Professional Documents
Culture Documents
Teksto Funkcinis Stilius - Pratybos
Teksto Funkcinis Stilius - Pratybos
Teksto Funkcinis Stilius - Pratybos
1. Švelnus garsų intonavimas, glostantis žodžių judesys, dainuojanti ritmika – Aisčio eilėraščio kodas,
jo ,,vidinė forma“, iš kurio jis negali išsimušti. Poetas prabilo jau gęstant simbolizmui, ir jo kalbos būdo
nepalietė abstrakčių sąvokų patetika ir dualistinė vaizdų grumtis. Vienas kitas simbolistinės lyrikos
įvaizdis (bedugnė, masių giluma, tolis, naktis), užklydęs į jo eilėraštį, likdavo be metafizinės paslapties.
Lyrikos vertę, jo supratimu, sudaro ne simboliai, o ekspresijos galia. Lyrika, kaip ir muzika, skverbiasi į
pasąmonės sferą, todėl ji negali būti filosofinė. (V. Kubilius)
2. Talentingas amerikiečių rašytojas Džonas Steinbekas 1959 metais viename laiške rašė: ,,Jeigu man
ateitų į galvą pražudyti tautą, aš jai duočiau visko su kaupu, ir ji netrukus pradės šliaužoti ant kelių –
pasigailėjimo verta, godi ir psichiškai nepilnavertė…“
Vieniems, regis, pavojus negresia… jie išliks ir, tikėtina, Lietuvos vardo tūkstantmetį švęs ant kokio
nors Stalo kalno. Kitiems ateitis miglotesnė…
Visus metus žmogus apie atostogas svajojo, sustiprėti sanatorijoje norėjo, jau lagaminą susikrovęs
buvo ir staiga sužinojo – Sveikatos apsaugos ministerijai pageidaujant kelialapis pabrango beveik
dvigubai. Smūgis per tuštoką kišenę? Ne tik, gerbiamieji, ne tik… Poelgis, sakau, gal daugiau sielą
žeidžiantis negu dantis: burbuliukas esi ant valstybės kūno, kas užsimano, tas bet kuria kryptimi ir
nupučia. (V. Kiaušas)
3. 1 straipsnis. Šis įstatymas nurodo valstybės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės
kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus.
Įstatymas nereglamentuoja Lietuvos gyventojų neoficialaus bendravimo ir religinių bendruomenių bei
asmenų, priklausančių tautinėms bendrijoms, renginių kalbos.
Asmenų, priklausančių tautinėms bendrijoms, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius garantuoja
kiti Lietuvos Respublikos įstatytmai ir Lietuvos Respublikos Seimo priimti teisės aktai.
5. O aplink tokia ramybė, rasa jau beveik išdžiūvo, ir žiogai, nespėję nutrinti savo smuikelių, spragsi iš
po kojų, kažkaip skersai pasigręždami į žmogų, kuris juos pabaidė. Nuo malūno svirno kunkuliuodamas ir
kibirkščiuodamas saulėje bėga vanduo, suklusę pakrančių ajerai – visa pranašauja nepaprastai karštą ir
alsią dieną. Subruzdę visi kiemai, kad spėtų prieš karščius užbaigti darbus: iš saulėto kiemo aidi plakamo
dalgio garsai, pievoje, apsuptoje miško, kurio sienos šešėlis dar tebesaugo rasą, šienauja Rašimas. (B.
Radzevičius)
1 - ____________________
2 - ____________________
3 - ____________________
4 - ____________________
5 - ____________________