Turinys

ĮVADAS ............................................................................................................................................................ 2
1. KNYGŲ LEIDYBA XVI – XVII AMŽIUJE ......................................................................................... 3
1.1 Spausdintinių knygų prekybos pradžia ............................................................................................... 3
1.2 Licencijavimas ir cenzūra ..................................................................................................................... 4
2. KNYGŲ LEIDYBA XVIII – XIX AMŽIUJE........................................................................................ 7
3. KNYGŲ LEIDYBA XX -XXI AMŽIUJE .............................................................................................. 9
4. KNYGŲ LEIDYBOS JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE, XIX IR XX AMŽIUJE, LYGINAMOJI
ANALIZĖ........................................................................................................................................................ 11
4.1 Lyginamosios analizės rezultatai ........................................................................................................ 11
IŠVADOS ........................................................................................................................................................ 17
5. Šaltiniai ir literatūra .............................................................................................................................. 18

Vilnius, 2021
 ĮVADAS
Knyga – tai vienas iš svarbiausių veiksnių, kiekvieno žmogaus gyvenime. Ji prisideda ne tik
prie visuomenės švietimo, bet ir suformuoja šalies kultūrą, istorinę atmintį. Kiekvienos valstybės,
knygos atsiradimo istorija yra skirtinga ir individuali, ji atskleidžia ne tik kokiu būdu ir kokiomis
aplinkybėmis atsirado pirmoji knyga, bet ir padeda suprasti ir atskleisti, patį knygų leidybos principą,
jos naudą ir įtaką visuomenei. Dauguma mano, jog knygų leidyba yra tik pramonės šaka, kurios
atstovų pagrindinis siekis ir darbas – pasipelnyti iš knygų, jas gaminant ir jomis prekiaujant, tačiau,
iš tiesų, knygų leidybą sudaro, kur kas daugiau veiksnių nei tik gamyba ir prekyba spausdiniais. Šioje
pramonės šakoje, reikia pereiti daugybę etapų, norint gauti norimą produktą – knygą ir prie šio
gamybos proceso prisideda daugybė, įvairių profesijų asmenų. Visa knygų leidybos koncepcija, per
daugelį metų keitėsi, todėl yra svarbu išsiaiškinti, kas ir kaip sukėlė šiuos pokyčius.
Knygų leidybos istorija yra aktuali, kadangi ši sritis, nuo pat atsiradimo, prisideda prie švietimo,
visuomenės ir kitų, valstybei svarbių, veiksnių vystymosi ir ugdymo. Pasirinkta šalis – Jungtinė
Karalystė yra viena iš stipriausių valstybių, šios pramonės šakos statistikoje, todėl analizuoti šios
šalies knygų leidybos istoriją ir raidą yra ne tik aktualu, bet ir naudinga, kadangi šia tema, nėra daug
informacijos bei nėra atlikta pakankamai tyrimų.

2
 1. KNYGŲ LEIDYBA XVI – XVII AMŽIUJE
Knygų spausdinimas pirmiausiai atsirado Europoje, kuomet dar 1455 metais, Johanas
Gutenbergas, gimtojoje Vokietijoje, paties išrasta spausdinimo mašina, išspausdino pirmąją knygą -
Bibliją lotynų kalba. Šis išradimas ne tik pakeitė pačią leidybos koncepciją, bet ir palietė kai kurių,
knygų perrašymu užsiimančių darbininkų gyvenimus, kadangi atsiradus šiai naujajai technologijai, ši
profesija tiesiog tapo nebereikalinga.1 Leidybos vystymasis Anglijoje buvo daug lėtesnis nei bet kur
Europoje, kadangi šis išradimas šalį pasiekė tik po poros dešimtmečių ir nors tuo metu atsirado
greitesnis ir patogesnis knygų gamybos metodas, nebuvo mokančių ir norinčių užsiimti šia gamybos
šaka. Suprasdamas kokia knygų leidybos situacija vyrauja šalyje, 15 amžiaus pabaigoje, tuometinis
Anglijos karalius Ričardas III, išleido įstatymą, kuriuo visus asmenis, susijusius su knygų gamyba ir
prekyba, atleido nuo mokesčių, taip stengdamasis paskatinti leidybos vystymąsi. Tačiau, 16 amžiaus
pradžioje, leidyba vis dar neprogresavo, tuo metu, šalyje dirbo tik penki, Londone gyvenantys,
spaustuvininkai, užsiimantys knygų gamyba. 2
1.1 Spausdintinių knygų prekybos pradžia
Didžiausią įtaką knygų leidybai padariusį išradimą – spausdinimo presą į Jungtinę Karalystę,
1476 metais, atvežė spaustuvininkas Williamas Caxtonas, kuris yra laikomas angliškosios spaudos
pradininku. Jis buvo ne tik leidėjas, bet ir vertėjas, kuris XV amžiaus pabaigoje iš prancūzų kalbos
išvertė ir išleido knygą „Recueil des Histoires de Troye“, tai buvo pirmasis kūrinys išleistas anglų
kalba.3 Kartu su juo, pirmojoje įkurtoje leidykloje, dirbo ir spaustuvininkas Wynkynas De Worde,
kuris po Caxtono mirties perėmė visą leidyklos verslą ir perkelė jį iš Vestminsterio į Londoną. Šio
spaustuvininko pagrindinis konkurentas tuo metu buvo leidyklos, esančios toje pačioje gatvėje,
savininkas, vienas iš pirmųjų leidėjų Richardas Pynsonas. Iš visų, jau paminėtų, leidėjų, du iš jų -
Wynkynas De Worde ir Richardas Pynsonas buvo užsieniečiai, vienintelis Williamas Caxtonas buvo
anglų kilmės, tačiau ilgą savo gyvenimo laiką praleido Belgijoje ir Olandijoje dirbdamas leidėju.4 Tai
parodo, jog visą pagrindą ir tradicijas, Anglijos knygų leidybai, padėjo spaustuvininkai, bet kokia
forma turėję patirties užsienio šalyse, kuriose leidyba vystėsi daug sparčiau. Knygų prekyba, šioje
šalyje, pradėjo plėstis, kuomet atsirado daugiau profesijų, kurioms pravertė ši nauja technologija ir
atsirado naujų klientų, taip pat prekybą paskatino ir leidėjų pastebėjimas, jog iš šios pramonės šakos
galima gauti daug pelno. 1512 metais, išskirtinė teisė, spausdinti įvairias teisines knygas,
karališkuosius aktus ir skelbimus, buvo suteikta spaustuvininkui Richardui Pynsonui. O Wynkynas

1
FEATHER, John. A History of British Publishing. Routledge. 2005, p. 13.
2
SOUNDY UNWIN, Philip. History of publishing. Encyclopedia Britannica. 2020. Prieiga:
https://www.britannica.com/topic/publishing
3
The Editors of Encyclopaedia. William Caxton. Encyclopedia Britannica. 2021. Prieiga:
https://www.britannica.com/biography/William-Caxton
4
BURLINSON, Christopher. Manuscript and Print, 1500 – 1700. 2016, p. 1.
3
De Worde susitelkė ties mokyklinių ir gramatinių knygų leidyba, tokiu būdu šiek tiek paįvairindamas
tuometinę knygų rinką.5
XVI amžiaus pradžioje, pagrindinė knygų prekyba vyko Londone bei didesnėse provincijose.
Knygų gamybos ir leidybos dėka, šiose vietose atsirado daug naujų ir įvairių darbo vietų, kurioms
buvo ieškoma knygų rašytojų, tikrintojų, taip pat ir žmonių, kurie knygas iliustravo bei jas surišdavo.
Šiame amžiuje buvo įkurta leidėjų organizacija „Raštininkų kompanija“(angl.:„The Company of
Stationers“), kuriai priklausė didžioji dauguma Anglijos leidėjų. Nariams, priklausantiems šiai
kompanijai, buvo suteikiama daugiau privilegijų, tačiau taip pat ir įsipareigojimų, organizacijos nariai
ne tik turėjo galimybę prekiauti Londone, bet ir galėjo patys reguliuoti savo prekybos kainas. Tuo
metu, visas knygų leidybos verslas Anglijoje tapo kapitalistinis, leidėjai turėdami savo įrangą samdėsi
kvalifikuotus darbininkus, kurie vykdė visą knygų gamybos procesą, o reikalingas medžiagas pirko
iš didmeninių prekybos vietų. Savo pagamintas knygas leidėjai parduodavo tiesioginiu būdu, savo
klientams, taip pat kartais produkciją parduodavo ir kitiems leidėjams, dirbantiems žemyne ar
provincijoje. Augant knygų prekybos mastui, gamintojams didėjo finansinė ir valdymo rizika, be to,
iki 1520 metų buvo pastebima, jog lėtai, tačiau didėja knygų leidėjų skaičius šalyje ir tai sudarė
galimybę, turint finansinių rizikų, perleisti knygų spausdinimą kitai leidyklai.
Tuometiniam esamam šalies karaliui nuolat dirbo spaustuvininkas, kuris spausdino
karališkuosius įstatus, skelbimus ir kitas svarbias knygas apie karaliaus valdymą. XVI amžiuje, šią
poziciją pakeitė ne vienas spaustuvininkas, pats pirmasis ją užėmė Williamas Facquesas, po kelių
metų jį pakeitė Richardas Pynsonas, jam mirus, ši darbo pozicija atiteko Thomui Bertheletui, kurį
vėliau pakeitė Richardas Graftonas. Į valdžią atėjus karalienei Marijai I, ši svarbi pozicija buvo
pakeista, teisės, kurios ankščiau priklausydavo vienam karaliaus spaustuvininkui, buvo išdalintos
keliems spaustuvininkams atskirai. Richardui Tottelui, karalienės sprendimu, buvo suteikta išskirtinė
teisė, spausdinti visas teisines knygas, kitiems, šios srities meistrams, tai daryti buvo uždrausta.
Bandant kontroliuoti spaudą tiek teigiamai, tiek neigiamai, atsirado ši monopolinė rinka. 6
1.2 Licencijavimas ir cenzūra
XVI amžiuje, spausdintinės knygos turėjo didelę įtaką, tačiau jos paveikė tik žmones,
priklausančius raštingųjų klasei, kuriai priklausė dvasininkai, aristokratai, teisininkai ir kiti turtingųjų
luomo asmenys. Šalyje vyko spaudos sklaida, kuri sutrikdė pačius visuomenės pamatus ir tai
pastebėjus, karališkoji valdžia bei dvasininkai nusprendė kiek labiau pasigilinti ir pasidomėti šia
leidybos sritimi. Siekiant atkurti nusilpusios Anglijos monarchijos turtus bei galią, buvo naudojamas
valdžios centralizavimas bei griežtesnė visų veiklų kontrolė, šią politiką vykdė Eduardas IV ir kiti
Tiudoro dinastijos įpėdiniai. Dar XV amžiuje, Ričardo III valdymo laikotarpiu, visi užsieniečiai,

BURLINSON, išnaša 4, p. 2.
5

FEATHER, išnaša 1, p. 23-27.

6

4
užsiimantys knygų leidyba, buvo raginami atvykti į Angliją ir čia gaminti ir prekiauti knygomis.
Tačiau, viskas pasikeitė XVI amžiaus pradžioje, kuomet tuometinis karalius Henrikas VIII, paskelbė
įstatymą, kuriuo buvo nurodomas tam tikras, galimų įdarbinti, užsieniečių, skaičius, leidybos srityje,
taip pat šiuo įstatymu, svetimšaliams buvo draudžiama atidaryti naujas spaustuves bei knygynus.
Visi, šioje šalyje dirbantys leidėjai, buvo skatinami priimti anglų kilmės mokinius ir juos mokyti
knygų leidybos amato. Šio amžiaus pradžioje, taip pat buvo įvestas dar vienas įstatymas, kuris nurodė,
jog leidiniai turi būti spausdinami tik anglų kalba bei visas, užsienio leidėjų, gaminių importas buvo
griežtai prižiūrimas ir kontroliuojamas, tokiu būdu buvo siekiama, jog į šalį nepatektų aukščiausiajai
valdžiai, politine ar religine prasme, nepriimtinos knygos tiek anglų, tiek lotynų kalba. Šiais
įstatymais buvo siekiama ne tik apsaugoti visų, anglų kilmės spaustuvininkų ekonominius interesus,
bet taip pat užtikrinti jų priklausymą karaliaus jurisdikcijai. Tokio tipo ribojimai buvo tik pati pradžia
Jungtinės Karalystės knygų leidybos istorijoje iki XVII amžiaus pabaigos, kai kurie apribojimai, šios
šalies leidyboje, yra išlikę iki šių dienų.
Kontrolė buvo vykdoma ne tik knygų importo srityje, 1520 metais, Londone buvo viešai
sudegintos liuteronų knygos. Po kelerių metų, jau ankščiau minėti Wynkynas De Worde ir Thomas
Bertheletas buvo pristatyti į bažnytinį teismą. De Worde buvo kaltinamas knygos, kuri buvo
nepriimtina, spausdinimu, o Bertheletas buvo pasmerktas todėl, kad be gauto leidimo išspausdino
knygą, nors ji atitiko visus turinio reikalavimus ir buvo priimtina. 16 amžiaus ketvirtajame
dešimtmetyje, kuomet karalius Henrikas VIII atsiskyrė nuo Romos bažnyčios ir įkūrė savo Anglikonų
bažnyčią, pradėjo vykti pokyčiai ir leidybos srityje. Karaliaus paskelbtu įstatymu, buvo reikalaujama,
jog visas spausdinamas knygas turi patvirtinti Slaptoji taryba arba tam tikri, paskirti asmenys. Po
kelerių metų, visas religines knygas cenzūravo, naujai įsteigta Bažnytinė komisija.7
XVI amžiaus antroje pusėje, į valdžią atėjus Elžbietai I, buvo bandoma rasti sprendimą valdymo
ir bažnyčios doktrinos suderinimo problemai. Kontroliuoti visus, šioje šalyje, gaminamus spaudinius
buvo didelis poreikis, todėl „Raštininkų kompanijai“ buvo įteikta chartija, kurios preambulėje buvo
teigiama, jog šis dokumentas skirtas skandalingų, piktybiškų ir eretikams skirtų knygų kontrolei.
Kartu su šiuo dokumentu, karalienė išleido ir kelis įsakymus, kurie nurodė ir paaiškino, kokie leidiniai
galėjo būti spausdinami, taip pat šiek tiek atnaujino senąją licencijavimo sistemą – visos naujos
knygos turėjo būti patvirtintos, tam tikrų, nustatytų asmenų. Šią patvirtinimo teisę turėjo šeši
Slaptosios tarybos nariai, Kenterberio ir Jorko arkivyskupai, Londono vyskupas ir universitetų
kanclerių pavaduotojai. „Raštininkų kompanijai“ įteikta chartija buvo pirmasis oficialus įmonės
pripažinimas, licencijavimo sistemos vykdyme. 8

7
FEATHER, išnaša 1, p. 25 – 26.
8
FEATHER, išnaša 1, p. 33 – 34.
5
 Knygos, kurioms taikomos privilegijos, nuo XVI amžiaus, 9 dešimtmečio, priklausė asmenims,
turintiems į jas teises bei akcininkams. Visi kiti žmonės, spausdinę šias knygas, pažeidė „Raštininkų
kompanijos“ nustatytas taisykles, o tai reiškia, jog buvo pažeistas ir įstatymas. 1559 metais, bendrovė,
siekdama apsaugoti ir apginti asmenų, turinčių visas politines ir pilietines teises, interesus, pradėjo
rengti savus licencijavimo potvarkius. Esminis reikalavimas buvo, jog „Raštininkų“ (angl.
„Stationers“) bendrovė turėtų patvirtinti kiekvieną knygą, prieš pradedant ją spausdinti, galiausiai,
1562 metais, įmonei išleidus potvarkius, ši nuostata buvo pakartota. Šiuo laikotarpiu, žodis „leisti“
įgavo visai kitą prasmę, anksčiau jis buvo vartojamas aprašant visas teises, į tam tikrą knygą, turinčių
asmenų duotą leidimą, tą knygą spausdinti, tačiau, bėgant laikui, jo prasmė pasikeitė ir ji pradėtas
vartoti norint apibūdinti spaustuvininko gautą teisę spausdinti, tam tikrą, specifinę knygą. Teisę į tam
tikros knygos spausdinimą gaudavo tik vienas spaustuvininkas. Ši nuostata buvo svarbi tam, jog
bendrovėje vyrautų geri santykiai, kadangi visi nariai vykdė prekybą, kurioje buvo labai didelė
konkurencija. Taip pat, ši nuostata prisidėjo prie, tam tikro, mechanizmo išvystymo, kuriuo
aukščiausioji šalies valdžia kontroliavo visą spaudą. Nuo šio amžiaus, 6 dešimtmečio, „Raštininkų“
bendrovės licencija, savo esme, skyrėsi nuo cenzūros licencijos. „Raštininkų“ licencija suteikė
konkrečią ir unikalią teisę, kiekvienam asmeniui individualiai, o cenzūros licencija apibūdino išduotą
bendrinį leidimą spausdinti, tam tikrą, knygą. Remiantis Padėjėjų teismo potvarkiu, pats pirmasis
asmuo įregistravęs knygą, tapdavo jos savininku ir vienintelis turėjo teisę, įregistruotą leidinį,
spausdinti. Bėgant laikui, į knygų prekybą ir leidybą, pamažu, įsitraukė ir moterys, kadangi mirus

6
 2. KNYGŲ LEIDYBA XVIII – XIX AMŽIUJE
XVIII amžiuje, Jungtinės Karalystės ekonomika pradėjo, pamažu, plėstis, taip pat, artėjant XIX
amžiui, išaugo ir šalies gyventojų skaičius, tai palietė ir knygų leidybos pramonę. Švietimas, šiuo
laikotarpiu, tik pradėjo vystytis ir prie to, ganėtinai glaudžiai, prisidėjo leidybos sritis. Kai kuriose
švietimo įstaigose, pradinis rašymo ir skaitymo ugdymas, anglų kalba, buvo dažniausiai naudojamas
būdas XVIII amžiuje, tačiau ne visose mokyklose, šis švietimo būdas buvo pasitelkiamas. Pačioje,
švietimo vystymosi, pradžioje, buvo įkurtos labdaros mokyklos, kuriose žemesniųjų sluoksnių
atstovai galėjo mokytis ir įgyti išsilavinimą, kiek vėliau, buvo įkurtos ir sekmadienio mokyklos. Dėl
XVIII amžiuje pradėto, visuomenės švietimo, XIX amžiuje, Jungtinės Karalystės visuomenė buvo
labai raštinga. XVII amžiaus laikotarpyje, buvo įkurtos akademijos, kurios buvo laikomos vienomis
iš geriausių švietimo įstaigų šalyje. Akademijos, ilgai netrukus, įgijo itin gerą reputaciją ir pritraukė
daug naujų mokinių, tarp kurių buvo ir anglų protestantai. 9
Pokyčiai, XVIII amžiuje, vyko ne tik švietimo sektoriuje, laipsniškai gerėjo ir vystėsi
ekonomika, kadangi plėtėsi įvairių pramonės šakų gamyba, kasyba, taip pat vystėsi ir įvairios
pramonės, pagamintos produkcijos, prekyba. Kadangi ši valstybė, tuo metu, buvo ne tik Europos
dalis, bet ir sparčiai besivystanti imperija, kurioje visos žaliavos buvo gaminamos tiek eksportui, tiek
šalies vidaus reikmėms. Įvairiose pramonės gamyklose, įrenginiai buvo varomi vandens energija, o
kiek vėliau – garo varikliais, tokios buvo sukurtos naujos gamybos organizavimo formos. Norint
pagerinti prekybos procesus, buvo įdiegtos naujos transportavimo sistemos, kurių dėka, prekyba vyko
daug greičiau, nei buvo anksčiau.
XVIII amžiuje, knygų pramonėje, buvo pastebėtas didėjantis knygų paklausos augimas,
kadangi, tuo metu, knygų paklausa buvo didelė, o kainos daug mažesnės. Visa knygų rinka buvo
išnaudota, plėtojant įvairių provincijų, Airijos, Škotijos ir Londono knygų prekybines vietas, dėl šios
priežasties, atsirado daug naujų klientų. Dalis knygų buvo skirtos provincijos gyventojams, tačiau
XVIII amžiaus viduryje, sukūrus knygų platinimo mechanizmus, dalies knygų skyrimas buvo
nutrauktas. Provincijos gyventojai, dažniausiai rinkdavosi teisinių procesų, apskaitos ir praktines
verslo knygas, tai parodo, kokie rūpesčiai kankino gyventojus ir tai, jog provincijose, pamažu, buvo
atgaivinama ekonomika. Leidėjai, norėdami turėti sėkmingą prekybą, turėjo užtikrinti visus
skaitytojų keliamus reikalavimus bei už dalį jų, jie ir buvo atsakingi. Didėjant spaudinių paklausai,
buvo siekiama rasti techninių naujovių, kurios padėtų ir palengvintų knygų leidimą ir užtikrintų
paklausos patenkinimą. 10

9
FEATHER, John. The Market for Books. In The Provincial Book Trade in Eighteenth-Century England. Cambridge
Studies in Publishing and Printing History. 1985, p. 32-43.
10
FEATHER, išnaša 1, p. 71 – 88.
7
 Viena, iš dažniausiai pamirštamų pozicijų knygų leidyboje – autorius. XVIII amžiaus pabaigoje
buvo pripažinta, jog leidykla ir knygos autorius yra du neatsiejami dalykai. Tuo metu, į autoriaus
pareigas, buvo renkami asmenys, kurie rašė turinį periodiniams leidiniams. XIX amžiuje, rašytojų
atsirado vis daugiau, kadangi kartu didėjo ir spaudos produkcija. Autoriai, kuriems gerai sekdavosi
kūryboje, gaudavo gerą atlygį. Dar XVIII amžiuje, autorius už parašytą kūrinį, gaudavo vienkartinę
išmoką, tačiau bėgant laikui, susitarimai dėl autorystės teisių, keitėsi, kadangi viskas pakrypo,
autoriaus naudai, link. Susitarimuose atsirado tokių niuansų, kaip tam tikras, egzempliorių skaičius,
galimas pakartotinis knygos leidimas, nustatytu tiražu. Nors XIX amžiuje, tiesioginis autorinių teisių
pardavimas buvo įprastas procesas, tačiau, šių laikų, populiarius rašytojus, ši autorystės sistema,
domino vis mažiau. Buvo siūloma nauja autorystės programa, kurioje leidėjas ir knygos rašytojas,
visą gautą pelną, pasidalindavo per pusę, lygiomis dalimis. Metams bėgant, rašytojo profesija buvo
pripažinta tokia, iš kurios galima pilnai pragyventi. XIX amžiuje, buvo įkurta įvairių autorių ir
literatūros mėgėjų grupė „Karališkoji literatūros draugija“, kurios tikslas buvo apsaugoti, šioje srityje
dirbančius asmenis, kurie yra mažiau saugūs, finansine prasme. Šiame laikotarpyje, autorinės teisės
buvo atskirtos į dvi grupes, viena iš jų buvo valstybės viduje naudojama autorystė, o kita – užsienyje.
Jei parašyti kūriniai turėjo komercinę vertę, dalis jų vertės turėjo atitekti, to kūrinio autoriui, kadangi
tokioje situacijoje, knygos leidėjas buvo laikomas tik tarpininku, kurio dėka, kūrinys pakliuvo į
komercinę sistemą. XIX amžiaus viduryje, buvo priimtas pirmasis Tarptautinis autorių teisių
įstatymas, kuris nurodė ir leido, su užsienio valstybėmis, sudaryti abipusius susitarimus, apsaugant
autorines teises. Jungtinės Karalystės užjūrio dalyje, buvo uždraustas knygų, apsaugotų autorinėmis
teisėmis, spausdinimas, todėl, ši situacija, pareigūnams, dirbantiems muitinėje, suteikė daugiau
papildomų galių. 11

11
FEATHER, išnaša, p. 133 – 135.
8
 3. KNYGŲ LEIDYBA XX -XXI AMŽIUJE
XX amžiaus pradžioje, Jungtinė Karalystė buvo laikoma galingiausia tauta ir didžiausia
imperija žemėje, tačiau, tai ilgai netruko ir šios šalies ekonominė padėtis pradėjo blogėti. Šios šalies
visuomenė buvo suskirstyta pagal socialines klases. Visi, naujai atsiradę, technologiniai pokyčiai
buvo naudingi ir patogūs tik tiems, kurie galėjo sau juos leisti, o tiksliau – priklausantiems
aukštesniajam ar viduriniajam socialiniam sluoksniui. Mieste esančiais geležinkeliais ir tramvajais,
turėjo galimybę naudotis pasiturintys asmenys, jie taip pat galėjo įsikurti miestuose ar naujuose ir
prabangiuose dvaruose už miesto ribų.
Per šį šimtmetį, Jungtinės Karalystės leidyba susidūrė su nemažai problemų ir iššūkių. Buvo
kuriamos naujos žiniasklaidos priemonės, plėtojamos vidinės prekybos struktūros. Buvo norima
išspręsti dideles problemas, todėl buvo įvestas „Neto knygos“ (angl. „Net Book“) susitarimas,
kuriuo leidėjai įsipareigojo leisti tokias knygas, kurios patiktų visuomenei bei jas parduoti už
pirkėjams prieinamą kainą. Šis susitarimas buvo vienintelė parama, kurios dėka, Jungtinės
Karalystės leidybos pramonė gyvavo. Siekiant užtikrinti tinkamą atlygį, tiek knygų
prekybininkams, tiek leidėjams, reikėjo užtikrinti kainų stabilumą ir tinkamą pelno maržos
reguliavimą, todėl šalies valdžia tą ir padarė. Spaustuvininko knygos, prekybininkui buvo
parduodamos su 30 – 40 procentų nuolaida, todėl prekybininkai turėjo galimybę iš to užsidirbti. Ši
pardavimo kainos koncepcija buvo savarankiško susitarimo, tarp leidėjo ir prekybininko, rezultatas.
Prekybininkui parduodant knygas už mažesnę kainą nei grynoji knygos vertė, tai reiškia, jog jis
nesilaiko numatytų susitarimo taisyklių. Politikoje, svarstant prekybos galimybes, atstovų
nuomonės pasidalino į dvi grupes, vieni balsavo už laisvąją prekybą, o kiti teigė, jog muitų
įvedimas yra tinkamiausias variantas. Galiausiai, leidybos pramonėje buvo įvesta kainų reguliavimo
sistema, kuri sumažino „Neto knygos“ susitarimo patvirtinimo tikimybę.
XX amžiaus laikotarpiu, dienraščiui „The Times“ atsirado įvairių finansinių problemų. Nors
šis periodinis leidinys buvo garsiausias ir labiausiai pripažintas, tačiau vis tiek nukentėjo nuo,
rinkoje esamos, konkurencijos. Taip nutiko, kadangi dienraštis neišgalėjo ir neinvestavo į naująją
spausdinimo technologiją. Tačiau, „The Times“ savininkas, stengėsi įveikti, dienraštį neigiamai
veikusią konkurenciją ir savo ruožtu, paskyrė naująjį vadovą, kuris turėjo sumanymą, kaip išspręsti
problemas ir sugrąžinti dienraščiui populiarumą. Prie, jau esamo, „The Times“ dienraščio, buvo
nuspręsta sukurti literatūrinį priedą, tuo pačiu pavadinimu ir šis sumanymas pasiteisino. Dienraščio
atgaivinimui, buvo įkurtas ir to paties pavadinimo, knygų klubas. Šiam klubui priklausantys nariai,
turėjo galimybę ne tik skolintis įvairias knygas, bet ir jas įsigyti už mažesnę kainą, dėl šios
priežasties, dauguma Jungtinės Karalystės leidėjų manė, kad šio leidinio kompanija yra pasirašiusi,
jau minėtą „Neto Knygos“ sutartį. Tarp leidėjų bei prekybininkų ir dienraščio „The Times“ kūrėjų
vyko aršus ginčas, kuriame dienraštis buvo apkaltintas nesąžiningumu, todėl dauguma knygų
9
leidėjų ir prekybininkų atsisakė bendradarbiauti ir tiekti knygas šiai kompanijai. 12XXI amžiuje, vis
dar gyvuoja knygų klubai, tačiau jų koncepcija, per tiek metų, keitėsi. Knygų prekybininkai,
niekuomet nepripažino, tokio tipo organizacijų, Dabar, priklausant knygų klubui, kiekvienas narys
yra privalo kiekvienais metais, įsigyti tam tikrą kiekį siūlomų knygų.
XX amžiuje, Jungtinėje Karalystėje, knygų prekyba veikė pagal, jau minėtos, „Neto knygos“
susitarimą. Knygų prekybininkams, pažeidus šio susitarimo taisykles, buvo nebeteikiamos jokios
paslaugos iš leidėjų. Kiek vėliau, šis susitarimas sukėlė abejonių, dėl savo teisėtumo, todėl buvo
pradėta byla teisme, kurią „Neto knygos“ susitarimas laimėjo. Šio susitarimo sistema buvo atšaukta
XXI amžiaus pradžioje ir tai buvo viena iš priežasčių, kuri prisidėjo prie Jungtinės Karalystės
knygų prekybos pokyčių.
XXI amžiuje, knygų leidyboje yra įvykę daug ir įvairių pokyčių. Knygų gamyboje
naudojamos daug modernesnės ir patogesnės spausdinimo mašinos, skiriasi ir knygų išleidimo ir
platinimo aplinkybės ir sistemos. Šiais laikais, informacinės technologijos, stipriai paveikė ir knygų
leidybą, pradedant nuo knygos rašymo, apipavidalinimo, baigiant internetine knygų prekyba.
Pirmoji, ryškiausiai pastebima knygų prekybos platforma internete, buvo Jungtinių Amerikos
Valstijų įmonė „Amazon“. Jungtinėje Karalystėje, naujoji knygų prekybos platforma, atsirado kartu
su įmone „Bookpages“, kurios valdymą vėliau perėmė, jau minėtoji, internetinė parduotuvė
„Amazon“, kuri visapusiškai paįvairino įsisenėjusią knygų prekybos sistemą, šioje šalyje.13

12
FEATHER, išnaša 1, p. 145 – 147; 152 – 154.
13
FEATHER, John. Communicating Knowledge: Publishing in the 21st Century. 2003, p. 137 – 144.
10
4. KNYGŲ LEIDYBOS JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE, XIX IR XX AMŽIUJE,
LYGINAMOJI ANALIZĖ

Tyrimo tikslas – palyginti XX a. ir XXI a., knygų leidybos Jungtinėje Karalystėje, raidą bei
išsiaiškinti šių laikotarpių panašumus ir skirtumus.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išskirti ir pristatyti, svarbiausius, XIX ir XX amžiuje vykusios, knygų leidybos raidos
aspektus.
2. Remiantis šaltiniais, atlikti Jungtinės Karalystės knygų leidybos, XIX a. ir XX a.
laikotarpių, lyginamąją analizę.
3. Surasti ir pateikti, šių istorinių laikotarpių, knygų leidybos panašumus ir skirtumus.
Tyrimo objektas – knygų leidyba Jungtinėje Karalystėje.
Tyrimo objektas apima knygų leidybos, gamybos ir pardavimo sampratą.
Tyrimo metodas – lyginamoji šaltinių analizė.
Tyrimo metodika: Šio tyrimo metu, buvo naudotasi šaltiniais, kuriuose apibrėžta Jungtinės
Karalystės knygų leidybos raida.
4.1 Lyginamosios analizės rezultatai
XIX amžiuje, Jungtinėje Karalystėje, gyventojų skaičius smarkiai didėjo, tai buvo laikotarpis,
kuriame, šis skaičius, augo greičiausiai, per visą istoriją. Skaitymo medžiagos prieinamumui bei
sąlygoms ir švietimo galimybėms įtaką darė žmonių skirstymas į socialines klases, taip pat jų
profesijos, darbo pobūdis ir gyvenamoji vieta. Prasidėjus pramonės revoliucijai, dauguma gyventojų,
iš kaimo vietovių ir ūkių, persikėlė gyventi į miestus, kuriuose vystėsi pramonė ir fabrikai. Įvykus
šiam, geografiniam žmonių perkėlimui, buvo sutrikdytas kiekvieno žmogaus gyvenimo būdas,
kadangi nuolat dirbant prie pramoninių mašinų bei gyvenant vargingomis sąlygomis, įvyksta ne tik
fizinis, bet ir moralinis degradavimas, kuris turėjo ryškių pasekmių, skaitančios visuomenės istorijoje.
Žemesniajai klasei priklausantys darbininkai, neatlaikę bado ir sumišimo, nusprendė reikalauti ne tik
socialinių ir ekonominių, bet ir politinių teisių. 14
Pramonės revoliucija, vykusi šiame amžiuje, darė didelę įtaką ne tik visuomenės gyvenimui,
bet ir leidybos pramonei. Siekiant tvarkingai registruoti užsakymus bei pardavimus ir tvarkyti
apskaitą, buvo sukurta nauja bankinė sistema, kurios dėka, buvo palengvinti santykiai ne tik tarp
Jungtinės Karalystės, bet ir tarp užsienio leidėjų ir knygynų. Knygų spausdinimas buvo daug jėgos ir
ištvermingumo reikalaujantis darbas, kuris, šiame amžiuje, buvo pilnai pripažintas kaip pramoninė
veikla, kurios procesai vykdavo gamyklose. Bėgant laikui, šioje šalyje, atsirado vis daugiau, knygų

14
ALTICK, Richard D.; ROSE, Jonathan. The English Common Reader: A Social History of the Mass Reading Public,
1800-1900. 1957.
11
spausdinimui skirtų gamyklų. Dėl spartaus gyventojų skaičiaus didėjimo ir didelio jų mąsto mieste,
buvo pakankamai nesunku, gamykloms, kuriose spausdinamos knygos, rasti potencialių darbuotojų.
XIX amžiuje, buvo pradėta naudotis mechanizuotomis gamybos sistemomis, taip pat naujausiomis
transporto priemonėmis, dėl šių priežasčių, knygų leidybos sritis, visomis prasmėmis, tapo
šiuolaikine pramone.15 Viena, iš dažniausiai pasitaikiusių problemų leidybos istorijoje – produkcijos
platinimas ir paskirstymas. Transportavimo galimybės buvo labai ribotos ir prastos, todėl buvo
sukurtos geležinkelių sistemos ir per ateinančius dvidešimt metų, visi geležinkelių tiesimo darbai
buvo baigti. Šis, naujas transportavimo būdas, turėjo, ganėtinai, didelę įtaką leidybos pramonei,
kadangi judėjimas geležinkeliais, buvo daug kartų greitesnis nei pasirinkus kokią nors kitą transporto
priemonę, todėl, iš dalies, dėl šios priežasties, tiek apmokėjimo, tiek užsakymo procesas tapo, kur
kas, paprastesniu. Taip pat, produkcijos platinimas geležinkeliais, suteikė galimybę pasiekti visos
Jungtinės Karalystės prekybos vietas bei tai padaryti už tikrai mažą kainą. Ši naujojo transporto
sistema padėjo ne tik leidybos sektoriui, tai pasitarnavo ir kitoms pramonės sritims, kuriose
produkcijos platinimas buvo vienas iš procesų.
Knygų leidyboje, šiuo laikotarpiu, vyko stipri konkurencija. Labiausiai, finansine prasme,
nukentėjo knygų prekybininkai, kurių pagrindinis tikslas, knygomis pasiekti visuomenę, o tuo tarpu
knygrišiai ir spaustuvininkai išgyveno geriausią savo finansinį periodą, jiems suklestėti padėjo
įvairios technikos naujovės. Knygų prekybininkai, gyveno sunkiai finansiškai, tačiau, nors jų
sektoriuje ir buvo didelė konkurencija, kiekvienas, joje dirbantis prekybininkas, turėjo prisitaikyti
prie savo kolegų ir dirbti kartu, norint pagerinti, savo pačių, darbo sąlygas. Buvo siekiama rasti
kompromisą, jog tiek leidėjams, tiek prekybininkams darbas būtų pelningas, todėl buvo siūloma
spaustuvininkams leisti nusistatyti norimą kainą už pagamintą produkciją, ją parduoti
prekybininkams už mažesnę kaina, tačiau prekybininkai būtų įgalioti visą produkciją parduoti ne už
mažesnę kainą nei nurodyta spaustuvininko. Tačiau, šio siūlymo nebuvo galima priimti, kadangi už
reglamentus atsakingas komitetas, nebuvo pilnavertiškai atstovaujantis mažmeninę prekybą. Tiek
spaustuvininkai, tiek prekybininkai, produkciją visuomet norėjo parduoti, tačiau, siekiant bent
minimalaus pelno, šių profesijų atstovams, teko nesilaikyti nurodytų apribojimų. Bėgant laikui, šios
šalies knygų rinka, pamažu, keitėsi, kadangi atsirado daugiau naujos knygų produkcijos, daugiau
leidėjų bei visa plėtėsi visa knygų rinka.
XIX amžiaus viduryje, labai atsigavo laisvoji prekyba ir tai lėmė naują, bendros knygų kainų
sistemos pasiūlymą, kuris nebuvo visiškai palankiai priimtas, tačiau galiausiai, jam buvo suteiktas
leidimas. Priėmus šį pasiūlymą, žymiai padidėjo knygų prekybininkų skaičius, taip pat, būtent, šiuos
pokyčius palaikė populiariausi knygų rašytojai. Po kelerių metų, prasidėjus laikotarpiui, kuriame

15
FEATHER, išnaša 1, p. 92; 95 – 96.
12
vyko neribota knygų konkurencija, knygų spaustuvininkai labai varžėsi, norėdami parduoti savo
produkciją už mažesnę kainą nei jų konkurentai, tai lėmė knygų kainų mažėjimą. Tačiau, būtent tokio
tipo knygų rinka, kai kuriems, leidybos sektoriaus atstovams, tapo labai nepalanki, kadangi dauguma
jų, paprasčiausiai, bankrutavo, neatlaikę tokios rinkos jėgos. Šio amžiaus pabaigoje, knygų rinka
susidūrė su rimta krize, kurios pasekmės buvo prekybininkų pašalinimas iš šios rinkos, dėl per mažo
produkcijos atsargų kiekio, kadangi galimybės įsigyti vertingesnius kūrinius nebuvo, nes šio tipo
leidiniai buvo parduodami lėtai ir nepakankamai dideliais kiekiais, todėl norint išvengti išstūmimo iš
rinkos, prekybininkai rinkosi pardavinėti populiariausius ir greičiausiai išparduodamus kūrinius.
Knygų rinka buvo išsaugota priėmus fiksuotos kainos sistemą. Šiuo laikotarpiu, rinkoje nebuvo jokių
struktūrų bei kontrolės, todėl šiais požymiais, XIX amžiaus knygų rinka žymiai išsiskyrė iš kitų,
tolesnių, knygų leidybos raidos, metų.
Šio istorinio laikotarpio periodu, visi žinojo, jog skaitymas ir rašymas yra vieni iš svarbiausių
įgūdžių žmogui, todėl, būtent, XIX amžiuje, prasidėjo visuomenės švietimas ir raštingumo ugdymas,
prie to glaudžiai prisidėjo ir knygų leidybos sektorius. Ši rinka pradėjo augti, dėl išaugusios pasiūlos
ir paklausos, kadangi knyga buvo naudojama, žmones išmokyti tiek skaityti, tiek rašyti. Pamažu, buvo
išleidžiami ir įvairūs aktai, kurie rėmė, žemesniosios klasės žmonių, švietimą. Anglija buvo šalis,
kurią raštingumas pasiekė kiek vėliau, kadangi Europoje, bendrasis lavinimas ir jo sistema, atsirado
kiek anksčiau. Prieš keletą amžių, buvo ne kartą siūloma, pasinaudojant religija, įvesti švietimą į
visuomenę, tačiau tam niekad nebuvo pritarta. Visuomenė, iš pat pradžių, buvo šviečiama, įkurtomis
sekmadieninėmis mokyklomis, kiek vėliau, švietimo įstaigų sistemos buvo tobulinamos. Žemesniųjų
sluoksnių piliečių švietimas buvo svarbus ne tik dėl kultūrinių priežasčių, bet ir dėl ekonominių.
Švietimo srities leidyba, XIX amžiuje, tapo viena iš pagrindinių pramonės šakų, rinkoje, daugiausiai
vietos užėmė knygos mokykloms, taip pat, savo vietą rinkoje, turėjo ir leidiniai suaugusiųjų švietimui
bei aukštajam mokslui. Dar šimtmečio pabaigoje, mokslas tapo privalomu dalyku, todėl tai paveikė
ir leidybos sritį, atsiradus švietimo sektoriui, padidėjo pelningumas. 16
XX amžiuje, visuomenėje atsirado stipri atskirtis, kiekvienas asmuo, buvo skirstomas į tam
tikrą klasę, atsižvelgiant į jo darbo pobūdį bei pajamas ir turimą turtą. Šiame amžiuje, gyventojai,
kurie priklausė aukštesniajai arba viduriniajai klasei, gyveno, kur kas, patogesnį gyvenimą nei
žemesniosios klasės atstovai, kadangi, pamažu, atsirado, vis daugiau, technologinių pokyčių.
Pasiturintys asmenys, galėjo sau leisti turėti elektrą, automobilį bei naudotis telefonu, taip pat, buvo
samdomi ir tarnautojai bei virėjai, kurie atliktų visus buities darbus. Nors, tuo metu, socialinė atskirtis
buvo stipri ir labai jaučiama, žmonės turėjo galimybę pereiti į kitas, aukštesnes, klases, tačiau, tai
užtrukdavo, ypatingai, ilgą laiką iki pilnaverčio pripažinimo. Ši socialinė atskirtis, turėjo didelę įtaką

16
FEATHER, išnaša 1, p. 97 – 103.
13
įvairioms pramonės sritims, paveikta buvo ir leidyba, tai puikiai įrodė, vienas iš tų laikų rašytojų,
kuris savo kūrinyje aprašė savo gyvenimišką patirtį, gimus nepasiturinčioje šeimoje ir teigė, jog
būtent knygų rašymas, padėjo jam tapti aukštesniosios klasės nariu.
XX amžiaus visuomenėje, dominuojanti lytis, vis dar, buvo vyrai, tačiau, bėgant laikui, moterų
noras įsilieti į visuomeninį ir socialinį gyvenimą stiprėjo, todėl buvo stengiamasi šį dominavimą,
pakeisti, pasinaudojant protestais. Moterys, priklausančios aukštesniajai arba viduriniajai klasei,
nuolat dalyvaudavo labdaringuose renginiuose ir kitose veiklose, šis užsiėmimas, neretai, buvo
niekinamas, tačiau kuo toliau, tuo labiau moterys buvo skatinamos rinktis mokslus ir stoti į senųjų
profesijų – teisės ir medicinos studijas. Moterų diskriminacija stipriai pasireiškė politikoje, kadangi
jos neturėjo teisės dalyvauti rinkimuose, skirtingai nei vyrai. Ši problema, buvo viena svarbiausių ir
garsiausių, ateinančius du dešimtmečius. Moterys, priklausančios viduriniajai klasei, norėdamos
išlaikyti tiek savo šeimą, tiek pačią save, rinkosi rašytojų kelią. Dauguma rašytojų, rinkosi kurti
romanus, kai kurie kūriniai, šių rašytojų, yra skaitomi iki pat šių dienų. Kol aukštuomenei
priklausančios moterys kovojo už savo teises ir vietą visuomenėje, darbininkų klasei priklausančios
moterys sunkiai dirbo fabrikuose, kurie nepasižymėjo geromis darbo sąlygomis. Šio sluoksnio
moterims, išsilavinimas, labai retais atvejais, buvo pasirinkimas, o tuo tarpu aukštuomenė turėjo
laisvą pasirinkimą, švietimo atžvilgiu.
Švietimo tema buvo diskutuojama ilgą laiką, tačiau XX amžiuje, visos diskusijos buvo
paverstos veiksmais, šio amžiaus pradžioje, buvo įsteigtos vidurinio išsilavinimo, pradinės mokyklos,
kurios tapo privalomos ir nemokamos visiems vaikams, dar XIX amžiuje. Tuo metu, kai mokslas
tapo privalomu vaikams iki 15 metų, pradėtos steigti ir vidurinės mokyklos, kuriose buvo galima
gauti techninį ir akademinį išsilavinimą. Būtent, dėl šių pokyčių, Jungtinės Karalystės visuomenė
buvo laikoma labai raštinga. Švietimas gyventojų nepasiekė atokesnėse gyvenvietėse, ten raštingumo
rodikliai buvo, kur kas, žemesni. Mokėjimas skaityti, pamažu, tapo vienu iš įprastinių veiksnių,
kiekvieno asmens gyvenime.
Visuomenės išsilavinimas ir raštingumas darė didelę įtaką įvairioms sritims, visiems
gyventojams didėjo pajamos bei šalyje augo gyvenimo lygis. Dėl šių priežasčių, visiems knygų
leidėjams atsirado daug naujų galimybių, nors knygų prekyboje, tuo metu, vyko labai stipri
konkurencija. Periodinės spauda augo labai sparčiai, tai buvo vienas iš stipriausių rodiklių. XX
amžiuje, atsirado daug ir įvairių technologinių naujovių, atsiradus galimybei įrašyti garsą, buvo
sukurta televizija, radijas, buvo manoma, jog visos šios technologijos pakenks knygų leidybai ir
pardavimams, tačiau tai nepasitvirtino, bėgant laikui, pritaikant visas technologijas, knygų leidybą ir
prekybą, tai paveikė teigiamai. Po Pirmojo pasaulinio karo, leidyba vystėsi, tačiau tai pastebėti
žmogui, nedalyvaujančiam procese, buvo tikrai sunku. Pačioje, šio istorinio laikotarpio, pradžioje,

14
jau buvo žinomi, grožinei literatūrai skirti, žanrai, prie kurių atsiradimo, dar XIX amžiuje, prisidėjo
populiariausi rašytojai.
XX amžiaus viduryje, buvo įkurta, žemesniosios klasės asmenų, periodinė spauda, kurioje
daugiausiai dėmesio buvo skiriama pačių žmonių istorijoms bei įvairiems skandalams, po kiek laiko,
periodiniuose leidiniuose atsirado daugiau rubrikų, buvo aprašomi įvairūs įvykiai, naujienos, tokioms
rubrikoms, buvo naudojami įvairūs žurnalistiniai metodai.
Knygų leidybai, šiame laikotarpyje, teko susidurti su galybe iššūkių, tai buvo tiek ekonominės,
tiek komercinės problemos. Masinė rinka buvo išnaudojama pasitelkiant patrauklias knygas, todėl
buvo pradėti kurti ne tik nauji literatūros žanrai, bet ir nauji knygų gamybos būdai. Nuolatiniai
eksperimentai ir naujovės, buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, norint nuolat atnaujinti prekybą.
Pirmojo pasaulinio karo metu, Jungtinės Karalystės knygų leidybai, buvo itin sunkus metas,
kaip ir daugumai kitų pramonės sričių. Pasiekus pagamintos knygų produkcijos aukščiausią tašką,
karo metu ji pradėjo mažėti, o jo pabaigoje, pasiekė žemiausią lygį, nuo XX amžiaus pradžios.
Svarbiausias produktas knygų gamybai – popierius, buvo importuojamas iš Vokietijos, todėl, tai buvo
viena svarbiausių problemų, nes galimybės parsivežti žaliavų ar patį produktą, iš šalies, su kuria
vyksta karas, nebuvo. Dėl popieriaus žaliavos trūkumo, knygų kainos nuolat didėjo. Tačiau, tai buvo
ne vienintelė problema knygų leidyboje, šiuo laikotarpiu, karo pramonė ir transportas trukdė leidinių
gamybai bei prekybai. Visos, su leidyba susijusios, bendrovės, neteko daugelio pagrindinių
darbuotojų, kadangi darbuotojai nebuvo atleisti nuo karo tarnybos, nes leidyba nebuvo priskirta prie
valstybinės svarbos prekybos. Dauguma žmonių manė, jog pasibaigus karui, viskas greitai sugrįš į,
prieš karą buvusias sąlygas, tačiau vietoj to, šalį ištiko politinė ir ekonominė krizė.
Leidėjų asociacija, dėka „Neto knygos“ susitarimo (angl.: „Net Book Agreement“), šimtmečio
pradžioje, susidūrė su problemomis, kurios buvo ištaisytos, atsižvelgiant į visą šios pramonės
situaciją. Viešosioms bibliotekoms ši, „Neto knygos“ sutartis, tapo nemažu iššūkiu, kadangi būtent
bibliotekos buvo vienos iš svarbiausių tiek grožinės, tiek negrožinės literatūros pirkėjų, knygų
prekyboje. Bėgant laikui, bibliotekų atstovai, pradėjo ieškoti įvairių būdų, kuriais galėtų knygas pirkti
su didesnėmis nuolaidomis. Leidėjų atstovai sutiko bibliotekoms knygas parduoti už mažesnę kainą,
tačiau, po kiek laiko, prasidėjus deryboms, leidėjai nusprendė nutraukti, bibliotekoms, šį
palengvinimą, kainos prasme. Įvairių apskričių bibliotekomis, dažniausiai, naudojosi žemesniosios
klasės gyventojai. 17 Būtent, šie aspektai, parodo, kaip vyko knygų leidyba XX amžiuje ir kokie
faktoriai darė įtaką jos raidai.
Tiek XIX, tiek XX amžiuje, knygos ir jų leidyba turėjo svarbią vietą visuomenės gyvenime ir
pramonėje. Knygų leidybos raidai, poveikį darė daug įvairių veiksnių, kiekvienas istorinis įvykis

17
FEATHER, išnaša 1, p. 145 – 148; 155 – 156; 158 – 159; 162 – 163.
15
turėjo savo įtaką, leidybos pramonei. Lyginant abiejų amžių laikotarpius, galima pastebėti, jog
Jungtinės Karalystės, tuometinėje, visuomenėje vyravo socialinis susiskirstymas, kuris iš tiesų
paveikė ne vieną pramonės šaką. Aukštesniosios ir viduriniosios klasės atstovai gyveno daug
patogesnį, pilnavertiškesnį gyvenimą ir savo padėties dėka, pirmieji turėjo galimybę, savo ruožtu,
dalyvauti švietimo procese. Tuo metu, žemesniajai klasei priklausantys gyventojai, dirbo sunkų ir
vargingą gyvenimą ir tik valstybei nusprendus šviesti visuomenę, turėjo galimybę įgauti išsilavinimą.
XIX amžiuje, prasidėjus visuomenės švietimo procesams, atsirado daug naujų galimybių, knygų
leidybos rinkos dalyviams, šis švietimo laikotarpis atnešė daug pelno. Lyginant XX amžių su, prieš
tai, buvusiu laikotarpiu, galima pastebėti, jog švietimas leidybai darė tikrai didelę įtaką, kadangi tiek
XIX amžiuje, tiek XX amžiuje, naujai atsidarančios švietimo įstaigos, suteikė daug pelno ir tai įrodo
faktas, jog tokiais, istoriniais laikotarpiais, knyga buvo vienintelė informacijos užfiksavimo ir gavimo
priemonė, todėl ji ir buvo pagrindinis šaltinis, kuris prisidėjo prie išsilavinusios visuomenės kūrimo.
XIX amžiuje, leidyboje buvo susiduriama su pramoninėmis problemomis, tokiomis kaip
produkcijos transportavimas, knygų leidybos profesijų nelygybė, finansine prasme, tačiau visai
kitokios problemos užklupo XX amžiaus leidybos pramonę, visuomenėje iškilo įvairių socialinių
problemų, viena tokių – kova už moterų teises ir lygybę. Viena baisiausių ir skaudžiausių, visomis
prasmėmis, XX amžiaus problemų – Pirmasis pasaulinis karas, kuris padarė didžiausią įtaką knygų
leidybai, per visą jos istoriją. Tuo metu, trūko ne tik gamybinių žaliavų, pačiai knygų gamybai, bet ir
visos karo aplinkybės neleido vystyti, įprastų, gamybinių ir prekybinių leidybos procesų. XIX
amžiuje, tokių skaudžių įvykių, kurie būtų drastiškai darę įtaką knygų leidybai, nebuvo, tačiau, visas
Jungtinės Karalystės knygų leidybos progresas, įvykęs šiame laikotarpyje, buvo sužlugdytas įvykusio
karo, todėl XX amžiuje, leidybos pramonė, šioje šalyje, turėjo viską pradėti iš naujo.
Taigi, galima teigti, jog vienas iš pagrindinių, šių istorinių, knygų leidybos, laikotarpių
panašumų yra švietimo aspektas, kadangi tiek XIX amžiuje, tiek XX amžiuje, knygų leidybos
pramonė buvo svarbiausias objektas, siekiant išsilavinusios visuomenės tikslo. Taip pat ir švietimas
darė didelę įtaką knygų leidybai, todėl galima teigti, jog tai buvo abipusė nauda tiek vienai, tiek kitai
pusei. Dar vienas, šių laikotarpių panašumas – socialinė atskirtis visuomenėje, kadangi, šiuose
dvejuose šimtmečiuose, kiekvienas, šios šalies gyventojas buvo suskirstytas į, tam tikrą, socialinę
klasę, atsižvelgiant į jo gyvenimo aspektus: darbo pobūdį, materialinę padėtį. Tai, leidybos pramonei,
buvo svarbu, kadangi, būtent, dėl šios priežasties, leidybos produkcija naudotis galėjo tik
aukštesniajam ir viduriniajam sluoksniui priklausantys asmenys. Vienas iš ryškiausių skirtumų,
pažvelgus į šių laikotarpių, knygų leidybos situaciją, tai šalį užklupusios krizės ir įvykiai. XIX
amžiuje, tam tikrų, nedidelių incidentų ar įvykių, knygų leidybos pramonė, buvo paveikta ganėtinai
minimaliai, tai galima suprasti pažvelgus į XX amžiuje, šalį sukrėtusio, Pirmojo pasaulinio karo
aspektą, kadangi, šis reiškinys, turėjo drastišką įtaką knygų leidybai.
16
 IŠVADOS

• Jungtinėje Karalystėje knygų leidyba atsirado daug vėliau nei kitur Europoje, tačiau
šiuo metu, ši šalis yra viena iš, knygų leidybos, lyderių pasaulyje. Tai parodo, jog nuo
pat leidybos atsiradimo, šalyje, pradžios, situacija, šioje pramonės šakoje, keitėsi galybę
kartų.
• Knygų leidyba išgyveno tiek politines, tiek socialines krizes, kurios, tam tikru
laikotarpiu, susilpnino leidybos pramonės padėtį, tačiau, šios srities profesionalų dėka,
knygų leidyba buvo vėl atkuriama ir stiprinama.
• Švietimas yra viena pagrindinių sričių, prie kurios progreso ir raidos, stipriai prisidėjo
šalies leidyba, tačiau, tuo pačiu, švietimo sektorius suteikė galimybę plėsti Jungtinės
Karalystės knygų leidybą ir vystyti jos pramonę.
• Ši pramonės sritis augo, progresavo ir tobulėjo kartu, su visa šios šalies istorija.

17
 5. Šaltiniai ir literatūra

1. ALTICK, Richard D.; ROSE, Jonathan.(1957). The English Common Reader: A Social
History of the Mass Reading Public, 1800-1900. University of Chicago Press.
2. Burlinson, C. (2016). Manuscript and Print,1500–1700. Prieiga:
https://www.oxfordhandbooks.com/view/10.1093/oxfordhb/9780199935338.001.0001/oxfor
dhb-9780199935338-e-86.
3. Feather, J. (2006). A history of Britishpublishing (2nd ed.). Routledge.
4. Feather, J. (1985). The Market for Books. In The Provincial Book Trade in Eighteenth-
Century England. Cambridge: Cambridge University Press.
5. Feather, J. (2003). Communicating Knowledge: Publishing in the 21st Century.
Communicating Knowledge: Publishing in the 21st Century. München.
6. Unwin, P. Soundy , Unwin, . George and Tucker, . David H. (2020, October 1). History of
publishing. Encyclopedia Britannica. Prieiga:
https://www.britannica.com/topic/publishing

18