Išplėstinio plano forma

Potemės pavadinimas: Požiūris į gyvybę Lietuvių literatūroje (J. Biliūnas ir B. Sruoga)

Pagrindinė mintis: Lietuvių literatūroje atskleidžiama skirtinga gyvybės suvokimo svarba,

atsižvelgiant į tuo metu vyraujančią istorinę padėtį ir aplinką.

Dėstymas.

1 pastraipos teminis sakinys. Kūrinyje „Vagis“ norima lyg pabrėžti socialinį žmogaus
vaidmenį visuomenėje. Tačiau novelėje iškyla kita žmogaus reikšmė – dvasingoji. Žodžio
vagis prasmė išreiškia laikinumą, nuodėmę, nusikaltimą, praradimą.

1 argumentas. Siužetas toks, kad pagyvenęs sodietis Jokūbas prisimena savo vaikystę ir
tuomet įvykusį įvykį, kai, susiklosčius aplinkybėms, užmušė vagį. Niekas tuomet apie šį
įvykį nesužinojo, bet sąžinė Jokūbą graužė visą gyvenimą.
2 argumentas. Iki nusikaltimo ir jo metu atėjūnas buvo vertinamas kaip nusikaltėlis, o po
įvykio – kaip žmogus asmuo.

išvada. Šiame kūrinyje aiškiai perteikiama, jog kad ir koks žmogus būtų gyvybė yra svarbi.
Atėmęs gyvybę vagiui Jokūbas jaučia kaltės jausmą.

2 pastraipos teminis sakinys. B. Sruoga „Altorių šešėly“ aprašo žiaurius įvykius

konclageryje. Iš kurios perspektyva sukuriama tarsi užtušuojant realių dalykų žiaurią ištarmę,
o drauge neslepiant neadekvačių emocijų.

1 argumentas. Žmogaus gyvybė nėra labai svarbus dalykas, ar tai gyvas, ar tai miręs, jokių
emocijų gailesčio, kaltės jausmų nelekia: „-Na, na,- piktinas mano mielas bičiulis Jonas,
bambizas nuo Biržų, -Ko gi čia dūsauji? Kad jau kartą mirei, tai ir būk miręs, nebedūsauk,
susimildamas!“
2 argumentas. B. Sruoga skaudžios ironijos, pašaipos, sarkazmas, liaudiškais palyginimais
„Dievų miško“ konclagerio tikrovę pavertė trilerišku viduramžių karnavalu.
išvada. Tai ir parodo, kad žmogaus gyvybė nėra visiškai nieko verta. Žmones gali daužyti,
versti dirbti sunkius darbus be poilsio iki nukritimo ir be jokio gailesčio ar kaltės jausmo, kad
miršta. Galiausiai nevengiama pašiepti ir išniekinti kadaise gerbtus ir nusipelniusius
visuomenei žmones.

Apibendrinimas. Lietuvių rašytojų kūriniuose atsispindi, kad ne visi žmonės tai vertina.
Galima sakyti, kad Jono Biliūno kūrinyje „Vagis“ gyvybė svarbi. Savigrauža ir kančia išlieką
visą gyvenimą atėmus kito žmogaus gyvybę. Tačiau iš kitos pusės žiūrint, tai tarsi
išlaisvinimas vagies iš jo prasto gyvenimo būdo. Balys Sruoga perteikia kitokį požiūrį į
gyvybę. Kūrinyje „Dievų miškas“ žmonių gyvybės niekinamos, žeminamos ir be jokio
gailesčio ar kaltės jausmo atimamos gyvybės.

Informaciniai šaltiniai:
http://www.studijoms.lt/jono-biliuno-ir-jurgio-savickio-apsakymu-vagis-palyginimai.htm
https://www.scribd.com/document/520381689/Balys-sruoga-dievu-miskas-siuzeto-santrauka