VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

ŠVIETIMO AKADEMIJA
MODERNIŲJŲ DIDAKTIKŲ KATEDRA

Ingrida Matačiūnienė

ISPANŲ KALBOS ŽODYNO PLĖTIMAS, NAUDOJANT „ESPAÑOL-

TERAPIA” METODĄ, PENKTOS KLASĖS PAMOKOSE
EXPANDING SPANISH VOCABULARY USING THE „ESPAÑOL-
TERAPIA” METHOD IN A 5TH GRADE CLASSROOM

Pedagoginių studijų baigiamasis darbas

Studijų programa Pedagogika, valstybinis kodas: 631X10007

Pedagogikos studijų kryptis

Kaunas, 2024
 TURINYS

SANTRAUKA ...................................................................................................................... 3

SUMMARY .......................................................................................................................... 4

ĮVADAS ................................................................................................................................ 5

1. ISPANŲ KALBOS ŽODYNO PLĖTROS GALIMYBĖS ....................................... 7

1.1. Kompiuterinių technologijų nauda užsienio kalbos pamokose ....................... 7

1.2. Išgyvenamos asmeninės prasmės ir emocinio krūvio reikšmė mokantis

užsienio kalbos ............................................................................................................................... 8

1.3. Daugialypio intelekto teorijos reikšmė mokantis užsienio kalbos ................. 10

2. “ESPAÑOL-TERAPIA” METODO POVEIKIO ISPANŲ KALBOS ŽODYNO

PLĖTRAI TYRIMO METODIKA ................................................................................................ 12

3. “ESPAÑOL-TERAPIA” METODO POVEIKIO ISPANŲ KALBOS ŽODYNO

PLĖTRAI VEIKSMINGUMO ANALIZĖ .................................................................................... 18

3.1. “Español-Terapia” metodo poveikis emocinio krūvio ir asmeninės prasmės

pasireiškimui ................................................................................................................................ 18

3.2. “Español-Terapia” metodo poveikis ispanų kalbos žodžių išmokimui ............. 21

IŠVADOS ........................................................................................................................... 23

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................. 25

PRIEDAI ............................................................................................................................ 27

2
 SANTRAUKA

Ispanų kalbos mokymas(is) žengia pirmuosius žingsnius Lietuvoje, todėl šios antrosios
užsienio kalbos specialistai susiduria su įvairiais kalbos mokymo iššūkiais. Skirtingai nuo anglų
kalbos, ispanų kalba mokiniams yra nauja, anksčiau negirdėta, todėl atrodo sunkiau įveikiama, todėl
mažina jų motyvaciją mokytis. Susidūrę su tokia situacija, mokytojai siekia atrasti metodus, kurie
mokymosi procesą padarytų lengvesnį. Norint pradėti kalbėti užsienio kalba, yra svarbu mokytis jos
žodžius. Pedagogai ieško įvairių būdų, kaip šį žodžių įsiminimo procesą padaryti įdomesnį bei
efektyvesnį. Įvairūs autoriai pabrėžia kompiuterinių ir informacinių technologijų svarbą, kurios ypač
sudomina ir įtraukia šiuolaikinį mokinį. Kiti autoriai kalba apie tai, kad žodžiams įsiminti yra svarbūs
tokie psichologiniai veiksniai kaip emocinis krūvis bei asmeninės prasmės suteikimas. Dar kiti
autoriai pabrėžia, kad reikia įvertinti daugialypio intelekto svarbą mokymosi procese. Šiame darbe
yra pristatomas kokybinis veiklos tyrimas, kuriuo buvo siekiama nustatyti, ar “Español-Terapia“
metodas yra efektyvus plečiant ispanų kalbos žodyną penktos klasės ispanų kalbos pamokose. Darbe
išskirti sekantys parametrai. Tyrimo problema - menkas ispanų kalbos žodynas penktoje klasėje.
Tyrimo objektas – ispanų kalbos žodynas. Tyrimo tikslas - plėsti ispanų kalbos žodyną, naudojant
„Español-Terapia“ metodu paremtą užduotį „Mi calendario especial“, penktos klasės pamokose.
“Español-Terapia“ yra toks ispanų kalbos mokymo metodas, kur integruojama ispanų kalba,
psichologija, fizinis lavinimas ir socialinių įgūdžių stiprinimas. Taikant šį metodą išpildomi tokie
efektyvaus mokymo reikalavimai: emocinio krūvio sukūrimas, asmeninės prasmės suteikimas,
kompiuterinių technologijų naudojimas. Kokybiniam tyrimui atlikti buvo naudojami trys duomenų
rinkimo metodai: stebėjimas, mokinių darbų turinio analizė ir refleksija. Tyrimo instrumentų analizė
parodė, jog buvo pasiekti tikslai suteikti pozityvų emocinį krūvį mokymosi procese ir suteikti
asmeninę prasmę žodžiams, kurių yra mokomasi. Tačiau tikslas išmokti mažiausiai 31 veiksmažodį
per 31 dieną, buvo pasiektas dalinai – duomenų analizė rodo, jog mokiniai įsiminė ir gebėjo atgaminti
iki 10 žodžių. Tyrimas parodė, kad užduotis „Mi calendario especial“ paremta “Español-Terapia”
metodu naudinga plečiant ispanų kalbos žodyną, tačiau reikalaujanti patobulinimų.

Reikšminiai žodžiai: antra užsienio kalba, ispanų kalba, metodologija, atmintis, emocijos,
asmeninė prasmė.

3
 SUMMARY

As Spanish language teaching takes its first steps in Lithuania, specialists in this second
foreign language are faced with a variety of language teaching challenges. Unlike English, Spanish
is a new language for students, unheard of before, and therefore more difficult to master, which
reduces their motivation to learn. Faced with this situation, teachers strive to find methods to make
the learning process as easy as possible. Learning the words of a foreign language is important if you
want to start speaking it. Teachers are looking for different ways to make the process of learning
words more interesting and effective. Various authors have stressed the importance of computer and
information technologies, which are particularly interesting and engaging for the modern learner.
Other authors refer to the importance of psychological factors such as emotional load and personal
meaning in memorising words. Still other authors emphasise that the human intellect is made up of
many parts and that, in order to achieve lasting and easy learning, it is necessary to stimulate all the
parts of the intellect in the learning process. This paper presents a qualitative action research study
that aimed to determine whether the “Español-Terapia“ method is effective in expanding vocabulary
in fifth grade Spanish classrooms. The following operating parameters have been identified. The
problem of the study is the poor vocabulary of Spanish in the fifth grade. The object of the study is
Spanish vocabulary. The aim of the study is to expand Spanish vocabulary in the fifth grade using the
„Mi calendario especial“ activity based on the “Español-Terapia“ method. "Español-Terapia“ is a
method of teaching Spanish that integrates Spanish language, psychology, physical education, and
social skill building. The method fulfils the following requirements for effective teaching: creating
an emotional charge, giving personal meaning and using computer technology. Three methods of data
collection were used for the qualitative study: observation, content analysis and reflection. The
analysis of the research instruments showed that the objectives of providing a positive emotional
charge in the learning process and giving personal meaning to the words that are learned were
achieved. However, the objective of learning at least 31 verbs in 31 days was partially achieved, as
the data analysis shows that the pupils memorised and were able to reproduce up to 10 words. The
study showed that the task "Mi calendario especial", based on the "Español-Terapia" method, is useful
in expanding Spanish vocabulary, but needs improvement.

Key words: second language, Spanish, methodology, memory, emotions, personal meaning.

4
 ĮVADAS

Šiandieninė Lietuvos mokykla, suprasdama įsibėgėjusį globalizacijos procesą bei užsienio

kalbų reikšmę žmogaus vidiniam augimui, didina užsienio kalbų pasiūlą ir kviečia mokinius kaip
antrąją užsienio kalbą rinktis prancūzų, italų ar ispanų kalbas. Kaip teigia Mazolovskienė ir
Montvilaitė (2007) „geras kalbos mokėjimas yra svarbus kiekvienam žmogui, nes padeda realizuoti
žmogiškosios būties egzistencinius pamatus – sąveiką su kitais žmonėmis“. Tačiau kalbų mokymasis
gali kelti nemažai iššūkių. Mokytojams neretai tampa sudėtinga pasiekti užsibrėžtus antrosios
užsienio kalbos mokymo metinius tikslus. Kaip viena iš galimų priežasčių yra ta, kad mokiniams,
išmokus pirmąją užsienio kalbą (pavyzdžiui, anglų) ir ją sėkmingai vartojant, pritrūksta motyvacijos
ir jėgų imtis mokytis dar vienos kalbos. Kita galima priežastis – prancūzų, italų ir ispanų kalbos yra
mažai pažįstamos, kasdieniniame gyvenime retai sutinkamos, todėl mokiniams susidariusi nuostata,
kad mokytis šias kalbas yra sunku ir todėl jų motyvacija mokytis yra žema. Dar viena galima
priežastis – trūksta inovatyvių ir efektyvių mokymo(si) metodų. Nežiūrint į sunkumus, pastaraisiais
metais stebimas ypatingas ispanų kalbos populiarumas tarp besimokančiųjų užsienio kalbas – būtent
šią kalbą mokiniai dažniausiai renkasi kaip antrąją užsienio kalbą. Taigi pedagogams tenka įveikti
iššūkius ir atrasti tinkamus metodus efektyviam ispanų kalbos mokymui(si).

Kauno X mokykloje ispanų kalbos kaip antros užsienio kalbos yra mokoma nuo antros
klasės. Pradinėje mokykloje mokiniai turi dvi savaitines, o pagrindinėje keturias savaitines pamokas.
Taigi penktos klasės mokiniams tai yra jau treti kalbos mokymosi metai. Tačiau, pradėjusi praktiką
klasėje, šio darbo autorė pastebėjo, jog mokinių žinių lygis yra žemas – mokiniai negeba ispanų kalba
formuoti nesudėtingų (trijų ar keturių žodžių) sakinių, žino tik pavienius atskirus žodžius. Tokiu būdu
išryškėjo probleminė ispanų kalbos mokymosi sritis – siauras žodynas. Žodyno plėtimas yra vienas
iš svarbiausių veiksnių, siekiant išmokti kalbą. Mokytojai išbando įvairias priemones, nuo žodžių
kartojimo iki įvairių skaitmeninių programėlių. Šių penktokų mokymosi procesas du metus buvo
grįstas žaidimu bei skaitmeninių programėlių ar tokių platformų kaip „Quizlet“ naudojimu, tačiau
rezultatai rodo, kad minėti metodai šiems mokiniams buvo neefektyvūs.

Suprasdama, jog šiai penktokų klasei reikia ieškoti naujų, efektyvesnių būdų žodyno plėtrai,
šio darbo autorė ėmėsi taikyti inovaciją „Mi calendario especial“ (lietuv. „Mano ypatingas
kalendorius“) paremtą „Español-Terapia“ (lietuv. „Ispanų kalba-Terapija“) metodo principais.
„Español-Terapia“ metodą sudaro įvairios užduotys, kurios yra ispanų kalbos mokymo ir mokinio
gerovės stiprinimo mišinys (Castellani, 2023). Šiose pamokose stiprinimas lingvistinis, tarpasmeninis
ir emocinis intelektas. Pasak Gardner (1993) (cituoja Carillo García & López López, 2014) kiekvienas

5
žmogus yra apdovanotas intelektu, kurį savo ruožtu formuoja daugybės intelektų derinys (lingvistinis,
loginis-matematinis, kūno-kineziterapinis, muzikinis, erdvinis, gamtamokslinis, tarpasmeninis ir
intrapersonalinis), kurio laipsnis ir gylis kiekviename asmenyje skiriasi ir kurį galima padidinti
praktikuojant bei mokantis. Siekiant efektyvaus išmokimo, mokymosi procese būtina apjungti visus
intelektus. „Español-Terapia“ – kalbos mokymosi metodas, kur integruojama ispanų kalba,
psichologija, fizinis lavinimas ir socialiniai įgūdžių stiprinimas. Svarbus metodo akcentas yra tai, jog
mokinys mokosi ispanų kalbą plėtodamas jam asmeniškai aktualias temas. Pedagoginei praktikai
visuomet yra naudinga apjungti mokymosi procesą su mokinio tikrove (Arnold & Douglas Brown,
2000). Tokį požiūrį palaiko ir kiti autoriai teigdami, jog ugdymas turi būti organizuojamas,
pasitelkiant multisensorinę veiklą ir naudojant "autentišką" medžiagą, t. y. medžiagą iš realaus
pasaulio (Carillo García & López López, 2014). Šio darbo autorė, atsižvelgdama į klasės kontekstą
bei mokslinę literatūrą ir siekdama gerinti ugdymo procesą, suformulavo sekančius šio darbo
parametrus.

Pedagoginės veiklos tyrimo problema – menkas ispanų kalbos žodynas penktoje klasėje.

Tyrimo tikslas – plėsti ispanų kalbos žodyną, naudojant „Español-Terapia“ metodu paremtą
užduotį „Mi calendario especial“, penktos klasės pamokose.

Tyrimo uždaviniai:

1. Teoriškai apibrėžti ispanų kalbos žodyno plėtros galimybes ir poveikį užsienio kalbos
išmokimui, naudojant priemones bei psichologinius veiksnius.
2. Taikyti „Español-Terapia“ metodu paremtą užduotį „Mi calendario especial“ ispanų kalbos
pamokose penktoje klasėje, skatinant plėsti ispanų kalbos žodyną.
3. Įvertinti „Español-Terapia“ metodu paremtos užduoties „Mi calendario especial“ taikymo
efektyvumą, kaip ispanų kalbos žodyno plėtimo priemonę, penktoje klasėje.

Tyrimo objektas - ispanų kalbos žodynas penktoje klasėje.

Probleminis klausimas – ar užduotis “Mi calendario especial“ paremta „Español-Terapia“

metodu veiksminga plečiant ispanų kalbos žodyną penktoje klasėje?

6
 1. ISPANŲ KALBOS ŽODYNO PLĖTROS GALIMYBĖS
1.1. Kompiuterinių technologijų nauda užsienio kalbos pamokose

Román-Mendoza (2010) (cituoja Jiménez Palmero, Mora Núñez & Cuadros Muñoz, 2016)
tvirtina, jog vienas iš solidžiausių kompiuterinių resursų mokant užsienio kalbos yra internetas, kuris
pagerina mokymą(si) visais lygiais. Užsienio kalbos mokymo procese pedagogai naudoja įvairius
kompiuterinių technologijų metodus, kaip paklausiausi išskiriami elektroniniai laiškai ir įvairios
platformas (Jiménez Palmero, Mora Núñez & Cuadros Muñoz, 2016). Mokytojai ir mokiniai
kompiuterines technologijas naudoja turėdami įvairius tikslus: nuo paprastos informacijos paieškos
iki įvairių veiklų. Pastarosios ypač populiarios antrosios užsienio kalbos pamokose ir atliepia tris
pagrindines funkcijas: informacijos, komunikacijos ir didaktinės pagalbos (Jiménez Palmero, Mora
Núñez & Cuadros Muñoz, 2016). Anot lietuvės mokslininkės Miculevičienės (2016) šiandieninis
užsienio kalbos mokymas neįsivaizduojamas be modernių technologijų. Naujausios technologijos ne
tik palengvina užsienio kalbos mokymosi procesą, bet ir keičia mokinio ir mokytojo vaidmenį
pamokoje. Besimokantieji tampa vartotojais ir gamintojais, o pedagogai – konsultantais,
pagalbininkais, mokymo procesų vadybininkais ir moderatoriais. Ismail ir kiti (2022) laikosi
nuostatos, kad kai mokytojas pakeičia vaidmenį iš informacijos teikėjo į mokymosi palengvintojo,
užsienio kalbos mokymasis tampa efektyviausias. Modernios informacinės ir kompiuterinės
technologijos skatina susidomėjimą ir tokiu prisideda prie aukštesnių rezultatų pasiekimų. Autorės
tyrimas rodo, jog užsienio kalbos mokymosi procese ypač naudingos tokios priemonės kaip
socialiniai tinklai, socialinės interneto platformos, vikiai (“Wiki“), tinklaraščiai (“Blogs“) ir
tinklalaidės (“podcasts”). Visos išvardintos priemonės priklauso antrosios kartos žiniatinkliui (Web
2.0), kuris sudaro galimybę daugelį kompiuterio paslaugų perkelti į internetą, o naudotojui sudaroma
galimybė tas paslaugas ir informaciją valdyti. Kūrybingi vartotojai gali patys internete realizuoti savo
idėjas: įkelti savo sukurtus tekstus, filmus, nuotraukas, juos redaguoti taisyti ir platinti internetu
(Miciulevičienė, 2016). Be to, Izquierdo (2008) pabrėžia, jog kompiuterinės technologijos ir
internetas padeda lavinti ne tik skaitymo, gramatikos ar kultūros pažinimo sritis, bet ir forumų bei
elektroninių laiškų pagalba sukuria realias bendravimo situacijas, kurios labai pagelbėja mokantis
užsienio kalbos.

Jiménez Palmero ir kiti (2016) išskiria tokius kompiuterinių ir informacinių technologijų

naudojimo ispanų kalbos pamokose privalumus ir trūkumus. Kaip privalumai paminėti:

1. Didėja besimokančiųjų susidomėjimas antrosios kalbos mokymusi, o tai prisideda prie

jų motyvacijos ir kūrybiškumo;
7
 2. Skatinama mokinio autonomija, kai mokinys gali savarankiškai rinktis ir mokytis;
3. Atsakomybė už mokymąsi perkeliama besimokančiam.

Taip pat išskiriami kompiuterinių ir informacinių technologijų naudojimo trūkumai:

1. Kontrolės stoka. Interneto pasaulis yra labai platus, todėl atsiranda galimybė, kad bus
pasinaudota nekokybišku šaltiniu;
2. Ne visos mokyklos turi pakankamai kompiuterių;
3. Intelektinės nuosavybės pažeidimo klausimas;
4. Nepakankamas kai kurių mokytojų pasirengimas.

Taigi kompiuteris ir internetas yra dvi galingos priemonės mokant(is) užsienio kalbos, nes
jos ne tik įtraukia, sudomina šiuolaikinį mokinį, bet ir suteikia prieigą prie autentiškos kalbos,
kultūros bei užsienio kalbą vartojančių asmenų. Tačiau modernios technologijos yra tik viena iš
priemonių, kuri negali išpildyti visų išmokimui reikalingų sąlygų.

1.2. Išgyvenamos asmeninės prasmės ir emocinio krūvio reikšmė

mokantis užsienio kalbos

Arnold ir Douglas Brown (2000) teigia, jog pedagoginei praktikai visuomet yra naudinga
apjungti mokymosi procesą su mokinio tikrove. Tokį požiūrį palaiko ir kiti autoriai teigdami, jog
ugdymas turi būti organizuojamas, pasitelkiant multisensorinę veiklą ir naudojant "autentišką"
medžiagą, t. y. medžiagą iš realaus pasaulio (Carillo García & López López, 2014). Vadinasi,
siekdamas efektyvaus išmokimo, pedagogas mokymosi procesą turi organizuoti taip, kad mokymosi
medžiaga glaudžiai sietųsi su mokinio patirtimi, jo vidiniu bei išoriniu pasauliu.

Santos (2016) pažymi, kad dar vis nėra visuotinai pripažinto vieningo požiūrio į užsienio
kalbos mokymą, tačiau per daugelį metų susiformavo lingvistikos, taikomos užsienio kalbų
mokymui, mokslinė kultūra, kuri suformavo dabartinį teorinį kontekstą. Įvairūs specialistai pritaria
požiūriui, kad antrosios kalbos (kalbos įgijimo, gyvenant aplinkoje) ir užsienio kalbos išmokimas
skiriasi. Kita vertus suprantama, kad žinios gali būti kuriamos netiesiogiai, t. y. natūraliai veikiant be
sąmoningo apdorojimo, arba tiesiogiai, t. y. mokant ir sąmoningai apmąstant (Santos, 2016). Santos
(2016) užsienio kalbos pamokoms pateikia „Afektyvios gramatikos“ metodą. Autorė siūlo pereiti nuo
tradicinės, prasmės neturinčios mechaninės praktikos prie gilios praktikos įvairiuose lygmenyse –
pažinimo, emocinio ir kontekstinio – ir atkreipiant dėmesį į prasmę. Mokslininkė tokį metodą siūlo
atsižvelgdama į skirtumus tarp užsienio kalbos įgijimo ir mokymosi klasėje, netiesioginių ir
8
tiesioginių žinių kūrimo, pažinimo ir emocijų sąsajas bei dėmesio išlaikymo elementus. Afektinės
gramatikos koncepcija yra nuoroda į metodologinį gramatikos mokymo metodą, kuriame ypatingas
dėmesys kreipiamas į emocinius mokymosi veiksnius. Tokiose pamokose dedamos pastangos, jog
būtų pasiektos optimalios emocinės sąlygos, palankios veiksmingam ir ilgalaikiam mokymuisi
(Santos, 2016). Emocijų vaidmenį išmokimui išskiria ir kiti autoriai.

Anot Arnold ir Douglas Brown (2000) skatinant įvairius teigiamus veiksnius, tokius kaip
savigarba, empatija ir motyvacija, labai palengvėja kalbos mokymosi procesas. Tokiam požiūriui
pritaria Brudán Brudán (2022), kuri atliko tyrimą su 58 mokiniais iš Rumunijos bei besimokančiais
ispanų kalbos ir nustatė, jog dauguma mokinių mano, kad mokymosi procesas yra veiksmingesnis
dėl išgyvenamų teigiamų jausmų klasėje ir kai juos supa maloni ir teigiama atmosfera. Rodrigues
(2022) vaikams ispanų kalbos mokymui siūlo naudoti pasakas, kuriuose taip pat kaip vienas iš
išmokimo veiksnių pabrėžiamas emocinis krūvis, kuris pasakų metu dažnai pasiekia aukštesnį lygį.
Taip pat specialistai pabrėžia, kad užsienio kalbos mokymas privalo integruoti kognityvinius ir
emocinius elementus, mokinys turi būti aktyvus, užimti pagrindinį vaidmenį, kitaip tariant, mokytis
galva ir širdimi (Arnold & Douglas Brown, 2000). Mokslininkai nurodo, kad mokymosi procese
svarbų vaidmenį atlieka afektai. Kalbant apie afektus turima galvoje emocijų, jausmų, nuotaikos ar
požiūrio aspektai, kurie sąlygoja elgesį. Mokymosi procese afektinis aspektas puikiai dera su
kognityviniu aspektu ir abu sudaro sąlygas tvirtesniam išmokimui. Taigi kalbų mokymosi procese
svarbus vaidmuo tenka tam, kaip mokinys jaučiasi, kokias emocijas patiria. Pedagogas turi įvertinti
abu elementus ir ne tik suteikti žinias, bet ir sukurti pozityvią emocinę mokinio savijautą.

Pasak Mustafina ir kiti (2020) emocinis kontekstas gali sustiprinti gebėjimą įsiminti detales
ir išsaugoti jas ilgalaikėje atmintyje. Taip atsitinka todėl, kad žmonės patiria emocijas sutelkdami
dėmesį į objektą. Susidomėjimas gali būti pagrindinė priežastis pasirinkti tam tikrą kryptį ir toliau
mokytis. Yra dvi pagrindinės susidomėjimo rūšys: individualus ir situacinis. Individualų
susidomėjimą galima apibrėžti kaip asmeninę emociją, daugiausia priklausančią nuo paties asmens,
individualių savybių, norų ir vertybių. Situacinis susidomėjimas atsiranda susidarius atitinkamomis
aplinkybėmis. Jis gali būti "pagaunamas" (trumpam laikui) ir "išlaikomas" (atsigręžiant į asmenį).
Net jei mokiniai neturi individualaus intereso mokytis tam tikros medžiagos, jie gali rasti ką nors
"patrauklaus" sau, kas atkreipia jų dėmesį ir sužadina situacinį susidomėjimą, kuris gali trukti ilgiau,
priklausomai nuo asmeninio ryšio. Apibendrinant, emocinį kontekstą, susidomėjimą galima sukurti
ir šį veiksnį panaudoti efektyvesniam užsienio kalbos išmokimui.

Dar daugiau, Anley ir Hidi (2014) (cituoja Mustafina et al., 2020) susidomėjimą sieja su
malonumu, kuris gali lemti aukštesnius akademinius pasiekimus. Tuomet malonumas, einantis kartu

9
su džiaugsmu, susijaudinimu, susižavėjimu, išprovokuoja susikaupimą. Tokios teigiamos emocijos
vadinamos pasiekimų emocijomis, nes jos gali lemti sėkmę ar būti efektyvaus mokymosi rezultatas.
Todėl ir susidomėjimą, ir malonumą galima laikyti įsitraukimo ir dalyvavimo mokymosi procese
veiksniu, kuris skatina ir pažintinius procesus.

Marina (2011) tvirtina, jog atmintis yra mokymosi pagrindas ir kad ji saugo turinį be logikos,
ypač jei turinys yra lydimas emocijų. Taigi, mokant užsienio kalbos yra svarbu ne tik suteikti
racionalias žinias, bet ir emocinį poveikį. Siekiama, kad smegenys išsaugotų žinių turinį ir emocinį
kontekstą, kuris padeda žinias atgaminti. Ibarrola (2013) (cituoja Santos, 2016) pažymi, jog
išgyvenimai, turintys emocinių pasekmių įsimenami ir jų informacija dažniau naudojama nei tų, kurie
neturi emocinio kodavimo. Institutas Cervantes, oficiali ispanų kalbos organizacija, pritaria tokiam
požiūriui ir teigia, jog užsienio kalbos išmokimas pasiekiamas, kai mokiniams pateikiamas su jų
tikrove susijęs pamokų turinys ir papildytas emociniais elementais (Instituto Cervantes, 2023).

Taigi, siekiant efektyvaus užsienio kalbos mokymosi proceso, mokytojams derėtų

organizuoti pamokas taip, kad mokymosi medžiaga sietųsi su mokinio tikrove ir besimokantieji
išgyventų pozityvias emocijas, tokias kaip malonumas, susidomėjimas priėmimas, meilė,
entuziazmas, smalsumas, pasitenkinimas, džiaugsmas ar humoras. Tokiu būdu nauja informacija,
šiuo atveju užsienio kalbos žodžiai, bus įsimenami geriau ir kalbos išmokimas taps lengvesnis.

1.3. Daugialypio intelekto teorijos reikšmė mokantis užsienio kalbos

Kaip nurodo Christison (1999) (cituoja Carillo García & López López, 2014) , kiekvienas
mokytojas yra atsakingas ne tik už kalbos mokymą, bet ir už bendrą besimokančiųjų ugdymą.
Mokinys turi būti skatinamas plačiau matyti savo tikslus, kad galėtų ugdyti save. Literatūroje dažnai
sutinkama Gardner (1983) daugialypio intelekto teorija, kuri bendrąja prasme suprantama kaip
psichologinis potencialas, kuris suteikia besimokančiajam galimybę apdoroti informaciją
(Derakhshan & Faribi, 2015). Daugialypiniai intelektai – tai daugybė žmogaus protinių gebėjimų
(Madkour & Mohamed, 2016). Šie daugialypiai gebėjimai yra biologinių ir kultūrinių sričių derinys.
Daugialypiai intelektai yra įgimti ir įgyti. Pasitelkus daugialypio intelekto ugdymo modelį, ugdoma
visa asmenybė, kas padeda besimokančiam tapti geresniu mokiniu, o tai savo ruožtu sąlygoja ir
geresnį žinių įsisavinimą. Taigi daugialypio intelekto teorijos supratimas ir taikymas gali reikšmingai
pasitarnauti užsienio kalbos mokymo procese.

Pasak Gardner (1993) (cituoja Carillo García & López López, 2014) kiekvienas žmogus yra
apdovanotas intelektu, kurį savo ruožtu formuoja daugybės intelektų derinys (lingvistinis, loginis-
10
matematinis, kūno-kineziterapinis, muzikinis, erdvinis, gamtamokslinis, tarpasmeninis ir
intrapersonalinis), kurio laipsnis ir gylis kiekviename asmenyje skiriasi ir kurį galima padidinti
praktikuojant bei mokantis. Siekiant efektyvaus išmokimo, mokymosi procese būtina apjungti visus
intelektus (Carillo García & López López, 2014). Daugialypio intelekto teorijoje pateikiami skirtingi
intelekto gebėjimai, kurie lemia daugybę skirtingų pažinimo būdų, supratimą ir mokymąsi apie mūsų
pasaulį. Be to, žmonės turi skirtingas pažinimo galias ir skirtingus pažinimo stilius. Siekiant
efektyvaus mokymo, privaloma atsižvelgti į šiuos skirtumus. Dar daugiau, intelektas išsamiausiai
realizuojamas sprendžiant problemas ir kuriant produktus realaus gyvenimo situacijose (Derakhshan
& Faribi, 2015). Vadinasi, siekiant efektyvaus išmokimo mokymosi medžiaga turi būti glaudžiai
susijusi su mokinio asmeniniais ypatumais bei jo realybe.

Madkour ir Mohamed (2016) tvirtina, jog kalbos mokymo ir mokymosi sėkmė iš tikrųjų
labai priklauso nuo to, kaip kalbos mokytojai formuoja besimokančiųjų motyvaciją ir kaip jie elgiasi
su skirtingais mokinių asmenybės ypatumais, požiūriais, gebėjimais ir intelekto savybėmis bei
unikalumu. Minėti mokslininkai atliko tyrimą, kur dalyviais tapo anglų kalbą besimokantys studentai
ir savo tyrimu patvirtino, jog nustačius mokinio intelekto savybes, t.y. stipriąsias ir silpnąsias jo puses
bei adaptavus užsienio kalbos mokymą prie individualaus mokinio intelekto, mokinio motyvacija
mokytis padidėja, o užsienio kalbos išmokimas tapta lengvesnis (Madkour & Mohamed, 2016). Roell
(2010) patvirtino, kad mokiniai, kurie mokydamiesi pirmos ar antros užsienio kalbos, naudojo
muzikinį intelektą, buvo labiau motyvuoti ugdyti kalbines ir kultūrines kompetencijas nei mokiniai,
kurie mokėsi tradicinėse klasėse. Taigi, siekdamas palankaus rezultato, užsienio kalbos mokytojas
turi pažinti savo mokinius, įvertinti jų nuostatas, vertybes, pomėgius, asmenybės bruožus, intelekto
ypatumus ir tik tuomet organizuoti mokymo procesą.

„Español-Terapia“ – kalbos mokymosi metodas, kurio eigoje atsižvelgiama į kiekvieno

mokinio ypatumus, pritaiko mokymąsi jo unikaliai asmenybei bei realiam gyvenimui. Mokinys pats
sprendžia, kokius ispanų kalbos žodžius mokysis, o mokymosi procese atsiranda galimybė
įvairiapusiškiau stimuliuoti mokinio intelektą ir tokiu būdu ne tik atrasti jam tinkamiausius mokymosi
būdus, bet ir stiprinti jo motyvaciją mokytis. Toks metodas ne tik palengvina išmokimą, bet ir atliepia
vieną iš pagrindinių pedagogo funkcijų – įvairiapusiškai ugdyti mokinį.

11
 2. “ESPAÑOL-TERAPIA” METODO POVEIKIO ISPANŲ
KALBOS ŽODYNO PLĖTRAI TYRIMO METODIKA

Žodyno plėtrai skatinti buvo diegiama inovacija „Mi calendario especial” (lietuv. “Mano
ypatingas kalendorius”), paremta “Español-Terapia” metodu. Ši užduotis vadinama inovacija, nes
šioje penktokų klasėje toks mokymo būdas naudotas dar nebuvo. “Español-Terapia“ – tai metodas,
kur integruojama ispanų kalba, psichologija, fizinis lavinimas ir socialiniai įgūdžių stiprinimas.
Metodą „Español-Terapia“ sudaro įvairios užduotys, skirtos mokytis kalbą bei gerinti mokinio
psichologinį bei socialinį funkcionavimą, šiuo atveju buvo pasirinkta užduotis „Mi calendario
especial“. Šios užduoties esmė – kurti veiklas ir vėliau jas įgyvendinti. Mokiniai sukuria trumpą
veiklą lietuvių kalba, ją suformuoja ispanų kalba, užrašo į kalendorių ir, atėjus kalendorinei dienai,
veiklą įgyvendina. Paminėtina, kad veikla rašoma trumpo sakinio forma, kuriame privalo būti bent
vienas veiksmažodis bendraties formoje. Mokinys užduočiai atlikti privalo panaudoti 31 skirtingą
veiksmažodį, t.y. kiekvienai mėnesio dienai po vieną veiksmažodį. Mokiniams buvo pateikti tokie
užduoties reikalavimai:

1. Nusipiešti kalendorių, kuriame kiekvieną penktadienį bus įrašomos veiklos ispanų

kalba ateinančioms 7 dienoms.
2. Kuriant veiklas laikytis tokių gairių:
➢ Veikla turi būti reali/įgyvendinama.
➢ Veikla turi būti nukreipta į fizinės ir psichologinės sveikatos stiprinimą (pavyzdžiui,
10 min. darau rytinę mankštą, pusę valandos vaikštau su šuniu, parašau 1dienoraščio
lapą, pasakau sau 5 pagyrimus, spalvinu mandalą ir pan.)
➢ Veikla turi būti nukreipta į asmeninį augimą (skaitau 10 puslapių knygos, žiūriu
dokumentinį filmą, atlieku papildomas užduotis ir pan.)
➢ Veikla turi būti nukreipta į pozityvių tarpasmeninių santykių kūrimą bei jų
puoselėjimą (pagelbėju klasiokui, padedu mamai suplauti indus, paskambinu
močiutei, parašau laišką giminaičiui, padedu vienišai kaimynei išnešti šiukšles,
pavaišinu draugus pyragu, pasakau nuoširdų komplimentą broliui ir pan.)
3. Vykdant veiklą stengtis prisiminti/atgaminti ispanišką veiklos pavadinimą.
4. Bent 3 savaitės veiklas nufotografuoti ir nuotrauką su ispanišku jos pavadinimu įkelti
į OneNote internetinę aplinką.

Taigi kalendoriui kuriamos veiklos turi būti realios ir artimos ją kuriančiam, šiuo
reikalavimu siekiama, kad veiklos mokiniui turėtų asmeninę prasmę. Šios užduoties tikslas yra ne tik

12
plėsti ispanų kalbos žodyną, vystyti skaitymo, rašymo, klausymo bei kalbėjimo įgūdžius, bet ir
paskatinti mokinius mąstyti apie jų fizinę, psichologinę ir socialinę sritis bei padėti pagrindus
įgūdžiams, kurie turi įtakos sveikesnės asmenybės formavimuisi. Tokiu būdu yra stimuliuoja
žmogaus intelekto visuma ir įgyvendinama viena iš pagrindinių pedagogo užduočių – visapusiškai
ugdyti žmogų bei paruošti jį kuo geresniam adaptavimuisi suaugusiojo gyvenime. Taigi pagrindiniai
inovacijos laukiami rezultatai buvo tokie: pozityvių emocijų išgyvenimas, asmeninės prasmės
suteikimas mokymosi procese ir platesnis ispanų kalbos žodynas.

Inovacijos įgyvendinimas ir tyrimas truko ilgiau nei mėnesį, t.y. nuo 2023 rugsėjo mėn. 22
d. iki 2023 m. spalio mėn. 10 d. Pirmoje inovacijos taikymo pamokoje mokiniams buvo pristatyta
užduotis, jos tikslas, nauda bei paaiškinti užduoties atlikimo reikalavimai. Taip pat šios pamokos
namų darbo užduotis buvo pasigaminti kalendorių popieriuje, į kurį vėliau bus rašomos visos veiklos.
Nuo rugsėjo 28 iki spalio 27 d. kiekvieną penktadienį, mokiniai pamokos metu kūrė veiklas
ateinančioms septynioms dienoms. Veiklos buvo rašomas į OneNote internetinę erdvę, kur buvo
pateikiama veiklos data, jos suformulavimas lietuvių ir ispanų kalbomis. Mokytoja pamokos metu
mokinius konsultavo vertimo iš lietuvių į ispanų kalbą tema, taip pat mokiniai galėjo naudotis
internetinio žodyno pagalba. Taip pat buvo skiriamas laikas jau atliktų veiklų peržiūrai, bei tinkamai
ir savalaikei užduoties atlikimo kontrolei. Paskutinę inovacijos pamoką mokinių buvo paprašyta
pateikti 2 darbus: refleksiją ir išmoktų veiksmažodžių apibendrinimą. Refleksijas mokiniai pateikė
atsakydami į klausimus internetinėje OneNote erdvėje, veiksmažodžių apibendrinimą – mokytojos
pateiktoje formoje lapuose.

Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis veiklos tyrimas, kur tyrimo rezultatai ir išvada buvo
formuojami, pasitelkiant stebėjimo protokolus, mokinių darbų turinio analizę bei jų refleksijas.
Tyrimas apėmė 5 etapus (1 paveikslas).

13
 1 paveikslas. Tyrimo eigos schema

Prieš tyrimą buvo atlikta literatūros analizė, ieškant efektyviausių metodų tyrimo problemai
spręsti. Šio etapo pabaigoje nuspręsta, jog inovacija turi apjungti tris pagrindinius elementus: emocinį
krūvį, asmeninę prasmę ir kompiuterines technologijas. Pradinio etapo metu buvo sukurtas inovacijos
įgyvendinimo projektas bei protokolai tyrimui atlikti. Prieš inovacijos taikymą buvo patikrintos
mokinių žinios apklausa bei diagnostiniu testu. Tyrimo metu buvo keletas trukdžių: mokinių išvyka
ir evakuacija. Šių dviejų valandų darbą mokiniai turėjo atlikti savarankiškai, o stebėjimui nebuvo
galimybės. Pasibaigus inovacijos laikotarpiui, buvo dar kartą patikrintos žinios žodinės bei raštinės
apklausos būdu. Paskutiniame tyrimo etape buvo apdorota tyrimo instrumentuose sukaupta
informacija ir suformuluotos tyrimo išvados.
Sudarant tyrimo imtį, buvo taikoma patogioji atranka, nes tyrimo dalyviais tapo mokiniai,
su kuriais buvo dirbama. Taigi tyrimai dalyviai buvo 20 klasės mokinių, iš kurių 13 mergaičių ir 7
berniukai ir kurių amžius buvo 11, 12 metų. Tyrimo dalyvių ispanų kalbos lygis, pagal diagnostinį
testą, atliktą 2023 rugsėjo mėn. 14 d., svyruoja nuo 20 iki 60 proc. (60 proc. surinko tik 1 dalyvis, 46
proc. - 3 dalyviai, visų kitų svyruoja nuo 20 iki 40 proc.). Nors diagnostinio testo rezultatus didžiajai
daugumai mokinių galima įvertinti kaip patenkinamus, žodinė apklausa rodė prastesnį rezultatą – tik
keli mokiniai gebėjo įvardinti bent kelis veiksmažodžius ispanų kalboje. Tarp dalyvių buvo specialių
poreikių turinčių mokinių: 1 dalyvis, turintis dėmesio ir specifinį (skaitymo, rašymo) sutrikimą, 1
dalyvis, turintis kompleksinį sutrikimą: mokymosi (skaitymo, rašymo) ir kalbos (nežymus kalbos
neišsivystymas) sutrikimą. Be to, daliai dalyvių būdinga žema emocijų ir elgesio savikontrolė, trūksta
elgesio taisyklių mokykloje paisymo, ko pasėkoje tyrimo atlikimas tapo apsunkintas.
Tyrimui įgyvendinti buvo naudojami keletas duomenų rinkimo ir analizės metodų:
stebėjimas, mokinių darbų turinio analizė ir refleksija. Stebėjimas - tai toks tyrimo metodas, kai
tyrėjas nemanipuliuoja kintamaisiais, o stebi tyrimo dalyvio/ių elgesį ir fiksuoja jį dominančias
reikšmes. Šiuo atveju buvo pasirinktas formalus stebėjimo tipas, nes buvo iš anksto pasiruošti
stebėjimo kriterijai. Inovacijos efektyvumui tirti toks metodas yra tinkamas, nes padėjo surinkti
reikalingus duomenis: mokinių įsitraukimą, motyvaciją, žodyno plėtrą. Mokinių darbų turinio analizė
sudaro sąlygas surinkti papildomus svarbius tyrimui duomenis. Šis metodas yra gilesnis nei
stebėjimas ir atkleidžia daugiau informacijos apie kiekvieną mokinį. Šiuo atveju mokinių darbų
turinio analizė parodė, kiek “Español-Terapia“ metodas mokinius sudomino, skatino įsitraukti į
ispanų kalbos mokymąsi, kiek buvo pasiekti inovacijos tikslai: suteikti emocinį krūvį, asmeninę
prasmę, kompiuterinių technologijų naudojimą ir susipažinimą su įvairiais veiksmažodžiais ispanų
kalboje. Refleksija yra vienas iš informatyviausių duomenų rinkimo metodų, nes respondentai savo
nuožiūra, atvirais atsakymais atsako į tyrėjo suformuluotus klausimus. Be to, refleksija naudinga ir

14
patiems mokiniams. Ji skatina apmąstyti mokymosi rezultatus, kaip jie buvo pasiekti, kas jiems sekasi
gerai ir kur reikia pasistiprinti. Tuo pačiu tai yra grįžtamasis ryšys mokytojui, kuriam atsiranda
galimybė mokymo procesą patobulinti. Refleksijos buvo ypač naudingos inovacijos efektyvumui tirti,
jos suteikė vertingos informacijos apie mokinių emocinius išgyvenimus, bei inovacijos stipriąsias ir
tobulintinas vietas. Visi trys duomenų rinkimo ir analizės metodai buvo naudingi ir vertingi, siekiant
atlikti kokybišką tyrimą ir suformuluoti moksliškai pagrįstas išvadas.

Tyrimui naudoti trys instrumentai:

1. Stebėjimo protokolas (Priedas 1)

2. Darbų turinio analizės protokolas (Priedas 2)
3. Refleksija (Priedas 3)

Stebėjimas buvo vykdomas kiekvieną inovacijos taikymo pamoką. Reikalingiems

duomenims surinkti buvo naudojamas stebėjimo protokolas, kur buvo žymimos dominančios
reikšmės. Stebėjimo protokole išskirtos tokios reikšmės: emocinis įsitraukimas, motyvacija,
įsitraukimas ir žodyno plėtra. Emocinis įsitraukimas buvo vertinamas trimis lygiais (žemas, vidutinis,
aukštas), šiam rodikliui nustatyti buvo stebimas kiekvienas klasės mokinys, atkreipiant dėmesį į
tokias sritis: kiek noriai imasi darbo, demonstruoja pakilią nuotaiką ar, priešingai, apatiją. Motyvacija
buvo vertinama, atsižvelgiant į demonstruojamą susidomėjimą, klausimų kėlimą atliekant užduotį,
todėl čia reikšmės buvo žymimos tokiais lygiais: nekelia klausimų, uždavė 1 klausimą, uždavė 2 ir
daugiau klausimus. Įsitraukimas buvo vertinamas, remiantis dėmesio išlaikymu užduoties atlikimo
metu, čia reikšmės buvo fiksuojamos tokiais lygiais: dažnai sustoja ir sutelkia dėmesį į kitus dalykus,
dėmesys nukrypsta retai ir dėmesys visą laiką sutelktas į užduotį. Žodyno plėtra buvo vertinama
apklausiant žodžiu, pasižymint protokole tokias reikšmes: nepateikė nei vieno veiksmažodžio (ispanų
kalba), pateikė 1-3 veiksmažodžius, pateikė 4-6 veiksmažodžius, pateikė 5-8 veiksmažodžius, pateikė
9 ar daugiau veiksmažodžius.

Mokinių darbų turinio analizė buvo atliekama, pasibaigus užduoties atlikimo terminui,
vertinant užduoties atlikimą internetinėje OneNote erdvėje. Analizei buvo pasitelktas instrumentas
„Darbų turinio analizės protokolas“. Buvo tiriamas kiekvieno mokinio darbas, protokole pasižymint
stebimas reikšmes: užduoties įvykdymas, atitikimas reikalavimams, panaudoti veiksmažodžiai,
sakinių sudarymo ispanų kalba kokybė. Užduoties įvykdymo dalyje pažymima, kokia dalimi yra
atlikta užduotis (mažiau nei 50 proc., 50 proc., beveik ar 100 proc.). Ši reikšmė įtraukta į darbų turinio
analizės instrumentą, darant prielaidą, jog parodo, kiek mokinys atsakingai žiūrėjo į užduotį, buvo
motyvuotas, įsitraukęs ir nusiteikęs mokytis. Dalis „Atitikimas reikalavimams“, kurioje buvo
stebimos tokios reikšmės kaip „Didžioji veiklų dalis, susijusi su sveikatos gerinimu ir socialinių

15
santykių puoselėjimu“, „Didžioji veiklų dalis įgyvendinamos (realios)“ ir „Įkeltos nuotraukos“, leido
daryti išvadas, ar užduoties atlikimas atitiko inovacijos tikslą – asmeninės prasmės suteikimas
mokymosi medžiagai. Daroma prielaida, jog, jeigu veikla yra susijusi su mokinio kasdienybe, lengvai
įgyvendinama, nufotografuota, tai mokymosi medžiaga mokiniu turi asmeninę prasmę. Dalyje
„Panaudoti veiksmažodžiai“ žymimi naujai pavartoti veiksmažodžiai, čia išskirtos trys dalys: iki 10
naujų veiksmažodžių, nuo 11 iki 20 naujų veiksmažodžių ir nuo 21 iki 31 naujų veiksmažodžių. Ši
dalis demonstruoja, su kiek veiksmažodžių mokinys turėjo galimybę susipažinti, praktiškai
(kontekste) panaudoti ir įsiminti. Ši dalis tiesiogiai susijusi su inovacijos tikslu – žodyno plėtimas.
Protokolo skyriuje „Sakinių sudarymo ispanų kalba kokybė“ reikšmės žymimos trimis lygiais: žema,
vidutinė ir aukšta. Šios dalies reikšmės atspindi mokinio ispanų kalbos žinių ir motyvacijos, atliekant
užduotį, lygį. Aukštesnė suformuotų sakinių kokybė rodo, jog mokinys buvo labiau motyvuotas
atlikti užduotį, jis pasiekė aukštesnį žinių lygį.

Paskutinę inovacijos dieną mokinių buvo paprašyta užpildyti refleksijas. Refleksijomis

siekiama gauti įvairios informacijos, tarp kurios, kiek užduotis sudomino mokinius ir buvo jiems
naudinga plečiant ispanų kalbos žodyną. Refleksijos pirmieji klausimai susiję su emocijomis.
Atsižvelgiant į tai, jog užduoties atlikimas apėmė darbą mokykloje ir namuose, norėta išsiaiškinti,
kaip skyrėsi darbas emocijų srityje būnant mokykloje ir namuose. Inovacijos autorė daro prielaidą,
jog namuose darbas turėtų kelti pozityvias emocijas (veiklos įdomios, fiziškai ir psichologiškai
sužadinančios, dažnai linksmos, įtraukiančios šeimos narius), todėl ir motyvacija atlikti namų darbą
turėti būti stipresnė, o tuo pačiu sąlygoti ir geresnį žodžių išmokimą. Taip pat refleksija buvo siekiama
išsiaiškinti, kas mokiniams pasirodė sunku ir kas lengva, atliekant užduotį. Ši refleksijos dalis
inovacijos autorei gali suteikti informacijos apie priežastis, kurios galėtų mažinti inovacijos
efektyvumą, bei vietas, kurios nėra reikalingos didesnio dėmesio klasėje, nes jos buvo lengvai
suprastos ir atliktos. Refleksijoje kviečiama atsakyti į klausimą, kiek pavyko išmokti naujų ispanų
kalbos žodžių. Šis dalis tiesiogiai susijusi su inovacijos tikslu plėsti ispanų kalbos žodyną ir gali
parodyti, kiek šis tikslas buvo pasiektas. Taip pat refleksija siekiama sužinoti mokinių nuomonę apie
inovacijos efektyvumą. Prašoma prisiminti kitus užsienio kalbos mokymosi būdus bei išreikšti
nuomonę užduoties „Mi calendario especial“ efektyvumą jų kontekste. Galiausiai dalyvių prašoma
įvardinti, kas patiko ir nepatiko užduotyje tam, kad inovaciją ateityje galima būtų tobulinti ir tokiu
būdu ją daryti efektyvesnę.

Atliekant tyrimą, laikomasi tokių etikos principų:

1. Anonimiškumo. Tyrimo rezultatai ir išvada pateikiama nuasmeninta.

Tokie duomenys, kaip vardai, pavardės, klasė ir mokykla lieka žinomi tik tyrėjai.

16
 2. Konfidencialumo. Tyrėja įsipareigoja neatskleisti tretiesiems asmenims
asmeninės tyrimo dalyvių informacijos.
3. Asmens saugumo. Tyrėja užtikrina, kad tyrimo metu nekiltų pavojus
dalyvių sveikatai ir gyvybei.

17
 3. “ESPAÑOL-TERAPIA” METODO POVEIKIO ISPANŲ
KALBOS ŽODYNO PLĖTRAI VEIKSMINGUMO ANALIZĖ
3.1. “Español-Terapia” metodo poveikis emocinio krūvio ir asmeninės
prasmės pasireiškimui

„Español-Terapia“ metodu buvo siekiama sudaryti sąlygas lengvesniam ispanų kalbos

žodžių išmokimui. Buvo tikimasi, kad suteikdami žodžiams asmeninę prasmę bei patirdami
pozityvias emocijas, mokiniai naujus žodžius įsisavins greičiau, o ilgalaikėje atmintyje jie bus
išsaugoti lengviau.

Pradėjus darbą su klase, buvo pastebėta, jog dauguma mokinių užsienio kalbos mokymosi
procese nepatiria arba patiria mažai pozityvių emocijų (džiaugsmo, malonumo, susidomėjimo,
pasitenkinimo savimi). Dar daugiau, keletas mokinių išreiškė mintį, jog mokosi ispanų kalbą vien
dėlto, jog privalo, to reikalauja tėvai ir mokykla. Esant tokiai situacijai, išmokimas tampa
apsunkintas. Todėl vienas iš lūkesčių būsimai inovacijai tapo įnešti į pamokas daugiau džiaugsmo.
Konkrečiau, siekiant mokymosi procese geresnio naujų žodžių įsiminimo, buvo norima sukurti
mokiniuose pozityvų emocinį sužadinimą. Kiek šis tikslas pasiektas, parodė stebėjimo protokolų,
mokinių darbų turinio ir refleksijų analizė.

Mokinių stebėjimas buvo atliekamas inovacijos taikymo pamokų metu. Sudarytame

stebėjimo protokole buvo žymimos dominančios reikšmės, viena jų – reiškiamos mokinių emocijos.
Stebėjimo protokolų analizė parodė, jog emocinis įsitraukimas daugumos mokinių buvo vidutinis.
Didžioji dauguma mokinių, sužinoję, jog pamokoje bus kuriamos veiklos kalendoriui, demonstravo
pakankamai pakilią nuotaiką. Dalyviai noriai ėmėsi užduoties atlikimo, dalinosi su klasiokais, kokias
įdomias ir smagias veiklas jau atlikę ar ketina atlikti. Mokiniai džiaugėsi matydami ir vertimo iš
lietuvių kalbos į ispanų kalbą rezultatą – jiems teikė pasitenkinimą matyti, kaip jų sugeneruota mintis
atrodo ispanų kalboje. Tačiau buvo ir tokių mokinių, kurie kvestionavo užduoties naudą, gaišo laiką
užsiimdami kitomis veiklomis. Tokiems mokiniams reikėjo skirti daugiau dėmesio, papildomai
paaiškinti užduoties naudą, motyvuoti. Nustebino vienas mokinys, kuris įprastai linkęs neatlikti
klasės bei namų užduočių, bet ši užduotis jį ypatingai sudomino, galima buvo stebėti jo užsidegimą
ir pakilią nuotaiką, kuomet planavo veiklas, kurias atliks kartu su seserimi. Apibendrinant užduoties
atlikimas klasėje pakankamai atitiko keltą lūkestį – suteikti pozityvių emocijų atliekant klasės darbą.

Mokinių darbų turinio analizė parodė, kad beveik visiems mokiniams užduoties atlikimas
namuose kėlė džiaugsmingas ir kitas pozityvias emocijas. Darbų analizė parodė, jog mokiniai
18
teisingai suprato vieną svarbiausių užduoties reikalavimų – veiklos turi būti smagios, malonios ir
lengvai įgyvendinamos. Darbuose gausu nuotraukų, kurios yra pozityvios, šiltos ir neretai juokingos.
Juose daug veiklų su naminiais gyvūnais, žaidimų gryname ore ar bendros veiklos su pačiais
artimiausiais, mama, tėčiu ar broliais ir seserimis ar seneliais. Nuotraukose gausu vaizdų su
laimingais vaikų bei jų artimiausių žmonių veidais. Todėl daroma prielaida, jog šios užduoties namų
darbų atlikimas išpildė lūkesčius, susijusius su savigarbos, empatijos ir pozityvių emocijų skatinimu.

Palankių emocijų išgyvenimą iliustruoja vieno dalyvio refleksija, kur jis, atsakydamas į
klausimą, kokias emocijas išgyveno atlikdamas užduoties namų darbą, atsakė, jog “Malonumą, nes
pasirinkau malonias veiklas”. Be to, turint galvoje, kad malonumo pajautimas mokymosi procese gali
lemti aukštesnius akademinius procesus, tikėtina, jog šiam mokiniui žodžių išmokimas buvo
lengvesnis. Rašytinė apklausa tokią prielaidą patvirtino.

Mokinių refleksijų analizė rodo, kad didžioji dauguma mokinių užduoties atlikimo metu
išgyveno teigiamas emocijas. Refleksijų rašymo dieną pamokoje iš 20 dalyvavo 17 mokinių.
Refleksijos pirmieji du klausimai buvo apie patirtas emocijas atliekant užduotį „Mi calendario
especial“ klasėje ir namuose. Atsakymuose dažniausiai mokinių vartotas žodis emocijoms apibūdinti
buvo „smagu“. Šis apibūdinimas refleksijose sutiktas 9 kartus. Antras pagal dažnumą apibūdinimas
“įdomu”, jis parašytas 6 kartus. Taip iš teigiamų emocijų mokiniai minėjo džiaugsmą, malonumą,
lengvumą ir laimę. Kaip ir buvo tikėtasi, keletas mokinių nurodė, kad namuose užduotį atlikti buvo
ypač smagu. Tokia refleksija atitiko inovacijos tikslą – namų darbus padaryti linksmesnius, labiau
įtraukiančius ir tuo pačiu didinančius motyvaciją juos atlikti. Pakankamai aukštą motyvaciją
patvirtina ir kalendoriaus sakinių ispanų kalba kokybė. Kruopštus ir kokybiškas darbas liudija
mokinių susidomėjimą bei kruopštumą atliekant užduotį. Būta ir kitokių jausmų bei emocijų. Keturi
mokiniai nurodė, jog jiems buvo nuobodu – vienam mokiniui nuobodu buvo ir klasėje, ir namuose, o
kitiems arba klasėje, arba namuose. Vienas mokinys nurodė, kad užduotis jam sukėlė stresą tiek
klasėje, tiek namuose. Tačiau reikia paminėti, jog šis mokinys delsė su užduoties atlikimu, nesilaikė
plano ir mėnesio užduotį atliko per kelias dienas. Dar kita mokinė nurodė, kad nenorėjo daryti nei
klasėje, nei namie. Reikia pažymėti, kad ši mokinė ispanų kalbai priešiškumą demonstruoja ne tik
šios užduoties atlikimo laikotarpiu – ji yra sakiusi, kad mokosi tik dėl to, jog verčia tėvai.
Apibendrinat mokinių refleksijas daroma prielaida, kad lūkestis sukurti teigiamą emocinį krūvį
užduoties atlikimo metu tiek klasėje, tiek namuose buvo pasiektas.

Užduotimi „Mi calendario especial” buvo siekiama, kad žodžiai, kuriuos mokinys mokosi,
kiltų iš jo vidaus, t.y. jiems būtų suteikta asmeninė prasmė. Tikimasi, jog tokiu būdu ispanų kalbos

19
naujų žodžių išmokimas bus lengvesnis, žodžiai įsimins ir bus perkelti į ilgalaikę atmintį be didesnių
pastangų. Mokinių darbų turinio analizė parodė, kiek buvo įgyvendintas šis tikslas.

Mokinių darbų analizė parodė, kad 17 iš 20 mokinių įvykdė užduotį beveik 100 proc. ar visu
100 proc., o užduoties įvykdymas didžiąja dalimi atitiko jai keltus reikalavimus: kalendoriaus veiklos
yra realios/įgyvendinamos, jos yra nukreiptos į fizinės bei psichologinės sveikatos gerinimą ir
tarpasmeninių santykių puoselėjimą, įkeltos veiklų įvykdymą iliustruojančios nuotraukos. Kaip
iliustracija galima paminėti tokias mokinių sukurtas veiklas: „abrazar a mi mamá“ (lietuv. apkabinti
mamą), „comer fruta“ (lietuv. suvalgyti vaisių), „dar un paseo con mi perro“ (lietuv. pasivaikščioti
su šuniu), „ayudar a preparar la cena“ (lietuv. padėti paruošti vakarienę), „sacar la basura“ (lietuv.
išnešti šiukšles), „hacer la cama“ (lietuv. pasikloti lovą), „regar las flores“ (lietuv. palaistyti gėles),
„preparar un té“ ( lietuv. išvirti arbatos), jugar con el gato (lietuv. pažaisti su kate), „cantar la canción”
(lietuv. padainuoti dainą) ir daugelis kitų. Pavyzdžiai rodo, kad žodžiai, kuriuos mokinys mokėsi,
kilo iš jo kasdieninio gyvenimo, yra susiję su jo asmenine tikrove bei darniai įsilieja į asmeninę patirtį.
Vadinasi, tikslas suteikti asmeninę patirtį tam, ko yra mokomasi, buvo pasiektas.

Kitas dalykas – mokinių darbų turinio analizė rodo, kad užduotis sudarė sąlygas
įvairiapusiškai stimuliuoti mokinio intelektą. Remiantis daugialypio intelekto teorija, intelektą sudaro
tokios dalys: lingvistinė, loginė-matematinė, kūno-kineziterapinė, muzikinė, erdvinė,
gamtamokslinė, tarpasmeninė ir intrapersonalinė. Pavyzdžiui, mokinys pasirinko veiklą „abrazar a
mi mamá“ (lietuv. apkabinti mamą), tokiu būdu yra ugdoma lingvistinė, tarpasmeninė ir
intrapersonalinė intelekto dalis arba veikla „cantar la canción” (lietuv. padainuoti dainą), šiuo atveju
stimuliuojama lingvistinė, kūno-kineziterapinė ir muzikinė intelekto dalis, „dar un paseo con mi
perro“ (lietuv. pasivaikščioti su šuniu) – lingvistinė, kūno-kineziterapinė, gamtamokslinė,
tarpasmeninė intelekto dalis, „rezar por la noche“ (lietuv. pasimelsti vakare) – lingvistinė ir
intrapersonalinė, „dibujar una calabaza“ (lietuv. nupiešti moliūgą) – kūno-kineziterapinė ir erdvinė
intelekto dalys.

Vienas iš inovacijos tikslų buvo didinti mokinių pozityvias emocijas, motyvaciją ir

įsitraukimą į užduotį įtraukiant kompiuterines technologijas. Stebėjimas parodė, kad mokiniai su
džiaugsmu sutikdavo raginimą įsijungti kompiuterius, kurių pagalba jie pildė savo elektroninį
kalendorių bei atlikdavo vertimus iš lietuvių į ispanų kalbą elektroninių žodynų pagalba. Taip pat
refleksijos parodė, kad vienas iš lengviausių ir smagiausių užduoties elementų buvo fotografuoti
veiklas, kelti jas į OneNote ir vėliau pasidalinti su klasės draugais.

Taigi stebėjimo protokolų, mokinių darbų turinio ir refleksijų rezultatai tarpusavyje siejasi
ir rodo, kad užduotis „Mi calendario especial“ mokinius emociškai sužadino, o mokymosi medžiagai

20
buvo suteikta asmeninė prasmė. Mokiniai tiek verbaliniu, tiek neverbaliniu būdu klasėje
demonstravo, o vėliau dar kartą patvirtino savo darbais bei refleksijomis, jog patyrė puokštę pozityvių
emocijų. Taip pat užduotimi buvo pasiektas tikslas mokymosi procese pritaikyti daugialypio intelekto
teoriją ir geresniam išmokimui išnaudoti įvairius mokinio gebėjimus bei įvairiapusiškai ugdyti
asmenybę. Mokinys tapo aktyvus mokymosi proceso dalyvis, o mokymasis išėjo iš klasės ribų,
persikėlė į įvairias erdves, pareikalavo įvairių mokinio gebėjimų ir taip prisidėjo prie platesnio
mokinio ugdymo bei tikėtina prie efektyvesnio ispanų kalbos žodžių įsiminimo.

3.2. “Español-Terapia” metodo poveikis ispanų kalbos žodžių išmokimui

Svarbiausias taikytos inovacijos tikslas buvo plėsti ispanų kalbos žodyną, o konkrečiau
susipažinti ir įsiminti bent 31 ispanų kalbos veiksmažodį. Buvo tikimasi, kad šiam tikslui pasiekti
pagelbės tokie, jau anksčiau aptarti, veiksniai kaip pozityvus emocinis krūvis mokymosi procese ir
asmeninės prasmės mokymosi medžiagai suteikimas. Tačiau svarbiausias inovacijos akcentas buvo
veiksmažodžiai, jų reikšmės įsisavinimu ir įsiminimu. Buvo tikimasi, kad žodžius perkelti į ilgalaikę
atmintį padės 2 paveiksle demonstruojama mokymosi proceso eiga.

Žodžio X atgaminimas
iliustruojant veiklą
nuotrauka bei klasėje

Žodžio X prisiminimas
veiklos dienos eigoje

Žodžio X išvertimas į
ispanų kalbą ir
patalpinimas į
kalendorių

Žodžio X, kilusio iš mokinio

tikrovės,suformavimas
lietuvių kalboje

2 paveikslas. Ispanų kalbos žodžių mokymosi proceso eiga.

Pirmame mokymosi etape mokinys sugalvoja veiklą, kuri jam yra artima ir įsiliejanti į jo
kasdienybę. Veikla suformuluojama trumpo sakinio forma, kuriame privalomas veiksmo žodis, todėl
i jį atkreipiamas didžiausias dėmesys. Vėliau suformuluota mintis išverčiama į ispanų kalbą, ji
užrašoma į kalendorių. Tokiu būdu praktikuojami iš karto keletas kalbos mokymosi elementų:

21
skaitymas, tarimas ir rašymas. Atėjus veiklos kalendorinei dienai, mokinys dar kartą
prisimena/perskaito žodį, nes jo namų darbų užduotis įvykdyti dienos veiklą. Vėliau veiklai iliustruoti
internetinėje OneNote erdvėje patalpinama nuotrauka su jos pavadinimu, kur dar kartą atgaminamas
tos dienos veiksmažodis.

Mokinių refleksijų analizė parodė, jog tokia mokymosi eiga mokiniams buvo tinkama ir
naudinga. Keletas mokinių refleksijose pažymėjo, kad buvo įdomu stebėti kokį pavidalą jų
suformuluota mintis įgauna ispanų kalboje ir kad toks būdas, kai reikia versti iš lietuvių kalbos į
ispanų kalbą labai padeda suprati prasmę ir įsiminti žodžius. Taip pat kai kurie mokiniai pažymėjo,
kad toks daugkartinis susidūrimas su tuo pačiu veiksmažodžiu, padėjo lengviau įsisavinti žodį.

Kalbant apie metodo tobulintinas vietas, mokinių refleksijos rodo, kad kai kuriems
mokiniams toks mokymasis pasirodė per daug intensyvus ar sukėlė kitus sunkumus. Kai kurie teigė,
jog pamiršdavo atlikti dienos veiklą ir tokiu būdu arba jos neatlikdavo, arba kitą dieną įvykdydavo
kelias veiklas. Taip pat kai kurie teigė, kad įsibėgėjus inovacijai jau buvo sunku sugalvoti naujas
veiklas ir tuo pačiu naujus veiksmažodžius. Viena mokinė nurodė, kad užduotis būtų buvusi
smagesnė, jei turėtų aukštesnį ispanų kalbos lygį. Taip pat buvo pateiktas pasiūlymas atsisakyti fizinio
kalendoriaus ir palikti tik internetinį variantą. Taigi, atsižvelgiant į refleksijų atsakymus, galima
išskirti užduoties tobulintinas vietas. Ateityje būtų galima kalendorių rašyti kiekvienai dienai, bet
veiklas atlikti pasirinktinai, pavyzdžiui, tik tris kartus per savaitę. Taip pat atsisakyti fizinio
kalendoriaus.

Stebėjimo protokolų analizė rodo, kad mokinių žodynas inovacijos eigoje didėjo.
Kiekvienos pamokos pradžioje, buvo atliekama žodinė apklausa. Mokinių buvo klausiama, kokius
veiksmažodžius ispanų kalboje jie žino ir gali išvardinti. Pirmomis savaitėmis buvo dauguma
mokinių nepasakydavo nei vieno arba kai kurie įvardindavo 1 ar 2 veiksmažodžius. Tiesa viena
mokinė jau nuo pirmų pamokų pasakydavo daugiau veiksmažodžių nei jos bendraklasiai, ji jau
pirmos pamokos metu pasakė 5 veiksmažodžius. Inovacijai įpusėjus tokių, kurie nepasakytų nei vieno
veiksmažodžio jau nebuvo, dauguma įvardindavo 4 – 6 veiksmažodžius. Inovacijos paskutinėje
pamokoje, dauguma galėjo įvardinti 7-8 veiksmažodžius, 2 mokiniai pateikė daugiau nei 9
veiksmažodžius. Taigi, žodinė apklausa rodė, jog mokinių žodynas plečiasi. Mokinių darbų turinio
analizė parodė, jog ne visi mokiniai išlaikė reikalavimą užduoties atlikimui panaudoti 31 skirtingą
veiksmažodį. Dauguma mokinių panaudoja nuo 11 iki 20 skirtingų veiksmažodžių, kas apribojo
galimybes pasiekti inovacijai keltą tikslą. Refleksijose į klausimą, kiek pavyko išmokti naujų ispanų
kalbos veiksmažodžių buvo nurodoma 10 ar mažiau. Paskutinę inovacijos pamoką mokinių buvo
paprašyta raštu (4 priedas) surašyti visus žinomus veiksmažodžius, čia daugiausiai buvo pateikta 14
veiksmažodžių, o mažiausiai 6 žodžiai. Kitas svarbus pokytis – iki inovacijos didžioji dauguma
22
mokinių negebėjo sudaryti 3 žodžių sakinio, inovacijos metu, mokiniai tapo drąsesni, atrodė labiau
savimi pasitikintys ir jau išdrįsdavo pasakyti sakinį. Darytina prielaida, jog mokiniai suprato, jog
sudaryti sakinį ispanų kalba nėra taip sudėtinga. Taigi, atsižvelgiant į stebėjimu, darbų analize ir
refleksijomis surinktus duomenis, šios darbo autorė daro prielaidą, jog mokinių žodynas inovacijos
metu plėtėsi.

IŠVADOS

Ispanų kalbos mokymas susiduria su įvairiais iššūkiais. Šios antrosios kalbos mokymas(is)
reikalauja ieškoti modernių ir mokiniams patrauklių mokymosi metodų. Mokslinėje literatūroje
pateikiami įvairūs pasiūlymai, kaip organizuoti antrosios užsienio kalbos ir ispanų kalbos pamokas.

Įvairūs specialistai pritaria kompiuterinių ir informacinių technologijų panaudojimui

užsienio kalbos mokymui. Šios priemonės mokinį paverčia į aktyvų ugdymosi proceso dalyvį, o
mokytoją į jo palydėtoją, mentorių. Be to interaktyvios priemonės yra įtraukiančios, skatinančios
susidomėjimą ir taip didinančios motyvaciją mokytis. Moderniosios technologijos, be abejonės, yra
sveikintinos užsienio kalbos pamokose, tačiau praktika rodo, jog jos nepakankamos.

Mokantis užsienio kalbą, ypatingai pačioje mokymosi pradžioje, yra svarbus naujų žodžių
įsiminimas. Šis procesas mokiniams nėra patrauklus, jaučiamas jų motyvacijos stygius. Įvairūs
specialistai pateikia savo pasiūlymus, kaip palengvinti išmokimą ir daugelis jų kalba apie emocijų ir
asmeninės prasmės suteikimo svarbą. Pažymima, kad išmokimas įvyksta lengviau, jei mokymosi
procesą lydi emocinis krūvis, todėl specialistai pataria derinti šiuos du elementus ir mokymąsi
organizuoti taip, kad mokiniai mokymosi eigoje išgyventų pozityvias emocijas. Svarbu ir tai, kad
mokymosi medžiaga kiltų iš mokinio tikrovės.

Mokslinėje literatūroje kalbama ir apie daugialypio intelekto teoriją. Teigiama, jog žmogaus
intelektas susideda iš įvairių skirtingų intelektų ir kad siekiant efektyvaus išmokimo bei visapusiškos
asmenybės ugdymo, ugdymo procese būtina įvertinti kiekvieno mokinio gebėjimus ir mokymosi
procesą diferencijuoti, atsižvelgiant į kiekvieno gabumus. Be to, mokymosi procese stimuliuojant
įvairias intelekto sritis, išmokimas įvyksta lengviau ir greičiau.

Ispanų kalbos mokymas Lietuvos mokyklose žengia savo pirmuosius žingsnius.

Specialistams, kurių šiai dienai dar nėra daug, tenka įveikti nemažai iššūkių. Šios antrosios kalbos
mokymas skiriasi nuo pirmosios, pavyzdžiui, anglų, kalbos mokymo. Ispanų kalba, skirtingai nuo
anglų kalbos, mokiniams yra nauja, anksčiau retai arba visiškai negirdėta. Jaučiamas mokinių
motyvacijos trūkumas mokytis kalbos, savo neįsitraukimą jie dažnai pateisina tuo, jog mokosi tik dėl

23
to, jog verčia tėvai. Tačiau gali būti, kad tikroji priežastis yra ta, kad mokiniai turi susidarę nuostatą,
jog ispanų kalba yra per sunki ir reikalaujanti per daug pastangų.

Inovacija “Español-Terapia” metodas žodyno plėtimui buvo pasirinktas dėl jo

įvairiapusiškumo. Žodžių mokymosi procese norėta apjungti keletą išmokimui palankių veiksnių:
pozityvų emocinį krūvį, asmeninės prasmės suteikimą, kompiuterines technologijas bei į mokymo
procesą įtraukti daugialypio intelekto teorijoje minimas skirtingas intelekto sritis. Inovacijos
pasirinkimui darė įtakos ir tai, jog šio darbo autorė laikosi principo, jog pedagogo pareiga yra ne tik
suteikti mokomojo dalyko žinias bei ir įvairiapusiškai ugdyti asmenybę.

Kokybiniam tyrimui atlikti buvo panaudoti trys duomenų rinkimo metodai: stebėjimas,
mokinių darbų turinio analizė ir refleksijos. Surinktų duomenų analizė parodė, jog buvo pasiektas
tikslas ispanų kalbos žodžių mokymosi procese įtraukti kompiuterinių technologijų naudojimą,
sukurti pozityvų emocinį krūvį, suteikti asmeninę prasmę mokymosi medžiagai bei pritaikyti
daugialypio intelekto teoriją. Tačiau tikslas išmokti 31 veiksmažodį per 31 dieną pasiektas nebuvo.
Visi trys instrumentai rodo, kad mokiniai išmoko iki 10 naujų žodžių, t.y. mažiau nei pusė.

Nors dauguma mokinių refleksijose į klausimą, ar užduotis „Mi calendario especial“ padėjo
išmokti naujų ispanų kalbos žodžių, atsakė teigiamai, tačiau rezultatas neatitiko inovacijos lūkesčio.
Taip galėjo atsitikti dėl įvairių priežasčių. Tyrimas buvo atliekamas penktoje klasėje, kurioje mokiniai
atėję iš pradinio mokymo ir dar neturi įpročio mokytis ir atsakingai atlikti namų darbus. Šis teiginys
grindžiamas tuo, kad ne visi mokiniai laiku atlikdavo užduotis ar laikėsi užduoties reikalavimų.
Pavyzdžiui, laiku nesukūrę užduočių, vėliau kelių dienų darbą atlikdavo per vieną dieną. Kitas
dalykas klasėje buvo specialių poreikių mokinių bei mokinių, kurie nesilaikė drausmės ir taip ne tik
patys nesusikaupė mokymuisi, bet ir blaškė kitus. Taip pat gali būti, jog reikėjo stipresnio akcento į
veiksmažodžių išmokimą, kad mokiniai jaustų didesnę pareigą ir atsakomybę išmokti dienos
veiksmažodį. Todėl ateityje diegiant šią inovaciją, rekomenduotina atkreipti mokinių dėmesį į
būtinybę išmokti dienos veiksmažodį ir kaip užtvirtinimą kas savaitę atlikti 7 veiksmažodžių rašytinį
atsiskaitymą.

Apibendrinant inovaciją bei atliktą tyrimą, galima teigti, jog užduotis „Mi calendario
especial“ pagal „Español-Terapia” metodą gali būti naudinga plečiant ispanų kalbos žodyną bei
įvairiapusiškai ugdant mokinį. Metodas išpildo efektyviam žodžių įsiminimui reikalingus elementus.
Mokymosi procese atsiranda pozityvus emocinis krūvis, asmeninė prasmė mokymosi medžiagai bei
panaudojami įvairūs mokinio intelektiniai gebėjimai. Šis metodas gali ne tik palengvinti žinių
įsiminimą, bet ir formuoti įpročius, kurie mokiniui padės tapti sveikesniu bei laimingesniu žmogumi.

24
 LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Arnold, J., & Brown, H. D. (2000). El aula de ELE: un espacio afectivo y

efectivo. Recuperado el, 9, 01-20.
2. Brudán Brudán, M. E. (2022). Faceta afectivo-emocional del humor en la enseñanza
de ELE [Trabajo fin de Máster, Universidad de Alicante]
https://rua.ua.es/dspace/bitstream/10045/127722/1/Faceta_afectivoemocional_del_
humor_en_la_ensenan_Brudan_Brudan_Maria_Eufimia.pdf
3. Castellani, M. (2023). Español-Terapia: pequeñas actividades para el bienestar de
los estudiantes de ELE.
https://cvc.cervantes.es/ensenanza/biblioteca_ele/publicaciones_centros/PDF/budap
est_2022/09_castellani.pdf
4. Carillo García, M., E. & López López, A. (2014). La teoría de las inteligencias
múltiples en la enseñanza de las lenguas. Contextos Educativos 17, 79-89.
5. Derakhshan, A., & Faribi, M. (2015). Multiple intelligences: Language learning and
teaching. International Journal of English Linguistics, 5(4), 63.
6. Instituto Cervantes (2023). Las competencias clave del profesorado de lenguas
segundas y extranjeras.
https://cvc.cervantes.es/ensenanza/biblioteca_ele/competencias/default.htm
7. Ismail, I. H., Abd Latip, N. A., Din, W. A., & Swanto, S.(2022). How does the
multiple intelligence knowledge influence English as a second language (ESL)
instructors‘teaching strategies? Management, 7(29), 97-108. doi:
10.35631/JISTM.729008
8. Izquierdo, N. C. (2008). La enseñanza-aprendizaje de lenguas extranjeras y las TICs:
el caso del Español como Lengua Extranjera (ELE). Iniciación a la Investigación.
9. Jiménez Palmero, D., Mora Núñez, M., & Cuadros Muñoz, R. (2016). La importancia
de las nuevas tecnologías en el proceso educativo. Propuesta didáctica TIC para ELE:
mELEndien7dias. Revista Fuentes, 18 (2), 209-223.
http://dx.doi.org/10.12795/revistafuentes.2016.18.2.07
10. Madkour, M., & Mohamed, R. A. A. M. (2016). Identifying College Students’
Multiple Intelligences to Enhance Motivation and Language Proficiency. English
Language Teaching, 9(6), 92. doi:10.5539/elt.v9n6p92
11. Marina, J. A. (2011). Memoria y aprendizaje. Pediatría integral, 15(10), 978-80.

25
12. Mazolevskienė, A., & Montvilaitė, S. (2007). Ikimokyklinio amžiaus dvikalbių
vaikų kalbų ugdymo realijos: Lietuvos patirtis pasauliniame kontekste. Pedagogika,
126-131.
13. Miculevičienė, I. (2016). Naujų informacinių ir kompiuterinių technologijų taikymas
mokant užsienio kalbų. Coactivity/Santalka, 24(1). doi:
http://dx.doi.org/10.3846/cpe.2016.294
14. Mustafina, R. F., Ilina, M. S., & Shcherbakova, I. A. (2020). Emotions and their
Effect on Learning. Utopia y Praxis Latinoamericana, 25, 318–324. https://doi-
org.ezproxy.vdu.lt:2443/10.5281/zenodo.4009736
15. Rodrigues, C. M., & Sevilla-Vallejo, S. (2022). La psicología de los cuentos de hadas
de Bruno Bettelheim en la enseñanza de Español como Lengua Extranjera. Revista
Pensamiento Trasformacional, 1(1).
16. Roell, C. (2010). Intercultural Training with Films. In English Teaching Forum,
48(2), 2-15.
17. Santos, M. D. C. M. (2016). Gramática afectiva en contextos de instrucción formal
del español como lengua extranjera (ELE). Hesperia: Anuario de filología hispánica,
(19), 51-84.
18. Turnbull, M., Lapkin, S., Hart, D., & Swain, M. (1998). Time on task and immersion
graduates’ French proficiency. French second language education in Canada:
Empirical studies, 31-55.

26
 PRIEDAI
Priedas 1

Stebėjimo protokolas

27
Priedas 2

Darbų turinio analizės protokolas

28
Priedas 3

Refleksija

29
Priedas 4

30