,,Visuomenė baus ir smerks kiekvieną, kas bandys esamą tvarką ir papročius paneigti“, - rašoma V.

Mykolaičio – Putino romane ,,Altorių šešėly“.

Kodėl individas konfliktuoja su visuomene?
Parašykite autorių, kūrinio žanrą, pobūdį, pavadinimą, epochą (laikotarpį, lit. srovę), kokia išvada
peršasi apie žmogų ir visuomenę, perskaičius kūrinį.

Visuomenės nuostatos trukdo

skleistis žmogaus
individualybei, įgyvendinti
jam savo siekius, svajones.

Asmens ir visuomenės
konfliktas kyla dėl individo
priešinimosi svetimai
vartotojiškai kultūrai, prie
kurios jam sunku prisitaikyti.

Individas, priverstas
aplinkybių gyventi brutalioje
aplinkoje, neišsižada
humanistinių vertybių ir
priešinasi nužmoginančiai
sistemai.

Visuomenės ir individo
konfliktą lemia individo
apsisprendimas kovoti prieš
išsikerojusias negeroves.
Visuomenės ir individo
konfliktą lemia žmogaus
atsisakymas žaisti pagal
visuomenės taisykles,
pataikauti jai.
Individas, paniekinęs svarbius
tautai vertybes, išdavęs tautą,
atstumiamas visuomenės, o
pats jaučia kaltę, atgailauja.

Jau nuo seniausių laikų susiklosčiusi samprata, kad žmogus turi gyventi pagal
visuomenės diktuojamas taisykles.(pradžioje galima aptarti už- prieš) Tie, kurie jų nesilaiko,
anksčiau ar vėliau atstumiaimi, pasmerkiami. Konfliktuoti su visuomene sunku, o kartais net
pražūtinga, todėl dažniausiai paklūstama taisyklėms. XX amžiaus viduryje, kai vienur įsiviešpatauja
totalitarizmo jėgos, o kitur - vartotojiška kultūra, paverčianti žmogų masės vienetu, menininkai vis
dažniau prabyla apie individo ir visuomenės konfliktą. XX amžiaus katastrofų literatūros atstovai B.
Sruoga ir A. Škėma taip pat vaizduoja konfliktiškus individo ir visuomenės santykius ir atskleidžia
individų pastangas priešintis nuasmeninimui, nužmoginimui, prievartai.
 1. XX a. rašytojas Balys Sruoga, perėjęs nacistinio lagerio pragarą, atsiminimų
knygoje ,,Dievų miškas“ vaizduoja žmogų, kuris yra priverstas gyventi brutalioje
aplinkoje, tačiau neišsižada humanistinių principų ir priešinasi nužmoginimo
sistemai.
2. XX amžiaus vidurio egzistencialistas, egzodo rašytojas A. Škėma romane ,,Balta
drobulė“ vaizduoja laisvoje visuomenėje gyvenantį žmogų, tačiau jis taip pat
konfliktuoja su visuomene, nes ji varžo jo individualybę, nuasmenina.
Įvertinkite pabaigą.
Taigi tiek A. Škėmos, tiek B. Sruogos kūriniuose parodoma, kad konfliktas su
aplinka, kai žmogus verčiamas gyventi jam svetimų vertybių pasaulyje, pasmerkia jį kančiai. Tik B.
Sruogos individas kenčia prievartaujamas nacistinio lagerio, kuriame paminamas žmoniškumas,
ideologijos, o Škėmos - traiškomas vartotojiškos JAV kultūros. Paradoksalu, tačiau šis konfliktas
baigiasi tragiškai, ir tai rodo, kokia negailestinga ir žiauri gali būti susvetimėjusi technologinė
visuomenė jautriam, kūrybiškam žmogui. Nors šiuose kūriniuose keliamos panašios problemos, jų
stilistika, nulemta skirtingų autorių charakterių, taip pat yra visiškai skirtinga.