გეოგრაფია 7 მოსწავლის წიგნი ნაწილი 2 ნაწყვეტი

You might also like

Download as pdf or txt
Download as pdf or txt
You are on page 1of 13

maia bliaZe daviT kereseliZe

7 geografia
moswavlis wigni
nawili

grifminiWebulia saqarTvelos ganaTlebis, mecnierebis, kulturisa da


sportis saministros mier 2019 wels.
Sinaarsi
2
afrika ...................................................................................................................... 5
27. geografiuli mdebareoba ........................................................................7
28. afrikis kvlevis istoria ....................................................................... 11
29. reliefi ......................................................................................................16
30. sasargeblo wiaRiseuli ........................................................................22
31. afrikis hava ...............................................................................................26
32. klimaturi sartylebi ............................................................................31
33. Sida wylebi ................................................................................................37
34. bunebrivi zonebi. notio ekvatoruli tyeebi .................................44
35. savanebi da naTeli tyeebi ......................................................................48
36. tropikuli udabnoebi da naxevarudabnoebi, subtropikebi ......51
37. afrikis ekologiuri problemebi da bunebis dacva ......................55
38. mosaxleoba .................................................................................................61
39. afrikis politikuri ruka .....................................................................67
40. samxreT afrikis respublika ................................................................73
Semajamebeli samuSao II ........................................................................79

3
avstralia da okeaneTi ................................................................ 83
41. avstraliis geografiuli mdebareoba ...............................................85
42. avstraliis aRmoCena da gamokvleva ...................................................90
43. reliefi .......................................................................................................94
44. hava ................................................................................................................97
45. Sida wylebi ...............................................................................................102
46. organuli samyaro ..................................................................................106
47. mosaxleoba ............................................................................................... 111
48. okeaneTi .................................................................................................... 116
49. axali zelandia .......................................................................................122
Semajamebeli samuSao III .....................................................................126
4
antarqtida ................................................................................................... 131
50. geografiuli mdebareoba ....................................................................133
51. aRmoCena da gamokvleva ........................................................................137
52. reliefi .....................................................................................................142
53. hava ..............................................................................................................147
54. organuli samyaro ..................................................................................152
55. antarqtidis aTviseba ...........................................................................155
Semajamebeli samuSao IV .....................................................................159

danarTi .....................................................................................................161
2
Tema
afrika

aq Seityob, rom

afrikis filaqani orad iyofa;


afrika cxeli kontinentia;
afrikaSi gvxvdeba Srobadi tbebi da mdinareebi;
afrikis udabnoebSi gvxvdeba oazisebi;
afrikaSi aris msoflioSi yvelaze grZeli mdinare nilosi;
afrikaSi geometriuli sazRvrebi da evropuli enebis gavrceleba
kolonializmis Sedegia;
afrikaSi mosaxleobis raodenoba Zalian swrafad izrdeba;
afrikisTvis damaxasiaTebelia swrafi gaudabnoebis procesi;
afrikis qveynebi erTmaneTisgan mkveTrad gansxvavdeba humanuri ganvi-
Tarebis indeqsiT;
afrikaSi daavadebebis Sedegad bevri adamiani kvdeba;
afrikaSi aqtualuria sufTa wylis problema;
afrikaSi, zogierT adgilas, dRemde SenarCunebulia tomobrivi socia-
luri struqtura;
afrikis kontinenti mdidaria almasiT.
afrika

Tu ginda meti Seityo


afrikis Sesaxeb, estumre
vebgverds:
www.nationalgeographic.com

farTobi – 30 311 690 km2 (kunZulebTan erTad)


mosaxleoba – 1.225 mlrd adamiani (2016 w)
umaRlesi mwvervali – kilimanjaro, tanzania, 5895 m
yvelaze dabali adgili – asalis tba – 155 m z.d.-dan, afaris xeoba,
(jibuti)
yvelaze grZeli mdinare – nilosi, 6671 km
yvelaze didi tba – viqtoria, 69215 km2
yvelaze maRali CanCqeri – tugela (sar), 610 m
yvelaze didi udabno – sahara, 9.1 km2
yvelaze didi kunZuli – madagaskari, 587 040 km2
yvelaze didi srute – mozambikis, 1760 km
yvelaze didi yure – gvineis, 753 aTasi km2
yvelaze didi qveyana – alJiri, 2.38 mln km2
yvelaze patara qveyana – seiSelis kunZulebi, 455 km2
yvelaze didi qalaqi – kairo (egvipte), 17 856 aTasi adamiani (2016 w)

6/ • Tema 2
1
27
geografiuli mdebareoba
0 0 0 0 0 0 0 0 0
20 10 0 10 20 30 40 50 60

e l
m T
x
ras-engelas koncxi
gibraltaris

a
srute bi S iranis
Te gab u a z R v a
kasablanka si sm dasavleTi esi
s y siriis mTianeTi
didi ergi za
la aRmosavleTi ur
e gr
at didi ergi udabno
os
0 kanaris k-ebi m. tubkali tripoli kataras nilosis is 0
30 sinas mT 30
4165 depresia delta sp ebi
el-hamras n.k. a r
se

a
ahagaris kairo T
das avleT mTebi

r
is
erg-SeSi mTianeTi libiis yu

w
s ah ar a

a
h a udabno r

i
e

b
CrdiloeTi tropiki e
a T

T
r i s

e
m. tahati m. emi-kusi nubiis

l
n . k
s 2918 3415
udabno .

i
0 0
tibestis
20
mTebi murdis a udabno
20

z
airis depresia rub-el-hali

R
dakari md plato m. bagzani

nilosi

v
.s
en erg-jubari
darfuris

a
eg 2222
plato
re
md

koncxi .n
al

tba tba
ig m. mara yu
a

md .
i

almadi Cadi tana s


lt

ni
er

3088 e
ad
i

m d.
md. vo

0
S
ar eT iop iis ras-hafunis 0
10 i
m T ianeT i koncxi 10

k.
adis­abeba

n-
is
abijani nigeris m. kenia

l
delta 5195

ma
md .
m. kameruni u bangi tba

so
rudolfi
k. bioko 4095
m. margerita
5110 m. kilimanjaro
gvineis tba
0 ekvatori kongos alberti 5895 0
0 qvabuli 0
dablobi
o

gvineis
ng

tba
yure
ko

viqtoria
md.

serengetis
kinSasa vake k. zanzibari
a t l a n t i s tba
de-bus tanganika komoris 0
10
0
plato k-ebi 10
angolis kasais
qvabuli plato

e
tba

s rut
katangas niasa mozambikis
o k e a n e zegani zegani
mbezi
is
za
ik

ovambos CanCqeri
.
md

ari
mb

viqtoria
plato
za

ask
mo

0 kalaharis 0
dag

20 20
nam

qvabuli
ibi

a
k. m
is u

samxreTi tropiki
m. bobi
dabno

kalaharis
2658
udabno pretoria

m d. oranJ
indoeTis
i

i
m Teb

0 0
30 30
drak o n i s
ka p is mTebi
keiptauni
keTili imedis koncxi
koncxi nemsa okeane

0 0 0 0 0 0 0
10 0 10 20 30 40 50
0-dabali
0-50 1:33 000 000
50-100
100-250
250-500 6500-ze Rrma
500-1000 6500
1000-1500 5000
4000
1500-2000
3000
2000-3000
2000
3000-4000
1000
4000-5000 500
5000-ze < 200
sur. 27.1 afrikis fizikuri ruka

Tema 2 • /7
27

gaixsene

1. ra erqva warsulSi arsebul superkontinents da romeli kontinentebi warmoiSva


misi daSlis Sedegad?

afrikis farTobi, kunZulebTan erTad, 30.3 mln km2-ia. igi teri-


toriis sididiT mxolod azias CamorCeba da samxreT naxevarsferos
kontinentebs miekuTvneba. warsulSi afrika gondvanas nawili iyo,
riTac aixsneba misi „naTesaoba“ samxreTul kontinentebTan.
afrika kontinentebs Soris gansakuTrebuli geografiuli mdeba-
reobiT gamoirCeva, radgan mas TiTqmis centrSi kveTs ekvatori da
amitom kontinentis udidesi nawili moqceulia tropikebs Soris.
garda amisa, kontinentis konfiguraciis gamo, teritoriis udidesi
nawili CrdiloeT naxevarsferoSi mdebareobs.

davaleba

1. gansazRvre, mTeli dedamiwis da xmeleTis farTobebis ramden procents Seadgens


afrikis farTobi.
2. sur. 27.1-is da naxevarsferoebis rukis (danarTi 1) gamoyenebiT daadgine:
a) rogori mdebareoba aqvs afrikas ekvatorisa da grinviCis meridianis mimarT;
b) romel naxevarsferoebSi mdebareobs; g) romel paralelebsa da meridianebs
Sorisaa moqceuli kontinenti; d) gamoitane daskvna: romel siTbur sartylebs
Soris mdebareobs afrika da ivaraude, rogori iqneba kontinentis klimaturi
Taviseburebani.
3. gamoiangariSe afrikis ganfeniloba gradusebsa da kilometrebSi: a) Crdiloe-
Tidan samxreTisaken a.g. 200 meridianis gaswvriv (gaiTvaliswine, rom 10=111.3
km-s); b) ekvatoris gaswvriv (10=111 km); g) CrdiloeT da samxreT tropikebs Soris
(10=102.5 km).
4. sur. 27.1-isa da naxevarsferoebis rukis (danarTi 1) gamoyenebiT daadgine:
1) kontinentis ukiduresi wertilebis koordinatebi: CrdiloeTiT – el-abiadis,
samxreTiT – nemsas, aRmosavleTiT – ras-hafunis da dasavleTiT – almadis kon-
cxebi; 2) ras udris manZili afrikis: a) ukidures CrdiloeTiT da samxreTiT mde-
bare koncxebs Soris; b) ukidures dasavleT da aRmosavleTiT mdebare koncxebs
Soris. gaiTvaliswine, rom ekvatorze 1°-iani rkalis sigrZe 111 km-ia.

afrika evropisagan gamoyofilia 45 km siganis gibraltaris sru-


tiTa da xmelTaSua zRviT, xolo aziisgan – wiTeli zRviTa da bab-
el-mandebis srutiT. suecis arxis gayvanis Semdeg afrikasa da azias
Soris saxmeleTo kavSiri Sewyda.

8/ • Tema 2
27
200 300 400 500 600 700 800

300

300

200
200

100
100

200 300 400 500 600 700

sur. 27.2. varaudoben, rom wiTel zRvas saxeli masSi didi raodenobiT wyalmcena-
reebis arsebobis gamo ewoda, romlebic zogjer mowiTalo fers iReben. wiTeli
zRva msoflios zRvebs Soris yvelaze Tbili da mariliania. misi Zlieri simlaSe
Zlieri aorTqlebiT aixsneba, rasac tropikuli udabno ganapirobebs. zRvaSi bevria
marjnis sxvadasxva saxeoba, romlebic Tbil wyalSi Zalian swrafad mravldebian.
marjnis kiriani ConCxi sxvadasxva ferisaa. isini zRvis fskerze did nagebobebs war-
moqmnian da SeiZleba iTqvas, zRapruli silamazis wyalqveSa `baRebs~ qmnian.

roterdami
km
0 km mekobreTa
00

i
00

l
Tavdasxmis
18 0 stamboli

ma
12 21000km adgilebi

so
58
00
gibraltaris suecis
atlantis okeane

km
srute arxi
mumbai

sur. 27.3. suecis arxi Tavisive saxelobis yelze


gadis CrdiloeTidan samxreTisken, port-
saididan (xmelTaSua zRva) suecamde (wiTeli
zRva). Tu XX saukunis dasawyisSi arxi 4 aTas
gems atarebda, xolo misi tvirTgamtarianoba
20-30 mln tona iyo, dRes es maCvenebeli sagr-
Znoblad gaizarda. 2001 wels egvipteSi, sue- indoeTis
cis arxze gaixsna axali saavtomobilo xidi keTili imedis koncxi okeane
„mubaraqi“.
suecis arxis teqnikuri parametrebia:
sigrZe – 163 km; sigane – 190-265 m; siRrme – 20 m; Sluzebi ara aqvs; gemebis tonaJi – 150 aTasi t;
tvirTbrunva – 260 mln t; gemTbrunva – 50 gemi dRe-RameSi; arxSi gasvlis dro – 15 sT.

davaleba

5. rogor fiqrob, ra mniSvneloba hqonda suecis arxis gayvanas?

kontinenti aRmosavleTiT da dasavleTiT msoflio okeanis wyle-


biTaa SemosazRvruli. daaxloebiT 32 aTas kilometrze gadaWimuli
afrikis sanapiro xazi sustadaa danawevrebuli da ZiriTadad kldo-
vania, rac navsadgurebis mSeneblobisaTvis araxelsayrelia.

Tema 2 • /9
27
tanzania dar-el-salami

e
srut
sur. 27.4. mozambikis srute yvelaze
grZeli srutea dedamiwaze. misi sigrZe
1760 km-ia, xolo sigane – 420 km.

i
ik
zambia antananarivu

kis
mb

i
r
za

ka
mbi

aga s
mo

za

mad
o
pretoria
m
samxreT
afrika
lesoto

afrikis sanapiroebis bunebriv pirobebze okeanuri dinebebi did


gavlenas axdens. kontinentis dasavleTi sanapiros gaswvriv gadis
civi dinebebi, romlebic atlantis okeanis maRali ganedebidan ekva-
torisken miedinebian. aq maT Tbili dineba yofs, romelic ekvato-
ris gaswvriv, dasavleTidan aRmosavleTisaken midis. kontinentis
samxreT-aRmosavleTi sanapiro – Tbili dinebis, xolo somalis naxe-
varkunZuli civi dinebis gavlenis qveSaa.

davaleba

6. afrikis fizikuri rukis (sur. 27.1) gamoyenebiT daadgine: a) romeli okeaneebi,


zRvebi da yureebi esazRvrebian afrikas? b) rogoria afrikis sanapiro xazi
da romeli kunZulebi da naxevarkunZulebi mdebareoben kontinentTan axlos.
g) romeli Tbili da civi dinebebi gadis afrikis napirebTan?
7. afrikis konturul rukaze aRniSne teqstSi CamoTvlili geografiuli obieqtebi.

es sainteresoa

Zveli berZnebi afrikas libias eZaxdnen.


sityva `afrikis~ warmoSobis Sesaxeb ramdenime mosazreba arsebobs: `afri~ Crdi-
loeT afrikaSi, karTagenTan, mcxovrebi ramdenime xalxis saxeli iyo. romauli
bolosarTi „ka“ miuTiTebs qveyanaze an miwaze. sxva wyaroebiT am sityvis gaSifvra
amgvaradac SeiZleba: laTinuri sityva „aprica“ niSnavs „mzians“; berZnuli sityva
„aphrike“ ki – „sicivis gareSe“. es Teoria wamoayena istorikosma leo afrikanus-
ma (1488-1554), romlis mosazrebiT, Tu berZnul sityvas – `frike~, rac „civs da
sazarels“ niSnavs, davumatebT TavsarT „a“-s, romelic kuTvnilebas gamoxatavs,
saxelwodeba migvaniSnebs miwaze, sadac sicive ar aris.
suecis arxis mSeneblobis idea jer kidev Sua saukuneebSi hqoniaT arabebs, Semdeg
safrangeTSi – mefe lui XIV-s, mogvianebiT ki igi napoleonsac gauCnda. magram
egvipteli xedivisgan misi aSenebis nebarTva (koncesia) frangma inJinerma da di-
plomatma ferdinand lesepsma mxolod XIX s-is Sua wlebSi miiRo. muSaoba TiTqmis
10 weliwads gagrZelda da 1869 wlis 17 noembers arxi sazeimod gaixsna.

10 / • Tema 2
28
afrikis kvlevis istoria
afrika uZvelesi droidan ipyrobda samxreT evropisa da samxreT-
dasavleTi aziis xalxebis yuradRebas. xmelTaSua zRvis qveynebis –
Zveli saberZneTisa Tu finikiis xalxebi – kargad icnobdnen Crdi-
loeT afrikis sanapiro zols. Tumca kontinentis irgvliv mdebare
teritoriis da, miT umetes, misi Sida raionebis kvleva sakmaod gvian
daiwyo.

androfagebi hiperboreebi

evropa armiaspebi

esedonebi
i
eb sarmatebi
T
es
i vi azovis zRva
tr sk
i

is
si
a

sp

ka
va
pi

masagetebi
pi

vk
al

as
r

getebi ia R
ka

z
t

keltebi s
ii
Savi zRva sp aq
si
ka ar
sogdiana
l

Trakia
ar aqs i balxi
midia
iberia
a

ninevia
tertesi eqbatana a z i a
n

kirena
asureTi suza sparseTi indoelebi
t

karTageni
memfisi
balioni
i

atlasebi
libia Tebe
s

siena
ni l o i z Rva
si
el
iT
meroe arabeTi
z

w
R

eTiopia
makrobienbi
v

a
v a
s a z R
m x r e T i s

sur. 28.1. msoflio herodotes mixedviT

davaleba

1. Seadare Zveli berZeni mecnieris, herodotes mier Sedgenili ruka


(sur. 28.1.) misive cnobili wignis – „istoriis“ teqsts: „istras di-
neba, romelsac Tavisi wylebi dasaxlebul punqtebSi miaqvs, bevris-
Tvisaa cnobili. ai, nilosis saTavis Sesaxeb ki veravin verafers
ambobs. arada, libia, sadac nilosi gadis, ukacrieli da udaburia.
misi zemo dinebis Sesaxeb me yvelaferi vTqvi, rac SeiZleboda me-
Tqva sxvebis monayolidan“. daadgine, romel mdinares uwodebdnen
istras herodotes Tanamedroveni.
2. daakvirdi afrikis fizikur rukas (sur. 27.1) da gamoTqvi Seni mo-
sazreba, Tu ratom ver xerxdeboda afrikis Sida raionebSi SeRweva
da misi gamokvleva.

Tema 2 • /11
28

davaleba

3. Zveli berZeni mecnieris, herodotes kaspiis zRva


1
Savi zRva
cnobiT, finikielebma jer kidev Zv.w. britaneTis
k u n Zul ebi opa
VI s-Si egviptis faraonis, neqo II-is evr
davalebiT, afrikas gars Semouares. xm el
TaS
ua z
herodote werda: „finikielebi Rv a
karTageni
samogzaurod wiTeli zRvidan f in i kia

babiloni
gavidnen. Semodgomaze isini napirze
gadadiodnen da libiaSi, sadac unda
gaCerebuliyvnen, nebismier adgilas a f r i k a
miwas amuSavebdnen, elodebodnen
mosavlis aRebas da Semdeg curvas
agrZelebdnen. ori wlis Semdeg maT
herkulesis svetebi gamoiares da
egviptes miadgnen. maTi monayolis d
C
mixedviT (me ki ar mjera maTi), libiis
garSemo curvisas gza yovelTvis maT
d a
marjvniv iyo“.
mecnierTa azriT, swored is faqti, s
romelic herodotes ar sjera, aris
umTavresi damamtkicebeli sabuTi sur. 28.2. finikielTa mogzaurobis savaraudo
imisa, rom finikielebma afrikas marSruti
Semouares. rukis daxmarebiT Seecade
axsna, romeli faqtiT da rogor
mtkicdeba afrikis garSemo finikielTa
mogzauroba?

me-15 saukuneSi portugalieli mezRvaurebi cdilobdnen, epovaT


sazRvao gza indoeTisaken, romlis simdidris Sesaxeb legendebi
dadioda. pirveli evropelTagani, romelmac kontinentis irgvliv
Semovla da indoeTisaken gzis gakvleva scada, portugalieli barT-
lomeu diaSi iyo. 1487-1488 wlebSi misma eqspediciam dasaxul mizans
ver miaRwia, Tumca maT kontinents samxreTiT Semouares da koncxs
miaRwies, romelsac diaSma `qariSxlis koncxi~ uwoda. mogvianebiT,
portugaliis monarqma koncxs saxeli Seucvala da mas „keTili ime-
dis koncxi~ daarqva.
1497-1498 wlebSi cnobilma portugalielma mogzaurma vasko da
gamam afrikis kontinents gars Semouara da indoeTis napirebam-
de miaRwia. am eqspediciis dros man afrikis araerTi teritoria
moinaxula, maT Soris, md. zambezis SesarTavi da pirvelma gaikvlia
sazRvao gza evropidan indoeTisaken.

12/ • Tema 2
28
e v r o p a

lisaboni

a z i a

indoeTi

goa
kalkuta

vasko da gama

atlantis indoeTis

okeane okeane

nemsas
koncxi
1492 w.

sur. 28.3. me-15-16 saukuneebSi vasko da gamas


marSruti indoeTisaken meTaurobiT mowyobili portugalielTa
marSruti indoeTidan eqspediciebis Sedegad dadginda afrikis
sanapiro xazi da sazRvao gza evropidan
indoeTisaken.

davaleba

4. afrikis fizikuri (27.1) da vasko da gamas mogzaurobis (sur. 28.3.) rukebis mixe-
dviT daadgine, romeli okeanuri dinebebi uwyobda da romeli uSlida xels misi
eqspediciebis dros ialqniani gemebis curvas?

dasavleT afrikis mkvlevarTa Soris mniSvnelovani iyo britane-


li mkvlevris, mungo parkis eqspedicia, romelmac daamtkica, rom
senegali da nigeri sxvadasxva mdinarea. aRsaniSnavia aseve frangi
mogzauris, rene ougusT qaies mogzauroba dasavleT afrikaSi. igi
iyo pirveli evropeli, romelmac gaiara mTeli dasavleT afrika
CrdiloeTidan samxreTis mimarTulebiT, gvineis yuridan xmelTaSua
zRvamde.
afrikis SeswavlaSi gansakuTrebuli wvlili miuZRviT britanel
mogzaurebsa da mkvlevrebs – deivid livingstonsa da henri mor-
ton stenlis. deivid livingstoni 1840 wels, rogorc misioneri,
samxreT afrikaSi gaemgzavra, sadac misionerulTan erTad, mniS-
vnelovan geografiul saqmianobasac eweoda. man kalaharis udabnos
didi nawili Seiswavla da md. zambezis zemo dinebas miaRwia. adgi-
lobriv mosaxleobasTan igi saukeTeso urTierTobebs amyarebda,
uwevda samedicino daxmarebas, aZlevda saWiro rCevebs. 1853-1856
wlebSi livingstonma mTel samxreT afrikaSi – md. zambezidan qalaq

Tema 2 • / 13
28
luandamde imogzaura. aRmoaCina kontinentis erT-erTi udidesi
CanCqeri, romelsac britaneTis imdroindeli monarqis, dedofal
viqtorias saxeli uwoda. mogvianebiT, man aseve aRmoaCina da gamoi-
kvlia tba niasa. igi cnobil mkvlevar stenlisTan erTad ikvlevda
CrdiloeT tanganikas. mogvianebiT, stenli samSobloSi dabrunda,
livingstonma ki ganagrZo kvleviT-saZiebo samuSaoebi. misi mizani
TeTri nilosis saTavis povna iyo, rac miuRweveli aRmoCnda. samwuxa-
rod, am eqspediciis dros igi daavadda da 1873 wels gardaicvala.
livingstoni britaneTSi gadaasvenes da londonSi, uestminsteris
saabatoSi dakrZales.

sur. 28.4. didia livingstonis damsaxureba afrikis


samxreTi da centraluri raionebis Seswavlis saqmeSi.
mogzaurobis dros man 1000-ze meti punqtis mdebareoba
gansazRvra; livingstonma pirvelma SeniSna samxreT
afrikis reliefis mTavari Taviseburebebi, aRmoaCina
CanCqeri viqtoria, tbebi – niasa, ngami da bangveulu;
gamoikvlia md. zambezis zemo welis raioni da md. kon-
gos auzis garkveuli nawili.

henri stenli ZiriTadad kontinentis centralur da dasavleT


raionebs ikvlevda. 1874-1877 wlebSi is britanul-amerikul eqspedi-
cias xelmZRvanelobda, romelmac centraluri afrika aRmosavle-
Tidan dasavleTis mimarTulebiT orjer gadakveTa.

tba
rudolfi
0
ekvatori 0
tba
viqtoria
go

mvanza
ko n

niangve
ujiji k. pemba
tba
boma
a ba

tanganika k. zanzibari
al

indoeTis
u
l

tba
niasa okeane
atlantis
okeane
Citambo
z a m b ez i

d. livingstonis 1866-1873 ww. eqspediciis marSruti


h. stenli 1874-1877 ww. eqspediciis marSruti
d. livingstonis gardacvalebis adgili 1873 w.

sur. 28.5. d. livingstonisa da h. stenlis mogzaurobis marSrutebi

14/ • Tema 2

You might also like