1. OPERA – didelės apimties muzikinio teatro žanras.

Ji
sujungia visas meno rūšis – muziką, dailę, teatrą, šokį,
literatūrą. Muzika ir teatras − bene svarbiausios šiame žanre,
nes be teatrinės scenos ir joje vykstančios dramos nebūtų
operos. Operoje išgyvenami patys įvairiausi siužetai –
pasakų, istoriniai-herojiniai, buitiniai-komiški. Juos glaustai
atpasakoja libretistas – literatūros žinovas, poetas ar
rašytojas, parašydamas operai istoriją - libretą. Dažniausi
rimto pobūdžio būna operos. Įžanga - uvertiūra. Labai
svarbūs operoje pagrindinių veikėjų vokaliniai
numeriai – duetai, tercetai, ansambliai, chorai. Taip pat
svarbu orkestras, dekoracijos, vaidyba, šokis, dalys 1-3.
Negalima kalbėti.

2. XIX a. atsiradusi OPERETĖ ( beveik viskas atitinka kaip

operoje) tačiau laisvesnė, komiška operos atmaina Tai
linksmi, su laiminga pabaiga kūriniai. Juose ne tik
dainuojama, šokama, bet ir daug kalbamasi, vaidinama visai
be muzikos. Operečių siužetai būna išradingi, dialogai labai
šmaikštūs, sukeliantys daug juoko žiūrovams, o arijos, duetai,
ansambliai, chorai – melodingi ir nesunkiai įsimenami

3. BALETAS – muzikinio teatro žanras, kurio meninė kalba

yra judesys ir šokis, orkestras, dekoracijos, vaidyba kono
judesiais. Balerina ir balerūnas – šokėjai..
XVII a., karaliaus Liudviko XIV valdymo laikais,
Prancūzijoje atsirado klasikinis rūmų baletas – spektakliai,
kuriuose šoko ir pats karalius. Baleto mokėsi išrinktieji
aristokratų luomo atstovai – tai buvo jų privilegija. Šokiai ant
 pirštų galiukų (su puantais), laisvos išraiškos plastika,
pantomimika, mimika.
4. XX a. MIUZIKLAS (labai panašus į operetę) buvo
amerikiečių sceninės muzikos išradimas. Nors ir čia
svarbiausios yra gražios - šiuolaikišks dainelės bei šokio
scenos, tačiau neretai libretai atspindi rimtas socialines ir
politines temas. Miuziklas kėlė itin aukštus reikalavimus
atlikėjams: jie turėjo puikiai dainuoti, šokti, profesionaliai
vaidinti. Miuziklo siužetas ir muzika yra pramoginio,
estradinio pobūdžio, daug šokama.
5. Roko opera. Ilgainiui miuziklų stilius keitėsi, muzika įgavo
šiuolaikinės popmuzikos, ypač roko, džiažo elementų,
pasidarė sudėtingesnė ir dramatiškesnė. Dramatiškesni, artimi
operoms ir jų siužetai .
6. Muzikinis filmas, kino kūrinys, kurio didelę dalį užima
muzika (vokalinė, instrumentinė). Būna vaidybiniai,
dokumentiniai arba mišrūs. Dokumentiniai muzikiniai
filmai – daugiausia koncertų įrašai, pasakojimai apie
atlikėjus, muzikines grupes su muzikiniais intarpais,
muzikinių klipų rinkiniai. Vaidybinių muzikinių filmų
žanrai – muzikinė komedija (susideda iš įprasto pasakojimo,
muzikos, šokio, humoro elementų; vokaliniai intarpai
dažniausiai tik iliustruoja veiksmą), Vaidybiniuose
muzikiniuose filmuose aktorių atliekamos dainos dažniausiai
padeda plėtoti pasakojimą arba atskleisti herojų charakterį.

Klausomi kūriniai:
https://www.youtube.com/watch?v=l3w4I-KElxQ --- opera Džiuzepė Verdis „Aida“ – maršas.
https://www.youtube.com/watch?v=gP132E-xABg --- baletas Piotras Čaikovskis „Gulbių
ežeras“.
https://www.youtube.com/watch?v=F31kxr6omTc --- operetė Johanas Štrausas „Čigonų
baronas“.
https://www.youtube.com/watch?v=hc1vi2i9VwE --- roko opera Rokas Radzevičius Jūratė ir
Kąstytis“ Dievas davė - daina.
https://www.youtube.com/watch?v=8gd_ohoPzYc --- miuziklas Endriu Loidas Vėberis „Katės“ -
Atminimas.
https://www.youtube.com/watch?v=5fH2FOn1V5g --- muzikinis kino filmas Rodrygas Rodžersas
„Muzikos garsai“.