Elena Urbonavičiūtė 1a Referatas

GABRIELĖ PETKEVIČAITĖ – BITĖ

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė gimė 1861 m. kovo 18 d. Puziniškio dvare (Panevėžio raj.).

Buvo vyriausia iš šešių bajoro gydytojo Jono Leono Petkevičiaus ir Malvinos Onos
Chodakauskaitės vaikų, tačiau Gabrielė anksti neteko mamos – užsikrėtusi šiltine
nuo ligonių, kuriuos padėjo gydyti vyrui, ji mirė, kai mergaitei buvo 9-eri. Vyresnėlei
teko rūpintis seserimi Judita ir keturiais mažesniais broliais.

1889 m. Jurgis Bielinis jai pradėjo pristatinėti draudžiamą spaudą lietuvių kalba, taip
pat bendradarbiavo laikraštyje „Varpas“. Rašydama į „Ūkininką“ pradėjo pasirašinėti
Bitės slapyvardžiu. Ilgainiui Bitė tapo jos pavardės dalimi. Ėmėsi daraktorės darbo –
slaptai mokė vaikus ir suaugusius.

Ši moteris buvo, Lietuvos rašytoja, pedagogė, publicistė, visuomenės bei politinė

veikėja, kovotoja už moterų teises, kandidatė į Lietuvos Respublikos prezidentus.
Priklausė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai, Steigiamojo Seimo atstovė, išrinkta
V (Panevėžio) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų
demokratų partijos frakcijai. G. Petkevičaitė – Bitė buvo aktyvi judėjimo už lygias
lyčių teises Lietuvoje dalyvė, moterų judėjimo pradininkė. Ji stengėsi iškovoti
balsavimo teises moterims, buvo svarbi liberaliosios moterų judėjimo srovės lyderė.

1919 m. direktoriaus Juozo Balčikonio pakviesta, pradėjo mokytojauti Panevėžio

gimnazijoje. Dėstė lietuvių kalbą, pasaulinės literatūros istoriją, senovės istoriją,
vokiečių ir lenkų kalbas. Nuo 1920 m. buvo renkama direktoriaus pavaduotoja
mergaičių klasėms. 1919 m. gimnazijoje įkūrė „Žiburėlio“ draugijos skyrių. Į šią veiklą
įtraukė mokytojus, miesto visuomenę.

Gabrielė mirė 1943 m., balandžio 14 d. Panevėžyje. Jai buvo 82 metai.