VIEŠOJI KALBA

Kas žmogų daro žmogumi ir kur yra riba tarp žmogaus ir žvėries?

Dažnai kasdieniniame gyvenime girdime fraze ,,žmogus yra žvėris", tai gali būti
tiesa, bet kita vertus ir melas. Žmogaus gyvenime yra daug ribų: taisyklės, įstatymai,
pareigos, sąžinė. Kadangi, žmogus iš prigimties yra gimęs laisvu jis gali pasirinkti ar
peržengti ribą ar ne. Laukinio žvėries gyvenimas yra be ribu kitaip sakant visiškai skirtingas
nuo žmogaus. Žvėries pagrindinis tikslas yra išlikti gyvam. Pareiškimas, kad žmogus yra
žvėris išryškėję specifinėse situacijose, ištikus netikėtam iššūkiui, žmogus bando išgyventi,
kas priverčia ji peržengti ribas. Taigi, šiandien aš ir aptarsiu, kur yra riba tarp žmogaus ir
žvėries.
Žmonės turi jausmus, moralę ir vertybinę sistemą, todėl laiko save būtybėmis,
pranašesnėmis už kitus gyvūnus. Bet vėl gi, ar moralė ir vertybinė sistema išties atskiria
žmogų nuo žvėries. Būtent į šį klausimą atsakoma 20a. britų rašytojo, Viljamo Goldino
kūrinyje „Musių valdovas“. Knygoje ir filme vaizduojama negyvenamoje saloje atsidūrę
berniukai, kurie bando rasti sprendimą ir išeitį. Jų tikslas – išgyventi ir grįžti namo. Einant
dienom vaikai vis labiau pradėjo pamiršti, kokių vertybių buvo mokyti. Vienas iš pavyzdžių
kūrinyje yra, kai berniukas Džekas bando parodyti savo jėgą grupėje. Sakydamas, kad jų
niekas neatvyks išgelbėti jis manipuliuoja aplinkinius, tam, kad jie jam paklustų ir atneštų
naudą. Džekas netgi privertė kai kuriuos berniukus smurtauti vieni prieš kitus vien tam, kad
parodytų savo dominavimą. Tai sukelia kovą tarp berniukų, kuri virsta smurtu ir brutalumu.
Situacija priverčia susigalvoti apie žmogaus prigimtį ir, kad riba tarp žmogaus ir žvėries yra
labai trapi, o moralinė ir vertybinė sistemos išties atskiria žmogiškus ir žvėriškus elgesius.
Žmogus yra komplikuota būtybė. Jis yra linkęs gyventi bendruomenėse sudaryti
ilgalaikius ryšius, dažnai žmonės netgi yra vienas nuo kito priklausomi. Pirmame kūrinyje
aprašomo įvykio metu kalbama apie asmens žmogiškas ir žvėriškas savybes grupės
kontekste, tačiau yra kūrinių kurie aprašo tokią dilemą individo lygiu. Vienas iš tokių kūrinių
yra JAV režisieriaus Roberto Zemeckio filmas „Prarastasis“. Kūrinyje pasakojama apie
transporto įmonėje „FedEx“ dirbantį Čaką Nolandą, kuris po lėktuvo katastrofos atsibudo
negyvenamoje saloje. Filme rodoma kaip pagrindinis veikėjas kovoja dėl savo išgyvenimo.
Žmogiškumo ir žvėriškumo tema lengviausia atpažįstama, kai Čakas krante rastą tinklinio
kamuolį paverčia į savo pasikalbėjimų draugą – Vilsoną. Herojaus noras su kuo nors
pakalbėti, kam nors išsipasakot ar pasitarti parodo jo žmogiškųjų savybių jėga situacijoje,
kuri iš pirmo žvilgsnio turėtų iššaukti žvėriškumą. Čekas vienu momentu Vilsoną net gi
išmeta, tačiau jo žmogiškumas vėliau priverčia jį susigražinti ir jam atsiprašyti. Tai parodo,
kad riba tarp žmogiškumo ir žvėriškumo gali būti pastebima ne tik žmonių grupėse, bet ir
kalbant apie individus. Mūsų noras būti išklausytiems ir turėti „pašnekovą“ parodo, kad net ir
kritinėse situacijose galime išlikti žmogiškais.
Kalbos metu teko pažvelgti į du labai skirtingus, tačiau ir panašius kūrinius.
Viename galime matyti kovą tarp žmogiškų ir žvėriškų savybių grupės ar visuomenės
kontekste, o antrajame tą pačia kovą tarp gėrio ir blogio matome vienatvėje. Ar žmogus išliks
žmogumi, ar taps žvėrimi, priklauso nuo jo požiūrio, moralės bei sąžinės, nes būtent tai
žmogų padaro žmogumi.
 Kalbėjimo planas

Tema: Kas žmogų daro žmogumi ir kur yra riba tarp žmogaus ir žvėries?

I. Įžanga

Tikslas: Išsiaiškinti kas žmogų daro žmogumi ir kur yra riba tarp žmogaus ir žvėries.

Problema:
 Kokios savybės žmogų daro žmogumi?
 Ar yra riba tarp žmogaus ir žvėries?
 Jei yra riba, tai kur ji?

II. Dėstymas:

1. Dalis

Teiginys: Žmonės turi jausmus, moralę ir vertybinę sistemą, todėl laiko save būtybėmis,
pranašesnėmis už kitus gyvūnus.

Kultūrinis pavyzdys:
a) Viljamo Goldino kūrinys „Musių valdovas“
b) Džekas bando parodyti savo jėgą grupėje, jis manipuliuoja aplinkinius, tam, kad
jie jam paklustų ir atneštų naudą.

Dalinė išvada: taigi, riba tarp žmogaus ir žvėries yra labai trapi, o moralinė ir vertybinė sistemos
išties atskiria žmogiškus ir žvėriškus elgesius.

2. Dalis

Teiginys: Žmogus yra komplikuota būtybė. Jis yra linkęs gyventi bendruomenėse sudaryti ilgalaikius
ryšius, dažnai žmonės netgi yra vienas nuo kito priklausomi.

Kultūrinis pavyzdys:
a) JAV režisieriaus Roberto Zemeckio filmas „Prarastasis“
b) Herojaus noras su kuo nors pakalbėti, kam nors išsipasakot ar pasitarti parodo jo
žmogiškųjų savybių jėga situacijoje, kuri iš pirmo žvilgsnio turėtų iššaukti žvėriškumą.

Dalinė išvada: Mūsų noras būti išklausytiems ir turėti „pašnekovą“ parodo, kad net ir kritinėse
situacijose galime išlikti žmogiškais.

III. Apibendrinimas: Ar žmogus išliks žmogumi, ar taps žvėrimi, priklauso nuo jo požiūrio,
moralės bei sąžinės, nes būtent tai žmogų padaro žmogumi.

Literatūra:
 Viljamo Goldino kūrinys „Musių valdovas“
 Roberto Zemeckio filmas „Prarastasis“