Aš pristatysiu Don Kichoto ir Sančo Pansos paveikslą M. De Servanteso romane “Don Kichotas. M.

De Servantesas romaną “Don Kichotas” parašo kaip bet kurį kitą riterių romaną su tikslu pasišaipyti iš
jų. Jame yra visi būdingi dalykai riterių romanuose: riterio ir žirgo aprašymas, riterio “širdies dama”,
ginklanešys, įšventinimo į riterius apeigos, riterio nuotykiai. Romane yra du pagrindiniai veikėjai: Don
Kichotas ir Sančas Pansa apie kurių paveikslą ir šnekėsiu.

Don Kichotas yra bajoras. Jis tvirtai suręstas, prakaulus, lieso veido, mėgo anksti keltis ir eiti į
medžioklę. Jo didžiausias pomėgis buvo skaityti riterių romanus ir prisiskaitęs krūvą tų romanų jis
panora tapti klajojančiu riteriu ir kovoti prieš bet kokią neteisybę, grumtis su negandais ir pavojais,
taip pelnydamas sau nevystančia šlovę taip pat įamžindamas savo vardą. Norėdamas skambėti
iškilniai susigalvoja sau pravardę: Don Kichotas ir pavadino savo žirgą Rosinantu. Romane gana aiškiai
yra pasakoma, kad Don Kichotas yra beprotis ir pamišęs. Jis mano, jog gali tapti klajojantis riteris ir
viskas vyks taip kaip vyksta jo skaitytuose romanuose, įsivaizduoja save kaip knygos veikėją. Kadangi
Don Kichotas nėra protingas jis dar ir egoistas, galvoja, kad apie jį dėstys mokyklose ir šlovins. Jis turi
silpną temperamentą, geba greitai supyki ir nedelsi smurtauti. Tvirtai tikėdamas riterių romanais ir jų
žygiais perdeda savo galimybes. Galvoja, kad per savaitę užkariaus karalystę ir pažada padovanoti
salą ar grafystę savo ginklanešiui Sančui Pansai. Don Kichoto tikėjimą ir užsispyrimą galima vadinti jo
“super galia”, nes dėl užsispyrimo jis gali išgyventi bet kokius sunkumus ir išbandymus, o per jo
tikėjimą jis gali pagyti išgėręs net neveiksmingą balzamą. Bajoras yra drąsus, jis priima kiekviena
proga turėti iššūkį. Don Kichotas yra savanaudiškas nes kai jo ginklanešys jautėsi prastai vis tiek
privertė Sančą keliauti ieškoti nuotykių. Nepaisant visko Don Kichotas nėra korumpuotas, nes kai
rado pinigų sumą jis nusprendžia jas gražinti sąvininkui, o ne pasilikti sau. Per savo nuotykius
bandydamas padėti kitiems dažnai padaro daugiau blogio nei gėrio.

Sančas Pansa yra paprastas valstietis, Don Kichoto ginklanešys. Keliauja su klajojančiu riteriu tik todėl
nes jam pasiūlė salą. Sančas Pansa mato pasaulį tokį koks jis yra, dažnai įrodinėja savo šeimininkui,
kad yra kitaip nei šis mano. Iš prigimties romus, nesikiša į kivirčus ar muštynes, nuolankus,
emocingas, tylus, bailus ir sugeba nukęsti bet kokią skriaudą. Nebūdamas kvailas visada randa kaip
patarti Don Kichotui. Atvirkščiai savo bajoro, kai jie rado pinigus Sančas Pansa norėjo pasilikti sau,
gobšus. Ilgą laiką ginklanešys tikėjo Don Kichoto prasimanymais ir pažadais, bet kai jam trūko
kantrybe jis pareiškė šitaip: “Visos tos šnekos apie riterių žygius, apie karalysčių ir imperijų
nukariavimą, malones ir gerybes, kuriomis mane apipilsit, kaip klajojančių riterių kad įprasta. Tušti
paistalai ir prasimanymai, stačiai apudras, nežinau kaip jūs ten sakot. O jei kas nors išgirstų, kad jūsų
malonybė barzdaskučio dubenį vadinat Mambrino šalmu ir jau kelintą dieną giedat tą pačią giesmę,
ką gi galėtu apie jus pagalvoti.”. Net po tokio kivirčo Sančas norėjo tęsti žygi ir sužinoti kuo baigsis
Don Kichoto žygis, nes nėra įsitikinęs ar tikrai nepadovanos jam salos ar grafystės, tai parodo jo
gobšumą.

Don Kichotas ir Sančas Pansa yra priešingybės, jie kartu suteikia balanso ir parodo dvi monetos
puses. Don Kichotas simbolizuoja idealizmą ir romantišką riteriškumą. Jo paveikslas puikiai atspindi
viduramžių riterio viziją, kuris siekia teisingumo ir garbės. Priešingai, Sančas atstovauja pragmatizmui
ir žemiškumui. Jo realistiškas požiūris matomas per nuoseklų požiūrį į gyvenimo iššūkius. Don
Kichotas, susidurdamas su iššūkiais, nesąžiningumu ir tikrove, išlaiko savo idealus, nors tai kartais
atrodo absurdiška ar nerealu. Sančas Pansa atstovauja protui ir praktiškumui, reaguojant į aplinkos
realius iššūkius.

Apibendrinus, Don Kichotas ir Sančas Pansa yra visiškai skirtingi veikėjai. Parodantys M. De
Servanteso pagrindinę mintį: idealizmo santykis su realizmu. Abu yra dinamiški ir pamokantys,
simbolizuoja visišką priešingybę dirbančia dėl vieno tikslo.