DZUKIJOS NACIONALINIO PARKO LEIDINYS 1994 m. gruodis. Nr.14 ‘o.susiripine Jule Kieliené& Dubininko? Aa stalo gut pirmasis Saleinio’ senojt wiliement Kapiniskiy liepa,.. Rodos, akivaizdi yra Zmogaus ir me beriy jaunuolyne visi medelia yra panaits, o seniji medéiai, kalp ir masy trad ar senellai, labal shirtingi,kickvienas turisavo charakter. Todél ir saugome juos. Seniausias Lankininky kaimo gyventojas Petras Kvaraciejus atidaré didi] kuparg 4 sumirgejo seno, pageltusi laikraseio lapis: vidingje Ruparo dangZio puséje prikljuotas "Ukininko potarejo" "KVIESLYS". Ir data puikiausia’ Sokaitoma - 1933 hnetai, Ir Lietuvos Zemélapis, 6 jame rutuliukais palymétt Kaimai, kuriuos jau lanko "Ukininko patargjas i buvo pric8 dvejus metus. Bet dabar, iieidg trliktaj ‘Saicinio” numer), mes prisimename tq Keistai Hsaugoty ‘Okininko patarcjq" Lankininky Kaime, ir galvojame, koks gl bus mis lnkrasSo likimas. Tikriausial ir fs Kap nors sik Laikrostis turbat yra tas daikias, Kuris net ugnyje nesudega ; li visos bibtiotekos ir visi kuparai. “ya Salen?» dar ne ube, bet paving kaitios © trisdesimt rklasdetimt penktaj. O taip turcty bati, nes tikrai meusta, Augustas Averka i Kapiniiy pazista, kad perskaito jj visa, nuo pirmojo Zodzio ikt paskutinio. ©, Antanas Averka aitaip jvertina my trids agus tas “Salcinis- labai daug meluoja, Geral pamelavo Radziukas, kai lyng baloje gaude, ir apie vilkus gra pameluota!. Ka gl, grazus melas ~ irgi tabtosaka. Tr'mes ja ragome. Gal dvidesimt pirmojo am2igus tautosakos tyrinétoja, suradg Kokiame kupare pageltusj "Saline supras, as daugidu pamelavo: pasakorius Antanas Averka ar vilky jau perdengtas ir galime plinuoti, kada isleisin {recta} arba Kap ayjunjo semoyi drev pasidabinusi baltu pirmuoju ‘siegu! Kick mety ji dar saugos ddaggianety bidiy aida, kelioms Emoniy kartoms dar primins senoriaj itiniy dcaky versta.. imeris, kur wiih ‘paratelé: ir puiy, ir vilbiatojs Viadas Averta. © Kol tas Lituvos nacionalints Martyap Matyydo bibliotckox periodintyleslingy Lateloge mis “Salcnis patenka j rity draugtjy & yienbs puses ~ ie lon" (aly HEN, Cage estas Iga faa) © pevedon sae aki ap *Scdupes!, “Sulinio® ir tos patios msy Kaimtyag “SalGiog Krattoiyros draugijos pinnininks Irena Sellukate, visnda Tankian naujo "Salen numerio, taip sako: “Regioniniat Taikradal, okie kaip “Saline tui ateity 10s dar patys eputiate kok saroy darbq ditate™ Ploleght ig ete mmdag, Hubli metradtiniaiy, uutoliely aco vichadiones polit, darby. Sai tok aka pare P-Vasiiausy, Lieto fictatafor irautosalos invituto mokslins bibliotekos diehtoru:“Geriamas “Salmi rekolegat Kuo dtl blogesn! uf satdinist Nieto. Ti gercot fit ance tine Wists “Ladakalniu, 0 Sali" uk viens, DidZule neteiybs, Karla pannikintaméte,stsiunle Bent po 9 egeemplinis vag Hejuty oumery. (.) Koo deal blogesn ub euldtaiias? ik feveant Nepertigi: oesusto, grater seaidctSu pogarba = Pastis os 2 Nepuvarg i hesustot! Sitokiasplinkjioais mes desiname ne tik save, bet ir visus*Saleinio talkininkus, views herojus, melgins if pasakoris antl “Salcinio® redkolegija Air M. CERNIAUSKY nuotraukosSALCINIS POKALBIS APIE... PASAKAS Detimtajame numeryje kalbéjomis su tetuviy ‘tautosakos dinovu profesoriumi Norbertu Veliumi. Dabar vél lankomis Lietuviy literatiros ir tautasakos institute, ir kart su Mlologijas habilituota daktare Bronislava Kerbelyte bandome Usiaitkind, kodét Smogus sukdré tek daug pasaky, ir kam tos pasakos reikalingos. "SALCINIS": Pirmiausia cZcrus, Kalmus, akmenis, ‘mus dominu datky pasakos ir paukitius. Jel dvi upes au0 GaGky legendos, bet baty sony senovés vadinamos se- dome sudinott, Rodel is viso Semis, ir ktal Legenda pa- mogus kuria pasakes, alkind, Kodél jos ses, tal ar B-KERBELYTE: Zmogus paleo jas 2mogus testi mest visadakuria, Net ir tas { vandenj Sukiles, pil pa- asilapojs jaunuolis abejingsi mazgas.. Dridinanis gitatos siygas -juk "SALCINIS": Dabar jaw isl Nara, Tokia nogaes pil Mo civlene id dete rigimtis. Bet pabandykime neSvarumy atplukdo Nemus Eslnitkints kit, me maziay mas if Gardio,betjokirpatys svatby Kausimg: Kodél tautos dadnainebegerbiamene upiy, Hsaugojo savo tautosaky? mei Salinige Nesvarbo, ar pasaka ubraijta," BKERBELYTE: Teip. Se- ar neudratyta, bet jeigu ji nasis. tikéjimas_ praras Keliauja i Karios { Kartq - ji Pazarbus tikjimas (kartais it ‘va. Kol kas gyva, Tal Kodél baimé) saugojo upg, piliakaln, tautosaka. vis dar gyva? akon), Senasis tkéjimas - tl Trumpas ir supaprastintas pagarba savo. Jemei, savo atsakymas buty {oks: pasakos proteviy timing. Mane ne- ir legendos saugo kraita, Famina, kad 2mogus neat- ‘moko dmones gyvent,Pasakaprasty asyt, ne Uktaigerbt yra gyvenimas. Sunkus 10, ka sukOré pracitics i yveninas = baisos pasakos, mingiai, Folkloras yra tokia Bet yra pasakose if idealiy Kultira, kai 2mones tur vska dalyky, pric kuriy mes po saugoti savo atmintyje. Ura truputf artgjam. Sakmés yra_ginetitautosaka pradéta tik misy neu2raiyty paprosiy devynioliktojo amBiaus pra- lspindys. Pasnkose fr sak: doje, taigi visal nescnial, O mése yra visy moksly prad- kaip dmonés seny senovéje menys, ra viskis, Ko dmogui kre be malo, KUre ir perdav reikejo Sitame pasaulye. Pa- twos Kurinius vis naujoms ‘Sikos moko Jmogy bendrauti Kartoms. Newpragyta, 0 if su kitais 2monemis. ir su saugota - Sta kur yra sCnosios gamta. Galima sakyti, kad kulldros esmé.ir_prasmé, {autosaka saugo kra8ty -'upes, Duhar, kai 2mogus wisie Air M. CERNIAUSKY nuotraukoj siau. Paspaudei mygtuka esi idmindius. Pirmokes jay moka paspausti, o senuté rnemoka, ir moms karts at- rodo, kad tas pirmokas yra gudresnis. Sitaip prasideda Visifkas atbukimas. Tr ne- rmuostabu, kad tq atbuking Iya moraling kriz *SALCINIS*: Paivelkime dabar j daikus. Ar tesa, kad folkloras da dar autentishas, nepaliestas didmiestio pseu- dokultiros? BKERBELYTE: Geri prisi- minimai apie Dzikijg. Tebe- matau, rodos, senajj Late2er, Ne ta, dabarting, Druskininky "priemiest’, 0 seni. Tai buvo 1959-aisiais metais - mus, jaumvs tautosakos tyrinétojus, pakvieté tada knimo tmonés, Survoté vaies, daug passkojo ir dainavo. Dirbome dau, sutindavo pirktai beraia Svarbiausia, mus pakvicté Ktimas, dar buvo kaimo bendruomené, 2mones dar jungé ne tik bend darbi, bet ir bendra dvasiné kultira Dabar regioninial skiriumai dar gana ryfkis, bet tap yra iS dalies dél to, kad 2monés nevienodai tq archaiskum4 iSsaugojo. Kai per sausra wpe iadidsta licka duburiai. Ty duburiy Dztkijoje dar yra : nepavargstantis dainininkas ir pasakorius Juozas Averks tarp marcinkoniskiy, atvykusiy j Viluiy, { Dzdkijos nacionalinio parko dieng "Varty" gulerijoje. 2pst. daugiau nei Zemaitijoje. Yra ir Zemaitijoje geatiy reikty, pavyzdiui, nickas kitas ne- moka Sokdinti varlés per stoga, tik Yemaiiai, bet vi sumoje dztky folkloras yra archaiskesnis. Dztkat tu labai daug kalendoriniy dainy, garbo dain. Tik Dztkijoje, Sventioniy kraste, u2rasyta rméslo kratymo dain Kai kas Sia gall ir Sypteléti: méslo keratjmas ir Gaina, AF noria pasakyti, kad prisimena dar {ok Taka, Kai darbat i tes buvo Sventiski, kai darbo irankisi buvo grazis, o mer- gaités, besirvotiandios fie- opie, siskatbdavo suk- neles ir Skarytes. Taip buvo. ‘Vaikams buvo vaikiski gréb- link, mazesni.J0sjaueite,kaip ia susipina ir liudies peda- sop, ir pagarba, ir kultra.. Daukijoje viraiyta daug archaitky paprodiy, kurie primena netgi pirmykstes Bendruomenss Rick Sa ingy idaigy! O kodel FRdaigy meta nokentin jase Fag oe eas adie iniciaeija - fventininas, pr Emimas | avo bendruomeng. Tie" jSventinimal kartais bidavo Piaurus, jy labai dau rmausy pasakose. Taigi, val matome, Kad. pasakos yra ayvenimas,. Dztkjoje isliko Faudos. Zemaigiai raudy Rebetino, aukstaitial dar rauda 20d2iais, bet dzOky Taudos yra iskaibingiausios. Man teko girdeti doug dzakiy ainininkig. Thee taleatal ya Marija Gaidiené is) Mar- cinkoniy, margioniske dabar_ayvenanti Druskininiose, ©" "SALCINIS'Jas netgi darbai buvo sventiski. irodingj, kad mee, letevil, Weneiy ‘visal nebeturime, gel pramogse BKERBELYTE: Js sako tai, ka mato, Ka mes vist taiome. "TK af nov ik ee pasiguosti: dmogus kartals Rigebe suri ir pasiitrc, ig itmete beskubedama Masy protval buvo nina fie paliko mums ae kta {ads ne «kal pasa, bat ir simbotius. Baty. labal negra nenteng spray PRSALCINIS": Tautosakos indo darbas, matyy gal B.KERBELYTE: Kartals vienas vienintelis 2odis galt Dt atradi *SALCINIS": Linkime Jums stkmes, ir tikime, kad Jasy uiratyias pasakas skailys misy andkal.‘apa. SALCINIS ------------ Augalu atradimas ----------~~-~ Miniatitiriné mazZoji plidena ir milzini Skas Sosnovskio barStis Sausringoji vasara. Stovime nt seno tltelio netoli Karlono ir Birime j skaidryjj Skrobly Sukuoja upelio srové siau- ralapes drégnuoles, supa pak- rantéje Bydinéias vandenines rmétas ir laltinines veronikas. ‘Omatame whutakyje, kur visti neére srovés, Zaliuoja mazosios plddenos. Keistas tas minia- LiGrinis augaleis - baltos jo Saknelés nickada nepalictia nei tamsaus dumblo, nei Sv rays smélio. Plidenos saknis yra yg netobulas inkeras, nepasickiantis dugno. Mazoji plitdena vised alia, visad gyva, rodos, anei kick nereaguojantt nei { sausra, nei j liety. Gediminas ilgai Hite j 2aliq pltideny koloni ir sako, lye atspédamas mano mint ~MaZoji plidena nebijo Vandens augaly, per pati vasarvidj nestokojanciy. gai- vios drégmés, abai daug. Bene ispldingiausiai atrodo spa nuotieji bervid?iai, aukstai aukstal iSkylantys' virb ve- roniky, méty ir karklavij ‘Tvirtas, yfkiai keturbriaunis bervidBio sticbas ir sparnuoti lapkodiai atrodo Iyg tobula augalijos pasaulio architek- tr, Kuri negali pakenktin sasros, nei lity, Gelsval Zi ajery sqfalynai, Zick tick pasitrauke nuo gaivinangios upelio stoves, igi sausros né kick nejauéia. Bet vaikas pirmiausia pamaté mazaja pladena. Kodél? Gal todel, kad ji tokia mada. O gal todél, kad plOduriuoja seu be gakmy, 6 jautiasisaugl. Bet ari tiesy saugi? Gamtoje labai daug syvybés formy, bet kiekviena {uri savo “Achilo ulna’. T ikitk dabar ranka j tq ramy ubuteki ir pamatysi, kick pladeny aplipo pirktus. Pa- laikyk prie8 kaitria vidudienio saulg = ir iddius tie mazi augaleiai, O juk taip ir bana: kai pakyla anti, kiek plideny ifnesa ant savo kojy. O kick jy suryja Zuvys, ondatros ar naminés 2asys. Greit prapuola pliidena, bet gre daugina. Vegetatyviskai. O juk jiir By! Net keista, kad sitoks Lame phism iniatiarinis augalélis u2aue gina Ziedpumpurius ir prays- ta, Rusy botaningje litera- ‘Groje galima rasti tokj verti rim: maPosios plidenos 2y- ‘dgjimas yra pastaptingiausias ir ma¥iausiai tyrinétas reil- kinys. Atrodo, ked vienas maZosios pldenos augalélis, 2yai tik vieng kartg savo gyvé ‘ime, Taigi jf galima sulyginti su amerikine agava, kuri labsi ilgai ruosiasi 2ydéti ir vieng vasarg staiga itkelia 6 metry aukitio Hiedkot O kiek mety ruotiasi Zydéti mazoji pla. dena? Nickas nefino. Nickur talp pat neteko surasti para- 4yta, kad madoji plidena yra pats ma¥iausias Piedinis auga- las Lictuvoje. Ar Zino tai 2mo- és, registruojantys lietuvigkus rekordus? ‘Tikrai gala, kad misy bota- nikai Sios genties augaléliy dctaliau néra tyringjg. KK Tas baisus gremézdas - Sosnovskio barstis - msy sodybose pasirodé mazdaug pricS 20 mety. Tada buvo dvi sachalininé rOgtis ir Sosnovskio baritis. Aiktio- jome nuotirddiai - per vieng vasarq Zolinis augalas pakyla j keturiy metry aukitj, Atograzos —_Lietuvoje! Sachalining rigtis pasirodé ne tokia agresyvi - dauginasi tk vegetatyviskai, ero. dirvofemio reikalauja. O Sosnovskio barstis atéjo kaip tikras wkariautojas. Jis pasi- rode esqs agresyvus ne tk ity faugaly risiy, bet ir 2mogaus avilgiu -jautresniam sukelia dos aleraija. Daikijos nacionaliniame parke Sosnovskio barStiai jau fuga dviejose vietose: Gravés lupelio slényje prie Usiekos kaimo ir buvusiame Uciekos ji jou nebelieéia musy Aigi- irper nugarg. joj ar Tian Sanyje. Skiriasi manto, kuris, w2tiksaves &el- Baravykai tik mastelis. Uziantis mOsy mi8ky Viado Pozniako Sypsc- krepiyje, ba- Kratis, pric kurio mes jau yg, na, nuvaziavo savo Keliais. Ir ravykei kup: irmatome Botanikos sod, per 0s sustabdytos akimirkos t¢- Tingje, bara. du'savo Zemupio kilometras sinj mes isvydome jau ne ‘ykai surta: (avo Auirings kaimo iki Ne- Plaskiniskése, o Margionyse, te megztiny- muno) nukrinta net 38 metrus, kai tuo patiw marsrutu Kelis: jel Aukitas ir ir todl ta yra pats tikriausias vome su "Atgajos" klubo dvi- Status kalnas kalny upelis. Visoje Lietuvoje ratininkais. Lygiai taip pat svi- ‘sengirés li. - tokios keistenybés. Visus lino saulé Musteikoje ir Ka- iuitis, Kuri pasuulio kontrastus gai surasti beliuose, taip pat savo Plas- reikia pereit, Gia, normalioje - nei dideleje, —kinskése Sypsojosi labiausiaij ‘ulvojint, kad in = visal ne nel mazoje - Lietuvoje. Tik pictus nutoles Lietuvos gy- ga Lictuva, okazkoks Sibiras, ur svarbu, kad mes patys bitume ventojas Viadas Pozniaka, ‘be Kickvienas tikras aborigenas normals, kad sugebetume bet kq vakare pamatéme Ma Datinai yra ir tikras Keliau- alsigrgZtiatgal.Juk irmisy se- gionyse, nejmanoma nei apra- tojas.-O uz keliy dieny ateina neliat, pasitikdami diddiqsias Sytinei nufotografuoti. Kai Tailkag, ir girisi draugas, kad Sventes, nickur ncléké, nickur prisivalgg obuoliy Margioniy fravy atradimy ir daugsmo rugséjo pirmaja if Kauno neskubéjo... Stai dvi prabé. gitininko sode stdome ant akimirky, Buvo netgi viena igelmés Birauké aStuo- gantiy meiy suotraukos, dvi dviraiy irartéjome pric Juozo thai pi bury bangs, aig kigramy ka. Tas ll Sustadyios akimithos. Sven Kno sodybos, joj ves: ‘AukWiausioji tos paslap- mas draugas, is kaunictis vic titka Ulos pakranté sausio damasis didulj vikSunj, pri Paminklas profesoriui Alfonsui Basalykut_ {Co aaa rmety rats. buvo pavasaris, sau Brazdziniai! blynai ‘Aa ltée dedi dzowyty ko pasto lapy, pakrapini vane Renin, tad ie tep pelipe )) brazdai (ouspauset bulviy fark su seje mit. pat loi paplojt Petiun ino- {os Mairos? su skujini, ir tadu itis yk! Ping pet pet iepa, atimenu, motle, Vs, | ctv! Te hap ker, pa {loja an salo abrasy ar a: ‘ackin! i eda blymg a Bly no, ba tep nenuluptal Kap ‘tied va Step. tad tga taraekinis Wako. Fi] DA fpsunta, ir tadum paimi = lapelis top grant muplysta, Vas nun invel ton kaekon dese “Tadu pleston prigradz, prgeidel kana, da OR Pavasar| DaGkijos na parko darbuotojai L-Lazdinis, A.Lankelis, U1.Gu. davigius ir R.Norkunas Kartu su Lietuvos geografy drauajos nariais, moksleiviais bei pr fesoriaus Alfonso Basalyko giminémis sodino stuolus ir klevos Balaines vienkiemyje, netoli farsiojo Raigardo, Cia pries 70 mety gimé Jymiausias lictaviy geografas Alfonsas Basalykas... Vasarq Haudlics meistras Antanas Cesnulis iEdro2é stogastulp), O rudenj Balaings vienkiemj vel rinkosi geograta profesoriausartimiejt ir sveai- yyko pamink! Etidengimo itkilmés. Stogastulp] pasventin Druskininky parapijos Klebonas, Kalbe, profesoriai §.Vaitickinas, P-Kavaliauskas, I Kardauskas, V.Dvareckas, Druskininky mics tarybos. pirmininkas Z.Strcikus. Svente bo aulpi, ton peston prie- orginizavo ir vede Vilniaus pedagoginis | () ag eae Uuniversiteto doceatas R.Krupickas. Js d2kojo j.,..j., w pmicjaniems deramai jamal | Biyaus supjaustal if ded Druskininky miesto vald¥iai, Druskininky poy | irae een ‘ wats ‘ 3 profesoriaus Alfonso Basalyko atminim4. ailly biyny, mikininkams, Dzkijos nacionaliniam parkui nlicaiy" bbemadie parity, (vel Byes ir visioms, parémusioms Geografy draugijos ro latkradt| "Daly Zntos™3p ------------ Augaly atradimas ------------ Miniatitiriné mazoji plidena ir milziniskas So Sosnovskio barStis Sausringoji vasara. Stovime ‘ant seno titel netoli Karlono ir Zivrime j skaidryjj Skrobly, Sukuoja upelio srové siau- ralapes drégnuoles, supa pak- rantéje 2ydingias vandenines mitas ir Laltinines veronikas, (© ma%ame woutakyje, kur visai néra srovés, aliuoja maosios pldenos. Keistas tas minia- {iGrinis augalélis - baltos jo Saknelés niekada nepalietia rej tamsaus dumblo, nei Sva- raus smélio, Pldenos Saknis yra lyg netobulas inkaras, epasickiantis dugno. Mazoji plidena vised Zalia,visad gyva, Todos, anei kick nereaguojanti nei { sausra, aci { licty, Gedimminas ilgai 2i0ri j Zaliq plideny kolonijg ir sako, lye atspédamas mano mintis: “Matoji plidena nebijo Vandens augaly, per pati vasarvidj nestokojangiy gai- vios drégmés, labai daug, Bene {spidingiausial atrodo spar- bervidFiai, aukStai aukStai iSkylantys’virS ve~ roniky, méty ir karklavijy ‘Tvirtas, rySkiai keturbriaunis bervidBio sticbas ir sparnuot lapkodiai atrodo lyg tobula igalijos pasaulio architek- tra, kuria negali pakenkti nei saustos, nei lidtys. Gelsvai Zali ajery sqalynai, Siek tick pasitrauke nuo gaivinanSios upelio srovés, irgi sausros né kick nejautia. Bet vaikas pirmiausia pamaté mazajq pladeng. Kodél? Gal todél, kad ji tokia maza. O gal todél, Jad pladurivoja sau be fakny, © jausinsi saugi, Bet ar if saugi? Gamtoje labai daug gyvybés formy, bet kickviena turi savo “Achilo kulng’. Tik ikisk dabar rankg j tq ramy wzutekj ir pamatysi, kick plideny aplipo piritus. Pa- laikyk prieS kaitriq vidudienio saulg = ir iSdzius tie madi augaléliai. O juk taip ir bin kai pakyla ants, kick plideny Bnefa ant savo kojy. O kick jy suryja 2uvys, ondatros ar paminés 2qsys. Greit prapuola plidena, bet greit ir pasi- daugina. Vegetatyvitkai, O juk ir Bil Net keista, kad Stoks rminiatidrinis augalélis wau- ‘gina Ziedpumpurius ir prazys- ta, Rusy botaningje lite Uiroje galima rasti tokj vert nima: matosios plidenos 2y- imas yra paslaptingiausias, ir ma¥iousial tyrinétas rei8- kinys. Atrodo, kad vienas mazosios pldenos augalélis 2ydi tik vieng kartg savo gyve- rime. Taigi ji galima sulygint! su amerikine agava, kuri labai ilgai ruosiasi 2ydeti ir vieny vvasarq staiga Bkelia 6 metry ‘auktio Fiedkot), O kek mety ruofiasi 2ydeti matoji pla ‘dena? Niekas nezino. Nickur tip pat neteko surasti para 43yta, kad mafoji plidena yra pats maZiausias 2iedinis auga- las Lietuvoje. Ar 2ino tai 2mo- nés, registruojantys lietuvikus rekordus? Tikrai gaila, kad mosy bota- nikai Sios gentics augeléliy, etaliau néra tyringjg. ee Tas baisus gremézdas - Sosnovskio barétis - misy sodybose pasirodé madang pric’ 20 mety, Tada buvo dvi Sitokios egzotigkos keiste- nybés: sachalining rogtis ir Sosnovskio baritis. Aikgio- jome nuoSirdsiai - per vienq vasarq Zolinis augales pakyla j keturiy metry aukiti. Atogrqtos —_Lietuvoje! Sachalininé rgtis pasirodé ne tokia agresyvi - dauginasi tik vegetatyviskai, ero dirvozemio rcikalauja. O Sosnovskio barstis atéjo k: tikras wkariautojas. Jis pasi- rode esqs agresyvus ne tk kity faugaly risiy, bet ir 2mogaus attvilgi - jautresniam sukelia dos alergij. DazUkijos nacionaliniame parke Sosnovskio barStial jau hauga dviejose vietose: Gravés upelio slényje prie Uciekos kaimo ir buvusiame Uciekos varo parke. Gyventojai skun- diasi Sais atéjunais. Grazaus upelio slényje, kur 2ydédavo vaistazolés, ifsikerojo Sos- novskio barieiai, prie kuriy baisu ir prisiiest nes Saknis didziulé ir gyvy- binga, o sékly sunoksta TOkS- tandini, Séklos turi skristu- kus... Tai ka darysime? Negi lauksime, kot visas paupis ir dartus ubkariaus 8is agresyvus at@jinas? Reikia kariaut reikia kariauti taip, kaip Vy: tautas ar_Ringaudas kariavo su visokio plauko ginkluotais svetinSalais. Sis palyginimas ~ ne muo luby muraiytas. Pas- kaitykime filosofo Krescen- ijaus Stotkaus straipsnius apie nomady kultGrq ir pa matysime, kokia panati yra Klajoklinés genties ir sve- timialio augalo strategija. Agresyvus aléjinas visur ja- Sasi kaip namuose. Ir augali aborigenss, nes violentings jo savybés yra stipresnés. Ir vis délto augaly atéjiny gau- Sséjimas labal da2nai yra ne {iktai globalinis kosmopo- ltizmo Benklas bet ir aplnkos ‘egradacijos potymis. Kode, pavyzdtiui, 2elia dilgélés it kiefiai Merkinés botaniniame draustinyje, pric pat Merkio, kur turéty Jydéti pievos, kur turéty bi vita varpiniy 2oliy suformuota veleaa? Tiktal {odél, kad Sienpjoviai kartais palicka neifveztas kupetaites ar pradalges atolo, supido ji ir tada sudygsta toje vietoje aukitagés azotaméts Suk Iyoy oles. Tr sug Arne fitaip ats Gravés upelio, kur jsiveisé tasai basusis Sosnovskio bars Sinan- és floros tyrinétoja Raisa, Burda rao: "Zmogus latoai skriauddia_ar net naikina nattralig savo kragto aug. mmenija, ir tada ‘s katkur atsiranda ag- resyvilssve- timSaliai au galai - jie dauginasi, pletiasi ir nu: ali aborige- nus" (RI. Bure da. Antropo- gennaja transformacija flory. Kijev. 1991.5 14 pst). Hadas Ovatés DROBELIENES picsinial — GABIJAURASALCINIS Kq senoliai porina AS nemokyta, ale buvau cekava nestaiké, nebuy, Uiaugdavo.... Ziaruose Hem, Geriausias masts, labat dainininkal visi , kad dar grikiy bait. i akvaty turéjau, dau; Ditona kepato anko pasty dainy | moki aksty. cin aliery nebuvo: nemokyta née Da ir Ziemai, bidavo, buvau cekava, a8 rozy risdziovinam. Prilauzai dainy iSgirsiu, ir jau man ‘isto lapy, kamblius paciks, tai jau an rytojaus ‘an sitio suveri ir ir dainuosiu... Tris dienas fakari kur an pirkios. Ir bidavo veselia, it vis Elymus bulbinius kepém an gleds, ir gleda, ir gieda, Japy, nickas ty blekeliy Kick iy dainy Bgiedots nefinojo. Nederliaus met) Da vienu senu atmenu: Per putino Sakeles vanduo nebégo, Geroj valioj motulé mani augino. Uxauginus valios nedavé Ir nudavé motulé Gudo Salelén. ‘A¥ ton Gudo Salelén neilgai basiu, ‘Trejis dvejis metelius martele biisiu. An ketvirly meteliy gegule krisia Irmuléksiu tevutio vysniy sodelin, ‘AS tam tevulio sod ryan rays, Kelkis kelkis siineli, balta dienelé, ‘Yra miisy sode Sviczia paukstelé. Pasakoja Ona GRIGIENE (gim. 1905 m. Zitiry An raibyjy plunk /kaime, gyvena DarZeliy kaime): O an meiliy Zodeliy Jei tu raiba gegule, tai Iék girelé Anksciau, —badavo, _séja kokias tris wuoganas. O jel mano duferelé aki Metclen parstyeiy tokiyprisranka ie Ateinagavenia arba dukrele, Wz balty skobniy, jas pieston sugriida, ir adventas, uzmaiSo is svalgyie dukrole, belty dusnclL andeniu wapila, ir jaw ruginiy mity tj maiSyma, Poryk, poryk, dukrele, didj varge badavo su bulvem, tai tas yadinom saldé, nu ir kad Oi, dzievuléliau, prabéy 0. Atsiminiau jaunasdienas wovalis- mustard: Ir keris bull, tai keri, faunal, kan buvo ary Kap buy aiinge sejomKanapes,jassugridi, Kap gavenia bina, tai Kap buvo linksma. Kad Apsiverkiau pati viena ae ie svogtnt prikepi Sophias nedeiay net pring inky vero, Varetio trtigs lyny bulbiniy i no valgom, neispirginio, - Rap dabar. Mes, bidavo, angpem, i peciun, Nu, Keema ase tah ie ir genam arves, jay arti Jan uk te tkel jau bina vals, a8 irdabar valge: O jau kokios skanios Eaimo, tai jau ‘renkames Kur maza bégiojau falgtau, kad boty, alekad buvo grikinés. babkos. Kok] giesm pagicdot, kad _Jaumuvyto tie kvietkelii, jaurnér, Aguony, bidavo, Budavoydidziausius kubilus motkes spits, kur jauna ulfojau. Gaudiikese bus ir tydeke,, ir kvakin Pasakoja Pranas GRIGAS (gim. 1915 m. Darzcliu kaime): ‘Gaudidkés buvo pelké, ir daug. © strazdy buvo gal Jane Fokie pelke! Augo tic KokA) Ketury rash» stra Imeldal, lendrés ir gi muligras, strazday juodulis, Braeden ros mela fet aviehy metry, Karo ap linn ido vid, 2 buvo, Rrakiy Pavers pr: Gaur agate artiio lila Krakes gaudém su budiais, iStepa, kad taip moped is huotss Uadavo i pusies sto. JOKis menininkas. Mes rae eae Son sla bag fuctas, ale priprant,, neko. biidavo ar eth Meth ea Fee eet Or pave YGAML Karves eas, pio. vies. Fevstar), cldave, eae Gar ahaa een re ter niga vies pievas, Rots St0betly ata tessa tt foveal, ta eat plo i i 1, da neicnda, Wy Earny. Ten ep iis irgi era. Bulvig Hfepétus pyndm pj ytasiSkarmos. Zemé tia Kopastai, ar buroksi, ar lydeky sulend pusics sakny, o lankas - i Gov gern. Kal Grida Wkase, avitos, ar miedial - viskas Srai pradeda nersti, tai bu- exliaus, Elis hepdsta ir jokia pusausing, durpé prapuolé. augo. O dabar? Kad jau néra ia Kirmelé jo negrauzia. ‘ su Kur seniau buvo juodzemi Kur seth Mictiai neauga, 0 Bp, at mink at sme Nb, kad buvo ues mals is. Dabar tia Eglo Kain pndavo » wekasla Grida, ta piovos aiskése visokiy pavkéSiy Vyas, Pavasar|y cases buvo prastesnés, bet zemes- ‘Het fouvo. Rinkom Klaus nes), Kai bina Sits, js derlingesnes. Viskas augo, it M. CERNIAUSKY kepém. Angiy buvo Iabai graziai lupasi. Nuiupi sav ir_pasck-ar_pasodyk Ky, a nuotraukos jovelin bu22 See Pasakoja Antanas PLESKYS i8 Margioniy (gim. 1932 m. Ukmergés apskr. Pagiriy k.) Pats dariau, nicks man ne- Kaune bidamas. Nuvadiavau rodé, nicks, i savo galvos, j mi8ka grybaut, gryby nera- hickas nerodé, grynai sakau. dau, Sakny prisirauny, egles, Pirmas iSejo man lygus, i&- prisiraunu namic ir saa pino. gromfiau, Kad man neeina, Oi kick mano parduota ty ia biskj tik padariau, va tokj _kreptiy, o fis kick atvaziavus iiokim, lygus féjo, mu vat,yra_pridariéu. NuvaZiuoji gi bi tas Saukitas, kur pirmas avo, prisirenku, vat svarbu, padarytas. Be jokio "pisono". susuku, susuku vat baronkon © paskiau, Klausyk, savaime, va tokion, tigi kadu nor tadu savaime, raan Viskas atciaa pinsi, nu kadu nori, va j savaime, many nieks nemo: Vanden jmesl karSq i viskas, kino, nicko nerode. Stam iigiay mirksta taigi. Kitg syki, Zinai, papuola Pagiriuose a8 kaip éjau prie 'Né, krepSius gradius nupin- Pas mus AukSaitijje palgy kad labai gerai,palauké} 210- pirmos komunijs, sako man, dava, o Kokius, na, bulvem, —tokiy ncpindavo nicks krepsy,rék kur, panaSiai kur Va- klebonas sake, tiktal dvylikta Zakny bulvém. Kaip buvat)_ tik apvalius ir bulvém ir viska, Iakuose. Zinai, aplink ty mi8ky valandg susilaikykit, nedirbkit plsmenulas, mas ar buvae, odztia tik pals, matailaip Kap taktors praca Zit, per pai sums, lap sako, 0 Zinai, toksai senukas kartu Gia skiriasi,o Pinal, tic pallgi kaip aria priesgaisring ta sako, nuodémé néra, karves gané, js pindavo, ir geriau j mai pill, jlenda, © juosta, tai netikejau viena syk- dirbti. A ka, to ‘man parodé, kaip raut faknis, pvalus nelenda, rp%6, { Tokia’putaité, Zinai, nedidele Kip Graut, uprant, tai viska, —maiSg, o pas mus AukStatjoje — jinai, jau invalid® tokia, Zina, Tai klausyk ira nuo ty bulviy ten tik apvalius pina krepSius, sulau2yta, nu tick Sakny priv tai ; tiktai, sake, per pradéjau savaime. Da pie- tokiy palgy nepina Siroviau, inal, Kaip galai miias, per pata, sako, Sum Imenukas ganiau, tai jau levy Reikia 2inoti: daugiausia nutraukti, bet Kokios Saknys, susilaikyti, valandg laiko ten sulenkdavan, da Buva vatoks kur prasti medziai - raunasi per visa Kambarj igumo, igos nedirbti, o taip gali dirbti, vaikius, Karves ganiau, taigigeriau, an smélio reikia icSkot,” ir lygios, neSaknuotos, of muodémés, sako, néra, kle- man senukas sake, geriausia, . kur ne smélys, tai ten Kokios gratios Saknys, Kelis bonas saké, Pagitio. AS pri- Tengviausia sulenks, vaikeli, © ‘o jeigu iSrauni, tai kart jay, vis roviau ir roviau simenu, kad ir mazas buva, 28 gi dar mazas buvau dedint imi visu maknuotu, — 8 jos, 8 tos pulses, paviriam —visus Zodzius prisimenu SVienuolika mety, jau a8 Saknuotu, ai, kur ne sme tai visais A Kur gilaw tik, Sods pradgjau krepSius pint bul- neiSrauni, daugiausia iygios gaunasi Unrate ‘ems, 0 tokiy graziy nepyniau, grazios buna kur smelys, smé- "Tu bloga nieko nedaryk, Romag NORKUNAS ne vieno nemupyniau. fai Nu taigi Gi goju) tigi suprantimogu, tai au Dicvas A. Ir M. CERNIAUSKY ‘Ab grafius pint pradéjau vien smélis, kalnaiGid2iausi, v2 tuos darbus, ar ky, nebaus. nuotrauka ae == Ka senoliai porina ----—----— == Karalienés darzas Adatéla, adatéla, Genin, labai mada dar 28 pradéjau ganyc pasakyk tu man in Rudnely. Tai mani skerdeius vis paliko pus teisybi avis ir pas avis, O jau Kiel piemenai ging eisyl Karalienés dar?an, buvo Karalienés dardas u2 imam molio, angliy, druskos ir Grybaulios, ty kazkur, vadzino Karalienés ‘dvonos. Sudedam kryfavai - duony doves rik sk, oagl pret mal net ‘Maton bia ini sl, ata tno ‘ogi jij, jaw a8 pas juos klaus, kor jos cana alana ‘ako Karalienés dartan. Tai ab Wal gacekaeee! isivaizdavag, kad ty jaw labai grad, kap jaw ok galbey atin ep, peas me jie man pasakoe, sako, kad Karaliené ty ‘apt bevardl Viens pte ito Sisal - primeluoja ei] vyrasi wii Ktua laa Duos at, i jau aS preina pas skerdziy, kad cik jis pag, aa bettas sie smani palikt pas karves ir kad af Karalienés edi, kp ruta, ap ia, darby pamacytau, Nepalicke, sako, tu mata, ‘ialoe didano, kad langvtal Denuals, labai toli, net prie Grybaulios. Tai Re als val pas tévulj praSau: tévuli, pratyk skerdzio, segs wane bee puny tw we kad mani paimt pas karves, praiyk. Nu, it teigeh Eat nataait lp ae inprage, paémé. Vieny rozy nuginém. Jau iargay Emogy lon adsl, karvés él, ganos. Saka, tai kur tas dardas? ‘hot ang-moll Neprauda No Sako, canai, O tynai krimai, ber2lynai ir iat kas, au = hity pami. Adstele avs éda, Sako, ca Karalienés dartas, 0 a8 radu vat, de, sue Seer anise Sener eatin iris esiog- oon dst, 008 dardas, kas ty buvo per tas Karalienés dard Eau Oe aaa some ou gar vain Karas dar, p Dracus Papasakojo Elzbicta TAMULEVICIENE- ae a oe MISKINYTE, gir. oe a. ee Jeva BERNATAVICIOTE§ 5: arcinkoMy%€ ig M. CERNIAUSKY nuoteavko PUOCTANSKIENE, Ua Romar NORENAS 7k CERMAUSKY metal Ein gy OM Sainininke. irae One DRORELIENESALCINIS Spal. Vai atvaiuojafventos Kalédos, Vai Kaleds, dn Kade, Per aukits kalns, per temas Klones, Vai Kaléda, da Kale Geta rats, dic botagais, Vai Kala, da Kale ‘Vai iesucko pulky mergeliy, Vai Kaleda, da Kale. Pally mergely, baty gulbeli, ‘Vai Kaléda da Kaede i, jas mergelés, alto gubelés, Vai Kaléda, da Kalédie, A Jums nerakiabalto bielyno, Vai Kala, da Kaleie. ‘Stavintus, po Rudnel saydavorn Abory testein, uP Abory etvynos netoli. Tai bUda¥o, congas, © moment norédavom, kad Bautrus, amazing at (GKerdzius), kad jsty Riek darnorstaliau ovary. bein‘ an tesiosios geletinkelio, matosi tas, bet nimo nesimato. Gia vel Slavinta, tai aidavom vienu metu, rein ty grikius rove arty buves kasem, kal KALEDINE GIESME Mano imotules blynai tat 5 pt ‘Tai va - ragstan pienan entities oe ish es ane reie sen Mean mens Seen ua area Riga Ea Brakniy nesaldeyty wz oe pear katt tal vicka pas ky boas aug tye valgem ir uot VICIUTE, gimusi 1929 metals ir visg laiky ayvenanti Mareinkoniy aime Usrasé Onuté DROBELIENE, Dadkijos nacionalinio parko etnografe ‘Vai kad mes baltos ir be biel, (Of Kaleda, ds Kaledie, Vai arvatiuojabventos Kado, Vai Kaléds, a Kalédie. ‘Vat sek ply betneiy, Vai Kaleds, da Kade Ot bent i ens, guoliy, runkeliy itspau- a ee 192m Kabel, | , ‘gn. Prodi a. . ir Ome DROBELIENE pees wt Ka senoliai poring ———__ |. gs = ; call A 2 pjausyt_sprainoka so Toki momentai vaikystés » tine iesvog nat. Tai budavo dar wakytee plewos mus kur neqrascibuo. Kap capabocinwy Rudet katy | sorataesops pare Sulicinayes Go, Lurtos pees spaugusios ti hr rite Nepavyko i sda okie mila ‘© roy in Dardlivs, vo pakioniy,kelia skiiasi in Grybauliy eo Dail beri dat, fal dar Lenky laikais sodyes. Ir girdzim, Bical ye atiar ta te Lap fos arth a he, ‘neath O von, cetka, hap paprastal tal asa ar ty kap,o man iy ropi vaikitay, surizkosis, || iSstaidau, Bega, began, kelias pamestas skiedsom, Degau. An tesios, ne, tol, nesimato. Atsigrezei, padi aictoiauar ne, i hors re. Toki momenta valkjstés. Papasakojo uor » Tepedkeue = lepeikauti vorerag kt aban 3 at ra pra. 2 ber s CORSAKAS, gim. 1934 m. Marcinkonyse UrraXé Romas NORKUNAS SALCTHIS ‘Adresas: 4670 Marcinkonys Varénos raj Tel. 44736 Redkologi ‘ACEANIAUSKAS, ©. DROBELIENE Apis tp. Uteak. Nr-3808, 4500 ege, Rinko ir spaudé AB *AYyiaus spaustuvé®- Altus, Sorjy g. 17. SL Nr. 1794. ‘Kaina eutaring LLAZOINIS, H. GUDAVICIUS,