Plotmės, Dėstymas.

“Baltaragio malūne“ susipina realistinis pasakojimas ir fantastika. Kūrinyje

vaizduojamos dvi plotmės. Viena iš jų yra realistiškas pasakojimas, o kita mistiška
ir burtų pilna. Šitos dvi siužetinės linijos yra vystomi viso kūrinio metu. K. Borutos
kurinyje yra daug mitų bei tautosakos elemetų. Tikrovėje nelabai būtų galima
įsivaizduoti ant aukšto kalno stovintį malūną, jo šeimininką Baltaragį, dukrą
gražuolę Jurgą.

Velnias Pinčiukas
Kūrinyje yra mitologinių butybių. Viena iš jų yra velnias Pinčiukas. Pinčiukas
gyvena klampioje pelkėje. Pinčiukas galėjo keisti išvaizdą, pasiversti kuom nori.
Pinčiukas taip pat gali sukti malūno sparnus, priversti žmogų pamilti. Pinčiuko
santykiai su žmonėmis nebuvo blogi, be priežasties blogo nedarydavo. Pinčiuką
apgavus pinčiukas tapdavo labai negailestingu.

Santykiai
Jurga- Girdvainio akimis graži, linksma ir drąsi, būtent tokia kokios Girdvainis
merginos norėjo.
Jurgai gyvenimas atrodė linksmas ir nerūpestingas.
Girdvainis- kūrinyje yra vaizduojamas kaip išdidus, nerūpestingas, stiprus, sau
tinkančios merginos susirasti negalintis jaunuolis. Labiausiai Girdvainis didžiavosi
savo obuolmušiais žirgais.
Jurgos ir Girdvainio santykiai romane romantiški, drovūs. Jų meilė žuvo nes
Baltaragis buvo prižadėjas Jurgą atiduoti velniui Pinčiukui.
Jurgos ir Baltaragio santykiai buvo šilti, švelnūs. Manau dėl to nes Baltaragis
labiausiai brangino savo dukterį Jurgą. Jurga taip pat mylėjo tėvą, nes mama
žuvo gimdydama. Santykiuose jaučiasi rūpinimasis vienas kitu. Tai yra tikra,
nuoširdi meilė.

Pabaiga
Manau tikri santykiai tarp romano veikėjų, padaro romaną tikroviškesnį. Romanas
labai išgražėja del netikėtų siužeto posukių, tikrų jausmų. Del šios priežasties
romane netikroviški dalykai tampa tikroviškais.