSi isi-
Tanamedrove adamianebis aRmoCena moxda borneoSi, ni daregulirda da Catarda mtdnm-is axali da ufro
niahSi, romlebic 40000 wlis winandeli periodiT ukeTesi analizi. amJamad mravali mecnieri mivida
TariRdebian da avstraliaSi, mungos tbasTan, ro- daskvnamde, rom Tanamedrove adamianis mtdnm-s gan-
melic 30000 wlis asakis unda iyos. sxvavebulobis Zalian dabali maCvenebeli aqvs (Sim-
es Tanamedrove garegnobis adamianebi neander- panzeebis populaciaTa umetesobaSi aRmoCenili gan-
talelebisa da sxva, adreuli homo sapiens-ebisgan sxvavebebis naxevarze naklebi), rac gvafiqrebinebs,
imiT gansxvavdebodnen, rom hqondaT ufro maRali rom Cven yvelas arc Tu ise didi xnis win saerTo
da gamoburculi Subli, ufro Txeli da msubuqi Zv- winapari gvyavdaA. Tanamedrove adamianebSi Catareb-
lebi, patara saxeebi da ybebi, agreTve nikapebi (Zv- ulma mtdnmDNA-is sxvadasxvaobis detalurma analizma
lovani wamonazardebi, romlebic win wamoweuli sax- mecnierebs saSualeba misca, rom msoflios Taname-
eebis gaqrobis Semdeg darCa) da odnav gamoburculi drove populaciebis saerTo winaparTa fesvebi dae-
warbebis rkali. dginaT. es analizi miuTiTebs, agreTve Tanamedrove
adamianebis afrikul warmoSobasa da am regionidan
maT Semdgom gavrcelebaze.
Tanamedrove adamianis Tanamedrove adamianTa aRmosavlur afrikul
warmoSobis Teoriebi warmoSobisa da iqidan maTi Semdgomi gavrcelebis
mtkicebuleba Y qromosomis variaciebis Seswavlis
adamianis warmoSobis Sesaxeb arsebuli ori Teo- Sedegad miiRes. Y qromosoma gansazRvravs individis
ria anTropologebs Soris kvlav sakamaTod rCebaA. mamrobiT sqess. mdedrobiTi sqesis individi X qro-
erTi Teoria, romelsac SeiZleba `erTgan warmoSo- mosomas iRebs, rogorc dedisgan, ise mamrisgan maSin,
bis Teoria~ ewodos, amtkicebs, rom Tanamedrove rodesac mamri Y qromosomas mxolod mamisgan iRebs.
adamianebi samyaros mxolod erT nawilSi warmoiS- Y qromosoma mxolod mamrebs aqvT da imis gamo, rom
vnen da iqidan sxva nawilebSi gavrceldnen da nean- erT mocemul kacs mxolod erTi asli aqvs, Y qro-
dertalelebi Caanacvles. (fiqroben, rom Taname- mosoma aris erTaderTi birTvuli qromosoma, ro-
142

melic, mtDNAdnm-s msgavsad, ar ganicdis rekombinacias.


miuxedavad imisa, rom Y qromosomaze SeiZleba bune-
brivma gadarCevam imoqmedos, iTvleba, rom Y qro-
mosomis cvalebadobaTa umetesoba, iseve, rogorc
mtDNdnm-Si, SemTxveviTi mutaciebiT aris gamowveuli.
Y Yqromosomis cvalebadobis kvlevis Sedegebi
TiTqmis zustad imeoreben mtdnmDNA-s cvalebadobis
suraTs. es Sedegebi miuTiTebs afrikisken, rogorc
Tanamedrove adamianis warmoSobis adgilisken da maT
a
iqidan gamosvlaze metyvelebs. mtDNAdnm-sa da Y qromo-
somis Seswavlas Soris mTavari gansxvaveba saerTo,
yvelaze gviandeli winapris daTariRebaSiaA. rogorc
ukve aRvniSneT, mtdnmDNA-is Seswavla gvafiqrebinebs,
rom yvelaze gviandeli saerTi winapari daaxloebiT
200000 wlis win cxovrobda, Y qromosomis Seswavla
ki gveubneba, rom es 100000 wlis win iyo. damatebiTi
gamokvleva, romelic birTvuli dnm-s kvlevis axal
meTodebs iyenebs, albaT, am gansxvavebis mizezis
dadgenaSi dagvexmarebA. am droisaTvis aSkaraa, rom
Tanamedrove adamianebis genofondi arc ise didi b c
xnis win afrikaSi warmoiSvaA.
neandertalelebze Catarebuli mtDNAdnm-s anal-
izi da arqeologiuri masala, romelTa Sedegadac
varaudoben, rom neandertalelebi da YTanamedrove
adamianebi evropasa da axlo aRmosavleTSi urT-
ierTSexebis gareSe cxovrobdnen, aseve mxars uWeren
erTgan warmoSobis Teoris. Tumca homo sapiens-is (ro-
melic 150000-200000 wlis win cxovrobda) ConCxebis d
uqonloba SeuZlebels xdis am Teoriis ganamarxebu-
li masalis safuZvelze dasabuTebas. aseTi mtkice-
bulebis arsebobis SemTxvevaSic ki, aucilebeli ar
iqneboda, eWvi Segvetana adamianis warmoSobis mul-
suraTi 8-6 regionuli uwyvetobis damamt-
tiregionuli Teoriis marTebulebaSi.
kicebeli masalaA.
multiregionuli Teoria multiregionuli Teo­
riis Tanaxmad, Zveli samyaros Homo erectus-is popu- uwyvetoba samxreT-aRmosavleT aziisa da avstraliis populaciebSi.
laciebi TandaTanobiTi evoluciis procesSi anato- Tavis qalebi: (a) homo ereqtusi, (b) adreuli homo sapiensi, (d) Ta-
miurad Tanamedrove adamianebad Camoyalibdnen. am namedrove homo sapiensi. yvela qala samxreT-aRmosavleTi aziidan
Teoriis mimdevrebi fiqroben, rom `gardamavali~ an da avstraliidanaa, aqvT erTnairi Sublis, warbebis Zgidis, kefisa
da saxis forma gansxvavebiT aqve gamosaxuli (c) adreuli homo
`arqauli~ homo sapiens da neandertalelebi Sedar-
sapiensis afrikuli Tavis qalebisgan, romelTac gansxvavebuli
ebiT ufro Tanamedrove anatomiuri niSnebis ganvi- formebi axasiaTebT. samxreT-aRmosavleT aziisa da avstraliis
Tarebis etapebs warmoadgenen. marTlac, rogorc populaciebis erTgvaroba 500000 wlis manZilze regionul uwyve-
ukve aRvniSneT, zogierTi Teoretikosi Homo erectus- tobas ufro adasturebs, vidre Canacvlebas.
sa da Tanamedrove adamians Soris iseT msgavsebasa da
uwyvet kavSirs xedavs, rom HHomo erectus-s HHomo sapiens
erectus-sac ki uwodebs. gavsebaa, rogorc multiregionaluri Teoriis mim-
uwyvetoba, multiregionuli Teoretikosebis devarni amtkiceben.
mTavari mtkicebulebaa Tavisi poziciebis gansam- Tavisi poziciis gansamtkiceblad multiregio-
tkiceblad. dedamiwis ramdenime adgilas es uwyve- nuli Teoriis momxreebi amtkicebebn, rom mtDNMdnm-sa
toba aSkarad Cans Homo erectus-isa da Homo sapiens-is da Y qromosomis Semcveli masala multiregionul
ConCxebis zogierT maxasiaTebelSi. CineTSi aR- Teorias ufor metad uWers mxars, vidre erTgan-war-
moCenili HHomo erectus-is ganamarxebuli naSTebisT- moSobis Teorias. garda amisa, Tanamedrove adamian-
vis, magaliTad, ufro ganieri saxe da ufro hori- Ta genetikuri cvalebadoba HHomo erectus-is afriki-
zontaluri Rawvis Zvlebia damaxasiaTebeli, vidre dan emigracias ufro asaxavs, vidre HHomo sapiens-sas.
msoflios sxva romelime kuTxis populaciebisTvis. amgvari interpretacia imas niSnavs, rom mutaciiT
es damaxasiaTebeli Strixi Tanamedrove Cinelebsac miRebuli sixSire, rogorc mtdnmDNA-Si ise Y qromo-
axasiaTebT. samxreT-aRmosavleT aziaSi multire- somebSi, mcdaria da rom orive SemTxvevaSi mutacia
gionuli Teoriis mxardamWeri kidev ufro dama- ufro nela mimdinareobs, vidre amJamad miaCniaT.
jerebeli masala aRmoCndaA. am adgilebSi aRmoCenil Tumca, amgvar interpretacias ewinaaRmdegeba ar-
Tavis qalebs HHomo erectus-idan moyolebuli Taname- sebuli adre dadgenili mtdnmDNA-is gansxvavebani ada-
drove adamianamde, erTi da igive niSnebi gasdevT: mianTa im jgufebs Soris, romlebic drois gansaz-
Tavis qalis SedarebiT sqeli Zvlebi, damreci Subli, Rvrul monakveTSi axal gvineasa da avstraliaSi
warbebis erTiani Zgide, mogrZo saxe, SedarebiT didi dasaxldnen da mutaciis miRebul sixSires moergnen.
zomis Rawvis Zvlebi da didi saReWi kbilebi (is. sur. am azrs ewinaaRmdegeba agreTve adamianebsa da ada-
8-6). sxva mecnierebi Tvlian, rom es Strixebi sakma- mianis msgavs maimunebs Soris arsebuli divergencia,
risi ar aris uwyvetobis dasadgenad samxreT-aR- romlis TariRi SesabamisobaSi unda movides mtDNAdnm-s
mosavleT aziaSi, radgan igive Strixebi Tanamedrove mutaciis miRebul, gazrdil sixSiresTan.
adamianebSi mTeli msoflios masStabiT aris aRmoCe- imis asaxsnelad, Tu ratom mimdinareobs adamia-
nili. mecnierebis kidev erTi jgufi ki amtkicebs, nis evolucia etapobrivad, Tanac Zveli samyaros
rom damaxasiaTebel Strixebs Soris arc imdeni ms- yvela adgilas erTi da imave mimarTulebiT, mul-
143

tiregionuli Teoriis mimdevrebi miuTiTeben kul- varaudoben, rom SeiZleboda momxdariyo: erTi kul-
turul winsvlaze iaraRis damzadebasa da sakvebis turis meoreTi Canacvleba; raime lokaluri, xan-
momzadebaSi, romelic mTel dedamiwaze moxdAa. am grZlivi evolucia an Sejvareba im adreul, Taname-
kulturulma winsvlam albaT Seamsubuqa bunebrivi drove adamianebsa, romlebic afrikidan wamovidnen,
gadarCevis Tavdapirveli moTxovnileba Tavis qalis da maT Soris, vinc maT Crd. afrikaSi, evropasa da
sqel Zvlebsa da Zlier kunTebze. argumenti is aris, aziaSi daxvdAa. rogorc biologma alan templtonma
rom Tu bevri mcenareuli da cxoveluri sakvebi wvr- aRniSna, debatebi erTgan warmoSobisa da multi-
ilad ar daiWreboda da Termulad ar damuSavdeboda, regionul Teoriebs Soris emyareba miTs, TiTqos
misi daReWva da moneleba Zneli iqnebodaA. amis gamo, erTi damaxasiaTebeli fizikuri niSnis meoreTi
adamianebs albaT didi da Zlieri ybebi da magari Secvla mxolod erTi populaciis meoreTi Canacv-
Tavis qala dasWirdeboda saReWi aparatis Zlieri lebis (ganadgurebis saSualebiT) Sedegi SeiZleba
kunTebis sayrdenad. magram aseTi Zlieri Zvlebi da iyos. magram amgvari ganamarxebuli nimuSebi, Sesa-
kunTebi ukve aRar iyo saWiro sakvebis daWrisa da Zloa, genotipSi momxdar cvlilebebsac asaxavdnen,
momzadebis SesaZleblobis gaCenasTan erTad. rodesac erTi genotipis meoreTi Canacvleba xdeba
Sualeduri Teoriebi arsebuli ganamarxebuli genebis nakadis an bunebrivi gadarCevis Sedegad.
masalis interpretacia mxolod “erTgan warmoSobi- rodesac saqme uerTierTSejvarebis unaris mqone
sa” da “multiregionuli” TeoriebiT ar amoiwurebaA. populaciebTan gvaqvs, morfologiuri Canacvleba
arsebobs Sualeduri Teoriebic, romelTa mixedviT populaciis Canacvlebas ar unda gauTanabrdes.

anTropologiuri pirvelwyaroebi
Teoriebisa da hipoTezebis Semowmeba Tanamedrove adamianis
warmoSobis Sesaxeb
ratom aris adamianis evo- evoluciuri procesis Seasabam- paleoanTropologebs kidec
luciis Seswavla aseTi saka- isobasTan dakavSirebul kamaTs rom moendomebinaT, rom zo-
maTo? nawilobriv SeiZleba didi xnis istoria aqvs. zogi- gierT sakiTxSi TanxmobisTvis
imitom, rom mopovebuli masala erTi aspeqtiT paleoanTro- mieRwiaT, arasruli ganamarxe-
fragmentuliaA. magram devid pologiasTan dakavSirebuli buli masala mainc sxvadasxva-
freieris azriT, am kiTxvaze sakiTxebi ara naklebi simwvaviT nairad ganimarteboda, amitom
pasuxi nawilobriv imaSi mdgo- xasiaTdeba, vidre gamokvleva azrTa sxvadasxvaoba gardaua-
mareobs, rom mkvlevarebs jer WriWinebze an Sav xvrelebze. ma- li iqnebodAa. uTanxmoebis kidev
sabolood ar aqvT Camoyalibe- gram paleoanTropologiasTan erTi mizezia is, rom SeuZlebe-
buli hipoTezebi, rom alterna- dakavSirebuli samecniero de- lia hipoTezebis imgvarad Camo-
tiuli Teoriebis erTmaneTTan batebi popularul literatur- yalibeba, rom cdebis Catarebis
Seadareba moxerxdes. aSi ufro xSirad Suqdeba da ise Sedegad erTmniSvnelovani pa-
adamianis evoluciis Seswav- Cans, TiTqos ideebsa da Teor- suxebi miiRon da mcdari mosaz-
la yovelTvis sakamaTo sagnad iebs Soris gauTavebeli brZola rebebi uaryon. amas didi mniSvn-
iTvlebodAa. adamianis evoluci- mimdinareobs. meore mxriv, “Zv- eloba aqvs, radgan mecnieruli
is zogad kursTan, evoluciis lebis omi”, rogorc erTma Jur- uTanxmoebebis gadawyvetis up-
procesTan, ganamarxebuli naS- nalistma daarqva, xSirad ufro irvelesi meqanizmi arsebuli
Tebis utyuarobasTan, daTari- xangZlivia, radgan ar arsebobs monacemebis safuZvelze mcdari
Rebis WeSmaritebasa da masalis sakmarisi informaciAa. amitom hipoTezebis uaryofaaA.

ra daemarTaT neandertalelebs? anebi da neandertalelebi erTmaneTTan jvardebod-


nen, aucileblad unda aRmoeCinaT “hibriduli” indi-
miuxedavad imisa, Tu romeli Teoria Seesabameba videbis naSTebi. mecnierTa erTi jgufi amtkicebda,
simarTles (erTgan warmoSobis, multiregionaluri rom portugaliaSi aRmoCenili zeda paleoliTis
Tu Sualeduri), aSkaraa, rom neandertalelebi da Ta- xanis ConCxs, Tanamedrove adamianisa da neander-
namedrove adamianebi (Homo sapiens) evropasa da axlo talelisTvis damaxasiaTebeli niSnebi kombinire-
aRmosavleTSi daaxloebiT 20000 wlis ganmavlobaSi bulad aqvsA. es aRmoCena kvlav kamaTs iwvevs, ConCxi 4
an iqneb 60000 wlis ganmavlobaSic, Tanaarsebobdnen. wlis bavSvs ekuTvnis, zogierTi mecnieri masSi nean-
ra daemarTaT neandertalelebs? am sakiTxze sami dertalelisTvis damaxasiaTebel niSnebs ver xedavs.
mosazreba arsebobs, pirveli: Tanamedrove adami- ufro mniSvnelovania faqti, rom Tu Sejvarebis
anebTan jvardebodnen da amis gamo neandertalel- hipoTeza sinamdviles Seesabameba, maSin gamodis, rom
TaTvis damaxasiaTebeli niSnebi TandaTanobiT gau- mtdnmDNA-is analizi, romelic am TavSi ramdenjerme
qraT; meore: Tanamedrove adamianebma daxoces; da ganvixileT, mcdari unda yofiliyo. meore mxriv, ne-
mesame: Tanamedrove adamianebTan konkurencias ver andertalelTa iaraRis bolodroindelma gamokvl-
gauZles. ganvixiloT ToToeuli mosazreba cal- evam gamoavlina, rom neandertalelTa zogma jgufma
calke: iaraRis damzadebis is axali teqnologiebi SeiTvisa,
SejvarebaA. Sejvarebis Teoria ufro damajerebe- romlebic mecnierTa azriT, mxolod Tanamedrove
li Cans, Tumca damamtkicebeli masala Zalian mcire adamianebs ukavSirdeba (am sakiTxs ufro detalu-
raodenobiT aris aRmoCenili. Tu Tanamedrove adami- rad Semedeg TavSi ganvixilavT). Tu neandertalele-
144

bi Tanamedrove adamianebisgan swavlobdnen, maSin 2. Homo sapiens-is naSTebi Zveli samyaros mraval
maTi urTierTSejvarebis azric ufro sarwmunoa da nawilSi: aziaSi, afrikasa da evropaSia aRmoCe-
maTi Tanamedrove adamianTa populaciaSi gaTqvefac nili. maTi nawili SeiZleba evropaSi mcxovreb
ufro damajerebeli iqnebAa. neandertalelebze adre cxovrobda. jer kidev
genocidi. genocidis Teoria, romlis mixedvi- kamaToben imaze, dasavleT evropaSi mcxovrebi
Tac, neandertalelebi Tanamedrove adamianebma neandertalelebi gadaSendnen Tu gadarCnen da im
daxoces, sensaciur moTxrobas hgavs, magram amis Za- Tanamedrove adamianebis winaprebad iqcnen, rom-
lze mcire damadasturebeli faqti arsebobs. aqamde lebic dasavleT evropaSi 40000 wlis win cxov-
arc erTi “mokluli” neandertaleli ar aris aRmoCe- robdnen.
nili, isic gasarkvevia, Zlier neandertalelebsa da 3. kulturis istoriis im nawils, romelic neander-
ufro sust Tanamedrove adamianebs Soris omSi vin talelebTan aris dakavSirebuli, evropasa da
vis ajobebdaA. axlo aRmosavleTSi Sua paleoliTi ewodeba da
gadaSenebaA. bolo, gadaSenebis Teorias, rom- daaxloebiT 300000-40000 wlis winandeli peri-
lis mixedviTac, neandertalelebma ubralod ver odiT TariRdebAa. afrikisTvis termini “Sua qvis
gauZles Tanamedrove adamianebTan konkurencias, xana” gamoiyenebaA. evropasa da Sua aRmosavleTSi
yvelaze meti arqeologiuri mtkicebuleba aqvs. aRmoCenil anatkeCebis kompleqtebs, romelic am
rogorc adre aRvniSneT, iberiaSi daaxloebiT 30000 periodis iaraRi iyo, mustieruls, xolo afri-
wlis win “ltolvilebis” saxiT neandertalelTa kaSi aRmoCenils _ post aSelurs uwodeben. aSe-
populaciebi ukve arsebobdnen. axlo aRmosavleTi- lur iaraRTan SedarebiT, mustieruli iaraRis
dan, aRmosavleT evropidan da dasavleT evropidan kompleqtebSi Semavali qvis didi xelculebi da
neandertalelTa “ukan daxeva” Tanamedrove adamian- danebi ufro mcire zomisaa, xolo patara saxoke-
Ta mier am adgilebis dakavebasTan erTad “ltolvi- bi ufro didi zomis. zogierT mustierul Zeglze
lobis” Teorias amtkicebs. mniSvnelovania fizikuri micvalebulTa Segnebuli dakrZalvis niSnebia
anTropologis _ erik trinkausis azri, romelic aRmoCenili.
rogorc neandertalelTa fizikur agebulebas, ise 4. afrikaSi, axlo aRmosavleTSi, aziaSi, avstralia-
maT qceviT kanonzomierebebs eyrdnoboda da ambob- sa da evropaSi Tanamedrove garegnobis adamianis
da, rom neandertalelebi naklebad daxelovnebuli _ Homo sapiens sapiens-is ganamarxebuli naSTebi aR-
monadireebi da Semgroveblebi iyvnen, vidre Taname- moCndAa. am naSTebidan uZvelesi samxreT afrikaSia
drove adamianebi. Tu es simarTles Seesabameba, Ta- aRmoCenili da daaxloebiT 50000-100000 wlis wi-
namedrove adamianebi ukeT SeZlebdnen, ecxovraT da nandel periods miekuTvnebaA.
gamravlebuliyvnen imave teritoriaze, sadac nean- 5. anTropologTa Soris grZeldeba dava Taname-
dertalelebi cxovrobdnen, es ki neandertalelTa drove adamianis warmoSobis ori ZiriTadi
wasvlas gamoiwvevdaA. im SemTxvevaSi ki, Tu sxvagan Teoriis irgvliv. pirveli, “erTgan warmoSobis”
wasasvleli teritoria ar iqneboda, neandertalele- Teoriis mixedviT, Tanamedrove adamianebi Zveli
bi unda gadaSenebuliyvnen, rasac arqeologiuri ma- samyaros mxolod erT adgilas _ axlo aRmosav-
sala adasturebs. leTSi, ufro gviandeli Teoriis mixedviT ki, _
magram iyo Tu ara es namdvilad ase? hHqondaT afrikaSi warmoiSvnen, saidanac Zveli samyaros
Tu ara im droisaTvis adamianebs marTlac maRali sxvadasxva nawilSi gavrceldnen da neander-
kultura? rogorc Semdeg TavSi davinaxavT, zeda talelebi Caanacvles; meore, “multiregionuli”
paleoliTi wyalgamyofs qmnis adamianis kulturis Teoriis mixedviT, Tanamedrove adamianebi Zve-
evoluciaSi da saSualebas aZlevs adamianebs Tavisi li samyaros sxvadasxva nawilSi warmoiSvnen da
fizikuri horizonti msoflios masStabiT gaafar- dedamiwis dRevandel mravalferovan mosaxleo-
Tovon, xolo inteleqtualuri SesaZleblobebi xe- bas daudes saTave.
lovnebasa da ritualebSi gaSalon.
sakontrolo kiTxvebi
Sejameba
1. Tu “erTgan warmoSobis” Teoria sworia, rogor
1. anTropologTa umravlesoba Tvlis, rom Homo SeZlebda Homo sapiens Homo erectus-isa da Homo ne-
erectus-is evolucia Homo sapiens-ad daaxloebiT andertalensis-is populaciebis Canacvleba?
500000 wlis win daiwyo. magram ver SeTanxmdnen 2. Tu Tanamedrove adamianebisTvis damaxasiaTebe-
erT sakiTxSi, Tu sad da rodis moxda gardaqmnaA. li niSnebi Homo erectus-is populaciebSi sxvadasx-
Sualeduri ganamarxebuli naSTebi xasiaTdebian va adgilas da TiTqmis erTdroulad gaCnda, ra
Tavis qalis didi moculobiT (TiTqmis Taname- meqanizmebs SeiZleboda gamoewvia sxvadasxva re-
drove adamianis Tavis qalis moculobis toli), gionSi erTi da imave niSnebis Camoyalibeba?
dabali SubliTa da warbis didi rkalebiT, rom- 3. riT gansxvavdebian erTmaneTisgan Sua da qveda
lebic Homo erectus-is nimuSebisTvis aris damaxa- paleoliTis kulturebi?
siaTebeli. aSkarad gamoxatuli uadresi nimuSi,
romelic Tanamedrove adamians bolomde ar hgav-
da, daaxloebiT 100000 wlis win gaCndAa.
145

9
zeda paleoliTis
samyaro

Tavebis Sinaarsi

 bolo gamyinvarebis xana

 zeda paleoliTis evropa

 afrikisa da aziis zeda


paleoliTis kulturebi

 uadresi adamianebi da
maTi kulturebi axal
samyaroSi

 zeda paleoliTis
dasasruli
146

evropis, axlo aRmosavleTisa da aziis kultu- didi zomisa iyo, arqeologebi fiqroben, rom zeda
ris istoria, romelic 40000 wlis winandeli peri- paleoliTis periodSi adamianTa populacia mniS-
odidan neoliTur periodamde (daiwyo daaxloebiT vnelovnad gaizardAa. axali gamogonebebi, rogoric
10000 wlis win) grZeldeba, zeda paleoliTis sax- aris mSvild-isari, isris satyorcni da tarze mo-
eliT aris cnobili (ix. sur. 9-1). afrikaSi, kulturis sargebi patara, mWreli pirebi, pirvelad am drois-
TvalsazrisiT, imave periods gviani qvis xana ewode- aTvis CndebaA.
ba da bevrad ufro adrea dawyebuli. CrdiloeT da
samxreT amerikaSi es periodi adamianebis axal sa- bolo gamyinvarebis xana
myaroSi pirveli SesvliT iwyeba, (daaxloebiT 12000
wlis win), (es kolonizatorebi paleo-indielebis zeda paleoliTis buneba dRevandelisgan Za-
saxelwodebiT arian cnobilni) da grZeldeba e.w. ar- lian gansxvavdebodaA. dedamiwas jer kidev bolo
qauli tradiciebis warmoSobiT, (daaxloebiT 10000 gamyinvarebis Sedegebi etyoboda: evropa, TiTqmis
wlis win). terminologiis gasamartiveblad, am peri- berlinamde da varSavamde, xolo amerika Cikagomde,
odis Zveli samyaros kulturaze saubrisas viyenebT yinuliT iyo dafaruli. gamyinvarebuli teritorie-
termins zeda paleoliTi. bi samxreTiT evropaSi alpebamde, xolo CrdiloeT
mravali aspeqtiT zeda paleoliTis adamian- amerikaSi ozarkamde, apalaCis mTebsa da did vele-
Ta cxovrebis wesi Zvelis msgavsi iyo. adamianebi bamde vrceldeboda (ix. sur. 9-2). bunebrivi piro-
ZiriTadad kvlav monadiroebas, Semgroveblobasa bebis TvalsazrisiT, evropa da CrdiloeT amerika
da meTevzeobas misdevdnen da mcire zomis mobilur dRevandel cimbirsa da CrdiloeT kanadas mogva-
jgufebad cxovrobdnen. isini an Ria adgilas mow- gonebdaA. msoflios sxva nawilebSi bunebrivi pirobe-
yobil banakebSi, tyaviT gadaxurul qoxebSi cxov- bi amdenad eqstremaluri ar iyo, magram dRevandel-
robdnen an gamoqvabulebsa da kldis safarebSi. maT isgan gansxvavdebodaA.
mier damzadebuli qvis iaraRi sul ufro da ufro erTi mxriv, hava gansxvavebuli iyo. saSualo
mcire zomisa da daxvewil formas iRebdaA. wliuri temperatura dRevandelze 100 celsiusiT
zeda paleoliTi axali, mravalferovani movle- ufro dabali iyo, xolo okeanis dinebebis gamo, al-
nebiTac xasiaTdebaA. maTgan erT-erTi, yvelaze mniS- baT, temperaturuli kontrastebi (gansxvaveba za-
vnelovania xelovnebis ganviTareba, rac gamoqveb- mTrisa da zafxulis Tveebs Soris) ufro sagrZnobi
ulebis kedlebisa da qvis didi lodebis moxatvaSi, iqnebodAa. okeanis dinebebis cvalebadoba albaT amin-
iaraRis mopirkeTebaSi, Zvlisgan, irmis rqisgan, ni- dis kanonzomierebaTa cvalebadobas iwvevda, rasac
Jarebisa da qvisgan dekoratiuli sagnebis damzade- evropaSi yovel wels didTovlianoba mohyvebodaA.
baSi gamoixateboda (iqneb swored am an sxva mizniT, sicive mTels msoflioSi ar aRiniSneboda, miuxe-
adamianebma saWiro masalis Soridan motana daiwyes). davad amisa, CrdiloeTSi arsebuli yinulis Zlieri
imis gamo, rom zeda paleoliTiT daTariRebuli safari msoflios havaze did zemoqmedebas axdendAa.
Zeglebi sxva, ufro adreul ZeglebTan SedarebiT CrdiloeT afrikaSi, magaliTad, hava ufro teniani

aTasi adgilebi kulturuli Tvisebebi


wlis
win

adamianebis mier
10 monte verde, Cile amerikis kolonizacia

midoukroftis klde,
pensilvania
20

dolni vestonisi, `veneras~ Zegli


CexeTis respublika
GAMOQgamoqvabulis pirveli
30 ferweruli namuSevrebi

bolo cnobili
neandertalebi

40 adamianebis mier
avstraliis kolonizacia

suraTi 9-1 zeda paleoliTis Zeglebi da movlenebi


147
100 90
80
110 70
120
60
13
0 50

40
14
0

30
15
0
160

20
170

10
180

0
170

10
160

20
15

30
0

14
0

40
13
0 50
120
60
110 70
100 80
90

mkvrivi yinulis saboloo gareTa


ZiriTadi are dafarulia gletCeris sazRvari wliuri maqsimumiT.
yinuliT. (Zalian mcire are naCvenebi
ar aris. centraluri da CrdiloeT
azia moicavs adreuli gamyinvarebis farTo areebs)
saboloo didi Stormis kvali 100 metris izobata
(wliuri maCvenebeli)

suraTi 9-2 gamyinvareba zeda paleoliTSi

iyo, vidre amJamad aris, samxreT aziaSi ki _ Sedar- zogi maTganis simaRle 14 futsac aRwevdaA. aRmosav-
ebiT mSrali. zogadad, hava mTel msoflioSi Zalian leT aziaSi iseTi saxeobebi cxovrobdnen, rogoric
cvalebadi iyo. iyo balniani martorqa da giganturi iremi.
zeda paleoliTis mcenareebi da cxovelebi am
eqstremalur pirobebs Seguebulni iyvnen. maT So- zeda paleoliTis evropa
ris iyvnen iseTi didi da mniSvnelovani sanadiro
cxovelebi, romelTa koleqtiuri saxelia pleisto- megafaunis warmomadgenelTa wyalobiT didi ra-
cenuri megafaunaA. es cxovelebi, rogorc maTi sax- odenobis xorcis mopoveba advili iyo, ris gamoc,
elidan Cans, zomiT bevrad aRematebodnen TavianT sakvirveli ar aris, rom zogadad, zeda paleoliTis
amJamindel STamomavlebs. magaliTad, CrdiloeT kulturaSi, kerZod ki, evropaSi, nadirobas mniS-
amerikaSi miwaze mcxovrebi giganturi zarmacebis vnelovani adgili ekavaA. evropelebis cxovrebis wesi
simaRle 8-10 futi iyo, maTi wona ki ramdenime aTas Zveli samyaros cxovrebis wesis msgavsi iyo. mas Sem-
girvanqas udridaA. cimbiruli mamontebi odesme ar- deg, rac adamianebma TavianTi garemomcveli mraval-
sebuli yvelaze didi zomis cxovelebi iyvnen da ferovani bunebrivi pirobebis gamoyeneba daiwyes,
148

zeda paleoliTis adamianTa jgufebis umeteso- zeda paleoliTi xasiaTdeba agreTve Zvlis, irmis
bam, Zveli msoflios masStabiT, Tavis winaprebTan rqisa da spilos Zvlis iaraRis simravliT. pirvelad
SedarebiT, ufro binadari cxovreba daiwyes. maT Cndeba Zvlisgan damzadebuli iseTi iaraRebi, ro-
xeli mihyves aseve, mezobel jgufebTan vaWroba- gorebicaa nemsebi, maxaTebi da barjebi. amgvari sa-
sac, raTa is resursebi moepovebinaT, romlebic maT gnebis damzadeba bevrad gaaadvila saWrisebis Seqm-
sacxovrebel adgilTan axlos ar moiZebnebodaA. nam. saWrisebi Sua paleoliTSic gvxvdeboda, magram
iseve, rogorc Sua paleoliTis Zeglebi vnaxeT, zeda paleoliTis Zeglebze isini Zalian didi raode-
zeda paleoliTis Zeglebic umetesad gamoqvabu- nobiTa da mravalferovnebiT gamoirCevian.
lebsa da kldis safarebSi mdebareobdnen. samxreT- wneviT atkeCebis meTodic zeda paleoliTSi gan-
dasavleT safrangeTSi aRmoCenil Zeglebze zogi viTardaA. arapirdapiri dartymis meTodisgan gansx-
gamoqvabulis iatakis nawilze qva iyo dagebuli. zog vavebiT, wneviT atkeCebis meTodi gulisxmobs Zvlis,
gamoqvabulSi, rogorc Cans, siTbos Sesakaveblad xis an irmis rqis iaraRze wnevis zemoqmedebiT (da-
karvebi iyo mowyobili. gaiTxara agreTve Ria adg- woliT) dasamuSavebeli iaraRidan mcire anatkeCebis
ilze moTavsebuli Zeglebic. Camomtvrevas. wneviT atkeCva Cveulebriv iaraRis
Zegli dolni vestoniCe, romelic amJamind- retuSirebis saboloo stadiaze gamoiyenebodAa.
eli CexeTis teritoriaze mdebareobs, daaxloe- droTa ganmavlobaSi basrpiriani iaraRi ixvewe-
biT 25000 wlis winandeli pweriodiT TariRdebaA. is bodaA. yvelaze patara pirebs, romelTac mikroliTe-
erTi pirvelTagania, romelsac erTiani gegma aqvsA. bi ewodeba, xSirad saxelurebi ukeTdebodAa. erT
rogorc Cans, samosaxlo Sedgeboda oTxi karvis- saxelurSi erTi an ramdenime basri piri iyo Casmuli
magvari nagebobisgan, romlebic cxovelTa tyavebi- da Subad, xis saTlelad, danad an namglad gamoiyene-
sgan iyo gakeTebuli da romelTa centrSi didi, Ria
kera mdebareobdaA. gareTa mxridan, qoxebis irgvliv,
mamontebis Zvlebi eyara, romelTagan zogi miwaSi
iyo CarWobili, rac imaze metyvelebs, rom qoxebi
kedliT iyo garSemortymuli. mTlianobaSi iq albaT
asamde mamontis Zvali eyarAa. savaraudod, TiToeul
qoxSi monaTesave ojaxebis jgufebi cxovrobdnen,
romlebic daaxloebiT 20-25 adamianisgan Sedgebo-
daA. (TiToeuli qoxis zoma 27 X 45 futi iyo. TiToeul
maTganSi xuTi kera Tavsdeboda _ TiTo kera TiTo
ojaxisaTvis). Tu TiToeul qoxSi 20-25 adamians vian-
gariSebT, samosaxloSi, mTlianobaSi albaT 100-125
adamians unda ecxovrAa.
samosaxlos zemoT, gorakze kidev erTi gansx-
vavebuli qoxi idgaA. miwaSi amoTxrili, romelSic mo-
Tavsebuli iyo Rumeli, masSi cxovelTa mcire zomis
gamosaxulebis 2300 cali gamomwvari fragmenti aR-
moCndaA. aqve aRmoCnda ramdenime gamofuRruli Zva-
li, romlebic rogorc fiqroben, SeiZleboda musi-
kaluri instrumentebi yofiliyo. am samosaxlos
kidev erTi saintereso Strixia samarxi, romelSi
dakrZalul qals saxe ganadgurebuli hqonda da ro-
melic, rogorc Cans, mniSvnelovani pirovneba iyo,
radgan misi saxe samosaxlos centralur kerasTan
aRmoCenil spilos Zvlis firfitazea amokveTili.

zeda paleoliTis iaraRi


zeda paleoliTis iaraRis damzadebis teqnikis
fesvebi, rogorc Cans, mustieruli da post-aSeluri
periodebidan modis. amaze is anatkeCebic metyvelebs,
romlebic zeda paleoliTur Zeglebzea aRmoCenili.
magram zeda paleoliTis Zeglebze meti raodenobiT
basri pirebia aRmoCenili, gvxvdeba saWrisebic, Zv-
lisa da irmis rqis iaraRebic, mikroliTebic. gaCnda
iaraRis damuSavebis ori axali meTodi: arapirdapiri
dartyma (perkusia) da wneviT atkeCvaA. basri pirebi
Sua paleoliTis periodis Zeglebzec Cndeboda, ma-
gram zeda paleoliTamde ase farTod ar gamoiyene-
bodaA. miuxedavad imisa, rom basri pirebis damzadeba
sxvadasxva meTodiT SeiZleboda, zeda paleoliTSi
CaquCis arapirdapiri dartymis meTodi ufro miRe-
buli iyo. nukleusisaTvis cilindruli an piramid-
uli formis micemis Semdeg xelosani irmis rqas, xes
an raime myari masalis “komposters” saWiro mdgo-
mareobaSi iWerda da CaquCs urtyamdaA. imis gamo, rom suraTi 9-3 nukleusidan anatkeCebis Camomtvrevis erT-
Zala sworad iyo mimarTuli, xelosani amzadebda sa- erTi meTodia arapirdapiri dartyma (perkusia), xolo
obieqti, romelsac urtyamen aris Zvlisgan an rqisgan
surveli formis basr pirebs, romelTa sigrZe siga-
damzadebuli “komposteri”.
nes orjer aRemateboda (ix. sur. 9-3).
149

erTi natexidan basri pirebis maqsimaluri raode-


nobiT damzadebaSi mdgomareobda, didi mniSvneloba
hqonda, radgan adamianTa umravlesoba iseT adgi-
lebSi cxovrobda, sadac kaJi ar moipovebodaA. bas-
rpiriani iaraRis damzadebis teqnikis ganviTarebis
kidev erTi mizezi is iyo, rom is aadvilebda iaraRis
msubuq SekeTebas. magaliTad, Tu romelime iaraRis
saWreli piri samarTeblis msgavsi ramdenime piris-
gan Sedgeboda, romlebic xis erT naWerSi iyo Cas-
muli, xolo erT-erTi am pirTagani gatydeboda,
iaraRis gamoyeneba SeuZlebeli xdebodAa. magram Tu
iaraRis patrons Tan eqneboda kaJis naWeri, romlis-
ganac identuri zomis iseTive piris damzadeba Sei-
Zleboda, dazianebuli piris gamocvlas da iaraRis
SekeTebas advilad SeZlebdaA. aseve advilad SeiZle-
boda Subispiris gamocvla an SekeTebac. amgvarad,
basri pirebis damzadebis teqnikis adaptaciis mizezi
SeiZleba ara marto kaJis ekonomiuri gamoyeneba, ar-
amed dazianebuli pirebis gamocvlac yofiliyo.
rogor gamoiyeneboda iaraRi? idealur SemTx-
vevaSi, iaraRis Seswavlam ara marto misi damzadebis
teqnologia, aramed misi daniSnulebac unda gamoav-
linos. iaraRis daniSnulebis dadgenis erT-erTi
saSualebaa imis gageba, Tu rogor gamoiyeneboda da
gamoiyeneba amgvari iaraRi axlo warsulSi an Taname-
drove adamianebis mier, romlebic msgavs saqmianobas
ewevian da iseTive bunebriv pirobebSi cxovroben.
Seswavlis am meTods eTnografiuli analogiebis
saSualebiT dasabuTeba ewodebaA. aseTi dasab-
uTebis problema aSkaraa: darwmunebiT veravin ity-
vis, rom amgvari iaraRi warsulSic imave daniSnule-
biT gamoiyeneboda, rogorc, awmyoSi. axlo warsulis
an Tanamedrove iseTi kulturebis SerCevisas, rom-
lebic saSualebas mogvcemen, informaciuli da zus-
ti Sedarebebi gavakeToT, unda vecadoT amovarCioT
is kulturebi, romlebic CvenTvis saintereso uZve-
lesi kulturidan warmoiSvnen. Tu Sesadarebeli
kulturebi istoriulad erTmaneTs ukavSirdebian,
magaliTad, samxreT-dasavleT aSS-Si mdebare pueb-
los preistoriuli da axali kulturebi, ufro dar-
wmunebiT SegviZlia davamtkicoT, rom es ori jgufi
zeda paleoliTis iaraRi. am xanis adamianebi bevrad ufro mraval-
iaraRis garkveul saxeobas erTi da imave daniSnule-
ferovan iaraRs amzadebdnen, vidre maTi winamorbedebi. biT iyenebdaA.
meore gza imis dasadgenad, Tu risTvis gamoiy-
eneboda esa Tu is iaraRi, aris uZveles iaraRze ar-
bodaA. saxelurSi Casasmelad mWreli piri ise unda sebuli cveTis, rogorc TvaliT SesamCnevi, ise mik-
damuSavebuliyo, rom misi meore bolo blagvi yo- roskopuli kvalis Sedareba Tanamedrove iaraRze
filiyo, raTa saxeluri ar daezianebinaA. garda amisa, gaCenil iseTive kvalTan, romelic Tanamedrove
iaraRis blagvi meore bolo utaro iaraRis gamoy- mecnierebis mier Catarebuli eqsperimentis Sede-
enebisas adamiansac ar daazianebdaA. gad darCAa. amgvari gamokvlevis mTavari azri isaa,
zogi arqeologis azriT, basri pirebis damza- rom sxvadasxva daniSnulebiT gamoyeneba iaraRze
debis teqnika imitom ganviTarda, rom kaJi ufro sxvadasxvanair kvals tovebs. amgvari kvlevebis Cat-
ekonomiurad gamoeyenebinaT. andre lerua-guranis areba pirvelad am saqmis pioners. sA. semionovs mou-
(parizis adamianis muzeumi) gamoTvliT, Zveli aSe- vida azrad, romelmac preistoriuli iaraRi Seqmna
luri teqnikis gamoyenebiT ori xelculis dasamza- da sxvadasxva daniSnulebiT iyenebda, raTa maTze
deblad, romelTa piris sigrZe 16 duimi iqneboda, cveTis kvali SeeswavlAa. magaliTad, qvis iaraRiT
2 girvanqa kaJis nedleuli unda daexarjaT. ufro xorcis daWrisas iaraRi iseve gaprialda, rogorc
ganviTarebuli, mustieruli teqnikis gamoyenebiT, cimbirSi napovni preistoriuli “samarTeblebi”
imave raodenobis nedleulidan 2 iardis sigrZis piri prialebdaA. am aRmoCenam semionovi miiyvana daskv-
gamovidoda, xolo zeda paleoliTis arapirdapiri namde, rom aRmoCenili pirebic xorcis dasaWrelad
dartymis meTodiT _ 25 iardi. masalis imave raode- gamoiyenebodaA.
nobidan bevrad ufro didi raodenobis iaraRis miRe- zeda paleoliTis adamianebis mier damzadebuli
ba SeiZlebodaA. Zvirfasi masalidan rac SeiZleba meti iaraRi gvafiqrebinebs, rom isini bevrad ufro uke-
sargeblobis miReba Zalze mniSvnelovani iyo iseT Tesi monadireebi da meTevzeebi iyvnen, vidre maTi
adgilebSi, sadac kaJis didi maragi ar aRiniSnebodaA. winamorbedebi. zeda paleoliTis ganmavlobaSi, ro-
mosaxleobis zrdis pirobebSi ki, TavisTavad cxadia, gorc Cans, Subs xelis magivrad Subis satyorcniT
rom bevrad meti raodenobis iaraRi iqneboda saWiro. isrodnen. Ees imiT mtkicdeba, rom zogierT Zeglze
Jak bordas azriT, iaraRis damzadebis teqno­ Zvlisa da irmis rqisgan damzadebuli atlatlebi
logiis mniSvnelovan ganviTarebas, romelic kaJis (actekur enaze “Subis satyorcns” niSnavs) aRmoCndAa.
150

gofrirebuli ficridan gasrolili Subi haerSi zafxulSi midiodnen, rodesac resursebi cota iyo
meti ZaliT da ufro Sors mifrinavda da samiznesac da sikvdilianoba maRali. im azrs, rom adamianebi am-
ufro Zlierad erWoboda, Tanac msrolelis Zala ar den uzarmazar mamonts ver daxocavda, Seesabameba
iyo saWiro. zeda paleoliTSi mSvild-isaric bevr faqtic, rom zog adgilas aRmoCenilia mamontebis
adgilas gamoiyenebodaA. im droisaTvis saTevzaod da Zalian mcire raodenobis Zvlebi, romelsac adamian-
CrdiloeTis iremze sanadirod ukve barjebis gamoy- ebisgan miyenebuli Wrilobebi emCnevaT. magaliTad,
enebac daiwyes. Zegl dolni vestoniCeSi, sadac 100 mamontis Zvalia
axali sanadiro da saTevzao iaraRis gamogoneba aRmoCenili, mxolod ramdenime Zvals etyoba adamia-
leSis Segrovebas ar gamoricxavdAa. olga soferis az- nis mier sayasbo mizniT damuSavebis kvali, ramdenime
riT, zeda paleoliTis adamianebi TavianT sacxovre- Zvali ki qoxebSi aRmoCndAa. mamontebis Zvlebisgan
blebs iseT adgilebis maxloblad awyobdnen, sadac gansxvavebiT, Zegli savsea bizonebis, cxenebisa da
bevri mamonti bunebrivi sikvdiliT ixoceboda, raTa CrdiloeTis irmebis ZvlebiT, rac imaze miuTiTebs,
maTi Zvlebi samSeneblo masalad gamoeyenebinaT (ix. rom es cxovelebi adamianebma Segnebulad daxoces.
sur. 9-4). magaliTad, moraviaSi mamontebi kalci- Tu adamianebs amdeni mamontis daxocva da SeWma See-
tis, magniumisa da kalciumis sabadosTan asalokad ZloT, risTvis daxocavdnen kidev sxva cxovelebs?
gansakuTrebiT xSirad gvian gazafxulze da adre

anTropologiuri pirvelwyaroebi
qvis iaraRis (liTosebis) analizi
zeda paleoliTis adami- kldis safarSi gaataraA. maT dasasvlelad Subis pirebi
anebiTa da kult­uriT paleo- moitanes isris pirebi, romle- SemoeleodaT da qvis karierze
anTropologebze metad arqeo­ bic gansakuTrebuli, wiTeli midiodnen, romelic ori dRis
logebi arian dainteresebulni. kaJiseburi kirqvisgan iyo savalze mdebareobdaA. adgilze
amis mizezi aris ara mxolod is, damzadebuli. am isris pirebs misvlis Semdeg, yavisferi ka-
rom zeda paleoliTis adamian- sanadirod iyenebdnen, Tum- Jiseburi kirqvis did natexebs
ebi ukve Tanamedrove adamian- ca maTi saSualebiT xorcsac amsxvrevdnen, minarevebisgan
ebs warmoadgenen, aramed isic, Wridnen. gatexili isris pire- asufTavebdnen (Sin rom nagavi
rom uamravi nivTieri masala biT ki tyavebs amuSavebdnen. Tu ar mietanaT) da ukan, sadgomSi
datoves maTi yoveldRiuri kalaTebis dasawnavad tirifis brundebodnen, sadac motanili
cxovrebis Sesaswavlad. zeda totebis motana iyo saWiro, masala unda daemuSavebinaT.
paleoliTis adamianebis mate- qals axlomdebare nakaduli- zog motanil natexs keris ce-
rialuri kulturis erT-erT dan kvarcitis patara kenWebi cxlSi agdebdnen, radgan icod-
umniSvnelovanes nawils qvis mohqonda da arapirdapiri dar- nen, rom gacxelebis Semdeg
iaraRi warmoadgens. robert tymiT anatkeCebs amzadebdAa. anatkeCebis Camomtvreva ufro
keli mokled ganmartavs, Tu ra zogi kenWi patara iyo da qali advili iqnebodaA. erTi Tvis Sem-
informaciis mocema SeuZlia maT orive polusidan amci- deg ojaxi sacxovrebels icvl-
qvis iaraRis Seswavlas. rebdaA. am anatkeCebs qali erTi idaA. qari kldis safars avsebda
“warmoidgineT mona- dRis ganmavlobaSi inaxavda, mtvriT, romelic mitovebul
dire-SemgrovebelTa ojaxi, Semdeg yridAa. amasobaSi kacebis iaraRsa da namtvrevebs fara-
romelmac zafxulis nawili sxva adgilze sanadirod ga- vdaA. aseT adgilebs ikvleven ar-
qeologebi.

zeda paleoliTis xelovneba piter ukom da andre rozenfildma dasavleT ev-


ropaSi gamoqvabulis mxatvrobis nimuSebi sam kat-
zeda paleoliTis xanis xelovnebis pirveli aR- egriad dayves. (1) dasaxlebuli kldis safarebsa da
moCenili nimuSebi iyo mZivebi da amoWrili orna- gamoqvabulebis SesasvlelebSi _ xelovneba, ro-
mentebi, Semdeg ki naxatebi. mosalodneli iyo, rom gorc dekori anu “xelovneba xelovnebisaTvis”; (2)
adreuli xelovnebis nimuSebi uxeSi iqneboda, magram “galereebi”, dasaxlebuli adgilebisa da gamoqvab-
espaneTisa da safrangeTis gamoqvabulis mxatvroba- ulebis axlos, da (3) gamoqvabulebis siRrmeSi, miu-
Si daxelovnebis garkveuli xarisxi aRiniSnebaA. igive wvdomel adgilebSi, rac zogierTi mecnieris azriT,
SeiZleba iTqvas lodebze daxatul naturalistur maT magiur-ritualur daniSnulebaze metyvelebdAa.
gamosaxulebebze, romlebic samxreT afrikaSia aR- gamosaxulebaTa ZiriTadi personaJebi cxovele-
moCenili. rogorc Cans, zogierTi aseTi lodi daax- bi arian. naxatebi yovelgvari fonis gareSe, SiSvel
loebiT 28000 wlis winandelia, rac gvafiqrebinebs, kedlebzea Sesrulebuli. SesaZloa, zogierTi Ta-
rom afrikuli mxatvroba evropulis toliAa. magram namedrove xalxebis msgavsad, zeda paleoliTis ada-
mxatvrobis amaze Zveli nimuSebic arsebobs. adreu- mianebs swamdaT, rom adamianis gamosaxvas misTvis
li avstralielebi kldis safarebis kedlebze da zianis miyeneba SeeZlo. Tu maT marTla ase swamdaT,
kldeebze, sul cota, 30000 wlis da iqneb 60000 wlis maSin SesaZloa, amiT aixsnas is, rom gamoqvabulebis
winac xatavdnen. samxreT afrikaSi, blombosis gamo- kedlebze adamianebs Zalian iSviaTad xatavdnen. amis
qvabulSi wiTeli saRebaviT Sesrulebuli naxatebi axsna sxvagvaradac SeiZleba: imis gamo, rom imdroin-
77000 wlis winandel periods miekuTvnebAa. deli adamiani ZiriTadad nadirobiT iyo dakavebuli,
151

suraTi 9-4 suraTze gamosaxulia daaxloebiT 15000 wlis win aRmosavleT evropis dablobze aRmoCenili mamontis Zvlebisgan
agebuli qoxebi. mamontis Tavis qalebi xSirad maTive eSvebisa da grZeli Zvlebis an xis CarCoebis sayrdenis nawilad gamoiyenebodaA.
qoxi cxovelTa tyavebiT iyo gadaxuruli. kedlebis naZviseburi wyobisTvis daaxloebiT 95 mamontis qveda yba iyo gamoyenebuli.
amgvari qoxis ageba, romlis farTobi 258 kvadratuli futi iyo da 46000 girvanqa Zvali sWirdeboda, 10 kacsa da qals 6 dRis ganmav-
lobaSi SeeZloT.

iqneb naxatebiT iRblis gamosworebas cdilobdnen. an Zvalze gamosaxul pirobiT niSnebs iyenebdnen. Tu
am Teorias amyarebs naxatebze aRmoCenili isris na- es simarTlea, gamodis, rom zeda paleoliTis ada-
kvalevebi. magram Tu naxatebi magiuri daniSnulebis mianebi sakmaod rTulad azrovnebdnen da garemom-
matarebeli iyo, Zneli asaxsnelia, ratom aris isris cvel samyaros kargad icnobdnen. garda amisa, zeda
kvali mxolod zogierTze. savaraudoa, naxatebs paleoliTis Zeglebze aRmoCenilia qalis stilizeb-
imisTvis akeTebdnen, rom maTi warmodgeniT, es mx- uli gamosaxulebani hipertrofirebuli formebiT,
ecebis raodenobas gazrdidAa. faqtia, rom gamoqvab- romelTac “venerebs” uwodeben. am gamosaxulebebs
ulis mxatvrobam umaRles mwvervals zeda paleoli- didi mkerdi, TeZoebi da muclebi aqvT. ris simbo-
Tis bolos miaRwia, rodesac cxovelebis raodenobam loebs warmoadgendnen es venerebi, jer kidev saka-
Semcireba daiwyo. maToAa. zogi mecnieris azriT, isini nayofierebis
samxreT-dasavleT safrangeTis gamoqvabulebis qalRmerTis simboloebi iyvnen, magram maT bevri ar
mxatvrobis gansakuTrebuli simboluri mniSvnelo- eTanxmebaA. magaliTad, lerua makdermoti amtkicebs,
ba patrisia raisisa da en petersonis statistikuri rom veneras gamosaxulebebs simboluri daniSnuleba
gamokvlevis SedegebiT gamoikveTaA. gamokvlevis mo- ar gaaCniaT da fexmZime qalebis avtoportretebad
nacemebis mixedviT gairkva, rom kedlebze ZiriTa- unda CavTvaloT. maTi gadidebuli mkerdi, TeZoebi
dad is cxovelebi iyvnen gamosaxulni, romlebic da muclebi iseTi kuTxiT aris danaxuli, rogori-
xorcisa da tyavisTvis gamoiyenebodnen. magaliTad, Tac fexmZime qali zemodan dainaxavda Tavis Tavs da
gareuli msxvili rqosani pirutyvisa da cxenebis ga- ris gamoc bevr gamosaxulebas saxis nakvTebi ar gaaC-
mosaxulebebi ufro xSiria albaT imitom, rom ufro niaA. sxva TvalsazrisiT, figurebi adreuli erotikis
didi zomisani iyvnen da met xorcs iZleodnen, vi- nimuSebia da mamakacebis mier TavianTi seqsualuri
dre iq mcxovrebi sxva cxovelebi. garda amisa, xSir- siamovnebisTvis an ganaTlebisTvis aris damzadebu-
ad xatavdnen iseT cxovelebs, romlisac eSinodaT li. arsebobs kidev erTi mosazreba, romlis mixedvi-
maTi zomis, siswrafis, bunebrivi iaraRisa (eSvebis, Tac, es qandakebebi qalebis mier aris damzadebuli
rqebis) da gauTvaliswinebeli qcevebis gamo: magali- axalgazrda qalebisTvis fexmZimobisa da mSobiaro-
Tad, mamontebs, xarebsa da cxenebs ufro xSirad xat- bis Sesaxeb informaciis misacemad.
avdnen, vidre iremsa da Svels. amgvarad, es naxatebi arqeologebs Soris veneras figurebTan dakav-
adasturebs azrs, rom “xelovneba dakavSirebulia Sirebuli azrTa sxavdasxvaoba, arqeologiis mTa-
nadirobis mniSvnelobasTan zeda paleoliTis ada- var problemaze metyvelebs: masalis simcire an
mianebis ekonomikaSi”. mkvlevarebi Tvlian, rom zeda ararseboba xSirad arqeologebs ar aZlevs daskvnis
paleoliTis Semdgom periodSi xelovneba asaxavda an raimes uaryofis saSualebas. (ix. CarCo “qalTa ga-
adamianis mier sakvebis mopovebis process, magram mosaxuleba zeda paleoliTis xelovnebaSi”); metic,
im periodSi, rodesac didi zomis cxovelebis Sem- xSirad saWiroa monacemebisa da maTi interpreta-
cirebis gamo, adamianebi sakvebad maT naklebad iy- ciis dabalanseba, magram amave dros gasaTvaliswina-
enebdnen da Sesabamisad naklebad xatavdnen. belia, rom miRebuli daskvna axali monacemebis aR-
zeda paleoliTis xelovneba mxolod gamoqv- moCenam SeiZleba Secvalos.
abulis mxatvrobiT ar SemoifarglebodAa. mravali
Subis tari da msgavsi sagani cxovelTa gamosaxule- afrikisa da aziis zeda
bebiT iyo damSvenebuli. aleqsandr marSakma zeda pa- paleoliTis kulturebi
leoliTis zogierTi nimuSis Sesaxeb saintereso mo-
sazreba gamoTqva: misi azriT, daaxloebiT 30000 wlis evropa ar iyo erTaderTi adgili, sadac zeda
win monadireebi mTvaris fazebis aRsaniSnavad qvaze paleoliTis adamianebi cxovrobdnen. isini cxov-
152

de iyo SemorCenili. adamianTa patara, jgufebi aq


nadirobasTan erTad mravalferovan mcenareebsac
agrovebdnen. maT erTmaneTTan urTierToba hqon-
daT. Mmetic, xSirad maTi STamomavlebi erTi jgufi-
dan meoreSi gadadiodnen.
samxreT afrikaSi wyaluxvi mdinareebis napirze
zeda paleoliTis mosaxleoba ufro da ufro ga-
dadioda cxovrebis damkvidrebul wesze. isini se-
zonurad nadirobdnen, Tevzaobdnen da agrovebdnen
mcenareul sakvebs, adgils icvlidnen imis mixed-
viT, sadac maTTvis aucilebeli resursebi iyo. aR-
mosavleTsa da samxreT-aRmosavleT aziaSi okeanis
resursebs sanapiroze mcxovrebi xalxebisTvis sa-
sicocxlo mniSvneloba eniWeboda maSin, rodesac
samganzomilebiani xelovnebis nimuSi safrangeTidan. bizonis sanapirodan moSorebul regionebSi adamianebi gamo-
gamosaxuleba, romelic sxeuls ilokavs, Sesrulebis sizustiTa da qvabulebSi cxovrobdnen da nadirobasa da Semgrove-
sinatifiT gamoirCeva da zeda paleoliTis mxatvarTa daxelovne- blobas eweodnen. am ZeglTagan mravalze adamianebi
baze metyvelebs.
xangrZlivi drois ganmavlobaSi cxovrobdnen, ami-
tom aq binadari cxovrebis kvali SeimCnevAa. zeda pa-
robdnen CrdiloeT afrikaSic, aq im periodSi uamra- leoliTSi aziidan gamosulma adamianebma avstrali-
vi cxoveli binadrobda, romlebzec nadirobdnen is, axali gvineisa da dasavleT malaiziis zogierTi
aqaurebi. isini ZiriTadad patara jgufebad cxov- sxva kunZulis populacia Seqmnes, es ki maTi sazR-
robdnen iseT adgilebSi, romlebic wyalTan da sxva vao gziT gadaadgilebis SesaZleblobaze da zRvis
aucilebel resursebTan axlos mdebareobda da resursebis gamoyenebaze metyvelebs.
mudmivad icvlidnen adgils, rogorc Cans, cxovel-
Ta jogebis gadaadgilebis mixedviT. adgilobrivi uadresi adamianebi da maTi
jgufebi vaWrobdnen iaraRis dasamzadebel saukeTe- kulturebi axal samyaroSi
so masalaze. aRmosavleT da samxreT afrikaSi Camo-
yalibda cxovrebis wesi, romelsac gviani qvis xana am TavSi aqamde Zvel samyaroze – afrikaze, evro-
ewodeba da romelic zogierT adgilas bolo drom- pasa da aziaze vmsjelobdiT, magram ra aris cnobili
axal samyaroze _ CrdiloeT da samxreT amerikaze?
ramdeni xania, rac iq adamianebi cxovroben da rogo-
ria maTi kultura?
imis gamo, rom CrdiloeT da samxreT amerikaSi mx-
olod Homo sapiens sapiens-is ganamarxebuli naSTebia
aRmoCenili, aSkaraa, rom axal samyaroSi adamianTa
migracia maTi warmoSobis Semdeg moxdAa. magram zus-
tad ra dros moxda maTi gadasvla, kerZod ki ada-
mianTa aliaskis samxreTiT mdebare teritoriaze
dasaxleba, jer kidev sakamaToaA. biologiuri damaxa-
siaTebeli Strixebis, rogoricaa kbilebis forma da
sisxli, agreTve, lingvisturi msgavsebis mixedviT,
anTropologebi askvnian, rom Zireul amerikelebs
aziuri fesvebi aqvT. t radiciulad iTvleba, rom
isini amerikaSi cimbiridan moxvdnen saxmeleTo xi-
dis gavliT (beringia), romelic amJamad wyliT aris
dafaruli (beringis srute) da cimbirsa da aliaskas
Soris mdebareobs. yinulis perangi da yinulis mTebi,
romliTac msoflios maRali wertilebi periodulad
ifareboda, imden wyals Seicavda (maTi sisqe zogi-
erT adgilas aTasobiT futs aRwevda), rom beringia
wlis sxvadasxva monakveTSi xmeleTs warmoadgenda
(ix. sur. 9-5). magaliTad, daaxloebiT 10000 wlis win
iq saxmeleTo xidi iyo. mas Semdeg yinuli metwilad
dadna da beringis “xidi” zRvis donemde wyliT dai-
farAa.

venera vilendorfidan. veneras erT-erTi yvelaze


ganTqmuli gamosaxuleba
153

sqesis kvlevis axali perspeqtivebi


qalTa gamosaxulebeni zeda paleoliTis xelovnebaSi

gavrcelebuli Sexeduleba,
rom zeda paleoliTSi qalTa ga-
mosaxulebani mxolod veneras
qandakebebiT Semoifargleba,
mcdariaA. piriqiT, arsebobs ada-
mianTa, rogorc qalebis, ise
kacebis mravali gamosaxule-
ba, romlebzec isini bavSvobis
asakidan siberemde arian asax-
ulni. rac Seexeba qalebs, is-
eTi gamosaxulebani, sadac isini
msuqan an fexmZime mdgomareo-
baSi arian, saerTo suraTis
mxolod nawils warmoadgens.
mTeli rigi gamosaxulebebi ki
maT naturalisturad da ara
stilizebulad asaxavs.
Jan-pier diuarma zeda pa-
leoliTis xanis xelovnebis oTxi qalis gamosaxuleba gonersdorfis
gamokvlevisas aRmoaCina, rom gamoqvabulidan.
warmodgenili iyo yvela zomis,
formisa da asakis qalis gamo-
saxulebaA. erT amokawrul figu- bebze naklebi iyo. mecnieri fiqrobs, asakisa da sxeulis formis qa-
raze gonersdorfis gamoqvabu- rom es zeda paleoliTSi qalebis so- lis gamosaxva imaze miuTiTebs,
lidan (mdinare reinTan), oTxi cialuri statusiT aris gamowveuli. rom zeda paleoliTis xanis
qalia gamosaxuli, romelTa- gamosaxulebaTa umetesoba qals de- sazogadoebaSi udidesi mniSvn-
gan sami erTi zomisaa, erTi ki dobasTan dakavSirebul: fexmZimobis, eloba eniWeboda Tavad “qalis”,
ufro pataraa da ufro patara mSobiarobis an bavSvis tarebis (an da ara “fexmZime qalis” rols.
mkerdi aqvs (albaT, mozardia). mozrdil bavSvTan erTad seirnobis) olga soferma Seiswavla ven-
sami ufro didi qalidan erTs, momentebSi warmoaCens. eras zogierTi gamosaxulebis
rogorc Cans, zurgze bavSvi hy- diuaris azriT, qalebs dedobis tansacmeli da daaskvna, rom
avs mibmuli da didi mkerdi aqvs, rolma zeda paleoliTis periodSi gansakuTrebiT xSirad naqsovi
danarCeni oris mkerdi ki ufro privilegirebuli mdgomareoba daum- tansacmelia gamosaxuli. imis
mcire zomisAaa. diuaris azriT, kvidra, ris gamoc, am periodSi maT gamo, rom zeda paleoliTis
es oTxi qali naturalisturi swored dedobis amsaxvel mdgomareo- periodSi naqsovi tansacmeli,
gamosaxulebaa, romelTagan baSi gamosaxavdnen. aseve fiqrobs par- albaT, didad fasobda. maTi
erTs Cvili bavSvi hyavdaA. tisia raisi, romelic amtkicebs, rom arseboba zogierTi veneras
diuaris varaudiT, zeda pa- veneras figurebi zustad asaxaven qa- tanze albaT maT gamorCeul
leoliTis xanis xelovnebaSi lTa mniSvnelobas zeda paleoliTis socialur mdgomareobaze
mamakacebisa da bavSvebis gamo- periodis sazogadoebaSi. mecnieris miuTiTebda.A
saxuleba qalebis gamosaxule- azriT, veneras figurebSi yvela

ukanasknel periodamde gavrcelebuli iyo azri, geologiuri TvalsazrisiT, sxvadsxva dros axal
rom samxreT aliaskaSi adamianebi mxolod 11500 wlis samyaroSi, rogorc saxmeleTo, ise sazRvao gziT ga-
win gaCndnen. magram, rogorc monte-verdes Zeglidan dasvla SesaZlebeli iyo (ix. CarCo “axal samyaroSi
(Cile) aRmoCnda, Tanamedrove adamianebi samxreT af- Casvlis alternatiuli gzebi”). beringis saxmeleTo
rikaSi, sul cota, 12500 wlis win, an SeiZleba 33000 xidis nawilebi ukve 60000-25000 wlebis win Canda
wlis win Casulan. monte-verdes Zegli 700-mde qvis zedapirze. 20000-18000 wlebis win ki saxmeleTo xidi
iaraRs, tyaviT gadaxuruli qoxebis naSTebsa da ker- kargad CandaA. rodis gaqra is sabolood? sayovelTa-
asTan aRmoCenil bavSvis fexis anabeWds SeicavdaA. od gavrcelebuli azris mixedviT, saxmeleTo xidi
Zeglis masalis mixedviT, safiqrebelia, rom aq axal daaxloebiT 14000 wlis win daitbora, magram bolo-
samyaroSi 11500 wlis winandel periodamde fexiT an droindeli gamokvlevebis Tanxmad, 10000 wlis win
navebiT Camosul adamianTa erTi talRa mainc mox- masze gadasvla jer kidev SesaZlebeli iyo. yinulis-
vdaA. maSinac ki, rodesac yinulis bolo fenebi jer gan Tavisufali derefani lorentaidisa da kordil-
kidev damdnari ar iyo, arsebobda viwro, yinulisgan eris yinulis safarebs Soris 25000 wlis winandel
Tavisufali derefani, romliTac adamianebs gasvla periodSi jer kidev arsebobda, magram is didi ma-
SeeZloT. aseTi derefnebi ufro adrec arsebobdaA. sis cxovelebs ver gauZlebda, rac adamianebs maTze
154

nadirobis saSualebas aZlevda 14000 wlis winadel


periodamde. amgvarad, zogierTi mecnieris azriT,
yinulisgan Tavisufali derefnis gavliT amJamind-
eli samxreT kanadis teritoriaze moxvedra manamde
SeuZlebeli unda yofiliyo.
im teritoriaze adamianebi SeiZleba nadirobdnen
did cxovelebze, SeiZleba ara, magram faqtia, rom
arcTu ise didi xnis Semdeg amJamindeli braziliis
teritoriaze mdebare amazonis junglebis binadar-
ni namdvilad ar nadirobdnen mamontebsa da sxva
did cxovelebze, rogorc amas CrdiloeT amerikaSi
mcxovrebi maTi Tanamedrove qlovisis tomis war-
momadgenlebi akeTebdnen. sxva sityvebiT rom vTq-
vaT, rogorc Cans, axali samyaros iseTi qveynebis
adreuli xalxebis kulturebi, rogoricaa Cile,
brazilia da CrdiloeT amerika, erTmaneTisgan gan-
sxvavdebodnen. mdinare amazonze mcxovrebi adami-
anebi agrovebdnen xilsa da Txils, Tevzaobdnen da
mcire zomis cxovelebze nadirobdnen. isini moxat-
ulkedlebian gamoqvabulebSi cxovrobdnen da iara-
Ris: Subebis, barjebisa da isrebis damzadebis Semdeg
30000-mde qvis namtvrevi datoves.
imis Taobaze, rom adamianebi kanadis samxreTiT
11000 wlis win cxovrobdnen, sawinaaRmdego mosaz-
reba ar arsebobs. qlovisis adamianebma (daerqvaT
niu-meqsikosTan, adgil qlovisTan axlomdebare
Zeglis mixedviT) CrdiloeT amerikis bevr adgilas
SesaniSnavi formis Subispirebi datoves. garda ami-
sa, aRmoCenilia daaxloebiT 11000 wlis winandeli
periodis ConCxebi. mas Semdeg, rac zustad daaTari-
Res monte-verdes Zegli, ukve viciT, rom kanadis
samxreTiT adamianebi manamdec cxovrobdnen, sanam
qlovisis adamianebi niu-meqsikoSi dasaxldebodnen. arqeologiurma komisiam CileSi, maunt-verdes Zeglis monaxulebi-
marTalia, gamovlenilia qlovisamdel dasaxlebaze sas daadastura, rom Tanamedrove adamianebi samxreT amerikaSi,
ufro adreuli Zeglebi, bevri arqeologi mainc ar sul cota, 12000 wlis win Cavidnen.
eTanxmeba imas, rom am Zeglebze aRmoCenili iaraRe-
bi adamianTa mier aris damzadebuli (maTi azriT es qlovisur Zeglad CaiTvalos, aris medoukroftis
iaraRebi SeiZleboda bunebrivi pirobebiT yofili- kldis safari dasavleT pensilvaniaSi.
yo Seqmnili) da rom am Zeglebis daTariReba zustiaA. medoukroftis Zeglis mesame fenis Zirze, ro-
erT-erTi Zegli, romelic SeiZleba kidev erT pre- melic daaxloebiT 19600-8000 wlis winandeli pe-
riodiT aris daTariRebuli, adamianis arsebobis
aSkara kvali aRiniSneba: aRmoCenilia adamianis Zv-
lis patara natexi, Subispiri, damtvreuli danebi da
saxokebi. im SemTxvevaSi, Tu daTariReba zustia, es
iaraRi 12800 wlis winandeli unda iyos. uiliam peris
grenlandiis azriT, saWiroa Zeglze aRmoCenili Zvlis daTari-
GREENLAND Rebac. Tu aRmoCndeba, rom is 12000 wlis winande-
beringia yinulis
ICE fena
SHEET
BERINGIA lia, eWvi aRar iqneba, rom adamianebi medoukroftSi
ufro adre cxovrobdnen, vidre qlovisSi.
SedarebiTi lingvistikis mecnierebis _ jozef
grinisa da meriT rulenis mosazrebis Tanaxmad, axal
samyaroSi migraciis sami talRa aRiniSnebodaA. mec-
nierebma CrdiloeT da samxreT amerikaSi asobiT ena
kordelierebis
CORDILLERAN Sedares da sam ZiriTad enobriv ojaxad dayves. imis
yinulis fena laurentidis
ICE SHEET LAURENTIDE gamo, rom TiToeul am enobriv ojaxs meti msgavseba
yinulis fena
ICE SHEET aziuri enis jgufebTan hqonda, vidre axali samyaros
sxva enobriv ojaxebTan, aRmoCnda, rom aziidan sami
sxvadasxva jgufi SemosulaA. pirveli nakadi im enaze
yinulisgan
laparakobda, romelic SemdgomSi divergenciis Sede-
Tavisufali gad axal samyaroSi arsebul enaTa umetesobad Camoy-
ICE-FREE
derefani
CORRIDOR Meadowcroft
midoukor-
alibda _ amerindul enaTa ojaxi; am monaTesave en-
Folsom
folsomi Rockshelter
tis klde ebze molaparake adamianebi dasaxldnen samxreT da
centralur amerikaSi da agreTve CrdiloeT amerikis
udides nawilSi. Semdeg im adamianTa winaprebi Camov-
Clovis
qlovisi idnen, romlebic na-denes enobrivi ojaxis enebze
laparakobdnen. maT ricxvs miekuTvnebian navaxosa
da apaCebis enebi samxreT-dasavleT aSS-Si da aTa-
paskanis enebi Crdilo kaliforniaSi, oregonis sana-
suraTi 9-5 beringia da yinulis safarebi piro zolSi, Crdilo-dasavleT kanadasa da aliaskaSi.
155

Tanamedrove gamokvlevebi da problemebi


axal samyaroSi Casvlis alternatiuli gzebi
winamdebare wignSi axal vaT da TevziTa da zRvis ZuZum- CaaRwies. maT msgavsad, vinc axal sa-
samyaroSi Tanamedrove adami- wovrebiT unda gamokvebiliyvnen. myaroSi aziidan Cavida, evropeleb-
anTa Casvlis sayovelTaod aRi- mas Semdeg, rac yinulis safars sac zRva ki ar unda gadaekveTaT,
arebuli modelia ganxiluli: gascdebodnen, moZraoba an kv- aramed yinulis frontis gaswvriv
ukanaskneli gamyinvarebis pe- lav napiris gaswvriv, samxreT unda emoZravaT. mogzaurobis pe-
riodSi, rodesac zRvis done amerikis TiTqmis bolomde unda riodSi, romelic albaT ramdenime
dRevandelze dabali iyo, maT gaegrZelebinaT, an CrdiloeT Taobis ganmavlobaSi grZelde-
fexiT gadakveTes beringia, ro- amerikis materikis siRrmeSi boda, isini savaraudod TevziT da
melic CrdiloeT amerikasa da unda Sesuliyvnen. adamianTa mc- zRvis ZuZumwovrebiT ikvebebod-
azias akavSirebdaA. arsebobs am ire jgufebi amgvarad iqneb mog- nen. am modelis pirdapiri mtkice-
modelis mxardamWeri rogorc zaurobdnen kidec, magram arc bulebaa qlovisis tipis qvis iara-
arqeologiuri, ise geologiuri erT maTgans ar Seuqmnia iseTi Ri, romelsac paleo-indielebi
masala, magram arsebobs agreTve dasaxleba, romelic ramdenime amzadebdnen. arqeologebi da qvis
zogierTi problemac. Taobaze met xans iarsebebdAa. iaraRis eqspertebi: brius bredli
erT-erTi yvelaze serio- zogi mecnieri amtkicebs, da denis stenfordi amtkiceben,
zuli problema isaa, rom ro- rom ramdenime Zalian adreuli rom qlovisis iaraRis damzadebis
gorc CrdiloeT, ise samxreT arqeologiuri Zegli SeiZleba teqnologia Zalian naklebad hgavs
amerikaSi aRmoCenilia Zeglebi, swored am adreuli vizitebis aRmosavleT aziis mcxovrebTa
romlebic ufro adreuli pe- Sedegad darCAa. adamianTa mcire mier damzadebul nakeTobebs da
riodiT aris daTariRebuli, raodenoba aseve mcire raodeno- evropaSi mcxovrebi solutruli
vidre yinuli ukan daixevda da bis Zeglebs datovebda, amdenad, xalxebis nakeTobaTa identuriaA. am
adamianebs CrdiloeT amerikaSi sakvirveli ar aris, rom meti ma- modelTan dakavSirebuli mTavari
gadasvlis saSualebas miscem- sala ver aRmoaCines. is faqtic, problema isaa, rom solutruli
daA. garda amisa, samxreT ameri- rom adrindeli samosaxloebi periodi daaxloebiT 17000 wlis
kaSi aRmoCenili ramdenime Zeg- Semdgomebisgan miwis iseTi fe- win dasrulda, xolo solutrulis
li Crdilo amerikis uZveles niT aris gamoyofili, romelic msgavsi iaraRi CrdiloeT amerikis
Zeglebze ufro Zvelia, rac adamianis arsebobis niSnebs ar teritoriaze mxolod 12000 wlis
aseve ewinaaRmdegeba azrs, rom Seicavs, adasturebs, rom adre winandeli periodiT TariRdebaA.
adamianebi amerikaSi Casvlis Casul adamianebs iq ucxovriaT, adamianTa axal samyaroSi Ses-
Semdeg CrdiloeTidan samxre- magram amomwydaran. migraciis am vlis orive models Zalian cota
Tisken moZraobdnen. arsebobs modelis kidev erTi mtkicebule- arqeologiuri masala adasturebs
ramdenime alternatiuli mod- baa arqeologebis mier sanapiro da Zalian adreuli Zeglebis arse-
eli, romlebic beringis gziT raionebSi, romlebic ukanaskne- bobis axsnas saWiroebs. sabolood,
Semosvlis hipoTeziT wamoWril li gamyinvarebis periodSi sana- rogorc fiqroben, adamianTa did-
problemebs wyveten. piro zols warmoadgendnen da masStabiani migracia aziidan daax-
erTi maTgani, romelsac romlebic amJamad beringis zRvis loebiT 12,500 wlis win daiwyo da
meti mxardamWeri hyavs, isaa, fskerzea moqceuli, qvis iaraRis es swored is adamianebi iyvnen,
rom axal samyaroSi adamian- aRmoCenaA. romelTac axali samyaros warmate-
ebi aziidan navebiT Sevidnen. meore, ufro sakamaTo mod- buli kolonizacia SeZles.
am adamianebs yinulis gaswvriv, elia is, rom adamianebma axal
zRvis napirze unda emoZra- samyaroSi evropidan navebiT

bolos, daaxloebiT 40000 wlis win, Cavidnen inu- paleo-indielebi


itebi (eskimosebi) da aleutebi (romlebmac aliaskis
samxreT-dasavleT mdebare kunZulebi da axlomde- axali samyaros monadireebis _ paleo-indielebis
bare teritoria daikaves), romlebic inuitur-aleu- arqeologiuri naSTebi aRmoCenilia aSS-Si, meqsi-
tur enobriv jgufs miekuTvnebian. kasa da kanadaSi. ukanaskneli gamyinvarebis yvelaze
qristi ternerma Seiswavla axali samyaros dro- Soreuli adgilebis samxreTiT, roqis aRmosavleTiT,
indeli ConCxis kbilebi, ramac kidev ufro gaamyara mdebareobda hai fleinis saxeliT cnobili adgili,
grinbergisa da rulenis azri migraciis sami sxvadasx- sadac mravlad iyvnen mamontebi, bizonebi, gareuli
va talRis arsebobis Sesaxeb. ternerma axali samyaros aqlemebi da gareuli cxenebi. daxocil mamontebTan
populaciebSi niCbiseburi formis kbilebis (tipiuri axlos aRmoCenili iaraRi qolvisis kompleqsis sax-
aziuri Strixi) SeiswavlaA. cvalebadi proporciebi sam eliT aris cnobili da Seicavs qolvisis Subispirebs,
ZiriTad jgufad Camoyalibda, anu imave jgufebad, rac qvis saxokebs, danebsa da Zvlis iaraRs. qlovisis
lingvistebma gamoyves (ix. sur. 9-6). magram bolodro- Subispirebi didi zomisaa da foTlis forma aqvs, da-
indelma genetikurma analizma gamoavlina, rom inui- muSavebulia orive mxridan. maT SuaSi naxvreti aqvT
tur-aleuturi jgufi albaT na-denes jgufs gamoeyo gakeTebuli, rogorc Cans, taris CasarWobad. imis
ukve axal samyaroSi cxovrebis periodSi. axali sa- gamo, rom aRmoCenilia mamonti, romelsac qolvisis
myaros mosaxleoba SeiZleba kidev ufro rTuli iyos. Subispiri hqonda CarWobili, aSkaraa, rom qolvisis
SeiZleba, Zveli samyaros, aziis sxvadasxva regionidan xalxi did cxovelebze nadirobdaA. bolodroindeli
migraciis oTxi sxvadasxva talRac ki arsebobdAa. daTariRebis mixedviT, qolvisis Zeglebis umeteso-
156

vin visTan aris kavSirSi:


baris formis saWrisis
populaciis sixSire

inuitebi
Crdilo azielebi
aleutebi
evropelebi Crdilo-dasavleT
sanapiros da Sua
alaskis indielebi

afrikelebi
samxreT
azielebi
Crdilo da
samxreT amerikis
indielebi

Zlieri gaTxrebis procenti

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Aarasruli monacemebi

suraTi 9-6 inuitebi (eskimosebi) da aleutebi, na-denes enaze molaparake xalxebi da amerikeli xalxebis sxva adgilobrivi
enobrivi jgufebi erTmaneTisgan niCbiseburi formis saWreli kbilebis sixSiriT gansxvavdebian. es genetikuri sxvadasx-
vaoba, rogorc Cans, naTels fens axal samyaroSi migraciis sami nakadis arsebobas.

ba 11200-10900 wlis winandel periods miekuTvnebAa. samarxi TvalsaCinos xdis bizonze nadirobis samza-
mamontebi daaxloebiT 10000 wlis win gadaSend- diss. Rrma xevSi, romelic Zv. w. 6500 wliT TariRdeba,
nen da yvelaze didi cxoveli amis Semdeg amJamad 200 bizonis naSTi aRmoCndAa. mis Zirze mTliani ConCxe-
gadaSenebuli, didi sworrqiani bizoni gaxdAa. mona- bi eyara, mis Tavze ki _ danawevrebuli cxovelebi. es
direebi mis mosaklavad iyenebdnen sasrol Subs, aRmoCena gviCvenebs, rom paleo-indieli monadiree-
romelsac folsomur Subs uwodeben, is qolvisis bi cxovelebs Segnebulad mierekebodnen bunebrivi
Subze bevrad patara iyo. sxvadasxva iaraRi aRmoCnda xafangisken – damSrali xevisken anu damrecferdebi-
mravalferovani cxovelebis: mglebis, meliebis, ani Txrilisken. wina cxovelebi ukan momavalTa da-
irmebis, aqlemebis da aA.S naSTebTan, rac imaze metyve- wolas ver uZlebdnen da xevSi cvivdebodnen. jo ben
lebs, rom bizonze monadireebi am iaraRzec iyvnen uitma gamoiTvala, rom monadireebi mxolod am erTi
damokidebulni. nadirobis dros 55000 girvanqa xorcs moipovebdnen.
rio grandes velze folsomel iaraRis xelosnebi Tu XIX saukunis dablobze mcxovrebi indielebis
sabazo sadgomebs dabali diunebis Tavze awyobdnen, mixedviT vimsjelebT, romelTac ise SeeZloT bi-
saidanac, rogorc did tbas, ise farTo saZovrebs uy- zonis xorcis damuSaveba, rom erTi Tve gaeZlo da
urebdnen. Tu CavTvliT, rom tba cxovelTa jogebi- TiToeul adamianze dReSi erT girvanqa xorcs vi-
sTvis sasmeli wylis wyaros warmoadgenda, gamodis, varaudebT, olsen-Cubukze aRmoCenili bizonebis
rom sadgomSi mcxovreb adamianebs kargad SeeZloT raodenoba daaxloebiT 1800 adamians erTi Tvis gan-
cxovelTa jogebisaTvis eTvalTvalaT. mavlobaSi unda yofnoda (albaT mTeli wlis ganmav-
mas Semdeg, rac Tanamedrove amerikis samxreT- lobaSi yvelani erTad ar cxovrobdnen). monadireebi
dasavleTiT hava ufro mSrali gaxda, cxovelebi zedmiwevniT organizebulebi unda yofiliyvnen ara
da kulturuli adaptacia ramdenadme SeicvalaA. mxolod garekvis, aramed xorcis danawevrebis (yas-
daaxloebiT 9900 wlis win didi, sworrqiani bizoni bobis) TvalsazrisiTac. albaT saWiro iqneboda
Caanacvla ufro patara zomis, Tanamedrove bizonmaA. cxovelTa uzarmazari sxeulebis swor adgilze ga-
sabazo sadgomebi tbebidan da saZovrebidan ufro datana dasamuSaveblad. garda amisa, banakSi unda
moSorebiT da wyaroebTan ufro axlos imarTebodaA. waeRoT 55000 girvanqa xorci da tyavi.
imis gamo, rom mSrali havis pirobebSi tbebi wylis marTalia, did cxovelebs maRal velebze didi
saimedo wyaros ukve aRar warmoadgenda, cxovele- mniSvneloba eniWebodaT, magram sxva adgilebSi sx-
bic naklebad akiTxavdnen maT, riTac aixsneba al- vagvari adaptaciebi aRiniSneboda, paleo-indielebi,
baT maTi sabazo sadgomebis mdebareobis SecvlaA. romlebic tyian adgilebSi _ anu Tanamedrove aSS-s
Zalian mcire informacia arsebobs imis Sesaxeb, Tu teritoriaze cxovrobdnen, ufro metad mcenareul
ra mcenareebs iyenebdnen sakvebad paleo-indielebi, sakvebsa da SedarebiT mcire cxovelebze iyvnen
magram udabnos mimdebare teritoriaze mcenareTa damokidebulni. zogierT tyian regionSi Tevzi da
Semgroveblobas albaT didi mniSvneloba eqnebodaA. moluskebi kvebis racionis umniSvnelovanes nawils
arqeologebma nevadasa da iutaSi aRmoaCines safqva- warmoadgendaA. magaliTad, wynari okeanis sanapir-
vi qvebi da sxva artefaqtebi, romlebic mcenareuli oze, mdinare ilinoisis vakeze, paleo-indielebi
sakvebis damuSavebisTvis gamoiyenebodAa. cxovelebiTa da gareuli bostneuliT ikvebebod-
olsen-Cubukis Zeglze, koloradoSi aRmoCenili nen da imdenad didi raodenobiT moipovebdnen am
157

qlovisis saWrelebi.

produqtebs, rom mudmivad ecxovraT soflebSi,


romelTa mosaxleobis raodenoba 100-150 adamians
SeadgendaA.
mas Semdeg, rac adamianebma amerikis kontinen-
tebis kolonizacia daamTavres, maT aq zeda pa-
leoliTSi mcxovrebi naTesavebis msgavsad daiwyes
cxovrebaA. isini ZiriTadad did cxovelebze nadi-
robdnen. droTa ganmavlobaSi ki binadari cxovrebis
wesi yalibdeboda, jgufebad mcxovreb adamianebs
Soris urTierTdamokidebuleba izrdebodAa.

zeda paleoliTis dasasruli


daaxloebiT 10000 wlis winandeli periodis Sem-
deg yinulis fenam gaqroba daiwyo, rasac bunebrivi
pirobebis Secvla mohyvaA. yinulis dnobam okeanee-
bis donis aweva gamoiwviaA. mas Semdeg, rac zRvebma
xmeleTis Suagulisaken gadainacvles, sanapiroe-
bTan saukeTeso mdebare saZovrebis nawili wyliT “Zvlebis mdinare” olsen-Cubukis Zeglze, gamosaxulia paleo-in-
daifara da warmoiqmna kunZulebi, yureebi da ubeebi. dielebis mier xevisken garekili da gadaCexli bizonebis Zvlebi.
samagierod yinulis ukan daxevisa da temperaturis
awevis Semdeg sxva adgilebi gaTavisuflda, sadac
civi, SiSveli teritoriebi xSirma Sereulma tyeebma boda saxlebis asaSeneblad; xis gulisagan kanoeebs,
daikava (sadac izrdeboda: alvis xe, muxa da fiWvi), xolo xis ufro mcire zomis naWrebisgan niCbebs
pleistocenuri megafauna ki gadaSendaA. Tbili dine- akeTebdnen. kanoeebi, savaraudod, samogzaurod da
bebi TevziTa da wylis sxva resursebiT ivsebodaA. iqneb mdinareebsa da tbebze saTevzaodac gamoiyene-
arqeologebi Tvlian, rom bunebrivi garemos bodaA. aseTi adgilebi ki gamyinvarebis Semdgom peri-
amgvarma cvlilebebma zogierT populacias sakvebis odSi bevri iyo.
mopovebis strategiis Secvlisken ubiZgaA. tundrebi- CvenTvis zustad ar aris cnobili, Tu ra raodeno-
sa da balaxovani velebis gaqrobis Semdeg monadi- bis mcenareul sakvebs moixmardnen maglemozelebi,
reebs ukve aRar SeeZloT didi raodenobiT xorcis magram es sakvebi mravalferovani iyo. samagierod,
mopoveba cxovelTa did jogebTan axlos yofniT, CvenTvis bevri ram aris cnobili maTi cxovrebis we-
rogorc amas zeda paleoliTis dros akeTebdnen. sis Sesaxeb. miuxedavad imisa, rom Tevzaoba maTTvis
miuxedavad imisa, rom iremi da sxva cxovelebi bevri Zalian mniSvnelovani iyo, rac kargad Cans qariyla-
iyo, maTi ricxvi kvadratul milze (simWidrove) Sem- piisa da sxva Tevzebis didi raodenobiT aRmoCenili
cirda, amasTanave garTulda xSir tyeSi damalul Zvlebis da ankesebis mixedviT, es adamianebi, rogorc
cxovelebTan miparva da maTi daxocva. amgvarad, bev-
rgan adamiani iZulebuli gaxda, Seemcirebina did Cans, ZiriTadad mainc nadirobiT irCendnen Tavs.
cxovelebze nadiroba da gadasuliyo gareuli mcena- nadirobdnen cxen-iremze, gareul xarze, Svelsa da
reebis, moluskebis, Tevzisa da patara cxovelebis gareul Rorze. garda uamravi saTevzao mowyobi-
Wamaze, raTa didi cxovelebis naklebobis kompensa- lobisa, xelculebisa da saCexebisa, maglemozelebis
cia moexdinaT. iaraRSi mSvild-isaric SediodaA. zogierTi iaraRi
amotvifruli ornamentebiT iyo damSvenebuli. or-
CrdiloeT evropis namentebi aRmoCenilia qarvisa da qvis gulsakide-
maglemozuri kultura bzec da patara figurebzec, magaliTad, cxen-iremis
Tavze.
Secvlili garemo pirobebisadmi Segueba SeiniS- maglemozuris msgavsad, zeda paleoliTis Sem-
neba CrdiloeT evropis mosaxleobis kulturul dgomi periodis mravali evropuli dasaxleba mdi-
memkvidreobaSi, maT arqeologebma maglemozelebi naris, tbis an okenis piras mdebareobdAa. magram ro-
daarqves. es saxeli warmoiSva torfis Waobebidan gorc Cans, am adgilebSi mTeli wlis ganmavlobaSi ar
(`magle moze~ daniurad did Waobs niSnavs), sadac am cxovrobdnen. zogierTi jgufi sezonurad gadadio-
xalxis nakvalevia aRmoCenili. da erTi adgilidan meoreze, rogorc Cans, sanapir-
imisaTvis, rom Seguebodnen ucxo, tyian garemos, osa da Sida teritoriebze. samzareulos narCenebi
maglemozelebma xeebis saCexad da maTgan sxvadasxva (niJarebis grovebi), sadac post-zeda paleoliTuri
sagnis dasamzadeblad qvis culebisa da saCexebis periodis adamianebi nagavs yridnen, s aTevzao mowy-
damzadeba daiwyes. didi xeebi iCexeboda da iWre- obilobebi, kanoeebi da navebi gviCvenebs, rom es ada-
158

yvelaze didi mniSvneloba, rogorc Zveli, ise ax-


ali samyaros binadarTaTvis, mcenareebis moSenebasa
da cxovelebis moSinaurebas eniWebodAa. msoflios
orive nawilSi gamyinvarebis bolo periodis dasas-
ruls adamianebma mcenareebze cdebis Catareba dai-
wyes. daaxloebiT 14000 wlis win Zvel samyaroSi,
xolo 10000 wlis win axal samyaroSi zogierTi kul-
turis moyvana daiwyes. sakvebis mopovebaSi funda-
menturi cvlileba _ miwaTmoqmedeba, swored is
sakiTxia, romelsac Semdeg TavSi ganvixilavT.

Sejameba
1. kulturis istoriis periodi, romelic evro-
pasa da axlo aRmosavleTSi _ zeda paleoliTis
saxeliT, xolo afrikaSi gviani qvis xaniT aris
cnobili, TariRdeba 40000 wlis winandeli peri-
qvis arqauli iaraRis zogierTi nimuSi. CrdiloeT amerikis
odidan 14000-10000 wlis winandel periodamde.
aRmosavleTidan. esenia culebi (zemoT marcxniv), saCexi (qvemoT
am drois ganmavlovbaSi msoflio yinuliT iyo
marcxniv), atlatli (qvemoT marjvniv), CaquCi da Txilis satexi qva dafaruli, yinuli faravda CrdiloeT evropisa
(zemoT marjvniv). da CrdiloeT amerikis udides nawils da saSua-
lo wliuri temperatura dRevandelze 100 cel-
mianebi ufro metad iyvnen damokidebulni Tevzao- siusiT naklebi iyo.
baze, vidre maTi winaprebi zeda paleoliTidan. 2. zeda paleoliTis iaraRisTvis damaxasiaTebeli
iyo basri pirebis simravle. mravlad iyo sakveTe-
Crdilo amerikis aRmosavleTis bi, Zvlisa da irmis rqis iaraRi da mikroliTebi
arqauli kulturebi (mogvianebiT). cxovrebis wesi mravali aspeqtiT
adrindelis msgavsi iyo. xalxebis umetesoba uaR-
Secvlil garemo pirobebTan adaptaciis daaxloe- resad mobilur jgufebad cxovrobda da nadiro-
biT iseTive formas ganicdidnen gamyinvarebis dada- basa da Semgroveblobas misdevdaA. isini sadgomebs
sruls Crdilo amerikis aRmosavleTiT mcxovrebi aSenebdnen rogorc Ria adgilebSi, ise gamoqvabu-
adamianebi. havis daTbobasa da simSralis zrdasTan lebsa da kldis safarebSi.
erTad CrdiloeT amerikis flora da faunac Seicv- 3. zeda paleoliTSi mravali axali movlena aRin-
alaA. rogorc msoflios sxva nawilebSi, megafauna iSneba: iaraRis damzadebis axali teqnologia,
gadaSenda da maTi adgili SedarebiT mcire zomis xelovnebis warmoSoba, mosaxleobis zrda, axali
ZuZumwovrebma, kerZod ki irmebma daikaves. xorcis gamogonebebi, rogoric iyo mSvild-isari, Subis
mopoveba Zalian gaZnelda _ saxlSi dabrunebuli satyorcni (atlatli) da barji.
monadireebis nadavli ukve ara tonas, aramed girvan- 4. axal samyaroSi mxolod Homo sapiens sapiens-is naS-
qebs SeadgendAa. sicives Seguebuli mcenareebis ad- Tebia aRmoCenili. gabatonebuli azris mixedviT,
gili daikaves siTbos Seguebulma mcenareebma, rom- adamianebi axal samyaroSi saxmeleTo xidiT ga-
lebsac sakvebad iyenebdnen. rogorc sakvebs, siTbos davidnen, romelic cimbirsa da aliaskas Soris
Seguebul mcenareebs upiratesoba hqondaT, vidre im adgilas mdebareobda, sadac amJamad beringis
sicives Seguebul mcenareebs, radgan isini meti ra- sruteaA. bolo dromde iTvleboda, rom adamian-
odenobiT moipovebodaA. amgvarad, Zveli drois ada- ebi aliaskas samxreT teritoriebze 11500 wlis
mianma mravali mcenarisa da cxovelis sakvebad gam- winandel periodamde ar misulan. arqeologi-
oyeneba daiwyo. uri Zeglis - monte-verdes (Cile) gaTxrebis Sem-
iseve, rogorc evropuli maglemozuri xalxebi, deg cnobili gaxda, rom Tanamedrove adamianebi
CrdiloeT amerikis adamianebic cxovrebis damkvi- samxreT amerikis samxreTSi, sul cota, 12000 da
drebul wesze gadadiodnen. im droisaTvis damaxasi- iqneb 33000 wlis win misulan.
aTebeli iyo samosaxlos ori ZiriTadi formAa. erTi 5. gamyinvarebis periodis bolos, daaxloebiT 14000
iyo sacxovrebeli banaki, sadac sezonurad cxovrob- wlis win, havam daTboba daiwyo. mravali didi
da ramdenime, savaraudod, monaTesave ojaxi; meore cxoveli, romelzec zeda paleoliTis adamian-
ki specialuri daniSnulebis banaki, romelic raime ebi iyvnen damokidebulni, gadaSendaA. amave dros
resursis arsebobis adgilas mdebareobda da sadac gaCnda axali, siTbos ukeT Seguebuli mcenareebi,
albaT monadireTa jgufebi Cerdebodnen xolme. mag- romlebic sakvebis axal, mdidar wyarod iqcnen.
aliTad, atlantikis sanapiroze calkeuli jgufebi mTel msoflioSi adamianebma meti mcenareuli
gadaadgildebodnen mTavari mdinareebis gaswvriv, sakvebisa da sxva resursebis gamoyeneba daiwyes.
sadac mTis Ziras zafxulis banakebs aSenebdnen, msoflios mraval adgilas adamianebma mcenaree-
xolo sanapiroze _ zamTrisas. gansakuTrebuli dan- bis moSenebasa da cxovelebis moSinaurebas mi-
iSnulebis banakebi mTeli wlis ganmavlobaSi iqmne- hyves xeli.
boda, radgan jgufebi mTavari banakidan sanadirod
an ramis, magaliTad, iaraRisTvis saWiro qvis Sesa- sakontrolo kiTxvebi
groveblad mudmivad gadiodnen xolme.
aRniSnuli xanis adamianebis erT-erTi gamo- 1. riT gansxvavdeba zeda paleoliTis iaraRi Sua pa-
goneba iyo safqvavi, Txilis samtvrevi da saCexi qvis leoliTis iaraRisgan? rogoria am gansxvavebaTa
iaraRi. culebi, saCexebi da marcvleulis safqvavi mniSvneloba adamianis kulturisTvis?
iaraRi sul ufro metad vrceldebodAa. Ees albaT ty- 2. zeda paleoliTis gamoqvabulebis mxatvrobam
iani zonebis zrdiT iyo gamowveuli. mas Semdeg, rac Cveni cnobismoyvareoba gaaRvivaA. wignSi aRwer-
yinulma CrdiloeT amerikidan ukan daixia, gaizarda ilia zogierTi gamokvleva am naxatebis Sinaarsis
tyis produqtebsa da xe-tyis masalaze damokideb- Sesaxeb. SegiZliaT Tu ara, moZebnoT sxva gzebi
ulebaA. amasTanave, am teritoriaze didi mniSvneloba gamoqvabulis xelovnebis mniSvnelobis gas-
eniWeboda Tevzsa da zRvis produqtebs, rac aseve im agebad?
cvlilebas asaxavda, romelic adamianebma ganicades 3. ra faqtorebma aiZules adamianebi, rom sacxovre-
gamyinvarebis bolo periodSi. blad axal samyaroSi gadasuliyvnen?
159

sakvebis warmoebisa da
dasaxlebuli cxovrebis
dasawyisi 10

Tavebis Sinaarsi

 winasameurneo ganviTareba

 mcenareTa da cxovelTa
moSinaureba

ratom ganviTarda saWmlis


warmoeba

 sakvebis warmoebis
Sedegebi
160

zeda paleoliTis dasasrulisTvis adamianebi Zvel samyaroSi moSinaurebis damoukidebeli cen-


sakvebs ukve gareul saqonelze, antilopaze, bizon- trebi iyo CineTSi, samxreT-aRmosavleT aziasa (dRe-
sa da mamontze nadirobiT moipovebdnen. monadire- vandeli malaizia, tailandi, kamboja da vietnami) da
Semgroveblebi, savaraudod, momTabare cxovrebas afrikaSi Zv.w. 6000.2 axal samyaroSi kultivizaciis
eweodnen am cxovelTa migraciis gamo. daaxloebiT centrebi ganlagebuli iyo mezoamerikis maRlobeb-
14 aTasi wlis win zogierT regionSi mosaxleoba sul Si (Zv.w. 7000), centralur andebSi perus maxloblad
ufro naklebad xdeboda nadirobaze damokidebuli (Zv.w. 7000) da Crdilo amerikis aRmosavleT tyeebSi
da metad _ uZrav sakvebze (Tevzi, moluski, wvril- (Zv.w. 2000 da ufro adrec).3 mcenareTa da cxovelTa
fexa saqoneli da veluri mcenareebi) (ix. sur. 10-1). umetesoba moSinaurebuli gaxldaT Zv.w. 2000 wels.
zogierT teritoriaze, ZiriTadad evropasa da axlo am droisaTvis ukve ganviTarebuli iyo xvna, Tesva,
aRmosavleTSi, adgilobrivi, SedarebiT stabiluri miwis damuSaveba da irigaciaA. sur. 10-2 gviCvenebs
sakvebis gamoyenebam damkvidrebuli cxovrebis im regionebs, sadac mosavlis ZiriTadi nawili iyo
Camoyalibebas Seuwyo xeli. kulturul periods, moSenebuli.
romelSic es cvlilebebi moxda, axlo aRmosavleT- am TavSi ganvixilavT sakvebis mopovebisa da dam-
Si epipaleoliTs, evropaSi ki mezoliTs uwodeben. kvidrebuli cxovrebis savaraudo dasawyiss _ sed-
msoflios sxva kuTxeebSic moxda farTo speqtris entarizms, mcenareTa da cxovelTa moSinaurebis,
sakvebis Semgroveblobaze gadasvla, magram mzardi permanentuli dasaxlebebis warmoqmnis mizezebs.
dasaxlebebi ar SeiniSneboda, rogorc magaliTad, meurneoba (aq: mesaqonleoba) da mobinadreoba er-
mezoamerikaSi, sadac es periodi arqaulad iwodebaA. Tad ar CamoyalibebulaA. zogierT regionSi adamian-
axlo aRmosavleTSi Zv.w. 8000 wels Cven vxedavT ebi mcenareebis daTesvamde da cxovelebis moSene-
sakvebis mopovebaze gadasvlis naTel magaliTebs bamde dasaxldnen, zogSi ki, piriqiT _ dasaxlebas
_ mcenareebisa da cxovelebis moSeneba da moSinau- win uZRoda mosavlis daTesvAa. Cven ZiriTadad
rebAa. es cvlileba, romelsac arqeologi v. gordoni ganvixilavT axlo aRmosavleTsa da mezoamerikas
_ teritoriebs, romlebSic amgvari ganviTareba
neoliTur revolucias uwodebs, ganxorcielda da-
arqeologiurad ukeT aris Seswavlili. SeZlebis-
moukideblad Zveli da axali samyaros sxva regioneb-
dagvarad, sxva regionis Sesaxeb monacemebsac mivu-
Si momdevno ramdenime aTaswleulis ganmavlobaSi. TiTebT SedarebisTvis.

Zveli samyaro axali samyaro

1000
TurqeTi (Cr. Amerika)
0

wiwila (s. azia) Ggvineis Rori (s. amerika)


2000 Cv. w. aR. Pmudmivi soflebi (mezoamerika)

{
(4000 Cv. w.) aqlemi (arabeTi da Mmcenareebi (Cr. Amerika _ mzesumzira)
centraluri azia) Pmudmivi soflebi (peru)
kata (axlo aRmosavleTi)
4000 Cv. w. aR. cxeni (centraluri azia); xorbleuli? (mexiko)
(6000 Cv. w.) viri (Cr. afrika) lama da alpaka (s. amerika)

mcenareebi (CineTi _ fetvi, brinji, gogra; sa azia _


6000 Cv. w. aR. gogra, wylis Txili; afrika _ sorgo, fetvi,
(8000 Cv. w.)
brinji, miwis Txili, batati)
saqoneli da Rorebi (axlo aRmosavleTi)
8000 Cv. w. aR. cxvrebi da Txebi (axlo aRmosavleTi)
(10,000 Cv. w.) mcenareeebi (axlo aRmosavleTi _ xorbali, Svria,
Wvavi, qeri, ospi, barda)

{
10,000 Cv. w. aR. ZaRlebi (axlo aRmosavleTi) mcenareebi (andebi _ mware wiwaka)
(12,000 Cv. w.) mcenareebi (mezoamerika _ gogra,
yabayi; arc ise didi sedentizmi)
farTo speqtris Segroveba;
12,000 Cv. w. aR. gazrdili sedentizmi;
(14,000 Cv. w.) mikroliTebis meti gamoyeneba

suraTi 10 -1 cxovelTa moSinaurebis TariRebi, juliet klaton-brokis `cxovelTaA moSinaureba~, stiven jonsis, robert martinisa da devid
pilbimis redaqtorobiT, adamianis evoluciis kembrijis enciklopedia (niu-iorki: kembrijis universitetis gamocema, 1992), gv. 384. saav-
toro uflebebi daculiAa. 1992. dabeWdilia kembrijis universitetis gamomcemlobis nebarTviT.
161

qeri, xorbali, barda, ospi da Turquli barda


fetvi, sorgo, miwis Txili, batati, finiki, yava da nesvi
fetvi da brinji
brinji, banana, Saqris lerwami, citrusovani xili,
qoqosi, taro da batati
simindi an xorbleuli, cercvi da gogra
limas cercvi, kartofili, tkbili kartofili da araqisi

suraTi 10 -2 msoflios ZiriTadi mosavlis Tavdapirveli adgilmdebareobaA.


msoflios marcvleulis ZiriTadi nawili sxvadasxva regionSi iyo moSinaurebuli

frenk houli, ~meurneobis saTaveebi~, stiven jonsis, robert martinisa da devid pilbimis gamocema, adamianis evoluciis kembrijis en-
ciklopedia (niu-iorki: kembrijis universitetis gamocema, 1992), gv. 376. saavtoro uflebebi daculiA. kembrijis universitetis gamocemAa.
adaptirebuli da gamoyenebulia kembrijis universitetis gamomcemlobis nebarTviT.

winasameurneo ganviTareba xorbliT gadaadgileba gaZneldebodaA.~9 amasTan,


qvisgan damzadebuli safqvavi mowyobiloba metisme-
axlo aRmosavleTi tad mouxerxebeli iqneboda satareblad. mosavlis
nawils, savaraudod, dauyovnebeli moxmarebisTvis,
axlo aRmosavleTSi msxvili nadirobidan bune- dasaflvelad an SemdegSi Sesawvavad da mosaxarSad
brivi resursebis farTo speqtrze gadasvla evro- gadadebdnen, danarCens ki momdevno wlisTvis inax-
paSi ganviTarebuli imave procesis identuri iyo.5 avdnen. marcvleulis masobrivi moxmareba gaxda
damowmebulia, rom adamianebi Tavs irCendnen sx- albaT erTgvari qurebis, safqvavebisa da Sesanaxi
vadasxva resursiT, maT Soris, TevziT, moluskebiT WurWlis Seqmnis safuZveli. warmoiqmna myari, per-
da wylis sxva cxovelebiT, gareuli irmebiT, cx- manentuli samosaxloebi. soflis aSenebis Semdeg,
vrebiT, TxebiT, gareuli marcvleuliT, TxiliT da xalxs, savaraudod, misi mitoveba arc undodaA. Segvi-
Teslovani mcenareebiT.6 iseTi stabiluri sakvebis Zlia warmovidginoT bunebrivad mdidar regionebSi
mzardi gamoyeneba, rogoricaa veluri marcvleuli, is adreuli winasameurneo dasaxlebebi, romelTa
xsnis adamianebis mier dasaxlebul cxovrebaze ga- Sesaxeb arqeologiuri kvlevebic mowmobs.
dasvlas epipaleoliTis xanaSi. axlo aRmosavleTis natufianebi. 11 aTasi wlis
dResac anatoliis zeganze SeniSnavT gareuli win aq mcxovrebi natufianebi binadrobdnen gamoqv-
xorblisa da qeris yanebs, romlebic ise xSiria, abulebsa da kldis TavSesafrebSi da soflebs is-
TiTqos viRacas moeSenebinos.7 epipaleoliTis raelis teritoriaze, karmelis mTis ferdobebze
adamianebi flobdnen primitiul namglebs da See- aSenebdnen. maT kldeSi amokveTes auzis formis Ses-
ZloT aseTi yanidan sakmaod uxvi mosavali aeRoT. anaxi qvabebi, savaraudod, maragis Sesanaxad. natu-
am resursebis nayofierebis saCveneblad Catarda fianebis soflebis magaliTebi SeiniSneba einanis
savele eqsperimenti preistoriuli pirobebis dac- mxaresac.
viT. epipaleoliTuri primitiulpiriani namglis einanis teritoriaze ganlagebulia zedized sami
gamoyenebiT mkvlevrebma 1 sT-Si 1 girvanqa veluri istoriuli soflis narCenebi. TiToeuli maTgani
marcvleulis mopoveba SeZles. oTxsuliani ojaxi Sedgeba 50 wriuli ormosebri saxlisgan. saxlis iat-
ramdenime kviraSi weliwadze meti xnis samyof mo- aki ramdenime futiT miwaSi iyo. ase rom, kedlis erTi
savals aiRebdaA.8 nawili miwis, xolo meore, miwiszeda, qvis hqondAa. am
eqsperimentisas mopovebulma xorbalma kent saxlebs, miwiszeda saxlebisgan gansxvavebiT, siTbos
fleneri Semdeg daskvnamde miiyvana: `mosavlis ase- didi xniT SenarCunebis unari hqonda. rogorc Cans,
Ti raodenoba aucileblad ganapirobebda sedanta- soflebSi qviT mokirwyluli bilikebi iyo gayvanili
rizms. Tundac imitom, rom ramdenime tona sufTa da hqondaT aseve qvis wriuli keriebi, xolo gar-
162

dacvlilebs soflis sasaflaoze krZalavdnen. saqoneli, magaliTad cxeni, mokle droSi gadaS-
aRmoCenili xelsawyoebi mowmobs, rom natufi- endaA.14 nadirobdnen ukve iseT cxovelebze, rogori-
anebi veluri marcvleulis intensiur Segrove- caa iremi, antilopa, bizoni da mcire ZuZumwovrebi.
bas eweodnen. maTi soflebidan aRdgenil namglebs amave dros foTlovani tyiT dafaruli adgilebi da
specifikuri bzinvareba axasiaTebT, rac balaxis mindvrebi gafarTovda da gaizarda axal mcenareTa
Reroebis momkiT unda iyos gamowveuli. natufi- raodenobAa. gamoCnda xeze samuSo iaraRebi. zogierT
anebma epipaleoliTis periodSi pirvelebma daiwyes regionSi aqtiurad daiwyes moluskebis gamoyenebaA.
Warbi mosavlis SenaxvAa. qvis saxlebis iatakze maT CrdiloeT amerikasa da mezoamerikaSi moaSenes is
gamoiyvanes Selesili ormoebi maragisTvis. veluri mcenareebi da cxovelebi, romlebzec ukve damokide-
marcvleulis garda, isini uamrav sxva resurssac bulni iyvnen.15
iyenebdnen.10 maT namosaxlarze napovnia gareuli mezoamerikis zegnis arqauli xalxebi msx-
cxovelebis naSTebi. rogorc Cans, natufianebi vilfexa saqonelze nadirobidan resursebis ufro
ZiriTadad nadirobdnen qurcikze, mTeli jogis farTo gamoyenebaze gadasvla aRiniSna mezoameri-
garSemotymis Semdeg.11 kis zeganze, centraluri da samxreT meqsikis mTian
natufianebi im dros sxva regionebSi mcxovrebi regionebSi, rac nawilobriv gamowveuli iyo dRe-
Semgroveblebisagan sakmaod gansxvavdebian. isini vandelis msgavsi klimaturi cvlilebebiT. simaRle
ara mxolod bunebrivi resursebiT ikvebebodnen, mniSvnelovani faqtori aRmoCnda nadirobasa da Sem-
aramed mzardi socialuri sirTulisac iyvnen. natu- groveblobaSi, radgan simaRlesTan erTad icvleba
fianTa samosaxloebi, saSualod, 5-jer aRemateboda mcenareTa da cxovelTa resursebic. velebs axa-
winaprebisas. Temebi axla ukve daaxloebiT 1 weli- siaTebs meCxeri, balaxovani mcenareebi, xolo mTis
wads arsebobdAa. saflavis nimuSebi adamianTa Soris Zirebsa da mTebs _ kaqtusis ~eklovani~ tyeebi, rom-
socialur gansxvavebebzec migviTiTeben. miuxedavad lebic simaRlisa da Sesabamisad, tenis matebasTan
imisa, rom xorbleulis mopovebam saSualeba misca erTad icvleba muxisa da fiWvis tyeebiT. zonebis
natufianebs permanentul soflebSi ecxovraT, maTi vertikaluri warmodgenisas naTeli xdeba, rom mc-
kvebis reJimi sakmaod cudi iyo, radgan maTi kbilis ire teritoriaze gavrcelebuli iyo mcenareTa da
emali sakvebis ukmarisobaze migviTiTebs, xolo cxovelTa farTo speqtri da arqaul xalxebs Sesa-
struqtura dRiTi-dRe uaresdebaA.13 Zlebloba hqondaT, meti resursiT esargeblaT.16
8 aTasi wlis win mezoamerikis arqaul mosaxleo-
mezoamerika baSi SeiniSneboda Temebs Soris sezonuri migracia
ori sxvadasxva masStabiT: 15-30 kaciani banakebi (mak-
farTomasStabian nadirobasa da Semgrovebloba- rojgufebi) da 2-5-kaciani banakebi (mikrojgufe-
ze gadasvla moxda agreTve axal samyaroSi paleo- bi). makro jgufebi dabanakebuli iyvnen sezonuri
indiuri periodis dasasruls, daaxloebiT 10 aTasi resursebis maxloblad, magaliTad, rkos an meskitis
wlis win. klimaturi cvlilebebi, iseve rogorc Zvel sezonze ramdenime ojaxi iyrida Tavs, rom misiT es-
samyaroSi, aqac sasicocxlo iyo. polaruli yinulis argeblaT da mosavali erTad aeRoT, sanam nayofi
ukan daxeva CrdiloeT amerikidan da zogadad ufro blomad iyo, CaetarebinaT sxvadasxva rituali an
Tbilma da notio klimatma ganapiroba dramatuli ubralod dasaxlebuliyvnen. mikro jgufebic sezon-
cvlilebebi mcenareebsa da cxovelebSi Crdilo urad saxldebodnen, roca jgufebi ar erTiandebod-
amerikisa da mezoamerikis masStabiT. Pleistocene nen makrojgufebad. aseTi mikrojgufebis narCenebi
megafauna _ mamontebi, mastodonebi, martorqebi, napovnia mRvimeebsa da kldis gamoqvabulebSi, sadac
giganturi zarmacebi da sxva SedarebiT wvrilfexa banakis zemoT an qvemoT sxvadasxva saxis garemos gam-
oyeneba iyo SesaZlebeli.17

heionimi, erT-erTi gamoqvabuli,


sadac natufianebis SedarebT per-
manentuli dasaxleba mdebareobdaA.
am teritorias arqeologebi jerac
ikvleven.
163

axlo aRmosavleTis natufianebisgan gansxvave- beringis yuridan samxreT amerikisken) gadaSendnen


biT, arqaul mosaxleobaSi socialuri gansxvavebebi iseTi didi cxovelebi, rogoricaa mamonti.23
ar SeiniSnebaA. yvelaze didi socialuri erTeuli, amoxocva saxeldeba rogorc ZuZumwovarTa, ise
makrojgufis banaki naTesaurad dakavSirebuli frinvelTa gadaSenebis mizezad axal samyaroSi. fr-
ojaxebisgan Sedgeboda da lideroba am jgufebSi sa- invelTa uamravi saxeoba gadaSenda Crdilo amerikis
varaudod araformaluri iyo. arc ritualis niSnebi pleitoscenis ukanasknel aTaswleulebSi da Zneli
SeiniSneba, garda ceremoniuli sacekvao moednisa dasajerebelia, rom nadiroba amis umTavresi mizezi
erT-erTi makrojgufis banakSi, geo-SihSi, oqsakas iyo. imis gamo, rom frinvelTa da ZuZumwovarTa
xeobaSi. amrigad, cxovrebis stili paleoindoelebis saxeobebis gadaSeneba TiTqmis erTdroulad moxda,
stiliviT martivi da sada iyo, miuxedavad sakvebis ufro savaraudoa, es ganpirobebuli yofiliyo kli-
Segrovebis farTo strategiaze gadasvlisAa. maturi da garemo cvlilebebiT.24 TvalsaCinoa erT-
gvari axalzelandiuri cxoveli, romelic gadaSen-
sxva teritoriebi da, rogorc ki adamianebma daipyres kunZulebi. isini
Znelad mravldebian, amitom dasaSvebia, rom nadiro-
sxva teritoriaze mosaxle adamianebic msxvil- bam maTi gadaSeneba gamoiwviaA.25
fexa saqonelze nadirobidan meurneobis dawyebamde msxvilfexa saqonlis raodenobis Semcirebam ada-
sxvadasxvagvari sakvebis Segrovebaze gadavidnen. iS- mianebi aiZula sakvebis axali resursebi aeTvisebi-
viaTi arqeologiuri Canaweri amtkicebs, rom aseTi naT, magram farTo speqtris resursebis gamoyene-
cvlileba moxda samxreT-aRmosavleT aziaSi, sadac bas sxva mizezi unda hqonoda _ mosaxleobis zrda
savaraudod, ganlagebuli iyo mcenareTa da cxov- (sur. 10-3). rogorc mark koeni aRniSnavs, uamravi
elTa moSinaurebis mniSvnelovani centrebi. Sida iyo ~monadire-Semgrovebeli~ da maT unda moeZiebi-
teritoriebSi aRmoCenili sakvebis naSTi mowmobs, naT sakvebis axali, nakleb sasurveli wyaro.26 (Cven
rom erTi da imave banakebis mier gamoyenebuli iyo molusks mamontze ufro sasurvelad mxolod imi-
sakvebis uamravi gansxvavebuli saxeobAa. magali- tom miviCnevT, rom mis mosapoveblad ar gviSromiaA.
Tad, yofil banakebSi Cven vpoulobT maRalmTiani saWiro iyo uamrvi moluskis Segroveba, damuSaveba
raionebis, dablobis mdinareebis, cxovelebis, fr- da momzadeba, rom erTi mozrdili cxovelis cilebi
invelebisa da tyis primitivebis, gamoqvabulis Ra- mieRoT). swored msoflios ~gadavseba~ iyo albaT
murebisa da Tevzebis narCenebs. ramdenime sanapiro umTavresi mizezi imisa, rom 30 aTasi wlis win mona-
gviCvenebs, rom aq agrovebdnen sxvadasxva saxis Te- dire-Semgroveblebma iseTi dausaxlebeli adg-
vzsa da moluskebs da nadirobdnen iseT cxovelebze, ilebis aTviseba daiwyes, rogoricaa avstralia da
rogoricaa iremi, veluri saqoneli da martorqAa.18 axali msoflio.27
samxreT-aRmosavleT aziaSi winasameurneo ganviTa- farTo speqtris Semgrovebloba iqneb gulisx-
reba, savaraudod, ganpirobebuli iyo klimatisa da mobda kidec sakvebis axali wyaroebis eqspluata-
garemos cvlilebebiT _ daTbobiT, tenianobis mo- cias, magram es sulac ar niSnavs imas, rom xalxi ukeT
matebiTa da zRvis doniT aweviT.19 ikvebebodaA. simaRlis Semcireba kvebis cud reJimze
afrikaSic winasameurneo periodi xasiaTde- migviTiTebs. winasameurneo periodSi Zveli msofli-
boda ufro Tbili da sveli klimatiT. momravle- os umetes nawilSi saSualo simaRle daaxloebiT
buli tbebi, mdinareebi da sxva wyalsacavebi Tevz- 2 diumiT Semcirda (saberZneTi, israeli, indoeTi,
iT, moluskebiTa da sxva resursebiT iyo mdidari, CrdiloeT da dasavleT evropa)28. es, SesaZlebelia,
rac xalxs saSualebas aZlevda, ufro kompaqturad ganpirobebuli yofiliyo cudi kvebiT an bunebrivi
dasaxlebuliyo. magaliTad, dRevandeli samxreT da gadarCeviT _ msxvilfexa saqonlis Semcirebis gamo,
centraluri saharis teritoriaze mravlad iyo tbe- arcTu xSirad uwevdaT Subebis srola (kiduris Zv-
bi, sadac Tevzaobdnen da hipopotamebsa da niange- lis sigrZe da simaRle xels uwyobda monadires
bze nadirobdnen.20 erT-erTi regioni, romelic Subi ufro Zlier da Sors esrola).29 msoflios
gazrdil sedentizmze migviTiTebs, aris daklehos sxva regionebSi, rogoricaa magaliTad, avstralia
oazisi egviptis dasavleT udabnoSi. daaxloebiT 8-9 da dRevandeli SeerTebuli Statebis centraluri
aTasi wlis win xalxi mdinareebisa da tbebis maxlo- dasavleTi nawili, Zvlebis analizi janmrTelobis
blad qvis wriul qoxebSi cxovrobdaA. nilosis xeobi- gauaresebaze migviTiTebs.30
dan dasavleTiT dRevandel malimde napovnia Zvlis
harpunebi da Tixis WurWeli. samxreT da centralur farTo speqtris Semgrovebloba
saharaSi Tevzaoba xalxs SesaZleblobas aZlevda, da sedentarizmi
wlis umetesi drois manZilze tbebsa da mdinaree-
bTan darCeniliyvnen.21 SeiZleba Tu ara winasameurneo adamianebis damkvi-
drebuli cxovrebis wesi farTo speqtris Semgrove-
ratom Camoyalibda farTo blobiT aixsnas? pasuxi dadebiTicaa da uaryofiT-
speqtris Semgrovebloba? ic. msoflios zogierT regionSi _ evropis zogierT
nawilSi, axlo aRmosavleTSi, afrikasa da peruSi _
naTelia, rom winasameurneo gadarTva farTo dasaxlebebma permanentuli xasiaTi miiRo, magram
speqtris Semgroveblobaze msoflio masStabis iyo. sxvagan, magaliTad, mezoamerikis naxevrad mSral
klimaturi cvlilebebi, sul mcire, nawilobriv maRlobebze, farTo speqtris Semgroveblobaze ga-
gansazRvravda sakvebis axali resursebis aTvisebas. dasvla ar iyo dakavSirebuli sedentarizmis gaz-
yinulis galRobiT gamowveuli wylis donis mateba, rdasTan. aq mcenareTa moSinaurebis Semdegac ki ar
Tavis mxriv, aiolebda Tevzisa da moluskebis mop- warmoqmnila permanentuli soflebi.31 _ ratom?
ovebas. klimatur cvlilebebs garkveulwilad unda rogorc Cans, farTo speqtris Semgroveblobaze
gamoewvia msxvilfexa saqonlis Semcirebac. savarau- gadasvla sulac ar aris gadamwyveti faqtori seden-
doa, agreTve, rom es Semcireba ganpirobebuli yo- tarizmisTvis; piriqiT, perus sanapiros dasaxleba-
filiyo adamianebis mier am cxovelebis amoxocviT.22 Ta urTierTSedareba gviCvenebs, rom permanentuli
amiT aixsneba, rom swored am periodSi (gadasaxleba dasaxlebebi ufro axlos (3,5 mili) iyo ganlagebuli
sakveb resursebTan, vidre droebiTi dasaxlebebi.
164

Tanamedrove gamokvlevebi da problemebi


is xar, rasac Wam: Zvlebisa da kbilebis qimiuri analizi
arqeologebi uZveles kvebis sa da kbilebis analizs mivyavarT sakvebis 50-80% fetvze modio-
reJims uamravi, metwilad ara- im sakvebis kvalTan, romelic me- dAa.
pirdapiri gziT swavloben. saWm- tabolurad midioda Zvlebsa da axal samyaroSi Teslovani
lis aRdgenili narCenebidan kbilebSi. mcenareebi, rogoricaa mze-
maT SeuZliaT gaigon, riT ikve- erTi saxis qimiuri analizi sumzira da boloti, ufro adre
bebodnen uZvelesi adamianebi. gvaZlevs ZvalSi stronciumisa moiSinaures CrdiloeT ameri-
magaliTad, aRmoCenili simind- da kalciumis Tanafardobas kaSi, vidre marcvleuli Semovi-
is marcvali migviTiTebs imaze, da gviCvenebs mcenareuli da doda meqsikidan. es cnobilia
rom xalxi mas didi raodeno- cxoveluri sakvebis Tanafar- nawilobriv arqeologiidanac:
biT miirTmevdaA. mcenareuli da dobas. magaliTad, stronciumis Teslovan mcenareTa narCenebi
cxoveluri sakvebi amoicnoba analizidan vigebT, rom axlo aR- ufro Zvelia, vidre marcvleu-
qvebze aRmoCenili namwvaviTa da mosavleTSi burRulis meurneo- lisA. marcvlis SemadgenlobaSi
(Tuki Semonaxulia) fekaliebiT. bis ganviTarebamde adamianebi Semavali karbonis izotopis
amgvari daskvnebi umetesad ZiriTadad mcenareuli sakvebiT, fardoba gansxvavdeba ufro
ixreba Tesleulis, Txilisa da veluri burRuleuliT ikvebe- adreuli, saSualo zonis Tes-
marcvlis sasargeblod (radgan bodnen. iyo periodi, roca misi lovani mcenareebisagan. amrigad,
swored isini inaxeba ukeT), iS- mopoveba SeferxdaA. problema Aax.w. 800-900 ww karbonis izoto-
viaTad pouloben iseTi nazi aRniSnuli mcenaris moSenebiTa pis fardobaSi momxdari cvli-
mcenareebis narCenebs, ro- da moSinaurebiT gadaiWrAa. lebebi migviTiTebs imaze, rom aq
goricaa banani an bolqvianebi. naxSirbadis izotopis Tana- marcvleuli ZiriTadi gaxdaA.
arqeologebi kvebis racionis fardoba gviCvenebs, ra saxis Zvlebisa da kbilebis araqi-
Sesaxeb daskvnebs im nakeTobis mcenareebiT ikvebebodnen ada- miuri analizi gamoiyeneboda
mixedviTac akeTeben, romlebic mianebi. xeebis, buCqebisa da sa- fizikosi arqeologebis mier, sx-
sakvebis Sesanaxad an gadasa- Sualo simaRlis balaxebis (mag- vadasxva geografiul regioneb-
muSaveblad gamoiyenebodAa. mag- aliTad, brinji) naxSirbadis Si mcxovreb xalxs, axlandel
aliTad, Tu vipoviT brtyeli izotopis Tanafardoba gansx- mosaxleobasa da maT winaprebs,
an Cazneqili zedapiris qvas, vavdeba tropikuli da subtrop- adamianebsa da primitivebs So-
romelsac marcvleulis dasa- ikuli balaxebisgan (magaliTad, ris arsebuli msgavsebebisa da
fqvavad iyenebdnen, savaraudoa, fetvi da marcvleuli). CineTSi 7- gansxvavebebis Sesaswavlad. kv-
rom adamianebi sakvebad dafqul 8 aTasi wlis win ZiriTadad bur- levisas gamoiyeneboda zeda-
marcvals (an Tesleuls) iy- RuleuliT ikvebebodnen, magram piris ZiriTadad, Tavis qalis
enebdnen, magram mcenaris igive ar xdeboda CrdiloeTsa da gazomvebi (Signidan da garedan).
narCenebi da gadasamuSavebe- samxreTSi. Cveni molodinis sa- ukanasknel wlebSi anTropolo-
li instrumentebi verafers pirispirod, naxSirbadis izoto- gebma da arqeologebma daiwyes
gvetyvian imaze, Tu ramdenad pebi migviTiTeben saSualo zonis Zvlebisa da kbilebis `Sinagani~
iyvnen adamianebi damokidebuli burRuleulze (brinji), rogorc SeswavlaA. aq moyvanili axali qi-
ama Tu im sakvebze. ZiriTad sakvebze samxreT CineT- miuri analizi swored aseTi kv-
arsebobs kvebis reJimis Ses- Si, xolo CrdiloeTSi dominireb- levis nawiliA. n.j. van der mervis
wavlis pirdapiri gzac. anTro- da tropikuli da subtropikuli sityvebiT, `adamianis evoluciis
pologebma aRmoaCines, rom mcenareebi. CrdiloeTSi mniS- kvlevam muclis Seswavlaze ga-
~is xar, rasac Wam.~ ZiriTadad, vnelovani adgili ekava fetvs. dainacvlAa.~
gaTxrebisas aRmoCenili Zvlebi- dadgenilia, rom Zv.w. 5000-500ww

Temi, romelsac mudmivi sacxovrebeli adgili ar Svilebis asakSi, saSualod, 4 weli iyo Sualedi, xolo
hqonda, metad iyo damokidebuli farTod gavrcele- axlad dasaxlebul kungebSi _ 3 weli. arsebobs ram-
bul resursebze. sedentarizms ki, savaraudod, xels denime versiaA.
unda uwyobdes ufro farTo speqtris resursebis bavSvebs Soris asakobriv sxvaobas, SesaZloa
siaxlove32 da xelmisawvdomoba33, vidre TviTon es sxvadasxva mizezi hqondes. pirvel rigSi, es aris
resursebi. (efeqturi kontracefciis ararsebobis pirobebSi)
xangrZlivi seqsualuri TavSekaveba bavSvis gaCenis
Semdeg, rac sazogadoebaSi sakmaod gavrcelebuliaA.
sedentarizmi da mosaxleobis zrda meorec, es SeiZleba iyos orsulobis Sewyveta anu
aborti.35 momTabare jgufebs meti motivacia hqon-
miuxedavad imisa, rom msoflio istoriis im fa- daT bavSvebs Soris asakobrivi intervalis zrdisT-
zaSi, romelic xasiaTdeba nadirobiTa da Semgrove- vis, radgan Cvili bavSviT gadaadgileba did prob-
blobiT, aRiniSneboda mosaxleobis mateba, anTro- lemas SeqmnidAa. erTi Cvilis tareba sakmaod rTuli
pologTa mtkicebiT, mniSvnelovani zrda moxda iyo, orisa ki _ metismetad mZime. amrigad, dasaxle-
damkvidrebuli cxovrebis stilis SemoRebis Sem- bul jgufebs SeeZloT asakobrivi intervali Seem-
deg. es daskvna momdinareobs kungis momTabare da cirebinaT, radgan ar iyo bavSvebis xeliT tarebis
dasaxlebuli tomebis Sedarebidan. aucileblobaA.
momTabare jgufis dasaxlebam, savaraudod, Seam- aRniSnuli mizezebi bolomde mainc ver xsnis So-
cira Sobadobis intervali.34 momTabare kungebis badobis intervals momTabare kungebSi. sxvagvari
165

moluskebis Segroveba farTo speqtris Semgroveblobis nawili iyo. samxreT afrikelebi napirze gamoriyul moluskebs agroveben.

axsna SesaZlebelia dakavSirebuli iyos bavSvTa biAa. ovulaciisaTvis saWiro kritikuli raodenobis
kvebis problemasTan. nensi hauelisa da riCard lis cximis faqtoriT aixsneba is, rom iseTi qalebis, ro-
azriT, dasaxlebul kungebSi intervalis Semcireba goricaa maraTonis morbenalebi, tanmovarjiSeebi
gamowveuli iyo dedis rZesTan erTad bavSvTa sxva da balerinebi, ovulacia regularuli arAaa.
sakvebis gavrcelebiT. cnobilia, rac ufro didxans
kvebavs deda bavSvs damatebiTi sakvebis gareSe, miT mikroliTuri teqnologia
ufro didi xnis Semdeg gaxdeba SesaZlebeli dafex-
mZimebAa. momTabare kungebs ar hqondaT saSualeba, wina sameurneo kultura, teqnologiurad, ra-
bavSvebi iolad mosanelebeli sakvebiT gamoekvebaT, dikalurad ar gansxvavdeba zeda paleoliTis
amitom patarebi 2-3 wlis ganmavlobaSi dedis rZeze kulturebisgan.38 zomiT ufro mcire da msubuqi
iyvnen damokidebulni. maTgan gansxvavebiT, dasaxle- xelsawyoebis gamoyenebis tendencia grZeldebaA. mi-
bul kungebs SeeZloT bavSvebi burRuliTa (moSeneb- kroliTebi, gvian zeda paleoliTSi Seqmnili 1-dan 2
uli marcvliT) da moSinaurebuli cxovelebis rZiT diuimamde sigrZis mWreli pirebi axla ukve farTod
gamoekvebaT. aseTi clilebebi ki sabolooo jamSi gamoiyenebodaA. erTi masalisgan damzadebuli uxeSi
iwvevs Sobadobis intervalis Semcirebas. winasameur- xelsawyoebis nacvlad, evropis, aziisa da afrikis
neo TemebSi SesaZlebelia igive Sedegi hqondes mar- xalxebi ukve Sereuli masalisgan damzadebul xel-
cvleulisgan damzadebul bavSvTa sakvebs. mxolod sawyoebs iyenebdnen. mikroliTebs, romlebic calke
am mizeziT SeiZleboda mosaxleobis zrda aRniSnu- gamosayeneblad metismetad patara iyo, aTavsebdnen
liyo manam, sanam Temebma fermeroba da menaxireoba Zvlis WdeSi da amgvarad amzadebdnen isrebs, har-
daiwyes. punebs, satevrebsa da namglebs. magaliTad, namglis
kidev erTi mizezi imisa, rom dasaxlebul kungebs gasakeTeblad ramdenime mikroliTs aTavsebdnen xis
meti Svili hyavT, vidre momTabareebs, aris sxeulis an qvis xelsakidis WdeSi, pirebs ki fisiT amagrebdnen.
cximisa da wonis fardobaA. zogierTi mkvlevari mi- SesaZlebeli iyo gatexili mikroliTis gamocvlac,
iCnevs, rom ganayofierebisTvis saWiroa sxeulSi rogorc Tanamedrove samarTeblis pirisAa. garda sx-
cximis garkveuli minimumis arsebobaA. dasaxlebuli vadasxva daniSnulebisa, mikroliTs is upiratesobac
(anu binadari) kungi qalis qsovili ufro cximi- hqonda, rom misi damzadeba SesaZlebeli iyo TiTqmis
ania, vidre momTabarisa, romelic veluri mcenaris yovelgvari qvisgan, ramdenadac ukve aRar iyo msxvi-
sakvebis saSovnelad yoveldRe ramdenime mils ga- li kvanZebis gamoyeneba saWiro didi da msubuqi xel-
dis, xSirad bavSviT xelSi. amrigad, dasaxlebuli sawyoebis dasamzadeblad. adamianebi mikroliTis sa-
kungebis bavSvebs Soris asakobrivi sxvaoba nakle- SualebiT mcire kvanZebTan muSaobdnen ufro mcire
166

farTo speqtris adaptacia


10
9 gadamtani moculoba
8
populaciebi (milionebSi)

7 geografiuli gafarToveba metad ganapira areebSi


6
5
4

2
ia
ion
c
at
u ula
pl
po
p oP

1
1 milioni 100,000 70,000 30,000 15,000 10,000
dro (wlebi awmyomde)

suraTi 10-3 msoflio mosaxleobis zrdisa da moZraobis rekonstruqcia pleistocinis peri-


odSi. mosaxleobis zrdam adamianebis sazRvrispira teritoriebze gadasaxleba aiZula, kidev
ufro gazrdam ki farTo speqtris Semgroveblobisaken ubiZgaA.
suraTi adaptirebulia f.A. hasanis demografiuli arqeologiidan. saavtoro uflebebi daculiA. 1981 w. akademiuri presA. vrceldeba gamomcem-
lis nebarTviT.

mcenareTa da cxovelTa moSinaureba uriAa. ase buneba aregulirebs saxeobebs. mcenareebi


Zlieri ReroTi naklebad mravldebian, magram maTi
`neoliTi~ niSnavs `axal qvis xanas~ da dakavSire- moSeneba ufro sasurveliAa. rodesac adamianebma mo-
bulia kulturuli ganviTarebis im etapTan, roca savlis aReba daiwyes namgliT, momkil TavTavebSi
adamianebma gamoigones Tixis WurWeli da safqvavi sqelReroiani mutantebi Warbobda, radgan mxolod
qvis xelsawyoebi. dRes arqeologebi am termins maT SeZles uxeSi mkis procesSi gadarCenAa. daTesvis
mcenareTa da cxovelTa moSinaurebasac ukavSire- SemTxvevaSi, isini warmoSobdnen aseve ZlierReroian
ben. kacobrioba sakvebis Segrovebidan mis damzade- mcenareebs. aseTi Teslebis ganviTarebis SemTxveva-
baze gadavidAa. Si, TavTavebis es saxeoba dominirebuli gaxdebodAa.40
sakvebis Segrovebasa da damzadebas Soris zR- gansxvavebebi aRiniSneba cxovelTa gareul da
vari maSin gaivlo, roca adamianebma mcenareebis moSinaurebul saxeobebs Sorisac. magaliTad, axlo
Sesanaxad dargva da cxovelebis moSeneba daiwyes. aRmosavleTis gareuli Txebis rqebi sxva formis-
rodidan SeiniSneba es procesi? arqeologiurad aa,41 magram moSinaurebis niSnebad ar SeiZleba mx-
Cven vxedavT sakvebis dazadebis etapis dasawyiss. olod garegnuli gansxvavebebi miviCnioT. amaze
amis niSnebi SeimCneva mxolod mas Semdeg, rac aR- migviTiTebs agreTve cxovelTa naSTebis sqesobrivi
movaCenT gansxvavebebs mcenareebsa da cxovelebSi da asakobrivi Tanafardobis disbalansi. magali-
maT velur saxeobebTan SedarebiT. roca adamianebi Tad, eraySi, zavi Cemi sanidarSi (Zawi Chemishanidar),
mosavals Tesaven, saqme gvaqvs moSenebasTan, xolo kravebisa da mozrdili cxvrebis naSTebis Tanafar-
roca moSenebuli mcenareebi da cxovelebi icvle- doba aWarbebs imave Tanafardobas velur faraSi.
bian, saubaria ukve moSinaurebaze. erTaderTi SesaZlo daskvna aqedan SeiZleba iyos
rogorc viciT, moSinaurebuli saxeobebi gansx- is, rom cxovelebis moSinaurebisas ufro inaxavd-
vavdeba velurisagan (sur. 10-4). magaliTad, velur nen mozrdil cxvars (mosaSeneblad), xolo kravebs
qers aqvs susti, advilad daSladi TavTavi, aseve sakvebad iyenebdnen (es varaudi imis axsnis saSuale-
sqeli garsi Teslis dasacavad, moSinaurebuli qeri basac iZleva, Tu ratom aris aRmoCenili Zvlebis
ki piriqiT _ Zlieri ReroTi da myife garsiT xasiaT- umetesoba patara asakisaA.42)
deba, rac aiolebs mis dafqvas.
ratom aRiniSneba aseTi gansxvavebebi? aucilebe- moSinaureba axlo aRmosavleTSi
li iyo bunebrivi Tu adamianuri, ganzraxuli Tu Sem-
TxveviTi gadarCevaA. gavixsenoT gansxvavebebi xorb- didi xnis ganmavlobaSi arqeologebs miaCndaT,
lisa da qeris saxeobebs Soris. rogorc aRvniSneT, rom moSinaurebis uZvelesi kera iyo israelidan
roca veluri TavTavi mwifdeba, is iolad iSleba da iordaniis mindvrebamde, samxreT TurqeTisa da
Tesli ibnevaA. velur pirobebSi es Tviseba seleqci- iranSi zagrosis mTis dasavleT ferdobebis gavliT
167

Zv.w. 7500-6750 wlebSi ali koSSi adamianebi dau-


muSavebeli Tixis filebs kveTdnen miwaSi, rom mra-
valoTaxiani struqtura mieRoT. arqeologebis
mier aRmoCenili oTaxebi 7-10 futi simaRlisaa, ma-
gram araferi metyvelebs imaze, rom aq adamianebi
cxovrobdnen an eZinaT. isini albaT ufro maragis
Sesanaxad gamoiyenebodAa. meore mxriv, ufro patara
zomis oTaxebi msoflios sxva regionebSicaa aRmoCe-
nili da araa gamoricxuli, rom maT sacxovrebladac
iyenebdnen. savaraudod, ali koSis mosaxleoba zaf-
xulobiT ramdenime dRis savalze mdebare mdeloTi
dafaruli mTisken inacvlebda (TxebTan erTad).
maTi sakvebi iyo ZiriTadad xorbali da erTgvari
qeri, aseve _ moSinaurebuli Txebi. Txebis moSin-
aurebis Sesaxeb cnobilia iqidan, rom am kuTxeSi ar
binadrobdnen gareuli Txebi. napovni Zvlebidan
arc erTi araa mozrdili Txisa, rac imaze metyve-
lebs, rom maT ZiriTadad mosaSeneblad iyenebdnen.
naklebad klavdnen agreTve dedal Txas. am niS-
nebTan erTad napovni aTobiT aTasi Tesli imaze
migviTiTebs, rom ali koSis mosaxleoba ZiriTadad
veluri mcenareebiTa (parkosnebi da balaxeuli) da
gareuli cxovelebiT (qurciki, gareuli xarebi da
Rorebi) irCenda Tavs. isini ikvebebodnen TevziT
(kobri, moluskebi, orsagduliani niJarebi) da wylis
frinvelebiT, romlebic wlis ganmavlobaSi xSirad
stumrobdnen am mxares.
ali koSSi farTod iyo gavrcelebuli primitiu-
li iarRebis mravalsaxeobaA. am periodis aRmoCenebSi
mravladaa primitiuli saWrelebi, zogierTi daax-
loebiT 1mm sisqis. arqeologebis mier napovni qvis
namsxvrevebis 1% vulkanuri minaa, romelic aRmosav-
leT TurqeTidan (daaxloebiT ramdenime aseuli mi-
lis moSorebiT) modiodAa. aqedan gamomdinare, ali
koSis mosaxleobas, savaraudod, kavSiri hqonda sxva
xalxebTan. amas isic adasturebs, rom maT mier moSin-
aurebul xorbals am teritoriaze veluri analogi
kungebis moZravi banaki. monadireebi da Semgroveblebs gadaadg- ar hyavs.
ilebisas, Tan sakuTari Svilebisa da nivTebis waReba uwevdaT. Zv.w. 6750-6000 wlebSi gaizarda moSinaurebuli
bavSvebs Soris 4 wliani intervali imis garantia iyo, rom qals mcenareebis moxmarebaA. keriebSi aRmoCenili mar-
erTdroulad ori bavSvis tareba ar mouwevdaA.
cvlis 40% xorbali da qeriaA. veluri mcenareebis-
gan damzadebuli saWmlis xvedriTi wili Semcirda,
radgan mis paralelurad, imave niadagze izrdeboda
moSinaurebuli mcenareebic. amaSi Tavisi wvlili
(ix.sur. 10-5). cnobilia, rom Zv.w. 8000 wels aq iz- Seitana Txebisa da cxvrebis balaxismWamelobamac.
rdeboda moSinaurebuli marcvleulis iseTi saxe- sofeli xan izrdeboda, xan _ ara, magram uwyveti
obebi, rogoricaa ospi, qeri, fetvi, barda, aseve tendenciiT izrdeboda mravaloTaxiani saxlebi.
sxvadasxva saxis xili da Txili (msxali, broweuli, oTaxebis farTi ukve 10 kvadratul futs aWarbebda,
leRvi, zeTisxili, qacvi).43 rogorc Cans, cxovelebi kedlebi ufro sqeli iyo, xolo Tixis agurebi tal-
axiT duRabdebodaA. aseTi saxlis iataki lerwmiT iyo
axlo aRmosavleTSi moaSinaures. ZaRlebi pirvelad
dafaruli (maTze napovnia nafexurebi). Sida ezoSi
meurneobis ganviTarebamde moiSinaures, daaxloe-
biT Zv.w. 10 aTasi w. (ix. CarCo `ZaRlebi da katebi Ta-
visiT moSinaurdnen?~), Txebi da cxvrebi daxloebiT
Zv.w.7000, xolo cxovelebi da Rorebi _ Zv.w. 6000
wlebSi.44
ganvixiloT ori neoliTuri periodis mxare axlo
aRmosavleTSi da vnaxoT, rogor Seicvala adami-
anebis cxovreba mas Semdeg, rac maT cxovelebi da
mcenareebi moiSinaures.
(Ali Kosh). samxreT-dasavleT iranis mravalfenian
mxareSi _ ali koSSi (ix.sur. 10-5), Cven vxedavT Zv.w.
7500 wlis droindeli Temis narCenebs, iq ZiriTa-
dad ikvebebodnen veluri mcenareebiTa da gareuli
cxovelebiT. momdevno 2000 wlis manZilze meurneo-
ba da menaxireoba mzard mniSvnelobas iZendaA. Zv.w.
5500 wlidan aRiniSneba ori siaxle _ irigacia da
mecxoveleoba, ramac im aTaswleulSi mosaxleobis
mcire zrdas Seuwyves xeli. mikroliTebisgan damzadebuli namgali.
168

iyo mrgvalsaxuraviani aguris Rumelebi da Sesaw- macxovreblebi saxlis kedlebs warmosaxviTi freske-
vavi ormoebi. am mxarisTvis damaxasiaTebeli zafxu- biTa da kerpebis simboluri qandakebebiT rTavdnen.
lis sicxis gamo gasagebia, Tu ratom ar iyo arc erTi freskebi religiur scenebsa da yoveldRiur mov-
aseTi Rumeli saxlis SigniT. lenebs asaxavdaA. maTi gadafxekisas kidev erTi fena
miuxedavad imisa, rom am soflebis mosaxleoba aRmoaCines. rogorc Cans, axali freskis dasaxatad
100-s ar aRemateboda, isini vaWrobaSic iyvnen Cab- Zvels Slidnen. ramdenime oTaxi saritualosac ki
mulni. zRvis niJarebi, savaraudod, samxreTidan, hgavs, xaris didi gamosaxulebebiTa da kedelze
sparseTis yuridan mohqondaT, spilenZi _ dRe- saqonlis Tavis fitulebiT. sxva oTaxebSi Savi da
vandeli centraluri iranidan, vulkanuri mina wiTeli saRebaviT daxatuli freskebi cxovrebisa da
– aRmosavleT TurqeTidan, firuzi _ Tanamedrove sikvdilis scenebs asaxavs. aseTive oTaxebSi ipoves
iranisa da avRaneTis sazRvridan. am masalebidan xarze Semomsxdari fexmZime qalisa da wverosani ma-
zogierTs samkaulad gamoiyenebdnen rogorc qale- makacis Tixis qandakebebi.
bi, ise mamakacebi. amas saxlis iatakqveS damarxuli CaTal huiukSi ganviTarebuli iyo fermerobac.
neSTebic adasturebs. Warbad modioda ospi, xorbali, qeri da bardAa. arqe-
Zv.w. 500 w-dan ali koSis mosaxleoba izrdeba, sa- ologebi gaocebas ver malaven napovni xelnakeTo-
varaudod _ ganviTarebuli meurneobis, irigaciisa bebis, lamazad gamoTlili xis Tasebis da yuTebis
da moSinaurebuli saqonlis momravlebis gamo. Sem- gamo. aq mosaxleobas vulkanuri minisa da primiti-
deg aTaswleulSi, Zv.w.4500w-mde am teritoriis uli satevrebi, Subis Tavebi, safxekebi, sadgisebi
mosaxleoba sammagdebaA. es ganpirobebuli unda yo- da namglis pirebic hqondaT. Tasebi, niCbebi, danebi,
filiyo im kulturuli ganviTarebiT, romelmac kovzebi da CamCebi Zvlisgan iyo gamoTlili. sax-
kulminacias miaRwia axlo aRmosavleTis civili- lebSi napovnia Zvlis maqmanebi qamrisTvis, Rilebi
zaciis aRmavlobisas.45 amas Cven momdevno TavSic da qinZisTavebi. dadasturebulia, rom mamakacebi
vnaxavT. da qalebi atarebdnen Zvlis, zRvis niJarebsa da
mosaxleobis zrda aRiniSneboda ali koSsa da spilenZis samkaulebs da iyenebdnen vulkanuri minis
mis SemogarenSi, magram ara axlo aRmosavleTis sarkeebs.47
yvela regionSi. magaliTad, adreul soflebs Soris imis gamo, rom CaTal huiuki mdebareobs bunebrivi
yvelaze udidesSi _ ain gazalSi (dRevandeli ammani, resursebiT sakmaod Rarib regionSi, is savaraudod
iordania) _ mosaxleoba Semcirda, iqneb imitomac, sxva teritoriis mosaxleobasTan gacvlas awarmoe-
rom garemo xels ar uwyobdAa.46 bda: niJarebi xmelTaSua zRvispireTidan Semodioda,
CaTal huiuki. samxreT TurqeTis mTiani regio- xe-tye _ mTebidan, vulkanuri mina _ 50 milis manZi-
nis qarian platoze SemorCenilia aguriT nagebi qa- lidan da marmarilo _ dasavleT TurqeTidan.
laqi CaTal huiuki (ix.sur. 10-5). huiuki erTmaneTze
daSenebul dasaxlebebs niSnavs.
moSinaureba mezoamerikaSi
Zv.w. 5600w CaTal huiuki gamomwvari talaxisgan
nagebi qalaqi iyo. aRmoCenili 200 Senoba erTmaneTs
aq moSinaurebis sxva modeli aRiniSneba: naxevrad
pueblos stiliT ukavSirdeboda (TiToeul brty-
momTabare arqauli nadiroba da Semgrovebloba
elsaxuravian SenobaSi ramdenime ojaxi saxlobda).
mcenareTa moSinaurebis Semdegac arsebobdAa.48 ro-
gor moxda es? SesaZlebeli iyo moSinaurebul mcena-
reebze zrunva maTTan axlos cxovrebis gareSe?
Sewyda Tu ara veluri mcenareebis Segroveba? pasuxi
uaryofiTiaA. mezoamerikaSi adamianebi mravali saxis
mcenares Tesavdnen, magram Semdeg kvlav nadiro-
basa da Semgroveblobas eweodnen, mosavlis aRebis
sezonze ukan brundebodnen daTesilis mosamkelad.
adreuli kulturebis umravlesoba, didi survilis
miuxedavad, ar iyo subsistenciuri. arqauli adami-
anebi moSinaurebis gziT sasurvel mcenareebs amrav-
lebdnen. magaliTad, erT-erTi aseTi moSinaurebuli
mcenare iyo erTgvari gogra, romelic sakvebad ar
vargoda, magram mosaxerxebeli iyo wylis satare-
blad. jois markusisa da kent fleneris varaudiT,
xalxi mas gamiznulad aSenebda iseT adgilebSi, sa-
dac bunebrivad ar xarobdaA.49
gogra mezoamerikis maRlobze moSinaurebul mra-
val mcenareTagan erT-erTiaA. aq aseve mohyavdaT po-
midori, bamba, cercvi, gogra da simindi (marcvali).
miuxedavad imisa, rom simindis warmoSoba sadavoa,
veluri kulturuli misi moSinaurebuli analogi napovnia tehuakanSi,
meqsikaSi da TariRdeba Zv.w. 5000 wliT. 1970 wlamde
miiCneoda, rom simindi moiSinaures ukve gadaSeneb-
uli ~veluri simindidan~, romelsac patara magari
suraTi 10-3 veluri da kulturuli xorblis taro da aseve mcire foCebi hqondaA. axla ki varau-
TavTavebi. moSinaurebul xorbals axasiaTebs doben, rom misi ~winapari~ teozinti iyo _ meqsikaSi
ufro bevri da mozrdili marcvali. farTod gavrcelebuli maRali veluri balaxi an
SesaZloa, simindi teozintisa da veluri marcvlis
gamocemidan warsuli perspeqtivaSi, meore gamocema, k. federi. najvaric iyos (sur.10-6).50
saavtoro uflebebi daculiA. 2000. meifildis sagamomcemlo kom- teozinti da simindi Zalian hgavs erTmaneTs, ma-
paniA. dabeWdilia makgrou-hilis wignis kompaniis nebarTviT. gram maT Soris mcire gansxvavebac aris. teozintSi
aris `zoli~, sadac erT mwkrivad ganlagebulia 7-12
169

ruseTi
Savi zRva
saqarTvelo

TurqeTi somxeTi
azerbaijani

katal huiuki vanis tba


amouki
mosuli cavi Cemi
kviprosi • mureibati • Sanidari
alepo hasuna
xmelTaSua karim Sahiri
• Teirani
zRvAa beiruTi • siria jarmo


damasko kermanSahi• tepe sarabi irani

md
tepe aziabi

.e
israeli
• baRdadi

vf
erayi Za
• ierixoni

r
g

at

md
ierusalimi ro
ali koSi s M

.t
ia

ubaidi

ig
kairo • ou
an

r
n ta

o

rd

basra in

si
s
io

quveiTi
tepe iaha
egvipte saudis md
arabeTi .t
ig
wiT

r
o
si
el

katari
iz

si
riaidi

Rva

o arabTa
il gaerTianebuli
.n emiratebi
md
• meqa

suraTi 10-5 adreuli sameurneo dasaxlebebi axlo aRmosavleTSi

Tanamedrove qalaqebi aRniSnulia wertiliT, Zveli dasaxlebebi ki – kvadratiT. yviTeli feriT aRniSnulia e.w. `nayofieri naxevarmTvaris~
teritoriA.

Tesli, xolo simindis taroSi Teslebi ramdenime movno suni da gemo hqonda, maTi mutantebi piriqiT
mwkrivadaaA. teozintis TiToeul Tesls aqvs saku- _ ufro gemrieli da didTesliani iyo.52
Tari myife garsi maSin, roca simindis taro mTlianad mezoamerikis, meqsikisa da centraluri amerikis
aris dafaruli sqeli CenCoTi. gansxvavebebia ad- mosaxleobas miaweren erTsa da imave niadagze simin-
reul da Tanamedrove simindebs Sorisac. 7000 wlis dis, cercvisa da gogris daTesvas, rasac Tavisi upi-
winandeli simindis taroebi patara, 1 diumis sig- ratesoba aqvs. siminds niadagidan nitrogeni gamo-
rZisa iyo, Teslebi ki 6 rigad hqonda Camwkrivebuli. hyavs, cercvi ki, rogorc yvela parkosani, piriqiT,
Zveli da axali simindebi adamianebisgan damoukide- nitrogeniT amdidrebs mas. simindis taros irgvliv
blad ver mravldeba _ myife garsidan sqelCenCoian cercvi igrixeba, ZirSi ki xapi. lobio, simindisgan
taroebze gadasvla imaze migviTiTebs, rom CenCos gansxvavebiT, Seicavs aminomJavis lizins. amrigad,
viRac frTxilad aclida Tesls, raTa SesaZlebeli cercvi da simindi adamianebs yvela saWiro aminomJa-
gaexada misi gamravlebAa.51 viT uzrunvelyofdaA. iyo teozinti simindis winapari
simindisa da gogris msgavsad, parkosnebisa da xa- Tu ara, is am unikaluri kombinaciis modelia, radgan
pis veluri saxeobebi martivi manipulaciiT moiSin- veluri cercvi da xapi mis maxloblad xarobs.53
aures. magaliTad, cercvi bunebrivad kldis gamoqv- guila nakitzi. 1960-ian wlebSi kent flineris
abulebTan axlos, ferdobis niadagze xarobs. ioli mier aRmoCenili guila nakitzis gamoqvabuli me-
misaxvedria, rom arqauli mosaxleoba swored am cer- zoamerikis maRlobebSi gavrcelebuli moSinau-
cviT ikvebeboda (maTi fesvebi patara da sakvebad ga- rebis naTel suraTs gvixatavs. aq adamianTa patara
mousadegaria) da Tesavda kidec sasurveli xarisxis, jgufebi (savaraudod, mxolod erTi ojaxi) saxlde-
mozrdil Teslian variantsac. analogiurad, veluri boda xangamoSvebiT (da sezonurad) 2000 wlis ganma-
xapis mxolod Tesli iWmeboda, danarCens ki arasasia- vlobaSi (Zv.w.8900-6700). swored am periodSi moaSin-
170

mimdinare kvlevebi da gamocemebi


ZaRlebi (da katebi) TavisTavad moSinaurdnen?
ZaRlebsa da adamianebs So- SeWma ar unda yofiliyo, radgan daavadebebisgan. savaraudod,
ris urTierTobebze pirveli es mxolod milionobiT wliT TavisiT moSinaurdnen ZaRlebi,
niSnebi aRmoCenilia CrdiloeT adre iyo SesaZlebeli. albaT, ar- radgan es maTTvisac da adamian-
israelSi da TariRdeba 12 aTa- sebobda sxva ram, rac mglebs ase ebisTvisac sasargeblo iyo.
si wlis winandeli periodiT. izidavda adreul dasaxlebebSi. msgavsi Teoriaa katebis Ses-
aq napovnia xanSi Sesuli qalis istoriaSi pirvelad, adamian- axebac, romlebic Tagvebs iWeren
saflavi. micvalebuli marjvena ebs ukve SeeZloT erT adgilze da klaven. Tagvis Zvlebi (saxlis
gverdze wevs, fexebi mokecili didxans gaCereba da mosavliTa Tagvis) napovnia axlo aRmosav-
aqvs da marcxena xelqveS ZaRli Tu sxva resursebiT Tavis gatanaA. leTis nasaxlarebSi meurneobis
hyavs. emberebis ZaRls maTi mniSvneloba ar aqvs, wlobiT day- ganviTarebis Semdeg. SesaZloa,
saxlSi mosvla axarebda, See- ovndebodnen iq Tu sezonurad, adamianebma katebi maT winaaRm-
Zlo ynosviT gaegno gza, Wamda adre Tu gvian Cndeboda nagvis deg moiSinaures, magram ufro
yvelafers, rac iatakze varde- problemAa. es ZiriTadad exeboda savaraudoa, katebi SeeCvivnen
bodaA. aris Tu ara es sakmarisi saWmlis narCenebs _ isini ara beRelisa da maragis sardafebs.
mizezi, vamtkicoT, rom adamian- mxlod usiamovno suns iwvevda, rasakvirvelia, moSinaurebis
ebma mglis STamomavloba 10-15 aseve avrcelebda sxvadasxva process adamianebmac Seuwyves
aTasi wlis win moiSinaures? daavadebas. rogor mogvarde- xeli SedarebiT agresiuli ve-
axlo aRmosavleTSi mcena- boda es problema? rogorc dRes luri katebis daxocviT. es vr-
reebis, cxvrebisa da Txebis viciT, saWiro iyo miwaSi daflva celdeba axlos mosul velur
moSinaurebamde aTasobiT wliT ise, rom arasasurveli stumrebi mglebzec. im SemTxvevaSic ki,
adre moiSinaures ZaRli. mas Sem- ar moezida, magram sabolood Tu aseT cxovelebs ar `efere-
deg, rac naxevrad permanentuli dasaxlebis axlos adgilis uk- bodnen~, aravis surda maTTan
dasaxlebebi warmoiqmna, adami- marisoba iCenda Tavs. ra Tqma konfliqti. mglebs dominan-
anebi ukve msxvilfexa saqonelze unda, SeeZloT banaki sxvagan ga- tur-daqvemdebarebuli ierarqia
ki ara, karbohidratebiT, cile- daetanaT, magram SesaZloa, es axasiaTebT. isini, savaraudod,
biTa da zeTiT mdidar mcenaree- arc surdaT, maT xom uzarmaz- Seeguen adamianis batonobas. is,
bze iyvnen damokidebulni. ari dro daxarjes im saxlebis vinc amas ver axerxebda, albaT,
ratom unda moendomebinaT aSenebaze, romlebic zamTarSi ikvlebodaA.
adamianebs mglebis gawvrTna? Tbili iyo, wvimaSi _ mSrali da rogor unda Semowmdes es
erTi versiiT, wvrilfexa saqon- iq uamrav nivTs inaxavdnen. ris Teoriebi? Tu ZaRlebi marT-
elze gadasvlis gamo, isini ZaR- gakeTeba SeiZleboda? lac dasufTavebis mizniT moi-
lebs iyenebdnen daWrili cxove- iqneb, arc arafers akeTebdnen Sinaures, amis niSnebi (mag.: cv-
lis sadevnad da moklulis da am problemas Soriaxlos mox- lileba anatomiaSi) unda iyos
sapovnelad. aseve, mtaceblebis etiale mglebi Wridnen. rogor? iq, sadac wlis nayofier sezonze
dasafrTxobad da teritoriis dasufTavebiT, rac ZaRlebisT- adamianebi saxlobdnen, radgan
nagvisgan gasawmendad. vis (gansak­uTrebiT iseTi didebi, mxolod am SemTxvevaSi Tu iqne-
es ukanaskneli daniSnuleba rog­o­rebic maSin iyvnen) Cveu- boda nagvis problemaA. analogiu-
kidev erT Teorias edeba safuZ- lebrivi iyo akeTebdnen. ase rom, rad, katis moSinau­rebis niSnebi
vlad: SesaZloa, adamianebma ki mxolod ramdenime gawvrTnili unda veZioT im teritoriebze,
ar moiSinaures ZaRlebi, isini mgeli da moSinaurebuli ZaRli sadac savaraudod, marc­vl­e­uli
TviTon moSinaurdnen banakis kmaroda nagvis problemis mo- inaxebodaA. mxolod aq iqneboda
irgvliv xetialisas. ratom sagvareblad, xolo xalxs ar uw- (mRrRnelebisgan Tavis dasaca-
dainteresdnen mglebi adamianTa evda nagvis gamo gadasaxleba da vad) _ vimedovnebT, arqeol­ogebi
dasaxlebebiT? amis mizezi maTi daculi iyo sunis, mwerebisa da am Teoriebs momavalSi Seamowme-
ben.

aures mcenareebi. sakuTriv gamoqvabuli mdebareobs ki, rogoricaa gamoqvabulis mimdebare teritoriAa.
zeda piedmontis eklovan tyeSi, oaqsakas xeobis ze- SesaZloa, amis Sesaxeb guila nakitzis mosaxleobamac
moT. guila nakitzis mosaxleoba SubebiT nadirobda icodaA. amitom Tesavdnen ufro im gogras, romelsac
irmebsa da veluri Roris msgavs cxovelebze, patara ukeTesi gemo an didi Tesli eqnebodaA.55 moSinaureba
cxovelebisaTvis ki maxes agebdAa. isini agrovebdnen, an moSinaurebuli mcenareebis gamoyeneba sakmaod
agreTve, mcenareebs, ZiriTadad eklian msxals, bals, araformalur xasiaTs atarebda, radgan kvebis re-
rkos, Txils tyidan, agavas, xaxvs da sxva mcenareebs Jimi isedac mdidari iyo cxoveluri da mcenareuli
eklovani tyidan.54 sakvebiT. situacia aq sruliad gansxvavebulia ali
guila nakitzSi napovnia sxva mcenareebis narCe- koSisa da CaTal huiukisagan, radgan moSinaureba
nebic, maT Soris _ gogrisebrTa ojaxis mcenareebi. ganpirobebulia monadireebisa da Semgroveblebis
rogor moaRwia yovelive aman gamoqvabulamde? xom mier zogierTi mcenaris sakvebad gamoyenebiT (mag.
ar aSenebda `moSeneba~ dRevandeli gagebiT, maSin _ gemrieli gogris). aq ar momxdara `revolucia~, ro-
arAa. gogra farTod iyo gavrcelebuli mezoamerikis melic adamianebs aiZulebda, erTbaSad gadasuliyo
maRlobze da xarobda iseT gafxvierebul niadagzec moSinaurebuli mcenareebis gamoyenebaze.
171

pueblos stilis struqturebis narCe-


nebi neoliTuri katal huiukidan.

moSinaureba msoflios nadirobis sezoni erTmaneTs daemTxva, xolo xorb-


sxva regionebSi lis moSeneba nakleb Sromatevadi iyo.62
mTlianobaSi, axal samyaroSi cxovelebi ekonomi-
samxreT amerika da aRmosavleT aSS. mezoameri- kurad nakleb mniSvnelovani iyo, vidre danarCen
kis gareT mcenareTa moSinaureba aRiniSneboda axali msoflioSi. CrdiloeT amerikaSi espanelebis Se-
samyaros, sul mcire, or wertilSi: samxreT amerikasa mosvlamde ZaRlebi da indaurebi ZiriTadad moSin-
da aRmosavleT aSS. pirveli moSinaurebuli mcenare aurebuli cxovelebi iyvnen. CrdiloeT da samxreT
iyo gogrisebrTa ojaxidan _ Zv.w.7500 wlis Semdeg. amerikis ZaRlebi CrdiloeT amerikis mglebisgan
moSinaurebuli mcenareebis garda, samxreT amerikis warmoiSvnen da maTi moSinaureba adre moxdaA. Aax.
andebSi aRiniSneba kidev 200 sxva mcenare, maT Soris, w. 500 wlidan moSinaurebuli indaurebi napovnia
kartofili, limas lobio, miwis Txili, amaranti da samxreT-dasavleT amerikis puebloebSi.63 maTi bum-
kvinoA. pirvelad moiSinaures gogrisebrebi, daaxloe- bulebi gamoiyeneboda isrebisTvis, samkaulisa da
biT Zv.w. 8000 w, rac gvafiqrebinebs, rom andebSi moSin- qsovisTvis, Zvlebi ki _ xelsawyoebisTvis, Tumca
aureba mezoamerikis paralelurad da cota adrec ki TviTon xorcs iSviaTad iyenebdnen sakvebad, gansx-
daiwyes.56 sadavoa maniokisa da tkbili kartofilis vavebiT meqsikisa da centraluri amerikisgan, sadac
warmomavloba, magram isini, savaraudod, xarobda is ZiriTadi sakvebi iyo, xolo moSinaureba ki da-
samxreT amerikis dablobis tyian regionebSi.57 moukideblad moxdaA. 1519 wels, roca kortesi meqsi-
CrdiloeT amerikaSi moyvanili mcenareebis kaSi movida, moSinaurebuli indaurebi aq ukve didi
umetesoba _ marcvleuli, cercvi da gogra _ me- raodenobiT iyo.64
zoamerikidan iyo Semotanili, magram mzesumzira axal samyaroSi centraluri andebi erTaderTi
da boloti, savaraudod, aq ufro adre moiSinaures. adgili iyo, sadac cxovelebi ekonomikis mniSvnelo-
isini mdidaria cilebiT, cximiT da sakmaod noyie- van nawils warmoadgendnen. lama da alpaka (aqlemis
ria, xolo xurtkmeli didi raodenobiT saxamebels ojaxis warmomadgenlebi) aq Zv.w. 5000 wels moiSin-
Seicavs da sakvebi RirebulebiT xorbals utol- aures da iyenebdnen sakvebad, transportirebisTvis.
debaA.58 boloti kalciumis SemcvelobiT mxolod gamoiyeneboda maTi bewvic.65 gvineuri Rorebi (sax-
mwvanileuls, niJarasa da Zvals CamouvardebaA. is eli sruliad Seuferebelia, radgan es arc Roria da
didi raodenobiT Seicavs rkinasac (ufro mets, vi- arc gvineidan) _ mRrRnelebi _ andebSi cota adre
dre xbos RviZli) da Teaminsac.59 es mcenareebi, sa- moaSinaures. manamde isini sakvebis mniSvnelovan
varaudod, kentukis, tenesisa da samxreT ilinoisis wyaros warmoadgendnen da adamianebis sadgomebSi
teritoriaze moiSinures daaxloebiT Zv.w. 2000 wels cxovrobdnen.66
(xorbali Semoitanes Aax.w. daaxloebiT 200 wels). moSinaurebis procesi gansxvavebuli iyo axal da
xorblamde arsebuli yvela mcenare sakvebi Rireb- Zvel samyaroSi, radgan TviTon veluri cxovelebi
ulebiT aRemateboda mas. ratom gadaerTvnen Crdil- gansxvavdebian or naxevarsferoze. Zveli samyaros
oeT amerikis meurneebi mis moxmarebaze ukanaskneli vakeebsa da tyeebSi saqonlis, cxvris, Txebis, Ror-
1000 wlis ganmavlobaSi?60 arqeolog brius smitis ebisa da cxenebis veluri winaprebi binadrobdnen.
sityvebiT,61 `xorblis mosavali mniSvnelovanwilad axal samyaroSi ki cxenebis, mastodentebis, mamon-
aWarbebda mcenarisagan aRebul mosavals da gadamw- tebisa da sxva didi cxovelebis veluri naxirebi
yveti faqtori aRmoCnda mosavlis raodenoba da dax- ukve gadaSenebuli iyo da mosaxleobas SesaZlebloba
arjuli ZalisxmevaA. xurtkmeli, magaliTad, sakvebi hqonda, sxva cxovelebi moeSinaurebinaA.
RirebulebiT xorbals utoldeboda, magram mis mo- aRmosavleT aziAa. arqeologiuri kvlevebi
sawevad da Sesanaxad didi Sroma iyo saWiro da Tanac gviCvenebs, rom Teslovani mcenareebis moSinaureba
aucileblad Semodgomis im dros, roca SesaZlebeli ufro farTod iyo gavrcelebuli, vidre sxva ufro
iyo irmebze nadirobaA. amitom xorbalze gadasvla, ~rbili~ mcenareebisa, radgan es ukanaskneli arcTu
SesaZloa, imanac gamoiwvia, rom mosavlis aReba da kargad inaxebodAa. burRulis moSinaurebis adreuli
172

teozinti simindi

suraTi 10-6 teozintis mcenare, ekali da Teslebi. simindis mcenare, taro da SigTavsi. ramde-
nad aRemateba moSinaurebuli simindis taro da marcvali velurisas.
warsuli perspeqtivaSi, k. federi. saavtoro uflebebi daculiA. 2000. meifildis sagamomcemlo kompaniaA. ibeWdeba gamomcemlis nebarTviT.

niSnebi, axlo aRmosavleTis garda, aRiniSneboda zogierTi mcenariT sulac ar ikvebebodnen. magali-
CineTSic. Zv.w. me-6 aTaswleulis bolos CrdiloeT Tad, bambuks iyenebdnen xelsawyoebis dasamzade-
CineTis zogierT raionSi moiSinaures italiuri blad da samSeneblo miznebisTvis, xolo gogras _
fetvi. maragisTvis gankuTvnili ormoebi da qvabebi konteinerad an jamad. ucnobia zustad, Tu rodis
da didi raodenobiT safqvavi qvebi adasturebs, rom moiSinaures brinji, magram misi kvali napovnia tai-
fetvs mniSvnelovani adgili eWira kvebis racionSi. landSi da TariRdeba Zv.w. 4000 wliT. sakvebad gamo-
napovni veluri cxovelis Zvlebi da sanadiro da saT- sadegi sxva mcenareebi, bolqvovanebi, taroianebi,
evzao xelsawyoebi migviTiTebs, rom nadiroba da Te- iamsi, puris xis nayofi, qoqosi da banani moiSinaures
vzaoba Sinauri Rorebis (da ZaRlebis) gamoCenis Sem- samxreT-aRmosavleT aziaSi.70
degac ar SewyvetilaA. samxreT CineTSi arqeologebma afrikaA. zogierTi mcenare da cxoveli pirvelad
daaxloebiT imave periodis sofeli ipoves patara afrikaSi moiSinaures, savanas tyis farTo zolSi sa-
tbis maxloblad, sadac xalxs brinji, gogra, wabli haras samxreTiTa da ekvatoris CrdiloeTiT. pirve-
da finikismagvari xili mohyavda _ JoJoba. samxreT li moSinaurebuli mcenare, marcvleulTan erTad,
CineTis mcxovreblebma agreTve moaSenes wylis ka- iyo sorgo am teritoriis centralur da aRmosav-
meCi, Rorebi da ZaRlebi da iseve, rogorc CrdiloeT leT nawilSi, xolo trockis fetvi da erTgvari
CineTSi, aqac sakvebis ZiriTadi nawils nanadirevi da brinji (gansxvavebiT aziuri brinjisgan) – dasavleT
Tevzi warmoadgendAa.68 nawilSi da eevzia _ aRmosavleTSi. miwis Txili da
axlo aRmosavleTis paralelurad, moSinaureba iamsi pirvelad moiSinaures dasavleT afrikaSi.71
mimdinareobda samxreT-aRmosavleT aziaSi. bundova- cnobilia, rom sakvebi mcenareuloba pirvelad sa-
nia am procesis dawyebis TariRi. moSinaurebis uZve- haris afrikaSi moiSinaures, radgan veluri saxe-
lesi centri _ spiritis gamoqvabulTan _ Crdilo- obebi swored iq xarobs.72 dRes afrikaSi arsebuli
dasavleT tailandSi daTariRebulia Zv.w. 9500-5500 cxovelebis umetesoba, gansakuTrebiT cxvrebi da
ww. aq aRmoCenili mcenareebi Zalian ar gansxvavdeba Txebi, pirvelad moiSinaures Zvel samyaroSi, magram
veluri analogebisagan, magram gogra, xviara Txili, saxedari da gvineuri qaTami _ afrikaSi.73
xviaras foTlebi da wabli, savaraudod, moSinaure-
buli iyo.69
ratom ganviTarda saWmlis warmoeba?
moSinaurebis procesi, umetesad, aRmosavleT
aziaSi vakeebsa da mdinaris dabal kalapotebTan mim-
viciT, rom cxovelebisa da mcenareebis moSin-
dinareobda, Tumca aq ZiriTadi sakvebi mainc Tevzi
aurebasTan erTad ekonomikur gardaqmna msoflios
da moluski iyo. axlo aRmosavleTisgan gansxvave-
sxvadasxva regionSi 10 aTasi wlis win moxdAa. magram
biT, pirvelad burRuli ar mouSinaurebiaT, xolo
ram ganapiroba moSinaurebis procesis dawyeba? da
173

ratom daiwyo is sxvadasxva regionSi ramdenime aTas- ben, luis binfordi da kont fleneri miiCnevdnen,
wleulis SualediT? Tu gaviTaliswinebT, rom adami- rom sakvebis warmoebaze gadasvla garemoebaTa cv-
anebi milionobiT wlis ganmavlobaSi damokidebulni lilebebs unda gamoewviaA.78 rogorc fleneri aRniS-
iyvnen mxolod velur mcenareebsa da cxovelebze, es navs, araferi miuTiTebs mZlavr ekonomikur biZgze,
Sualedi mcired mogveCvenebAa. moSinaurebuli mcena- romelic monadire-Semgroveblebs sakvebis mwarmoe-
reebi Zvel samyaroSi ufro swrafad vrceldeboda, blebad aqcevdaA. sinamdvileSi, zogierTi monadire
vidre axalSi. iqneb imitomac, rom maSin is ufro aR- naklebi Sromis SemTxvevaSic ki, iseve noyierad ikve-
mosavleT-dasavleT RerZis gaswvriv vrceldeboda beba, rogorc bevri meurne. maSin ram aiZula sakvebis
(gamonaklisia sahara), xolo axal samyaroSi _ Crdi- Semgroveblebi mwarmoeblebi gamxdariyvnen?
lo-samxreT RerZis gaswvriv, es ki, klimatis, dRis binfordisa da fleneris TqmiT, cxovelebisa da
xangZlivobisa da daavadebebis cvlilebebis gamo, mcenareebis moSinaurebisaTvis biZgi unda yofiliyo
met dros moiTxovdaA.74 omis warmoebis survili (rac SedarebiT iSviaTi iyo
sakvebis warmoebis dawyebasTan dakavSirebiT uxv sanadiro adgilebSi). mosaxleobis zrdis gamo,
uamravi Teoria arsebobs. umetesoba cdilobs, axs- adamianebi axlomdebare adgilebSi gadadiodnen, sa-
nas nayofier naxevarmTvaris teritoriaze moSinau- dac SedarebiT mcire iyo veluri resursebi. swored
rebaA. gordon Caildis Teoriis mixedviT, romelic aseT adgilebSi mcxovrebma adamianebma moisazres
popoularuli iyo 1950-ian wlebSi, axlo aRmosav- pirvelad sakvebis warmoeba, raTa uzrunvelyofil-
leTSi moSinaurebis dawyeba gamoiwvia klimatSi ni yofiliyvnen imiT, rac adre sakmarisad hqondaT.
momxdarma mniSvnelovanma cvlilebebma,75 Caildis binford-fleneris modeli SesabamisobaSia ar-
mixedviT, gamyinvarebis Semdgom periodSi zafxulis qeologiuri gaTxrisas aRmoCenil im niSnebTan,
naleqma iklo axlo aRmosavleTsa da CrdiloeT af- romlebic amtkicebs, rom levantSi, nayofier nax-
rikaSi. wvimebis Semcirebis gamo, adamianebi iZule- evarmTvaris samxreT-dasavleT mosaxleobis zrda
buli iyvnen gaxiznuliyvnen notio teritoriebze win uswrebda moSinaurebis dawyebas79, magram ro-
da udabnoTi garSemortymul, sakvebiT mdidar oa- gorc Tavad fleneric aRiarebs, zogierT regionSi,
zisebSi. Caildis TqmiT, swored veluri resursebis magaliTad, samxreT-dasavleT iranSi, optimalur
Semcirebam aiZula adamiani, mcenareebi da cxovele- sanadiro adgilebSi mosaxleobis zrda moSinaure-
bi moeSinaurebinaA. bamde ar arsebobdaA.80
robert breidvudma Caildis Teoria ori mizezis binford-fleneris modeli gansakuTrebul yur-
gamo gaakritika: pirveli, breidvuds swamda, rom adRebas aqcevs mosaxleobis zrdas, rogorc sakvebis
klimaturi cvlilebebi arc ise dramatuli iyo, xolo warmoebis xelSemwyob faqtors. mark koenis Teoriis
`oazisis biZgi~ saerTod ar arsebobdAa. analogiuri mixedviT, adamianebma xeli mihyves meurneobas ram-
cvlilebebi adrec xdeboda, magram msgavsi revolu- denime aTaswleulis SualediT mosaxleobis glo-
cia sakvebis warmoebaSi manamde ar yofilaA. garda baluri zrdis gamo.81 is amtkicebs, rom daaxloebiT
amisa, bredvudis mtkicebiT, adamianis mier sakvebis 10 aTasi wlis win monadire-Semgroveblebis raode-
damzadebas ufro sarwmuno axsna unda hqonoda, vi- noba mTel msoflioSi TandaTan izrdebodaA. amrigad,
dre ubralod klimaturi cvlilebebi.76 adamianebi mosaxleobis zrdas ukve veRar umklavde-
bredvudi da gordon uili amtkiceben, rom ada- bodnen auTvisebel adgilebSi gadasaxlebiT. isini
mianma manam ar mihyo xeli moSinaurebas, sanam ukeT iZulebulni iyvnen, ufro gavrcelebuli da SeiZle-
ar Seiswavla garemo da misi kultura saTanado ba nakleb sasurveli veluri sakvebis eqspluatacia
doneze ar ganviTardA. `ratom ar daiwyo uZvelesma daewyoT, rac imas niSnavda, rom isini gadavidnen
xalxma saWmlis warmoeba ufro adre? amJamad Cveni farTo speqtris Semgroveblobaze an gaezardaT ar-
erTaderTi pasuxi isaa, rom misi kultura amisaTvis sebuli veluri mcenareebisgan aRebuli mosavali
mzad ar iyo.~77 maTi gamravlebis, veluri cxovelebisgan dacvis
axla arqeologebi ufro konkretul axsnas eZe- gziT. SesaZloa, zogierT maTgans Tesavdnen kidec.
koeni miiCnevs, rom maT, savaraudod, yvelanairi

kartofili – erT-erTi umniSvnelova-


nesi sakvebi mcenare msoflioSi, andebSi
moiSinaures.
174

strategia scades, magram sabolood moSeneba dai- bis zrdam, ra Tqma unda, biZgi misca sakvebis warmoe-
wyes, radgan mxolod ase SeiZleboda erT adgilze bas (sur. 10-7), magram arsebobda sxva garemoebebic.
mets ecxovrAa. paradoqsulia, magram aRiniSna janmrTelobis Serye-
bolo periodSi zogierTi arqeologi kvlav kli- va, garTulda sakuTrebrivi urTierTobebi.
maturi cvlilebebis Teorias daubrunda (ara im
ukidures variants, romelic Caildma wamoayena) da mosaxleobis zrda
miiCnevs, rom aman Tavisi roli iTamaSa meurneobis
ganviTarebaSi. kvlevebi cxadyofs, rom daaxloebiT rogorc vnaxeT, dasaxlebam (Tundac sakvebis war-
13000-12000 wlis win klimati axlo aRmosavleTSi moebamde) xeli Seuwyo mosaxleobis zrdas. magram es
ufro sezonuri gaxda: zafxuli – cxeli da mSrali, zrda ufro intensiuri gaxda fermerobis, menaxire-
zamTari _ civi. am cvlilebebma xeli Seuwyo veluri obis ganviTarebis Semdeg, radgan Semcirda asako-
marcvleulis erTwliani saxeobis warmoSobas, ro- brivi intervali bavSvebSi da gaizarda nayofiereba
melic, rogorc arqeologiurad Cans, sakmaod mom- (bavSvebis raodenoba 1 qalze). gvaqvs safuZveli
ravlda axlo aRmosavleTSi.82 mosaxleoba, magali- vamtkicoT, rom nayofiereba ufro maRalia, roca
Tad, natufianebi, intensiurad iyenebda sezonur bavSvebs TavianTi wvlili SeaqvT ekonomikaSi.87
marcvleuls, maTve SeimuSaves misi Senaxvisa da da- saubari araa mxolod imaze, rom Svilebi mSoblebs
muSvebis teqnologia da amiT sabolood dausves muSaobaSi exmarebian; dedebis datvirTva samuSaoTi
wertili momTabare cxovrebas. meurneobaze gadas- amcirebs asakobriv Sualeds. rac ufro dakavebulia
vla, SesaZloa, imiTac yofiliyo ganpirobebuli, deda, miT naklebi dro aqvs bavSvis mosavlelad da
rom momTabareebi ver moipovebdnen sakmaris sarCos. patarac damatebiT sakvebs iRebs momvlelebisgan.88
damkvidrebulma cxovrebam da mosaxleobis zrdam rodesac deda bavSvs xelovnur sakvebs aZlevs, mas
sabolood resursebis simcire gamoiwvia,83 zogan ki saSualeba aqvs, momdevno bavSvi naklebi intervalis
adgilobrivi veluri resursebi amoiwura soflebis Semdeg gaaCinos (fermerebi da menaxireebi bavSvs
warmoqmnis Semdeg.84 israelisa da iordaniis teri- ufro cxoveluri rZiTa da burRuliT kvebavdnen).
toriaze, sadac natufianebi cxovrobdnen, adamian- aqedan gamomdinare, dedis samuSaos zrdasTan erTad
ebma meurneobas xeli mihyves marcvleulis maragis izrdeboda misi nayofierebac.
gasazrdelad, xolo sxvebi imave mizeziT Semgrove-
blobas daubrundnen.85
klimatis cvalebadobas SeeZlo garkveuli saxis janmrTelobis gauareseba
sakvebis simcire gamoewviaA. mSral sezonze zogier-
Ti maTgani xelmisawvdomi ver iqnebodaA. magaliTad, sakvebis warmoebaze gadasvlasTan erTad uares-
balaxis mWameli cxovelebis xorci balaxis simciri- deboda janmrTelobaA. iqneb paradoqsuladac ki
sas mWle iqneboda da arasakmarisi mSral sezonze. JRerdes, magram mosaxleobis zrda im SemTxvevaSic
saocaria, magram mxolod mWle xorcze damokide- aRiniSneba, roca qali bevr Svils aCens, magram maTi
buli monadire-Semgroveblebi dResac ki SimSilo- umetesoba cudi kvebis gamo kvdebaA.
ben. krizisuli periodis daZlevas mxolod im Sem-
TxvevaSi SeZlebdnen, Tu rogorme ainazRaurebdnen
karbohidratisa da cximis danakliss.86 ase rom, Sesa-
Zloa, pirvelad swored monadire-Semgroveblebma
moaSenes mcenareebi, rom mSral sezonze, roca nadi-
roba, Tevzaoba da Semgrovebloba arasakmarisi iyo,
SimSiloba Tavidan aecilebinaT.
sxvagvari suraTia mezoamerikaSi, radgan aq ad-
reuli moSinaurebuli mcenareebi araarsebiTi iyo.
Teoriebi mosaxleobis zrdasa da sakvebis simcireze
am SemTxvevaSi ar gamodgebaA. Tumca xSirad akldaT
sasurveli mcenare _ magaliTad, gogra da adamian-
ebma am mcenareebis daTesva daiwyes. gansxvaveba ze-
moaRwerili modelisgan isaa, rom aq klimaturi cv-
lileba da mosaxleobis zrda ar aRniSnula, magram
adamianebma aqtiurad daiwyes moSinaureba, raTa sa-
sargeblo da sasurveli mcenareebi meti raodenobiT
hqonodaT. sainteresoa simindis SemTxveva, romelic
ZiriTadi sakvebi moSinaurebidan mxolod 2500 wlis
Semdeg gaxdAa. ratom gaxda is ZiriTadi? albaT imi-
tom, rom misi gamoyeneba mosaxerxebeli iyo (gansa-
kuTrebiT roca lobiosTan da gograsTan erTad
aSenebdnen, rogorc zemoT ganvixileT). is moswon-
daT da amis gamo farTod iyo gavrcelebuli. droTa
ganmavlobaSi, iqneb konfliqtis, mosaxleobis zrdis
an moSinaurebis gamomwvevi sxva mizezebis gamo mo-
saxleobam masobrivad daiwyo simindis gamoyenebAa.

sakvebis warmoebis Sedegebi


rogorc viciT, intensiuri meurneoba, savarau-
dod, mosaxleobis zrdis Sedegad ganviTarda, magram sorgos mosavlis aReba burkina fasoSi. sorgo erT-erTi mcenarea,
danamdvilebiT ver vityviT, rom igive mizezi hqonda romelic afrikaSi moiSinaures.
cxovelTa da mcenareTa moSinaurebasac. mosaxleo-
175

janmrTelobis gauareseba dasturdeba Zvlebisa sakuTrebis ganviTareba


da kbilebis gamokvleviTac. kvebiT da janmrTelobis
darRvevebze migviTiTebs kbilis minanqris arasru- daaxloebiT 10000 wlis win sakvebisa warmoebis
li formacia, Zvlis dazianeba (Camouyalibebloba), zrdis Semdeg warmoqmnil permanentul soflebSi
simaRleSi kleba, sicocxlis xangrZlivobis Semci- saxlebi ufro daxvewili da komfortuli iyo, kon-
reba, rac kvlevebmac daadasturaA. janmrTelobis struqciuli meTodebi _ gaumjobesebuli. gamoy-
gauaresebis mizezebi ucnobiaA. cud kvebas, SesaZloa, enebuli masala damokidebuli iyo xe-tyisa da qvis
is ganapirobebda, rom adamianebi ramdenime Ziri- xelmisawvdomobaze, agreTve imaze, Tu ramdenad
Tad sakvebs iyenebdnen da garkveuli nivTierebebis aSrobda mze talaxis agurebs. Tanamedrove arqite-
daficits ganicdidnen. SimSils mosavalze zedmeti qtorebis gasaocrad unda iTqvas, rom mrgvali for-
damokidebulebac iwvevda, radgan TviTon mosavali mis saxlebi farTod iyo gavrcelebuli neoliTis
amindze iyo damokidebuli. kvebiTi problemebis periodis kviprosze. qalaq xirokitiaSi adamianebi
umetesobas iwvevda socialur-politikuri faq- did gumbaTian wriul saxlebSi cxovrobdnen, qvis
torebi _ socialur-ekonomikuri klasebis gaCenAa.91 saZirkvliTa da talaxis aguris kedlebiT. xSirad,
rogorc momdevno TavSi vnaxavT, social- meti sivrcisTvis, interieri horizontalurad iyo-
uri stratifikacia da socialur-ekonomikuri foda da kirqvis boZze dayrdnobiT, meore sarTuls
araTanabroba swored sakvebis warmoebis dawyebis agebdnen.
Semdeg warmoiSvaA. amas Aax.w. 950-1300 ww. ilinoisis evropaSi, mdinare danubis napirebze da alpuri
teritoriaze mcxovrebi adamianebis Zvlebic adas- tbebis irgvliv myarad aSenebuli da samkuTxa sax-
turebs. swored am periodSi moxda mkveTri gadasvla uraviani saxlebisgan mniSvnelovani soflebi iyo
nadiroba-Semgroveblobidan meurneobaze. diksonis gaSenebuli.93 danubis regionSi arsebuli saxlebis
maRlobze mcxovrebi meurneebi (romelsac saxeli umetesobas grZeli oTxkuTxa konstruqcia hqonda
misi mkvlevris pativsacemad daerqva) janmrTeloba da masSi ramdenime ojaxi saxlobdaA. neoliTur peri-
bevrad Camouvardeboda winaprebisas. arqeologebis odSi aseT saxlSi iyo kari, sawolebi, magidebi, aveji
TqmiT, isini nadirobasa da Tevzaobasac eweodnen. da sxva saWiro mowyobilobebi. amas adasturebs ave-
balansirebuli kvebis reJimi SesaZlebeli iyo, ma- jis miniaturuli Tixis modelebic. zogierTi skami
gram vin iRebda mas? savaraudod, mxolod kahokia da taxti, savaraudod, xisCarCoiani rbili da gadak-
– 110 miliT daSorebuli adgili, sadac 15000-dan ruli avejis modeli iyo, rac imaze migviTiTebs, rom
30000-mde adamiani cxovrobdAa. swored maTze mo- neoliTuri periodis evropeli xelosnebi sakmaod
dioda xorcisa da Tevzis umetesi nawili. diksonis Tanamedrove nakeTobebs qmnidnen.94 es ki ganviTareb-
maRlobze dakrZalul adamianTagan bevrs iqneb niJa- uli teqnologiiT iyo gamowveuli. dasaxlebis gamo,
ris yelsabamis tarebis fufunebac ki hqonda, magram adamianebs meti dro hqondaT avejis dasamzadeblad.
umetesoba kahokiasTan urTierTobiT sargebels ver pirvelad gamoCnda naqsovi tansacmeli. es ar iyo
iRebdaA.92

4 20

zrdis wliuri norma (pr. 1,000)


3 15
populacia (miliardebi)

2 10

1 5

0 0
10,000 8,000 6,000 4,000 2,000 Now
axla

suraTi 10-7 mosaxleobis zrda 10000 wlis win

mosaxleobis zrdis maCvenebelma imata fermerobisa da menaxireobis ganviTarebasTan erTad 10 000 wlis win. maCvenebeli
kidev ufro mniSvnelovnad gaizarda bolo periodSi.
adaptirebulia ensli j. kouelis kacobriobis istoriidan. saavtoro uflebebi daculiA. 1974. korporacia mecnieruli
amerikaA. yvela ufleba daculiA.
176

marto selis, bambisa da cxvris moSinaurebis Sedegi. bis niSnebic. samxreT TurqeTidan vulkanuri miwa
mxolod boWkoebis arsebobda qsovils ver SeqmnidaA. gahqondaT iranSi, zagrosis mTebSi, dRevandel is-
neoliTur sazogadoebaSi Seiqmna agreTve TiTistari raelSi, iordaniasa da levantSi, siriaSi. vulkanuri
da sarTav-saqsovi mowyobilobaA. marTalia, qsovilis mida gadaizideboda daaxloebiT 190 milis manZil-
Seqmna, dazgis gareSe, xeliTac SeiZleboda, magram es zec, sadac xelsawyoebis 80% swored am masalisgan
metismetad grZeli da Sromatevadi procesi iyo. mzaddebodAa.95 marmarilo gadahqondaT dasavleTi-
adreul neoliTur periodSi winasameurneo dan aRmosavleT TurqeTSi, niJarebi _ sanapirodan
jgufebi WurWels martivi gamomwvari Tixisgan amza- Sida regionebSi.
debdnen. iqmneboda didi zomis urnebi marcvlis Ses- Zv.w. 3500 w. axlo aRmosavleTSi pirvelad gaCnda
anaxad, tolCebi, samzareulos qvabebi da TefSebi. qalaqebi, sadac iyvnen politikuri sabWoebi, mefee-
axlo aRmosavleTis meqoTneebi albaT pirvelebi bi, mwerlebi da specializebuli saxelosnoebi. fer-
iyvnen, vinc siTxis SenarCunebis mizniT, WurWlis merebi nawarms soflebidan saqalaqo centrSi agza-
nasvretebiani zedapiris Selesva daiwyo. mogvi- vnidnen. mkveTri cvlilebebi aRiniSna drois mokle
anebiT keramika ufro daixvewaA. dizainerebi Tixas monakveTSi. adamianebi ara marto dasaxldnen, aramed
ukve sxvadasxva formas aZlevdnen da maT feradi nay- civilizebulni da urbanizebulni (civilizebuli
SebiT aformebdnen. sityvasityviT `qalaqSi mcxovrebs~ niSnavs96) gaxd-
aRniSnuli arqiteqtoruli da teqnologiuri nen. qalaqis sazogadoebebi pirvelad axlo aRmosav-
inovaciebidan arc erTi ar iqneboda, sanam adamian- leTSi gaCnda, mogvianebiT _ aRmosavleT xmelTa-
ebi sabolood ar gadavidodnen dasaxlebul cxovre- SuazRvispireTSi, Crdilo-dasavleT indoeTSi,
baze. momTabare monadire-Semgroveblebi ver Se- indusis mindvrebze, CrdiloeT CineTSi, meqsikasa
Zlebdnen didi raodenobiT materialuri saqonlis, da peruSi. Semdeg TavSi Cven kidev davubrundebiT
gansakuTrebiT msxvrevadi qoTnebis tarebas. pirvelyofil civilizaciebs.
rogorc aRvniSneT, arsebobs Sor manZilze vaWro-

­
anTropologiuri originalebi
iyvnen Tu ara Semgroveblebi adreul meurneebze
ufro janmrTelebi?
sakvebis wyaroebis dasawy- Sedareba monadire-Semgroveb- gamogvaqvs samxreT-dasavleT
isTan dakavSirebiT erT-erTi el winaprebTan. fermerebi amerikis sxvadasxva preistori-
farTod gavrcelebuli Teor- ume­tesad did dasaxlebul uli neStebis urTierTSedar-
iis avtoria maik naTan koeni. TemebTa­n cxovrobdnen da maT ebisas. farTod gavrcelebuli
misi azriT, mosaxleobis zrdam ZvlebSi (Semonaxul qsovilebsa iyo agreTve trepomenaluri
resursebis simcire gamoiwvia, da neStebSi) infeqcia ufro infeqcia (misi veeriuli forma,
ramac aiZula adamiani sakvebi SeiniSnebaA. kerZod, perostite- sifilisi, ufro gvian gavr-
ewarmoebinaA. koenis TqmiT, bi, Zvlis daavadeba stafilo- celda da iSviaTad SeiniSne-
sakvebis warmoebam ara mxolod kokebiTa da streptokokebiT boda kolumbamdel jgufebSi).
Searbila resursebis ukmariso- gamoxatuli da gamowveuli tuberkulozic gvian Semovida,
ba, aramed gavlena iqonia kvebis sedantaruli fermerobiT. pe- urbanizaciis Semdeg da ar aRin-
racionzec. ruSi napovn mumiebTan Sedar- iSneboda meurneobis ganviTa-
saintereso Sedegebs gvaZ­ ebisas Cans, rom gaizarda kuW- rebamde.
levs preistoriuli ferme­rebis nawlavis infeqciaA. igive daskvna

rogorc rekonstruqciidan Cans, marcvlis fqvilad qceva yoveldRiu-


rad xdeboda, rac iwvevda zurgis qveda nawilisa da muxlebis datvirT-
vas. neoliTuri periodis Zvlebis Seswavla gviCvenebs zewolisa da
arTritis niSnebs, savaraudod, safqvavTan xangrZlivi muSaobis gamo.
178

qalaqebisa da
saxelmwifoebis
warmoSoba 11

Tavebis Sinaarsi

 areologiuri daskvnebi
civilizaciis Sesaxeb

 qalaqebi da saxelmwifoebi
samxreT eraySi

 qalaqebi da saxelmwifoebi
mezoamerikaSi

 pirveli qalaqebi da saxelmwi


foebi sxva teritoriaze

 Teoriebi saxelmwifos
warmoSobis Sesaxeb

 saxelmwifos formirebis
Sedegebi

 saxelmwifoTa Semcireba
da daSla
179

meurneobis ganviTarebamde, Zv.w. 6000 wlamde centralizebul, saxlmwifosmagvar politikur


axlo aRmosavleTis xalxi patara soflebSi cxov- sistemebs? ra garemoebebma Seuwyo xeli qalaqebis
robdAa. gansxvaveba qonebasa da statusSi umniSvne- warmoqmnas? es kiTxvebi cal-calke ismis, radgan ar-
lo iyo, ar arsebobda mTavrobaA. araferi miuTiTebs qeologebi miiCneven, rom SesaZloa, yvela uZveles
sazogadoebrivi Senobebis da nakeTobebis speciali- saxelmwifos ar hqonoda qalaqebi. Cveni diskusia
stebis arsebobis an imis Sesaxeb, rom romelime Temi fokusirdeba pirvel rigSi axlo aRmosavleTsa da
sididiT aRemateboda danarCenebs. ar arsebobda meqsikaze, radgan am adgilebSi mimdinare kulturul
civilizaciis arc erTi niSani. ganviTarebaze arqeologiurad metia cnobili.
daaxloebiT Zv.w. 6000 w. axlo aRmosavleTSi da
mogvianebiT ukve sxva adgilebSi adamianis cxovreba-
Si mniSvnelovani cvlilebebi moxdaA. pirvelad aRin- arqeologiuri daskvnebi
iSna cvlilebebi ojaxebis statusSi. magaliTad, zo-
civilizaciis Sesaxeb
gerTi maTgani ufro didi iyo. Temebi erTmaneTisagan
zomiTa da specializaciiT gansxvavdebodnen. aRiniS-
uZvelesi civilizaciebi ufro arqeologebis
neboda agreTve sxvadasxva politikuri oficialuri
Seswavlis sagania, vidre istorikosebis, radgan es
piris mier ramdenime TemSi avtoritetis mopoveba,
civilizaciebi damwerlobamde ganviTardaA. saidan
rasac arqeologebi ~ufrosobas~ uwodeben.
momdinareobs daskvnebi, rom damwerlobamdel war-
mogvianebiT, Zv.w. 3500 wlisaTvis gavrcelebuli
sulSi sazogadoebaSi arsebobda socialuri klase-
iyo civilizaciis TiTqmis yvela niSani: pirveli
bi, qalaqebi an centralizebuli mTavroba?
xelnawerebi, qalaqebi, xelnakeTobis specialistebi,
rogorc aRvniSneT, adreuli neoliTuri sazoga-
monumenturi arqiteqtura, gansxvavebebi qonebriv
doebebi Tanaswori iyo, ar arsebobda gansxvavebebi
mdgomareobasa da statusSi, Zlieri, ierarqiuli
adamianebs Soris qonebrivi mdgomareobis, prestiJis
centralizebuli politikuri sistema, romelsac
an Zalauflebis mixedviT. namarxebis mixedviT Tu vim-
saxelmwifos vuwodebT (sur. 11-1).
sjelebT, socialuri uTanasworoba ufro gviandel
msgavsi cvlilebebi kacobriobis istoriaSi sx-
sazogadoebebSi aRiniSnebodaA. ase rom, SegviZlia mi-
vadasxva adgilas bevrjer aRiniSnaA. uZvelesi civi-
viCnioT, rom am droisTvis arsebobda gansxvavebebi
lizaciebi warmoiSva axlo aRmosavleTSi Zv.w. 3500
statusSi, radgan zogierTi adamiani gansakuTrebul
wels, Crdilo-dasavleT indoeTSi Zv.w. 2500 wlidan,
nivTebTan da qoTnebTan erTad imarxebodAa. es sta-
CrdiloeT CineTSi Zv.w. 1750 wels, axal samyaroSi
tusi ki ufro Tandayolili unda yofiliyo, vidre
(meqsika da peru) qristeSobamde ramdenime saukuniT
SemdgomSi SeZenili. aseTive gansxvavebebia bavSvebis
adre da mogvianebiT tropikul afrikaSic.1 am civi-
samarxebSic. magaliTad, zogierT (magram ara yvela)
lizaciaTagan zogierTi sxvebisgan damoukideblad
samarxSi Zv.w. 5500-5000ww tel es-savanSi, eraySi da
ganviTardAa. ratom? ra garemoebebma Seuwyo xeli
Zv.w. 8000 wlidan la ventaSi, meqsikaSi napovnia qan-

suraTi 11-1 civiliza-


Zveli samyaro axali samyaro ciis gamoCena

A.D. 1500 inkebis dapyroba


vanka Cifdomsi (peru)
kahokia Cidomsi an Stati (?)
A.D. 1000 (Cr. Amerika)
dasavleT afrika
A.D. 700 qalaqi-Statebi Mmaias qalaqi-Statebi (meqsika,
(mag. gana) gvatemala)
varis imperia (peru)
0 Teotihuakanis imperia (?) (meqsika)
Pperus qalaqi-Statebi
Mmonte albani (meqsika)
`

1,000 B.C.
Sangis dinastia
(Cr. CineTi)

2,000 B.C. harapanis civilizacia


(indoeTi)

3,000 B.C. Egvipte (Zveli samefo)

Sumerebis imperia (Mmesopotamia)


4,000 B.C.

Uurukis qalaqi-Statebi (Mmesopotamia)

5,000 B.C.
180

dakebebi da samkaulebi, rac am bavSvebis maRal sta- teritoriaze arsebuli 50 dasaxleba zomis mixedviT
tusze migviTiTebs.2 Tumca es gansxvavebebi sulac 3 jgufad iyofaA.5 iyo 45 patara sofeli, 3-4 momcro
ar niSnavs iseTsave gansxvavebebs qonebriv mdgo- qalaqi da erTi didi centri, sustA. dasaxlebis es 3
mareobaSi. mxolod saxlisa da avejis aRmoCenis Sem- tipi administraciuli ierarqiis 3 done unda yo-
deg xdeba naTeli sxvadasxva socialur-ekonomikuri filiyo, radgan patara soflebi susasTan savaWro
klasebis arsebobaA. urTierTobebs ver awarmoebdnen saSualo dasaxle-
zogierTi arqeologi miiCnevs, rom saxelmwifoe- bebis gavlis gareSe. am niSnis gamo, raiti da jonsoni
bi pirvelad Zv.w. 3500w mesopotamiaSi wamoiqmna, dRe- miiCneven, rom urukis periodSi saxelmwifo arse-
vandeli samxreT erayisa da samxreT-dasavleT ira- bobdAa.
nis teritoriaze. ar arsebobs erTiani azri imaze, Sua urukis periodSi saxelmwifoebi ufro naT-
Tu ratom vuwodebT am warmonaqmnebs saxelmwifos, lad ikveTebaA. ukve SeiniSneba Tixis luqebi, romle-
magram gadawyvetilebis ierarqiuli da centrali- bic vaWrobaSi gamoiyenebodaA.6 sasaqonlo luqi moix-
zebuli miReba da amiT mosaxleobaze zegavlena mTa- mareboda saqonlis gadazidvasa da daniSnulebis
vari kriteriumi unda iyos. pirvelyofil saxelm- adgilamde daxurulad mitanisTvis, werilis luqi
wifoebSi SeiniSneboda kidev sxva maxasiaTeblebic. _ miRebuli da gagzavnili saqonlis aRsanusxad.
arsebobda qalaqebi, sadac mosaxleoba uSualod ar susaSi ipoves uamravi werilis luqi da beWedi, Tixis
monawileobda sakvebis Segrovebasa Tu warmoebaSi konteinerebi miRebuli saqonlisaTvis. soflebSi ki
(rac imas niSnavs, rom isini sxvebze iyvnen damokide- mxolod ramdenime werilis luqi da beWedi aRmoCndaA.
bulni); arsebobdnen agreTve religiis warmomad- yovelieve es amtkicebs, rom susa marTavda saqonlis
genlebi da xelosnebi, hqondaT sazogadoebrivi regionalur moZraobas da iyo saxelmwifos dedaqa-
Senobebi da xelovnebis oficialuri stili. ierarqi- laqi.
uli socialuri struqturis saTaveSi iyo elituri axla ki davubrundeT kulturis im ZiriTad
klasi, saidanac liderebi modiodnen. mTavroba cdi- Tvisebebs, romlebsac samxreT eraySi pirveli sax-
lobda, Zalis gamoyenebaze monopolia daewesebina elmwifoebis warmoqmnamde mivyavarT.
(Cveni sakuTari saxelmwifo sazogadoeba ambobs, rom
moqalaqeebs ara aqvT ufleba ~samarTlis sadaveebi qalaqebi da saxelmwifoebi
xelSi aiRon~). saxelmwifo iyenebda Zalas an muqaras
samxreT eraySi
gadasaxadebis asakrefad da xalxis omSi da samuSaod
wasayvanad.3
samxreT eraySi, e.w. SumerSi pirvel saxelmwi-
rogor askvnian arqeologebi arsebuli infor-
foebamde fermeruli Temebi ar SeiniSneboda (sur.
maciidan, rom es iyo saxelmwifo? es, ra Tqma unda,
11-2). SesaZloa, kvali tigrosisa da evfratis lam-
saxelmwifos kriteriumebzea damokidebuli. magal-
mac dafara an rogorc varaudoben, SumerSi meurn-
iTad, henri raiti da gregori jonsoni saxelmwifos
eebi drenirebisa da irigaciis ganviTarebamde ar
uwodeben centralizebul politikur ierarqias,
saxlobdnen, radgan aq niadagi an metismetad notio
sul mcire 3 administraciuli doniT.4 saidan askv-
iyo an metismetad mSrali. nebismier SemTxvevaSi,
nian, rom am periodSi aRniSnuli ierarqia arsebob-
meurne Temebi Sumeris mTagorian adgilebSi adreul
da? administraciuli doneebis erT-erTi maCvenebe-
neoliTSi dasaxldnen. mogvianebiT, Zv.w. 6000 wlisT-
lia gansxvavebebi dasaxlebaTa sidideSi.
vis am teritoriaze Sereuli menaxire-fermeruli
adreuli urukis periodis ganmavlobaSi (Zv.w.
ekonomika ganviTardAa.
3500 wlamde) dRevandeli samxreT-dasavleT iranis

formaciuli era
Zv.w. 5000-3500 wlebs elman servisi formaciul
eras uwodebs, radgan am periodSi mniSvnelovani
cvlilebebi moxda qalaqebisa da saxelmwifoebis
ganviTarebaSi. servisi miiCnevs, rom mcire masSta-
bis irigaciis ganviTarebasTan erTad, adamianebma
mdinaris ganapira dablobebi aiTvises. mdinare ara
mxolod irigaciis wyaro iyo, aramed mosaxleobas
uzrunvelyofda moluskebiT, TevziTa da wylis fr-
invelebiT. am gziT moZraobda saimporto nedleuli,
xe-tye, rac SumerSi deficituri iyo.
am periodis cvlilebebi socialuri da politi-
kuri cxovrebis sirTuleze miuTiTebs. statusSi
arsebuli gansxvavebebi aisaxeboda bavSvTa namarxSi
aRmoCenil qandakebebsa da ornamentebze. sxvadasxva
soflebi sxvadasxva saqonlis _ WurWlis, spilenZi-
sa da qvis xelsawyoebis warmoebaSi xelovndebodnen.7
taZrebs agebdnen religiur da politikur centreb-
Si;8 metic, arqeologebi, savaraudod, swored am pe-
riods ukavSireben ramdenime soflis gabatonebas.9

namarxis rekonstruqcia maiadan, tikalidan. es adamiani, garSemor- Sumeruli civilizacia


tymuli iaguarisa da avazis tyaviT dakrZaluli iyo specialur
samarxSi, sxeuli ki Semkuli hqonda daaloebiT 16 girvanqa nefri- daaxloebiT Zv.w. 3500 wlisTvis Sumeris teri-
tis ornamentiT, maT Soris masiuri yelsabamiT, TavsamkauliT, toriaze ramdenime qalaqi iyo, umetesoba, galavniT
sayuriT. arqeologebi irwmunebian, rom es mis gansakuTrebul garSemortymuli. Zv.w. 3000 wels Sumerebi erTi mTav-
statusze miuTiTebs. robis qveS gaerTiandnen. im droidan Sumeri imperia
181

Sangi

Sumeri

egvipte
mezoamerika
indusebis
mdinaris
peru xeoba

eqvsi adreuli
civilizacia

suraTi 11-2eqvsi adreuli civilizaciAa.


elbam r. servisis wignis `saxelmwifosa da civilizaciis dasabamis~ mixedviT. saavtoro uflebebi daculiA. 1975. u.u. nor-
toni da kompaniaA. gamoyenebulia kompaniis nebarTviT.

gaxdaA. aq iyo didi urbanuli centrebi, qalaqebSi qalaqebi da saxelmwifoebi


dominirebda xelovnur miwayrilebze aRmarTuli mezoamerikaSi
taZrebi. qalaq varkaSi aseTi miwayrilis simaRle 50
futs aRwevdaA. imperia rTuli iyo da moicavda samar- meqsikasa da centralur amerikaSi qalaqebi da
Tlis administraciis rTul sistemas, kanonebs, sam- saxelmwifoebi ufro gvian gaCnda, vidre axlo aR-
Tavrobo oficialur pirebs, profesionalur armias mosavleTSi. civilizaciis aseTi gviani gaCena Sei-
da qalaqis sakanalizacio sistemasac ki. xelobebs Zleba ukavSirdebodes axal samyaroSi meurneobis
Soris iyo agurebis, WurWleulis, samkaulebis mogvianebiT ganviTarebas, rogorc wina TavSi gan-
damzadeba durgloba, metalurgia, qvaze kveTa, mo- vixileT da didi, moSinaurebuli cxovelebis (mag.:
qandakeobaA. Sumerebma aawyves da gamoigones bor- saqoneli da cxeni) simcires. Cven ZiriTadad aqcents
bliani vagonebi, navebi, misabmeliani etlebi, Subebi, vakeTebT ganviTarebis im mimarTulebebze, romelT-
xmlebi, brinjaos abjari.10 ac qalaqebisa da saxelmwifoebis Camoyalibebamde
ekonomikur specializaciasTan erTad, gaRrma- mivyavarT qristeSobidan mokle periodSi. teoti-
vda socialuri stratifikaciac. Sumerul doku- huakani amave saxelwodebis xeobaSi mdebareobda,
mentebSi aRwerilia socialuri klasebi: keTilSo- meqsikis mindvris Crdilo-aRmosavleT nawilSi.
bilebi, qurumebi, vaWrebi, xelosnebi, metalurgebi,
biurokratebi, jariskacebi, fermerebi, Tavisufali
moqalaqeebi da monebi. monebi sakmaod gavrcelebu- formaciuli periodi
li iyo SumerSi.
damwerlobis pirveli kvali daTariReblia Zv.w. formaciuli periodi (Zv.w. 1000-302ww.) xasiaT-
3000 wliT. uZvelesi Sumeruli damwerloba napov- deboda ZiriTadad mcire, meCxeri soflebiT teoti-
nia davTrebSi, sadac aRnusxuli iyo mowyobilobebi, huakanis mindvris samxreTiT, mTagorian ferdobe-
cocxali saqoneli da sxva nivTebi, romlebsac ga- bze. TiToeul sofelSi ramdenime aseuli adamiani
nagebda taZari. nawerebi iyo solisebri anu lurs- iyo, magram politikurad avtonomiur erTeuls war-
mnuli da mzaddeboda solis svel Tixis firfitaze moadgendaA. Zv.w. 500 wlis Semdeg, savaraudod, iriga-
dakvriT. xelSekrulebebisa da sxva mniSvnelovani ciis gamo, SeiniSneboda migracia mindvrisken. Zv.w.
dokumentebisaTvis firfitas gamowvavdnen, raTa 300-200ww. aq warmoiqmna mcire `elituri~ centrebi,
naweri didxans Senaxuliyo. imave periodiT TariRd- qvis an miwis platformaze. am platformebze, Cveu-
eba egvipturi ieroglifuri damwerlobac. iero- lebriv, rezidenciebi, svetovani an CaliT daxuruli
glifebi, romlebic papirusis ERerosagan damzadebul taZrebi iyo aRmarTuli. is, rom zogierTi moqalaqe
etratebze iwerebodaA. swored aqedan momdinareobs (savaraudod, elitis warmomadgeneli) dakrZaluli
inglisuri sityva ~paper~ (paper -feife) iyo ornamentebian TavsamkaulebTan, Tlil TasebT-
an da sakvebTan erTad, socialur uTanasworobaze
182

dedamiwaze uZvelesi damwerlobis nimuSebi. marcxniv _ lursmuli firfita, marjvniv – ieroglifuri panelis nawili.

migviTiTebs.12 sxvadasxva elituri centris arsebo- Sor manZilze vaWrobaSi, 25% xelosnobaSi, sacecxle
ba ki gabatonebis maCvenebeliaA. wertilebis aRWurvaSi, vulkanuri minis damzadebaSi
ostatdebodaA. teotihuakani vulkanuri minis Ziri-
teotihuakanis qalaqi da saxelmwifo Tad sabadoebTan axlos mdebareobda, am masalaze ki
uzarmazari moTxovna iyo mezoamerikaSi. namarxebSi
qristeSobamde 150 wliT adre teotihuakanis min- napovni nivTebi imaze metyvelebs, rom qalaqSi didi
dorze mofenili soflebSi mxolod ramdenime aTasi raodenobiT Semodioda ucxouri saqoneli _ Zvir-
adamiani cxovrobdaA. Aax.w. 100 wels aq ukve arsebobda fasi qvebi, tropikuli feradi frinvelis bumbuli,
80000-iani qalaqi. Aax.w. 500 wels mosaxleoba 100000- bambaA.16
s bevrad aRemateboda da mTeli velis mosaxleobis
90%-s SeadgendaA.13 monte albanis qalaqi
teotihuakanis qalaqis garSemoweriloba, ro-
melic araCveulebrivi dagegmarebisaa, imaze teotihuakani mezoamerikis pirveli qalaq-sax-
migviTiTebs, rom es veli dasawyisSive politikurad elmwifo ar yofilaA. politikuri unifikacia ufro
unificirebuli iyo da warmoadgenda centralize- adre, Zv.w. 500 wels aRiniSneboda, oaqsakas xeobaSi,
bul saxelmwifos. quCebisa da Senobebis umetesoba samxreT meqsikaSi. misi centri iyo qalaqi monte
badiseburadaa ganlagebuli 57 kvadratul metriani albani, teotihuakanis saintereso kontrasti. es
modelis mixedviT. rezidenciuli struqturebi am ukanaskneli mTel xeobaSi dominirebda da mosaxle-
zomis kvadratebiaA. bevri quCa mTavari erTeulis Se- obis umetes nawils moicavda, monte albani ki _
sabamisadaa daSorebuli. am qalaqSi gamavali quCac araA. oaqsakaSi mdebare soflebSi sxvadasxva xelobis
saerTo moxazulobas SeesabamebodAa. yvelaze cnobi- mqone ostatebi iyvnen da monte albani ar flobda
li Tviseba misi mainc kolosaluri masStabis arqite- monopolias xelosnobaSi. velis politikuri uni-
qtura iyo. metropolisSi dominirebda ori piramida fikaciis Semdeg, sxva qalaqebmac SeinarCunes mniSvn-
_ mTvaris da mzis. am ukanasknelis saZirkveli xeof- eloba, monte albanis mosaxleoba ki mxolod 30 000-
sis piramidasac ki utoldeboda farTobiT. mde gaizardaA. teotihuakanisgan gansxvavebiT, is ar
Aax.w. 300 wlidan agebuli sacxovrebeli struq- iyo mniSvnelovani komerciuli Tu sabazro centri,
turebi standartuli iyo. ufanjro kedlebian, ar iyo gaSenebuli badisebri wyobiT, arqiteqturiT
erTsarTulian Senobebs viwro quCebi hyofdAa. Sida ki sxva dasaxlebebisagan ar gamoirCeodaA.
ezoebSi CiraRdnebi sinaTles uzrunvelyofdnen. monte albans ar hqonda teotihuakanis msgavsi
oTaxebis ganlagebiT Tu vimsjelebT, erT Seno- resursebi. is mdebareobda xeobis SuagulSi, mTis
baSi ramdenime bina unda yofiliyo, mTlianobaSi ki wverze, nayofieri miwisgan moSorebiT, wyali iriga-
aq 100-ze meti adamiani cxovrobdAa. arsebobda sx- ciisTvis sakmarisi ar iyo. deficits warmoadgen-
vadasxva zomis oTaxebi, interieris sxvadasxva rTu- da sasmeli wyalic ki. ar iyo bunebrivi resursebi
li dizaini, rac albaT qonebrivi gansxvavebiT iyo vaWrobisTvis da qalaqi, rogorc Cans, arc saceremo-
gamowveuli.14 nio centrad gamoiyenebodaA. cicabo mTaze mdebare-
arsebobis pikze (Aax.w. 200-500ww.) teotihuakani obis gamo, nakleb mosalodnelia, rom monte albani
teritoriiT imperiul roms utoldeboda15 da gav- mniSvnelovani savaWro wertili yofiliyo.
lenis qveS hyavda mezoamerikis udidesi nawili. amis maSin ratom gaxda monte albani mezoamerikuli
arqeologiuri dasturia teotihuakanis stilis Wur- civilizaciis erT-erTi uZvelesi centri? riCard
Wlisa da arqiteqturuli elementebis gavrcelebAa. blatoni miiCnevs, rom is daarsda formaciuli pe-
mosaxleoba, savaraudod, CarTuli iyo warmoebasa da riodis bolos (Zv.w. 500-400ww.) rogorc neitral-
183

­
anTropologiuri originalebi
urbanizmi da urbanizacia

anTroplogebs mudam ain- muli. mosaxleobis simWidro- dire-Semgrovebel winapre-


teresebdaT qalaqebi, radgan aq viT es qalaqebi (10000 mosaxle bTan. fermerebi umet­­­esad did
socialuri sistemebi im prob- kvadratul milze) dRevandel dasaxlebul TemebTa­n cxov-
lemebs upirispirdeboda, rom- patara amerikul qalaqebs robdnen da maT ZvlebSi
lebic mravali adamianis erTad utoldebAa. simWidrove da ga- (Semonaxul qsovilebsa da neSt-
cxovrebisas warmoiSobodaA. datvirTuloba pirvelyofili ebSi) infeqcia ufro SeiniSnebAa.
zeneri da gmelxi gvTavazoben qalaqebis ZiriTadi maxasiaTe- kerZod, perostitebi, Zvlis
arqeologi rSexedu­­lebas qa- beli iyo. daavadeba stafilokokebiTa da
laqebis, maTi warm­­­­o­­Sobisa da iq aRiniSneboda sxva urbanu- streptokokebiT gamoxatuli
mcxovrebi adamianebis Sesaxeb. li niSnebic: monumenturi, re- da gamowveuli sedantaruli
dafaze rom gavavloT xazi ligiuri da samTavrobo Seno- fermerobiT. peruSi napovn
adamianis evoluciis asasaxa- bebi, SeiaraRebuli Zalebi, mumiebTan Sedarebisas Cans,
vad, pirveli qalaqebi kididan 1 gadasaxadebi, moda, klasobrivi rom gaizarda kuW-nawlavis in-
diumze ganlagdebodAa. adamian- gansxvavebebi, xelosnebi, vaWre- feqciA. igive daskvna gamogvaqvs
ebis aglomeracia did dasaxle- bi, oficialuri pirebi, qurume- samxreT-dasavleT amerikis sx-
bebSi mxolod 7000 wlis win dai- bi _ adamianebi, vinc uSualod vadasxva preistoriuli neSt-
wyo. ar iyvnen CarTuli sakvebis war- ebis urTierTSedarebisas. far-
pirveli qalaqebi mesopota- moebaSi. Tod gavrcelebuli iyo agreTve
miaSi gaCnda, mdinare tigrosisa ula adamiani sakvebi ewar- trepomenaluri infeqcia (misi
da evfratis napirebTan, Ta- moebinA. koenis TqmiT sakvebis veeriuli forma, sifilisi,
namedrove erayis teritoriaze. warmoebam ara mxolod Sear- ufro gvian gavrcelda da iSvia-
dRevandeli standartebiT maTi bila resursebis ukmarisoba, Tad SeiniSneboda kolumbamdel
mosaxleoba, ra Tqma unda, Zal- aramed gavlena iqonia kvebis jgufebSi). tuberkulozic gvi-
ze mcire – 30000 kaci iyo. isini racionzec. an Semovida, urbanizaciis Sem-
sakmaod patara teritoriaze saintereso Sedegebs deg da ar aRiniSneboda meur-
cxovrobdnen, radgan qalaqebi gvaZlevs preistoriuli neobis ganviTarebamde.
galavniT iyo garSemorty- fermerebis Sedareba mona-

uri adgili, sadac sxvadasxva politikur erTeu- qalaqebi iyo. resursebs moklebuli saxelmwifo
lebs SeeZloT cxovreba da mTeli xeobis saqmianobis mezobeli politikuri erTeulebisaTvis mniSvnelo-
koordinaciaA. amrigad, monte albani, SesaZloa, bra- van safrTxes ar warmoadgendAa. regionis dominant
ziliis, vaSingtonisa da aTenis msgavsad, romle- metropolisad is, albaT, mogvianebiT iqca, radgan
bic Tavdapirvelad `neitraluri~ aramwarmoebeli monte albani oaqsakas xeobasac gadascdAa.18

teotihuakanis qalaqi. ganviTa-


rebis piks Aax.w. 500 wels miaRwiaA.
igi ujruli wyobiT iyo nagebi.
centrSi mdebareobda mzis pi-
ramida, romelic fotos marcxniv
Cans.
184

sqesis kvlevis axali perspeqtivebi


imperializmis efeqti zegavlenebi qalis statusze

qalma arqeologebma yur- gorebze. dokumenturi wyaroebis debdnen. ufro meti TiTistar-
adReba miaqcies arqeologiuri mixedviT, vankas mmarTvelebma ia napovni maRla mTaSi, sadac
masalebis genderul aspeqts. Tanamdeboba brZolebSi miRweuli lamasa da alpakas aSenebdnen,
gvaZlevs Tu ara saxlebis warmatebebisaTvis miiRes. es mowmobs, rom aqauri qale-
gaTxrebisas aRmoCenili nivTe- dokumentebidan viciT bi, dablobis mcxovrebisagan
bi srul informacias imaze, Tu agreTve, rom imperator paCa- gansxvavebiT, ufro xSirad
riTi iyvnen dakavebulni qa- kutis (Aax.w. 1470) mmarTvelobi- qsovdnen. logikurad, TiTqos
lebi da mamakacebi da sad cxov- sas vankas regioni inkebis impe- naklebi unda emuSavaT dawinau-
robdnen isini? ra informacias riis provincia gaxdaA. dedaqalaq rebuli ojaxis qalebs, magram
gvaZlevs is qalsa da mamakacs kuzkodan biurokratebi vankas Tu iq aRmoCenili TiTistarebis
Soris Sromis ganawilebaze? samarTavad Camovidnen. inkebis mixedviT vimsjelebT, elitur
SeuZlia Tu ara arqeologias, dampyroblebi, maT Soris Seiara- ojaxebSi meti qsovili mzad-
mogvawodos cnobebi qalis sta- Rebuli Zalebi, umaRles klass debodaA.
tussa da droTa ganmavlobaSi am Seadgendnen. vankas meTaurebi inkebis gabatonebis Semdeg
statusis cvlilebaze? uaxlesi inkebis saxelmwifos vasalebi gax- gaormagda damzadebuli qsovi-
kvlevebi adasturebs, rom Sesa- dnen da mas baZavdnen WurWlisa lis (aRmoCenili TiTistarebis)
Zlebelia msgavsi informaciis da msgavsi stilis konstruqciis raodenobaA. araferi miuTiTebs
miRebaA. rogorc uaxlesi wignis gamoyenebiT. inkebis saWiroebebi- imaze, rom qalebi sxva samuSaos-
saTauri gviCvenebs, arqeolo- dan gamomdinare, xeobis ekonomika gan gaTavisufldnen. qsovilis
gia SeiZleba `genderuli~ gax- ufro specializebuli gaxdaA. zo- umetesoba soflebidan dedaqa-
des. magaliTad, arqeologma gierTi soflis mosaxleoba kvlav laqSi inkebis sawyobebSi mihqon-
qeTi kostinma Seiswavla inkebis fermerobas misdevda, sxvagan ki daT da iqidan anawilebdnen.
imperializmis zegavlena qalis iTvisebdnen WurWlis, qvis iara- inkebis gabatonebis Semdeg
statusze dapyrobil teri- Rebisa da sxva nakeTobebis damza- qalebi ara mxolod mets muS-
toriaze. kostinma monawil- debas. neStebis analizi mowmobs, aobdnen, uaresadac ikvebebod-
eoba miiRo proeqtSi, romelic rom inkebis gabatonebis Semdeg, nen. kristian hastorfis mier
swavlobda perus maRlobze adamianebi ufro janmrTelebi Catarebuli Zvlebis qimiuri
ianamarkas xeobis kulturis gaxdnen da ufro didxans cocx- analizi inkebis periodis sa-
cvlilebebs. proeqti ikvlevda lobdnen. marxebidan mowmobs, rom qale-
batonobis Camoyalibebas vankas ra gavlena iqonia inkebis dapy- bi kacebTan SedarebiT nakleb
mkvidr eTnikur jgufSi Aax.w. robam qalis statusze? gaTxrebi- simindis marcvals moixmard-
1300-1470ww. da inkebis mier maT sas aRmoCenilia aTasobiT mrgva- nen. es imas niSnavs, rom kacebi
dapyrobis gavlenaze aRniS- li keramikuli obieqti, romlebic ufro saxls gareT nayrdebod-
nuli periodis bolos. arqe- rTvis dros gamoiyenebodAa. lama- nen. simindi CiCas ludis Semad-
ologebis mtkicebiT, inkebis sa da alpakas bewvis ZafiT rTavd- genlobaSi Sedioda, es ludi
mier am teritoriis dapyrob- nen qsovils, romelic gadaxdis ki umTavresi sasmeli iyo sax-
amde mosaxleobis umetesoba ZiriTadi forma iyo inkebis gaba- elmwifo nadimebze, romelsac
fermerobas xolo zogierTi tonebis Semdeg. TiToeul sofels umetesad kacebi eswrebodnen.
saojaxo meurneoba WurWlis, unda daemzadebina garkveuli ra- kacebi msaxurobdnen saxelmwi-
qvis iaraRebisa da qsovilebis odenobis qsovili gadasaxadebis fos mier organizebul sameur-
damzadebas eweodaA. espanelebis amkrefTaTvis. Segrovili qso- neo da sawarmoo proeqtebSi,
Semosvlamde dawerili doku- vili armiis da mTavrobis Ses- sadac savaraudod, xorciT, sim-
mentebidan Cans, rom vankaSi anaxad gamoiyenebodaA. mrTvelebi indiTa da CiCaTi asaCuqrebdnen
batonoba Zv.w. 1300 w. ganviTa- da mqsovelebi ki, rogorc post- samsaxurisTvis.
reba, savaraudod, sxvadasxva espanuri dokumentebidan Cans, amrigad, inkebis batonobi-
TemebTan intensiuri omianobis umetesad qalebi iyvnen. sas vankas qalebi awarmoebdnen
gamo. konfliqturobis maRal inkebis gabatonebamde mets da iRebdnen naklebs. xom
doneze miuTiTebs dasaxlebaTa TiToeul ojaxSi iyo TiTistari, ar aris es imperializmisaTvis
ganlageba: adamianebis umeteso- rac imaze miuTiTebs, rom qa- damaxasiaTebeli efeqti? da Tu
ba gamagrebul (galavniT garSe- lebi qsovils yvela ojaxSi amza- aris, ratom?
mortymul) TemebSi cxovrobda

mezoamerikuli civilizaciis mosaxleobisgan Semdgari, dRevandel gvatemalasa


da iukatas naxevarkunZulis maRlobebsa da dablo-
sxva centrebi bebSi. zedapiris mixedviT Tu vimsjelebT, maias
centrebi ar unda yofiliyo ise mWidrod dasaxle-
teotihuakansa da oaqsakas garda, mogvianebiT
buli, rogorc teotihukani an monte albani, magram
Camoyalibda sxva mezoamerikuli saxelmwifo sazoga-
aSkaraa, mosaxleoba intensiur meurneobas misdev-
doebebic, arsebobda monumenturi arqiteqturis
da19. maias warwerebis Targmani miuTiTebs, rom maT
uamravi centri, savaraudod, maias enaze mosaubre
185

teritoriaze aqsumis saxelmwifo warmoiSva da af-


rikasa da arabeTis naxevarkunZuls Soris vaWrobisa
da komerciis centri gaxdaA. aqsumis unikalur miRw-
evebs Soris aris mraval sarTuliani qvis sacxovre-
blebi. savaraudod, aqsumi iyo pirveli qristianuli
saxelmwifo msoflioSi.22
saharis afrikaSi Zv. w. 800 wlisTvis savanasa da
dasavleT afrikis tyian zonebSi qalaq-saxelmwi-
foebi warmoiqmnAa. erT-erTi maTgani iyo gana, ro-
melic xmelTaSuazRvispireTisaTvis oqros mTavari
mimwodebeli gaxda (rogorc sxva saxelmwifoebi
e. w. `oqros sanapirodan~).23 mdinare kongos auzSi
Zv.w. 1200 w. ganviTarda mZlavri samefo, romelsac
hqonda xalxmravali qalaqebi da hyavda mefe, ro-
melic portugaliis mefis tolad iyo aRiarebuli
1500-ian wlebSi.24 Soreul samxreTSi saxelmwifoe-
bi warmoiqmna Zv.w. meore aTaswleulis dasawyisSi.
erT-erT aseT saxelmwifos miaweren qvis uzarmazar
wriul struqturebs, romlebic dRes cnobilia, ro-
gorc didi zimbabve.25
indis xeobaSi Crdilo-dasavleT indoeTSi Zv.w.
2300 w. mozrdili saxelmwifo sazogadoeba Camoy-
alibdaA. am harapanul civilizaciaSi monumenturi
arqiteqtura (piramidebi, sasaxleebi) ar ganviTare-
bulaA. saxelmwifo akontrolebda uzarmazar teri-
torias, milionobiT kvadratul kilometrs. iyo
ramdenime mTavari qalaqi, TiToeuli erTmaneTis
msgavsi gegmiT, wylisa da drenaJuli municipaluri
sistemiT.26
Sengis dinastia CrdiloeT CineTSi (Zv.w. 1750 w.)
didxans miiCneoda axlo aRmosavleTSi pirvel sax-
elmwifod, magram ukanaskneli gamokvlevebi cxady-
ofs, rom arsebobda ufro adreuli saxelmwifo, qsias
dinastia, romelic imave teritoriaze warmoiqmna
Zv.w. 2200 w.27 nebismier SemTxvevaSi, Sengis dinastias
`danzantis darbazi~ monte albanSi. stumrebi qalaqis centrSi mis-
asvlelad am terotorias gadiodnen. miiCneven, rom swored `danz-
antebSi~ uswordebodnen monte albanis saxelmwifos mtrebs.

damwerloba ufro ganviTarebuli hqondaT, vidre


gvegonaA. cxadia, bolomde ar aris gamovlenili ma-
ias urbanizacia da kulturuli sirTule im masiuri
tyis gamo, romelic am teritoriis umetes nawils
faravs.

pirveli qalaqebi da
saxelmwifoebi sxva teritoriaze
Cven ukve ganvixileT maRalganviTarebuli qa-
laqebi da saxelmwifoebi samxreT eraysa da me-
zoamerikaSi. saxelmwifo sazogadoebebi met-nak-
lebad damoukideblad ganviTardnen msoflios sxva
regionebSi (sur. 11-2). Cven vambobT `damoukide-
blad~, radgan es saxelmwifoebi warmoiqmna koloni-
zaciisa da sxva saxelmwifoebis mier dapyrobis gar-
eSe.
TiTqmis Sumeruli imperiis paralelurad, egvip-
teSi, nilosis sanapiroze didi dinastiuri era iwye-
bodAa. Zveli samefo anu adre dinastiuri periodi
daiwyo Zv. w. 3100 wels da misi dedaqalaqi iyo mem-
fisi. adreul saukuneebze arqeologiuri cnobebi
Zalian cotaaA. magram, rogorc Cans, mosaxleoba sak-
maod mdidar soflebSi cxovrobdaA. didi piramidebi-
sa da sasaxleebis umetesoba aSenda daaxloebiT Zv. w.
2500 w.21
saxelmwifoebi afrikis sxva regionebSic war-
moiqmnAa. Zv. w. I aTaswleulSi dRevandeli eTiopiis memfisi, egviptis Zveli samefos dedaqalaqi.
186

indis xeobaSi harapanuli civilizaciis


erT-erTi qalaqi iyo mohenjodaro. suraTze
gamosaxuli gaTxrebisas napovni abanoebi
mrgvali oTaxebiT. auzi svetebiT iyo garSe-
mortymuli. (Tanamedrove Senobebi ukana
planzea). sxva adreuli civilizaciebisgan
gansxvavebiT, es nakleb grandiozuliA. yvela
harapanuli qalaqi erTi gegmiT iyo nagebi.

saxelmwifos yvela niSani hqonda: specializebuli saxelmwifos donis gaerTianebis marTvas.31


sazogadoeba, religiuri, ekonomikuri da adminis-
traciuli unifikacia da xelovnebis gamorCeuli Teoriebi saxelmwifos
stili.28
saxreT amerikaSi saxelmwifo sazogadoebebis warmoSobis Sesaxeb
jgufi warmoiqmna Zv.w. 200 w. dRevandeli perus ter-
itoriaze.29 (andebidan zRvamde yvela mdinaris sana- rogorc vnaxeT, saxelmwifoebi msoflios sx-
piro sameurneo sistemaSi irigaciis mniSvnelobaze vadasxva wertilSi warmoiqmnen. ratom da sad ganvi-
metyvelebs). gancalkevebul, magram msgavs saxelm- Tardnen isini? amis Sesaxeb uamravi Teoria arsebobs.
wifoebs erTnairi religiur simboloebi da sarw- visaubroT arqeologebis mier ganxilul ramdenime
munoeba hqondaT. sxvadasxva saxelmwifos Soris iyo maTganze.32
portretuli keramikiT ganTqmuli moCe, agreTve im adgilTa umetesobaSi, sadac es saxelmwifoe-
nazka, mxolod misTvis damaxasiaTebeli reliefuri bi warmoiqmnen, ganviTarebuli iyo irigacia, ramac
peizaJebiT myar udabur miwaze. Zv.w. 700 w. es regio- mezoamerika, samxreT erayi, nilosis xeoba, CineTi
nuli saxelmwifoebi gaerTiandnen mozrdil milita- da samxreT amerika sacxovreblad vargis, nayofier
ristul imperiad – vari (huri).30 adgilebad aqciaA. savaraudod, irigaciuli sistem-
CrdiloeT amerikaSi dRevandeli sent lu- isTvis saWiro Sromam da menejmentma politikuri
isis teritoriaze Zv.w. I aTaswleulSi uzarmazari elitis, saxelmwifoebrivi formireba gamoiwvia, ro-
dasaxleba gaCnda, romelic 100-ze met miwayrils melic sabolood sazogadoebis mmarTveli gaxdaA.33
moicavda (erT-erTi maTgani – gonkis miwayrili, ko- am Teoriis momxreebi miiCneven, rom civilizacia
lumbamdeli CrdiloeT meqsikis udidesi struqtu- swored irigaciuli sistemis administraciuli
ra iyo) da faravda 13 kv.km.-ze met teritorias. mas moTxovnebis zednaSeniaA.
kahokia ewodeboda da am mxaris mZlavri da udidesi kritikosebis azriT, es Teoria yvela qalaqsa da
centri iyo. sadavoa, am dasaxlebam saxelmwifo saxelmwifoze ar vrceldebaA. magaliTad, samxreT
dones miaRwia Tu arAa. dadasturebulia, rom arse- eraySi, qalaqebs mcire irigaciuli sistemebi em-
bobdnen sasuliero pirebi, iyvnen xelosnebi da Sein- saxureboda, romlebic gansakuTrebul Sromasa da
iSneoda socialuri stratifikacia, magram ucnobia, menejments ar saWiroebdnen. farTo masStabis siste-
iyvnen Tu ar iseTi liderebi, romlebic SeZlebdnen mebi arc qalaqebis Camoyalibebis Semdeg ganviTare-

erus uZvelesi qalaqis, Cavin huantaris


nangrevebi. qalaq perus saxelmwifoebis
saerTo religiuri simboloebisa da
rwmenis dasabamad miiCneodA.
187

bulaA.34 amrigad, irigacia qalaqis evoluciis mizezi dac mosaxleobis zrda, SezRudvebi da omianoba ar-
ver iqnebodaA. CineTSic ki, romlisTvisac specialu- qeologiuri gaTxrebiT mtkicdebaA.41 mosaxleobis
rad iyo es Teoria SemuSavebuli, araferi metyvelebs zrda aRiniSneba saxelmwifos warmoqmnamde teoti-
Sangis periodis farTo masStabian irigaciaze.35 huakanSi.42
farTo masStabiani irigacia yovelTvis ar us- magram mosaxleobis zrda yovelTvis ar niSnavs
wrebda win qalaqebisa da saxelmwifoebis ganvi- SezRudulobas. magaliTad, teotihuakansa da oaq-
Tarebas, mcire masStabiani sistema ki, SesaZloa, sakaSi is saxelmwifos Camoyalibebamde gaizarda,
nayofieri miwis araTanabari xelmisawvdomobisa da magram araferi miuTiTebs resursebis SezRudulo-
Sesabamisad socialuri stratifikaciis mizezi yo- baze. orivegan ufro meti xalxis cxovreba iyo Ses-
filiyo.36 amasTan, irigaciis gamo mimdinareobda aZlebeli.43 mosaxleobis zrda yvela regionSi rodi
sazRvarTan da sxva sakiTxTan dakavSirebuli davebi iwvevda saxelmwifoebis warmoqmnas. magaliTad,
mezobel jgufebs Soris, rac xalxs Tavdacvis, Sei- raitisa da jonsonis mtkicebiT, samxreT-dasavleT
araRebisa da politikuri kontrolis gaZlierebi- iranSi mosaxleobis zrda saxelmwfos ganviTare-
sken ubiZgebdAa.37 sabolood ki, robert adamsisa da bamde didi xniT adre aRiniSneboda, saxelmwifos
elman servisis azriT, irigaciam (mcire Tu farTo ganviTarebasF ki, mosaxleobis mkveTri Semcireba mo-
msaStabianma) warmoebis intensifikacia gamoiwvia, hyvaA.
es ki, Tavis mxriv, arapirdapiri stimuli iyo xelos- amasTan, karneiros Teoria kidev erT logikur
nobis, vaWrobisa da administraciuli biurokratiis kiTxvas ver scems pasuxs: ratom tovebdnen brZoleb-
ganviTarebisTvis.38 Si gamarjvebulebi damarcxebulebs xeluxleblebs
da mxolod xarks akisrebdnen, Tuki maT pirvel rig-
Si miwa surdaT? ra uSlidaT xels damarcxebulebis
mosaxleobis zrda,
ganadgurebasa da maTi miwis dapyrobaSi, rogorc es
SezRudvebi da omi ara erTxel yofila istoriaSi?
robert karneiro miiCnevs, rom saxelmwifoebi
patara teritoriaze mosaxleobis raodenobrivi adgilobrivi da Sor
zrdis gamo warmoiqmnen. konkurenciasa da omiano- manZilze vaWroba:
bas aseT situaciaSi, SesaZloa, damarcxebuli jgu-
fis subordinacia gamoewvia da aeZulebina, is ufro saxelmwifoebis warmoqmnis erT-erT faqtorad
Zlieri jgufs damorCileboda da xarki gadaexadaA.39 vaWroba saxeldebaA.45 raiti da jonsoni miiCneven,
karneirom Tavisi Teoriis magaliTad perus Crdil- rom saqonlis warmoebis, importis ganawilebi-
oeTSi warmoqmnili saxelmwifoebi moiyvanaA. sa da savaWro mxareebis dacvis organizaciulma
sasoflo-sameurneo cxovrebis dawyebis Semdeg, moTxovnebma xeli Seuwyo saxelmwifoebis formire-
mosaxleoba neli tempiT izrdebodaA. TandaTanobiT bas.40 dasturdeba Tu ara es arqeologiurad?
yalibdeboda axali soflebi, magram im viwro sana- samxreT eraysa da maias dablobebSi Sor manZilze
piro zolSi, romelic erTi mxridan maRali mTebiT vaWrobas, SesaZloa, biurikratiuli zrda gamoewviAa.
iyo Caketili, meore mxridan _ zRviTa da udabnoTi samxreT erayis dablobebSi, rogorc viciT, xalxs xe
iyo garSemortymuli, es procesi ganusazRvrelad da qva sWirdeboda mSeneblobisTvis, rasac maRlob-
ver gagrZeldebodAa. karneiro miiCnevs, rom amis Si mcxovreb xalxTan vaWrobiT Soulobdnen. maias
Sedegi iyo swored miwis deficiti da soflebs Soris dablobebSi Sor manZilze vaWroba win uswrebda civ-
omianobAa. damarcxebuli yoveli mxridan Caketili ilizaciis ganviTarebas. am regionis fermerebi mari-
iyo, amitom politikur batonobas unda damorCile- lis, samarTeblisTvis saWiro minisa da safqvavi xel-
bodAa. savaraudod, ase iqca batonoba mefobad, roca sawyoebis saWiro qvisTvis savaWro urTierTobebs
yvelaze gavlenianma soflebma mTeli teritori- amyarebdnen Soreul regionebTan.47 samxreT-dasav-
is gakontroleba daiwyes. batonis Zalauflebis leT iranSi Sor manZilze vaWroba mniSvnelovani ar
gavrceleba ki imperiebis Camoyalibebis winapiroba yofila suzas saxelmwifo sazogadoebis centrad
iyo. qcevamde, magram axlo manZilze vaWroba, savarau-
karneiros azriT, saxelmwifoebis ganviTarebi- dod, garkveul rols TamaSobda saxelmwifoebis
sas bunebrivi garemo pirobebiT SezRudva erTad- warmoqmnaSi. CineTSi saxelmwifoebis warmoSobis
erTi barieri ar yofilAa. mniSvnelovani iyo demo- Sesaxeb msgavsi Teoria wamoayena kvang-Ci CangmAa.
grafiuli situaciac. Mmosaxleoba Zalian mWidrod misi azriT, yviTeli mdinaris xeobis neoliTurma
cxovrobda da sxva aseTive mWidro dasaxlebebiT iyo sazoadoebebma Zv.w. 4000w. Sor manZilze vaWrobis
garSemortymuli. qseli Camoayalibes, romelsac man “interaqtiuli
marvin harisi gansxvavebul Teorias gvTavazobs. sfero” uwodAa. vaWrobam xeli Seuwyo kulturuli
is amtkicebs, rom saxelmwifoebi warmoiqmneboda mx- elementebis gavrcelebas da sabolood saerTo el-
olod im adgilebSi, sadac ganviTarebuli iyo marcv- ementebis arsebobas (nax.11-3). droTa ganmavlobaSi
leulis meurneoba (sakvebis warmoeba) da garSemor- es sazogadoebebi erTmaneTisaTvis partniorebi gax-
tymuli iyo iseTi teritoriiT, sadac meurneooba ar dnen vaWrobasa da kulturul sferoSi. Zv.w. ki 2000
hqondaT. amis gamo, mosaxleoba iZulebuli iyo, ga- wlisaTvis erT politikur erTeulad gaerTiandnen
dasvlis SemTxvevaSi cxovrebis standartebis mniS- Sengis dinastiis qveS.48 amrigad, Cengi CineTSi poli-
vnelovani Secvla aetanaA.40 tikur unifikacias savaWro-kulturuli urTier-
karneiros azriT, misi Teoria vrceldeba bevr Tobebis zednaSenad miiCnevs.
teritoriaze, maT Soris samxreT erayze, indsisa da
nilosis xeobebze, garda perus samxreT nawilisaA.
sxvadasxva Teoria: Sefaseba
miuxedavad imisa, rom CrdiloeT CineTsa da iuka-
tanis naxevarkunZulze, maias dablobSi, aseTi geo-
ratom Camoyalibdnen saxelmwifoebi? arc erTi
grafiuli barierebi ar arsebobda, saxelmwifoebis
warmodgenili Teoria ar ergeba yvela situacias.
warmoqmna aqac socialur SezRudvebs ukavSirdebAa.
SeiZleba amis mizezi isaa, rom sxvadasxva regionSi
karneiros Teoria kargad ergeba samxreT irans. sa-
centraluri xelisuflebis warmoqmnisaTvis sxva­
188

dasxva piroba arsebobdaA. saxelmwifoc, definiciis agreTve biurokratebi, jariskacebi da politikuri


mixedviT, gulisxmobs didi mosaxleobis saerTo liderebi. mosaxleobis nawili sasoflo-sameurneo
miznisaTvis organizebas. zogierT regionSi mizani adgilebisagan moSorebiT cxovrobda da amis gamo
SeiZleba yofiliyo adgilobrivi an Sor manZilze simWidrove iyo qalaqebSi. qalaqebi warmoqmnili iyo
vaWrobaA. sxvagan saxelmwifoebis _ damarcxebuli meurneobisaTvis araxelsayrel, magram vaWrobisaT-
mosaxleobis kontroli, danarCen SemTxvevebSi vis (magaliTad, samxreT mesopotamiis mdinareebze)
politikuri sistemis ganviTareba, savaraudod, faq- da TavdacvisaTvis (monte albanis SemTxvevaSi, mTis
torebis kombinaciam gamoiwviAa. wverze) xelsayrel adgilebSi. saxelmwifos ganviTa-
rebisaTvis damaxasiaTebelia, agreTve, xelovnebis,
saxelmwifos formirebis Sedegebi musikisa da literaturis aRzeveba, saerTo reli-
giaA. amrigad, civilizaciis yvela niSani saxelmwifos
Cven ganvixileT ramdenime adgili, sadac pirveli ganviTarebasac axasiaTebs.51
saxelmwifoebi warmoiqmna, agreTve _ sxvadasxva saxelmwifoebis ganviTarebas uaryofiTi Sedeg-
Teoria maTi warmoSobis Sesaxeb. magram ra Sedegebi bic hqondaA.A adamianebi saxelmwifo ZaliT izRudebian
moitana man iq mcxovrebi adamianebisTvis? Sedegebi da iZulebulni arian, daemorCilon dadgenil wesebs,
SesaZloa, sakmaod dramatuli yofiliyo. Tundac maTTvis araxelsayreli iyos.52 saxelmwifos
erT-erTi cvlileba, rac saxelmwifos warmoqmnam klasobrivi stratifikacia resursebis xelmisawv-
Seitana adamianis cxovrebaSi, aris ufro didi ra- domobaSi gansxvavebebs gulisxmobs da qmnis Raribi,
odenobis da mWidrod mcxovrebi mosaxleobis arse- gaunaTlebeli da xSirad arajanmrTeli adamianebis
bobis SesaZleblobaA.50 rogorc ukve vnaxeT, meurneo- fenas. janmrTelobis problemebi qalaqSi SeiZleba
ba qmnis mosaxleobis zrdis potencias, saxelmwifo gauaresebuliyo xalxis simravliT, radgan iq epide-
ki ufro aRrmavebs mas. ratom? saxelmwifos SeuZlia miuri daavadebebis gavrceleba iyo SesaZlebeli.53
aaSenos infrastruqtura _ irigaciuli sisteme- sakvebis simciris an miuwvdomlobis gamo, qalaqSi
bi, gzebi, bazrebi da amiT uzrunvelyos sameurneo mcxovreblebi cudi kvebis an sulac SimSilobis
produqciis ukeTesi warmoeba da ganawilebAa. saxelm- safrTxis winaSe idgnen, warmoebisa da ganawilebis
wifos SeuZlia informaciis koordinacia, misi gamo- sistema ki yovelTvis saTanadod ar muSaobdaA.54
yeneba produqciis ciklis samarTavad da gvalvebis, rogorc Cans, yvela saxelmwifo dampyrobeli iyo.
ganadgurebisa da sxva stiqiuri ubedurebebis Ta- omianoba da dapyrobiTi brZolebi misi ganviTarebis
vidan asacileblad. saxelmwifo akontrolebs miwis yvelaze negatiuri SedegiA. adamianuri gaWirveba
xelmisawvdomobas (kanonebiTa da SeiaraRebiT) da SesaZlebelia ufro saxelmwifos eqspansias davuka-
SeuZlia ara mxolod daasaxlos fermerebi miwaze, vSiroT, vidre sxva romelime faqtors. ratom axdens
aramed daicvas isini sakuTrebis xelyofisagan. saxelmwifo eqspansias? amis ZiriTadi mizezi is aris,
sameurneo produqciis gaumjobesebuli war- rom ZaluZs amis gakeTeba (ix. “imperializmi, kolo-
moebisa da ganawilebis pirobebSi, saxelmwifos nializmi da saxelmwifo). saxelmwifos hyavs armia,
ukve SeeZlo mosaxleobis (xSirad umetesi) nawili romelic mudam mzadaa sabrZolod da mtris dasapy-
sakvebis waroebisagan gaeTavisuflebinAa. eseni robad. kidev erTi mizezi dakavSirebulia SimSilisa
iyvnen ZiriTadad xelosnebi, vaWrebi, xelovanebi, da avadmyofobis safrTxesTan, romelic meurneo-
bis ganviTarebasTan erTad ufro realuri xdebAa.55
am teqstis avtorma kvlevis Sedegad daadgina, rom
resursebis araprognozirebuloba dakavSirebulia
tu-Cu xSir omianobasTan, radgan saxelmwifo, imis gamo,
hung-Sani
rom Tavi aaridos resursebis deficits, oms iwyebs
ufro meti resursebis mosapovlebad (an resursebis
stabilizaciisTvis).56 mesame mizezi is aris, rom omi-
anoba saxelmwifos TvisebaaA. zogierTi maTganisTvis
SeiaraRebuli Zalis demonstrireba sasicocxlod
iang-Sao ta-ven-kou aucilebeliaA.57 miuxedavad yvelafrisa, omi da dapy-
robiTi moqmedebebi saxelmwifos formirebis erT-
erTi Sedegia, damarcxeba ki _ bedisweraA.
ma-Cia-pengi
saxelmwifoTa Semcireba da daSla:
ta-SDi ho-mu-tu Tuki Tvals gadavavlebT am TavSi ganxilul sax-
San-pei elmwifoebs _ monte albans, teotihuakans, Sumers,
tan-Si-San faraonebis egviptes, SevniSnavT, rom maT erTi saer-
To aqvT. yvela maTgani sabolood daiSalaA. ratom? es
mniSvnelovani kiTxvaa, radgan igive bedi eweva Cvens
Si-Sia saxelmwifosac. iqneb SesaZlebeli iyos amis Tavidan
acileba, Tu gvecodineba daSlis mizezebi.
feng-pi-tou saxelmwifoTa Semcirebisa da daSlis erT-erTi
axsna garemos degradaciaaA. Tuki warmoiqmnen in-
tensiuri meurneobisaTvis saWiro garemoSi, ro-
melic uzrunvelyofda socialur stratifikacias,
politikuri oficialurobisa da saxelmwifosaTvis
suraTi 11-3 regionuli neoliTuri kulturebis sakmaris mosavals, SesaZloa, garemos degradacias
eqspansia CineTSi Zv.w. 4000-3000 ww. _ miwis nayofierebis Semcirebas, gvalvebs, Zveli
saxelmwifoebis daSla gamoewviAa. arqeologi harvi
uZvelesi CineTis arqeologia, me-4 gamocema, k.C. Cangis. saavtoro
vaisi varaudobs, rom mudmivma gvalvebma daaCqares
uflebebi daculiA. 1986. ibeWdeba ielis universitetis nebarTviT.
Zveli aqaduri imperiis dacema axlo aRmosavleTSi.
189

mimdinare kvlevebi da gamocemebi


imperializmi, kolonializmi da saxelmwifo
pirveli qalaqi-saxelmwi- mesopotamia (SumereTi) poli- savaWro diasporas uwodebs. is
foebi uruqis periodSi Zv.w. IV tikurad unificirebuli ar yo- miiCnevs, rom aseTi moZraoba mx-
aTaswleulSi samxreT mesopo- fila Zv.w. 3000 wlamde; metic, olod qalaqebisa da maTi susti
tamiis mdinareebTan, dRevan- uruqis periodis tigrosisa da mosaxxleobis warmoqmnis Sem-
deli samxreT erayis teritori- evfratis saxelmwifoebi erT- deg SeiZleboda dawyebuliyo
aze warmoiqmnen. dasawyisidanve maneTs konkurencias uwevdnen. (qalaqis mosaxleoba Zalian
maT axasiaTebT sazRvargareT qalaqebis galavani gviCvenebs, sustia, radgan damokidebulia
vaWroba, romelic sakmaod rom isini mtris Tavdasxmis xSiri soflelebis mier mowodebul
mniSvnelovani iyo. miuxedavad obieqtebi iyvnen. suraTi Tuki- sakvebze). diasporas bevri for-
imisa, rom mdinarispira teri- dites mier aRwerili berZnul ma hqonda da TiToeuli maTgani
toria sakmaod nayofeiri iyo, qalaq-saxelmwifoebs gvagonebs, regionebs Soris sxvadasxva dam-
mainc ganicdida iseTi nedleu- an samxreT meqsikis maias qalaq- atebiTi resursebis gacvlis sa-
lis naklebobas, rogoricaa qva saxelmwifoebis ieroglifur Sualeba iyo. erTi mxriv, vaWrebi
da tye. vaWroba sxva Tanabari warwerebSi aRweril suraTebs mcire jgufebad swydebodnen
resursis mqone regionebTan (Zv.w. 300-800), romlebSic isto- sakuTar sazogadoebebs da sxva
mSvidobiani da balansirebuli riisa da propagandis nazaviT ama teritoriebze gadadiodnen.
iyo. erT-erTs hqonda is ma- Tu im saxelmwifos triumfia gad- meore mxriv ki, maTi aSenebuli
sala, rac meores sWirdeboda mocemuli. ra Tqma unda, yvelam avanpostebi saxelmwifos gafar-
da piriqiT, orive regionis viciT dapirispireba britaneTs, Toebas uwyobdnen xels.
adamianebs SeeZloT SeTanxmeba espaneTs, holandiasa da safr- algase miiCnevs, rom samxreT
da molaparakeba erTmaneTis angeTs Soris axali samyaros aR- uruqis eqspansiis mizezi
moTxovnaTa dasakmayofile- moCenamde. iyo samxreT mesopotamiaSi
blad. magram damwerlobamdeli istoriulad dadasturebu- resursebis simcire. magram aris
urukis periodis arqeologi- lia, rom berZnuli qalaqi-sax- ki es axsna sruli? msoflios
uri kveleva da dokumenturi elmwifoebi imperialisturi sxva regionebSic aRiniSneboda
wyaroebi gviCvenebs, rom meso- kolonizatorebi iyvnen. ber- resursebis nakleboba, magram
potamiis qalaqi-saxelmwifoebi Znulad mosaubre adamianebi isini kolonizatorebi ar gamx-
Tavidanve imperialistur-ko- koloniebs qmnidnen mTel xmelT- daran. kidev ra SeiZleboda gamx-
lonialisturi niSnebiT xasiaT- aSuazRvispireTSi – sirakuzi si- dariyo eqspansiis an sabolood
debodnen. ciliaSi da marseli safrangeTSi. misi Sewyvetis mizezi? algase
iseve, rogorc CrdiloeT rac Seexeba uruqis qalaq-sax- aRniSnavs, rom roca samxreT-
amerikaSi Camosuli pirveli elmwifoebs, ratom miviCnevT dasavleT iranSi Sesul uruqis
britanelebi da frangebi cdi- maT imperialistur koloniza- mosaxleobas minimaluri winaaR-
lobdnen TavianTi dasaxle- torebad? arqeologma gilermo mdegoba Sexvda, radgan es teri-
bebisa da vaWrobis obieqtebis algasem axlaxan Semdegi Teo- toria mWidrod dasaxlebuli ar
dacvas, uruqis periodis sax- ria ganixilaA. Tavdapirvelad
iyo.
elmwifoebic cdilobdnen gav- kolonizacia daiwyo samxreT-
wlebis win anTropologi
lenis mopovebas periferiul da dasavleT iranis vakeebze, am
stenli daimondi amtkicebda,
naklebad ganviTarebul savaWro adgilamde samxreT mesopota-
rom “imperializmi da kolonial-
`partniorebze~. magaliTad, miidan 7-10 dRis savalia fexiT,
izmi saxelmwifos xnis iyvnen”.
Zv.w. 3000 wlamde CrdiloeT saxedriT an qaravniT. Semdeg,
xom ar niSnavs es imas, rom sax-
mesopotamiaSi mdinareTa Ses- SesaZloa, uruqis qalaqebma Se-
elmwifoebi mudam kolonistur
arTavebTan arsebobda gamagre- qmnes avanpostebi an daipyres
da imperialistur politikas
buli qalaqebi uruqis stilis arsebuli dasaxlebebi Crdilo-
atarebdnen, roca ki SeeZloT?
WurWliTa da adminitraciuli eTiT da samxreTiT (dRevandeli
Tu amisaTvis mxolod garkveuli
obieqtebiT. ratom midioda iq CrdiloeT iranisa da siriis va-
pirobebi iyo saWiro? ramdenad
uruqis xalxi? SesaZlebelia, keebi). es ukanaskneli dasaxle-
mWidrodaa imperializmi da ko-
isini gangeb aSenebdnen avan- bebi, rogorc Cans, mniSvnelovani
lonializmi dakavSirebuli sax-
postebs iseTi saqonlis mo- samdinaro da saxmeleTo gzebis
elmwifos organizaciasTan? Ses-
sapoveblad, rogoricaa cxvris gadakveTaze mdebareobdnen.
aZlebelia ki, saxelmwifo iyos
tyavi da mSrali xorci. algases TqmiT, uruqis da­
saxlebebi da avanpostebi samxreT humanuri? am kiTxvebze momavali
imperializmsa da kolo-
mesopotamiis gareT Zalian kulturuli da istoriuli kv-
nializmSi calkeuli saxelmwi-
hgavs imas, rasac filip kurtini levebi gagvcemen pasuxs.
foebi ar iyo CarTuli. samxreT

Zv. w. 2300 wlisaTvis aqadelebma daaarses imperia, las daemTxvaA.58 gvalvis erT-erTi niSania sparseTis
romelic gadaWimuli iyo sparseTis yuredan (dRe- yuris fskerze napovni mtveri, rac imaze miuTiTebs,
vandeli erayi) mdinare evfratis saTaveebamde (dRe- rom mSrali sezoni 300 weliwads grZeldebodAa. sxva
vandeli TurqeTi). magram erTi saukunis Semdeg es geografiuli niSnis mixedviT, gvalva mTel msofli-
imperia daingraA. vaisi misi da misi mezobeli civili- oSi iyo.59 garemos degradacia gaxda, savaraudod, ma-
zaciebis daSlis mizezad gvalvebs miiCnevs. bevri ias civilizaciis mospobis mizezic.60
arqeologi am mosazrebas eWvqveS ayenebs, Tumca kv- garemos degradacias SeiZleba, bunebrivi mov-
levebi amtkicebs, rom bolo 10000 wlis ganmavloba- lenis garda, sxva mizezic hqondes, magaliTad, ada-
Si yvelaze didi gvalva swored aqadis samefos daS- mianTa qcevaA. gavixsenoT Tundac kahokiis magaliTi
190

saxelmwifoebis warmoqmna mWidrod dasaxlebuli qalaqebis


ganviTarebas gulisxmobda da amasTan, Tavs iCenda mo-
saxleobasa da qalaqebTan dakavSirebuli problemebi.

_ qalaqisa, romelic sul mcire 15000 adamianisgan metismeti gafarToeba iyo. miiCneven, rom swored
Sedgeboda da mdebareobda misurisa da misisipis amis gamo daiSala romis imperiAa. misi dacemis peri-
SesarTavTan. Zv.w. me-12 saukuneSi kahokias hqonda odSi, ax.w. II sukuneSi imperia gadaWimuli iyo xmelT-
uzarmazari sazogadoebrivi centrebi, 20000 moris- aSuazRvispiras Crdilo-dasavleT evropamde. am
gan agebuli galavani, masiuri miwayrilebi, magram masStabis teritoria ki samarTavad rTuli iyo. im-
300 weliwadSi mxolod miwayrilebi darCaA. wyal- periis periferiebze ganxorcielebuli Tavdasxmebi
didobisas motanilma lamma dasaxlebuli adgilebi uyuradRebod rCeboda, radgan Soreuli sazRvrebis
da yanebi mTlianad dafaraA. tyis gaCexvam saTbobad, gamagreba metismetad Zneli da Zviri iyo. ax.w. 476 w.
mSeneblobisa da TavdacvisTvis sabolood wyal- romis imperia faqtobrivad araraobad iqcaA.63
didoba da mosavlis simcire gamoiwvia, ramac Tavis sabolood daSlis mizezad cudi mmarTveloba an
mxriv _ kahokiis gaudaburebAa. rogorc Cans, droTa eqspluatacia daasaxeles. magaliTad, piter Carnesi
ganmavlobaSi mSeneblobisTvis saWiro xe-tyis miiCnevs, rom bizantiis imperia (romis imperiis aR-
xarisxi iseTi maRali aRar iyo, savaraudod, am masa- mosavleT naxevari) imitom daiSala, rom Zlier me-
lis Semcirebis gamo. 63 mamuleebs SeeZloT, susti memamuleebisTvis miwa
kahokia adamianis qceviT gamowveuli degrada- waerTmiaT da gadasaxadebi daekisrebinaT. roca am me-
ciis erT-erTi magaliTiaA. kidev erTi magaliTia mamuleebma imperatorisgan Zalauflebis moTxovna
marilianobis Semcireba im adgilebSi, sadac farTod daiwyes, samoqalaqo omebi daiwyo, ramac sabolood
gamoiyeneboda irigacia (samxreT erayi), aorTqlebis imperiis brZolisunarianoba SeiwiraA.64
gamo. daSlas sxva uamravi TeoriiT xsnidnen, dawyebuli
civilizaciebi xSirad imitomac qreboda, rom katastrofebiT da TiTqmis mistikuri faqtorebiT
adamianis qceva daavadebebs zrdidaA. magaliTad, ma- (magaliTad, socialuri daknineba) damTavrebuli,
ias dablobSi qalaqebi gaudaburda Zv.w 800-1000 ww. magram rogorc saxelmwifos warmoSobis SemTxveva-
mosaxleobis metismetad zrdis an resursebis nakle- Si, aqac arc erTi Teoria ar xsnida yvela situacias.
bobis gamo. kidev erTi faqtori, SesaZloa, yviTeli ramdenadac jer kidev ucnobia civilizaciaTa cen-
cxeleba iyo. tyeebis gaCexvam da amis gamo moskitebis trebSi saxelmwifoebis warmoqmnisa da daSlis re-
gamravlebam xeli Seuwyo daavadebebis gavrcelebas aluri mizezebi, amis garkveva mkvlevarTa umTavresi
centralur amerikaSi. zogan mosaxleobis mier gan- mizaniA. imedia, momavalSi damakmayofilebeli pasuxe-
sakuTrebuli jiSis xeebis dargvam gamoiwvia daa- bi gaecema arsebul kiTxvebs.
vadebuli maimunebis momravleba (xolo koRoebi am
daavadebas maimunebisgan adamianebs gadascemdnen).62
saxelmwifoebis daSlis kidev erTi mizezi maTi

mxatvris rekonstruqcia _ kahokia aRzevebis periodSi.


191

dasavleT TurqeTis qalaqis efesos (yofili qalaqi nangrevebad qceuli, romelic dRes dasavleT TurqeTSia) istoria saxelmwifoebis aR-
zevebisa da dacemis naTeli magaliTiA. Zv.w. 1000-100 ww. mas marTavdnen berZnebi, lidielebi, sparsebi, makedonelebi da romaelebi.

Sejameba Rudvis Teoriis mixedviT, saxelmwifoebi aR-


mocendnen, roca dapirispirebam da omianobam
1. arqeologebi jerac ver Tanxmdebian saxelmwifos damarcxebuli jgufebis subordinacia gamoi-
gansazRvrebaze, magram erTxmad aRiareben mis wvia da isini iZulebulni iyvnen, gamarjvebuls
ZiriTad kriteriums _ gadawyvetilebis miRebis damorCilebodnen. savaWro Teoriis mixedviT ki,
ierarqiuloba da centralizebuloba da am gziT saxelmwifos formireba saeqsporto saqonlis
mosaxleobaze zemoqmedebAa. saxelmwifoTa umrav- Seqmnis, ganawilebisa da savaWro mxaris dacvis
lesobas aqvs sajaro Senobebi, xelosnebisa da re- organizaciulma moTxovnebma gamoiwviAa. romelia
ligiuri msaxurebis fena, xelovneba, ierarqiuli marTebuli? jerjerobiT verc erTi Teoria ver
socialuri sistema, romlis TavSi aris elita da xsnis yvela saxelmwifos warmoSobas. SesaZloa,
romlidanac liderebi gamodian. saxelmwifoebi centralizebul xelisuflebas sxvadasxva re-
Zalauflebas axorcieleben Zalis gamoyenebiT. gionSi sxvadasxva mizezi hqondaA.
Zala da muqara gamoiyeneba gadasaxadebis asakre- 6. saxelmwifos warmoqmnas dramatuli Sedegebi
fad. xalxis samuSaod da saomrad wasayvanad. axlavs. izrdeba mosaxleoba da koncentrird-
2. pirveli saxelmwifo sazogadoebebi gamoCnda eba qalaqebSi; viTardeba soflis meurneoba da
axlo aRmosavleTSi, dRevandel samxreT eraysa mosaxleobis nawili Tavisufldeba sakvebis war-
da samxreT-dasavleT iranSi. samxreT erayi anu moebisagan; saxelmwifoSi aRiniSneba civiliza-
Sumeri, gaerTianda Zv.w. 3000 w. maT hqondaT dam- ciis pirveli niSnebi _ xelovneba, musika, lit-
werloba, didi urbanuli centrebi, taZrebi, eratura, saerTo religia, magram iqmneba agreTve
kodificirebuli kanonebi, jari, farTo savaWro xelsayreli pirobebi omisa da politikuri ter-
qseli, rTuli irigaciuli sistema da special- orisTvis. socialuri diferenciaciis Sedegad
izaciis maRali xarisxi. iqmneba Raribi da xSirad daavadebuli adamian-
3. pirveli qalaqi-saxelmwifoebi mezoamerikaSi ebis fenAa. aRiniSneba daavadebaTa mateba da Sim-
Camoyalibda, savaraudod, Zv.w. 500 w. oaqsakas SilianobaA.
xeobaSi da misi dedaqalaqi iyo monte albani.
mogvianebiT meqsikis velis Crdilo-aRmosavleT
nawilSi ganviTarda teotihuakani. arsebobis sakontrolo kiTxvebi
pikisas (Cv.w. 200-500 ww.) teotihuakanis gavlenis
qveS iyo mezo amerikis umetesi nawili. 1. qalaqebi da saxelmwifoebi ar SeiniSneba sakvebis
4. adre warmoiqmnen saxelmwifoebi msoflios dan- warmoebamde. ratom aris sakvebis warmoeba
arCen regionebSi: gvatemalaSi, meqsikaSi, iukata- aucilebeli, magram arasakmarisi saxelmwifos
nis naxevarkunZulze, peruSi, savaraudod _ sent ganviTarebisTvis?
luisis maxloblad. Zvel samyaroSi saxelmwifoe- 2. sakvebis warmoebis msgavsad, pirveli qalaqebi da
bi warmoiqmnen afrikaSi, indoeTSi, indis xeobasa saxelmwifoebi ramdenime aTasi wlis intervaliT
da CrdiloeT CineTSi. warmoiqmnen. ra iyo amis mizezi?
5. saxelmwifos warmoSobaze uamravi Teoria ar- 3. SegiZliaT, warmoidginoT samyaro, saxelmwifoe-
sebobs. irigaciis Teoriis mixedviT, masobrivi bis gareSe? ra pirobebma SeiZleba ganapirobos
irigaciis administraciul moTxovnebs SeeZlo msgavsi situacia?
biZgi mieca saxelmwifos warmoqmnisTvis. Sez-
177

3. mcenareTa da cxovelTa moSinaureba-moSenebas


neoliTur revoluciad moixsenieben da is sx-
vadasxva regionSi, faqtobrivad, damoukideblad
daiwyo. moSinaurebis pirveli kerebi aRiniSneba
axlo aRmosavleTSi Zv.w. 8000 w Zveli msoflios
sxva regionebisaTvis es TariRi dazustebuli
araa, magram aRmoCenili moSinaurebuli marcv-
lis mixedviT Tu vimsjelebT, damoukidebeli
centrebi iyo CineTSi, samxreT-aRmosavleT azi-
aSi (dRevandeli malaizia, tailandi, kampuCia
da vietnami) da afrikaSi daaxloebiT 6000 w axal
samyaroSic arsebobda moSinaureba-moSenebis
adreuli centrebi: mezoamerikis maRlobebi
(Zv.w. 7000 w.), centraluri andebi perus maxlo-
blad (imave periodSi, SesaZloa, ufro adrec) da
CrdiloeT amerikis tyeebi (Zv.w. 2000 w.).
4. sakvebis warmoebis Sesaxeb sxvadasxva Teoria ar-
sebobs, magram arqeologebi miiCneven, rom Sem-
groveblobidan warmoebaze gadasvla adamianebs
garkveulma pirobebma aiZulAa. SesaZlo faqtore-
bia: 1. veluri resursebiT mdidar regionebSi
mosaxleobis zrda (ramac adamians ubiZga gana-
pira teritoriebze gadasuliyo). 2. mosaxleobis
globaluri zrda (simWidrovem dasaxlebul re-
gionebSi aiZula xalxi moeSinaurebina mcenareebi
da cxovelebi). 3. cxeli zafxuli da civi zamTari
(ramac xeli Seuwyo veluri marcvleulis yanebT-
an axlos dasaxlebas. gazrdili moasaxleoba Ta-
mobaTqaSebuli qandakeba neoliTuri soflidan ein gazali- vis gamosakvebad iZulebuli iyo, daeTesa marcva-
dan iordaniaSi. mxolod es qandakebebi ar gamosaxaven masa- li da moeSenebina cxovelebi).
lis damuSavebis SesaZleblobas, rac moxda mraval adgilze 5. miuxedavad gamomwvevi mizezebisa, sakvebis war-
sakvebis warmoebis aRmocenebis Semdeg, magram isini mianiS- moebam mniSvnelovani cvlileba Seitana adamia-
neben religiuri ritualebisa da rwmenis damuSavebazec. nis cxovrebaSi da cxovelTa moSinaurebis Semdeg
mniSvnelovanwilad gaizardaA. miuxedavad imisa,
rom am dros miRweuli ar iyo sruli sedanta-
Sejameba rizmi, TandaTanobiT izrdeboda meurneobaze
damokidebulebaA. paradoqsulia, magram mosaxle-
1. mcenareTa da cxovelTa moSinaureba msoflios obis janmrTeloba sakmaod gauaresdaA. perma-
umetes regionebSi aRiniSneboda msxvilfexa nentul soflebSi sakvebis warmoebasTan erTad
saqonelze nadirobidan e.w. farTo speqtris Sem- daixvewa saxlebi da aveji, adamianebma daiwyes
groveblobaze gadasvliT. resursebis farTo qsovilebis damzadeba da WurWlis moxatvaA.
speqtri moicavda rogorc wylis resursebs _
Tevzs, molusks, aseve velur mcenareTa nairsaxe-
obebs, iremsa da sxva cxovelebs. aseT Semgrove-
blobaze gadasvlas, nawilobriv klimaturi cv- sakontrolo kiTxvebi
lilebebic ganapirobebdAa.
2. evropis, axlo aRmosavleTis, afrikisa da perus 1. ram aiZula adamiani, sakvebis mosapoveblad meti
zogierT nawilSi farTo speqtris Semgrove- eSroma?
blobaze gadasvla permanentuli Temebis Camoya- 2. rogor unda moeSinaurebina adamians cxvari, Txa
libebas ukavSirdebAa. sxva regionebSi ki, magali- da saqoneli?
Tad, mezoamerikis naxevrad mSral maRlobebze 3. xsnis Tu ara Teoriebi sakvebis warmoebis Sesaxeb
permanentuli dasaxlebebi mxolod moSinaurebis imas, rom moSinaureba msoflios sxvadasxva re-
Semdeg gamoCndaA. gionSi aTaswleulebis intervaliT moxda?

You might also like