SKYSTŲ TIRPALŲ PAVIRŠINĖS ITEMPTIES PRIKLAUSOMYBĖ NUO

KONCENTRACIJOS TYRIMAS

Atliko: Danas Praškevičius, EAE-3/2

Dėstytojas: dr. Teresa Moskaliovienė
Data: 2023-12-02

Darbo užduotis. Ištirti, kaip priklauso vandens paviršinės įtempties koeficientas nuo jame ištirpinto alkoholio
koncentracijos.

Teorinė dalis. Skysčio molekulės yra gana arti viena kitos, todėl tarp jų veikia didelės molekulinės jėgos. Kai
atstumas didėja, šios jėgos pradeda mažėti, o kai atstumas būna didesnis už 𝑅 ≈ 10−3 𝑚 , į molekulines jegas
nebekreipiama dėmesio. Kiekviena skysčio molekulė, kuti nutolusi nuo laisvojo paviršiaus atstumu, didesniu už
R yra iš visų pusių vienodai apsupta kitų to skysčio molekulių. Todėl ją veikinati tų molekulių atstojamoji jėga
𝑓 𝑎=0. Kai molekulė yra nuo skysčio paviršiaus atstumu mažesniu už R, paviršinio sluoksnio perteklinę
energiją 𝑊 𝑝 vadiname paviršine. Ji tiesiogiai proporcinga skysčio paviršiaus plotui S, t.y
𝑊 𝑝 =𝜎 𝑆. (1)
Kiekvieno kūno pastoviają būseną atitinka minimali potencinė energija, todėl skysčio lasivajame paviršiuje
veikia jam lygiagrečios jėgos, kurios stengiasi sumažinti paviršiaus plotą S, taip pat ir paviršinę energiją 𝑊 𝑝 .
Šios jėgos vadinamos paviršinės įtempties jėgomis.
𝑊𝑝 𝐽
𝜎= , (2)
𝑆 𝑚2

Šis dydis vadinamas paviršinės įtempties koeficientu. Skaitine verte lygus paviršiaus ploto vieneto paviršinei
energija ir priklauso nuo skysčio prigimties, temperatūros bei ištirpintų medžiagų. Dėl molekulinių sąveikos
jėgų, be paviršinės įtempties, dar turime skysčio paviršiaus slėgį 𝑝 𝑚, kuriuo paviršiaus sluoksnis slega visą
skystį. Laplasas įrodė, kad dėl skysčio paviršinės įtempties jėgų skysčio paviršiaus sluoksnis yra kreivas.
Plokščiojo atžvilgiu, skystį veikia papildomu slėgiu ∆ 𝑝 , kuris nukreiptas paviršiaus kreivumo centro link. Pagal
Laplasą, spindulio R skysčio sferinio paviršiaus papildomas slėgis išreiškiamas:
2𝜎
∆ 𝑝= (3)
𝑅
Susidariusio skysčio stulpelio hidrostatinis slėgis 𝜌 𝑔hkompensuojamas, nes skystis kapiliaru pakyla į viršų:
2𝜎
𝜌 𝑔h = (4)
𝑅

Aparatūra ir darbo metodas. Darbe nagrinėjamas įrenginyas pavaizduotas 1 pav. Į inde 1 įpiltą tiriamąjį
skysti įleidus kapiliarą 2, guminiu vamzdeliu sujungtą su manometru 3, drėkinantis skystis kapiliaru pakyla
aukštyn. Į vandenį panardinus gaubtą 4, susidaro slėgis, kuris veikia kapiliarą ir skysčio manometrą. Kai
kapiliaro galas yra skysčio paviršiniame sluoksnyje, šį slėgi didiname, nardindami gaubtą, tol, kol pasirodo
burbuliukai, priešingu atvėju gaubtą nardiname, tol, kol meniskas kapiliare nuslūgsta iki skysčio paviršiaus
lygio inde 1. Taip susidaręs slėgis išmatuojamas manometru.

1 pav.

Pasirinktai tirpalo koncentracijai įvertiname ribinę dydžio 𝜎 nustatymo paklaidą:

∆ 𝜎=
( ∆ 𝑟 ∆ h1 ∆ 𝜌 1 ∆ 𝑔
𝑟
+
h1
+
𝜌1
+
𝑔 )
≈ 4 ∙ 10
−3

𝑍 ,% 0 10 20 40 80 96 𝑍𝑥

¿ h>¿ , m 0,05 0,04 0,031 0,022 0,019 0,017 0,019

𝐽 0,0734 0,059 0,046 0,032 0,028 0,026 0,028

𝜎, 2
𝑚
Išvados. Paviršiaus įemptis skystyje, didinant etanolio koncentraciją skystyje mažėja. Taip yra, nes alkoholis
mažina sąveiką tarp vandinilinių ryšių bei vąveiką su skysčiu, keisdamas koncentracijos strukūrą.

Literatūra.
1. E-sistema Moodle.