Rye Neslépsime, kad apie vo talkrast{ .,Saleinis* pradéjome galvoti — tada, Kal 1svydome gratius (ir storus) — ,,Ladakalnlo” nu- ‘mertus, Kuo dztkal bloges ‘nf uf aukétatéus? Aukstal- tijoke dang Iadakalniq ir eferg, o Dzakijoje — uply Uupeliy, ir galeiniy, Stat Kodél masy laskras- ‘Nuo aukétaisiq” tadakal- alo gal ir toll matyti, bet Dafkijoje visat nebatina { kkalnus ropitis, nes kur tk paklausal — falein{s alma. Subéga du alclnlal — jau upokinls, Subéga du upok- Sniat — Jou upells. Visa demé — falcinial. Matt, dldelt, ramial srivantys ir burbutuojantys yg geize ial, Yra ir krioklly, Yea laétully, Faltinluoty’ pasa {gos formos slénly. “Aple Ralgarda vist girdejo, bet Kiek daug mazesniy raigar- ‘arly legendos dar ne- wratytos, Sako, Aukstagt rid Alpeno Saltinyje Kapl- nigkiy plemenys paskanding ‘tka, Bjaurl buvo. Geografal ralo: Pakry- kités clrkas, Didysis sufo- ints cirkas, Kaplniskiy ero zinls eirkas, Clos hidroge- ologinis paminklas... Dra kal sako: Kurpiko duobela, Kurpiko rinela, Aukstagi- rio Bronlaus duobela, Zvat- ‘ly duobela, Pllypuko duo- bela, Kubiinycla, Kaniaats. ety virduokllal.. Ir vis tal Salcinial, Tr erozinius ‘cirkus, ir visas duobelas bet rinelas iigrauzé Salein Alma, verdias! 18 temés Salcinial Ir Hema, ir va- sara, Gal ir masy ,,Saleinis nepavargs ir nesustos, 0 kaskart bus skaldresnis ir gratesnls. Jeigu Jam padés vist tle, kurle Zemés Salcl- ‘nly almesio —klausosi éla ‘ntlo vaikystés. Saleinlo redkolegijaSALCINIS, 2 pal Sie fodzial ne 15 luby aurasytl, Juk Ir savo progra- moje, tada, kat buyo renka- mas Naclonalinio parko dire. Ktorius, {0s akcentavote: par- ko Okiné velkla bus toxia, kad baty galima kuo geriau tenkintt vietos gyventojy po- relkius, Kuo atlddiau saugotl senuosfus Kalmus, senaj{ ak{ ir tradicintus verstus, — Tikral taip saklau. Tike rat 18 DzOkijos mlekur nebu. vvau ISbéges. Girininkavau Vet sleJy migkuose, Valkininkuo- se buvau vyriausiuojy miskt- ninku, 0 81a, Marcinkonyse, mi8ky Okio direktorium!. Ma- no téviske — Vilkiautinis, ne toll Liskiavos, bet Jau ut Na: clonalinio parko riby, — Archeologal, kasinéje Vilkiautinio pilkaplus, —rado Jabat dang ginkly, todél spé- Ja, kad ten kadatse gyveno Inbal drasts ir Karingl vyrat, Tdomo, ar st savybé persiduo- da dabartinéms — Vilkiautinio aetky kartoms? — Mano tévas (Jam dabar 90 mety) tikras ” valstiets, Anksit kella, ankstt gula. 0. valstietis etna { politika ar { karo Zygius tada, kal priesal Jam nebeleldtia dirbti savo darbo — arti Zeme ir augintt ‘duona, — ‘Tikras valstietis gyvena ne tik sia dlens, jis visada galvoja aple ryto}y, Talp. Zallamitky turéjo tevas keturis hektarus misko, bet nekirto Jo, tausojo, Daz: nal badavo talp — iivatiuoja malky { savo miska ir gritta tuSSials ratais, Néra ka kirstl — visi medtial gra2is, vist auga. Vist valstietial saugojo ir savo Zeme, ir mika, 0 DrieS Koklus’astuonerius me tus, tada dar nebuyo —jokio atgimimo, mano tevas lepe man vikast! butellus su ragtals po buvusiomis —masy Zemés ediomls. Kas galéjo pagalvoti tada, kad prie temés vel sug. {8 Ukrasis Seimininkas. senas valstietis tarsi nujauté tal, Kelis kartus pragé surasti emés.ribas = Ar daug — Vilkiautinio apylinkése padaryta nebepa- {alsomy Krastotvarkos klaidy, trokdangiy dabar sugrlatl emo gul pric Zemés? Nesinort viska_kritikuo i, Kal Vilkiautinis tapo die Mo kolakio centru, visi { Jf dejo daug viléiy, Tal natura: Iu, Buvo toks Levany Kaimas prie Nermino, Dabar Naclona: AukStaltijos naclonaliniame parke (kriaustal dirba vient aukstaléial, Kursiq Nerijoje — kurSlal, Trakuose — mies ‘elenal ir totorial, Vos tik atsirado Zemattijos nacionalinis parkas — iléké ten Zemaiéial 1S Vilnaus Ir Siaully. Ar berelkia alskinti, kad DzGkijos naclonaliniame parke dirha detkal, Taigt, kaip sekasi dzakams Dzakijoje — toks pir- ‘masis Klausimas DzkiJos naclonalinlo parko direktoriul Jonul KARALUKUI, kurlo pavardy ,,marcinkoniskiat {ma- nydaml raiyty vien didzlosiomis raldémis — tlek gero jis yra padares* (Cituojama 18 straipsnio ,,Dz0kijos nacionall- nig parkas — aminasis laukinis téviskes grodis“, 1sspaus- dinto ,,Druskininky savaitéje 1990 m. gruodito 29 4). linio parko teritorija, bet kal- mo 2mogus patikéjo miestie- mo nebér — visl gyventojal ti8kom{s naujovemis, Mustel- sikele { Vilkiautin,. Juk ta KiSkls Vincas Galdys pasakojo, da tokiems maziems kalmams kad toje vietoje, kur dabar hnieko medavé. Nebuvo gery stovl Kabely ‘fuvininkystés keliy, parduotuviy, telefony, aklo Zolés milty agregatas, Visi mazi seniejl kalmal suny: buvo pelkés, 0 tose pelkése ko, kal uddaré juose pradines vis délto gyveno 4monés, Gal. mokyklas. Tokia buva politi. bat flems buve sunku, gal jie ka, ir pasipriesinti jal buvo dalugial sutiko melioratoriy nejmanoma, AS, pavyaiziul, technika, kurl ten padaré kul. daber pulkiai prisimeny, Kad (Qrines plevas. Zmonés ist senovineje krosnyje i8Gutinth Kelé, ir mes siandien visiskal Koptstal buvo labat gardas, ne#inome Jy gyvenimo patir bet kal atsirado centrinis les, Jl mums lyg ir nerelka. Sildymas ir dujiné virykié, nga — Stat kur didzioji i8é- senoji Krosnis daug kam tapo Jimo 18 kalmo tragedija, Kliuvinlu, Retas Smogus atsls- _ — Talp. Bet dabar Nacio- pyré nayjovems, nes jos pa’ nalinlame parke Sitokiy pra lengvino gyvenima. radimy tikriauslal nebus, Par “"'Bet Juk per greltal kal. ko uidavinys — saugoti ne tuktal gamta, bet ir visq t dicing d2tko velkla, visa venima, kuris kiekviena kaime yratruput{ kite Man, pavyzdalul, atrodo, } nlekur talp nemokejo sugré faguonas, kaip — Vilkiautiny Buvo ir special plesta, specialus gristuvas. Kal ¢ bar tokias pat aguonas sur la mainelé, tal pieno 18 isbega kur kas mafiau ir s nis visal ne tas. Pereikt dal Dzukijos nactonaliny pai uo pradingusio Levany + mo iki Musteikos, arba a Ziogeliy iki Padliy ir vi pamatysi_ ka ors nepaprat Girintal dzokat dar sat daug grazios senovés. Vis! vertinga ir brangu, ir Jel Jau aléku, kad Kokiame vienkiemyle tas natorinis 0 relkia—uifiksu visus pasakojimus ir vi valzdus. — Vil prisiminéte Vilkia fal, kuris ir dabar tebéra 1 Klaves koldklo centras. Ke ‘klo centras |sikaré Janko, 0 Lidkiava ‘mirSta ir apleista. Juk tal ‘#1 grubl krastotvarkos Klat = Vilkiautinis — set Kalmas, Tal lludija ir pill lal, Kolukiul kurti cen savo teritorijos vidury bu Patogiau. O Ligkiava — p rastys. Dabar mes matom, LiSkiavos galimybes buvo naudotos. Vietiniams 4m néms nebuvo lelsta turétl 1 Kavoje Jokio kultdros zidin todél atéjo svetiml, vilniet ir suremontavo vienuoly Boje, Lifkiavole man tc Daigti viduring mokykla, k ir buvo tame apleistame + nuolyne, Ziema 18 Vilkiauti lekdavom | mokykla su gem, O mokytojal gyve vienuoliy celése. — Kada tal buvo? = Vienuolikta Klase b lau 1958 metals, ir tal bu pirmoji abiturienty laida, — Prics 33 metus iséjo 18 Lisklavos, @ dabar ten yetiuojate ‘ir veiate len Ligklavos baunyéios remont! Gal 1s sugrizimas yra lab reikmingas, parodantis, kkartals Iemia ir savoje pa pljofe batt pranaéu? — Vist dzokal ankséiau veliay gritta | savo gir prie savo uply. Niekur ki tokio grofio nerasl — Dékojame uz pokalbl lnkime sekmés,3 pol. SALCH Ikurta Baltijos nacionaliniy parky asociacija 1991 mety birzello 22 die nq Palmstje. (Lahemos naclo- filinis ‘parkas — Estfa) bu- vo pasiraiytas Baliljos na- lonaliniu park 9s0:taelJos Statuias. Asociacios. {Karima tikslas — visapusitko bend avimo, bendradarblavimo ir Informictjos Keltimost —pléto- jimas tarp Estijos, Latvijos ir Lietavos.” nacionaliniy park, sleklant koordinuot! Jy velklg Baltijos valstybly bendradar- Dlavimo rémuose, ‘Mints apte tokios asoctact- Jos batinuma Kilo 1091 mety balandalo 17 diena, kal Sigul- fella tkurtas fondas, oje (Gaujos nacionalinis par- Saskata {vatrios sta kas — Latvija) buvo susrin- organlzacljos _ perved: ke Estijos, Latvijos ir Lietu. taltijos, DzOkijos ir Zemait!- Mat prieS 20 mety, 1971 me- #85 Sumas. Tada, kal n vos naclonalinty parky atsto. os (Lietuva) nactonaliniy par ty birdel{ buvo {kurtas pirmas US parkas néra palik val Pasitarimo metu buvo nu ky atstoval. Sio pasitarimo Baltijos Salyse Lahemos na- 45, kal Jo administra, ‘arta, kad, norint sprest! ben- metu sudaryta asoclacljos Sta clonalinls parkas, ‘Tal progal ©8 nuolatin| visy dém dras visiems parkams proble- tuto ruosimo komisija, kuri ir skirta konferencija vyko Hal- ‘mas, relkalinges vienifantis buvo.tpareigota paruoStl mi. Jalos kulttros romuose, © 1S. organas. Baitijos nacionaliniy néto dokumento projekta bir. kilmingas Statuto pasiratymas Puoselét! kultarinj pa nemis, starostos tal ppallko nelédildoma isp rnines svenéla kiekviet ‘mas atskiral. Sustren} veng ar tur] kok{ nors gam! laual, fokama, jama, vatSinamasl,. V bés démest Ila dams, kultoral, apskr clonaliniam paricut rod kad sventéje dalyvave ‘Respublikos.premjeras visoaras, Neatsitiktinal 4 finansing parama parky asociacijos {karimo pro. ello 22 dlena. — Palmsés dvaro rimuose. Imantas LA tokolg pasiragé Lahemos (Es. Statuto pasiratymo diena kilmés sutapo su tradicine Direktoriaus pavad tla), Gaujos (Latvija), Auks- buvo pasirinkta neatsitiktinal, esty Iaudies Svente — Jonl- —Gerto KAASIKO Tragiskoji Dzikijos istorija Lietuvos Respublikos pulkininkas, pirmasis Piety Lietuvos partizany vadas Juozas Vitkus (Kazimleral- tis) fuvo 1946 metals liepos 12 diena, Zaliamisky}e (netol! Vilkiautinio). Jo sleptuvé buvo prie Skroblaus, etoli AukStagirio. Juozo Vitkaus bendrazygial sukaré iq daina: Pakirto kulka ir futal — nesikelst, Jau_pédlos pranyko senlal miskuose, © laisvés varpu tebeskamba mums ‘balsas, [ Kova tebeSaukia tavo dvasia UR brangiaja Lietuva, masy Tévyne, Ginklus mes suspausim tviréiau | rankas. Tu didjj{ Kelia { laisve pramynel, Sy paSvente tavojo kraujo auka. Kalp sapnas prabégs sunkiy kovy metal, Lyg rkas pranyksta kantia, tigesys. Tik nickad taves neuzmirs mosy gretos, Lietuvlams tu vadas per amfius esi Andriaus TUMENO nuotraukoje: ‘Skroblus prie Didzio Slalto, kur buvo Kazimleraigio vadavietsSALCINIS 4 pal. DZUKIOS NACIONALINIS PARKAS Cyrkely ratstas Nuo Peklos Pekios iki Pakrykites — skamba yg burtazodttat. atent talp galima pavadint! fq didfiale Detkijos naclonalinio parko figtra, Pekla yra madas upelis, tekan Lyneder| ir {puolantis { Oia, o Pakryksté vingiuoja Kaimo (Alytaus rajone) plevas ir {béza | rakrykété néra Naclonallnio parko riba, } i Iengval {slmenamus vardus — aud Peklos tk Pakrykstés. ‘arédam! { arekitekio Viado Knlubo nupletta schema, algkiat matome, kur Jis yra — Dzdkijos naclonalinis parkas. iki Welnclcét ee PakryksStés © stp apibang, hast — tas sje parkas? Kawa Busip"anenee Meck Sthartonye Bulallogie Ueidoj Hastltnuore ie Bogelune’ ‘Aries "dena prie upés, ar atiduos mika, ar... Klausimy daug, bet mes, Drokijos nactonaltuio parko darbuotojel, { visus juos go. | ‘Mim atsakyt! Stalp: viskas Gia bus panatial kalp ir visoje Tikepe til patien Job ipa prtoe eons HsiojeDathifor lye. Haj dalla nq paral kelley famiocugiiy reali ori tla dary gees Sento ir butes sages wontons frko gyrestcane: | Lietuvos Respublikos Auks¢iausloji Taryba DzOkijos na- clonal parka paviine 100L-ape meta bean 29 ce sa per durgane Ta gen estas, Svenar surge globo fo deay gyration, o daar gal globes Ir sae park5 pal. SALCINIS JUOZAS GAIDYS 1S dzoky aukstyjy Kalnuogés Kalneliq Wiplaukia upelis sraunus, Banguoja Halivoja Per Klonius vingiuoja Tas masy upells Skroblus, Gal skuba_pasvelkint ‘Mas Merk{ brolluka Ir Nemuno vingtus steétus, Gal skuba nuneéti T gintaro jorg Lietavio iSkestus vargus, SHOOT FM CO m PEt ey Krantuos sustatytos ‘Medinés trobelés Baltujy beriy prvésy. Margioniy katmelis Brangus Kalp tévells ‘Tal mano gimtiné grazt. Ne Karta motulé Prie mano lopielio Palinkus rymojo naktis. Pavargusios rankos Ant vygés tlséjos Ir plaké ud du Jos Sirdls. Zingsnius 16 mazuotés Motule parodé ‘Smélétos DzOkijos kellats. ‘Motulé smoke Kalp relk vatkstinett Keleliais Tévynés pladtais. Kur af benuvykéla Ir kur begyventiaa Visad téviskéle menu. Sirdis mano verelas Margionly kalmelin Kur lauklant motule randu, Kat suokia Iakstuté Prie Skroblaus upello os balsa sirdyje girdeiu Svelnudial vejeliak Nuo Goltos.padvelkus Geguito tyllais vakarals, Alsuotl talp lengva Gyventt talp gera ‘Kal-mOsy Tévyne) tatke, Kal javg angina Ir duong branding Darbitt artojelio ranka, Margioniy kaimelis Brangus kalp tévells ‘Tal mano gimtiné miele Skroblus teka prie Kapiniskty katmo. Julians VAICEKAUSKO awotr. Vaivorykété sturbla vanden} — {a vist tino, Bet kodél ap- ink Mustelka, aplink Lyneze. | ir Cepkelluose niekur ner akmeny? Nerasi net kaktal rasikule. Ir clenagy nér. Vis ‘ky surinko, sutrayk® Straub. 1ys. Ir adavé Perktnul, tas kap laldria albus, tal net medzlus skaldo. Su kuo? Ogi ‘su tals akmenals, kur 18 Mus. telkos surinko, (Pasakojo Vineas Galdys 15 Mustetkos) Kap atsirado ataras le. bas? Ogi gane plemenys jau. clus. Vienas Jaucis buvo var- du Glébas. “© ataral vardy da neturéjo. ‘Todél jie kap kadu pakildavo ir aldavo ki tur. ‘Ir ele} piemenys gird kad kati kas atOfa, ateina dangum, Vienas plemio) sako: .Varykim Jauclus namo, bus blogal". Kitas pieriuoj Saukia: .Giebai, $10, Glebal, $10 na. mo". Cik ¢iua ir " nuslaldo alaras. Mat jo vardas buvo Glebas. Ir tep atsirado azaras Glébas. Ir monal_ tebéra, (Pasakojo Malvina Cesnulte ne 8 Manétagirés. O fat ‘Sitalp pasakojus! Jos motula If Perlojos) Senlau Sunukam vardus tep duodavo, Sumislina du yardus, palma duonos riekele ir sario kavalkell, Ir mislina: katro Sunukas stvors duony — bus Sargls, 0 katro sor| — Din. ‘gas. If meta duony ir sOrl Sunukal griebla Kotnas savo valgi — ir krikstynos balg- tos. (Pasakojo Maryté Saulal. tlené 1S Kapinighiy) Neturi arkllo — pats ark. ys. (Mareinkonys) ‘Terlam tvory — daykus strosinam, ale jie nebijo, ana, Kubilnycioj druni, nakein vei tals mOsy bulbaiciy kniscl. Kq_ senoliai porina (Rudala prie Skroblaus) wApie Laumés bala Macke ‘Meikinis pasakodavo, kad se. rnlau 4monés gird&dave — ten Jaumes kultuvém #lugtus ve. IéJant. O Mackés senelis esa uvo pagaves viena laume ir parsivedgs namo, Tq laume visi Kalbing, bet jt neprakal- Delust ne Zodelio. Tik pare. gélusl, kad Seimininké prijuo- ste puodg atkélé, prasitarusi Turétau, perturétay, 0 priktt ti puedo’ nekeltau", .Pirma diena detmininkts patios savo gyvuléllus {8varo 18 warty, Sventals Solynais aproko, kad blogos akys ne- apkeréty, neatimty karviy"ple- no, kad iaumés aviy neapkirp ty, Taro su Sventa verbele, © po tvarto slenkséiu dar pa. deda pora kiausiniy, kad visi gyvulelial pertengty, Paskul ta porg aukoja Sventam Jur. gui, pragydamos ganyti gy. vuléitus, Pirma diena, badavo, par genama ankstt: dar saulé akis bado, o Jau gyvullat { namus traukia. Sakydavo, kad pava- sar{ gyvullal taip kalba: ,,2s kim, éskim, Slandien po. tr put{ — ryt atelsim, daugiau asim", (18 Rosés Sabaliauskienes knygos ,,Prie Merklo mano kaimas")SALCINIS 6 psi. ‘Tomas Mazgelis eina su anoku takeliu pro Kapiniskiy key2iy, 0 ant auksto — kalno stovl moteris, lalko _rankoje reps ir 2velgia temyn. Ma- no svetias Sankt Peterburgo uPiko valanda* fotokorespon: dentas Michatlas Dmitrljevas fotografuoja | valeda, skuba Uusfiksuott ta tobula Kompozi. ‘cljq: ‘kryzius mélyno dangaus fone, abiejose kryZiaus puse- se —- kalnal, 0 ant kainy imones, dirbantys savo dar- bus, Michallas d2iaugiasi, kad pavyko nufotografuotl tal, apie ka vakar galvoles, kal ta kryy pamates. — Zurnalistat yra kelsti 2monés, Dainal jie tyéla susikurla sau ned&kingas aplinkybes, kad tq pat{ daikta far reiskinj galety pamatytl kitaip negu visi. Stat ir vakar mano svetlas vienas pats at skubéjo | Kapiniskes, fotog. rafavo Gla #mones, kasanéius bulves, ir pulkiausial su jals susikalbejo, inodamas tik vieng sakinj — 08 Zurnalis. tas 18 Peterburgo, a8 lietuviy, kalbos nemoku", ir stat sian- dien, kal dviese einame Kap nigkiy kalmo gatve, #monés man pasakoja, Kalp Sis auks. tas vyras, nemokantis lietuvis. kkal, vakar puse dienos i8gu- TeJo Vinco Saulevidiaus bulviy lauke, nepaleisdamas 18 ranky fotoaparato. [ Darielly girinin- kijq_ fis gri%o velal, vakaras buvo Siltas, js sédéjo lauke ant suolo ir vis kalbéjo, kad tebemato tq stebuklinga’ kal- ma, sake, kad Jo akys vis dar stebl, kaip flgeja senos pir. tes Se8tlis ir pasiekia Skrob- aus srove, kalp arklys, stab- telejes. buiviy vagoje, uisto- Ja saule, 0 imonly, padargy Ir gyvully siluetal, rodos, ap- miréta, atsisvelkindam su pra ejusia ‘diena.. S| ryta tadejo- me vatiuotl | Mardasava, kur gralioje sodyboje ant Merkio kranto gyvena kry2iy meist ras Stasys Plutulevigius, 0 einame al per Kapiniskes, ir Michallas Dmitrijevas sako, kad §{ kalma fotogratuott no. rety ne dvi dienas, o du me hneslus. Tomas Mazgelis nuejo { savo pirkia atsinest! peilio jaus uodega arkliui, Ku- ‘is Cla pat, uz tvoros Avingau- Ja, 0 mes vis dar #iarime keyiy, Viré kryziaus, aukst me danguje vis dar baltuoja baltas debesis —_girdet! L pletus —_skrendanéty gerviq graudus ——kurlla- vimas, 0 Tomo Mazgelio ark- lys, Kurlam tuo) trumpins uodega, stalga gulasl amt ta- los toiés ir vartos keturias kojas aukstyn_i8kel. damas. Michatlas {démial 210 rE { besikodiojant{ arkll ir susirupings. sako; — Keisis oras, ryto) Jjau nnleko nenufotogratuosi — Negall bati, — bandau priestaraut!, — #i0rék, kokie balti kamuolinial debesys. — 0 kodel arkiys vartost? — Gera Jam: bulviy nere Kia arti, Zolés daug. — Ne. Jis masazuoja sana: rlus ir raumenis, kurle Jau pajuto artéjantia dargana, Visada Sitaip: Jel vartost ne- pavarges arklys — lauk le. taus. Kalba Michailas Dmitrije- vas I¥g Vyriausiasis-meteorolo ‘gas, bet gal jis Zino, ka sako. © gal ne tik boby vasara, bet Ir visa i senovinio kalo dilé — Jabal laikina, Atels rudens darganos, t1emos gal iat — reiks figal ir kantrial laukti sugrittantios —_saulés, Nutoles ” gerviy kurliavimas gal jau ir yra —paskutinis skaldrus —nutolusios vasaros aldas, Gal Sis kry2ius visa kitalp atrodo Kapiniskiy gy- ventojams, negu mums, visur irmiausia leSkantlems grotio, pamirstantiems kasdienin| kal ‘mo Zmogaus tridsa, — Klausyk, Michattal, sakau savo svetiul, — ar tu intuojt, Kad ,Piko _valan redaktorius ” apsid#laugs pamates tavo nuotraukose 8] kryZiy ir Situos 2mones? — Negarantuoju, Bet foto. grafuoju todél, kad Ga yra ta tikrofi tautos Istorija, ku. Flos ankstlau mes nemateme. AS Jauciu, kad laisvos Josy valstybés 2moniy figtros prie Sito kryHlaus yra tokia pat Istorija, Kkalp ir Smolnio us- antspaudavimas po nepasise- kusio_perversmo. — Teko girdéti, kad Sankt Peterburgo meras’ Sobtakas veiké labal ry3tingal, nepripar Hino jokiy putisty, uétar { J0- sy miesta net armija ne(éjo. — Teip. Och, kalp mes begiojom po Peterburga tas {ris dienas. Viskas buvo labal svarbu, ir viska, rodos, su pejom ‘nufotografuotl, Cla, $1 tame kalme, begioti nereikia, gall visq dieng stovétt vieno- Je vietoje, 0 Sirdis dilaugiast, Senial man Sitalp bebuvo, Ateina Tomas Mazgelis ir atriu pelliu trumpina savo arkiiul uodega. Mano svetias, os prieS savaite fotograta. ves, kalp Peterburgo demok- ratal udantspauduoja komu- nisty buveine — Smolnj, bega dabar aplink Tomo Mazgelio ark, Klauplasl ant temés, kad So truput{ Juokingo kal- ‘mo bulties valzdelio fone vélgt Doty Kapinigkiy kalnal ir bal. Ul debesys. Blykstioja pried saulg fotoaparatal, 0 Michal: Jas Kalba, kad ia irgi turéty OL tikras kadras, ne vaidi- ‘nimas, nes vasara balgés! Ir arkliul uodega batina patrum int, =fTolstame muo Kapiniskiy, kryikelés, Stal triliemené lle pa, Kurla. netrukus paskelbst ‘me gamtos paminklu, ana ut Skroblaus — gandralizdis, kur visq vasarq —Kleketavo gandral, Sit Adomo Tartenio luonas, kurlame squgomas ne tiktal kveplantis Slenas, ne tiktal spragilas, bet ir seno. viné kullamoji magina, ten, UE Motiejaus Kruso dartines, saulétoje atkalnéje Zalluoja drevéta pusis ir galbat Jau eiskialde rudeninial eka. Gy, plukiy Ziedal. Kick daug dar Gla senosios kalmo tvar- kos ir groflo. Ir vis délto kalmo centras liko ten, toje kry2keleje, prie Tomo Mazge- lio sodo. Ten krydius, 0 gre- ta Jo — dalll kartis vellaval. ‘AS pasakoju Michailui Dmitriee 7 pal. Jevul, kad kiekviename girl iq. dz0ky Kalme alkste rie krytiaus dabar yra__ monty susibarimo ‘vieta. Kal prieS pusantry_ ety Kapiniskése buvo Sventinamas kryZius, at- Birado toje Kry2keleje tala uldengtt baltomis staliesemis, atsirado, gardts kalmietski valgial," 0 kal pernal sau- bo dedioiktaja.Vilniuje buvo Jaldojamt tates dldvyriat, 21. ve snisio trylikeaja, Tomas Mazgelis ikele ela gedulo Yeliava, it Kiekvienas, ‘Dra nantis pro fall, snojo, ka 41 veliava reika. Krydius ir vé liava prie keyaiaus suburia dabar Kamo tmones Ir dtiaug- smo, ir llddesiovalanda, aisifanda bendrt" kalmo darbat iF bendrt Fpestial, Vasario devintaja. Teferendimo diena, Darieliy, aim. gyventojat pirmiausia susirinko pre kry2iaus, 0 tk paskul éo | girininklja, kur buvo batsavimo bosune.” Tr tat Is thesy. galbot yra tokios Pat svarbos (vyklal Kalp Smo fio ulantspatidavimas, Pasako fu tal Michatlal Dmitrijevs Kal sustolame prie Adomo Tartenio, sentausiojo. Kapinis- iy kalmo gyventojo, sodo ir ‘HOrime | skaidryjj Skrobly, Svecias vel ir vel stebiat so nepaprasto rudens spalvomis: kek avg geltonos ir rudos spalvos, bet plevos. ir ‘sodal tebezaliuoja yg pavasarl. — Klausyk, — sako Mi. challas, — gyvename juk Drie toa pation foros. Vist sa. ko, Kad Ballija labal uftersa, kad reikia ja gelbetl, 0 ar suskaltiavo kes nors, Kiek at tokiy upeliysedva j masy jira ir Ja galvina, Kiek Lie tuvoje tke tokiyupetiy? — Nedaug, — Ir ka retkia daryt, kad je 8likty tokte skatdras? Nieko neretkia daryti! Skroblaus slénis Kapiniskiy Kalme — ypatinga vieta. Uni aly krastovalzd| éla sukaré gamta, imogus prie Jo geral prisitaike ir anel kiek nepa. Kenké upellul. © jeigu pra- desi tla kq nor ypating: saugott — gall tik pakenktt — Man labal keista, kad Sitoklos gratios pieveles ia nearlamos, Juk é1a geriausios vietos dartams, — Man irgi buvo keista tol, kel sutinojau, kad patios gerlauslos Zemés ‘darzams ta yra ne prie upelio, o ant kaivy, = Gal juokauyi? — Ne, Cia ant aukééiausio kalno gall pamatyti pulklal veSint{ putino kroma, 0 kas nedino, kad jis mégsta drég- me ir dainiausial auga prie upeliu. Ir pelkiné mandrau- nninké 2ydi ant Kapinitkiy, kalvy, 0 tos gratios —gélés vardas sako, kad Ji turety Dati pelkéje, — Tal kodél talp yra? — Todél, kad Kapinigkiy kkalvose yra daug kreldos, ku- ri visada drégnoka. Vietiniai Amonés § dirvofem| vadina nmielu", ir deiaugiasi, kad Gla wzatiga labai skanlos bul- ves. Nei javal, nel darfai neiSdZidsta per didziausias ssausras. ‘Mes Zarime, kalp vingiuo- Ja Skroblus per alias Adomo ‘Tartenio ir Motiejaus Kruso plevas. Toks pat dallas vei: lus atolas ella Sy sodyby soduose ir prie pat upello. Ir nematyti jokiy dary, jokiy paséliy. Galima pagalvotl, kad | Zaluma amones tyéin saugo, kkad upelio slénio grodis jiem: yra svarbiay u2 savo oki, Bet slénio @ia nickas nearé ir ne. ars tik todél, Kad ant kalvy seme geresné. Todél _norint Ir atelty iSsaugott Skrobly, icko nereikia la. da ryt, tik tegu gyvuoja senasis tradicinis kis, tik tegu vingluoja per ple- vas Skroblus. Todél ir Kapt- ‘iSkiy grotio negali pakarto- tH net matoji — Rudnia, nel Dubininkas, mel ‘Trasnykas, Rudnios kale, kuris nuo &ia tik uz keturiy kilometry, ge- rlausia Zemé — yra prie pat upelio, 0 aukBtesnése terasose — tik smélynal. Todét ten ir kkluonai su kluonienomis pa. sitrauké tollau uo upelio, Kapiniskés ir Rudnla — kal mynat, 0 Jy Oks ir grodis Jau visal kitas ir ,kalta” d@1 to yra gamta. Ir kiekvienas ‘Zmogus, pabandes Cla ka nors daryli ne taip, kaip senolial dare, pralaimes, AlSkinu sve Gul WS Sankt Peterburgo sq z0kiska abéctle, 0 Jis prisi- mena nesenial skaltyta stralp- nj ,Ogonioko" furnale, kur buvo kritikuojami tarybiniat vadovélia! pirmokams. Stralps ‘njo autorlus citavo tok teks- 1a pirmokeliams rengé savo Lenotka raudona suknele, apave raudonais ba- tukals, dave raudong véllave- Je, iro raudong kaspinél{, ir Jos 18éJo | gatve. Gatveje plazdejo fventines ‘reudonos véliavos ir raudon} transpa- rantal", Michailas — Dmitrije vvas, Hvelgdamas { 2aliq Skro. blaus pleva, piktinast kartu su (o straipsnio autoritmi, sa- ko, kad tos raudonos ideolo- Sijos kOréjal turbut niekada nematé Zallos plevos ir nesup- rato, kad 8 spalva tmogu ra. mina, o raudona — crzina. Mes iylame | kalva — atsis velkiname su senuoju gatviniu Kaimu, tollau bus Kapinitkly kolionijos" — toll gyvena Imynas nuo kaimyno, Bet ir ten — kalnal, Be kalno 18 Kapiniskiy nei sseisi, nel i8, adiuost, Gratu, bet Juk ne- lengva &a gyventi. Ypaé sun- ku buvo tada, kal reikejo tvirtinti vejo pustoma smell. Stal Kokle Jau drat, iSsidaka. Je gluosniai prie Keliuko, ve. dantio { Markisés baklus. ‘Tuos gluosnius sodino pried Keturiasdesimt mety elgulys Motiejus Krufas. Ir puseles sodino — saugojo savo kal- as ir savo upelj. Ir iSsaugo Jo. Dabar, kat — Skroblaus slénis tapo patia brangiausia — revervacine Dzkijos na. clonalinio parko zona, nieka- da Ga neatels nel meliorato- rly technika, nel misko Kirti mo kombainal, Nekeliaus pa- Tet Skrobly ir triukémingos turisty voros, Cia juk néra elery, atrakclony, kempingu, specialiy taky. Skroblaus van ‘auo skaldrus, bet tabat saltas. Ir Kapiniskiy, ir Skroblaus gro 2{ he 18 karto pamatysi. Todél telsus svetias I$ Sankt Peter. bburgo: ne dvi dienas, 0 du ménesius reikia kellautl Ka~ piniskiy takals, Tik tada pa. matysi tikraji grofi, tik tada galési jl ir kitiems parodyt Henrikas GUDAVICIUS Mokslinis bendradarbis ‘Jullou: VAICEKAUSKO nuotr, SALCINIS Dziky kryZiai Dubininko katmo gy- ventojas Alfonsas Kielé. pats vienas sumelsiravo 4 dally ryt ir paste: 18 1 savo Kieme, Stasys Plutulevicus 1S Mardasavo pastaté namentuota kryZiq. pric ‘Merklo — Lietuvos par tlzany Zuvimo vietoje. Sallaus VAICEKAUSKO ‘uotraukos8 psl. SALCINIS Istoriniuose —_—altintuo- se gallma —_—_perskaltyti, kad sonlau—-Dadkijos gamtiné aplinka labal skyrést ‘aud Siandienines — praeityje Duvusiy gyvenvietiy, vietose dabar 08a pusynal, 0 buvu" sluose miskuose [sikare kal- mal, Pavyzdtiul, 1384 m. kry- Aiuotty zvalgal Keliandamt nuo Sedupés j Merking aprasé 8 myliq ilgio dykyne Merkines prielgose, kurloje "je sutiko daug imoniy ir mate daug nnamy. O vykstant ,,nuo Setri Jy etero 3 mylios ‘kt Merk yes, ten atviras laukas..” [ Lietuva pirmiesi séslas syventojal atkeliave X tokst, pr. m. e, Absoliutl dauguma 10 laikotarpio stovyklaviesiy ko. resi Varénos rajone — Mer- kines apylinkése, Merkio pak: rantése, Kagetose, Maksimony. se, Rudnioje ir kitur, mat Sa ankstiau nutirpo ledynat ir susidaré salygos verstis me. dtlokle ir Zvejyba, Remdami i Drdkijoje esandials senal- siais archeologinials pamink ais Istorikat gall darytt 1Sva. das apie pirmuostus Lietuvos gyventojus ir Jy materialing kultOrg, Kol kas Sy stovykla. viedly tirta nedaug, Parko teritorijoje ulregist ruota ir laldojimo paminkly— Smeél lynu pilkaply, plokétiniy kapinyny, kurie taip pat bevelk netirtl Kasinéjant Slas vietas $8 rast {kaply, darbo,trankiy, pinigu, papuofaly, ginkly ir 18 patios lnidosenos istorikat galt darytt Svadas apte vyravusius vers: lus, to meto paproglus, tike. Jima, prekybinius rysius ir ty” kultary taka masy re. gino gyventojams. Rastuo: slus palaikus tirla ir antropo- logal, Ju tyrimy déka su2ino- me, koklo Ogio, kano sudéj: mo ir kokiomis ligomis sirgo Slos vietovés gyventojal. Pa: gal vyraujantlus kaukolés ti- Dus ir Ju formy kaita nusta- toma, su. Kokiomis etninémis ‘grupémis, tautybemis Jie asl- milluodaves! Kur yra senasis kapinynas, kartals galima nuspétl, tagiau tik atsitiktinumas gall padett Ji rastl, Vienas 18 tokiy — ko gero, esantis, bet nerastas Merkines mlestelio senkapis. Jau nuo XIV amilaus Merkt- xné minima kalp pills, mlestas, gal net didesnis uz Alyty. paslaptys Kad tal bata svarbaus centro, rodo pillakalnis ir senojt gy: venvieté, Devintojo desimtme. Clo pradtioje atliekant statyby darbus —_Alytaus_—mieste rastas— XIV—XVII_ am. Hy senkapynas, Kuris 1084— 1986 metals istirtas, ‘Tyrinett 1152 kapal — tal vienas ab d2iausly Lietuvoje aptikty Jal- dojimo paminkly. Galime da. ryti vada, kad Merkines mlestelio apylinkése _turéty atl me mazesnis u2 Alyiaus kapinyng, Dafniaustal “badavo laidojama ne tollau kalp 2 kilometrai_nuo pillakalnio — aukétesnéje Kalveltje ar sta- elame upés Slalte. Kita archeologijos paminkly grupe — lobial ir jy radim: vietés. ‘Tal itin vertinga Isto- riJos mokslul, nes pinigy lo. bio monety datos archeolo. gams byloja dél kokiy, priezas: iy jis uakastas (karal, maras fr Kt.), monety nominalat — feodalo ar neturtingo 2mogaus pasléptos santaupos, kokiy va- Istybiy pinigal sukauptt — — regiono prekybinius _ry8i Prie§ Keletq mety _parko ritorijoje netoliKapinih kalmo tarkant kell ra: XVI—XVII a, loblo dalls. vietové Jau paskelbta vals bes saugoma, — tadiau ,,lot eSkotofal" dan ir pernai ke karlus niokojo radimvle ors ub Sia velkla Resput kos {statymal baudiia dide mis haudomis, Laukia archeology ir sent 41 Kellal, lgrindos. Garsic Vytauto kello Kaunas—Gan nas zymés dar matomos pat ‘muneje tarp Merkinés ir ¢ suky. Jas botina sau Ateltyje atliekant Zemés di: bus, durpynuose, — drégno vietose gall bOt atrastos kalgrindos — dagniausiat rasty — retiau 18 akmeny po pelkly danga frengtl sle ti karo Kelial, 2inomt tik v tos. gyventojams, ‘Yra_misy parko teritort Je ir kity mazal tyrinéty ‘cheologijos. paminkly— pil ally, dubenéty ir tenklio fakmeny, kurle talp pat ‘gom! valstybés, Archeolog: jie, matyt, dar pateiks nen Jal netikétumy, naujals fe tas parle Leino Met ‘Eugentjus PEIKS! ‘Mokslinis bendradar RaSytojai ir istorikai—apie Dzikija Nuo Druskininky nubeges daugiau kalp myliq pirma | vasaros rytus, paskul | rytus, pagallau mesdamas ving) vakarus, Nemunas atplaukia rie mazo. Ligklavos miestiu. ko, esanéio kairéje, arba len. ‘ky, puséje. Pakelyje prima 18 ‘desines _puses maza Snur- kos Ir didesn|VerSustanes peli, 18 kalrés — pora mazy upokéniy, Li8kiava stovi puikioje vie- tole. Pirmiausia ant kalno pa. sirodo akmens ilies griuvé. siat; Teodoras Narbutas lalké Ja esant kry#luoéiy Neuenpille ir mané ten jvykus Mindaugo erikgta, Tatal turéty batt Lie tuvos Naugardas— Erdvilo sostiné Kitoje kalno pustje, Salla_miestelio, pastatyto pa kalnéje, iSkyla didele ir grat bainyéia, talp pat vienuolyno romal, Kur bodavo kunigy in valldy prieglauda, o slandien yra Klebonija, Nuo Ligklavos iki deinia- Jame Nemuno krante esantio ‘Merkinés mlestelio, vos puse mylios nuplaukes,:” Nemunas sutinka Merkio ‘Ir Straujos upes, (tekanéias 18 dedinés usts. Tos upés padidina Ne- ‘mung ir telkla puikiausiq regl- ‘nj Merkinel, tatp lenky kara: My mylétam —miesteliul, Cia dvyliktajame amtiuje ar” dar anksélau buvo pastatyta ant Kalnogynimost_pilis: a uve dagnal skau- tat JauSlama—kry- ‘uodiy ugnis ir kardas, éa, ‘mediiodamas nelseinamose gi rlose, Jogalla sutelke mlestu me Geky pasiuntinius, sidlan. ius jam karallaus —vainika: Ga jis kore baznyéia. Clon Kazimieras atvykdavo medzio- tu, ir 2ygimantas Augustas, ne mazesnis medzioklés mege- Jas, med#iodamas Merkinéje, Sutetke miestui herba ir Mag. deburgo telses. Cia Viadisio- vas TV varinédavo Evéris; dla tarp jo palydovy. buves Sar- bievijus savo lotyniskuose el leraBeiuose ,.Silviludia” apdal navo tionykstius Krastus; ia pagallau tas pats Karalius 1648 m. balg@ savo amily vykdamas 18 Vilniaus { Varsu- va. Standieng Merkinéje ne. Pasiliko nei buvusios didybes pédsaky, nel atsiminimy, Ant kkalno lietuviy pilies griuv sly Ukuélal, mieste sena nit Datnytia, Keistos — struktd. rus ceri, apatile apsn tyla krautuvémis, nam: ire ‘Viadslovas'V.'6 il telyje Kellos desimtys medi amy. Cla yra dauglau du tOkstandial gyventojy, d giausia 2ydy, Apylinke kur Ir tuS8ia. Neapgalvotal pra tintos nejtenglamos karalis girlos; mazytés pulelés au Dbedugniuose smiltynuose, n kur mematyt! kalmo, tik te si akles neapmatomt geltc Jauky plotal, kurluos sod ts, mesitikedamas —gauti rrugiy, apséja menkals griki ir smulkiomis avisomis. Viadislavas, SIROKOM »Nemunas nuo versmiy, Hot (Redakeljos pastaba: iq toring — geografing apyb: ‘%q autorius raBé 1860 met: ALTIUS Adresas: Varenos raj Mareinkonys, Tel, 44736. Redkolegija: I. LAZDINIS, LIS, H. GUDAVICIUS, E,’ PEIKSTENIS, \V. KNIUBAS, A. CERNIAUSKAS. A. LANKE. | Apimts 1 sp. 1. Ufsak. Nr. 156. Tira 2000 egz. Rinko ir spaudé Alytaus vals bine spaustuve — —Alytus. Seirily g. SL Nr 980, Nemokamal