Asmenybė ir jos tapsmas konspektas.

1. Psichologijos samprata ir pagrindinės sąvokos

Asmenybė - sąvoka dažniausiai siejama su pastoviais žmogaus bruožais, kurie nurodo ir
leidžia prognozuoti elgesį, mąstyseną, jausmus, reakcijas.
Asmenybei reikšmingi konstruktai:
 Pastovumas: žmonės įprastai elgesiasi nuspėjamai
 Psichologiniai procesai (pvz., subjektyvūs išgyvenimai socialinėse situacijose) ir
fiziologinės reakcijos (pvz., reakcija į pavojų)
 Išraiškingumas: asmenybė pasireiškia ne tik mūsų elgesiu. Asmenybės savybes galima
pastebėti ir per jausmus bei mintis (subjektyvumas)
Taip pat:
• Asmenybės sąvoka psichologijoje – kontraversiška, neturinti universalaus
apibrėžimo
• Asmenybės psichologai teigia, kad žmogaus asmenybės bruožai yra pakankamai
pastovūs ir nekintantys įvairių situacijų metu. Tai reiškia, kad mes galime nuspėti
žmogaus reakciją į tam tikrą įvykį priklausomai nuo asmenybės sandaros/tipo
• Situacionistai (asmenybės psichologų opozicija) teigia, kad situacijos keičia
žmogaus asmenybės bruožus ir elgesį. Manoma, kad elgesiui įtakos turi išoriniai,
situaciniai veiksniai, o ne vidiniai bruožai ar motyvacija.
Asmenybė apima mąstyseną, elgesio modelius ir socialines nuostatas, kurios daro įtaką mūsų
požiūriui į save bei kitus asmenis ir mus supanti pasaulį
Asmenybės raidos modeliai siekia 1) sukurti nuoseklų žmogaus asmenybės ir jos pagrindinių
psichologinių procesų modelį; 2) suprasti individualius psichologinius skirtumus tarp
asmenybių; 3) išsiaiškinti įgimtas asmenybės savybes bei pranašumus.
Asmenybės apibrėžimai
Personality (lot. persona - kaukė)
Asmenybė – santykinai stabilių bruožų ir unikalių charakteristikų visuma, kuri suteikia
stabilumą ir individualumą žmogaus elgesiui (Feist & Feist, 2006)
Asmenybė – žmogaus charakteristikos, kurios yra atsakingos už suderintas jo jausmų, mąstymo
ir elgesio apraiškas (Pervin & John, 1997)
Asmenybė yra unikali asmens bruožų struktūra (Guilford, 1959)
Individualumo / individualių skirtumų reikšmė
Hipotetinė struktūra
Individo gyvenimo istorija, vystymosi perspektyvos
Sąlyginai pastovios, stabilios laike ir skirtingose situacijose charakteristikos

Kodėl tiek daug asmenybės bruožų?

• sunku rasti žmogiškosios prigimties bendrus bruožus;
• mes visi labai skirtingi;
• ne tik individualūs, bet ir tarpkultūriniai skirtumai;
• nesusitariama dėl vieningo objekto;
• asmenybės tyrimai kelia natūralią baimę;
• sunku rasti adekvačius tyrimo metodus.

Asmenybės teorija - Mokslinė teorija – tai tarpusavyje susijusių prielaidų ir sąvokų rinkinys,
kuris susieja įvairius empirinius tyrimus bei siūlo naujus ryšius tarp jų, kurie turėtų išryškėti tam
tikromis aplinkybėmis (Pervin, 1980)
Asmenybės teorijų funkcijos: paaiškinti elgesį/numatyti elgesį

Psichoanalizė
• Psichoanalizė (psykhḗ, siela ir análysis, analizė arba tyrimas) - mokslas apie giluminius,
pasąmonėje glūdinčius veiksnius
• Zigmundas Froidas (1856-1939) ir post-Froidiniai analitikai teigia, kad mūsų elgesys,
jausmai, asmenybės bruožai yra formuojami nesąmoningai
• Perkėlimas – praeityje patirtų potyrių perkėlimas ir projektavimas į dabartinius santykius
ir socialines situacijas
Biheiviorizmas
• Biheiviorizmas (iš angl. k. behaviour - elgesys) - teorija, teigianti, kad visas mūsų
elgesys yra predikuojamas išorinės aplinkos
• Ivanas Pavlovas (1849-1936) nurodė du elgesį įtakojančius refleksus: nesąlyginius ir
sąlyginius
• Nesąlyginis refleksas – biologinė reakcija į išorinio pasaulio poveikius
 • Sąlyginis refleksas susidaro tuomet, kai po tam tikro veiksmo pakartotinai ima veikti
kitas dirgiklis, kuris iš pradžių buvo indiferentiškas (nesukeliantis jokios reakcijos) ir
ilgainiui tapo sąlyginiu (t.y., sukeliantis reakciją)
• Pavlovo eksperimentai su šunimis (1928), Vatsono (1920) „Little Albert“ atvejo analizė

Kognityvinė psichologija
• Kognityvinė (arba pažinimo) psichologija studijuoja žmogaus mąstyseną ir elgesį
pasitelkiant informacijos perdirbimo procesus smegenyse (t.y., suvokimas, atmintis,
dėmesys, mąstymas ir emocijos)
• Naudoja mokslinius tyrinėjimo metodus ir atmeta introspekciją (t.y., subjektyvų
stebėjimą), kaip tinkamą nagrinėjimo metodą
• Aaronas Beckas (1921-2021): ciklinė sąveika tarp aplinkos, minčių ir elgesio (negatyvi
triada)
Humanistinė psichologija
• Humanistinė psichologija prasidėjo XX-ojo amžiaus viduryje, kaip atsakas tiek Froido
psichoanalizei, tiek biheviorizmui. Humanizmas priima holistinį požiūri į žmogaus
egzistenciją (t.y., svarbūs tiek nesąmoningi, tiek kognityviniai procesai)
• Ypatingas dėmesys yra skiriamas kūrybiškumui, laisvai valiai, teigiamo žmogaus
potencialui
• Humanizmas skatina žiūrėti į save kaip į „visą žmogų“, o ne analizuoti save dalimis
• Abrahamas Maslow (1908-1970): poreikių ir intelekto išsivystymo hierarchija
(hierarchy of needs)
Atspirties taškas: asmenybės psichologija
Asmenybės psichologija siekia išvystyti nuoseklų asmens ir jo individualių psichologinių
procesų modelį
Dominuoja keletas teorijų rūšių:
• Tipų teorijos (psichologinė žmonių klasifikacija į skirtingus asmenybių tipus)
• Biopsichologinės teorijos (telkiasi į genetinius determinantus)
• Evoliucinės teorijos (aiškina asmenybę per adaptacijos procesus)
• Socialinės teorijos (bendravimo įtaka asmenybei)
• Instinktų teorijos (determinuotų vidinių jėgų įtaka asmenybei)
 Pagrindinės prielaidos
• Asmenybės savybės gali būti skirstomos į tris tipus: dažnas (daugeliui įprastas),
centrines (sudarančias mūsų asmenybės pagrindą) ir kardinalias (dominuojančias)
• Nors daugelis teorijų asmenybę laiko stabiliu konstruktu, skirtingos psichologijos šakos
pateikia vis kitokius asmenybės raidos modelius
• Psichologai siekia vertinti asmenybę: asmenybės testai, skalės, interviu, stebėjimas
• Klinikinė psichologija teikia ypatingą dėmesį asmenybės sutrikimams: asocialus,
ribinis, narcisistinis ir obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimai
Asmenybės įtaka mūsų funkcionavimui yra visapusiška, apimanti visas gyvenimo sritis.

Psichologijos moksliniai metodai

Moksliniai metodai, naudojami siekiant pažinti asmenybę
● Psichometrinės skalės: kintamųjų, susijusių su asmenybe, vertinimas
● Psichologiniai testai: klausimynai, apžvelgiantys konkrečius asmenybės komponentus
● Stebėjimas: asmenybės ir elgesio stebėjimas „natūralioje“ aplinkoje
● Interviu: giluminių potyrių analizavimas
● Atvejo analizė: konstektualus įvykio ar asmens potyrių aprašymas
Kitos perspektyvos
Biologinė psichologija (arba fiziologinė psichologija) - analizuoja, kaip smegenų veikla
paveikia žmogaus asmenybę. Pavyzdžiui, smegenų trauma, degeneracinės smegenų ligos,
genetiniai veiksniai, smegenų pažeidimai, genetiniai skirtumai ir poveikiai, susiję su aplinka, gali
įtakoti mūsų elgesį, bendravimą ir emocijas.
Evoliucinė psichologija - taiko evoliucijos teorijas psichologinių reiškinių ir jų mechanizmų
aiškinimui. Jei evoliucinė biologija siekia paaiškinti organizmų fiziologines funkcijas,
susiformavusias organizmo evoliucijos istorijoje, tai evoliucinė psichologija siekia paaiškinti
psichologinius procesus, kaip adaptacinius reiškinius (pvz., kalba, bendravimas, socialinis
įvaizdis, draugystės ir romantiniai santykiai)
Tarpkultūrinė psichologija analizuoja žmonių elgesį, bendravimą ir psichologinius procesus
pasitelkiant ypatingą dėmėsį į kultūrines sąlygas ir kintamuosius. Šios pakraipos tyrimų
metodika siekia atpažinti kultūrinius elgesio, kalbos ir prasmės skirtumus.
 2. Bendroji asmenybės samprata

Asmenybės psichologijos istorija

- Ilgą laiką asmenybės psichologijos tema buvo laikoma reikšminga tik socialinės
psichologijos ir psichopatologijos (t.y., asmenybės sutrikimų, disfunkcijų ir
psichologinių anomalijų) kontekste
- Tik kur kas vėliau (apie 1930m.) asmenybė tapo esmine koncepcija įvairiose
psichologijos sferose, pvz. klinikinėje ir raidos psichologijoje (Allport, 1937; Stagner,
1937; Murray, 1938)
- Klinikinė psichologija integruoja mokslinius tyrimus ir teoriją su praktika
siekiant suprasti pacientų psichologinius išgyvenimus ir disfunkcijas
- Raidos psichologija studijuoja kaip ir kodėl žmonės keičiasi skirtingų raidos
etapų metu (pvz., kūdikystė, vaikystė, paauglystė)

Asmenybės atpažinimo ištakos - frenologija

• Asmenybės vertinimo ištakos siekia XVIII ir XIX amžius. Tuo metu asmenybė buvo
vertinama remiantis frenologija, t.y. žmogaus kaukolės matmenis ir fiziologiją
• Buvo manoma, kad išorinė išvaizda, o ne psichologinės savybės, nulemia asmenybės tipą
• Skaidrėje vaizduojamas dviejų asmenybių vertinimas pagal išvaizdą ir išraišką: kairėje
vaizduojama neviltis, o dešinėje - baimės sukeltas pyktis
• Nėra aiškaus skirtumo tarp nuotaikos/emocinės išraiškos ir asmenybės

Asmenybės psichologija ir pseudomokslas

• Vokiečių gydytojas Franz Joseph Gall išpopuliarino frenologiją (prieš tai žinomą kaip
organologiją) (Eling ir Finger, 2020)
• Gall teigė, kad kaukolės iškilimai turi ryšį su žmogaus asmenybe, savybėmis ir įgūdžiais
• Teigė, kad kišenvagiams būdingi iškilimai tiesiai virš ausų, kurie parodo polinkį
vogti bei godumą
• Prancūzų gydytojai Marie Jean Pierre Fliurens ir Francois Magendie konstatavo, kad
frenonologija - pseudomokslas
• Neįmanoma nustatyti ar „lokalizuoti“ asmenybės savybių vietos kaukolės kontūruose
 Protas (mind) vs smegenys (brain)
• Šiuolaikiniai empiriniai tyrimai (t.y., tyrimai pagrįsti moksliniais stebėjimais)
diskredituoja centrinę frenologinę nuostatą, kad matuojant kaukolės kontūrą galima
numatyti asmenybės bruožus (Greenblatt, 1955; Young, 1968; Lombroso, 2005)
• Fiziologija vs psichologija/protas (mind) vs smegenys (brain)
• Protas yra tiesiogiai susijęs su mūsų psichologiniais procesais, t.y. mintimis, jausmais ir
sąmone. Protas apima mūsų unikalius, subjektyvius išgyvenimus – savybes, įpročius,
keistenybes kurios padaro mus mumis
• Smegenys yra neuroplastiškas organas, paveikiamas fizinių procesų, pvz.,
neurocheminių, genetinių ir elektromagnetinių pokyčių
Šiuolaikinės asmenybės teorijos:
Šiuolaikinės asmenybės teorijos fokusuojasi į psichologinius procesus (t.y., protą), ne vien
fiziologija (smegenis)
Čia iškilo trys pagrindiniai judėjimai, siekiantys suprasti asmenybę:
1. Kultūra ir asmenybė
2. Psichiatrija ir psichologija
3. Sociologija
Kultūra ir psichologija
• XX-ajame amžiuje ėmė klėstėti industrializacija, urbanizacija, imigracija, didėjo
apsišvietusių žmonių skaičius
• Šie pokyčiai atnešė tiek teigiamų pasikeitimų (unikalumas, autonomija,
nepriklausomybė) mūsų savi-identiteto supratimui, tiek neigiamų
Nuasmeninimas (depersonalization): tai būsena, jausmas ar pojūtis, kai mintys ir veiksmai
tampa svetimais, neįprasta
• Nuasmeninimas labiausiai pasireiškia JAV ir vakarų Europos šalyse - kraštuose, kuriems
būdingas aukštas individualizmo (o ne kolektyviškumo) lygis
• Didelis darbo krūvis, savarankiškas darbo pobūdis ir nuolatos pasikartojantys veiksmai
industrializacijos metu stipriai prisidėjo prie nuasmeninimo atvejų padaugėjimo
(Obschonka et al., 2018)
Nuasmeninimas ir individualumas
Asmenybė reikalauja individualumo (t.y., savasties): supratimo apie savo, kaip individualaus
asmens, poreikius ir tikslus
Nuasmeninimo (asmenybės susvetimėjimo) metu, sutrinka:
 • Kūno jutimas;
• Emocijų valdymas;
• Gyvenimo įvykių vertinimas;
• Laiko suvokimas;
• Įvyksta derealizacija.
Psichologija ir psichiatrija
1920-30 m. amerikiečių mokslinis žurnalas Journal of American Psychology pradėjo publikuoti
atvejo analizes ir subjektyvius aprašymus apie skirtingus asmenybių tipus
Atvejo analizės metodas tapo reikšmingu tiek psichiatrijos, tiek psichoanalizės tyrimams
(Forrester, 1996)
Atvejo analizė (case study) tiria ir aprašo konkretų atvejį, susijusį su žmonių elgesiu ir įvykiais.
Tikslas - užfiksuoti faktinę padėtį: tai, kaip psichikos procesai, veiksmai ar santykiai vyksta
tikrame gyvenime (Midley, 2006)
Z. Froidas – vienas pirmųjų psichologų, taikančių atvejo analizę asmenybės studijose: Dora
(1901/1905), Ratman (1909a), Little Hans (1909b), Schreber (1911) ir Wolfman (1918) atvejai
Psichologinė atvejo analizė
Psichologinei atvejo analizei būdingi:
- Nuodugnus konkretaus reiškinio ar atvejo stebėjimas ir tyrimas realiame pasaulyje
(socialinis, psichologinis, ekonominis, demografinis kontekstas)
- Dažniausiai vieno (kartais kelių) pacientų ir jų simptomų bei psichologinių potyrių
aprašymas
- Kompleksinės situacijos, kuriose yra nemažai duomenų taškų ir kintamųjų (psichoterapeuto ir
paciento santykiai, pacientų požiūriai ir jausmai, informacijos elementai, kuriuos sudėtinga
įprasminti kiekybiniais metodais ir skaičiais)
- Psichoterapeuto pastebėjimai ir naratyvas
- Rezultatai kurie yra sudėtingi ir nevienpusiai (pvz., psichoterapijos rezultatai ar asmenybės
disfunkcijų pastebėjimai gali būti teigiamų ir neigiamų efektų mišinys)
Sociologija
Asmenybė taip pat tapo svarbia sąvoka sociologams, kurie studijuoja socialinio prisitaikymo ir
besiformuojančių socialinių vaidmenų procesus
Bronislavo Malinowskio (1913/2013) antropologinis tyrimas apie Australijos aborigenus:
- Santykiai tarp individo ir visuomenės;
 - Kultūros ryšys su asmenybės ir grupės procesais;
- Santykis su tiriamuoju objektu.

Psichologija siekia suprasti asmenybę kaip organizuotą modelį, kurį sudaro psichologiniai
vienetai: emocijos, išgyvenimai, sentimentai, mintys, jausmai, prieraišumo modeliai
Sociologija žvelgia į asmenybę kaip į sociologinį bendruomenės grupės narį: t.y., koks mūsų
vaidmuo socialinėse grupėse?
Asmenybę formuoja socialiniai santykiai - tai ne tik kūniškas (bodily) ar individualus
konceptas, kadangi mes priklausome nuo grupių, bendruomenių, visuomenių
Bendruomenių dinamikos paveikia mūsų asmenybės raidą: gyvename kare ar taikoje?
Ekonominiame klestėjime ar krizėje? Turime grupes, kurioms priklausome, ar esame vieniši?
Asmenybės socializacija
• Socialinės patirties perėmimas ir aktyvus atgaminimas individo veiklos ir bendravimo
procese
• Individo tapimas visuomeniniu žmogumi, socialine būtybe
• Tačiau taip pat ir stereotipų, šališkumo, nuomonių, vertybių perimimas.
Asmenybės požymiai
 Pastovymas
 Psichologinės/fiziologinės savybės
 Poveikis mūsų elgesiui
 Daugybė išraiškų.

Asmenybės sutrikimų vertinimo iššūkiai

• Diagnozuojat asmenybės sutrikimą, vienas iš pagrindinių reikalavimų yra sutrikusio
elgesio stabilumas
• Asmenybės sutrikimų diagnostikai būdingas aukštas komorbidiškumas su kitais psichikos
sutrikimais: nuotaikos, nerimo, priklausomybėmis
• Daugelis žmonių atitinka daugiau nei vieną asmenybės sutrikimo kategoriją, todėl
neaišku, kiek diagnozės specifiškos
Santrauka: požiūriai į asmenybę
- Psichoanalizė (Z. Froidas, K. G. Jungas): nepriklausomi ir save reguliuojantys
pasąmoniniai procesai sudaro asmenybę. Id, ego ir superego papildo vienas kitą ir
konfliktuoja
 - Humanistinė psichologija (A. Maslow, C. Rogers): Savi-aktualizacija, tolesnis
asmenybės vystymas, ateities kūrimas
- Biheviorizmas (J. Watson, I. Pavlov, B. F. Skinner): Asmenybė – tai bausmių ir
paskatinimų bei refleksų visuma
- Biologinė psichologija (H. Eysenck): Genai, hormonai ir kitos neurocheminės medžiagos
smegenyse reguliuoja asmenybę
- Socialinė-kognityvinė psichologija (A. Bandura): Asmenybė – tai elgesio, mąstymo ir
tarpusavio žmonių sąveikos padarinys

3.Asmenybės struktūra
Asmenybės bruožų teorijos
Žmogaus asmenybės pagrindas – sąlyginai pastovių bruožų (dispozicijų) derinys
• Remiasi empiriniais tyrimais (kiekybiniai ir kokybiniai metodai)
• Siekia atskleisti individualius skirtumus
• Kiekvienas žmogus tam tikromis savybėmis a) panašus į visus kitus, b) panašus į kai
kuriuos kitus, c) skiriasi nuo visų žmonių (Kluckhohn & Murray, 1961)

Psichodinaminės asmenybės teorijos:

• Psichoanalizė (Froidas)
• Individuali psichologija (Adleris)
• Analitinė psichologija (Jungas)
• Objektiniai ryšiai (Klein)
Humanistinės/egzistencinės asmenybės teorijos:
• Holistinė-dinaminė (Maslow)
• Asmeninė teorija (Rogers)
Dispozicinės teorijos
• Bihevioristinė teorija (Skinner)
• Socialinė-kognityvinė teorija (Bandura)
 Psichoanalizė (Froidas)
• Z. Froidas (1856-1939) – austrų kilmės neurologas ir psichoanalitikas
• Psichoanalizė – viena žymiausių ir kontroversiškiausių psichologijos teorijų
• Determinizmas (instinktai – seksualumas ir agresija)
• Nesąmoningi procesai (unconscious)
Id, ego ir superego
Id (tai): asmenybės ir proto dalis, kuri nepripažįsta objektyvios reaybės ir veikia pagal
malonumo principo (pleasure principle) dėsnį. Malonumo siekiama refleksyviniais veiksmais ir
pirminiais procesais (sapnai, fantazija)
Ego (aš): asmenybės sistema, siekianti patenkinti organizmo poreikius per sąveiką su objektyvia
realybe. Ego veikia pagal realybės principą (reality principle), norai įgyvendami antrinių procesų
pagalba (suvokimas, mąstymas)
Superego (aukščiau nei aš): vėliausiai išsivystanti asmenybės sistema - prisiimtos tradicinės
vertybės bei visuomenės idealai. Formuojamas ego-idealas, moraliniai įsitikinimai

Individuali psichologija (Adleris)

Alfredas Adleris (1870-1937) – vokiečių kilmės gydytojas, psichoterapeutas ir psichologas
Froido mokinys, tačiau ilgainiui pradėjo vystyti idėjas, kurios skyrėsi nuo klasikinės
psichoanalizės
Adleris teigė, kad pagrindinė žmogų motyvuojanti vara yra poreikis jaustis reikšmingam
Poreikis priklausyti grupei (bendruomenei)
Kūrybinė jėga - optimistinė teorija, teigianti, jog nuvertinimą patyrusio žmogaus psichikoje
natūraliai kyla kompensuojamasis judesys, ieškantis būdų sugrąžinti savivertę

Analitinė psichologija (Jungas)

Karlas Gustavas Jungas (1875-1961) – šveicarų kilmės psichiatras ir psichoanalitikas, Froido
mokinys
Jungo asmenybės struktūroje yra trys pagrindinės sistemos: ego, individuali pasąmonė ir
kolektyvinė pasąmonė
Ego (aš) - sąmoninga psichikos dalis, atsakinga už suvokimą, mąstymą, jausmus ir atsiminimą
Individuali pasąmonė (personal unconscious) – kaip ir Froido pasąmonė, ji kupina represuotų
išgyvenimų. Jungas taip pat išskyrė kompleksus (emocijų ar prisiminimų grupė, pvz. jėgos
kompleksas)
Kolektyvinė pasąmonė (collective unconscious) – universali, sąlyginai nesikeičianti ir pastoviai
besikartojanti kiekvienoje kartoje patirtis
• Archetipai – predispozicijos, kurios pasireiškia žmogui susidūrus su atitinkama patirtimi
• Persona – vaidmuo, naudojamas siekiant prisitaikyti prie tam tikrų socialinių aplinkybių
• Anima/animus – priešingų lyčių savybių sambūvis
• Šešėlis – archetipas, kurį sudaro ikižmogiška patirtis (gryni instinktai)
• Savastis (aš, self) – archetipas, siekiantis asmenybės visumos, integracijos
Objektiniai ryšiai (Klein)
Melanie Klein (1882 - 1960) – austrų-britų kilmės psichoanalitikė
Interpsichinių (t.y., sąveikoje su kitais objektais) konfliktų svarba
Objekto ieškojimas yra tiek pat motyvacijos faktorius kaip varos keliamos įtampos iškrovimas
Objekto sąvoka neaprašo „tiesiog“ daiktų – susitelkia į žmogiška fizinių ir psichologinių
procesų sąveika

Psichikos prieštaringumo dėsniai:

• Paranoidinė-šizoidinė pozicija: gynybos mechanizmas, skaldantis visus objektus
(žmones) į du polius: gerą ir blogą. Šiai pozicijai būdingas narcisistinis rūpinimasis
savimi
• Depresinė pozicija: kompleksinių objektų suvokimas (t.y., suvokimas, kad vienas ir tas
pats žmogus gali turėti ir gerų ir blogų savybių). Depresinei pozicijai būdingas empatijos
ir kaltės jausmas (rūpinamasi kitais)
Klein žaidimo technika
• Simbolinio žaidimo kūrybinis panaudojimas psichoterapijoje, kurios metu pacientas
nenori ar negali verbaliai komunikuoti savo išgyvenimų
• Žaidimo techniką naudojo ir kiti psichoanalitikai: D. W. Winnicott, A. Freud
• Tačiau Klein žaidimo koncepcija išsiskiria: gryna technika, o ne „smagus“ procesas
• Skausmingų potyrių eksternalizacija/dramatizacija
 • Psichoterapeutas stebi (tačiau nekontroliuoja) vaiko žaidimą ir pradeda vystyti
interpretacijas apie vaiko vidinį (psichologinį) pasaulį bei santykius
Santrauka;
• Visos psichodinaminės teorijos fokusuojasi į subjektyvius, giluminius procesus,
glūdinčius pasąmonėje
• Tačiau kiekviena psichodinaminė teorija akcentuoja vis skirtingą pasąmonės dalį: libido
(Froidas), poreikis jaustis reikšmingam (Adleris), archetipai (Jungas), gynybos
mechanizmai (Klein)
• Psichodinaminės teorijos yra taikomosios: jos dažnai taikomos psichoterapijoje,
filosofijoje, socialiniuose moksluose, politikoje, kultūroje ir žiniasklaidoje
4.Asmenybės struktūra

Psichodinaminės asmenybės teorijos:

• Psichoanalizė (Froidas)
• Individuali psichologija (Adleris)
• Analitinė psichologija (Jungas)
• Objektiniai ryšiai (Klein)
Humanistinės/egzistencinės asmenybės teorijos:
• Holistinė-dinaminė (Maslow)
• Asmeninė teorija (Rogers)
Dispozicinės teorijos
• Bihevioristinė teorija (Skinner)
Socialinė-kognityvinė teorija (Bandura)

Humanistinės/egzistencinės asmenybės teorijos

Abraham Maslow (1928–1970) – amerikiečių kilmės humanistinės psichologijos įkūrėjas
Dirbo su kitu žymiu psichologu, Harry Harlow – eksperimentai su rezus beždžionėmis
(prieraišumas ir tarpusavo santykiai)
Maslow pastebėjo biologinių poreikių prioretizavimą (pvz., troškulys vs alkis, kvėpavimas vs
troškulys ir t.t.)
Maslow ėmėsi poreikių idėjos vystymo psichologijoje: fiziologiniai, saugumo, meilės ir
priklausymo, savigarbos ir saviaktualizacijos poreikiai
Maslow poreikių hierarchija
1. Fiziologiniai poreikiai: fizinis aktyvumas, poilsis, miegas, skausmo išvengimas
2. Saugumo poreikiai: stabilumas, tvarka, struktūra, ribų įvedimas
3. Meilės ir priklausymo poreikiai: kokybiški tarpasmeniniai santykiai (draugystė, meilė,
kolegiškumas)
4. Savigarbos poreikiai: žemesnė (dėmesys, reputacija, pagarba iš kitų) ir aukštesnė
(pagarba sau, nepriklausomybė, laisvė) savigarbos formos
5. Saviaktualizacija: ne deficito, o augimo motyvacija – nuolatinis poreikis tapti geriausia
savo versija
Nepatenkinti poreikiai ir psichopatologija
Siekiant įvertinti žmogaus gyvenimo kokybę, Maslow siūlė klausimą apie žmogaus „ateities
filosofiją“ - koks būtų jo idealus gyvenimas ar pasaulis
Žmonių atsakymai į šį klausimą dažnai pasufleruoja, kokie jų poreikiai yra nepatenkinti
Jei ankstyvojoje raidoje yra didelių problemų, pvz., nepaprasto nesaugumo ar alkio laikotarpis,
šeimos nario netektis, mirtis ar skyrybos - gali įvykti poreikio fiksacija (neurozė)
Asmeninė teorija (Rogers)
Carl R. Rogers (1902-1987) – amerikiečių kilmės psichologas, žinomas dėl savo mokslinių
idėjų humanistinėje ir asmeninėje (person-centered) psichologijoje
• Žmonės nori jausti, patirti gyvenimą ir elgtis taip, kad atitiktų save ir savo norus. Kuo
artimesnis savęs atvaizdas (arba savasties koncepcija) ir idealus savęs vaizdavimas, tuo
nuoseklesni ir labiau suderinti žmonės bei jų savivertė
• Akcentuojamas ne determinizmas (psichoanalizė, biheviorizmas), o žmogaus potencialo
augimas (kartu su Maslow humanistine psichologija)

Pilnai funkcionuojantis asmuo (fully functioning person) (Rogers, 1967)

1. Atvirumas potyriams: priimamos ir teigiamos, ir neigiamos emocijos. Neigiami jausmai nėra
išsyk paneigiami (t.y., nepuolama naudotis gynybos mechanizmais)
2. Egzistencinis gyvenimas: išgyvenus įvairių gyveniminių situacijų, žmogus vengia išankstinių
nustatymų apie save ir kitus. Gebėjimas gyventi visapusiškai ir įvertinti dabartį, o ne visada
gręžtis į praetį (t.y., gyvenimas šia akimirka)
3. Pasitikėjimas jausmais: jausmų ir instinktų naudojimas, pagarba sau ir kitų sprendimams
4. Kūrybingumas: rizika ir kūrybiškas mąstymas - galvojimas nesaugiai, gebėjimas prisitaikyti,
keistis, ieškoti naujos patirties
5. Savirealizacija: net ir patenkintus visus asmenybės poreikius, žmogus ieško naujų iššūkių bei
patirties
Kongruencija/inkongruencija
Inkongruencija (nesuderinamumas) - neatitikimas arba atrotrūkis tarp žmogaus idealaus aš
įvaizdžio ir tikrų gyvenimo potyrių
Kongruencija (suderinamumas) - idealaus aš ir tikrų gyvenimo potyrių panašumas (t.y.,
saviaktualizacijos pasiekimas)
Inkongruencija tipiškai byloja žemą savivertę, sutrikusį savęs suvokimą ir ego funkciją (Rogers,
1951)
Humanistinių teorijų pritaikymas: psichoterapija
Kaip ir psichodinaminės teorijos, humanistinės teorijos yra dažnai taikomos psichoterapijoje
Kongruencija: siekis vystyti kongruenciją ne tik tarp paciento idealaus ir tikrojo aš, bet ir tarp
psichoterapeuto bei paciento santykių suderinamumo
Empatiškas supratimas: psichoterapeuto susitelkimas ne tik ties paciento verbalinėmis
žinutėmis, bet ir emocijomis - gebėjimas jas išgirsti, pamatyti, suprasti
Refleksyvus klausimas: aktyvus paciento klausymasis ir tik tada apibendrinimas (reikšmingas
skirtumas nuo interpretacinės technikos psichodinaminėse teorijose)
Besąlygiškas paciento priėmimas (unconditional positive regard): gebėjimas nuoširdžiai priimti
paciento išgyvenimus, neskubėti jų interpretuoti, suteikti teigiamas psichoterapines sąlygas

Dispozicinės asmenybės teorijos

Bihevioristinė teorija (Skinner)
• B. F. Skinner (1904-1990) – amerikiečių kilmės psichologas, „radikalus“ bihevioristas
• B. F. Skinner visiškai paneigė laisvo pasirinkimo (free will) idėją ir teigė, kad tai - viso
labo iliuzija
• Operantinis sąlygojimas - būtybė veikia aplinką ir susiduria su savo veiksmo
pasekmėmis (atlygis arba bausmė)
Sąlygojimas ir asmenybė
Operantinis sąlygojimas nėra tik tai, kas vyksta eksperimentinėje aplinkoje, mokant laboratorijos
gyvūnus
Šis procesas taip pat reikšmingas besimokant iš kasdienių socialinių procesų
Mūsų veiksmų apdovanojimai ir bausmės vyksta natūralioje aplinkoje, taip pat labiau
struktūrizuotoje aplinkoje, pavyzdžiui, klasėje, terapijos užsiėmimuose, šeimoje
Skinner: žmogaus elgesį nuolatos formuoja operantinis sąlygojimas
Elgesio pasėkmes (t.y., apdovanojimą arba bausmę) dažnai sąlygoja kiti asmenys (tėvai,
mokytojai, sutuoktiniai, viršininkai)

Socialinė-kognityvinė teorija (Bandura)

• Albert Bandura (1925-2021) - kanadiečių-amerikiečių kilmės psichologas
• Socialinio mokymosi teorija: mūsų asmenybė formuojasi tuomet, kai stebime,
mėgdžiojame ir modeliuojame kitų asmenų nuostatas, elgesį ir emocines reakcijas
• Aplinkos (t.y., socialiniai) ir pažinimo (t.y., kognityviniai) veiksniai sąveikauja ir daro
įtaką žmogaus raidai ir elgesiui
Mokymasis stebėjimo metu (observational learning)
Bandura (1977) sutinka su kai kuriomis esminėmis bihevioristinėmis sąvokomis (pvz.,
operantinis sąlygojimas). Tačiau jis taip pat prideda dvi svarbias idėjas:
• Tarp išorinio dirgiklio ir atsako (elgesio) vyksta tarpiniai procesai
• Elgesio mokomasi iš aplinkos (mokymasis per stebėjimą)
Stebėjimas (observational learning): aplink esantys žmonės (modeliai) pateikia elgesio, kurį
reikia stebėti ir mėgdžioti, pavyzdžius
• Su lytimi susijusęs elgesys arba psichosocialiniai elgesio niuansai (prosocialus ir
asocialus elgesys)
Vaikai atkreipia dėmesį į kai kuriuos iš šių žmonių (modelių) ir koduoja jų elgesį
Identifikacija vyksta su kitu asmeniu (modeliu). Jos metu vakas apima prisiimamą (arba
perimamą) asmens, su kuriuo sąveikaujama, elgesį, vertybes, įsitikinimus ir nuostatas

Sėkmingo mokymosi elementai (Bandura, 1977)

Dėmesys: siekiant įsisavinti informaciją, elgesį ar veiksmą, turime būti dėmesingi. Jei modelis
yra įdomus ar naujas, didesnė tikimybė, kad jį lengviau įsisavinsime
Išlaikymas: gebėjimas išsaugoti informaciją. Išlaikymą paveikia daugelis faktorių, tačiau
gebėjimas pritaikyti neseniai įgytą informaciją - vienas svarbiausių
Imitacija/atgaminimas: įsisavinus tam tikrą modelį ar veiksmą, svarbu jį panaudoti praktiškai -
tai pagerina mūsų įgūdžius
Motyvacija: kuo labiau esame motyvuoti, tuo sėkmingiau mokomės. Bausmės ir paskatinimai
atlieka svarbų vaidmenį motyvacijos ugdymui

KLAUSIMAI:
1. Kas yra asmenybė? Koks yra asmenybės psichologijos tikslas (-ai)?
2. Kodėl nėra bendros asmenybės sąvokos, o psichologai vis dar ginčijasi apie asmenybės
koncepciją?
3. Ką vadiname asmenybės-situacijos problema?
4. Kokios psichologijos šakos studijuoja asmenybę?
5. Kas yra frenologija?
6. Kuo skiriasi protas ir smegenys (mind-brain problema)?
7. Kuo kultūra reikšminga asmenybei?
8. Kuo pasireiškia nuasmeninimas?
9. Kokie yra asmenybės socializacijos šaltiniai?
10. Kas būdinga visoms asmenybės bruožų teorijoms?
11. Apibūdinkite Froido topografinį asmenybės modelį.
12. Kokia yra pagrindinė žmogų motyvuojanti vara Adlerio individualios asmenybės
teorijoje?
13. Kas yra kolektyvinė pasąmonė?
14. Kas būdinga Klein paranoidinei-šizoidinei pozicijai?